1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Karolina Cibulskytė
GERO VALDYMO PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMAS KAUNO
RAJONO PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė doc. dr. Skaistė Laskienė
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
TVIRTINU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė
prof. habil. dr. R. Kalėdienė 2019 m...mėn...d.
Karolina Cibulskytė
GERO VALDYMO PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMAS KAUNO
RAJONO PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė: doc. dr. S. Laskienė 2019 m...mėn...d. Recenzentas : Atliko: K. Cibulskytė 2019 m…….mėn...d. 2019 m………mėn...d.
3
TURINYS
SANTRUMPOS...8 SĄVOKOS ... 9 LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 10 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 11 ĮVADAS ... 12DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 14
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
1.1. Gero valdymo samprata asmens sveikatos priežiūroje ... 15
1.2. Gero valdymo principų taikymas pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose... 18
1.3. Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, susiję su gero valdymo principų įgyvendinimu asmens sveikatos priežiūroje ... 34
2.TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS ... 45
3.REZULTATAI ... 50
3.1. Gero valdymo principų įgyvendinimo Kauno rajono pirminių sveikatos priežiūros centrų dokumentų turinio analizė ... 50
3.1.1. X1 Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros centro struktūra, veiklos ir dokumentų analizė ... 50
3.1.2. X2 Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros centro struktūra, veiklos ir dokumentų analizė .... 52
3.1.2. X3 Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros centro struktūra, veiklos ir dokumentų analizė .... 57
3.2. Gero valdymo principų įgyvendinimo Kauno rajono pirminėje sveikatos priežiūroje kokybinio tyrimo rezultatų analizė ... 60
3.2.1. Gero valdymo principų įgyvendinimo ypatumai Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ... 66
3.2.2. Gero valdymo principų įgyvendinimo kliūtys Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose ... 77
3.2.3. Gero valdymo principų įgyvendinimo tobulinimo galimybės Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose... ... 85 4. REZULTATŲ APTARIMAS...95 IŠVADOS/ĮŽVALGOS ... 97 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 98 LITERATŪRA ... 99 PRIEDAI ... 106
4 SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
GERO VALDYMO PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMAS KAUNO RAJONO PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE
Karolina Cibulskytė
Mokslinė vadovė doc. dr. S. Laskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas Kaunas; 2019. 72 p.
Darbo tikslas. Nustatyti gero valdymo principų įgyvendinimą Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti esamų valdymo formų Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose analizę. 2. Įvertinti gero valdymo principų įgyvendinimą Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros
įstaigose.
3. Numatyti galimas gero valdymo principų įgyvendinimo galimybes ir tobulinimo kryptis Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
Tyrimo metodika: Tyrimo objektu pasirinktas gero valdymo principų įgyvendinimas Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimui vykdyti taikytas kokybinio tyrimo metodas. Tyrimas vykdytas dviem etapais. Pirmame etape buvo atliekama Kauno rajono pirminių sveikatos priežiūros centrų svetainėse pateiktų dokumentų, susijusių su įstaigos darbo organizavimu, turinio (content) analizė, siekiant įvertinti formalų gero valdymo principų įgyvendinimo lygį. Antrame etape buvo atliekamas pusiau struktūrizuotas interviu bei interviu turinio analizė, siekiant išsiaiškinti kaip realiai ir kokiu lygiu įgyvendinami gero valdymo principai Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Taikant kriterinę atranką (institucija, išsilavinimas, pareigos, darbo patirtis ne mažesnė negu 5 metai), interviu dalyviais atrinkti Kauno rajono pirminių sveikatos priežiūros centrų vadovaujantis personalas, o ekspertais – X rajono savivaldybės buvęs ir esamas gydytojas. Tyrimas vykdytas gavus įstaigų vadovų ir ekspertų sutikimus bei LSMU Bioetikos centro leidimą 2016-12-22 Nr. BEC – VSV (M) - 34.
Rezultatai: Tyrimo metu atskleisti gero valdymo principų VšĮ Kauno rajono PSPC įgyvendinimo aspektai. Nustatyta, kad informantai aukščiausiu lygiu įvertino skaidrumo, atskaitomybės, nešališkumo ir teisės viršenybės bei jautraus atsako į klientų pageidavimus principus. Prasčiausiai (žemu ir vidutiniu lygiu) informantai įvertino efektyvumo ir veiksmingumo, orientacijos į
5 susitarimą bei strateginės vizijos ir planavimo principus. Labiausiai išsiskyrė eksperto Y 1 kritiškas vertinimas, kuris penkis iš aštuonių gero valdymo principų įvertino žemu lygiu.
Išvados: 1. Kauno rajono PSPC vykdoma kokybės politika, kurios tikslai – veiksmingų, efektyvių, saugių, visiems lygių ir prieinamų bei orientuotų į pacientų poreikius paslaugų teikimas, užtikrinant jų tęstinumą ir vykdant šių paslaugų kokybės vertinimą ir gerinimą.
2. Kauno rajono VšĮ PSP centruose veikla planuojama, atsižvelgiant į pacientų poreikius, skundus ir pasiūlymus, paslaugos yra prieinamos visiems be išimties. Įstaigos turi savo aiškią viziją, misiją, tikslus ir stengiasi, kad visi pirminės sveikatos priežiūros centrų darbuotojai būtų orientuoti į bendrą tikslą – pacientą ir jo sveikatą. Įstaigos veikia skaidriai ir didelį dėmesį skiria korupcijos prevencijos vykdymui. Kauno rajono PSPC atviri naujovėms, greitai reaguoja į iškilusias problemas ir stengiasi priimti efektyvius sprendimus. Kauno rajono PSPC vadovai siekia kelti tiek savo, tiek įstaigos darbuotojų kvalifikaciją, o naujus vedėjus apmokyti vadybos žinių. Kauno rajono PSP centrai jaučia didelę konkurenciją su kitomis privačiomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis, ypatingai dėl prisirašiusiųjų pacientų mažėjimo. Įstaigos yra atskaitingos ir atsiskaito Kauno rajono savivaldybei, ligonių kasoms, stebėtojų tarybai.
3. Tyrimo metu atskleistos gero valdymo principų VšĮ Kauno rajono PSPC įgyvendinimo tobulinimo galimybės. Nustatyta, kad daugiausiai dėmesio Kauno rajono VšĮ PSPC reikėtų skirti efektyvumo ir veiksmingumo principų įgyvendinimui, tobulinant pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadybą, griežtinant procesų ir veiklos kontrolę, didinant atskaitomybę Kauno rajono savivaldybei, mažinant pacientų eiles ir didinant prisirašiusiųjų skaičių, vykdant pirminės sveikatos priežiūros grandies performavimo reformas Lietuvos mastu bei didinant pirminės sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimus.
Raktiniai žodžiai: geras valdymas, gero valdymo principai, pirminė sveikatos priežiūra, viešasis administravimas, viešasis valdymas, viešoji vadyba, naujoji viešoji vadyba.
6 SUMMARY
Public Health Management
GOOD GOVERNANCE PRINCIPLES IMPEMENTATION IN THE AREA OF KAUNAS PRIMARY HEALTH CARE ESTABLISHMENTS
Karolina Cibulskytė
Supervisor dr. Skaistė Laskienė
Lithunian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas, 2019: 72 psl.
Aim of the study: To establish the implementation of the principles of good governance in Kaunas district primary health care facilities.
Objectives:
1. The analysis of existing forms of management in Kaunas district primary health care facilities. 2. To evaluate the implementation of the principles of good governance in Kaunas district primary
health care facilities
3. To provide for the possible implementation of the principles of good governance and the improvement of capabilities and direction of Kaunas district primary health care facilities. Methods. The selected object of the study is the implementation of the principles of good governance in Kaunas district primary health care facilities. The study used qualitative method of execution. The study was undertaken in two phases. The first phase was carried out on Kaunas district primary health care centres site's provided documents relating to the organisation of work, content analysis in order to assess the level of implementation of the formal principles of good governance. In the second phase a semi structured interview and an interview content analysis was carried out in order to ascertain how and to what extent the actual implementation of the principles of good governance are accomplished in Kaunas district primary health care facilities. The application of criteria selection (a body, education, occupation, work experience of not less than 5 years), interview participants selected for the Kaunas district primary health care centres in accordance with the heads of institutions and experts which are former or current doctors of X district. The investigation was undertaken after the heads of institutions and experts and Bioethics Center of LSMU gave permission 2016-12-22 Nr. BEC – VSV (M) – 34.
Results. Because of the study the principles of good governance implementation of primary health care centers were revealed. It was found that the informants have assessed at the highest level: the transparency, accountability, the rule of law and the impartiality and sensitive responses to customer requirements. The worst reception (medium and low level) was given to the efficiency and effectiveness, the orientation of agreement and the strategic vision and planning principles. The
7 one who stood out was expert Y with a very critical assessment, five out of the eight principles of good governance were given the lowest level.
