BAIGIAMASIS MOKSLINIS DARBAS
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Medicinos akademija Medicinos fakultetas Psichiatrijos klinika
PSICHOZĖS PAŪMĖJIMO RYŠYS SU AMBULATORINIŲ
PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ VARTOJIMU
IR GYDYMOSI REŽIMO LAIKYMUSI, SERGANT ŠIZOFRENIJA
Mokslinis vadovas: Darbą paruošė:
Prof. Dr. Virginija Adomaitienė Dalia Pilkauskaitė
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 4 PADĖKA ... 5 INTERESŲ KONFLIKTAS... 5ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS... 5
SANTRUMPOS... 6
SĄVOKOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 10
1.1. Šizofrenijos apibrėžtis... 10
1.2. Psichozės paūmėjimas sergant šizofrenija... 10
1.3. Šizofrenija ir ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos ... 12
2. TYRIMO METODIKA... 14
3. REZULTATAI ... 16
3.1. Tiriamųjų, sergančių šizofrenija ir stacionarizuotų dėl psichozės paūmėjimo, sociodemografinės charakteristikos ... 16
3.2. Tiriamųjų, sergančių šizofrenija, psichozės paūmėjimo ryšys su ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu ... 17
3.3. Psichozės paūmėjimo ryšys su gydymo režimo laikymusi, sergant šizofrenija ... 18
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 20
IŠVADOS ... 22
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 23
3 Pilkauskaitė D. (2020). Psichozės paūmėjimo ryšys su ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu ir gydymosi režimo laikymusi sergant šizofrenija: medicinos vientisųjų studijų programos magistro baigiamasis darbas. Baigiamojo darbo vadovė prof. dr. Virginija Adomaitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Psichiatrijos klinika.
SANTRAUKA
Tyrimo tikslas: nustatyti psichozės paūmėjimo ryšį su ambulatorinių psichikos sveikatos
priežiūros paslaugų vartojimu ir gydymosi režimo laikymusi, sergant šizofrenija.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų sociodemografines charakteristikas.
2. Nustatyti ir įvertinti psichozės paūmėjimo ryšį su ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu.
3. Nustatyti ir įvertinti psichozės paūmėjimo ryšį su gydymosi režimo laikymusi
Tyrimo objektas: LSMUL KK Psichiatrijos klinikos pacientai, stacionarizuoti skubos
tvarka dėl psichozės paūmėjimo, sergant šizofrenija.
Tyrimo metodai: tyrimui buvo naudota anoniminė anketinė apklausa, sudaryta iš 3 dalių:
pirmoje dalyje vertinami sociodemografiniai duomenys; antroje dalyje išsiaiškinama pirminės psichikos sveikatos priežiūros ambulatorinių paslaugų vartojimas; trečioje dalyje panaudotas vaistų vartojimo vertinimo skalė, skirta vertinti medikamentinio gydymo režimo laikymąsi.
Tyrimo rezultatai: Vyrai ir moterys, vienodai naudojasi psichiatro konsultacijomis, tačiau
vyrai labiau nei moterys linkę naudotis psichologo konsultacijomis. Psichiatro konsultacijomis labiau linkę naudotis asmenys gyvenantys vieni nei gyvenantys poroje. Vieniši asmenys labiau linkę naudotis socialinio darbuotojo konsultacijomis. Psichologo konsultacijose vienodai dažnai lankosi tiek gyvenantys vieni, tiek poroje. Pacientai, sergantys šizofrenija, nepriklausomai nuo gaunamų ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų ar medikamentinio gydymosi laikymosi, vienodai dažnai patiria psichozės paūmėjimus.
Tyrimo išvados: Iki psichozės paūmėjimo penki iš šešių sergančių šizofrenija naudojosi
pirminiame psichikos sveikatos priežiūros centre teikiamomis gydytojo psichiatro, kas trečias psichologo ir kas dešimtas socialinio darbuotojo paslaugomis, tačiau reikšmingo skirtumo tarp naudojimosi ambulatorinėmis paslaugomis ir psichozės paūmėjimo, sergant šizofrenija, nenustatyta. Nustatyta, kad keturi iš penkių sergančių šizofrenija ir stacionarizuotų dėl psichozės paūmėjimo nesilaikė gydymo režimo, tačiau reikšmingo ryšio tarp gydymo režimo laikymosi ir sociodemografinių veiksnių bei psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo nenustatyta.
4
Pilkauskaitė D. (2020) Acute psychosis relation with outpatients mental health care and medication adherence in patients with schizophrenia: Master thesis of Medicine programme. Master thesis supervisor prof. dr. V. Adomaitienė. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Psichiatry Clinic.
SUMMARY
Aim of the research: to determine acute psychosis relation with outpatients mental health
care and medication adherence in patients with schizophrenia.
Tasks of the research:
1. To determine and evaluate sociodemographic characteristics of research participants. 2. To determine and evaluate acute psychosis relation with outpatients mental health care. 3. To determine and evaluate acute psychosis relation with medication adherence.
Object of the research: LUHS Kaunas Clinics Psychiatry Clinic inpatients with
schizophrenia who were emergently hospitalized, because of acute psychosis.
Methods and methodic of the research: Anonymous questionnaire was used for the
research, which is consisted of three parts: the first part evaluates sociodemographic features; the second part helps to find out using of primary mental health care services; in the third part MARS questionnaire is being used to evaluate medication adherence.
Results: The research showed that women and men visit psychiatrist equally often, however
men more than women visit psychologist. People, who do not have a partner, more often use psychiatrist consultation than those, who are living with partner. People without the partner are tended to use social worker services more often. People who are living with partner and those who are not are consulting psychologist equally often. Patients with schizophrenia independently from received mental health care or medication adherence equally often have acute psychosis.
Conclusions: Five of six patients with schizophrenia were using psychiatrist services, every
third was using psychologist services and only every tenth patient was using social worker services in primary mental health center. However, significant relation between using primary mental health care services and acute psychosis for patients with schizophrenia was not determined. It was determined that four of five patients with schizophrenia, who were hospitalized with acute psychosis were not adhering medication. No significant relation between medication adherence and sociodemographic characteristics, use of primary mental health center services was determined.
5
PADĖKA
Dėkoju už pagalbą rengiant mokslinį baigiamąjį darbą prof. dr. Virginijai Adomatienei. Jeigu ne Jūsų patarimai, pastabos ir skirtas laikas, vargu, ar šis darbas būtų išvydęs dienos šviesą. Taip pat didelis ačiū administratorei Eglei Laukaitytei, kuri padėjo užtikrinti sklandžią tyrimo eigą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Etikos komiteto pavadinimas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Bioetikos centras. Leidimo numeris: BEC-MF-229
Leidimo išdavimo data: 2019-01-10 Priedas nr. 1.
6
SANTRUMPOS
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno Klinikos. PSC – psichikos sveikatos centras.
ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga. SN – standartinis nuokrypis.
