Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

Dovilė Pajarskaitė

GYVENAMOSIOS VIETOS REIKŠMĖ KAUNO UNIVESITETŲ

PIRMAKURSIŲ MITYBOS ĮPROČIAMS

Magistro baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata ir mityba)

Mokslinė vadovė: dr. Vilma Kriaučionienė Data: 2014-05-22

TURINYS

Santrauka... 3

Summary ... 5

Santrumpos ... 7

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Mityba ir sveikata ... 11

1.1.2. Mitybos įpročių ir gyvensenos veiksnių sąsajos... 13

1.1.3. Sveikos mitybos principai ... 16

2.1. Studentų gyvenseną ir mitybą formuojantys veiksniai ... 18

2.1.1 Studentų mitybos įpročiai ir ryšys su socialiniais bei ekonominiais veiksniais ... 21

2.1.3 Psichologinių veiksnių įtaka studentų mitybai ... 23

2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA ... 25

2.1. Tyrimo eiga ir tiriamieji ... 25

2.2. Statistinė duomenų analizė ... 28

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 29

3.1. Gyvenamosios vietos reikšmė Kauno universitetų pirmakursių mitybos įpročiams ... 29

3.2. Studentų, gyvenančių bendrabutyje, mitybos įpročiai... 38

3.3. Studentų, gyvenančių bendrabutyje, maisto ruošimo bei valgymo ypatybės ... 46

IŠVADOS... 53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54

LITERATŪRA ... 54

Santrauka

Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)

GYVENAMOSIOS VIETOS REIKŠMĖ KAUNO UNIVERSITETŲ PIRMAKURSIŲ MITYBOS ĮPROČIAMS

Dovilė Pajarskaitė

Mokslinė vadovė: dr. Vilma Kriaučionienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2014. 59 p.

Darbo tikslas: Ištirti bendrabučiuose gyvenančių studentų galimybes sveikai maitintis ir mitybos įpročius.

Uždaviniai: Palyginti studentų mitybos įpročius, atsižvelgiant į gyvenamą vietą; Išsiaiškinti bendrabučiuose gyvenančių studentų maitinimosi įpročius bei galimybę valgyti netoli esančiose viešo maitinimo įstaigose; Įvertinti Kauno miesto bendrabučiuose gyvenančių studentų galimybę ruošti maistą.

Tyrimo metodika. Studentų gyvenančių bendrabutyje ir privačiame būste mitybos įpročių analizei buvo naudojami duomenys iš 2010 metų Kohortinio Europos studentų gyvensenos tyrimo. Anoniminė apklausa buvo vykdyta šešiuose Kauno miesto universitetuose Užpildytas anketas sugrąžino 1031 studentas (477 vaikinai ir 554 merginos), t.y. 81,2 proc. visų pirmakursių. Vaikinai sudarė 46,3 proc., merginos – 53,7 proc. visų tirtųjų.

Studentų mitybos sąlygų anoniminė apklausa buvo vykdyta 2012-2013 metų lapkričio-kovo mėn. aštuoniuose Kauno miesto universitetuose (LSMU, KTU, ASU, LSU, VDU, VDAKF, VUKH, ISMKF) Tyrimo metu buvo apklausti n=199 pirmakursiai (84 vaikinai ir 115 merginos), vaikinai sudarė 42,2 proc., merginos 57,8 proc. neatsižvelgiant į jų mokymosi dalyką. Klausimyną sudarė klausimai apie respondentų mitybos įpročius bei subjektyvų mitybos sąlygų vertinimą bendrabučiuose ir universiteto aplinkoje.

Rezultatai. Nuomojasi būstą 52,3 proc. pirmojo kurso vaikinų ir 57,2 proc. merginų. Studentai, tiek gyvenantys su tėvais (68,4 proc.), tiek bendrabutyje (69,3 proc.) teigė, kad jiems svarbu sveikai maitintis. Mėsos, mėsos produktų, žuvies ir jos produktų vartojimo dažnis su gyvenamąja vieta nebuvo susijęs. Šviežias daržoves, vaisius, pieną ir jo produktus, vištieną dažniau vartojo su tėvais gyvenantys studentai nei atskirai. Kasdien greitą maistą vartojo 8,0 proc. vaikinų ir 2,9 proc. merginų. Saldumynus dažniau vartojo bendrabutyje nei su tėvais gyvenančios merginos. Daugiau nei pusė apklaustųjų respondentų, 53 proc., vaikinų ir 62 proc. merginų nuomone, maistas, kurį siūlo universiteto valgyklos, nėra sveikas. Pusryčius (88,9 proc.), pietus (79,4 proc.) ir

vakarienę (90,5 proc.) didžioji dauguma studentų valgė bendrabutyje. Nemaža dalis: 45,2 proc. vaikinų ir 34,8 proc. merginų teigė, kad maisto iš namų atsiveža kiekvieną savaitgalį, kurį tik pasišildo. Kas antra studentė teigė, kad bendrabučiuose nepakanka buitinės technikos skirtos maisto gamybai, vaikinų taip manančių buvo mažiau nei merginų. Studentai, kurie rečiau gamina maistą, mažiau skundžiasi ir buitinės technikos trūkumu. Pagrindinės priežastys dėl kurių vaikinai ir merginos nesigamina maisto bendrabutyje buvo: laiko trūkumas, nehigieniškos ir netinkamos virtuvės sąlygos.

Išvados. Studentų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Studentai, gyvenantys su šeima maitinosi sveikiau, nei gyvenantys bendrabutyje. Daugiau nei pusė studentų buvo nepatenkinti mokymosi įstaigose siūlomu maistu. Panaši dalis apklaustųjų nurodė, kad jų netenkina bendrabučių virtuvės būklė bei įranga.

Summary

Public health (Public health and nutrition)

LIVING PLACE SIGNIFICANCE FOR KAUNAS FIRST YEAR UNIVERSITY STUDENT HABITS

Dovile Pajarskaite

Academic supervisor: dr. Vilma Kriaucioniene

Department of Preventive Medicine, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Science. Kaunas; 2014. 59 p.

Aim of the study: Investigate students eating habits and availability for healthy nutrition.

Objectives: Compare students nutritional habits by comparing their place of living; Find out students nutritional habits that are living in student flats. also eat nearby catering places; Evaluate students that live in Kaunas city of students flats possibility to prepare meals.

Methods. Data from 2010 Kohortinis European students living habits was used for Nutritional habits comparison by living place. Anonymous survey was conducted in six Kaunas city Universities. 1031 students returned filled questionnaires (477 males and 554 females), 81,2 percent as first year students. Males formed 46,3 percent, females - 53,7 percent.

Students nutritional conditions anonymous survey was conducted November-March 2012-2013 in eight Kaunas city Universities (LSMU, KTU, ASU, LSU, VDU, VUKH, ISM). During research n=199 first year students were questioned (84 males and 115 females), males formed 42,2 percent, females 57,8 percent regardless of subject they are studying. Questionnaire was conducted from questions about respondents nutritional habits also subjective conditions nutrition evaluation in University flats and University surrounding area.

Results. 52,3 percent of male and 57,2 percent female students are renting apartment. Students living with their families (68,4 percent), renting an apartment or living in a dormitory (69,3 percent) said that healthy eating is important for them. Frequency of eating meat, meat products, fish and fish products doesn’t depend on the living condition. Fresh vegetables, fruit, milk and its products, chicken were eaten more often by students who live with their parents. 8 percent male students and 2,9 percent female students eat fast food every day. Girls living in the dormitory are eating more sweets than those living with parents.

Food offered in university cafeteria, in students opinion, is not healthy, 53 percent of males and 62 percent females thinks so. Breakfast, lunch and dinner most of the students eat in their student flats. Every second student usually eats food prepared by a parent and brought back to student accommodation every week, later on food is preheated and eaten in the student flat by 45,2 percent of males and 34,8 percent of females. Every second girl said that there is not enough equipment

required for proper cooking. Main reason why students are not preparing food by themselves – lack of free time, and also not hygienic environment in the kitchen. Most of the students kitchens common order in university student flats does not satisfy .

Conclusions. Students nutrition and nutritional habits does not suit recommendations of healthy eating. Students living with their family are eating healthier than those who are living in the dormitory. More than half of students were dissatisfied with the food suggested by university‘s canteen. Similar part of respondents said that they are not satisfied with common kitchen order and that kitchens are missing required equipment

Key words. student nutrition, eating habits. .

Santrumpos

CD- cukrinis diabetas;

EBPO – Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija; ES- Europos sąjunga;

EUROSTAT – Europos Sąjungos statistikos tarnyba; KMI- kūno masės indeksas;

MŽŪO - Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos; PSO- pasaulio sveikatos organizacija.

Universitetų pavadinimai

ASU- Aleksandro Stulginskio universitetas; ISM -Vadybos ir ekonomikos universitetas; LSU- Lietuvos sporto universitetas;

LSMU- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; LKKA- Lietuvos kūno kultūros akademija; KTU- Kauno technologijų universitetas;

VDA KF - Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas; VDU- Vytauto didžiojo universitetas;

ĮVADAS

Vienas iš pagrindinių sveikos gyvensenos veiksnių yra tinkama mityba. Įvairių gyventojų grupių mitybos tyrimas – aktualus mitybos ir visuomenės sveikatos specialistų uždavinys. Sveika mityba yra būtina kiekvienam, tačiau jaunam ir intensyviai protinį darbą dirbančiam žmogui tai -ypač aktualu. Tokiai žmonių grupei priskiriami studentai [62].

