PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS IR JŲ SPRENDIMAS TEIKIANT FARMACINES PASLAUGAS NUOTOLINIU BŪDU

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

LUKAS MIKALAUSKAS

PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS IR JŲ SPRENDIMAS

TEIKIANT FARMACINES PASLAUGAS NUOTOLINIU BŪDU

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

doc. dr. Vaidas Skyrius

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė Prof. dr. Ramunė Morkūnienė

PROBLEMŲIDENTIFIKAVIMASIRJŲSPRENDIMASTEIKIANTFARMACINES PASLAUGASNUOTOLINIUBŪDU

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

doc. dr. Vaidas Skyrius

...

Recenzentas Darbą atliko

Vardas, pavardė, parašas Magistrantas Lukas Mikalaukas

...) ...

SANTRAUKA

L. Mikalausko magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. V. Skyrius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Magistrinio darbo pavadinimas: „Problemų identifikavimas ir jų sprendimas teikiant

farmacines paslaugas nuotoliniu būdu“

Tyrimo tikslas: Identifikuoti farmacinės paslaugos teikimo nuotoliniu būdu kokybę įtakojančius

faktorius, bei įvertinti šiomis paslaugomis besinaudojančių pacientų poreikius.

Uždaviniai:

1. Įvertinti farmacinės paslaugos teikimo nuotoliniu būdu patirtis ir problematiką Lietuvoje bei užsienio šalyse išanalizuojant naujausią mokslinę literatūrą.

2. Identifikuoti pacientų išsakomus poreikius dėl nuotolinės farmacinės paslaugos.

3. Anketinės apklausos būdu nustatyti, kaip paslaugos vartotojai vertina savo patirtis įsigijus vaistų nuotoliniu būdu.

Metodai: Tyrimas pradėtas nuo mokslinės literatūros nagrinėjimo. Tyrimui buvo pasirinktas

empirinis analizės metodas. Tyrimo dalyviai atsakinėjo į anoniminės elektroninės anketinės apklausos klausimus. Gautiems rezultatams apibendrinti ir vizualiai apipavidalinti buvo naudotos Microsoft Office Excel 2016 bei IBM SPSS Statistics 23 versija (Statistical Package for the Social Sciences) programos.

Tyrimo dalyviai: UAB „Nemuno vaistinė“ klientai.

Tyrimo rezultatai: gauti rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė apklaustųjų dar nėra išbandę

nuotolinės konsultacijos paslaugos, todėl didesnė dalis tyrime dalyvavusių žmonių į dalį pateiktų klausimų atsakė ne remdamiesi asmenine patirtimi, o iš anksto susidaryta nuomone. Iš užmiesčio gyventojų nuotoliniu būdu dar nesikonsultavo 31,58 proc. Tarp miesto gyventojų šie duomenys priešingi: nuotoliniu būdu nesikonsultavo 67 proc. Atsakymai į parodė, jog sunegalavus žmonės dažniausiai konsultuojasi su vaistininku, perpus mažiau pasiekiamas yra gydytojas, dar mažiau žmonių pagalbos kreipiasi į kitus sveikatos priežiūros specialistus ir tik nedidelė dalis žmonių informacijos apie savo negalavimus ieško internete ar klausdami patarimo ne sveikatos priežiūros specialistų. Didesnė dalis apklaustųjų pripažįsta, kad yra svarbu gauti farmacijos specialisto konsultaciją perkant nereceptinius vaistus internetu, mažesnei daliai apklaustųjų yra svarbu matyti konsultuojantį specialistą video skambučio pagalba. Daugiausia

respondentų užsisako prekes internetu, norėdami sutaupyti, didelė dalis apklaustųjų, norėtų įsigyti vaistų pigiau iš užsienio internetinių vaistinių. Taip pat nemažai daliai respondentų apsipirkimas internetinėje vaistinėje yra patrauklus laiko taupymo būdas. Nuotolinės farmacijos konsultacijos kokybę, pasitikėjimą vaistininku ir savo duomenų saugumo užtikrinimą, didesnė dalis respondentų vertina teigiamai. Nustatyta statistiškai patikima priklausomybė, tarp šio vertinimo ir apklausos dalyvių asmeninės patirties.

Išvada: Gyventojai, kurie konsultavosi su farmacijos specialistu nuotoliniu būdu, paslaugos

kokybę vertino teigiamai, trūkumų ar problemų neįžvelgė. Pagal užsienio šalių praktiką, norint gerinti šios paslaugos kokybę reikalingas nuotolinės farmacinės paslaugos standartas, stabilus kompiuterinių sistemų darbas, bei farmacijos specialistų kompetencijos teikiant farmacinę paslaugą nuotoliniu būdu.

SUMMARY

Master Thesis by L. Mikalauskas/ Academic Advisor Instructor Dr. V. Skyrius; Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas.

Master thesis title: „Identification of problems and their solution by providing pharmaceutical services remotely“

The goal of the study is to identify factors affecting the quality of remote pharmaceutical services,

and assess the needs of patients who use these services.

Research objectives:

1. To analyse the latest scientific literature on the experience and problems of of remote pharmaceutical services in Lithuania and abroad.

2. Identify patient needs for remote pharmaceutical services

3. To conduct a questionnaire survey and to ascertain how the users of the service evaluate their experience when purchasing medicines in a remote way.

Methods: The study was started with the analysis of scientific literature. The empirical analysis

method was chosen for the study. The participants in the survey responded to an anonymous questionnaire survey. Microsoft Office Excel 2016 and the SPSS Statistics version 23 (Statistical Package for the Social Sciences) programs were used to summarize and visualize the results.

Participants of the survey: customers of UAB „Nemuno vaistinė“.

Results of the research: the results showed that more than half of the respondents have not yet

tested the services of remote counseling, therefore, the majority of people who participated in the study responded to part of the questions not based on personal experience, but had an opinion in advance. The 31.58% participants of residents of suburban have not yet consulted remotely, 67% residents of cities did not consult remotely. Answers showed that people who are unwell usually consult with a pharmacist, half as much than physician, fewer people seek help from other healthcare professionals, and only a handful of people are looking for information about their ailments online or seeking advice from non-health professionals. The main attraction of online pharmacies is better prices, also because this service helps to save time. The majority of respondents acknowledge the importance of obtaining advice from a pharmacy expert on the purchase of over-the-counter medicines via the internet; for a small part of the respondents, it is important to see a counseling specialist by video call. The majority of respondents positively evaluate

the quality of remote pharmacy services, the security of their data, and they trust the pharmacist. There is a statistically reliable dependence between this assessment and the personal experience of the participants in the survey

Conclusion: Residents who consulted with a pharmacy specialist remotely evaluate the quality of

the service positively. According to foreign practices, in order to improve the quality of this service, a standard for remote pharmaceutical services is required, a stable computer system, and the expertise of pharmaceutical professionals in providing pharmaceutical services remotely.

TURINYS

SANTRUMPOS ... 8

SĄVOKOS ... 9

ĮVADAS ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1.1 Konsultacija ir jos svarba ... 12

1.2. Farmacinės paslaugos kokybė Lietuvoje ... 12

1.3. Farmacijos specialisto konsultacija ir savigyda ... 13

1.4. Farmacijos ir informacinių technologijų ryšys ... 13

1.5.Telefarmacija ir telemedicina... 14

1.5.1.Telefarmacijos privalumai ... 14

1.6.Telefarmacijos modeliai ... 18

1.7.Profesionalumas ir darbo etika teikiant nuotolinę farmacinę paslaugą ... 18

1.8.Telefarmacijos gairės ... 19

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 21

2.1 Tyrimo planavimas (organizavimas) ... 21

2.2 Tyrimo objektas ... 21 2.3. Tyrimo metodai ... 22 3. REZULTATAI ... 22 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36 5. IŠVADOS ... 39 6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40 7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 41 8. PRIEDAI ... 45

SANTRUMPOS

ES – Europos sąjunga FR - Farmacinė rūpyba

GVP – Gera vaistinių praktika LR - Lietuvos Respublika

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija

SĄVOKOS

Farmacinė paslauga – farmacijos specialisto praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų

receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą. [7]

Farmacinė rūpyba – paciento gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis

gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius pacientų gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir paciento bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas. [11]

Gera vaistinių praktika - normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant ir

farmacinės paslaugos teikimą bei farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma. [5]

Telemedicina – medicininių paslaugų teikimas nuotoliniu būdu – plačiai taikoma praktika

pasaulyje siekiant gerinti kokybiškų medicininių paslaugų prieinamumą. Telemedicinos priemonės yra naudojamos gauti konsultacijas tarp dviejų nutolusių medicinos institucijų, pavyzdžiui, periferijoje esanti ligonine elektroninėms priemonėmis konsultuojasi su didelio medicinos centro specialistais dėl sudėtingesnių pacientų atvejų. Dažniausiai naudojamos nuotolinio susiekimo priemonės kaip telefonai, vaizdo konferencijos ar internetas.

