Vilius GrabauskasJūratė Klumbienė Janina Petkevičienė Edita Šakytė
Vilma Kriaučionienė Aurelijus Veryga
SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVENSENOS
TYRIMAS, 2014
Health Behaviour among Lithuanian Adult Population, 2014
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Lithuanian University of Health Sciences
Kaunas
2015
TURINYS/ CONTENTS
1. ĮVADAS... 3
2. KONTINGENTAS IR METODAI ... 4
3. REZULTATAI ... 5
SUMMARY ... 30
PRIEDAS 1/ APPENDIX 1: RŪKYMO INDEKSO APIBŪDINIMAS/ DERIVATION OF SMOKING INDEX ... 34
PRIEDAS 2/ APPENDIX 2: LENTELĖS/ TABLES ... 35
1. ĮVADAS
Vienas pagrindinių Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 metų programos uždavinių – formuoti sveiką gyvenseną. Gyvensenos pokyčių stebėsena yra svarbi, vertinant sveikatos politiką, sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programų efektyvumą. Gyvensenos veiksniai tiriami daugelyje šalių. Rūkymo paplitimas, alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų vartojimas, fizinis aktyvumas, daržovių ir vaisių vartojimas, kūno masės indeksas įtraukti į Europos sveikatos rodiklių sąrašą ir gali būti palyginami tarp šalių. Be to, gyvensenos stebėsenos duomenys gali būti panaudoti, prognozuojant ateities kartų sveikatą, numatant iššūkius sveikatos priežiūrai ir jų valdymo strategijas.
Įvairių socialinių gyventojų grupių gyvensenos skirtumai lemia jų sveikatos netolygumus. Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 metų programoje numatyta sumažinti sveikatos netolygumus. Ligų profilaktikos ir kontrolės priemonės turėtų būti orientuotos į socialiai pažeidžiamas gyventojų grupes. Socialinių gyvensenos skirtumų vertinimas padeda nustatyti tikslines poveikio grupes ir ekonomiškiau panaudoti lėšas.
Suaugusių žmonių gyvensenos stebėsena Lietuvoje vykdoma nuo 1994 m., kai Suomijos Visuomenės sveikatos instituto iniciatyva buvo pradėtas tarptautinis FINBALT HEALTH MONITOR tyrimas, kuriame dalyvavo Suomija ir Baltijos šalys. Lietuvoje gyvensenos stebėseną vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto mokslininkai. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensena tiriama kas antri metai. 2014 m. atliktas vienuoliktas gyvensenos tyrimas.
Tyrimo tikslas – įvertinti įvairių socialinių ir demografinių Lietuvos gyventojų grupių subjektyvios sveikatos, naudojimosi sveikatos priežiūros paslaugomis bei gyvensenos pokyčius. Leidinyje pateikiami 2014 m. tyrimo rezultatai ir jie palyginami su ankstesnių tyrimų duomenimis.
2. KONTINGENTAS IR METODAI
Tiriamąjį kontingentą sudarė keturi tūkstančiai 20-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų, atsitiktinai atrinktų iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų. Atrinktiems žmonėms paštu buvo siunčiamas klausimynas ir prašoma atsiųsti atsakymus per dvi savaites. Žmonėms, iš kurių negauta atsakymo, po mėnesio siųstas antras laiškas su klausimynu. Klausimyną užpildė 1601 gyventojas (655 vyrai ir 946 moterys). Nustatyta, kad 103 žmonės negalėjo dalyvauti tyrime dėl objektyvių priežasčių (buvo ilgam išvykę, nurodytu adresu negyveno ir kt.). Taigi į klausimus atsakė 41,1 proc. galėjusių (n=3897) dalyvauti tyrime žmonių.
Klausimyną sudarė 94 klausimai apie gyventojų amžių, išsilavinimą, tautybę, šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą, sveikatos būklę, naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis, gyvenseną (rūkymo, alkoholinių gėrimų vartojimo, mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius), sveikatos priežiūros darbuotojų teikiamus patarimus, kaip keisti nesveikus gyvensenos įpročius, ir kt. (priedas 3).
Apžvalgoje pateikiami pagal amžių standartizuoti rodikliai (standartas – 20-64 m. Lietuvos gyventojų amžinė struktūra). Analizuojant pokyčius, atsižvelgiant į išsilavinimą, lyginamos dvi išsilavinimo grupės: vidurinio ir žemesnio išsilavinimo (gyventojai, turintys pradinį, nebaigtą vidurinį ar vidurinį išsilavinimą) bei aukštojo išsilavinimo (gyventojai, turintys universitetinį išsilavinimą).
Tyrimo rezultatai apibendrinti lentelėse, kurios pateiktos leidinio priede 2.
3. REZULTATAI
3.1 Rūkymas
Tabako rūkymas yra vienas pagrindinių veiksnių, didinančių priešlaikinį mirtingumą. Šis žalingas įprotis labai paplitęs tarp Lietuvos gyventojų, ypač tarp vyrų. Per dvidešimt metų rūkančių žmonių dalis keitėsi. Rūkymo paplitimas, didėjęs iki 2000 metų, vėliau pradėjo mažėti tarp vyrų ir stabilizavosi tarp moterų (1 pav.). 2014 m. kasdien rūkė 33 proc. vyrų ir 12 proc. moterų.
Kasdien rūkančių vyrų dalis mažėjo visose išsilavinimo grupėse, tačiau rūkymo paplitimo skirtumai tarp išsilavinimo grupių išliko (2 pav.). 2014 m. kasdien rūkė 39 proc. vidurinio ir žemesnio išsilavinimo vyrų ir 26 proc. universitetinį išsilavinimą turinčių vyrų. Iki 2000 m. rūkymo paplitimas didėjo visose moterų išsilavinimo grupėse (3 pav.). Vėliau rūkančių universitetinio išsilavinimo moterų dalis ėmė mažėti, o žemesnio išsilavinimo moterų grupėje rūkančiųjų dalis beveik nekito. Dėl tokių pokyčių rūkymo paplitimo skirtumai tarp moterų išsilavinimo grupių padidėjo. 2014 m. kasdien rūkė 9 proc. universitetinio išsilavinimo moterų ir 17 proc. vidurinio ir žemesnio išsilavinimo.
44 48 47 52 43 39 44 39 34 33 33 7 10 12 16 13 14 15 14 15 13 12 0 10 20 30 40 50 60 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vyrai/Men Moterys/Women
1 pav. Kasdien rūkančių Lietuvos gyventojų dalis 1994 – 2014 m.
2 pav. Kasdien rūkiusių vyrų dalis 1994 – 2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 2. Proportion of daily smoking men in 1994 – 2014 by level of education
3 pav. Kasdien rūkiusių moterų dalis 1994 – 2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig 3. Proportion of daily smoking women in 1994 – 2014 by level of education
2014 m. 11,4 proc. kasdien ir retkarčiais rūkančių vyrų ir 10,1 proc. moterų atsakė, kad per praėjusius metus jie rūkė elektronines cigaretes. Beveik pusė (49,1 proc.) kasdien rūkančių vyrų ir 39,5 proc. moterų nurodė, kad per praėjusius metus pirko arba rūkė kontrabandines cigaretes.
Per tyrimo laikotarpį metusių rūkyti vyrų ir moterų dalis didėjo (4 pav.). Tarp vyrų ji išaugo beveik du kartus, o tarp moterų – net 4 kartus.
47 50 49 56 53 40 48 48 41 42 39 32 35 35 31 25 21 21 25 21 15 26 10 20 30 40 50 60 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vidurinis/Secondary Aukštasis/ University 5 6 14 16 11 18 20 19 20 17 17 8 9 6 14 13 13 10 9 12 12 9 0 5 10 15 20 25 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vidurinis/Secondary Aukštasis/ University
4 pav. Metusių rūkyti Lietuvos gyventojų dalis 1994 – 2014 m.
