Rasa Žutautienė PACIENTŲ POREIKIŲ TENKINIMO VERTINIMAS KAUNO RAJONO LIGONINĖSE Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba) Mokslinis vadovas

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Sveikatos vadybos katedra

Rasa Žutautienė

PACIENTŲ POREIKIŲ TENKINIMO VERTINIMAS KAUNO

RAJONO LIGONINĖSE

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas

doc. dr. Vytenis Kalibatas

2011-05-01

SANTRAUKA

PACIENTŲ POREIKIŲ TENKINIMO VERTINIMAS KAUNO RAJONO

LIGONINĖSE Rasa Žutautienė

Mokslinis vadovas doc.dr.Vytenis Kalibatas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra.- Kaunas, 2011.-72 p.

Darbo tikslas. Įvertinti pacientų poreikių tenkinimą Kauno regiono ligoninėse, kurioms po įvykdytos reformos suteiktas rajono (miesto) ligoninės statusas.

Uždaviniai. 1.Įvertinti stacionare besigydančių pacientų nuomonę apie jų poreikių tenkinimą; 2. Nustatyti pagrindines pacientų poreikių tenkinimo problemas; 3. Palyginti apklausos rezultatus tarp skirtingų Kauno regiono ligoninių pacientų.

Tyrimo metodika. Siekiant įvertinti pacientų poreikių tenkinimą atlikta tą dieną besigydančių pacientų vienmomentinė anoniminė anketinė apklausa (n=381 t.y., atsako dažnis- 64,36 proc.) Kauno regiono ligoninėse ( Kaišiadorių, Kėdainių, Raseinių ir Prienų). Naudoti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; anketinė pacientų apklausa, statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SPSS 17.0 for Windows.

Rezultatai. 38,8 proc. tyrime dalyvavusių pacientų, vertinusių jų poreikių tenkinimą, toje ligoninėje gydėsi jau kelis kartus, daugiau kaip pusė pacientų į ligoninę buvo paguldyti skubos tvarka (56,4 proc.). Dauguma pacientų (81,8 proc.) mano, kad gydymas jiems suteiktas laiku; didesnė dalis (60,6 proc.) pacientų ligonių priėmimo skyriuje iki medicinos darbuotojo apžiūrėjimo sugaišo iki pusės valandos. 72,3 proc. pacientų teigė, kad laikas, sugaištas priėmime, yra tinkamas. Konkrečiu laiku paskirtų procedūrų pacientams netenka laukti (64,1 proc.). Informaciją apie ligoninės (skyriaus) vidaus tvarką dažniausiai suteikia slaugytojos (73,0 proc.). Beveik absoliuti dauguma (93,5.) pacientų buvo patenkinti savo palata, daugiau kaip pusė (59,4 proc.) pacientų buvo linkę manyti, kad patalynė yra keičiama pakankamai dažnai. Tyrimo rezultatai rodo, kad priėmimo skyriuje ilgiau laukę pacientai statistiškai reikšmingai buvo linkę prasčiau vertinti ramybę nakties metu, gydytojų ir slaugytojų darbą. Statistiškai reikšmingai Prienų ir Kaišiadorių ligoninių pacientai geriau vertino slaugytojų darbą, labiau norėtų dar kartą gydytis šiose ligoninėse (p<0.05), buvo labiau linkę manyti, kad padaugėjo ligoninėje teikiamų paslaugų (40,4 proc. p<0.01), reikia mažiau pirkti vaistų ir priemonių (39,4 proc.p<0.05) bei daugiau personalo rūpinasi ligoniais (41,4 proc. p<0.05) lyginant su Kėdainių ir Raseinių ligoninių pacientais.

Išvados: Tirtose keturioje Kauno rajono ligoninėse pacientai teigiamai įvertino jų poreikių tenkinimą. Vertindami tirtų ligoninių fizinę aplinką 49,7 proc. respondentų netenkino tualetų ir vonios kambarių švara, 58,0 proc.( p<0,01) respondentų, kurie gydosi ne pirmą statistiškai reikšmingai teigė, kad tenka pirkti vaistų ar medicinos priemonių lyginant su pirmą kartą besigydančiais pacientais. Statistiškai reikšmingai Prienų ir Kaišiadorių ligoninių pacientai geriau vertino slaugytojų darbą, labiau norėtų dar kartą gydytis šiose ligoninėse (p<0.05), buvo labiau linkę manyti, kad padaugėjo ligoninėje teikiamų paslaugų (40,4 proc. p<0.01), reikia mažiau pirkti vaistų ir priemonių (39,4 proc. p<0.05) bei daugiau personalo rūpinasi ligoniais (41,4 proc.p<0.05) lyginant su Kėdainių ir Raseinių ligoninių pacientais. Raktažodžiai: restruktūrizacija, pacientų poreikiai.

SUMMARY

ESTIMATION OF SATISFYING THE PATIENTS NEEDS IN KAUNAS REGION HOSPITALS

Rasa Žutautienė

Supervisor Vytenis Kalibatas, Assoc. prof., PhD.

Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas; 2011. 72 p.

Aim of the study. To evaluate the satisfaction of the patients needs in Kaunas region hospitals, which after reform have regional (city) hospital status.

Objectives. 1. To evaluate in-patients’ opinion about satisfying their needs; 2. To assess the main problems in satisfying patients needs; 3. To compare results of the survey among different Kaunas region hospitals.

Methods. Cross-sectional study was performed in Kaunas region (Kaišiadorys, Kėdainiai, Raseiniai, Prienai) hospitals, using anonymous questionnaire (n=381, response rate – 64,36%). Methods used: analysis of scientific literature; survey of patients; statistical analysis of data using SPSS 17.0 for Windows.

Results. 38,8% of patients, who participated in survey and evaluated the satisfaction of their needs, were treated in particular hospital not for the first time. More than a half (56,4%) of patients were hospitalized in case of emergency. Most of the patients (81,8%) think that treatment was provided on time; the bigger part of patients (60,6%) spent up to half an hour in the admission. 72,3% of patients stated that admission time was appropriate. Patients do not need to wait for appointed procedures (64,1%). Most often information on internal hospital (department) order was provided by nurses (73,0%). The majority of respondents (93,5%) were satisfied by their ward, more than a half (59,4%) thought bed-lining was changed often enough. Statistically significant results indicated that patients, who spent more time in the admission, were tended to value rest during nightime, as well as the performance of doctors and nurses worse. Statistically significantly patients of hospitals in Prienai and Kaišiadorys (in comparison with the hospitals in Kėdainiai and Raseiniai) assessed better the work of nurses and would prefer to be treated again in particular hospital if needed (p<0.05), were tended to think that more health care services are available (40,4%, p<0.01), less medicine and other medical goods need to be bought (39,4%, p<0.05), more medical personnel look after the patients (41,4%, p<0.05).

Conclusions. Patients of four Kaunas region hospitals under investigation positively evaluated the satisfaction of their needs. 49,7% of respondents were not satisfied with cleanliness of toilets and bathrooms. Statistically significantly (p<0,01) more respondents (58,0%), which were treated in hospital repeatedly, stated that they needed to buy medicine and other medical goods (in comparison with the patients, which were not treated in hospital previously). Statistically significantly better the patients of hospitals in Prienai and Kaišiadorys, comparing with the patients of the hospitals in Kėdainiai and Raseiniai, evaluated the performance of nurses, would like to be treated again in the same hospital (p<0.05), were tended to think that more health care services are available (40,4%, p<0.01), less medicine and other medical goods need to be bought (39,4%, p<0.05), more medical personnel look after the patients (41,4%, p<0.05).

TURINYS

SANTRUMPOS ... 5

ĮVADAS ... 6

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1. PACIENTŲ POREIKIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROJE ... 10

1.1.1 Žmogaus poreikių teorijos ... 10

1.1.2. Pacientų poreikių sveikatos priežiūroje tenkinimas ... 12

1.2. GYDYTOJŲ-PACIENTŲ SANTYKIŲ PROBLEMOS ... 18

1.2.1. Gydytojo- paciento santykių teoriniai modeliai ... 18

1.2.2. Tyrimai susiję su gydytojų- pacientų santykių problemomis ... 20

1.3. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĖS GERINIMAS ... 24

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 28

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 33

3.1. STACIONARE BESIGYDANČIŲ PACIENTŲ NUOMONĖ APIE JŲ POREIKIŲ TENKINIMĄ... 33

3.1.1. Aptarnavimo kokybės ligoninėje vertinimas ... 34

3.1.2. Higienos, maisto kokybės vertinimas ligoninėje ... 42

3.2. PAGRINDINĖS PACIENTŲ POREIKIŲ TENKINIMO PROBLEMOS ... 47

3.3. SKIRTINGŲ KAUNO REGIONO LIGONINIŲ PACIENTŲ APKLAUSOS REZULTATŲ PALYGINIMAS ... 56

3.3.1. Personalo darbo ligoninėje vertinimas ... 56

3.3.2. Bendras pacientų poreikių ligoninėse vertinimas ... 60

IŠVADOS ... 64

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 65

NAUDOTA LITERATŪRA ... 66

SANTRUMPOS

SP- sveikatos priežiūra

SPĮ- sveikatos priežiūros įstaiga CK- civilinis kodeksas

JK- Jungtinė Karalystė

PI - pasikliautinasis intervalas p- patikimumo lygmuo LR- Lietuvos Respublika

PSDF- privalomas sveikatos draudimo fondas

SSL tinklo ligoninės- sveikatą stiprinančių ligoninių tinklo ligoninės.( Kauno medicinos universiteto klinikos, Kauno klinikinė infekcinė ligoninė, Kauno III klinikinė ligoninė, Vilniaus universiteto ligoninė, Raudonasis Kryžius, Tauragės apskrities, Vilkaviškio, Kretingos, Prienų ir Palangos reabilitacijos ligoninės).

