LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS SPORTO MEDICINOS KLINIKA
KAMILĖ RUDOKAITĖ
KREPŠINĮ SPORTUOJANČIŲ 14 – 15 METŲ AMŽIAUS
BERNIUKŲ FIZINIO PAJĖGUMO KAITA TAIKANT
SPECIALIZUOTĄ FIZINIŲ PRATIMŲ PROGRAMĄ
Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst.kodas 6211GX010)baigiamasis darbas
Darbo vadovė Doc.dr. Vilma Tamulionytė
2
TURINYS
SANTRAUKA... 4 ABSTRACT... 5 ĮVADAS... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 91.1. Bendrieji krepšinio aspektai... 9
1.2. Jaunųjų krepšininkų amžiaus ypatumai... 10
1.3. Fizinio pajėgumo komponentai... 11
1.3.1. Statinė ir dinaminė pusiausvyra... 12
1.3.2. Raumenų jėga... 12
1.3.3. Šoklumas ir greitumas... 13
1.3.4. Ištvermė... 14
1.4. Dažniausiai krepšinyje patiriamos traumos ir sveikatos sutrikimai... 14
1.5. Krepšininkų griaučių – raumenų sistemos vertinimas, traumų prevencija ir kineziterapijos programa... 17 2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA... 20
2.1. Tiriamųjų kontingentas... 20
2.2. Tyrimo planavimas ir organizavimas... 20
2.3. Tyrimo metodai... 22
2.3.1. Anketinė apklausa... 22
2.3.2. Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas viršutinei galūnei... 22
2.3.3. Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas apatinei galūnei... 24
2.3.4. Flamingo testas statinei pusiausvyrai... 26
2.3.5. Plaštakos raumenų jėgos vertinimas... 27
2.3.6. Vertikalaus šuolio Sargent testas kojų raumenų jėgai vertinti... 28
2.3.7. Ilinojaus testas vikrumo įvertinimui... 29
2.3.8. 5x10m bėgimo šaudykle testas vikrumui ir greitumui vertinti... 30
2.3.9. Šaudyklės bėgimo testas bendrosios ištvermės vertinimui... 31
2.4. Specializuota fizinių pratimų programa... 33
2.5. Duomenų statistinė analizė... 37
3
3.1. Dinaminės pusiausvyros kaita... 38
3.2. Statinės pusiausvyros kaita... 40
3.3. Raumenų jėgos kaita... 42
3.4. Vikrumo ir greitumo rezultatų kaita... 44
3.5. Bendrosios ištvermės rezultatų kaita... 45
3.6. Fizinių ypatybių sąsajos... 46
4. REZULTATŲ APTARIMAS... 48 IŠVADOS... 51 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 52 PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS... 53 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 54 PRIEDAI... 65
4
SANTRAUKA
Kamilė Rudokaitė. Krepšinį sportuojančių 14 – 15 metų amžiaus berniukų fizinio pajėgumo kaita taikant specializuotą fizinių pratimų programą. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc.dr. Vilma Tamulionytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2020; 64 p.
Darbo tikslas – įvertinti krepšinį sportuojančių berniukų fizinio pajėgumo kaitą taikant specializuotą
fizinių pratimų programą. Darbo uždaviniai: Įvertinti krepšinį sportuojančių berniukų: 1) apatinių ir viršutinių galūnių dinaminės pusiausvyros kaitą taikant specializuotą fizinių pratimų programą; 2) statinės pusiausvyros kaitą taikant specializuotą fizinių pratimų programą; 3) raumenų jėgos kaitą taikant specializuotą fizinių pratimų programą; 4) greitumo ir vikrumo kaitą taikant specializuotą fizinių pratimų programą; 5) bendrosios ištvermės kaitą taikant specializuotą fizinių pratimų programą. 6. Įvertinti krepšinį sportuojančių berniukų fizinių ypatybių tarpusavio sąsajas.
Tyrimo dalyviai ir tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 14, krepšinio užsiėmimus lankančių, 14 – 15 metų amžiaus berniukų. Tyrimo metodai: anketinė apklausa, modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas dinaminei pusiausvyrai; Flamingo testas statinei pusiausvyrai; dinamometrija – plaštakos suspaudimo jėgai; Sargent vertikalaus šuolio testas apatinių galūnių jėgai; Ilinojaus vikrumo testas ir 5x10 bėgimo šaudykle testas vikrumui ir greitumui; bėgimo šaudykle testas – bendrajai ištvermei vertinti. Remiantis pirmuoju vertinimu, sukurta specializuota pratimų programa, kurią tiriamieji atliko 6 savaites: 2 kartus per savaitę (40-45 minutes) prieš įprastas treniruotes. Išvados. 1. Krepšinį sportuojančių berniukų viršutinių galūnių dinaminė pusiausvyra po specializuotos fizinių pratimų programos nepakito, o apatinių galūnių dinaminė pusiausvyra pagerėjo. 2. Krepšinį sportuojančių berniukų statinė pusiausvyra po taikytos specializuotos fizinių pratimų programos pagerėjo. 3. Krepšinį sportuojančių berniukų plaštakos griebimo jėga po taikytos specializuotos fizinių pratimų programos nepakito, o apatinių galūnių raumenų jėga padidėjo. 4. Krepšinį sportuojančių berniukų greitumo ir vikrumo gebėjimai po taikytos specializuotos fizinių pratimų programos pagerėjo. 5. Krepšinį sportuojančių berniukų bendroji ištvermė po taikytos specializuotos fizinių pratimų programos nepakito. 6. Krepšinį sportuojančių berniukų, turėjusių geresnį vikrumą (nustatytą Ilinojaus testu), apatinių galūnių raumenų jėga ir dinaminė pusiausvyra bei greitumas buvo didesni, o turintys didesnę bendrąją ištvermę pasižymėjo ir geresne apatinių galūnių dinamine pusiausvyra. Berniukams, turėjusiems geresnę apatinių galūnių dinaminę pusiausvyrą bei statinę pusiausvyrą, šios fizinės ypatybės po fizinių pratimų programos pagerėjo labiau, o turėjusių didesnę kojų raumenų jėgą, vikrumas ir greitumas po programos padidėjo labiau.
5
ABSTRACT
Kamilė Rudokaitė. The changes of 14 – 15 years old basketball players‘ physical fitness after application of specialised exercise program. Master‘s thesis. Supervisor – Assoc.prof. Ph.D. Vilma Tamulionytė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Sports Medicine. Kaunas, 2020; p. 64.
The aim of the study - to assess the changes of 14 – 15 years old basketball players‘ physical fitness after application of specialised exercise program. Objectives: To assess the changes of young basketball players‘: 1) upper and lower extremities dynamic balance after application of specialised exercise program; 2) static balance after application of specialised exercise program; 3) muscle strength after application of specialised exercise program; 4) agility after application of specialised exercise program; 5) endurance after application of specialised exercise program. 6. To evaluate coherence of young basketball players‘ physical fitness.
Methods and participants of the study. The study included 14 basketball players aged 14 – 15 years. Participants‘ dynamic balance of upper and lower extremities was assessed with Modified Star Excursion Balance Test; static balance with Flamingo test; dynamometry was used for hand grip strength; lower extremities muscle strenght was assessed with Sargent vertical jump test; Illinois Agility Test and 5x10 Shuttle test were used for agility assessment and Shuttle running test was used for endurance evaluation. Mathematical statistical data analysis was performed with SPSS (Statistical Package for Social Sciences) 22.0. Nonparametric Wilcoxon criteria was applied for two dependent samples. Based on the results obtained during the first evaluation, specialised exersise program was developed for the basketball players, which the subjects had performed 2 times per week for 6 weeks before their usual workouts. Program duration was 40 - 45 minutes.
Conclusions. 1. The young basketball players‘ dynamic balance of upper extremities after application of specialised exercise program did not change, but dynamic balance of lower extremities increased. 2. The static balance of young basketball players improved. 3. The young basketball players‘ hand grip strength after application of specialised exercise program did not change, but muscle strength of lower extremities increased. 4. The agility of young basketball players increased. 5. The endurance of young basketball players did not change. 6. Basketball players with better agility had better lower extremities‘ muscle strength, dynamic stability and speed. Those who had better endurance also demonstrated better dynamic stability of lower extremities. Boys, who had better legs‘ dynamic balance and static balance, demonstrated greater dynamic of those features after exercise program, and those who had bigger muscle strength of lower extremities increased their agility after exercise program more.
6
PADĖKA
Pati didžiausia padėka darbo vadovei doc.dr. Vimai Tamulionytei už visokeriopą pagalbą rašant šį darbą. Taip pat, ačiū ir Kėdainių Sporto Centro treneriui Sauliui Gaurilčikui ir jo treniruojamiems krepšininkams.
7
ĮVADAS
Sportinė veikla yra labai svarbi priemonė bendro jaunimo aktyvumo vystymosi procese. Nemažai vaikų įvairias sporto šakas praktikuoja sporto klubuose, dauguma jų – amžiuje prieš paauglystę ir brendimo amžiaus. Tiek prieš brendimo, tiek brendimo laikotarpių metu labai skiriasi organų sistemų išsivystymo laipsnis ir fizinės bei psichologinės jaunuolių savybės. Įvairaus chronologinio amžiaus vaikų sportininkų skirtumai daugeliu atvejų yra akivaizdžiai pastebimi atliekant daugumą antropometrinių matavimų, taip pat, vertinant motorinius ir funkcinius gebėjimus (1; 2).
Krepšinis yra ne tik viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, bet ir viena reikliausių sporto šakų, atsižvelgiant į daugybę sudėtingų įgūdžių. Tai yra sporto šaka, kuri turi didelę traumų riziką. Ši sporto šaka yra ypač populiari tarp jaunimo. Būtina pasidomėti šių sportininkų sveikata, kadangi vis daugiau jaunų žaidėjų pasiekia labai aukštą lygį (3).