Fig. 4. Proportion of ex-smokers among Lithuanian population in 1994-2014
Vienas iš tabako kontrolės tikslų – apsaugoti nerūkančiuosius nuo tabako žalos sveikatai. Draudimas rūkyti tam tikrose darbo ir viešose vietose turėjo reikšmės pasyvaus rūkymo paplitimo sumažėjimui. Per tiriamąjį laikotarpį vyrų, atsakiusių, kad tenka dirbti prirūkytose patalpose, dalis sumažėjo nuo 50 proc. 1994 m. iki 28 proc. 2014 m., o moterų – atitinkamai nuo 21 proc. iki 12 proc. (5 pav.).
Draudimų rūkyti viešosiose vietose įgyvendinimas sumažina pasyvaus rūkymo paplitimą namuose. Per dvidešimt metų vyrų, kurių namuose buvo rūkoma, dalis sumažėjo nuo 44 proc. iki 23 proc., o moterų – nuo 39 proc. iki 20 proc. (6 pav.). Aukštesnio išsilavinimo žmonių namuose buvo rečiau rūkoma nei žemesnio. Pasyvaus rūkymo namuose paplitimas sumažėjo visose vyrų ir moterų išsilavinimo grupėse (7, 8 pav.). Skirtumas tarp vyrų vidurinio ir žemesnio išsilavinimo bei
12 14 12 13 18 16 17 19 21 23 23 3 4 5 4 6 6 8 2 12 12 13 0 10 20 30 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vyrai/Men Moterys/Women 50 50 52 49 45 43 49 38 34 29 28 21 22 21 21 21 20 20 18 16 13 12 0 10 20 30 40 50 60 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vyrai/Men Moterys/Women
5 pav. Lietuvos gyventojų, dirbusių prirūkytose patalpose, dalis 1994 – 2014 m. Fig. 5. Proportion of persons exposed to tobacco smoke at work in 1994-2014
7 pav. Vyrų, kurių namuose rūkoma, dalis 1994 – 2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 7. Proportion of men exposed to tobacco smoke at home in 1994 – 2014 by level of education
44 46 49 44 34 35 35 27 27 22 23 39 42 42 39 32 32 31 23 25 22 20 0 10 20 30 40 50 60 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vyrai/ Men Moterys/ Women 49 49 53 50 39 36 43 36 34 30 32 32 29 34 26 21 22 18 14 10 13 12 0 10 20 30 40 50 60 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vidurinis/Secondary Aukštasis/ University 6 pav. Lietuvos gyventojų, kurių namuose rūkoma, dalis 1994 – 2014 m.
8 pav. Moterų, kurių namuose rūkoma, dalis 1994 – 2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 8. Proportion of men exposed to tobacco smoke at home in 1994 – 2014 by level of education 3.2 Alkoholinių gėrimų vartojimas
Lietuva pagal alkoholio suvartojimą vienam gyventojui pirmauja tarp Europos šalių. Nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas yra viena iš pagrindinių priešlaikinių mirčių, ligų ir traumų priežasčių. Piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia daugybę socialinių problemų. Per dvidešimt metų bent kartą per savaitę gėrusių stiprius alkoholinius gėrimus vyrų dalis šiek tiek sumažėjo, o moterų – beveik nepakito (9 pav.). Alaus vartojimas sparčiai didėjo 1994-2002 metais (10 pav.). 2004-2006 metais gyventojų, atsakiusių, kad geria alų bent kartą per savaitę, dalis nesikeitė, o nuo 2008 m. ji šiek tiek sumažėjo. 41 44 51 45 36 41 40 29 38 33 32 35 28 23 28 25 21 20 16 14 13 11 10 20 30 40 50 60 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vidurinis/Secondary Aukštasis/ University 31 29 27 34 29 28 30 29 24 26 26 6 7 7 12 8 10 10 12 9 9 9 0 10 20 30 40 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vyrai/Men Moterys/Women
9 pav. Lietuvos gyventojų, bent kartą per savaitę gėrusių stiprius alkoholinius gėrimus, dalis 1994 – 2014 m.
Tiriamieji buvo klausiami apie per praėjusią savaitę suvartotą įvairių alkoholinių gėrimų (alaus, vyno ar šampano, sidro ar alkoholinių kokteilių, degtinės ar kitų stiprių alkoholinių gėrimų) kiekį, kuris analizuojant buvo perskaičiuotas į standartinius alkoholio vienetus (SAV). Vienu SAV laikytas alkoholinio gėrimo tūris, kuriame yra 10 g etanolio, t.y. 250 ml 5 proc. stiprumo alaus arba 125 ml 12 proc. stiprumo vyno, arba 25 ml 40 proc. stiprumo alkoholinių gėrimų. 2014 m. vyrai per savaitę vidutiniškai suvartojo 13,3 SAV, moterys – 5,2 SAV (1 lentelė). Per dvidešimt metų vyrų per savaitę suvartotų SAV kiekis nepasikeitė. Didžiausias moterų suvartojamų SAV kiekis nustatytas 2010 m., vėliau jis šiek tiek sumažėjo.
Lentelė 1. Vidutinis standartinių alkoholio vienetų, gautų iš per praėjusią savaitę suvartotų gėrimų, skaičius ir standartinis nuokrypis (skliausteliuose) 1994–2014 m.
Table 1. Mean (SD) of standard drinks from any alcoholic beverage consumed by men and women during the last week in 1994–2014
Tyrimo metai/
Study year Vyrai/Men Moterys/Women
1994 12,6 (12,8) 3,0 (4,1)* 1996 11,8 (12,7) 3,0 (3,6)* 1998 12,1 (12,3) 4,8 (5,2) 2000 13,7 (15,6) 4,7 (4,2) 2002 12,8 (12,1) 4,8 (4,4) 2004 12,9 (13,2) 5,4 (4,9) 2006 14,0 (13,5) 5,2 (4,7) 2008 14,1 (15,0) 5,0 (4,7) 2010 13,5 (13,0) 6,1 (6,0) 2012 13,6 (15,8) 4,8 (5,3) 2014 13,3 (17,3) 5,2 (6,9) * p<0,05 lyginant su 2010 m. * p<0,05 compared with 2010 44 40 49 56 59 53 57 53 51 52 50 7 8 13 18 18 17 18 15 12 13 11 0 10 20 30 40 50 60 70 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vyrai/Men Moterys/Women
10 pav. Lietuvos gyventojų, bent kartą per savaitę geriančių alaus, dalis 1994 – 2014 m. Fig. 10. Proportion of persons drinking beer at least once a week in 1994-2014
Siekiant įvertinti gausaus alkoholinių gėrimų vartojimo epizodų dažnį, tiriamieji buvo klausiami, ar dažnai vieno pobūvio metu išgeria tokį alkoholio kiekį, kuris prilygtų šešioms standartinėms porcijoms (60 g alkoholio). 2014 m. 19,1 proc. vyrų ir 3,9 proc. moterų atsakė, kad toks girtavimo epizodas būna bent vieną kartą per savaitę (11 pav.). Penktadalis vyrų ir dešimtadalis moterų šešias standartines alkoholio porcijas vieno pobūvio metu išgerdavo bent kartą per mėnesį.
11 pav. Šešių (60 g gryno alkoholio) ir daugiau standartinių alkoholio vienetų vartojimo vieno pobūvio metu dažnis 2014 m., atsižvelgiant į lytį ir amžių (%).
Fig. 11. Frequency of consuming six or more portions of alcohol on single occasion in 2014 by sex and age (%).
