LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Kristina Kaupaitė
Patalpų, mikroklimato, šėrimo technologijos ir streso
įtaka veršelių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui
Influence of housing, microclimate, feeding technology
and stress on the occurrence of respiratory diseases in
calves
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Asist., vet. gyd. Dovilė Malašauskienė
DARBAS ATLIKTAS LSMU VA STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO
SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Patalpų, mikroklimato, šėrimo
technologijos ir streso įtaka veršelių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui“:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. 2021-01-14 Kristina Kaupaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui
2020-12-01
(data)
Asist., vet. gyd. Dovilė Malašauskienė
(darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
2020-12-09 Doc. dr. Arūnas Rutkauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
Prof. dr. Bronius Bakutis
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
1. LITERATŪROS ANALIZĖ... 9
1.1 Veršelių kvėpavimo takų ligos. Etiologija, rūšys ir klinikinė išraiška……….9
1.2 Veršelių kvėpavimo takų ligų diagnostika……….10
1.3 Imuniteto ir biocheminiai organizmo pokyčiai kvėpavimo takų ligos eigoje…………11
1.4 Veršelio imunitetas………12
1.5 Laikymo patalpų mikroklimato įtaka veršelių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui……13
1.5.1 Aplinkos temperatūra ir oro santykinė drėgmė ...13
1.5.2 Laikymo patalpų ventiliacija ...14
1.5.3 Kraikas ...15
1.5.4 Bioaerozoliai ...15
1.5.5 Amoniakas ...15
1.6 Šėrimo technologijų įtaka veršelių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui………... 16
1.7 Streso įtaka veršelių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui……….. 17
1.7.1 Karščio ir šalčio stresas ...17
1.7.2 Ragų užuomazgų šalinimas ...18
1.7.3 Nujunkymas ir perkėlimas į grupinius gardus ...18
2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA ... 20
3. TYRIMO REZULTATAI... 28
3.1 Laikymo patalpų ir šėrimo technologijų skirtumų įvertinimo rezultatai... 28
3.2 Retrospektyvi veiksmų, keliančių stresą analizė ...33
3.3 Laikymo patalpų mikroklimato tyrimų rezultatai ...35
3.4 Tiriamųjų grupių sveikatos būklės įvertinimo suminėmis taškų lentelėmis rezultatai ... 35
3.5 Sveikatos būklės įvertinimų tiriamosiose grupėse rezultatai ...36
3.6 Mikroklimato tyrimų rezultatų palyginimas su higieninėmis normomis ...39
SANTRAUKA
Patalpų, mikroklimato, šėrimo technologijos ir streso įtaka veršelių
kvėpavimo takų ligų pasireiškimui
Kristina Kaupaitė
Magistro baigiamasis darbas
Veršelių kvėpavimo takų ligos yra vienas ekonomiškai nuostolingiausių susirgimų pieninių galvijų tarpe visame pasaulyje. Stebimi dideli sergamumo ir gaištamumo rodikliai. Veršelių kvėpavimo takų ligoms sukelti reikalingi ne tik bakteriniai, virusiniai agentai, bet ir imunosupresyviai veikiantys veiksniai – prastas laikymo patalpų išplanavimas, netinkamas mikroklimatas, šėrimo technologijų klaidos ir neoptimizuota streso kontrolė auginimo periode.
Šio baigiamojo darbo tikslas buvo nustatyti kokią įtaką laikymo patalpos, jų mikroklimatas, šėrimo technologijos ir stresas turi pasireikšti kvėpavimo takų ligoms veršelių tarpe.
Tyrimo metu buvo įvertintos laikymo patalpos, jų mikroklimatas, atlikta retrospektyvi šėrimo technologijų ir streso analizė 3 skiringuose ūkiuose. Tiriamuosiuose ūkiuose nustatytos tiriamosios grupės po 7 ką tik nujunkytus veršelius, jiems atlikti sveikatos būklės įvertinimai, klinikiniai tyrimai ir kraujo tyrimai, diagnozuotos kvėpavimo takų ligos. Iš gautų rezultatų nustatyta rizikos veiksnių įtaka veršelių sveikatingumui.
Iš gautų rezultatų nustatyta, kad veršelių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui didžiausią įtaką turi šėrimo klaidos bei laikymo patalpų oro santykinės drėgmės, vidutinio oro judėjimo greičio ir KSV sk./m3 neatitikimų maksimaliai leidžiamoms normų riboms kombinacija.
SUMMARY
Influence of housing, microclimate, feeding technology and stress on the
occurrence of respiratory diseases in calves
Kristina Kaupaitė
Master’s Thesis
Respiratory diseases in calves are one of the most economically loss-making diseases among dairy industry worldwide. High morbidity and mortality rates are observed. In addition to bacterial and viral agents, immunosuppressive factors are required to induce respiratory diseases in calves, such as poor layout of housing, inadequate microclimate, feeding technology errors and unoptimized stress control during rearing period.
The aim of this final work was to determine the impact of housing, it’s microclimate, feeding technology and stress on respiratory disease occurrence in calves.
During study, the housing facilities and their microclimate were evaluated, and retrospective analysis of feeding technologies and stress were performed in 3 different farms. In the study farms, study groups of 7 newly weaned calves were identified, health evaluations, clinical examinations and blood tests were performed, respiratory diseases were diagnosed. The influence of risk factors on the health of calves was determined from the obtained results.
From the obtained results, it was found that the occurrence of respiratory diseases in calves is mainly influenced by feeding technology errors and the combination of non-compliance with the standarts relative humidity, average air velocity and number of microorganisms per m3 in the
housing facilities.
SANTRUMPOS
KTL – kvėpavimo takų ligos
GVDV – Galvijų virusinės diarėjos virusas GH1V – Galvijų herpes 1 virusas
GRSV – Galvijų respiratorinis sincitinis virusas GIRV – Galvijų infekcinio rinotracheito virusas PG3V – Paragripo-3 virusas
PGR – polimerazinės grandininės reakcijos tyrimas TP – serumo bendri baltymai
WBC – baltieji kraujo kūneliai RBC – raudonieji kraujo kūneliai Hb – hemoglobinas Glu – gliukozė Mg – magnis P – fosforas Fe – geležis IgG – imunoglobulinas G IgA – imunoglobulinas A Th1 – 1 tipo T limfocitai Th2 – 2 tipo T limfocitai
NVNU – nesterodiniai vaistai nuo uždegimo R2 – determinacijos koeficientas
ĮVADAS
Veršelių kvėpavimo takų ligos yra vienas ekonomiškai nuostolingiausių susirgimų pieninių galvijų ūkiuose. Priežastys – patogeninių agentų ir rizikos veiksnių įvairovė, kompleksinė patogenezė, nevienodai pasireiškiantys klinikiniai požymiai, apsunkinantys diagnostiką, gydymas, reikalaujantis antimikrobinės kontrolės bei liekamieji reiškiniai neigiamai veikiantys galvijo sveikatingumą bei produkciją. Nuo pat gimimo veršelis kasdien susiduria su iššūkiais, kurie gali kelti riziką susirgti kvėpavimo takų ligomis tiesiogiai sukeldami infekciją ir netiesiogiai veikdami imunosupresyviai. Literatūroje įvardinami šie rizikos veiksniai: veršiavimosi sezonas bei veršiavimosi patalpos, pasyvaus imuniteto užtikrinimas girdant krekenas, aktyvaus imuniteto sukūrimas vakcinuojant, šėrimo technologijų klaidos, laikymo patalpų netinkamas mikroklimatas, ūkyje nevykdoma biosauga, ūkyje vyraujantys virusai bei bakterijos, staigus laikymo sąlygų pasikeitimas, veiksmų, keliančių intensyvų stresą dažnumas, darbuotojų kompetencijos trūkumas. (1) Laikymo patalpų, bandos individų bakteriologiniai, virusologiniai tyrimai, veršelių auginimo etapų nuosekli priežiūra, dažniausiai daromų klaidų analizė – sąlyginai ekonomiškai nenaudingos procedūros, tačiau reikalingos ir efektyvios priemonės veršelių kvėpavimo takų ligų kontrolės programoje. (2) Šios ligų grupės prevencija turi būti moksliškai pagrįsta ir atsakingai vykdoma: patogenų plitimo stabdymas vykdant vakcinacijos programas, biosaugos reikalavimų laikymasis, naujagimių veršelių priežiūra bei laikymo patalpų išplanavimas su tinkama ventiliacija. (3) Praktikoje nedaug ūkių įvertina veršelių sergamumą kvėpavimo takų ligomis kaip vieną kritiškiausių momentų veršelių auginimo technologijos procese. Taip pat vyrauja klaidinga nuomonė, kad vakcinuojant veršelius nuo kvėpavimo takų ligų sukėlėjų galima išspręsti veršelių sergamumo problemą. Vakcinacija apsaugo bandą nuo ligos sukėlėjo platinimo ir transmisijos. Tačiau jei aplinkos sąlygos yra netinkamos neįmanoma veršelių apsaugoti nuo jų poveikio, kuris gali sukelti imunosupresiją ir padidinti imlumą infekcinėms ligoms.
Darbo tikslas:
Išsiaiškinti kokią įtaką veršelių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui turi laikymo patalpos, jų mikroklimatas, šėrimo technologijos bei patiriamas stresas.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti informaciją apie tiriamųjų ūkių veršelių šėrimo technologijas ir veiksmų,
keliančių stresą dažnumą.
2. Tiriamuosiuose ūkiuose ištirti veršelių laikymo patalpų mikroklimatą – vidutinę
temperatūrą, vidutinį vėjo greitį, oro santykinę drėgmę, amoniako dujų buvimą kvėpuojamąjame ore ir mikroorganizmų skaičių oro m3.
3. Tiriamuosiuose ūkiuose atsitiktinai pasirinktai veršelių grupei atlikti sveikatos būklės
įvertinimus, klinikinius tyrimus, kraujo tyrimus, identifikuoti sergančius kvėpavimo ligomis.
4. Atlikti surinktų duomenų palyginimą su higienos normomis.
5. Iš tyrimo rezulatų nustatyti ar laikymo patalpos, jų mikroklimatas, šėrimo technologijos ir
veiksmų, kurių metu patiriamas intensyvus stresas, dažnumas turi įtakos veršelių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui.