Krepšininkui reikalingi kartotiniai judesiai, kaip – sprintas, šuoliai, metimai, spartus krypties keitimas (4). Spartūs pagreičiai ir lėtėjimo tempai reikalingi konkretiems krepšinio judesiams per palygint mažą (~420m2) judėjimo plotą, turi didelį fiziologinį ir mechaninį poveikį apatinėse galūnėse, kuris gali didinti traumų pavojų (5), todėl pusiausvyra ir koordinacija yra labai svarbios judrumo užduotyse, apimančios greitį ir krypties keitimąsi, ypač būdingą komandiniuose žaidimuose (6).
Krepšinio žaidimo metu žaidėjai atlieka didelio intensyvumo ir labai specifinius dinaminius judesius, kurie keičiasi kas 2 ar 3 sekundes. Taigi, fizinis pasiruošimas, taip pat, gali būti naudojamas žaidėjų ištvermei, jėgai, šuoliams, greičiui ir judrumui matuoti (7; 8; 9). Be to, bandant atskleisti žaidėjų įvairius profilius, yra lyginami jaunimo fiziniai rodikliai, kurie yra išskiriami pagal: konkurencinį lygį, chronologinį amžių, komandinių varžybų įskaitą ir konkrečias pozicijas, brandą (2; 7). Fiziniai pratimai – ugdant jėgą, greitį, ištvermę, judrumą, koordinaciją - daro daug teigiamo poveikio organizmui, įskaitant geresnę motorinę kontrolę ir sugebėjimus (10).
Remiantis moksline literatūra, yra svarbu paminėti, kad anksti bręstantiems berniukams motorikos ir krepšinio įgūdžių rezultatai būtų geresni, palyginti su vidutiniškai ir vėlai subrendusiais žaidėjais, juos reikėtų ankščiau pradėti testuoti ir atlikti fizinio pajėgumo vertinimus, taip pat, kad būtina atlikti prevencinius tyrimus, siekiant apsaugoti vaikus ir paauglius nuo neigiamų sporto pasekmių. Sporto traumų prevencija yra labai svarbi, nes žala, atsiradusi jauname amžiuje, turi didelį trumpalaikį ar ilgalaikį poveikį fizinei ir psichinei jaunuolio sveikatai. Taigi, trauma ankstyvame amžiuje gali trukdyti fiziniam aktyvumui visą gyvenimą ir, galbūt, įtakoti požiūrį į sportą ir fizinį aktyvumą. Tačiau, dėl tam tikrų standartų ar įgūdžių, treneriai nevisada turi pakankamai informacijos ar dėl laiko stokos, neturi galimybės įvertinti sportininkų funkcinius gebėjimus (11).
8
Tyrimo aktualumas. Domėtis kompleksiniu sportininkų fiziniu vystymusi, adaptacija prie fizinių krūvių, įvairiomis prevencijos priemonėmis, skatina nuolatinis ir didėjantis krepšininkų užimtumas ir veikla. Prasidedant paauglystei, berniukai yra labai imlūs judesių mokymuisi ir žaidimo įgūdžių formavimuisi bei pradeda ryškėti tam tikrų fizinių ypatybių skirtumai. Tokio amžiaus krepšininkams berniukams yra būdingas labai spartus kaulų augimas, lėtesnis raumenų vystymasis, nedidelis jėgos prieaugis, blogesnė judesių koordinacija. Taip pat, tokio amžiaus krepšininkai patiria ir traumų, kurios gali įtakoti tolimesnį paauglio gyvenimo kelią. Nėra daug mokslinių publikacijų, apie tokio amžiaus krepšininkų berniukų rengimą bei testavimą ar jų vertinimą, todėl nėra ir bendros nuomonės apie tai, koks fizinis krūvis turi didžiausią poveikį fizinėms ypatybėms.
Darbo tikslas – įvertinti krepšinį sportuojančių berniukų fizinio pajėgumo kaitą taikant specializuotą fizinių pratimų programą.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti krepšinį sportuojančių berniukų apatinių ir viršutinių galūnių dinaminės pusiausvyros kaitą taikant specializuotą fizinių pratimų programą.
2. Įvertinti krepšinį sportuojančių berniukų statinės pusiausvyros kaitą taikant specializuotą fizinių pratimų programą.
3. Įvertinti krepšinį sportuojančių berniukų raumenų jėgos kaitą taikant specializuotą fizinių pratimų programą.
4. Įvertinti krepšinį sportuojančių berniukų greitumo ir vikrumo kaitą taikant specializuotą fizinių pratimų programą.
5 Įvertinti krepšinį sportuojančių berniukų bendrosios ištvermės kaitą taikant specializuotą fizinių pratimų programą.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bendrieji krepšinio aspektai
Krepšinio populiarumas tarp jaunimo per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugo tiek varžybiniu, tiek laisvalaikio lygiu (12; 13; 14). Krepšinis yra populiariausias komandinis sportas tarp 12–17 metų jaunimo (3).
Judėjimo modeliai krepšinyje remiasi trumpais, intensyviais ir pasikartojančiais veiklos epizodais, kuriems reikia greitai keisti kryptį (15). Krepšinio žaidimas – tai į dinamišką sistemą integraliai sujungti judesiai ir veiksmai su kamuoliu ir be jo. Tai yra kontaktinė sporto šaka, kuri laikui bėgant, pradėjo daugiau nei anksčiau pasižymėti greičiu ir jėga (16).
Krepšinis yra labai dinamiškas komandinis sportas, populiarus visame pasaulyje, ypač tarp jaunimo. Tai apima periodiškos, dinamiškos ir kvalifikuotos judėjimo veiklos modelį ir turi sudėtingus reikalavimus, kuriems reikia individualių įgūdžių, komandos žaidimų, taktikos derinių ir motyvacijos. Veiksmai krepšinio rungtynių metu apima įvairius judesius, tokius kaip bėgimas, driblingas, greitas vietos keitimas ir šokinėjimas, kurie yra daugialypiai, intensyvūs ir trumpalaikiai. Štai kodėl treneriams rekomenduojama sutelkti dėmesį į trumpą ir intensyvią veiklą (greitį ir judrumą) ir tokius testus kaip vertikalus šuolis, judrumo testai, sprintai trumpais atstumais ir kt. (17). Pagrindinės krepšininkų lokomocinio judėjimo formos yra bėgimas ir šuoliai, greiti vienkartiniai ir trumpalaikiai intensyvūs įvairių krypčių judesiai ir veiksmai, sukimasis apie išilginę ir skersinę kūno ašis su kamuoliu ir be jo (18).
Krepšininkų pasirodymas priklauso nuo techninių ir taktinių įgūdžių derinio ir optimalaus fizinio pasirengimo lygio (19). Yra penkios specifinės žaidimo pozicijos krepšinyje, kurių kiekviena yra su tam tikrais judesiais ir žaidimo charakteristikomis. Tos pozicijos yra – įžaidėjas, gynėjas, puolėjas, sunkusis krašto puolėjas ir centro puolėjas – kiekvienas su specifine role žaidime (20).
Per krepšinio rungtynes labai svarbu gebėti nuolat su pertraukomis atlikti didelio intensyvumo veiksmus ir mažo intensyvumo veiksmų ir/arba atsigavimo derinius. Didelio intensyvumo judesiai, tokie kaip šuolis į viršų (kovoti dėl atšokusio kamuolio, blokuoti varžovų metimus ir atlikti metimus), krypties keitimas, kamuolio varymas, pagreitėjimas, užtvaros, bei mažo intensyvumo veikla (21).
Žaidėjai, turintys puikius šokinėjimo įgūdžius, pralenkia savo oponentus daugelyje situacijų puolimo ir gynybos metu (pvz., kamuolio blokavimas, kovojimas dėl kamuolio, metimas iš šuolio). Todėl sportininkai, treneriai labai domisi šuolių biomechanika ir jų vertinimu. Vienas iš pagrindinių
10
krepšininkų tikslų yra įgyti judėjimo įvairia kryptimi, tuo tarpu, ir vertikalaus šuolio, pranašumą prieš varžovą. Tai labai svarbus aspektas krepšinio komandoje yra ūgis, būtent dėl šio fizinio rodiklio dauguma komandų renkasi aukštus žaidėjus lyginant su kitomis sporto šakomis. Be techninių ir taktinių žinių, tinkamų antropometrinių ir kūno struktūros savybių, tikslumas ir judrumas, šoklumas yra vienas iš pagrindinių krepšininko sėkmės elementų (1).
Krepšinis yra greitas žaidimas, kuris, kaip įrodyta, turi didelę traumų riziką tiek tarp suaugusiųjų, tiek paauglių (22). Kadangi dauguma, kad ir nedidelių, krepšinio traumų daro įtaką apatinėms galūnėms, išankstinis griaučių – raumenų sistemos bei funkcinis vertinimas turėtų nustatyti pagrindines judesių savybes visoje kinematinje grandinėje, akcentuojant apatinių galūnių jėgos charakteristikas (23).
1.2. Jaunųjų krepšininkų amžiaus ypatumai
Jaunimo dalyvavimas sporte, tokiame kaip krepšinis, gali būti naudinga vaikams ir paaugliams. Sportas jauniems žmonėms suteikia galimybę plėtoti tarpusavio santykius, didinti savivertę ir lyderio savybes. Tai taip pat gali padėti pagrindą aktyviam ir sveikesniam suaugusiųjų gyvenimo būdui ateityje (24).
Be socialinių privalumų, sportas jaunimui gali suteikti ir kitų sveikatos privalumų, įskaitant tuos, kurie susiję su širdies, kvėpavimo, kaulų - raumenų ir apykaitos sistemomis (25).
