LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
AUGUSTĖ ELIJOŠIŪTĖ
SLAUGYTOJŲ PATIRIAMI IŠŠŪKIAI DIRBANT SKUBIOS
PAGALBOS SKYRIAUS TRAUMOS KOMANDOJE
Magistro studijų programos „Išplėstinė slaugos praktika“ (valst. kodas 6211GX008) baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. Dr. Ramunė Jurkuvienė
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 ABSTRACT ... 7 SANTRUMPOS ... 10 ŢODYNĖLIS ... 11 ĮVADAS ... 12 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 151.1 Traumos komandos organizavimas... 15
1.1.1 „Auksinė valanda“ - Traumos sistemos integralumo reikalaujantis rodiklis ... 15
1.1.2 Informacijos apie sunkiai suţalotą pacientą perdavimas ... 16
1.1.3 Traumos komandos aktyvavimas ... 17
1.1.4 Traumos komandos sudėtis ir atliekami veiksmai ... 18
1.1.5 Darbo komandoje iššūkiai ... 27
1.2 Slaugytojai - Traumos komandos dalis ... 28
1.2.1 Slaugytojų vaidmuo Traumos komandoje ... 28
1.2.2 Slaugytojų pasirengimas darbui traumos komandoje ... 28
1.2.3 Paciento artimųjų įtraukimas į gydymo procesą... 30
1.2.4 Slaugytojų patiriami išgyvenimai ... 31
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 34
2.1 Tyrimo tipas ir jo pagrindimas ... 34
2.2 Kokybinės tyrimo dalies metodika ... 35
2.3 Kiekybinės tyrimo dalies metodika ... 39
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 42
3.1. Kokybinių duomenų analizė ... 42
3.1.1 Atliekamo darbo organizavimas Traumos komandoje ... 42
3.1.2 Slaugytojų vaidmens sudėtingumas multidisciplininėje Traumos komandoje... 48
3.1.3 Slaugytojų patirtys ir iššūkiai dirbant Skubios pagalbos skyriaus Traumos komandoje ... 54
3.2 Kiekybinės tyrimo dalies duomenų analizė ... 66
IŠVADOS ... 85
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 87
MOKSLO PRANEŠIMŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 89
PRIEDAI ... 96
1 priedas ... Error! Bookmark not defined. 2 priedas ... Error! Bookmark not defined. 3 priedas ... Error! Bookmark not defined. 4 priedas ... 97 5 priedas ... Error! Bookmark not defined.
SANTRAUKA
Augustė Elijošiūtė. Slaugytojų patiriami iššūkiai dirbant Skubios pagalbos skyriaus
Traumos komandoje. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - doc. dr. Ramunė Jurkuvienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir Rūpybos katedra. Kaunas, 2020; p. 95.
Darbo tikslas – Išsiaiškinti slaugytojų patiriamus iššūkius, dirbant Traumos komandoje, X
ligoninės trečio lygio Traumų centro, Skubios pagalbos skyriuje.
Tyrimo klausimai (kokybinei tyrimo daliai) -
1. Kokie yra slaugytojų patiriami iššūkiai, dirbant Traumos komandoje, X ligoninės trečio lygio Traumų centro, Skubios pagalbos skyriuje?
2. Koks yra slaugytojų vaidmuo Traumos komandos metu, dirbant X ligoninės trečio lygio Traumų centro, Skubios pagalbos skyriuje?
Tyrimo uţdaviniai (kiekybinei tyrimo daliai):
1. Įvertinti daţniausius Traumos komandos aktyvavimo mechanizmus, sunkiai suţalotiems pacientams, gydomiems X ligoninės trečio lygio Traumų centro, Skubios pagalbos skyriuje;
2. Nustatyti sunkiai suţalotų pacientų, gydytų Traumos komandos, kreipimosi į X ligoninės trečio lygio Traumų centro, Skubios pagalbos skyrių daţnį bei sąsajas su demografiniais pacientų duomenimis.
3. Nustatyti Traumos komandos gydytų sunkiai suţalotų pacientų, tolesnio stacionarizavimo į skyrius, situaciją.
Tyrimo metodika – Tyrimo tipas – mišrus tyrimas, dominuojant kokybiniam tyrimui.
Mišriame tyrime taikyta metodų trianguliacija [1]: pusiau struktūruotas interviu, matuojamasis stebėjimas ir dokumentų analizė. Dėl to tyrimas suskirstytas į kokybinio ir kiekybinio tyrimo dalis – kokybinei taikytas pusiau struktūruoto interviu apklausos metodas, kiekybinei – matuojamasis pacientų srautų stebėjimas ir doumentų analizė. Kokybinės dalies tyrimo dalyviai. Interviu metu apklausti 10 slaugytojų, dirbančių X ligoninės trečio lygio Traumų centro, Skubios pagalbos skyriaus Traumos komandoje. Kiekybinės tyrimo dalies populiaciją sudarė visi pacientai, 2019 liepos 1d. – 2020 sausio 1d. pristatyti į X ligoninės trečio lygio Traumų centro, Skubios pagalbos skyrių ir gydyti Traumos komandos (n=135).
Darbo išvados.
1. Skubios pagalbos skyriuje organizuojamoje Traumos komandoje dalyvaujantiems slaugytojams kyla daugybė iššūkių: sunkumai dirbant komandoje, konfliktai tarp komandos narių ar bendraujant su pacientų artimaisias. Lyginant su kitais Traumos komandos dalyviais, slaugytojai praleidţia daugiausiai laiko su gydomu pacientu, jie patiria stiprius išgyvenimus, kurie turi įtakos ne tik jų sveikatai, bet ir savivertei. Slaugytojai, Traumos komandos metu, daţnai mato sunkiai suţalotus kūnus, mirtis, kartu su pacientu ar jo artimaisiais išgyvena ir patiria slogias emocijas, kurios gali sąlygoti perdegimo ir emocinio sielvarto simptomų atsiradimą.
2. Slaugytojų, dirbančių Traumos komandoje, vaidmuo reikalauja integruoti daug įgūdţių, funkcijų ir atsakomybių: slaugytojai yra multidisciplininės komandos dalis, atsakingi uţ paciento būklės sekimą ir vertinimą, komandos narių informavimą, grįţtamojo ryšio suteikimą Traumos komandos vadovui, komandos narių atliekamo darbo stebėjimą ir perėmimą kito komandos nario funkcijas, kai šis jų atlikti negali. Slaugytojo vaidmens sudėtingumą sudaro dideli lūkesčiai iš aplinkinių: slaugytojas turi vykdyti Traumos vadovo nurodymus, turėti platų spektrą instrumentinių įgūdţių, būti puikiai įvaldęs jų atlikimo technikas, atlikti asistavimą gydytojams, turi prie kiekvieno komandos nario prisitaikyti ir būti ypatingai lankstus kintančiose situacijose instrumentinės pagalbos teikimo, ir psichoemocine prasme.
3. Darbas Traumos komandoje motyvuoja slaugytojus lavinti įgūdţius ir tobulėti instrumentinių ir technologinių pasiekimų įsisavinimo bei psichoemocine prasme – emocijų valdymu, greitu reagavimu į susidariusią situaciją ir pan. Nors darbas Traumos komandoje, yra labai sudėtingas ir atsakingas, tačiau slaugytojai didţiuojasi jį dirbdami ir jaučia tam tikrą pasitenkinimą darbu.
4. Daţniausias Traumos komandos aktyvavimo mechanizmas, sunkiai suţalotiems pacientams, yra autoįvykis, kurio metu daţniausiai nukenčia transporto priemonėje sėdintys keleiviai ir eismo įvykyje dalyvaujantys pėstieji. Atlikto matuojamojo pacientų srautų stebėjimo duomenys parodė, kad egzistuoja sąsaja tarp Traumos komandos aktyvavimo mechanizmo ir paros laiko bei paciento tolesnio stacionarizavimo skyriaus.
5. Daţniausiai sunkiai suţaloti pacientai yra gydomi Traumos komandos dienos ir vakaro metu, darbo dienomis. Atlikto matuojamojo pacientų srautų stebėjimo duomenys parodė, kad egzistuoja sąsaja tarp paros laiko ir Traumos komandos aktyvavimo prieţasties bei pacientų lyties. Taip pat, nustatyta, kad egzistuoja ryšys tarp savaitės laiko ir Traumos komandos pobūdţio bei pacientų lyties.
6. Matuojamojo pacientų srautų stebėjimo rezultatai parodė, kad daţniausiai sunkiai suţaloti pacientai po suteiktos Traumos komandos pagalbos, yra stacionarizuojami į X ligoninės
chirurginio ar terapinio profilio skyrius. Gauti duomenys parodė, kad egzistuoja sąsaja tarp paciento tolesnio stacionarizavimo skyriaus ir Traumos komandos pobūdţio bei Traumos komandos aktyvavimo prieţasties.
ABSTRACT
Augustė Elijošiūtė. Challenges faced by nurses while working on the Trauma Team in the
Emergency Department. Master„s thesis. Supervisor – doc.dr. Ramunė Jurkuvienė. Lithuanian university of Health sciences, Medical Academy, Nursing faculty, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2020; p. 95.
Aim of the study – To identify challenges faced by nurses while working in the
Emergency Department Trauma Team of Hospital X Third Level Trauma‟s Center.
Research questions:
1. What are the challenges faced by nurses while working in the Trauma Team in the Emergency Department?
2. What is the role of nurses during the Trauma Team while working in the Emergency Department of the Third Level Trauma Center at Hospital X?
Goals of the study:
1. To evaluate the most common mechanisms of Trauma team activation in severely injured patients treated in the Emergency Department of the Third Level Trauma Center of Hospital X;
2. To determine the frequency of severely injured patients treated by the Trauma Team at the Third Level Trauma Center of the HospitalX Emergency Department and the links with patient demographics.