SPS – skubios pagalbos skyrius.
MARS – (angl. medication adherence rating scale) vaistų vartojimo vertinimo skalė.
TLK – 10 AM – tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis leidimas, Australijos modifikacija.
7
SĄVOKOS
Kliedesinis sutrikimas – tai aiškios ir nuolatinės klausos haliucinacijos (balsai), šizofreniniai
simptomai [26].
Pacientas – asmuo, kuris naudojasi asmens sveikatos priežiūra nepriklausomai nuo to, ar jis
sveikas, ar ligonis [24].
Pirminė ambulatorinė psichikos sveikatos priežiūra – pirminės psichikos sveikatos
priežiūros paslaugų, teikiamų psichikos sveikatos centruose arba įstaigose, atitinkančiose psichikos sveikatos centrams taikomus reikalavimus, kompleksas [27].
Psichoziniai sutrikimai – tai ūmiai prasidedantys psichoziniai simptomai, tokie kaip
kliedesiai, haliucinacijos, suvokimo sutrikimai ir gerokai sutrikęs elgesys [26].
Sveikatos priežiūros paslaugos – įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas
įstaigos veiklos rezultatas. Paslaugų užsakovais gali būti Sveikatos sistemos įstatyme nustatyti LNSS veiklos užsakovai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys [25].
Šizofrenija – tai lėtinis ir sunkus psichikos sutrikimas, kuriam būdingas žymus kognityvinių
procesų ir emocijų sutrikimas, veikiantis daugelį žmogaus veiklų: kalbą, mąstymą, suvokimą, nuotaiką ir savęs suvokimą [2].
8
ĮVADAS
Šizofrenija yra lėtinis psichozinis sutrikimas [1], paplitęs visame pasaulyje, siekiantis apytiksliai 1 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus [2]. Šiam psichikos sutrikimui būdingi minčių, emocijų, valios ir elgesio pokyčiai bei pasikartojantys psichozės epizodai [2,3], tačiau nėra nė vieno požymio, būdingo tik šizofrenijai [1].
Gydyti ir kontroliuoti šizofreniją gan sudėtinga, antipsichotinių vaistų parinkimą lemia įvairūs paciento anamneziniai sociodemografiniai, su liga susiję ir klinikiniai veiksniai [2], o vaistų poveikis priklauso nuo paciento gebėjimo laikytis gydymosi režimo. Įvairių tyrimų [4,5] duomenimis, gydymo režimo nesilaikymas (nesistemingas paskirtų vaistų vartojimas, vaistų nevartojimas, aplinkos žmonių kritika ir t. t.) didina šizofrenijos recidyvo riziką, kuri gali pasireikšti ūmia psichoze. Tad siekiant mažinti šizofrenijos recidyvo riziką, tikslinga sistemingai vartoti paskirtus vaistus ir informuoti pacientus apie atkryčio rizikas [6], o supratimas apie atkrytį patyrusių pacientų savybes, gali padėti medikams planuoti palaikomojo gydymo metodus ir aktyviau stebėti galimas gydymo nesilaikymo rizikas [7].
9
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Tyrime dalyvavo 40 pacientų, sergančių šizofrenija ir patekusių į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų (LSMUL KK) Psichiatrijos skyrių dėl psichozės paūmėjimo. Tyrimui atlikti buvo naudota anoniminė anketa, kurioje siekiama išsiaiškinti sociodemografines charakteristikas, medikamentinio ir nemedikamentinio gydymosi būdus, taip pat naudotas MARS (angl. medication adherence rating scale) vaistų vartojimo vertinimo skalė, skirta vertinti medikamentinio gydymo režimo laikymąsi.
Tyrimo tikslas: nustatyti psichozės paūmėjimo ryšį su ambulatorinių psichikos sveikatos
priežiūros paslaugų vartojimu ir gydymosi režimo laikymusi, sergant šizofrenija.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti ir įvertinti tiriamųjų sociodemografines charakteristikas.
2. Nustatyti ir įvertinti psichozės paūmėjimo ryšį su ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Šizofrenijos apibrėžtis
Šizofrenija – tai lėtinis ir sunkus psichikos sutrikimas, paplitęs visame pasaulyje, siekiantis apytiksliai 1-1,5 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus [2,8]. Šizofrenijai yra būdingas žymus kognityvinių procesų ir emocijų sutrikimas, kuris veikia daugelį žmogaus veiklų: kalba, mąstymą, suvokimą, nuotaiką ir savęs suvokimą. Šizofrenija dažnai yra lydima psichozinių simptomų, tokių kaip haliucinacijos, klaidingų įsitikinimų, kliedėjimo idėjų [2]. Šizofrenija sergantiems pacientams būdingi psichozės paūmėjimai bei ligos atkryčiai [9,10]. Pacientams, daugelį metų sergantiems šizofrenija dažniausiai pasireiškia ūmūs simptominiai atkryčiai, kuriuos keičia visiškos ar dalinės remisijos periodai [10].
Šizofrenijos požymiai skirstomi į [11]: pozityvius – susijusius su normalaus funkcionavimo sutrikimais (kliedėjimo idėjos, haliucinacijos, kabos ir mąstymo dezorganizacija, sutrikęs tikslingas elgesys, katatoninis elgesys bei kiti simptomai, tokie kaip, derealizacija, dezorganizacija, somatiniai skundai ir t. t.); negatyvius – susijusius su normalaus funkcionavimo sumažėjimu ar išnykimu (blankus afektas, alogija, abulija ir t.t.). Šizofrenijai būdingi neurokognityviniai simptomai, tokie, kaip socialinio pažinimo stoka bei nepakankama emocijų raiška, sąlygojanti sudėtingus tarpasmeninius santykius ir neigiamai veikianti šizofrenija sergančio asmens gyvenimo kokybę [11].
Šizofrenijos pasireiškimas siejamas su genų pokyčiais ir socialinės aplinkos įtaka [3]. Viena iš šizofrenijos priežasčių – tai traumuojantys gyvenimo įvykiai [3]. Pastarųjų metų neurobiologiniai tyrimai patvirtina pakitimus sergančiųjų šizofrenija ir jų artimiausių giminių tinkliniame darinyje. Tinklinio darinio pokyčiai susiję su psichozės simptomais.
Apibendrinant galima teigti, kad šizofrenija – tai lėtinis ir sunkus psichikos sutrikimas, paplitęs visame pasaulyje, siekiantis apytiksliai 1-1,5 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus. Šizofrenijai yra būdingas žymus kognityvinių procesų ir emocijų sutrikimas, veikiantis daugelį žmogaus veiklų: kalba, mąstymą, suvokimą, nuotaiką ir savęs suvokimą; psichozinių simptomai tokie, kaip haliucinacijos, klaidingų įsitikinimų, kliedėjimo idėjos.
