KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
SOCIALINĖS MEDICINOS KATEDRA
JŪRATĖ RUDZINSKIENĖ
Pacientų nuomonė apie vaikų reabilitacijos centre
teikiamas paslaugas
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS ( Visuomenės sveikatos vadyba )
Mokslinė vadovė: Dr. Skirmantė Starkuvienė
SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba
Pacientų nuomonė apie vaikų reabilitacijos centre teikiamas paslaugas Jūratė Rudzinskienė
Mokslinė vadovė dr. Skirmantė Starkuvienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra. Kaunas, 2006.- 69 p.
Darbo tikslas – Įvertinti pacientų nuomonę apie vaikų reabilitacijos centre teikiamas paslaugas. Tyrimo metodika. Nuo 2005 07 01 iki 2005 12 31 buvo atlikta Kačerginės vaikų reabilitacijos centro pacientų (10-17 m. amžiaus) anoniminė anketinė apklausa. Apklausoje dalyvavo 197 traumatologinio ir pulmonologinio stacionaro profilio pacientai. Anketiniai duomenys apdoroti naudojant statistinės duomenų analizės paketą SPSS 9.0. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant Chi kvadrato ir z kriterijus. Hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių vidurkių lygybę buvo tikrinama naudojant Mano – Vitnio kriterijų. Ryšio stiprumas tarp ranginių kintamųjų buvo tiriamas naudojant Spirmeno koreliacijos koeficientą. Rezultatai. Didžioji dalis (77 proc.) pacientų vaikų reabilitacijos centro paslaugomis buvo patenkinti. Medicininių paslaugų apimtys ir įvairovė patenkino daugumą (82 proc.) pacientų. Personalą, ypač gydytojus, respondentai 10 balų sistemoje vertino geriau, negu fizinę ir emocinę aplinką, ypač rėžimą. Didžiajai daliai (75 proc.) pacientų gydymo eigoje pagerėjo sveikata, daugiau, nei pusė iš jų (60 proc.) norėtų dar kartą sugrįžti į reabilitacijos centrą ir daugelis (63,2 proc.) rekomenduotų šią įstaigą savo draugams. Lyginant traumatologinio ir pulmonologinio profilio pacientų pasitenkinimą paslaugomis, esminių skirtumų nenustatyta. Mergaitės fizinę ir emocinę aplinką, ypač mokymą ir maitinimą, vertino kritiškiau. Jaunesni vaikai ir personalą, ir fizinę aplinką vertino geriau. Pacientai, kurie buvo patenkinti reabilitacijos centro paslaugomis, lyginant su nepatenkintais, geriau vertino savo savijautą, dažniau atsakė, kad gydantis jų sveikata pagerėjo ir jiems buvo linksma, geriau vertino fizinę aplinką ir personalą bei jo darbą, rečiau jautė baimę ir nerimą gydymosi metu.
Išvada. Didžioji dalis pacientų buvo patenkinti vaikų reabilitacijos centro paslaugomis, tačiau, norint pagerinti jų pasitenkinimą, reikėtų papildomų investicijų fizinės aplinkos atnaujinimui ir personalo ugdymui.
SUMMARY Management of Public Health
Patients opinion about services provided at the children rehabilitation centre Jūratė Rudzinskienė
Supervisor Skirmantė Starkuvienė, Dr.Sc., Department of Social Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas, 2006.- P.69
Aim of the study. To estimate patients’ opinion about the services provided at the children rehabilitation centre.
Methods. An anonymous questionnaire survey was carried out at Kačerginė children rehabilitation centre from June until December of 2005. 197 patients (10-17 years old) participated in the survey. Statistical analysis was performed using the statistical package SPSS 9.0 for Windows. The associations between the variables were tested by Chi squared test and z criterion. Differences between means of two independent samples were evaluated using a criterion of Mann-Whitney. The strength of the association between rank variables was assessed by the application of the Spearman correlation coefficient.
Results. The majority of patients (77%) at the children rehabilitation centre were satisfied with the provided services and with the variety and number of provided medical services (82%). The staff (especially physicians) was evaluated better than physical, emotional environment, and regimen. Girls evaluated emotional and physical environment, and especially learning, more critically than boys. Younger patients in comparison to older ones better evaluated the staff and physical environment. The major part (75%) of the patients indicated that during the course of treatment their health improved, more than a half of them (60%) would like to come back to the rehabilitation centre, and 63.3% of them would recommend it to their friends. There was no significant difference estimated between the evaluation of satisfaction with provided services among the patients suffering from traumatic and pulmonary diseases. The patients that were satisfied with the provided services, compared with those who were not, their health evaluated better, more often answered, that their health improved and they had a good time, evaluated better the staff and physical environment, felt less anxious and fear during the course of the treatment.
Conclusions. The majority of the patients were satisfied with the services provided at the rehabilitation centre. The additional investments for the renewal of physical environment and staff education would be beneficial.
TURINYS
ĮVADAS...5
1. LITERATŪROS APŽVALGA...9
1.1. Sveikatos priežiūros kokybės samprata...9
1.2. Tarpvyriausybinės organizacijos apie sveikatos priežiūros paslaugų kokybę...11
1.3. Sveikatos priežiūros kokybė Lietuvoje...13
1.4. Pacientų poreikių tenkinimo svarba...15
1.5. Vaikų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tyrimai...18
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI………...22
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...25
3.1. Pagrindinės respondentų charakteristikos...25
3.2. Reabilitacijos centro pacientų pasitenkinimas gautomis paslaugomis...26
3.2.1. Medicininių paslaugų vertinimas...26
3.2.2. Nemedicininių paslaugų ir fizinės bei emocinės aplinkos vertinimas ...32
3.2.3. Personalo ir jo darbo įvertinimas ...39
3.3. Judamojo – atramos aparato pažeidimus turinčių pacientų ir kvėpavimo sistemos ligomis sergančių pacientų pasitenkinimo paslaugomis palyginimas...42
3.4. Veiksniai, susiję su pacientų pasitenkinimu vaikų reabilitacijos centre gautomis paslaugomis...47
4. IŠVADOS...55
5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS KOKYBĖS GERINIMUI VAIKŲ REABILITACIJOS CENTRE...56
6. LITERATŪRA...57
ĮVADAS
Lietuvos sveikatos programos strategijos uždaviniai, kurių esmė apsaugoti ir stiprinti žmogaus sveikatą nuo gimimo iki mirties, susiję su sveikatos reformos pereinamojo laikotarpio problemomis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos reforma suplanuota remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) Liublianos chartija. Jos pagrindiniai principai: siekti pagerinti žmonių sveikatą, o ne tik pertvarkyti sveikatos apsaugos sektorių. Žmonės turi būti suinteresuoti pertvarkymais bei juos priimti. Reforma yra nukreipta į paslaugų kokybę bei adekvatų finansavimą (1).
PSO ištisinį kokybės gerinimą apibrėžia kaip sveikatos priežiūrą, pateikiančią geriausius sveikatos rezultatus, maksimalią naudą, minimalią paciento riziką ir rodančią teikėjų profesinį tobulumą, našų resursų panaudojimą, aukštą pacientų pasitenkinimo ir gerovės lygį (2).
Šiuolaikinės visuomenės sveikatos būklę daugiausia lemia žmonių gyvensena, fizinė ir socialinė aplinka ir, ypač pirminės sveikatos priežiūros kokybė. Pastaraisiais metais sveikatos priežiūra daugelyje šalių atsidūrė visuomenės bei vyriausybės dėmesio centre. Iš dalies taip įvyko dėl didėjančių išlaidų šios srities, kuri daugiausiai finansuojama valstybės, iš dalies dėl suvokimo, kad resursai, skiriami sveikatos apsaugai, ne visuomet panaudojami tinkamiausiai. Todėl stengiamasi ieškoti būdų, kaip veiksmingiau panaudoti turimus resursus. Iš kitos pusės, sveikatos apsaugai keliami didesni reikalavimai. Tai ir demografiniai pakitimai, ir naujų brangių technologijų įdiegimas, bei visuomenė, būdama geriau informuota sveikatos klausimais, tikisi iš sveikatos priežiūros sistemos kokybiškų paslaugų ir reikalauja aukštesnių priežiūros standartų (3).
Lietuvoje nepriklausomybės sąlygomis formuojasi nauja visuomenė, vis labiau juntanti pasaulinį gyvenimo ritmą, siūlomų naujų galimybių aktualumą. Pacientų požiūrio
į jų poreikių tenkinimo kokybę vertinimas yra nuolat aktuali, verta dėmesio tema – kintant aplinkos veiksniams keičiasi ir žmogaus poreikiai.
Europos šalyse organizuota nemažai pacientų apklausų dėl teikiamų pirminės ar antrinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Pacientų poreikių tenkinimo įvertinimas leidžia sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, gydytojams nustatyti, kaip jų teikiamos paslaugos tenkina pacientų poreikius, išsiaiškinti aspektus, kuriais pacientai labiausiai nepatenkinti, tobulinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę. 2000 m. Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo išvados rodo, kad gydymu patenkinti pacientai tiksliau laikosi gydytojo paskirto gydymo, duotų patarimų, rečiau keičia gydytojus ar gydymo įstaigas, todėl Europos valstybių, kuriose pacientas laisvai pasirenka sveikatos priežiūros įstaigą, gydytoją, medicinos darbuotojai suinteresuoti žinoti pacientų lūkesčius ir jų nuomonę apie įstaigoje teikiamų paslaugų kokybę (4).
Pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje taip pat atliekama nemažai mokslinių tyrimų, kuriais bandoma išsiaiškinti pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros įstaigos teikiamomis paslaugomis, įvertinti suteiktų paslaugų kokybę bei nustatyti ir įvertinti paciento lūkesčius, susijusius su paslaugos kokybe (5, 6).
Lietuvoje kasmet daugėja vaikų, kurie naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis. Profilaktinių patikrinimų rezultatai rodo, kad daugėja vaikų, turinčių įvairių sveikatos sutrikimų. 2002 m. iš visų patikrintų vaikų iki 16 metų amžiaus visai sveikų buvo tik 44 procentai (2001 m.- 45 proc.). Daugėja vaikų iki 14 metų amžiaus, kurie dėl kvėpavimo sistemos susirgimų kreipėsi į šeimos gydytoją ar pediatrą. 1999 metais užregistruotų atvejų skaičius 1000- čiui vaikų buvo 1110, o 2005 metais - jau 1553,0. Jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos susirgimų 1999 metais užregistruotų 1000- čiui vaikų buvo 51,1 o, 2005 metais padidėjo dvigubai - iki 101,1 atvejo. Traumų ir apsinuodijimų 1999 metais – 87,5, o 2005 metais – 109,39 atvejų 1000- čiui vaikų (7). Lietuvoje yra septynios įstaigos, teikiančios stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugas vaikams. Oficialiai prieinamų duomenų nėra pateikta, tačiau preliminariais Lietuvos vaikų sveikatinimo asociacijos duomenimis 2005 metais Lietuvoje buvo 970 licencijuotų lovų, o medicininės reabilitacijos paslaugos buvo suteiktos daugiau, nei dvylikai tūkstančiui vaikų.
Nors paskutiniais metais daug pasiekta vertinant vaikų sveikatos priežiūros kokybę, nustatant kokybės gerinimo strategiją, šios sritys atsilieka nuo suaugusiųjų analogiškų sričių. Norint rezultatų, reikėtų suinteresuoti ne tik tas struktūras, kurios tiesiogiai teikia pagalbą vaikams, bet ir visuomenę bei sveikatos politikus (8).
Vaikų ir jaunuolių įtraukimas į sprendimus apie jų sveikatos priežiūrą yra pagrįstas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Sisteminė literatūros apžvalga, profesionalų apklausos parodė, kad ši sritis sparčiai vystosi. Yra daug nuorodų, kaip skatinti vaikų ir jaunuolių įtraukimą į sprendimus, tačiau pabrėžiama, kad suaugusiųjų požiūris į šią problemą yra nelankstus, jie nėra teisingai apmokyti, tyrimų finansavimas daugiau epizodinis. Gera šios srities praktika reikalautų geresnio personalo įsiklausymo į problemas, jų lankstumo, tinkamo apmokymo dirbti su jaunimu, marginalinėmis jo grupėmis, tinkamo atgalinio ryšio įvertinimo.
Nors nėra daug šaltinių įrodančių, kad jaunuolius įtraukus į sprendimų formavimą, ženkliai pagerėja paslaugų kokybė, tačiau neabejotinai pagerėja tarpasmeniniai jaunuolių ir personalo santykiai (9).
Lietuvoje vaikų pasitenkinimo tyrimai sveikatos priežiūros paslaugomis nėra populiarūs. Su šia tema susijusių mokslinių straipsnių ir darbų rasti nepavyko. Todėl galvojame, kad pacientų nuomonės apie vaikų reabilitacijos centre teikiamas paslaugas tyrimas padės atskleisti kai kuriuos vaikų pasitenkinimo gautomis paslaugomis aspektus ir padės gerinant teikiamų paslaugų kokybę vaimams.
Darbo tikslas: Įvertinti pacientų nuomonę apie vaikų reabilitacijos centre teikiamas
paslaugas.Uždaviniai:
1. Įvertinti reabilitacijos centro pacientų pasitenkinimą paslaugomis.
2. Palyginti judamojo – atramos aparato pažeidimus turinčių vaikų ir kvėpavimo sistemos ligomis sergančių pacientų pasitenkinimą paslaugomis.
3. Nustatyti veiksnius, susijusius su pacientų pasitenkinimu gaunamomis paslaugomis.
.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveikatos priežiūros kokybės samprata
Sveikatos priežiūros sistemos tikslas yra pagerinti šalies gyventojų sveikatą ir apsaugoti nuo susirgimų, efektyviai panaudoti turimus išteklius. J. Overtveit mano, kad sveikatos priežiūros įstaigų paslaugas galime vadinti produktu, kurį klientas (t.y. pacientas) gauna iš tiekėjo (t.y. sveikatos priežiūros įstaigos) (10). Natūralu, kad kiekvienas klientas nori gauti kokybišką paslaugą, tai reiškia, kad šiuo metu sveikatos priežiūros sistemoje ypatingą svarbą užima kokybės komponentas. J. Gray teigia, kad išskirtine svarba pasižymi šie veiksniai:
- didėjanti sveikatos priežiūros kaina; - greita medicinos mokslo pažanga;
- dabartinė nepakankamai aukšta paslaugų kokybė; - augantys pacientų lūkesčiai;
- naujų, brangių technologijų įdiegimas;
- demografiniai pakitimai-visuomenė senėja ir didėja lėtinių ligų; - sveikatos priežiūros įstaigų išlikimas konkurencinėse sąlygose (11).
Sveikatos priežiūros kokybės samprata atspindi pagrindinius sveikatos priežiūros kokybės aspektus:
Sveikatos priežiūros kokybė – laipsnis, kuriuo sveikatos priežiūros paslaugos, atitinkančios šiuolaikines profesines žinias, asmeniui ir visuomenei padidina pageidaujamų sveikatos rezultatų tikimybę (12, 13). Šiame apibrėžime:
- sveikatos priežiūros paslaugos apima sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, pacientų gydymo, reabilitacijos ir kitas paslaugas, kurias teikia sveikatos priežiūros specialistai sveikatos priežiūros įstaigose ir pacientų namuose;
- asmenys ir visuomenė – svarbi ne tik atskiro asmens sveikatos priežiūros kokybė, bet ir visos sveikatos priežiūros sistemos kokybė: ar visiems gyventojams yra prieinama ir laiku suteikiama jiems reikalinga sveikatos priežiūra, ar gerėja jų sveikata;
- pageidaujami sveikatos rezultatai – tai sveikatos priežiūros ir jos poveikio sveikatai tikslas, kurio siekiama pacientą informavus apie galimas alternatyvias sveikatos priežiūros intervencijas ir galimus rezultatus. Ši sąvoka apima ir pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūra;
- didesnė pageidaujamų sveikatos rezultatų tikimybė reiškia, kad kokybė nėra tapati teigiamiems rezultatams. Nepaisant geros priežiūros rezultatai gali būti blogi, ir priešingai – pacientai gali pasveikti, net blogai prižiūrimi. Tikimybė – nežinomas sveikatos priežiūros aspektas, todėl vertinant kokybę, reikia atkreipti dėmesį ir į priežiūros procesą, ir į jo rezultatus;
- dabartinės profesinės žinios pabrėžia, kad sveikatos priežiūros specialistai turi teikti sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkančias šiuolaikinius nuolat kintančius medicinos mokslo teorijos ir praktikos pasiekimus (14).
2004 m. rugsėjo 14 d. SAM ministro įsakymu Nr.V-642, patvirtinta “Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005-2010 m. programa”. Programoje sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas ir nuolatinis gerinimas įgyvendinamas per šias pagrindines kokybės dimensijas, atspindinčias sveikatos priežiūrą:
1. orientaciją į pacientą (aktyvų paslaugų vartotoją): sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo ir visuomenės įtraukimas į sveikatos priežiūros paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą, užtikrinant paciento teisę gauti informaciją, pateikiamą jam suprantama forma ir reikalingą priimti sprendimams dėl savo sveikatos priežiūros bei galimybę suteikti grįžtamąjį ryšį apie gautas sveikatos priežiūros paslaugas;
2. priimtinumą – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamas sveikatos priežiūros sąlygas, užtikrinančias sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį;
3. prieinamumą – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamas sveikatos priežiūros sąlygas, užtikrinančias sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei;
4. tinkamumą – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamas sveikatos priežiūros sąlygas, užtikrinančias sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų kokybę ir efektyvumą;
5. teisumą – lygių visiško sveikatos potencialo siekimo galimybių kiekvienam asmeniui sudarymas paskirstant sveikatos priežiūros išteklius bei panaikinant kliūtis bei skirtumus, kuriuos lemia neteisingais traktuojami veiksniai;
6. tęstinumą – laipsnį, kuriuo paciento priežiūra yra koordinuojama tarp sveikatos priežiūros specialistų ir įstaigų;
7. veiksmingumą – sveikatos priežiūros intervencijų galimybes pasiekti užsibrėžtus sveikatinimo veiklos tikslus ir rezultatus įprastoje aplinkoje;
8. ekonomiškai pagrįstą efektyvumą – aukščiausios kokybės sveikatos priežiūros bei sveikatos priežiūros paslaugų derinio, duodančio geriausius sveikatos rezultatus, užtikrinimas mažiausiais kaštais;
9. saugumą – užtikrinant saugią sveikatos priežiūros ir jos aplinką pacientams bei sveikatos priežiūros sektoriuje dirbantiems darbuotojams, įdiegiant vieningą nepageidaujamų įvykių registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemą, formuojant naujovišką specialistų požiūrį į nepageidaujamus įvykius, jų valdymą (14).