3. To determine the wards of severely injured patients treated by the Trauma Team, further hospitalization, according to statistical reliability.
Research methods – The type of study is a mixed study with a predominant qualitative
part of research. For the qualitative part of the research, the method of semi-structured interview survey was applied, for the quantitative part - the measurable monitoring of patient flows.
Participants in the qualitative part of the study. During the interview, 10 nurses working in the
Trauma team of the Emergency Department of the Third Level Injury Center of Hospital X were interviewed. The population of the quantitative part of the study consisted of all patients 2019July 1 – 2020 January 1, delivered to Hospital X Third Level Trauma Center, Emergency Department, and treated by Trauma Team (n=135).
Conclusions.
1. Nurses involved in the Trauma Team organized by the Emergency Department and working in a large group of people often face many challenges, such as difficulties in working in a
team, conflicts between team members or communicating with patients ‟relatives. Compared to other members of the Trauma team, nurses spend the most time with the patient, they face strong experiences that affect not only health but also self-esteem. Nurses, during the Trauma Team, often see severely injured bodies, and experience together with the patient a variety of bad emotions, often depressing, that can lead to symptoms of burnout and emotional grief.
2. The role of nurses working in the Trauma team requires the integration of many skills, functions and responsibilities: nurses are part of a multidisciplinary team responsible for monitoring and assessing the patient's condition, informing team members, providing feedback to the Trauma team leader, monitoring and taking over team members' work the functions of another member of the team when he or she is unable to perform. The complexity of the nurse's role is due to the high expectations: the nurse must follow the instructions of the Trauma Manager, have a wide range of instrumental skills, have a good command of techniques, assist doctors, adapt to each other and be especially flexible in changing situations.
3. Work in the Trauma team, motivates nurses to be interested in new technologies and guidelines of the Trauma team, also develops various internal qualities – skills development, emotion management, quick response to the situation, and so on. Although working in a Trauma team is very challenging and involves a lot of responsibility, however, nurses takes pride in working on it and being able to learn from other professionals.
4. The most common mechanism of activation of the Trauma Team, for severely injured patients, is a car accident, in which the occupants of the vehicle and the pedestrians involved in the traffic accident are most often affected. The results of the measured monitoring of patient flows showed that there is a link between the activation mechanism of the Trauma Team and the time of day and the patient's further hospitalization.
5. The biggest part of severely injured patients most often are treated by the Trauma Team during the day and evening, and on weekdays. The results of the measured monitoring of the patient flows showed that there is a correlation between the time of day and the reason for the activation of the Trauma team and the gender of the patients. Also, a relationship was found between the time of week and the nature of the Trauma team and the gender of the patients.
6. The results of measurable monitoring of patient flows have shown that most severely injured patients, after the assistance of the Trauma Team, are hospitalized in the surgical or therapeutic profile wards of Hospital X. The data obtained showed that there is an association between the patient's further inpatient department and the nature of the Trauma Team and also the reason for the activation of the Trauma Team.
PADĖKA
Pirmiausia, noriu padėkoti savo darbo vadovei – gerb. doc.dr. Ramunei Jurkuvienei. Be jos motyvacijos, patarimų ir kantrybės nebūtų šio darbo.
Noriu padėkoti tyrime dalyvavusios įstaigos vadovams, o svarbiausia – slaugytojams, sutikusiems dalyvauti tyrime ir atvirai pasidalinusiems savo patirtimi ir jautriais išgyvenimais.
Galiausiai, norėčiau padėkoti savo šeimos nariams ir draugams, kurie stipriai palaikė ir motyvavo bei skatino siekti uţsibrėţtų tikslų.
SANTRUMPOS
SPS – Skubios pagalbos skyrius; PSO – Pasaulio Sveikatos organizacija; GMP – Greitoji medicinos pagalba; TK – Traumos komanda;
TK vadovas – Traumos komandos vadovas; TC - Traumų centras;
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos; JK – Jungtinė Karalystė;
ES - Europos sąjunga;
LR SAM - Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija; MN - Medicinos norma;
ŢODYNĖLIS
Bendrosios praktikos slaugytojas – asmuo, teisės nustatyta tvarka įgijęs bendrosios
praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją (MN 28 : 2011).
Traumos komanda – ligoninės gydytojų, slaugytojų ir pagalbinio personalo komanda,
teikianti pagalbą sunkias traumas patyrusiems pacientams (Įsakymas dėl Traumos komandų darbo tvarkos aprašų patvirtinimo Nr. V-1007).
Traumų gydymo sistema – medicinos pagalba traumas patyrusiems pacientams, apimanti
pagalbą iki hospitalizavimo ir perveţimą, paciento gydymą ASP įstaigoje, medicininę ir psichosocialinę reabilitaciją. (LR Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. V-824).
Traumų centras - stacionarines ir ambulatorines paslaugas teikianti ASP įstaiga, kurioje
kiekvieną savaitės dieną bet kuriuo paros metu pacientams, patyrusiems traumas, teikiama medicinos pagalba. (LR Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. V-824).
Skubiosios medicinos pagalbos skyrius – stacionarines asmens sveikatos prieţiūros
paslaugas teikiančios įstaigos padalinys, kuriame priimami pacientai, atvykę dėl būtinosios medicinos pagalbos, kitų skubiai reikalingų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų ir, jeigu stacionarines asmens sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančios įstaigos vadovas nenustatė kitaip, planinės hospitalizacijos. (LR Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. V-1018).
ĮVADAS
Šis darbas yra apie slaugytojų patirtį, dirbant su sunkiai suţalotais pacientais X ligoninės trečio lygio Traumų centro, Skubios pagalbos skyriaus Traumos komandoje. Šią temą pasirinkau, nes ilgą laiką dirbau X ligoninės Skubios pagalbos skyriuje organizuojamoje Traumos komandoje ir stebėjau, koks svarbus yra komandinis darbas ir slaugytojos vaidmuo padedant sunkiai suţalotiems pacientams. Lietuvoje nėra daug specializuotų traumos centrų, kurie dirba Traumos komandos aktyvavimo būdu. Traumos centruose dirbantis personalas neretai deda dideles pastangas ir patiria didelį stresą, siekdami išgelbėti pacientų sveikatą ir gyvybes [2]. Skubios pagalbos skyrių darbo organizavimas per Traumos komandą yra pakankamai naujas reiškinys Lietuvos Respublikoje: Sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo sunkių traumų atvejais tvarkos aprašas Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas tik prieš metus. Gilesnis naujų reiškinių, procesų paţinimas ir supratimas reikalauja rimtos analizės, keliant klausimus: koks yra slaugytojų vaidmuo teikiant skubią pagalbą, sunkiai suţalotiems pacientams? Ką išgyvena slaugytojai, dirbdami su sunkias traumas patyrusiais pacientais? Kaip daţnai į Skubios pagalbos skyrių GMP darbuotojų yra atveţami, ar kreipiasi patys, sunkiai suţaloti pacientai? Kokia jų atvykimo ir Traumos komandos aktyvavimo prieţastis? Kas ją lemia?
Temos aktualumas. Traumos yra laikomos pasauline visuomenės sveikatos problema,
kuri sukelia milţiniškas socialines ir ekonomines pasekmes [3]. Traumas kiekvienais metais, patiria daugiau, kaip 135 milijonai ţmonių visame pasaulyje [3]. Remiantis Jungtinės Karalystės pateikiamais duomenimis, kasmet traumas patiria apie 6 milijonus ţmonių, kurie kreipiasi į vietos ligoninių skubios pagalbos skyrius, ir net 720 000 pacientų yra stacionarizuojami, siekiant tolimesnės pagalbos ir gydymo. Šiuo metu, prognozuojama, kad patirtos traumos netrukus taps trečiąja pagrindine pacientų mirties prieţastimi, visame pasaulyje [3]. Lietuvoje traumos ir kitos išorinės mirties prieţastys pagal mirtingumą jaunų darbingo amţiaus ţmonių tarpe, uţima pirmą vietą iš visų mirties prieţasčių. Dėl traumų pripaţįstami neįgaliaisiais daugiau, kaip 2700 ţmonių kasmet, iš jų daugiau kaip 80 proc. darbingo amţiaus ţmonės. Palyginti su ES šalimis senbuvėmis, Lietuvoje mirčių nuo išorinių prieţasčių registruojama 2,5 karto daugiau [4]. Siekiant išvengti pacientų mirčių, yra aktyvuojama Traumos komanda, kurios tikslas yra kuo greičiau padėti pacientui ir suteikti reikiamą pagalbą. Traumos komanda daţniausiai yra aktyvuojama vakaro metu, nuo 15 iki 23 valandos, daţniau darbo dienomis, nei savaitgaliais [5]. Dauguma medicinos personalo darbuotojų teigia, jog rūpinimasis suţalotu ir traumą patyrusiu pacientu, sukelia labai daug streso, neretai traumas sukėlusios situacijos yra chaotiškos ir labai dramatiškos. Laikoma, jog
darbas su traumą patyrusiu ir sunkiai suţalotu pacientu, reikalauja iš personalo daugybės ne tik fizinių bet ir emocinių pastangų [6].