Šiandien sukaupta pakankamai mokslinių įrodymų, kad daugiausiai įtakos žmogaus sveikatai daro mityba. Per pastaruosius tris dešimtmečius smarkiai pagausėjo antsvorio ir nutukimo problemų turinčių ES gyventojų, ypač vaikų. Tai rodo didėjančią ES gyventojų netinkamos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo tendenciją. Todėl tiek visame pasaulyje, ypač kur mitybos problema yra opiausia yra nuolat kuriamos strategijos ir veiksmų planai kovai su netinkama mityba. Vaikų mitybai didžiausią įtaką daro juos prižiūrintys asmenys: tėvai, auklėtojai, mokytojai. Tačiau pažeidžiamiausias jaunuoliams yra studentavimo laikotarpis. Tuo metu įvyksta radikaliausi pasikeitimai, nes paliekama įprastinė aplinka (tėvų namai) ir pradedama gyventi savarankiškai. Studijų laikotarpis – tai socialinė gyvenimo pakopa, susijusi su daugeliu naujų išmėginimų įspūdžių gausa, naujų įpročių bei gyvensenos pokyčių formavimusi. Todėl studentų mityba kelia mokslininkų susidomėjimą. Viena vertus, studijų laikotarpis siejamas su dideliu protiniu ir fiziniu aktyvumu, kuris turi būti kompensuojamas visaverte mityba, kita vertus, tai yra laikotarpis, kurio metu lengvai įgyjami netinkami gyvensenos įpročiai, kurie gali turėti neigiamų pasekmių ateityje [63]. Valgymo elgesį ir maisto pasirinkimą lemia visuma įvairių skirtingų veiksnių. Tai yra tiek sociokultūriniai veiksniai, pavyzdžiui, prieinamumas, kaina, kultūra, tiek biologiniai - tokie kaip sunaudojamos energijos pokyčiai, svorio pasikeitimai. Psichologiniai veiksniai: išėjimas iš tėvų namų, daro įtaką mitybos pasirinkimui [28].

Nauja gyvenamoji aplinka pradeda formuoti ir naujus mitybos įpročius. Šių įpročių formavimuisi įtakos turi pasikeitęs gyvenimo būdas: maisto gaminimo sąlygos, laiko stoka, gamybos įpročių nebuvimas, naujų draugų ir asmenų, kurie kartu gyvena tame pačiame kambaryje elgesys. Todėl per pirmuosius studijavimo metus lengvai įgyjami nauji, sveikatai nepalankūs gyvensenos įpročiai, gali turėti neigiamų padarinių sveikatai ateityje. Pirmaisiais mokymosi metais studentai turėtų ypatingai atkreipti dėmesį į savo mitybą. Taip pat ši problema turėtų būti sprendžiama universiteto bendruomenėje, kad būtų formuojami taisyklingos mitybos principai jau nuo pirmo kurso [24].

Kaip parodė ankščiau atliktų Vilniaus universiteto studentų faktinės mitybos tyrimų rezultatai studentų sveikata nėra pakankamai gera. Dažniausiai pasitaikančios problemos – nervų sistemos ligos, ėduonies pažeisti dantys, regėjimo sutrikimai, virškinimo sistemos ligos, bei mažakraujystė [13;45]. Didžioji dauguma Vilniaus pedagoginio universiteto studentų nurodo, kad jų

mityba yra nesveika, nepakankamas ir judėjimo aktyvumas [45]. Keturių aukštųjų mokyklų trečių kursų studentų apklausa parodė, kad jaunuoliai vis dar retai renkasi sveikatą tausojantį ir stiprinantį gyvenimo būdą [3].

Nors yra atlikta nemažai studentų mitybos tyrimų, kurių rezultatai pagrindžia vieni kitus, ir įrodo, kad studentų mityba nėra sveika, tačiau darbo naujumą lemia tai, kad Lietuvoje yra atlikta labai mažai tyrimų apie studentų maisto gaminimo sąlygas bendrabučiuose, kurios lemia pirmakursių naujus mitybos įpročius.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Ištirti bendrabučiuose gyvenančių studentų galimybes sveikai maitintis ir mitybos įpročius.

Darbo uždaviniai:

1. Palyginti studentų mitybos įpročius, atsižvelgiant į gyvenamą vietą

2. Išsiaiškinti bendrabučiuose gyvenančių studentų maitinimosi įpročius bei galimybę valgyti netoli esančiose viešo maitinimo įstaigose.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Mityba ir sveikata

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmogaus sveikata 40–60 proc. priklauso nuo gyvensenos, 30–40 proc. – nuo aplinkos, 10–15 proc. – nuo paveldėjimo ir tik 8–10 proc. – nuo sveikatos apsaugos [25]. Maistas yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių, vartojamas kiekvieną dieną gyvybei palaikyti ir sveikatai išsaugoti.Energijos pusiausvyra organizme yra palaikoma, jeigu su maistu gaunamas jos kiekis atitinka energiją, sunaudojamą raumenų darbui, cheminiams procesams ir šilumos praradimui. Maisto perteklius kaupiamas riebalų pavidalu ir didina kūno svorį, o maisto trūkumas skatina riebalų atsargų naudojimą. Normaliomis sąlygomis žmogus ir dauguma gyvūnų suderina maisto kiekį su poreikiu, kuris priklauso nuo atliekamo darbo, klimato sąlygų, mitybinės maisto vertės [54].

Tačiau per pastaruosius dešimtmečius mityba, veikiama ekonomikos, industrializacijos, urbanizacijos ir globalizacijos procesų pradėjo sparčiai kisti. Žmonių pajamos, kainos, individualūs prioritetai ir įsitikinimai, kultūrinės tradicijos, o taip pat geografiniai, aplinkosauginiai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai, sąveikaudami kompleksiškai, suformuoja įvairius maisto vartojimo įpročius. Dauguma neigiamų įpročių susiformavo augant pieno, mėsos ir stipriai perdirbtų maisto produktų pasiūlai, kuriuos gaminant pridedama daug riebalų, druskos ir cukraus. Kaip rodo Lietuvos suaugusių gyventojų faktiškos mitybos bei mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimų duomenys (1997, 2002, 2007), vykdyti nuo 1997 m. kas penkeri metai atskleidė, kad šalies gyventojų mityba nėra sveika. Gyventojai nepakankamai vartoja daržovių, šviežių vaisių, grūdinių produktų bei tradiciškai per daug valgo mėsos ir jos produktų. Nepakitusios tendencijos išliko per visą dešimtmetį. Nors Lietuvos gyventojų daržovių ir vaisių vartojimas vis didėja, tačiau jis vis dar neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. 2010 m. šviežias daržoves kasdien vartojo 24 proc. moterų ir 17 proc. vyrų [22]. Pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas kasdien (ne mažiau 400 g.) gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką net 30 proc., nes vaisiuose ir daržovėse yra antioksidantų ir kitokių medžiagų, kurios pasižymi profilaktiniu poveikiu: vitamino C, E, beta karotino, fenolių, augalinių sterolių, maistinių skaidulų ir daugelį kitų [43].

Remiantis tyrimų duomenimis, nustatyta, kad per 1994–2012 m. laikotarpį bendras su maistu gaunamos energijos kiekis vienam Lietuvos gyventojui per dieną padidėjo nuo 2880 iki 3490 kcal., arba 21 proc., ir per paskutiniuosius kelerius metus net 40 proc. viršijo rekomenduojamą normą. Didėjant bendram su maistu gaunamos energijos kiekiui ir mažėjant fiziniam aktyvumui, daugėjo per didelį kūno svorį turinčių žmonių.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO) 2001 metais pasaulyje, lėtinių ligų susirgimų skaičius išaugo iki 60 proc., tai sudaro apie 56.500.000 visų mirčių visame pasaulyje ir maždaug 46 proc. visų pasaulio ligų, manoma, kad iki 2020 m. susirgimų procentas išaugs iki 57 proc., beveik pusė visų lėtinių ligų mirčių yra susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis, nutukimu ir diabetu. Nerimą taip pat kelia vis jaunėjantis sergančiųjų amžius, ypač antro tipo cukriniu diabetu. Statistika šokiruoja dar ir tuo, kad daugiau nei vienas milijardas pasaulio gyventojų turi antsvorio, o tuo tarpu apie 300 milijonų suaugusiųjų yra nutukę. Iš jų kiekvienais metais apie pusė milijono žmonių iš Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos miršta nuo nutukimo sukeltų ligų - širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, kaulų ir raumenų sutrikimų (ypač opi problema – osteoartritas), kai kurių vėžio formų, pavyzdžiui, endometriumo, krūties ar storosios žarnos [44]. 2010 m. statistikos duomenimis remiantis, didžiausias skaičius nutukusių ir antsvorį turinčių asmenų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose [16].

Įrodyta, kad netinkama mityba, riebus, daug sočiųjų riebalų rūgščių bei cholesterolio turintis maistas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas bei nuolatinė nervinė įtampa yra svarbūs kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksniai. Šios ligos sudaro didžiausią Lietuvos gyventojų mirtingumo priežastį. Kasmet nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiau negu 20 tūkst. tautiečių. Standartizuotų mirtingumo rodiklių duomenimis, lietuvių mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, pradėjęs mažėti nuo 1993 metų, 2001 metais vėl ėmė didėti [36]. Maistas, kuriame yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, transmononesočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio didina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją kraujyje ir skatina išeminės širdies ligos atsiradimą [6;7]. Tyrimų duomenys parodė, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių ir vidutines sočiųjų riebalų suvartojamų skaičius yra didesnis nei yra rekomenduojama [36]. Tuo tarpu omega-3 šeimos polinesočiosios riebalų rūgštys cholesterolio kiekį kraujo serume sumažina.