14–16 metai – tai amžius berniukams, kuris dažnai laikomas pradiniu krepšinio ir kitų komandinių sporto šakų sėkmės prognozavimo etapu, nes dauguma berniukų peržengė į paauglių augimo spurtą (26). Geriausia ugdyti jaunus krepšininkus brendimo laikotarpiu, kai brandos laikotarpis gali turėti įtakos žaidėjų augimui, vystymuisi ir rezultatams. Šio laikotarpio svarba jaunimo vystymuisi yra neabejotina, nes sisteminiai brandos būsenų skirtumai tarp to paties chronologinio amžiaus asmenų yra gerai žinomi (27). Tai metai, kai vaikai dar nėra sulaukę pilnametystės, tačiau šiuo laikotarpiu vaikai bręsta ir jau kitaip mąsto bei supranta treniruočių naudą. Tokių metų krepšininkai padaro didelį šuolį savo žaidime (28).
Geriausi krepšininkai yra labai greiti, judrūs, galingi ir universalūs žaidėjai. Vaikai vaikystėje lavina įvairius pagrindinius motorinius įgūdžius. Įrodyta, kad daugelio jaunų krepšinio komandų fiziologinių ir fizinių rezultatų parametrų, raidos greičiai pasiekia didžiausią reikšmę tuo pačiu metu, kai pasiekia didžiausią ūgio augimo greitį; tipiškas berniukų amžius yra maždaug 13,8– 14,2 metų. Berniukų bėgimo greitis gerėja nuo 5 iki 18 metų, o didžiausias pikas - po 13 metų. Judrumo rodikliai gerėja dažniausiai nuo 5 iki 8 metų, o tada nuolat palaipsniui gerėja iki 18 metų (10). Dažnai fizinis pajėgumas priskiriamas prie sportinės veiklos padarinių – laimėjimų, todėl tai yra
11
ypatinga užduotis, kurios tikslas – kiek įmanoma išlavinti su sporto šaka susijusius fizinio pajėgumo dėmenis (29). Daugelį žaidėjo veiksmų lemia fizinio išsivystymo parametrai – ūgis, galūnių ilgis, kūno masė, raumenų ir riebalų masė (30).
Geriems sportinių žaidimų rezultatams įtaką daro taktinis ir techninis sportininkų pasirengimas, tačiau taip pat yra svarbus ir geras fizinis išsivystymas. Sporto edukologijoje yra žinomos sąsajos tarp žaidėjų fizinio išsivystymo ir fizinio pajėgumo, tarp fizinio išsivystymo ir pasiektų rezultatų. Taigi yra aišku, jog sportininkams būdingi tam tikri fizinio išsivystymo parametrai. Krepšinio žaidėjai labai išsiskiria savo aukštu ūgiu, jiems itin reikšminga tampa kūno masė (31). Svarbu nustatyti jaunųjų krepšininkų ūgio proveržio tendencijas skirtingais amžiaus tarpsniais, kad treneriai galėtų pradėti vykdyti specializacijos etapą (32).
Motoriniai įgūdžiai vaikystėje ir paauglystėje yra stipriai susiję su augimo ir brendimo procesais. Berniukai, kurie pradeda anksti bręsti turi daugiau sprogstamosios jėgos, anaerobinės galios, izometrinės ir sprinto jėgos pranašumą, nei tie, kurių biologinė raida prasidėjo vėliau. Šie motorinių įgūdžių ir biologinio išsivystymo skirtumai ryškiausi fazėse, kuriose yra ryškesnis augimo greitis (t. y. Augimo spurtas). Šios fazės pasireiškia berniukams nuo 12 iki 15 metų ir mergaitėms nuo 10 iki 14 metų (25). Amžiuje, kai augimas yra greitas ir spartus fizinių įgūdžių įgijimas, nedideli skirtumai gali reikšti esminius motorinių ir fizinių gebėjimų skirtumus, todėl gali turėti įtakos ir pačiam krepšinio žaidimui (33). Yra raginima geriau ugdyti jaunimo krepšininkus brendimo laikotarpiu, kai brandos būsena gali turėti įtakos žaidėjų augimui, vystymuisi ir rezultatams. Šio laikotarpio svarba jaunimo raidai yra neabejotina, nes sisteminiai brandos skirtumai tarp to paties chronologinio amžiaus asmenų yra gerai žinomi. Todėl treneriai turi suprasti, kad kai kurie žaidėjai tobulėja ir auga greičiau nei kiti ir turi stengtis prie to prisitaikyti (25).
1.3. Fizinio pajėgumo komponentai
Fizinis pajėgumas – tai judėjimo gebėjimų, įgūdžių, fizinių savybių lygis. Fizinė ypatybė – tai žmogaus gebėjimas atlikti konkrečią judamąją užduotį - tai jėga, ištvermė, greitumas, vikrumas, šoklumas, lankstumas, judesių koordinacija (26). Fizinis pajėgumas – žmogaus fizinio aktyvumo nulemtų požymių visuma. Fiziškai pajėgus žmogus nerizikuodamas sveikata, efektyviai ir mažai nuvargdamas, neprarasdamas energijos, patenkina kasdienio gyvenimo ir poilsio reikmes. Dažnai fizinis pajėgumas priskiriamas prie sportinės veiklos padarinių (27).
12
1.3.1. Statinė ir dinaminė pusiausvyra
Statinė ir dinaminė pusiausvyros kontrolė yra pagrindinės kasdienio gyvenimo, poilsio ar sporto užduotys, o pusiausvyros sutrikimai yra susiję su padidėjusia apatinių galūnių traumų rizika (34; 35). Pusiausvyros dėka, išlaikomas kūno masės centras vertikalioje pozoje, taip pat centrinės ir periferinės nervų sistemos suderinimas išlaikant kūno svorį vienoje vietoje (36). Pusiausvyra ir koordinacija yra itin svarbios judrumo užduotyse, apimančiose greitį ir krypties keitimąsi, ypač būdingą komandiniuose žaidimuose. Judrumo užduotys reikalauja dinaminio stabilumo, kuris apima judėjimą iš dinaminės į statinę būseną (5).
Pusiausvyra gali būti statinė ir dinaminė. Statinė pusiausvyra – gebėjimas išlaikyti stabilią kūno padėtį, neatliekant jokių judesių, o dinaminė pusiausvyra – tai išlaikymas arba sugebėjimas atgauti stabilią kūno poziciją dinaminių užduočių metu ir laikysenos pasikeitimas atliekant sąmoningus judesius ar trukdant išoriniams trikdžiams. Remiantis tyrimais su paaugliais ir profesionaliais krepšininkais, kuriuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pusiausvyros gerinimui, siekiant sumažinti traumų skaičių, įrodyta, kad tai veiksmingai mažina ūmius sužalojimus, įskaitant čiurnos ir kelio patempimus, taip pat nugaros traumas (11).
Pusiausvyra geba išlaikyti svorio centro padėtį ir vertikaliai virš atramos pagrindo. Tai susiję su greitu, nuolatiniu regėjimo, vestibuliariniu ir somatosensoriniu grįžtamuoju ryšiu. Pusiausvyros dėka sportininkams padedama išvengti traumų žaidžiant krepšinį, pvz. lūžių, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų ar kritimų žaidžiant. Įrodyta, kad pusiausvyros treniruotės sumažina kojų raumenų disbalansą ir efektyviai padidina raumenų jėgą. Dėka statinės pusiausvyros gebama išlaikyti atramą minimaliai judant. Dinaminė pusiausvyra turi galimybę atlikti užduotį išlaikant arba atgaunant stabilią padėtį. Statinės ir dinaminės pusiausvyros treniruotės yra skirtos motorikos tobulinimui ir kūno valdymui (36).
1.3.2. Raumenų jėga
Didinant sportininkų jėgą bei norint gauti teigiamą rezultatą, reikia naudoti tinkamus treniruočių modelius. Krepšininkai tobulina šias savybes, kad maksimaliai padidintų šuolio aukštį, pagerintų judrumą ir pagerintų bendrą rezultatą (37). Stiprus ir greitas raumenų susitraukimas lemia krepšininko veiksmų sėkmę aikštelėje. Krepšinio žaidėjams jėgos lavinimą reikia derinti su ištverme, vikrumu, greitumu, galingumu ir kitais technikos veiksmais (38). Be to, krepšininkų judesiai yra glaudžiai susiję su sprogstamąja jėga, kilimo jėga, greičiu ir judrumu, nes tai - gebėjimai, kurie labai
13
prisideda prie efektyvaus judėjimo su kamuoliu ir be jo, taigi, vaidina svarbų vaidmenį krepšinio technikoje ir taktikoje. Raumens susitraukimo greitis turi įtakos atliekant greitą judesį, žaidimo veiksmus, specialius greitumo pratimus (7;38).
Maksimalus sportininko pasiektas šuolio aukštis, kuris rodo kojų raumenų jėgą, gali suteikti pagrindinės informacijos apie jų funkcinį pajėgumą daugelyje sporto šakų (39).
Krepšinio žaidimo metu, skirtingu pajėgumu dirba ir atskiros raumenų grupės, kaitaliojasi fizinių krūvių intensyvumas. Greito puolimo metu bėgama greitai pirmyn arba pirmyn į šonus varant kamuolį ir be jo. Tokio bėgimo metu aktyviai dirba priekiniai ir užpakaliniai šlaunies, blauzdos, pėdos raumenys. Pozicinio žaidimo metu kūno judėjimo kryptys yra įvairesnės, dažnai kaitaliojasi kūno padėtis. Dėl to keičiasi ir kojų raumenų darbas. Jiems dažnai tenka dirbti esant izometriniam įtempimui. Priekiniams šlaunies raumenims tenka didžiausias krūvis, o užpakaliniai šlaunies, blauzdos ir pėdos raumenys yra mažiau aktyvūs, dėl to dažnai yra mažesnės judesių amplitudės, trumpesnės šuolio fazės, mažesnis kūno judėjimo greitis, palyginti su kūno judėjimu greito puolimo metu (40).