1. LITERATŪROS ANALIZĖ
1.1 Veršelių kvėpavimo takų ligos. Etiologija, rūšys ir klinikinė išraiška
Veršelių kvėpavimo takų ligas apibūdina terminas Galvijų Respiratorinių Ligų kompleksas (angl. Bovine Respiratory Disease complex (BRD complex)), kuris apima visus galvijų kvėpavimo takų susirgimus, dažniausia – bakterinės kilmės pneumonija. (5)
Kvėpavimo takų ligos klasifikuojamos į viršutinių takų ir apatinių takų ligas. Viršutinių takų ligos – rinitas, kliniškai pasireiškia akių bei nosies išskyromis, dažniausiai pūlinės kilmės. Gydymas nuo apatinių kvėpavimo takų ligų nesiskiria, tačiau gydymo trukmė yra trumpesnė, išgyvenamumo procentas didesnis bei pasekmės silpnesnės. (1)
Veršelių kvėpavimo takų ligų etiologija yra įvairi. Išskiriami bakteriniai, virusiniai patogenai ir mikobakterijos (M. bovis). Viršutiniuose kvėpavimo takuose natūraliomis sąlygomis esantys komensalai – E. coli, Menheimia haemolytica, Pasturella multocida, Histophilus somni bei ūkyje progresiškai plintantys virusai – galvijų respiratorinis sincitinis virusas (GRSV), galvijų herpes 1 tipo virusas (GH1V), galvijų virusinės diarėjo virusas (GVDV), infekcinio galvijų rinotracheito virusas (GIRV) ir galvijų paragripo virusas (PG3) veikia tiesiogiai pažeidžiant viršutinius kvėpavimo takus ir taip sudaro palankias sąlygas patogeninėms bakterijoms sukelti apatinių kvėpavimo takų uždegimą. (7) Tačiau, kad šie patogenai pereitų veršelio imuniteto apsauginį barjerą būtina sąlyga yra imunosupresija. Tam įtakos gali turėti nepakankamas pasyvus imunitetas, gautas iš motinos krekenų, virusinės infekcijos veikiančios imunosupresyviai (pvz.: GVDV, veršeliai esantys persistentiškai infekuoti yra rizikos grupėje), netinkamos laikymo sąlygos, netinkamas patalpų mikroklimatas ir patiriamas stresas bei jo intensyvumas. (8) Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad sveiką gyvūną užkrėtus M. haemolytica aerozoliu, jo bronchų gauruotasis epitelis mechaniškai vidutiniškai per 4 val. pašalina iki 90 proc. sukėlėjo populiacijos. Tačiau, virusiniai agentai (GVDV, GRSV, GH1V, GIRV) sukelia gaurelių disfunkciją bei nekrozę – mechaninis pašalinimas užtrunka ilgiau, sudarydamas laiko tarpą į bronchioles ir alveoles patekti bakteriniams patogenams ir sukelti uždegimą. (9)
Bakterinės kilmės skiltelinė bronchopneumonija (sukėlėjas – P. multocida) ir fibrininė pneumonija (sukėlėjas - M. haemolytica), sukeliančios bronchitą bei bilateralinį, kranioventralinių plaučių skilčių uždegimą – dažniausiai pasireiškiančios. (10) Retesnė – nekrozinė pneumonija, sukelta M. bovis. Pažeidžiami bronchai ir bronchiolės, taškiniai uždegimo židiniai kranialinėse plaučių skiltyse, esant chroniškai eigai audiniai nekrozuojami. Intersticinė pneumonija ir bronchointersticinė pneumonija – retesnės, jos sukeliamos virusinių patogenų bei aitrių dujų. Uždegimas lokalizuojasi alveolių pertvarėlese arba bronchioles supančiame intersticiniame
audinyje ir pažeidžiamos kaudodorsalinės plaučių skiltys. Dažnai pasireiškia kartu su bakterinės kilmės pneumonija. Aspiracinė pneumonija įvyksta dėl veršelio disfagijos, regurgitacijos ar veršeliui įkvėpus į plaučius nekrozavusių audinių iš viršutinių kvėpavimo takų. Ligos eiga žaibinė ir pažeidžia dažniausiai vieną pusę dėl skysčių patekimo per vieną bronchą, nekrozinis uždegimas apima kranioventralines dalis. (11)
Bakterinės kilmės pneumonija dažniausiai serga pieninių veislių 2 – 4 mėn. amžiaus veršeliai nujunkymo metu, apie 19,4 proc. individų susirgę pirmą kartą 30 d. amžiaus. Aspiracinė pneumonija dažnesnė iki savaitės amžiaus veršeliams. (1, 12)
Kvėpavimo takų ligų eiga varijuoja nuo subklinikinės formos ir staigaus gaišimo iki ryškaus kvėpavimo nepakankamumo ir uždegimo požymių, kurie gali pasireikšti staiga arba progresuoti palaipsniui. (5)
Dažniausi klinikiniai simptomai:
• Tachipnėja >80 k./min. arba dispnėja <40k./min.; • Pakilusi kūno temperatūra >39.5 oC;
• Nuleistos ausys ar galva; • Sumažėjęs apetitas;
• Sumažėjęs priesvoris ar ryškus išliesėjimas; • Susivėlęs, matinis kailis;
• Išskyros iš nosies, akių; • Kosulys;
• Fizinio krūvio netoleravimas. (5, 10, 12)
1.2 Veršelių kvėpavimo takų ligų diagnostika
Veršeliui susirgus kvėpavimo takų ligomis, dažniausiai bakterinės kilmės pneumonija, įvyksta ryškūs organizmo pokyčiai. Uždegimui paveikus organų bei medžiagų apykaitos sistemas išryškėja klinikiniai simptomai, pagal kuriuos galima spręsti apie gyvūno ligą. Tačiau ligos eigoje klinika skiriasi kiekvieno individo atveju, todėl jų diagnostika gali tapti iššūkiu. Nustatyta, kad vykdant veterinarinę kiekvieno individo apžiūrą du kartus per savaitę galima suvaldyti sergamumo situaciją, tačiau dideliuose ūkiuose (350 - 900 melžiamų karvių) dažniausiai neužtenka aptarnaujančio personalo. (4)
Kaklo ir krūtinės sričių ultragarsinis tyrimas – puiki diagnostinė procedūra, kurios metu galima pamatyti pažeistas organų dalis, tačiau retai taikoma praktikoje. Teigiama, kad veršelių kvėpavimo takų ligų diagnostikos auksinis standartas yra taškų sumavimo sistemos. Būdingiausi kvėpavimo takų ligoms klinikiniai požymiai suskirstomi į grupes ir įvertinami tam tikra taškų verte. Susumavus požymius ir gavus didesnę už normą suminę taškų vertę diagnozuojamas
susirgimas. Ši sistema patogi tuo, kad ja gali naudotis ir ūkį aptarnaujantys veterinarijos gydytojai bei veršelius prižiūrintys darbuotojai. Sumines taškų lenteles yra sudarę Viskonsino universitetas (University of Wisconsin, JAV) bei Kalifornijos universitetas (UC Davis, JAV). (4)
Parenkant gydymą dažniausiai reikalinga antimikrobinė terapija – dėl didėjančio bakterijų rezistentiškumo antimikrobinėms medžiagoms svarbu parinkti tinkamas veikliąsias medžiagas. Antimikrobinių medžiagų jautrumo nustatymas, serumo antikūnų tyrimas ELISA metodu, PGR, molekuliniai tyrimai, gaišusių individų nekropsija – tikslūs, tačiau per brangūs metodai, kurie suteikia informaciją per vėlai nuo simptomų pastebėjimo ir gydymo pradžios. (4)
1.3 Imuniteto ir biocheminiai organizmo pokyčiai kvėpavimo takų ligos eigoje
Anatomiškai galvijų plaučių sąlyginai didelę dalį sudaro jungiamasis audinys ir palyginus nedidelis alveolių sienelių paviršius. (5) Prasidėjus uždegimui apatiniuose kvėpavimo takuose sveikų audinių paviršiaus plotas mažėja ir taip sutrinka dujų mainų sistemos tarp alveolių ir kapiliarų. Šie pokyčiai turi įtakos visų kraujo parametrų pokyčiams, taigi ir veršelio būklei. (6)
Pirmieji kraujo parametrų pokyčiai prasidėjus uždegimui – sustiprėjęs imuninis atsakas bei respiratorinė acidozė. (10) Imuninį atsaką sužadina alveolių makrofagocitai išskirdami citokinus. Citokinai aktyvuoja ląstelių taikinių receptorius, kurie sukelia uždegimines reakcijas įtraukdami hormoninę ir medžiagų apykaitos sistemas. Iškreipus įprastus sistemų procesus įvyksta biocheminiai pokyčiai – padidėja adrenokortikotropinio hormono ir gliukortikoidų sintezė, kraujo krešėjimo sistemos aktyvacija, raumeninio audinio katabolinis skaidymas, leukocitozė, sutrinka mikroelementų bei makroelementų koncentracijos, kinta kepenų proteinų sintezė taigi ir kraujo plazmos proteinų koncentracijos. (13) Šiuos pokyčius galima pamatyti atlikus kraujo morfologinį tyrimą. Stebimas baltųjų kraujo kūnelių (WBC) kiekio padidėjimas (p< 0,01). Veikiant ūmiai uždegimo fazės proteinams nustatomas serumo bendro baltymo (TP) koncentracijos pakilimas (p< 0,001). (14) Šie hematologiniai pokyčiai rodo organizme vykstantį uždegimą ir dažnai randami kvėpavimo takų ligomis sergančių veršelių kraujo serume.