Sveikos mitybos rekomendacijose pabrėžiama, kad augaliniuose aliejuose esančios polinesočiosios ir mononesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Omega-3 polinesočiosios rūgštys, kurių yra jūrų žuvų riebalų sudėtyje, mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje, kraujo krešuminės sistemos aktyvumą, todėl apsaugo nuo aterosklerozės atsiradimo. Valgant sveiką ir gerai subalansuotą maistą galima išvengti daugelio ligų bei sumažinti riziką jomis susirgti. Cholesterolio koncentraciją mažinančiu poveikiu pasižymi tirpiosios maistinės skaidulos [12].

Atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvos gyventojai per daug vartoja druskos: moterys per dieną suvartojo 3,6 g., o vyrai 4,9 g. natrio, vietoj rekomenduojamų 2 g. [50]. Didelis druskos vartojimas yra reikšmingas aukšto kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Nustatyta, kad arterinis kraujospūdis dažniau padidėja nutukusiems žmonėms.

Didėjant kūno masės indeksui, didėja rizika susirgti diabetu, insultu ir daugelį vėžio formų. Įrodyta, kad išsivysčiusiose šalyse sergamumą ir mirtingumą nuo piktybinių navikų 20–50 proc. lemia mitybos ypatumai. Maistas, kuriame daug sočiųjų riebalų rūgščių, skatina storosios žarnos, krūties, prostatos vėžio riziką. Kai kurie tyrimai nustatė, kad didelių kiekių raudonosios mėsos (jautienos, kiaulienos, avienos) vartojimas taip pat gali skatinti storosios žarnos vėžio atsiradimą, o sūdytas, rūkytas, konservuotas maistas gali būti skrandžio vėžio rizikos veiksniu [5]. Gausiai valgant daržoves ir vaisius galima išvengti daugiau nei dešimties šios ligos lokalizacijų (burnos, stemplės, skrandžio, storosios ir tiesiosios žarnos, plaučių, gerklų, krūties ir kt.) [4].

Europos kovos su nutukimu chartija pažymi, kad antsvoris ir nutukimas sudaro vieną iš rimčiausių 21 amžiaus iššūkių visuomenės sveikatai PSO Europos regione. Nutukimas tampa vis didesne sveikatos problema, o jo paplitimas aktyviai didėja ir per pastaruosius du dešimtmečius jis išaugo tris kartus. Daugiau negu pusė suaugusiųjų gyventojų daugelyje Europos regiono šalių turi antsvorio, o ketvirtis – jau nutukimą. Šiuo metu manoma, kad pasaulyje 300 milijonų žmonių yra nutukę, 750 milijonų turi antsvorio, o tai viršija skaičių žmonių, stokojančių maisto ir turinčių mažesnę nei normali kūno masę [21].

Cukrinis diabetas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje sparčiai plinta. Prieš 15 metų sergančiųjų cukriniu diabetu Lietuvoje buvo tik 2,3 procento, o dabar (LSMU medicinos akademijos preliminariais duomenimis) jų yra daugiau negu 4 procentai. Tačiau statistikos duomenų apie II tipo cukrinio diabeto, tiesiogiai susijusio su mityba, paplitimą Lietuvoje nepakanka. Cukrinis diabetas, ypač 2 tipo, iš tiesų yra globali, sparčiai plintanti epidemija. Lietuvoje oficialiai registruoti beveik 90 tūkst. pacientų, sergančių šia liga. Jeigu cukrinis diabetas ir toliau plis taip sparčiai, kaip iki šiol, apskaičiuota, kad 2025–2030 metais Lietuvoje gali būti net 260 tūkst. sergančių šia liga asmenų. Pristabdyti CD plitimą įmanoma, nes ligą lemia ne tik genetikos, bet ir aplinkos veiksniai. Didžiajai daliai pacientų CD išsivysto dėl netinkamos gyvensenos, t.y. dėl nekontroliuojamo (per didelio) kūno svorio, netinkamos mitybos, fizinio neaktyvumo [32].

1.1.2. Mitybos įpročių ir gyvensenos veiksnių sąsajos

Per pastaruosius dešimtmečius daugelyje šalių maisto vartojimo įpročiai žymiai pasikeitė. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bei Europos sąjungos (ES) šalių namų ūkių vartojimo išlaidų struktūroje maistui tenkanti dalis mažėjo, t. y. išlaidos maistui augo lėčiau nei pajamos. Todėl maisto perdirbimo ir mažmeninės prekybos sektoriuose konkurencija stiprėjo, vartotojams siūlomų maisto produktų ir paslaugų įvairovė žymiai išaugo. Įvairių kultūrų

įtaka, vartotojų paklausa įvairovei, mažėjančios ryšių ir transportavimo išlaidos nulėmė maisto vartojimo įpročių globalizaciją ir importuojamų maisto produktų (pvz., vaisių ir daržovių, žuvų) augimą [17].

Lietuvos statistikos departamento ir EUROSTAT duomenimis, per 1994–2012 m. laikotarpį namų ūkių vartojimo išlaidų struktūroje maistui tenkanti dalis sumažėjo nuo 45,4 iki 24,3 proc., tačiau, nepaisant to, ji sudarė didžiausią visų vartojimo išlaidų dalį. Daugeliui Lietuvos vartotojų kaina buvo vienas iš pagrindinių kriterijų, įsigyjant maisto produktus.

EBPO ir ES šalyse vartotojų paklausa atskiriems maisto produktams žymiai pasikeitė, ir tam įtakos turėjo gyventojų pajamų didėjimas, demografiniai pokyčiai ir gyvenimo būdo pasikeitimas. Kylant gyvenimo gerovei, didėjo mėsos ir pieno produktų vartojimas. Paklausa jautienai mažėjo, o paukštienai ir kiaulienai – išaugo. Jei natūralaus pieno vartojimas mažėjo, tai kitų pieno produktų vartojimas dėl jų populiarumo ir didžiulės įvairovės žymiai pagausėjo. Vaisių ir daržovių vartojimas didėjo, ir tam įtakos turėjo vartotojų susirūpinimas sveikata ir mityba, geresnė vaisių ir daržovių kokybė, žymiai padidėjusi jų įvairovė ir galimybės įsigyti ištisus metus. Visose šalyse žymiai išaugo išpilstytų į butelius gėrimų vartojimas. Danijoje Regioniniai skirtumai pabrėžia, kad antsvoris ir nutukimas yra glaudžiai susiję su socialine-ekonomine padėtimi ir išsilavinimo lygiu [35].

Augant pajamoms, daugėjant vieno asmens namų ūkių, ilgėjant atstumui tarp darbo ir gyvenamosios vietos ir daugiau moterų įsitraukiant į darbo rinką, daugelis vartotojų pradėjo dažniau maitintis ne namuose (restoranuose, kavinėse, užkandinėse, valgyklose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose) [41].

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) duomenimis, 2011–2013 m. pasaulyje 842 mln. žmonių negaudavo pakankamai maisto aktyviam gyvenimo būdui užtikrinti. Dar didesnis skaičius žmonių pasaulyje turėjo per didelį kūno svorį [17]. Cukraus, augalinio aliejaus ir gyvūninių produktų tiekimas išaugo ir paprastai viršija Europos gyventojų poreikius, o tik kelios tačiau ne visos šalys užtikrina pakankamą vaisių ir daržovių prieinamumą visiems gyventojams [71].

Pirmajam Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui būdingi spartūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai. Perėjimas prie rinkos ekonomikos, agresyvi reklama, vakarietiškos masinės kultūros skverbimasis, naujų produktų atsiradimas veikė žmonių gyvenseną ir sveikatą. Kitų šalių patirtis rodo, kad skirtingos socialinės žmonių grupės nevienodai reaguoja į vykstančias permainas [8;55].

Mokslinių tyrimų duomenimis, geresnę socialinę padėtį užimantys gyventojai maitinasi sveikiau negu tie, kurių socialinė padėtis blogesnė [29]. Jie valgo daugiau daržovių ir vaisių, mažiau

vartoja gyvulinių riebalų. Turtingesnės socialinės grupės žmonės dažniau renkasi naujus maisto produktus, o blogiau apsirūpinę gyventojai laikosi tradicinių mitybos įpročių [22].

Tai įrodo Lietuvoje atliktas gyventojų mitybos įpročių ir gyvensenos veiksnių sąsajų tyrimas kurio metu buvo nustatyta, kad mitybos įpročiai buvo susiję su gyvensenos veiksniais. Vyrai, kurie valgė daržoves, vaisius, žuvį ir vištieną, rečiau rūkė, buvo fiziškai aktyvesni, tačiau abiejų lyčių atstovai dažniau vartojantys alkoholinius gėrimus, rečiau valgė minėtus produktus. Taip pat vyrai, valgantys mėsą, kiaušinius ir bulves, turėjo daugiau žalingų įpročių (dažniau rūkė, vartojo alų ir stiprius alkoholinius gėrimus) nei vengusieji tų maisto produktų [50]. Valgančiųjų košes, dribsnius, makaronus ir varškės sūrį gyvensena buvo sveikiausia.