Temos naujumas. Pasaulyje yra atlikta labai daug tyrimų, kuriuose yra analizuojama
traumos komandos reikšmė, nauda ir svarba. Goris R. J. A. ir Trenz O, jau 1995 metais nagrinėjo integruotą poţiūrį į Traumos komandą, o Klein K. J., Ziegert J. C., Knight A. P. ir Xiao Y., 2006 metais analizavo vadovavimą ir bendradarbiavimą komandoje, teikiant pagalbą sunkiai suţalotiems pacientams [7, 8]. Lietuvoje 2013 metais Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų centro uţsakymu, UAB “Tarptautinė skubios medicinos akademija” atliko išsamią pagalbos nukentėjusiems nuo traumų ir kitų išorinių mirties prieţasčių analizę. Tačiau, straipsnių apie slaugytojų patirtis dirbant Traumos komandoje, Lietuvos skubios pagalbos skyriuose rasti nepavyko. Šio tyrimo naujumą sudaro ir naujai pateikiamos mišrios (pagal trianguliacijos principą derinant kokybinio ir kiekybinio) tyrimo metodikos taikymas, išryškinant ne tik slaugytojų patirtis dirbant Traumos komandoje, bet ir kontekstą, su kuo jos susiduria: vienos trečio lygio ligoninės baigtinės (pusės metų) populiacijos kiekybinį pacientų srautų stebėjimą ir dokumentų analizę, siekiant padėti skaitantiems šį darbą suvokti problemos mastą. Kokybinis tyrimas atskleidţia vyraujančias tendencijas, bet problemos ar analizuojamo reiškinio paplitimo populiacijoje negali parodyti. Siekiant kokybinio tyrimo validumo, kad skaitantiems šį darbą nesusidarytų klaidingas įspūdis, jog susidūrimas su sunkias traumas patyrusiais ir Traumos komandos gydytais pacientais tai tik pavieniai, retai pasitaikantys atvejai, buvo taikyti kiekybinio tyrimo metodikos elementai. Tai akivaizdţiai prisideda prie temos nagrinėjimo naujumo.
Teorinė ir praktinė reikšmė. Šio darbo rezultatais ir rekomendacijomis galėtų remtis
skubios pagalbos skyrių darbuotojai ir jų vadovai, siekiantys atpaţinti Traumos komandoje slaugytojams kylančias ar potencialias problemas, didinti darbuotojų motyvaciją ir pasitenkinimą darbu, tobulinti organizacinius procesus ir vykdyti plėtrą. Tyrimo metu gauti duomenys gali būti naudingi ir sveikatos bei socialinės politikos formuotojams.
Tyrimo tikslas - Išsiaiškinti slaugytojų patiriamus iššūkius, dirbant Traumos komandoje,
X ligoninės trečio lygio Traumų centro, Skubios pagalbos skyriuje.
Tyrimo klausimai (kokybinei tyrimo daliai) –
1.
Kokie yra slaugytojų patiriami iššūkiai, dirbant Traumos komandoje, X ligoninės trečio lygio Traumų centro, Skubios pagalbos skyriuje?2.
Koks yra slaugytojų vaidmuo Traumos komandos metu, dirbant X ligoninės trečio lygio Traumų centro, Skubios pagalbos skyriuje?Tyrimo uţdaviniai (kiekybinei tyrimo daliai):
1. Įvertinti daţniausius Traumos komandos aktyvavimo mechanizmus, sunkiai suţalotiems pacientams, gydomiems X ligoninės trečio lygio Traumų centro, Skubios pagalbos skyriuje;
2. Nustatyti sunkiai suţalotų pacientų, gydytų Traumos komandos, kreipimosi į X ligoninės trečio lygio Traumų centro, Skubios pagalbos skyrių daţnį bei sąsajas su demografiniais pacientų duomenimis.
3. Nustatyti Traumos komandos gydytų sunkiai suţalotų pacientų, tolesnio stacionarizavimo skyrius, situaciją.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Traumos komandos organizavimas
Skubios pagalbos skyriaus gydytojų, slaugytojų ir pagalbinio personalo sudaryta darbo grupė, traumos komanda, teikia pagalbą suaugusiems pacientams, patyrusiems sunkias traumas [9]. Traumos komandos metu, joje dirbantys specialistai bendradarbiaudami tarpusavyje, atlieka skubias, nenuspėjamas ir labai svarbias uţduotis, tuo pačiu metu susidurdami su daţnais komandos sudėties pokyčiais ir apmokydami naujus, ir nepatyrusius komandos narius [2]. Darbas Traumos komandoje, reikalauja nepriekaištingo visų dalyvių darbo, multidisciplininės komandos koordinavimo ir veiksnių, galinčių sutrikdyti produktyvų darbą, pašalinimo [10].
1.1.1 „Auksinė valanda“ - Traumos sistemos integralumo reikalaujantis
rodiklis
Laiko, nuo kritinio suţeidimo iki galutinio gydymo, sumaţinimas ilgą laiką buvo laikomas traumos sistemų siektinu poţymiu ir rodikliu, ypač kariuomenėje, kai dėl praţūtingų suţeidimų daugiausia mirties atvejų įvyksta prieš atvykstant į ligoninę. Sunkiai suţaloto paciento transportavimo laikas buvo sutrumpintas nuo 10 valandų, Antrojo pasaulinio karo metu, iki 5 valandų Korėjos konflikte ir iki 1 valandos Vietnamo karinio konflikto metu. Transportavimo laiko sumaţėjimą lėmė sraigtasparnių panaudojimas gabenant sunkiai suţalotus pacientus, kadangi atsirado galimybė dėl didelio greičio ir gebėjimo skristi sudėtingu reljefu bei nusileisti maţose vietovėse, leido pasiekti sunkiai suţalotą asmenį ir jį skubiai pristatyti į gydymo įstaigą [11].
„Auksinė valanda“ yra gerai ţinoma koncepcija, kuri buvo sukurta ir pradėta naudoti 1970 metais JAV, paremta karinių konfliktų metu naudotomis strategijomis bei teigianti, kad siekiant geresnių sunkiai suţalotų pacientų rezultatų, labai svarbu sutrumpinti laiką nuo trauminio įvykio pradţios iki gydymo suteikimo. Šios koncepcijos esmė yra suteikti sunkiai suţalotam pacientui visą reikiamą pagalbą, kaip įmanoma greičiau jį transportuoti į gydymo įstaigą ir suteikti reikiamą gydymą per 60 min. nuo suţalojimų atsiradimo pradţios, kitaip ţymiai padidėja pacientų mirštamumas [12].
Uţsienyje, siekiant pasiekti uţsibrėţtą „Auksinės valandos“ tikslą ir suspėti per vieną valandą suteikti pagalbą sunkiai suţalotam pacientui, dėl didelių atstumų iki gydymo įstaigos bei komplikuotų vietovių reljefų, kuriuos būtų sudėtinga įveikti naudojantis tik GMP automobiliu, ir toliau plačiai yra naudojami sraigtasparniai [11, 12]. Tačiau, Lietuvoje, esant maţesniam atstumui iki gydymo įstaigos ir palankesniam aplinkos reljefui, sunkiai suţalotam pacientui pagalbą teikia
GMP darbuotojai, kurie patys pirmieji turi kontaktą su sunkiai suţalotu pacientu ir informavę apie suţalojimus, GMP automobiliu pristato į artimiausią traumų centrą.
Įsipareigojimas tobulinti integruotos sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo sistemą, uţtikrinant būtiną aukščiausio lygio skubią pagalbą per „auksinę“ valandą yra įrašytas XVII Lietuvos Respoblikos Vyriausybės programoje [13].
1.1.2 Informacijos apie sunkiai suţalotą pacientą perdavimas
Patys pirmieji specialistai, dirbantys įvykio vietoje, turintys kontaktą su sunkiai suţalotu pacientu yra Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Greitosios medicinos pagalbos specialistai, sunkiai suţalotam pacientui suteikę pagalbą įvykio vietoje, atsiţvelgdami į paciento patirtus suţalojimus ir paciento būklę, perveţami į arčiausiai esantį traumų centrą - pirmojo, antrojo ar trečiojo lygio [14]. Traumų centre dirbantis personalas, visų pirma yra informuojamas apie sunkias traumas patyrusio paciento suţalojimus, sąmonės būklę, bendrą informaciją apie pacientą, jei pavyksta išklausti, traumos mechanizmą ir suteiktą pagalbą [14]. Šiuo principu naudojasi ir greitosios medicinos specialistai, dirbantys uţsienyje, tai vadinami SBAR arba MIST informacijos perdavimo protokolai, kurių pagalba informacija iš vienų specialistų, yra perduodama kitiems [15].
SBAR buvo sukurta, siekiant pagreitinti ir palengvinti bendravimą tarp sveikatos prieţiūros specialistų [15]. SBAR yra akronimas, kuris šifruojamas, kaip:
● S (Situation) - Įvykio apibūdinimas ;
● B (Background) - Informacija apie pacientą ; ● A (Assessment) - Būklės vertinimas ;
● R (Recommendation) - Rekomendacijos / atlikti tyrimai .
Iš pradţių, ši sistema buvo sukurta JAV kariuomenėje, vėliau pritaikyta aviacijoje, o galiausiai – sveikatos prieţiūros sistemoje ir šiomis dienomis yra plačiai naudojama visame pasaulyje. SBAR sistema, daţniausiai, nėra taikoma traumą patyrusiems pacientams, tačiau yra nemaţai šalių, kurie ja naudojasi [15, 16]. Nors SBAR protokolas yra daţnai naudojamas, siekiant perduoti visą informaciją apie pacientą, tikruoju informacijos apie suţalotą pacientą, perdavimo protokolu yra laikomas MIST [15]:
● M (Mechanism) - Paciento amţius, lytis, vardas ir pavardė, įvykusios traumos mechanizmas, paciento nusiskundimai ar medicininė istorija;
● I (Injuries) - Laikas (kada įvyko trauma), patirti suţalojimai (nuo galvos iki kojų), atlikta apţiūra, būklės įvertinimas ir išvados;
● S (Symptoms) - Gyvybinių veiklų vertinimas: pirmieji uţfiksuoti simptomai ir reikšmingi jų pokyčiai; gliukozės koncentracija kraujyje.