Vykstant uždegimui ir ženkliai sumažėjus dujų apykaitos paviršiaus plotui siunčiamas signalas į pailgųjų smegenų kvėpavimo centrą ir sukeliama tachipnėja siekiant kompensuoti deguonies stygių. Taip pat pradeda veikti kompensaciniai mechanizmai ir stimuliuojama eritropoezė - didėja raudonųjų kraujo kūnelių (RBC) bei juose esančio hemoglobino (Hb) koncentracija (p< 0,05). (10) Veršeliui sergant ilgesnį laikotarpį, tai yra esant lėtinei ligos eigai stebima anoreksija – organizmui trūksta maistinių medžiagų, gyvūnas liesėja. Stebimi biocheminių rodiklių pokyčiai – gliukozės (Glu) koncentracijos mažėjimas (p< 0,001) bei sumažėjusios mineralinių medžiagų (P, Mg) , (p< 0,01) ir geležies (Fe), (p< 0,05) bei urėjos (Urea), (p< 0,001) koncentracijos. (13)
1.4 Veršelio imunitetas
Veršingumo eigoje karvės organizme sintetinamos antikūnų molekulės yra per didelės pereiti epiteliochorioninės placentos barjerą. Tačiau vaisius karvės gimdoje gali pradėti gaminti antikūnus prieš patogenus, kurių molekulinis dydis yra pakankamas, kad patektų per placentos barjerą. Likus 1-2 sav. iki ir po veršiavimosi tiek motinos, tik vaisiaus suformuotas imunitetas nusilpsta dėl aukštos kortizolio koncentracijos kraujyje, kuris stimuliuoja veršiavimasį – veršelis atvedamas turintis agamaglobulinemiją.
Veršingumo pabaigoje motinos organizmo sintetinami antikūnai su kraujotaka nunešami į sintezuojamas krekenas – per pirmąsias valandas po atvedimo sugirdant reikiamą kiekį (min. 5,0 - 7,5 proc. kūno svorio, min. 150 g IgG per pirmąsias 4-6 val.) krekenų veršeliui ir tokį pat kiekį sugirdant kas 6 val. per pirmąsias 24 val. po atvedimo – taip užtikrinamas pakankamas (>90 proc.) pasyvus imunitetas (IgG koncentracija kraujyje – >10 mg/ml). (15) Naujagimio veršelio pinocitozę vykdančių enterocitų gyvenimo trukmė yra ribota, todėl krekenų antikūnų absorbcija galima tik iki 24 val. po gimimo. Nustatyta, kad 24 val. amžiaus veršelio pasyvaus imuniteto nepakankamumą galima diagnozuoti, kai kraujo serumo bendro baltymo koncentracija yra žemesnė nei 5,7 g/dl. (1) (30) M. F. Chamorro ir kiti (16) nurodo, kad veršeliui su nepakankamu pasyviu imunitetu susirgti kvėpavimo takų ligomis santykinė rizika yra 21 proc.
Veršelių kvėpavimo takų ligų profilaktikos programoje vykdomos vakcinacijos programos. Tyrimais įrodyta, kad gyva modifikuota vakcina yra pranašesnė už inaktyvuotą vakciną. (16) Vakcinuoti veršelius prieš pasirinktus patogenus patariama laikotarpiu, kai pradeda silpnėti pasyvus imunitetas. Pasyvus imunitetas slopina vakcinos antigeno/-ų serokonversiją ir neiššaukiama siekiama reakcija – humoralinis imunitetas susidaro silpnesnis ir nepakankamas. (9) Tiksliausias metodas nustatyti tinkamą vakcinacijos laiką – imunoglobulinų koncentracijos nustatymas kraujo serume, tačiau šis metodas yra finansiškai nenaudingas. (17) Pasyvus imunitetas priklauso nuo antikūnų kiekio krekenose, sudavimo laiko, krekenų kiekio, veršelio organizmo gebėjimo pasisavinti imunoglobulinus. (18)
Veršelių imuninė sistema, veikiant pasyviam imunitetui yra neimunokomptetentiška, ląstelinio įgimto imuniteto periferinių leukocitų paskirtis – patogenų fagocitozė. Leukocitai neatpažįsta patogeno antigenų ir nesukuria imuniteto atminties. (15) Infekcijai patekus per nosies gleivinę epitelio ląstelės sukuria tik mechaninį barjerą patogenui pašalinti. Taigi, gyvūnas tampa jautrus oro lašeliniu būdu plintančioms injekcijoms, pvz.: galvijų kvėpavimo takų ligų komplekso bakteriniams, virusiniams patogenams. Jeigu pasyvus imunitetas yra nepakankamas – padidėja rizika gyvūnui susirgti. Pirmoji rekomenduojama vakcina yra intranasalinė, sekanti – injekcinė. Tyrimais nustatyta, kad intranasalinė vakcina yra efektyvi priemonė stimuliuojant lokalaus gleivinių antigeno atpažinimo mechanizmą ir IgA produkciją. (16)
Nors įvairūs tyrimai nurodo, kad vakcinacija veikiant pasyviam imunitetui slopina serokonversiją, tačiau yra įrodyta, kad sumažina veršelių gaištamumą nuo kvėpavimo takų ligų. (17) Kaip aptarta anksčiau, tiek įgimtas, tiek įgytas imunitetas yra pakankamai pasirengęs apsaugoti plaučius nuo patogenų invazijos. Tačiau, kvėpavimo takų ligų kompleksas yra multietiologinis ir jei viename iš auginimo etapų padaroma klaida, pvz.: nepakankamas pasyvus imunitetas, netinkamos laikymo sąlygos, situacijų, kurių metu veršeliai patiria intensyvų stresą, dažnumas, ar jų kombinacija – veršelio organizme įvyksta disbalansas ir slopinama imuninė sistema ir tai vienareikšmiškai jį padaro imliu kvėpavimo takų infekcijai. (9)
1.5 Laikymo patalpų mikroklimato įtaka veršelių kvėpavimo takų ligų
pasireiškimui
Veršelių kvėpavimo takų ligų etiologija yra kompleksiška. Aplinkos faktoriai, tai yra laikymo patalpų ventiliacija, temperatūra, santykinė drėgmė, bioaerozolių bei amoniako dujų buvimas kvėpuojamame ore didiną riziką veršeliams susirgti kvėpavimo takų ligomis. (3) Europoje veršeliai grupiniuose garduose laikomi viduje arba stoginėse, siekiant užtikrinti augančių veršelių termokomfortabilumą. Tačiau augintojai susiduria su kitomis problemomis – prasta patalpų oro kokybe. (20)
1.5.1 Aplinkos temperatūra ir oro santykinė drėgmė
Užtikrinant optimalias laikymo sąlygas veršeliams svarbu atsižvelgti į jų termoneutralią zoną – aplinkos temperatūros intervalą, kuriame jie gali vykdyti fiziologines funkcijas be papildomų energijos sąnaudų. Veršelių, sveriančių 60 – 150 kg, termoneutrali zona yra nuo 10oC
iki 20oC. Ką tik gimusių sveikų veršelių organizmai sugeba vykdyti termoreguliaciją ir prisitaikyti
prie kritinių temperatūros ribų (<10o C ir >20o C), jei kiti mikroklimato rodikliai atitinka higienines
normas. (20) Laikant nenujunkytus veršelius patalpose, kuriose mechaniniu būdu kontroliuojama temperatūra, padidėja rizika veršeliams susirgti kvėpavimo takų ligomis, nes aukštesnėje temperatūroje sutinkama didesnė patogenų koncentracija. (21)
1 lentelė. Didžiausia leidžiama oro santykinė drėgmė patalpose (22)
Patalpos temperatūra, ti °C 5 10 15 20
Patalpos oro santykinė drėgmė, i proc. 88 80 72 65
Pastaba. Mažiausias leidžiamas galvijų laikymo patalpos oro santykinis drėgnis – 40 %.
Veršelių laikymo patalpose optimaliausia santykinė drėgmė yra 30–70 proc. Aukšta aplinkos santykinė drėgmė turi tiesioginį poveikį kvėpavimo takų gleivinėms – histologinių tyrimų metu nustatyti įvairių laipsnių pažeidimai kvėpavimo takų gleivinėse. Pažeidimai apsunkina kvėpavimo takų gleivinėse barjero funkciją atlikti mechaninį patogenų pašalinimą iš organizmo. Kvėpavimo takų ligų virusiniai patogenai, kurių kapsulės yra lipidinės kilmės – Parainfluenza,
Corona, Influenza virusai - ilgiau išlieka aplinkoje jei santykinė oro drėgmė yra žemesnė. (23)
Aplinkoje dažnai sutinkamos gramneigiamos bakterijos Pseudomonadaceae spp. ilgiau išgyvena aplinkoje, jei aplinkos oro santykinė drėgmė yra virš 85 proc. (24)
Laikymo patalpų oro temperatūra ir santykinė drėgmė veikiant sinergiškai gali turėti neigiamą poveikį veršelių sveikatai. Jų poveikiui matuoti apskaičiuojamas temperatūros – santykinės drėgmės indeksas, indekso reikšmėms mažėjant ar didėjant yra tiesioginis poveikis gyvūnų sveikatingumui. (24) Temperatūros – santykinės oro drėgmės indekso reikšmei didėjant per 1 vienetą rizika veršeliui susirgti kvėpavimo takų ligomis padidėja 12 proc. (20)
Veršelių auginimo procese visame pasaulyje susiduriama su individualių gardų su plastikiniais nameliais keliamais iššūkiais. Laikant tokius namelius tiesioginių saulės spindulių akivaizdoje vasaros metu padidėja rizika namelio viduje susidaryti aukštam temperatūros – santykinės oro drėgmės indeksui ir veršeliui patirti karščio stresą. (25) Ohajo valstijoje JAV atliktame tyrime nustatyta, kad vasaros metu plastikiniame namelyje, kurio 85-90 proc. grindų ploto užima gulintis veršelis, oro temperatūra buvo vidutiniškai 2°C aukštesnė nei lauko ir santykinė oro drėgmė buvo vidutiniškai aukštesnė 8 proc. nei lauke. Aukšta santykinė oro drėgmė sukelia kondensacijos procesus namelio viduje, sudrėksta pakratai bei veršelio kailis – silpnėja evaporizacija ir išbalansuojama termoreguliacija. Tyrimo metu nustatyta, kad sintetinės kilmės nameliai užtikrina tinkamesnį veršeliui mikroklimatą esant šaltomis, vėjuotomis ir drėgnomis aplinkos sąlygomis, tačiau jei aplinkos temperatūra yra aukštesnė nei termoneutralios zonos ribos – sukelia daugiau problemų nei naudos. (26)
Nors yra ir prieštaringų vertinimų, galima teigti, kad aplinkoje, kurioje santykinė oro drėgmė aukšta, pagerėja veršelių kvėpavimo kokybė ir sekretuojama daugiau gleivių, kurios veikia kaip mechaninis barjeras. (3) Tačiau organizmui patyrus šoką, pakyla kortizolio lygis kraujo plazmoje, kuris esant pastoviam aukštos temperatūros dirgikliui virš normos gali laikytis 1-2 dienas. Kortizolio veikimo laikui ilgėjant silpnėja veršelio imuninė sistema, jis tampa imlesnis kvėpavimo takų ligoms. (20)
1.5.2 Laikymo patalpų ventiliacija
Kaip minėta anksčiau, ventiliacija yra svarbi siekiant palaikyti stabilų mikroklimatą veršelių laikymo patalpose. Efektyvi ventiliacijos sistema užtikrina tinkamą temperatūros – santykinės oro drėgmės indeksą, gerina kvėpuojamo oro kokybę, mažina kenksmingų cheminių junginių koncentraciją. (20) Laikymo patalpose naudojant natūralią ventiliaciją ir laikymo patalpoje įrengus kelis grupinius gardus patogenų koncentracija ore bei rizika veršeliams susirgti kvėpavimo takų ligomis didėja veršelių gardams tolstant nuo ventiliacijos angų. (26) Ventiliaciją galima gerinti įrengus šachtinę ar automatiškai valdomą sistemą, taip išlaikant patalpų mikroklimatą stabilų ir normos ribose.
