LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS FAKULTETAS
PULMONOLOGIJOS IR IMUNOLOGIJOS KLINIKA
Liudvikas Dilys
SERGANČIŲJŲ ALERGINIU RINITU SU ASTMA IR BE JOS
GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS
Medicina
Mokslinio darbo vadovė
prof. Brigita Šitkauskienė
Pulmonologijos ir imunologijos klinika
TURINYS
SANTRAUKA 3
SUMMARY 4
PADĖKA 5
INTERESŲ KONFLIKTAS 5
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 5
SANTRUMPOS 6
SĄVOKOS 7
ĮVADAS 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA 10
1.1 Alerginio rinito ir astmos epidemiologija 10
1.2 Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė (SSSGK) 10
1.3 Gyvenimo kokybė sergant alerginiu rinitu su astma ir be jos 11
1.4 Alerginio rinito medikamentinis gydymas 12
2. TYRIMO METODIKA 13
2.1 Tyrimo planavimas 13
2.2 Tyrimo objektas 13
2.3 Tyrimo metodai 13
2.4 Duomenų analizės metodai 14
REZULTATAI 15
REZULTATŲ APTARIMAS 22
IŠVADOS 24
LITERATŪROS SĄRAŠAS 25
SANTRAUKA
Liudvikas Dilys “Sergančiųjų alerginiu rinitu su astma ir be jos gyvenimo kokybės vertinimas“.
Tyrimo tikslas: įvertinti sergančiųjų alerginiu rinitu su astma ir be jos gyvenimo kokybę.
Tyrimo uždaviniai: 1. Vertinti sergančių alerginiu rinitu be astmos gyvenimo kokybę atsižvelgiant į
tiriamųjų lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir vartojamus vaistus. 2. Nustatyti sergančiųjų alerginiu rinitu su astma gyvenimo kokybės ypatumus, vertinant jų kitimą pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir vartojamus vaistus. 3. Palyginti gyvenimo kokybę sergančių tik alerginiu rinitu ir alerginiu rinitu su astma.
Tyrimo dalyviai ir metodai: atlikta anketinė apklausa LSMUL KK konsultacinėje poliklinikoje ir
Kauno raj. PSPĮ, naudojant RQLQ(s) klausimyną pagal E. Juniper. Pacientai vyresni nei 18 metų, kurie serga AR pagal ARIA rekomendacijas su/be astma pagal GINA rekomendacijas. Išanalizuotos 103 anketos, įtraukta 91 anketa. Analizuoti pacientų 7 GK aspektai ir lytis, amžius, gyvenamoji vieta, vartojami vaistai. Rezultatai skaičiuoti SPSS 22.0 programa. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
Tyrimo rezultatai: AR ir astma sergančiųjų miego kokybė prastesnė nei astmos neturinčių (p<0,001).
Sergantiems AR bei astma, stipriau nukenčia emocinė GK (p=0,01), kyla praktinės problemos (p=0,002) lyginant su sergančiais vien AR. Sergančius tik AR vyrus stipriau vargino akių simptomai negu moteris (p=0,022). Gyvenantys mieste, kurie serga AR, labiau kenčia dėl emocinių sutrikimų nei gyvenantys kaime (p=0,028). Nustatytas ryšys tarp GK ir sergančiųjų astma ir AR amžiaus– jaunesni pacientai labiau nukenčia dėl praktinių problemų (ρ=-0,338, p=0,038), dėl nosies simptomų (ρ=-0,359, p=0,027).
Tyrimo išvados: 1. Alerginiu rinitu sergančių gyvenimo kokybė yra susijusi su gyvenamąja vieta –
mieste gyvenančių yra blogesnė emocinė būklė nei gyvenančiųjų kaime. Sergančius alerginiu rinitu vyrus su liga susiję akių simptomai vargina daugiau nei moteris, tačiau nerasta ryšio tarp sergančių gyvenimo kokybės, amžiaus, skiriamų vaistų. 2. Alerginiu rinitu ir astma sergančiųjų gyvenimo kokybė susijusi su amžiumi ir vartojamais vaistais – jaunesnius pacientus labiau vargina praktinės problemos ir nosies simptomai. Besigydantiems kortikosteroidais yra sunkiau atlikti įprastus darbus negu vartojant antihistamininius vaistus kartu su kortikosteroidais arba specifine imunoterapija. Nerasta ryšio tarp sergančiųjų amžiaus, gyvenamosios vietos ir gyvenimo kokybės. 3. Sergančių alerginiu rinitu kartu su astma gyvenimo kokybė yra blogesnė nei sergančiųjų alerginiu rinitu be astmos: sutrikusi buitinė ir visuomeninė veikla, suprastėjusi miego kokybė, blogesnė emocinė būklė, bei nosies ir akių simptomai.
SUMMARY
Liudvikas Dilys “Allergic rhinitis with / without asthma quality of life assessment”
Aim of the study. To evaluate QoL of patients with AR with / without asthma.
Objectives. 1. To evaluate the QoL of patients with AR without asthma according to sex, age, place of
residence and used drugs. 2. To evaluate the QoL of patients with AR with asthma according to sex, age, place of residence and used drugs. 3. To compare the QoL with only AR and AR with asthma.
Methods. Questionnaire was taken at LSMUL KK consulting clinic and Kauno region PSPĮ using
RQLQ(s) by E. Juniper. Patients (>18 years) with AR, according to ARIA recommendations, with / without asthma according to GINA guidelines. 103 questionnaires were analyzed, included 91. The study analyzed patients's: sex, age, place of residence (urban or rural), used medicines and 7 aspects of QoL. The results are calculated using the SPSS 22.0, statistically significant when p<0,05.
Results. Patients with AR and asthma sleep quality is poorer than people with only AR (p<0.001). AR
and asthma have more practical problems compared with only AR patients (p=0.002). Patients with AR and asthma, the emotional QoL is strongly affected (often manifested irritability and annoyance) compared to the patients with only AR (p=0.01). Male patients with AR is more afflicted with eye symptoms than women (p=0.022). Urban living person with AR, more likely to more emotional problems than those living in rural areas (p=0.028). Identified link between some aspects of QoL in patients who are diagnosed with asthma and AR - the younger the patients are, the greater damage to the QoL by practical aspects (ρ=-0.338, p=0.038) and by nasal symptoms is (ρ=-0.359, p=0.027).
Conclusions. 1. Allergic rhinitis patients who live in the city tend to worse emotional state than those
who live in rural areas. Men with allergic rhinitis suffer more from eye symptoms than women, but there was no link between the quality of life and the age and prescribed medicine. 2. Patients with allergic rhinitis and asthma quality of life is associated with age and prescribed medicine- younger patients suffer more practical problems and nasal symptoms. Undergoing treatment with corticosteroids is more difficult to perform routine tasks than with antihistamines with corticosteroids or specific immunotherapy. There was no link between the patients age, place of residence and quality of life. 3. Patients with allergic rhinitis with asthma quality of life is significantly worse than patients without asthma: problems of home and social activities, poor quality of sleep, worse emotional state, and disease cause nasal and eye symptoms.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju baigiamojo darbo vadovei prof. Brigitai Šitkauskienei už pagalbą planuojant,rengiant bei aprašant tyrimą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas atlikti tyrimą, Nr. BEC-MF-236
SANTRUMPOS
AR – alerginis rinitas; GK – gyvenimo kokybė;
QoL(=quality of life) – gyvenimo kokybė; SSSGK – su sveikata susijusi gyvenimo kokybė;
RQLQ(s)(=standardised rhinoconjunctivitis quality of life questionnaire) – gyvenimo kokybės
sergant alergine sloga įvertinimo klausimynas su standartiniais užsiėmimais;
GINA – pasaulinė kovos prieš astmą iniciatyva(rekomendacijos); ARIA – alerginis rinitas ir jo poveikis astmai(rekomendacijos);
SF-36(=the short form (36) health survey) – trumpasis sveikatos apžvalginis klausimynas. PSPĮ – pirminės sveikatos priežiūros įstaiga.