Conclusions. 1. Kaunas district primary health care centres carried out the quality policy whose aim is the development of effectiveness, efficiency, safety and accessibility to all patients and their needs, and the provision of services to ensure their continuity and improvement of the quality of these services and evaluation. 2. Kaunas district public primary health care centres activities are planned, taking into account the needs of patients, complaints and suggestions, services are available to all without exception. The institutions have their own clear vision, mission, goals, and all primary health care centres are geared towards the overall goal of the patient and his health. These institutions specialize in transparency and pay great attention to the prevention of corruption. Kaunas district primary health care centres are open to innovations, react quickly to risen problems and try to make swift effective decisions. Kaunas district primary health care centres leaders seek to raise both their qualifications and the qualifications of the staff and to train the new trainees in management knowledge. Kaunas district primary health care centres experiences massive competition with other private establishments, particularly primary health care because of the plummeting patient numbers. Institutions are accountable to and report to the Kaunas district municipality, Sickness fund and the Supervisory Board. 3. The study revealed the principles of good governance implementation improvement of Kaunas district primary health care centres. It is found that the most attention in the Kaunas district primary health care centres should be devoted to the implementation of the principles of efficiency and effectiveness, improving primary health care facilities management, tightening control over the processes and activities, increasing accountability of the Kaunas district municipality, reducing patients' queues, and increasing the number of patients performing primary health care reforms Lithuania-wide and increasing salaries of workers in primary health care.
Key words. Good governance, principles of good governance, primary health care, public administration, public management, new public management.
8
SANTRUMPOS
NVV – Naujoji viešoji vadyba PSP – pirminė sveikatos priežiūra
PSPC – pirminės sveikatos priežiūros centras ES – Europos Sąjunga
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija LR – Lietuvos Respublika
JTVP – Jungtinių Tautų vystymosi programa JT – Jungtinės Tautos
JAV – Jungtinės Amerikos valstijos NVO – Nevyriausybinės organizacijos SGG – Stiprybių ir galimybių analizė
9
SĄVOKOS
Valdymas – glaudžiai siejasi su vadovavimu. Tai kryptingas, organizuotas, apgalvotas, kūrybingas ir nuolatinis įtakos darymo procesas bei poveikis žmonių asmeniniam ar visuomeniniam gyvenimui, įgyvendinamas tiesiogiai ar per specialias institucijas bei struktūras [1].
Geras valdymas – sumanus, atskaitingas, sąžiningas ir efektyvus vyriausybių galios naudojimas, neatsiejamas nuo efektyvaus išteklių valdymo ir jų panaudojimo tikslams pasiekti (Azijos plėtros bankas, Tarptautinė Kanados plėtros agentūra) [2].
Geras valdymas – ekonominis institucijų ir viešojo sektoriaus valdymas, įtraukiant skaidrumą ir atskaitomybę, reguliacines reformas ir viešojo sektoriaus lyderystę bei įgūdžius [3]. Tai – sprendimų priėmimo procesas, kurio metu sprendimai gali būti įgyvendinami arba neįgyvendinami [4]. Geras valdymas vertinamas kaip geros praktikos, sėkmingų organizacijų ir etiško elgesio pagrindas [5].
Pirminė sveikatos priežiūra – tai esminė sveikatos priežiūra, vykdoma taikant moksliškai pagrįstus, praktiškai realizuojamus ir visuomenei priimtinus metodus bei atsižvelgiant į kiekvienos šalies finansines galimybes [6].
Asmens sveikatos priežiūra – tai nespecializuotos kvalifikuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pagal šeimos gydytojo, bendrosios praktikos ar bendruomenės slaugytojo ir akušerio medicinos normų reikalavimus ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (t.y. įstaigoje, neteikiančioje stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų), globos įstaigose ar pacientų namuose [7].
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga – tai valstybės licencijuotas juridinis asmuo, besiverčiantis veiklą, kurios tikslas – užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą ir teikti planines sveikatos priežiūros paslaugas. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga gali būti vieša arba privati. Asmenys, prisirašę prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kuri yra sudariusi sutartį su VLK, gauna visas valstybės laiduojamas (nemokamas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas [7].
10
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Lietuvos autorių darbų, nagrinėjančių gero valdymo principų įgyvendinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, santrauka
2 lentelė. Užsienio autorių darbų, nagrinėjančių gero valdymo principų įgyvendinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, santrauka
3 lentelė. Informantų sociodemografinė charakteristika
4 lentelė. Tiriamųjų Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros centrų gero valdymo principų įgyvendinimo vertinimas
5 lentelė. Temos ,,Strateginės vizijos ir planavimo principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai
6 lentelė. Temos ,,Skaidrumo principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai 7 lentelė. Temos ,,Atskaitomybės principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai
8 lentelė. Temos ,,Nešališkumo ir teisės viršenybės principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai
9 lentelė. Temos ,,Efektyvumo ir veiksmingumo principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai
10 lentelė. Temos ,,Orientacijos į susitarimą principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai
11 lentelė. Temos ,,Jautraus atsako į klientų pageidavimus principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai
12 lentelė. Temos ,,Dalyvavimo principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai
13 lentelė. Temos ,,Strateginės vizijos ir planavimo principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai
14 lentelė. Temos ,,Skaidrumo principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai 15 lentelė. Temos ,,Atskaitomybės principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai
16 lentelė. Temos ,,Efektyvumo ir veiksmingumo principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai
17 lentelė. Temos ,,Dalyvavimo principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai
18 lentelė. Temos ,,Efektyvumo ir veiksmingumo principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai
19 lentelė. Temos ,,Orientacijos į susitarimą principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai
20 lentelė. Temos ,,Dalyvavimo principas“ subkategorijos ir empirinių indikatorių pavyzdžiai
21 lentelė. Gero valdymo principų įgyvendinimo Kauno rajono PSPC įstaigose, stiprybių ir galimybių analizė
11
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. VšĮ X pirminės sveikatos priežiūros centro organizacinės struktūros schema 2 pav. VšĮ X2 pirminės sveikatos priežiūros centro organizacinės struktūros schema
12
ĮVADAS
Efektyvesnio ir kokybiško valdymo paieškos viešajame sektoriuje pastaruosius du dešimtmečius tampa viena iš pagrindinių tiek teoriniame, tiek praktiniame lygmenyje gvildenamų temų. Kadangi viešosioms įstaigoms priskiriama daugelis sveikatos priežiūros institucijų, politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai daro reikšmingą įtaką sveikatos sistemos politikai, kurią formuojant priimami nauji sprendimai. Itin reikšmingi veiksniai - ES įgyvendinamų prioritetinių sričių: sveikatos, socialinės politikos, regioninės plėtros gairės bei juos lydintys politiniai procesai [8]. Konstatuojant, kad sveikatos priežiūros sistema nepakankamai efektyvi, reikalaujama pokyčių, kadangi netinkamai valdoma sveikatos priežiūros sistema neigiamai veikia ir visuomenę. Siekiant užtikrinti teisėtumą, efektyvumą ir produktyvumą sveikatos priežiūros sistemoje, nuolat ieškoma optimaliausių sveikatos sistemos organizavimo ir finansavimo būdų. Tačiau norint išvystyti gyventojų poreikius atitinkančią ir kokybišką sveikatos priežiūrą, visų pirma, reikia nustatyti sveikatos priežiūros organizacijų valdymo kryptis ir uždavinius [6]. LR sveikatos apsaugos ministerijos nutarime "Dėl Lietuvos sveikatos 2014-2023 metų programos patvirtinimo", įvardijami pagrindiniai ir siektini tikslai – sveikatai palankios fizinės ir darbo aplinkos kūrimas, sveikos gyvensenos ir jos kultūros formavimas, sveikatai palankios fizinės darbo ir gyvenamosios aplinkos kūrimas bei kokybiškesnės ir efektyvesnės sveikatos priežiūros, orientuotos į gyventojų poreikius užtikrinimas, siekiant sveikesnių šalies gyventojų, ilgesnės gyvenimo trukmės bei mažėjančių sveikatos netolygumų. O sveikatos sistema grindžiama saugia, efektyvia, tinkama, veiksminga bei savalaike ir į paciento ir visuomenės poreikius orientuota, prieinama visiems šalies gyventojams pagal jų poreikius ir lūkesčius, sveikatos priežiūra. Sveikatos priežiūra turėtų atitikti šiuolaikinio medicinos mokslo ir praktikos pasiekimus bei pacientams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams bendradarbiaujant tarpusavyje ir vadovaujantis abipuse pagarba pagrįstais principais, siekti lygiavertės partnerystės. Todėl šiems tikslams pasiekti būtinas visų sektorių (vyriausybės, bendruomenių, pacientų organizacijų, ekonominių sektorių ir kt.) visuotinis bendradarbiavimas sveikatos labui [9].
