LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJAMEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
PAULIUS VARGALIS
PACIENTŲ ŽINIOS APIE JIEMS PREVENCINIAIS TIKSLAIS
ATLIKTUS TYRIMUS LĖTINIŲ NEINFEKCINIŲ LIGŲ
PROFILAKTIKOS ASPEKTU
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Mokslinis vadovas: Dr. Gediminas Raila
Kaunas 2020
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 5 3. SANTRUMPOS ... 8 4. ĮVADAS ... 95. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
6. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
6.1. Ankstyva ligų diagnostika profilaktiniais tyrimais. ... 12
6.2. Ankstyvos diagnostikos ir rizikos veiksnių mažinimo ekonominė nauda ... 13
6.3. Pasaulyje prevenciniais tikslais atliekami tyrimai; ... 14
6.4. Gydytojų požiūris į prevencinius tyrimus neinfekcinių ligų aspektu ir patiriami iššūkiai... ... 15
6.5. Pacientų požiūris į profilaktikai atliekamus tyrimus dėl neinfekcinių ligų. ... 16
7. TYRIMO METODIKA ... 18
8. REZULTATAI ... 19
8.1. Sociodemografiniai duomenys ... 19
8.2. Apsilankymo pas šeimos gydytoją priežastys ... 20
8.3. Apsilankymo metu daryti tyrimai ... 21
8.4. Prevencinių tyrimų ir sociodemografinių veiksnių sąsajos. ... 29
9. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
10. IŠVADOS ... 33
11. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34
12. PRIEDAI ... 37
3
1. SANTRAUKA
Autorius: Paulius Vargalis
Mokslinis vadovas: Dr. Gediminas Raila
Darbo tema: ,,PACIENTŲ ŽINIOS APIE JIEMS ATLIKTUS TYRIMUS PREVENCINIAIS TIKSLAIS PIRMINĖJE SVEIKATOS PRIEŽIŪROJE: LĖTINIŲ NEINFEKCINIŲ LIGŲ PROFILAKTIKA“
Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų žinias apie jiems atliktus tyrimus pirminėje sveikatos priežiūroje dėl neinfekcinių ligų profilaktikos.
Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti skirtingų amžiaus ir išsilavinimo žmonių žinias apie jiems atliktus tyrimus pirminėje sveikatos priežiūroje. 2. Išsiaiškinti kokius tyrimus atlieka šeimos gydytojas prevenciniais tikslais. 3. Išsiaiškinti kaip dažnai pacientai lankosi pas šeimos gydytoją prevenciniais tikslais tam tikrose amžiaus grupėse.
Tyrimo metodai: Atsitiktinės imties žmonių, vyresnių nei 18 metų, anoniminė apklausa. Tyrimas buvo atliekamas www.apklausa.lt puslapyje. Apklausa sudaryta pagal neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarką Lietuvoje. Tiriamųjų konfidencialumo užtikrinimas: tiriamųjų konfidencialumas yra užtikrinamas, nes anketa yra anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės, adresų nebuvo klausiama. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 20.0 Windows programinei įrangai. Taikyti duomenų pasiskirstymo pasirinktoje imtyje vertinimai, naudota aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs ir procentiniai dažniai. Kiekybiniai duomenys pateikti aritmetiniu vidurkiu, bei standartiniu nuokrypiu. Kokybiniams požymiams palyginti taikytas chi kvadrato testas. Gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais jei rezultatų skirtumų reikšmė p < 0,05. Tyrime dalyvavo 300 respondentų, iš jų 207 (69.0 proc.) moterys ir 93 (31.0 proc.) vyrai. Vidutinis apklaustųjų amžius buvo 37.91 metai (standartinis nuokrypis SN = 0.824).