1.2. Psichozės paūmėjimas sergant šizofrenija
Klinikinei šizofrenijos eigai būdingi pasikartojantys atkryčiai [12,13], sąlygojantys neigiamus padarinius, tokius, kaip gydymui atsparią simptomatiką bei kognityvinių funkcijų silpnėjimą [14,15]. Ligos recidyvui būdingas ūmus psichozinis paūmėjimas, gali pasireikšti neigiamomis pasekmėmis
11 pakenkiant sau ar kitiems asmenims, keliant pavojų asmeniniams santykiams ar užimamai socialinei padėčiai [5,8,9,10].
Šizofrenijos ir daugelyje kitų psichinių sutrikimų gydyme svarbų vaidmenį vaidina antipsichoziniai vaistai [16]. Įvairių tyrimų duomenimis, gydymo režimo nesilaikymas (nesistemingas paskirtų vaistų vartojimas, vaistų nevartojimas) [5,7,8,10], aplinkos žmonių kritika [5,8,10], psichiką veikiančių medžiagų vartojimas [10], stresinės situacijos [10], psichosocialinės paramos stoka [9,10], ligos atkryčio baimė [17] ir t.t., didina šizofrenijos recidyvo riziką, kuri gali pasireikšti ūmia psichoze. Iš visų minėtų rizikos veiksnių, dažniausiai pasireiškiantis ir pasižymintis didžiausia rizika atkristi – antipsichozinių vaistų vartojimo nutraukimas [10]. Tad siekiant mažinti šizofrenijos recidyvo riziką, tikslinga sistemingai vartoti paskirtus vaistus ir informuoti pacientus apie atkryčio rizikas.
Antipsichozinis gydymas gali būti nutraukiamas dėl dviejų priežasčių: medikų sprendimu ar asmenų, sergančių šizofrenija sprendimu. Priežastys, dėl kurių medikai nusprendžia nutraukti antipsichozinį gydymą remiasi trimis pagrindiniais argumentais. Pirma, manoma, kad nemaža dalis pacientų (apie 10-20 proc.) po pirmo psichozės epizodo nebepatiria pasikartojančių psichozės simptomų, todėl jiems nereikia nuolatinio palaikomojo gydymo. Antra, vartojant antipsichozinius vaistus, pacientams pasireiškia nemažai šalutinių simptomų (pvz., motoriniai sutrikimai, diskinezijos rizika, svorio padidėjimas ir t.t.). Tad laikomasi nuomonės, kad antipsichoziniai vaistai neturėtų būti skiriami ilgą laiką be tinkamo pagrindimo tiek dėl klinikinių, tiek dėl medicininių-teisinių priežasčių. Trečioji svarbi priežastis, dėl kurios svarstomas antipsichozinis abstinencijos nutraukimas, yra tai, kad gydytojams gali būti sunku įtikinti pacientus, kad po vieno psichozės epizodo skiriamas neribotas gydymas, ypač tiems, kurie teigiamai reagavo į gydymą [5].
Antipsichozinio gydymo nutraukimas ligos pradžioje dažniausiai susijęs su paciento apsisprendimu nutraukti gydymą [10]. Vis tik, pacientui informavus gydytoją, kad planuoja nutraukti medikamentų vartojimą, sąlyginai laikomas geresniu sprendimu, lyginant su paciento slaptu gydymo režimo nesilaikymu, nes tokiu atveju gydytojas turi galimybę atidžiau stebėti pacientą ir įžvelgti galimus neigiamus pokyčius [5]. Tačiau prognozuoti atkrytį sudėtinga, atsižvelgiant į šizofrenijos ligos sudėtingumą ir pasireiškimo būdų nevienalytiškumą, taip pat sudėtinga įžvelgti ligos požymius, pacientui gydantis ambulatoriškai [8].
Autoriai [5], studijavę atkryčio šizofrenijoje priežastis, nustatė, kad net po vieno psichozės epizodo, nutraukus medikamentinį gydymą, pasireiškia didelė recidyvo tikimybė; ilgesnis gydymo laikotarpis, prieš nutraukiant gydymą, sumažina atkryčio rizikas; perėjimas nuo remisijos prie atkryčio gali būti staigus, su neženkliais išankstinio perspėjimo požymiais arba be jų; ligai pasikartojant, simptomai greitai grįžta į panašų į pradinį psichozinio epizodo lygį. Nors dauguma pacientų greitai reaguoja į gydymą antipsichoziniais vaistais po atkryčio, reakcijos laikas yra įvairus [5].
12 Vis tik, reikia pastebėti, kad šizofrenijos recidyvas pasireiškia ir nepaisant nenutrūkstamo ilgalaikio antipsichozinio gydymo, sistemingo medikamentų vartojimo ir gydymosi režimo laikymosi [7] . Manoma, kad 40-50 proc. asmenų, kurie buvo hospitalizuoti ligoninėje dėl šizofrenijos, tęsiant gydymą namuose, net ir tinkamai laikantis gydymosi rekomendacijų, per pirmuosius metus patiria atkryčius [8,10]. Tyrimų duomenimis, šizofrenija sergančių pacientų, sistemingai besilaikančių gydymosi režimo atkryčio rizika didėja, didėjant ligos laikotarpiui [4]. Atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo pirmojo epizodo šizofrenija sergantys pacientai duomenimis, pirmaisiais metais gydantis ambulatoriškai, recidyvas pasireiškė 21 proc. pacientų, antraisiais metais – 33 proc., o trečiaisiais – 40 proc. pacientų [10].
Apibendrinant galima teigti, kad klinikinei šizofrenijos eigai būdingi pasikartojantys atkryčiai. Recidyvo riziką didina gydymo režimo nesilaikymas (nesistemingas paskirtų vaistų vartojimas, vaistų nevartojimas), aplinkos žmonių kritika, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, stresinės situacijos, psichosocialinės paramos stoka, ligos atkryčio baimė ir t.t.. Antipsichozinių vaistų vartojimo nutraukimas susijęs su didžiausia atkryčio rizika.
1.3. Šizofrenija ir ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos
Šizofrenijai, kaip ir daugumai psichikos sveikatos ligų, reikalingas kompleksinis farmakologinis ir nefarmakologinis gydymas. Nors kol kas vyrauja medikamentinis gydymo būdas, paskutiniuoju metu daugėja tyrimų, bandančių nustatyti psichosocialinio gydymo reikšmę ligos kontrolei. Tiesa, kol kas duomenys labai prieštaringi. Vienuose tyrimuose nustatomas ryšys tarp šizofrenijos neigiamų simptomų sumažėjimo į gydymą įtraukiant psichoterapiją [18], kituose tyrimuose nėra pagrindžiama, kad į gydymą įtraukus psichoterapiją, mažėja šizofrenijos neigiami simptomai [20]. Nepriklausomai nuo tyrimų nevienareikšmiškumo, remiantis paskutiniųjų metų rekomendacijomis, yra siūloma šalia medikamentinio gydymo įtraukti ir psichosocialinį [21], apimantį šeimos įtraukimą į gydymo procesą, kognityvinę elgesio ar kitą psichosocialinę terapiją, socialinių ir buitinių įgūdžių tobulinimą [20,21]. Remiantis atliktomis metaanalizėmis, derinant farmakoterapinį gydymą kartu su kognityvine elgesio psichoterapija, apie 45 proc. pacientų turėjo minimalų teigiamą efektą, apimantį visus prieš gydymą turėtus simptomus [19].