Orientacija į kiekvieną žmogų, pilietį, o sveikatos sektoriuje – pacientą yra vienas svarbiausių gero valdymo aspektų. Pirminė asmens sveikatos priežiūra yra svarbiausia ir pirmoji paciento kontakto su sveikatos priežiūra grandis, kuriai turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys. Sprendžiant pirminės sveikatos priežiūros efektyvumo klausimus, itin reikšmingas gero valdymo bei gero valdymo principų taikymas. Pagrindiniai gero valdymo principai pateikti gero valdymo ir inovacijų strategijoje, patvirtintoje Europos Tarybos ministrų komitete [10] bei daugelyje oficialių šaltinių, tokių kaip Jungtinių Tautų vystymosi programa (JTVP) 1997 (angl. United Nations Development Programme, UNDP); Pasaulio Bankas 2004 (angl. World Bank); Tarptautinio
13 Valiutos Fondas 2005 (angl. International Monetary Fund), Kanados Tarptautinė Plėtros Agentūra 1996 (angl. Canadian International Development 10 Agency, CIDA) tinklapiuose.
Atvira, nešališka, skaidri bei efektyvi veikla sveikatos priežiūros institucijoms tampa siekiu, stengiantis sumažinti atotrūkį tarp institucijų ir pacientų bei įgyti žmonių pasitikėjimą. Taigi, atsižvelgiant į visuomenės poreikius sveikatos priežiūroje yra diegiami bei tobulinami tokie principai kaip dalyvavimas, atskaitomybė, teisingumas, skaidrumas, efektyvumas ir jautrus atsakas į klientų pageidavimus.
Temos aktualumas. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama gero valdymo koncepcijai, o gero valdymo reikalavimai, atitinkantys pasaulines valdymo tendencijas, keliami visiems viešojo administravimo subjektams. Veiksmingo ir efektyvaus valdymo paieškos yra gvildenama tema, tiek vyriausybinių įstaigų politikoje, tiek moksliniuose viešojo administravimo tyrimuose. Tinkamai valdomos ir kokybiškai atliekamos viešosios paslaugos didina visuomenės piliečių pasitikėjimą įstaigų ir institucijų veikla, o gero valdymo principų taikymas valstybės viešosiose įstaigose tampa svarbus pagrindas, jungiantis valstybės politiką ir visuomenę bei visuomenės poreikius. Todėl svarbu nuolat ieškoti naujesnių ir efektyvesnių VšĮ valdymo modelių, siekiant kad jų paslaugos būtų ne tik efektyvios, bet ir vadovautųsi skaidrumo, teisės viršenybės, atskaitomybės, veiksmingumo, orientacijos į susitarimą, nešališkumo, jautraus atsako į klientų poreikius bei dalyvavimo principais. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir jos geras valdymas – tai vienas iš sveikatos priežiūros tobulinimo prioritetų, tiek Europos Sąjungos, tiek kitose pasaulio šalyse.
Tiriamos problemos naujumas. Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros analizė įgalina teigti, kad gero valdymo principų įgyvendinimui pirminės sveikatos priežiūros įstaigose skiriama nepakankamai dėmesio, pasigendama mokslinių tyrimų bei publikacijų, susijusių su gero valdymo principų įgyvendinimu sveikatos priežiūros sistemoje. Lietuvoje didesnis dėmesys skiriamas naujosios viešosios vadybos ir naujojo viešojo valdymo diegimo galimybėms, PSP įstaigų veiklos tobulinimo kryptims bei paslaugų kokybės vertinimui, tačiau atlikti vos keli tyrimai, analizuojantys gero valdymo principų įgyvendinimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Užsienio mokslinėje literatūroje ir publikacijose daugiau dėmesio skiriama pačiai Gero valdymo koncepcijai, jos suvokimui ir apraiškoms skirtingų šalių sveikatos priežiūros valdyme, tačiau, kaip ir Lietuvoje stinga konkrečių tyrimų, nagrinėjančių gero valdymo principų įgyvendinimą pirminėje sveikatos priežiūroje.
14 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – nustatyti gero valdymo principų įgyvendinimą Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti esamų valdymo formų Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose analizę.
2. Įvertinti gero valdymo principų įgyvendinimą Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
3. Numatyti galimas gero valdymo principų įgyvendinimo galimybes ir tobulinimo kryptis Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
15
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Gero valdymo samprata asmens sveikatos priežiūroje
Pastaruoju metu, sprendžiant viešojo administravimo sistemos tobulinimo klausimus ir efektyvumą bei siekiant, kad sistema atitiktų demokratines vertybes ir pasaulines tendencijas, pagrindinis dėmesys skiriamas gero valdymo sampratai. Galima teigti, kad geras valdymas glaudžiai siejasi su viešuoju administravimu, kadangi būtent šioje srityje labiausiai gvildenami gero valdymo principų taikymo aspektai.
Pagrindiniai valdymo sampratos aspektai dažniau orientuojasi į pliuralistinį modelį, naujasis valdymas orientuotas į procesus ir sąveiką, siejančius valstybę ir pilietinę visuomenę. Valdymo samprata išplito, kadangi naujos politikos ir viešojo sektoriaus reformų teorijos patyrė krizę. Politikos veikėjai reagavo į valdymo iššūkius būdais, kurie varžo atstovaujamosios demokratijos įvaizdį ir tikėjimą politikos patirtimi [11].
Apskritai, dauguma mokslininkų sutaria, kad valdymas gali būti siejamas su lotyniškais ir senovės graikų kalbų terminais. Čia valdyti reiškia - „vadovauti valčiai“ arba „kreipti valtį’’, o mokslinėje literatūroje dažnai galima sutikti valdymo sąsajų su vadyba, vadovavimu, lyderyste, tarpininkavimu ir t.t. Manoma, kad valdymas ir vadyba šiek tiek skirtingos sąvokos, todėl tikslinga jas atskirti, valdymą siejant su institucijos politika, strategija, organizacijos misijos ir vizijos nustatymu. O vadybą suvokiant kaip šios politikos įgyvendinimo procesą. Iš čia kyla apibrėžimas, jog valdymas – tai sprendimų priėmimo procesas institucijoje, įgalinant ją formuoti savitą politiką, siekti jos įgyvendinimo bei užtikrinti veiklos rezultatų vertinimą [12].
Sąvoka ,,valdymas‘‘ plačiai vartojama įvairiose srityse ir kontekstuose. Tačiau kalbant apie viešojo sektoriaus valdymą šis terminas vis dar susilaukia nemažai diskusijų bei nėra iki galo apibrėžtas. Bendrąja prasme, pati sąvoka ,,valdymas‘‘ yra daugiau ar mažiau natūrali koncepcija, kurią apsprendžia kontekstas (tam tikra valdymo sritis). Kitaip tariant, valdymas (angl. governance) yra daugialypis fenomenas, kuris plačiai nagrinėjamas tiek politiniuose, tiek vadybiniuose, tiek psichologiniuose ar sociologiniuose bei kituose socialinių mokslų tyrimuose [13].
Gudelis D. (2010) teigia, kad „valdymas‘‘ - tai procesų visuma. Šiuose procesuose dalyvauja ir veikia tokios suinteresuotos valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo įmonių, verslui atstovaujančios organizacijų, bendruomenių, žiniasklaidos, pavienių piliečių grupės, nuo kurių priklauso visuomenės būklės pokyčiai, o tai nulemia viso proceso visumą [14].
Scott Green, Mičigano universiteto, visuomenės sveikatos fakulteto profesorius mano, kad valdymas yra tai, kaip visuomenė priima ir įgyvendina sprendimų ar geros idėjos sėkmę ar nesėkmę.
16 Jungtinių Tautų vystymo programoje (1997) teigiama, kad valdymą apskritai galima suvokti kaip politinių, ekonominių bei administracinių įgaliojimų vykdymą siekiant tvarkyti šalies reikalus įvairiuose lygmenyse [15].
Pasak Šaparnienės, geras valdymas pasižymi tokiomis charakteristikomis kaip dalyvavimas (bendradarbiavimas), sąžiningi rinkimai, atstovavimas, reagavimas, veiksmingumas ir efektyvumas, atvirumas ir skaidrumas, teisinė valstybė (teisine valdžia, teisėtu valdymu), etiška elgsena, kompetencija ir pajėgumu, novatoriškumu (inovacijomis) ir atvirumu pokyčiams, tvarumu ir ilgalaike orientacija, patikimu finansų valdymu, žmogaus teisėmis, kultūrine įvairove ir socialine sanglauda (susitelkimu), atskaitomybe [16].