SĄVOKOS
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – nuo žmogaus sveikatos būklės priklausanti dvasinė
(emocinė), socialinė ir fizinė gerovė.
Antihistamininiai vaistai (šiuo atveju H1 antagonistai) – vaistų grupė naudojama malšinti
organizmo alergines reakcijas.
Kortikosteroidai (=gliukokortikoidai) – antinksčių žievės išskiriami steroidiniai hormonai. Specifinė imunoterapija – tai laipsniškai didinamų alergeno preparato (vakcinos) dozių skyrimas
ligoniui, sergančiam su imunoglobulinu E (IgE) susijusia alergine liga, siekiant susilpninti alergeno sukeltus ligos požymius.
Rinorėja – gleivių tekėjimas iš nosies.
IgE antikūnai – imunoglobulinai, monomerai, sudaryti iš dviejų identiškų epsilon (ε) sunkiųjų ir
dviejų identiškų kapa (κ) arba lambda (λ) lengvųjų grandinių. IgE sintetina gleivinių plazminės ląstelės bei limfinių organų ląstelės alergeno patekimo vietoje.
ĮVADAS
Alerginis rinitas (AR) apibūdinimas kaip simptominė nosies gleivinės liga, kuri atsiranda dėl
uždegiminės reakcijos, sukeltos specifinių IgE antikūnių. Pagrindiniai simptomai yra nosies užburkimas, priekinė ir užpakalinė rinorėja, nosies niežulys, čiaudulys. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia po kontakto su namų dulkių erkutėmis, pelėsiais, žiedadulkėmis, tabako dūmais, intensyviais kvapais, oro teršalais [1]. Taip pat AR yra svarbus nepriklausomas rizikos faktorius astmos vystimuisi.
Astma tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, apibūdinama nepastoviais ir
pasikartojančiais simptomais, bei grįžtama bronchų obstrukcija. Dažniausi simptomai yra kosulys, švokštimas ir oro trūkumas [2].
Šiais laikais AR ir astmos sergamumas pasiekė naujas aukštumas (AR: 10-50%, astma: 1-18%). Taip pat šios ligos dažnai pasireiškia kartu, iki 80-90% astma sergančių pacientų serga ir AR. Daugelis tyrimų pabrėžė faktą, kad AR ir astma yra per retai diagnozuojamos ir gydomos, taip pat sunkiai kontroliuojamos ligos. Pacientai, kenčiantys nuo šių ligų, turi blogesnę gyvenimo kokybę, mažesnį darbingumą ir išaugusias medicinines išlaidas [3, 4].
AR sergantis žmogus kenčia ne tik nuo klasikinių ligos simptomų, bet ir nuo jų įtakos kasdieninei veiklai. Ilgą laiką sergant alergija pasireiškia nuovargis, nuotaikos svyravimai, depresija, nerimas ir kai kurie kognityvinės funkcijos sutrikimai. Todėl laiku nediagnozavus AR su/be astmos, nepaskyrus tinkamo gydymo, gyvenimo kokybė reikšmingai pablogėja [1].
Šio mokslinio tyrimo tikslas įvertinti pacientų sergančių AR su astma ar be jos gyvenimo kokybę.
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINAI
Darbo tikslas: įvertinti sergančiųjų alerginiu rinitu su astma ir be jos gyvenimo kokybę. Tyrimo uždaviniai:
1) vertinti sergančių alerginiu rinitu be astmos gyvenimo kokybę atsižvelgiant į tiriamųjų lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir vartojamus vaistus.
2) nustatyti sergančiųjų alerginiu rinitu su astma gyvenimo kokybės ypatumus, vertinant jų kitimą pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir vartojamus vaistus.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Alerginio rinito ir astmos epidemiologija
AR paveikia 400 milijonų žmonių visame pasaulyje, didžioji dalis atvejų užfiksuota industrializuotose tautose, ypatingai anglakalbėse [5]. Didžioji dalis pacientų, sergančių alergine astma, taip pat serga ir AR [5]. Astma dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems nuolatiniu sunkiu rinitu [6].
Lietuvoje sergančių žmonių AR yra 36738, iš kurių 25148 yra vaikai iki 18 metų [7]. Lietuvoje alergine astma 2014 m. sirgo 0,86%, nealergine– 0,57% populiacijos [7]. Europoje 5% visos populiacijos serga astma, iš jų daugiausiai vaikai ir pagyvenę žmones [8].
Apie 80% pacientų, kuriems diagnozuotas AR, pajunta simptomus prieš sukankant 20 metų [9]. Vokiečių atliktame tyrime [10] buvo ištirti 21 kartą pakartotinai surinkti duomenys iš 467 vaikų (54% berniukai). 12-os mėnesių laikotarpyje AR paplitimas padidėjo nuo 6% (vaikui esant 3 metų) iki 24% (13 metų) tiems vaikams, kurių tėvai neturėjo jokių alergijų, o tuo tarpu vaikams, kurių nors vienas iš tėvų sirgo alergija, paplitimas padidėjo daugiau negu tris kartus nuo 13% (3 metų) iki 44% (13 metų). Nors berniukai yra labiau linkę sirgti AR negu mergaitės, ši tendencija kinta sulaukus paauglystės, todėl suaugusiems vyrams ir moterims šios ligos pasireiškimo dažnis vienodas [5].
1.2 Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė (SSSGK)
Schipper ir kolegos su sveikata susijusią gyvenimo kokybę apibrėžė kaip „paciento požiūrį į funkcinį ligos ir gydymo poveikį gyvenimo kokybei“. Ji apskaičiuojama analizuojant paciento nuomonę naudojant kruopščiai sudarytais ir patikrintais klausimynais [11].
Teiginių nurodančių kodėl reikia gydyti pacientą yra daug: 1) mažinti mirtingumą; 2) mažinti sergamumą; 3) pagerinti gyvenimo kokybę ir kitos. Remiantis E. F. Juniper, paciento gyvenimo kokybės išsaugojimo ir gerinimo tikslas ypač svarbus sergant alerginėmis ligomis- alerginiu rinitu ir astma. Šios epizodiškai pasireiškiančios ligos reikšmingai sumažina žmogaus darbingumą, miego kokybę ir tuo pačiu bendrą gyvenimo kokybę [11].
SSSGK remiasi žmogaus fizine ir psichine gerove vertinant pacientų sveikatos būkle. Šis rodiklis kinta lyginant bendrą gyvenimo kokybę ir atsižvelgiant į faktorius, susijusius su specifine sveikatos būkle. SSSGK šiuo metu laikoma svarbiu rezultatų matavimo vienetu atliekant tyrimus, dėl to daugelyje atliktų tyrimų buvo nustatyta priklausomybė tarp prasto SSSGK ir astmos [12].
Iki šių dienų, didesnis dėmesys buvo sutelkiamas AR simptomų gydymui ir gydymo tobulinimui negu gyvenimo kokybės gerinimui. Nors AR sukelia varginančius fizinius trukdžius, nustatyta, kad AR gali ir kitais būdais paveikti žmogaus gerovę [13].