ĮVADAS

Lietuvos sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programoje numatyta, kad kokybiška sveikatos priežiūra yra tokia, kai tenkinami vartotojo, jo šeimos poreikiai bei pateisinami jų lūkesčiai [1].

Vienas pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjų tikslų - optimalus pacientų poreikių tenkinimas. Pacientų poreikių tenkinimo kokybe turėtų rūpintis visi sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, siekdami pritraukti kuo daugiau paslaugų vartotojų. Jeigu blogai tenkinami pacientų poreikiai, tai daugelis nepatenkintų pacientų stengsis daugiau nesinaudoti tos sveikatos priežiūros įstaigos paslaugomis, informuos apie blogai teikiamas paslaugas kitus potencialius pacientus [2,3]. Taigi sveikatos priežiūros prioritetas yra nuolatinis kokybės gerinimas.

Visose Europos Sąjungos šalyse įgyvendinamos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo strategijos. Pagrindinis dėmesys skiriamas paslaugų prieinamumui, tęstinumui, teisingumui, veiksmingumui, efektyvumui, taip pat pacientų saugai [4]. Tai įmanoma pasiekti tik aktyviai dalyvaujant pacientams visose sveikatos apsaugos sistemos grandyse ir gerinant paslaugų kokybę.

Lietuvoje kaip ir daugumoje Rytų bei Vidurio Europos šalių vyksta gana sparti sveikatos priežiūros sistemos reforma, visuomenės demokratizacija, kurios metu keičiasi gydytojo ir paciento santykiai, išryškėja sveikatos tiekėjo ir vartotojo bendri bei asmeniniai interesai, formuojasi nauji sveikatos profesionalų socialiniai tinklai ir socialiniai vaidmenys [5,6]. Vykstantys pokyčiai yra neišvengiami, nes visuomenė sensta, atsiranda naujos lėtinės neinfekcinės ligos.

Lietuvoje jau antrąjį dešimtmetį vykstanti sveikatos sistemos reforma tapo nemažu išbandymu ir sveikatos politikams, ir sveikatos profesionalams, taip pat ir pacientams. Pagrindinis sveikatos sistemos reformos tikslas – gerinti gyventojų sveikatą. Šį tikslą pasiekti galima didinant sveikatos sistemos efektyvumą, užtikrinant sveikatos paslaugų kokybę, tenkinant pacientų poreikius, teisingai paskirstant išteklius bei garantuojant sveikatos santykių teisumą ir lygybę [7]. Abipusiai geri gydytojo ir paciento santykiai yra sveikatos priežiūros sistemos reformos dalis, nes jų tarpusavio sąveika yra svarbus socialinis veiksnys, atliekant įvairias gydymo konsultacijas, gyventojų sveikatos stebėseną ir visuomenės sveikatos švietimą [5,6]. Geri gydytojo ir paciento santykiai veda prie geresnių darbo rezultatų, gydytojų teikiamą informaciją pacientas noriau priima, o tai savo ruožtu padeda gydymui.

Liublianos chartijoje, kurią 1996 m. pasirašė Europos šalių (tame tarpe ir Lietuvos) sveikatos apsaugos ministrai, nustatyta, kad SPS turi tenkinti gyventojų sveikatos poreikius, siejant juos su sveikatos būklės gerėjimu, turi garantuoti, kad gyventojų nuomonė ir pasirinkimas būtų lemiami sveikatos priežiūros planavimui ir teikimo būdo pasirinkimui.

Paciento nuomonė ne tik gali, bet ir privalo būti naudojama kaip priemonė medicinos įstaigos darbui vertinti. Pacientų lūkesčių tenkinimo įvertinimas leidžia SPĮ vadovams, gydytojams nustatyti, kaip jų teikiamos paslaugos tenkina pacientų poreikius, leidžia išsiaiškinti aspektus, kuriais pacientai labiausiai nepatenkinti, tobulinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę [8].

Maslow poreikių hierarchijos teorija teigia, kad negali būti tenkinami aukštesnio lygio poreikiai, jei nepatenkinti patys žemiausi- fiziologiniai poreikiai ( alkis, troškulys, miegas). Kiekvieno žmogaus noras nepatirti fizinio skausmo, išvengti ligų, o, esant reikalui, gauti reikalingą priežiūrą ir tinkamas gydymo priemones, susijęs su savisaugos poreikiais [9]. Gyvenimo bėgyje kiekvienas iš mūsų susiduria su sveikatos problemomis ar fiziologinėmis būklėmis, kurių metu reikalinga sveikatos priežiūra (SP) ar apsauga.

Visų sveikatos sistemos organizacijų paslaugos yra orientuotos į svarbiausią vartotoją, t. y. pacientą, todėl siekiama, kad tos paslaugos jį tenkintų ir atitiktų jo lūkesčius. Šios paslaugos ypatingos tuo, jog paciento poreikiai yra labai individualūs, todėl svarbu tiksliai juos žinoti ir vertinti, nedelsiant reaguoti bei teikti kvalifikuotas paslaugas ir būti nuolat pasirengus jas tobulinti [10]. Pacientai ieško sveikatos priežiūros specialisto, kuris ne tik išklausytų, bet ir parodytų laukiamą dėmesį, supratimą ir pagalbą. Pacientui bendravimas yra vienintelis būdas informacijai apie savo ligą gauti, savo problemoms ir poreikiams išsakyti.

Taigi, vertinant pacientų poreikius po įvykdytos ligoninių reformos 2010m.balandžio 1d., kurios metu pasikeitė apmokėjimas už suteiktas paslaugas ir dalis ligoninių prarado dalį finansavimo, ypač svarbu atsižvelgti į jų nuomonę. Atliekant pacientų apklausą po tam tikro laiko bus galima įvertinti reformos efektyvumą. Pacientų nuomonė padės nustatyti, ar reforma tenkina jų lūkesčius, atsižvelgiant į tai galima planuoti sveikatos apsaugos sistemų struktūrą bei veiklą. Sveikatos sistemos plėtros 2011-2015 metų metmenyse numatyta, kad refomos tikslas yra nustatyti nuoseklią ir kryptingą sveikatos sistemos plėtrą, siekiant sukurti efektyvesnę ir konkurencingesnę sveikatos sistemą [11]. Sveikatos priežiūros modernizacija didžiąja dalimi priklauso nuo visų sveikatos priežiūros sistemos dalyvių vaidmens priimant sprendimus [12]. Šis tyrimas leis įvertinti, ar Kauno rajono ligoninėse po įvykdytos restruktūrizacijos yra tenkinami pacientų poreikiai, kas įtakoja kylančias poreikių tenkinimo problemas. Tyrime bus palyginti pacientų atsakymai Prienų ir Kaišiadorių ligoninėse, kurios

neteko dalies finansavimo su Raseinių ir Kėdainių ligoninių pacientų atsakymais, kur finansavimas liko toks pat kaip ir prieš reformą.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas- įvertinti pacientų poreikių tenkinimą Kauno regiono ligoninėse, kurioms po įvykdytos reformos suteiktas rajono (miesto) ligoninės statusas.

Uždaviniai:

1. Įvertinti stacionare besigydančių pacientų nuomonę apie jų poreikių tenkinimą; 2. Nustatyti pagrindines pacientų poreikių tenkinimo problemas;

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. PACIENTŲ POREIKIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROJE

1.1.1 Žmogaus poreikių teorijos

Poreikis – reikmė, ko nors reikiamybė, būtinumas. Apie poreikių egzistavimą sprendžiama iš žmogaus elgesio. Sąmoningai jaučiamas poreikis skatina veiklą ir norą siekti tikslo. Pasiekęs tikslą, žmogus savo poreikius arba patenkina, arba ne.

J. Leonavičius Sociologijos žodyne poreikį apibrėžia taip- poreikis – 1) biologinio, materialinio, kultūrinio ar dvasinio trūkumo emocinis išgyvenimas ir siekimas jį pašalinti. Poreikis kreipia individą į objektus, kurie būtini jo egzistencijai; 2) individo būsena, nervinė psichinė įtampa, kurią sukelia jo egzistavimui būtinų dalykų stygius, trūkumas. Įtampa, emocinis nepasitenkinimas pašalinami tik patenkinus poreikį [13].

R. Pečeliūnas (2001) savo daktaro disertacijoje teigia, kad poreikis – tai įtampa, kilusi dėl reikalingų objektų trūkumo, skatinanti žmogų veikti ir atspindinti jo priklausomybę nuo aplinkos [14].

Psichologijoje poreikius bandoma paaiškinti įvairiomis teorijomis. Populiariausios yra Maslow poreikių hierarchijos teorija, MacCleland motyvacijos teorija ir Ch. Towle poreikių teorija.

Maslow poreikių hierarchijos teorija teigia, kad negali būti tenkinami aukštesnio lygio poreikiai, jei nepatenkinti patys žemiausi- fiziologiniai poreikiai ( alkis, troškulys, miegas).