● T (Treatment) - Suteiktas gydymas iki paciento perkėlimo į gydymo įstaigą.
MIST informacijos perdavimo protokolu daţniausiai naudojasi greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, pranešdami apie sunkiai suţalotą pacientą, transportuojamą į skubios pagalbos skyrių [17].
Klinikinės ligoninės trečiojo lygio Traumų centre esančiame Skubios pagalbos skyriuje, darbuotojai apie atvykstantį sunkiai suţalotą pacientą suţino skyriuje esančios GMP racijos pagalba. Informaciją apie pacientą perduoda GMP darbuotojai. Skubios pagalbos skyriuje esanti racija yra laikoma “rūšiavimo zonoje”, kurioje dirbantis personalas priima visą informaciją, apie sunkiai suţalotus pacientus ir perduoda ją skyriuje budinčiam gydytojui anesteziologui - reanimatologui [5].
1.1.3 Traumos komandos aktyvavimas
Traumos komanda yra aktyvuojama Traumų centro, Skubios pagalbos skyriuje dirbančio gydytojo, slaugytojo arba gydytojo specialisto, pavyzdţiui, chirurgo ar/ir ortopedo traumatologo. Traumos komanda yra aktyvuojama per ligoninėje veikiantį Operatyvųjį darbo koordinavimo centrą (informacija, taip pat, gali būti perduodama telefonu, racija, pranešimų gavikliais ir t.t.):
į Skubios pagalbos skyrių atvykus suaugusiam pacientui, patyrusiam sunkią traumą ir atitinkančiam sunkios traumos poţymius ar traumos mechanizmą;
greitosios medicinos pagalbos personalui, dirbančiam įvykio vietoje ir įvertinus paciento būklę, pranešusiam apie atveţamą pacientą;
per 24 val. pacientą, kuriam ankstesnėje gydymo įstaigoje nebuvo atlikti būtini tyrimai traumos sunkumui nustatyti, perveţus iš kitos gydymo įstaigos į klinikinės ligoninės trečio lygio Traumų centre esantį Skubios pagalbos skyrių, kai jo būklei leidţiant reikia pacientą toliau gydyti ligoninės trečio lygio Traumų centro, Skubios pagalbos skyriuje [9].
Kiekvieną minutę pasaulyje, daugiau nei 9 ţmonės patiria traumas dėl tyčinių ar netyčinių išorinių suţalojimų [5]. Patiriamos traumos yra laikomos pagrindine jaunesnių nei 40 metų, darbingo amţiaus vyrų ir moterų, neretai ir vaikų, mirties prieţastimi, dėl kurių kasmet miršta 17 000 ţmonių [3, 5, 18].
Didţioji dalis traumos komandos aktyvavimo atvejų yra dėl pacientų, kurie nukentėjo ir buvo suţaloti eismo įvykių metu, taip pat, dėl traumų, kurias patyrė pacientai iškritę iš didelio aukščio bei kitų ţmonių suţalotiems pacientams [5, 19]. Daţniausiai yra patiriamos traumos, kurias
sukelia buki daiktai ar mechanizmai, o šie lemia daugelio kūno sistemų suţalojimą. Škotijoje atliktų tyrimų duomenimis, daţniausiai yra patiriami smegenų, pilvo organų, krūtinės ląstos suţalojimai. Traumą patyrusiems pacientams daţnai pasireiškia įvairios komplikacijos, kurias patyręs personalas Traumos komandos metu turėtų numatyti, uţkirsti kelią, anksti nustatyti ir pradėti gydyti. Taip pat, yra teigiama, kad traumas patyrusiems pacientams prireikia ankstyvos reabilitacijos, siekiant kuo greičiau pradėti atstatyti kūno atliekamas funkcijas ir kuo greičiau pacientą pastatyti „ant kojų“ [20].
1.1.4 Traumos komandos sudėtis ir atliekami veiksmai
Dabartinis Traumos komandos sistemos modelis buvo sugalvotas ir patvirtintas 1973 m. lapkričio 1 d., JAV kongreso metu, priėmus Neatidėliotinos medicinos sistemų įstatymą [3], o mūsų šalyje – tik 2011 metų sausio mėnesį LSMUL Kauno Klinikose pradėjo vykti pagalbos teikimas Traumos komandos principu. Šios multidisciplininės komandos tikslas yra uţtikrinti reikiamą pagalbą, sunkias traumas patyrusiems asmenims.
Šiuolaikinė medicina skubios pagalbos skyriuose taiko darbą Traumos komandos būdu, beveik visame pasaulyje. Traumą patyrusiam pacientui atvykus į gydymo įstaigą, suaktyvinamos pagalbos sistemos. Traumos komanda palengvina sistemingą klinikinį įvertinimą ir ilgalaikę paciento prieţiūrą [7]. Traumos komandos dydį daţnai lemia paros laikas, personalo prieinamumas, ligoninės turimi resursai ir paciento patirti suţalojimai [21].
Įvairiose šalyje skiriasi komandos sudėtis ir komandos dalyvių atliekamos funkcijos. Ţemiau pateikiamas Traumos komandos palyginimas skirtingose šalyse. Nors skiriasi Traumos komandos sudėtis, skirtingose valstybėse, jas vienija bendras tikslas – kuo skubiau suteikti visą reikiamą pagalbą stipriai suţalotam pacientui, patyrusiam traumą [22].
Traumos sistema Jungtinėje Karalystėje
Jungtinėje Karalystėje Traumos komandą sudaro labai plati multidisciplininė komanda, kurios kiekvienas dalyvis turi savo uţimamą vietą, susijusią su jo uţimomis pareigomis skubios pagalbos skyriuje. Remiantis analizuota literatūra, kiekvieno komandos dalyvio vieta, uţimama dirbant traumos komandoje, grafiškai pavaizduota paveiksle (1 pav.) [23].
1pav. Jungtinės karalystės Traumos komandos darbuotojų išsidėstymas [23] (sudaryta remiantis JK Traumos komandos modeliu, išversta autoriaus)
Traumos komandos vadovas (toliau – TK vadovas) – skubios pagalbos skyriuje dirbantis Skubiosios medicinos gydytojas konsultantas. TK vadovas turi būti aiškiai atpaţįstamas, stovi paciento kojų gale, kontroliuoja paciento, patyrusio sunkią traumą, gaivinimą, priima kritinius sprendimus ir paskirsto darbą. TK vadovas atlieka darbo instruktaţą prieš pacientui atvykstant į skubios pagalbos skyrių, taip pat, komandos dalyvius supaţindina su atliekamo darbo funkcijomis. Viena iš Traumos komandos vadovo atliekamų funkcijų – nuoseklaus komandos dalyvių bendravimo palaikymas bei atgalinio ryšio uţtikrinimas. Traumos komandos vadovas yra atsakingas uţ pacientui reikalingų instrumentinių tyrimų suderinimą ir koordinavimą su radiologijos technologais. Komandos vadovas uţtikrina saugų, savalaikį ir išsamų traumą patyrusio paciento įvertinimą, gydymą bei uţtikrina, kad pasibaigus paciento gydymui skubios pagalbos skyriuje, pacientas būtų perduodamas tolimesniam gydymui kitai specializuotai komandai [23];
Gydytojas anesteziologas - reanimatologas – yra atsakingas uţ paciento kvėpavimo takų prieţiūrą. Taip pat, uţtikrina, kad veiktų visa medicininė technika ir aparatūra, skirta uţtikrinti
kvėpavimo takų „palaikymą“. Šis gydytojas praneša apie norimą atlikti procedūrą – paciento kvėpavimo takų intubaciją, informuoja uţ medikamentus atsakingą slaugytoją, uţtikrina tinkamą paciento sedaciją ir raumenų relaksaciją [23];
Intensyvios terapijos ir anestezijos slaugytojas – asistuoja gydytojui anesteziologui-reanimatologui atliekamų intervencijų metu bei paciento transportavimo į kitus ligoninės padalinius metu [23];
Pirminės apţiūros gydytojas (gali būti skubios pagalbos skyriuje dirbantis gydytojas rezidentas) – atlieka paciento pirminę apţiūrą, praneša apie gyvybinius poţymius ir atitinkamus teigiamus ir neigiamus gyvybinių duomenų pasikeitimus, atlieka SAMPLE įvertinimą bei kartu su komandos vadovu atlieka medicininės dokumentacijos pildymą. Šis gydytojas, taip pat, vertina pirminės ir antrinės apţiūros rezultatus, atliktus tyrimus bei nustato, kokie tyrimai turi būti padaryti pacientui, uţtikrina, jog visi pacientui paskirti medikamentai būtų paskirti tikslingai ir tinkamai dokumentuoti [23];
Gydytojas, atsakingas uţ procedūras (skubios pagalbos skyriuje dirbantis gydytojas rezidentas) – atsakingas uţ intraveninio kateterio įvedimą ir prieţiūrą, kraujo bandinių ėmimą, uţtikrina, kad kraujo produktai, kurie bus reikalingi pacientui (eritrocitų masė, šaldyta plazma ar trombocitai) yra tinkamai uţsakyti ir yra paruošti naudojimui. Atlieka FAST paciento būklės vertinimą, atlieka krūtinės paspaudimus, dalyvaudamas paciento gaivinime [23];
„SCRIBE“ slaugytojas – dokumentuoja visus komandos narius, kurie dalyvauja teikiant pagalbą traumą patyrusiam pacientui, dokumentuoja visų pacientui paskirtų vaistų dozes ir jų suleidimo laiką, dokumentuoja paciento perveţimo į kitą ligoninės sektorių laiką ir vietą, yra atsakingas uţ paciento daiktų surašymą ir sandėliavimą arba perdavimą kito skyriaus personalui [23];
„MONITORING“ slaugytojas – yra atsakingas uţ paciento dėvimų rūbų pašalinimą ir surašymą, atlieka paciento gyvybinių funkcijų monitoringą, monitoruoja jo gyvybines funkcijas, kūno temperatūrą, dokumentuoja šlapimo kiekį šlapimo surinkimo įrenginyje bei uţtikrina paciento išorinio šildymo sistemą [23];
„DRUGS“ slaugytojas – juo dirbdamas slaugytojas turi būti puikiai atpaţįstamas, todėl ryši violetinį skiriamąjį ţenklą. Jo pagrindinis darbas yra medikamentų paruošimas, todėl šis slaugytojas negali atlikti daugiau jokių kitų darbų ar paliepimų, turi būti pasirengęs paruošti ir priţiūrėti leidţiamus/dozuojamus medikamentus, lašinimo infuzijas. Taip pat, jis dokumentuoja visus paskirtus vaistus, jų dozes, jų ţymėjimus, o esant reikalui, paruošia medikamentus paciento transportavimui į kitus ligoninės sektorius [23];
Procedūrinis slaugytojas – dirba kartu su gydytoju, kuris yra atsakingas uţ visų procedūrų atlikimą – padeda įvedant intraveninį kateterį, imant kraujo bandinius tyrimams, pasiruošia centrinio, arterinio ir šlapimo kateterių įvedimui bei kartu su atsakingu gydytoju arba gydytoju rezidentu, atlieka krūtinės paspaudimus, jei yra atliekamas gaivinimas [23];
„RUNNER“ – šias pareigas atlieka pagalbinis darbuotojas, kuris uţtikrina, kad paimti kraujo bandiniai pasiektų laboratoriją, nuneša kraujo dujų pH tyrimą atlikti į jam atlikti paskirtą vietą. Šis darbuotojas pasirūpina, kad kraujo komponentai, reikalingi pacientui, pasiektų jį kuo greičiau. Taip pat, pasirūpina, kad komandai prireikus instrumentų, kurių nėra darbo vietoje, jie kuo greičiau būtų pristatyti [23];
„CARER SUPPORTER“ – šias funkcijas atlieka pagalbinis darbuotojas arbaslaugytojas, dirbantis skubios pagalbos skyriuje. Šie ţmonės pasitinka sunkiai suţaloto paciento artimuosius, informuoja juos apie patirtus suţalojimus ir atnaujina ţinias apie jų artimojo būklę. Taip pat, šie ţmonės gali perduoti artimųjų informaciją TK vadovui [23];
Kitų specialybių gydytojai – TK vadovas nusprendţia, kokius papildomus specialistus būtina iškviesti į traumos komandą, remiantis paciento patirtais suţalojimais.