2 lentelė. Norminis oro judėjimo greitis iki 6 mėn. veršelių laikymo, veršiavimosi, melžimo ir
veterinarinių procedūrų patalpose (22)
Užsienio praktikoje naudojami papildomi ventiliatoriai turi įtakos retesniam veršelių kvėpavimo dažniui bei pagerina pašaro suėdamumą, tačiau Lietuvoje vasaros metu tik karvidėse ir vyresnio kaip 12 mėn. prieauglio patalpose galima įrengti ventiliatorius papildomam vėdinimui. (22, 26)
1.5.3 Kraikas
Lietuvoje iki 4 mėnesių amžiaus veršeliai turi būti laikomi ant kraiko. (22) Gilus šiaudų kraikas gali sumažinti riziką veršeliams susirgti kvėpavimo takų ligomis šaltuoju metų laiku. (21) Tačiau gardus kreikiant šiaudais, jau po savaitės naudojimo maksimaliai padaugėja bioaerozolių koncentracija. (20) Laikant veršelius ant šiaudų kraiko būtina užtikrinti pakankamą oro cirkuliaciją. Jei vyresnių nei 6 sav. amžiaus veršelių gardo sienas sudaro daugiau nei 2 uždaros sienos ir gardas kreikiamas gilaus kreikimo principu šiaudais – didėja tikimybė susirgti kvėpavimo takų ligomis. (26)
1.5.4 Bioaerozoliai
Laikymo patalpų oro kokybę galima vertinti pagal bioaerozolių koncentracijas. Bioaerozoliams priskiriama dulkės, žiedadulkės, augalų dalelės, mikromicetai, bakterijos. Esant didesnei nei leidžiamai mikroorganizmų koncentracijai kvėpuojamame ore veršelių kvėpavimo takų epitelis nuolat dirginamas, tampa jautresnis, sekretuoja didesnius kiekius gleivių. Tyrimų metu nustatyta, kad mikroorganizmų skaičius linijiškai mažėja tolstant nuo namelių, pagamintų iš plastiko (p<0,05). Nameliuose surinktų mėginių rezultatai buvo nesuskaičiuojami (> 400 vnt., naudojant sedimentacijos metodą ant Petri lėkštelės su mėsos peptono agaru, p < 0,05). Ši informacija rodo, kad nameliuose sutrikusi ventiliacija ir oro santykinė drėgmė yra aukštesnė nei garde, tačiau nesusijusi su kraiku ar papildomų ventiliatorių sumontavimu. (26) Lietuvoje leidžiamas mikroorganizmų kiekis prieauglio laikymo patalpose yra 50–70 tūkst. vnt. 1 m3 oro.
(22)
1.5.5 Amoniakas
Amoniako dujos (NH3) – alkalinų grupės dujos, amoniako šaltiniai – gyvulininkystė bei
gamybinė industrija. Tyrimais įrodyta, kad amoniako dujos tiesiogiai pažeidžia kvėpavimo takų Patalpa
Skaičiuojamasis oro judėjimo greitis patalpoje, m/s
žiemą pereinamuoju laikotarpiu vasarą
Iki 6 mėn. veršelių ir veršiavimosi patalpos, melžimo ir veterinarinių procedūrų patalpos
epitelį bei nervų sistemos dalis. (27) Lietuvoje maksimali leidžiama amoniako dujų koncentracija yra 20 ppm (cm3/m3) 4 – 12 mėn. veršelių laikymo patalpose (22)
Van Leenen (28) nurodo, kad didžiausią reikšmę plaučių pažeidimams turi netinkama aplinkos temperatūra, norminis oro judėjimo greitis >0,8 m/s, bei amoniako dujų koncentracija > 4 ppm. Kitos studijos nurodo, kad yra teigiama koreliacija tarp amoniako dujų koncentracijos ir bronchoalveolinio lavažo tyrimo metu aptiktų ląstelių skaičiaus. Vandeninis amoniako tirpalas veikiant kartu su drėgme (pvz.: gleivėmis) sukelia korozinį amonio hidroksido mišinį ant žmonių kvėpavimo takų epitelio. Tai gali sukelti epitelio ląstelių žūtį, epitelio barjero disfunkciją, taip padidinti riziką infekciniams patogenams bei opurtonistiniams organizmams nukonkuruoti natūralią mikroflorą ir sukelti kvėpavimo takų uždegimą. (29) Van Leenen (28) tyrimo metu nustatyta, kad vidutinio dydžio plaučių pažeidimai (> 1 cm) naudojant ultragarsinį tyrimą nustatyti veršeliams, kurių laikymo patalpose buvo aukšta oro temperatūra, žema santykinė drėgmė bei aukšta amoniako dujų koncentracija.
1.6 Šėrimo technologijų įtaka veršelių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui
Veršelio sveikatingumui didelę reikšmę turi šėrimo technologijos nuo pat gimimo – pirmųjų krekenų sugirdymo – iki jų panaudojimo produkcijai. Tinkama ir subalansuota veršelio mityba yra puikus startas likusiam galvijo gyvenimui. Vienas svarbiausių ir kritiškiausių momentų veršelio gyvenime – pirmųjų krekenų sugirdymas per pirmąsias 12 val. po apsiveršiavimo. Sugirdžius nepakankamą kiekį, nekokybiškas krekenas ar sugirdžius per vėlai neužtikrinamas pakankamas veršelio pasyvus imunitetas ir jo imuninė sistema neįstengia kovoti su infekcinėmis ligomis, galimybių santykis susirgti kvėpavimo takų ligomis padidėja 1,32 karto (p=0,58). (30)
Kitas svarbus momentas – girdymas pienu. Veršeliams girdomiems pieno pakaitalais padidėja tikimybė susirgti pneumonija, palyginti su veršeliais girdomais ne pardavimui skirtu pienu. (1) Taip pat kvėpavimo takų ligoms pasireikšti turi įtakos ir veršelių girdymo dažnumas – galimybių santykis 1,89 (p<0,001) tenka veršeliams, kurie girdomi vieną ar du kartus per dieną, palyginti su tris kartus per dieną girdomais veršeliais. (1) Girdant pirmiausiai sveikus veršelius ir vėliau sergančius galima sumažinti užkrečiamų ligų kryžminį perdavimą. (4) Praktikoje pieninės krypties veršeliai atjunkomi vidutiniškai 8,2 savaičių amžiaus, maždaug 6-10 mėnesių anksčiau nei natūraliomis aplinkybėmis veršelis žįstų karvę. Veršelio pasyviam imunitetui silpnėjant nuo 3 sav., o aktyviam imunitetui pradedant veikti nuo 11-12 sav., veršelis tampa imlesnis infekcijoms nuo 7-8 iki 11-12 sav. (19) Šis laikotarpis daugumoje ūkių sutampa su nujunkymo periodu – veršeliams patiriant stresą, didėja kortizolio koncentracija kraujyje, slopinama imuninė sistema, todėl ši amžiaus grupės pastebima tarp dažniausiai sergančių kvėpavimo takų ligomis. (17)
1.7 Streso įtaka veršelių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui
Siekiant užauginti sveikus bei produktyvius galvijus būtina užtikrinti optimalų veršelio sveikatingumą bei gerovę nuo pirmųjų dienų. (17) Augdamas veršelis kasdien susiduria su potencialiomis stresą keliančiomis situacijomis: gimimas, ženklinimas, girdymo pienu ar jo pakaitalais laikotarpis, transportavimas, nuraginimas ir jei reikalinga kastracija, nujunkymas bei grupavimas. (31) Gimimo metu veršelis gali patirti intensyvų stresą, nes ne kiekvienas veršelis sugeba tinkamai reaguoti į šį procesą. (32) Nurodytos procedūros yra būtinos auginimo procese, tačiau nuo jų eiliškumo bei darbuotojų profesionalumo priklauso jų kaip streso veiksnių intensyvumas. Nors periodas prieš nujunkymą užima tik 4 proc. telyčios gyvenimo, bet tuo metu patirtas stresas ir jo intensyvumas gali turėti pasekmes telyčios imuninei sistemai bei gerovei visam likusiam gyvenimui. (19)
Veršeliui patiriant intensyvų stresą stimuliuojama L-selektino disreguliacija ir aukšta neutrofilų koncentracija kraujyje. Tyrėjai kelia hipotezę, kad toks atsako į stresą mechanizmas padeda išlaikyti vienodą neutrofilų koncentraciją kraujyje, tačiau jų perteklius sukelia audiniuose uždegimą bei juos pažeidžia. Reaktyvūs neutrofilai sukelia pažeidimus ir plaučiuose, sukeldami plaučių apsauginio barjero vientisumo suardymą. Pažeisti plaučiai ir silpna imuninė sistema veršelį padaro imliu infekcinėms kvėpavimo takų ligoms. (19)
1.7.1 Karščio ir šalčio stresas
Siekiant auginamiems veršeliams sukurti termoneutralią laikymo patalpų zoną susiduriama su dviem iššūkiais – karščio stresu ir šalčio stresu. Aplinkos temperatūrai siekiant kritines ribas ir esant aukštai oro santykinei drėgmei sukeliama streso būseną veršelio organizmui.