ĮVADAS

Vaistininko profesijos vaidmuo nuo jos atsiradimo iki šių laikų gerokai pasikeitė. Šiuo metu vaistininkai ne tik gamina vaistus ir juos parduoda, bet sprendžia konkrečių pacientų problemas, teikia individualią pagalbą, farmacinės rūpybos paslaugas. Farmacinė rūpyba – gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Trumpiau tariant- nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas. [11] Dėl didėjančio vaistinių preparatų suvartojimo, savigydos, bei to pasėkoje atsirandančių farmakoterapinių problemų ir neracionalaus vaistų vartojimo farmacinės rūpybos poreikis šiais laikais vis auga. [36] Remiantis J. Daukšienės atliktais tyrimais, galima pastebėti, kad Lietuvoje, kaip informacijos apie sveikatą šaltinį 63,6 proc. respondentų renkasi vaistininką, o pirminiu informacijos šaltiniu sunegalavus -19 proc. tiriamųjų taip pat įvardino vaistininką. [1] Tai reiškia, kad vaistininkai išlieka lengviausiai prieinamais sveikatos priežiūros specialistais, kurie gali suteikti reikiamos informacijos, patarti vaistų vartojimo, ligų prevencijos klausimais. Šiuolaikinės technologijos ir informacijos sklaidos priemonės vaistininko prieinamumą dar labiau didina. Elektroninėse vaistinėse farmacinės rūpybos paslauga teikiama nuotoliniu būdu. Tokia praktika Lietuvoje vykdoma nuo 2016m. [12] Informacinės visuomenės plėtros komiteto duomenimis tolygiai didėja interneto ir kompiuterių naudotojų skaičius Lietuvoje, tuo pačiu ir gyventojų perkančių prekes ar paslaugas internetu, didėja pasitikėjimas elektroninio bendravimo saugumu. [6] Nors pacientams bendrauti su vaistininku telefonu ar elektroniniais laiškais yra patogu, susisiekti galima neišeinant iš namų, tačiau keičiasi paciento - vaistininko santykis, tam tikros procedūros ir farmacinės paslaugos teikimo metodai. Būtent tai ir siekiama apžvelgti šiame darbe.

Magistrinio darbo tikslas: Identifikuoti farmacinės paslaugos teikimo nuotoliniu būdu kokybę

įtakojančius faktorius, bei įvertinti šiomis paslaugomis besinaudojančių pacientų poreikius.

Uždaviniai:

1. Įvertinti farmacinės paslaugos teikimo nuotoliniu būdu patirtis ir problematiką Lietuvoje bei užsienio šalyse išanalizuojant naujausią mokslinę literatūrą.

2. Identifikuoti pacientų išsakomus poreikius dėl nuotolinės farmacinės paslaugos.

3. Anketinės apklausos būdu nustatyti, kaip paslaugos vartotojai vertina savo patirtis įsigijus vaistų nuotoliniu būdu.

Magistrinio darbo tyrimo metodai:

Teorinis analizės metodas. Teorinėje darbo dalyje surinkta, išstudijuota ir aprašyta su magistrinio darbo tema susijusi mokslinė literatūra, publikacijos, tyrimai.

Tyrimo dalyviai. UAB “Nemuno vaistinė” vaistinių tinklo socialinių tinklų sekėjai.

Empirinis analizės metodas. Tyrimo metu taikyta anoniminė anketinė apklausa, kurios tikslas – išsiaiškinti gyventojų požiūrį į farmacinės rūpybos perspektyvas Lietuvoje.

Statistiniai analizės metodai. Gautiems tyrimo rezultatams įvertinti buvo naudojamas Microsoft Office Excel 2016 bei IBM SPSS Statistics v.23 (Statistical Package for the Social Sciences) programomis.

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Konsultacija ir jos svarba

Konsultacija yra neatsiejama farmacinės paslaugos. Kiekvieno vaistininko pareiga suteikti pacientui konsultaciją prieš išduodant vaistus. Siekiant suteikti kokybišką konsultaciją labai svarbus bendradarbiavimas tarp vaistininkų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų bei nuolatinis farmacijos specialistų kvalifikacijos kėlimas. Vaistininko konsultacijos teikimas padeda sumažinti neteisingo vaistų vartojimo atvejų skaičių, pagerina gydymosi vaistais rezultatus. Taip pat savalaikės konsultacijos prisideda prie dažnos problemos- savigydos, sprendimo. [32] Dėl šių priežasčių konsultacijos svarba yra nenuginčyjama. Svarbu, kad kiekvienas vaistininkas gebėtų tinkamai konsultuoti pacientą, ir suteikti profesionalią farmacinę paslaugą.

1.2. Farmacinės paslaugos kokybė Lietuvoje

Farmacinė paslauga Lietuvoje tyrinėjama nuo XX amžiaus pabaigos. Išsamesnis tyrimas atliktas 2002 metais Dr. V. Skyriaus ir kt. darbe, kuriuo buvo nustatyta, kad vaistinės kol kas nepasiruošusios visas farmacijos paslaugas teikti pagal farmacinės rūpybos reikalavimus. Nors kai kurias farmacinės rūpybos funkcijas Lietuvos vaistinės jau atlieka, visgi trūksta duomenų bazės apie pacientų sveikatos būklę. 2003 metais R. Mikalauskienės ir kt. atliktas tyrimas, atskleidė, kad visuomenės vaistinėje pacientai gauna esminę informaciją apie vaisto dozavimą, vartojimo dažnumą ir laiką, tačiau paaiškinamoji informacija teikiama nepakankamai. Taip pat šių tyrimų duomenimis pacientams trūksta informacijos apie vaistų sąveikas. [3,2] 2010 metais J. Daukšienės atliktu tyrimu nustatyta, kad gydytojai šiek tiek dažniau nei vaistininkai paaiškina, kokia vaisto vartojimo priežastis, tačiau ne visuomet suteikia informacijos apie galimus vaisto nepageidaujamus poveikius, tuo tarpu vaistininkai rečiau užduoda patikslinamuosius klausimus, jei vaistinėje susidaro eilė, pasiteisindami laiko stygiumi. [1] Taigi farmacinė paslauga Lietuvoje vis dar turi spragų ir gali ne visapusiškai patenkinti dabartinio paciento poreikius, kuriuos kompensuoti pastarieji dažnai bando savais būdais.

1.3. Farmacijos specialisto konsultacija ir savigyda

Remiantis geros vaistinių praktikos (GVP) nuostatais „Savigyda yra gyventojo gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais“. [5] Smulkių negalavimų valdymas savo nuožiūra, yra įsisenėjęs reiškinys visame pasaulyje. Žmonės susidūrę su trumpalaikiais sveikatos sutrikimais, dažnai ne iškarto kreipiasi į gydytoją. Pirmenybę teikia savo paties gydymosi sprendimams, vėliau konsultuojasi su pažįstamais žmonėmis, o sveikatos priežiūros specialisto kartais ir visai nepasiekia. [13,41] Dabartiniais informacinių technologijų laikais savigydai dažnai pasitelkiamos žinios randamos internete. Lengva informacijos prieiga paskatina vis daugiau pacientų imtis gydyti save patiems, nesikreipiant į specialistus [23]. Deja, savigyda be sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos, gali ne tik nepadėti bet net ir atvirkščiai – padaryti žalos [30,38]. Ši praktika Europoje yra papiltus apie 20 %. Pagal 2017 metų duomenis savigyda Lietuvoje papiltusi 21%, Ispanijoje ir Čekijoje 31%, o tokiose valstybėse kaip Pakistanas, Indija papiltimas vertinamas net 80% ir daugiau. Gydantis savo nuožiūra pavojus kyla sveikatai, nes gali būti paslepiami kliniškai svarbūs ligos simptomai, iššaukiami pašaliniai poveikiai dėl netinkamos dozuotės ir vartojimo ar polifarmacijos. [29] Lietuvoje sparčiai populiarėjant informacijos ieškojimu internete ši problema yra ypač aktuali. Farmacijos specialistas turi būti pasiekiamas net ir elektroninėje erdvėje.

1.4. Farmacijos ir informacinių technologijų ryšys

Šiuolaikiniai pacientai vis dažniau nori dalyvauti priimant gydymosi sprendimus ir gauti visą reikiamą informaciją. Todėl jos negaudami dažnai ieško atsakymų kituose šaltiniuose.

Pagrindiniai jų - televizija, radijas, žurnalai, laikraščiai bei internetas, kuris yra labiausiai populiarėjantis. [20] Tačiau ne visi žmonės internetu naudojasi. Lietuvoje daugiausia interneto naudotojų yra 18-40 metų amžiaus asmenys, tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės 66-85metų, juo beveik nesinaudoja. Taip pat nustatyta, kad didžioji dalis interneto vartotojų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. [8]. Interneto prieinamumas yra dar vienas svarbus aspektas, lemiantis vartotojų skaičių. Vis dar yra žmonių neturinčių interneto prieigos, tačiau vyksta sparti pažanga ir sudaromos sąlygos naudotis internetu bent viešose vietose. Taip pat rengiami mokymai apie su sveikata susijusios informacijos paiešką internete.[9]

Žmonės turi galimybę ne tik ieškoti informacijos internete, įvairaus tipo puslapiuose, bet ir ja dalintis, bendrauti ir konsultuoti kitus, bei teikti savas interpretacijas. O tai yra pavojinga, nes tokios informacijos patikimumas yra labai menkas, dažnai jos kokybė nekontroliuojama, o turinys

kontraversiškas. Nustatyta jog interneto vartotojams aktualiausios su sveikata susijusios temos yra konkrečios ligos, galimos komplikacijos, gydymas ir simptomai. [16] Tai yra informacija, kurią iš galėtų suteikti sveikatos priežiūros specialistas ir tokiu būdu pacientas būtų apsaugomas nuo klaidingos informacijos keliamų pavojų. Tai galėtų būti įgyvendinama, jei pacientui prireikus konsultacijos ją galėtų gauti taip pat greitai ir patogiai, kaip ir savo nuožiūra naršydamas internetiniuose portaluose. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomenduojamą telemedicinos praktiką sveikatos priežiūros specialistas, pasinaudodamas kompiuterių ir informacinių technologijų pagalba gali teikti medicininę informaciją pacientams, ar tokios informacijos ieškantiems žmonėms. Pasinaudojant internetu su galimybe pasiekti reikiamas duomenų bazes specialistas gali greitai patikrinti informaciją bei tiksliau įvertinti situaciją ir parinkti tinkamą gydymą. Taip pat, interneto ryšiui tapus pasiekiamu beveik visame pasaulyje konsultacijos gali būti teikiamos ne tik telefonu, bet ir vaizdo konferencijos būdu, taip perduodama informacija yra suprantamesnė, nei perduodama tik žodžiu. Telefarmamacija yra labiausiai paplitusi Australijoje, JAV, Kanadoje. Europoje ši paslauga veikia Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje, tačiau nėra tokia populiari.[34] Tokia praktika ypač pasiteisina pacientams, kuriems sveikatos priežiūros specialistas yra sunkiai pasiekiamas, be to lengvas pasiekiamumas skatintų dažniau pacientą konsultuotis.