1.3.3. Šoklumas ir greitumas
Krepšinyje, kaip ir kituose komandiniuose kamuolio žaidimuose, greitis yra sudėtinė fizinė ypatybė. Apskritai, greitis yra sugebėjimas, leidžiantis krepšininkui judėti kuo greičiau esant tam tikram pasipriešinimo laipsniui. Šis judėjimas gali būti aciklinis arba ciklinis, todėl greitis gali būti aciklinis arba ciklinis. Daugelis autorių pabrėžia jo svarbą sportinių traumų prevencijos kontekste, kai kurie mano, kad tai yra būtina aukšto lygio krepšininkų sąlyga. Judrumas išryškėja daugiausiai sudėtingose kompleksinėse sporto šakose, kuriose vyrauja judėjimas, kuriam reikia daug judėjimo krypties pokyčių. Krepšinio judesiai vykdomi su kamuoliu ir be jo, todėl krepšinyje judėjimo greitis ir judrumas skirstomi į tuos, kurie yra su kamuoliu ir be kamuolio. Greitas kamuolio perdavimas iš užpakalinės aikštės į priekinę aikštę, prasiveržimai, perėjimai prie driblingo ir kai kurie kiti judesiai reikalauja labai išvystyto greičio ir judrumo su kamuoliu (13).
Daugelis krepšinio judesių, kurie atliekami arba su kamuoliu, arba be jo (pavyzdžiui, trumpi bėgimai, staigūs sustojimai, greiti krypties pokyčiai, pagreitis, skirtingi vertikalūs šuoliai), turi sprogstamą jėgą. Tą patį galime pasakyti ir apie judesius rankomis, tokius kaip driblingas, skirtingi metimai ir perdavimai. Sėkmingas ir efektyvus visų šių judesių atlikimas ir, atitinkamai, krepšininkų žaidimo rezultatai, daugiausia priklauso nuo šių motorinių ir funkcinių sugebėjimų: sprogstamosios kojų jėgos ir kilimo jėgos, rankų ir pečių juostos stiprumo, judrumo su kamuoliu ir be jo, koordinacijos, ciklinių ir aciklinių judesių greičio, mėtymo tikslumo ir sugebėjimo valdyti kamuolį.
14
Sprogstamoji jėga, kilimo jėga, greitis ir judrumas yra gebėjimai, kurie labai prisideda prie efektyvaus judėjimo su kamuoliu ir be jo, taigi vaidina svarbų vaidmenį krepšinio technikoje ir taktikoje (41).
Krepšinio žaidimo metu žaidėjai atlieka didelio intensyvumo ir labai specifinius dinaminius judesius, kurie keičiasi kas 2 ar 3 sekundes. Taigi, fizinis pasiruošimas, taip pat gali būti naudojamas žaidėjų ištvermei, jėgai, šuoliams, greičiui ir judrumui matuoti (7; 41; 42) .
Įvairiose sporto šakose, tokiose kaip krepšinis, rankinis, futbolas yra labai svarbu greitumo jėga ir šoklumas - tai ypač reikšminga ir yra viena svarbiausių ypatybių norint turėti pranašumą prieš varžovą. Greitumo jėga ir šoklumas yra ypač reikšminga ir vienos svarbiausių ypatybių įvairių sporto šakų atstovams (krepšininkams, rankininkams, futbolininkams ar kt.) (43; 44). Krepšininkų netinkamų šuolių technika aiškinama konkrečia žaidėjų kūno konstrukcija, specifine šokinėjimo krepšinio technika, menkai išvystyta kojų tiesiamųjų raumenų sprogstamąja jėga ir elastingumu bei netinkama metimo - šuolio technika (per didelis kelių lenkimas nusileidus, nepakankamas tvirtumas, nusileidimas plokščia koja ir kulnai atsitrenkia į žemę) (13; 45). Vertikalus šuolis svarbus ir tuo, kad pasiedami aukščiausią tašką šuolio metu žaidėjai išmeta kamuolį į krepšį, kad oponentai negalėtų jo pasiekti (46).
1.3.4 Išvermė
Daug veiklų krepšinyje yra atliekami beveik maksimaliu intensyvumu ir yra įtraukiama anaerobinė energija. Tačiau dauguma su žaidimais susijusių užsiėmimų yra mažo (~ 40%) ir vidutinio (50%) intensyvumo ir yra naudojama aeorobinė energija (26).
Krepšininkai turėtų turėti gerą aerobinį pajėgumą, kad įveikti maždaug 7,5 km atstumą per rungtynes. Taip pat, teigiama, kad vidutinis širdies susitraukimų dažnis svyruoja nuo 87,0proc. iki 94,4proc. didžiausio širdies susitraukimų dažnio (47; 48). Aerobinis pajėgumas, taip pat yra stipriai susijęs su didelio intensyvumo bėgimu rungtynių metu ir buvo rasta, kad tai yra kaip vienas iš pakartotinio sprinto gebėjimus lemiančių veiksnių (47). Nors didžioji žaidimo laiko dalis yra skirta aerobinei veiklai, anaerobinė medžiagų apykaita labai prisideda prie krepšinio energijos poreikio. Krepšinis reikalauja jėgos ir ištvermės palaikyti ilgus aerobinio ir trumpo anaerobinio aktyvumo veiklas (49; 50).
1.4. Dažniausiai krepšinyje patiriamos traumos ir sveikatos sutrikimai
Krepšinio traumos - tai specifinių, techninių judesių rezultatas. Nors krepšinis nėra laikomas kontaktiniu sportu, tačiau traumos įvyksta sportininkams kovojant dėl kamuolio ir dėl intensyvios
15
fizinės veiklos rungtynių metu (51). Persitreniruojant, prastėja pusiausvyra ir neuroraumeninė kontrolė – tai gali sąlygoti sąnario kapsulės, raiščių, ar kitų struktūrų traumas, kurios gali užbaigti anksti prasidėjusią sportininko karjerą (52). Krepšinyje yra atliekami įvairūs judesiai, tokie kaip gestų kartojimas, staigus pagreitėjimas ir lėtėjimas, šoniniai judesiai bei dažni šuoliai. Dažnai šie judesiai kartu su susidūrimais žaidimo metu, gali sukelti staigias ir/ar dažnas traumas (53). Didėjantis amžius taip pat turi įtakos krepšininkams: visų traumų skaičius didėja su amžiumi (itin padidėja čiurnos, kelio patempimų bei veido plėštinių žaizdų kiekis). Taip pat padidėję galingumas bei greitis, kurie kinta dėl brendimo bei treniravimosi metų, padidina traumų riziką (54).
Nustatyta, kad 14–18 metų sportuojančio jaunimo savaitės treniruočių laikas, didesnis nei 16 valandų per savaitę, koreliuoja su traumų rizika. Kaip ir daugumoje sporto šakų, krepšinio traumų lygis yra didesnis varžybose nei treniruotėse (55). Be to, nustatyta, kad jaunimo sportininkams, kurie dalyvavo tam tikros sporto šakos varžybose, lyginant su bendraamžiais, kurie sportavo tik laisvalaikiu, traumų rizika rasta didesnė santykiu du prie vieno (51).
Krepšinyje dažniausiai traumuojamos kūno dalys yra čiurna ir kelias. Tyrimai taip pat atskleidė, kad sporto traumos yra linkusios kartotis, ir tai ypač aktualu čiurnos patempimams (20; 56). Čiurnos patempimas yra dažniausia ūminė trauma tiek suaugusiems, tiek jauniems krepšininkams, tiek profesionaliems, tiek mėgėjams. Čiurnos patempimo rizika yra didesnė žaidimų metu nei treniruočių metu ir labiau tikėtina puolime nei gynyboje (56).
Autoriai nurodo, kad trečdaliui 14-18 metų krepšinio žaidėjų įvyksta čiurnos komplekso trauma. Tai gali būti dėl to, kad mokyklose yra netinkamos grindys krepšinio žaidimui, ypač šuolių metu. Kitas paaiškinimas dėl kelio traumų gali būti susijęs su raumenų nuovargiu, kuris keičia proprioceptinę funkciją ir mažina jos efektyvumą. Taigi, nuovargis gali sumažnti raumenų, kurie stabilizuoja kelio sąnarį, aktyvavimą, kai yra prarandama pusiausvyra, kuomet yra pernelyg pertempti sąnario komponentai, o ypač raiščiai (9). Taip yra dėl to, kad krepšinis yra sportas, kuriam būdingi judesiai, apjungiantys bėgimą, krypties pokyčius, šoninius judesius, šokinėjimą (ypač nusileidimą), kurie ir gali lemti apatinės galūnės traumų atsiradimą šiose apatinės galūnės regionuose (57).
Fridman su bendraauoriais (58) savo duomenyse aprašė, kad viršutinių galūnių traumos (labiausiai pirštai) ir smegenų bei galvos traumos dažniau pasitaiko jaunesniems vaikams (5–10 metų), o apatinių galūnių traumos, (konkrečiai čiurnos), patempimai bei plyšimai dažnesni vyresniems vaikams ir paaugliams (15–19 metų). Dažniausiai pažeidžiamos vietos vaikams ir paaugliams yra čiurna ir keliai, taip pat, kaip ir suaugusiems (1 pav.).