Sveikatos priežiūros kokybė, jos užtikrinimas bei nuolatinis gerinimas tampa daugelio valstybių kasdienine praktika, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros prieinamumui, tęstinumui, teisingumui, veiksmingumui, efektyvumui, pacientų saugai bei kitiems komponentams. Europos Sąjungos šalys narės ir kandidatės įgyvendina kokybės užtikrinimo strategijas, kadangi kai kurios sveikatos priežiūros sistemos nesaugios, yra ryškūs veiklos, praktikų ir rezultatų skirtumai, neefektyvus sveikatos priežiūros technologijų panaudojimas, dideli nuostoliai dėl blogos kokybės, vartotojų nepasitenkinimas, nevienodas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, nepakeliami kaštai visuomenei (15).
Sveikatos priežiūros kokybei didelį dėmesį skiria Europos vyriausybinės organizacijos: Europos Taryba, Europos Komisija, PSO Europos regioninis biuras bei tarptautinės nevyriausybinės organizacijos: Europos sveikatos priežiūros kokybės draugija, Europos kokybės organizacija, Europos kokybės vadybos fondas, Cochrane bendradarbiavimas ir kt. (14).
- PSO programinio dokumento „Sveikata 2000“, numatančio pagrindinius PSO visuomenės sveikatos priežiūros principus Europos regione, 31 tikslas skelbia, kad „iki 2000 metų visos valstybės narės turi turėti reikiamas struktūras ir procesus, užtikrinančius nuolatinį sveikatos priežiūros kokybės gerinimą ir tinkamą sveikatos technologijų naudojimą bei plėtrą“ (16). PSO nustatė šiuos sveikatos priežiūros kokybės tikslus: aukštą profesionalumą, efektyvų išteklių panaudojimą, minimalią riziką pacientams, pacientų pasitenkinimą, galutinį poveikį sveikatai (17).
- PSO programinio dokumento „Sveikata 21“ 16 tikslas „Sveikatos priežiūros kokybės valdymas“ orientuotas į rezultatus, kaip galutinį kokybės matą: „iki 2010 metų šalys narės turėtų užtikrinti, kad sveikatos sektorius, nuo gyventojų reikmėmis paremtų programų iki individualaus ligonio priežiūros klinikiniu lygiu, bus orientuotas į sveikatos priežiūros rezultatus“ (18).
- PSO Liublijanos chartijos pagrindiniai principai, numatantys, kad sveikatos priežiūros sistema turi vadovautis žmogiškojo orumo, teisumo, solidarumo ir profesinės etikos vertybėmis, turėti aiškius sveikatos tikslus, būti skirta žmonėms, orientuota į kokybę, pagrįsta protingu finansavimu, ir orientuota į pirminę sveikatos priežiūrą (19).
- PSO Europos regioninio biuro programos „Sveikata visiems XXI a.“ pagrindiniuose prioritetuose ir tiksluose teigiama, kad šalyse turi būti sukurta nuolatinio sveikatos priežiūros kokybės tobulinimo nacionalinė politika, sveikatos sektoriaus valdymas turi būti orientuotas į sveikatos rezultatus, visos šalys turi turėti mechanizmą stebėti ir tobulinti sveikatos priežiūros kokybę, o procesų ir jiems reikalingų išteklių planavimas turi būti pagrįstas sveikatos rezultatų, pacientų pasitenkinimo ir ekonominio efektyvumo pagrindu. PSO Europos regioninis biuras pripažįsta, kad visos šalys, reformuodamos savo sveikatos priežiūros sistemas ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, susiduria su iššūkiais, kaip užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumą, teisumą, saugą, pacientų
dalyvavimą ir kaip plėtoti įgūdžius, technologijas ir įrodymais pagrįstą mediciną turimų išteklių ribose (20).
- Europos Sąjungos kokybės skatinimo politika;
- Europos Komisijos 2000 m. priimtos Naujos visuomenės sveikatos strategijos 48 paragrafe nurodyta: „Pagrindinis akcentas turėtų būti gerai sveikatos priežiūros praktikai, t.y. pastarojo meto geriausiems įrodymams apie skirtingų požiūrių į sveikatos stiprinimą, ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą; sveikatos priežiūros saugumą, našumą, veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą. Šis darbo tikslas – stiprinti ir suvienyti šalių narių veiklą įrodymais pagrįstos medicinos, kokybės užtikrinimo ir gerinimo, intervencijų tinkamumo ir sveikatos technologijų vertinimo srityje. Bus remiamas ir įformintas darbo šioje srityje koordinavimas, kad būtų sukaupta šalių narių centrų patirtis, renkant ir dalijantis informacija, skatinant tarptautinius tyrimus ir gerinant rezultatų skleidimą.“ (14).
- Konvencija dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija), priimta 1997 m. ir Lietuvos ratifikuota 2002-09-19, apima lygiateisio sveikatos priežiūros prieinamumo ir priežiūros kokybės (3 str.), profesinių standartų (4 str.), sutikimo (II skyrius) ir kitus Sąjungos direktyvos ir kiti dokumentai, nustatantys reikalavimus sveikatos priežiūros ir sveikatos priežiūros kokybės aspektus (21).
1.3. Sveikatos priežiūros kokybė Lietuvoje
Lietuvoje, ypač pastaruoju metu, sveikatos priežiūros kokybei skiriamas nemažas dėmesys. Kaip ir daugelyje pasaulio šalių, atskiri sveikatos priežiūros kokybės komponentai (dimensijos) yra reglamentuoti specialiuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos politikos planavimą ir įgyvendinimą. Nors ir yra parengti ir patvirtinti sveikatos priežiūros kokybę reglamentuojantys būtini esminiai teisės aktai, tačiau dalis teisės aktų nuostatų įgyvendinamos neefektyviai ar netolygiai, nereti teisės aktų nuostatų tarpusavio prieštaravimai, kai kurios teisės aktų nuostatos yra moraliai pasenusios. Lietuvoje iki šiol nėra suformuoto vieningo supratimo apie sveikatos
priežiūros kokybę, nacionaliniu lygiu aptarto ir sutarto sisteminio požiūrio į SPK vadybą, šios srities terminijos (14).
Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005-2010 m. programoje teigiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, sveikatos priežiūros sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose (Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo) bei Civiliniame kodekse nustatytos gyventojų teisės sveikatinimo srityje: teisė į prieinamą įstatymų ir teisės aktų numatytą, valstybės laiduojamą (nemokamą) ir savivaldybių remiamą kvalifikuotą sveikatos priežiūrą, teisė gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigas, jų teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ir galimybes jomis pasinaudoti, teisė gauti informaciją apie savo sveikatą pacientui suprantama forma arba jos atsisakyti bei teisė į šios informacijos konfidencialumą, teisė pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą, sveikatos priežiūros įstaigą, sveikatos priežiūros rūšį, teisė atsisakyti gydymo, lygios teisės gauti teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, teisė į asmens privatumą bei privataus gyvenimo neliečiamumą, teisė skųstis ir gauti atlyginimą už padarytą žalą. Šių ir kitų, sveikatos priežiūros kokybę reglamentuojančių, teisės aktų įgyvendinimas turėtų pacientą padaryti centrine sveikatos priežiūros figūra (14).
Nors anksčiau minėtos pacientų teisės sveikatos priežiūroje yra pripažįstamos, bet ne visuomet tinkamai įgyvendinamos. Iki šiol tarp sveikatos priežiūros specialisto ir paciento vyrauja susiformavęs paternalistinis santykis, nepripažįstantis pastarojo kaip aktyvaus ir lygiaverčio partnerio, jo vaidmens sveikatos priežiūros procese svarbos. Pacientas vis dar nėra pakankamai informuotas ir aktyvus sveikatos priežiūros dalyvis. Tai patvirtina Kauno medicinos universitete atlikto Utenos ir Kaišiadorių rajonų tyrimo, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti pacientų nepasitenkinimo sveikatos priežiūra priežastis, rezultatai: pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugų kokybe didžiąja dalimi lemia geras, pagarbus, dėmesingas gydytojo elgesys su pacientu ir informacijos pacientui apie jo sveikatos priežiūrą suteikimas (22).
Didėjant informacijos sveikatos klausimais srautui (įvairūs leidiniai sveikatos mokymui, informacija žiniasklaidoje, internete ir kt.), pacientai įgyja vis daugiau žinių sveikatos klausimais ir tikisi būti aktyviais sveikatos priežiūros dalyviais, gaunančiais jiems reikalingą suprantamai pateikiamą informaciją ir turinčiais galimybes pareikšti
savo nuomonę. Taigi, siekiant užtikrinti ir nuolat gerinti sveikatos priežiūros kokybę būtina sveikatos priežiūrą orientuoti į pacientą, ypatingą dėmesį kreipiant į jo poreikius ir lūkesčius sveikatos priežiūros srityje (23).
Vienu svarbiausių sveikatos priežiūros kokybės komponentų laikoma sveikatos priežiūros sauga (saugumas). Sparti medicinos mokslo, praktikos ir technologijų, informacinių technologijų plėtra bei nuolatinė kaita daro sveikatos priežiūrą sudėtingesne, ir, siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros saugumą, veiksmingumą bei efektyvumą, reikalaujančia naujų sveikatos priežiūros organizavimo bei teikimo žinių ir įgūdžių (14).