3.3. Mitybos įpročiai
Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai kinta tiek sveikatai palankia, tiek ir nepalankia linkme. Didelė gyventojų dalis sumuštiniams sutepti vartoja sviestą, kuriame gausu sočiųjų riebalų rūgščių, didinančių cholesterolio koncentraciją kraujyje. Nuo 1994 m. iki 2000 m., sviestą tepančių ant duonos gyventojų dalis mažėjo, o nuo 2000 m. vėl ėmė didėti (12 pav.). 2014 m. sviestą ar tepų sviesto ir augalinių aliejų mišinį ant duonos tepė 60 proc. vyrų ir 59 proc. moterų.
0 10 20 30 40 50 60 70
Vyrai/ Men Moterys/ Women
19,1 51,4 41,7 34 20,1 10,7 16,7 3,8 2,4 0,1 % Niekada/ Never
Rečiau nei kartą per mėnesį/ Less than once a month Kartą per mėnesį/ Once a month
Kartą per savaitę/ Once a week
Iki 2000 m. sviesto vartojimas labiau sumažėjo tarp žemesnio išsilavinimo gyventojų, o vėliau sviesto ir tepių mišinių vartojimas didėjo visose išsilavinimo grupėse, todėl universitetinio išsilavinimo žmonių, tepusių sviestą, dalis išliko didesnė (13, 14 pav.). 2014 m. sviestą ar tepius sviesto ir augalinių aliejų mišinius vartojo 69 proc. universitetinio išsilavinimo vyrų ir 67 proc. moterų, o vidurinio ir žemesnio išsilavinimo grupėje – atitinkamai 58 proc. ir 50 proc.
12 pav. Lietuvos gyventojų, ant duonos tepusių sviestą bei tepius sviesto ir augalinio aliejaus mišinius, dalis 1994 – 2014 m.
Fig. 12. Proportion of persons spreading butter or mixture of butter and oil on bread in 1994-2014 70 56 38 37 47 50 55 59 59 60 60 65 50 40 38 49 53 58 65 59 64 59 0 10 20 30 40 50 60 70 80 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vyrai/Men Moterys/Women
13 pav. Vyrų, ant duonos tepusių sviestą bei tepius sviesto ir augalinio aliejaus mišinius, dalis 1994 – 2014m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 13. Proportion of men spreading butter or mixture of butter and oil on bread in 1994–2014 by level of education
Riebaus pieno, kuris taip pat yra svarbus sočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, vartojimas mažėjo. 1994 m. kaimišką ir natūralų parduotuvėje pirktą pieną gėrė 45 proc. vyrų ir 44 proc. moterų, o 2014 m. – atitinkamai 29 proc. ir 27 proc. (15 pav.). Per visą tyrimo laikotarpį riebų pieną gėrė daugiau vidurinio ir žemesnio išsilavinimo gyventojų nei aukštojo išsilavinimo (16, 17 pav.)
14 pav. Moterų, ant duonos tepusių sviestą bei tepius sviesto ir augalinio aliejaus mišinius, dalis 1994 – 2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 14. Proportion of women spreading butter or mixture of butter and oil on bread in 1994 – 2014 by level of education
15 pav. Lietuvos gyventojų, gėrusių riebų pieną, dalis 1994 – 2014 m. Fig. 15. Proportion of persons drinking whole milk in 1994-2014
44 44 40 59 45 50 43 35 43 37 29 45 41 35 57 44 48 40 27 34 35 27 0 10 20 30 40 50 60 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vyrai/Men Moterys/Women
16 pav. Vyrų, gėrusių riebų pieną, dalis 1994 – 2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 16. Proportion of men drinking whole milk in 1994 – 2014 by level of education
17 pav. Moterų, gėrusių riebų pieną, dalis 1994 – 2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 17. Proportion of women drinking whole milk in 1994 – 2014 by level of education
Daržovės ir vaisiai naudingi daugelio ligų profilaktikai, nes pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, turi maistinių skaidulų, augalų sterolių, folio rūgšties, kalio ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Jų patartina valgyti penkis kartus per dieną ne mažiau 400 g, neskaitant bulvių. Lietuvoje šviežių daržovių vartojimas didėja (18 pav.). Per du dešimtmečius beveik kasdien valgiusių šviežias daržoves vyrų dalis padidėjo nuo 4 proc. iki 22 proc., o moterų – atitinkamai nuo 5 proc. iki 33 proc.
46 47 47 63 53 57 47 40 48 44 32 28 32 27 44 31 35 29 25 33 22 23 15 25 35 45 55 65 75 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vidurinis/Secondary Aukštasis/ University 55 48 48 64 50 60 55 33 44 43 34 34 28 25 43 34 30 22 21 26 25 19 15 25 35 45 55 65 75 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vidurinis/Secondary Aukštasis/ University
Šviežių daržovių vartojimas didėjo tarp visų išsilavinimo grupių gyventojų (19, 20 pav.). Paskutiniaisiais metais labai išaugo vidurinio ir žemesnio išsilavinimo gyventojų, beveik kasdien vartojančių šviežias daržoves, dalis, todėl daržovių vartojimo skirtumai tarp išsilavinimo grupių sumažėjo. 4 11 15 17 14 16 23 17 21 22 5 19 20 23 18 25 29 24 29 33 0 5 10 15 20 25 30 35 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vyrai/Men Moterys/Women
18 pav. Lietuvos gyventojų, 6-7 dienas per savaitę valgiusių šviežių daržovių, dalis 1996 – 2014 m.
Fig. 18. Proportion of person eating fresh vegetables on 6-7 days during the last week in 1996-2014 3 12 12 14 12 15 20 14 19 21 3 10 22 26 14 17 27 23 22 25 0 5 10 15 20 25 30 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vidurinis/Secondary Aukštasis/University
19 pav. Vyrų, vartojusių šviežias daržoves 6-7 dienas per savaitę, dalis 1996 – 2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 19. Proportion of men who have eaten fresh vegetables on 6-7 days during the last week by level of education in 1996-2014
Valgymo įpročiai taip pat labai svarbūs sveikatai. Reguliarus pusryčiavimas naudingas teisingai paskirstant paros maisto davinio energinę vertę, todėl padeda išlaikyti normalų kūno svorį. 2014 m. tyrimo duomenimis, kasdien pusryčiavo 76,5 proc. vyrų ir 81,1 proc. moterų. Dauguma gyventojų atsakė, kad valgo pietus (21 pav.). Beveik pusė žmonių pietavo namuose, trečdalis valgė į darbą atsineštą maistą ir tik nedidelė dalis (16,7 proc. vyrų ir 18,5 proc. moterų) pietavo viešojo maitinimo įstaigose. Siekiant pagerinti darbingo amžiaus žmonių mitybą, būtina skatinti darbdavius sudaryti tinkamas sąlygas darbuotojams papietauti.
5 15 19 17 14 20 24 16 23 32 7 27 22 27 22 32 33 30 35 37 0 5 10 15 20 25 30 35 40 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vidurinis/Secondary Aukštasis/University
20 pav. Moterų, vartojusių šviežias daržoves 6-7 dienas per savaitę, dalis 1996 – 2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 20. Proportion of women who have eaten fresh vegetables 6-7 days during the last week in 1996-2014 by level of education
21 pav. Vyrų ir moterų skirstymas (proc.) pagal įprastinę pietavimo vietą 2014 m. Fig.21. Distribution (%) of men and women by usual lunch place in 2014.
2014 m. klausėme tiriamųjų, ar jiems svarbu sveikai maitintis (22 pav.). Daugiau moterų nei vyrų atsakė, kad joms labai svarbu ar svarbu, kad jų mityba būtų sveika (atitinkamai 72,1 proc. ir 52,8 proc.). Didelė vyrų dalis (41,4 proc.) neturėjo aiškios nuomonės šiuo klausimu.