Traumos komandos sandara Nyderlanduose
Traumos komandos sandara panaši į Jungtinės Karalystės, tačiau yra ţymiai maţesnė ir kompaktiškesnė. Traumos komandos sudėtis gali kisti dėl veikiančių išorės veiksnių, tačiau daţniausiai pacientu rūpinasi 7 ţmonių komanda. Aptariama komanda yra pavaizduota grafiškai 2 paveiksle [24]:
Gydytojas anesteziologas – reanimatologas – yra atsakingas uţ kvėpavimo takų prieţiūrą, atlieka pacientui kvėpavimo takų intubaciją ir ventiliaciją, yra atsakingas uţ kvėpavimo palaikymo aparatų patikrą ir darbą jais. Atlieka įvairias procedūras – sedaciją, raumenų relaksaciją, regioninę anesteziją [24];
Traumos komandos vadovas – gydytojas chirurgas – atlieka paciento pradinį būklės vertinimą ir inicijuoja tyrimus, skirsto komandos darbą, atlieka reikiamas chirurgines procedūras, reikalingas paciento būklei gerinti [24];
Pirmasis slaugytojas – stebi paciento gyvybines funkcijas, padeda gydytojui chirurgui atliekamų manipuliacijų metu [24];
Gydytojas neurologas – atlieka pacientui neurologinį būklės vertinimą [24];
Radiologijos technologas ir gydytojas radiologas – technologas atlieka pacientui krūtinės ir dubens instrumentinius tyrimus. Gydytojas radiologas įvertina, analizuoja ir aprašo atliktus instrumentinius tyrimus, paruošia, atlieka ir vertina kompiuterinės tomografijos tyrimą. Esant būtinybei, atlieka FAST paciento būklės vertinimą [24];
Antrasis slaugytojas – asistuoja gydytojui anesteziologui-reanimatologui kvėpavimo takų prieţiūros metu, atlieka paciento gyvybinių funkcijų monitoringą, paruošia kvėpavimo takų ventiliavimui reikalingą aparatūrą [24];
Skubios pagalbos skyriaus gydytojas – seka ir monitoruoja paciento gyvybines funkcijas, atlieka intraveninio kateterio įvedimą ir jo prieţiūrą, atlieka kraujo bandinių ėmimą, yra atsakingas uţ šlapimo kateterio įvedimą, padeda atliekamų procedūrų metu [24];
2pav. Traumos komandos darbuotojų išsidėstymas. Nyderlandai [24]
(sudaryta pagal Groenestege-Kreb D T, Maarseveen O van, Leenen L, versta autoriaus)
Trečiasis skubios pagalbos slaugytojas – yra atsakingas uţ kraujo komponentų atnešimą traumą patyrusiam pacientui, išsiunčia kraujo tyrimus į laboratoriją bei paruošia pacientą transportavimui į kitus ligoninės sektorius.
Tipiška Traumos komandos sudėtis Jungtinėse Amerikos Valstijose
JAV Traumos komandos sudėtis yra panaši į Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų, tačiau turi ir esminių skirtumų [25]:
Traumos komandos vadovas – patyręs skubios pagalbos gydytojas ar gydytojas chirurgas, kuris priima pagrindinius sprendimus ir paskirsto komandos darbą, Traumos komandos metu. Šis specialistas stovi paciento kojūgalyje, stengdamasis neturėti jokio kontakto su pacientu. Jis nurodo, kokios turi būti atliekamos procedūros, uţsako laboratorinius ir instrumentinius tyrimus, dokumentuoja ir atkreipia dėmesį į gautus tyrimų rezultatus, priima tolesnį sprendimą, kokiame ligoninės padalinyje bus tęsiamas paciento gydymas [25];
Pirminės apţiūros gydytojas – atlieka pirminę ir antrinę paciento apţiūrą ir apie paciento būklę garsiai praneša TK vadovui. Svarbu, kad šis gydytojas, apţiūrėdamas pacientą, nieko nepraleistų, nes jo išvados yra svarbios tolimesniame paciento gydyme. Šio specialisto uţimama pozicija – paciento dešinėje pusėje, arčiau galvos [25];
Komanda, atsakinga uţ kvėpavimo takus – sudaro keli skubiosios medicinos specialistai ir/arba anesteziologas – reanimatologas, kurie stovi prie paciento galvos ir yra atsakingi uţ kvėpavimo takų prieţiūrą. Taip pat, jie yra atsakingi uţ ventiliacijos aparatų prieţiūrą, pasiruošimą intubacijai ir jos atlikimą. Jei pacientui nereikalinga intubacija, pacientas yra sąmoningas, orientuotas, ši komanda stovėdama prie paciento galvos, kalba su pacientu, susirenka jo gyvenimo anamnezę, nuramina jį, papasakoja, kas yra daroma ir ką planuojama daryti [25];
Skubios pagalbos skyriaus slaugytojai – Traumos komandos metu dirba bent du slaugytojai, kurie yra prie pat paciento, iš abiejų lovos pusių. Slaugytojai yra atsakingi uţ paciento gyvybinių funkcijų monitoringą (AKS, SpO2, ŠSD), skysčių infuzoterapiją, paciento rūbų pašalinimą, dokumentavimą ir sandėliavimą, asistuoja imant kraujo bandinius [25];
Radiologijos technologas – pasiruošęs atlikti visus instrumentinius tyrimus, kuriuos yra uţsakęs TK vadovas. Yra atsakingi uţ paciento pozicionavimą tyrimo metu, bendradarbiauja su kitais specialistais, kurie tiksliai nurodo, kurių kūno dalių tyrimų reikalaujama, siekiant sumaţinti nereikalingą radiacijos kiekį [25];
Registratorius – daţniausiai skubios pagalbos skyriuje dirbantis slaugytojas, kuris dokumentuoja traumos komandos eigą, paruoštų ir suleistų vaistų kiekį, komandos dalyvių atliktas procedūras, paciento gyvybinių funkcijų rodiklius [25];
Socialinis darbuotojas – laikomas pagrindiniu tarpininku tarp paciento, paciento artimųjų ir traumos komandoje dirbančių specialistų. Šio specialisto pareiga yra pranešti paciento artimiesiems apie paciento būklę, suţinoti apie paciento gyvenimo anamnezę, prasirgtas ligas, vartojamus medikamentus ir šią informaciją perduoti TK vadovui. Socialinis darbuotojas daţnai gali suteikti psichoemocinę pagalbą paciento artimiesiems, kurie laukia, kol jų artimiesiems suteikiama medicininė pagalba [25].