Pacientas turi teisę gauti saugias sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros specialistas turi pareigą teikti saugias bei teisę saugiai teikti pacientui sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau paskutinį dešimtmetį pasaulyje pasirodžiusios publikacijos rodo, kad nepageidaujami įvykiai sveikatos priežiūroje yra pakankamai dažni ir sukelia didelius ekonominius, socialinius, psichologinius, moralinius nuostolius. 1991m. Harvardo universitete (JAV) atlikto medicinos praktikos tyrimo metu buvo išanalizuota 30000 hospitalizacijos atvejų iš Niujorko valstijoje atsitiktinai parinktos 51 ligoninės: 3,7 proc. hospitalizacijos atvejų įvyko nepageidaujami įvykiai, iš kurių tik 27,6 proc. buvo dėl praktikos klaidų, o 58 proc. – dėl kitų su sveikatos priežiūra susijusių įvykių. Dauguma šių nepageidaujamų įvykių sukėlė iki 6 mėnesių trukusią negalią, 2,6 proc. – negrįžtamą negalią, o 1,36 proc. baigėsi mirtimi (24). Panašūs rezultatai gauti 1992 m. JAV atlikto kito tyrimo metu buvo nustatyti 2,9proc. nepageidaujamų įvykių tarp visų hospitalizacijos atvejų (25). Apskaičiuota, kad Jungtinėje Karalystėje nepageidaujami įvykiai, sukeliantys žalą pacientams, įvyksta apie 10 proc. nuo visų hospitalizacijos atvejų, Australijoje – 16,6 proc. (26, 27).
Pastaruoju metu atlikti moksliniai tyrimai bei užsienio šalių patirtis rodo, kad daugumos nepageidaujamų įvykių galima išvengti, jeigu pripažįstama, kad klaidos gali įvykti ir iš jų mokomasi.
Pacientų poreikių patenkinimas yra viena iš svarbiausių sudėtinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės dalių.
J.Overtveit apibrėžia paciento poreikių tenkinimo kokybę – tai sveikatos priežiūros kokybės vertinimas paciento akimis (10, 28). Keletas rodiklių, padedančių vertinti paciento poreikių vertinimo kokybę:
- patikimumas; - prieinamumas; - saugumas;
- lūkesčių maksimalus patenkinimas;
- svarbiausių sveikatos priežiūros aspektų nustatymas; - geras paciento informuotumas;
- pakartotinas paciento apsilankymas.
Paciento poreikių patenkinimo kokybė – kaip pacientas suvokia, jaučia sveikatos priežiūros paslaugas, šis supratimas priklauso nuo jo sąmoningų lūkesčių ir nesąmoningo paslaugų priėmimo (29).
Veiksniai, labiausiai įtakojantys paciento pasitenkinimą, pagal A. Donabedian ir L. Vander Veen yra:
- viešbučio paslaugos; - personalo elgesys;
- teikiamos informacijos adekvatus supratimas.
Pacientams labai svarbu sveikatos priežiūros patogumai, tai yra aplinka, kurioje suteikiamos paslaugos, pvz.: vieta automobilio pasistatymui, graži gamta, priimamojo išvaizda, komfortas ir kt. Svarbus personalo dėmesys, pagarba, jautrumas, supratimas. Bendraujant gydytojui su pacientu svarbu, kad pacientas jaustųsi kaip asmenybė, būtų svarbios jo problemos, pacientas gautų pakankamai dėmesio. Pacientų poreikių kokybės vertinimas turi tris pagrindinius aspektus, tai: fizinė aplinka, psichologinis klimatas tarp paciento ir personalo, sveikatos priežiūros rezultatai (30, 31).
B. C. Johanson, nagrinėdamas pacientų poreikių tenkinimo reikšmingumą, siūlo įžvelgti lygiagretes tarp žmogiškosios motyvacijos teorijos ir paciento priežiūros pasekmių hierarchijos (32). Jis akcentuoja šių lygiagrečių svarbą, siekiant paciento poreikių patenkinimo, remdamasis A. Maslow teorija. A. Maslow teigė, kad žmogaus
porekiai gali būti klasifikuojami hierarchine tvarka – tai yra, žmogus pirmiausia siekia patenkinti savo bazinius poreikius (33). Juos patenkinus, jie nustoja veikti kaip aktyvūs elgesio lemiami faktoriai. Todėl poreikių tenkinimas vyksta hierarchine tvarka: 1) fiziologiniai poreikiai; 2) saugumo poreikiai; 3) meilės ir pagarbos poreikiai; 4) saviraiškos – kūrybos poreikis.
B. C. Johnson siūlo šią paciento priežiūros pasekmių ir rezultatų klasifikaciją, kuri sugretinama su A. Maslow poreikių hierarchijos teorija (32):
- ligos gydymas;
- informacijos suteikimas; - bendra sveikatos būklė; - paciento pasitenkinimas.
Tokia klasifikacija leidžia nustatyti sveikatos priežiūros uždavinių prioritetus iš sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų pozicijų.
J. Overtveit siūlo vertinti paciento poreikių tenkinimo kokybę, naudojantis teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimu (28). Tokiu būdu pateikti kriterijai yra atrenkami pagal svarbumą paciento nuomone. Siūloma įvertinti sekančias savybes:
• realiai apčiuopiami dalykai – fizinė aplinka ir personalo išvaizda;
• patikimumas – informacijos apie diagnozę ir gydymą teikimas ir pažadų laikymasis;
• jautrumas – personalo noras padėti pacientui; • užtikrintumas – saugumo ir pasitikėjimo atmosfera;
• supratimas – pastangos suprasti ir patenkinti paciento poreikius.
A. Donabedian pasiūlė vertinti paciento poreikių patenkinimo kokybę, naudojantis trimis rodikliais (30):
• sveikatos priežiūros patogumai; • sveikatos priežiūros menas; • sveikatos priežiūros rezultatai.
Priežiūros patogumai apima fizinę aplinką, kurioje yra suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Šis vertinimo kriterijus apima tokius dalykus kaip vieta automobiliui pastatyti, priimamojo aplinka, ir kt.
Priežiūros menas susijęs su tuo, kokiu būdu yra suteikiama priežiūra, tai liečia žmogiškąją santykių pusę. Šio kriterijaus pagalba vertinamas dėmesys pacientui, pagarba paciento negalavimui, informacijos apie diagnozę ir atliekamas procedūras suteikimo laipsnis, paciento pasitikėjimas gydančiu personalu.
A. Donabedian nuomone, šių kriterijų pagalba galima įvertinti paciento poreikių patenkinimo kokybę kiekvienoje gydymo įstaigoje. Dažniausiai naudojamas tyrimo metodas yra anketinė apklausa (30).
1.5. Vaikų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tyrimai
Nors pastaraisiais metais daug pasiekta vertinant vaikų sveikatos priežiūros kokybę, nustatant kokybės gerinimo strategiją, tačiau šios sritys atsilieka nuo suaugusiųjų anologiškų sričių. Norint rezultatų, siūloma suinteresuoti ne tik tas struktūras, kurios tiesiogiai teikia pagalbą vaikams, bet ir visuomenę bei sveikatos politikus (8).Dėl fizinio, intelektualinio ir emocinio vystimosi ypatumų vaikai yra santykinai labiau pažeidžiami negu suaugusieji, todėl jų sveikata ir gerovė atspindi visuomenės norą bei sugebėjimą pasirūpinti mažaisiais piliečiais (34). Kadangi vaikų politinės teisės yra ribotos, jie tampa priklausomi nuo kitų žmonių valios bei sprendimų. Vaikų ir jaunuolių įtraukimas į sprendimus apie jų sveikatos priežiūrą yra pagrįstas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kurioje teigiama, kad vaikai, kaip ir visi žmonės, turi lygias teises (35). Sisteminė literatūros apžvalga, profesionalų apklausos parodė, kad ši sritis sparčiai vystosi. Yra daug nuorodų, kaip skatinti vaikų ir jaunuolių įtraukimą į sprendimus, tačiau pabrėžiama, kad suaugusiųjų požiūris į šią problemą yra nelankstus, jie nėra teisingai apmokyti, tyrimų finansavimas daugiau epizodinis. Gera šios srities praktika reikalautų geresnio personalo įsiklausymo į problemas, jų lankstumo, tinkamo apmokymo dirbti su jaunimu, marginalinėmis jo grupėmis, tinkamo atgalinio ryšio įvertinimo.
Ir nors nėra daug šaltinių, įrodančių, kad jaunuolius įtraukus į sprendimų formavimą ženkliai pagerėja paslaugų kokybė, neabejotonai pagerėja tarpasmeniniai jaunuolių ir personalo santykiai (9).
Apžvelgiant publikacijas, susijusias su vaikų sveikata, jose dominuoja ligoninių ir pirminės priežiūros problematika. Dažniausiai nagrinėjamos naujagimių ligų, astmos, psichosocialinių aspektų, traumų klausimai. Rečiau liečiamos prevencijos, diagnostikos, ilgalaikio efekto, reabilitacijos problemos (36).
Vaikų ir suaugusiųjų skirtumai diktuoja atitinkamų jų sveikatos priežiūros kokybės vertinimo metodų pasirinkimą (37).
Vaikai daugeliu aspektų yra priklausomi nuo suaugusiųjų – tiek gaunant sveikatos priežiūrą, tiek ją vertinant. Tėvai ir vaikai gali skirtingai vertinti tai, kas vadinama sveikata ar turėti kitokį vertinimą to, kas vadinama pasitenkinimu paslaugomis. Paaugliai turi jiems būdingus konfidencialumo reikalavimus, jautrūs tam, kaip bus pateikta informacija apie jų sveikatą tėvams (38, 39).
Vaikai auga ir bręsta, todėl jų sugebėjimas pažinti, jų poreikiai nuolat kinta. Dauguma vaikų neserga lėtinėmis ligomis, todėl jų sąlytis su sveikatos priežiūra būna dėl ūmių ligų ar prevencinių priemonių. Vaikų, sergančių ypač sunkiomis ligomis, skaičius taip pat nėra didelis, todėl tyrėjams sudėtinga gauti patikimus rezultatus. Tad, lyginant su suaugusiais, yra esminiai skirtumai epidemiologijoje. JAV pripažįstama, kad vaikų sveikatos kokybės įvertinimas ir pagerinimas yra nacionalinio svarbumo klausimas. Tam yra padarytos vaikų gydymo kokybės vertinimo apžvalgos, įvertinta, kokiose srityse reikia papildomo dėmesio (39).