Lietuvoje ambulatorines paslaugas psichikos sveikatos klausimais teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos visiems prie psichikos sveikatos centro (PSC) prisirašiusiems gyventojams ir yra užtikrinama visų amžiaus grupių asmenų psichikos sveikatos priežiūra bei priklausomybės ligų gydymo paslaugos. PSC veikla apima daug įvairių funkcijų, tokių kaip: būtinosios medicininės pagalbos suteikimas ir organizavimas,
13 ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros vykdymas (teikiant pirminio lygio psichologinės-psichoterapinės intervencijos paslaugas asmeniui grupei ar šeimai; vykdant psichikos ligonių, kuriems dažnai paūmėja psichikos sutrikimai ir tai kelia pavojų jų pačių ir (ar) aplinkinių sveikatai arba gyvybei, stebėseną; teikiant psichofarmakoterapijos, asmens, šeimos konsultavimo, psichiatrinės abilitacijos, psichosocialinės reabilitacijos paslaugas), psichikos sveikatos priežiūros paslaugų namuose pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) vadovo nustatytą tvarką teikimas ir kt. [22].
Apibendrinant galima teigti, kad ambulatorinės psichikos sveikatos paslaugos, asmenims, sergantiems šizofrenija, teikiamos PSC, bendradarbiaujant specialistų komandai: gydytojui psichiatrui, psichikos sveikatos slaugytojui, socialiniam darbuotojui ir medicinos psichologui. PSC veikla apima būtinosios medicininės pagalbos suteikimą ir organizavimą, ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros vykdymą bei psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą namuose.
14
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo planavimas ir organizavimas: Tyrimui atlikti 2019 01 10 gautas Bioetikos centro
leidimas: BEC-MF-229 (1 priedas). Tyrimui atlikti buvo pasirinkta anoniminė anketinė apklausa, kurią 2019 sausio – gruodžio mėnesiais buvo prašomi užpildyti pacientai, stacionarizuoti LSMUL KK Psichiatrijos klinikoje, kuriems buvo nustatyta šizofrenijos diagnozė pagal tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį leidimą, Australijos modifikaciją (TLK-10 AM).
Įtraukimo į tyrimą kriterijai: 1. Nustatyta šizofrenijos diagnozė. 2. Amžius - ≥ 18 metų. 3. Geba suprasti užduotis ir jas išpildyti. 4. Neserga lėtinėmis somatinėmis ligomis.5. Stacionarizuoti dėl paūmėjusios psichozės.
Atmetimo kriterijai: 1. Negeba suprasti ir išpildyti užduočių. 2. Serga lėtinėmis somatinėmis ligomis. 3. Stacionarizuoti planine tvarka dėl kitų su liga susijusių priežasčių. Kvietimas dalyvauti tyrime buvo vykdomas pirmos gydymosi stacionare savaitės pabaigoje. Su kiekvienu pacientu buvo kalbamasi atskirai jo palatoje arba kitoje skyriaus vietoje, kiek įmanoma maksimaliai suteikiant privatumą. Tiriamieji buvo informuoti, kad anketa anoniminė, gauti duomenys apibendrintai bus panaudoti baigiamajame darbe. Dalyvauti tyrime buvo pakviesti 59 šizofrenija sergantys pacientai, kurie stacionarizuoti dėl psichozės paūmėjimo. Tyrime dalyvauti atsisakė 12 pacientų, netinkamai anketas užpildė 7 pacientai. Tyrime dalyvauti sutiko, pasirašė informuoto sutikimo formą 40 pacientų, kurie tapo tiriamaisiais, pilnai užpildę anketas.
Tyrimo objektas: psichozės paūmėjimo ryšys su ambulatorinių psichikos sveikatos
priežiūros paslaugų vartojimu ir gydymosi režimo laikymusi, sergant šizofrenija.
Tiriamieji: pacientai, stacionarizuoti į LSMUL KK Psichiatrijos kliniką, kuriems
diagnozuota šizofrenijos diagnozė pagal TLK-10 AM klasifikaciją ir sutikę dalyvauti tyrime. Imtis: 40 pacientų.
Tyrimo metodai :
• mokslinės literatūros apžvalga ir analizė; • anketinė apklausa;
• anketos duomenų analizė.
Tyrimui naudota anoniminė apklausa, tyrimo dalyviams pateikiant anketą, kuri sudaryta iš 3 dalių:
1. Pirma dalis – sociodemografinis klausimynas, padedantis atskleisti tiriamųjų amžių, lytį, išsilavinimą, šeimyninį statusą, užimtumą darbo rinkoje (2 priedas)
15 2. Antra dalis – klausimynas, skirtas išsiaiškinti ligos gydymo procesui. Pacientai buvo klausiami ar per paskutinius 3 mėnesius lankėsi psichologo, socialinio darbuotojo, gydytojo psichiatro konsultacijose PSC (3 priedas).
3. Trečia dalis – vaistų vartojimo klausimyno skalė (angl. medication adherence rating scale
MARS), skirta įvertinti medikamentinio gydymo režimo laikymąsi. Skalė paimta iš LR
Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 30 d. Nr. V-733 įsakymo „Dėl šizofrenijos, šizotipinio ir kliedesinių sutrikimų ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo. Skalė sudaryta iš 10 klausimų su „Taip“ arba „Ne“ atsakymo variantais. Pacientui atsakius „Taip“ į 7 ir 8 klausimus bei „Ne“ į 1-6 ir 9-10 skiriamas 1 balas, visais kitais atvejais atsakymai vertinami 0. Surinkus 7 ir daugiau balų, vertinama, kad pacientas laikosi gydymo režimo, mažiau nei 7 balus – vertinama, jog gydymo režimo nesilaiko (4 priedas).
Duomenų analizės metodai: Rezultatų analizei buvo naudojama SPSS (angl. SPSS – Statistical Package for the Social Sciences) 25.0 ir MS Excell programos. Duomenų analizei
skaičiuotas aritmetinis vidurkis ir standartinis nuokrypis (SN), naudota aprašomoji statistika, kokybinėms reikšmėms įvertinti Chi-kvadratas (χ2), kiekybinėms reikšmėms skaičiuoti Student t statistiniai kriterijai. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05.
16
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų, sergančių šizofrenija ir stacionarizuotų dėl psichozės
paūmėjimo, sociodemografinės charakteristikos.