JAV atliktame tyrime apskaičiuota, kad AR sergantis pacientas apie 52,5 dienas per metus jaučia ligos simptomus, praleidžia apie 3,6 darbo dienas per metus, bei dėl ligos sukeliamų simptomų 2,3 darbo dienos valandos būna neproduktyvios [5].
1.3 Gyvenimo kokybė sergant alerginiu rinitu su astma ir be jos
Astma ir AR dažnai pasireiškia kartu. Šias ligas sieja pagrindiniai patogenezės elementai ir
paprastai laikoma skirtinga tos pačios pagrindinės atopinės būklės išraiška [14].
Nors gyvenimo kokybė pacientams sergantiems astma lyginant su pacientais sergančiais AR buvo blogesnė, reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas tarp pacientų sergančių astma ir pacientų sergančių astma su AR. SF-36 subskalėje fizinio funkcionavimo, kūno skausmo ir emocinio veiksnio vidutinės reikšmės buvo nežymiai mažesnės pacientų sergančių astma ir alerginiu rinitu lyginant su pacientais sergančiais astma, tačiau skirtumas nebuvo reikšmingas [15]. Kitame tyrime, su SF 36 forma tyrėjai nustatė, kad ištisus metus trunkantis AR pablogino su sveikata susijusią gyvenimo kokybę lygiai taip pat kaip ir astma [16].
SSSGK yra žymiai sumažėjęs pacientams, sergantiems astma su ir be AR lyginant su pacientais, sergančiais tik alerginiu rinitu, tačiau tai gali būti labiau susiję su astmos sunkumo laipsniu negu su AR buvimu. Šie duomenys parodo, kad AR nepablogina gyvenimo kokybės tiems pacientams, kurie serga astma [15].
Italų atliktame moksliniame tyrime nustatyta, kad astma sergantiems pacientams pasireiškia sunkesnis astmos lygis lyginant su AR + astma (vidutinio sunkumo persistuojanti: 28,7 % vs. 18,8 %; sunki persistuojanti: 5,4 % vs. 2,4%). Tik astma sergantys pacientai dažniau lankosi pas gydytoją (65,8% vs. 47,7%), atvyksta į priėmimo skyrių (9,2 vs. 5,6%), praleidžia darbą/ pamokas (22,9 vs. 17,2%) lyginant su AR + astma. AR + astma pacientai dažniau serga intermituojančia astmos forma nei vien tik astma sergantys (55,6% vs. 37,5%) [17].
AR simptomai dažnai vertinami kaip antraplaniai lyginant su astmos simptomais, tačiau tyrimų rezultatai rodo, kad AR simptomai gali buti tokie pat varginantys kasdieniniame gyvenime kaip ir astmos [16].
1990 m. suomių atliktame tyrime buvo stebėti 15-24 metų pacientai sergantys AR ir astma. Po 20 metų (2011 m.) įvertinta jų gyvenimo kokybė. Rezultatai parodė, kad tyriamųjų gyvenimo kokybė sumažėjo statistiškai nereikšmingai [18].
Tyrime naudojant SF-36 klausimyną nustatyta, kad ir AR, ir astma blogina gyvenimo kokybę. Rasta, kad AR pablogino socialines funkcijas ir bendrą savijautą, kai pacientai su AR ir astma labiau jautė fizinių galimybių sumažėjimą lyginant su tik AR sergančiais pacientais [19].
Klinikiniai bandymai parodė, kad pacientai sergantys tik astma gali pasiekti gerą gyvenimo kokybę. Priešingai, pacientai sergantys alerginiu rinitu turi mažiau galimybių pasiekti gerą gyvenimo kokybę [20].
Visais atvejais reikia įvertinti ar pacientas serga AR su astma ar be jos ir skirti adekvatų gydymą, kad būtų užtikrinta gera gyvenimo kokybė.
1.4 Alerginio rinito medikamentinis gydymas
Nors ir nustatytos šiuolaikinės AR gydymo rekomendacijos, tačiau šia liga sergantys pacientai dažnai gydomi nepakankamai [5]. Europoje nustatytos dvi šios problemos priežastys: nepakankamas ligos atpažinimas ir diagnozavimas, bei paciento išankstinis nusistatymas prieš tam tikrus priešalerginius vaistus [5]. Kryptingas ir nuoseklus gydymas laikantis šiuolaikinių gydymo rekomendacijų padeda geriau kontroliuoti AR simptomus ir gerina gyvenimo kokybe [21].
Patys efektyviausi AR gydymo būdai yra intranazaliniai kortikosteroidai ir imunoterapija [22]. 79% suaugusiųjų, besigydančių intranazaliniais kortikosteroidais, gydymo atsakas yra patenkinamas [23]. Retrospektyvinio tyrimo metu ištirta, kad pacientai, kurie serga AR su astma ir vartoja intranazalinius kortikosteroidus, sumažėja astmos simptomų dažnis [24].
Van Cauwenberge ir kolegos savo tyrime apžvelgė AR gydymo būdus ir jų poveikį astmai [9]. Per burną vartojami antihistaminiai vaistai yra pirmo pasirinkimo vaistai gydant AR, tačiau jei pacientas serga ir astma tai neturėtų būti vienintelis vaistas dėl to, kad nustatytas nežymus poveikis astmai [25]. Pabrėžtina, kad gydymas pirmos kartos antihistamininiais vaistais nėra rekomenduojamas. Junginėje karalystėje, 15-16 metų vaikų, laikančių egzaminus rezultatai yra prastesni dėl AR, ypač dėl antihistamininių vaistų vartojimo, kurie sukelia sedacinį poveikį [26]. Per burną vartojami gliukokortikoidai yra labai efektyvūs AR ir astmos gydymui, tačiau ilgas šių vaistų vartojimas yra kontraindikuotinas dėl sunkių šalutinių poveikių [9]. Specifinė imunoterapija yra efektyvi gydant AR su astma ir reikšmingai pagerina plaučių funkcinius rodiklius [27].
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo planavimas
Žinodami AR ir astmos sergamumo rodiklių didėjimą, pasirinkome Lietuvoje dar netirtą sritį – įvertinti, sergančių AR su astma ar be jos gyvenimo kokybės tendencijas. Tyrimas buvo atliekamas 2015/2016 metais LSMUL KK Konsultacinėje poliklinikoje, bei Kauno rajono PSP įstaigose. Informacijai apie pacientų gyvenimo kokybės vertinimą buvo pasirinktas anketinės apklausos būdas.
2.2 Tyrimo objektas
Pacientai, vyresni nei 18 metų, kurie serga AR pagal ARIA rekomandacijas [5] arba sergantys AR pagal ARIA rekomendacijas ir astma pagal GINA rekomendacijas [3].
Iš viso buvo išanalizuota 103 pacientų užpildytos anketos. 12 anketų buvo nepilnai ar netiksliai užpildytos, todėl į tyrimą buvo įtraukta 91 anketa.
2.3 Tyrimo metodai
Pacientų nuomonė apie jų SSSGK buvo renkama anketiniu būdu naudojant standartizuotu alerginio rinito įvertinimo klausimynu (standardized rhinoconjunctivitis quality of life questionnaire (RQLQ(s)) gavus autorės E. Juniper leidimą. Taip pat buvo analizuojama pacientų dalyvaujančių tyrime: lytis, amžius, gyvenamoji vieta (miestas ar kaimas), ar serga AR, ar serga astma, bei vartojamos vaistų grupės AR gydyti. Analizuoti 7 gyvenimo kokybės, sergant AR su astma ar be jos, aspektai (RQLQ(s) klausimyno duomenys):
1) Gyvenimo kokybė (veiklos sritis) – šią skalę sudaro 3 teiginiai (įprasta veikla namuose ir
darbe; visuomeninė veikla; veikla lauke). Didesnis skalės rodiklis atspindi žemesnę gyvenimo kokybę atliekant įvairias veiklas, ir ši gyvenimo kokybė pablogėja dėl akių ir nosies simptomų. Skalės vidinis patikimumas yra pakankamai aukštas skalę naudoti tyrimuose – Cronbach α=0,75.