Ir kiti autoriai sutinka, kad vaikų pasitenkinimo sveikatos priežiūra tyrimo metodika turi skirtis nuo tokios pačios suaugusiųjų tyrimo metodikos (40).
JAV vaikų ir jaunuolių sveikatos priežiūros kokybės tyrimų tarpe dominuoja efektyvumo ir savalaikiškumo tyrimai, nukreipti susirgimų ir profilaktinių priemonių linkme. Rečiau tiriama gyvenimo su lėtinėmis ligomis ir gyvenimo pabaigos problematika.
Dažniau naudojamos tyrimo metodikos, skirtos bendrai vaikų populiacijai, bet ne vaikams, reikalaujantiems specialios priežiūros arba atskirų amžiaus grupių vaikams. Šioje šalyje aktualūs paslaugų prieinamumo vertinimai atskirų socialinių, etinių grupių vaikams, atskirų sveikatos draudimo kategorijų pacientams (41).
JAV atliekami tyrimai, koks yra paslaugų prieinamumas jauniesiems pacientams, nemokantiems anglų kalbos. Šiems tyrimams, ypač analizuojantiems tarpasmeninius
paciento, šeimos narių ir personalo ryšius, naudojami klausimynai įvairiomis kalbomis, adaptuoti pagal kultūrines tiriamųjų ypatybes (42).
Psichologai yra nustatę, kad vertingi yra tyrimai, atliekami su taip vadinamomis vaikų ir paauglių grupėmis (focus groups). Tai paranku, norint įvertinti sveikatinimo programų efektyvumą, klausimynų sudarymą ar jų pritaikymą jaunuoliams. Tokių grupių sudarymo tikslas – sukurti betarpišką atmosferą, kurioje tyrėjas pamatytų problemą iš tiriamųjų pozicijų. Žodžiu, tiriamaja grupe reikėtų laikyti 6-12 vaikų grupę, sutinkančių pareikšti nuomonę vienu ar kitu klausimu, vadovaujama moderatoriaus. Tikslas – ištirti vaikų jausmus, požiūrį, surinkti idėjas. Tai alternatyva kiekybiniams tyrimams, atliekamiems su didelėmis populiacijos grupėmis ar individualiems interviu. Pediatrinės pagalbos specifika diktuoja, kad gana dažnai apie pasitenkinimą paslaugomis yra apklausiami ne patys pacientai, bet jų tėvai. Tai gali būti atliekama tiek anketuojant, tiek apklausiant telefonu. Štai apklausiant JAV 4 - 35 mėnesių vaikų tėvus, gauti gana geri pagalbos jų vaikams įvertinimai (94 proc. jų buvo patenkinti gauta informacija, 88proc. tenkino pagalbos savalaikiškumas, 79 proc. rekomenduotų specialistų pagalbą kitiems) (43). Labai tikslinga prieš sudarant klausimynus vaikams, grupėje perprasti specifinę paauglių kalbos terminologiją, surinkti idėjas ir problematiką, klausimų formatą. Tokiose grupėse gali būti testuojami parengti klausimynai, įvertinant, kiek jie suprantami vaikams, kiek laiko reikia jų užpildymui (44).
Sveikatos priežiūros kokybę galima vertinti keliais aspektais: saugumo (diagnozių tikslumas, gydymo klaidos), efektyvumo (ar naudoti moksliškai pagrįsti gydymo metodai, metodų nauda ir rizikingumas). Vertinimo pasiekimus galima būtų pritaikyti susirgimų prevencijai, ūmių ar lėtinių ligų gydymui ir geresnio ryšio tarp paciento, jo šeimos ir personalo užsimezgimui. Taip medicininiai sprendimai tampa geriau suprantami pacientui ir artimiesiems. Minėtus aspektus galima pritaikyti profilaktinių priemonių, susirgimų, lėtinių būklių bei gyvenimo pabaigos situacijų analizei. JAV naudojama keliolika metodikų tirti vaikų sveikatos kokybę. Didesnė jų dalis – specifinės, pritaikytos vaikų ar jų artimųjų tyrimams, pavyzdžiui, Child Core Questionnaire, Child Health Quality Institute Metrics, Multi-Dimensional Assessment of Parental Satisfaction, Young Adults Health Care Survey, Picker Pediatric Inpatient Survey (39).
Pacientų ar jų artimųjų pasitenkinimo tyrimai atliekami tiek institucijose (JAV Cincinatti vaikų ligoninėje) (45), tiek nacionalinės sveikatos sistemos studijose
(Didžiosioji Britanija) (46). Tokios kaip pastaroji studija atliekamos, laikantis tokio algoritmo:
- diskutuojama pacientų grupėse (focus groups) bei su apklausų rėmėjais;
- patikrinus, ar pacientai supranta klausimus („face-to-face interview“), sudaromas klausimynas;
- nustatoma, kas labiausiai aktualu jauniesiems pacientams ir jų tėvams („importance study“);
- sudaromas pilotinis klausimynas;
- atsižvelgiant į studijos užsakovo pageidavimus, formuojamos tiriamųjų grupės; - išplatinamas klausimynas (šiuo atveju 800 vaikų ir jaunuolių).
Kitose šalyse senokai suprasta, kad pacientas yra aktyvus ir lygiavertis medikų partneris, o jo įtraukimas į sprendimų priėmimą daro jį informuotu ir aktyviu sveikatos priežiūros dalyviu.
Pacientų poreikių įvertinimas leidžia sveikatos priežiūros įstaigų vadovams bei gydytojams nustatyti, kaip jų teikiamos paslaugos tenkina pacientų poreikius.
Lietuvoje vaikų sveikatos priežiūros kokybei iki šiol buvo skiriama mažiau dėmesio nei atitinkamai suaugusiųjų sričiai.
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
Siekiant išsiaiškinti pacientų pasitenkinimą vaikų reabilitacijos centro paslaugomis, nuo 2005 07 01 iki 2005 12 31 Kačerginės vaikų reabilitacijos centre buvo atlikta anoniminė anketinė pacientų apklausa.
Apklausti 10 - 17 metų amžiaus vaikai, kuriems buvo teikiamos dviejų skirtingų medicininės reabilitacijos profilių paslaugos: po ūmių kvėpavimo sistemos susirgimų (po plaučių operacijų, plaučių uždegimų, bronchinės astmos) ir po judamojo – atramos aparato pažeidimų (sunkių traumų, sąnarių ligų). Toliau tekste šie profiliai vadinami pulmonologiniu ir traumatologiniu.
Pacientai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes 10 - 13 ir 14 – 17 metų amžiaus. Toks skirstymas pagal amžių buvo pasirinktas dėl to, kad šių amžiaus grupių pacientai gyveno ir laisvalaikį leido skirtingose patalpose. Tuo tarpu sveikatos priežiūros paslaugos (procedūros), maitinimas bei mokymasis pagal pagrindinės mokyklos programą vyko bendrai abiems grupėms.
Buvo išdalinta 200 anketų, 3 anketos buvo negrąžintos (atsako dažnis 98,5 proc.). Taigi, analizuojant duomenis buvo naudojamos 197 anketos. Pildant anketą ir kylant neaiškumams, vaikus konsultavo socialinė darbuotoja ir tuo laiku dirbusi auklėtoja. Anketos buvo duodamos pildyti visiems nustatyto amžiaus pulmonologinio ir traumatologinio profilio pacientams, kurie gydėsi ne trumpiau kaip 10 dienų. Anketas vaikai pildė gydymosi pabaigoje. Grąžintos užpildytos 102 anketos traumatologinio profilio pacientų ir 95 – pulmonologinio profilio pacientų.
Anketa buvo sudaryta iš 40 - ties klausimų (1 priedas). Ji buvo sudaroma konsultuojantis su psichologu, prieš tai ją aptariant 6 – 12 vaikų grupėje, kurie sutiko pareikšti nuomonę vienu, ar kitu klausimu. Grupėje buvo stengiamasi suprasti specifinę vaikų ir paauglių kalbos terminologiją, siekiant jiems suprantamai adaptuoti medicininius terminus. Buvo atlikta bandomoji apklausa apklausiant 15 vaikų, kurios rezultatai į
analizę neįtraukti, ir po kurios anketa šiek tiek koreguota, supaprastinant medicininių procedūrų pavadinimus.
Pirmoje anketos dalyje pateikti bendrieji klausimai, skirti nustatyti paciento lytį, amžių, kelintą kartą gydosi šioje įstaigoje, kiek ilgai teko laukti siuntimo, ar pakako informacijos atvykus.
Klausimai 8 – 9 (ar atvykęs jautė nerimą ir per kiek laiko jis praėjo) įvertina emocinę paciento reakciją į supančią aplinką, psichologinę adaptaciją.
Kita klausimų grupė (10, 11, 14, 15) buvo skirta medicininių paslaugų įvertinimui. Buvo norima išsiaiškinti, kokias procedūras pacientai gavo, ar patenkino jų trukmė ir įvairovė.
Atskira klausimų grupė (18, 19, 20, 21, 23, 25, 31, 33, 37) buvo skirta kitų paslaugų (mokymosi ir laisvalaikio užimtumo, maitinimo, rėžimo) ir aplinkos vertinimui. Siekiant įvertinti personalo (gydytojų, slaugytojų, pedagogų) darbą, pacientai atsakinėjo į 12, 13, 16, 17, 29 klausimus.