1.5.Telefarmacija ir telemedicina.

1.5.1.Telefarmacijos privalumai

Skaitmeninių duomenų glaudinimo technologijų tobulėjimas nuotolinio susisiekimo priemones daro labiau prieinamas tiek pacientui tiek specialistui. Dėl technologinių pasiekimų per pastaruosius 10 metų ir farmacinės paslaugos praplėtimo telefarmacija yra puiki paslauga pacientams kuriems farmacijos specialistas yra sunkiai pasiekiamas. Pacientai gali konsultuotis su specialistu pasinaudodami greitųjų žinučių sistema, el. paštu, vaizdo konferencijomis, telefonu ar kitomis nuotolinio susisiekimo priemonėmis. [23] Ekonominiu požiūriu telefarmacija, turi keletą pranašumų lyginant su įprastiniu farmacijos modeliu. Pirmiausia naujos įprastos vaistinės steigimo ir veiklos kaštai yra žymiai didesni, lyginant su nuotoline vaistine, nes fizinei reikia daugiau inventoriaus bei darbuotojų. Nuotolinėje vaistinėje net ir vienas farmacijos specialistas gali aptarnauti daugiau žmonių. Tokios vaistinės dažnai klientams pasiūlo ir mažesnes kainas, todėl sudaro geresnes sąlygas pacientams kurių pragyvenimo lygis žemesnis. [21]Taip

pat nuotolinės vaistinės padeda sutaupyti kelionės laiką ir išlaidas, kurios būtų skiriamos keliaujant į fizinę vaistinę. Tai itin aktualu pacientams, gyvenantiems toliau nuo miestų ir neturintiems galimybės greitai pasiekti vaistinės, sunkiai sergantiems, bei senyvo amžiaus žmonėms. [23]

Pacientų įžvalgos

Pacientai teigiamai atsiliepia apie telefarmacijos paslaugas, nes jos užtikrina kokybišką ir savalaikę senyvo amžiaus žmonių konsultaciją, todėl, kad jie dažnai atidėlioja ir laiku neatvyksta į vaistines konsultacijai, nes vengia išeiti iš namų. Žmonės iš užmiesčių taip pat teigiamai vertina galimybę gauti farmacines paslaugas neišvykdami iš savo gyvenvietės. JAV ir Australijoje - taikomas telefarmacijos modelis vaizdo konferencijos būdu taip pat vertinamas pozityviai, pacientai yra patenkinti galėdami komunikuoti su farmacijos specialistu, ir tuo pačiu jį matyti. Taigi remiantis tyrimų duomenimis apie telefarmaciją pacientai dažniau atsiliepia teigiamai ir įžvelgia jos privalumus.[40] Nuotolinio konsultavimo efektyvumas užtikrina pacientų poreikių patenkinimą taupant jų laiką ir resursus. [19] Būtent bendravimas su farmacijos specialistu per internetinę kamerą laikomas patikimiausiu metodu, nes užtikrina privatumą bei ilgesnę konsultacijos trukmę. [27] Nors kol kas Lietuvoje tokia praktika netaikoma, to galima tikėtis ateityje. Pagal e-sveikatos sistemos atnaujinimų planą Taip pat buvo atliktas tyrimas ir įvertintas farmacijos studentų gebėjimas konsultuoti pacientus, apie inhaliuojamuosius vaistus astmai gydyti, nuotoliniu būdu bei įprastai, fizinėje vaistinėje. [17] Jo duomenys parodė, kad farmacijos studentai geba sėkmingai konsultuoti abiem atvejais, net specialiai neapmokyti naudotis nuotolinės vaistinės inventoriumi. Tačiau ta pati studija pabrėžia ir tai jog pacientams informacija buvo suprantamesnė, kai studentai bendravo tiesiogiai, tai įrodo jog norint pasiekti geresnių rezultatų nuotolinėse konsultacijose reikalingas farmacijos specialistu specialus pasirengimas. Pagal Hewitt ir kolegų atliktą tyrimą - pacientai labiausiai vertina farmacinę paslaugą ir informaciją, kurią gauna fizinėje vaistinėje. 69 % apklaustųjų nenori kitokio farmacinės paslaugos modelio ir nesirenka nuotolinių paslaugų ar vaistų išdavimo automatų, 87 % respondentų įvardijo fizinę vaistinę kaip geriausią sveikatos priežiūros vietą, 13 % procentų teikė prioritetą internetinės vaistinės teikiamoms paslaugoms (įskaitant ir jaunus pacientus). 98% apklaustųjų, kurių amžius daugiau nei 55 m. teikia pirmenybę savo vietinėms vaistinėms. Taip pat, pagal palyginamąjį tyrimą, 78 % atvejų, kai pacientams buvo suteikta farmacinė paslauga nuotoliniu būdu, buvo nukreipti apsilankyti pas gydytoją, arba farmacijos specialistą detalesnei konsultacijai. [25] Taigi, farmacinės paslaugos kokybė, teikiant nuotoliniu būdu nenukenčia, skatina pacientą konsultuotis tiesiogiai pas specialistą. Tokia paslauga yra puiki alternatyva tradicinei farmacinei paslaugai, kuri teikiama fizinėje vaistinėje.

Farmacijos specialistų trūkumo mažinimas

Kaimo vietovėse, kur trūksta farmacijos specialistų jų darbo krūvis atitenka kitiems medicinos darbuotojams, gydytojams, slaugėms. [37] Tačiau kitų specialybių atstovai net ir dirbdami medicinos srityje negali suteikti tokios kokybiškos farmacinės paslaugos ir atlikti vaistų valdymo taip kaip specializuotas farmacijos specialistas. Tai neatitinka farmacinės rūpybos principo jog visi pacientai turi teisę gauti kokybišką farmacinę paslaugą. Sprendžiant šią problemą taip pat gali pasitarnauti telefarmacijos paslauga. Konsultuojant nuotoliniu būdu farmacijos specialistai dirbantys centruose tampa vienodai pasiekiami visiems pacientams, net ir gyvenantiems labai toli.

Trūkumai. Farmacinę veiklą reguliuojantys įstatymai

Nors nuotolinės vaistinės plečiasi ir turi daug potencialo, farmacinę veiklą reguliuojantys įstatymai nespėja taip greitai prisitaikyti. Yra griežti reikalavimai farmacijos specialisto darbo laikui tokiose vaistinėse, licencijoms, patalpoms bei kompiuterinei įrangai. [18] Lietuvoje vaistinė, prieš pradėdama siūlyti parduoti nereceptinius vaistus nuotoliniu būdu, turi apie tai pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir su ja sudaryti sutartį dėl teisės naudotis bendruoju logotipu sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Vaistinės interneto svetainėje turi būti skelbiama papildoma informacija gyventojui apie nuotoliniu būdu siūlomus vaistinius preparatus ir jų pirkimo tvarką. Nereceptinių vaistų pardavimui nuotoliniu būdu taikomi tie patys reikalavimai, kurie taikomi vaistų pardavimui vaistinėje. Parduodant vaistus nuotoliniu būdu, gyventojui turi būti suteikta farmacinė paslauga, kurią farmacijos specialistas suteikia naudodamasis ryšio priemonėmis [12]. Nuo 2020-2025 metų planuojama oficialiai įteisinti galimybę sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas bei sveikatos priežiūros paslaugas gauti nuotoliniu būdu, tai leistų receptinius ir kompensuojamus preparatus išduoti nuotoliniu būdu. [10] Telefarmacija vis dar yra naujas vaistinės veiklos modelis net ir užsienio praktikoje, todėl ją reglamentuojantys teisės aktai dažnai stabdo inovacijų plėtrą šioje srityje. Norint užtikrinti kokybišką nuotolinės vaistinės veiklą labai svarbu tam pritaikyta įranga, kuri leistų be trikdžių bendrauti su pacientu, kas dažnai būna problema tolimesnėse gyvenvietėse. [31] Taip pat būtini darbo organizavimo pasikeitimai. Atliktos studijos apie telefarmacijos integraciją į bendrą sveikatos apsaugos sistemą nurodo, jog norint užtikrinti sėkmingą veiklą šioje srityje yra būtina koreguoti vidaus tvarkos procedūras, atsižvelgiant į galiojančius įstatymus, pacientų poreikius ir visa tai pritaikyti parengiant šioje srityje dirbsiančius

profesionalus, kurių darbo specifika taip pat keičiasi prisitaikant prie tokio darbo modelio [22]. Skaitmenizuotos vaistinės reikalauja, kai kurios pacientų asmeninės informacijos. Todėl paciento duomenų saugumas yra prioritetas, kuriam turi būti skiriamas didelis dėmesys. [33] Nepaisant to, jog nuotolinės vaistinės modelis yra pakankamai integruotas į bendrą sveikatos apsaugos sistemą, visgi gali įsivelti klaidų dėl netinkamo pasiruošimo vykdyti tokią veiklą.

Kita problema, su kuria susiduria nuotolinėje vaistinėje dirbantis farmacijos specialistas, yra didesnis darbo krūvis. Dažnai vienam vaistininkui tenka aptarnauti kelis miestus, ar mažesnių valstybių atveju net visą šalį.