1pav. Maslow poreikių hierarchijos teorija.

fiz io lo g in ia i p o reik ia i sa u g u m o p o re ik ia i so cia lin ia i p o re ik ia i p a g a r b o s b ei sa v ig a r b o s sa v ir a išk o s a rb a sa v ęs rea liz a cijo s

Maslow hierarchija yra šiek tiek savavališka. Be to, tokia poreikių eilė nėra visuomet pastovi. Kartais žmonės badauja, keldami politinius reikalavimus. Tačiau paprasta mintis, kad kai kurie poreikiai, kol jie nepatenkinti, yra stipresni už kitus, yra svarbi motyvacijos sampratai [15]. Yra kelios poreikių grupės, besiskiriančios savo svarba ir patenkinimo eiliškumu. Svarbiausių, fiziologinių poreikių (maistas, pastogė, ir pan.), patenkinimo lygis lemia žmogaus išgyvenimo galimybę [9]. Pagal šią teoriją visų pirma visada tenkinami žemiausiai poreikiai.

D. McClelland skiria savo poreikių teorijoje tris svarbiausius valdžios, sėkmės ir priklausymo poreikius, teigdamas, kad dabartinėje visuomenėje pirminiai žmonių poreikiai yra patenkinti [16]. Valdžios poreikis anot autoriaus pasireiškia kaip troškimas daryti poveikį ir turėti įtaką kitiems bei juos valdyti. Žmonėms, turintiems ryškų valdžios poreikį, patinka vadovauti, jie labiau linkę rūpintis prestižu ir įtaka kitiems žmonėms nei efektyvia veikla. Nagrinėdamas pasiekimų (sėkmės) poreikį, tyrinėtojas pastebėjo, kad asmenys, turintys stiprų šį poreikį, iš kitų išsiskiria troškimu viską daryti geriau. Jiems labiau patinka patiems spręsti sudėtingas problemas ir prisiimti asmeninę atsakomybę už sėkmę ir nesėkmę nei leisti, kad rezultatas priklausytų nuo laimingų aplinkybių ar kitų žmonių veiksmų. Žmonės, norintys priklausyti, ieško draugystės, jiems labiau patinka situacijos, kuriose bendradarbiaujama, o ne konkuruojama, trokšta santykių, grindžiamų dideliu tarpusavio supratimu.

L.C. Johnson (2001) [17] teigia, kad Ch. Towle savo klasikiniame veikale apie socialinį darbą “Bendrieji žmogaus poreikiai” nagrinėja poreikį santykyje su veiksniais, turinčiais įtakos žmogaus vystymuisi. Ch. Towle teigimu, šie elementai yra būtini, jei norima, kad asmenys būtų motyvuoti siekti socialinių tikslų:

• fizinė gerovė : maistas, pastogė sveikatos priežiūra; • galimybė vystytis emocionaliai ir protiškai;

• santykiai su kitais žmonėmis; • dvasinių poreikių patenkinimas

Autorė taip pat pabrėžia, kad poreikiai labai priklauso nuo asmens amžiaus ir gyvenimo situacijos. Pavyzdžiui- suaugusiems gyvybiškai reikia maisto, pastogės, drabužių, bet jiems paprastai nereikia fizinės priežiūros. Santykiai su kitais žmonėmis būtini, tačiau gali būti įvairūs.

Apibendrinant poreikių teorijas galima konstatuoti, kad dauguma mokslininkų sutaria, jog iš principo visus poreikius galima suskirstyti į dvi grupes: pagrindinius fizinius poreikius, vadinamus pirminiais poreikiais, ir socialinius-psichologinius poreikius, vadinamus antriniais poreikiais. Pirminiai poreikiai yra universalūs ir svarbūs žmogaus egzistencijai [18]. Kadangi

žmonių patirtis skirtinga, tai antriniai žmonių poreikiai yra kur kas įvairesni negu pirminiai. Žmogaus poreikiai kyla iš vidaus, poreikio skatinamas žmogus verčiamas elgtis vienaip, ar kitaip. Sveikatos priežiūros darbuotojams bendraujant su pacientais derėtų žinoti ir atsižvelgti į jų asmenybės savybes .

1.1.2. Pacientų poreikių sveikatos priežiūroje tenkinimas

Įgyvendinant Lietuvos sveikatos priežiūros reformą, pertvarkant sveikatos priežiūros sektorių ir gerinant teikiamų paslaugų kokybę, siekiama pagerinti šalies gyventojų sveikatą. Pacientų poreikių tenkinimas – viena iš svarbiausių sudėtinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės dalių. Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005 – 2010 m. programoje teigiama, kad viena iš pagrindinių kokybės dimensijų yra orientacija į pacientą (aktyvų paslaugų vartotoją), t.y. SP paslaugų vartotojo ir visuomenės įtraukimas į SP paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą, užtikrinant paciento teisę gauti informaciją, pateikiamą jam suprantama forma ir reikalingą priimti sprendimams dėl savo sveikatos priežiūros bei galimybę suteikti grįžtamąjį ryšį apie gautas SP paslaugas [19]. Tačiau kol kas ne visada pacientui pateikiama informacija apie sveikatą jam suprantama forma, pacientai ne visada įtraukiami į sprendimų priėmimo procesą. Tai nutinka dėl to, kad kartais gydytojams tiesiog trūksta laiko, o kartais gydytojai yra autokratai ir viską sprendžia vieni.

J.Overtveit apibrėžia paciento poreikių tenkinimo kokybę – tai sveikatos priežiūros kokybės vertinimas paciento akimis [20,2]. Keletas rodiklių, padedančių vertinti paciento poreikių vertinimo kokybę:

- patikimumas; - prieinamumas; - saugumas;

- lūkesčių maksimalus patenkinimas;

- svarbiausių sveikatos priežiūros aspektų nustatymas; - geras paciento informuotumas;

- pakartotinas paciento apsilankymas.

Vystantis į pacientą orientuotai sveikatos priežiūrai, paciento poreikių tenkinimas ir lūkesčių įgyvendinimas įgauna naują prasmę. Nuo to, ar pacientas patenkintas sveikatos priežiūra, priklauso, ar jis laikosi paskirto gydymo režimo, ar lankosi pakartotinai [21]. Paciento pasitenkinimas gali būti apibūdinamas kaip teigiamas skirtingų sveikatos priežiūros dimensijų vertinimas [22].

Gerties M. ir kiti išskiria septynias į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros dimensijas [23]:

1. Pagarba paciento vertybėms ir poreikiams. Gerbiant pacientų individualumą SP darbuotojai turėtų atkreipti dėmesį į:

• gyvenimo kokybę – kokią įtaką pacientų gyvenimo kokybei turi liga ar gydymas ir kaip medicinos personalas gali pacientams padėti ją pagerinti.

• pacientų dalyvavimą sprendimų priėmime – kokią įtaką pacientai nori turėti priimant su jų sveikatos priežiūra susijusius sprendimus.

• orumą –ar gerbiami paciento privatumo poreikiai, ar sveikatos priežiūros darbuotojai elgiasi maloniai , pagarbiai.

• poreikius ir autonomiškumą – t.y. ko pacientams reikia, ko jie nori ir tikisi iš sveikatos priežiūros sistemos. Juos išgirdus ir patenkinus, galima labai pagerinti ne tik bendradarbiavimą, bet, aišku, ir sveikatą.

2. Sveikatos priežiūros koordinavimas ir integravimas:

• klinikinės priežiūros koordinavimas ir integravimas – t.y. kas yra atsakingas už paciento sveikatos priežiūrą, kaip koordinuojamas paslaugų teikimas, kaip bendradarbiauja sveikatos priežiūros darbuotojai.

• pagalbinių paslaugų koordinavimas ir integracija - t.y. ar pacientai ir jų šeimos nariai supranta, kokios procedūros ar konsultacijos yra paskirtos, ko jos pareikalaus iš paciento ir kaip gali jį paveikti.

• pirminės sveikatos priežiūros fronto koordinavimas ir integravimas – t.y. ar pacientai žino, į ką prireikus jie gali kreiptis pagalbos ir ar reikiamu metu yra tam reikalingi žmonės?

3. Informacija, komunikacija ir švietimas, t.y.:

• informacija apie klinikinę būklę, ligos eigą ir prognozes – t.y. ar pacientams suteikiama informacija apie jų sveikatos būklę, ligos eigą ir prognozes?

• informacija apie sveikatos priežiūros teikimo procesą – t.y. ar pacientams ir jų šeimos nariams suprantamai paaiškinami tyrimų rezultatai?

• informacija, padedanti išugdyti pacientų savarankiškumą ir pagerinti sveikatą – t.y. ar pacientai ir jų šeimos nariai žino, ką reikia daryti siekiant įveikti ligą ir kaip jos išvengti ateityje.

4. Fizinis komfortas, t.y.:

• skausmo valdymas – t.y. ar sveikatos priežiūros darbuotojai reaguoja į pacientų nusiskundimus dėl skausmo ir paaiškina kaip jį numalšinti.

• ligoninės aplinka – t.y. ar pacientus supanti aplinka yra švari ir maloni, ar baimę bei nerimą galinti sukelti medicininė įranga nelaikoma pacientams matomose vietose.

5. Emocinė parama, mažinanti:

• pacientų nerimą dėl klinikinės būklės, gydymo ir prognozių – t.y. ar sveikatos priežiūros darbuotojai turi pakankamai informacijos, kad galėtų atsakyti į pacientui rūpimus klausimus, ar informaciją jie pateikia taip, kad mažintų pacientų baimę bei nerimą?

• pacientų nerimą dėl ligos poveikio jų ir šeimos narių gyvenimui – t.y. ar sveikatos priežiūros įstaigose yra darbuotojų, padedančių susidoroti su šiuo nerimu? 6. Draugų ir šeimos narių dalyvavimas paciento sveikatos priežiūroje, t.y.:

• šeimos narių dalyvavimas priimant sprendimus – t.y. ar pacientas nori, kad į sprendimų dėl jo sveikatos priežiūros priėmimo procesą būtų įtraukti jo draugai ir šeimos nariai, ar tam jie turi pakankamai informacijos?