Mitybos specialistų V. Dobrovolskij ir R. Stuko 2013 metais atlikto gyventojų mitybos tyrimo duomenimis, penktadalis Lietuvos suaugusių gyventojų rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai - 21,3 proc. Labiausiai maisto produktų pasirinkimą lemia jo kaina – 36,8 proc., kiek mažiau– skonis, ir tai sudaro 27,9 proc. Rekomenduojama šviežių daržovių valgyti kiekvieną dieną, tačiau šios rekomendacijos laikosi tik 40,4 proc. Grūdinius produktus kiekvieną dieną vartoja tik 14,0 proc. apklaustųjų respondentų. Tik 16,6 proc. tautiečių nevartoja pieno ir jo gaminių. O štai kiekvieną dieną juos valgo 36,9 proc. Didžioji dalis, 82,2 proc. maistui gaminti dažniausiai vartoja augalinį aliejų. 43,2 proc. valgo ne visada tuo pačiu laiku. O 59 proc. valgo 3 kartus per dieną. Didžioji dalis 92,9 proc. respondentų neišsiverčia be užkandžių [14].

Mitybos įpročiai buvo glaudžiai susiję su išsilavinimu. Daugumos turinčiųjų aukštąjį

išsilavinimą mitybos įpročiai buvo sveikesni negu nebaigusiųjų vidurinio išsilavinimą. Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, dažniau valgė šviežias daržoves ir vaisius, maistui gaminti vartojo žuvį, aliejų, rečiau gėrė natūralų kaimišką pieną, moterys rečiau valgė mėsą, palyginus su tomis, kurios nebaigė vidurinės mokyklos, tarp jų buvo dažniau paplitęs antsvoris ir nutukimas. Vyrų tarpe tyrimai atskleidė analogiškus rezultatus [22].

Nesveikos mitybos šaknų jau reikėtų pradėti ieškoti nuo vaikystės. Paauglystes pradžioje skirtumai tarp vaikų augimo ir brendimo yra didžiausi. Nemaža dalis paauglių, ypač mergaičių nenori taikytis su kintančiomis kūno formomis, keičia mitybą, pradeda laikytis dietų, kas dažnai neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Anot Šurkienės G., Stuko R. mokinių mitybos įpročius įtakoja šeima, bendraamžiai, visuomenės informavimo priemones. Taip pat sveiko ar netinkamo maisto pasirinkimą sąlygoja savijauta bei gyvenimo sąlygos. Autorių nustatytos pagrindinės moksleivių mitybos problemos:

1. Nevalgo pusryčių.

2. Užkandžiauja saldžiai ir riebiai – valgomi bulvių traškučiai, bandeles, šokoladas, saldainiai, ledai.

4. Vartoja mažai daržovių.

Jauni žmonės ypač imlūs naujovėms, kurios gali tiek teigiamai, tiek neigiamai paveikti jų sveikatą. Todėl svarbu nustatyti Lietuvos gyventojų skirtingų grupių gyvensenos pokyčių dėsningumus, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta planuojant sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos programas [11].

Apibendrinant, gyventojų mityba yra glaudžiai susijusi su gyvensenos veiksniais. Nors kai kurie mitybos įpročiai kinta sveikatai palankia kryptimi, tačiau dalies Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Mokslininkų teigimu, geresnę socialinę padėtį, aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės bei moteriškos lyties atstovės maitinasi sveikiau, taip pat ir jų šeimos nariai dažniau renkasi sveikatai palankius maisto produktus.

1.1.3. Sveikos mitybos principai

Sveika mityba vadinama, kai žmogaus organizmas su maistu gauna reikiamą kiekį tinkamos kokybės maisto medžiagų: angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mikro bei makro elementų, kurie aprūpina organizmą medžiagomis, reikalingomis palaikyti funkcijas: ląstelių nuolatiniam atsinaujinimui, teikti energiją gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti. Kiekvienos šalies kultūra turi savo valgymo tradicijas- bei virtuvę. Nepriklausomai nuo to žmonėsturėtų rinktis maisto produktus atidžiai tam, kad organizmas gautų visas reikalingas maistines medžiagas. [56;65]. Kasdien organizmas turi gauti apie 40 pavadinimų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų. Nė vienas maisto produktas, išskyrus motinos pieną pirmų mėnesių kūdikiui, neturi reikiamo visų medžiagų kiekio [5]. Pasaulio sveikatos organizacijos priimtoje Pasaulinėje mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje rekomenduojama vartoti kuo daugiau daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų, dažniau valgyti žuvies, liesų pieno produktų, kad būtų kuo mažesnė lėtinių ligų rizika ir geresnė gyventojų sveikata. Tuo tarpu riebių mėsos ir pieno produktų, saldumynų, konditerijos gaminių, kurių energinis tankis yra didelis, o biologiškai vertingų medžiagų yra nedaug, patariama vartoti kuo mažiau [47].

Maisto įvairovę iliustruoja ,,Maisto pasirinkimo piramidė“, kuri parodo, kokius maisto produktus rekomenduojama vartoti kasdien ir kelis kartus per dieną,taip pat rečiau ir saikingai bei kokius – retai ir mažai, kad mityba būtų tinkama ir sveika (1 pav.). Ankstesnės maisto piramidės pagrindas buvo duona, grūdai, bulvės. Atsižvelgiant- į gyventojų mitybos įpročių pokyčius, 2011 metais piramidė buvo atnaujinta. Lietuviai per mažai vartoja daržovių ir vaisių bei gauna nepakankamai biologiškai aktyvių medžiagų, kurių yra šiuose produktuose. Todėl apatinis

piramidės aukštas suskirstytas į du sektorius. Viename liko grūdiniai produktai, kitame- daržovės ir vaisiai. Jų žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Kuo aukščiau piramidės viršūnės, tuo mažiau tos grupės produktų reikėtų vartoti. Antrame piramidės aukšte – mėsos ir pieno produktai. Nedidelę šio aukšto dalį užima aliejus bei riešutai. Šiame aukšte išdėstytų produktų reikia vartoti kasdien arba rečiau, bet saikingai. Piramidės viršūnėje yra tie produktai, kuriuos rekomenduojama vartoti retai ir mažais kiekiais. Tai - saldainiai, sviestas, pyragaičiai, cukrus ir druska. Dauguma Europos šalių: Austrija, Belgija, Suomija, Graikija, Latvija, Airija, Ispanija, Vokietija, Šveicarija bei Lietuva yra tos šalys, kurios naudojasi mitybos piramide [20].Ji yra populiariausia pateikimo forma. Kitos šalys informaciją pateikia lėkštės, rato principu ar paprasčiausiai rašytine forma. Sveikos mitybos piramidėse pateikia informaciją apie baltyminį maistą, maistą, kurio sudėtyje yra daug angliavandenių, skaidulinių medžiagų, druskos ribojimą, skysčių vartojimą, alkoholinių gėrimų vartojimą, kūno svorį, kartais būna pateikiama informacija apie pakankamą fizinį aktyvumą, reguliarų maitinimąsi.

1 pav. Maisto pasirinkimo piramidė, LR SAM 2011 m.

Svarbu laikytis pagrindinių sveikos mitybos principų. Vienas jų - nuosaikumas. Reikia žinoti, kad net būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, neigiamai veikia sveikatą. Įvairumas. Būtina valgyti įvairų maistą t.y. augalinius ir gyvūninius maisto produktus rekomenduojamomis porcijomis. Mitybos subalansavimas. Tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto

produktuose. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo [64].

Sveikos mitybos rekomendacijų tikslas- padėti pasirinkti gyventojams maisto produktus, su kuriais būtų gaunamas visų rekomenduojamų maistinių medžiagų santykis paros davinyje. Tik žmogaus mitybai atitinkančiai organizmo fiziologinius poreikius, pagrindines sveikos mitybos rekomendacijas, taisykles, ir režimą- ji bus ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, padedanti išsaugoti, bet ir stiprinti sveikatą.

2.1. Studentų gyvenseną ir mitybą formuojantys veiksniai

Studentiškas amžius – vienas svarbiausių su mokymusi susijusios asmenybės raidos tarpsnis, kai nuolat patiriama įtampa. Reikia didelių valios ir emocinių pastangų. Deja, dažnai studentams pritrūksta laiko pavalgyti, sutrinka mitybos režimas, pablogėja sveikata. Subalansuota mityba atlieka reikšmingą vaidmenį žmogaus gyvenime - studentai jau yra subrendę ir supranta, kas yra sveika mityba, tačiau ja nesirūpina [63].

Studijos dažnai yra laikoma kaip savarankiško gyvenimo pradžia. Dauguma jaunuolių persikelia gyventi iš tėvų namų į bendrabučius, kuriuose ne tik mokosi, bet bendrauja ir susitinka su draugais. Lietuvos sporto universitete (LSU) buvo atliktas studentų tyrimas, kurio metu atlikta pirmojo kurso studentų apklausa, įrodo, kad studentų mityba priklauso ir nuo studijuojamo dalyko [15]. Statistiškai reikšmingi skirtumai gauti tarp atskirų studijų programų studentų vartojusių žalias daržoves ir vaisius, mėsą, cukrų ir saldumynus, saldžius gėrimus. Tai patvirtina Pakistane atliktas tyrimas. Kompiuterinių technologijų, verslo, administravimo sričių studentai, priešingai nei medicinos ar biomedicinos mokslų krypties studentai nežino esminių dalykų apie sveikos mitybos principus. Įdomu ir tai, kad teisę, mediciną ir pedagogiką studijuojantys pirmakursiai, gyvenantys bendrabučiuose dažniau pusryčiauja negu su tėvais gyvenantys studentai [18].