E. Barcevičius pažymi, jog geru valdymu galima laikyti tokį, kuriam būdingas keitimasis informacija tiek organizacijos viduje, tiek išorėje, bendradarbiavimas derinant ir priimant sprendimus, piliečių skatinimas dalyvauti viešojo valdymo procesuose. Taip pat geras valdymas yra toks, kuomet į valdymą žiūrima pirmiausia iš bendro viešojo intereso (o ne kokios nors žinybinės perspektyvos) ir ieškoma naujų sprendimų, kurie skatintų piliečių pasitikėjimą valdžia [17].
Geras valdymas – tai reikalavimas, keliamas visiems viešojo administravimo subjektams ir yra įgyvendinamas per piliečių ir valdžios atstovų santykius. Kitaip sakant, geras valdymas – tai patikimas, veiksmingas, efektyvus ir ekonomiškas viešojo sektoriaus valdymas, kuriame akcentuojamas demokratiškumas ir dalyvavimas, veikiant atsakingai, skaidriai ir atskaitingai bei vertinant žmogaus teises ir laisves [18].
Sveikatos priežiūros organizacijų sėkmė priklauso nuo trijų valdymo kokybę apsprendžiančių komponentų [19] :
1. Vadovavimo technologija: principai, kurie padeda vadovams paskirstyti organizacijos išteklius taip, kad būtų įgyvendinti išsikelti tikslai.
2. Klinikinė technologija: principai, kurie padeda sveikatos priežiūros profesionalams skatinti sveiką gyvenseną, užkirsti kelią ligoms ir užtikrinti gydymo bei priežiūros paslaugas pacientams.
3. Valdymo technologijos: principai, kurie padeda užtikrinti efektyvų vadovavimą ir reprezentuoti suinteresuotų subjektų interesus.
Vadovavimo ir klinikinės technologijos yra kur kas labiau išvystytos ir sudėtingesnės negu valdymo technologijos. Taip pat kiekviena organizacija turi savo valdybą/tarybą, kurių pasitarimų metu sprendžiamos įvairios organizacijos problemos. O visos sveikatos priežiūros įstaigos ir pasitarimų galva tampa vadovas, kuriam atitenka svarbiausias ir atsakingiausias vaidmuo [19].
Sveikatos priežiūros valdymas suprantamas kaip bendrų vadybos žinių ir specialiųjų medicinos (sveikatos priežiūros) žinių kompleksas. Geras sveiktos priežiūros organizacijų valdymas
17 lemia tinkamas, aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, kurios tiesiogiai ir teigiamai veikia žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę [20].
Sveikatos priežiūros įstaigų valdymas – nuolatinis, tikslingo poveikio procesas, nukreiptas į pacientų poreikių tenkinimą, sąlygų materialiam ir kultūriniam darbuotojų lygio kėlimui kūrimą bei susijęs su teisinių normų laikymosi, gydymo ir turto naudojimo atsakomybe ir moralinių ir etikos normų paisymu [21].
Sveikatos priežiūros valdymas gali būti nukreiptas į visuomenę bei visuomenės sveikatą (tradicinis valdymas) arba susijęs su pacientų sveikatos priežiūra bei žmogiškųjų išteklių vadyba (įrodymais pagrįstas valdymas) [20].
Sveikatos priežiūros valdymas susideda iš: 1) informacinių išteklių;
2) žmogiškųjų išteklių;
3) teisingos sveikatos priežiūros sistemos sandaros;
4) teisės aktais įteisintos pacientų, sveikatos priežiūros įstaigos ir sveikatos priežiūros profesionalo sąveikos [20];
Geras sveikatos priežiūros valdymas užtikrina aukštos kokybės paslaugų teikimą bei nuolatinį visų veiklos sričių tobulinimą, mažiausiomis išlaidomis [22].
Geram sveikatos priežiūros įstaigos valdymui būtina nuolatos ieškoti įrodymais pagrįstų ir naujų valdymo metodų [20].
Geras sveikatos priežiūros valdymas apima:
1) pacientų sveikatos priežiūros darbuotojų poreikių tenkinimą, matavimą bei vertinimą; 2) visų įstaigos narių įtraukimą į valdymo procesus;
3) klaidų ir galimybių matymo bei neatitikčių prevencijos sistemos kūrimą;
4) organizacijos vizijos, misijos, vertybių formavimą, jų viešą skelbimą ir besąlygišką vykdymą; 5) skaidrios ir veiksmingos darbuotojų motyvavimo sistemos diegimą;
6) komandinio darbo ir komandų bendradarbiavimo prioritetus; 7) paslaugų kokybės, inovacijų ir plėtros sprendimus;
8) sistemingą organizacijos narių mokymą ir švietimą; 9) organizacijos kultūros ir įvaizdžio formavimą; 10) aplinkos vertinimą;
11) procesų nepertraukiamumo, efektyvumo, našumo ir produktyvumo užtikrinimą; 12) taupų ir racionalų finansinių išteklių valdymą [22];
Gera sveikatos priežiūros valdymo sistema – tai sistema, jungianti paslaugų prieinamumą, efektyvumą, tinkamumą ir pagrįstumą sveikatos priežiūroje [20].
18 1) tinkama ir efektyvi sveikatos priežiūros struktūra;
2) sveikatos priežiūros kokybės vadybos sistema;
3) naujų technologijų ir inovacijų vertinimo bei diegimo sistema; 4) žmogiškųjų išteklių rengimo sistema;
5) sveikatos priežiūros vadybininkų komanda; 6) skaidri ir aiški išteklių paskirstymo sistema; 7) sveikatos priežiūros akreditavimo sistema; 8) sveikatos priežiūros audito sistema [20];
Geram, kokybiškam ir efektyviam sveikatos priežiūros įstaigų valdymui užtikrinti, reikalingos priemonės:
1) veiklos viešumas;
2) nuolatinis darbo organizavimo veiklos vertinimas (darbuotojų apklausos, vidaus auditas); 3) teisinga darbo užmokesčio tvarka bei saugios darbo sąlygos;
4) kovos su korupcija priemonės;
5) darbuotojų kvalifikacijos kėlimas (tobulinimosi kursai, mokslinės konferencijos);
6) bendradarbiavimas su šalies ir užsienio universitetais, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis, pacientų organizacijomis ir pacientų įtraukimas į valdymo procesus. (praktinės rekomendacijos vadovams) [21].
Apibendrinant galima teigti, kad geras valdymas - tai politinių gairių ir administracinių praktikų rinkinys [23]. Sveikatos sistemoje geras valdymas tai nuolatinis ir nenutrūkstamas procesas, siekiant visuomenės sveikatos gerovės bei pacientų pasitenkinimo. Visame valdymo procese, sveikatos priežiūros įstaigos turi būti orientuotos į išsikeltų tikslų įgyvendinimą ir veiklos efektyvumą. Gero valdymo tikslų pasiekti padeda pacientų dalyvavimas, įstaigos bendradarbiavimas su kitomis sveikatos priežiūros organizacijomis, veiklos viešumas ir skaidrumas, efektyvus išteklių naudojimas, pacientų teisių ir paslaugų kokybės užtikrinimas bei kt. veiksniai.
1.2. Gero valdymo principų taikymas pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose Nors vis dar nėra vieningo gero valdymo apibrėžimo, tačiau kaip ir prieš gerą dešimtmetį, taip ir šiuo metu geras valdymas dažniausiai siejamas su gero valdymo principais, tokiais kaip: skaidrumas, dalyvavimas, veiksmingumas, atsakingumas, teisinė valstybė, demokratija ir teisingumas.
Gero valdymo principai (skaidrumas, įstatymų viršenybė, teisingumas, atskaitomybė, efektyvumas ir veiksmingumas) atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant valstybės viešąją politiką,
19 veikiant viešųjų įstaigų darbą bei jų struktūros grandis ir koordinuojant procesus. Jie lyg pamatinis, kertinis pagrindas, padedantis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
Pasak Farrington, gero valdymo principai yra sąveika ir bendradarbiavimas tarp pilietinės visuomenės, privataus sektoriaus bei valdžios [24]. Todėl didžiausias dėmesys juose skiriamas bendradarbiavimui ir pasitikėjimo valdžia didinimui tarp visų suinteresuotų pusių.
Gero valdymo principai gali būti taikomi įvairiais lygmenimis: globaliu, europiniu, nacionaliniu, regioniniu ar vietiniu lygmenimis.
Bėgant laiku ir tobulėjant ,,gerajai viešojo valdymo politikai“, reformavosi ir viešojo valdymo struktūrinės dalys – viešoji politika bei viešasis administravimas. Taip modernėjant valdymui, susiformavo ir nauji gero valdymo arba gero viešojo administravimo principai. Pasak A. Guogio, geras valdymas paprastai grindžiamas tokiais principais, kaip: skaidrumas, dalyvavimas, lygybė, jautrumas piliečių poreikiams, gebėjimai ir kompetencija, atskaitomybė, įstatymų viršenybė [25] .