• šeimos narių poreikių suvokimas – t.y. kokią įtaką paciento liga turi šeimos nariams, ar jiems suteikiama reikalinga pagalba?

7. Pereinamasis laikotarpis ir gydymo nenutrūkstamumas:

• informacija – t.y. ar pacientai ir šeimos nariai prieš išvykdami iš gydymo įstaigos suprantamai informuojami apie vaistus, gydymo režimą bei galimus pavojaus signalus, recidyvų priežastis?

• parama – t.y. ar pacientai bei jų šeimos nariai žino kokios klinikinės, socialinės, fizinės ar finansinės paramos jie gali tikėtis ir kur prireikus jie gali kreiptis pagalbos?

Visos šios dimensijos turi lemiamos įtakos pacientų pasitenkinimui sveikatos priežiūra. Šios dimencijos daro įtaką tiek paciento sveikimui, tiek bendraujant su medicinos personalu ir randant bendrą sprendimą.

Analizuojant sveikatos priežiūroje pacientų lūkesčius buvo nustatyta, kad jie priklauso nuo daugelio subjektyvių veiksnių [24]:

• ligos simptomų – jų intensyvumo, trukmės, suvokiamo simptomų rimtumo, funkcinių ligos pasekmių;

• ankstesnės asmeninės ar šeimos patirties sergant panašia liga;

• turimų žinių, įgytų žiniasklaidos pagalba, bendraujant su artimaisiais bei sveikatos priežiūros specialistais;

• suvokiamo pažeidžiamumo dėl ligos, susijusio su amžiumi, gyvenimo būdu, šeimos ligos istorija.

Paciento lūkesčiai yra svarbūs ne tik kaip savaiminė vertybė, jų įgyvendinimas turi įtakos paciento pasitenkinimui sveikatos priežiūros paslaugomis, paslaugų vartojimui, gydytojo paskirto režimo laikymuisi, taigi ir gydymo rezultatams [25]. Taip pat pasitikėjimas gydytojais susijęs su pacientų pasiryžimu kreiptis dėl gydymo pakartotinai ir dalyvavimu priimant sprendimus [26]. Gydytojai turi nuolat tobulintis, kad pacientai jais pasitikėtų, o kartu būti ir geras psichologas, kad pacientai juo tikėtų.

Pasitenkinimo ar nepasitenkinimo išreiškimas yra paciento sprendimas apie priežiūros kokybę visais aspektais – ir paslaugų kokybės, ir paciento lūkesčių požiūriu. Daugelis mokslininkų pabrėžia, kad pacientų poreikių sveikatos priežiūroje tenkinimo kokybė yra labai subjektyvi kategorija ir priklauso nuo paciento amžiaus, lyties, išsimokslinimo, ligos stadijos bei pobūdžio, jo lūkesčių, asmeninės patirties ir kt. [27] .

Pacientas turi teisę gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Asmens teisę į informaciją ir teisę pasirinkti gydymo, diagnostikos ar kitas paslaugas ir procedūras nustato Lietuvos teisės aktai – Civilinis kodeksas, Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymai. Paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūros paslaugą reikštų paciento galimybę gauti tinkamą, jo poreikius atitinkančią asmens sveikatos priežiūros paslaugą, garantuojamą įstatymo. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugos definiciją [28]. Tai veikla, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar įvertinti jo sveikatos būklę ( CK 6.725 straipsnio 2 dalis).

Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005-2010 m. programoje, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, pateikiama JAV Medicinos instituto sveikatos priežiūros kokybės suformuluota sąvoka – tai laipsnis, kuriuo sveikatos priežiūros paslaugos, atitinkančios šiuolaikines profesines žinias, asmeniui ir visuomenei padidina pageidaujamų sveikatos rezultatų tikimybę [19].

Aktualios informacijos, pavyzdžiui, apie gydymo įstaigoje teikiamas paslaugas, jų kainas, apie sveikatos priežiūros specialistus, jų profesinę kvalifikaciją derėtų teirautis ten dirbančių specialistų. O apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, gydymo būdus, būtinus vaistus daugiausiai žino jį gydantis gydytojas. Ši informacija ligoniui turi būti suteikta suprantamai, jam taip pat privalu paaiškinti ir medicinos įrašų prasmę. Jeigu pacientas turi pretenzijų dėl įrašų, gali kreiptis į įstaigos vadovą. Netikslius, neišsamius, dviprasmiškus

įrašus gydytojai privalo pataisyti per 15 darbo dienų [29]. Pacientai savo ruožtu turėtų tuo labiau domėtis, ir, kai reikia, būti reiklūs, nes jų sveikata – išties ne tik jų pačių, bet ir artimųjų, visuomenės turtas.

Atlikta daug mokslinių studijų apklausiant pacientus apie sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Pacientams suteiktų paslaugų vertinimui taikomi įvairūs klausimynai. Remiantis literatūros duomenimis, vertinant pacientų nuomonę apie stacionarinėje sveikatos priežiūros įstaigoje suteiktas paslaugas, didžiausias dėmesys skiriamas paslaugos teikėjo charakteristikoms (draugiškumui, paciento padrąsinimui, pagalbai, pagarbai ir palaikymui, dėmesingumui, gebėjimui išklausyti, kompetencijai, informacijai ir komunikavimui) arba pačių paslaugų charakteristikoms (tęstinumui, lygybei, prieinamumui, laukimo trukmei, švarai, privatumui bendraujant, apžiūros kruopštumui, gydymo efektyvumui, paslaugos komfortui) [30].

Susidomėjimas pacientų nuomonių tyrimais per pastarąjį dešimtmetį išaugo ir Lietuvoje. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriais bandoma įvertinti pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis, teikiamų paslaugų kokybę bei išsiaiškinti pacientų lūkesčius, susijusius su paslaugų kokybe [27,31,25,32]. KMU mokslininkų studijų rezultatai parodė, kad paciento vaidmuo sveikatos priežiūros procese dar nėra toks reikšmingas, kokio norėtų Lietuvos gyventojai [33]. Vadinasi, į tai SP specialistai turi atkreipti dėmesį ir į gydymo procesą daugiau įtraukti savo pacientus.

Europos Picker institutas, kuris vykdo sveikatos ir medicininės priežiūros tyrimus, specializuojasi pacientų patyrimų įvertinimais ir panaudoja gautą informaciją tam, kad patobulinti sveikatos paslaugų tiekimą, sudarė klausimynus, kurie ieško tikslios informacijos apie pacientų patyrimus sveikatos priežiūroje [34]. Šie klausimynai vertina specifinius pacientų priežiūros aspektus – įskaitant informaciją ir bendravimą, priežiūros koordinaciją, pagarbą pacientų norams, šeimos ir draugų įtraukimą, tęstinumą ir perėjimą [35]. Klausimynai neklausia pacientų ar jie patenkinti šiais priežiūros aspektais, o klausia ar tam tikri procesai ar įvykiai įvyko per tam tikrą priežiūros laiką

2005 metais Europos Picker instituto atliktas tarptautinis tyrimas Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Respondentai iš Šveicarijos ir JK teigiamai vertino gydytojų bendravimo įgūdžius, o respondentai iš Lenkijos buvo žymiai mažiau patenkinti. Jaunesni pacientai gydytojus labiau vertino neigiamai, nei vyresnio amžiaus. Lūkesčiai dėl pacientų įtraukimo į sprendimus dėl gydymo buvo didelė, ypač tarp jaunų žmonių, 74% respondentų norėjo aktyviai dalyvauti. Rezultatai rodo, kad daugelyje Europos šalių pacientai nori turėti daugiau autonominį

vaidmenį priimant sveikatos priežiūros sprendimus [36]. Strategai ir gydytojai turėtų apsvarstyti, kaip sumažinti atotrūkį tarp visuomenės lūkesčių ir pacientų nepasitenkinimo.

2002 metais Škotijoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti kokie sveikatos priežiūros aspektai stacionare labiausiai tenkina pacientų lūkesčius ir to pasekoje jie rekomenduoja ligoninių paslaugas kitiems. Respondentams buvo paštu siunčiama anketa pagal Picker klausimyną. Gauti duomenys parodė, kad pacientai yra patenkinti sveikatos priežiūra [35]. Tyrime buvo nustatyta, kad pasitenkinimas labai susijęs su pasiruošimu rekomenduoti kitiems būsimiems pacientams ligoninę, kurioje respondentai gavo gydymą. Vis dėl to, daug respondentų, kurie pasakė, kad buvo patenkinti priežiūra (55 proc.) nurodė keturias problemas pagal Picker klausimyną.

2006 metais buvo vertinta pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūra palyginant keturis skirtingus sveikatos priežiūros paslaugų Škotijoje lygius: bendrosios praktikos, priežiūrą namuose, ambulatoriškai ir stacionare. Kaip svarbius faktorius pasitenkinimui visuose keturiuose lygiuose pacientai įvardijo informuotumą, bendravimą, paslaugos suteikimo laiką, maistą. Gauti rezultatai parodė, kad vyresni pacientai labiau patenkinti gautomis paslaugomis nei jaunesni [37]. Svarbu nuolat organizuoti apklausas visuose trijuose sveikatos priežiūros lygiuose, kuriose dalyvautų tiek medicinos personalas, tiek pacientai, tai padėtų pagerinti teikiamų paslaugų kokybę ir įgalintų geriau tenkinti pacientų poreikius.