Amerikos mokslininkų atliktas tyrimas [38] lygino valgymo įpročius pagal lytį, dauguma apklaustų studentų 61,4 proc. nurodė vartojantys maistą reguliariai. Merginos buvo išugdžiusios sveikesnius mitybos įpročius, palyginti su vaikinais. Net 53,3 proc. studenčių valgė pusryčius kasdien arba tris keturis kartus per savaitę, o vaikinai 42,2 proc. Ištyrus aukštųjų mokyklų studentų mitybos ypatumus Floridoje (JAV), paaiškėjo, kad vidutiniškai per parą respondentai valgė 2,04 karto, o tai rodo, jog kai kurie iš jų praleidžia vieną iš trijų valgymų. Tik 43,7 proc. merginų ir 35 proc. vaikinų pusryčiaudavo [37]. Pusryčių ypatumus tarp studenčių analizavę Turkijos mokslininkai nustatė, kad 44,8 proc. respondenčių pusryčiauja 2-3 kartus per savaitę, 44,1 proc. kasdien, ir 11,1 proc. tik savaitgaliais [42]. Kituose Turkijos universitetuose atlikti tyrimai, vertinę

universitetų studentų mitybos įpročius, atskleidė panašius rezultatus. Nustatyta, kad pusryčiai ir pietūs buvo dažniausiai praleidžiamas valgymas. Šiame tyrime dalyvavusių studentų nepusryčiavo 47,7 proc. ir 25,2 proc. nevalgė pietų. Kaip pagrindinį dienos valgymą dauguma tiriamųjų paminėjo vakarienę. Abiejų lyčių respondentai didžiausią paros maisto davinio energinės vertės dalį gaudavo vakare [39].Dauguma studentų vakarieniauja nuo 20 iki 24 val. Panašūs duomenys yra užfiksuoti ir užsienio literatūroje [70].

Analizuojant Vilniaus universitete atlikto tyrimo duomenis nustatyta (2011 m.), kad su maistu gautas vidutinis energijos kiekis merginoms ir vaikinams sudarė atitinkamai 1471,6 kcal ir 1832,1 kcal [60]. Tokia maisto davinio energinė vertė nesiekia rekomenduojamos normos, merginoms energijos dalis gaunama iš baltymų racione viršijo leistiną normą ir sudarė 16,4 proc., vaikinų – 16,6 proc. Riebalų – su maistu buvo gaunama taip pat per daug, tokį kiekį energijos gavo 36 proc. vaikinų ir 34,6 proc. merginų. Visų tyrime dalyvavusių studentų ir studenčių angliavandenių teikiama energinės vertės dalis nesiekė rekomenduojamos normos. Vidutiniškai ji sudarė 49,7 proc. merginų ir 47,2 proc. vaikinų [63].

Įvairių mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai turi įtakos mūsų sveikatai net 25–30 proc. Kaip parodė tyrimas, net studentų medikų mityba nėra sveika. Nors jie yra įgiję daugiau žinių sveikatos srityje. Pirmojo ir trečiojo kurso studentai medikai maitinasi nereguliariai. Nustatyta, kad 40 proc. pirmakursių merginų ir 54,7 proc. vaikinų nesilaikė mitybos režimo. [34]. Kaip ir daugelio suaugusiųjų Lietuvoje taip ir studentų mityba nesubalansuota: studentai medikai per daug vartoja riebalų, ypač gyvulinės kilmės, o augalinės kilmės riebalų gauna nepakankamą kiekį, mažai valgo žuvies produktų, taip pat daržovių ir vaisių, todėl maiste gali trūkti tirpių maistinių skaidulų ir vitaminų. Pirmojo ir trečiojo kurso studentės medikės gerokai dažniau vartoja augalinės kilmės riebalus, jų racione daugiau daržovių, labiau laikosi mitybos režimo negu vaikinai. Vaikinai ženkliai daugiau vartoja alkoholinių gėrimų. Pirmojo ir trečiojo kurso studentų medikų mityba nesiskiria. Alternatyvūs mitybos tipai (vegetarizmas, dietos) tarp studentų medikų nepopuliarūs [63].

Darbo aplinka t.y. mokymosi įstaiga, taip pat veikia jaunuolių mitybą. Studentai daug laiko praleidžia joje, todėl pavalgyti turi ne vieną pasirinkimą. (universiteto valgykla, namai, arba ne universiteto teritorijoje esanti maitinimo įstaiga) Tai priklauso, nuo to, kaip toli yra gyvenamoji vieta (bendrabutis, namai), koks laiko tarpas skirtas tarp paskaitų papietauti, ar per tą laiką studentas spėja pasigaminti valgį. Jei nėra galimybės ir neužtenka laiko pavalgyti namuose, studentas valgo viešojo maitinimo įstaigoje, arba dar blogiau, maistą perka gretimoje užkandinėje. Šios daro įtaką sveikam ir nesveikam mitybos įpročių formavimuisi. Pagrindinis greito maisto vartojimo motyvas – patogumas: užtrunka mažiau nei 5 min. Nereikia jo ruošti, laukti ilgose eilėse, patogu vartoti netgi specialiai neieškant valgymui skirtos vietos. Pasirinkus greito maisto patiekalų vartojimą, kaip

sprendimą pietums, nereikia iš anksto mąstyti, kokių produktų gali prireikti maisto gamybai, be to, pavalgius nereikia tvarkyti maisto likučių, plauti indų ir pan. Tokio pobūdžio patogumas ypač priimtinas ir patrauklus studentams [63].

Maisto gamybą namuose, kurį dažniausiai šeimoje ruošdavo tėvai, pakeičia užkandžių ir greito maisto pirkimas užkandinėse ar gretimose parduotuvėse, nesusimąstant apie sveiką mitybą, o tik patenkinant fiziologinius pojūčius. Dažniau greito maisto produktus vartoja moterys nei vyrai. Vertinant šio tipo maisto produkcijos vartotojus pagal amžių, nustatyta, kad daugiausiai greito maisto patiekalus vartoja jauni žmonės [3]. Paprastai tai būna kaloringas, riebus, gausiai praturtintas druska ir cukrumi maistas [1]. Jauni žmonės, neseniai baigę mokyklas, nori būti savarankiški ir patys spręsti, kokį maistą jiems pasirinkti, tačiau ne visada jų pasirinkimas tinkamas. Remiantis L. Škėmienės ir kt. (2009) atlikto tyrimo duomenimis galima teigti, kad kaip ir suaugusiems asmenimis, taip ir neseniai mokyklą baigusiems asmenims, vienas svarbiausių greito maisto vartojimą skatinančių išorinių veiksnių – jo reklama žiniasklaidoje. Nerekomenduotinus greito maisto produktus dažniau renkasi reguliariai šeimose nevalgantys jauni žmonės [3].

Maždaug trečdalis universitetų studentų turi antsvorio arba yra nutukę ir vidutiniškai studentas priauga 5 kg. per visus studijų metus [27]. Tyrinėjant studentų medikų mitybos įpročius Lenkijoje buvo nustatyta, kad normalų KMI turėjo 74 proc. merginų ir 68 proc. vaikinų [58]. Pakistano mokslininkų duomenimis, užfiksuota akivaizdi svorio priklausomybė nuo nesveikų užkandžių. Svoris buvo didesnis studentų, kurie teigė, kad kasdien vartoja užkandžius ir gaiviuosius gėrimus [2]. Minesotoje (JAV) buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio metu buvo imamas interviu iš sudarytų šešių studentų grupių. Rengiantys interviu buvo atlikta trumpa apklausa, kurios metu buvo apskaičiuotas KMI. Rezultatai, parodė, kad didžiosios daugumos 68 proc. studentų KMI buvo normalus 18,5-25, o 26 proc. KMI buvo daugiau nei 25,4. 18 proc. apklaustųjų KMI buvo mažiau nei 18.5. Net 45 studentai, studijuodami teigė priaugę svorio, o 18 proc. - numetę. Studentų teigimu, bendrabučiuose sunku išlaikyti šviežią maistą, universiteto kavinėje maistas dažniausiai būna nesveikas. Pateikiamos porcijos būna kaloringos ir neatitinka kokybės reikalavimų. Studentai minėjo, kad trūksta informacijos apie pateikiamus patiekalus. Persivalgymą lėmė tai, kad yra galimybė patiems laisvai pasirinktis porcijas ir maistą, o tokiu būdu studentai yra labiau linkę rinktis didesnes porcijas, negalvodami apie valgomo maisto poveikį sveikatai.

Įvairūs automatai stovintys mokymosi įstaigose ar arčiausiai darbo aplinkos buvo minimi kaip formuojantys nesveikos mitybos įpročius. Veiksnį sveikų įpročių formavimui studentai nurodė, universitetų valgyklos gali motyvuoti ir išmokyti gaminti valgį patiems namuose, bet tuo pačiu turi ir neigiamos įtakos kaip: mažas pasirinkimas, valgiaraščiai nėra tinkamai sudaryti, o sveiko maisto didelė kaina [28;19].

Studijų metais nemaža dalis studentų pradeda savarankišką gyvenimą. Atlikti tyrimai rodo, kad studentų gyvenančių bendrabutyje mityba yra nesveikesnė, nei tų, kurie gyvena su tėvais arba nuomojasi būstą. Tai lemia daugelis veiksnių: laiko trūkumas, maisto gamybos įpročių nebuvimas, mitybos rėžimo nepaisymas, bendrabučių virtuvių sąlygos, draugų įtaka.