Karščio streso metu paveikiama imuninė sistema iškraipo Th1:Th2 santykį ir kai imuninė sistema stengiasi išlaikyti homeostazę veršelis tampa labiausiai pažeidžiamas infekcinių patogenų. (33) Taip pat šoko metu išskiriamas kortizolis neigiamai veikia imuninę sistemą sumažindamas T-ląstelių aktyvumą bei pakeisdamas limfocitų funkcijas, kaskados principu neigiamai veikdamas bendrą gyvūno savijautą. (25)
Šalčio šokas gresia veršeliams auginamiems patalpose, kuriose mechaniškai valdoma ventiliacijos sistema. Vienas tyrimas parodė didesnį procentą pneumonijos atvejų, kai veršelių laikymo patalpose temperatūra buvo žemesnė nei termoneutralios zonos riba (10°C) ir santykinė oro drėgmė (85 proc.) buvo didesnė nei rekomenduojama. (34) M.C. Windeyer (35) ir kiti teigia, kad tikimybė susirgti kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis iki 26 kartų padidėja veršeliams gimusiems žiemos sezonu, palyginti su vasarą gimusiais veršeliais.
1.7.2 Ragų užuomazgų šalinimas
Ragų užuomazgų šalinimas yra svarbi procedūra didelės koncentracijos ūkiuose. Raguoti galvijai gali sužaloti kitus gyvūnus, darbuotojus bei pažeisti patalpų konstrukcijas. (31) Veršelių ragų užuomazgų šalinimas gali būti vykdomas pasirenkant genetiškai beragius reproduktorius, chemiškai (naudojant chemines medžiagas) arba termiškai (naudojant karštą metalą). Svarbu tai atlikti iki 2 mėn. amžiaus iki kol rago užuomazga neprisitvirtinusi prie kaktikaulio. Vienas tyrimas (36) nurodo, kad kuo jaunesnio amžiaus veršeliai nuraginami, tuo jie greičiau pasveiksta ir lengviau pakelia skausmą, sukeltą procedūros. Svarbu, kad šalinimo procedūros metu gyvūnui būtų atlikta bent vietinė nejautra ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo administracija, nes vieni anestetikai veikdami vietiškai sukelia nejautrą tik ribotą laiko tarpą (iki 15 min.). Atlikus procedūrą arba vietinę nejautrą netinkamai, nepaskyrus NVNU terapijos, veršeliai patiria skausmą ir stresą. Aukštos kortizolio koncentracijos, nustatomos po netinkamai atliktos procedūros, tiesiogiai veikia veršelio imuninę sistemą ir padaro jį imlesniu infekcinėms kvėpavimo takų ligoms. (37)
1.7.3 Nujunkymas ir perkėlimas į grupinius gardus
Veršelių auginimo praktikoje veršeliai nujunkomi vidutiniškai 8 sav. amžiaus ir iš karto pervedami į grupinius gardus. Grupiniuose garduose išauga konkurencija dėl maistinių išteklių ir jei veršeliai nuo ankstyvo amžiaus nėra pratinami prie kieto pašaro, gali susidurti su iššūkiu pašaro paieškose. Šis periodas yra vadinamas kritiniu langu, nes dėl patiriamo streso nujunkant bei pervedant į grupinius gardus, į kraujotaką išskiriamas kortizolis, vyksta imunosupresija ir individai tampa lengviau pažeidžiami infekcinių ligų. Po grupavimo į rizikos grupę užsikrėsti kvėpavimo takų ligoms patenka net 37.9% veršelių populiacijos. (19) Viena iš staigių gyvenamųjų sąlygų pokyčių prevencijų – mažesnių grupių formavimas prieš nujunkymą bei pervedimą į didesnes - tai leidžia veršeliams aklimatizuotis prie naujų pokyčių bei socializuotis palaipsniui. A. Bach (38) teigia, kad tokia strategija sumažina tikimybę užsikrėsti kvėpavimo takų infekcija, dėl patiriamo lengvesnio streso. Didesnis gyvūnų skaičius garde sukuria palankesnes sąlygas infekcinių ligų pernešimui. W.J. Love ir kiti (8) nurodo, kad rizika veršeliams susirgti kvėpavimo takų ligomis tiesiogiai priklauso grupės dydžio ir dėl to rekomenduoja grupiniuose garduose formuoti grupes, kurias sudaro nuo 6 iki 10 individų.
Grupavimo metu neatsižvelgiant į jų sveikatos būklę padidėja kvėpavimo takų infekcijos rizika. A. Bach (38) tyrimo metu padarytos išvados teigia, kad perkėlus ankščiau sirgusius kvėpavimo takų infekcija veršelius į grupinius gardus kartu su sveikais veršeliais, sergamumas didėja priklausomai nuo ankščiau sirgusių veršelių procentinės dalies. Patyrus stresą persirgę veršeliai turi didesnį galimybių santykį (OR – 3,89, p<0,01) susirgti antrą kartą po perkėlimo į grupinį gardą ir užkrėsti sveikus individus. Siekiant užtikrinti veršelių gerovę ir optimizuoti
patiriamo streso lygmenį, veršeliams grupiniuose garduose turi užtekti vietos gulėti, ilsėtis, ėsti bei elgtis natūraliai. (36) C. Buchli (39) teigia, kad veršeliai, kurie pirmąsias dvi gyvenimo savaites turi kontaktą su motina bei kitomis bandos karvėmis, suformuoja natūralius socialinius įgudžius, kurie ateityje užtikrina lengvesnį atsaką į stresą. Ankstyvai socializacijai pritaria ir De Paula Vieira ir kt. (40), jie nurodo, kad veršelius nuo pirmos dienos laikant poromis gali sumažinti nujunkymo ir pergrupavimo metu patiriamą stresą dėl geresnių socialinių įgūdžių. Veršeliui tinkamai reaguojant į stresą, mažėja imunosupresinis poveikis ir nepaveikiamas gyvūno sveikatingumas. Sveiko veršelio imuninė sistema yra pajėgi kovoti su kvėpavimo takų infekcijomis.
2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA
Tyrimo objektas:3 pieninių karvių ūkiai, kurie laiko pieninės krypties Holšteinų mišrūnų galvijus. Grupių analogų principu tiriamuosiuose ūkiuose pasirenkamos tiriamosios grupės (n=7), sudarytos iš 2 – 2,5 mėn. amžiaus prieš kelias dienas nujunkytų veršelių, laikomų grupiniuose garduose.
Ūkiai skiriasi dydžiu, laikymo tipu, veršelių auginimo technologijomis:
• Ūkis X – šeimos ūkis, kuriame dirba šeimos nariai. Melžiamų karvių skaičius <100, šiltuoju metų laiku ganosi ganyklose, kuriose yra melžiamos ir veršiuojasi. Veršeliams nėra šalinamos ragų užuomazgos, nevykdomos vakcinacijos programos prieš kvėpavimo takų ligų sukėlėjus.
• Ūkis Y – žemės ūkio bendrovė, kurioje dirba samdomi darbuotojai. Melžiamų karvių skaičius >800, laikomos šalto laikymo tipo tvartuose, prieš veršiavimąsi atskiriamos ir pervedamos į veršiavimosi patalpas, kuriose veršiuojasi. Veršeliams šalinamos ragų užuomazgos termokauteriu, taikant sedaciją, vietinę anestezija (N. cornualis blokada) bei po procedūros susidariusio skausmo kontrolę. Ūkyje vykdoma vakcinacijos programa prieš kvėpavimo takų ligų sukėlėjus.
• Ūkis Z – žemės ūkio bendrovė, kurioje dirba samdomi darbuotojai. Melžiamų karvių skaičius >800, laikomos šalto laikymo tipo tvartuose, prieš veršiavimąsi atskiriamos ir pervedamos į veršiavimosi patalpas, kuriose veršiuojasi. Veršeliams šalinamos ragų užuomazgos termokauteriu, taikant sedaciją, vietinę anestezija (N. cornualis blokada). Ūkyje nevykdomos vakcinacijos programos prieš kvėpavimo takų ligų sukėlėjus.
Tyrimo atlikimo laikas:
Tyrimas atliktas nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki spalio mėn. vidurio. Tiriamųjų grupių veršelių auginimo technologijos stebimos nuo gimimo iki tyrimo atlikimo datos.
Tyrimo medžiaga ir eiga:
1. Atlikti tiriamųjų grupių laikymo sąlygų ir retrospektyvūs šėrimo technnologijų įvertinimai, remiantis Kalifornijos universiteto (JAV) siūloma sumine taškų lentele (1) ir įvertinta rizika veršeliams susirgti kvėpavimo takų ligomis.
2. Atlikta retrospektyvi streso analizė tiriamuosiuose ūkiuose. Stebima visa veršelių auginimo technologijų eiga ir įvertinamos situacijos, keliančios veršeliams intensyvų bei neintensyvų stresą.
3. Atlikti tiriamųjų grupių laikymo patalpų mikroklimato fizikinių, cheminių ir biologinių savybių tyrimai. Būtina sąlyga: tyrimai ūkiuose atliekami esant panašioms lauko oro sąlygoms (rugsėjo mėn. pab. – spalio mėn. pr. ir tuo pačiu paros metu (9:00 – 12:00 val.).
Fizikinių oro savybių nustatymas:
• vidutinės oro temperatūros pasitelkiant meteorologinę stotį. Temperatūra matuojama vertikaliu gradientu: 0,3; 0,7 ir 1,5 m aukštyje nuo grindų, horizontaliu gradientu 5 vietose: gardo viduryje bei įstrižai keturkampio gardo kampuose, 1,0 m atstumu nuo šoninių sienų (1 pav., 2 pav., 3 pav). Viename taške temperatūra matuojama 10 min.