1.2. GYDYTOJŲ-PACIENTŲ SANTYKIŲ PROBLEMOS

1.2.1. Gydytojo- paciento santykių teoriniai modeliai

Pirmasis sociologas, atkreipęs dėmesį į gydytojo–paciento santykius, T. Parsonsas rėmėsi struktūrinio funkcionalizmo perspektyva, kuri apie du dešimtmečius vyravo medicininėje sociologijoje. Veikale „Socialinė sistema“ (1951) T. Parsonsas pateikia medicinos funkcionavimo socialinę analizę, kurioje ligą traktuoja kaip vieną iš socialinės deviacijos formų, o sveikatos priežiūros sistemai priskiria socialinės kontrolės funkcijas palaikyti socialinę pusiausvyrą/tvarką. T. Parsonso požiūriu gydytojo ir paciento/sergančiojo socialiniai vaidmenys yra asimetriški, bet funkciškai susiję. Sergančiojo socialinį vaidmenį (sick-role) T. Parsonsas apibūdina keturiais negatyviais požymiais [5]. :

1) sergantysis neatsakingas už savo ligą, nes jis negali jos kontroliuoti; 2) sergantysis yra atleidžiamas nuo įprastų pareigų ar socialinių vaidmenų;

3) sergantysis turi stengtis pasveikti, nes liga yra nepageidaujama, o jo atleidimas nuo įprastinės socialinės atsakomybės yra laikinas;

4) sergantysis turi ieškoti profesionalios pagalbos bendradarbiaujant su gydytoju.

Pagal J. Emanuel ir Linda L. Emanuel [38] yra išskiriami keturi gydytojų ir pacientų santykių modeliai: paternalistinis, informatyvusis, interpretacinis ir konsultacinis.

1 lentelė. Gydytojo-paciento santykių modeliai pagal E.J. Emanuel,L.Emanuel

Informacinis modelis Paternalistinis modelis Interpretacinis modelis Konsultacinis modelis Paciento vetybės Tvirtas paciento

nusistatymas. Objektyvios ir vienodos gydytojo ir paciento vertybės. Neaiškios, prieštaringos, vertybes reikia išsiaiškinti. Svarstomos diskusijų metu. Gydytojo pareigos Suteikti faktinę informaciją. Gerinti paciento būklę. Pateikia faktinę informaciją ir išsiaiškina, supranta paciento vertybes. Teikti informaciją, išsiaiškinti ir suprasti reikšmes, formuluoti ir įtikinti pacientą, kas jam svarbiausia. Paciento autonomijos samprata Viską kontroliuoja medicinos priežiūra. Pritarimas objektyvioms vertybėms. Savęs supratimas, svarbus sveikatos priežiūrai. Moralinė saviraida, susijusi su sveikatos priežiūra. Gydytojo vaidmuo Kompetetingas specialistas.

Vadovas Patarėjas arba konsultantas.

Draugas, mokytojas.

Praktikoje naudojami visi keturi gydytojo- paciento santykų modeliai. Gydytojui sunku pasirinkti vieną, nes kiekvienas pacientas yra labai individualus. Vieniems pacientams užtenka paaiškinti gydymo eigą ir jie bendradarbiauja su gydytoju, o kitiems reikia įsakyti, kad paciento nusistatymai nepakenktų gydymo eigai. Gydytojo patirtis darbe padeda nustatyti, kuriuo modeliu reikia vadovautis.

2005 – 2010 m. Sveikatos priežiūros kokybės užtikrino programoje yra akcentuojama tai, kad sveikatos priežiūroje vyrauja paternalistinis SP specialistų požiūris į pacientą ir jo dalyvavimą sprendimų priėmimo procese [19]. Tačiau reikėtų siekti, kad vyrautų konsultacinis modelis.

1.2.2. Tyrimai susiję su gydytojų- pacientų santykių problemomis

Šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje vyrauja naujas požiūris į gydytojo–paciento santykius: pacientai turėtų būti įtraukiami į medicininių sprendimų priėmimo procesą [5]. Sveikatos priežiūros sistemos profesionalai, siekiantys gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, dažnai susiduria su problema, kad tas pats procesas skirtingai vertinamas abiejų jame dalyvaujančių pusių – paciento ir gydytojo [39].Taigi, norint prognozuoti paciento vertinimus apie teikiamų paslaugų kokybę, paciento ir gydytojo bendradarbiavimą sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai privalo žinoti, ar tenkinami pacientų poreikiai, kuriose srityse ir kokie galimi didžiausi nuomonių neatitikimai tarp gydytojo bei paciento vertinimų.

Socialinių mokslų tyrėjai teigia, kad visuomenės požiūrį geriausiai atspindi sveikatos priežiūros institucijų vertinimas ir pasitikėjimo jomis lygmuo [40]. Lietuvos gyventojai linkę labiau sieti savo, kaip paciento, lūkesčius su konkrečiais asmenimis (gydytojais), o gana didelis pasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema priklauso ne tiek nuo sistemos funkcionavimo, kiek nuo joje dirbančių ir tiesiogiai su gyventojais bendraujančių sveikatos priežiūros profesionalų [33]. Pasitikėjimas turi būti grindžiamas visuomenės ir kiekvieno individo sąžiningumu, bendražmogiškomis moralės normomis [41]. Jis turi grįžtamąjį ryšį [42]. Prie panašių išvadų prieita ir kitų tyrėjų, kurie anksčiau aptarė konkrečių ligoninių pacientų pasitikėjimą Lietuvos sveikatos priežiūros sistema [41]. Mokslinėje literatūroje pasitikėjimo sąvoką bandoma aiškinti dviem aspektais svarbiausią vaidmenį suteikiant [43]:

1) techninių reikalavimų vykdymui;

2) sveikatos priežiūros darbuotojo pareigos vykdymui.

Šis dviejų dimensijų pasitikėjimo sąvokos aiškinimas labiausiai tinka sveikatos priežiūros sektoriuje.

Lietuvoje kol kas trūksta išsamių gydytojo– paciento sąveikos studijų medicininės sociologijos ir bioetikos kontekste, vis dar stokojama informacijos apie gydytojo ir paciento santykių socialinius bruožus jų poveikį tam tikriems medicininiams sprendimams, sveikatos profesionalų ir vartotojų nuomonei apie paciento pilietinį dalyvavimą [44,45]. Tokie tyrimai pagerintų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

Bandoma atskleisti įvairių socialinių sluoksnių gyventojų požiūrį į besikeičiančią sveikatos priežiūros sistemą, jų dalyvavimo galimybes priimant sveikatai įtakos turinčius sprendimus [33].

Nagrinėjant Lietuvos gyventojų nepasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis priežastis, dažniausiai minimi negatyvūs gydytojo ir paciento santykių aspektai [39,33], taip

pat tyrimuose pabrėžiama, kad mažiausiai išpildomi lūkesčiai tų pacientų, kurie tikisi bendrauti su gydytoju kaip lygiaverčiai partneriai priimant sveikatos priežiūros sprendimus.  Remiantis tyrimų duomenimis bloga sveikata, tiek fizinė tiek ir psichinė, yra susijusi su žemu pasitenkinimu ligoninės priežiūra [46]. Labiau sergantys žmonės ilgiau guli ligoninėje, gauna sudėtingesnį gydymą, turi didesnę tikimybę kentėti nuo medicininių komplikacijų. Neišvengiamai jų patirtis tada yra labiau nemalonesnė, negu sveiko paciento, kuris guldomas nedidelei operacijai.

Prastesnis pacientų vertinimas dar priklauso ir nuo jų raštingumo lygio. Pakankamo sveikatos raštingumo lygio pacientai, lyginant su nepakankamo sveikatos raštingumo lygio pacientais, yra reiklesni sveikatos informacijai ir tarp jų yra daugiausia pacientų nepatenkintų sveikatos informacijos suteikimu [47].

1996 m. V. Kiliaus ir Z. Liubarskienės atliktame tyrime nagrinėta paciento informuotumo problema ir pateikta išvada, kad informuotumo principas privalo įvykdyti keturias sąlygas [48]:

1. Pacientas privalo gauti pakankamą žinių kiekį; 2. Turi turėti laiko informacijai apmąstyti;

3. Gydytojams draudžiama daryti spaudimą pacientui priimant sprendimą; 4. Gydytojas turi atsižvelgti į paciento individualybę.

 Kauno medicinos universiteto mokslininkai 2000 metais atliko tyrimą „Pacientų pasitenkinimas ligoninės medicinos personalu“, kurio tikslas buvo išsiaiškinti pacientų pasitenkinimą medicinos paslaugomis ir kaip tai priklauso nuo amžiaus, išsilavinimo, lyties bei kitų veiksnių [27]. Po poros metų tyrimas buvo pakartotas. Respondentų atsakymai pakartotiniame tyrime buvo labiau pozityvūs nei pirminiame, tačiau tendencijos išliko panašios: daugiau nei pusė respondentų teigiamai vertino palatos švarą bei tvarką, taip pat teigiamai vertino slaugytojų ir gydytojų elgesį bei bendravimą su jais; prastai vertino gaunamo maisto kokybę.

Vertinant pacientų pasitenkinimą stacionare suteiktomis paslaugomis taip pat svarbu paminėti ir jų pasitikėjimą sveikatos priežiūra. Remiantis 2001m. atliktu tyrimu daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių respondentų nepasitiki sveikatos priežiūros politika, tačiau išreiškia labai didelį pasitikėjimą gydančiu gydytoju [41]. Svarbu paminėti, kad pacientų pasitikėjimui sveikatos priežiūros politika turi įtakos lytis ir išsimokslinimas.