2.1.1 Studentų mitybos įpročiai ir ryšys su socialiniais bei ekonominiais veiksniais

Mitybos įpročiams bei studentų gyvenimo būdui turi įtakos tokie veiksniai kaip laiko stoka, finansinės problemos. Kad sveiko maisto pasirinkimui įtakos turi finansinės problemos rodo Pakistane [66]. atliktas tyrimas. Kurio metu buvo lyginama dviejų universitetų studentų suvartojamų vaisių ir daržovių kiekis. Paaiškėjo, kad net 60 proc. studentų žino apie sveikos mitybos principus. Taip pat daugiau nei pusė studentų teigė, kad vaisių ir daržovių „puodelio“ dydžio porcijas vartoja 3-4 kartus per savaitę. Tie, kurie gyvena bendrabutyje teigė, kad toks valgymas yra ne būtinybė, o kaip sąlyga malonaus laiko praleidimui. Tiek viename tirtame universitete, tiek kitame, daugiau nei pusė apklaustųjų respondentų vakarienei renkasi vaisius ar daržoves vietoj pamėgtų desertų. Tyrimo rezultatai atspindi, Nelsonas (2006), teiginį, kad studentai vaisiais ir daržovėmis gali keisti kaloringus desertus [40]. Abiejų universitetų studentams buvo suteikta informacija apie vaisių ir daržovių naudą, tačiau sveikiau maitinosi tik vieno universiteto studentai, teigiama, kad tokią mitybą įtakoja socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Didžioji dauguma studentų pripažino, kad daugumą greito maisto komponentų būtų galima keisti daržovėmis ir vaisiais, o gaminimo būdas, turėtų būti sveikesnis ir kokybiškesnis, universiteto valgyklose pasigendama šviežių sulčių už prieinamą kainą [57].

Pakistane buvo atliktas tyrimas kuriame dalyvavo daugiausiai vidutinio socialinio sluoksnio studentų įrodo, kad jų finansinė būklė lemia sveiką ir nesveiką mitybą. Bendrabučiuose gyvenantys studentai, viename kambaryje gyvena po 3 arba po 4, maistą dažniausiai valgo valgyklose, kuriose yra ne visada higieniškos irtinkamos maisto ruošimo sąlygos, bei ruošimo metu sunaikinama daugelis maistinių medžiagų, tačiau maisto kaina yra mažesnė [31].

Amerikoje atliktas tyrimas atskleidė, kad dirbantys studentai, turėjo daugiau galimybių pirkti sveikesnį maistą. Studentai, kurie buvo išlaikomi tėvų ar gaudavo valstybės paramą, dažniau minėjo, kad maistą perka prekybos centruose, kurie siūlo pigesnį ir ne tokį sveiką maistą. Taip pat šie studentai mažiau valgydavo už tuos kurie buvo finansiškai stipresni [33].

Šiandieninio studento gyvensenos ypatumams įtakos gali turėti ir tai, kad nemaža dalis studentų dirba ir studijuoja: tai nebuvo būdinga ankstesnių kartų jaunimu. Atlikti tyrimai rodo, kad studijuodami dirba 40 proc. studentų. Tai galėjo turėti įtakos ir trumpesnei dirbančių studentų miego trukmei ir nereguliariai jų mitybai- pusė dirbančių studentų valgo tik 1-2 kartus per dieną.

Nedirbantis kas antras studentas valgo 2-3 kartus per dieną. O kiti dažnai valgo tik tada, kai turi laisvo laiko [49]. Lietuvoje atlikto tyrimo „socialinių veiksnių įtaka studentų gyvensenai“ duomenimis, kas trečias II ir IV kurso studentas nuomojasi kambarį arba gyvena bute su tėvais, bendrabutyje gyvena 26,4 proc. studentų. Nustatyta, kad studijų metais II kurso studentaidirbo 31,2 proc., o IV kurse 50, 3 proc. Gyvendami bute su tėvais 3-4 kartus valgo 28,9 proc. studentų, 35,3 proc. nuomojantys kambarį ir 20,4 proc.- gyvenantys bendrabutyje [67]. Tyrimo duomenimis, 4-5 kartus maitinasi tik kas penktas studentas gyvenantis bendrabutyje. Daugiau kartų valgo tie studentai, kurie bendrabučio kambaryje gyvena vieni arba su draugu, bei turintys daugiau laisvo laiko. Kas trečias studentas, gyvenantis su šeima, valgo visada laiku, tuo tarpu bendrabutyje tik 4,1 proc., o vėlyva vakarienė yra populiaresnė tarp bendrabučiuose gyvenančių [46]. Alkoholį dažniau vartoja studentai, kurie gyvena bendrabutyje ar nuomojasi butą. Panašius duomenis randame ir Studentų tyrimuose, kuriuose studentų, gyvenančių su šeima mityba žymiai sveikesnė nei gyvenančių bendrabutyje arba nuomojančių butus [10].

Tyrimas apie studentų gyvenančių su tėvais maitinimosi įpročius buvo atliktas keturiose šalyse: Vokietijoje, Lenkijoje, Danijoje, Bulgarijoje. Jo metu buvo nustatyta, kad studentai, gyvenantys su tėvais suvartoja daugiau vaisių bei virtų/šviežių daržovių negu tie, kurie gyvena atskirai nuo savo šeimos. Taip gali būti dėl to, kad tiems, kurie gyvena namuose, nereikia mokėti už maistą ir nuo to nekenčia jų finansinė padėtis. Maistas jau būna paruoštas, studentui reikia tik jį valgyti. Gyvenančių jaunuolių ne su šeima mitybos įpročiai, atvirkščiai blogėja. Respondentai žymiai rečiau patys ruošia maistą. Tačiau atliktas mokslininkų tyrimas atskleidė, kad gyvenant atskirai nuo tėvų nebuvo sąsajos su didesniu greito maisto, užkandžių ar saldumynų vartojimu, tačiau vaisių ir daržovių studentai suvartojo mažiau [69].

Tyrimas atliktas JAV apie studentų mitybą lemiančius veiksnius nustatė, kaip ji priklauso nuo gyvenamosios aplinkos. Respondentai nurodė, kad gyvenimas su šeima teigiamai veikia jų mitybos įpročius, kartu su tėvais perkamas, ruošiamas maistas, diskutuojama apie maistinę vertę, gaminamas valgis. Todėl studentai yra motyvuojami dažniau valgyti sveikesnį maistą. Partnerio turėjimas, buvo nurodytas kaip turintys teigiamos įtakos sveikai mitybai. Partneris buvo kaip asmuo, su kuriuo galėtų mėgautis valgio ruošimu, apsipirkinėjimu bei dalintis žiniomis apie sveiką mitybą [68]. Draugų įtaka už universiteto ribų buvo nurodoma kaip lemianti žalingų mitybos įpročių formavimą. Bendraudami su draugais studentai dažniau maitinosi nesveiku ir greitai paruošiamu maistu.

Malaizijoje atliktas tyrimas, kuriame studentai buvo suskirstyti į grupes pagal socio-demografinę padėtį, analizavo studentų mitybos pasikeitimus įstojus į universitetą, Kaip įprastai tyrimas parodė, kad studentai suvartoja daug riebalų, ypač ta grupė, kuri turi didesnes finansines problemas ir studentai atvykę iš skurdesnių vietų. Taip pat renkasi greitą maistą dėl mažesnės

kainos bei patogaus prieinamumo. Tyrimas nustebino, kad tik 21,2 % respondentų pažymėjo, kad vartoja greitą maistą „dažnai“ [30].

Pirmaisiais studijų metais pradėjus savarankišką gyvenimo būdą, neretai studentų finansinė būklė priklauso nuo juos išlaikančių tėvų. Mokslinių tyrimų duomenimis, tie studentai, kurių finansinė padėtis yra sunkesnė yra linkę rinktis pigesnį ir prastesnės kokybės maistą, vyresniųjų kursų studentai, kurie patys užsidirba dažniau pirko sveikesnį maistą, tačiau dėl laiko stokos jų mityba buvo nereguliaresnė nei studentų, kurie neturi darbo.

2.1.3 Psichologinių veiksnių įtaka studentų mitybai

Be aptartų socialinių bei ekonominių veiksnių, mitybos elgesį reguliuoja ir daugelis psichologinių veiksnių. Laikas, kada valgoma, ir suvalgomo maisto kiekis priklauso ne tik nuo alkio, bet ir nuo įpročių (kada, ką, kiek valgyti). Žmogus ir gyvūnai reguliuoja suvalgomo maisto kiekį priklausomai nuo to kada tikimasi vėl valgyti ir kiek energijos žadama suvartoti iki kito valgymo. Noras valgyti dažnai vadinamas apetitu. Jis gali būti susijęs su alkiu arba atsirasti nepriklausomai nuo jo (pavyzdžiui matant kažką ypač skanaus). Esant dideliam maisto pasirinkimui valgoma daugiau nei reikėtų. Tokiais atvejais trumpalaikio reguliavimo mechanizmai yra ignoruojami. Vėliau turėtų būti valgoma mažiau, bet šiuolaikinėje visuomenėje tai ne visuomet paisoma. [54]. Vokietijoje atliktas tyrimas lygino Lenkijos, Bulgarijos ir Vokietijos šalių studentų mitybos ryšį su stresu [51]. Tyrimas atskleidė, kad saldumynų/greito maisto ir vaisių/daržovių suvartojimas yra glaudžiai susiję su stresu, šios produktų grupės buvo dažniau suvartojamos tų studentų, kurie patiria stresą. Dažnis skyrėsi pagal šalį ir lytį. Saldumynai, užkandžių ir greitas maistas paprastai buvo labiau paplitęs Bulgarijoje nei Lenkijoje ar Vokietijoje. Visose šalyse, vartojimas saldainių ir pyragaičių buvo dažnesni moterų negu vyrų, o greito maisto vartojimas buvo labiau paplitęs tarp vyrų. Šviežių vaisių, salotų, virtų daržovių, pieno produktų, ir grūdinių produktų vartojimas buvo tik šiek tiek daugiau paplitęs tarp moterų, gaiviųjų gėrimų/limonado, mėsos ir žuvies vartojimas buvo populiaresnis vyrų tarpe.