• vidutinio oro judėjimo greičio naudojant Mini HigroTermo-anenometrą. Matuojama vertikaliu gradientu: 0,3; 0,7 ir 1,5 m aukštyje nuo grindų, horizontaliu gradientu 5 vietose: gardo viduryje bei įstrižai keturkampio gardo kampuose, 1,0 m atstumu nuo šoninių sienų (1 pav., 2 pav., 3 pav.). Viename taške oro oro judėjimo greitis matuojamas 100 sek. • oro santykinės drėgmės pasitelkiant meteorologinę stotį. Oro santykinė drėgmė
matuojama vertikaliu gradientu: 0,3; 0,7 ir 1,5 m aukštyje nuo grindų, horizontaliu gradientu 5 vietose: gardo viduryje bei įstrižai keturkampio gardo kampuose, 1,0 m atstumu nuo šoninių sienų (1 pav. 2 pav., 3 pav.). Viename taške oro santykinė drėgmė matuojama 10 min.
• tyrimo rezultatai gauti 1,5 m aukštyje nevertinami, nes 2 – 2,5 mėn. veršelio ūgis ties ketera vidutiniškai siekia iki 90 cm (24).
Cheminių oro savybių nustatymas:
• kokybinis amoniako dujų buvimo nustatymas laikymo patalpų ore naudojant Lakmuso indikatorinius popierėlius. Lakmuso popierėliai sudrėkinti distiliuotame vandenyje ir tiriamojoje aplinkoje palaikomi 3-5 min. Stebima ar pasikeitė indikatoriaus spalva, jei pamėlynuoja – amoniako dujų yra patalpoje.
Pastaba: kokybinis tyrimas atliktas matavimo taškuose (1 pav., 2 pav., 3 pav.). Biologinių oro savybių nustatymas:
• bendro mikroorganizmų skaičiaus (KSV) ore nustatymas sedimentacijos būdu naudojant 5 63,6 cm2 Petri lėkšteles, pripildytas mėses peptono agaru. Lėkštelės laikomos atidarytos
gardų kampuose ir gardo viduryje 1,0 m aukštyje po 5 min. Po tyrimo lėkštelės laikomos 48 val. 37oC temperatūroje termostate.
Rezultatų įvertinimui suskaičiuojamas išaugusių ant mėsos peptono agaro mikroorganizmų kolonijų skaičius (KSV).
Apskaičiuotas mikroorganizmų skaičius 1 m3 oro pagal formulę:
nM = 1000 * X/1,908
Pastaba: tyrimas atliktas matavimo taškuose (1 pav., 2 pav., 3 pav.).
4. Tiriamųjų grupių veršeliai individualiai įvertinami pagal Kalifornijos universiteto taškų sumavimo lentelę, skirtą nujunkytiems veršeliams (4 pav.), identifikuojami veršeliai, sergantys kvėpavimo takų ligomis.
5. Tiriamųjų grupių veršeliams atliekami klinikiniai tyrimai: matuojama kūno temperatūra, širdies darbas per minutę, kvėpavimo dažnis per minutę, atliekama išsami plaučių auskultacija, stebimas kosulys bei reflekso patikrinimas, stebima išskyrų iš nosies, vertinamas įmitimas, kailio būklė bei bendra savijauta. Identifikuojami veršeliai, sergantys kvėpavimo takų ligomis. 6. Tiriamųjų grupių veršeliams atliekami kraujo tyrimai imant kraują iš Jungo venos atliekant
venopunkciją ir paimant 5,0 ml kraujo:
• morfologinis kraujo tyrimas naudojant kraujo mėgintuvėlius su EDTA (Vacutainer, NJ) – analizuojant kraujo morfologijos analizatoriumi „MS4 -5-VET”;
• kraujo serumo biochemija: TP, urėja, gliukozė, kalcis, kalis, fosforas, geležis, naudojant kraujo mėgintuvėlius be priedų (Vacutainer, NJ) – analizuojant kraujo biochemijos analizatoriumi „RX-Daytona“.
7. Įvertinamos mikroklimatų rezultatų nuokrypių reikšmės lyginant su Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio ministro įsakymu DĖL GALVIJŲ PASTATŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLIŲ ŽŪ TPT 01:2009 PATVIRTINIMO (24) nurodomomis higienos normomis.
8. Įvertinama rizika veršeliams susirgti kvėpavimo takų ligomis priklausomai nuo šių rizikos veiksnių: šėrimo technologijų klaidų, laikymo sąlygų klaidų, veiksmų, keliančių intensyvų stresą veršeliams iki tyrimo dienos, sumos ir santykinės oro drėgmės, vidutinio oro judėjimo greičio, KSV/m3 vidurkių verčių tiriamuosiuose ūkiuose nuokrypio reikšmės, palyginti su
Statistinė analizė:
Tyrimo duomenys suvesti į lenteles Excel programoje (MS, 2011), duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS programą (IBM SPSS Statistics Subscription), atlikti Šapiro-Vilko normalumo testai įvertinti rezultatų reikšmių nuokrypiams numatytose grupėse, atlikti porinių imčių Studento t-testai įvertinti rezultatų vidurkių skirtumams tarp numatytų grupių, atlikti 2 x 2 lentelių skaičiavimai, nustatyta chi kvadrato reikšmė ir galimybių santykio skaičiavimai, atlikti linijinės regresijos testai įvertinti pavienių rizikos faktorių įtaką veršelių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui tiriamosiose grupėse, atlikta daugianarė regresijos analizė įvertinti mikroklimato rizikos faktorių įtaką veršelių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui tiriamosiose grupėse.
Tiriamosios grupės ūkiuose X, Y, Z:
Nesenai nujunkyti veršeliai 2 -2,5 mėn. laikomi grupiniuose
garduose; Pieninės krypties; Tiriamųjų grupių n = 7.
Tiriamųjų grupių laikymo sąlygų įvertinimas; Retrospektyvus šėrimo technologijų įvertinimas; Retrospektyvus streso
kontrolės įvertinimas.
Tiriamųjų grupių laikymo patalpų mikroklimato tyrimas:
Fizikinių savybių; Cheminių savybių; Biologinių savybių.
Tiriamųjų grupių sveikatos būklės įvertinimas; Tiriamųjų grupių individų
klinikiniai tyrimai; Tiriamųjų grupių individų
kraujo tyrimai.
Mikroklimato rezultatų nuokrypio nuo higieninių
normų įvertinimas.
Pavienių ir sinergiškai veikiančių rizikos veiksnių
įtakos veršelių kvėpavimo takų ligoms pasireikšti
Ūkis X
SIENOS KARKASAS, APTRAUKTAS TINKLU
ŠĖRIMO TAKAS
MŪRINĖ SIENA ŠĖRIMO LOVYS
- Automatinė girdykla
1 pav. Matavimo taškų schematinis planas ūkyje X
A
E
D
C
Ūkis Y
MŪRINĖ SIENA
PLASTIKINIS NAMELIS
- 20,0 l kibiras vandens, pildomas kasdien
- 20,0 l kibiras traiškytų grūdų miltų su šiaudais
G
I
J
H
2 pav. Matavimo taškų schematinis planas ūkyje Y
Ūkis Z
MŪRINĖ SIENA
ŠĖRIMO LOVYS
- Automatinė girdykla
3 pav. Matavimo taškų schematinis planas ūkyje Z ŠĖRIMO TAKAS
K
N
O
M
L
4 pav. Taškų sumavimo lentelė įvertinti nujunkytų veršelių susirgimą kvėpavimo takų ligomis. (1)
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Laikymo patalpų ir šėrimo technologijų skirtumų įvertinimo rezultatai
3 lentelė. Laikymo sąlygų ir veršelių rizikos susirgti kvėpavimo takų ligomis, įvertinimas
remiantis Kalifornijos universiteto sudaryta sumine taškų lentele (1). LAIKYMO PATALPOS Eil. Nr. Rizikos veiksnys Veikimo pobūdis Taška i Maksimal i taškų suma Ūkis X Ūkis Y Ūkis Z 1. Ar paviršiai šalia gardų yra
asfaltuoti ar padengti žvyru? Taip; 0 7 0 0 0 Ne. 7 2. Kokios priemonės naudojamos siekiant sumažinti dulkių kiekį šalia veršelių gardų? Vandens sunkvežimis: 40 8 8 8 efektyvus; 0 neefektyvus. 40 Magnio chloridas; 0 Netaikoma. 8 3. Ar dulkės yra problema? Ne; 0 16 0 12 16 Nelabai; 12 Visada. 16 Ar veršeliai laikomi grupėmis? 21 21 21 21 4. Ne; 0 Taip. 21
Lentelės tęsinys
Eil. Nr. Rizikos veiksnys Veikimo pobūdis Taškai
Maksimali taškų suma
Ūkis X Ūkis Y Ūkis Z
5. Ar gardai yra uždengti? Stoginė (uždengiama tinklu); 0 62 0 54 31 Nėra stogo ar sienų; 62 Yra stogas ir 1-3 sienos; 54 Yra stogas ir 4 sienos. 31 6. Ar veršeliai, vyresni nei 75 d. turi kontaktą su kitais veršeliais? 55 55 55 55 Ne; 0 Taip. 55 7. Iš kokios medžiagos yra pagamintos namelių sienos? Medienos; 0 31 0 16 0 Plastiko; 16 Metalo; 31 Mišinio. 8 8. Iš kokios medžiagos yra pagamintos namelių grindys? Medienos; 0 68 0 40 0 Plastiku aptrauktos vielos; 68 Kita. 40 9. Ar po nameliais yra įrengta nutekėjimo sistema? Nėra arba naudojamas švarus vanduo; 0 59 0 0 0 Naudojamas perfiltruotas vanduo iš aplinkos. 59 Viso: 359 124 196 131
Lentelės tęsinys Taškų suma 106 130 170 199 217 Rizika veršeliams susirgti KTL Labai
maža Maža Vidutinė Didelė Labai didelė
Apklausus darbuotojus bei apžiūrėjus laikymo patalpas įvertintos tarp tiriamųjų ūkių nujunkytų veršelių laikymo sąlygas įvertinama rizika pagal nuorodų lentelę:
• ūkis X – 124 – maža rizika veršeliams susirgti KTL; • ūkis Y – 196 – didelė rizika veršeliams susirgti KTL; • ūkis Z – 131 – maža rizika veršeliams susirgti KTL.