2006-2007 metų tyrimas, atliktas dvidešimt dviejose Lietuvos asmens sveikatos priežiūros stacionarinėse gydymo įstaigose, kur vertinta pacientų nuomonė apie stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, parodė, kad tobulintinos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sritys pacientų požiūriu yra: galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl jų sveikatos

būklės ir gydymo, dėl maisto kokybės ir užlaikymo išrašant iš gydymo įstaigos. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau kaip pusė respondentų (54,2 proc.) nepasinaudojo pacientų apsisprendimo ir pasirinkimo teise: neturėjo galimybės dalyvauti priimant sprendimus arba nenorėjo patys dalyvauti [49]. Prioritetinė sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tobulinimo sritis – pacientų dalyvavimas priimant sprendimus dėl jų sveikatos būklės ir gydymo, t. y. sritis, kurioje pastaruoju metu vyksta ypač svarbūs ir reikšmingi dinaminiai pokyčiai.

2007m. Giedrikaitė R. ir kitų atliktas tyrimas “Pacientams suteiktos informacijos apie ligą ir jos eigą vertinimas ligoninėse“ atskleidė, kad Lietuvos pacientų informuotumas apie Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą nepakankamas [50]. Tirtose bendrojo pobūdžio ligoninėse daugelio pacientų nuomone, jiems buvo suteikta informacija apie ligą, medicininių tyrimų duomenis, ligos gydymo metodus, gydymo prognozes ir jie ją suprato. Nustatyta, kad tik trečdalis pacientų išreiškė savo nuomonę gydytojui, kai buvo priimami gydymo taktikos sprendimai ir į jų nuomonę buvo atsižvelgta.

Dar viena svarbi gydytojų ir pacientų santykių problema yra konfidencialumo išsaugojimas. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama informacijos apie asmens sveikatą apsaugai. Konfidencialumas yra viena svarbiausių prielaidų, skatinančių mediko ir paciento tarpusavio pasitikėjimą, kuris savo ruožtu tampa ir sėkmingo gydymo bei kitų pacientų teisių įgyvendinimo prielaida, medikų ir pacientų sėkmingo bendradarbiavimo garantu [51].

Remiantis 2006 m. lapkritį – 2007 m. vasarį atlikto tyrimo duomenimis, 38,3 proc. pacientų mano, kad informacija apie jų ligą ir medicininių tyrimų duomenis yra įslaptinta, tačiau net 39,5 proc. pacientų šiuo klausimu nuomonės neturėjo [52]. Tai rodo, kad pacientai yra per mažai informuoti apie jų sveikatos būklės konfidencialumą.

Vetinant pacientų pasitenkinimą svarbu dar paminėti ir gydytojo intelekto lygį. Pacientai tokiu gydytoju labiau pasitiki, noriau bendrauja, tai padeda ir gydymo eigai [53]. D. Brogienės ir R. Gurevičiaus 2006-2007metų tyrimas parodė esmines problemines sritis: pacientams trūksta gydymo įstaigos darbuotojų emocinės paramos, juos vargina dažnai užsitęsiančios išrašymo iš ligoninės procedūros, pacientai ne visuomet turi galimybę dalyvauti priimant sprendimus dėl savo sveikatos būklės tyrimo ar gydymo [54]. Tai rodo, kad tirtose gydymo įstaigose yra ne tik organizacinių problemų, bet ir bendraujant pacientams su gydytojais.

Suurmond J, Uiters E ir kiti [55] vertindami emigrantų požiūrį į gautas stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas nustatė, kad probleminės sritys yra: 1) nepakankamas keitimasis informacija su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju; 2) skirtingi lūkesčiai tarp

respondentų ir priežiūros paslaugų teikėjų dėl medicininių procedūrų; 3) dalis respondentų patyrė žalą, nes su jais stacionarų darbuotai elgėsi šiurkščiai.

Nyderlanduose 2008 metais buvo atlikas tyrimas, kuriame siekta nustatyti, kaip atsižvelgiama į pacientų skundus ligoninėse ir ar tie skundai nagrinėjami. Tyrimas parodė, kad tik 31 proc. respondentų gavo atsaką į savo skundus [56]. Tyrimo autoriai išvadose pabrėžia, kad tirtuose stacionaruose dirbantys specialistai turi labiau atsižvelgti į pacientų skundus ir užkirsti kelią tų skundų pasikartojimui.

1.3. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĖS GERINIMAS

Lietuvoje jau antrąjį dešimtmetį vykstanti sveikatos sistemos reforma tapo nemažu išbandymu ir sveikatos politikams, ir sveikatos profesionalams, taip pat ir pacientams. Pagrindinis sveikatos sistemos reformos tikslas – gerinti gyventojų sveikatą [7]. Tačiau dėl besikeičiančios socialinės, politinės bei ekonominės situacijos į sveikatos sistemos pokyčius reaguojama ypač jautriai.

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, didinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumą bei mažinti sergamumą ir mirštamumą, būtinos savalaikės investicijos tinkamos infrastruktūros sukūrimui ir jos palaikymui. Atsižvelgiant į sveikatos sektoriaus analizės metu išryškėjusias stipriąsias puses ir būtinas plėtoti sritis, savalaikės investicijos į sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros optimizavimą ir sveikatos sistemos efektyvumo didinimą leis efektyviai tenkinti sveikatos priežiūros paslaugų poreikius bei užtikrins tolygų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visoje šalyje [19]. Sveikatos priežiūros ištekliai riboti, o tai verčia taupyti atsisakant kai kurių paslaugų ir daugiau dėmesio skiriant stipriosioms pusėms. Medicinos technologijų pažanga ir naujų gydymo metodų bei naujų vaistų atsiradimas rinkoje reikalauja vis didesnių finansinių išteklių, norit gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę būtina sekti naujovėmis.

Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005-2010 m. programoje ypatingas dėmesys skiriamas svarbiausiems ir aktualiausiems šiuo metu Lietuvai sveikatos priežiūros kokybės aspektams: sveikatos priežiūros saugumui, prieinamumui, tęstinumui ir tinkamumui [19]. Programoje nurodomos šios esminės probleminės sritys:

- Sveikatos priežiūra nepakankamai orientuota į pacientų ir visuomenės poreikius;

- Nepakankamai užtikrinamas sveikatos priežiūros prieinamumas, koordinavimas, tęstinumas ir sauga; nėra sisteminio požiūrio į SP nepageidaujamų įvykių registravimą ir prevenciją; - Nepakankama SP kokybės vadyba.

Problemoms spręsti Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005-2010 m. programoje numatytos priemonės yra labiau orientuotos į pačius pacientus. Svarbu skatinti paciento ir jo artimųjų dalyvavimą sveikatos priežiūros procese, gerinti pacientams teikiamų paslaugų saugą ir kokybę (sukurti ir įdiegti šalies mastu vieningą privalomų ir savanoriškai registruojamų įvykių registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemą); ugdyti sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių administracinius sugebėjimus kokybės vadybos srityje (parengti ir patvirtinti nuolatinio profesinio tobulinimosi sveikatos priežiūros kokybės vadybos programą sveikatos priežiūros įstaigų administratoriams ir vadybininkams).

Dabartinės sveikatos sistemos problemos [11]:

1. nepakankamai nuosekli sveikatos politika ir jos įgyvendinimas; 2. nepakankamai efektyvi sveikatos priežiūros organizavimo sistema; 3. nepakankama gyventojų atsakomybė už savo sveikatą;

4. nepakankami sveikatos sistemos reguliavimo principai ir metodai.

Pagal 2009m. LR Vyriausybės nutarimą „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restrutūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ nuo 2010 m. balandžio 1 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš PSDF lėšų atsižvelgiant į ligoninės lygmenį. Pagal šį nutarimą nuo 2010-04-01 ligoninės negali teikti dalies paslaugų, pavyzdžiui chirurgijos, neurologijos II ir ginekologijos, reanimacijos II, šios paslaugos apmokamos iš PSDF tik toms ligoninėms, kurios turi regiono arba respublikinių ligoninių statusą.

Pagrindiniai trečiojo restruktūrizavimo etapo tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai yra [57]:

1. gyventojų, pacientų ir medicinos personalo pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, sauga ir prieinamumu pokytis;

2. pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų plėtra ir finansavimo didėjimas;

3. ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų apimties padidėjimas ne mažiau kaip 5 procentais;

4. dienos stacionaro paslaugų apimties padidėjimas ne mažiau kaip 8 procentais; 5. siektinas hospitalizacijos rodiklio 100 gyventojų mažėjimas iki 18.

Pasaulio banko ekspertų 2009 metų birželio mėnesį atlikta valstybės išlaidų Lietuvos socialiniuose sektoriuose studija rodo, kad ligoninių ir lovų santykiniam gyventojų skaičiui Lietuvoje daugiau nei kaimyninėse Baltijos valstybėse [57]. Kai kuriose rajonų ligoninėse teikiamų paslaugų apimtis nepakankama, kad būtų galima užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų saugumą, turimų gydytojų specialistų ir medicinos įrangos efektyvų naudojimą. Tačiau šis įstatymas turi ir neigiamą pusę- pacientams po įvykdytos reformos reikia toliau vykti, regiono ligoninėse ilgėja laukimo eilės, o tai jau yra lemiantis veiksnys, turintis įtakos pacientų nusiteikimui toliau gydytis bei pasitenkinimui sveikatos priežiūra.