Santykiai su draugais, kaimynais, bei naujais kambario gyventojais, kurių socialinės ir kultūrinės šaknys yra skirtingos, todėl gali atsirasti tarpusavio nesupratimas. Padidėjęs apetitas arba maisto atsisakymas dažnai pasireiškia kaip pagrindas išreikšti pasitenkinimą arba protestą, kai susiduriama su sunkumais kitose gyvenimo srityse. Geriausias to pavyzdys- nervinė anoreksija (lot. –anorexia nervosa)- susilaikymo nuo maisto forma, būdinga mergaitėms brandos metu [54]. Tyrimas atliktas atskleidė, kad moterys stresą laiko kaip pagrindinį veiksnį sukeliantį emocinį valgymą, po kurio jos jaučia kaltę. Vyrai emocinio valgymo priežastimi laiko nemalonius jausmus

tokius kaip nuobodulys ar nerimo jausmas, todėl maistas tokiu atveju būna kaip išsiblaškymo šaltinis, tačiau vyrai buvo mažiau linkę išreikšti kaltę po emocinio valgymo nei moterys. Emocinio valgymo metu tiek moterys tiek vyrai rinkosi maistą, kuris pagal juos buvo apibūdintas kaip nesveikas maistas [48;53].

Jauniems žmonėms, taip pat ir jų mitybos įpročiams, didelę įtaką daro populiarieji informacijos šaltiniai. Informacijos apie mitybą gauname iš knygų, televizijos, spaudos, šeimos narių ir kt. Jaunuoliai itin lengvai pasiduoda masinės informacijos priemonių įtakai.

Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kaip Vilniaus universiteto studentų mityba priklauso nuo populiarios spaudos. Nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų 53 proc. skaito populiarių žurnalų straipsnius mitybos temomis. Tyrimo metu paaiškėjo, kad šių straipsnių skaitymas yra susijęs su respondentų lytimi. Jais domisi du kartus dažniau merginos nei vaikinai. Studentai vadovaujasi populiarios spaudos informacija, formuodami savo mitybą – 60,9 proc. studentų vadovaujasi populiarios spaudos informacija apie maisto produktus, 59,6 proc. – sveikos mitybos patarimais, 37,9 proc.– kitų žmonių mitybos pavyzdžiais 31,7 proc. respondentų savo mitybai taiko dietas, aprašomas spaudoje [62;52]. Yra pastebėta, kad žurnaluose, spausdinamose nuotraukose kur kas daugiau moters kūno atvaizdų nei kitų objektų [26]. Pusėje nuotraukų pateikiamas ribiniai tarp anoreksiško ir normalaus, o trečdalyje – anoreksijos kriterijus atitinkantys moters kūno vaizdiniai, o reklamose vaizduojamos dažnesnės nei straipsniuose anoreksijos kriterijus atitinkančios nuotraukos [59;55].

Apibendrinant, daugelis psichologinių veiksnių įtakoja mitybos elgesį. Kasdien patiriamas stresas, draugų įtaka, bei populiarieji informacijos šaltiniai, kurie gražiai pateikdami reklaminius reportažus dažnai daro neigiamą įtaką ne tik jaunų, bet ir suaugusių žmonių sampratai apie šiuolaikinėje visuomenėje egzistuojantį lieso kūno kultą. Toks sukurtas kūno įvaizdis dažnai tampa jaunų žmonių siekiamybe, aukojant sveiką mitybą.

2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo eiga ir tiriamieji

Pirmoje tyrimo dalyje buvo lyginami studentų mitybos skirtumai, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą t.y. studentų gyvenančių nuosavam būste, ir studentų pakeitusių gyvenamą vietą, nuomojančių butą, arba bendrabutį. Duomenų analizei buvo naudojami 2010 metais Kohortinio Europos studentų gyvensenos tyrimo duomenys. Iš šešių Kauno universitetų buvo atsitiktinai atrinkti fakultetai taip, kad būtų atstovaujamos svarbiausios studijų kryptys: Kauno medicinos universitete - Medicinos ir Visuomenės sveikatos fakultetai, Vytauto Didžiojo universitete - Humanitarinių mokslų ir Informatikos fakultetai, Lietuvos teisės universitete – Kauno fakultetas, Lietuvos kūno kultūros akademijoje - Trenerių, Turizmo ir sporto vadybos bei Sveikatos fakultetai, Lietuvos žemės ūkio universitete - Vandens ūkio ir Agronomijos fakultetai, Kauno technologijos universitete - Mechanikos ir automatikos fakultetas. 2000 m. minėtų universitetų pirmame kurse studijavo 5941 studentas; atrinktų fakultetų pirmame kurse - 1270 studentų (21,4 proc. visų pirmakursių). Apklaustų respondentų pasiskirstymas pagal universitetus ir lyti pateiktas 1 lentelėje. Anoniminė atrinktų fakultetų pirmo kurso studentų apklausa atlikta 2000 m. gegužės mėnesį. Užpildytas anketas sugrąžino 1031 studentas (477 vaikinai ir 554 merginos), atsako dažnis 81,2 proc.

1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir universitetą

Universitetas Studentų skaičius Iš viso:

Vyrai Moterys

Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk Proc.

KMU 35 7,4 123 22,1 158 15,3 VDU 76 15,9 98 17,7 174 16,9 LTU 42 8,8 37 6,7 79 7,7 LKKA 105 22,0 158 28,5 263 25,5 LŽŪU 84 17,6 110 19,9 194 18,8 KTU 135 28,3 28 5,1 163 15,8 Iš viso: 477 100 554 100 1270 100

Analizuojant duomenis buvo naudojama tik viena anketos dalis „mityba ir kūno svoris“. Vertinant maisto produktų vartojimą, respondentų buvo klausiama apie mėsos, ir jos produktų (dešrų, dešrelių), šviežių vaisių, šviežių daržovių, salotų, vištienos, pieno ir jo produktų, žuvies ir jūros produktų, konditerijos gaminių (tortų, pyragų, sausainių), saldumynų (šokolado, saldainių), greito maisto (picos, mėsainių, dešrainių). (produktų vartojimo įpročius, prašant pažymėti tinkamą atsakymo variantą: „keletą kartų per dieną“, „kasdien“, „keletą kartų per savaitę“, „1-4 kartus per mėnesį“, ir “niekada”. Analizuojant duomenis atsakymai sugrupuoti į tokias dalis: „kelis kartus per dieną“, „kartą per savaitę ir dažniau“ , bei „rečiau nei kartą per savaitę“. Taip pat buvo klausiama apie savo svorio vertinimą. Subjektyvi kūno išvaizda vertinta taikant penkių kategorijų skalę (nuo “labai liesas” iki “labai nutukęs”). Kūno masės indeksas (KMI) buvo apskaičiuojamas pagal pačių studentų pateiktus jų kūno masės ir ūgio duomenis (taikyta formulė: svoris (kg)/ūgis(m2

)). Pagal PSO rekomendacijas tiriamieji buvo suskirstyti į keturias grupes: per mažo svorio (KMI<18,5 kg/m2), normalaus svorio (KMI 18,5 – 24,9 kg/m2), turinčių antsvorį (KMI 25 – 29,99 kg/m2) ir nutukusių (KMI > 30 kg/m2

)

Antrojoje darbo dalyje buvo analizuojami bendrabučiuose gyvenančių studentų maitinimosi įpročiai bei galimybė valgyti netoli universiteto esančiose viešo maitinimo įstaigose. Vertinamos maisto gamybai bendrabučiuose sudarytos sąlygos.

Pirmo kurso studentų anoniminė apklausa buvo vykdyta 2012-2013 metų lapkričio-kovo mėn. aštuoniuose Kauno miesto universitetuose (Lietuvos sveikatos mokslų. Medicinos akademija, Kauno technologijų universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Vytauto Didžiojo Universitetas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinių mokslų universitetas, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas). Bendrabučiuose buvo išdalinta 200 anoniminių anketų, 1 iš jų buvo sugadinta. Laikantis tiriamųjų informavimo ir savanoriškumo principo studentams buvo paaiškintas tyrimo tikslas, o nenorintys galėjo atsisakyti jame dalyvauti. Studentai buvo informuoti apie tyrimo anonimiškumą. Anketas užpildė visi vykdomos apklausos metu bendrabučiuose buvę pirmojo kurso studentai. Prieš pildant anketas respondentai buvo supažindinami kaip teisingai užpildyti anketą. Anketinė mitybos apklausa truko 10 minučių. Iš viso buvo apklausta 84 vaikinai ir 115 merginų. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį aukštųjų mokyklų bendrabučiuose pateiktas 2 lentelėje. Apklausom vykdyti buvo gautas Kauno regioninio biomedicinos etikos komiteto leidimas.

2 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal universitetus ir lytį

Universitetas Studentų skaičius Iš viso:

Vaikinai

Merginos

Absol. sk. Proc. Absol. sk. Proc. Abs. sk. Proc.