22 pav. Vyrų ir moterų skirstymas (proc.) pagal nuomonę, ar jiems svarbu sveikai maitintis 0 10 20 30 40 50 60 70
Vyrai/ Men Moterys/ Women
46,31 48,2 5,6 5,2 11 13,3 34,5 31,1 2,6 2,1 % Namuose/ At home
Restorane, kavinėje/In restaurant, cafe Valgykloje/ In canteen
Valgo atsineštą maistą/Take one's own food to work Nepietauja/ Do not have lunch
0 10 20 30 40 50 60 70
Vyrai/ Men Moterys/ Women
12,5 19,3 40,3 52,8 41,4 25,9 4,6 1,7 1,2 0,2 %
Labai svarbu/ Very important Svarbu/ Important
Nei svarbu, nei nesvarbu/ Neither important, nor unimportant Nesvarbu/ Not important
Maisto produktų ženklinimas padeda gauti informacijos apie maisto produktų kokybę. Beveik pusė moterų (55,4 proc.) ir trečdalis vyrų (35,9 proc.) atsakė, kad visada arba dažnai skaito, kas parašyta maisto produkto etiketėje. Deja, maisto produkto energinė vertė ir maisto medžiagų sudėtis domino tik nedidelę dalį žmonių: energine verte domėjosi 14,4 proc. vyrų ir 25,9 proc. moterų, o maisto medžiagų sudėtimi – 20,6 proc. vyrų ir 28,3 proc. moterų. Daugiau nei pusė vyrų (57,3 proc.) ir 71,4 proc. moterų nurodė, kad juos domino informacija apie maisto priedus (konservantus, dažiklius, ir kt.). Maisto produktų kaina buvo svarbi 58,5 proc. vyrų ir 64,4 proc. moterų. Dauguma žmonių (76 proc. vyrų ir 87,3 proc. moterų) domėjosi maisto produktų galiojimo terminu.
3.4 Fizinis aktyvumas
Fizinio aktyvumo stoka – viena svarbiausių antsvorio ir nutukimo atsiradimo priežasčių. Dėl mechanizacijos ir automatizacijos sumažėjo sunkaus fizinio darbo. 2014 m. tyrimo duomenimis, tik 9,6 proc. vyrų ir 1,7 proc. moterų atsakė, kad jie dirba sunkų fizinį darbą (23 pav.). Beveik ketvirtadalis vyrų (27,4 proc.) ir 39,7 proc. moterų dirbo sėdimą darbą.
23 pav. Vyrų ir moterų skirstymas pagal fizinį aktyvumą darbo metu 2014 m.
Fig. 23. Distribution (%) of men and women according to the demand of physical activity at job in 2014 0 10 20 30 40 50 60
Vyrai/ Men Moterys/ Women
27,4 39,7 29,4 35,1 33,7 23,6 9,6 1,7 %
Daugiau sėdimas darbas/ Very light job Sėdimas ar mažai judamas darbas/ Light job Judamas darbas/ Medium job
Ėjimas į darbą ir iš jo pėsčiomis yra viena iš fizinio aktyvumo formų. Per dvidešimt metų du kartus sumažėjo vyrų, einančių į darbą ir grįžtančių iš jo bent 30 min., dalis (24 pav.). Moterų ėjimo į darbą įpročiai beveik nepasikeitė.
Mažėjant fiziniam darbui, didesnę reikšmę įgauna fizinis aktyvumas laisvalaikio metu. Tiriamųjų buvo klausiama, ar dažnai jie mankštinasi laisvalaikio metu bent 30 min. taip, kad suprakaituotų, pagreitėtų kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis. Nuo 1994 m. vyrų ir moterų, atsakiusių, kad jie mankštinasi bent keturis kartus per savaitę, dalis padidėjo beveik du kartus, tačiau 2014 m. tik 30 proc. vyrų ir ketvirtadalis moterų laisvalaikio metu mankštinosi bent keturias dienas per savaitę (25 pav.). 29 25 23 19 19 18 18 15 18 18 14 27 24 22 19 22 23 23 19 23 23 24 0 5 10 15 20 25 30 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vyrai/Men Moterys/Women
24 pav. Lietuvos gyventojų, einančių į darbą ir grįžtančių iš jo bent 30 min., dalis 1994 – 2014 m.
Fig. 24. Proportion of persons who spend for at least 30 min. per day to walk to and from work in 1994-2014 16 20 18 30 27 30 23 19 29 31 30 13 15 13 27 21 26 23 21 28 27 25 0 10 20 30 40 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vyrai/Men Moterys/Women
25 pav. Lietuvos gyventojų, laisvalaikio metu sportuojančių bent 30 min. 4 ir daugiau dienų per savaitę, dalis 1994 – 2014 m.
3.5 Antsvoris ir nutukimas
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad nutukimas – didžiausia nepripažinta visuomenės sveikatos problema, turinti didelę reikšmę daugelio šalių gyventojų sergamumui ir mirtingumui. Siekiant pagerinti visuomenės sveikatą, būtina įgyvendinti nutukimo profilaktikos ir kontrolės priemones, kurių efektyvumo vertinimui reikia pastoviai stebėti nutukimo paplitimo kitimą.
Tiriamųjų prašėme nurodyti savo ūgį ir svorį. Analizuojant duomenis buvo apskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI) - svoris (kg)/ ūgis2
(m). Asmenys, kurių KMI buvo 25 kg/m2 arba didesnis buvo laikomi turinčiais antsvorį, o asmenys, kurių KMI buvo 30 kg/m2
arba didesnis – nutukusiais. Per dvidešimt metų antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 59 proc., o nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc. (26 pav.). Turinčių antsvorio ir nutukusių moterų dalis buvo panaši per visą tyrimo laikotarpį (27 pav.). 2014 m. 46 proc. moterų turėjo antsvorio, o 17 proc. buvo nutukusios.
26 pav. Antsvorio ir nutukimo dažnis tarp Lietuvos 20-64 metų amžiaus vyrų 1994 – 2014 m. Fig. 26. Prevalence of overweight and obesity among Lithuanian men aged 20-64
in 1994 - 2014
27 pav. Antsvorio ir nutukimo dažnis tarp Lietuvos 20-64 metų amžiaus moterų 1994 – 2014 m.
Fig. 27. Prevalence of overweight and obesity among Lithuanian women aged 20-64 in 1994 - 2014
Nuo 1994 m. nutukimo paplitimas padidėjo tiek tarp vidurinio ir žemesnio, tiek ir tarp universitetinio išsilavinimo vyrų (28 pav.). Per visą tyrimo laikotarpį nutukimo paplitimo skirtumai tarp vyrų išsilavinimo grupių buvo nežymūs. Moterų nutukimo paplitimo pokyčiai buvo susiję su išsilavinimu. Per du dešimtmečius nutukusių aukštojo išsilavinimo moterų dalis sumažėjo nuo 15 proc. iki 10 proc., o nutukusių vidurinio ir žemesnio išsilavinimo moterų dalis beveik nepasikeitė (29 pav.). Per visą tyrimo laikotarpį aukšto išsilavinimo moterys rečiau buvo nutukusios nei žemesnio išsilavinimo.
28 pav. Nutukimo dažnis tarp vyrų 1994 - 2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 28 Prevalence of obesity among Lithuanian men aged 20-64 in 1994 – 2014 by level of education
29 pav. Nutukimo dažnis tarp moterų 1994 - 2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą Fig. 29. Prevalence of obesity among Lithuanian women aged 20-64 in 1994 – 2014 by level of education
3.6 Eismo saugumas
Vienas iš Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programos prioritetų – užtikrinti saugų eismo dalyvių elgesį. Saugos diržų ir atšvaitų ant drabužių naudojimas gali sumažinti eismo įvykių bei mirčių juose skaičių. Per paskutinį penkmetį padidėjo žmonių, beveik visada naudojančių šviesos atšvaitus, einant gatve tamsiu paros metu, dalis: tarp vyrų nuo 5 proc. 2008 m. iki 22 proc. 2014 m., o tarp moterų – atitinkamai nuo 5 proc. iki 37 proc. (30 pav.). Beveik visi gyventojai, vairuodami ar sėdėdami ant priekinės sėdynės, naudoja saugos diržus, tačiau žmonių, prisisegančių saugos diržus, važiuojant ant galinės sėdynės, dalis yra gerokai mažesnė: 27 proc. vyrų ir 41 proc. moterų (31, 32 pav.).