Jungtinių Tautų (JT) plėtros programoje (1997) pateikiami tokie devyni gero valdymo kriterijai:
1. Dalyvavimas – sprendimų priėmimo procesuose kiekvienas pilietis turi turėti balsą, dalyvaujant tiesiog ar per atstovus.
2. Teisės viršenybė – kiekviena veikla turi būti paremta įstatymais, o teisinis reglamentavimas paremtas žmogaus teisėmis, yra teisingas ir nešališkas.
3. Skaidrumas – informacija laisva ir prieinama. Jos pateikiama pakankamai, tam, kad būtų galima stebėti ir suprasti institucijų veiklą.
4. Jautrus atsakas į klientų pageidavimus – siekiamybė padėti visoms suinteresuotosioms šalims, reaguoti į klientų poreikius.
5. Orientacija į sutarimą – įvairių interesų derinimas, bendradarbiavimas, siekiant gero valdymo bei geros politikos ar geriausių rezultatų.
6. Nešališkumas – kiekvienam asmuo yra lygus, jam sudaromos sąlygos pagerinti ar išlaikyti savo gerovę.
7. Efektyvumas ir veiksmingumas – siekis efektyviai ir geriausiai panaudoti turimus išteklius tam, kad būtų pasiekti poreikius tenkinantys rezultatai.
8. Atskaitomybė - atspindi veiklos rezultatus, finansinę būklę. Kiekviena organizacija, ar asmenys, priimantys sprendimus vyriausybėje, privačiose ir nevyriausybinėse organizacijose, yra atskaitingi visuomenei ir suinteresuotoms šalims.
9. Strateginė vizija – ilgalaikis tikslas, orientyras. Organizacijos veiklos ateities paveikslas, numatantis hipotetinę situaciją. Visuomenės bei lyderių įsivaizdavimas, koks turi būti geras valdymas [26].
20 Tačiau Europos Taryba išskiria ir pateikia naujesnius bei platesnius, 12 gero valdymo principų:
1. Sąžiningi rinkimai, atstovavimas ir dalyvavimas – vietos rinkimai turėtų būti vykdomi be jokios apgaulės, vykti laisvai ir sąžiningai, atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir nacionalinius teisės aktus. Piliečiai yra visuomeninės veiklos centras, todėl jų dalyvavimas ir įsitraukimas yra labai svarbus. Piliečių dalyvavimas valdyme ir sprendimų priėmimo procesuose turėtų būti aiškiai apibrėžtas. Visi vyrai ir moterys gali turėti balsą priimant sprendimus, tiesiogiai arba per teisėtų tarpines įstaigas, kurios atstovauja jų interesams. Toks dalyvavimas pagrįstas saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvėmis. Visi balsai, įskaitant tuos, kurie yra mažiau privilegijuoti ir labiausiai pažeidžiami, turi būti išgirsti, į juos atsižvelgiama priimant sprendimus. Sprendimai priimami sąžiningai, tarpininkaujant tarp įvairių teisėtų interesų bei siekiant bendro sutarimo dėl to, kas yra naudingiausia visai bendruomenei ir kaip tai gali būti pasiekta.
2. Reagavimas (tikslai, taisyklės, struktūros, ir procedūros derinamos su teisėtais piliečių lūkesčiais ir poreikiais). Viešosios paslaugos yra reprezentuojamos, o prašymai ar skundai atsakomi per priimtiną laikotarpį.
3. Veiksmingumas ir efektyvumas (rezultatai atitinka sutartus tikslus). Geriausias įmanomas turimų išteklių panaudojimas. Veiklos valdymo sistemos, leidžia įvertinti ir padidinti veiksmingumą ir paslaugų efektyvumą. Auditai atliekami reguliariai, siekiant įvertinti ir pagerinti darbo našumą. 4. Atvirumas ir skaidrumas (sprendimai priimami ir vykdomi pagal taisykles bei reglamentus). Visuomenei sudaroma galimybė susipažinti su visa informacija (pradedant viešųjų įstaigų veikla, baigiant viešaisiais pirkimais ir t.t.) Informacijos apie sprendimus, priimtus politikoje, rezultatai turi būti prieinami visuomenei tokių būdu, kad būtų galima juos efektyviai sekti ir prisidėti prie vietos institucijų darbo.
5. Įstatymo viršenybė. Vietos valdžios institucijos laikosi teisės aktų ir teismų sprendimų. Taisyklės ir nuostatai yra priimami laikantis įstatymo numatytų procedūrų ir vykdomi nešališkai.
6. Etiškas elgesys. Visuomenės gerovė aukščiau negu individualūs interesai. Užtikrinamos veiksmingos priemonės kovai prieš visas korupcijos formas. Laiku sprendžiami interesų konfliktai. 7. Kompetencija ir gebėjimai. Valstybės tarnautojai yra motyvuoti nuolat tobulinti savo veiklą. Valdančiųjų asmenų profesinius įgūdžiai nuolat palaikomi, stiprinami ir tobulinami, siekiant pagerinti tiek savo asmeninius rezultatus bei produktyvumą, tiek daryti poveikį kitoms suinteresuotoms grupėms. Praktiniai metodai ir procedūros yra sukurtos ir naudojamos siekiant transformuoti įgūdžius į pajėgumus ir galią bei pasiekti geresnių rezultatų.
8. Inovacijos ir atvirumas pokyčiams. Ieškoma naujų ir efektyvių problemų sprendimų būdų, atsižvelgiant ir taikant šiuolaikinius paslaugų teikimo metodus. Pasirengimas išbandyti, kurti ir
21 diegti naujas programas, eksperimentuoti bei mokytis iš kitų patirties. Kuriamas pokyčiams palankus klimatas, siekiant geresnių rezultatų.
9. Tvarumas ir ilgalaikė orientacija. Dabartine politika atsižvelgiama į ateities kartų poreikius. Sprendimais siekiama išspręsti visus trūkumus, o ne perkelti struktūrines, finansines, ekonomines, socialines bei aplinkos problemas ateities kartoms. Vyrauja ilgalaikis požiūris į vietos bendruomenės tvarumo palaikymą, vystymąsi ir ateities poreikius.
10. Patikimas finansų valdymas. Mokesčiai neviršija teikiamų paslaugų sąnaudomis, o ne sumažinti paklausą pernelyg, ypač svarbių viešųjų paslaugų teikimo atveju. Atidumas finansų valdyme, įskaitant sutarčių sudarymą, paskolų išdavimą, išteklių, pajamų ir rezervų įvertinimą bei panaudojimą ir t.t. Daugiamečio biudžeto planai rengiami, konsultuojantis su visuomene. Finansinė rizika yra tinkamai įvertinta ir valdoma. Vietos valdžia dalyvauja susitarimuose ir laikosi solidarumo principo su kitomis savivaldybėmis.
11. Žmogaus teisės, kultūrinė įvairovė ir socialinė sanglauda. Kovojama su diskriminacija, žmogaus teisės gerbiamos, saugomos ir įgyvendinamos, per vietos valdžios institucijų įtaką. Kultūrų įvairovė yra traktuojama kaip turtas, visi traktuojami kaip bendruomenės dalis ir negali būti atstumti. Skatinama socialinė sanglauda ir integracija į nepalankias vietoves. Užtikrinama ir suteikiama prieiga prie pagrindinių paslaugų, ypač labiausiai socialiai remtiniems gyventojų sluoksniams.
12. Atskaitomybė. Visų, individualių ar kolektyvinių sprendimų priėmėjai prisiima atsakomybę už savo sprendimus. Sprendimai pagrįsti, apie juos turi būti pranešama ir paaiškinama. Jiems taikomos sankcijos. Užtikrinamos ir galioja veiksmingos teisinės priemonės netinkamiems vietos valdžios institucijų veiksmams, kurie pažeidžia pilietines teises ir blogam valdymui kontroliuoti [27].
Europos Taryba yra svarbi organizacija, sprendžianti visumines valdymo problemas, padedanti valstybėms plėtoti pagrįstą sveikatos priežiūros valdymą, besiremiantį žmogaus teisių, skaidrumo, atskaitomybės ir dalyvavimo principais. Gero valdymo principų įgyvendinimo sveikatos priežiūroje Ekspertų komitetas 2007 m. rugsėjo mėn. pradėjo veiklą į pacientus orientuotos priežiūros standartams nustatyti ir taikyti bei užtikrinti paslaugų kokybę ir prieinamumą [27].
Jungtinių Tautų plėtros kriterijuose taip pat numatyti gero valdymo principai. Kai kurie autoriai šiuos devynis plėtros kriterijus suskirstė į penkis gero valdymo principų lygmenis:
1. Krypties - tikslo turėjimas.
2. Atskaitomybė ir rezultatams skirta veikla. 3. Balso teisė.
22 Geras valdymas yra svarbus, didinat sveikatos priežiūros paslaugų teikimo našumą. Čia svarbūs tokie aspektai kaip: egzistuojantys standartai, kuriais remiasi įstaiga, informacijos apie veiklą sklaida, skatinimas už gerą darbą bei atskaitomybė. Kuo efektyviau šie elementai veikia įstaigoje, tuo efektyvesnė ir pati įstaigos veikla. Taip pat, geras valdymas gali sumažinti korupciją, kuri yra prasto valdymo pasekmė, kadangi tai tiesiogiai lemia veiklos rezultatus sveikatos apsaugos sektoriuje [28].