2) Gyvenimo kokybė (miegas) – skalę sudaro 3 teiginiai (sunkumas užmigti; prabudinėjimas
naktį; miego trūkumas). Didesnis skalės rodiklis atspindi prastesnę miego kokybę dėl atsiradusių AR simptomų. Skalės vidinis patikimumas yra aukštas – Cronbach α=0,82.
3) Gyvenimo kokybė (bendri simptomai) – skalę sudaro 7 teiginiai (nuovargis; troškulys;
išsekimas). Didesnis skalės rodiklis atspindi prastesnę asmens savijautą dėl atsiradusių AR simptomų. Skalės vidinis patikimumas yra pakankamai aukštas – Cronbach α=0,77.
4) Gyvenimo kokybė (praktinių problemų sritis) – skalę sudaro 3 teiginiai (nepatogumas,
kad reikia su savimi nešiotis popierines servetėles ar nosinę; poreikis nuolat trinti nosį / akis; poreikis nuolat pūsti nosį). Didesnis skalės rodiklis atspindi prastesnę gyvenimo kokybę ir dėl atsiradusių simptomų papildomai kylančius nesklandumus. Skalės vidinis patikimumas yra pakankamai aukštas – Cronbach α=0,79.
5) Gyvenimo kokybė (nosies simptomų sritis) – skalę sudaro 4 teiginiai (užgulta /
užsikimšus; varvanti nosis; čiaudulys; nosies sekreto tekėjimas į gerklę). Didesnis skalės rodiklis atspindi prastesnę gyvenimo kokybę dėl pablogėjusių, suintensyvėjusių nosies simptomų. Skalės vidinis patikimumas yra pakankamai aukštas – Cronbach α=0,79.
6) Gyvenimo kokybė (akių simptomų sritis) – skalę sudaro 4 teiginiai (niežtinčios akys;
ašarotos akys; perštinčios akys; patinusios akys). Didesnis skalės rodiklis atspindi prastesnę gyvenimo kokybę dėl pablogėjusių, suintensyvėjusių akių simptomų. Skalės vidinis patikimumas yra labai aukštas – Cronbach α=0,94.
7) Gyvenimo kokybė (emocijų sritis) – skalę sudaro 4 teiginiai (susierzinimas; nekantrumas
ar neramumas; dirglumas; nesmagumo jausmas dėl ligos simptomų). Didesnis skalės rodiklis atspindi labiau išreikštas negatyvias emocijas dėl atsiradusių ar suintensyvėjusių ligos simptomų. Skalės vidinis patikimumas yra aukštas – Cronbach α=0,86.
2.4 Duomenų analizės metodai
Rezultatai skaičiuoti naudojant SPSS 22.0 programą. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05. Kintamųjų skirtumai lyginant kelias tiriamųjų grupes laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<α (p<0,05). Kadangi anketos skales sudaro nedidelis teiginių skaičius, taip pat kai kurių skalių duomenyse yra išskirčių, statistinei analizei taikyti neparametriniai kriterijai. Rodiklių palyginimams tarp dviejų tiriamųjų grupių naudotas Mann-Whitney kriterijus, tarp trijų ir daugiau grupių – Kruskal-Wallis kriterijus bei aprašomoji statistika. Ryšiui taip dviejų kintamųjų įvertinti naudotas Spearman koreliacijos koeficientas. Skalių teiginių vidinis suderinamumas vertintas apskaičiuojant Cronbach alfa koeficientą (geras patikimumas, kai alfa vertės yra nuo 0,75 iki 1).
REZULTATAI
Rezultatai atskleidė, kad AR ir astma sergančių pacientų gyvenimo kokybė (veiklos sritis) prastesnė nei astmos neturinčių tiriamųjų (gyvenimo kokybės (veiklos srities) skalės vidutinis rangas 57,37 astma sergančiųjų grupėje, 37,85 – astma nesergančių grupėje, šie skirtumai statistiškai reikšmingi p<0,001; žr. lentelę A).
Pacientų, kuriuos vargina ir AR, ir astma, miego kokybė yra statistiškai reikšmingai prastesnė nei pacientų, kuriems būdinga vien AR (gyvenimo kokybės (miego srities) skalės vidutiniai rangai atitinkamai 59,24 ir 36,51, p<0,001; lentelė A).
Nustatyta, kad astma ir AR sergantiems asmenims suprastėja gyvenimo kokybė ir kyla daugiau praktinių problemų lyginant su tik AR sergančiais pacientais (astma sergančių tiriamųjų grupėje šios gyvenimo kokybės skalės vidutinis rangas 54,04, nesergančių – 38,80, p=0,002; lentelė A).
Tiriamiesiems, kuriems diagnozuoti astma ir AR, gyvenimo kokybė nukenčia dėl su liga susijusių nosies bei akių srities simptomų labiau nei tiriamiesiems, kuriems pasireiškia vien AR (pastarojoje tiriamųjų grupėje šių skalių rodiklių vidutiniai rangai yra statistiškai reikšmingai mažesni lyginant su tiriamaisiais, kuriems būdingi abu sutrikimai. Rezultatai pateikti lentelėje A).
Pacientams, kurie serga AR bei astma, stipriau nukenčia ir emocinė gyvenimo kokybė, dažniau pasireiškia dirglumas, susierzinimas lyginant su tiriamaisiais, kuriems būdinga vien AR (astma sergančiųjų grupėje gyvenimo kokybės emocijų srities skalės rodiklio vidutinis rangas 54,29, šio sutrikimo neturinčių asmenų grupėje skalės vidutinis rangas 40,06, p=0,01; lentelė A).
Apibendrinant galima teigti, kad astma pablogina AR sergančių asmenų gyvenimo kokybę.
Lentelė A. Gyvenimo kokybės rodiklių palyginimas pacientų, kuriems diagnozuota astma (N=38) ir neturinčių šio sutrikimo (N=53), grupėse.