30 pav. Lietuvos gyventojų, beveik visada naudojančių šviesos atšvaitus, einant neapšviesta gatve tamsiu paros metu, dalis 1994 - 2014 m.
Fig. 30. Proportion of persons using reflectors when moving in the dark in areas with no street light in 1994 – 2014
31 pav. Lietuvos gyventojų, beveik visada naudojančių saugos diržus, vairuojant ir važiuojant ant priekinės sėdynės, dalis 1994 - 2014 m.
Fig. 31. Proportion of persons using seat belt in the front seat in 1994 – 2014
32 pav. Lietuvos gyventojų, beveik visada naudojančių saugos diržus, važiuojant ant galinės sėdynės, dalis 1994 – 2014 m.
3.7 Subjektyvi sveikata
Mokslinių tyrimų duomenimis, subjektyvus sveikatos vertinimas yra susijęs su objektyviais sveikatos vertinimo rodikliais ir yra įtrauktas į stebimų sveikatos indikatorių sąrašą. Gerai ir gana gerai savo sveikatą vertinančių Lietuvos gyventojų dalis didėjo iki 2008 m., o per pastarąjį penkmetį ji ženkliai nesikeitė. 2014 m. 55 proc. vyrų ir 53 proc. moterų įvertino savo sveikatą kaip gerą ar gana gerą (33 pav.).
Vyrai ir moterys, turintys aukštąjį išsilavinimą, savo sveikatą vertina geriau nei žemesnio išsilavinimo žmonės (34, 35 pav.). Per tyrimo laikotarpį gerai ir gana gerai savo sveikatą vertinančiųjų dalis labiau padidėjo universitetinio išsilavinimo grupėje, todėl sveikatos skirtumai tarp išsilavinimo grupių padidėjo.
33 pav. Lietuvos gyventojų, gerai ir gana gerai vertinančių savo sveikatą, dalis 1994 – 2014 m. Fig. 33. Proportion of persons, who assessed their own health status to be good or reasonable good in 1994-2014
34 pav. Vyrų, gerai ir gana gerai vertinančių savo sveikatą, dalis 1994 – 2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 34. Proportion of men, who assessed their own health status to be good or reasonable good by level of education in 1994-2014
35 pav. Moterų, gerai ir gana gerai vertinančių savo sveikatą, dalis 1994 – 2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 35. Proportion of women, who assessed their own health status to be good or reasonable good by level of education in 1994-2014
3.8 Lietuvos gyventojų dalyvavimas profilaktinėse patikrose
Lietuvoje yra vykdoma asmenų, priskirtinų didelės širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos grupei, atrankos ir prevencijos programa. Pagal šią programą 40-55 m. vyrams ir 50-65 m. moterims turėtų būti nustatomi pagrindiniai ŠKL rizikos veiksniai ir įvertinama šių ligų rizika pagal Europos kardiologų draugijos rekomendacijas. Rizikos įvertinimui būtina pamatuoti arterinį kraujospūdį, nustatyti cholesterolio koncentraciją kraujyje, įvertinti rūkymo įpročius, nustatyti, ar nesergama ŠKL, cukriniu diabetu. 2014 m. 77 proc. vyrų ir 89 proc. moterų nurodė, kad jiems per praėjusius metus buvo pamatuotas arterinis kraujospūdis (36 pav.). Per tyrimo laikotarpį arterinio kraujospūdžio matavimo dažnis reikšmingai nesikeitė.
Nuo programos pradžios (2006 m.) cholesterolio koncentracijos tyrimų atliekama daugiau (37 pav.). Moterų, kurioms per praėjusius metus buvo nustatyta cholesterolio koncentracija kraujyje, dalis padidėjo nuo 44 proc. iki 64 proc., o vyrų – nuo 29 proc. iki 44 proc. Per visą tyrimo laikotarpį moterų, kurioms buvo atliktas cholesterolio koncentracijos tyrimas, dalis išaugo beveik 3 kartus, vyrų – 2,7 karto. 69 64 83 67 66 76 71 78 71 77 81 86 94 81 78 79 91 87 87 89 40 50 60 70 80 90 100 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vyrai/Men Moterys/Women
36 pav. Lietuvos gyventojų (40-55 m. vyrų ir 50-65 m. moterų), kuriems per praėjusius metus buvo matuotas arterinis kraujospūdis, dalis 1996 – 2014 m.
Fig. 36. Proportion men aged 40-55 and women aged 50-65 having blood pressure measured within the last year in 1996-2014
Nuo 2004 m. Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio patikros programa. Tikslinė grupė - 25-60 m. moterys, kurioms kartą per trejus metus turėtų būti paimtas ir ištirtas tepinėlis iš gimdos kaklelio. 2004 m. gana didelė moterų dalis (69 proc.) atsakė, kad joms per praėjusius trejus metus buvo paimtas tepinėlis dėl gimdos kaklelio vėžio, tačiau gali būti, kad dalis moterų galėjo nežinoti, iš kur – gimdos kaklelio ar makšties – joms buvo imtas tepinėlis (38 pav.). 2006 m., kai moterys tapo labiau informuotos apie patikras, atsakiusiųjų, kad joms buvo imtas gimdos kaklelio tepinėlis, dalis sumažėjo iki 60 proc. 2014 m. 74 proc. moterų atsakė, kad per praėjusius trejus metus jos dalyvavo patikroje dėl gimdos kaklelio vėžio.
Nuo 2005 m. Lietuvoje vykdoma krūties vėžio patikros programa, kuri numato, kad visoms 50-69 m. moterims kas dveji metai būtų atliekama mamografija. Moterų, kurioms šis tyrimas buvo atliktas per praėjusius dvejus metus, dalis išaugo nuo 18 proc. 2004 m. iki 66 proc. 2014 m. (38 pav.). Per tyrimo laikotarpį moterų, kurioms buvo atlikta mamografija, dalis labiau padidėjo tarp vidurinio ar žemesnio išsilavinimo moterų nei universitetinio išsilavinimo moterų, todėl dalyvavimo patikroje dėl krūties vėžio skirtumai tarp išsilavinimo grupių sumažėjo (39 pav.). 2014 m. 66 proc. aukštojo išsilavinimo moterų ir 61 proc. vidurinio išsilavinimo moterų atsakė, kad joms per praėjusius dvejus metus buvo atlikta mamografija.
16 14 24 20 21 29 36 40 40 44 22 27 36 34 38 44 63 60 68 64 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vyrai/Men Moterys/Women
37 pav. Lietuvos gyventojų (40-55 m. vyrų ir 50-65 m. moterų), kuriems per praėjusius metus buvo nustatyta cholesterolio koncentracija kraujyje, dalis 1996 – 2014 m.
Fig. 37 Proportion of men aged 40-55 and women aged 50-65 having cholesterol measured within the last year in 1996-2014
38 pav. Moterų, kurioms buvo atlikta mamografija per praėjusius 2 metus (50-64 m.) ir imtas gimdos kaklelio tepinėlis per praėjusius 3 metus (25-60 m.), dalis 2004 – 2014 m.
Fig. 38. Proportion of women aged 50-64 who had a mammography during the last two years and proportion of women aged 25-60 who had Pap smear test during the last three years .