Nors manoma, kad ekonominė ir socialinė gerovė šalyse užtikrina efektyvų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tačiau ne visada to pakanka ir reikia. Dažniausiai sėkmę sveikatos priežiūros sistemoje užtikrina geras valdymas.
Sveikata yra vienas pagrindinių asmens prioritetų ir socialinių tikslų. Kiekvienas žmogus turi teisę į sveikatą. Šiam poreikiui patenkinti yra kuriama ir vykdoma sveikatos politika. Sveikatos politika – tai sveikatos sistemos valdymo, planavimo, organizavimo ir politikos įgyvendinimo sritis, kurios tikslas - visuomenės sveikatos, aukštos paslaugų kokybės bei racionalaus išteklių panaudojimo užtikrinimas [29].
Sveikatos politika sudaryta iš formavimo ir įgyvendinimo mechanizmų, kur įgyvendinimas susideda iš sveikatos sistemos valdymo, kontrolės, organizavimo, planavimo ir vertinimo.
Visuotinė prieiga ir galimybė matyti viešojo administravimo bei sveikatos priežiūros sektoriaus informacinius išteklius, pasitarnauja vykdomos politikos bei priimamų sprendimų skaidrumo bei efektyvumo užtikrinimui [1].
Sveikatos politika ir jos valdymą įtakojantys veiksniai gali būti skirstomi į:
• Susijusius su sveikatos priežiūros organizacija ir jų aplinka: finansavimas, paslaugų vertinimas, medicinos technologijos ir inovacijos, demografinė ir epidemiologinė situacija, medicinos technologijų plėtra, vertinimas ir rezultatai, kvalifikacijos tobulinimas, aplinkos faktoriai ir pokyčių įtaka organizacijų veiklai.
• Susijusius su sveikatos priežiūros darbuotojais: vadovo vaidmuo, kintantis sveikatos priežiūros specialistų vaidmuo ir veikla, sveikatos politikos moksliniai tyrimai, informacijos valdymas ir naujos viešosios vadybos sveikatos priežiūroje problemos [29].
Sveikatos politika – tai sveikatos sistemos valdymo, planavimo, organizavimo ir politikos įgyvendinimo sritis [30].
PSO pateikiami sveikatos politikos formavimo principai apima:
• Teisumą – vienas iš pagrindinių sveikatos politikos principų, apsprendžiantis lygių galimybių kiekvienam asmeniui sudarymą, siekiant maksimalaus sveikatos potencialo. T.y. – Kiekvienas žmogus turi teisę į sveikatą, į savo sveikatos būklės gerinimą.
23 • Prieinamumą – tai valstybės nustatytos ir pripažintos sveikatos priežiūros sąlygos, priimtinos tiek asmeniui, tiek visuomenei. Sveikatos priežiūros paslaugos turi būti prieinamos ir suteiktos kokybiškai kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo finansinės, socialinės padėties.
• Priimtinumą – susijęs su sveikatos priežiūros sąlygų priimtinumu, paslaugų ir medicinos mokslo principų ir etikos reikalavimų atitiktimi.
• Tinkamumą –susijęs su sveikatos priežiūros sąlygų tinkamumu, paslaugų ir aptarnavimo kokybe bei efektyvumu.
• Solidarumą. Kryžminis subsidiarumas, t.y. – sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nepriklausomai nuo asmens sumokėtos įmokos dydžio. Šis principas apsprendžia sveikatos draudimo įmokų teikimo aspektą, t.y. – sveikas moka už ligonį, dirbantis už nedirbantį, o jaunas moka už seną. Taigi ši tvarka turi būti solidariai teisinga, kadangi visi asmenys turi riziką ligai ar susirgimui. • Lygybę – neskaitant įvairių rasinių, socialinių ir tautinių skirtumų, sveikatos priežiūra yra prieinama kiekvienam asmeniui, tolygiai.
• Visapusiškumą – kiekvienam asmeniui turi būti suteikta visapusiška sveikatos priežiūros ir visas paslaugų spektras, įskaitant tiek pirminį, antrinį ir tretinį lygį ( profilaktiką, diagnostiką ir gydymą, reabilitacija ir slaugą ir t.t. ).
• Laisvą pasirinkimą – kiekvienas asmuo laisvai renkasi jam priimtiniausią gydymo įstaigą, gydymo būdą ar sveikatos priežiūros specialistą.
• Tęstinumą – apsprendžia sveikatos priežiūros įstaigų veiklos priežiūrą ir koordinavimą.
• Saugumą – sveikatos priežiūros darbuotojų ir pacientų saugios aplinkos ir sveikatos priežiūros užtikrinimas (nepageidaujamų įvykių registravimo sistemos diegimas, stebėsenos ir prevencijos sistema) ir besiformuojantis naujoviškas specialistų požiūris į nepageidaujamus įvykius bei jų valdymą [30].
Sveikatos priežiūros politikos reformų tikslai ir uždaviniai yra formuojami remiantis ir atsižvelgiant į tokius dokumentus, kaip: Lietuvos sveikatos programa, Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, PSO Europos regiono „Sveikata–21 a.“ dokumentas, PSO strategija „Sveikata 2020“ bei Europos Sąjungos Visuomenės sveikatos programa, suformuotas nuostatas. Taip pat egzistuoja ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtinti Lietuvos sveikatos sistemos plėtros 2011–2020 m. metmenys. Taigi šie pagrindiniai sveikatos politikos teisės aktai bei jų nuostatos išryškina šių dienų Lietuvos sveikatos politikos vertybes ir iššūkius.
Išskiriami pagrindiniai sveikatos priežiūros sistemos įstaigų tikslai: 1) organizacijos konkurencingumo stiprinimas;
2) rinkos plėtra ir segmentavimas; 3) efektyvus išteklių naudojimas;
24 4) sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimas ir asortimento plėtimas [30].
Taigi, vienas iš pagrindinių šiuolaikinių sveikatos priežiūros įstaigų tikslų – efektyvių ir saugių teikiamų paslaugų užtikrinimas, todėl institucijas, vykdančios šias funkcijas, turi inicijuoti kokybinius pokyčius. Tokiems pokyčiams įpareigoja ir mūsų valstybės narystė ES bei vyraujanti konkurencija tarp sveikatos priežiūros įstaigų. Atsižvelgiant į didėjantį visuomenės informuotumą, taikant tobulėjančias medicinos technologijas, siekiama teikti saugias, prieinamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas [31].
Sveikatos priežiūros politinis-ekonominis kontekstas taip pat vaidina svarbų vaidmenį, nustatant ar pateiktos idėjos ir analizės turi įgyvendinimo galimybę.
Vienas iš Lietuvos sveikatos programos iki 2020 m. uždavinių ir krypčių, yra dalyvavimo ir bendradarbiavimo tobulinimas. Numatyta siekti, kad Lietuvos gyventojų sveikata taptų visų šalies sektorių prioritetas, dėl to siekiama glaudaus bendradarbiavimo su kitais šalies ūkio sektoriais bei skatinamas nevyriausybinių organizacijų ir piliečių įsitraukimas į sveikatos priežiūros procesus [29].
Piliečių įsitraukimą ir dalyvavimą sveikatos priežiūros sektoriuje galima pagerinti:
• Skatinant visapusišką įvairių dalyvių įsitraukimą, ypatingą dėmesį skiriant neorganizuotiems pacientams, siekti, kad jie dalyvautų reformose bei spręstų kultūrinius iššūkius.
• Naudojant Europos pacientų forumo rekomendacijas įtraukti piliečius sistemiškai į sveikatos priežiūros sektorių, atsižvelgiant į lyties aspektus (su lytimi susijusios sveikatos problemos, moterų-vyrų gyvenimo trukmės skirtumai).
• Diegiant mechanizmus, skirtus pacientų ir privataus sektoriaus organizacijoms bei NVO pasiekti. • Didinant finansavimą pilietinių visuomenės asociacijų sveikatos priežiūros sistemoje veiklai. • Teikiant prioritetą žiniasklaidos informuotumo bei sveikatos priežiūros problemų žinomumui tarp žiniasklaidos [19].
Lietuvos strateginės politikos dokumente ,,Lietuva 2030“ numatyta gerinti vietinių ir nevyriausybinių institucijų veiklos efektyvumą, socialinėms ir visuomenės sveikatos problemoms spręsti. Tam pasiekti reikalingas didesnis informuotumas ir gyvenimo būdo pokyčių paskata. Tačiau siekiant šių pokyčių svarbiausiais yra piliečių įsitraukimas, sprendžiant ne tik sveikesnio gyvenimo būdo, bet ir korupcijos aspektus [9].