Rezultatai: Dažniausia nurodoma vizito pas šeimos gydytoją priežastis buvo profilaktika 53,3 proc. Pirmoji (18-40 m.) ir antroji (41-65 m.) amžiaus grupės pas savo šeimos gydytoją dažniausiai lankėsi profilaktiniais tikslais. Trečioji (>65 m.) amžiaus grupė – dėl vaistų pratęsimo. Dažniausiai atliekamas tyrimas pas šeimos gydytoją per paskutinius 12 mėn. buvo BKT 50,7 proc. ir AKS matavimas 44,3 proc. Prevenciniais tikslais dažniausiai nurodomi atliekami tyrimai 95,9 proc. ūgio matavimas 95,9 proc. ir 95,3 proc. mamografija. Pradinio išsilavinimo žmonėms dažniausia buvo atlikta BKT 100 proc. ir vidurinio išsilavinimo 91,2 proc. BKT. Profesinio išsilavinimo žmonėms 100 proc. AKS matavimas, aukštesniojo išsilavinimo 87,7 proc. BKT ir aukštojo 91,9 proc.
Išvados: Tyrimų atlikimo prevenciniais tikslais rezultatus lyginant tarp skirtingų, išsilavinimo ir amžiaus grupių nustatyta, jog šie tyrimai jaunesnio amžiaus žmonėms atliekami statistiškai reikšmingai dažniau, o rezultatai tarp skirtingų lyčių ir išsilavinimo statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
4 Pacientų nuomone, pas šeimos gydytoją, dažniausiai prevenciniais tikslais atliekami tyrimai yra kraujo spaudimo matavimas ir gliukozės kiekio nustatymas kraujyje (daugiau nei dviems trečdaliams). Rečiausiai atliekami (tik dešimtadaliui) tyrimai - tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu bei krūtų apžiūra ir apčiuopa. Prevenciniais tikslais pas šeimos gydytoją dažniausiai lankosi 18 – 40 metų amžiaus žmonės, 41 – 65 metų amžiaus žmonės lankosi rečiau nei jaunesni, o >65 metų amžiaus žmonės dėl šios priežasties lankosi rečiausiai.
5
2. SUMMARY
Author of thesis: Paulius Vargalis Adviser of thesis: Dr. Gediminas Raila
Full title of thesis: “ PATIENTS' KNOWLEDGE OF PREVENTIVE TESTS WHICH WERE PERFORMED IN ASPECTS OF CHRONIC NON-COMMUNICABLE DISEASES.”.
Aim of the Final Project: To evaluate patients’ knowledge of the tests performed on them in primary health care for the prevention of non-infectious diseases.
Objectives of the Final Project: 1. To compare the knowledge of people of different genders, ages and education about the research performed on them in primary health care. 2. Find out what tests the family doctor performs for preventive purposes. 3. Find out how often patients visit a family doctor for preventive purposes in certain age groups.
Research Methods: Random people over the age of 18 who have agreed to complete the questionnaire. The research was assessableon the website www.apklausa.lt. The survey was concluded in accordance with the procedure for prevention and control of non-infectious diseases in Lithuania. Ensuring the confidentiality of subjects: the confidentiality of the subjects is guaranteed because the questionnaire is anonymous and the name, surname and address of the subjects was not asked. Statistical data analysis was performed using SPSS program. The observe differences and dependencies between the marks were considered statistically significant when the calculated significance level (p value) was less than 0,05. A study was conducted with 300 respondents, of whom 207 (69.0%) were women and 93 (31.0%) were men. The mean age of the respondents was 37.91 (standard deviation SN = 0.824).
Result: The most frequently cited reason for a visit to a family doctor was prevention in 53.3%. The first (18-40 years) and second (41-65 years) age groups mostly visited their family doctor for preventive purposes. The third age group (> 65 years) is due to extension of prescribed medicines. The most common examination by a family doctor in the last 12 months was general blood test (50.7 percent) and ABP measurement (44.3 percent). For preventive purposes, the most common tests are height measurement (95.9 percent) and mammography (95.3 percent). For people with primary education, general blood test was always performed (100 percent) and mostly with secondary education (91.2 percent). For people with professional education ABP was always performed (100 percent), with higher education general blood test (87.7 percent) and with education of University - 91.9 percent.
Conclusions: Comparing the results of preventive studies between different, education and age groups, it was found that these studies were performed statistically significantly more often in
6 younger people, and the results did not differ statistically significantly between different educations. According to patients, the most common tests performed by a family doctor for preventive purposes are the measurement of blood pressure and blood glucose levels (more than two-thirds). According to the respondents, the least frequent examinations (only for one tenth) are digital examination, as well as examination and palpation of the breasts. For preventive purposes, family doctors are most often visited by people aged 18-40, people aged 41-65 are less likely to visit than younger people, and people aged > 65 are the least likely to visit.
