LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
LINA LENKAUSKAITĖ
DANTŲ MILTELIŲ SU ETERINIAIS ALIEJAIS MODELIAVIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė Doc. dr. Saulė Velžienė
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Ramunė Morkūnienė
DANTŲ MILTELIŲ SU ETERINIAIS ALIEJAIS MODELIAVIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė: Doc. dr. Saulė Velžienė
Recenzentas:
Darbą atliko: magistrantė Lina Lenkauskaitė
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 9 ĮVADAS ... 10DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Milteliai, jų savybės ... 12
1.2. Burnos higiena... 15
1.2.1. Burnos higienos istorija ... 15
1.2.2. Burnos higiena dabar ... 16
1.3. Dantų miltelių privalumai ... 19
1.4. Dantų miltelių sudėtys ... 21
1.5. Eterinių aliejų poveikis dantims ir burnos higienai ... 23
2. TYRIMO METODIKA ... 27
2.1. Tyrimo objektas... 27
2.2. Tyrimo medžiagos ir prietaisai ... 27
2.3. Tyrimo metodai ... 28
2.4. Miltelių mišinio birumo vertinimas... 28
2.5. Miltelių mišinio suberiamojo tankio nustatymas ... 30
2.6. Miltelių Carr indekso ir Hausner koeficiento nustatymas ... 31
2.7. Stabilumo stebėjimo tyrimai ... 32
4
3. REZULTATAI ... 34
3.1. Miltelių mišinių sudėtys ... 34
3.2. Miltelių technologinės savybės, suberiamasis tankis ... 35
3.3. Carr indeksas ir Hausner koeficientas ... 36
3.4. Miltelių birumas ... 38
3.5. Stabilumo stebėjimo tyrimai ... 39
4. REZULTATŲ APTARIMAS... 43
IŠVADOS ... 44
5
SANTRAUKA
L. Lenkauskaitės magistro baigiamasis darbas „Dantų miltelių su eteriniais aliejais modeliavimas“. Mokslinio darbo vadovė doc. dr. Saulė Velžienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra, Kaunas, 2019.
Tyrimo tikslas: sumodeliuoti dantų miltelius su eteriniais aliejais ir įvertinti jų kokybę.
Darbo uždaviniai:
1. Remiantis mokslinės literatūros analize parengti dantų miltelių su skirtingomis pagalbinėmis medžiagomis ir eteriniais aliejais receptūras ir pagaminti juos.
2. Įvertinti pagamintų dantų miltelių su eteriniais aliejais technologines savybes. 3. Įvertinti pagamintų dantų miltelių su eteriniais aliejais stabilumą.
Tyrimo objektas: dantų milteliai su eteriniais aliejais.
Tyrimo metodai: laisvai beriamų miltelių kūgio kampas ir išbyrėjimo greitis, suberiamasis ir didžiausias suberiamasis tankiai, Carr indeksas ir Hausner koeficientas, stabilumo tyrimas atliktas vertinant kokybinius miltelių parametrus. Gauti rezultatai apdoroti naudojant Microsoft Office Excel 2013 programą.
Tyrimo rezultatai ir išvados: miltelių mišinių masės vienodumas priklauso nuo miltelių technologinių savybių, joms apibūdinti taikyti analizės metodai: Carr indeksas, Hausner koeficientas, suberiamasis tankis bei didžiausias suberiamasis tankis, birumo laiko nustatymas ir laisvai beriamų miltelių kūgio kampas. Tyrime buvo naudotos keturios skirtingos dantų miltelių sudėtys su Kininio Arbatmedžio bei Tikrųjų Citrinų eteriniais aliejais.
6
Iš gautų rezultatų matyti, kad visų keturių sudėčių dantų milteliai atitinka milteliams keliamus reikalavimus ir turi geras technologines savybes. Tačiau visuose tyrimuose geresni rezultatai buvo gauti AA1 ir CC1 miltelių mišinių. BB1 ir DD1 milteliai, į kurių sudėtį buvo įvesta po 6 lašus eterinių aliejų, pasižymėjo blogesniu birumu bei prastesniu laisvai beriamų miltelių kūgio kampu. Vertinant stabilumą AA1 ir CC1dantų miltelių rezultatai išliko puikūs viso tyrimo laiku. BB1 ir DD1 miltelių mišinių rezultatai keitėsi: iš „Puikaus“ po 6 ar 12 mėnesių liko „Gero“ birumo. Tai rodo šių dantų miltelių mišinių mažesnį stabilumą.
Galime teigti, kad pasirinktos dantų miltelių sudėtys, kuriose buvo įvesta po 4 lašus arbatmedžio ar citrinų eterinių aliejų, pasižymėjo puikiomis miltelių technologinėmis savybėmis bei išliko stabilūs.
7
SUMMARY
L. Lenkauskaitė Master's Thesis “Modeling of Tooth Powder with Essential Oils”. Head of Scientific Work doc. dr. Saulė Velžienė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy, Kaunas, 2019.
The aim of the research: to model the tooth powder with essential oils and evaluate their quality.
Work tasks:
1. Based on scientific literature analysis, to prepare recipes of dentifrices with different excipients and essential oils and manufacture them.
2. To evaluate the technological properties of manufactured tooth powders with essential oils.
3. To evaluate the stability of manufactured tooth powder with essential oils. Object of the research: tooth powder with essential oils.
Methods of the research: free-flowing powder cone angle and flow rate, flowing and maximal flowing densities, Carr index and Hausner coefficient, the stability study was done by evaluating qualitative powder parameters. The results were processed using Microsoft Office Excel 2013.
Results and conclusions of the research: the uniformity of the mass of the powder mixtures depends on the technological properties of the powder, the analytical methods used to characterize them: the Carr index, the Hausner coefficient, the flowing density and the maximal flowing density, the determination of the flowing time and the free-flowing powder cone angle. Four different tooth powder formulations with Chinese Tea Tree and Essential Lemon Essential Oil were used in the research.
The results show that all four formulations meet the requirements for powder and have good technological properties. However, in all research, better results were obtained with AA1 and CC1 powder mixtures. BB1 and DD1 powders containing for 6 drops of essential oil were characterized by a worse volume and a lower free-flowing powdered cone angle. For
8
stability, the results of AA1 and CC1 powder remained excellent throughout the research. The results of the BB1 and DD1 powder mixes changed: the flow has changed from “Excellent” to "Good" after 6 or 12 months. This indicates lower stability of these tooth powder mixtures.
It can be said that the selected tooth powder compositions containing for 4 drops of tea tree or lemon essential oil had excellent powder technological properties and remained stable.
9
SANTRUMPOS
CI – Carr’s indeksas g/ml – gramai mililitre g/s – gramai per sekundę HR – Hausner koeficientas
10
ĮVADAS
Šypsena žmogų puošia, tačiau, kad šypsena taptų puošmena, ją reikia puoselėti ir prižiūrėti. Didžiausias žingsnis į gražią šypseną ir tinkamą burnos higieną yra kasdienis dantų valymas su tinkamomis priemonėmis. Rinkoje galima rasti įvairių rūšių dantų pastų, žadančių skirtingą poveikį: balinančios, kraujuojančioms dantenoms, nuo akmenų susidarymo ir pan. Tačiau šalia dantų pastų vis dažniau galima pastebėti ir dantų miltelius. Į rinką jie sugrįžta dėl savo teigiamų poveikių dantims, o jų istorija siekia senosios Romos laikus. Senovės egiptiečiai bei romėnai burnos švarai palaikyti naudojo smulkiai traiškytus kiaušinių lukštus ar kaulus, perlų bei koralų miltelius. Kinijoje dantų miltelių receptūras mėgo papildyti ženšeniu, žolelėmis ar druska, kad būtų pagerintos skonio bei valymo savybės.
Pirmieji dantų milteliai, pagaminti gydytojų, odontologų ir chemikų, buvo realizuoti 18 amžiuje Didžiojoje Britanijoje. Į dantų miltelių receptūras jie įvedė kalcio bei natrio karbonatą, abrazyvines medžiagas bei putojimą suteikiantį boraksą (natrio tetraboratą). Šiomis dienomis dantų miltelių sudėtys dažnai yra papildomos didžiulę naudą teikiančiais eteriniais aliejais.
Išanalizavus mokslinę literatūra buvo nuspręsta pagaminti dviejų skirtingų sudėčių dantų miltelius su eteriniais aliejais. Pasirinkti Kininio Arbatmedžio (Camellia sinensis (L.)
Kuntze) ir Tikrųjų Citrinų (Citrus limon (L.) Osbeck) eteriniai aliejai. Kininio Arbatmedžio
eterinis aliejus dėl savo antivirusinių, priešgrybelinių, antibakterinių savybių, taip pat dėl apnašą mažinančio ir emalį balinančio poveikio. Tikrųjų Citrinų eterinis aliejus pasižymi antibakteriniu, antivirusiniu, poveikiu, neutralizuoja blogą burnos kvapą, mažina dantų skausmą, stiprina dantenas. Įvedus eterinius aliejus į dantų miltelius galima tikėtis didesnio teigiamo poveikio burnos higienai.
11
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: sumodeliuoti dantų miltelius su eteriniais aliejais ir įvertinti jų kokybę.
Darbo uždaviniai:
1. Remiantis mokslinės literatūros analize parengti dantų miltelių su skirtingomis pagalbinėmis medžiagomis ir eteriniais aliejais receptūras ir pagaminti juos.