16
57
Krepšinyje specifinis nekontaktinis sužalojimo mechanizmas, dėl kurio dažniausios traumos yra šuolio – leidimosi judesys. Literatūra rodo, kad asmenys, kurie nusileidžia mažiau aktyviai sulenkę klubą ir kelį, labiau apkrauna pasyvias struktūras, tokias kaip apatinės galūnės raiščiai ir sausgyslės. Be to, dinaminis kelių valgus kampas šuolio metu yra svarbus nuspėjamasis parametras ūminiam apatinių galūnių pažeidimui. Taip pat, čiurnos sąnarys yra svarbus uždarosios kinetinės grandinės komponentas, nes sumažėjusi čiurnos lenkimo amplitudė gali apriboti galimybę saugiai nusileisti po šuolio. Kaip ir biomechaniniai ūmių sužalojimų rizikos veiksniai, manoma, kad šuolis su didesniu klubo ir kelio tiesimu yra girnelės tendinopatijos rizikos veiksnys. Kai kurie tyrimai taip pat aiškiai parodo, kad ribotas čiurnos lenkimas su pronacija yra dažnas traumų rizikos veiksnys (59; 60).
Krepšininko pozicija ir antropometrinės charakteristikos yra kiti galimi veiksniai, darantys įtaką traumų rizikai. Vidurio puolėjai dažniausiai būna po krepšiu, todėl jiems labiau gresia kontaktinė trauma, nei žaidėjui periferijoje, pavyzdžiui, įžaidėjui ar puolėjui. Nustatyta, kad daugiausia traumų patyrė būtent vidurio puolėjai (44,1 proc.), po jų – krašto puolėjai (35,3 proc.) ir gynėjai (20,6 proc.) (56).
Krepšinio priekinio kryžminio raiščio (PKR) sužalojimo mechanizmas dažniausiai yra bekontaktis ir staigus krypties pasikeitimas, galintis sukelti nenormalų blauzdikaulio pasisukimą ir
1 pav. Dažniausiai krepšinyje patiriamos traumos paaugliams (65). Čiurna ir pėda 37,7 proc.
Kelis 16,3 proc.
Galva ir kaklas 13,7 proc. Plaštakos, pirštai, riešai 8,9 proc.
Nugara 5,0 proc. Klubas ir visa koja 8,5 proc.
17
sukelti PKR traumą (56). Nustatyta, kad tik 65 proc. žaidėjų po PKR traumų grįžta į ankstesnį prieštrauminį žaidimo lygį ir funkcinę būklę. Tie sportininkai, ypatingai jauno amžiaus, kurie grįžta į sportą po PKR plyšimo turi 25-30 proc. didesnę tikimybę pakartotinai kelio traumai (61). Baimė po traumos turėti antrą PKR traumą yra pagrindinis faktorius, kodėl atletai negrįžta į sportą. Dėl keturgalvio šlaunies ir atitraukiamųjų raumenų silpnumo judėjimo ir šuolių metu, gali pasidaryti dinaminė kelių valgus deformacija, kas taip pas sąlygoja labai didelę PKR traumą (61; 62).
Viršutinių galūnių traumos apskritai sudaro 12–13% traumų, patirtų tiek vidurinėje mokykloje, tiek žaidžiant profesionaliai. Labiau vyrauja plaštakos traumos nei pečių ar alkūnių traumos. Pirštai ir nykštys yra labiausiai tikėtina ūminio lūžio vieta krepšininkams, o proksimaliniai tarpfalanginiai sąnariai yra dažniausiai sužeistos vietos. Traumos buvo daug dažniau patiriamos varžybų metu nei treniruočių metu, daugiausiai traumų buvo ginantis ir sugavus atšokusį kamuolį (56).
1.5. Krepšininkų griaučių – raumenų sistemos vertinimas, traumų prevencija ir
kineziterapijos programa
Didėjant jaunų krepšininkų dalyvavimui varžybose ir treniruočių sunkumui, reikia suvokti, koks svarbus yra atletų vertinimas ir testavimas, apimant griaučių – raumenų sistemos tikrinimą bei funkcinius testus - tai kaip dalis multidisciplininio požiūrio mažinant riziką patirti traumas ateityje. Kadangi dauguma, kad ir nedidelių, krepšinio traumų daro įtaką apatinėms galūnėms, išankstinis griaučių – raumenų sistemos bei funkcinis vertinimas turėtų nustatyti pagrindines judesių savybes visoje kinematinje grandinėje, akcentuojant apatinių galūnių jėgos charakteristikas (21).
Krepšinis skatina greitį, judrumą, jėgą, galią, ištvermę, lankstumą ir koordinaciją. Todėl krepšinis yra išskirtinai orientuotas į funkcinių judesių gerinimą, ir įrodyta, kad jis yra naudingas ugdant bendrą sveikatą (63).
Krepšininkų integrali veikla skatina tyrėjus kompleksiškai domėtis sportininkų fiziniu vystymusi, adaptacija prie fizinių krūvių, taktiniu ir techniniu rengimu (64). Vienas iš pagrindinių tikslų treniruojant profesionalius sportininkus yra užtikrinti, kad jie išnaudotų kiek įmanoma labiau savo biologinius potencialus, plėtojant jų morfologinius, fizinius, psichologinius, techninius ir taktinius sugebėjimus, naudojant ilgalaikių gerai užprogramuotų treniruočių sistemą (16). Testavimo rodiklių įvertinimas rodo krepšininkų parengtumo pokyčius, jų atitikimą konkretaus etapo uždaviniams. Įvertinimas yra būtinas tikslinant sportinio rengimo programą, kaip motyvas treniruotis matant konkrečius rezultatus (65).
18
Didėjant jaunų krepšininkų dalyvavimui varžybose ir treniruočių sunkumui, reikia suvokti, koks svarbus yra atletų vertinimas ir testavimas, apimant griaučių – raumenų sistemos tikrinimą bei funkcinius testus - tai kaip dalis multidisciplininio požiūrio mažinant riziką patirti traumas ateityje. Kadangi dauguma, kad ir nedidelių, krepšinio traumų daro įtaką apatinėms galūnėms, išankstinis griaučių – raumenų sistemos bei funkcinis vertinimas turėtų nustatyti pagrindines judesių savybes visoje kinematinėje grandinėje, akcentuojant apatinių galūnių jėgos charakteristikas (21).
Pastebėta, kad jaunų sportininkų biologinis brendimas gali turėti įtakos jų fizinei veiklai. Atlikti tyrimai parodė, kad sistemingi gebėjimo šokinėti ir bėgimo sprintu skirtumai, taip pat sportininko anaerobinis pajėgumas buvo svarbūs veiksniai, lemiantys krepšininko ir komandos sėkmę varžybų metu (23; 66).
Jėgos lavinimo programos taip pat gali turėti įtakos traumų prevencijai. Tinkamai įgyvendinus ir prižiūrint, jaunieji sportininkai šias programas gali saugiai vykdyti. Ikisezoninės jėgos lavinimo programos veiksmingos mažinant traumas (67; 68). Atsižvelgiant į dinamiškus krepšinio judėjimo modelius, kurie apima kelis krypties pokyčius (vertikalus, horizontalus, šoninis) ir šuolių nusileidimą, apatinės galūnės neuroraumeninės kontrolės vertinimas per daugiakrypčius šuoliukų ir šuolių testus yra labai naudingas ir svarbus. Autoriai rekomenduoja, kad ypač jauname amžiuje, krepšininkams, dėl didelio traumų pavojaus šokant ir krentant, jauni sportininkai turi parodyti tokių įgūdžių nuroraumeninį veikimą (21). Pliometrinės treniruotės apima pratimus, kurie yra skirti pagerinti kojų raumenų jėgą, vikrumą, dažniausiai atliekant šokinėjimo pratimus. Tokie pratimai yra natūrali svarbiausių sportinių judesių (t. y. krepšinio) dalis, nes jie apima šokinėjimą, pašokimą ar peršokimą. Įrodyta, kad treniravimas šuoliukais kombinuojant vieną ir kitą koją bei šuoliukus abiejomis kojomis pagerina sportininkų kojų jėgą ir trumpų nuotolių bėgimą (69).
Pusiausvyros vertinimas yra viena iš priemonių, vykdant traumų prevenciją. Autoriai yra ištyrę, kad prasta pusiausvyra gali prisidėti prie rizikos patirti traumą. Be to, įrodyta, kad pusiausvyros lavinimas mažina traumų riziką ir gerina sporto rezultatus bei greitį (10). Būtina atlikti prevencinius tyrimus, siekiant apsaugoti vaikus ir paauglius nuo neigiamų sporto pasekmių. Sporto traumų prevencija yra labai svarbi, nes žala, atsiradusi jauname amžiuje, gali turėti didelį trumpalaikį ar ilgalaikį poveikį fizinei ir psichinei jaunuolio sveikatai (9).
Vikrumas turi ypatingą reikšmę krepšinyje, nes yra daug netipinių žaidimo situacijų, reikalaujančių daug greito krypties keitimo gana mažoje aikštės erdvėje. Todėl krepšinio treniruotėse turi būti judrumo pratimai, akcentuojant techniką, sprinto ir jėgos treniruotes, suvokimo ir sprendimų priėmimo didinimą. Laikotarpis nuo 11 iki 14 metų yra antrasis jaunimo sporto treniruočių etapas. Šio etapo tikslas - tobulinti sportininkus, lavinti pagrindinius techninius įgūdžius, lavinti pagrindinius taktinius įgūdžius ir varžybinį pasirengimą. Yra išskiriami 3 greičio ir judrumo ugdymo periodai:
19
pagreitintas bėgimas nuo 12 iki 14 metų, slalomo bėgimas nuo 13 metų ir intervalinis greičio treniravimas nuo 15 metų (2).