ASU 16 19 12 10,4 28 14,1 ISM 8 9,5 9 7,8 17 8,5 LSU 9 10,7 15 13,0 24 12,0 LSMU 7 8,3 15 13,0 22 11,1 KTU 8 9,5 12 10,4 20 10,1 VDAKF 11 13,1 13 11,3 24 12,0 VDU 16 19,2 16 13,9 32 16,1 VUKHF 9 10,7 23 20,2 32 16,1 Iš viso: 84 100 115 100 199 100

Anketą sudarė 21 klausimas. Ji buvo suskirstyti į 2 dalis: asmeninė informacija (lytis bei universitetas, kuriame mokosi), ir mitybos sąlygos bei įpročiai. Mitybos sąlygoms išsiaiškinti, respondentų buvo klausiama: ‚Ar bendrabutyje yra virtuvė?“, bei „Ar bendrabučio virtuvėje yra pakankamai buitinės technikos?“ į šiuos klausimus buvo galima atsakyti „taip“ arba „ne“. “Kokiais buitinės technikos prietaisais, skirtais maisto gaminimui naudojatės savo kambaryje?“, buvo pateikti pagrindinių buitinių prietaisų variantai: „šaldytuvas“, „virdulys“, „garų puodas“, „elektrinė plytelė“. Buvo klausiama „Koks inventorius yra bendrabučio virtuvėje?“ pasirinkti studentai galėjo „veikianti dujinė viryklė“, „veikiantis šaldytuvas“, „veikianti kriauklė“, „stalai maistui ruošti“. Buvo domimasi, kaip studentai vertina inventoriaus, esančio bendrabučio virtuvėje būklę. Savo atsakymą studentai galėjo pažymėti skalėje nuo „labai gerai“ iki „labai blogai“. Mitybos įpročiai studentų gyvenančių bendrabutyje, buvo tiriami pagal šiuos klausimus: „Kokiu būdu dažniausiai ruošiate maistą?“ galimi atsakymų variantai: „kepate“, „verdate“, „šildote“, „kepate orkaitėje.“ Buvo klausiama, „Kaip dažnai ruošiate maistą bendrabučio virtuvėje?“ „kiekvieną dieną“, „4-5 kartus per savaitę“ ir „2-3 kartus per savaitę“, „rečiau nei 2 kartus per savaitę, „visai negaminu“, Taip pat buvo klausiama: „Ką dažniausiai gaminate bendrabutyje?“ (atsakymai sugrupuoti į 4 dalis: „gaminu salotas“, „parduotuvėje pirktus pusgaminius“, „parduotuvėje pirktą maistą“, „šildausi namuose pagamintą maistą“, „ruošiu mėsos patiekalus”, „ruošiu miltinius patiekalus“). Taip pat buvo klausiama dėl kokių priežasčių studentai retai ruošia maistą bendrabučio virtuvėse, galimi atsakymų variantai: „gaminti norėčiau dažniau, bet neturiu tam laiko“, „neturiu maisto gaminimo įgūdžių“ „nepatinka gaminti“, „grįžtu namo labai išalkęs, todėl valgau tai, ką pirmiausia randu šaldytuve“, taip pat „pavalgau kitur“. Norint įvertinti kambario draugų įtaką maisto gamybos

srityje, buvo klausiama „kaip dažnai maistą ruošia kartu su draugais?“ galimi atsakymų variantai: „maistą ruošiame atskirai“, „kartais maistą ruošiame bendrai“, „dažnai maistą ruošiame kartu“. Tyrime buvo vertinta aplinka, kurioje dažniausiai pusryčiaujama, pietaujama ir vakarieniaujama. Pasirinkti buvo galima: „bendrabutyje“, „universitete esančioje maitinimo įstaigoje“, „šalia universiteto esančioje maitinimo įstaigoje, „greito maisto užkandinėje“, pietavimo vietos klausimo skiltyje, dar buvo siūlomas variantas- „nešuosi savo maistą“, siekiant išsiaiškinti, kaip dažnai studentai valgo išvardintose vietose, buvo prašoma nurodyti valgymo dažnį, galimi atsakymai buvo: „6-7 kartus per savaitę“, „3-4 kartus per savaitę“ ir „1-2 kartus per savaitę“, „rečiau nei 1-2 kartus per savaitę, „nevalgau“. Buvo klausiama respondentų apie galimybę pavalgyti kitur, ne bendrabutyje, bei prašoma įvertinti ten teikiamo maisto kokybę: „Ar jus tenkina universiteto valgykloje, užkandinėje esantis maistas?“ Galimi atsakymų variantai „tenkina“, „tenkina iš dalies“, „nei tenkina nei netenkina“, „netenkina“, „visiškai netenkina“, „universiteto valgykloje nevalgau“, „universitete nėra valgyklos“.

2.2. Statistinė duomenų analizė

Rezultatų apdorojimui buvo naudojamas programinis statistinis duomenų paketas SPSS (Statistical Package for Social Science) 16,0 for Windows versija. Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję tikrinti skaičiuotas chi kvadrato (2) kriterijus. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas 95 procentų reikšmingumo lygmuo (p<0,05- reikšmingas, p<0,01- labai reikšmingas, p<0,001- ypatingai reikšmingas). Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelių bei grafikų pavidalu.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Gyvenamosios vietos reikšmė Kauno universitetų pirmakursių mitybos įpročiams

Pirmaisiais studijų metais didžioji dauguma Lietuvos pirmakursių studentų palieka tėvų namus ir iš mažesnių miestų persikelia gyventi į didesnius, kuriuose yra jų mokymosi įstaiga. Jaunuoliai dažniausiai įsikuria bendrabučiuose, nes taip yra patogiau: arčiau universitetas, mažesnės pragyvenimo išlaidos, kartu gyvena draugai. Kai kurie studentai savarankiškai nuomojasi būstą, dažniausiai dėl to, kad jų netenkina universiteto bendrabučiuose esančios gyvenimo sąlygos.

Išanalizavus 2010 metais atlikto studentų sveikos gyvensenos tyrimo duomenis paaiškėjo, kad 52,3 proc. vaikinų ir 57,2 proc. merginų pirmakursių nuomojasi būstą arba gyvena bendrabutyje (2 pav.) Kiek mažiau apklaustųjų respondentų, gyvena nuosavoje gyvenamojoje vietoje su tėvais. Statistiškai patikimo skirtumo tarp vaikinų ir merginų gyvenamosios vietos nebuvo nustatyta.

48,0 _42,8 52,3 57,2 0 10 20 30 40 50 60 P ro ce nta i

Gyvena nuosavame būste Nuomoja arba gyvena bendrabutyje

Vaikinai Merginos

χ2=2,013, lls-1, p = 0,155lyginant vaikinus ir merginas

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą atsižvelgiant į lytį (proc.)

Pakeitus gyvenamąją vietą, pasikeičia ir gyvenimo būdas, studijos - tai nauja gyvenimo atkarpa, formuojanti kitus gyvenimo įpročius (dienos režimo, miego, poilsio, mitybos). Ypatingai svarbu nustatyti studentų mitybos įpročius bei ypatumus, kadangi tai – sveikatos pagrindas. Aktualiausia buvo išsiaiškinti, kaip skiriasi pirmojo kurso studentų gyvenančių su tėvais ir atskirai nuo jų mityba.

68,4 69,3 25,7 25,4 5,9 _5,3 0 10 20 30 40 50 60 70 P ro ce nta i

Svarbu Nei svarbu, nei nesvarbu

Nesvarbu

Gyvena nuosavame būste Nuomoja arba gyvena bendrabutyje

χ2=2,013, lls=1, p=0,155 lyginant gyvenančius nuosavame būste ir nuomojančius būstą arba gyvenančius bendrabutyje

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą, „Ar jums svarbu sveikai

maitintis?“, atsižvelgiant į gyvenamą vietą (proc.)

Dauguma studentų, tiek gyvenančių su tėvais (68,4 proc.), tiek bendrabutyje (69,3 proc.) atsakė, kad jiems svarbu sveikai maitintis, Nedidelė dalis (5,9 proc.) gyvenančių nuosavam būste ir 5,3 proc. nuomojančių būstą respondentų nurodė, kad jiems sveikai maitintis nėra svarbu. Statistiškai reikšmingo skirtumo vertinant sveikos mitybos svarbą tarp skirtingose vietose gyvenančių studentų nebuvo. Norint išsiaiškinti studentų nuomonę apie savo kūno svorį buvo klausiama subjektyvi nuomonė. Vaikinų ir merginų savo svorio vertinimas skyrėsi. Nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, didesnė dalis vaikinų, nei merginų, teigė, kad yra per liesi, tuo tarpu didesnė dalismerginų manė, turinčios antsvorį.

30,1 8,8* 58,7 73.6* 11,2 17,6* 29,5 9.1* 59,6 66,4 10,9 24,5* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 P ro ce nta i

Per liesas Normalus Turi antsvorį Per liesas Normalus Turi antsvorį Gyvena nuosavame būste Nuomoja būstą

Vaikinai Merginos

χ2= 0,076, lls= 2, p = 0,963, lyginant vaikinus pagal gyvenamą vietą χ2=5,299, lls= 2, p = 0,071, lyginant merginas pagal gyvenamą vietą

*p<0,05 lyginant su vaikinais

4 pav. Vaikinų ir merginų pasiskirstymas pagal savo kūno svorio vertinimą, atsižvelgiant į

gyvenamą vietą (proc.)

Siekiant išsiaiškinti, ar studentams gyvenamosios vietos pakeitimas kelia susirūpinimą dėl svorio pokyčių, buvo lyginami studentai, kurie pradėję studijas liko gyventi su tėvais, ir išsikrausčiusių į butą ar bendrabutį nuomonė (5 pav.)

47,6 51,6 52,4 48,4 0 10 20 30 40 50 60 P ro ce nta i Bijo Nebijo

Gyvena nuosavame būste Nuomoja arba gyvena bendrabutyje

χ2=1,499, lls =1, p=0,220 lyginant gyvenančius nuosavame būste ir nuomojančius būstą arba gyvenančius bendrabutyje

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal baimę priaugti svorio, atsižvelgiant į gyvenamą