7
PADĖKA
Dr. Gediminui Railai už pagalbą ir patarimus rašant baigiamąjį magistro darbą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Baigiamasis magistro darbas atliktas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimą Nr. BEC-MF-294. Išdavimo data 2020-03-26.
8
3. SANTRUMPOS
AH – Arterinė hipertenzija
AKS – Arterinis kraujo spaudimas BKT – Bendras kraujo tyrimas BŠT – Bendras šlapimo tyrimas CD – Cukrinis diabetas
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KMI – Kūno masės indeksas
PSA– Prostatos specifinis antigenas PSO - Pasaulio sveikatos organizacija SN – Standartinis nuokrypis
9
4. ĮVADAS
Šiomis dienomis neinfekcinės ligos tampa vis didesnė problema. Atsiranda vis daugiau ligų ir jų komplikacijų, kurios daro įtaką gyvenimo kokybei. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad nuo neinfekcinių ligų kasmet miršta 41 milijonas žmonių, o tai sudaro 71% visų mirties atvejų visame pasaulyje. Senstant visuomenei ir didėjant išgyvenamumui, visame pasaulyje daugėja susirgimų neinfekcinėmis ligomis, todėl profilaktika, rizikos faktorių mažinimas ir ankstyva šių ligų diagnostika tampa vis svarbesne pirminės sveikatos grandies dalimi. Yra keletas ligų grupių, dažniausiai sukeliančių mirtį. Dažniausiai mirtį nuo neinfekcinių ligų sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos ligos - 17,9 mln. žmonių per metus; antroje vietoje – onkologinės ligos (apie 9,0 mln.). Mirštamumas nuo kvėpavimo sistemos ligų yra apie 3,9 mln., o nuo cukrinio diabeto (CD) - 1,6 mln. Šios 4 ligų grupės sukelia daugiau kaip 80% visų priešlaikinių mirčių nuo neinfekcinių ligų. Taip pat didelę įtaką mirštamumui turi tokie rizikos veiksniai, kaip tabako vartojimas, fizinis neveiklumas, kenksmingas alkoholio vartojimas ir nesubalansuota mityba. Neinfekcinių ligų profilaktika susideda iš pirminės, antrinės ir tretinės profilaktikos. Pirminėje profilaktikoje svarbiausia rizikos veiksnių identifikavimas ir valdymas. Antrinėje profilaktikoje - ankstyva diagnostika ir savalaikis gydymas, siekiant išgydyti ligą arba kuo ilgiau ją išlaikyti remisijoje ir išvengti jos komplikacijų. O tretinės profilaktikos tikslai yra paliatyvioji pagalba ir kuo ilgesnė bei kokybiškesnė gyveno trukmė [1][2].
Neinfekcinių ligų prevencija yra vykdoma beveik visame pasaulyje. Tokiose šalyse kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kanada, sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžinių susirgimų užima didžiausią dalį, todėl ši problema yra aktuali. Šiose valstybėse yra labai daug investuojama į neinfekcinių ligų prevenciją. Stengiamasi kuo labiau sumažinti ligas sukeliančius rizikos veiksnius, siekiant išvengti šių ligų, ir atlikti profilaktinius tyrimus, norint suvaldyti lėtinių ligų progresavimą [3][4].
Lietuva taip pat nėra išimtis, nes sergamumas neinfekcinėmis ligomis čia taip pat yra didelis. Neinfekcinių ligų profilaktika Lietuvoje yra atliekama pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, kurią kuruoja šeimos gydytojas. Pagal galiojančią tvarką tyrimai yra atliekami atsižvelgiant į tam tikrus pacientų suskirstymus į amžiaus grupes [5].
Didelę įtaką neinfekcinėmis ligomis sergančių žmonių prevencijai turi socialiniai ir demografiniai rodikliai: išsilavinimas, finansinė padėtis, medicininės pagalbos prieinamumas, kultūriniai ir religiniai veiksniai. Vienas svarbiausių rodiklių yra išsilavinimas, kuris formuoja visuomenės savimonę apie sveikatos priežiūrą ir profilaktikos svarbą - žmonės patys labiau domisi savo sveikata, dažniau kreipiasi į pirminės sveikatos priežiūros specialistus dėl profilaktinių tyrimų.