11 – 14 metų, tai toks amžiaus tarpsnis, kuris priskiriamas tarpiniam atrankos etapui, per kurį ima ryškėti vaikų fizinio pajėgumo esminiai bruožai ir besiformuojantys techniniai gebėjimai. Šiame atrankos etape vyksta sistemingas vaikų įtraukimas į krepšinio varžybas, nuosekliai pereinama prie sunkesnių užduočių pratybose, ima ryškėti žaidėjų techninės specializacijos požymiai. Paulausko ir kitų autorių teigimu - ne pratybų apimtis, o kiti veiksniai – pratybų turinys, pasirinktos ugdymo priemonės, vaikų motyvacija ir jų genetinė raida – lemia sėkmingą ilgalaikį krepšininkų parengtumą (70).
20
2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
2.1. Tiriamųjų kontingentas
Tyrime dalyvavo Kėdainių Sporto Centre krepšinio užsiėmimus lankantys 14 – 15 metų berniukai. Buvo ištirti 14 krepšininkų, kurie lanko krepšinio užsiėmimus 3-4 kartus per savaitę.
Tiriamųjų atrankos kriterijai:
vienos krepšinio komandos nariai,
lankantys krepšinį ne mažiau nei 2 metus, kuriems yra 14-15 metų;
daugiau nei šešis mėnesius ir šiuo metu nepatyrę traumos ir nejaučiantys skausmo apatinėse galūnėse.
Tyrime dalyvavusių krepšininkų vidutinis amžius buvo 14,6 ± 0,5 metų, ūgis – 177,3 ± 5,65 cm. Trys žaidėjai iš 14 tiriamųjų lankė dar papildomus sporto būrelius. 5 tiriamieji kepšininkai ankščiau buvo patyrę traumą (2 - kelio; 1 - čiurnos; 1 - nugaros; 1 - rankos nykščio).
2.2. Tyrimo planavimas ir organizavimas
Tyrimui organizuoti ir atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų Bioetikos centro pritarimas Nr.BEC-SR(M)-105 (pridedama 1 priede). Tyrimo pradžioje visi tiriamieji buvo supažindinti su tyrimu: tyrimo tikslu, uždaviniais, tyrimo eiga bei metodais, taip pat tyrimo duomenų konfidencialumo užtikrinimu. Iš visų tiriamųjų tėvų ar globėjų buvo gautas raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime.
Tyrimas vyko 2020 metų rugpjūčio-spalio mėnesiais. Testavimai buvo atliekami Kėdainių Sporto Centre. Pirmiausia, kad būtų galima sužinoti daugiau apie tiriamuosius, prieš testavimus krepšininkai užpildė anketas. Tiriamieji, atitikę atrankos kriterijus, buvo pakviesti pradėti antrąjį tyrimo etapą – pirmąjį testavimą. Pirmasis vertinimas vyko rugpjūčio mėnesį. Pagal pirmojo testavimo metu gautus rezultatus krepšininkams buvo sudaryta fizinių pratimų programa, kurią tiriamieji turėjo atlikti 6 savaites 2 kartus savaitėje iki antrojo testavimo atlikimo. Pratimus tiriamieji atlikdavo pirmadienį ir ketvirtadienį prieš savo įprastas treniruotes. Programos trukmė nuo 40 iki 45 min. Antrasis testavimas vyko spalio viduryje (2 pav.).
21
2 pav. Tyrimo organizavimo schema. Gautas Bioetikos centro
pritarimas Anketinė apklausa (n=16) Neatitiko atrankos kriterijų (n=2) Atitiko atrankos kriterijus (n=14) I ištyrimas (n=14)
Modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas viršutinei ir apatinei galūnei Flamingo testas
Dinamometrija Sargent testas Iljinojaus testas
5x10 bėgimo šaudykle testas Šaudyklinis bėgimo testas
Specializuota pratimų programa 6 savaites: 2k/sav. + įprastos treniruotės
II ištyrimas (n=14)
Modifikuotas žvaigždės nuokrypio testas viršutinei ir apatinei galūnei Flamingo testas
Dinamometrija Sargent testas Iljinojaus testas
5x10 bėgimo šaudykle testas Šaudyklinis bėgimo testas
22
2.3. Tyrimo metodai
Prieš testavimą, visi tiriamieji buvo supažindinti su vertinimo eiga, priemonėmis bei atliekamais testais. Abiejų testavimų metu tiriamieji atliko:
modifikuotą žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testą viršutinių galūnių dinaminei pusiausvyrai vertinti;
modifikuotą žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testą apatinių galūnių dinaminei pusiausvyrai vertinti;
Flamingo testą statinei pusiausvyrai įvertinti;
dinamometriją – plaštakos suspaudimo jėgai įvertinti;
Sargent vertikalaus šuolio testą apatinių galūnių jėgai įvertinti; Ilinojaus vikrumo testą;
5x10 bėgimo šaudykle testą vikrumui ir greitumui vertinti; bėgimo šaudykle testą – bendrajai ištvermei vertinti.
Abiejų testavimų metu ištyrimas buvo atliktas tokia tvarka kaip pateikta aukščiau.
2.3.1. Anketinė apklausa
Tyrimo dalyviams buvo pateikta anketinė apklausa. Jos tikslas buvo išsiaiškinti tiriamųjų ūgį, amžių, kiek laiko žaidžia krepšinį, koks yra treniruočių dažnis. Buvo klausiama apie jų buvusias ar esamas traumas, traumų lokalizaciją ir ar šiuo metu jaučia skausmą apatinėje galūnėje. Tiriamųjų buvo klausiama apie papildomai lankomus užsiėmimus, susijusius su fizine veikla bei klausiama, kuri apatinė bei viršutinė galūnė yra dominuojanti (rankai - pirštų ir rankų sunėrimas, suplojimas; kojai – šuoliukas, kuria koja pradedama eiti). Anketa buvo pildoma vieną kartą, prieš atliekant ištyrimą. Berniukai ją pildė namie kartu su tėvais.
2.3.2. Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas viršutinei
galūnei
Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas gali būti naudojamas kaip atrankos priemonė, taip pat jis dažnai naudojamas kineziterapeutų, siekiant aptikti dinaminės pusiausvyros trūkumą galūnėse bei įvertinti dinaminį pusiausvyros pagerėjimą po taikytos poveikio programos (71;
23
72). Modifikuoto žvaigždės nuokrypio testo viršutinei galūnei metu, sportininkui tuo pačiu metu tiriama viršutinių galūnių dinaminis stabilumas bei liemens stabilumas (73; 74).
Testo atlikimo eiga. Iš atsispaudimo padėties (į grindis remiamasi delnais ir kojų pirštais, atstumas tarp dviejų pėdų ne daugiau kaip 30 cm), tiriamasis stengėsi laisva ranka pasiekti kuo toliau trimis kryptimis (į šoną, įstrižai žemyn ir įstrižai aukštyn), stabilios rankos atžvilgiu. Buvo fiksuojamas kiekviena kryptimi pasiektas atstumas. Kiekvienas tiriamasis prieš testą atliko 3 praktinius bandymus. Testas kiekviena ranka buvo atliekamas 3 kartus ir užrašomas geriausias rezultatas (75). Testo atlikimas pateiktas 3 paveiksle:
Kad testo rezultatas būtų įskaitytas, testo atlikimo metu turėjo būti laikomasi šių kriterijų (73): Tarp grindų, plaštakos bei abiejų kojų pėdų turėjo būti palaikomi trys sąlyčio taškai;
Tiriamasis negalėjo panaudoti jėgos stumdamas kaladėlę; Tiriamajam nebuvo galima paliesti žemės;
Nebuvo galima naudoti stumdomosios kaladėlės viršaus, kad padėtų stabilizuoti savo kūną.
Remiantis Butler ir kt. (64), tiriamųjų palyginimui tarpusavyje bei kombinuotam rezultatui apskaičiuoti, buvo išmatuotas kiekvieno tiriamojo rankos ilgis. Tiriamasis turėjo stovėti suglaudęs
3 pav. Modifikuotas žvaigždės nuokypio pusiausvyros testas viršutinei galūnei: A - pradinė padėtis; B - šoninė kryptis; C - įstrižai žemyn kryptis; D -
24
pėdas ir atitraukęs žastą 90 laipsnių. Tokioje pozicijoje centimetrine juostele buvo matuojamas atstumas nuo septintojo kaklo slankstelio keterinės ataugos iki viduriniojo piršto tolimiausio taško. Gavus rezultatus buvo apskaičiuojamas kombinuotas rezultatas pagal formulę:
Kuo didesnis kombinuotas modifikuoto žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testo rezultatas, tuo dinaminis stabilumas yra laikomas geresniu (74).
2.3.3. Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas apatinei
galūnei
Šiuo testu siekiama nustatyti padidėjusią traumų riziką apatinėje galūnėje. Tai yra dinaminis testas, kuris reikalauja raumenų jėgos, lankstumo ir propriocepcijos įgūdžių (76). Modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas yra dinaminės pusiausvyros tyrimas, kuris taip pat lavina pusiausvyrą ir propriocepciją (35). Vertinant dinaminę kontrolę šiuo testu matome, kiek testuojamasis gali pasiekti, išlaikydamas atramos tašką. Modifikuoto žvaigdžės nuokrypio pusiausvyros testo metu, siekiama išlaikyti pusiausvyrą viena koja, kai tuo metu kita koja yra siekiama kuo toliau trimis kryptimis – į priekį, į šoną ir į vidų. Šoninė bei išorinė prietaiso kryptis nuo priekinės krypties nutolusi 135o, o tarp išorinės ir vidinės krypties yra 45o kampas (76) (4 pav.).
Tiriamasis, prieš pradedant testą, atliko po 6 bandymus kiekviena koja į priekį, į šoną ir į vidų. Testas buvo atliekamas be batų, su kojinėmis. Stovima viena koja ant vidurinės platformos, kojos pirštai pastatomi ties raudona linija. Išsilaikydamas ant vienos kojos, asmuo kita koja stumia kaladėlę priekine, vidine bei išorine kryptimis. Atliekami 3 bandymai viena kryptimi stovint ant vienos kojos, tada pakeičiama atraminė koja ir kartojama. Matuojamas nustumtas atstumas (76).