Nenoras naudotis technologijomis

Nenoras ar negebėjimas naudotis technologijomis yra dar vienas nesklandumas kylantis teikiant telefarmacijos paslaugas. [39] Ši problema kyla kalbant apie vyresnio amžiaus žmonės, kurie ne visada geba ar nori naudotis kompiuteriu, todėl dažnai vaistininkui telefonu tenka konsultuoti ne tik su farmacija susijusiais klausimais, bet taip pat padėti pacientams suformuoti užsakymus internetu, apmokyti naudotis svetaine, kaip pasitikrinti galiojančius receptus. Tai iš dalies gali trikdyti darbą, nes pacientai dėl įvairių, ne su sveikata susijusių, problemų kreipiasi į vaistininką, tuo metu užimama vaistinės telefono linija galimai reikalinga pacientams laukiantiems farmacinės konsultacijos. Žmonės turintys bent minimalias kompiuterinio raštingumo žinias dažniau pasirenka kreiptis elektroniniu laišku, į kurį vaistininkas gali atsakyti baigęs konsultuoti telefonu arba nukreipti kitiems už problemą atsakingiems darbuotojams.

Dar viena potenciali problema galėtų iškilti internetinėms vaistinėms pradėjus prekiauti receptiniais vaistiniais preparatais, nors kol kas Lietuvoje tai netaikoma, tačiau tobulėjant e-sveikatos sistemai, tai turėtų būti įgyvendinta netolimoje ateityje. [10] Tokios paslaugos teikimas privalo būti greižtai reglamentuotas, siekiant išvengti rizikos dėl neteisėto vaistų išdavimo ir klaidų išduodant ir pristatant vaistus pagal receptus. Internetinės vaistinės aptarnauja didelį skaičių pacientų iš vienos centralizuotos vietos, todėl ir klaidų tikimybė galimai yra didesnė.

Pagal 2016m atliktu tyrimu buvo nustatyta jog telefarmacija yra saugus, ir efektyvus farmacinės paslaugos teikimo būdas. [24] Nors telefarmacija yra nevienodai įteisinta ir reguliuojama, tačiau visais atvejais pacientai galėdavo pasiekti farmacijos specialistą iš geografiškai sunkiai pasiekiamų vietų, taip išvengdami sunkumų keliaujant iki gydymo įstaigos, bei laiką. Tuo pačiu yra didinamas pasitikėjimas vaistininku. Tačiau telefarmacijoje technologijos yra ir privalumas ir trūkumas - be gerai veikiančios

kompiuterinės technikos ar ryšio nuotolinės vaistinės negali išduoti vaistų, nebesuteikiama farmacinė paslauga. Priklausomai nuo gydymo įstaigos infrastruktūros šių sistemų palaikymas gali būti brangus.

1.6.Telefarmacijos modeliai

1. Nuotolinis klinikinis farmacijos specialistas . Ligoninėse ar kitose gydymo įstaigose paskyrus pacientui gydymą farmacijos specialistas privalo nuotoliniu būdu įvertinti paskirtus vaistus, prieš ligoninės personalui išduodant vaistus. [42]

2. Nuotolinis vaistų išdavimas. Tai iš pirmo žvilgsnio įprasta vaistinė, tačiau joje dirba, ir vaistus išduoda tik farmakotechnikas. Pacientas prieš įsigydamas vaistus gauna farmacinę paslaugą vaizdo konferencijos būdu, pats susisiekdamas su farmacijos specialistu, arba pačioje vaistinėje, tam įrengtoje vietoje, arba kitais numatytais nuotolinio susisiekimo metodais. Pasinaudojant kompiuterine sistema paciento kortelėje farmacijos specialistas pažymi kokius vaistus išduoti, o farmakotechnikas pagal šią informaciją surenka vaistą, pažymi, ir išduoda. [42]

3. Nuotolinis farmacinės paslaugos teikimas. Specialių poreikių pacientams (diabetikams, onkologinėmis ir pan. Ligomis sergantiems) reikalingas ypatingas dėmesys, todėl tiek gydytojai, tiek farmacijos specialistai pasinaudodami nuotolinio susisiekimo priemonėmis įvertina pacientų būklę bei gydymą. [42]

1.7.Profesionalumas ir darbo etika teikiant nuotolinę farmacinę paslaugą

Telefarmacija papildo ryšį tarp farmacijos specialisto ir paciento. Šių santykių pagrindas yra vaistininko įsipareigojimas atstovauti pacientų interesams ir suteikti jiems geriausią prieinamą sveikatos priežiūrą. Tiesioginio bendravimo stoka kelia papildomus reikalavimus vaistininkams. Pirmiausia išplečia pacientų populiaciją, todėl svarbu būti pasirengus bendrauti su įvairiausiais žmonėmis. Antra, naudojant technologijas telemedicinos srityje, vaistininkams reikia žinoti apie tokius veiksnius kaip kibernetinis saugumas ir šifravimas, atsižvelgiant į tai, kad duomenų pasikeitimas ir nutekėjimas tampa vis dažnesni. [15] Galimybė pagerinti pacientų sveikatą gali būti nustelbta baimės dėl neteisėto saugomos sveikatos informacijos atskleidimo. Norint išlaikyti pasitikėjimą ir gerą vaistininko ir paciento ryšį būtina užtikrinti konfidencialumą.

1.8.Telefarmacijos gairės

Farmacijos specialistui dirbančiam telefarmacijos srityje taikomi papildomi reikalavimai, kurių nebūtinai reikia įprastoje vaistinėje dirbantiems specialistams. Visų pirma, farmacijos specialistai dirbantys su nuotoline vaistine turi gerai išmanyti ir mokėti naudotis kompiuterinėmis technologijomis, nes būtent sklandus darbas komunikacinėmis sistemomis leidžia suteikti kokybišką aptarnavimą. Taip pat labai svarbu būti susipažinus su šią sritį reglamentuojančiais įstatymais, kaip minėta anksčiau, telefarmaciją reglamentuoja teisės aktai ir svarbu jų laikytis. Būtent todėl užsienio praktikoje farmacijos specialistams planuojantiems karjerą šioje srityje yra specialūs mokymai studijų metu arba papildomi jau įgijus farmacinį išsilavinimą. [35]

Labai svarbus nuotolinės komunikacijos aspektas yra paciento saugumas. Nepriklausomai nuo, to ar konsultacija teikiama vaizdo konferencijos būdu ar tiesiog telefonu, pokalbis turi vykti tam skirtoje patalpoje, suteikiančioje privatumo. Jei pokalbį nutraukia bet kokio kito darbuotojo įsikišimas, pacientas turi būti perspėjamas apie tai. Jei konsultacija teikiama tiesioginiu vaizdo įrašu tam turi būti pritaikytas tinkamas apšvietimas abiejose kameros pusėse, labai svarbus išlaikyti aiškų akių kontaktą, įžvelgti veido išraiškas.[28] Pacientas turi jaustis saugus ir konsultacijos kokybė neturėtų nusileisti, kokybei konsultacijos teikiamos fizinėje vaistinėje. Nepaisant galimų techninių nesklandumų pacientai teigiamai vertina kai specialistas teikia daugiausia dėmesio paciento problemai, o ne techniniams aspektams.

Nors nuotolinio tipo vaistinėse teikiama konsultavimo žinutėmis ir elektroniniais laiškais paslauga, tai nėra pats tinkamiausias komunikacijos su pacientu būdas, nes informacija gaunama ne realiuoju laiku gali būti subjektyvi ar suteikta farmacinė paslauga gali būti pavėluota.

Kitas labai kokybiško farmacinės rūpybos nuotoliniu būdu tiekimo reikalavimas yra vieningo sistemos tarp visų sveikatos priežiūros specialistų grandžių teikimas. Tam turi būti centralizuota programa jungianti gydytoją, vaistininką ir pacientą. Ji turėtų suteikti visoms trims grandims visą reikiamą informaciją ir galimybę koreguoti gydymą, sukurti individualų farmakoterapijos planą. Lietuvoje tokia centralizuota sistema jau pradedama vystyti. Svarbus aspektas norint pilnai įgyvendinti tokį farmacinės rūpybos modelį yra bendradarbiavimas, kaip ir minėta anksčiau visi sveikatos priežiūros specialistai turi dirbti drauge siekdami geriausių rezultatų. Tačiau nemažiau svarbus ir paciento bendradarbiavimas, jiems taip pat svarbu išmokti naudotis technologijomis, turėti tam būtiniausią įrangą, interneto ryšį. Šiuo tikslu turėtų būti rengiami mokymai ar individualios konsultacijos. [28]

Nuo 2020-2025 metų planuojama oficialiai įteisinti galimybę sveikatos priežiūros specialistų konsultacijas bei sveikatos priežiūros paslaugas gauti nuotoliniu būdu. [10] Lietuvoje tokia paslauga yra teikiama nereceptinių vaistų įsigijimui jau kelerius metus, daugelis Lietuvos pacientų ir gyventojų jau yra

įpratę užsakyti nereceptinius preparatus į namus. Įsivertinę gyventojų įpročius bei įžvalgas telefarmacijos įgyvendinimas Lietuvoje būtų kokybiškesnis.

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1 Tyrimo planavimas (organizavimas)

Darbo pradžioje buvo atliekama mokslinės literatūros analizė, ieškomi literatūros šaltiniai - straipsniai, publikacijos - naudojantis LSMU bibliotekos prenumeruojamomis duomenų bazėmis, taip pat Google Scholar paieškos sistema. Taip pat buvo analizuoti LR įstatymai, domėtasi e-sveikatos sistema, telefarmacijos bei telemedicinos praktika kitose šalyse analizuota. Iškeltas tyrimo tikslas, uždaviniai.