Valdymas apibrėžiamas kaip procesas, kuriuo yra įgyvendinami sprendimai. Netinkamas valdymas, susijęs su korupcija, vis dažniau lemia prastus sveikatos rezultatus besivystančiose šalyse. Korupcija sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje tampa rimta kliūtimi, trukdanti valstybei pasiekti gerų sveikatos rezultatų. Korupcijos indeksas matuojamas dešimties balų sistemoje. 2008 m. tyrimas rodo, kad iš 180 apklaustųjų tautų, trys ketvirtadaliai surinko žemesnį balą, negu penki, kas rodo rimtą korupcijos paplitimą tose šalyse. Indijoje, korupcijos indeksas siekia vos 3-4 balus, o
25 sveikatos sektorius, antroje vietoj, pagal korupcijos paplitimą, o Karnatakos valstijoje kyšiai sveikatos priežiūroje, sudaro didžiausią dalį. Daugiau negu 150000 namų šeimininkių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, teigia, kad duoda kyšius, tam, kad užsitikrintų sveikatos priežiūrą [32].
Taigi blogas, netinkamas valdymas ir gero valdymo principų nesilaikymas gali lemti prastos kokybės priežiūrą pacientams. Visi sveikatos priežiūros specialistai vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant veiksmingą valdymą. Tinkama organizacijos kultūra taip pat gali prisidėti prie gero sveikatos priežiūros įstaigos valdymo. Šiuo aspektu, slaugos lyderiai gali prisidėti ir turėti įtakos veiksmingam valdymui, kurdami pasitikėjimą ir pagarbą įstaigoje bei kovodami su netinkamo elgesio ir situacijų apraiškomis, dėl kurių prastėja sveikatos priežiūros paslaugų kokybė [33].
Sveikatos sistemos plėtros 2011-2020 metmenyse įvardintas siekis sukurti sveikatos sistemą tokią, kurioje būtų skatinamas sveikatos ugdymas, stiprinimas ir ligų prevencija, kurioje sveikatos priežiūros paslaugų rinkos plėtra vyktų sąžiningomis konkurencijos sąlygomis, o tai skatintų sveikatos sistemos dalyvius veikti skaidriai, vadovautis šiuolaikiniais etikos, ekonomikos ir mokslo įrodymais pagrįstais medicinos bei vadybos principais. Taip pat, kad būtų užtikrinama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, prieinamumas, sauga, ištekliai būtų naudojami racionaliai ir efektyviai [34].
Minėtame dokumente išskirta trylika Lietuvos valstybės sveikatos sistemos politiką formuojančių principų, grindžiamų PSO nuostatomis:
1) teisumas; 2) solidarumas; 3) prieinamumas; 4) priimtinumas; 5) lygybė; 6) visapusiškumas; 7) laisvas pasirinkimas. Šie principai ir jų apibrėžimai identiški PSO principams, tačiau 2011-2020 metmenyse pateikiami dar šeši, išsiskiriantys principai, tai:
8)sąžininga konkurencija – sveikatos sistemos paslaugos turi veikti sąžiningomis rinkos
konkurencijos sąlygomis;
9)sveikatos politikos tęstinumas ir nuoseklumas – nepaisant to, jog politinės partijos ir valdžia
nuolatos kinta, sveikatos priežiūros sistemoje turi būti užtikrinamas veiklos ir politikos tęstinumas;
10)pagrįstumas – visi sveikatos sektoriaus sprendimai turi būti pagrįsti ir priimti, remiantis gerąja
klinikinių ir vadybinių sprendimų patirtimi bei vadovaujantis mokslo įrodymais.
11)lygiateisiškumas – visi sveikatos sistemoje dalyvaujantys asmenys (tiek paslaugų tiekėjai, tiek
gavėjai) yra lygiateisiai partneriai.
12)skaidrumas – informacijos sklaida bei jos pakankamumo užtikrinimas. T.y. – informacija pacientams ir visuomenei apie privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį bei papildomo sveikatos draudimo ir mokamų sveikatos priežiūros paslaugų gavimo galimybes;
26 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pateikiamose organizacinėse metodinėse rekomendacijose sveikatos priežiūros įstaigų vadovams (2014 m.), galima įžvelgti tam tikrų gero valdymo principų, kaip vienų iš sveikatos priežiūros įstaigų valdymo komponentų, apraiškas:
1. Efektyvumas: sveikatos priežiūros įstaigų valdymas turi būti orientuotas į iškeliamus tikslus, vykdyti veiklą efektyviai, tam, kad būtų pasiekti užsibrėžti rezultatai. Valdant organizaciją svarbus ne tik aplinkos vertinimas, bet procesų nepertraukiamumo, efektyvumo, našumo, produktyvumo užtikrinimas. Veiklos efektyvumas turi atsispindėti visame valdymo procese. O norint pasiekti gydymo efektyvumo bei paslaugų kokybės, sveikatos priežiūros įstaigose būtina diegti kokybės vadybos sistemą, kuri apima ligoninės procesų, struktūrų, išteklių ir veiklos integravimą ir užtikrina kokybės politiką bei tikslus, tenkinant pacientų poreikius. Taupiai ir racionaliai valdomi finansiniai ištekliai, taip pat prisideda prie įstaigos efektyvumo bei paslaugų vystymosi.
2. Skaidrumas, atskaitomybė, įstatymų viršenybė: įstaigos veikla skaidri, laiku pateikiamos ataskaitos, laikomasi teisės aktų, įsakymų, normų. Siekiant sumažinti korupciją ir užtikrinti įstaigos veiklos viešumą, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai turi užtikrinti darbuotojų bendradarbiavimą ir visos reikiamos informacijos pateikimą darbo vietose bei rūpintis, kad informacija apie įstaigos veiklą būtų prieinama plačiajai visuomenei bei pacientams. Taip pat atsižvelgti į teisėtus pacientų poreikius, į juos atsakyti bei ginti jų teises. Taip pat vadovai turi prisiimti atsakomybę ir už teisinių normų laikymąsi, t. y. - atsakomybę už gydymą ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą; atsakomybę už turto naudojimą ir disponavimą juo bei atsakomybę už moralinių ir etikos normų laikymąsi.
3. Dalyvavimas: sveikatos priežiūros įstaigų vadovai turi užtikrinti visų šalių bendradarbiavimą, t.y. – bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros įstaigos steigėju, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis bei nevyriausybinėmis pacientų organizacijomis, taip skatinant pacientų įsitraukimą ir dalyvavimą valdymo procesuose.
4. Kompetencija: sveikatos priežiūros įstaigos vadovams privalu nuolat tobulinti įgūdžius, siekiant užtikrinti aukštesnę profesionalų kvalifikaciją ir patirtį, vystyti mokslinę veiklą, siekti profesionalų atsakomybės, užtikrinti teikiamų paslaugų saugumą, nepamirštant skirti dėmesio ir asmeniniam tobulinimuisi, kadangi pati pažangiausia organizacija yra besimokanti organizacija. Taip pat siekti ugdyti komandinį darbą įstaigoje, būtiną vieningai sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų veiklai, pagrįstai kolegialiais sprendimais bei racionaliu išteklių panaudojimu ir bendra atsakomybe.
5. Atvirumas pokyčiams: sveikatos priežiūros įstaiga turi būti atvira naujovėms, nuolatos tobulinama organizacijos veikla. Sveikatos priežiūros įstaigos vadovas turi mokytis sisteminio
27 novatoriškumo, turi mokėti kurti ir diegti inovacijas, vystyti savo stipriąsias puses ir savo žinias bei gebėjimus panaudojant naujoms galimybėms kurti. Sveikatos priežiūros valdymas turėtų būti orientuotas į sisteminius pokyčius, t.y. – keistis kartu su sistema arba inicijuoti sveikatos priežiūros sistemos pokyčius, vertinant tai, kas jau įvyko (patirtys), kas vyksta dabar ir kokios ateities tendencijos vyraus tiek pačiose sveikatos priežiūros įstaigose, tiek sveikatos priežiūros sistemoje (pokyčiai). Jie turi būti koncentruoti dabartyje ir orientuoti į ateitį [21].
Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos strateginiame 2015-2017 m. veiklos plane (patvirtintame Sveikatos apsaugos ministro), sveikatos sistemos valdymo programoje, numatyti uždaviniai taip pat atspindi kai kuriuos gero valdymo principus:
1) skaidrumas, atskaitomybė, nešališkumas ir teisės viršenybė – siekiant užtikrinti viešą ir skaidrų sprendimų priėmimą, numatoma atlikti teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą. Taip pat siekiama įgyvendinti Šakinės korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje 2014-2016 m. programos įgyvendinimo priemonių plano priemones, susijusias su pacientų informavimo apie atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų elgesio, susidūrus su korupcine veikla, taisyklių laikymusi. Programoje nurodoma, jog bus kontroliuojamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų viešųjų ir privačių interesų deklaravimo vykdymas, deklaracijų analizė bei vykdomas kasmetinis Ministerijai pavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų atitikties švarių rankų kriterijams patikrinimas. Taip pat siekiama plėtoti visuomenės informavimą, užtikrinti Ministerijos ryšių su visuomene įgyvendinimą bei sveikatos politikos viešumą bei formuoti ir palaikyti Ministerijos įvaizdį visuomenėje, užtikrinant efektyvesnį informacijos srautų valdymą Ministerijoje ir jai pavaldžiose sveikatos priežiūros įstaigose bei skatinant gyventojus sveikai gyventi ir naudotis prevencinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis. Taip pat, atsižvelgiant į teisės viršenybės aspektus, bus siekiama per kuo trumpesnius terminus minimaliomis sąnaudomis išnagrinėti visus gaunamus pareiškimus dėl pacientų teisių pažeidimų ir padarytos žalos atlyginimo bei spręsti ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu.
2) dalyvavimas - siekiant skatinti nevyriausybines organizacijas aktyviai dalyvauti formuojant bei įgyvendinant sveikatos politiką, gerinant visuomenės informuotumą, skleidžiant informaciją apie sveiką gyvenseną ir kitas su sveikatinimu susijusias sritis, bus įgyvendinama Nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatos stiprinimo veikloje, skatinimo programa.
3) efektyvumas, veiksmingumas ir inovatyvumas – siekiant pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų efektyvumą, kokybiškumą ir paslaugų prieinamumą, tinkamai planuojant ir naudojat investicines lėšas sveikatos priežiūros įstaigos bus aprūpinamos atnaujinta medicinos įranga, bus renovuojami pastatai bei diegiama elektroninė sveikatos sistema, kuri leis pacientams anksčiau diagnozuoti ligas bei suteikti efektyvesnį gydymą. Taip pat bus diegiami ir plėtojami inovatyvūs ir
28 efektyvūs asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo infrastruktūros modeliai ir sprendimai, padedantys įgyvendinti veiksmingas, į sveikatą žalojančių veiksnių prevenciją, ligų profilaktiką, ankstyvą diagnostiką, ligų kontrolę bei sveikatinimo paslaugas orientuotas priemones, kurios sudarys galimybes socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms gauti kokybiškas ir prieinamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas.
4) kompetencija – siekiama tobulinti sveikatos priežiūros ir informacijos specialistų profesinę kompetenciją, dėmesį skiriant ir Ministerijos darbuotojų administracinių gebėjimų stiprinimui jų kvalifikacijos mokymo kursuose ar seminaruose tobulinimui [35].
Taigi, vadovaujantis aukščiau aptartais dokumentais, darome prielaidą, kad geram sveikatos priežiūros paslaugų valdymui svarbiausi šie principai: dalyvavimas, skaidrumas, atskaitomybė, nešališkumas/teisingumas, efektyvumas bei jautrus atsakas į klientų pageidavimus.
Čarlzas Darvinas pastebėjo, kad sudėtingoje aplinkoje, kur išteklių yra mažai, net mažą pranašumą prieš kitus turintis organizmas, per tam tikrą įgyja didelį pranašumą ir sustiprėja. Taigi, principais pagrįstas valdymas gali atvesti sveikatos priežiūros organizaciją link sėkmės. Tačiau sveikatos priežiūros įstaigų vadovai turėtų gebėti įkūnyti ir išreikšti organizacijos vertybes ir etosą bei gebėti rasti išeitį įvairiose situacijose. Be abejo, atvirumo, sąžiningumo, atskaitomybės principus sunku patobulinti, tačiau sveikatos priežiūros įstaigos, ypatingai ligoninės turi turėti stiprias klinikines ir valdymo struktūras, vadovaujamas iš viršaus, tačiau su universalia ir skaidria pasiekiamumo, stebėjimo ir ataskaitų sistema, kuri suteikia visapusišką vaizdą apie klinikinę veiklą ir veiklos rezultatus tam, kad bet kokia neigiama tendencija galėtų būti greitai ištaisyta [19].
Žvelgiant į skaidrumo principo svarbą sveikatos priežiūroje, skaidrios informacijos tiekėjai-gavėjai bei suinteresuotos šalys apima platų spektrą asmenų, įskaitant pacientus, vartotojus, darbdavius, pirkėjus, teikėjus, politikos formuotojus. JAV sveikatos priežiūros nuomonės lyderiai Sandraugos fondo apklausoje, padarė išvadą, kad skaidrumas yra esminė kryptis, siekiant aukštesnio sveikatos priežiūros lygio JAV. Jie taip pat pažymi ir teigiamą skaidrumo naudą:
• Gerėjantis informacijos prieinamumas, padedantis vartotojams priimti protingus pasirinkimus, susijusius su sveikatos priežiūra.
• Didėjantis pasitikėjimas paciento-gydytojo santykiuose bei pasitikėjimas sveikatos priežiūros sistemomis.
• Gerėjanti kokybė, saugumas ir efektyvumas visoje sveikatos priežiūros sistemoje, dėl konkurencijos ir klinikinių gairių prieinamumo [36].
Svarbiausias veiklos skaidrumo pagrindas yra įrodymai ir procesai, naudojami kurti rezultatus atspindinčias priemones.
Išskiriamos veiklos skaidrumo savybės, kuomet priemonė kiekvienai veiklai turi būti: 1) patikima, galiojanti ir paremta rimtais moksliniais įrodymais,
29 2) aiškiai apibrėžta,
3) remiasi tiksliais ir naujais duomenimis, 4) pritaikyta įvairiems atvejams,
5) prognozuoja bendrus kokybės rezultatus,
6) parinkta, pagal suinteresuotųjų šalių sutarimą ir bendrą kokybės rezultatų prognozę, 7) atspindinti sveikatos priežiūros procesus, kuomet gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros
specialistai gali daryti įtaką arba poveikį,
8) įrengtos taip, kad nesukeltų jokių arba sukeltų minimalias žalingas pasekmes, 9) kuo mažesnė administracinė apkrova,
10) klinikinių būklių prioritetas, didžiausiam poveikiui pasiekti,
11) turi būti lengvai suprantama ir panaudojama pacientams, vartotojams ir kitoms reikmėms, 12) turi būti sukurta, atrinkta ir įgyvendinta, vadovaujantis skaidrumo principu [36].
Tačiau diegiant gero valdymo principus sveikatos priežiūros įstaigose susiduriama su įvairiomis problemomis. Juolab, kad stokojama universalaus ir visoms šalims tinkančio gero valdymo sveikatos priežiūroje modelio, todėl kiekviena valstybė jį modeliuoja pagal savo poreikius, susiklosčiusią istorinę - kultūrinę situaciją ar ekonominę padėtį.
Galima išskirti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria sveikatos sistema: 1. Sveikatos politikos ir jos įgyvendinimo nepakankamas nuoseklumas.
2. Sveikatos priežiūros organizavimo sistemos nepakankamas efektyvumas. 3. Gyventojų atsakomybės už savo sveikatą nepakankamumas.
4. Sveikatos sistemos reglamentavimo principų ir metodų nepakankamumas [34].
Gero valdymo kokybės ir gero valdymo principų laikymosi stoka, ypač besivystančiose šalyse, sukelia nūdienos ekonomines ir socialines problemas. O blogas valdymas interpretuojamas kaip neteisingas socialinių ir ekonominių išteklių valdymo būdas šalies plėtojimui ir vystymuisi. Toks blogas valdymas gali atsirasti, veikiant netinkamam politiniam režimui, vyraujant žemoms vyriausybės valdymo kompetencijoms arba netinkamas valdžios panaudojimui valdant šalį. Todėl Pasaulio Banko iškelta sąlyga, kad besivystančioms ir trečiosioms šalims, norinčioms skolintis iš Pasaulio banko, būtina reformuoti valdymą, remiantis Pasaulio banko gero valdymo principais [26].
Kaip iliustracija, pateikiama šalių gero valdymo patirtis. Pavyzdžiui, Kanados, Naujosios Škotijos provincija susidūrė su gero valdymo stokos iššūkiais, kadangi šioje provincijoje vyriausybė tiesiogiai dalyvauja sveikatos priežiūros valdyme ir paslaugų teikime. Naujosios Škotijos sveikatos departamentas priklauso valdžiai, o kartu ir visas išteklių bei finansų skirstymas. Tokia tvarka nepriimtina vietos gyventojams, dėl to kyla nepasitenkinimas sveikatos priežiūros kokybe ir paslaugomis, ypatingai jų kaina. Taigi iškyla priimtinesnio valdymo modelio poreikis, kuris leistų