2. Įvertinti pagamintų dantų miltelių su eteriniais aliejais technologines savybes. 3. Įvertinti pagamintų dantų miltelių su eteriniais aliejais stabilumą.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Milteliai, jų savybės
Milteliai (lot. Pulveres) yra apibūdinami kaip kieta, biri, dozuota arba nedozuota vaistų forma, gaunama smulkinant ir maišant vieną ar keletą birių vaistinių medžiagų. Farmaciniai milteliai yra labai koncentruoti, dalelės yra labai arti viena kitos bei liečiasi. Juose būna viena ar kelios veikliosios medžiagos, gali būti pagalbinių, o jeigu būtina – skonį ir kvapą suteikiančių medžiagų su dažikliais [7]. Miltelių dalys yra labai mažos, mikroskopinio dydžio, todėl žiūrint tik akimi dalelių dydžio nustatyti beveik negalima. Milteliai gali būti vartojami į vidų arba naudojami išoriškai [5;6].
Miltelių savybes aiškiai apibūdina jų privalumai bei trūkumai. Jie pateikiami 1 paveiksle.
1 pav. Miltelių privalumai ir trūkumai [5]
Miltelių privalumai
Kuo smulkesnės dalelės, tuo geresnis tirpumas ir
sorbcinės savybės.
Milteliams būdingas didesnis gydomasis poveikis nei tabletėms, nes greitesnė
įsiurbimo geba. Dispergavus netirpias medžiagas išryškėja jų sorbcinės, antiseptinės ir gleivines dengiančios savybės.
Miltelius patogu vartoti, lengva tiksliai dozuoti ir
paprasta gaminti
.
Miltelių trūkumai
Milteliai, prieš įsisavinant į organizmą, turi ištirpti, todėl veikia lėčiau nei
tirpalai.
Smulkinimo metu padidėja paviršiaus plotas, todėl vaistinė medžiaga lengvai
netenka kristalizacinio vandens. Jei medžiaga yra higroskopiška, ji gali
atidrėkti.
Turi savybę sugerti anglies dvideginį iš oro, todėl gali virsti kitais junginiais. Gali sugerti lakiąsias medžiagas ir įgyti
šalutinį kvapą.
Kai kurios vaistinės medžiagos milteliuose gali dirginti gleivinę. Nemalonu vartoti miltelius, kuriuose yra
13
Dalies šių išvardintų trūkumų galima išvengti parinkus pakuotes ir tinkamai laikant pagamintus miltelius.
Miltelių gamybos proceso pagrindiniai etapai yra šeši; jie pateikiami 2 paveiksle.
2 pav. Miltelių gamybos proceso pagrindiniai etapai [5]
Smulkinimo procesas vyksta mechaniškai, kai išorinės jėgos stambiuosius medžiagos gabalus sumažina iki reikiamo dydžio. Miltelius malant galima gauti net 1 µm dydžio daleles, o dar smulkesnes daleles galima gauti nusodinimo ir „hidrolizės liepsna“ metodais.
Gaminant miltelius maišymo stadija yra pagrindinė. Tai turi garantuoti, kad komponentai pasklistų vienodai (homogeniškai) ir nesukeltų cheminių arba fizikinių pakitimų.
Idealus homogeniškumas pasiekiamas, jei maišant du komponentus lygiomis dalimis, kiekvieno komponento dalelės liečiasi tik su antrojo komponento dalelėmis. Tokio homogeniškumo proceso metu nebūna dėl nevienodo dalelių dydžio, maišomų medžiagų skaičiaus ir kitų savybių. Jungtinės Karalystės mokslinėje literatūroje „Dalelių įtaka miltelių pagaminimui ir apdorojimui“ rašoma, kad miltelių sanglauda ar sukibimas priklauso nuo šių
Miltelių gamyba, t.y., smulkinimas ir kiti būdai Rūšiavimas (sietais ir kt. metodais); Gauto pusgaminio analizė Sudedamųjų dalių
14
medžiagos savybių: išorinio funkcinio sukibimo, paviršiaus energijos, elastingumo bei plastiškumo. Taip pat įtakos turi ir dalelių savybės: dalelių dydis, pasiskirstymas pagal dydį, forma bei paviršiaus šiurkštumas [37].
Renkant maišymo metodą turi būti atsižvelgiama į tai, kiek yra maišomų medžiagų bei koks jų santykis. Taip pat svarbu įvertinti individualias mišinio savybes, maišomų medžiagų drėgmę, elektrostatinį krūvį, miltelių tekamumą, komponentų fizikinių savybių skirtumus bei tarpusavio poveikius, kurie gali įtakoti eutektinių mišinių susidarymą ar higroskopiškumo didėjimą [8]. Pagrindinis maišymo uždavinys – sudaryti gerą tam tikrą fazių sąlytį, kartu siekiant, kad koncentracija būtų galimai vienodesnė [34].
Miltelių birumas – tai miltelių savybė išbyrėti iš talpos, veikiant savo sunkio jėgai, kuri labiausiai veikiama masės vienodumo. Miltelių birumas priklauso nuo mišinio drėgmės, mišinio mikrostruktūros, paviršiaus tekstūros, tankio. Blogai byrantys milteliai prilimpa prie pakavimo sienelių ir sudaro tam tikrus oro tarpus [26]. Mažų dalelių birumas yra blogesnis, nei didesnių, kurių morfologija ir cheminė prigimtis yra vienoda [18]. Dalelės, kurios yra mažesnės nei 20 – 30 µm, yra linkusios sukibti ir, veikiant Van der Valso jėgoms, sudaro aglomeratus [8;38]. Dalelių dydis gali paveikti miltelių birumo savybes, įvairių komponentų santykinius kiekius, esančius miltelių mišinyje, taip pat tirpumą, biologinį prieinamumą ir stabilumą [42]. Miltelių birumą galima vertinti įvairiais metodais, dažniausiai yra nustatomas statinis arba dinaminis kūgio kampas, Hausner koeficientas (Hausner ratio) bei Carr indeksas (Carr‘s index) [29].
Pagaminti milteliai gali būti dozuojami mase ir tūriu. Dozuojama sveriant kiekvieną dozę elektroninėmis svarstyklėmis, specialiais šaukštais - dozatoriais, nustačius atitinkamą vienos dozės (miltelio) masę. Kaskart, pasvėrus 10 - 15 dozių, reikia tikrinti, ar nepasikeitė miltelio masė [5].
Atsižvelgiant į miltelių savybes turi būti parenkamos pakavimo medžiagos ir laikymo sąlygos. Nedozuoti milteliai supilami į buteliukus, užkemšamus užsukamaisiais plastikiniais uždoriais arba pritrintais stikliniais kamščiais; daugiadozės pakuotės gali būti indeliai, turintys sietelį, mechaninį purkštuką arba slėginės talpyklos.
Pagamintų miltelių kokybė vertinama patikrint miltelių spalvą, skonį, kvapą, vienalytiškumą, birumą, dozių masės nuokrypius bei pakuotę ir ženklinimą [38].
15
1.2.
Burnos higiena
1.2.1. Burnos higienos istorija
Dantų valymas yra efektyvus būdas palaikyti burnos ertmės higieną ir daugelį metų yra praktikuojama odontologijoje. Tobulinant įvairias burnos priežiūros priemones odontologijoje leido įdiegti veiksmingus ir saugius metodus, kad būtų pasiekiama kuo geresnė burnos higiena.
Senovėje nuo dantų skausmo buvo naudojamas žvirblių mėšlas su aliejumi, kurį dėdavo į skaudančio danties pusėje esančią ausį [32]. Turtingieji nuskausminimui naudojo opijaus tinktūrą, smilkalus. Rašytiniuose šaltiniuose randama, kad žmonės tikėjo, jog mėnulio šviesa gydo, todėl, esant pilnačiai, sėdėdavo nakties metu išsižioję ir atsisukę į mėnulį. Manyta, kad skaudantį dantį galima išgydyti prie jo pridėjus šimtakojį ar pavalgius obuolių su kirmėlėmis [31;20].
Senovės Romoje vietoje dantų pastos naudodavo riešutų, mirtos ir rožių miltelius. Kaip dantis valantys milteliai buvo naudojami smulkiai traiškyti kiaušinių lukštai ar kaulai, natrio karbonatas, perlų bei koralų milteliai. Rašoma, kad Kinijoje dažnai buvo naudojami pelenai, kuriuos gaudavo iš sudegintų beždžionių galvų [19]. Dantis buvo rekomenduojama valyti ryte, o po valgio skalauti vandeniu, vynu ar vaistažolių nuoviru. Valymui buvo naudoti drobiniai skudurėliai ar milteliai, pagaminti iš rozmarino pelenų. Burnos ertmės švarai palaikyti senovės kinai liežuvį valydavo specialiu gremžtuku, o save gerbiančios senovės Romos moterys įsigydavo auksinius inkrustuotus šepetėlius [25;28].
Pirmoji žinoma nuoroda apie burnos higieną, tai skalavimo skysčiai, kurie aprašomi kinų medicinoje apie 2700 m. prieš Kristų. Vėliau, graikų ir romėnų laikais, aukštesniosios klasės žmonės pradėjo skalauti burną po mechaninio burnos išvalymo. Hipokratas rekomendavo naudoti mikstūra iš druskos, aliuminio ir acto, o Pitagoras pripažino, kad anyžiai teikia gaivinantį poveikį [15]. Rašoma, kad 1500-aisiai skalavimui buvo naudojamas vynas, alus.
16
19 a. pabaigoje buvo pradėti naudoti skalavimo skysčiai, praturtinti eteriniais aliejais; jie buvo pamėgti dėl teikiamo gaivaus burnos kvapo [19].
Pirmasis dantų šepetėlio panaudojimas aprašomas babiloniečių 3500 m. prieš Kristų; buvo naudotos kramtomos lazdelės. Aprašoma, kad Mohamedas tai entueziastingai naudojo ir buvo „švarios burnos“ mėgėjas. Jis teigdavo, kad kramtomos lazdelės padaro jo dantis baltesniais, švaresniais, iš burnos sklinda gaivus kvapas, stiprina dantenas. Dantų lazdelės buvo naudojamos vienos arba su dantų milteliais ar rožių ekstraktais [3;19].