Atliktas empirinis tyrimas, sudaryta anketinė apklausa, norint išsiaiškinti elektroninės vaistinės klientų požiūrį į farmacijos specialistų teikiamas farmacinės paslaugas, renkantis preparatus elektroninėje vaistinėje. (2 priedas)

2.2 Tyrimo objektas

UAB “Nemuno vaistinė” socialinių tinkle sekėjų nuomonė apie nuotolinę farmacinę paslaugą. Dėl leidimo atlikti apklausą buvo gautas bioetikos komisijos leidimas, kuriam taip pat buvo reikalingas UAB “Nemuno vaistinės” direktorės leidimas (1 priedas). Dėl statistiškai reikšmingų duomenų gavimo, nustatytas reikalingas minimalus tyrimo imties dydis. Imties dydis apskaičiuotas remiantis Paniotto formule:

𝑛 = 1

∆2₊ 1

𝑁 n – imties dydis;

∆- imties paklaidos dydis (kadangi šiuo tyrimu tiriamas gyventojų požiūris, o ne tam tikri kiekybiniai parametrai, tad paklaidą galima didinti iki 10%).)

N – generalinis visumos dydis.

𝑛 = 1 ∆2₊1 2 = 1 0,12 ₊ 1 41124 = 99.36

Siūlymas užpildyti anketinę apklausą išplatintas UAB “Nemuno vaistinė” vaistinių tinklo Facebook sekėjams 2018 lapkričio 20d. Apklausą pilnai užpildė 119 respondentų, todėl galima teigti, kad atlikto tyrimo rezultatai yra tikslūs.

Tyrimo imtis-119 asmenys. Galimybę užpildyti apklausą galėjo matyti 41 124 asmenys. Tyrimo pradžioje buvo numatyta 5 procentų paklaida ir tyrimo imtis- 384 asmenys. Tačiau to padaryti nebuvo įmanoma, dėl mažo respondentų aktyvumo.

2.3. Tyrimo metodai

Prieš pradedant atlikti tyrimą, buvo išanalizuota literatūra apie farmacines paslaugas, jų teikimą Lietuvoje, telefarmacijos bei telemedicinos praktiką užsienyje. Tuomet buvo atliekamas empirinis tyrimas. Tyrimo dalyvių buvo prašoma anonimiškai atsakyti į anoniminius anketos klausimus. Elektroninis anketinės apklausos modelis buvo pasirinktas todėl, kad nuotolinė farmacinė paslauga šiuo metu yra suteikiama perkant nereceptinius preparatus iš elektroninės vaistinės, naujienos apie elektroninę vaistinę dažniausiai yra skelbiamos būtent socialiniuose tinkluose. Dalyviai buvo informuoti, kad gauti duomenys bus naudojami mokslinio tyrimo tikslams ir kad jų pateikti atsakymai yra konfidencialūs.

Surinkta empirinė medžiaga buvo išanalizuota ir gauti rezultatai apipavidalinti Microsoft Office Excel 2013 m. ir IBM SPSS Statistics v.23 (Statistical Package for the Social Sciences) programomis.

3. REZULTATAI

Apklausos rezultatai apdoroti ir pateikti grafiškai. Duomenys susisteminti Microsoft Office Excel 2016 programa, statistinė analizė atlikta naudojant IMB SPSS 23 versijos programą. Anketą sudaro 35 klausimai.

Anketos pradžioje yra pateikiami demografiniai klausimai, siekiant išsiaiškinti apklausoje dalyvavusių respondentų pasiskirstymą pagal lytį, amžių, gyvenvietę, bei artimiausią visuomenės vaistinę.

Respondentų demografinės charakteristikos. Respondentai pagal lytį pasiskirstė sekančiai:

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

Gauti rezultatai parodė, kad pilnai į anketos klausimus atsakė 98 moterys (atitinkamai 82,4 proc.) bei 21 vyras ( 17,6 proc.) ( 2 pav.). Apklausoje dalyvavusių moterų skaičius yra didesnis nei vyrų. Didesnis dalyvavusių vyrų skaičius galėjo padaryti įtaką tyrimo rezultatams.

Aktyvumo analizė pagal amžiaus grupes.

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 18-25 26-35 36-45 46-55 56-65 66 ir daugiau

Koks Jūsų amžius?

Rezultatai parodė, jog daugiausia apklausoje dalyvavusių klientų buvo 46-55 metų žmonės - tai yra 33 procentai visų respondentų. Nedaug nuo jų skiriasi apklausoje dalyvavusių 26 - 35 metų elektroninės vaistinės klientų skaičius - jie sudaro 27 proc. Jaunesnių nei 18 metų respondentų nebuvo. Teikiant preliminarias išvadas, galima sakyti, kad šių amžiaus grupių atstovai aktyviausi vaistinės lankytojai

Klausimas - Kur gyvenate? – padėjo išsiaiškinti, kaip tyrimo dalyviai pasiskirstę pagal gyvenamąją vietą.

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą.

Didžioji dauguma pažymėjo jog gyvena mieste (84 proc.). Mažiausia atsakiusių į anketa žmonių dalis gyvena kaime (5 proc.)

Taip pat buvo analizuojamas vaistų pirkimo dažnumas elektroninėje vaistinėje.

5% 84% 11%

KUR GYVENATE?

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vaistų pirkimo dažnumą elektroninėje vaistinėje

Daugelis e-vaistinės lankytojų perka kelis kartus per mėnesį (37 proc.). Mažesnė dalis lankosi rečiau, kelis kartus per metus (30 proc.). Tačiau 23 proc. atsakiusiųjų šia paslauga dar nesinaudojo.

Sužinota ar klientai gavo konsultaciją įsigydami vaistą elektroniniu būdu.

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vaistų pirkimo dažnumą elektroninėje vaistinėje

Mažesnė dalis respondentų 39 proc. gavo konsultacija nuotoliniu būdu. Dauguma 61proc. apklaustųjų tokia farmacine paslauga nepasinaudojo.

23%

10%

37% 30%

KAIP DAŽNAI PERKATE VAISTUS ELEKTRONINĖJE

VAISTINĖJE?

Dar neteko Dažnai

Kartais (kelis kartus per mėnesį) Retai (kelis kartus per metus)

Ne 61% Taip

39%

AR JŪS KADA NORS KONSULTAVOTĖS SU FARMACIJOS

SPECIALISTU NUOTOLINIU BŪDU, ĮSIGYDAMI VAISTĄ IŠ

Taip pat buvo sužinota koks atstumas apklausos dalyvius skiria nuo artimiausios vaistinės.

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal artimiausią vaistinę nuo namų ar darbovietės

Paaiškėjo, kad daugumai artimiausia vaistinė yra nutolusi nuo namų iki 1 km (48 proc.), mažesnė dalis pažymėjo, jog artimiausia vaistinė yra labai arti- iki 500 m. nuo namų (44 proc.). Mažiausia dalis atsakė jog vaistinė nuo gyvenamosios vietos yra gerokai nutolusi, iki 5km ir daugiau (8 proc.)

Klausimas, su kuo dažniausiai konsultuojatės sunegalavę, padėjo išsiaiškinti vaistininko konsultacijos svarbą, ir savigydos mąstą tarp apklausoje dalyvavusių žmonių.

7 pav. Atsakymų į klausimą su kuo respondentai konsultuojasi sunegalavę dažniausiai pasiskirstymas.

Atsakymai parodė, jog sunegalavus dažniausiai konsultuojamasi su vaistininku, perpus mažiau pasiekiamas yra gydytojas. Mažiausiai atsakiusiųjų ieško informacijos internete, bei konsultuodamiesi su

0 10 20 30 40 50 60

daugiau nei 5 km iki 1 km iki 5 km iki 500 m

Artimiausia vaistinė nuo mano namų ar

darbovietės yra:

kitais sveikatos priežiūros specialistais. 13 respondentų konsultuojasi su draugais ir artimaisiais. Net 99 apklaustieji atsakė jog dažniausiai konsultuojasi su vaistininku kai sunegaluoja. 41 respondentas dažniausiai konsultuojasi su gydytoju. 13 žmonių sunegalavę patarimo klausia draugų ir artimųjų, vos 4 konsultuojasi su kitais sveikatos priežiūros specialistais, o mažiausia žmonių, tik du, pripažino, kad informacijos ieško patys, internete.

Toliau buvo analizuojami vaistinių klientų įpročiai.

8 pav. Atsakymai į klausimus apie respondentų įpročius

81 apklaustasis visiškai sutinka, kad jam svarbu turėti pasirinkimą ar pirkti internetu ar fizinėje vaistinėje, dar 33sutinka. Nebuvo nei 1 visiškai nesutikusio su šiuo teiginiu žmogaus. Tačiau didžiausia dalis apklaustųjų 40, visiškai nesutinka, kad dažniau apsiperka internetinėje vaistinėje, negu įprastoje, dar 19 nesutinka. Mažiausią dalį sudarė neturintys nuomonės šiuo klausimu. Sutiko 25, visiškai sutiko dar 20.

46 respondentai sutinka jog prieš užsisakydami vaistus visada pirma susipažįsta su jų vartojimu, dar 7 visiškai sutinka. 23 nesutinka ir dar 22 visiškai nesutinka su tokiu teiginiu. Savo nuožiūra vaistus renkasi didžioji dalis apklaustųjų net 60 sutinka, 8 visiškai sutinka. 24 nesutinka ir 7 visiškai nesutinka. Neženkliai didesnė dalis apklaustųjų mano jog žino kaip ir kada vartoti vaistus, visiškai sutiko 23, sutiko 34. 13 visiškai nesutiko, ir 29 sutiko. Nuomonės nepareiškė 18.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Man svarbi pasirinkimo laisvė - pirkti internetu arba įprastai vaistinėje

Vaistus ir medicinos prekes dažniau užsakau

internetu nei įprastai vaistinėje Prieš užsisakydamas (-a) vaistus internetu visada perskaitau anotaciją, susipažįstu su vaistų vartojimu

Vaistus renkuosi savo nuožiūra, pagal vaistų aprašymus ir reklamas

Visada žinau, kaip ir kada vartoti vaistus Visiškai sutinku Sutinku Neturiu nuomonės Nesutinku Visiškai nesutinku

Tyrime nagrinėtos apklausos dalyviams svarbios farmacijos specialisto funkcijos.