4 lentelė. Retrospektyvus šėrimo technologijų ir veršelių rizikos susirgti kvėpavimo takų
ligomis, įvertinimas remiantis Kalifornijos universiteto sudaryta sumine taškų lentele (1). ŠĖRIMO TECHNOLOGIJOS
Eil. Nr.
Rizikos
veiksnys Veikimo pobūdis Taškai
Maksimali taškų suma Ūkis X Ūkis Y Ūkis Z 1. Kokia yra veršelių girdymo tvarka pagal amžių? Pirmiausiai jauniausi; 0 25 0 0 15 Nėra nustatytos tvarkos; 15 Pirmiausiai vyriausi. 25 2. Kokia yra veršelių girdymo tvarka pagal sveikatos būklę? Pirmiausia sveiki; 0 20 0 20 20 Nėra nustatytos tvarkos. 20
Lentelės tęsinys Eil.
Nr.
Rizikos
veiksnys Veikimo pobūdis Taškai
Maksimali taškų suma Ūki s X Ūkis Y Ūkis Z 3. Kokiu tirpalu girdomi veršeliai? Pardavimui skirtu pienu; 0 15 0 14 15 Pardavimui neskirtu pienu; 11 Pieno pakaitalais; 14 Mišiniu. 15 4. Ar girdomas pienas pasterizuotas? 0 55 0 0 0 Taip; Ne. 55 5. Ar girdomas pienas yra tiriamas mikrobiologišk ai prieš pasterizaciją arba prieš girdymą? Ne; 6 6 6 0 6 Taip, ir a) neaptinka bakterijų; 0 b) aptikus bakterijų, imamasi atitinkamų veiksmų; 0 c) aptikus bakterijų, nesiimama jokių veiksmų. 6 6. Ar girdomas pienas yra tiriamas mikrobiologišk ai po pasterizacijos? Ne; 28 28 28 0 28 Taip, ir a) neaptinka bakterijų; 0 b) aptikus bakterijų, imamasi atitinkamų veiksmų; 0 c) aptikus bakterijų, nesiimama jokių veiksmų. 28
Lentelės tęsinys Eil.
Nr.
Rizikos
veiksnys Veikimo pobūdis Taškai
Maksimali taškų suma Ūkis X Ūkis Y Ūkis Z 7. Ar girdomas pienas papildomas pienmilčiais? Ne; 0 16 0 0 0 Taip. 16 8. Kiek veršeliams girdoma pieno ar jo pakaitalų per dieną? > 4,0 l; 0 64 0 64 64 < arba = 4,0 l: a) Holšteinų veislės veršeliai; 64 b) Džersių veislės veršeliai. 34 9.
Kiek kartų per dieną girdomi veršeliai? 3 kartus ir daugiau; 0 15 0 15 15 1 ar 2 kartus. 15 Viso: 244 34 113 163 Taškų suma 52 79 108 142 155 Rizika veršeliams susirgti KTL
Labai maža Maža Vidutinė delė Di- didelė Labai
Apklausus darbuotojų apie girdomų veršelių šėrimo technologijas, jos įvertintos tarp tiriamųjų ūkių ir įvertinta rizika pagal nuorodų lentelę:
• ūkis X – 34 – labai maža rizika veršeliams susirgti KTL; • ūkis Y – 113 – vidutinė rizika veršeliams susirgti KTL; • ūkis Z – 163 – labai didelė rizika veršeliams susirgti KTL.
3.2 Retrospektyvi veiksmų, keliančių stresą analizė
Atlikus retrospektyvią auginimo technologijų analizę, įvertinti laikotarpiai, keliantys intensyvų ir neintensyvų stresą ir išdėstyti Hulbert (19) nurodomoje chronologinėje skalėje iki tyrimo atlikimo dienos.
Žymima:
- Patiriamas intensyvus streso lygis;
- Patiriamas vidutinis streso lygis;
r. b. – rankiniu būdu.
Ūkis X
4 pav. Chronologinė skalė įvertinti streso dažnumą ūkyje X.
Kvėpavimo takų ligos Enterinės ligos 0 1 7 14 21 28 35 42 49 56 63 70 77 84 Aktyvus imunitetas Pasyvus imunitetas G im im as Amžius, d. G rupa vi m as į m až as grupe s G rupa vi m as į di de le s grupe s V al ym as r. b. V al ym as r. b. V al ym as r. b. V al ym as r. b. V al ym as r. b. V al ym as r. b. N uj unkym o pra dž ia V al ym as r. b. N uj unkym o pa ba iga
Ūkis Y
5 pav. Chronologinė skalė įvertinti streso dažnumą ūkyje Y.
Ūkis Z
6 pav. Chronologinė skalė įvertinti streso dažnumą ūkyje Z.
Kvėpavimo takų ligos Enterinės ligos
Pasyvus
imunitetas Aktyvus imunitetas
Amžius, d. 0 1 7 14 21 28 35 42 49 56 63 70 77 84 G im im as Int ra na sa li nė va kc ina ci ja N ura gi ni m as va kc ina ci ja Re va kc in ac ij a N uj unkym o pra dž ia N uj unkym o pa ba iga , grupa vi m as V al ym as pe rva ra nt , na udoj ant te chni ką
Karščio stresas rugpjūčio mėn.
Kvėpavimo takų ligos Enterinės ligos
0 1 7 14 21 28 35 42 49 56 63 70 77 84 Pasyvus
imunitetas Aktyvus imunitetas
Amžius, d. G im im as G rupa vi m as į di de le s grupe s N ura gi ni m as , va kc ina ci ja Re va kc in ac ij a V al ym as pe rva ra nt , na udoj ant te chni ką N uj unkym o pra dž ia N uj unkym o pa ba iga P erve ži m as į ki ta s pa ta lpa s ir grupę
Karščio stresas rugpjūčio mėn.
V al ym as pe rva ra nt , na udoj ant te chni ką
Retrospektyvaus tyrimo metu įvertinus veiksmus iki tyrimo atlikimo dienos, keliančius intensyvų ir neintensyvų stresą, tiriamuosiuose ūkiuose nustatyta:
• ūkis X: veiksmų, keliančių intensyvų stresą veršeliams – 1, neintensyvų – 11; • ūkis Y: veiksmų, keliančių intensyvų stresą veršeliams – 5, neintensyvų – 4; • ūkis Z: veiksmų, keliančių intensyvų stresą veršeliams – 6, neintensyvų – 5;
3.3 Laikymo patalpų mikroklimato tyrimų rezultatai
5 lentelė. Mikroklimato horizontalių taškų vidurkiai su standartinėmis paklaidomis.
Matavimo taškai Vid. oro temperatūra 0,3 ir 0,7 m aukštyje, oC Vid. santykinė oro drėgmė 0,3 ir 0,7 m aukštyje, proc. Vid. oro judėjimo greitis 0,3 ir 0,7 m aukštyje, m/s Vid. KSV/m3 Kokybinė amoniako reakcija A, B, C, D, E 8,89 ± 1,374 84 ± 1,99 0,9 ± 0,32 48014,4 ± 55116,3 - F, G, H, I, J 14,75 ± 0,782 92 ± 2,71 0 ± 0 716352,4 ± 333928,8 + K, L, M, N, O 19,06 ± 0,747 86 ± 2,38 0,4 ± 0,27 335428,4 ± 232536,3 +
Ūkis X – matavimo taškai A, B, C, D, E; ūkis Y – F, G, H, I, J; ūkis Z – K, L, M, N, O. Imtys 0,3 ir 0,7 m aukščių susumuotos, porinių imčių t-testo p>0,05, reikšmės tarpusavyje statistiškai nesiskiria.
3.4 Tiriamųjų grupių sveikatos būklės įvertinimo suminėmis taškų lentelėmis rezultatai 6 lentelė. Tiriamųjų grupių individualūs įvertinimai pagal Kalifornijos universiteto siūlomą
suminę taškų lentelę nujunkytų veršelių kvėpavimo takų ligoms diagnozuoti (1). Ūkis Taškų vertė Sveikatos būklė Ūkis Taškų vertė Sveikatos būklė Ūkis Taškų vertė Sveikatos būklė X (n=7) 0 Sveikas Y (n=7) 5 Sveikas Z (n=7) 7 Serga KTL
0 Sveikas 2 Sveikas 2 Sveikas
8 Serga KTL 1 Sveikas 0 Sveikas
0 Sveikas 12 Serga KTL 8 Serga KTL
0 Sveikas 5 Sveikas 12 Serga KTL
5 Sveikas 12 Serga KTL 2 Sveikas
7 pav. Sveikatos būklės įvertinimo taškų sumų pasiskirstymas tarp grupių.
Taškų imtys susiskirstytos į dvi grupes pagal sveikatos būklę. Sveikųjų veršelių sveikatos būklės įvertinimo taškų imtis svyravo nuo 0 iki 5, dažniausios reikšmės 0 ir 2, Šapiro-Vilko imties normalumo testas p<0,05. Veršelių, sergančių kvėpavimo takų ligomis, sveikatos būklės įvertinimo taškų imtis svyravo nuo 7 iki 12, dažniausios reikšmės 8 ir 12, Šapiro-Vilko imties normalumo testas p<0,05.
3.5 Sveikatos būklės įvertinimų tiriamosiose grupėse rezultatai
7 lentelė. Tiriamųjų grupių individualių klinikinių tyrimų rezultatai, sveikatos būklės
įvertinimai.
Ūkis Sveikatos būklė Imtis
Imties dalis, proc. Vid. kūno temperatūra, oC Vid. širdies darbo dažnis k./min. Vid. kvėpavimo dažnis k./min. X (n=7) Sveiki 6 85,7 38.7 ± 0,4 111 ± 34,3 33 ± 15,5 Sergantys KTL 1 14,3 39.6 104 28 Y (n=7) Sveiki 4 57,14 39,0 ± 0,2 95 ± 5 43 ± 5 Sergantys KTL 3 42,86 39,8 ± 0,5 113 ± 6,1 52 ± 21,2 Z (n=7) Sveiki 3 42,86 38,8 ± 0,1 104 ± 18,3 46,7 ± 12,2 Sergantys KTL 4 57,14 39,5 ± 0,2 148 ± 9,8 62* ± 4
8 pav. Sveikų ir sergančių KTL veršelių pasiskirstymas tiriamųjų grupių populiacijose.