Gyvenimo kokybės sritis
Pacientų, kuriems astma diagnozuota, gyvenimo
kokybės rodiklis
Pacientų, kuriems astma nediagnozuota, gyvenimo kokybės rodiklis Standartizu ota kriterijaus statistika p Vidurkis ± st.nuokrypis Vidutinis rangas Vidurkis ± st.nuokrypis Vidutinis rangas Gyvenimo kokybė (veiklos sritis) 6,68±2,33 57,37 5,06±1,97 37,85 -3,513 <0,001 Gyvenimo kokybė (miegas) 4,10±3,01 59,24 1,53±1,86 36,51 -4,179 <0,001 Gyvenimo kokybė (bendri simptomai) 9,55±4,17 47,50 8,91±4,58 44,92 -0,460 0,646 Gyvenimo kokybė (praktinių problemų sritis) 9,50±2,59 56,04 8,28±1,62 38,80 -3,130 0,002
Gyvenimo kokybė (nosies simptomų sritis) 10,00±2,44 53,09 9,02±2,61 40,92 -2,191 0,028 Gyvenimo kokybė (akių simptomų sritis) 12,29±3,28 57,63 9,58±3,74 37,66 -3,598 <0,001 Gyvenimo kokybė (emocijų sritis) 6,66±3,25 54,29 5,01±2,63 40,06 -2,563 0,010
Į AR ir astma sergančiųjų grupę pateko 16 vyrų ir 22 moterys. Rezultatai rodo, kad šiuos sutrikimus turintys vyrai ir moterys panašiai vertina savo gyvenimo kokybę – nenustatyta statistiškai reikšmingų įvairių gyvenimo kokybės sričių rodiklių skirtumų vertinant tiriamųjų grupes pagal lytį (visais atvejais p>0,05, gyvenimo kokybės įverčių vidutinių rangų ir vidurkių statistika pateikta lentelėje B). Galima daryti prielaidą, kad, esant didesniam tiriamųjų skaičiui, galėjo išryškėti miego kokybės ir emocinės savijautos skirtumai moterų ir vyrų grupėse – stebima statistinė tendencija (t.y. p<0,1), kad dėl ligos vyrų miego kokybė gali būti prastesnė nei moterų (skalės rodiklių vidutiniai rangai 23,03 vyrų grupėje ir 16,93 moterų grupėje, p=0,090), o moterų emocinė savijauta būtų prastesnė lyginant su pacientais vyrais (šios skalės įverčio vidutiniai rangai yra 22,16 moterų grupėje ir 15,84 vyrų grupėje, p=0,081, žr. lentelę B).
Lentelė B. Gyvenimo kokybės rodiklių palyginimas AR ir astma sergančių pacientų vyrų (N=16) ir moterų (N=22) grupėse.
Gyvenimo kokybės sritis
Pacienčių moterų
gyvenimo kokybės rodiklis Pacientų vyrų gyvenimo kokybės rodiklis Standartizuota kriterijaus statistika p Vidurkis ± st.nuokrypis Vidutinis rangas Vidurkis ± st.nuokrypis Vidutinis rangas Gyvenimo kokybė (veiklos sritis) 6,77±1,97 19,55 6,56±2,83 19,44 0,030 0,976 Gyvenimo kokybė (miegas) 3,41±3,17 16,93 5,06±2,57 23,03 -1,697 0,090 Gyvenimo kokybė (bendri simptomai) 10,18±3,54 20,80 8,69±4,90 17,72 0,864 0,398 Gyvenimo kokybė (praktinių problemų sritis) 10,09±2,11 21,52 8,69±3,00 16,72 1,337 0,181 Gyvenimo kokybė (nosies simptomų sritis) 10,09±1,34 19,98 9,88±3,48 18,84 0,319 0,750 Gyvenimo kokybė (akių simptomų sritis) 12,59±2,28 20,16 11,88±4,35 18,59 0,434 0,664 Gyvenimo kokybė (emocijų sritis) 7,41±3,00 22,16 5,63±3,38 15,84 1,742 0,081
Palyginus, ar egzistuoja statistiškai reikšmingi gyvenimo kokybės skirtumai vien AR sergančių moterų ir vyrų grupėse, nustatyta, kad pacientus vyrus stipriau vargino su liga susiję akių simptomai nei moteris (skalės vidutinis rangas 32,70 vyrų grupėje ir 22,95 moterų grupėje, p=0,022, lentelė C). Taip pat stebima statistinė tendencija, kad moterų gyvenimo kokybė gali nukentėti labiau dėl to, kad liga joms trukdo kokybiškai užsiimti įvairiomis veiklomis, lyginant su pacientais vyrais (gyvenimo kokybės veiklos srities rodiklio vidutinis rangas 29,95 moterų grupėje, 22,84 vyrų grupėje, p=0,090). Kitų gyvenimo kokybės sričių vertinimai nepriklausė nuo pacientų lyties (p>0,05, žr. lentelę C).
Lentelė C. Gyvenimo kokybės rodiklių palyginimas vien AR sergančių pacientų vyrų (N=22) ir moterų (N=31) grupėse.
Gyvenimo kokybės sritis
Pacienčių moterų gyvenimo kokybės rodiklis
Pacientų vyrų gyvenimo kokybės rodiklis Standartizu ota kriterijaus statistika p Vidurkis ± st.nuokrypis Vidutinis rangas Vidurkis ± st.nuokrypis Vidutinis rangas Gyvenimo kokybė (veiklos sritis) 5,48±1,91 29,95 4,45±1,92 22,84 1,694 0,090 Gyvenimo kokybė (miegas) 1,26±1,53 25,58 1,91±2,22 29,00 -0,856 0,392 Gyvenimo kokybė (bendri simptomai) 9,10±4,74 27,61 8,64±4,44 26,14 0,344 0,731 Gyvenimo kokybė (praktinių problemų sritis) 8,32±1,83 27,34 8,23±1,31 26,52 0,195 0,846 Gyvenimo kokybė (nosies simptomų sritis) 9,32±2,86 28,69 8,59±2,22 24,61 0,956 0,339 Gyvenimo kokybė (akių simptomų sritis) 8,52±4,11 22,95 11,09±2,56 32,70 -2,297 0,022 Gyvenimo kokybė (emocijų sritis) 5,13±2,66 27,44 4,86±2,66 26,39 0,248 0,804
Tiek mieste, tiek kaime gyvenantys AR ir astma sergantys pacientai panašiai vertina savo gyvenimo kokybę – nenustatyta statistiškai reikšmingų įvairių gyvenimo kokybės aspektų vertinimo skirtumų pagal tiriamųjų gyvenamąją vietą (visais atvejais p>0,05; žr. lentelę D. Galima statistinė tendencija, kad kaime gyvenančius minėtus sutrikimus turinčius asmenis gali stipriau varginti su liga susiję akių simptomai (kaime gyvenančių tiriamųjų grupėje skalės vidutinis rangas yra didesnis nei mieste gyvenančių tiriamųjų, p=0,095)).
Lentelė D. Gyvenimo kokybės rodiklių palyginimas AR ir astma sergančių kaime (N=15) ir mieste (N=23) gyvenančių pacientų grupėse.
Gyvenimo kokybės sritis Kaime gyvenančių pacientų gyvenimo kokybės rodiklis Mieste gyvenančių pacientų gyvenimo kokybės rodiklis Standartizu ota kriterijaus statistika p Vidurkis ± st.nuokrypis Vidutinis rangas Vidurkis ± st.nuokrypis Vidutinis rangas Gyvenimo kokybė (veiklos sritis) 6,87±2,26 19,83 6,57±2,43 19,28 0,152 0,879 Gyvenimo kokybė (miegas) 4,13±3,52 19,83 4,09±2,71 19,28 0,152 0,879 Gyvenimo kokybė (bendri simptomai) 9,47±3,27 18,23 9,61±4,74 20,33 -0,570 0,575 Gyvenimo kokybė (praktinių problemų sritis) 9,60±1,92 19,50 9,43±2,98 19,50 0,000 1,000 Gyvenimo kokybė (nosies simptomų sritis) 10,27±2,02 20,30 9,83±2,71 18,98 0,368 0,723 Gyvenimo kokybė (akių simptomų sritis) 13,47±2,83 23,27 11,52±3,38 17,04 1,709 0,095 Gyvenimo kokybė (emocijų sritis) 7,07±2,91 20,93 6,39±3,49 18,57 0,647 0,535
Rezultatai rodo (lentelė E), kad mieste gyvenantys asmenys, kuriems būdingas AR, labiau kenčia dėl sutrikimo sukeliamų emocinių sunkumų nei kaime gyvenantys šia liga sergantys pacientai (gyvenimo kokybės emocijų srities skalės vidutinis rangas 33,39 mieste gyvenančių pacientų grupėje ir 23,71 kaime gyvenančių tiriamųjų grupėje, p=0,028). Galima statistinė tendencija, kad esant didesniam tiriamųjų skaičiui grupėse būtų nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, jog kaime gyvenančių pacientų miego kokybė dėl ligos simptomų būtų prastesnė nei mieste gyvenančių pacientų (skalės vidutiniai rangai 29,37 ir 22,39, p=0,093). Kitas gyvenimo kokybės sritis kaime ir mieste gyvenantys dėl AR kenčiantys pacientai vertina panašiai (palyginimų p>0,05).