9 pav. Apklausos dalyvių atsakymai į klausimus, apie tai kokios farmacijos specialisto paslaugos jiems svarbios.

Visuose klausimuose išskyrus apie konsultacijas dėl gyvenimo būdo ir dietas (kur didžiausią dalį sudarė su teiginiu sutinkantys respondentai) daugiausia pasirinktų atsakymų sudarė visiškai sutinku. Net į keturis klausimus niekas nesirinko atsakymo visiškai nesutinku. Likusiose trijuose tokį atsakymą pateikė 10 žmonių paklausti apie konsultacijas dėl gyvenimo būdo ir dietų, 2 dėl papildomos informacijos nurodymo, ir 1 dėl supažindinimo su šalutiniu poveikiu. Atsakymų nesutinku buvo taip pat nedaug, svyruoja nuo 3 iki 11.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Man svarbu, kad farmacijos specialistas supažindintų su užsakomų vaistų pašaliniu poveikiu Man svarbu, kad farmacijos specialistas paaiškintų kaip vaistai veikia ir kaip man jie

padės Man svarbu, kad farmacijos specialistas paaiškintų pasekmes, jeigu nevartosiu paskirtų vaistų Man svarbu, kad farmacijos specialistas paaiškintų, kokius simptomus pastebėjus būtina kreiptis į gydytoją ar greitąją pagalbą Man svarbu, kad farmacijos specialistas nurodytų, kur galėčiau rasti papildomos informacijos Man svarbu, kad farmacijos specialistas paaiškintų apie sveiką gyvenimo būdą ir dietas Man svarbu, kad farmacijos specialistas pasirenkant vaistus padėtų sutaupyti Man svarbu, kad farmacijos specialistas supažindintų su naujomis priemonėmis ar vaistais gydant mano ligas Visiškai sutinku Sutinku Neturiu nuomonės Nesutinku Visiškai nesutinku

Tolimesni klausimai padėjo išsiaiškinti respondentų poreikius.

10 pav. Atsakymai į klausimus apie nuotoliniu būdu teikiamas farmacines paslaugas

Dauguma, 68 respondentai sutinka, kad yra būtina gauti farmacijos specialisto konsultaciją perkant nereceptinius vaistus internetu, kaip ir fizinėje vaistinėje, ir neatsirado visiškai su tuo nesutinkančių. Didesnė dalis (62) apklaustųjų neturi nuomonės ar jiems svarbu matyti konsultuojantį farmacijos specialistų video skambučio pagalba, 23 žmonės nesutinka, 7 visiškai nesutinka, o sutinkančių buvo 16 ir visiškai sutinkančių 10, t.y. neigiamą atsakymą pasirinko 30 žmonių, teigiamą 26 (proc. Mažiau). 70 apklaustųjų visiškai sutiko, kad jeigu būtų galimybė pirktų vaistus internetu iš užsienio vaistinių, ir vos 2 su tokiu teiginiu nesutiko.

Kitoje anketos dalyje analizuojama respondentų nuomonė apie farmacines paslaugas teikiamas nuotoliniu būdu. 16 23 2 12 62 18 68 16 25 23 10 70 7 3 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Perkant nereceptinius vaistus internetu būtina gauti farmacijos specialisto konsultaciją kaip ir fizinėje vaistinėje.

Nuotolinės konsultacijos metu man svarbu matyti farmacijos specialistą

(video skambutis).

Jeigu būtų galimybė užsisakyčiau vaistus iš užsienio internetinių vaistinių (Lenkija, Latvija, Vokietija ir pan.) Nesutinku Neturiu nuomonės Sutinku Visiškai sutinku Visiškai nesutinku

11 pav. Atsakymai į klausimus apie nuotoliniu būdu teikiamas farmacines paslaugas

Didžiausia dalis respondentų, net 81 (proc.) visiškai sutinka kad farmacijos specialistas gali nuotoliniu būdu konsultuoti apie vaistus, pašalinius poveikius ir jų sąveikas, nebuvo nei vieno visiškai nesutikusio su šiuo teiginiu žmogaus. Kad konsultacija nuotoliniu būdu yra kokybiškesnė visiškai sutiko 43 apklaustieji, sutiko dar 20. 30 neturi nuomonės šiuo klausimu, o nesutiko 21, mažiausią dalį sudarė visiškai nesutinkantys jų buvo vos 4. Kad konsultacijos nuotoliniu būdu užtikrina privatumą ir konfidencialumą visiškai sutinka 62 apklaustieji, dar 39 sutinka, mažiausia dalis tik 2 respondentai visiškai nesutinka. Didžioji dalis 70 apklaustųjų sutinka, kad pasitiki nuotoliniu būdu konsultuojančiu farmacijos specialistu, dar 28 visiškai sutinka. Nebuvo nei vieno pasirinkusio atsakymą - visiškai nesutinku.

4 10 21 5 ₃ 2 16 30 11 16 32 36 20 39 70 81 52 43 62 28 4 4 ₂ 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Manau, kad farmacijos specialistas gali konsultuoti apie vaistus,

jų pašalinius poveikius ir jų sąveikas nuotoliniu būdu. Receptinius ir kompensuojamus vaistus užsakyti internetu, su pristatymu į namus, ir gauti farmacinę paslaugą nuotoliniu būdu būtų saugu. Konsultacija nuotoliniu

būdu yra kokybiškesnė. telefonu/internetuKonsultuojantis užtikrinamas konfidencialumas ir

privatumas.

Aš pasitikiu farmacijos specialistu, kuris teikia konsultacijas nuotoliniu

būdu.

12 pav. Atsakymai į klausimą dėl vaistų vartojimo pažymėjimo.

Dauguma apklausos dalyvių net 80,3proc. norėtų kad vartojimas būtų žymimas ant pakuotės, antroje vietoje pasirinkimas žymėti išmanioje programėlėje (49,6 proc.), nedaug atsilieka žymėjimas spec. Kortelėje ar lape (45,3 proc.), kiek mažiau apklaustųjų norėtų kad vartojimas būtų atsiunčiamas elektroniniu laišku (31,6), o mažiausiai daliai apklaustųjų (6,8proc.) žymėjimo visai nereikia.

Pasirinkimo pirkti internetinėje vaistinėje priežastys.

Daugiausia apklaustųjų užsisako prekes internetu nes taip yra pigiau 89, taip pat didelė dalis (71) tokiu būdu taupo savo laiką. Kiek mažiau, 58 respondentams patinka kad tokiu būdu nereikia skubėti ir galima geriau apgalvoti pirkinių krepšelį, 34 nemėgsta laukti eilėje. Kiek mažiau, 19 apklaustųjų, renkasi internetinę vaistinę, nes mano, kad kitas žmogus gali suklysti renkant prekes, 16-kai nepatogus vaistinių darbo laikas, mažiausiai daliai (15) artimiausia vaistinė neturi reikiamų vaistų.

Apklausos duomenimis išsiaiškinta, kokiomis kalbomis Lietuvoje tikslingiausia teikti farmacinę paslaugą.

14 pav. Atsakymai į klausimą kokiomis kalbomis vaistininko konsultacija jums suprantama

Daugiausia žmonių supranta vaistininko konsultaciją valstybine Lietuvių kalba, dalis angliškai 35 apklaustieji, 33 supranta rusiškai. Nedaug respondentų - tik 5 supranta lenkiškai ir 3 vokiškai.

Sekančioje tyrimo dalyje pateikiama statistinė apklausos metu gautų duomenų analizė ir tarpusavio ryšys.

15 pav.Nuotoliniu būdu nesikonsultavusių respondentų pasiskirstymas pagal amžių

Didesnė dalis apklaustųjų (73 žmonės) dar nėra išbandę nuotolinės konsultacijos paslaugos. Lyginant šiuos respondentus amžiaus grupėse, pastebėta, kad tarp jauniausių žmonių didžiausia dalis 86,67proc. Dar nėra išbandę šios paslaugos ir didėjant amžiui, šis procentas mažėja. Amžiaus grupėje 26-35m, nuotoliniu būdu nesikonsultavo 78,13 proc., 36-45m. 62,5 proc., 46-55 m. 51,28 proc., 56-65m. 41,67 proc. Ir tarp vyriausių respondentų, kurių amžius 66 ir daugiau, neatsirado nei vieno dar nesikonsultavusio su farmacijos specialistu nuotoliniu būdu, tačiau ši grupė taip pat buvo pati mažiausia. (χ2=19,425; df=5; p<0,05 (p=0,002)). 0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00% 70.00% 80.00% 90.00% 100.00% 18-25 26-35 36-45 46-55 56-65 66 ir daugiau

Nuotoliniu būdu nesikonsultavusių respondentų pasiskisrtymas pagal amžių

16 pav. Gyventojų konsultavimosi ryšys su gyvenamąja vieta.

Iš užmiesčio gyventojų (kaimo ir miestelio) nuotoliniu būdu dar nesikonsultavo 31,58proc. konsultavosi 63,16 proc. Tarp miesto gyventojų šie duomenys priešingi: nuotoliniu būdu nesikonsultavo 67 proc., o konsultavosi 33 proc. apklaustųjų. (χ2=8,459; df=2; p<0,05 (p=0,015)).

Nenustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp artimiausios vaistinės nuotolio nuo namų ir apsipirkimo internetinėje vaistinėje dažnumo. (χ2=13,533; df=8; p>0,05 (p=0,140)). Taip pat nenustatytas statistinis reikšmingumas ir tarp gyvenamosios vietos ir apsipirkimo internetinėje vaistinėje dažnumo. (χ2=6,585; df=6; p>0,05 (p=0,361).