Tyrime dalyvavo 40 tiriamųjų, sergančių šizofrenija ir stacionarizuotų dėl psichozės paūmėjimo. Tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, kad tyrime dalyvavę pacientai, pagal lytį pasiskirstė beveik tolygiai: 47,5 proc. (n=19/40) vyrų ir 52,5 proc. (n=21/40) moterų. Tyrimo dalyvių amžius buvo nuo 20 metų iki 58 metų, nustatytas amžiaus vidurkis – 36,98 (SN 2,16) metai. Tiriamųjų išsimokslinimo lygmuo artimas 12-kai mokslo metų. Nustatytas išsimokslinimo vidurkis – 12,13 metų (SN 2,94). Didesnė dalis (60 proc.; n=24/40) tyrimo dalyvių buvo vieniši, kiek mažesnė (40 proc.; n=16/40) gyveno poroje. Penktadalis (20 proc.; n=8/40) tyrimo dalyvių nurodė dirbantys apmokamą darbą, o dauguma (80 proc.; n=32/40) nedirbo (1 lentelė).
1 lentelė. Tiriamųjų, sergančių šizofrenija ir stacionarizuotų dėl psichozės paūmėjimo,
sociodemografinės charakteristikos
Kategorija Kintamieji n (proc.)
Lytis Vyras 19 (47,5)
Moteris 21 (52,5)
Amžius (metais) Vidurkis (SN) 36,98 (2,16)
Išsimokslinimas (metais) Vidurkis (SN) 12,13 (2,94)
Šeimyninė padėtis Gyvena vienas 24 (60)
Gyvena poroje 16 (40)
Užimtumas Dirba 8 (20)
Nedirba 32 (80)
Apibendrinant galime teigti, kad tiriamųjų, sergančių šizofrenija ir stacionarizuotų dėl psichozės paūmėjimo amžiaus vidurkis nepriklausomai nuo lyties buvo 36,98 (SN 2,16) metai, išsimokslinimo vidurkis – 12,13 (SN 2,94) metai, daugiau nei pusė tiriamųjų buvo vieniši ir nedirbantys.
17
3.2. Tiriamųjų, sergančių šizofrenija, psichozės paūmėjimo ryšys su
ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu.
Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti ar yra ryšys tarp psichozės paūmėjimo, sergant šizofrenija ir ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo.
Tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, kad 92,5 proc. (n=37/40) tiriamųjų naudojosi viena ar daugiau pirminiame psichikos sveikatos centre teikiamų paslaugų: gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo. Nustatyta, kad 7,5 proc. (n=3/40) šizofrenija sergančių tiriamųjų nesinaudojo nei vieno iš minėtų specialistų teikiamomis paslaugomis.
Tyrimo metu nustatyta, kad iki stacionarizavimo į psichiatrijos stacionarą dėl psichozės paūmėjimo, 82,5 proc. (n=33/40) tiriamųjų naudojosi gydytojo psichiatro, 32,5 proc. (n=13/40) psichologo ir 10 proc. (n=4/40) socialinio darbuotojo teikiamomis paslaugomis (2 lentelė).
Taip pat nustatyta, kad gydytojo psichiatro teikiamomis paslaugomis iki psichozės paūmėjimo nesinaudojo atitinkamai 17,5 proc. (n=7/40), psichologo – 67,5 proc. (n=27/40), socialinio darbuotojo – 90,0 proc. (n=36/40) visų tiriamųjų.
Reikšmingo ryšio tarp psichozės paūmėjimo, sergant šizofrenija ir ambulatorinių paslaugų vartojimo nenustatyta (p=0,640)
2 lentelė. Ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo ryšys su
sociodemografinėmis charakteristikomis Sociodemografinės charakteristikos Ambulatorinės paslaugos Psichiatro n (proc.) p Psichologo n (proc.) p Socialinio darbuotojo n (proc.) p Lytis Vyras 16 (48,5) 0,787 9 (69,2) 0,056 0 0,045 Moteris 17 (51,5) 4 (30,8) 4 (100) Šeimyninė padėtis Gyvena vienas 20 (60,6) 0,865 7 (53,8) 0,581 3 (75,0) 0,519 Gyvena poroje 13 (39,4) 6 (46,2) 1 (25,0) Užimtumas Dirba 7 (21,2 ) 0,677 3 (23,1) 0,736 0 0,045 Nedirba 26 (78,8) 10 (76,9) 4 (100)
Nustatyta, kad iš visų tiriamųjų, kurie iki psichozės paūmėjimo naudojosi gydytojo psichiatro teikiamomis paslaugomis, 48,5 proc. (n=16/33) buvo vyrai ir 51,5 proc. (n=17/33) moterys (p=0,787). Gydytojo psichiatro teikiamomis dažniau naudojosi vieniši, nei gyvenantys poroje (60,6 proc. vs 39,4
18 proc.; p=0,865) ir nedirbantys (78,8 proc. vs 21,2 proc.; p=0,677) tiriamieji, tačiau reikšmingo skirtumo tarp minėtų grupių nenustatyta.
Nustatyta, kad iš visų, kurie iki psichozės paūmėjimo, naudojosi psichologo teikiamomis paslaugomis, 69,2 proc. (n=9/13) buvo vyrai ir 30,8 proc. (n=4/13) moterys. Psichologo teikiamomis paslaugomis dažniau naudojosi vieniši nei gyvenantys poroje (53,8 proc. vs 46,2 proc.; p=0.581) ir nedirbantys (76,9 proc. vs 23,1 proc.; p=0,736) tiriamieji, tačiau reikšmingo skirtumo tarp minėtų grupių nenustatyta.
Socialinio darbuotojo paslaugomis iki psichozės paūmėjimo, naudojosi tik moterys (n=4/4), iš kurių visos buvo nedirbančios (n=4/4) ir 75 proc. (n=3/4) jų gyveno vienos.
Apibendrinant galime teigti, kad gydytojo psichiatro paslaugomis iki psichozės paūmėjimo naudojosi 82,5 proc. šizofrenija sergančių tiriamųjų nepriklausomai nuo lyties, kurių daugiau nei pusė buvo vieniši ir nedirbantys. Psichologo paslaugomis naudojosi 32,5 proc. šizofrenija sergančių tiriamųjų, iš kurių daugiau nei pusė buvo vyrai, daugiau nei pusė visų, kurie naudojosi psichologo teikiamomis paslaugomis nedirbo darbo ir buvo vieniši. Socialinio darbuotojo paslaugomis naudojosi tik pavieniai šizofrenija sergantys tiriamieji (neturinčios darbo moterys, kurių dauguma buvo vienišos). Šizofrenija sergantys vyrai ir didžioji dalis moterų nesinaudojo socialinio darbuotojo teikiamomis paslaugomis. Ryšys, tarp ambulatorinių paslaugų vartojimo ir psichozės paūmėjimo, sergant šizofrenija, nenustatytas.
3.3. Psichozės paūmėjimo ryšys su gydymo režimo laikymusi, sergant
šizofrenija.
Tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, kad gydymosi režimo nesilaikė 82,5 proc. (n=33/40) tiriamųjų (MARS <7 balai), o laikėsi 17,5 proc. (n=7/40) visų tyrimo dalyvių (MARS≥7 balai) (3 lentelė).