Testo rezultatas neįskaitomas ir kartojamas, kai:
Neišlaikoma padėtis ant platformos (pvz.: nukrentama nuo platformos);
Nesugebama išlaikyti siekiančios kojos pirštų ir stumiamos kaladėlės kontakto (pvz.: su siekiančia koja paliečiama žemė, kaladėlė nuspiriama);
Stumiama kaladėlė naudojama kaip atrama (pėda uždedama ant viršaus); Siekianti koja nėra sugrąžinama į pradinę padėtį (76).
25
Testo rezultatams įvertinti buvo apskaičiuotas kombinuotas testo rezultatas pagal formulę (21) :
Kojų ilgis matuotas tiriamajam gulint ant nugaros - nuo priekinio viršutinio klubakaulio dyglio iki šoninės šeivikaulio kulkšnies, naudojant medžiaginę centimetrinę juostelę. Pagal Plisky (78), jei testo kombinuotas dešinės ir kairės apatinės galūnės rezultatas yra ≤94 proc., tai galima teigti, kad tiriamasis turi padidėjusią apatinių galūnių traumos riziką. Taip pat vertinant testo rezultatus buvo skaičiuojamas skirtumas tarp dešiniojo ir kairiojo atstumų kiekviena kryptimi – didesnis nei 4 cm atstumas rodo padidintą apatinės galūnės traumų tikimybę (78).
= priekinė kryptis (cm) + vidinė kryptis (cm) + šoninė kryptis (cm)
3 * kojos ilgis (cm)
Kombinuotas rezultatas
* 100 proc.
4 pav. A – modifikuotas žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testas; B – stūmimas į priekinę kryptį; C – stūmimas į išorinę kryptį; D – stūmimas į vidinę kryptį (77).
26
2.3.4. Flamingo testas statinei pusiausvyrai
Šio testo tikslas – įvertinti pusiausvyrą stovint ant vienos kojos, naudojant kojos, dubens, juosmens ir nugaros raumenis (79). Tiriamieji turėjo stengtis išlaikyti pusiausvyrą stovėdami viena koja ant 50 cm ilgio, 4 cm aukščio ir 3 cm pločio buomelio, o laisvą koją sulenkdami per kelį ir laikydami tos pačios pusės ranka ties čiurna. Testas atliekamas parankesne koja, be batų (80) (5 pav.). Laikas pradedamas skaičiuoti tada, kai tiriamasis atsistoja į aukščiau aprašytą poziciją. Testo atlikimo trukmė – 1 minutė, jos metu tiriamasis bando išlaikyti pradinę padėtį. Jei pusiausvyra yra prarandama (nustojama laikyti koją su ranka, nukrentama nuo buomelio ar kaip nors paliečiamos grindys ir pan.), laikas sustabdomas. Tiriamasis turi kuo greičiau grįžti į pradinę testo padėtį. Kai tiriamasis užlipa ant buomelio ir vėl atsistoja į reikiamą poziciją, laikas skaičiuojamas toliau. Skaičiuojama, kiek tiriamajam reikėjo bandymų išlaikyti pusiausvyrą per vieną minutę. Jei per pirmąsias 30 sekundžių tiriamasis netenka pusiausvyros 15 kartų, testas stabdomas ir fiksuojama, kad tiriamasis testo atlikti negali, jo pusiausvyra yra labai bloga. Mažiausiai kartų palietęs grindis parodo geriausią rezultatą (80).
Flamingo testo rezultatų interpretacija pateikiama 1 lentelėje: 5 pav. Flamingo testo atlikimas (81).
27
Amžius Sveikatos rizikos
zona Reikia tobulėti
Sveikatai palankaus fizinio pajėgumo zona 14 ≥20 10-19 ≤9 15 ≥19 10-18 ≤9 16 ≥19 10-18 ≤9
2.3.5. Plaštakos raumenų jėgos vertinimas
Plaštakos griebimo jėgos tyrimas yra labai svarbus nustatant sutrikimus, nustatant tikslus ir nustatant intervencijų veiksmingumą. Tai taip pat šio rodiklio vertinimas svarbus kiekvienai sporto šakai, kurioje plaštakų griebimo jėga naudojama gaudant, mėtant ar keliant. Plaštakų griebimo jėga priklauso nuo lyties, dominuojančios rankos, sporto šakos (83).
Griebimo jėga buvo matuojama naudojant JAMAR rankinį hidraulinį dinamometrą (6 pav.).
Tiriamieji testą atliko sėdint, alkūnę sulenkus 90o kampu, kai dilbis ir riešas yra neutralioje
padėtyje. Šioje padėtyje buvo atliekami trys bandymai kiekviena ranka bei apskaičiuotas trijų kiekvienos rankos jėgos bandymų vidurkis (84). JAMAR dinamometras nustato plaštakos griebimo jėgą svarais ir kilogramais - 200 svarų ir 90 kilogramų yra maksimalios reikšmės. Šiame tyrime buvo analizuojama plaštakos raumenų jėga kilogramais.
1 lentelė. Flamingo testo vertinimo skalė berniukams: užlipimų ant buomelio skaičius/1min (82).
A B
28
Dinamometro rodmenys buvo interpretuojami naudojant JAMAR prietaiso gamintojų rekomenduotas normas pagal lytį ir amžių, kurios pateikiamos 2 lentelėje.
2.3.6. Vertikalaus šuolio Sargent testas kojų raumenų jėgai vertinti
Didelė vertikalaus šuolis amplitudė yra naudinga krepšininkams atliekant daugelį žaidimo užduočių, tokių kaip kamuolio pagavimas pašokus, varžovų perdavimų kamuolio perėmimas ar varžovo metimo blokavimas (86).
Sargent testas atliekamas iš nejudančios padėties su rankų mostais, tuo metu kūnas yra dar labiau keliamas į viršų, sukuriant papildomą jėgą. Viršutinių galūnių naudojimas krepšininkams laikomas natūraliu judesiu, nes jis imituoja įvairias krepšinio žaidimo metu vykstančias užduotis. Sargent šuolio testas taip pat reikalauja didesnės viršutinės kūno dalies koordinacijos, tai yra aktualu krepšinkams, nes jie turi derinti apatinės ir viršutinės kūno dalies judesių sekas kartu su reguliariomis šuolio užduotimis, atliekamomis žaidimo metu. Šis testas taip pat gali būti naudingas atliekant žaidėjų apatinių galūnių raumenų jėgos vertinimą (86; 87).
Pirmiausia, tiriamajam stovint suglaustomis kojomis, dešine kūno puse pasisukus į sieną, sulenkus dešinįjį žastą 180º ir maksimaliai ištiesus ranką per alkūnės sąnarį, su kreida ant sienos pažymima, kur yra aukščiausias taškas (ties vidurinio piršto distaline falanga), kad šuolio metu, būtų galima pažymėti pasiektą tašką. Tiriamiesiems paaiškinama, ką jie turi atlikti pritūpimo metu bei šuolio metu. Pritūpimo metu reikia atlikti nedidelį klubų ir kelių lenkimą bei švytuoklės judesiu užsimoti rankomis. Kilimo fazėje stengiamasi maksimaliai atlikti čiurnos, kelio ir klubo tiesimą, kad būtų galima pašokti kuo aukščiau, ir aukščiausiame taške paliesti su viduriniuoju pirštu sieną. Leidžiami trys bandymai, tarp kurių yra 2 minučių pertraukos. Užfiksuojamas didžiausias pasiektas atstumas iš trijų bandymų (centimetrais) (88). Testo atlikimas pateikiamas 7 paveiksle.
Amžius metais Ranka Vyrai (kg) vidurkis ± SD
14-15 Dešinė Kairė 35,0± 6,9 29,2± 6,7 16-17 Dešinė Kairė 42,6± 8,8 35,6± 8,6
29
2.3.7. Ilinojaus testas vikrumo įvertinimui
Ilinojaus vikrumo testas buvo naudojamas norint nustatyti vikrumą, greitėjimą, lėtėjimą, posūkį skirtingomis kryptimis ir bėgimą skirtingais kampais (89).
Šio testo atlikimas pavaizduotas 8 paveiksle. Jis pradedamas tiriamajam atsigulus ant pilvo ant grindų už pradžios linijos (galva pasukama į priekį arba į šoną). Po komandos startas, tiriamasis atsistoja ir kiek galėdamas greičiau bėga prie pirmosios žymos esančios už 10 metrų. Būtina peržengti pažymėtą liniją pėda. Tuomet kuo greičiau grįžta atgal ir apsisukęs, bėga aplink keturis kūgius pirmyn, o paskui – atgal. Galiausiai, tiriamasis dar kartą kuo greičiau bėga iki 10 metrų žymos ir grįžta atgal. Testas atliekamas du kartus ir kiekvieno bandymo laikas užfiksuojamas sekundėmis bei apskaičiuojamas vidurkis (90).
Testas neįskaitomas jei:
tiriamasis nesugebėjo atlikti užduoties pagal instrukciją;
nepasiekė galinių linijų;
pajudino kūgius (90).
7 pav. Sargent vertikalaus šuolio testo atlikimas: M1 – pradinė padėtis, M2 – rezultato fiksavimo padėtis (88).
30
2.3.8. 5x10m bėgimo šaudykle testas vikrumui ir greitumui vertinti
Krepšinio žaidimo metu žaidėjai atlieka didelio intensyvumo ir labai specifinius dinaminius judesius, kurie keičiasi kas 2 ar 3 sekundes Krepšininkai, turintys geresnius tokius sugebėjimus, kaip greitis, jėga, judrumas, turi didelį pranašumą ir aikštės, ir pusės aikštės žaidimo situacijose (13; 41).