9 pav. Kosėjimo paplitimas tarp sveikų veršelių ir KTL sergančių veršelių tiriamosiose grupėse.
85.7 57.14 42.86 14.3 42.86 57.14 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% X Y Z Im tie s da lis , pro c.
Tiriamųjų ūkių grupės (n=7)
Sveikų ir sergančių KTL veršelių pasiskirstymas tiriamųjų grupių
populiacijose
Sveiki Serga KTL Sveiki (n=6) Sergantys KTL (n=1) Sveiki (n=4) Sergantys KTL (n=3) Sveiki (n=3) Sergantys KTL (n=4) X Y Z Nekosėja 6 0 3 0 1 0 Kosėja 0 1 1 3 2 4 0 1 2 3 4 5 6 7 V erš el ių sk .Tiriamųjų ūkių grupės
Kosėjimo paplitimas tarp sveikų veršelių ir KTL sergančių
veršelių tiriamosiose grupėse
10 pav. Plaučių auskultacijos rezultatai tiriamosiose grupėse
11 pav. Kūno sudėjimo pasiskirstymas tarp sveikų veršelių ir KTL sergančių veršelių tiriamosiose grupėse Sveiki (n=6) Serganty s KTL (n=1) Sveiki (n=4) Serganty s KTL (n=3) Sveiki (n=3) Serganty s KTL (n=4) X (n=7) Y (n=7) Z (n=7) Karkalai 0 1 0 2 0 2 Švokštimas 0 0 1 1 1 2 Fiziologiniai garsai 6 0 3 0 2 0 0 1 2 3 4 5 6 7 V erš el ių sk .
Tiriamųjų ūkių grupės
Plaučių auskultacijos rezultatai tiriamosiose grupėse
Sveiki (n=6) Serganty s KTL (n=1) Sveiki (n=4) Serganty s KTL (n=3) Sveiki (n=3) Serganty s KTL (n=4) X (n=7) Y (n=7) Z (n=7)
Liesas kūno sudėjimas 5 0 2 2 0 2
Normalus kūno sudėjimas 1 1 2 1 3 2
0 1 2 3 4 5 6 7 V erš el ių sk .
Tiriamųjų ūkių grupės
Kūno sudėjimo pasiskirstymas tarp sveikų veršelių ir KTL
sergančių veršelių tiriamosiose grupėse
8 lentelė. Kraujo tyrimų rezultatų vidurkių palyginimas tarp sveikų veršelių ir KTL sergančių veršelių grupių Svei-katos būklė TP g/l Ca mmol/l Phos mmol/l Fe umol/l Urea mmol/l WBC x109/l RBC x1012/l MCV fL Hb g/l Serga KTL (n=8) 50,2 ± 19,1 2,5* ± 0,37 2,32 ± 0,59 23,7 ± 10,5 6,38 ± 0,44 10,42 * ± 2,84 8,12 ± 1,08 29 ± 0,5 95,75 ± 13,57 Sveiki (n=13 ) 59,8* ± 3,67 2,59 ± 0,3 2,36 ± 0,43 52,62 ± 21,39 5,09 ± 1,99 9,45 ± 1,04 9,17 ± 1,22 35 ± 3,7 109,5 ± 12,28 Fizio- loginė norma 59,9 ± 5,19 2,65 ± 0,2 2,88 ± 0,33 25,67 ± 12,53 3,90 ± 1,19 9,8 ± 3,3 8,53 ± 1,01 35 ± 2,5 98,3 ± 12,9
* Šapiro-Vilko normalumo testas grupėse p<0,05, rodikliai skiriasi tarpusavyje grupėse. Fiziologinės kraujo parametrų normos (14).
3.6 Mikroklimato tyrimų rezultatų palyginimas su higieninėmis normomis
9 lentelė. Horizontalių ir vertikalių matavimo taškų rezultatų vidurkių nuokrypių reikšmės
lyginant su maksimaliomis reikšmėmis Matavimo
taškai
Minimalios ir maksimalios santykinės oro drėgmės ribos, esant nurodytai vid. temperatūrai,
proc. Nuokrypio reikšmė Patikimumas A, B, C, D, E 30 - 80* 0,784 0,477 F, G, H, I, J 30 - 72** 12,729 <0,001 K, L, M, N, O 30 - 65*** 28,812 <0,001
Ūkis X – matavimo taškai A, B, C, D, E; ūkis Y – F, G, H, I, J; ūkis Z – K, L, M, N, O. * vid. temperatūrai esant 10oC maksimali leidžiama oro santykinė drėgmė – 80 proc.,** vid. temperatūrai esant 15oC maksimali leidžiama
oro santykinė drėgmė –72 proc.,*** vid. temperatūrai esant 20oC maksimali leidžiama oro santykinė drėgmė – 65
10 lentelė. Horizontalių ir vertikalių matavimo taškų rezultatų vidurkių nuokrypių reikšmės
lyginant su maksimaliomis reikšmėmis
Matavimo taškai
Maksimalus leistinas oro judėjimo greitis veršelių laikymo
patalpose pereinamuoju laikotarpiu, m/s Nuokrypio reikšmė Patikimumas A, B, C, D, E 0,2 0,395 0,702 F, G, H, I, J 0,2 0 <0,001 K, L, M, N, O 0,2 -3,737 0,005
Ūkis X – matavimo taškai A, B, C, D, E; ūkis Y – F, G, H, I, J; ūkis Z – K, L, M, N, O. Porinių imčių Studento t-testo reikšmė t – vidurkio nuokrypio reikšmė nuo normos.
11 lentelė. Horizontalių ir vertikalių matavimo taškų rezultatų vidurkių nuokrypių reikšmės
lyginant su maksimaliomis reikšmėmis: Matavimo
taškai
Leidžiamas KSV vnt./m3
prieauglio laikymo patalpose
Nuokrypio
reikšmė Patikimumas
A, B, C, D, E 50000 - 70000 -0,892 0,103
F, G, H, I, J 50000 - 70000 4,328 0,015
K, L, M, N, O 50000 - 70000 2,175 0,095
Ūkis X – matavimo taškai A, B, C, D, E; ūkis Y – F, G, H, I, J; ūkis Z – K, L, M, N, O. Porinių imčių Studento t-testo reikšmė t – vidurkio nuokrypio reikšmė nuo normos.
3.7 Rizikos veiksnių įtaka veršelių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui
12 pav. Laikymo patalpų įvertinimų taškų suminių verčių regresija su veršelių, sergančių kvėpavimo takų ligomis skaičiumi ūkiuose X, Y, Z.
Linijinės regresijos tarp laikymo patalpų įvertinimo taškų vertės ir veršelių, sergančių kvėpavimo takų ligomis skaičių determinacijos koeficientas R2 – 0,275, p>0,05 (nepatikimas).
13 pav. Šėrimo technologijų įvertinimų taškų suminių verčių regresija su veršelių, sergančių kvėpavimo takų ligomis skaičiumi ūkiuose X, Y, Z.
Linijinės regresijos tarp šėrimo technologijų įvertinimo taškų vertės ir veršelių, sergančių kvėpavimo takų ligomis skaičių determinacijos koeficientas R2 – 0,996, p<0,05 (patikimas).
14 pav. Veiksmų, keliančių intensyvų stresą suminių verčių ryšys su veršelių, sergančių kvėpavimo takų ligomis skaičiumi ūkiuose X, Y, Z.
Linijinės regresijos koeficientas tarp veiksmų, keliančių intensyvų stresą suminės vertės ir veršelių, sergančių kvėpavimo takų ligomis skaičių determinacijos koeficientas R2 – 0,98,
p>0,05 (nepatikimas).
Galimybių santykis amoniako dujų buvimui kvėpuojamame ore turėti įtakos veršelių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui ūkyje Y yra 4,032, p=0,1573 (nepatikima), ūkyje Z – 6,789, p=0,0717 (nepatikima), tačiau matomas skirtumas lyginant tarpusavyje ūkius X ir Z (chi kvadrato reikšmė – 2,8, p<0,05).
15 pav. Santykinės oro drėgmės vidurkių nuokrypių nuo maksimalių leidžiamų rekšmių ryšys su veršelių, sergančių kvėpavimo takų ligomis skaičiumi ūkiuose X, Y, Z.
Linijinės regresijos tarp santykinės drėgmės vidurkių nuokrypių nuo maksimalių leidžiamų rekšmių ir veršelių, sergančių kvėpavimo takų ligomis skaičių determinacijos koeficientas R2 –
16 pav. Vidutinio oro judėjimo greičio vidurkių nuokrypių nuo maksimalių leidžiamų rekšmių ryšys su veršelių, sergančių kvėpavimo takų ligomis skaičiumi ūkiuose X, Y, Z.
Linijinės regresijos tarp vidutinio oro judėjimo greičio vidurkių nuokrypių nuo maksimalių leidžiamų rekšmių ir veršelių, sergančių kvėpavimo takų ligomis skaičių determinacijos koeficientas R2 – 0,485, p>0,05 (nepatikimas).
17 pav. KSV vidurkių nuokrypių nuo maksimalių leidžiamų rekšmių ryšys su veršelių, sergančių kvėpavimo takų ligomis skaičiumi ūkiuose X, Y, Z.
Linijinės regresijos tarp KSV vidurkių nuokrypių nuo maksimalių leidžiamų rekšmių ir veršelių, sergančių kvėpavimo takų ligomis skaičių determinacijos koeficientas R2 – 0,593, p>0,05
(nepatikimas).
Apskaičiuojant daugianarę regresiją tarp santykinės oro drėgmės, vidutinio oro judėjimo greičio, KSV sk./m3 vidurkių nuokrypių nuo maksimalių leidžiamų rekšmių kaip kartu veikiančius
rizikos faktorius, ir veršelių, sergančių kvėpavimo takų ligomis skaičių tiriamuosiuose ūkiuose gautas determinacijos koeficientas R2 – 1,0, p<0,001 (patikimas).