Prieš daugiau nei 1500 metų Kinijoje buvo pradėti naudoti dantų šepetėliai. Jie buvo gaminami iš bambuko, prie kurio buvo pritvirtinami įvairių gyvūnų kailiai – dažniausiai šernų, nes jie buvo patys tvirčiausi ir tinkamiausi valyti dantis [28].
Modernūs dantų šepetukai pradėti naudoti tik XVIII (1780 metais) amžiaus pabaigoje. Tai buvo pirmasis dantų šepetėlis, kurio forma ir funkcija atitinka dabar naudojamo savybes. XIX amžiaus paskutiniais dešimtmečiais buvo pristatyta ir pirmoji dantų pasta. Ji buvo tiekiama stikliniuose induose, o XX amžiaus pradžioje mokslų daktaras Vašingtonas Šedeldas atrado ir užpatentavo dantų pastą metalinėje tūtelėje, tokią, kokią naudojame iki šių dienų [25].
.
1.2.2. Burnos higiena dabar
Burnos ertmės higiena – tai burnos ertmės priežiūra, dantų apnašų šalinimas, siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms. Kasdienę burnos higieną atlieka kiekvienas žmogus individualiai, naudojant asmenines priemones. Tačiau valant dantis pačiam, dažnai lieka nepasiekti krūminiai dantys, nepilnai išvalomi tarpdančiai. Nepašalintos apnašos mineralizuojasi ir susidaro dantų konkrementai, kurie trukdo savaiminiam natūraliam burnos apsivalymui, sulaiko bakterijas, taip pat sudaromos sąlygos dantenų uždegimui atsirasti [1;5].
17 3 pav. Asmens burnos higienos tikslai [1]
Užsiimant tinkama burnos higiena galima pasiekti šiuos teigiamus poveikius:
• sumažinti ar išnaikinti gingivitą, stabdyti periodontito progresavimą;
• sumažinti karieso intensyvumą;
• sumažinti nuogų dantų kaklelių jautrumą;
• pagerinti burnos kvapą;
• pagerinti išvaizdą ir savijautą [4].
Burnos higienai naudojamos asmeninės higienos priemonės: dantų šepetėliai, higieniniai siūlai, tarpdančių šepetėliai, dantenų stimuliatoriai, dantų pastos, dantų milteliai,
Asmens
higienos
tikslai
Pašalinti dantų apnašas ir maisto likučius Gaivinti burnos ertmę ir gerinti bendrąją savijautą Siekti, kad nesusidarytų dantų akmenys Gerinti burnos ertmės audinių kraujo apykaitą18
skalavimo skysčiai [39]. Pagrindinė, dažniausiai naudojama asmens burnos higienos priemonė – dantų valymas dantų šepetėliu du kartus per dieną, pašalinant apnašas, maisto likučius ir sustabdant žalingą jų poveikį burnos ertmės audiniams. Dantų šepetėlis turi būti naudojamas paprastas, patogus, ilga rankenėle, trumpa galvute. Šepetėliai yra kelių rūšių; jie gali būti kieti, vidutinio kietumo, minkšti ir labai minkšti. Odontologų rekomenduojami naudoti minkšti ir labai minkšti šepetėliai, o kieti šepetėliai naudojami išimamiems protezams valyti [2;25].
Norint gerai nuvalyti dantų apnašas ir išvalyti tarpdančius yra rekomenduojamos ir tam tikros papildomos priemonės - tarpdančių siūlai. Jie naudojami pašalinti apnašas nuo tų dantų paviršių, kur sunku pasiekti šepetėliu. Rinkoje galima rasti įvairių tarpdančių siūlų: vaškuotų, nevaškuotų, impregnuotų fluoridais, chlorheksidinu ar kitomis medžiagomis, taip pat gali turėti mėtos, cinamono ar vaisių kvapą [1]. Beje, tarpdančių siūlais patartina valyti tarpdančius, kai yra sveikos dantenos. Tarpdančių siūlą rekomenduojama naudoti prieš valant dantis pasta ir šepetėliu.
Valant dantis šepetėliu, kartu naudojama dantų pasta arba dantų milteliai, kurie padeda geriau pašalinti apnašas, o jų veikliosios medžiagos patenka ant dantų paviršių ir dantenų. Dantų pastos bei milteliai yra pasirenkami individualiai pagal mėgstamo skonio, tekstūros savybes ar kitas pagal negalavimus [39].
Dantų pastos skirstomos į:
1. higienines pastas (savo sudėtyje neturinčios profilaktinių ar gydomųjų savybių, bet yra maloniai putojančios, gerai valančios, malonaus skonio – labiau skiriamos vaikams);
2. profilaktines ir gydomąsias - profilaktines: antikariozines, antibakterines ir saugančias nuo uždegimo bei jį malšinančias, slopinančias akmenų susidarymą ar dantenų kraujavimą, mažinančias dantų jautrumą, balinamąsias, sudėtines [2].
Kita burnos higieną papildanti priemonė – skalavimo skysčiai. Jie savo sudėtyje gali turėti aktyviųjų medžiagų, kurios padeda pašalinti bakterijas ir apnašą. Skalavimai antibakteriniais tirpalais pašalina ir minkštuosius audinius dengiantį apnašą, kuris paprastai šepetėliu nenuvalomas ir yra svarbus bakterijų šaltinis formuojantis dantų apnašui [1;5].
19
Daugelis burnos priežiūros produktų, tokių kaip dantų pastos ar fluoridų skalavimo tirpalai, turi žemą pH. Tai, viena vertus, padidina kai kurių fluorido junginių cheminį stabilumą, bet, tuo pačiu, padidina ir fluorido jonų prisijungimą prie dantų emalio, ko pasekoje atsiranda dantų fluorozė [14]. Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas in situ ir in vitro tyrimas dantų emalio erozijos nustatymui, naudojant žemo pH skalavimo skysčius. Buvo pasirinkti rūgštinis natrio chlorido skaliklis (ASC, pH 3,02), skaliklis su eteriniais aliejais („Listerine“, pH 3,02) ir hexitidino sudėtyje turintis skalavimo skystis (0,1%, pH 3,75). Šiuos skalavimo skysčius lygino su apelsinų sultimis ir mineralizuotu vandeniu. Tyrimas parodė, kad visi trys skalavimo skysčiai ir apelsinų sultys per tam tikrą laiką lemia dantų emalio praradimą. Mažiausią pH reikšmę turintis skaliklis ir apelsinų sultys sukėlė didžiausią erozijos riziką, o kiti du skalikliai ir vanduo turėjo mažiau įtakos. Listerine ir hexitidino skalavimo skysčiai turėjo panašią pažaidą erozijai bei sukėlė didesnę mineralų praradimo riziką nei mineralinis vanduo [30]. Remiantis tyrime padarytomis išvadomis galime teigti, kad reikėtų vengti burnos priežiūros priemonių, sudėtyje turinčių rūgštinių savybių, norint išvengti dantų erozijos. Šių rūgštynių savybių turinčių medžiagų dažnai galima rasti skalavimo skysčiuose ar dantų pastose, tačiau rečiau milteliuose dantims. Todėl saugiau būtų rinktis dantų miltelius su eteriniais aliejais, nes jie turi panašų teigiamą poveikį burnos higienai, tačiau mažesnį neigiamą.
Taigi, dažniausiai naudojamos burnos ertmės higienos priemonės yra dantų pastos arba dantų milteliai ir burnos skalavimo skysčiai. Jie gali būti pasirenkami pagal individualius poreikius: nuo apnašų, balinančios, antibakterinės ir t.t. Tačiau šios priemonės ne visada pasiekia smulkiausius tarpelius, todėl, kad padidinti burnos ertmės higieną, dažnai naudojami tarpdančių siūlai, tarpdančių šepetėliai.
1.3.
Dantų miltelių privalumai
Dantų milteliai – tai mišinys įvairių ingredientų, kuriais galima pakeisti dantų pastą. Dažnai jų sudėtyje galima rasti natrio karbonatą, smulkintas žoleles, gvazdikėlius, cinamoną, eterinius aliejus, dirbtinius saldiklius.
20
Dantų miltelių naudojimas pastaruoju metu vis populiarėja, o jų istorija siekia tūkstančius metų atgal. Dar prieš Kleopatros laikus egiptiečiai dantis valydavo milteliais, pagamintais iš sudegintų kiaušinių lukštų bei jaučių kaukolių [19;28]. Kinai pridėdavo žolelių, druskos, ženšenio, kad pagerintų valymo savybes ir skonį. XI amžiuje persai suprato, kad jų naudojamuose milteliuose yra per daug abrazyvių medžiagų, todėl į sudėtį įterpė švelniąsias medžiagas, tokias kaip degintus sraigių lukštus, vaistažoles, medų [25]. XVII amžiuje Britanijoje buvo pradėti pardavinėti dantų milteliai, pagrindinė jų sudedamoji dalis – natrio karbonatas. Vėliau sudėtį papildė putojimą skatinančios medžiagos bei glicerinas, kuris dantų miltelius pavertė į dantų pastą [40].
Tiek dantų milteliai, tiek tradicinės fluorintos dantų pastos veikia kaip dantų valymo priemonės. Tačiau dažnai kyla diskusijos, kuri priemonė yra efektyvesnė, saugesnė? Išanalizavus kiekvienos priemonės savybes, galima pateikti privalumus bei trūkumus.
Dantų pastas yra lengva bei patogu naudoti dėl sukurtos higieniškos tūbelės formos pakuotės. Pasta švelniai valo ir suteikia blizgesio dantims, o sudėtyje esantis fluoridas stiprina dantų emalį. Tačiau reikia būti atsargiems, nes prarijus minėtą fluoridą gali atsirasti grėsmė sveikatai dėl nuodingųjų savybių. Taip pat dantų pastos ne visada yra geriausias pasirinkimas, nes „dantų pastose esantis glicerinas sukuria plėvelę ant dantų, kuri mažina remineralizaciją“ [23].