Visi nesutikę, kad farmacijos specialistas gali konsultuoti apie vaistus, jų pašalinius poveikius ir jų sąveikas nuotoliniu būdu niekada nesikonsultavo su farmacijos specialistu nuotoliniu būdu. Visgi didžioji dalis 54,79 proc. iš niekada nesikonsultavusių nuotoliniu būdu žmonių visgi visiškai sutinka su teiginiu, jog farmacijos specialistas gali konsultuoti apie vaistus, jų pašalinius poveikius ir jų sąveikas nuotoliniu būdu, sutinka dar 38,36 proc. ir likę 1,37 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Net 89,13 proc. Apklaustųjų kurie yra konsultavęsi nuotoliniu būdu visiškai sutinka, kad farmacijos specialistas gali konsultuoti apie vaistus, jų pašalinius poveikius ir jų sąveikas nuotoliniu būdu, dar 8,7 proc. sutinka ir likę 2,17 proc. neturi nuomonės. (χ2=16,75; df=3; p<0,05 (p=0,001)).

Net 84,78 proc. apklaustų žmonių, kurie yra konsultavęsi nuotoliniu būdu visiškai sutinka, kad tokia konsultacija yra kokybiškesnė, dar 6,52 proc. sutinka, o 4,35 proc. neturi nuomonės. Po 2,17 proc. nesutinka ir visiškai nesutinka. Tuo tarpu, apklausos dalyviai, kurie nėra nesikonsultavo nuotoliniu būdu

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Miestas Užmiestis

Gyvenamoji vieta

atsakė visiškai kitaip. Daugiausia jų, 38,36 proc. neturi nuomonės, antras pagal dažnumą pasirinkimas - nesutinku (27,4proc.). 23,29 proc. vis tiek pasirinko atsakymą sutinku, nors tokios konsultacijos nėra patys išbandę, ir dar 5,48 proc. visiškai sutinka. (χ2=77.896; df=5; p<0,05 (p=0,000)).

Visi žmonės nesutikę ir visiškai nesutikę su teiginiu, kad konsultuojantis telefonu/internetu užtikrinamas konfidencialumas ir privatumas niekada nesikonsultavo nuotoliniu būdu. Kai tuo tarpu nei vienas iš jau išbandžiusių tokį konsultacijos būdą nesirinko nei vieno neigiamų atsakymų. Net 91,3 proc. nuotolinę konsultaciją išbandžiusių žmonių mano, kad konsultuojantis telefonu/internetu užtikrinamas konfidencialumas ir privatumas. Dar 6,52 proc. sutinka ir likusieji 2,17 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Nuotolinės konsultacijos paslaugos neišbandę žmonės vis tiek daugiausiai sutinka, kad konsultuojantis telefonu/internetu užtikrinamas konfidencialumas ir privatumas, tokį atsakymą pasirinko 49,32 proc. Dar 27,4 proc. sutinka ir 13,7 proc. neturi nuomonės. 6,85 proc. nesutinka ir mažiausia dalis šioje grupėje 2,74 proc. visiškai nesutinka. (χ2=46,353; df=4; p<0,05 (p=0,000)).

Nei tarp nuotolinę konsultaciją išbandžiusių, nei tarp tokios konsultacijos nebandžiusių žmonių neatsirado nei vieno visiškai nesutikusio, su teiginiu: „Aš pasitikiu farmacijos specialistu, kuris teikia konsultacijas nuotoliniu būdu“. O visi respondentai atsakę - nesutinku yra tokios paslaugos nebandę, kai tuo tarpu iš nuotolinę konsultaciją bandžiusių žmonių nei vienas nesirinko neigiamo atsakymo. Sutikusių su šiuo teiginiu ir visiškai sutikusių procentas abiejose grupėse panašus: iš konsultacijos nebandžiusių 21,92 proc. visiškai sutinka ir 52, 05 proc. sutinka, iš žmonių kurie jau yra konsultavęsi nuotoliniu būdu visiškai sutinka 69,57 proc. Ir visiškai sutinka 26,09 proc. Didesnis skirtumas – neturiu nuomonės, atsakyme, kur iš nuotolinę konsultaciją bandžiusių žmonių tik 2,17 proc., iš jos nebandžiusių 20,55 proc. (χ2=10,764; df=4; p<0,05 (p=0,029)).

Visi apklaustieji visiškai nesutinkantys jog receptinius ir kompensuojamus vaistus užsakyti internetu, su pristatymu į namus, ir gauti farmacinę paslaugą nuotoliniu būdu būtų saugu, nesikonsultavo su farmacijos specialistu nuotoliniu būdu. Taip pat ir respondentai neturėję nuomonės šiuo klausimu. Iš visų neišbandžiusių nuotolinės konsultacijos paslaugos 12,33 proc. nesutinka, kad receptinius ir kompensuojamus vaistus užsakyti internetu, su pristatymu į namus, ir gauti farmacinę paslaugą nuotoliniu būdu būtų saugu kai tuo tarpu tarp išbandžiusių šis procentas žymiai mažesnis 2,17 proc. Tačiau net ir nuotolinės konsultacijos neišbandę apklaustieji 36,99 proc. sutinka su šiuo teiginiu ir 23.29 proc. visiškai sutinka. Nuotolinę konsultaciją išbandę žmonės net 76,09 proc. visiškai sutinka ir dar 19,56 proc. sutinka su tokiu teiginiu. (χ2=38,486; df=5; p>0,05 (p=0,000).

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šiame tyrime dalyvavo 119 žmonių, didžiąją dalį jų sudarė moterys. Daugiausia apklausoje dalyvavo 46-55metų ir nemaža dalis 26-35metų asmenys. Mažiausią dalį sudarė 66 m. ir vyresni. 18 metų ir jaunesnių respondentų nebuvo. Daugelis apklaustųjų gyvena mieste ir tik nedidelė dalis kaime ar miestelyje. Daugeliui apklaustųjų artimiausia vaistinė yra iki 1 km. nuo namų, mažiausiai daliai nutolusi daugiau nei 5km.

Didesnė dalis apklaustųjų (73 žmonės) dar nėra išbandę nuotolinės konsultacijos paslaugos. Remiantis literatūros duomenimis, buvo galima tikėtis, kad su tokiu farmacijos modeliu mažiausiai susipažinę bus vyresnio amžiaus žmonės, tačiau tyrimo rezultatai priešingi. Pastebėta, kad tarp jauniausių žmonių didžiausia dalis 86,67proc. Dar nėra išbandę šios paslaugos ir didėjant amžiui, šis procentas mažėja. Tarp vyriausių respondentų, kurių amžius 66 ir daugiau, neatsirado nei vieno dar nesikonsultavusio su farmacijos specialistu nuotoliniu būdu, tiesa svarbu ir tai, kad ši grupė mažiausia žmonių skaičiumi.

Labiau su literatūros analizės duomenimis sutapo, atsakymai apie gyvenamosios vietos įtaką. Iš užmiesčio gyventojų (kaimo ir miestelio) nuotoliniu būdu dar nesikonsultavo 31,58 proc. konsultavosi 63,16 proc. Tarp miesto gyventojų šie duomenys priešingi: nuotoliniu būdu nesikonsultavo 67 proc., o konsultavosi 33 proc. apklaustųjų. Visgi nenustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė nei tarp gyvenamosios vietos, nei tarp artimiausios vaistinės nuotolio nuo namų ir apsipirkimo internetinėje vaistinėje dažnumo.

Atsakymai į parodė, jog sunegalavus žmonės dažniausiai konsultuojasi su vaistininku, perpus mažiau pasiekiamas yra gydytojas, dar mažiau žmonių pagalbos kreipiasi į kitus sveikatos priežiūros specialistus. Vertinant savigydos mastą šios apklausos duomenimis labai nedidelė dalis žmonių informacijos apie savo negalavimus ieško internete ar klausdami patarimo ne sveikatos priežiūros specialistų. Tokie rezultatai priešingi, literatūros apžvalgoje aptartiems duomenims, kad žmonės dažniausiai gydosi patys, vėliau konsultuojasi su pažįstamais, o sveikatos priežiūros specialistų kartais ir visiškai nepasiekia. Norint tiksliau įvertinti ar iš tiesų pasikeitė pacientų požiūris ir sumažėjo žmonių užsiimančių savigydą, būtų tikslinga atlikti tolimesnius tyrimus konkrečiai šia tema, pasitelkiant didesnę imtį ir užduodant daugiau specifinių klausimų. Taip pat didesnė dalis apklaustųjų pripažįsta, kad renkasi vaistus savo nuožiūra, kas vis gi prieštarauja prielaidai, kad šuo metu mažiau žmonių užsiima savigyda. Prieš užsisakydami vaistus internetu, patys susipažįsta su vaistų vartojimu ne visi apklaustieji. Iš gautų rezultatų galima spręsti, kad tik maždaug pusė žmonių perskaito vaisto anotaciją ir susipažįsta su svarbia informacija prieš pirkdami.

Nevisi apklausos dalyviai jau yra išbandę nuotolinę farmacinę paslaugą, apsipirkę internetinėje vaistinėje ir nuotoliniu būdu konsultavęsi su farmacijos specialistu. Internetinėje vaistinėje dar neteko apsipirkti 23 proc. apklausos dalyvių, o nuotolinės konsultacijos dar nėra išbandę net 61 proc. apklaustųjų. t.y. nuotolinės farmacijos modelis dar naujas Lietuvoje, todėl didesnė dalis tyrime dalyvavusių žmonių į dalį pateiktų klausimų atsakė ne remdamiesi asmenine patirtimi, o iš anksto susidaryta nuomone.

Vis dėl to, daugelis apklausos dalyvių pripažįsta, kad jiems labai svarbi pasirinkimo laisvė - pirkti įprastoje ar internetinėje vaistinėje. Nors šiuo metu Lietuvoje jau galima apsipirkti internetu, tokią paslaugą siūlo ne vienas vaistinių tinklas, didžioji dalis apklaustųjų, pirmenybę teikia įprastinei vaistinei.