Lentelė E. Gyvenimo kokybės rodiklių palyginimas vien AR sergančių kaime (N=35) ir mieste (N=18) gyvenančių pacientų grupėse.
Gyvenimo kokybės sritis Kaime gyvenančių pacientų gyvenimo kokybės rodiklis Mieste gyvenančių pacientų gyvenimo kokybės rodiklis Standartizu ota kriterijaus statistika p Vidurkis ± st.nuokrypis Vidutinis rangas Vidurkis ± st.nuokrypis Vidutinis rangas Gyvenimo kokybė 5,06±1,91 26,64 5,06±2,13 27,69 -0,241 0,810
Gyvenimo kokybė (bendri simptomai) 9,31±4,70 28,76 8,11±4,36 23,58 1,159 0,247 Gyvenimo kokybė (praktinių problemų sritis) 8,20±1,68 26,26 8,44±1,54 28,44 -0,502 0,616 Gyvenimo kokybė (nosies simptomų sritis) 8,80±2,68 25,51 9,44±2,50 29,89 -0,986 0,324 Gyvenimo kokybė (akių simptomų sritis) 9,46±3,53 25,79 9,83±4,23 29,36 -0,809 0,418 Gyvenimo kokybė (emocijų sritis) 4,40±2,25 23,71 6,22±2,96 33,39 -2,200 0,028
Nustatytas silpnas neigiamas ryšys tarp kai kurių gyvenimo kokybės aspektų ir pacientų, kuriems diagnozuota astma ir AR, amžiaus – kuo jaunesnis pacientų amžius, tuo labiau nukenčia jų gyvenimo kokybė dėl praktinių problemų (koreliacijos koeficientas Spearman ρ=-0,338, p=0,038), dėl ligos sukeliamų nosies simptomų (Spearman 0,359, p=0,027), dėl miego ypatumų (Spearman ρ=-0,312, p=0,057 (statistinė tendencija)). Taip kitų gyvenimo kokybės aspektų ir pacientų amžiaus statistiškai patikimo ryšio nenustatyta (p>0,05; žr. lentelę F).
Tyrime dalyvavusių asmenų, kuriems diagnozuotas tik AR, grupėje gyvenimo kokybės rodikliai negali būti siejami su tiriamųjų amžiumi (visais ryšio vertinimo atvejais p>0,05; žr. lentelę F).
Lentelė F. Pacientų amžiaus ir gyvenimo kokybės rodiklių ryšys AR ir astma (N=38) bei vien AR (N=53) sergančiųjų grupėse.
Gyvenimo kokybės sritis Pacientų, kuriems astma diagnozuota, grupė
Pacientų, kuriems astma nediagnozuota, grupė Spearman ρ p Spearman ρ p Gyvenimo kokybė (veiklos sritis) -0,122 0,466 0,019 0,893 Gyvenimo kokybė (miegas) -0,312 0,057 0,010 0,946
Gyvenimo kokybė (bendri simptomai)
-0,192 0,249 0,033 0,813
Gyvenimo kokybė
(praktinių problemų sritis) -0,338 0,038 -0,014 0,922
Gyvenimo kokybė (nosies
simptomų sritis) -0,359 0,027 -0,069 0,622
Gyvenimo kokybė (akių simptomų sritis)
-0,255 0,122 0,037 0,792
Gyvenimo kokybė
Remiantis rezultatais, nei vienas AR ir astma sergantis asmuo nesigydė vien antihistamininiais vaistais (žr. lentelę G) – jiems buvo paskirtas gydymas kortikosteroidais, kombinuotas gydymas antihistamininiais vaistais ir kortikosteroidais arba specifinė imunoterapija (kartu su kitais vaistais arba be jų). Yra statistinė tendencija (p<0,1), kad vien kortikosteroidais gydomų pacientų gyvenimo kokybė, susijusi su įvairių veiklų atlikimu, yra prastesnė (t.y. didesnis skalės vidutinis rangas) nei antihistamininiais vaistais kartu su kortikosteroidais arba specifinė imunoterapija gydomų pacientų (p=0,069. Esant didesniam tiriamųjų skaičiui šiose grupėse skirtumai gali būti statistiškai reikšmingi). Kitų gyvenimo kokybės sričių vertinimai nėra susiję su pacientams paskirtu gydymu (visų palyginimų atvejais p>0,05; lentelė G).
Lentelė G. Gyvenimo kokybės rodiklių palyginimas AR ir astma sergančių skirtingą gydymą gaunančių pacientų grupėse.
Gyvenimo kokybės sritis Gydomų kortikosteroidais grupė, N=12 Gydomų antihistamininiais vaistais ir kortikosteroidais grupė, N=19 Gydomų specifine imunoterapija grupė, N=7 Kriterija us statistika p Vidurkis ± st.nuokr. Vidut. rangas Vidurkis ± st.nuokr. Vidut. rangas Vidurkis ± st.nuokr. Vidut. rangas Gyvenimo kokybė (veiklos sritis) 7,75±1,22 25,88 6,42±2,48 16,84 5,57±2,94 15,79 4,027 0,069 Gyvenimo kokybė (miegas) 4,58±2,75 21,33 3,84±3,08 18,55 4,00±3,61 18,93 0,498 0,779 Gyvenimo kokybė (bendri simptomai) 9,42±2,87 18,75 9,79±4,74 20,08 9,14±4,91 19,21 0,112 0,946 Gyvenimo kokybė (prakt. problemos) 10,25±2,38 21,71 9,47±2,14 18,97 8,29±3,77 17,14 0,858 0,651 Gyvenimo kokybė (nosies simptomai) 9,75±1,71 17,71 10,58±1,87 21,92 8,86±4,26 16,00 2,017 0,365 Gyvenimo kokybė (akių simptomų sritis)
12,75±1,48 20,75 12,42±3,29 19,08 11,14±5,27 18,50 0,242 0,886
Gyvenimo kokybė (emocijų sritis)
7,25±3,36 21,38 6,37±3,00 18,50 6,43±4,04 19,00 0,517 0,772
Vien AR sergančių tyrime dalyvavusių asmenų gyvenimo kokybės vertinimas nėra susijęs su jiems paskirtu gydymu dėl šios ligos (visais palyginimų atvejais p>0,05; skalių palyginimų Kriskal-Wallis kriterijaus statistika pateikta lentelėje H).