3 lentelė. Psichozės paūmėjimo ryšys su gydymo režimo laikymusi sergant šizofrenija
Kategorija Kintamieji Visi n (proc.) Laikėsi režimo n (proc.) Nesilaikė režimo n (proc.) p Lytis Vyras Moteris 19 (47,5) 21 (52,5) 4 (57,1) 3 (42,9) 15 (45,5) 18 (54,5) 0,585
Amžius metais Vidurkis (SN) 36,98 (12,16) 36,56 (4,15) 36,52 (1,75) 0,610
Išsimokslinimas metais
Vidurkis (SN) 12,13 (2,94) 12,89 (3,3) 12,03 (2,85) 0,664
19 Kategorija Kintamieji Visi
n (proc.) Laikėsi režimo n (proc.) Nesilaikė režimo n (proc.) p
padėtis Gyvena poroje 16 (40) 2 (28,6) 14 (42,4)
Užimtumas Dirba nedirba 8 (20) 32 (80) 2 (28,6) 5 (71,4) 6 (18,2) 27 (81,8) 0,545 Gydytojo psichiatro paslaugos Taip Ne 33 (82,5) 7 (17,5) 5 (71,4) 2 (28,6) 28 (84,8) 5 (15,2) 0,409 Psichologo paslaugos Taip Ne 13 (32,5) 27 (67,5) 1 (14,3) 6 (85,7) 12 (36,4) 21 (63,6) 0,269 Socialinio darbuotojo paslaugos Taip Ne 4 (10) 36 (90) 0 (0) 7 (100) 4 (12,1) 29 (87,9) 0,344 Gydymasis psichiatrijos stacionare metų eigoje Taip Ne 31 (77,5) 9 (22,5) 5 (16,1) 2 (22,2) 26 (83,9) 7 (77,7) 0,240
Nustatyta, kad gydymosi režimo laikėsi 17,7 proc. (n=7/40) visų šizofrenija sergančių tiriamųjų, stacionarizuotų į psichiatrijos stacionarą dėl psichozės paūmėjimo, o 82,5 proc. (n=33/40) gydymosi režimo nesilaikė.
Nustatyta, kad gydymo režimo, nepriklausomai nuo amžiaus ir išsimokslinimo, laikėsi kiek daugiau vyrų (4 57,1 proc. vs 42,9 proc.; p=0,585) nei moterų. Nors statistiškai reikšmingo skirtumo ir nenustatyta, tačiau galime stebėti tendenciją, kad gydymosi režimo linkę laikytis vieniši (71,4 proc. vs 28,6 proc.; p=0,509), nedirbantys (71,4 proc. vs 28,6 proc.; p=0,545) šizofrenija sergantys tiriamieji, kurių didžioji dalis naudojasi gydytojo psichiatro (71,4 proc. vs 28,6 proc.; p=0,409) ir nesinaudoja psichologo (85,7 proc. vs 14,3 proc.; p=0,269) bei nenustatyta, kad naudotųsi socialinio darbuotojo teikiamomis paslaugomis.
Nors statistiškai reikšmingo skirtumo ir nenustatyta, tačiau galime stebėti tendenciją, kad gydymosi režimo nelinkę laikytis vieniši (57,6 proc. vs 42,4 proc.; p=0,509), nedirbantys (81,8 proc. vs 18,2 proc.; p=0,545) šizofrenija sergantys tiriamieji, kurių didžioji dalis naudojasi gydytojo psichiatro (84,8 proc. vs 15,2 proc.; p=0,409) ir nesinaudoja psichologo (63,6 proc. vs 36,4 proc.; p=0,269) bei socialinio darbuotojo (87,9 proc. vs 12,1 proc.:p=0,545) teikiamomis paslaugomis.
Taip pat nenustatyta, kad gydymosi režimo laikymasis būtų susijęs su gydymusi stacionare paskutinių metų eigoje (p=0,240)
20
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, kad moteriškos lyties pacientės sudarė šiek tiek daugiau nei pusę visų stacionarizuotų pacientų, nors atliktuose tyrimuose galima rasti skirtingų rezultatų, vis dėl to, psichozės paūmėjimas sergant šizofrenija, yra dažnesnis vyrų tarpe [4,29,35]. Atliktų studijų duomenimis, vieniši asmenys, turi didesnį polinkį į šizofreniją [29,30]. Atliktas tyrimas patvirtino užsienio šalių autorių [29,30] atliktų studijų rezultatus, kadangi nustatyta, jog daugiau nei pusė pacientų, dalyvavusių šiame tyrime, nurodė gyvenantys vieni, kas galėtų turėti įtakos psichozių paūmėjimui, dėl šeimos ar artimųjų nebuvimo bei pakankamo psichologinio palaikymo [9,10,36]. Tik penktadalis pacientų turėjo apmokamą darbą, o didžioji dalis tyrimo dalyvių buvo bedarbiai, ką, patvirtina ir literatūroje randami duomenys, kad net 80 – 93 proc. šizofrenija sergančių pacientų neturi darbo [28,30]. 2017 metais atliktas tyrimas parodė, kad šizofrenija sergantys pacientai ir dirbantys apmokamą darbą, turi geresnę gyvenimo kokybę, o tuo pačiu ir mažesnį atkryčių dažnį [23].
Šiuo tyrimu buvo siekiama atskleisti sąsajas tarp ambulatorinių paslaugų vartojimo (lankymasis gydytojo psichiatro, socialinio darbuotojo ar psichologo konsultacijose) ir psichozės paūmėjimo. Užsienio šalių tyrėjų duomenimis, daugiau nei metus antipsichotiniais vaistais gydomiems pacientams atkryčio rizika ženkliai sumažėja lyginant su tais, kuriems medikamentinis gydymas nepaskirtas [31]. Todėl nenuostabu, kad nutraukus medikamentinį gydymą, stipriai išauga ligos atkryčio skaičius [33]. Labai svarbus yra psichiatro vaidmuo, nes geras ryšys tarp gydytojo ir paciento, kuomet su gydytoju susitinkama reguliariai, jis yra lengvai pasiekiamas, sukurtas tarpusavio pasitikėjimas turi teigiamą efektą ilgalaikio gydymo režimo laikymuisi [31,37]. Paskutiniu metu daugėja tyrimų, teigiančių, kad medikamentinį gydymo režimą papildant nemedikamentiniu, atkryčio dažnis mažėja [19,35,36]. Yra teigiama, kad gydyme svarbu ne tik medikamentinis aspektas, bet ir psichologinis, socialinis ar šeimos paramos aspektas, todėl tam užtikrinti yra rekomenduojama į komandos sudėtį įtraukti socialinį darbuotoją ar psichologą [38]. Taip pat yra nustatyta, kad gydymo rezultatus pagerina psichoterapija, o pačiomis efektyviausiomis pripažintos kognityvinė elgesio terapija ir paciento bei jo artimųjų psichoedukacija [31,35,36].