Greitosios medicinos pagalbos būrys Lenkijoje
Šiuo metu, Lenkijoje Traumos komanda yra vadinama „Greitosios medicinos pagalbos būriu“. Traumos komandos yra dvejopos, jos priklauso nuo paciento patirtų suţalojimų rimtumo ir reikiamos pagalbos suteikimo greitumo. Pirmasis būrys yra vadinamas „baziniu“ ir jame dirba bei pagalbą pacientui teikia tik slaugytojai ir/ar paramedikai. Antrasis būrys yra „specialistų“, kuriame kartu su slaugytojais ir/ar paramedikais kartu dirba ir gydytojai, savo specialybių specialistai. Šie du būriai, kurie teikia pagalbą sunkiai suţalotiems pacientams, skiriasi ne tik profesine kvalifikacija, bet ir kompetencija [26].
Lietuva: Traumos komanda Traumos centruose
Traumos komanda yra vystoma traumų centruose - gydymo įstaigose, pasirengusiose suteikti pagalbą sunkiai suţalotiems pacientams. Remiantis teikiamų paslaugų apimtimis ir galimybėmis, Lietuvoje esantys traumų centrai yra skirstomi į [27]:
● Suaugusiųjų traumų centrus – pirmo, antro, trečio lygio traumų centrai;
● Vaikų traumų centrus – bendruosius vaikų ir specializuotą pagalbą teikiančius vaikų traumų centrus.
Pagalba sunkiai suţalotiems pacientams Lietuvoje, šiuo metu, yra teikiama keturiuose Traumų centruose, kurie teikią skubią pagalbą Traumos komandos principu:
● Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė; ● LSMUL Kauno Klinikos;
● Respublikinė Klaipėdos ligoninė; ● Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Lietuvoje esančiuose Traumų centruose, dirbančios Traumos komandos sudėtis daţnai kinta. Ji priklauso nuo suaugusių pacientų patirtų suţalojimų nelaimingų įvykių metu [2]. Lietuvoje organizuojamos Traumos komandos sudėtis yra panaši į JAV, tačiau turi vieną pagrindinį skirtumą – Lietuvoje yra dvi rūšys Traumos komandų – „raudonoji“ ir „geltonoji“. „Raudonosios“ Traumos komandos sudėtis skiriasi nuo „geltonosios“. Traumos komandos formuojamos atsiţvelgiant į pacientų patirtus suţalojimus. Pagal tai įtraukiami reikalingi specialistai, kurie dalyvaudami komandoje rūpinasi pacientu [9].
„Raudonąją“ Traumos komandą sudaro :
TK vadovas – Skubios pagalbos skyriuje budintis gydytojas chirurgas, kuris priima pagrindinius sprendimus, paskirsto darbą Traumos komandos metu ir nurodo kokius instrumentinius ar laboratorinius tyrimus reikia atlikti [9];
Skubios pagalbos skyriuje budintis gydytojas anesteziologas – reanimatologas, yra atsakingas uţ paciento kvėpavimo takus, jų intubaciją, regioninės anestezijos atlikimą [9];
Chirurginės specialybės vyresnysis gydytojas rezidentas – atlieka paciento pirminį ir antrinį būklės vertinimą [9];
Gydytojas ortopedas – traumatologas – atlieka pirminį ir antrinį paciento būklės vertinimą [9];
Du Skubios pagalbos skyriaus slaugytojai – asistuoja gydytojui anesteziologui – reanimatologui intubacijos ar regioninės anestezijos metu, įvedaintraveninius, šlapimo pūslės kateterius ir juos priţiūri, ima kraujo ar šlapimo bandinius laboratoriniams tyrimams, asistuoja gydytojams įvairių procedūrų ir manipuliacijų metu, lydi pacientą į instrumentinius tyrimus ar stacionarizuojant – į kitą ligoninės sektorių [9];
Radiologijos technologas ir radiologas – atlieka ir vertina instrumentinius tyrimus, kuriuos suderina ir uţsako TK vadovas, pateikia gautus rezultatus TK vadovui [9];
Du Skubios pagalbos skyriuje dirbantys pagalbiniai darbuotojai – atsakingi uţ paciento rūbų pašalinimą, dokumentavimą i sandeliavimą, asistuoja slaugytojams ir gydytojams atliekamų manipuliacijų metu, transportuoja pacientą lydi pacientą į instrumentinius tyrimus ar stacionarizuojant – į kitą ligoninės sektorių [9].
Traumos komandos vadovas po pirminės paciento apţiūros arba išklausęs GMP darbuotojų perduotą informaciją apie atveţamą sunkiai suţalotą pacientą, į Traumos komandos sudėtį gali įtraukti papildomus gydytojus specialistus, pavyzdţiui, gydytoją kraujagyslių chirurgą, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoją ar kitus reikalingus specialistus, kurie galėtų suteikti reikiamą pagalbą pacientui [9].
„Geltonosios“ Traumos komandos sudėtis skiriasi nuo „Raudonosios“ Traumos komandos sudėties, tačiau specialistų atliekamos funkcijos išlieka tos pačios [9]:
„Geltonosios“ Traumos komandos vadovas – Skubios pagalbos skyriuje budintis gydytojas anesteziologas – reanimatologas;
chirurginės specialybės vyresnysis gydytojas rezidentas;
chirurginės specialybės vyresnysis gydytojas ortopedas – traumatologas; vienas Skubios pagalbos skyriaus slaugytojas;
vienas Skubios pagalbos skyriaus pagalbinis darbuotojas; radiologijos technologas.
„Geltonosios“ Traumos komandos vadovas, taip pat, gali keisti komandos sudėtį ir esant poreikiui, įvertinus paciento būklę ar išklausęs GMP darbuotojų perduotą informaciją apie atveţamą
sunkiai suţalotą pacientą. Traumos komandos vadovas į Traumos komandos sudėtį gali įtraukti reikiamus gydytojus specialistus arba aktyvuoti „Raudonąją“ Traumos komandą [9].
Pacientai, pagal patirtus suţalojimus ir traumos mechanizmą trečio lygio klinikinės ligoninės Traumų centro, Skubios pagalbos skyriuje yra gydomi „raudonojoje“ arba „geltonojoje“ Traumos komandoje. „Raudonoji“ Traumos komanda yra aktyvuojama tuomet, kai pirminės paciento apţiūros arba Greitosios pagalbos darbuotojams perdavus informaciją, apie paciento būklę, yra aišku, kad yra bent vienas sunkios traumos poţymis [9]:
sąmonės sutrikimas <9 balų pagal GKS (Glasgow komų skalė); KD <8 arba>30 k/min;
AKS <90 mmHg; SpO2 <90%; ŠSD >120 k/min;
auskultacijos metu išklausomas stridoras; lūţę du ilgieji kaulai ir/ar dubuo;
kiauriniai suţalojimai kakle, krūtinėje, juosmenyje; įtariamas vidinis kraujavimas;
nestabili krūtinės ląsta;
nudegę >18% kūno ploto ir/ar yra kvėpavimo takų nudegimas; traumos metu amputuotos galūnės (aukščiau plaštakų ar pėdų).
„Geltonoji“ Traumos komanda suţalotam suaugusiam pacientui yra aktyvuojama tuomet, kai nėra nei vieno „Raudonosios“ Traumos komandos nustatytų aktyvavimo kriterijų, tačiau yra akivaizdus patirtos traumos mechanizmas [9]:
pacientas nelaimingo įvykio metu nukentėjęs, kaip eismo įvykio dalyvis – pėstysis, dviratininkas, motociklininkas ir kt.;
pacientas nukentėjo sprogimo metu ar dalyvavo susišaudyme; pacientas nukentėjo krisdamas iš daugiau nei 3 metrų;
pacientas nukentėjo nardydamas;
vaduojant nukentėjusį pacientą reikėjo gelbėtojų pagalbos.
Apibendrinant galima teigti, kad beveik visame pasaulyje šiuolaikinė medicina skubios pagalbos skyriuose taiko darbą Traumos komandos būdu, tačiau įvairiose šalyje skiriasi komandos sudėtis ir komandos dalyvių atliekamos funkcijos. Lietuvoje taikomas Traumos komandos modelis yra panašus į amerikietiškąjį, nors ir turi savų ypatybių. Tačiau, kad ir kokiu modeliu būtų teikiama
pagalba sunkiai suţalotiems pacientams, darbas didelėje komandoje visuomet yra nemenkas iššūkiu.
1.1.5 Darbo komandoje iššūkiai
Darbas Traumos komandoje yra multidisciplininis veiksnys, kadangi šią komandą sudaro skirtingų disciplinų ţmonės, kurie susirenka dėl vieno tikslo – kuo skubiau padėti pacientui, pagerinant funkcinius rezultatus po traumos ir maţinant mirtingumą [20]. Komandinis darbas reiškia ţymiai daugiau nei tik pavaldinių atliekamus veiksmus, kuriuos nurodo Traumos komandos vadovas [22]. Moksliniai tyrimai teigia, kad veiksmingas Traumos komandos darbas uţtikrinamas tik tuo atveju, jei komandos narių vaidmenys ir uţduotys yra tiksliai apibrėţtos ir yra aiškiai komunikuojama darbo metu. Tai lemia Traumos komandos vadovo gerai atliekamas darbas [28, 28]. Vadovas privalo stebėti kitų komandos narių atliekamą darbą ir uţtikrinti, kad jiems pavyktų efektyviai susidoroti su paskirtu vaidmeniu ir funkcijomis. Komandos nariai turi ne tik klausyti vadovo pastabų, neignoruoti jo ar jam paklusti [22, 30], bet ir aiškiai komunikuoti tarpusavyje, kadangi tarpusavio santykiai komandoje yra labai svarbūs ir turėtų būti pagrįsti pasitikėjimu.