10 Geresnis išsilavinimo lygis formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į rizikos faktorius, tokius kaip rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas. Taip pat svarbu ir finansinė žmonių padėtis - ji siejama su geresnėmis gyvenimo sąlygomis, sveikesne, labiau subalansuota mityba, bei lengviau prieinama sveikatos priežiūra [6][7].
Šio tyrimo tikslas yra sužinoti pacientų nuomonę apie jų šeimos gydytojo atliekamus prevencinius tyrimus bei jų periodiškumą.
11
5. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti pacientų žinias apie jiems prevenciniais tikslais atliktus tyrimus pirminėje sveikatos priežiūroje, dėl neinfekcinių ligų profilaktikos.
Darbo uždaviniai:
1. Palyginti skirtingų, amžiaus ir išsilavinimo žmonių žinias apie jiems atliktus tyrimus pirminėje sveikatos priežiūroje.
2. Išsiaiškinti kokius tyrimus dažniausiai atlieka šeimos gydytojas prevenciniais tikslais. 3. Išsiaiškinti kaip dažnai pacientai lankosi pas šeimos gydytoją prevenciniais tikslais tam
12
6. LITERATŪROS APŽVALGA
6.1. Ankstyva ligų diagnostika profilaktiniais tyrimais.
Profilaktiniai tyrimai yra vieni iš svarbiausių būdų priminėje sveikatos priežiūros grandyje, padedantys nustatyti įvairias neinfekcines ligas, kurios dažniausiai yra besimptomės ir tik vėliau sukelia įvairias komplikacijas. Dažniausiai pasitaikantis susirgimas yra arterinė hipertenzija (AH), kuris didina riziką susirgti kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Norint sumažinti riziką šiems susirgimams atsirasti, reikalingas reguliarus kraujo spaudimo matavimas ir ankstyva šios ligos diagnostika bei gydymas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms [8].
Periodinis profilaktinis elektrokardiogramos registravimas leidžia nustatyti tokias kardiovaskulines ligas kaip širdies laidumo sutrikimai, aritmijos, išeminės širdies ligos. [9]
Profilaktinė krūtų apčiuopa ir mamografija suteikia galimybę nustatyti krūties vėžį ankstyvoje stadijoje ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos [10].
Tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu leidžia įtarti tiesiosios žarnos patologijas, o atliekamas kartu su prostatos specifiniu antigenu (PSA) - anksti diagnozuoti prostatos susirgimus [11][12].
Atliekant nuolatinį svorio, juosmens apimties, arterinio kraujo spaudimo, mažo, didelio tankio lipoproteinų, cholesterolio bei trigliceridų ištyrimą galima diagnozuoti dislipidemiją, nutukimą, metabolinį sindromą, pirminę arterinę hipertenziją, kurie yra svarbūs ir susiję veiksniai didinantys širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką [13].
Periodinis gliukozės kiekio kraujyje ištyrimas padeda pastebėti cukrinį diabetą ir atlikti detalesnį ištyrimą dėl šios ligos, kuri pradžioje dažniausiai neturi simptomų, o išryškėti gali tik jau esant komplikacijoms [14].
Profilaktiškai atliekant bendrą kraujo tyrimą galima nustatyti ar įtarti įvairias hematologines ligas, kurios pradinėse stadijose būna besimptomės. [15][16] Bendras šlapimo tyrimas yra svarbus ankstyvai diagnostikai, nes padeda aptikti tokias ligas kaip cukrinis diabetas, inkstų, šlapimo pūslės onkologija, nefrozinis sindromas. Šis tyrimas taip pat naudingas ir antrinei profilaktikai, kaip šlapimo šalinimo sistemos ligų bei cukrinio diabeto komplikacijų dinamikos rodiklis [17].
Plaučių rentgenogramos atliekamos ne tik diagnozuoti infekcines ligas, bet ir nustatyti vėžinius susirgimus ankstyvoje stadijoje, kol dar nėra išplitimo. Ankstyvas onkologinio susirgimo aptikimas įgalina atlikti detalesnius tyrimus ir pradėti gydymą kuo anksčiau, taip gerinant ligos išeitis [18].