Atlikus tyrimą, gauti rezultatai parodė, kad didžioji dalis pacientų nesilaiko gydymo režimo. Remiantis literatūros duomenimis, gydymo režimo nesilaiko 20 – 89 proc. pacientų, sergančių šizofrenija [31,34]. Yra nustatyta, kad psichozės paūmėjimas labai išauga nesilaikant gydymo režimo [31] ar visai jį nutraukus, ir tai yra laikoma pagrindine paūmėjimo priežastimi [5,10,32]. Net 10 dienų medikamentų nevartojimo yra siejama su padidėjusia hospitalizavimo rizika, o nevartojant daugiau nei ketvirtadalio paskirtos vaistų dozės daugiau nei dvi savaites ženkliai padidėja psichozių atsiradimo rizika [31]. Užsienio tyrėjai, tirdami antipsichotinių vaistų vartojimo ypatumų ir skubaus
21 stacionarizavimo sąsajas, atskleidė reikšmingas antipsichotinių vaistų vartojimo ir kreipimosi į SPS sąsajas [33]. Pacientai, kurie gydymo režimo nesilaiko ar laikosi tik iš dalies, į SPS kreipiasi 1,61 karto dažniau nei tie pacientai, kurie gydymo režimo laikosi [33]. Nepaisant duomenų moksliniuose tyrimuose, šio tyrimo rezultatuose statistiškai reikšmingo ryšio tarp medikamentinio gydymo režimo laikymosi ir psichozės paūmėjimo, kuomet kreipiamasi į SPS ar/ir yra stacionarizuojama į Psichiatrijos kliniką, nenustatyta.
22
IŠVADOS
1. Stacionarizuoti dėl psichozės paūmėjimo, sergant šizofrenija, buvo tarp 30–ties – 40-ties metų amžiaus asmenys nepriklausomai nuo lyties, kurių išsimokslinimas siekė vidutiniškai 12,13 (SN 2,94) metų, daugiau nei pusė gyveno vieniši ir nedirbo.
2. Iki psichozės paūmėjimo penki iš šešių sergančių šizofrenija naudojosi pirminiame psichikos sveikatos priežiūros centre teikiamomis gydytojo psichiatro, kas trečias psichologo ir kas dešimtas socialinio darbuotojo paslaugomis, tačiau reikšmingo skirtumo tarp naudojimosi ambulatorinėmis paslaugomis ir psichozės paūmėjimo, sergant šizofrenija, nenustatyta.
3. Nustatyta, kad keturi iš penkių sergančių šizofrenija ir stacionarizuotų dėl psichozės paūmėjimo nesilaikė gydymo režimo, tačiau reikšmingo ryšio tarp gydymo režimo laikymosi ir sociodemografinių veiksnių bei psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo nenustatyta.
23
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Sučylaitė J. Šizofrenija sergančiųjų kalba. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2016;23:292-307.
2. Kunigėlienė A, Alekna D, Guzevičius M. Klinikinis atvejis: paciento, sergančio šizofrenija ir turinčio transplantuotą inkstą, gydymo ypatumai. Sveikatos mokslai. 2019;26(6):132-5.
3. Sučylaitė J, Platakytė J. Aplinkos poveikis šizofrenija sergančių vaikų agresyvumui. Reabilitacijos mokslai: slauga, kineziterapija, ergoterapija. 2016;1(14):62-73.
4. Bong JL, Sung-Wan K, Jung JK. Defining Treatment Response, Remission, Relapse, and Recovery in First-Episode Psychosis: A Survey Among Korean Experts. DOI:
10.30773/pi.2019.0240
5. Emsley R, Chiliza B, Asmal L, Harvey BH. The nature of relapse in schizophrenia. BMC Psychiatry. 2013;13.
6. Miller J, Bodenheimer C, Crittenden K. Second-Generation Antipsychotic Discontinuation in First Episode Psychosis: An Updated Review. Clin Psychopharmacol Neurosci. 2011;9(2):45-53.
7. Alphs L, Nasrallah HA, Bossie CA., Fu DJ, Gopal S, Hough D & Turkoz, I. Factors associated with relapse in schizophrenia despite adherence to long-acting injectable antipsychotic therapy. Int Clin Psychopharmacol. 2016, 31(4), 202-209. doi: 10.1097/YIC.0000000000000125.
8. Barnett I, Torous J, Staples P, Sandoval L, Keshavan M, Onnela JP. Relapse prediction in schizophrenia through digital phenotyping: a pilot study. Neuropsychopharmacology. 2018;43:1660-6.
9. Chaurotia VK, Verma KK, Baniya GC. A Study of Psychosocial Factor Related with Relapse in Schizophrenia. IOSR Journal of Dental and Medical Sciences. 2016;15(4):36-44.
10. Xiao J, Mi W, Li L, Shi Y, Zhang H. High relapse rate and poor medication adherence in the Chinese population with schizophrenia: results from an observational survey in the People’s Republic of China. Neuropsychiatr Dis Treat. 2015;11:1161-7.
11. Liu T, Zhang J, Dong X, Li Z, Shi X, Tong Y, et al. Occipital Alpha Connectivity During Resting-State Electroencephalography in Patients With Ultra-High Risk for Psychosis and Schizophrenia. Front Psychiatry. 2019;10.
12. Pennington M, McCrone P. The Cost of Relapse in Schizophrenia. Pharmacoeconomics. 2017;35(9):921-36.
13. Strik W, Stegmayer K, Walther S, Dierks T. Systems Neuroscience of Psychosis: Mapping Schizophrenia Symptoms onto Brain Systems. Neuropsychobiology. 2017;75(3):100-16.
24 14. Flatow J, Buckley P, Miller BJ. Meta-Analysis of Oxidative Stress in Schizophrenia. Biol
Psychiatry. 2013;74(6):400-9.
15. Miller BJ, Gassama B, Sebastian D, Buckley P, Mellor A. Meta-analysis of lymphocytes in schizophrenia: clinical status and antipsychotic effects. Biol Psychiatry. 2013;73(10):993-9. 16. Lally J, MacCabe JM. Antipsychotic medication in schizophrenia: a review. British Medical
Bulletin. 2015;114(1):169-79.
17. Gumley AI, MacBeth A, Reilly JD, O‘Grady M, White RG, McLeod H, et al. Fear of recurrence: results of a randomized trial of relapse detection in schizophrenia. Br J Clin Psychol. 2015;54(1):49-62.
18. Gaebel W, Zielasek J. Schizophrenia in 2020: Trends in Diagnosis and Therapy. Psychiatry Clin Neurosci. 2015;69(11):661-73.
19. Bighelli I, Huhn M, Schneider-Thoma J, Krause M, Reitmeir C, Wallis S. Response rates in patients with schizophrenia and positive symptoms receiving cognitive behavioural therapy: a systematic review and single-group meta-analysis. BMC Psychiatry. 2018;18(1):380.