Lentelė H. Gyvenimo kokybės rodiklių palyginimas vien AR sergančių skirtingą gydymą gaunančių pacientų grupėse. Gyvenimo kokybės sritis Gydomų antihistamininiais vaistais grupė, N=23 Gydomų kortikosteroidais grupė, N=7 Gydomų antihistamininiais vaistais ir kortikosteroidais grupė, N=10 Gydomų specifine imunoterapija grupė, N=13 Kriter ijaus statist ika p Vidurkis ± st.nuokr. Vidut. rangas Vidurkis ± st.nuokr. Vidut. rangas Vidurkis ± st.nuokr. Vidut. rangas Vidurkis ± st.nuokr. Vidut. rangas Gyvenimo kokybė (veiklos sritis) 5,52±2,0 30,67 5,29±2,6 27,79 5,00±1,6 27,20 4,15±1,8 19,92 4,261 0,235 Gyvenimo kokybė (miegas) 1,65±2,0 27,76 1,00±1,9 22,14 2,20±1,8 32,90 1,08±1,5 23,73 3,242 0,356 Gyvenimo kokybė (bendri simptom.) 8,83±4,3 26,35 7,14±4,1 20,57 10,10±4,6 30,75 9,08±5,4 28,73 2,020 0,568 Gyvenimo kokybė (prakt. problem.) 8,22±1,7 26,26 7,86±1,8 24,14 9,00±1,6 33,15 8,08±1,4 25,12 2,186 0,535 Gyvenimo kokybė (nosies simptom.) 8,91±2,7 26,22 9,29±3,3 30,00 9,30±2,9 27,35 8,85±2,1 26,50 0,348 0,951 Gyvenimo kokybė (akių simptom.) 9,26±4,4 26,57 7,71±4,9 19,93 9,70±2,0 26,30 11,08±2,3 32,12 3,016 0,389 Gyvenimo kokybė (emocijų sritis) 4,91±2,4 26,98 6,57±3,8 33,50 4,30±2,5 22,05 4,92±2,4 27,35 2,360 0,501
REZULTATŲ APTARIMAS
Rezultatai atskleidė, kad AR ir astma sergančių pacientų gyvenimo kokybė nukenčia labiau nei astma nesergančių tiriamųjų. 2007 m. Italijoje atliktame Canonica ir kolegų tyrime [13], ištyrus AR su astma ar be jos sergančius pacientus, gauta, kad astma reikšmingai pasunkina AR ligos eigą ir taip pat gyvenimo kokybę. Taip pat gyvenimo kokybė sergant AR priklauso nuo astmos sunkumo laipsnio [13]. Šio tyrimo metu AR sunkumo laipsnis nebuvo kliniškai vertinamas. Priešingai, Elkholy ir kolegų 2012 m. tyrime [15] ištirta, kad nors gyvenimo kokybė pacientams sergantiems astma lyginant su pacientais sergančiais AR buvo blogesnė, nebuvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp pacientų sergančių astma ir pacientų sergančių astma su AR. Taip pat SSSGK gali būti labiau susiję su astmos sunkumo laipsniu negu su AR buvimu. Minėto autoriaus Elkholy tyrimo [15] imtis buvo 219 pacientų (118 AR, 79 astma ir 22 astma su AR). Galimai dėl mažos pacientų, sergančių astma ir AR, imties, esant imtyje daug pacientų su sunkia astmos forma, ar esant šių pacientų gerai AR gydymo kontrolei, Elkholy ir kolėgų tyrimo rezultatai galėjo iškreipti AR poveikį pacientų SSSGK.
Taip pat rezultatuose gauta, kad pacientų, kuriuos vargina ir AR, ir astma, miego kokybė yra statistiškai reikšmingai prastesnė nei pacientų, kuriems būdinga vien AR. Panašius rezultatus gavo ir jau minėtas Canonica ir kolegų tyrimas [13] - kai kurie simptomai kaip miego sutrikimai yra statistiškai dažnesni, kai yra sunkesnė AR forma su astma. Taip pat šie autoriai ištyrė, kad čiaudėjimas (nosies simptomas) yra dažnesnis sergant AR su astma. Šį teiginį pagrindžia ir šis tyrimas.
Stebima statistinė tendencija, kad moterų gyvenimo kokybė gali nukentėti labiau dėl to, kad liga joms trukdo kokybiškai užsiimti įvairiomis veiklomis, lyginant su pacientais vyrais. Švedijoje atliktame 2012 m. Axelsson ir kolegų tyrime [28], apie lyčių ir charakterio įtaką astmos su/be AR gyvenimo kokybei, rezultatuose gauta, kad vyrai savo protinę ir fizinę SSSGK statistiškai reikšmingai įvertino geriau, negu moteris.
Kuo jaunesnis pacientų amžius, kuriems diagnozuota astma ir AR, tuo labiau nukenčia jų gyvenimo kokybė: dėl praktinių problemų, dėl ligos sukeliamų nosies simptomų. Šiame tyrime dalyvavusių asmenų grupėje, kuriems diagnozuotas tik AR, gyvenimo kokybės rodikliai negali būti siejami su tiriamųjų amžiumi. Šiam rezultatui gali turėti įtakos maža jaunesnių pacientų imtis su AR (imtis- 53). Tikslesniems rezultatams gauti reikėtų tolimesnių tyrimų su didesnėmis imtimis. Tai patvirtina Irane atliktas Shariat ir kolegų 2012 m. tyrimas (imtis- 110) [29], kuriame nustatyta, kad sergant vien tik AR yra reikšmingas ryšys tarp SSSGK ir pacientų amžiaus. Taip pat buvo pastebėta, kad AR simptomai labiau pasireiškia jaunesniems pacientams lyginant su vyresniaisiais.
Remiantis rezultatais, nei vienas AR ir astma sergantis asmuo nesigydė vien antihistamininiais vaistais– jiems buvo paskirtas gydymas kortikosteroidais, kombinuotas gydymas antihistamininiais vaistais ir kortikosteroidais arba specifinė imunoterapija (kartu su kitais vaistais arba be jų). Anksčiau atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad patys efektyviausi AR gydymo būdai yra intranazaliniai kortikosteroidai ir specifinė imunoterapija [22], o geriamieji antihistamininiai vaistai yra pirmo pasirinkimo gydant AR, tačiau tai neturėtų būti vienintelis vaistas, jei pacientas serga ir astma, dėl nepakankamo poveikio astmai [25].
Apibendrinant galima teigti, kad astma reikšmingai pablogina AR sergančių asmenų gyvenimo kokybę.
IŠVADOS
Šiame tyrime „Alerginio rinito su/be astma gyvenimo kokybės vertinimas“ buvo tirta pacientų sergančių AR su astma ir be jos, gyvenimo kokybės tendencijos. Tyrimas buvo atliekamas 2015/2016 metais LSMUL KK Konsultacinėje poliklinikoje, bei Kauno rajono PSP įstaigose. Informacijai apie pacientų gyvenimo kokybės vertinimą buvo pasirinktas anketinės apklausos būdas pagal E. Juniper - standartizuotu alerginio rinito įvertinimo klausimynu (standardized rhinoconjunctivitis quality of life questionnaire (RQLQ(s)) . Imtis – 91 pacientas. Taip pat buvo vertinami pacientų: lytis, amžius, gyvenamoji vieta (miestas ar kaimas), ar serga AR, ar serga astma, bei vartojamos vaistų grupės AR gydyti. Analizuoti 7 gyvenimo kokybės aspektai (RQLQ(s) klausimyno duomenys). Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05. Kintamųjų skirtumai lyginant kelias tiriamųjų grupes laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<α (p<0,05). Rodiklių palyginimams tarp dviejų tiriamųjų grupių naudotas Mann-Whitney kriterijus, tarp trijų ir daugiau grupių - Kruskal-Wallis kriterijus bei aprašomoji statistika. Ryšiui tarp dviejų kintamųjų įvertinti naudotas Spearman koreliacijos koeficientas. Skalių teiginių vidinis suderinamumas vertintas apskaičiuojant Cronbach alfa koeficientą (geras patikimumas, kai alfa vertės yra nuo 0,75 iki 1).