13 Lietuvoje yra patvirtinta lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos tvarka, kuri turi būti vykdoma gydymo įstaigose šeimos gydytojų kartu su bendrosios praktikos slaugytoju. Šioje tvarkoje yra nurodyta atlikti prevencinius tyrimus pagal keturias amžiaus grupes, kurios yra suskirstytos taip: iki 18 m.; 19-40 m.; 41-65 m.; nuo 65 metų. Numatyta atlikti šiuos tyrimus: odos ir matomų gleivinių apžiūra, burnos apžiūra, periferinių limfmazgių apčiuopa, krūtų apžiūra ir apčiuopa, mamografija, ginekologinė apžiūra, tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu, plaučių rentgenologinis ištyrimas, svorio, ūgio matavimas, elektrokardiogramos atlikimas, arterinio kraujo spaudimo matavimas, regėjimo aštrumo nustatymas, klausos tikrinimas kalba ir šnabždesiu, akispūdžio matavimas, bendras kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas, gliukozės kiekio kraujyje ištyrimas, cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas. Visi šie tyrimai turėtų būti atlikti profilaktiškai priklausomai nuo tyrimo ir amžiaus grupės tokiais intervalais: 1 kartą per metus; 1 kartą per 2 metus, esant indikacijų; kiekvieno apsilankymo metu. Bet atlikti visus šiuos tyrimus apsilankymo pas šeimos gydytoją metu yra iššūkis net tik gydytojui, bet ir pacientui. Tai lemia ribotas konsultacijos laikas, paciento nenoras, prastas tarpusavio bendradarbiavimas ir kt. [5].
6.2. Ankstyvos diagnostikos ir rizikos veiksnių mažinimo ekonominė nauda
Pacientų išlaidos valstybiniame ir privačiame sektoriuose labai skiriasi. Neinfekcinių ligų diagnozavimo ir gydymo išlaidos yra didelė ekonominė našta valstybei. Didžiausia ekonominę naudą duoda prevencinės priemonės, kurios mažina rizikos veiksnius, padeda sumažinti sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis [19].
Sveikatos priežiūros paslaugų kaina ir prieinamumas yra nevienodas visiems. Širdies ir kraujagyslių ligos, CD ir onkologiniai susirgimai reikalauja pastovaus brangaus gydymo, mažina žmogaus darbingumą. Norint išvengti šių ligų, skatinamas fizinis aktyvumas - keliavimas į darbą dviračiu ar pėsčiomis, nerūkymas [20]. Ankstyva diagnostika, taikant prevencines programas, padeda išvengti susirgimų arba nustatyti ligą pradinėje stadijoje ir taip išvengti komplikacijų bei brangaus gydymo [21].
Tyrimo, atlikto Jungtinėje Karalystėje duomenimis, nustatyta, kad pacientai dažnai lankosi pas kitų specialybių gydytojus ar kitos profesijos sveikatos specialistus, o ne šeimos gydytoją. Buvo padaryta išvada, kad kai kuriuos tyrimus galėtų atlikti kitų specialybių gydytojai ar sveikatos specialistai - taip būtų galima sumažinti pacientų skaičių pas šeimos gydytojus. Skatinat sutaupyti finansinių išteklių ir laiko bei sumažinti darbo krūvį šeimos gydytojams, buvo pasiūlyta, kad odontologai ir farmacijos specialistai atliktų paprastus tyrimus, tokius kaip gliukozės koncentracijos nustatymas kraujyje iš piršto ar AKS matavimas [22].