20. Stafford MR, Mayo-Wilson E, Loucas CE, James A, Hollis C, Birchwood M. Efficacy and safety of pharmacological and psychological interventions for the treatment of psychosis and schizophrenia in children, adolescents and young adults: a systematic review and meta-analysis. PLoS One. 2015;10(2):e0117166.
21. Norman R, Lecomte T, Addington D, Anderson E. Canadian Treatment Guidelines on Psychosocial Treatment of Schizophrenia in Adults. Can J Psychiatry. 2017;62(9):617-23. 22. LR Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 18 d. Nr. V-59 įsakymas Nr. V-861 „Dėl
Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. TAR, 2018-01-23, Nr. 972.
23. Pinho LG, Pereira A, Chaves C. Influence of sociodemographic and clinical characteristics on the quality of life of patients with schizophrenia. Rev Esc Enferm USP. 2017;51:e03244. 24. LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Valstybės žinios, 1996-10-23, Nr.
102-2317.
25. LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. TAR, 2016-01-05, Nr. 87.
26. TLK-10-AM / ACHI / ACS elektroninis vadovas. Available from: http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp?topic=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook.content/html/icd/ 5skyrius.html.
27. Valstybinė ligonių kasa, prie sveikatos apsaugos ministerijos. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Available from: http://www.vlk.lt/veikla/veiklos- sritys/sveikatos-prieziuros-paslaugos/pirmines-ambulatorines-asmens-sveikatos-prieziuros-paslaugos.
25 28. Valton V, Romaniuk L, Steele D, Lawrie S, Series P. Comprehensive review: Computational
modelling of schizophrenia. Neurosci Biobehav Rev. 2017 Dec;83:631-646.
29. Kebede D, Alem A, Shibre T, Negash A, Deyassa N, Beyero T. The sociodemographic correlates of schizophrenia in Butajira, rural Ethiopia. Schizophr Res. 2004 Aug 1;69(2-3):133-41.
30. Hakulinen C, McGrath J, Timmerman A, Skipper N, Mortensen PB, Pedersen CB, Agerbo E. The association between early-onset schizophrenia with employment, income, education, and cohabitation status: nationwide study with 35 years of follow-up. Soc Psychiatry Psychiatr Epidemiol. 2019 Nov;54(11):1343-1351.
31. Phan SV. Medication adherence in patients with schizophrenia. Int J Psychiatry Med. 2016;51(2):211-9.
32. Tessier A, Boyer L, Husky M, Baylé F, Llorca PM, Misdrahi D. Medication adherence in schizophrenia: The role of insight, therapeutic alliance and perceived trauma associated with psychiatric care. Psychiatry Res. 2017 Nov;257:315-321.
33. Hardy M, Jackson C, Byrne J. Antipsychotic adherence and emergency department utilization among patients with schizophrenia. Schizophr Res. 2018 Nov;201:347-351.
34. Vassileva I, Milanova V, Asan T. Predictors of medication non-adherence in Bulgarian outpatients with schizophrenia. Community Ment Health J. 2014 Oct;50(7):854-61.
35. Porcelli S, Bianchini O, De Girolamo G, Aguglia E, Crea L, Serretti A. Clinical factors related to schizophrenia relapse. Int J Psychiatry Clin Pract. 2016;20(2):54-69.
36. Ahmad I, Khalily MT, Hallahan B, Shah I. Factors associated with psychotic relapse in patients with schizophrenia in a Pakistani cohort. Int J Ment Health Nurs. 2017 Aug;26(4):384-390. 37. Dobber J, Latour C, de Haan L, Scholte Op Reimer W, Peters R, Barkhof E, van Meijel B.
Medication adherence in patients with schizophrenia: a qualitative study of the patient process in motivational interviewing. BMC Psychiatry. 2018 May 18;18(1):135.
38. Shuler KM. Approaches to improve adherence to pharmacotherapy in patients with schizophrenia. Patient Prefer Adherence. 2014 May 14;8:701-14.
26
PRIEDAI
27
Priedas Nr.2
ANKETA
Sociodemografiniai duomenys
1. Lytis (Pažymėkite): ☐ Vyras ☐ Moteris 2. Amžius (Įrašykite metus, pvz.: 28 metai): ____
3. Išsimokslinimas (Įrašykite, kiek metų mokėtės, pvz.: 12 metų):____
4. Šeimyninė padėtis (Pažymėkite): ☐ Gyvenu vienas (-a) ☐ Gyvenu poroje
5. Užimtumas (Pažymėkite vieną jums tinkamą variantą ): ☐ Dirbu apmokamą darbą ☐ Nedirbu
28
Priedas Nr. 3
Su pagrindiniu susirgimu ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartojimu susijęs klausimynas
1. Ar per paskutinius 3 mėn. lankėtės gydytojo psichiatro konsultacijose pirminiame psichikos sveikatos priežiūros centre? (Pažymėkite)
☐ Taip ☐ Ne
2. Ar per paskutinius 3 mėn. lankėtės psichologo konsultacijose pirminiame psichikos sveikatos centre?(Pažymėkite)
☐ Taip ☐ Ne
3. Ar per paskutinius 3 mėn. lankėtės socialinio darbuotojo konsultacijose pirminiame psichikos sveikatos centre?(Pažymėkite)
29
Priedas nr. 4
Vaistų vartojimo vertinimo klausimynas
Atsakykite į šiuos klausimus pažymėdami atsakymą, kuris geriausiai apibūdina Jūsų elgseną arba požiūrį į savo vaistų vartojimą praėjusią savaitę.
1. Ar kada nors pamiršote išgerti vaistus?(Pažymėkite) ☐ Taip ☐ Ne
2. Ar pasitaiko, kad Jums nerūpi, ar geriate vaistus?(Pažymėkite) ☐ Taip ☐ Ne
3. Ar jausdamiesi geriau kartais nustojate gerti vaistus?(Pažymėkite) ☐ Taip ☐ Ne
4. Ar kartais, išgėrę vaistų ir pasijutę blogiau, nustojate juos gerti?(Pažymėkite) ☐ Taip ☐ Ne
5. Vaistus geriu tik tada, kai sergu.(Pažymėkite) ☐ Taip ☐ Ne
6. Nenatūralu, kad mano protą ir kūną kontroliuoja vaistai. (Pažymėkite) ☐ Taip ☐ Ne
7. Mano mintys yra aiškesnės, kai vartoju vaistus. (Pažymėkite) ☐ Taip ☐ Ne
8. Vartodamas vaistus negaliu užkirsti kelio ligai.(Pažymėkite) ☐ Taip ☐ Ne
9. Kai vartoju vaistus, jaučiuosi keistai – tarsi nesavas. (Pažymėkite) ☐ Taip ☐ Ne
10.Vartodamas vaistus jaučiuosi pavargęs ir vangus. (Pažymėkite) ☐ Taip ☐ Ne