Traumos komandos dalyvių darbas yra neapibrėţtas, nenuspėjamas, neatidėliotinas ir labai sudėtingas. Komandos nariai, dirbdami su sunkiai suţalotu pacientu, neturėdami išsamių ţinių apie savo pacientų suţalojimus ar gyvenimo anamnezę, turi priimti skubius sprendimus, kurie gali turėti tiesioginių ir labai reikšmingų padarinių paciento sveikatai [2]. Svarbu suprasti, kad komandiniam darbui neuţtenka vien buvimo kartu. Vien pavadinimas „Traumos komanda“ neuţtikrins gero komandinio darbo ar veiksmingos paciento prieţiūros. Jei specialistai tik mechaniškai atliks jiems paskirtą darbą kartu, tai dar nereikš, kad jis atliekamas komandiškai. Darbas traumos komandoje bus ţymiai produktyvesnis, jei komandoje dirbantys specialistai bendraus tarpusavyje [29, 31]. Bendradarbiavimas komandoje daro tiesioginę įtaką paciento prieţiūrai, o jei jis yra efektyvus, manoma, kad gydymo išeitys yra geresnės ir pacientų mirštamumas maţesnis [10, 32].
Nors bendravimas, dirbant traumos komandoje turi didelę įtaką paciento būklei ir gydymo išeitims, jis taip pat labai svarbus ir patiems darbuotojams. Tvirtesni ir nuoširdesni bendradarbių santykiai gali sukurti pozityvesnę darbo aplinką, kuri turi įtakos rūpinantis pacientu, didelio streso perpildytoje aplinkoje [33]. Kolegų palaikymas, palaikomi socialiniai santykiai ir padrąsinimas yra labai svarbus komandos nariams, kurie patiria didelį ir nevaldomą stresą ar „perdegimo sindromo“ simptomus [33, 34]. Socialinės paramos stoka ir blogas bendravimas komandoje, turi labai daug įtakos darbuotojams, nes gali sukelti nuovargio, perdegimo ir išsekimo simptomus [34]. Teigiama, kad net daţna komandos narių kaita turi įtakos darbo efektyvumui, kadangi daţnai dirbdami
komandoje jos nariai gali numatyti vienas kito įgūdţius, ţinias, pastebi vienas kito stipriąsias puses ir įpročius [2, 8, 29].
1.2 Slaugytojai - Traumos komandos dalis
Skubios pagalbos skyriuose dirbantys slaugytojai yra neatsiejama ir labai svarbi traumos komandos dalis, šiomis dienomis, visame pasaulyje [26, 35]. Slaugytojai vaidina esminį vaidmenį ne tik teikiant klinikinę pagalbą bei pacientų prieţiūrą, bet ir gerinant sukurtos sistemos veiklos rezultatus ir uţtikrinant jų kokybę [10]. Jų indėlis dirbant komandoje yra nepamainoma pagalba gydytojams specialistams bei kitiems komandos dalyviams.
1.2.1 Slaugytojų vaidmuo Traumos komandoje
Traumos komandos metu slaugytojai yra atsakingi uţ paciento gyvybinių funkcijų monitoravimą, pacientui reikiamų medikamentų ruošimą, asistuoja gydytojams įvairių atliekamų procedūrų metu, rūpinasi rekiamų instrumentų pasiekiamumu, bendrauja su pacientų artimaisiais, dokumentuoja gautus paciento instrumentinių ir laboratorinių tyrimų rezultatus [7, 36].
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad slaugytojai, kurie skubios pagalbos skyriuje dirba bent 2 metus, dirbdami su sunkias traumas patyrusiais pacientais, labiau pasitiki savimi ir kolegų patirtimi [6]. Komandos nariai jaučiasi uţtikrintai dirbdami kartu su savo darbą puikiai išmanančiais specialistais, kadangi rūpinimasis sunkias traumas patyrusiu pacientu, neretai reikalauja daugybės pastangų, sumanumo, gebėjimų ir patirties [35]. Traumos komandoje dirbantys slaugytojai, lyginant su kitais traumos komandos dalyviais, daugiausiai laiko praleidţia su pacientu – būna su juo visą gydymo skubios pagalbos skyriuje laiką, uţtikrina paciento poreikius ir norus, bendrauja su artimaisiais ar net būna kartu iki paskutinių atodūsių [33].
Pacientui teikiamos skubios pagalbos sudėtingumas, paciento būklės sudėtingumas, patirtų suţalojimų sunkumas, stresinės darbo sąlygos yra skubios pagalbos skyriuje dirbančių slaugytojų kasdienybė. Ji yra kupina streso, įtampos bei pavojaus ne tik fizinei bet ir psichologinei darbuotojų sveikatai [37].
1.2.2 Slaugytojų pasirengimas darbui traumos komandoje
Darbas traumos komandoje reikalauja daugybės ţinių, įgūdţių ir sugebėjimo išspręsti iškilusius sunkumus. Teigiama, kad specialistas ţymiai geriau jausis darbo vietoje, jeigu jis bus tinkamai pasiruošęs darbui, tai yra, turės pakankamai ţinių ir įgūdţių dirbti komandoje, ir gebės suteikti reikiamą pagalbą pacientui [10]. Medicinos darbuotojai mano, kad bendravimo mokymai yra vieni svarbiausių ir būtiniausių mokymų, bet kuriame skyriuje ir teigia, kad šie mokymai gali
pagerinti pacientų prieţiūrą ir sumaţinti padarytų klaidų skaičių, rūpinantis pacientu [38]. Tokių kursų metu, komandos nariai yra mokomi klausytis kitų komandos kolegų, kalbėti dirbant komandoje, atpaţinti ir atkreipti dėmesį į svarbius dalykus, teikiant pagalbą [38]. Traumos komandos mokymai pagerina komandos darbo rezultatus teikiant pagalbą, o tai ţenkliai gerina pacientų prieţiūros efektyvumą [39].
Kiti, ypatingai svarbūs kursai medicinos darbuotojams, dirbantiems skubios pagalbos skyriuose – simuliaciniai mokymai. Simuliacijų modeliu grįstas mokymas buvo pripaţintas kaip mokymo priemonė, galinti pagerinti tiek dalyvių psichomotorinius įgūdţius, tiek gebėjimą atpaţinti paciento būklės pokyčius ir suteikti pirminę pagalbą, taip pat, patobulinti darbo komandoje įgūdţius [31]. Yra įrodyta, kad simuliacinis mokymas yra pranašesnis uţ tradicinius mokymo metodus, siekiant pagerinti bendravimo, komandinio darbo ir vadovavimo įgūdţius dirbant traumos komandoje, atliekant gaivinimą, padidinant dalyvių ţinias, pasitikėjimą savimi ir pasitenkinimą atliktu darbu [32].
Vieni garsiausių simuliacinio mokymo kursai, kurie pritaikyti traumos komandose dirbantiems specialistams, yra „Paţangaus gyvybės palaikymo traumos atveju“ arba visame pasaulyje ţinomi, kaip „ATLS“ kursai. Pirmą kartą šie kursai buvo suorganizuoti 1988 metais Jungtinėje Karalystėje. Šių mokymų tikslas yra pateikti pirmuosius gyvybę gelbėjančius diagnostikos ir gydymo veiksmus, išmokyti specialistus praktiškai įsisavinti informaciją bei supaţindinti su galiojančiais algoritmais ir veiksmais, kurių pravartu imtis, esant masinėms nelaimėms. Kursų metu, jų dalyviai, yra supaţindinami su paciento apţiūros principais, gydymo prioritetais traumos atveju [3].
Lietuvoje, įvairių medicinos specialybių darbuotojams ir studentams, skubiosios medicinos praktinių įgūdţių mokymo kursus bei teorinius uţsiėmimus organizuoja „Krizių valdymo centras“. Ši organizacija teigia, jog tiek gydytojų, tiek ir slaugytojų ar kitų specialistų mokymai, susiję su darbu traumos komandos metu, yra labai svarbūs. Taip pat, teigiama, kad mokymų metu įgytos ţinios ir gebėjimai, yra efektyviai pritaikomi kasdieniame darbe, skubiosios medicinos srityje. Teorinių ir praktinių uţsiėmimų metu, yra akcentuojami svarbiausi suţalojimų kontrolės, diagnostikos ir gydymo principai [5]. Ši organizacija yra pristačiusi hibridinį mokymosi metodą, kuris yra padalinamas į tris etapus: pasiruošimą, simuliacinę laboratoriją ir įvertinimą. Pasiruošimo etapo metu, pagal pasirinktą temą, iš daugybės mokymo šaltinių yra atrenkama ir paruošiama mokymo medţiaga. Simuliacinės laboratorijos uţsiėmimų metu, aplinkos sąlygos yra sudaromos remiantis darbo vieta, o ne didelėje komandoje praktiškai sprendţiamos situacijos, susijusios su problemomis, daţniausiai kylančiomis darbo metu. Įvertinimo metu, Krizių centro darbuotojas - ekspertas, įvertina uţsiėmimuose dalyvavusios komandos darbą [25].
1.2.3 Paciento artimųjų įtraukimas į gydymo procesą
Ne tik dalyvavimas kursuose, bet ir įgytų ţinių pritaikymas darbo metu, yra svarbūs slaugytojams, dirbantiems skubios pagalbos skyriuose. Šiomis dienomis, ypatingai daug yra diskutuojama apie paciento ir jo artimųjų įtraukimą į gydymo procesą, sprendimų priėmimą ir vykdymą [20].