Anketos pabaigoje klausimai skirti įvertinti pacientų pasitenkinimą bendrai, sužinoti, ką vaikams reiškia pabuvimas reabilitacijos įstaigoje, ketinimą rekomenduoti šią įstaigą kitiems.
Daugelio klausimų vertinimui naudota 10 – ties balų skalė. Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 9.0. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą (pvz. lytis ir pasitenkinimas procedūrų įvairove) buvo tikrinamos naudojant Chi kvadrato (
χ
2) kriterijų. Hipotezės apie dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybę buvo tikrinamos naudojant z - kriterijų ir 95 proc. pasikliautinuosius intervalus (PI). Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai jų pasikliautinieji intervalai neturi bendrų taškų.Taip pat skaičiuoti vidurkiai ir jų 95 proc. PI. Hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių vidurkių lygybę buvo tikrinama naudojant Mano-Vitnio kriterijų. Ryšio stiprumas tarp ranginių kintamųjų buvo tiriamas naudojant Spirmeno koreliacijos koeficientą, kartu tikrinant hipotezę apie jo lygybę nuliui. Nulinės hipotezės buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais), kai stebėtas reikšmingumo lygmuo, (p) neviršijo 0,05.
Ryšys tarp dviejų požymių buvo laikomas labai silpnu, kai koreliacijos koeficiento (r) reikšmė buvo mažesnė už 0,1, silpnu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,1-0,39, vidutiniu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,4-0,59, stipriu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,6-0,8, labai stipriu kai koeficiento reikšmė viršija 0,8.
Nagrinėjant ryšius tarp pasitenkinimo ir su juo susijusių veiksnių, pasitenkinimui apibūdinti naudoti atsakymai į 36 klausimą, „Ar apskritai esi patenkintas buvimu šioje sanatorijoje?“ Respondentai, kurie įvertino pasitenkinimą 0-7 balais (pirmasis kvartilis) buvo laikomi „nepatenkintais“, o likusieji (vertinę 8-10 balų t.y. patekę į 2-4 kvartilius) buvo laikomi „patenkintais“.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Pagrindinės respondentų charakteristikos
Anketinėje apklausoje dalyvavo 197 vaikai. Iš jų buvo 95 (48,2 proc) pacientai, besigydantys dėl kvėpavimo sistemos susirgimų ir 102 (51,8 proc.) pacientai, turintys laikinus judėjimo funkcijos sutrikimus dėl traumos ar sąnarių sistemos susirgimų (1 lentelė). Daugiau negu pusė buvo mergaičių – 116 (58,9 proc.), iš jų 57 (60 proc.) gydomos dėl plaučių susirgimų ir 59 (57,8 proc.) gydomos dėl judėjimo funkcijos sutrikimų. Kiek mažesnė dalis buvo berniukų 81 (41,1 proc.), iš kurių 38 (40 proc.) buvo gydomi dėl plaučių ligų ir 43 (42,2 proc.) – dėl traumų ar sąnarių ligų.
1 lentelė. Apklausoje dalyvavusių pacientų pasiskirstymas pagal amžių, lytį, profilį ir pagal tai kelintą kartą gydosi
Pulmonologija Požymis Traumatoligija Viso
n proc. n proc. n proc.
Amžius 10-13 metų 46 48,4 38 37,3 84 42,6 14-17 metų 49 51,6 64 62,7 113 57,4
χ
2 =2,51, lls=1, p=0,11 Lytis Berniukai 38 40,0 43,0 42,2 81 41,1 Mergaitės 57 60,0 59,0 57,8 116 58,9χ
2 =0,0955, lls=1, p=0,758Kelintą kartą gydosi
Pirmą 73 76,8 84,0 82,4 157 79,7
Antrą ir daugiau 22 23,2 18,0 17,6 40 20,3
χ
2=0,921, lls=1, p=0,337
viso 95 48,2 102 51,8 197 100,0
Pagal amžių respondentai pasiskirstė netolygiai. Kiek didesnę dalį sudarė vyresni vaikai 113 (57,4 proc.), iš kurių didesnė dalis 64 (62,7 proc.) buvo gydomi dėl traumų ar
Jaunesnių vaikų buvo 84 (42,6 proc.). Iš jų didesnę dalį 46 (48,4 proc.) sudarė pacientai, sergantys plaučių ligomis, mažesnę dalį 38 (37,3 proc.) – po traumų ar sąnarių ligų.
Pirmą kartą besigydančių reabilitacijos centre vaikų buvo 157 (97 proc.) ir apie penktadalį 40 (20,3 proc.) sudarė besigydantys pakartotinai. Pakarotinai ir pirmą kartą besigydančių pacientų pasiskirstymas pagal profilius buvo panašus.
Pulmonologinio ir traumatologinio profilio pacientų pasiskirstymas pagal amžių, lytį ir kelintą kartą gydėsi stacionare reikšmingai nesiskyrė.
3.2. Reabilitacijos centro pacientų pasitenkinimas gautomis
paslaugomis
3.2.1 Medicininių paslaugų vertinimas
Medicininės reabilitacijos procedūrų apimtys pagal profilius yra reglamentuojamos sveikatos apsaugos ministro 2003 metų liepos 11 dienos įsakymu „ Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio ) gydymo organizavimo „ Nr. V – 444 (47) . 1 paveiksle pateiktas respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą, kokias procedūras gavai?
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokias medicininės reabilitacijos procedūras gavo
Iš visų 197 apklaustųjų fizioterapines procedūras (anketoje šildymus) gavo 89,0 proc., gydomąją mankštą arba kineziterapiją gavo 98,0 proc., vandens procedūras (baseiną ir gydomąsias vonias) - 77,2 proc., psichorelaksacijos procedūras - 66,0 proc., gydomąjį masažą - 90,9 proc., mokymą - tik 12,7 proc. pacientų.
Išanalizavus, ar turėjo ryšį gautas procedūrų kiekis ir pacientų lytis, nustatyta, kad berniukams ir mergaitėms procedūros buvo skiriamos panašiai, išskyrus psichorelaksacijos procedūras, kurias mergaitės gavo dažniau nei berniukai (atitinkamai 72,4 proc. ir 56,8 proc., p < 0,05) (2 pav.).
*-p<0,05 lyginant su berniukais
2 pav. Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal gautas procedūras
Mergaitės yra emocingės ir jautresnės nei berniukai, todėl dažniau pageidauja psichorelaksacijos procedūrų, tuo tarpu berniukai šių procedūrų linkę vengti.
Ieškat ryšio tarp procedūrų apimties ir pacientų amžiaus, nustatyta, kad vyresni ir jaunesni vaikai gavo panašų procedūrų kiekį (3 pav.).
3 pav. Jaunesnių ir vyresnių respondentų pasiskirstymas pagal gautas procedūras
Kiek daugiau vyresnių vaikų gavo vandens procedūrų ir psichorelaksacijos procedūrų, tačiau šis skirtumas nebuvo reikšmingas.
Vertinant atsakymus į klausimą, „Ar patenkino procedūrų įvairovė?“, buvo nustatyta, kad didžioji dalis, t.y 82 proc., respondentų įvairove buvo patenkinti (4 pav.).
4 pav. Respondentų pasiskirstymas, vertinant procedūrų įvairovę
Papildomų procedūrų norėjo 5 proc. respondentų, tokia pati dalis norėjo, kad procedūros būtų dažniau. 3 proc. pacientų teigė, kad procedūrų trūko ir 5 proc. - kad procedūrų buvo per daug. Anketose atsispindėjo nuomonė, kad dažniau galėjo būti vandens procedūros, ypatingai baseine vykstantys užsiėmimai, o rečiau gydomosios mankštos procedūros.
*-p<0,05 lyginant su jaunesniąja grupe
χ
2=10,372, lls=4, p=0,0355 pav. Jaunesnių ir vyresnių respondentų pasiskirstymas, vertinant procedūrų įvairovę
Analizuojant, ar yra ryšys tarp procedūrų įvairovės vertinimo ir pacientų amžiaus, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau vyresnio amžiaus pacientų (87 proc.) buvo patenkintų procedūrų įvairove, nei jaunesnių (74,1 proc.) (5pav.). Taip pat reikšmingai didesnė dalis jaunesnių ( 9,9 proc. ) pacientų teigė norėję, jog procedūros būtų dažniau.
Išanalizavus, koks yra ryšys tarp procedūrų įvairovės vertinimo ir lyties, nustatyta, kad berniukų ir mergaičių atsakymai į šį klausimą statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Atsakymų į klausimą, “Ar patenkino pacientus procedūrų trukmė ?”, pasiskirstymas pateiktas (6 pav.).
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą procedūrų trukme
Iš visų apklaustųjų didžioji dalis (68 proc.) nurodė, kad procedūrų trukmė patenkino, 15 proc. teigė, kad kai kurios procedūros galėjo trukti ilgiau. Didžioji dauguma teigusiųjų, kad kai kurios procedūros galėjo trukti ilgiau, pažymėjo, kad ilgiau galėjo trukti baseino procedūra. Beveik dešimtadalis (8 proc.) vaikų teigė, kad visos procedūros galėjo trukti ilgiau. Tuo tarpu, kad kai kurios procedūros galėjo trukti trumpiau teigė tik 6 proc., o likusieji 3 proc. pacientų buvo tos nuomonės, kad visos procedūros galėjo trukti trumpiau.