Pakistane atlikti tyrimai parodė, kad dantų milteliai gali turėti didesnį efektyvumą, pašalinant dantų apnašą lyginant su dantų pastomis [21]. Dauguma dantų miltelių yra natūralūs bei ekologiški, juose nėra fluorido, jie neturi toksinio poveikio, todėl yra saugesni naudoti vaikams. Dantų miltelių minusas išreiškiamas tuo, kad jie mažiau patogus dėl birumo savybių, o sudėtyje esančios žolelės ir molis po naudojimo gali palikti neįprastą tekstūrą burnoje [21].
2017 metais Saudo Arabijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo lyginami dantų milteliai su dantų pastomis apnašų sukelto gingivito gydime. 6 mėnesius trukęs tyrimas parodė, kad dantų milteliai turi didesnį valomąjį poveikį. Mokslininkai pastebėjo, kad, „kai naudojama dantų pasta, didžioji dalis valymo atliekama mechaniniu dantų šepetėlio veikimu, o ne dantų pastos dėka“ [22]. Taip pat pastebėjo, kad dantų pastos, sudėtyje turinčios kalcio karbonato, yra efektyvesnės mažinant apnašą nei kitos dantų pastos dėl emalį stiprinančio poveikio. Viso tyrimo metu buvo stebima apnašų ir gingivito būklė ir buvo nustatyta, kad dantų apnašų lygis reikšmingai sumažėjo valant dantų milteliais, kai dantų pastos teigiamas poveikis buvo
21
nustatytas tik iki ketvirtosios tyrimo savaitės, vėliau jis nesikeitė ar net blogėjo. Nors susidariusį dantų apnašą fiziškai pašalinti ar išplauti yra gana sunku, tačiau toks tyrimas leidžia nustatyti dantų miltelių efektyvumą jį mažinant bei naudojant prevenciškai [22].
2014 metais Indijoje atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti dantų emalio praradimą dėl įvairių dantų pastų ir dantų miltelių sudedamųjų cheminių medžiagų bei abrazyvinių dalelių dydžio ir formos. Buvo pasirinktos aštuonių rūšių pastos ir milteliai dantims. Jas uždėjus ant vienodų automatinių dantų šepetėlių buvo sukuriamas dviejų metų trukmę atitinkantis dantų valymas (2,5 valandos, 200 kartų per minutę, su 200 g. apkrova). „Rezultatas parodė, kad dantų šepetėliai savaime nėra atsakingi už dantų nusidėvėjimą, tačiau dantų pastos turi tiesioginį poveikį“ [32]. Didžiausią dantų medžiagos praradimą įtakoja didelė geležies oksido koncentracija bei per didelės ir per aštrios abrazyvinės dalelės dantų priežiūros priemonėse [32].
Apžvelgus dantų miltelių ir dantų pastų savybes galima teigti, kad pastarųjų privalumai nenusveria trūkumų, kai jie gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, braižyti emalį ir įtakoti jo praradimą. Milteliai apibūdinami tik kaip vizualinių trūkumų turintys preparatai. Abu, dantų milteliai ir dantų pastos, gerai valo dantis.
1.4.
Dantų miltelių sudėtys
Dantų milteliai yra populiarėjanti burnos higienos prekė, todėl galima atrasti vis įvairesnių jų sudėčių. Daugumoje miltelių kartojasi sudedamosios dalys: natrio karbonatas, kalcio karbonatas, kurie suteikia abrazyvinį poveikį bei balina emalį. Sudėtyse randami saldikliai sacharozė bei ksilitas, pastarasis dar naudingas seilių reprodukcijoje. Sudėtyje esantis baltasis molis padeda pašalinti sunkiuosius metalus nuo dantų paviršiaus, tokiu būdu sumažina apnašų formavimąsį, be to jis prisotina dantis bei dantenas mineralais. Į miltelių sudėtį įvedami eteriniai aliejai puikiai juos papildo priešuždegiminėmis, antiseptinėmis, antibakterinėmis bei emalį balinančiomis savybėmis. Dantų miltelių sudėčių pavyzdžiai:
22 1 lentelė. Dantų miltelių sudėtys
Nr. Sudėtis Savybės
1. Natrio karbonatas Kalcio karbonatas Gvazdikų milteliai Cinamono milteliai Pipirmėtės eterinis aliejus Ksilitas
Emalį balinantis, antiseptinis bei antibakterinis poveikis.
2. Baltasis molis Kalcio karbonatas Natrio karbonatas Trinti Mėtų lapų milteliai Cinamono milteliai Gvazdikų milteliai Ksilitas
Pipirmėtės eterinis aliejus
Antibakterinis, antiseptinis, emalį balinantis bei stiprinantis poveikis. Neutralizuoja burnos kvapą.
3. Baltasis molis Natrio karbonatas Kalcio karbonatas Natrio chloridas Ksilitas Šalavijo milteliai
Cinamono ar gvazdikų milteliai Mėtų eterinis aliejus
Gerina burnos kvapą, mažina apnašų susidarymą, balina emalį. Turi antibakterinį poveikį. 4. Kalcio karbonatas Natrio bikarbonatas Magnio karbonatas Mikrohidrinas Ksilitas
Vandeniu praturtintas titnagžemis Kalio fosfatas Mėtų eterinis aliejus Glicinas Kilaja Mentolas Kalio benzoatas
Emalį balinantis bei stiprinantis, priešuždegiminis, burnos kvapą gaivinantis poveikis. 5. Kalcio karbonatas Išgrynintas vanduo Natrio laurilsulfatas Aliuminio oksidas Sacharinas Tartazinas
Skonį gerinančios medžiagos
Apnašų susidarymą mažinantis, emalį balinantis poveikis.
23
1.5.
Eterinių aliejų poveikis dantims ir burnos higienai
Renkantis burnos priežiūros priemones galima pasiklysti jų įvairovėje ir gausoje. Dažnai dantų pastų ir skalavimo skysčių sudėtyje galima pamatyti toksinų, o atrasti natūralias priemones, kurios gerai veiktų, yra gana sunku. Tačiau, jei į burnos priežiūros priemonių sudėtį būtų įvedami eteriniai aliejai, būtų galima pašalinti toksines medžiagas, nes eteriniai aliejai pasižymi įvairiais teigiamais poveikiais [41].
Eterinis aliejus – tai išgrynintas augalų ekstraktas, gaunamas iš augalų lapų, žiedlapių, vaisių, medienos, šaknų, žievės bei medžio dervų. Žmonės jau šimtus metų naudoja eterinius aliejus burnos higienos tikslams. Kad tokia burnos priežiūra yra efektyvi įrodo klinikiniai tyrimai. Yra nuomonių, kad eteriniai aliejai neigiamai veikia ne tik blogąsias burnos ertmės bakterijas, bet ir gerąsias, taip sugriaudami burnos mikroflorą. Tačiau yra įrodyta, kad eteriniai aliejai burnos ertmę veikia išlaikant gerą mikrofloros pusiausvyrą [9].
Eteriniai aliejai gali būti naudojami ir kaip konservantai. Tyrime juose buvo nustatytas didesnis neigiamų išorinių veiksnių slopinamasis poveikis lyginant su metilparabenu. Todėl rekomenduojama naudoti eterinius aliejus kaip metilparabeno pakaitalą kosmetikos priemonėse, dantų priežiūros priemonėse, ypač alergiškiems pacientams [16].
Atliktame tyrime „Galimas eterinių aliejų naudojimas odontologijoje“ pateikiama išsami ir patikima informacija apie eterinių aliejų naudą. Eteriniai aliejai įvardijami kaip „antriniai metabolitai, kuriuos gamina įvairūs vaistiniai augalai, jie turi antibakterinių, priešgrybelinių ir antioksidantinių savybių“ [13]. Skalavimui skirti skysčiai su eteriniais aliejais turi efektyvų poveikį mažinant apnašas. Jie buvo lyginami su chlorheksidinu ir pripažinti efektyvesni, be to neturi chlorheksidinui būdingo dantis dažančio poveikio. Šiuo tyrimu pagrindžiama, kad eteriniai aliejai gali būti naudojami kaip saugesnė ir efektyvesnė sudėtinė dalis burnos priežiūros priemonėse. Anksiolitinį poveikį turintis levandų eterinis aliejus gali būti naudingas mažinant dantų skausmą; apelsinų eterinis aliejus mažina su seilėmis išskiriamo kortizolio kiekį, kuris taip pat sumažina dantų skausmą ar susierzinimą [13].
Daugelis eterinių aliejų turi antibiofilmo poveikį (mažina terpių, kuriuose dauginasi bakterijos, didėjimą). Nustatyta, kad po implantacinių procedūrų yra tikslinga naudoti eterinius aliejus, nes jie sumažina biofilmų gamybą [9]. Taip pat eteriniai aliejai gali padėti greičiau
24
išgydyti burnos gleivinėje atsiradusias žaizdeles. Remiantis Budzynska atliktu tyrimu [11], nustatyta, kad didesnis gydomasis poveikis pasiekiamas žaizdas patepus tepalu/ geliu/ kremu, sudėtyje turinčiu eterinių aliejų. Todėl vaistai su eteriniais aliejais gali būti naudojami geresniam gijimui po giliųjų chirurginių procedūrų.
Gausybę teigiamų poveikių turintis arbatmedžio eterinis aliejus pasižymi antivirusinėmis, priešgrybelinėmis, antibakterinėmis savybėmis. Pastarųjų veiksmingumą lemia sudėtyje esantis terpinen-4-olas. Grupė mokslininkų Tunise atliko tyrimą, kuriuo siekė įvertinti arbatmedžio eterinio aliejaus komponento terpinen-4-olo veiksmingumą prieš Chromobacterium violaceum ir
Pseudomonas aeruginosa bakterijų kvorumus, su tikslu užkirsti kelią infekcijoms,
atsirandančioms dėl meticilinui atsparių Staphylococcus aureus padermių. Arbatmedžio eterinis aliejus buvo įvertintas dėl gebėjimo slopinti šių bakterijų biofilmų susidarymą. Rezultatai parodė, kad terpinen-4-olas slopino biofilmų susidarymą net 73,70%. Net labai mažomis koncentracijomis įvestas arbatmedžio eterinis aliejus turėjo antikvorumo ir antibiofilmų savybių [27].