Tyrimo metu gauti rezultatai ir nustatytos šios išvados:
1. Alerginiu rinitu sergančiųjų gyvenimo kokybė yra susijusi su gyvenamąja vieta – mieste gyvenančiųjų yra blogesnė emocinė būklė nei gyvenančiųjų kaime. Sergančiuosius alerginiu rinitu vyrus su liga susiję akių simptomai vargina daugiau nei moteris, tačiau nerasta ryšio tarp sergančiųjų gyvenimo kokybės ir jų amžiaus bei jiems skiriamų vaistų. 2. Alerginiu rinitu ir astma sergančiųjų gyvenimo kokybė yra susijusi su amžiumi ir
vartojamais vaistais – jaunesnius pacientus labiau vargina su liga susijusios praktinės problemos ir nosies simptomai. Besigydantiems kortikosteroidais yra sunkiau atlikti įprastus darbus negu vartojant antihistamininius vaistus kartu su kortikosteroidais arba specifine imunoterapija. Nerasta ryšio tarp, sergančiųjų alerginiu rinitu ir astma, amžiaus, gyvenamosios vietos ir gyvenimo kokybės.
3. Sergančiųjų alerginiu rinitu kartu su astma gyvenimo kokybė yra ženkliai blogesnė nei sergančiųjų alerginiu rinitu be astmos: sutrikusi buitinė ir visuomeninė veikla, suprastėjusi miego kokybė, blogesnė emocinė būklė, bei ligos sukelti nosies ir akių simptomai.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Wheatley LM, Togias A. Clinical practice. Allergic rhinitis. The New England journal of medicine 2015; 372(5):456–63.
2. NHLBI. Expert Panel Report 3: Guidelines for the Diagnosis and Management of Asthma.
3. Bateman ED, Hurd SS, Barnes PJ, Bousquet J, Drazen JM, FitzGerald M et al. Global strategy for asthma management and prevention: GINA executive summary. The European respiratory journal 2008; 31(1):143–78.
4. Braman SS. The global burden of asthma. Chest 2006; 130(1 Suppl):4S–12.
5. Bousquet J, Khaltaev N, Cruz AA, Denburg J, Fokkens WJ, Togias A et al. Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma (ARIA) 2008 update (in collaboration with the World Health Organization,
GA(2)LEN and AllerGen). Allergy 2008; 63 Suppl 86:8–160.
6. Bresciani M, Paradis L, Des Roches A, Vernhet H, Vachier I, Godard P et al. Rhinosinusitis in severe asthma. The Journal of allergy and clinical immunology 2001; 107(1):73–80.
7. Ligotumas%20alergijomis%20Lietuvoje [cited 2016 May 11]. Available from:
URL:http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Ligotumas%20alergijomis%20Lietuvoje.pdf. 8. Eder W, Ege MJ, Mutius E von. The asthma epidemic. The New England journal of medicine 2006; 355(21):2226–35.
9. van Cauwenberge P, Watelet JB, van Zele T, Wang DY, Toskala E, Durham S et al. Does rhinitis lead to asthma? Rhinology 2007; 45(2):112–21.
10. Keil T, Bockelbrink A, Reich A, Hoffmann U, Kamin W, Forster J et al. The natural history of allergic rhinitis in childhood. Pediatric allergy and immunology : official publication of the European Society of Pediatric Allergy and Immunology 2010; 21(6):962–9.
11. Juniper EF. Quality of life in adults and children with asthma and rhinitis. Allergy 1997; 52(10):971–7.
12. Upton J, Lewis C, Humphreys E, Price D, Walker S. Asthma-specific health related quality of life of people in Great Britain: A national survey. The Journal of asthma : official journal of the
Association for the Care of Asthma 2016:0.
13. Canonica GW, Bousquet J, Mullol J, Scadding GK, Virchow JC. A survey of the burden of allergic rhinitis in Europe. Allergy 2007; 62 Suppl 85:17–25.
14. Price D. Asthma and allergic rhinitis: Linked in treatment and outcomes. Annals of thoracic medicine 2010; 5(2):63–4.
15. Elkholy MM, Khedr MH, Halawa A. Impact of Allergic Rhinitis on Quality of Life in Patients with Bronchial Asthma. IJHS 2012; 6(2):186–94.
16. Leynaert B, Neukirch C, Liard R, Bousquet J, Neukirch F. Quality of life in allergic rhinitis and asthma. A population-based study of young adults. American journal of respiratory and critical care medicine 2000; 162(4 Pt 1):1391–6.
17. Maio S, Baldacci S, Simoni M, Angino A, Martini F, Cerrai S et al. Impact of asthma and
comorbid allergic rhinitis on quality of life and control in patients of Italian general practitioners. The Journal of asthma : official journal of the Association for the Care of Asthma 2012; 49(8):854–61. 18. Teppo H, Revonta M, Haahtela T. Allergic rhinitis and asthma have generally good outcome and little effect on quality of life - a 20-year follow-up. Allergy 2011; 66(8):1123–5.
19. Vandenplas O, Dramaix M, Joos G, Louis R, Michils A, Verleden G et al. The impact of
concomitant rhinitis on asthma-related quality of life and asthma control. Allergy 2010; 65(10):1290– 7.
20. Braido F, Baiardini I, Menoni S, Gani F, Senna GE, Ridolo E et al. Patients with asthma and comorbid allergic rhinitis: is optimal quality of life achievable in real life? PloS one 2012; 7(2):e31178.
21. Bousquet J, Bodez T, Gehano P, Klossek JM, Liard F, Neukirch F et al. Implementation of guidelines for allergic rhinitis in specialist practices. A randomized pragmatic controlled trial. International archives of allergy and immunology 2009; 150(1):75–82.
22. Portnoy JM, van Osdol T, Williams PB. Evidence-based strategies for treatment of allergic rhinitis. Curr Allergy Asthma Rep 2004; 4(6):439–46.
23. Scadding G, Erkan AN, Chau H, Maskell S. Audit of nasal steroid use and effectiveness in a rhinitis clinic. Expert review of pharmacoeconomics & outcomes research 2010; 10(1):87–90.
24. Adams RJ, Fuhlbrigge AL, Finkelstein JA, Weiss ST. Intranasal steroids and the risk of emergency department visits for asthma. Journal of Allergy and Clinical Immunology 2002; 109(4):636–42. 25. Prenner BM, Schenkel E. Allergic rhinitis: treatment based on patient profiles. The American journal of medicine 2006; 119(3):230–7.
26. Walker S, Khan-Wasti S, Fletcher M, Cullinan P, Harris J, Sheikh A. Seasonal allergic rhinitis is associated with a detrimental effect on examination performance in United Kingdom teenagers: case-control study. The Journal of allergy and clinical immunology 2007; 120(2):381–7.
27. Yeoh KH, Wang DY, Gordon BR. Safety and efficacy of radioallergosorbent test-based allergen immunotherapy in treatment of perennial allergic rhinitis and asthma. Otolaryngology--head and neck surgery : official journal of American Academy of Otolaryngology-Head and Neck Surgery 2004; 131(5):673–8.
28. Axelsson M, Brink E, Lotvall J. A personality and gender perspective on adherence and health-related quality of life in people with asthma and/or allergic rhinitis. Journal of the American Association of Nurse Practitioners 2014; 26(1):32–9.
29. Shariat M, Pourpak Z, Khalesi M, Kazemnejad A, Sharifi L, Souzanchi G et al. Quality of life in the Iranian adults with allergic rhinitis. Iranian journal of allergy, asthma, and immunology 2012; 11(4):324–8.