Į klausimą, „Kaip vertini dabartinę savo savijautą?“, bendras atsakymų vidurkis siekė 7,1 balo (95 poc. PI 6,8;7,4). Skirtumas tarp berniukų vertinimo vidurkio 7,1 balo (95 proc. PI 7,0;8,0) ir mergaičių - 6,9 balo (95 poc. PI 6,45;7,35) statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Jaunesnio amžiaus vaikai, savijautą vertinę 7,7 balo vidurkiu (95 proc. PI 7,2;8,2), lyginant su vyresnio amžiaus vaikais, vertinusiais savijautą 6,8 balo vidurkiu (95 proc. PI 6,4;7,1), savijautą vertino reikšmingai geriau.
Statistiškai reikšmingo ryšio tarp pasitenkinimo procedūrų trukme ir amžiaus bei lyties, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo.
Apibendrinant, galima teigti, kad medicininės paslaugos vaikų buvo vertinamos neblogai. Didžioji dalis pacientų buvo patenkinti medicininių procedūrų įvairove (82 proc.) ir trukme(68 proc.). Jaunesni vaikai buvo mažiau patenkinti procedūrų įvairove ir norėjo procedūrų dažniau. Rezultatai statistikai reikšmingai nesiskyrė nei pagal lytį, nei pagal amžių, išskyrus psichorelaksacijos procedūras, kurios dažniau buvo skiriamos mergaitėms. Savo savijautą reikšmingai geriau vertino jaunesni vaikai, lyginant su vyresniais.
3.2.2. Nemedicininių paslaugų ir fizinės bei emocinės aplinkos vertinimas Vaikų reabilitacijos įstaigos turi joms specifinių bruožų. Siekiat nepažeisti vaikų teisės į mokslą, įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad vaikui dėl ligos ar patologinės būklės negalinčiam mokytis bendrojo lavinimo mokykloje, sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrų nustatyta tvarka sudaromos sąlygos mokytis gydymo įstaigoje (48). Siekiant išsaugoti ugdymo proceso tęstinumą ligos metu, vaikų reabilitacijos įstaigose teikiamos ugdymo paslaugos. Pacientai mokomi įstaigos mokykloje, o tie, kurie turi žymius judėjimo funkcijos sutrikimus dėl ligos, konsultuojami bei mokomi palatoje. Laisvalaikio užimtumą – įvairius renginius, viktorinas, diskusijas - organizuoja auklėtojai.
Mokslininkai, tyrinėję pacientų poreikių tenkinimą gydymo įstaigose, yra pastebėję, kad pacientų nuotaikai bei sveikimui labai reikšminga juos supanti aplinka, t.y. oro ir patalpų švara, ramybė, maisto kokybė (13).
Norint išsiaiškinti respondentų požiūrį į nemedicinines paslaugas, fizinę ir emocinę aplinką, dažniausiai buvo vertinami vidurkiai iš dešimties balų sistemos skalės (1 priedas).
Buvo vertinamos šios paslaugos: mokymasis, laisvalaikio užimtumas, maitinimas, dienos rėžimas, privatumas (7 pav.).
7 pav. Nemedicininių paslaugų ir aplinkos vertinimo bendri vidurkiai
Fizinės aplinkos įvertinimas buvo siejamas su miegamųjų ir žaidimo kambarių vertinimu, o emocinė aplinka buvo vertinama siekiant išsiaiškinti, ar pakako privatumo, ar jautė baimę, ar buvo linksma. Matome, kad žemiausiai buvo įvertintas rėžimas (vidurkis 5,9 balo). Visi respondentai, kurie prastai įvertino rėžimą, savo komentaruose nurodė, kad jiems nepatiko tai, jog reikia eiti anksti miegoti ir anksti keltis ir, kad negalima vakarais ilgai žiūrėti televizoriaus. Geriausiai pacientai įvertino privatumo užtikrinimą (7,5 balo), ir žaidimų kambarius (7,3 balo) ir laisvalaikio užimtumą (7,0 balo).
Buvo ieškoma ryšio tarp šių paslaugų vertinimo vidurkių ir lyties (8 pav.).
*-p<0,05 lyginant su berniukais
8 pav. Nemedicininų paslaugų ir aplinkos vertinimo vidurkiai pagal respondentų lytį
Matome, kad mergaitės statistiškai reikšmingai (vidutiniškai vienu balu žemiau) prasčiau nei berniukai vertino maitinimą ir dar kritiškiau - mokymąsi. Pagrindiniai nusiskundimai dėl maitinimo buvo tie, kad maistas šaltas ir negražiai patiektas.Komentaruose dėl mokymosi nurodyta, kad pavieniai mokytojai nenoriai aiškina pamokų metu, ir kad kai kurios pamokos vedamos sujungus skirtingas klases.
Analizuojant, pacientų amžiaus ir nemedicininių paslaugų bei aplinkos vertinimo sąsajas, nustatytas statistšikai reikšmingas ryšys (9 pav.).
*-p<0,05 lyginant su jaunesniais
9 pav. Nemedicininių paslaugų ir aplinkos vertinimo vidurkiai pagal respondentų amžių Jei jaunesni vaikai paslaugas ir aplinką vertino gerai, tai vyresni buvo daug griežtesni. Jie visas paslaugas įvertino reikšmingai žemesniais balais nei jaunesni vaikai. Vyresnio amžiaus vaikai prasčiausiai vertino mokymąsi (5,8 balo), laisvalaikio užimtumą (6,2 balo) ir ypač dienos rėžimą (5,2 balo). Vaikai, kurie neigiamai įvertino miegamuosius, kaip pagrindinę priežastį dažniausiai nurodė, kad kietos lovos.
Į klausimą, „Ką tau reiškė pabuvimas reabilitacijos centre?“, buvo gauti gana įdomūs atsakymai (10 pav.).
10 pav. Bendras respondentų pasiskirstymas, atsakant į klausimą, ką reiškia pabuvimas reabilitacijos centre
Gauti atsakymai parodė, kad didžiajai daugumai pagerėjo sveikata (75,1 proc.), antroje vietoje - kad susirado naujų draugų (72,1 proc.), trečioje - kad buvo linksma (57,9 proc.).
Ieškant ryšio tarp atsakymų į šį klausimą ir lyties, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta: tiek berniukai, tiek mergaitės į šį klausimą atsakė panašiai.
Įvertinus skirtingo amžiaus respondentų atsakymus į šį klausimą, buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (11 pav.).
*-p<0,05 lyginant su jaunesniąja grupe
11 pav. Respondentų pasiskirstymas, atsakant į klausimą, ką reiškia pabuvimas reabilitacijos centre, pagal amžių
Didžioji dauguma (79,6 proc.) vyresnio amžiaus vaikų teigė, kad pabuvimas reabilitacijos įstaigoje jiems reiškė, kad susirado naujų draugų, tuo tarpu jaunesniems vaikams tai nebuvo taip svarbu. Tai rodo, kad vyresniems jaunuoliams bendravimas yra tiek pat svarbus, o gal net ir svarbesnis, nei sveikatos sutrikimo grėsmė ir jos pašalinimas.
Vertinant emocinę aplinką, vaikams buvo užduotas klausimas, ar atvykę į reabilitacijos įstaigą jie jautė baimę ir nerimą (12 pav.).
12 pav. Rrespondentų pasiskirstymas, atsakant į klausimą, ar atvykę į reabilitacijos centrą jautė baimę ir nerimą
Gauti atsakymai parodė, kad pusė respondentų tik atvykę jautė baimę ir nerimą, mažiau, nei dešimtadalis (7 proc.) atsakė, kad nežino, o likusieji (43 proc.) baimės nejautė. Ieškant ryšio tarp nerimo ir baimės jautimo atvykus į reabilitacijos centrą ir lyties, gauti statistiškai reikšmingi rezultatai (13 pav.).
*-p<0,05 lyginant su berniukais
χ
2=7,541, lls=2, p=0,02313 pav. Respondentų pasiskirstymas atsakant į klausimą, ar atvykęs jautei baimę ir nerimą, pagal lytį
Statistiškai reikšmingai daugiau (57,8 proc.) mergaičių atvykusios jautė baimę ir nerimą, tuo tarpu berniukų, jaučiančių nerimą, buvo gerokai mažiau (38,3 proc.). Mergaitės yra jautresnės aplinkai, ypač emocinei, todėl didesnis baimės ir nerimo pojūtis naujoje aplinkoje joms yra labiau būdingas nei berniukams.
Daugelis teikiamomis paslaugomis nepatenkintų pacientų stengiasi nesinaudoti tos pačios sveikatos priežiūros įstaigos paslaugomis. Tuo tikslu, norėdami įvertinti pacientų pasitenkinimą paslaugomis, uždavėme šiuos klausimus: „Ar sugrįžtum dar kartą į mūsų įstaigą?“ ir „Ar rekomenduotum ją savo draugams?“ .
14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar norėtų dar kartą sugrįžti į reabilitacijos centrą
Rezultatai parodė, kad sugrįžti norėtų daugiau kaip pusė pacientų (60,6 proc.), nenorėtų – 2,1 proc., galbūt norėtų sugrįžti apie trečdalis (28,5 proc.), pasirinktų kitą įstaigą 3,1 proc. pacientų, o 5,7 proc. - nežino (14 pav.). Vertinant skirtingų amžiaus grupių ir lyties respondentų atsakymus į šį klausimą, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar rekomenduotų šią gydymo įstaigą savo draugams
Didžioji dalis (63,2 proc.) pacientų šią įstaigą rekomenduotų savo draugams, 24,9 proc. – galbūt, 5,2 proc. - nerekomenduotų, o 6,7 proc. – nežino (15 pav.). Tarp resondentų amžiaus grupių ir atsakymų į šį klausimą statistikai rekšmingų skirtumų nebuvo gauta. Nebuvo gauti statistiškai reikšmingi skirtumai ir vertinant šį klausimą pagal pacientų lytį (16 pav.).