Staigiai ir netikėtai įvykusi trauma daro milţinišką poveikį pacientams ir jų artimiesiems [40]. Pacientai, patyrę sunkius suţalojimus yra kuo greičiau transportuojami į skubios pagalbos skyrių, kuriame jais rūpinasi labai daug ţmonių, o pacientų artimieji neretai lieka pamiršti. Traumas patyrusių pacientų artimieji nėra tinkamai pasirengę staigiems, daţnai gyvenimą keičiantiems įvykiams, atsirandantiems dėl traumos, todėl likę vieni jie neţino kaip susitvarkyti su savimi ir savo emocijomis [41]. JAV ir JK praktikoje, vienas iš traumos komandos dalyvių yra socialinis darbuotojas ar kitas kvalifikuotas skyriaus darbuotojas (daţniausiai – gydytojas arba slaugytojas), kuris suteikia psichoemocinę pagalbą paciento artimiesiems, perduoda jiems informaciją apie suţalotojo būklę ir grįţtamuoju ryšiu perduoda informaciją apie suţalotojo gyvenimo anamnezę jį gydantiems asmenims [21, 25]. Santykiai tarp pacientų ir jų artimųjų bei personalo, kuriuos galima uţmegzti per dienas ir savaites, kai pacientas gydomas stacionare ar ambulatoriškai, turi būti suformuoti per kelias valandas ar minutes, skubios pagalbos skyriuose [42]. Per pastaruosius dešimtmečius buvo išsamiai ištirti sunkias traumas patyrusių pacientų artimųjų poreikiai. Nustatyta, kad pacientų artimieji, patekę į skubios pagalbos skyrius, iš personalo tikisi: palaikymo, patogumo, informacijos, artumo ir uţtikrintumo jausmo [40, 41].
Artimojo patirta trauma ar mirtis, gali būti staigi ir netikėta, todėl šeimos nariams pasireiškia didelis stresas, ypač kai jie yra atskirti nuo mirštančių artimųjų, pavyzdţiui, nesėkmingo gaivinimo metu [43]. Vakarų šalyse, šeimos buvimas skubios pagalbos skyriaus reanimacinėse palatose, įsitraukimas į gydymo ar gaivinimo procesą, buvo pradėtas taikyti praėjusio amţiaus devintajame dešimtmetyje, todėl šeimos nariai ar kiti pacientui reikšmingi ţmonės, galėjo turėti savo nuomonę teikiant pagalbą bei kuo daugiau laiko praleisti su artimuoju [44].Vėliau, sveikatos prieţiūros specialistai išreiškė susirūpinimą, kad sunkius suţalojimus patyrusius pacientus, gaivinti šeimos akivaizdoje yra neteisinga. Šeimos nariai gali patirti psichologinį sukrėtimą, traumą, jie gali stengtis sutrukdyti gavinimo procesą ar neteisingai interpretuoti gaivinime dalyvaujančios komandos veiksmus, o tai pakenktų gydymo ir slaugos procesui [45].
Psichologinį sukrėtimą ar traumą gali patirti ne tik pacientai ar jų artimieji, tačiau skubios pagalbos skyriuje dirbantis personalas, taip pat, gali patirti stiprius išgyvenimus. Slaugytojos teigia, jog darbas traumos komandoje yra kupinas išbandymų. Bene labiausiai jas „išmuša iš vėţių“ jaunų ţmonių patirti suţalojimai ar staigios mirtys [34].
1.2.4 Slaugytojų patiriami išgyvenimai
„Uţuojautos trūkumas“ ir „perdegimo sindromas“ nėra tik sudėtingai skambančios sąvokos, kurios yra aprašomos literatūroje, tačiau tai yra vienos pagrindinių būsenų, kurias kasdien išgyvena medicinos darbuotojai visame pasaulyje [6]. Darbo metu patiriamas stresas, yra siejamas su sumaţėjusiu produktyvumu, susilpnėjusiu susikaupimu, nesugebėjimu atkreipti dėmesio į detales, susilpnėjusiu moraliniu jautrumu, sumaţėjusiu įsitraukimu į darbą bei atsirandančiomis medicinos klaidomis. Visi šie veiksniai, kenkia paciento apţiūros ir gydymo kokybei [6]. Manoma, kad daţniausiai su „perdegimo sindromo“ ar „uţuojautos trūkumo“ simptomais susiduria slaugytojai, dirbantys skubios pagalbos skyriuose [39].
Skubios pagalbos skyriuje, o ypatingai – traumos komandoje, dirbantiems slaugytojams, patiriantiems didelį stresą darbo metu, didėja rizika susirgti „perdegimo sindromu“, patirti sumaţėjusios uţuojautos simptomus bei atsirasti antrinio trauminio streso simptomams [33]. Tai nutinka todėl, kad slaugytojai praleidţia daugiausia laiko su pacientu ir daţnai patiria pasikartojančias psichologines traumas, rūpinantis stipriai suţalotais pacientais. Būtent dėl šių prieţasčių, skubios pagalbos skyriaus darbuotojams labai daţnai būdingas emocinis sielvartas ir perdegimas [34, 35].
Christina Maslach „perdegimo sindromą“ apibrėţė kaip, šiuo atveju – slaugytojų, patiriamą psichologinę būseną, atsirandančią dėl ilgalaikio emocinio ar psichologinio streso darbo metu [45]. Maslach perdegimą laiko vidine emocine reakcija, kurią sukelia išoriniai veiksniai ir dėl to prarandami asmeniniai ir/arba socialiniai ištekliai. Autorės teigimu, perdegimas yra sudėtinga liga, kuri plinta palaipsniui ir nuolatos [46]. „Perdegimo sindromas“ yra laikomas kraštutiniu profesinės nesėkmės išgyvenimu, o jam geriau apibūdinti išskiriami trys būdingi simptomai, kuriuos lemia darbo metu patiriami traumuojantys ar alinantys įvykiai [46]:
1. Emocinis išsekimas;
2. Asmeninio pasitenkinimo stoka; 3. Depersonalizacija.
Slaugytojai yra laikomi pagrindine darbuotojų grupe, kuri daţniausiai patiria perdegimo simptomus. „Perdegimo sindromo“ simptomai gali svyruoti, priklausomai nuo gydymo įstaigos padalinio ar skyriaus, kuriame dirbama. Manoma, kad skubios pagalbos skyrius yra viena pagrindinių darbo vietų, kurioje darbuotojai daţniausiai patiria perdegimo sindromo simptomus [46]. Skubios pagalbos skyriaus slaugytojai daţnai jaučiasi ţymiai maţiau vertinami, nei jų kolegos, dirbantys kituose skyriuose. Tai daţnai lemia slaugytojų supratimas, kad dirbant skubios pagalbos skyriuje, jų darbas yra ţymiai sudėtingesnis, reikalaujantis didesnės atsakomybės bei ištvermės, nei
kituose skyriuose dirbančių kolegų. Tuotarpu, uţ tokį sudėtingą darbą ir jo sąlygas, jie jaučiasi nepakankamai vertinami finansine ar socialine prasme [37]. Slaugytojų reakcijas į stresą, patiriamą darbe, tyrinėjusių mokslininkų teigimu, daţniausiai pasireiškiantys „perdegimo sindromo“ simptomai yra [6, 37]: Nuovargis; Galvos skausmas; Valgymo sutrikimas; Nemiga; Emocinis nestabilumas;
Santykių su ţmonėmis nuvertinimas ir/ar vengimas; Sumaţėjęs imunologinis atsakas.
Slaugytojai, besirūpinantys sunkiai suţalotais pacientais, pavyzdţiui, patyrusiais sunkius suţalojimus autoįvykių, smurtinių nusikaltimų ar kitų suţalojimų metu, padidina galimybes patirti „antrinį trauminį stresą“ [33]. „Antrinis trauminis stresas“ yra potrauminio streso sutrikimo išsivystymas sveikatos prieţiūros darbuotojams ir apima elgesį bei emocijas, patirtas išvydus kito asmens traumą. Sveikatos prieţiūros darbuotojams, dirbantiems traumos komandoje, gali pasireikšti tokie simptomai kaip dirglumas, nesugebėjimas susikaupti, pyktis, įkyrios ar pasikartojančios nerimą keliančios mintys ir miego sutrikimai [33, 34]. „Potrauminis streso sutrikimas“, bendrai tariant, yra nerimo sutrikimas, atsirandantis dėl patiriamo emocionalaus ir sukrečiančio įvykio, jo liudijimo ar susidūrimo su juo. Sukrečiantis trauminis įvykis apibūdinamas, kaip kraštutinis, sunkus ir labai galingas reiškinys, todėl jį patiriančiam asmeniui tai sukelia neįprastai stiprias emocijas ir išgyvenimus [34]. Kaip ir „perdegimo sindromo“ metu daţniausiai šis sutrikimas pasireiškia skubios pagalbos skyriuje dirbančiam personalui, o ypatingai – slaugytojams [34].
Vakarų pasaulio šalyse per pastaruosius dešimtmečius pagerėjo traumų prieţiūra, tačiau patirtos traumos yra pagrindinė pacientų iki 44 metų amţiaus mirties prieţastis [24]. Remiantis Lietuvoje pateikiamais statistiniais duomenimis, mirtys dėl išorinių prieţasčių sudaro 10% visų mirčių ir uţima trečią vietą po kraujotakos sistemos ligų (56%) ir piktybinių navikų (19%) sukeltų mirčių [5]. Remiantis literatūra, dauguma skubios pagalbos centrų, dirbančių su traumą patyrusiais pacientais, traumas patyrusių pacientų mirtis skirsto į tris kategorijas: išvengiamos, potencialiai išvengiamos ir kurių neįmanoma išvengti [18]. Apie 10% visų mirčių, kurias sukėlė patirtos traumos, yra susijusios su išvengiamomis klaidomis, kurios daţniausiai įvyksta pirminio traumos įvertinimo metu, skubios pagalbos skyriuose [8, 18]. Išvengiamos klaidos daugiausia buvo ţmogiškos, kurių buvo galima išvengti, pavyzdţiui, ţinių ir laiko trūkumas, nesusikalbėjimas