39 pav. Moterų, kurioms buvo atlikta mamografija per praėjusius 2 metus (50-64 m.) dalis 2004-2014 m., atsižvelgiant į išsilavinimą
Fig. 39. Proportion of women aged 50-64 who had a mammography during the last two years in 2004-2014 by level of education 69 60 62 71 71 74 18 20 47 56 62 66 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 2004 2006 2008 2010 2012 2014 %
Imtas gimdos kaklelio tepinėlis/Pap smear test taken Atlikta mamografija/Performed mammography 12 14 39 51 56 61 30 36 49 57 65 66 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 2004 2006 2008 2010 2012 2014 % Vidurinis/Secondary Aukštasis/University
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos žmonių gyvensenos įpročiai keičiasi sveikatai palankia linkme. Mažėja, nors ir lėtai, rūkymo paplitimas tarp vyrų, pasyvaus rūkymo darbovietėje ir namuose dažnis. Šiek tiek sumažėjo dažnai stiprius alkoholinius gėrimus vartojančių vyrų dalis ir stabilizavosi alaus vartojimo dažnis. Mažėja riebaus pieno vartojimas ir didėja gyventojų, kasdien valgančių šviežias daržoves, dalis. Daugiau žmonių laisvalaikiu mankštinasi, naudoja šviesos atšvaitus tamsiu paros metu ir segasi saugos diržus, važiuodami automobiliu. Pagerėjo gyventojų sveikatos vertinimas. Daugiau gyventojų dalyvauja prevencinėse patikrų programose. Deja, nesveikų gyvensenos įpročių paplitimas vis dar išlieka didelis. Didėja antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyrų. Skirtingų socialinių grupių gyvensenos pokyčiai yra nevienodi. Tarp aukštojo išsilavinimo žmonių labiau mažėja rūkymo ir pasyvaus rūkymo paplitimas, riebaus pieno vartojimas, didėja atšvaitų ir saugos diržų naudojimas, gerėja sveikatos vertinimas ir dalyvavimas prevencinėse patikrose, palyginti su vidurinio ir žemesnio išsilavinimo gyventojais. Dėl šios priežasties socialiniai gyvensenos netolygumai tarp Lietuvos gyventojų išlieka.
SUMMARY
In 1994 Lithuania joined international health behaviour monitoring project (FINBALT HEALTH MONITOR) which was launched together with other Baltic countries at the initiative of the national public health institute of Finland. Public Health Faculty of Medical Academy of Lithuanian University of Health Sciences conducts health behaviour surveys in Lithuania. In Lithuania, eleven health behaviour surveys on national samples of adult population have been carried-out every second year since 1994. The aim of the study is to assess subjective health, health behaviour and the use of health services of different socio-demographic groups, and to monitor time trends in health behaviour. This report presents the results from the survey carried-out in the year 2014.
A national random sample of 4000 inhabitants of Lithuania aged 20-64 was drawn from the National Population Register. The questionnaires were mailed between April and June with one reminder. The questionnaires were filled-in by 1601 people (655 males and 946 females). The eligible sample consisted of 3897 persons, because the addresses of 103 inhabitants were incorrect in the list of population. The response rate was 41.1%.
The questionnaire contained 94 questions about the socio-demographic characteristics of the respondents (age, education, ethnicity, marital status, place of residence), self-rated health, use of health services, lifestyle habits (smoking, alcohol consumption, dietary habits, physical activity), the activities of health personnel in advising population to change health behaviour and others (appendix 3).
The age standardized proportions are presented in the figures of the report. The prevalence of certain health behaviours was estimated among people of two educational groups: 1) with secondary and lower education; 2) with university education.
The results of health behaviour survey 2014 are presented in the tables in the appendix 2. The prevalence of daily smoking among Lithuanian adult population was increasing up to the year 2000, while a decreasing trend in men and stabilization in women was observed afterwards (Fig. 1). In 2014, 33% of men and 12% of women were daily smokers. Since 1994 the proportion of smoking men has decreased in both educational groups; however, the differences between educational groups have remained (Fig. 2). Over two decades the educational gradient in smoking among women has increased (Fig. 3). In 2014, 9% of highly educated women and 17% of low educated women smoked daily.
In 2014, the proportion of ex-smokers was twofold higher in men and fourfold higher in women compared to the year 1994 (Fig. 4). The prevalence of passive smoking at work decreased in
men from 50% in 1994 to 28% in 2014 and in women from 21% to 12% respectively (Fig.5). Over twenty years the proportion of people exposed to tobacco smoke at home also declined from 44% to 23% in men and from 39% to 20% in women (Fig. 6). Second-hand smoking was more prevalent among the individuals with low education compared to highly educated (Fig. 7, 8). Since 1994 the educational inequalities in passive smoking have increased in women, and no changes have occurred in men
Since 1994 the proportion of people consuming strong alcohol once a week has slightly decreased in men, while it has not changed in women (Fig. 9). Consumption of beer has increased in the period 1994-2002 (Fig. 10). The proportion of respondents drinking beer at least once a week was stable in 2004-2006. Since 2008 the frequency of beer drinking has slightly decreased both in men and in women. The amount of alcohol consumed per week was measured by asking respondents how many portions of strong alcohol or wine or beer they had consumed during the last week. The reported amounts of alcohol consumed per week were converted into standard drinks. Standard drink was defined as 10 g of pure alcohol. Such amount of pure alcohol is found in 250 ml of 5% beer or 125 ml of 12% wine or 40 ml of strong alcohol. In 2014, men averagely consumed 13.3 standard drinks per week and women – 5.2 (Table 1). Over twenty years the mean consumption of standard drinks from any alcoholic beverage drank by men has not changed. The largest mean value of standard drinks consumed by women was observed in 2010, afterwards it slightly decreased. Binge drinking was assessed by asking the following question: ‘How often do you drink at least six portions of alcohol (60 g pure alcohol) per one occasion?’ In 2014, 19.1% of men and 3.9% of women reported binge drinking once a week, 20.1% of men and 10.7% of women – once a month (Fig. 11).
Over twenty years positive and negative changes in nutrition habits of Lithuanian population have been observed. Between 1994 and 2000 the usage of butter on bread decreased from 70% to 37% in men and from 65% to 38% in women (Fig.12). Since 2000 the proportion of persons spreading butter or mixture of butter and oil on bread started to rise. In the year 2014, 60% of men and 59% of women reported spreading butter on bread. In 1994-2000, a decreasing trend in the usage of butter on bread was more evident among people with low education than among those with university education (Fig. 13, 14). Although since 2000 the consumption of butter has increased in both educational groups, the differences between the groups have remained. High-fat milk is a relevant source of saturated fatty acids. In 1994, high-fat milk was consumed by 45% of men and 44% of women while in 2014 it was used by 29% and 27% respectively (Fig. 15). In all surveys high-fat milk drinking was more common among low educated than highly educated people (Fig. 16, 17). The consumption of fresh vegetables has increased in Lithuania; however it is still insufficient. Over two decades the proportion of people
19, 20). Over the last years particularly high increase in consumption of fresh vegetables has been found among low educated people. Therefore, the differences between the educational groups have diminished. Usually people have three main meals: in the morning, early afternoon, and evening. In 2014, 76.5 of men and 81.1% or women reported having breakfast every day. The majority of the respondents had lunch (Fig. 21). Approximately a half of them had it at home, one third – at workplace and a small part (16.7% of men and 18.5% of women) – in restaurants, café or canteens. Women more often than men (72.1% and 52.8% respectively) indicated that healthy nutrition was very important or important for them (Fig. 22).