14
6.3. Pasaulyje prevenciniais tikslais atliekami tyrimai;
JAV ir Kanadoje lėtinių ligų prevencijai naudojamos „BETTER“ ir „BETTER2” programos, kurios apibūdina atliekamus tyrimus pirminėje sveikatos grandyje. „BETTER“ priemonių rinkinys leidžia prevencija užsiimančiam specialistui nustatyti, kokias lėtinių ligų prevencijai ir atrankai skirtas programas pacientas gali gauti. Pasitelkiant bendrą sprendimų priėmimą bei motyvacinius pokalbius parengiamas unikalus ir individualus „prevencijos planas“, į procesą įtraukiant ir patį pacientą. „BETTER 2“ programa vienija pirminės sveikatos priežiūros specialistus bei tyrėjus, siekiant pagerinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę lėtinių neinfekcinių ligų prevencijoje ir atrankoje. Abi šias programos sudaro patvirtintos priemonės, kuriose sukaupta išsami informacija, susijusi su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, buvusiais paciento susirgimais, taip pat informacija apie gyvenimo būdą ir riziką, bendrą fizinės ir psichinės sveikatos suvokimą, šeimos istoriją ir demografinę informaciją: amžius, priklausomybės, išsilavinimas, šeiminė padėtis, pajamos. Dalis šios informacijos nėra reguliariai renkama ar prieinama šeimos gydytojui. Vis dėlto, ši informacija reikalinga, kad gydytojas galėtų sudaryti profilaktinių priemonių poreikį ir veiksmų planą individualiai kiekvienam pacientui, kartu įtraukiant ir jį į procesą [4][23]. Į „BETTER“ programą įeina tokie tyrimai, kaip gliukozės koncentracijos nustatymas kraujyje, kraujospūdžio matavimas, lipidograma, juosmens apimties matavimas, KMI bei trijų vėžinių susirgimų paieška: krūtų, gimdos kaklelio ir tiesiosios žarnos. [24]
Gruzijos pirminėje sveikatos priežiūros grandyje atliekami tokie prevenciniai tyrimai, kaip kraujo spaudimo, gliukozės kiekio kraujyje matavimai; lipidų ir cholesterolio kiekio nustatymas. Taip pat siekiama kuo ankstyvesnėje stadijoje nustatyti vėžinius susirgimus tikslinėms amžiaus grupėms: krūtų vėžį 40-70 metų moterims; gimdos kaklelio vėžį 25-60 metų moterims; tiesiosios žarnos vėžį 50-70 metų moterims ir vyrams. Taip pat profilaktiškai nemokamai tiriamas PSA 50-50-70 metų vyrams, siekiant išsiaiškinti su prostata susijusius susirgimus. Visi tyrimai atliekami siekiant kuo ankstyvesnės diagnostikos, ligos progresavimo ar komplikacijų radimo [25].
Prancūzijoje ir Šveicarijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo norima nustatyti, kiek dažnai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje buvo atliekami prevenciniai tyrimai pagal sudarytas rekomendacijas: kraujo spaudimo matavimas, svorio ir ūgio matavimas, dislipidemijos nustatymas, tyrimai dėl prostatos ir tiesiosios žarnos vėžinių susirgimų. Taip pat tyrimo metu buvo atskirai stebimas rūkymas ir alkoholio vartojimas. Šio tyrimo metu buvo gauti rezultatai, kad dažniausiai atliekamas kraujo spaudimo matavimas ir mažiausiai vieną kartą per metus pamatuojamas svoris ir ūgis [26].
15 Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per pirmąjį vizitą pas šeimos gydytoją išsiaiškinti paciento rizikos veiksnius, o profilaktinius tyrimus organizuoti atsižvelgiant į juos. Esant rizikai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, siūloma pacientams matuoti juosmens apimtį, arterinį kraujo spaudimą, auskultuoti širdį, plaučius, apžiūrėti pilvą. Turintiems riziką sirgti diabetu rekomenduojama pėdų apžiūra, šlapimo tyrimas, bendras cholesterolio tyrimas, gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, o kvėpavimo takų ligomis – atlikti spirogramą. Vėžinių susirgimų profilaktikai rekomenduojama krūtų apžiūra, mamografija, ginekologinė apžiūra [27].
Pietų Afrikos respublikoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1099 respondentai, parodė, kad liemens apimties, ūgio, svorio ir kūno masės indeksas (KMI) tiesiogiai yra susiję su daugeliu kardio-metabolinių reiškinių, ypač vyrams. Jie turi didesnę riziką susirgti AH, hipercholesterolemija, todėl rekomenduotini periodiniai ūgio, svorio ir liemens apimties matavimai pirminiame sveikatos lygyje [28].