Arbatmedis naudingas kontroliuojant lėtinį gingivitą ir periodontitą, nes turi priešuždegiminių savybių (dėka sudėtyje esančio1,8-cineolo) ir padeda mažinti apnašą bei bakterijų dauginimąsi, be to turi sutraukiančių savybių. S. Soukoulis ir R Hirsch Adelaidėje atliko tyrimą, kurio metu arbatmedžio eterinis aliejus, 0,2 procentų chlorheksidinas bei placebas buvo pasitelkti periodontito gydymui. Visu tyrimo laiku arbatmedžio eterinis aliejus turėjo didžiausią poveikį mažinant dantenų kraujavimą, uždegimą, be to vienintelis pasižymėjo apnašas mažinančiu poveikiu [35]. Junginėse Arabų Emiratuose grupė mokslininkų atliko tyrimą, kuriame buvo lyginami burnos skalavimo skysčiai, savo sudėtyje turintys 1,5% arbatmedžio eterinio aliejaus, 0.12% chlorheksidino, 0.05% cetilpiridino chlorido bei 0.05% natrio fluorido.Buvo nustatyta, kad skalavimo skystis su arbatmedžio aliejumi ar cetilpiridino chloridu gali būti veiksmingesnis už chlorheksidiną ir net nenaudojant alkoholio [10]. Šis eterinis aliejus yra puikus antiseptikas ir gerai absorbuojamas į dantenas, todėl gali užtikrinti sveikus dantis bei dantenas.
Grupė Pietų Korėjos mokslininkų atliko tyrimą, kuriame siekė išsiaiškinti „Intensyviosios terapijos pacientų burnos blogo kvapo bei lakiųjų sieros junginių kiekio sumažinimą, naudojant eterinių aliejų burnos skaliklius.“ [17] Buvo pasirinktas mišinys iš arbatmedžio, pipirmėtės ir citrinų eterinių aliejų. 32 pacientai vieną dieną skalavo burną eterinių aliejų skalikliu, o sekančią
25
dieną su benzidamino hidrochlorido (Tantum) tirpalu. Slaugytojos stebėjo pacientų burnos ertmės pasikeitimus ir žymėjo specialioje skalėje. Naudojant Tantum tirpalą pokyčiai nebuvo žymūs, tačiau nustatytas akivaizdus pagerėjimas, naudojant burnos skaliklį su eteriniais aliejais. Šie rezultatai rodo, kad burnos priežiūra, naudojant burnos skalavimo skystį su arbatmedžio, pipirmėtės ir citrinų eterinių aliejų mišiniu, gali būti efektyvi priemonė mažinti burnos kvapą bei lakiuosiuos sieros junginius burnos ertmėje [17].
Citrinų eterinis aliejus apibūdinamas kaip antiseptinė, antibakterinė, dantenas stiprinanti bei dantis balinanti priemonė. Šis eterinis aliejus gali būti naudingas esant žaizdelėms burnos ertmėje, nes stimuliuoja naujų audinių susidarymą bei juos atkuria. Citrinų eterinis aliejus turi sutraukiantį poveikį, todėl tinka naudoti esant kraujuojančioms dantenoms. Taip pat jis padeda sumažinti dantų skausmą. 2015 metais Indijoje atliktame tyrime nurodoma, kad „citrinų eterinis aliejus, turintis antibakterinių, priešuždegiminių ir antioksidantinių savybių gali būti naudojamas kaip papildomas mechaninis neoperacinis periodontito gydymas apnašų ir gingivito kontrolei“ [36].
2018 metais Turkijoje grupė mokslininkų atliko tyrimą su eteriniais aliejais iš atogrąžų vaistažolių ir maistinių augalų, įvertinant jų veiksmingumą slopinant biofilmų susidarymą in
vitro ir nustatant necitotoksišką poveikį žmonių ląstelėms. Buvo atlikti tyrimai su šešių rūšių
eteriniais aliejais, iš kurių buvo trys skirtingų citrinmedžių eteriniai aliejai. Tyrimas parodė, kad visi šeši eteriniai aliejai gali būti naudojami kaip S. epidermidis, E. coli ir C. albicans bakterijų antibiofilmo susikūrimo agentai. Vertinant citotoksiškumą mažinantį poveikį mokslininkai naudojo sveikas ir navikines ląsteles. Ant ląstelių buvo lašinami vienodos koncentracijos eteriniai aliejai. Buvo nustatyta, kad visi eteriniai aliejai turėjo teigiamą poveikį į pažeistas ląsteles, tačiau labiausiai gydantis poveikis buvo pastebėtas citrinų eterinių aliejų dėl sudėtyje esančio limoneno. Mokslininkai aprašė, kad kuo didesnė koncentracija limoneno buvo rasta eteriniame aliejuje, tuo stipriau jis veikė navikines ląsteles [41].
26
**************
Burnos higiena siekia neatmenamus laikus. Anksčiau dantims valyti naudotus kiaušinių lukštų miltelius dabar keičia moksliškai pagrįstos sudėties priemonės. Kasdienei burnos higienai palaikyti dažniausi pasirinkimai yra dantų pastos, dantų milteliai, skalavimo skysčiai bei mechaninį valymą atliekantis dantų šepetėlis. Nagrinėjant mokslinę literatūrą apie burnos priežiūros priemones, buvo pastebėta, kad burnos priežiūros priemonių sudėtyje yra medžiagų, kurios gali turėti neigiamą įtaką dantims ar burnos ertmei. Dėl šios priežasties buvo siekiama pasirinkti saugią miltelių dantims sudėtį, į ją įvedant eterinius aliejus. Arbatmedžio eterinis aliejus naudingas dėl antivirusinių, priešgrybelinių, antibakterinių, priešuždegiminių, antiseptinių savybių. Buvo pastebėta, kad jo dėka mažėja dantenų kraujavimas, dantų apnašas, gerėja burnos gleivinės būklė. Citrinų eterinis aliejus pasižymi panašiomis teigiamomis savybėmis: antiseptinėmis, antibakterinėmis, priešuždegiminėmis, antioksidantinėmis. Šis eterinis aliejus taip pat gali stiprinti dantenas, mažinti jų kraujavimą, skatinti žaizdelių gijimą bei balinti dantų emalį. Galima teigti, kad daug teigiamų poveikių turintis arbatmedžio bei citrinų eteriniai aliejai gali būti naudingi, įvedant juos į burnos higienos priemones.
Taigi, daugelį metų naudojami eteriniai aliejai turi burnos higienos prevencijai bei gydymui reikalingų savybių. Tai patvirtina atliekami moksliniai tyrimai. Įvedant juos į kasdien naudojamas burnos priežiūros priemones galima pasiekti geresnių rezultatų. Išanalizavus mokslinę literatūrą, buvo pasirinktos gaminti keturios dantų miltelių su eteriniais aliejais sudėtys.
27
2. TYRIMO METODIKA
Modeliuoti įvairūs dantų miltelių mišiniai ir pasirinktos keturios sudėtys. Atlikti miltelių technologinių savybių tyrimai ir stabilumo vertinimas. Rezultatai apdoroti statistiškai, naudojant kompiuterinę programą „MS Excel 2013“ (Microsoft Corporation, JAV).
2.1.
Tyrimo objektas
Keturios skirtingos dantų miltelių su eteriniais aliejais sudėtys.
2.2.
Tyrimo medžiagos ir prietaisai
Darbe naudoti prietaisai:
1. Elektroninės svarstyklės JEWERLY BALANCE (A&D Company, JAV); 2. Aparatas birumo nustatymui ERWEKA AG (ERWEKA GmbH, Vokietija); 3. Tankinimo prietaisas Copley (Copley Scientific, Jungtinė Karalystė).
Darbe naudotos medžiagos:
1. Kalcio karbonatas (JSC Bioeksma, Ispanija); 2. Laktozės monohidratas (JSC Bioeksma, Ispanija);
28
3. Aliuminio oksidas (JSC Bioeksma, Ispanija); 4. Natrio laurylsulfatas (JSC Bioeksma, Ispanija); 5. Natrio chloridas (JSC Bioeksma, Ispanija); 6. Natrio karbonatas (JSC Bioeksma, Ispanija); 7. Baltasis molis (JSC Bioeksma, Ispanija);
8. Kininio Arbatmedžio eterinis aliejus (Camellia sinensis, UAB „Naujoji Barmunė“, Lietuva, 2017);
9. Tikrųjų Citrinų eterinis aliejus (Citrus limon, UAB „Naujoji Barmunė“, Lietuva, 2017).
2.3.
Tyrimo metodai
Miltelių technologinėms savybėms vertinti nustatytas miltelių mišinių suberiamasis ir didžiausias suberiamasis tankiai, Carr indeksas, Hausner koeficientas, laisvai beriamų miltelių kūgio kampas ir birumas. Stebėtas stabilumas vertinant miltelių suberiamąjį bei didžiausią suberiamąjį tankius, Carr indeksą bei Hausner koeficientą.
2.4.
Miltelių mišinio birumo vertinimas
Birumas - tai miltelių savybė išbyrėti iš talpos. Blogai byrantys milteliai prilimpa prie piltuvėlio sienelių ir dėl to sutrinka matricos pripildymo ritmas. Birumas nustatomas atsižvelgiant į tam tikro kiekio (30,0 – 100,0) miltelių išbyrėjimo greitį iš metalinio ar stiklinio standartinių geometrinių parametrų piltuvėlio arba išbyrėjusių miltelių kūgio kampo.