Low physical activity is one of the main reasons of overweight and obesity. In 2014, only 9.6% of men and 1.7% of women reported that they worked heavy manual job (Fig. 23). Approximately one quarter of men (27.4%) and 39.7% of women had very light job. Commuting physical activity was measured with a question: ‘How many minutes a day do you spend walking or riding a bicycle to and from work’. Over two decades the proportion of men walking to and from a work place at least 30 min. has decreased (Fig.24). Commuting physical activity in women has not changed. The respondents were asked how often they had taken leisure time physical activity for at least 30 minutes making their breathing rate increased and sweating began. Since 1994 the proportion of men and women having such physical activity at least four times a week has doubled, however, in 2014, only 30% of men and 25 % of women had moderate physical activity at least 4 days per week (Fig.25).
The respondents were asked to indicate their body height and weight. Self-reported weight and height were used to calculate body mass index (BMI) as weight in kilograms divided by height in meters squared. Overweight was defined as BMI≥25 kg/m2 and obesity as BMI≥30 kg/m2. Over study period the prevalence of overweight among men has increased from 47% to 61% and the prevalence of obesity – from 10% to 19% (Fig. 26). The proportion of overweight or obese women was similar in all surveys (Fig. 27). In 2014, 46% of women were overweight and 17% were obese. The prevalence of obesity increased in men of both educational groups (Fig. 28). The educational differences in prevalence of obesity among men were small over whole period of observation. The prevalence of obesity among highly educated women decreased from 15% in 1994 to 10% in 2014 (Fig. 29). The prevalence of obesity among women with low education has not changed over study period. In all surveys the prevalence of obesity among highly educated women was lower than among less educated. The promotion of the usage the reflectors and seat belts is one of the objectives of Lithuanian State Traffic Safety programme. Over the last five years the proportion of people using reflectors has increased in men from 5% to 22%, in women - from 5% to 37% (Fig. 30). In the last survey almost all respondents reported the usage of seat belts in the front seat (Fig. 31). The frequency of the usage of seat belts in the back seat is still rather small (Fig. 32).
Self-rated health is one of the important health indicators. The proportion of respondents with good or reasonably good health was increasing up to the year 2008 while afterwards it remained stable (Fig. 33). In 2014, 55% of men and 53% of women assessed their health as “good” or “reasonably good”. In all surveys highly educated men and women assessed their health better than people with lower education (Fig. 34, 35). Over study period the increase in the proportion of persons with good subjective health has been more pronounced among highly educated than less educated people. Therefore, the educational differences in self-rated health have enlarged.
In Lithuania Cardiovascular Disease Prevention programme aimed at detection of high risk individuals and control of their risk factors was established in 2006. Target population – men aged 40-55 and women aged 50-65. The measurements of blood pressure and cholesterol should be performed for the assessment of the risk of cardiovascular diseases. In 2014, 77% of men and 89% of women indicated that during the last year their blood pressure had been measured (Fig.36). Over study period no significant changes have occurred in the frequency of blood pressure measurement. Since 2006 the proportion of the respondents having cholesterol measured during the last 12 months has increased significantly (Fig. 37).
Lithuanian cervical cancer screening programme was started in 2004. The programme recommends taking cervical smear test for women aged 25-60 every three years. The proportion of women who indicated that cervical smear test had been taken within 3 years has changed very little (from 69% to 74%) during the period of the programme implementation (Fig. 38).
Since 2005 breast cancer screening programme has been launched in Lithuania. According to the programme mammography should be performed for women aged 50-69 every second year. Over study period the proportion of women who had a mammography during the last two years has increased from 18% in 2004 to 66% in 2014 (Fig. 38). This increase was more pronounced among the less educated women than among highly educated (Fig. 39). Therefore, the educational differences of participation in breast cancer screening have decreased. In 2014, 66% of women with university education and 61% with secondary education indicated that they had mammography during the last two years.
In conclusion, the obtained data show that over twenty years some lifestyle habits of Lithuanians became healthier; however, the prevalence of smoking, insufficient consumption of fresh vegetables, low physical activity, overweight and obesity still remains high. Social inequalities in health behaviour of Lithuanian adult population also persist.
PRIEDAS 1/ APPENDIX 1: RŪKYMO INDEKSO APIBŪDINIMAS/
DERIVATION OF SMOKING INDEX
Kategorijos apibūdinimas / Key to index classes: 1 Kasdien rūkantys / Daily smokers
2 Retkarčiais rūkantys / Occasional smokers
3 Metę rūkyti prieš 1-12 mėn. / Quitters given up smoking 1-12 month ago
4 Metę rūkyti daugiau kaip prieš metus / Ex-smokers given up daily smoking more than one year ago 5 Niekada nerūkę / Non-smoker
6 Nepakanka duomenų / Insufficient information * Neatsakė / Information failing
Seniau nei prieš mėnesį/ More then one month
ago
Per pastarąjį mėnesį/ During the past month
1
2
3
4
6
Kada rūkėte paskutinį kartą? When did you last
smoke?
5
Ar Jūs kada nors rūkėte? Have you ever smoked?
Ar Jūs kada nors rūkėte kasdien?
Have you ever smoked daily?
Kada rūkėte paskutinį kartą? When did you last smoke? Ar Jūs esate per savo gyvenimą
surūkęs bent 100 cig.? Have you ever smoked at least 100
times? Ne/ No Ne/ No Ne/ No Taip/Yes* Taip/Yes* Taip/Yes* Šiandien, vakar/ Today, yesterday Prieš 2 dienas ar mėnesį/ 2 days- 1 month ago Prieš 1-12 mėn./ 1-12 month ago Seniau nei prieš metus/ Over a year ago *
PRIEDAS 2/ APPENDIX 2: LENTELĖS/ TABLES
BENDRI DUOMENYS/ BACKGROUND VARIABLES
Lentelės/Tables 1A-7
SVEIKATOS PRIEŽIŪRA IR SVEIKATA/ HEALTH SERVICES AND HEALTH STATUS
Lentelės/ Tables 8A-26
RŪKYMAS/ SMOKING
Lentelės/ Tables 27A-41B
MITYBA/ EATING HABITS
Lentelės/ Tables 42A-85
ALKOHOLIO VARTOJIMAS/ ALCOHOL CONSUMPTION
Lentelės/ Tables 86A-97
KŪNO MASĖS INDEKSAS IR FIZINIS AKTYVUMAS/ BODY MASS INDEX AND PHYSICAL ACTIVITY
Lentelės/ Tables 98A-113
EISMO SAUGUMAS/ TRAFFIC SAFETY
Lentelės/ Tables 114A-117B
KITOS/ OTHERS
LENTELĖ 1.A. Atsakiusiųjų skirstymas pagal amžių ir lytį (N). TABLE 1.A. Number of respondents by sex and age (N).
LENTELĖ 1.B. Atsakiusiųjų skaičius pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse (N). TABLE 1.B. Number of respondents by background variables (N).
LENTELĖ 2. Šeiminė padėtis, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 2. Marital status by sex and age (%).
LENTELĖ 3. Mokymosi metai, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 3. Number of school years by sex and age (%).
LENTELĖ 4. Išsilavinimas, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 4. Degree of education by sex and age (%).
LENTELĖ 5. Darbo pobūdis, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 5. Occupation by sex and age (%).
LENTELĖ 6. Darbo laikas, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 6. Working time by sex and age (%).
LENTELĖ 7. Tautybė, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 7. Nationality by sex and age (%).
LENTELĖ 8.A. Apsilankymų pas gydytoją per pastaruosius 12 mėn. dažnis (%), atsižvelgiant į lytį ir amžių. TABLE 8.A. Visits to the doctor during the last year by sex and age (%).
LENTELĖ 8.B. Asmenų, apsilankiusių pas gydytoją, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse. TABLE 8.B. Proportion of persons visiting a doctor by background variables (%).
LENTELĖ 9.A. Per pastaruosius metus nustatytų ir gydytų ligų dažnis, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 9.A. Incidence of some disease (treated or detected by doctor) during the last year by sex and age (%).