Daugiausia žmonių supranta vaistininko konsultaciją valstybine Lietuvių kalba, dalis angliškai ir rusiškai. Nedaug respondentų supranta lenkiškai vokiškai.

Didesnė dalis apklaustųjų pripažįsta, kad yra svarbu gauti farmacijos specialisto konsultaciją perkant nereceptinius vaistus internetu, kaip ir fizinėje vaistinėje, ir neatsirado visiškai su tuo nesutinkančių, remiantis tuo galima daryti išvadą, kad žmonės suvokia farmacijos specialisto konsultacijos svarbą, nors ne visuomet patys siekia tą konsultaciją gauti. Tačiau mažesnei daliai apklaustųjų atrodo svarbu matyti konsultuojantį specialistą video skambučio pagalba. Tai prieštarauja literatūros apžvalgoje pateiktai, užsienio valstybių praktikai, nes būtent bendravimas su farmacijos specialistu per internetinę kamerą pateikiamas kaip pats pranašiausias metodas, užtikrinantis ir privatumą ir ilgesnę konsultacijos trukmę.

Tik nedidelei daliai apklaustųjų nereikalingas vaisto vartojimo žymėjimas. Dauguma apklausos dalyvių norėtų kad vartojimas būtų žymimas ant pakuotės, antroje vietoje pasirinkimas žymėti išmanioje programėlėje arba specialioje kortelėje ar lape. Taigi vystantis nuotolinės farmacinės paslaugos teikimui, ir pradėjus internetu parduoti receptinius vaistinius preparatus, bus galima sugalvoti alternatyvą įprastiniam žymėjimui, nors kaip matome iš rezultatų vaistinės klientai atsisakyti nenorėtų.

Kaip ir aptarta literatūros šaltiniuose pagrindiniai internetinių vaistinių pranašumai yra patrauklesnės kainos ir galimybė apsipirkti greitai nepaisant atstumo. Tokius duomenis gavome ir šiame tyrime: daugiausia apklaustųjų užsisako prekes internetu nes taip yra pigiau, didelė dalis apklaustųjų, norėtų įsigyti vaistų pigiau iš užsienio internetinių vaistinių. Taip pat nemaža dalis respondentų apsipirkdami internetinėje vaistinėje taupo savo laiką.

Didžiausia dalis respondentų, net 81 proc. visiškai sutinka, kad farmacijos specialistas gali nuotoliniu būdu konsultuoti apie vaistus, pašalinius poveikius ir jų sąveikas, nebuvo nei vieno visiškai nesutikusio su šiuo teiginiu žmogaus. Visi nesutikę, kad farmacijos specialistas gali konsultuoti apie vaistus, jų pašalinius poveikius ir jų sąveikas nuotoliniu būdu niekada nesikonsultavo nuotoliniu būdu su

farmacijos specialistu. Tačiau didžioji dalis niekada nesikonsultavusių, nuotoliniu būdu, žmonių visgi visiškai sutinka, jog farmacijos specialistas gali konsultuoti apie vaistus, jų pašalinius poveikius ir jų sąveikas nuotoliniu būdu. Tarp žmonių, kurie konsultavosi nuotoliniu būdu neatsirado nei vieno nesutinkančio ar visiškai nesutinkančio. Taigi iš šių duomenų galima spręsti, kad pacientų nuomonė, apie nuotoliniu būdu konsultuojančio farmacijos specialisto galimybę suteikti informaciją apie pašalinius vaistų poveikius ir jų sąveikas, yra teigiama, ir galimai jei tokį konsultacijos modelį išbandytų žmonės nesutikę su šiuo teiginiu, jų nuomonė taip pat galėtų pasikeisti. Taip pat remiantis užsienio tyrėjų išvadomis, informacijos apie vaisto nepageidaujamus poveikius, nuotoliniu būdu konsultuojantis vaistininkas gali suteikti netgi daugiau, nes nereikia skubėti, kaip įprastoje vaistinėje, kur užsitęsus konsultacijai susidaro eilė. Galimai ta pati priežastis turi įtakos ir tam, kad didesnė dalis apklaustųjų nuotolinę konsultaciją įvardijo kaip kokybiškesnę. Duomenys taip pat priklauso nuo to ar žmogus jau konsultavosi nuotoliniu būdu. Tarp šios paslaugos neišbandžiusių žmonių, vertinimas yra prastesnis, nei tarp tokią paslaugą jau išbandžiusių. Taip pat svarbus nuotolinės farmacinės paslaugos aspektas – konfidencialumo ir privatumo užtikrinimas, užsienio praktikoje šiai problemai skiriamas didžiulis dėmesys. Tuo tarpu šiame tyrime, apklausos dalyviai didelės grėsmės, savo asmeniniams duomenims neįžvelgė, didžioji dalis jų visiškai sutinka, kad jų privatumas ir konfidencialumas nuotolinės konsultacijos metu yra užtikrinamas, visgi du žmonės kurie šios paslaugos dar neišbandė visiškai su tuo nesutinka. Taip pat buvo vertintas iš apklaustųjų pasitikėjimas pačiu nuotolinę konsultaciją teikiančiu farmacijos specialistu. Čia nebuvo nei vieno respondento visiškai nesutinkančio, jog pasitiki konsultuojančiu farmacijos specialistu, net ir tarp tokios paslaugos dar nebandžiusių žmonių. Taip pat svarbus nuotolinės farmacinės paslaugos rizikos taškas yra saugus kompensuojamųjų ir receptinių vaistų pristatymas į namus ir nuotolinė konsultacija, nors Lietuvoje šiuo metu nėra taikoma tokia paslauga, užsienyje ši praktika pasiteisino. Iš apklausos duomenų, panašu, kad ir lietuviai nebijo tokios naujovės. Tik 4 žmonės visiškai nesutinka, ir dar 10 nesutinka, kad tokia paslauga būtų pakankamai saugi, šie žmonės taip pat nesikonsultavo su vaistininku nuotoliniu būdu. Visgi didžioji dalis žmonių sutiko, kad receptinius ir kompensuojamus vaistus užsisakyti į namus ir gauti farmacinę paslaugą nuotoliniu būdu būtų saugu.

Apibendrinant gautus rezultatus, klientai nuotolinės farmacijos modelį vertina palankiai, nors jis Lietuvoje dar taikomas neseniai ir ne visi žmonės yra su juo susipažinę iš arčiau. Tačiau, jie kelia tokius pačius aukštus reikalavimus, kaip ir įprastinei vaistinei. Taigi atsižvelgus į klientų poreikius, paruošus tinkamą įstatyminę bazę, papildomai apmokius farmacijos specialistus, ir išsprendus techninius klausimus šis farmacinės paslaugos teikimo būdas gali tapti pranašiausiu ir įsitvirtinti Lietuvoje.

5. IŠVADOS

1. Užsienio šalių praktikoje nuotolinės farmacijos modelis yra plačiai taikomas, nes jau įrodytas jo efektyvumas ir nustatytos tokio modelio stipriosios ir silpnosios pusės. Kaip pagrindiniai trūkumai išskiriami: dalies pacientų nenoras/negebėjimas naudotis technologijomis, reikalingi papildomi resursai, pačios vaistinės integracija ir technologijų diegimas ir valstybinės įstatyminės bazės sukūrimas. Privalumai: patogumas, geresnis farmacijos specialisto pasiekiamumas, farmacijos specialistų trūkumo mažinimas, nuotolinės konsultacijos kokybė, ). Lietuvoje telefarmacijos teisinis reglamentavimas šiuo metu yra nepakankamas.

2. Daugeliui respondentų svarbu, kad farmacijos specialistas padėtų sutaupyti ir norėtų užsisakyti vaistų iš užsienio pigiau. Taip pat daugeliui žmonių svarbu, kad farmacijos specialistas paaiškintų apie vaistų pašalinius poveikius, vaistų veikimą ir įspėtų apie netinkamo vartojimo pasekmes, supažindintų su naujomis gydymo priemonėmis, nurodytų kada reikia kreiptis į gydytoją, kur galima rasti papildomos informacijos rūpimais klausimais. Lietuvoje dauguma žmonių nori gauti farmacijos specialisto konsultaciją valstybine kalba, ir pageidauja, kad vaisto vartojimas būtų žymimas ant pakuotės.

3. Didžioji respondentų dalis nuotolinės farmacijos kokybę vertina gerai. Nuotolinės farmacinės paslaugos kokybės vertinimas priklauso nuo to, ar respondentai yra patys išbandę šią paslaugą. Tyrimo metu nustatėme, kad svarbiausi šios paslaugos privalumai nuotolinės farmacinės paslaugos vartotojams yra galimybė įsigyti vaistų internetu pigiau ir greitesnis, sklandesnis apsipirkimo būdas.

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Sveikatos apsaugos ministerijai:

 Detaliai reglamentuoti farmacinės paslaugos teikimą nuotoliniu būdu.  Parengti telefarmacijos modelio standartą Lietuvai.

 Siekiant didinti žinomumą apie paslaugas, teikiamas nuotoliniu būdu, bei e-sveikatos sistemą, organizuoti gyventojų švietimą (vykdyti reklamą, rengti paskaitas, leidinius ir pan.)

 Farmacijos specialistams sudaryti galimybes, kelti kvalifikaciją, susijusią su farmacinės paslaugos teikimu, nuotoliniu būdu.

 Užtikrinti e-sveikatos sistemos sklandų darbą.

Vaistinei:

 Įrengti, standartą atitinkančias, patalpas ir kompiuterinę įrangą vaistininkui, kuris teiks paslaugas nuotoliniu būdu

 Užtikrinti stabilų kompiuterinių sistemų darbą.  Užtikrinti konfidencialumą.