Pasveriama 50,0 g miltelių mišinio 0,01 g tikslumu, ir atsargiai, nepurtant, suberiama į prietaiso piltuvėlį. Prietaisas ir chronometras įjungiami vienu metu. Po 20 s purtymo, atidaroma
29
piltuvėlio užsklanda. Stebima, per kiek laiko milteliai išbyra iš piltuvėlio į surinkimo indą. Bandymas pakartojamas 5 kartus. Birumas turi būti ne mažesnis kaip 4 – 5 g/s [6].
Birumas apskaičiuojamas naudojant formulę:
𝐵𝐶 = 𝑚
𝑡 − 20 Bc – birumas (g/sek.)
m – pasvertų miltelių masė (g) t – bandymo laikas (sek.) 20 – purtymo laikas (sek.)
Bandymų duomenys apskaičiuojami naudojant formulę:
𝑉𝐶= ∑ 𝐵𝐶 𝑛 Vc – birumo vidurkis n – 5 (bandymų skaičius) Bc – birumas (g/sek.)
Tuo pačiu prietaisu yra nustatomas laisvai išbyrėjusių miltelių kūgio kampas (kampas tarp išbyrėjusių miltelių kūgio ir horizontalaus paviršiaus) (2 lentelė).
2 lentelė. Miltelių birumo įvertinimas pagal kūgio kampą, remiantis Eur. Ph. 2.9.36
Birumas Kūgio kampas (laipsniais)
Puikus 25 – 30 Geras 31 – 35 Vidutinis 36 – 40 Priimtinas 41 – 45 Blogas 46 – 55 Labai blogas ≥ 56
30
Pagal Eur. Ph. 01/2008:20916 straipsnį, jei išbyrėjusių miltelių kūgio kampas yra 25 – 30o, tai jų birumas yra puikus, geru birumu pasižymi 31 - 350. Miltelių kūgio kampas 46 - 550 pasižymi blogu birumu, o virš 560 labai blogu birumu [6].
2.5.
Miltelių mišinio suberiamojo tankio nustatymas
Suberiamasis tankis (𝑇𝑝) – tai laisvai subertos medžiagos masės (M) ir tūrio (V0) santykis, išreiškiamas g/ml. Kietos medžiagos suberiamasis tankis priklauso nuo dalelių dydžio, jų poringumo (akytumo), dalelių formos, miltelių mišinio suberiamasis tankis priklauso nuo miltelių paruošimo ir laikymo [43]. Remiantis Ph.Eur.2.9.34 straipsniu, miltelių mišinių suberiamasis tankis pamatuotas beriant tiksliai pasvertą miltelių kiekį į matavimo cilindrą.
Apskaičiuojama panaudojant formulę: 𝑇𝑠 = 𝑀
𝑉0
𝑇𝑠 - suberiamasis tankis (g/ml) M – medžiagos masė (g) V0 – medžiagos tūris (ml)
Remiantis Europos Farmakopėjos 2.9.34 straipsniu didžiausias suberiamasis tankis (Tmax)
apibrėžiamas kaip medžiagos masės (M) ir medžiagos tūrio po sutankinimo (VS) santykis,
išreiškiamas g/ml. Miltelių mišinių didžiausiam suberiamajam tankiui apskaičiuoti naudotas tankinimo prietaisas Copley (Jungtinė Karalystė). Prietaisą sudaro 250 ml talpos graduotas matavimo cilindras, įtvirtintas ant platformos. Platformos pakilimo aukštis – 3 mm. Į cilindrą beriamas tiksliai pasvertas miltelių mišinio kiekis. Tiriamoji medžiaga turi sudaryti du trečdalius cilindro tūrio. Parenkamas prietaiso veikimo režimas, nustatomi bandymo parametrai. Tankinimas vykdomas judesiu aukštyn ir žemyn. Miltelių mišinio tūris tikrinamas po 2500 sutankinimų. Tyrimas tęsiamas atliekant tankinimus mažesniais intervalais iki 2500 sutankinimų, kol skirtumas tarp didžiausių suberiamųjų tankių bus mažesnis nei 2 proc. Užrašomas galutinis miltelių tūris cilindre [6].
31
Miltelių mišinio didžiausias suberiamasis tankis apskaičiuojamas naudojant formulę [6]:
𝑇𝑚𝑎𝑥 = 𝑀 𝑉𝑆
𝑇𝑚𝑎𝑥 – medžiagos didžiausias suberiamasis tankis (g/ml)
M – medžiagos masė (g)
VS – medžiagos tūris po sutankinimo (g/ml)
2.6.
Miltelių Carr indekso ir Hausner koeficiento nustatymas
Carr indeksas (CI) arba suspaudžiamumo indeksas ir Hausner koeficientas (Hausner ratio) yra nustatomi miltelių birumui apibūdinti. Atlikus miltelių tankio matavimus, po 2500 sutankinimų, apskaičiuotas Carr indeksas (CI) ir Hausner koeficientas (HR), pasinaudojant formulėmis:
𝐶𝐼 = (𝑇𝑚𝑎𝑥− 𝑇𝑆) x 100
𝑇𝑚𝑎𝑥
%
CI – Carr indeksas (%)
TS – medžiagos suberiamasis tankis (g/ml)
Tmax – medžiagos didžiausias suberiamasis tankis (g/ml)
𝐻𝑅 = 𝑇𝑚𝑎𝑥 𝑇𝑆
HR – Hausner koeficientas
TS – medžiagos suberiamasis tankis (g/ml)
32
Mažesnis CI parodo geresnes miltelių birumo savybes. Miltelių, kurių HR mažesnis arba lygus 1,34 pasižymi „priimtinu“ birumu, ir priešingai, jei koeficientas didesnis už 1,34 – miltelių birumas vertinamas kaip „blogas“ [12,24]. Taip pat yra svarbus ir masės vienodumas. Jis priklauso ne tik nuo miltelių birumo, bet ir nuo miltelių suspaudžiamumo, kuris gali būti nuspėjamas pagal Carr indeksą [29,33]. Remiantis Eur. Ph.2.9.36 straipsniu, ryšys tarp miltelių birumo, CI ir HR nurodomas 3 lentelėje [6].
3 lentelė. Miltelių birumo vertinimas pagal Carr indeksą ir Hausner koeficientą [6]
Carr indeksas (%) Birumas Hausner koeficientas
˂ 10 Puikus 1,00 – 1,11 11–15 Geras 1,12 – 1,18 16–20 Vidutinis 1,19 – 1,25 21–25 Priimtinas 1,26 – 1,34 26–31 Blogas 1,35 – 1,45 32–37 Labai blogas 1,46 – 1,59
> 38 Labai, labai blogas > 1,60
2.7.
Stabilumo stebėjimo tyrimai
Miltelių mišiniai buvo laikomi nepermatomose talpyklose, esant 25 ± 2 0C temperatūrai ir
60±5 procentų santykinei drėgmei. Stabilumas vertintas matuojant miltelių suberiamąjį tankį bei didžiausią suberiamąjį tankį, Carr‘s indeksą bei Hausner koeficientą. Miltelių stabilumas stebėtas 18 mėnesių; tyrimai buvo kartojami keturis kartus - iškart pagaminus, po 6 mėnesių, po 12 mėnesių ir po 18 mėnesių.
33
2.8.
Statistinis duomenų vertinimas
Duomenys statistiškai įvertinti naudojant kompiuterinę programą „MS Excel 2013“ (Microsoft Corporation, JAV). Įvertintas statistinių hipotezių patikimumas (p < 0,05).
34
3. REZULTATAI
Šiame darbe buvo parinktos keturios dantų miltelių sudėtys. Tyrimo metu dantų miltelių mišiniams sudaryta miltelių kiekio skaičiavimo metodika. Pagamintų dantų miltelių mišiniams atlikti miltelių technologinių savybių vertinimai.
3.1.
Miltelių mišinių sudėtys
Buvo pasirinktos keturios skirtingos dantų miltelių mišinių sudėtys su eteriniais aliejais. Visose miltelių sudėtyse yra kalcio karbonatas, kuris aprūpina danties emalį kalciu bei turi balinančių savybių. Taip pat mechaniškai valant dantis veikia kaip abrazyvas, poliravimo medžiaga, padeda dantims remineralizuotis.
AA1 ir BB1 miltelių sudėtyse yra laktozė, kuri padeda neutralizuoti rūgštis dėl didelio kiekio baltymų, kalcio bei fosfatų. Sudėtyje esantis aliuminio oksidas naudingas dėl švelnių abrazyvinių savybių. Natrio laurilsulfatas padeda pašalinti apnašas, valo dantis bei pasižymi dideliu putojimu.
CC1 ir DD1 milteliai sudaryti iš baltojo molio, kuris yra šarminis ir turi daug mineralinių medžiagų, be to geba surišti ir pašalinti sunkiuosius metalus ir toksinus, natrio karbonato, pasižyminčio švelniu abrazyvumu, šarminėmis savybėmis bei mineralais, kurie padeda pašalinti apnašas. Taip pat sudėtyje yra natrio chloridas, kuris padeda dantims remineralizuotis bei veikia antiseptiškai, padeda kontroliuoti bakterijas.
Naudoti du eteriniai aliejai: Kininio Arbatmedžio, lot. Camellia sinensis ir Tikrųjų Citrinų, lot. Citrus limon. Gaminant dantų miltelius buvo įterpiama po vienodą lašų skaičių eterinių aliejų pagal atskiras receptūras. Miltelių mišinių tyrimai buvo atliekami su visais mišiniais, jie aprašomi.