2011-2015 metų sveikatos sistemos plėtros metmenų tikslas – nustatyti nuoseklią ir kryptingą sveikatos sistemos plėtrą, siekiant sukurti efektyvesnę ir konkurencingesnę sveikatos sistemą, kuri [11]:

1. skatintų sveikatos ugdymą ir stiprinimą bei ligų prevenciją;

3. didintų sveikatos sistemos dalyvių paskatas veikti skaidriai, vadovaujantis šiuolaikiniais sveikatos ekonomikos, etikos ir mokslo įrodymais pagrįstos medicinos bei vadybos principais; 4. siektų užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir saugą;

5. skatintų racionalų ir efektyvų išteklių naudojimą.

Daug reikšmės teikiant medicinos paslaugas reikia skirti kokybei. Vis plačiau kalbama, kad ne tik gydymo įstaiga, bet ir kiekvienas jos skyrius turėtų turėti kokybės koordinatorių. Statistiniai duomenys rodo, kad Europoje vidutiniškai 3 proc. ligoninėse gydytų pacientų skundžiasi nepageidaujamomis gydymo pasekmėmis. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad pacientų teisės jiems gerai žinomos ir paslaugos vertinamos tik pagal galutinį rezultatą

Nacionalinė sveikatos koncepcija, Lietuvos respublikos vyriausybės programa, Lietuvos sveikatos programa, Valstybės ilgalaikės raidos strategija- visuose šiuose dokumentuose akcentuojama būtinybė nuolat gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

Nuolatinis profesionalių medicinos darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, harmoningas komandinis darbas, pareiginių instrukcijų laikymasis, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo algoritmai ir standartai, procesų aprašymai, nuolatiniai sisteminimai, nustatantys kokybės veiklos rezultatyvumą, vidaus auditai leidžia gerinti prevenciją nuo nelaimingų atsitikimų, sumažinti nepageidautinų įvykių riziką ir komplikacijų skaičių, taip pat mažesnėmis sąnaudomis geriau patenkinti pacientų poreikius ir interesus [58].

Sveikatos priežiūros kokybės valdymas ligoninėje galėtų užtikrinti sistemingą teikiamų paslaugų kokybės tobulinimą ir pacientų poreikių geresnį tenkinimą [59].

Remiantis Brogienės D, Gurevičius R. 2007 metų tyrimu, atliktu dvidešimt dviejose Lietuvos asmens sveikatos priežiūros stacionarinėse gydymo įstaigose galima teigti, kad tobulintina ir sveikatos vadybos sritis ligoninėse – pacientų išrašymo iš ligoninės procedūra. Kas trečias pacientas nurodė, kad išrašymo procedūra dėl vienos ar keleto priežasčių užsitęsė (32,3 proc.). 15,5 proc. išvykstančių pacientų buvo užlaikyti daugiau kaip 2 valandas [49]. Priėmimo bei išrašymo procedūrų sutrikimus, pacientų įtraukimo į sprendimų priėmimą ribotas galimybes, maisto kokybės problemas nurodo ir kiti autoriai [60]. Šios sritys turi būti tobulinamos, nes sveikatos priežiūros įstaigų pagrindinis tikslas ir dėmėsys turi būti nukreiptas į pacientą ir jo gerovę.

Gerinti sveikatos priežiūros kokybę vienintelio būdo nėra vien todėl, kad šių įstaigų veiklos specifika, procesai, organizacinė kultūra, darbuotojų patirtis, vadyba ir jos metodai bei kokybės gerinimo tikslai ir priemonės gali ženkliai skirtis. Pokyčiai sveikatos priežiūros vadyboje vyksta labai greitai, kas įtakoja ir kokybės pokyčius, todėl tai turi atsispindėti ne tik kokybės sistemos dokumentuose, bet ir personalo veiksmuose, įgūdžiuose bei veiklos

kultūroje [61]. Sveikatos priežiūros įtaigos specifikai pritaikytos ir savitos kokybės sistemos kūrimas ir diegimas yra nūdienos būtinybė, o jos palaikymas ir tobulinimas yra nenutrūkstamas nuolatinis procesas. Tai dar kartą įrodo, kad būtina organizuoti pacientų apklausas, tik taip sveikatos priežiūros specialistai sužinos, ar vykdomi pokyčiai tikrai atitinka pacientų poreikius ir lūkesčius.

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

Siekiant įvertinti pacientų poreikio tenkinimą Kauno rajono ligoninėse, kurioms po įvykdytos reformos suteiktas rajono (miesto) ligoninės statusas 2010m. spalio 20d. buvo atliktas vienmomentinis tyrimas. Apklausa vykdyta praėjus kuriam laikui, po 2010m. balandžio 1d. įvykdytos restruktūrizacijos. Apklausti 4 Kauno rajono ligoninių pacientai: Kaišiadorių, Kėdainių, Raseinių ir Prienų. Jos pasirinktos, nes pagal Vyriausybės nutarimą, dviems iš pasirinktų Kauno rajono ligoninių po 2010 m. balandžio 1d. įvykdytos restruktūrizacijos buvo sumažintas finansavimas. Tyrime bus lyginamos Prienų ir Kaišiadorių ligoninės su Kėdainių ir Raseinių ligoninėmis. Kėdainių ir Raseinių ligoninėms nebuvo sumažintas finansavimas, o Prienų ir Kaišiadorių ligoninėms ligonių kasos nebefinansuoja dalies paslaugų. Tyrimą padėjo atlikti ligoninių slaugos administratorės, jos išdalino pacientams anonimines anketas, jos neaiškino pacientams, kaip reikia jas pildyti.

Tiriamųjų respondentų imties dydžio nustatymas .

Keturiose Kauno rajono ligoninėse buvo apklausiami visi tą dieną gulintys suaugę pacientai. Pasirinktas anketų skaičius- keturių ligoninių suaugusių pacientų lovų skaičiaus suma- 592.

2 lentelė.

Ligoninių lovų skaičius

Eil.Nr. Ligoninės pavadinimas Suaugusių pacientų lovų skaičius

1. Prienų 81

2. Kaišiadorių 125

3. Raseinių 144

4. Kėdainių 242

Iš viso: 592

Buvo išdalinta 592 anketos, grąžinta 381. Atsakymų į anketos klausimus dažnis - 64,36 proc.

Anketos sudarymas.

Anketą sudaro 26 klausimai (žr. 1 priedą), kuriuos galima būtų sugrupuoti:

• respondentų socialinės charakteristikos-amžius, lytis, išsilavinimas, gyvanamoji vieta 1-5klausimai;

• kiek laiko guli ligoninėje, ar teko čia gydytis anksčiau, kokia tvarka paguldytas pacientas į ligoninę ,kuriame skyriuje guli atspindi 6-10 klausimai;

• 11-14 klausimai –SP prieinamumo aspektas ( kiek reikia laukti priėmime, laukimo laikas konkrečiu laiku paskirtų procedurų ir pan.)

• 15 klausimas parodo, ar pacientams reikia pirktis dalį medikamentų; • 16-20 klausimai yra apie fizinę ligoninės aplinką, maistą;

• bendras sprendimų priėmimas bei pacientų informuotumas (t.y. ar gydytojas ir slaugytojos pakankamai suteikia informacijos pacientui) -21-24 klausimai;

• paskutiniai klausimai yra paciento nuomonė apie gydymo įstaigą- kuo ligoninė pasiketusi, ar norėtų gydyttis ten dar kartą-25-26 klausimai.

Tyrime dalyvavo pacientai, besigydantys keturiose Kauno rajono ligoninėse (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal Kauno rajono ligonines, kuriose atliktas tyrimas

Pacientų lytis Prienų Kėdainių Kaišiadorių Raseinių Iš viso

Vyrai n 25 73 25 20 143 Proc. 17,5 51,0 17,5 14,0 100,0 Moterys n 32 100 35 71 238 Proc. 13,4 42,0 14,7 29,8 100,0 Iš viso n 57 173 60 91 381 Proc. 15,0 45,4 15,7 23,9 100,0 17.50 51.00 17.50 14.00 13.40 42.00 14.70 29.80 0 10 20 30 40 50 60

Prienų Kėdainių Kaišiadorių Raseinių

P r o c e n ta i Vyrai Moterys

2pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal Kauno regiono ligonines, kuriose atliktas tyrimas (proc.)

Kaip matyti 2 paveiksle, 15 proc. (n=57) pacientų yra iš Prienų, 45,4 proc. (n=173) pacientų iš Kėdainių, 15,7 proc. (n=60) pacientų iš Kaišiadorių ir 23,9 proc. (n=91) pacientų iš Raseinių ligoninių.

Respondentų socialinė demografinė charakteristika pateikta 4 lentelėje.

4 lentelė.

Pagrindinės respondentų charakteristikos

Požymis

Vyrai Moterys

Abs.sk. Proc. Abs.sk. Proc.