χ
2=5,205, lls=3, p=0,15716 pav.Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal tai, ar rekomenduotų šią gydymo įstaigą savo draugams
Apibendrinant galima teigti, kad nemedicinines paslaugas pacientai įvertino gerai. Blogiausiai buvo įvertintas rėžimas - jo vertinimo vidurkis nesiekė šešių balų iš dešimties. Mokymo ir maitinimo paslaugų vertinimo vidurkiai buvo lygūs - 6,5 balo. Mergaitės, kritiškiau nei berniukai, įvertino mokymosi paslaugą ir maitinimą. Vyresnio amžiaus grupės vaikai visas nemedicinines paslaugas ir aplinką vertino griežčiau nei jaunesni.
Gydymasis reabilitacijos centre didesnei daliai vaikų reiškė sveikatos pagerėjimą, antroje vietoje – naujų draugų susiradimą, trečioje – linksmai praleistą laiką. Daugiau mergaičių nei berniukų į pasikeitusią aplinką reagavo jautriau ir pradžioje jautė baimę bei nerimą.
3.2.3. Personalo ir jo darbo vertinimas
Norint išsiaiškinti respondentų požiūrį į personalo darbą, buvo vertinami vidurkiai iš dešimties balų sistemos skalės. Pacientai buvo klausiami apie gydytojų bei slaugytojų domėjimąsi jais bei apie pačių pacientų pasitikėjimą medicinos personalu. Paprašyta, kad vaikai įvertintų slaugytojų bei auklėtojų darbą bei darbuotojų pagarbą jiems.
*-p<0,05 lyginant su slaugytojų vertinimu
17 pav. Reabilitacijos centro personalo vertinimo vidurkiai
Gauti rezultatai rodo, kad bendrai personalo darbą pacientai vertina gerai (17 pav.). Aukščiausiais balais vertinamas auklėtojų darbas ir pasitikėjimas gydytojais. Lyginant gydytojų ir slaugytojų domėjimosi pacientais vertinimo vidurkius bei pacientų pasitikėjimą jais, gauta, kad gydytojų vertinimo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni.
Vertinant personalo vertinimo vidurkius pagal lytį buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (18 pav.).
*-p<0,05 lyginant su berniukais
18 pav. Personalo vertinimo vidurkiai pagal respondentų lytį
Gauti rezultatai rodo, kad yra nedidelis, bet statistiškai reikšmingas skirtumas tarp to, kaip mergaitės ir berniukai vertina pasitikėjimą gydytojais bei slaugytojų darbą. Mergaitės mažiau pasitiki gydytojais nei berniukai, taip pat jos kritiškiau vertina ir
slaugytojų darbą. Viena iš dažniausių nepasitenkinimo slaugytojų darbu priežasčių, kuri anketose buvo nurodyta, kad slaugytojos nenori suprasti vaikų.
Ieškant ryšio tarp personalo vertinimo vidurkių ir pacientų amžiaus, buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (19 pav.).
*-p<0,05 lyginant su jaunesniais
19 pav. Personalo vertinimo vidurkiai pagal respondentų amžių
Diagramoje matome, kad personalo ir jo darbo vertinimo vidurkiai yra susiję su pacientų amžiumi. Nors skirtumai nėra dideli, bet statistiškai patikimi. Galima teigti, kad vyresni pacientai šiek tiek kritiškiau vertina gydytojų ir slaugytojų darbą bei pasitikėjimą jais. Auklėtojų darbui jie taip pat kritiškesni. Vyresni vaikai jaučiasi mažiau gerbiami nei jaunesni.
Apibendrinant personalo vertinimo rezultatus, galima teigti, kad bendrai personalas ir jo darbas buvo įvertinti gerai. Kiek geriau buvo vertinamas gydytojų darbas, lyginant su slaugytojų. Mergaitės slaugytojų darbą ir pasitikėjimą gydytojais vertino kritiškiau nei berniukai. Vyresni pacientai visą personalą ir jo darbą įvertino kiek kritiškiau nei jaunesnės grupės pacientai. Vyresni pacientai teigė, kad buvo mažiau gerbiami nei jaunesni.
3.3. Judamojo - atramos aparato pažeidimus turinčių pacientų ir
kvėpavimo sistemos ligomis sergančių pacientų pasitenkinimo
paslaugomis palyginimas
Iš visų tirtų 197 pacientų 95 (48,2 proc.) sirgo kvėpavimo sistemos ligomis, o 102 (51,8 proc.) turėjo judamojo atramos aparato pažeidimus. Reikšmingų skirtumų, vertinant savijautą, lyginant traumatologinio ir pulmonologinio profilio pacientus, nenustatyta. Tiek vieno, tiek kito profilio pacientams skirtų medicininių procedūrų apimtys atitiko pagrindinius sveikatos apsaugos ministerijos reglamentuotus reikalavimus. Palyginus procedūrų apimtis tarp profilių, buvo nustatyta, kad fizioterapines procedūras, gydomąją mankštą, gydomąjį masažą, psichorelaksacijos procedūras abiejų profilių pacientai gavo apytikriai vienodai (20 pav.).
20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal susirgimo profilį ir gautų procedūrų kiekį
Vandens procedūras traumatologinio profilio pacientai, lyginant su pulmonologinio profilio pacientais, gavo statistiškai reikšmingai dažniau.
Vandens procedūros judėjimo funkcijos sutrikimus turintiems vaikams yra viena iš pagrindinių ir efektyviausių gydymo priemonių. Tuo tarpu pacientams, sergantiems plaučių liga, ši procedūra yra dažnai kontraindikuotina, ypač ūmiu ir poūmiu periodu. Siekiant išsiaiškinti, kaip priklauso pasitenkinimas procedūrų įvairove nuo gydymo profilio, gauti skirtumai buvo statistiškai nereikšmingi (21 pav.).
χ
2=8,267, lls=4, p=0,08221 pav. Respondentų pasiskirstymas vertinant procedūrų įvairovę pagal susirgimo profilį
Judamojo - atramos aparato sutrikimus turintys pacientai ir kvėpavimo ligomis sergantys pacientai procedūrų įvairovę įvertino panašiai, didžioji dauguma procedūrų įvairove buvo patenkinti. Tik nežymiai ir statistiškai nereikšmingai daugiau
traumatologinio profilio pacientų buvo patenkintų, lyginant su pulmonologinio profilio pacientais.
Lyginant, kaip priklauso pacientų pasitenkinimas procedūrų trukme nuo susirgimo profilių, nustatyta, kad abiejų profilių pacientai procedūrų trukme buvo patenkinti vienodai (22 pav.). Toks pats skaičius (po 14,9 proc.) traumatologinio ir pulmonologinio profilio pacientų teigė, kad kai kurios procedūros galėjo trukti ilgiau.
*-p<0,05 lyginant su kvėpavimo sutrikimus turinčiais
χ
2=9,769, lls=4, p=0,04522 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal susirgimo profilį vertinant pasitenkinimą procedūrų trukme
Statistiškai reikšmingai daugiau pulmonologinio profilio pacientų teigė, kad visos procedūros galėjo trukti trumpiau. Tuo tarpu statistiškai reikšmingai daugiau judamojo - atramos aparato pažeidimus turinčių pacientų teigė, kad kai kurios procedūros galėjo trukti trumpiau.
Lyginant kvėpavimo sistemos ir judamojo aparato sutrikimus turinčių pacientų nemedicininių paslaugų ir fizinės bei emocinės aplinkos vertinimo vidurkius, žymių skirtumų nenustatyta (23 pav.).
*-p<0,05 lyginant su kvėpavimo sutrikimus turinčiais
23 pav. Nemedicininų paslaugų ir aplinkos vertinimo vidurkiai pagal susirgimo profilį
Diagramoje matome, kad statistiškai reikšmingai skiriasi tik mokymosi vertinimo vidurkiai. Judamojo - atramos profilio pacientai mokymąsį vertina geriau. Tai turėtų būti susiję su tuo, kad jie dažniausiai mokomi indvidualiai palatose arba artimiausiame žaidimų kambaryje, tuo tarpu pulmonologinio profilio pacientai mokomi reabilitacijos centro mokyklos klasėse.
Ieškant priklausomybės tarp susirgimo profilio ir baimės bei nerimo jautimo atvykus į reabilitacijos įstaigą, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Taip pat skirtumų negauta, lyginant skirtingų profilių pacientų atsakymus į klausimą, “Ką jiems reiškė pabuvimas reabilitacijos įstaigoje? “.
*-p<0,05 lyginant su kvėpavimo sutrikimus turinčiais
24 pav. Personalo vertinimo vidurkių priklausomybė nuo susirgimo profilio
Nustatyta tendencija, kad traumatologinio profilio pacientai visą personalą ir jo darbą vertino truputį geriau nei pulmonologinio profilio pacientai, nors skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi (24 pav.). Traumatologinio profilio pacientai statistiškai reikšmingai geriau įvertino darbuotojų pagarbą, lyginant su pulmonologinio profilio pacientais.
Į klausimus, “Ar grįžtum dar kartą į mūsų reailitacijos centrą ? “ ir „Ar rekomenduotum jį kitiems ?“, tiek vieno, tiek kito profilio pacientai atsakė panašiai. Apibendrinant galima teigti, kad medicininės ir kitos paslaugos, taip pat fizinė ir emocinė aplinka bei personalo darbas buvo vertinami panašiai abiejų profilių pacientų. Mokymosi paslaugas geriau vertino traumatologinio profilio pacientai.