Pradedant šį testą, tiriamiesiems buvo nurodyta po komandos startas, kuo greičiau bėgti pažymėtą atstumą kūgiais tarp dviejų linijų (viena pėda prie starto linijos, o nubėgus prie antrosios linijos – peržengti ją abiejomis pėdomis), kuris yra 10 metrų (9 paveikslas). Tai buvo užskaitomas kaip vienas kartas ir atliekama penkis kartus. Laikas buvo matuojamas rankiniu chronometru. Tiriamiesiems leista atlikti du bandymus ir užfiksuotas geriausias laikas (13).
8 pav. Ilinojaus vikrumo testo schema (90).
31
2.3.9. Šaudyklės bėgimo testas bendrosios ištvermės vertinimui
Šis testas yra skirtas įvertinti sportininko sugebėjimą pakartotinai atlikti trumpą distanciją, didelio intensyvumo bėgimo metu. Testo metu intensyvumas didėja link maksimalaus aerobinio atsako, taip pat labai naudojama anaerobinė energija. Tyrimai parodė, kad šaudyklės bėgimo testas sukelia tokį aerobinį atsaką, koks būna ir varžybų metu (92; 93).
Testo atlikimas pateikiamas 10 paveiksle. Sportininkas bėga link linijos, iki kurios atstumas 20 metrų. Viso testo metu, tiriamąjį lydi garsinis signalas – supypsėjimas du kartus reiškia startą, o vieną – tai laiko intervalas, kaip greitai reikia įveikti distanciją pirmyn ir atgal. Kiekvieną kartą greitis didėja, trumpėja atstumo įveikimo laikas. 5 metrai yra skirti poilsio zonai. Tiramieji turi prie starto grįžti greičiau negu vėl pasigirsta garso signalas. Jei nespėjama grįžti vieną kartą - sportininkas gauna įspėjimą, o jei tai pasikartoja antrą kartą – testas baigiamas, užfiksuojamas rezultatas (93).
32
Testo protokolas pateikiamas 3 lentelėje (93):
Kartai Greitis km/min-1 Judėjimas pirmyn ir atgal Dalinis atstumas Įveiktas atstumas 1 10 1 40 40 2 12 1 40 80 3 13 2 80 160 4 13,5 3 120 280 5 14 4 160 440 6 14,5 8 320 760 7 15 8 320 1080 8 15,5 8 320 1400 9 16 8 320 1720 10 16,5 8 320 2040 11 17 8 320 2360 12 17.5 8 320 2680 13 18 8 320 3000 14 18.5 8 320 3320 15 19 8 320 3640
3 lentelė. Šaudyklinio bėgimo testo intepretavimas. POILSIO ZONA
PRADŽIA/
FINIŠAS KRYPTIES KEITIMAS
10 pav. Šaudyklinio bėgimo testo atlikimo schema (94). BĖGIMO ZONA
33
2.4. Specializuota fizinių pratimų programa
Specializuotos pratimų programos tikslas buvo sustiprinti jauno amžiaus krepšininkų apatinių ir viršutinių galūnių raumenų jėgą. Taip pat, programa buvo siekiama pagerinti vikrumą, koordinaciją bei greitumą ir pusiausvyrą. Programa buvo sudaryta remiantis po pirmojo vertinimo gautais rezultatais ir atsižvelgiant į kitų mokslininkų pateikiamas rekomendacijas (94 – 101).
Visi pratimai buvo atlikti Kėdainių Sporto centro krepšinio aikštelėse. Prieš įprastas treniruotes, kurias atliko krepšininkai, 2 kartus per savaitę buvo atliekama specializuota pratimų programa. Fiziniai pratimai buvo kartojami tokia pačia tvarka kiekvieną kartą po tiek pat pakartojimų ir po tiek pat laiko – 40-45min. Tarp serijų daromas 15 sekundžių tarpas, o tarp pratimų - 60 sekundžių laiko tarpas.
Pirmiausia, tiriamieji atlikdavo pramankštą. Ją sudarė trys etapai: 5 minučių bėgimas patogiu greičiu; 5 minučių statinis tempimas apatinių (blauzdos, šlaunies priekinės, užkalainės dalies) ir viršutinių galūnių (tricepso ir bicepso) bei nugaros raumenims.
Kiekvienas specializuotos programos pratimas buvo paaiškintas ir parodytas atskirai kiekvienam tiriamajam bei visiems kartu dalyvaujant treneriui. Visi sportininkai bei jų treneris išmokyti taisyklingo pratimų atlikimo.
Specializuotą pratimų programą sudarė:
Šuoliukai su pritūpimu. 3 kartai po 10 sekundžių. Šokama kiek galima aukščiau iš pritūpimo
padėties, padedant švytuokliniu judesiu rankomis (11 pav.).
34
Šuoliukai pritraukiant kojas. 3 kartai po 20 sekundžių. Šokama aukštyn iš negilaus
pritūpimo padėties priartinant prie liemens abi kojas sulenktas per kelius (12pav.).
Pritūpimas su 180o pasisukimu. 3 serijos po 10 kartų. Šokama pasisukus ir ore apsisukama
į kitą pusę (13 pav.).
12pav. Šuoliukų pritraukiant kojas atlikimas.
35
Įtūpstai einant per salę. 3 serijos po 10 kiekvienai kojai. Statant į priekį koją ir lenkiant abi
per kelius bei tupiant žemyn, einama į priekį keičiant kojas (14 pav.).
Balansavimas ant vienos kojos su nepilnu įtūpstu. 3 kartai į kiekvieną pusę po 10 kartų. Išlaikant pusiausvyrą sulenkti šlaunį 90o kampu ir iš tokios padėties, statyti ją į įtūpsto padėtį
nepriliečiant žemės (15 pav.).
14 pav. Įtūpstų atlikimas.
36
Atsispaudimai nuo grindų. 1-mą sav.1 pakartojimas, 2-ą sav. 2 pakartojimai. 3-6 sav. 3 pakartojimai. Atsispaudimo pozicijoje išlaikant stabilų kūną, įtempus presą atliekama iki pavargimo (16 pav.).
Lenta pakėlus vieną koją. Kiekvienai kojai po 10 sekundžių. Į grindis remiamasi tik delnais ir kojų pirštais, veidas nukreiptas žemyn. Viena koja pakeliama iki tiek, kol atsiranda tiesi linija su sėdmenimis (17 pav.).
5 metrų sprintai su krypties pokyčiais. 1 kartas ir atliekama kuo greičiau. Trumpi sprintai
su dvejais krypties pokyčiais, skirtingais kampais (30°ir 45).
5 metrų sprintai su krypties pokyčiais. 1 kartas ir atliekama kuo greičiau. Trumpi sprintai
su dvejais krypties pokyčiais, skirtingais kampais (30o, 45o ir 90o).
Bėgimas po 2 kartus 1 – 2 bei 5-6 savaitę. 6 kartai po 30 metrų.
Bėgimas 3 kartus 3-4 savaitę. 6 kartai po 30 metrų.
16 pav. Atsispaudimų atlikimas.
37
2.5. Duomenų statistinė analizė
Duomenų statistinė analizė atlika naudojantis IBM SPSS Statistics 22.0 programine įranga. Tiriamoji imtis maža, todėl dviems priklausomoms imtims palyginti buvo taikytas neparametrinis Vilkoksono kriterijus.
Kiekybiniai duomenys pateikiami kaip mediana (xme), minimali (xmin), maksimali (xmax) reikšmė ir vidurkis (𝑥̅ ) - xme (xmin - xmax; 𝒙̅ ).
Tiesinės priklausomybės tarp kintamųjų ryšio stiprumas buvo skaičiuojamas naudojant Spirmeno (angl. Spearmen) koreliacijos koeficientą. Ryšys, kai |r|≤0,3 laikytas labai silpnu, jei 0,3<|r|≤ 0,7 ryšys laikytas vidutinio stiprumo, |r|> 0,7 - laikytas stipriu (Vaičienė ir kt., 2018).
38
3. REZULTATAI
3.1. Dinaminės pusiausvyros rezultatų kaita
Viršutinių galūnių dinaminė pusiausvyra. Modifikuoto žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testu viršutinei galūnei, krepšininkams buvo įvertintas viršutinių galūnių stabilumas, korpuso stabilumas ir priešingas viršutinių galūnių judrumas (kai viena ranka išlaikomas stabilumas, o kita – judama į skirtingas kryptis). Interpretuojant gautus rezultatus buvo analizuojamas kombinuotas kairės ir dešinės viršutinės galūnės testo rezultatas. Kuo jis didesnis, tuo dinaminė pusiausvyra laikoma geresne.
Atlikus modifikuotą žvaigždės nuokrypio pusiausvyros testą, paaiškėjo, kad tiriamųjų dominuojančios rankos kombinuoto rezultato mediana pirmojo testavimo metu buvo 93,8 (86,2 – 112,1; 95,4) proc., o nedominuojančios rankos - 92,9 (85 – 108,5; 93,9) proc. Po programos taikymo dominuojančios rankos kombinuoto rezultato mediana buvo 94,6 (87,8– 113,4; 96,8) proc., o nedominuojančios – 93,1 (86– 109,2; 94,7) proc. (18 pav.).
Po specializuotos fizinių pratimų programos taikymo tiriamų krepšininkų nei dominuojančos, nei nedominuojančios rankos kombinuotas rezultatas statistiškai reikšmingai nepakito (Z= -1,083; p=0,297; Z= -0,840; p=0,395).
18 pav. Modifikuoto žvaigdždės nuokrypio pusiausvyros testo kombinuoto rezultato vidutinių reikšmių kaita (*- p<0,05 lyginant skirstinius). 95,4 93,9 96,8 94,7 75 80 85 90 95 100 105 110 dominuojanti nedominuojanti V id u rk iai p roc en ta is Prieš Po