35 4 lentelė. Tyrimui naudotos dantų miltelių sudėtys
AA1 BB1
Kalcio karbonatas 24,0 Laktozė 12,0
Aliuminio oksidas 12,0 Natrio laurilsulfatas 2,0
Kininio Arbatmedžio, lot. Camellia sinensis eterinis aliejus 4 lašai
Kalcio karbonatas 24,0 Laktozė 12,0
Aliuminio oksidas 12,0 Natrio laurilsulfatas 2,0
Tikrųjų Citrinų, lot. Citrus limon eterinis aliejus 6 lašai CC1 DD1 Kalcio karbonatas 23,0 Baltasis molis 10,0 Natrio chloridas 9,0 Natrio karbonatas 8,0
Kininio Arbatmedžio, lot. Camellia sinensis eterinis aliejus 4 lašai
Kalcio karbonatas 23,0 Baltasis molis 10,0 Natrio chloridas 9,0 Natrio karbonatas 8,0
Tikrųjų Citrinų, lot. Citrus limon eterinis aliejus 6 lašai
3.2.
Miltelių technologinės savybės, suberiamasis tankis
Miltelių technologinės savybės vertintos nustatant dantų miltelių mišinių suberiamąjį ir didžiausią suberiamąjį tankius. Suberiamasis tankis priklauso nuo miltelių dalelių dydžio, formos, dalelių tankio ir drėgmės. Pasveriama 5,0 g tiriamųjų miltelių 0,001 g tikslumu ir suberiama į prietaiso matavimo cilindrą. Nustatoma purtymo amplitudė 150 - 200 svyravimų per minutę ir įjungiamas prietaisas. Stebima, kaip kinta miltelių lygis cilindre. Prietaisas išjungiamas, kai miltelių lygis cilindre nebekinta. Purtymas trunka 5 – 10 min. Tyrimai kartoti penkis kartus (n=5). Tyrimo rezultatai pateikti 5lentelėje.
36 5 lentelė. Dantų miltelių suberiamasis ir didžiausias suberiamasis tankis
Dantų miltelių mišinys AA1 BB1 CC1 DD1
Suberiamasis tankis (g/cm3) 0,781±0,013 0,820±0,011 0,704±0,019 0,862±0,014 Didžiausias suberiamasis tankis (g/cm3) 0,833±0,025 0,909±0,016 0,758±0,009 0,943±0,022
Tyrimas kartotas 5 kartus (n=5)
Iš pateiktų rezultatų matyti, kad suberiamasis tankis visuose dantų miltelių mišiniuose skiriasi ne žymiai, tačiauAA1 ir CC1 milteliuose reikšmės yra mažiausios. Didžiausias suberiamasis tankis AA1 irCC1 milteliuose yra mažas, BB1, DD1 milteliuose – didesnis. Kuo mažesnės yra šių rodiklių reikšmės, tuo geresnės yra miltelių savybės. Remiantis gautais tyrimo rezultatais tinkamiausias suberiamasis tankis yra AA1 ir CC1 miltelių mišinių.
3.3.
Carr indeksas ir Hausner koeficientas
Apskaičiuotas Carr indeksas ir Hausner koeficientas. Tyrimas kartotas penkis kartus (n=5). Mažesnės CI ir HR reikšmės parodo geresnes miltelių birumo savybes. Carr indekso reikšmių rezultatai pateikiami4 paveiksle.
37 p < 0,05
4 pav. Carr indekso vertinimas
Gauti tyrimų rezultatai rodo, kad visų serijų milteliai yra puikiai birūs, nes neviršija 10 procentų. AA1 ir CC1miltelių mišiniai yra geriausiai birūs, jų rodiklis yra mažiausias ir nesiekia 8 procentų. Miltelių mišiniai BB1 ir DD1, kuriuose yra daugiau eterinio aliejaus lašiukų, Carr indeksas yra didesnis.
38 p < 0,05
5 pav. Hausner koeficiento vertinimas
Pagal Hausner koeficiento reikšmes visi miltelių mišiniai puikiai birūs, jų koeficiento reikšmė mažesnė nei 1,12. Nustatyta, kad geriausiu birumu pasižymi AA1 ir CC1 miltelių mišiniai.
3.4.
Miltelių birumas
Vibraciniu prietaisu „Erweka“ atliktas miltelių mišinių birumo tyrimas. Birumas nustatomas pasvėrus 50,0 g. miltelių iš kiekvieno miltelių mišinio 0,01 g. tikslumu ir atsargiai, nepurtant suberiama į prietaiso piltuvėlį. Prietaisas ir chronometras įjungiami vienu metu. Po 20 sekundžių purtymo atidaroma piltuvėlio užsklanda. Stebima, per kiek laiko milteliai išbyra iš piltuvėlio į surinkimo indą. Nustatomas miltelių mišinių birumas ir laisvai išbyrėjusių miltelių mišinių kūgio kampas. Tyrimas kartojamas penkis kartus (n=5). Rezultatai pateikiami 6lentelėje.
39 6 lentelė. Miltelių mišinių birumo tyrimas ir išbyrėjusių miltelių kūgio kampas
Miltelių mišinys AA1 BB1 CC1 DD1
Miltelių mišinio birumo greitis (g/sek.) 5,256±0,001 6,586±0,012 4,862±0,003 7,212±0,008 Kūgio kampas 25,6 0 38,80 30,20 34,30 Miltelių mišinio birumas
Puikus Vidutinis Puikus Geras
Tyrimas kartotas penkis kartus (n=5)
Atlikus eksperimentą nustatyta, kad tyrimui parinktos dantų miltelių sudėtys AA1 ir CC1 pasižymi puikiomis birumo savybėmis, tiek pagal miltelių mišinio birumo greitį, tiek pagal laisvai išbyrėjusių miltelių kūgio kampą. Geriausias miltelių birumas nustatytas AA1 serijoje, nes yra arčiausiai 5g/s rodmens. Laisvai išbyrėjusių miltelių kūgio kampas BB1 serijoje įvertintas vidutiniškai, o DD1 serijoje – gerai.
3.5.
Stabilumo stebėjimo tyrimai
Talpyklos, pripildytos miltelių dantims su eteriniais aliejais, buvo laikomos termo spintoje, tamsioje vietoje. Stabilumas vertintas keturis kartus: pagaminus, po 6, 12 ir 18 mėnesių. Stabilumas vertintas matuojant miltelių suberiamojo bei didžiausio suberiamojo tankio pokyčius, Carr‘s indeksą bei Hausner koeficientą.
Nustatyti suberiamojo tankio ir didžiausio suberiamojo tankio pokyčiai, rezultatai pateikiami 6 ir 7 paveiksluose.
40 p < 0,05
6 pav. Suberiamojo tankio pokyčiai
p < 0,05
7 pav. Didžiausio suberiamojo tankio pokyčiai
Iš pateiktų rezultatų matyti, kad suberiamojo tankio ir didžiausio suberiamojo tankio duomenys kito ne žymiai, tačiau BB1 ir DD1 miltelių mišiniuose rodikliai artėja prie 1. Kuo mažesni suberiamojo tankio bei didžiausio suberiamojo tankio duomenys, tuo geriau birūs
41
milteliai. AA1 ir CC1 miltelių rodikliai suberiamojo tankio rodikliai išliko mažai pakitę, tai rodo miltelių stabilumą. Gauti tyrimo rezultatai atitinka Europos farmakopėjos reikalavimus.
Stabilumo tyrimų metu nustatyta, kaip keitėsi Carr indeksas. Rezultatai pateikti 8 paveiksle.
p < 0,05
8 pav. Carr indekso pokytis
Iš gautų rezultatų matyti, kad AA1 ir CC1 birumas buvo stabilus viso tyrimo metu– gauti rezultatai puikūs. BB1 ir DD1 miltelių mišinių Carr indeksas kito ir iš „Puikus“ nuo 12 mėnesio birumas liko „Geras“ ir vis blogėjo. Visų miltelių rezultatai patenka į tinkamą birumą turinčių miltelių indeksą, tačiau BB1 ir DD1 miltelių mišinių birumas rodo pokytį, o tai reiškia mažesnį jų stabilumą.
Miltelių stabilumui įvertinti atlikti tyrimai pagal Hausner koeficientą, rezultatai pateikti (9 paveikslas).
42 p < 0,05
9 pav. Tyrimo pagal Hausner koeficientą pokytis
Rezultatai, gauti apskaičiuojant Hausner koeficientą, parodo puikų AA1 ir CC1 miltelių mišinių birumą. BB1 ir DD1 milteliai iškart pagaminus pasižymėjo puikiomis birumo savybėmis, tačiau nuo 6 mėnesio DD1 miltelių, o BB1 miltelių nuo 12 mėnesio rezultatai pagal Hausner koeficientą peržengia 1,12 ribas ir jie jau patenka į vertinimą „Geras“. Šių miltelių rezultatai blogėja, o tai rodo mažesnį stabilumą nei AA1 ir CC1 miltelių.
43
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Miltelių mišinių masės vienodumas priklauso nuo miltelių technologinių savybių. Jas lemia miltelių paruošimas bei laikymas. Todėl miltelių savybės yra nepastovios ir gali kisti. Miltelių technologinėms savybėms apibūdinti būtina taikyti daugiau nei vieną analizės metodą, nes tai leidžia patikimiau įvertinti miltelių technologines savybes. Miltelių charakterizavimui taikyti analizės metodai: Carr indeksas, Hausner koeficientas, suberiamasis tankis bei didžiausias suberiamasis tankis, birumo laiko nustatymas ir laisvai beriamų miltelių kūgio kampas.
Tyrime buvo naudotos keturios skirtingos dantų miltelių sudėtys su Kininio Arbatmedžio bei Tikrųjų Citrinų eteriniais aliejais.
Iš gautų rezultatų, galime teigti, kad visų keturių sudėčių dantų milteliai atitinka milteliams keliamus reikalavimus ir turi geras birumo technologines savybes. Tačiau visuose tyrimuose geresni rezultatai buvo gauti AA1 ir CC1 miltelių mišinių. BB1 ir DD1 milteliai, į kurių sudėtį buvo įvesta po 6 lašus eterinių aliejų, pasižymėjo blogesniu birumu bei prastesniu laisvai beriamų miltelių kūgio kampu.