143 37.5 238 62.5 Amžius 20-40 22 5.77 40 10.5 41-65 65 17.0 102 26.79 66 ir vyresni 56 14.69 96 25.21 Iš viso: 143 37.5 238 62.5 Išsilavinimas Pradinis 25 6.56 58 15.23 Nebaigtas vidurinis 25 6.56 28 7.35 Vidurinis 33 8.65 56 14.70 Spec.vidurinis 45 11.8 64 16.81 Aukštasis neuniversitetinis,universitetinis 15 3.93 32 8.40 Iš viso: 143 37.5 238 62.5 Gyvenamoji vieta Miestas 69 18.09 127 33.35 Kaimas 74 19.40 111 29.15 Iš viso: 143 37.5 238 62.5 Šeimyninė padėtis Vedęs/ištekėjusi 94 24.65 132 34.66 Nevedęs/netekėjusi 13 3.41 22 5.78 Išsiskyręs/išsiskyrusi 23 6.03 29 7.62 Našlys/našlė 13 3.41 55 14.44

Iš viso: 143 37.5 238 62.5

Anketinėje apklausoje dalyvavo 381 pacientai, didesnė dalis moterų negu vyrų (atitinkamai 62.5proc. (n=238) ir 37,5 proc. (n=143)). Pagal amžių pacientai suskirstyti į tris grupes: 20-40, 41-65 , 66 ir vyresni. Pacientų imtis buvo specifiška- taip pasiskirstė amžiaus tarpsniais ir dėl to, kad būtų tolygiau suskirstyta pasirinktas toks skirstymas į grupes. Didžiausią respondentų grupę pagal amžių sudarė pacientai nuo 41 iki 66 metų amžiaus (43.8 proc.), mažiausią – nuo 20 iki 40 metų amžiaus (16.3 proc.). Vyrų amžiaus vidurkis- 58.85m, standartinis nuokrypis- 14.8. Moterų amžiaus vidurkis- 58.34m, standartinis nuokrypis- 16.6 (5 lentelė).

5 lentelė. Tyrimo dalyvių amžius

Pacientų amžius

Lytis Iš viso

Vyrai Moterys

58,85 ± 14,8 58,34 ± 16,6 58,53 ± 15,9

Kaip matyti 5 lentelėje, tyrime dalyvavusių moterų ir vyrų amžius labai panašus. Vidutinis pacientų amžius yra 58 metai.

Kaip matyti 4 lentelėje, dauguma tyrime dalyvavusių pacientų turi vidurinį (23,4 proc.) ar specialųjį vidurinį (28,6 proc.) išsilavinimą. Aukštąjį universitetinį (6,3 proc.) ar neuniversitetinį (6,0 proc.) turi mažesnioji dalis tyrimo dalyvių. Tyrime dalyvavusių moterų ir vyrų išsilavinimas yra panašus.

Tyrime dalyvavusių moterų ir vyrų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą panašus. Šiek tiek daugiau apklausoje dalyvavusių ligonių gyvena mieste, tai yra 51,4 proc., o kaime gyvenantys respondentai sudarė 48,6 proc. Dauguma tyrimo dalyvių yra susituokę (59,3 proc.). Mažiausią dalį sudarė vieniši pacientai (9,2 proc.). Tarp tyrime dalyvavusių vyrų susituokusių buvo daugiau nei tarp tyrime dalyvavusių moterų. Tačiau tarp pacienčių moterų didesnę dalį sudarė našlės nei tarp vyrų.

Statistinė analizė.

Statistinė analizė atlikta, naudojant SPSS 17,0 for Windows versijos statistinių duomenų analizės paketą. Hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą buvo tikrinamos naudojant chi kvardrato (χ2) kriterijų, hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybę buvo tikrinama naudojant Z kriterijų. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose. Pateikiant rezultatus, nurodomas statistinių hipotezių reikšmingumas. Naudotas

reikšmingumo lygmuo 0.05. Statistinių hipotezių išvadų reikšmingumo lygiai: kai p<0,05, lygybės hipotezė buvo atmetama ryšiai ir skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, o esant p>0,05, lygybės hipotezė neatmesta, ryšiai ir skirtumai laikyti statistiškai nereikšmingais.

3

. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. STACIONARE BESIGYDANČIŲ PACIENTŲ NUOMONĖ APIE JŲ

POREIKIŲ TENKINIMĄ

Šiame skyriuje pateikiami tyrimo rezultatai, analizuojant pacientų pasitenkinimą aptarnavimo, higienos, maisto kokybe keturiose tirtose ligoninėse.

Tyrime dalyvavę pacientai ligoninėje gydosi nuo 1 iki 27 dienų (vidutiniškai 6,87±5,3 dienas).

6 lentelė. Tyrimo dalyvių gydymasis ligonėse

Ligoninės

Ar teko šiose ligoninėse gydytis anksčiau

Iš viso

Ne Taip, vieną kartą Taip, kelis kartus Taip,daug kartų Prienų ir Kaišiadorių ligoninės n 19 18 49 31 117 Proc. 16,2 15,4 41,9 26,5 100,0 Kėdainių ir Raseinių ligoninės n 67 53 99 45 264 Proc. 25,4 20,1 37,5 17,0 100,0 Iš viso n 86 71 148 76 381 Proc. 22,6 18,6 38,8 19,9 100,0

Kaip matyti 6 lentelėje, dauguma (38,8 proc.) tyrime dalyvavusių pacientų, vertinusių jų poreikių tenkinimą, toje ligoninėje gydėsi jau kelis kartus. 19,9 proc. ligoninėje gydėsi daug kartų, 18,6 proc. pacientų jau gydėsi vieną kartą, o 22,6 proc. toje ligoninėje gydėsi pirmą kartą.

39.30 55.60 5.10 36.40 56.80 6.80 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Planine tvarka Skubos tvarka Nežino

P r o c e n ta i

Prienų ir Kaišiadorių ligoninės Kėdainių ir Raseinių ligoninės

3 pav. Pacientų guldymas į ligoninę (proc.)

3 paveiksle matyti, kad daugiau kaip pusė pacientų į ligoninę buvo paguldyti skubos tvarka (56,4 proc.). 37,3 proc. pacientų ligoninėje pradėjo gydytis planine tvarka. Skubos tvarka pacientai dažniau guldomi buvo Kėdainių ir Raseinių ligoninėse.

Dauguma tyrime dalyvavusių pacientų gydėsi vidaus ligų skyriuje (48,3 proc.), 12,1 proc. gydėsi chirurgijos skyriuje, 4,7 proc. intensyvios terapijos skyriuje ir 2,6 proc. akušerijos skyriuje.

Tyrimo metu buvo lygintos Prienų ir Kaišiadorių ligoninės su Raseinių ir Kėdainių ligoninėmis. Lyginamoji analizė tarp šių ligoninių pacientų poreikių tenkinimo vertinimo atlikta todėl, kad Prienų ir Kaišiadorių ligoninėms buvo sumažintas finansavimas, o Raseinių ir Kėdainių finansavimas nebuvo sumažintas po 2010m. balandžio 1d. įvykdytos restruktūrizacijos.

3.1.1. Aptarnavimo kokybės ligoninėje vertinimas

Tyrimo metu buvo nagrinėjama, kaip pacientai, besigydantys ligoninėse, vertina ligoninės teikiamas paslaugas.

7 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal nuomonę, ar gydymas jiems suteiktas laiku

(χ2 = 0,218, p >0,05)

Ligoninės Laiku Ne Nežino Iš viso

Prienų ir Kaišiadorių ligoninės n 98 8 11 117 Proc. 83,8 6,8 9,4 100,0 Kėdainių ir Raseinių ligoninės n 217 18 29 264 Proc. 82,2 6,8 11,0 100,0 Iš viso n 315 26 40 381 Proc. 82,7 6,8 10,5 100,0 83.8 6.8 9.4 82.8 6.8 11 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Laiku Ne Nežino P r o c e n ta i

Prienų ir Kaišiadorių ligoninės Kėdainių ir Raseinių ligoninės

(χ2 = 0,218, p >0,05)

4 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal nuomonę ar gydymas suteiktas laiku (proc.) Kaip matyti 7 lentelėje, dauguma pacientų (82,7 proc.) mano, kad gydymas jiems suteiktas laiku ir tik mažoji dalis (6,8 proc.) teigė, kad gydymas laiku jiems nebuvo suteiktas. Matyti, kad Prienų ir Kaišiadorių ligoninių bei Raseinių ir Kėdainių ligoninių pacientai buvo vienodai linkę vertinti, ar gydymas jiems buvo suteiktas laiku, reikšmingi skirtumai nenustatyti p >0,05. Standartizavus rodiklius pagal amžių, lytį ir išsilavinimą pacientų atsakymų pasiskirstymas skirtingose ligoninėse reikšmingai nesikeitė.

Taip pat buvo nustatyta, kad pacientai, kurie ligoninėse gydosi nebe pirmą kartą statistiškai reikšmingai buvo labiau linkę manyti, kad gydymas jiems suteikiamas laiku nei

pacientai, kurie gydosi pirmą kartą (5 paveikslas). Po standartizacijos pacientų atsakymų pasiskirstymas skirtingose ligoninėse reikšmingai nesikeitė.

72.1 18.6 9.3 85.8 3.4 10.8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Laiku Ne Nežino P r o c e n ta i

Pirmą kartą gydosi Gydosi ne pirmą kartą

(χ2 = 24,24, p<0,001)

5 pav. Pacientų vertinimas, ar gydymas suteiktas laiku tarp pirmą kartą besigydančių pacientų ir pacientų, kurie gydosi ne pirmą kartą

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnė dalis (60,6 proc.) pacientų ligonių priėmimo skyriuje iki medicinos darbuotojo apžiūrėjimo sugaišo iki pusės valandos, 16,3 proc. teigė, kad sugaišo tarp pusės valandos ir 45 minučių. Tik mažesnioji dalis pacientų teigė priėmimo skyriuje sugaišę ilgesnį laiką: 7,3 proc. sugaišo iki valandos, 6,6 proc. iki dviejų valandų ir 2,6 proc. sugaišo daugiau kaip 2 valandas.