LENTELĖ 9.B. Asmenų, kuriems nebuvo nustatyta nei viena iš paminėtų ligų, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
LENTELĖ 10.A. Savo sveikatos vertinimas, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 10.A. Assessment of own health status by sex and age (%).
LENTELĖ 10.B. Asmenų, įvertinusių savo sveikatą kaip gerą ar gana gerą, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
TABLE 10.B. Proportion of persons, who assessed their own health status to be good or reasonably good by background variables (%).
LENTELĖ 11.A. Pastarąjį mėnesį varginusių negalavimų dažnis, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 11.A. Incidence of some symptoms and complains during the last month by sex and age (%).
LENTELĖ 11.B. Asmenų, kurių nevargino nė vienas iš minėtų negalavimų, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
LENTELĖ 12.A. Vaistų vartojimas per pastarąją savaitę, atsižvelgiant į amžių ir lytį (%). TABLE 12.A. Use of some medicines during the last week by sex and age (%).
LENTELĖ 12.B. Asmenų, nevartojusių nė vienų iš paminėtų vaistų, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
LENTELĖ 13.A. Maisto papildų vartojimas, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 13.A. Frequency of food supplements use by sex and age (%).
LENTELĖ 13.B. Asmenų, nors vieną mėn. per metus vartojusių maisto papildus, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
TABLE 13.B. Proportion of persons who have used food supplements at least one month by background variables (%).
LENTELĖ 14.A. Depresijos, patirtos per pastaruosius 12 mėn., laipsnis, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 14.A. Degree of depression by sex and age (%).
LENTELĖ 14.B. Asmenų, kuriuos šiek tiek labiau arba daug labiau nei anksčiau buvo apėmusi depresija, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
TABLE 14.B. Proportion of persons who have been somewhat more or much more depressed than before by background variables (%).
LENTELĖ 15.A. Arterinio kraujospūdžio paskutinio matavimo laikas, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 15.A. Time of the last blood pressure measurement by sex and age (%).
LENTELĖ 15.B. Asmenų, kuriems arterinis kraujospūdis buvo matuotas per praėjusius metus, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
TABLE 15.B. Proportion of persons with blood pressure measured during the last year by background variables (%).
LENTELĖ 16.A. Cholesterolio kiekio kraujyje paskutinio tyrimo laikas, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 16.A. Time of the last blood cholesterol test by sex and age (%).
LENTELĖ 16.B. Asmenų, kuriems per 5 metus buvo nustatytas cholesterolio kiekis, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
TABLE 16.B. Proportion of persons having blood cholesterol measured during the last five years by background variables (%).
LENTELĖ 17.A. Gliukozės kiekio kraujyje paskutinio tyrimo laikas, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 17.A. Time of the last blood glucose test by sex and age (%).
LENTELĖ 17.B. Asmenų, kuriems per pastaruosius 5 metus buvo nustatytas gliukozės kiekis kraujyje, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
TABLE 17.B. Proportion of persons having blood glucose measured during the last five years by background variables (%).
LENTELĖ 18.A. Apsilankymų pas odontologą per pastaruosius 12 mėn. dažnis, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 18.A. Visits the dentist during the last year by sex and age (%).
LENTELĖ 18.B. Asmenų, apsilankiusių pas odontologą per pastaruosius 12 mėn., dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
LENTELĖ 19.A. Apsilankymų pas odontologą priežastys, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 19.A.The reasons of the visit to the dentist by sex and age (%).
LENTELĖ 19.B. Asmenų, kurie kreipėsi į odontologą dėl profilaktinio patikrinimo, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
LENTELĖ 20.A. Trūkstamų dantų skaičius, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 20.A. Missing teeth by sex and age (%).
LENTELĖ 20.B. Asmenų, kuriems netrūksta nei vieno danties, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
LENTELĖ 21.A. Dantų valymo dažnis, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 21.A. Brushing of the teeth by sex and age (%).
LENTELĖ 21.B. Asmenų, valančių dantis dažniau nei vieną kartą per dieną, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
LENTELĖ 22.A. Tepinėlio iš gimdos kaklelio ėmimo laikas, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 22.A. Time of the last cervical smear test taken by age (%).
LENTELĖ 22.B. Moterų, kurioms per pastaruosius 3 metus buvo imtas tepinėlis iš gimdos kaklelio, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
TABLE 22.B. Proportion of women who had a cervical smear test taken during the last 3 years by background variables (%).
LENTELĖ 23. Ar per praėjusius metus tiriamoji buvo kviesta (siųsta) pasitikrinti dėl gimdos kakleliovėžio, atliekant gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą (%)?
TABLE 23. Have you been invited (refferred) to cervical cancer screening (%)?
LENTELĖ 24. Ar buvo kada nors atlikta mamografija(%)? TABLE 24. Has a woman ever had a mammography(%)?
LENTELĖ 25. Paskutiniosios mamografijos laikas, atsižvelgiant į amžių (%). TABLE 25. Time of the last mammography by age (%).
LENTELĖ 26. Ar per praėjusius metus buvote kviesta (siųsta) pasitikrinti dėl krūties vėžio, atliekant mamografiją, atsižvelgiant į amžių (%)?
LENTELĖ 27.A. Buvimo prirūkytose patalpose darbo metu trukmė, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 27.A. Persons daily exposed to tobacco smoke at work by sex and age (%).
LENTELĖ 27.B. Asmenų, būnančių prirūkytose patalpose darbe kasdien nors 1 val., dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
TABLE 27.B. Proportion of persons exposed to tobacco smoke at least one hour daily at work by background variables (%).
LENTELĖ 28.A. Rūkymas tiriamojo bute, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 28.A. Persons exposed to tobacco smoke at home by sex and age (%).
LENTELĖ 28.B. Asmenų, kurių bute rūkoma, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse. TABLE 28.B. Proportion of persons exposed to tobacco smoke at home by background variables (%).
LENTELĖ 29.A. Skirstymas pagal rūkymo įprotį, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 29.A. Smoking during entire lifetime by sex and age (%).
LENTELĖ 29.B. Asmenų, niekada gyvenime nerūkiusių, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse. TABLE 29.B. Proportion of non-smokers during entire lifetime by background variables (%).
LENTELĖ 30.A. Ar per visą gyvenimą buvo surūkyta bent 100 cigarečių (%)?
TABLE 30.A. Smoking at least 100 cigarettes during entire lifetime by sex and age (%).
LENTELĖ 30.B. Asmenų, per savo gyvenimą surūkiusių bent 100 cigarečių, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
TABLE 30.B. Proportion of those who have smoked at least 100 cigarettes during entire lifetime by background variables (%).
LENTELĖ 31.A. Kada nors rūkiusių asmenų dabartiniai rūkymo įpročiai, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 31.A. Present smoking among persons, who have been smoking sometimes in life, by sex and age (%).
LENTELĖ 31.B. Dabar nerūkančių asmenų dalis (%) tarp kada nors rūkiusiųjų pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse.
TABLE 31.B. Proportion of present non-smokers, who have been smoking sometimes in life by background variables (%).
LENTELĖ 32.A. Atsakiusiųjų skirstymas pagal rūkymo įpročius, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%), rūkymo indeksas 1. TABLE 32.A. Smoking pattern by sex and age (%), smoking-index 1.
LENTELĖ 32.B. Kasdien rūkančiųjų dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse. TABLE 32.B. Proportion of daily smokers by background variables (%).
LENTELĖ 33.A.Paskutiniojo rūkymo laikas, atsižvelgiant į lytį ir amžių (%). TABLE 33.A. Last smoking time by sex and age (%).
LENTELĖ 33.B. Asmenų, rūkiusių vakar ar šiandien, dalis (%) pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse. TABLE 33.B. Proportion of persons who have been smoking today or yesterday by background variables (%).