Vertinant stabilumą pagal suberiamojo bei didžiausio suberiamojo tankio, Carr‘s indekso bei Hausner koeficiento pokyčius. AA1 ir CC1 miltelių rezultatai išliko puikūs viso tyrimo laiku. BB1 ir DD1 miltelių mišinių rezultatai blogėjo. Vertinant miltelių stabilumą pagal Carr indeksą BB1 ir DD1dantų miltelių mišiniai iš „Puikaus“ po 12 mėnesių liko „Gero“ birumo, o pagal Hausner koeficientą DD1 miltelių mišinio birumas jau po 6 mėnesių pakito iš „Puikaus“ birumo į „Gerą“; BB1 mišinio po 12 mėnesių (rezultatai viršijo 1,12). Tai rodo BB1 ir DD1 miltelių mišinių mažesnį stabilumą negu AA1 ir CC1 miltelių mišinių.
Galime teigti, kad pasirinktos dantų miltelių sudėtys, kuriose buvo įvesta po 4 lašus arbatmedžio ar citrinų eterinių aliejų, pasižymėjo puikiomis miltelių technologinėmis savybėmis.
44
IŠVADOS
1. Išnagrinėjus mokslinę literatūrą apie eterinius aliejus ir dantų miltelių pagalbines medžiagas, tyrimams parinktos keturios dantų miltelių sudėtys. Dvejus dantų miltelius sudaro kalcio karbonatas, laktozė, aliuminio oksidas, natrio laurilsulfatas bei eteriniai aliejai; AA1- Kininio Arbatmedžio eterinis aliejus, BB1- Tikrųjų Citrinų eterinis aliejus. Kiti du dantų miltelių mišiniai sudaryti iš kalcio karbonato, baltojo molio, natrio chlorido, natrio karbonato bei eterinių aliejų: CC1 - Kininio Arbatmedžio eterinio aliejaus, DD1 - Tikrųjų Citrinų eterinio aliejaus.
2. Atlikus miltelių technologinių savybių tyrimus, nustatyta, kad visi dantų miltelių mišiniai atitiko suberiamojo (AA1 - 0,781, BB1 - 0,820, CC1 – 0,704, DD1 - 0,862) ir didžiausio suberiamojo tankio (AA1 - 0,833, BB1 - 0,909, CC1 - 0,758, DD1 - 0,943), Carr indekso (AA1 – 6,242, BB1 – 9,791, CC1 – 7,124, DD1 – 8,59), Hausner koeficiento (AA1 – 1,067, BB1 – 1,109, CC1 – 1,077, DD1 – 1,094), laisvai beriamų miltelių kūgio kampo (AA1 - 25,60, BB1 - 38,80, CC1 - 30,20, DD1 - 34,30) ir birumo testų (AA1 - 5,256, BB1- 6,586, CC1 - 4,862, DD1 - 7,212) Europos farmakopėjoje keliamus reikalavimus. 3. Atlikus dantų miltelių stabilumo tyrimus nustatyta, kad sandariai inde uždaryti milteliai
su mažesniu kiekiu (4 lašai) Kininio arbatmedžio eteriniu aliejumi pasižymi geresniu stabilumu, nei miltelių mišiniai su didesniu kiekiu Tikrųjų citrinų eteriniu aliejumi (6 lašai).
45
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Andruškevičienė V, Basevičienė N. ir kt. Vaikų burnos ir dantų ligos. Burnos ir dantų ligų profilaktika. Vilnius: UAB „Vitae Litera“; 2017.
2. Botticelli AT, editor. Manualo of Dental Hygiene. London: Quintessence; 2002.
3. Connelly, Thomas P. „The History of the Toothbrush: From 5000 BC to Present." Didžioji Britanija; 2010.
4. Milčiuvienė S, Bendoraitienė E, Jasulaitytė L, Vaitkevičienė V, Vasiliauskienė I, Slabšinskienė E. Vaikų burnos ligos, jų gydymas ir profilaktika. – Kaunas: KMU; 2004 5. Savickas A., Grinevičius J. ir kt. Vaistų technologija. Kaunas: LSMU Leidybos namai;
2013, p. 4-17.
6. European Pharmacopeia. 4 rd. ed. Strasbourg; 2002.
7. Europen Pharmacopeia.3rd.ed.counsil of Europe 1997. (Ph.Eur.1997:1165).
8. Abdullah E C, Salam A M, Aziz A R. Cohesiveness and flowability properties of silica gel powder. Physics international [online]. 2010;1(1): 16. [cituota 2018 05 14]. Prieiga per internetą: http://thescipub.com/abstract/10.3844/pisp.2010.16.21
9. Al-Radha AS, Younes C, Diab BS, Jenkinsin HF Essential oils and zirconia dental implant materials. 2013. [cituota 2018 09 15]. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24278917
10. Betul R., Sausan A., Elaf A. Al Zubaidi, Omar I. Adel. Comparative antiplaque and antigingivitis effectiveness of tea tree oil mouthwash and a cetylpyridinium chloride mouthwash: A randomized controlled crossover study. 2014 Oct - Dec; 5(4): 466–470. [cituota 2018 09 16]. Prieiga per internetą:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4229754/
11. Budzyńska A, Sadowska B, Wieckowska - Szakiel M, Rózalska B. In vitro efficacy analysis of absorbent dressing modified with essential oils, against Staphylococcus aureus and Candida albicans. 2013;65(2):77-86. [cituota 2018 09 15]. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24180134
46
12. Crouter A, Briens L. The effect of moisture on the flowability of pharmaceutical excipients. AAPS Pharm Sci Tech. 2013;1(10): 64-75. [cituota 2018 09 14]. Prieiga per internetą: http://link.springer.com/article/10.1208/s12249-013-0036-0#page-1
13. Dagli N, Dagli R. Possible use of essential oils in dentistry. J Int Oral Health 2014;6(3):i-ii. [cituota 2018 09 15]. Prieiga per internetą:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4109163/
14. E. Hellwiga, A. Lussib: Oral Hygiene Products and Acidic Medicines. 2006;20:112-8. [ cituota 2018 05 06]. Prieiga per internetą:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16687890
15. Fischman S. The history of oral hygiene products: how far have we come in 6000 years? Periodontol 2000. [cituota 2018 05 06]. Prieiga per internetą:
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1600-0757.1997.tb00099.x 16. Herman A, Herman AP, Domagalska BW, Młynarczyk A.
Essentialoilsandherbalextractsasantimicrobialagentsincosmeticemulsion. 2013 Jun;53(2):232-7. [cituota 2018 09 15]. Prieiga per internetą:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24426114
17. Hur MH, Park J, Maddock-Jennings W, Kim DO, Lee MS. Reduction of mouth malodour and volatile sulphur compounds in intensive care patients using an essential oil mouthwash. 2007 Jul;21(7):641-3. [cituota 2018 09 18]. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17380550
18. Jallo L J, et al. Improvement of flow and bulk density of pharmaceutical powders using surface modification. International journal of pharmaceutics [online]. 2012;423(2): 213-225. [cituota 2018 05 15]. Prieiga per internetą:
http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0378517311011380
19. Jardim J.J, Alves L, Maltz M: The history and global market of oral home-care products. 2009; [cituota 2018 05 06]. Prieiga per internetą:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19838554
20. Jorge Perdigão. University of Minnesota, Minneapolis, USA. Tooth Whitening. An Evidence - Based Perspective. 2016. [cituota 2018 09 18]. Prieiga per internetą: https://link-springer-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/content/pdf/10.1007%2F978-3-319-38849-6.pdf
47
21. Khan MK., Khan AA., Hosein T., Mudassir A., Mirza KM., Anwar A. Comparison of the plaque – removing efficacy of toothpaste and toothpowder - Karachi, 2009. [cituota 2018 08 20]. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19192578
22. Khan MK., Associate Professor, Evaluating the Clinical Efficacy of Tooth Powder on Plaque - Induced Gingivitis: A Randomized Controlled Trial. Qassim University, 2017. [cituota 2018 08 23]. Prieiga per internetą:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28862466
23. Korentayer J. What’s the problem with glicerine in toothpaste? 2012. [cituota 2018 08 20]. Prieiga per internetą: http://arcanum.ca/2012/04/29/whats-the-problem-with-glycerine-in-toothpaste/
24. Leturia M, et al. Characterization of flow properties of cohesive powders: A comparative study of traditional and new testing methods. Powder Technology,. 2014;253: 406-423. [cituota 2018 09 14]. Prieiga per internetą:
http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0032591013007572
25. Lippert F. An introduction to toothpaste – its purpose, history and ingredients. 2013;23:1-14, Indiana University School of Dentistry, Indianapolis, Ind., USA. [cituota 2018 09 18]. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23817056?log$=activity 26. Lumay G, et al. Measuring the flowing properties of powders and grains. Powder
technology. 2012. [cited 2017 Oct 20]. Prieiga per internetą:
http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0032591012000885
27. Noumi, Merghni A, M Alreshidi M, Haddad O, Akmadar G, De Martino L, Mastouri M, Ceylan O, Snoussi M, Al-Sieni A, DeFeo V. Chromo bacterium violaceum and seudomonas aeruginosa PAO1: Models for Evaluating Anti-Quorum Sensing Activity of Melaleuca alternifolia Essential Oil and Its Main Component Terpinen-4-ol. 2018 Oct 17;23(10). Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30336602 28. Oyamada J, Kitagawa Y, Hara M, Sakamoto J, Matsushita T, Tsurumoto T, Manabe Y.
Sex differences of dental pathology in early modern samurai and commoners at Kokurain Japan. 2017 Jul;105(3). [cituota 2018 09 17]. Prieiga per internetą:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27853978
29. Osorio J G, Muzzio J F. Effects of powder flow properties on capsule filling weight uniformity. Drug development and industrial pharmacy. 2013;39(9): 1464-1475. [cituota