EHES (angl. The European Health Examination Survey) buvo atlikta apklausa 12-oje Europos šalių, kuria buvo tiriami 25–64 m. amžiaus žmonės. Tyrime buvo lyginami respondentai, kurių buvo paprašyta atsakyti į anketos klausimus ir pateikti savo duomenis apie AH, CD, KMI ir cholesterolio kiekį kraujyje. Po to dalis jų atrinkti ir fiziškai ištirti gydytojo. Buvo nustatyta, kad žmonių pateikti duomenys nėra tikslūs, o nesutapimai parodė, kad fizinis ištyrimas yra daug svarbesnis nei apklausa ir leidžia nustatyti tokias ligas, kaip CD, AH ir cholesterolio lygio padidėjimas [29] .
6.4. Gydytojų požiūris į prevencinius tyrimus neinfekcinių ligų aspektu ir patiriami
iššūkiai.
Pirminės sveikatos priežiūros specialistai susiduria su įvairiais iššūkiais atliekant reikiamus tyrimus prevenciniais tikslais. Jiems reikia atrinkti pacientus, kurie yra mažos ar didelės rizikos sirgti tam tikromis ligomis. Siekiant užtikrinti, kad būtų teisingai parinktos intervencijos, būtina tinkamai įvertinti naudos ir žalos santykį [30]. Nyderlanduose atlikto tyrimo metu buvo klausiama, kaip gydytojai reaguoja į atliekamus prevencinius tyrimus pirminiame sveikatos lygyje. Nustatyta, kad jaunesni gydytojai (iki 40 metų) yra labiau linkę atlikti profilaktinius tyrimus savo pacientams nei vyresni jų kolegos. Padarytos išvados, jog Nyderlandų pirminiame sveikatos lygmenyje dirbantys gydytojai šiuo metu teigiamai vertina integruotą pirminę širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir inkstų ligų prevenciją, tačiau mano, kad didesnis dėmesys turėtų būti sutelktas į didesnės rizikos pacientus, nei į visą populiaciją apskritai. Remiantis šiame tyrime dalyvavusiais gydytojais, bendroji praktika yra tinkama priežiūros aplinka neinfekcinėms ligoms nustatyti ir gydyti [31]. JAV įvykdyta apklausa rodo, kad gydytojams trūksta laiko atlikti visus prevencinius tyrimus ir jie patiria per didelį
16 darbo krūvį. Taip pat, kaip viena iš problemų, buvo įvardintas laiko trūkumas neatsilikti nuo naujausių mokslinių įrodymų, taikant profilaktinius tyrimus [32]. Dar vienas iššūkis atsiradęs gydytojams bendraujant su pacientais yra padidėjusi nepatikima informacija internete apie ligas, atliekamus tyrimus ir gydymą. Pacientai pasiskaitę internete tokio tipo informaciją turi daugiau klausimų, abejoja gydytojo sprendimais, konsultacijų metu prašo papildomų tyrimų ar įrodymais nepagrįstų gydymo būdų [33].
Didžiojoje Britanijoje ir Lenkijoje atliktame tyrime dalyvavo po 65 gydytojus iš kiekvienos šalies. Pateiktas klausimynas, kuriuo buvo siekiama sužinoti apie jų požiūrį į prevencines priemones kiekvieno vizito metu. Paprašyta sureitinguoti procedūras nuo labai svarbių iki nesvarbių. 55 proc. atsakiusiųjų gydytojų mano, kad atlikti tyrimus kiekvieno vizito metu yra labai svarbu. Tačiau gydytojų nuomonės tarp konkrečių procedūrų pasiskirstė nevienodai: beveik visi gydytojai mano, kad kraujospūdžio ir gliukozės matavimas yra svarbus, o PSA ir kolonoskopiją, kaip svarbius prevencinius tyrimus, nurodė mažiau nei pusė apklaustųjų [34].
6.5. Pacientų požiūris į profilaktikai atliekamus tyrimus dėl neinfekcinių ligų.
Pacientai tampa svarbiais medicinos priežiūros partneriais. Svarbu yra atsižvelgti į jų nuomonę apie atliekamus tyrimus ir taikytą gydymą. Šveicarijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame apklausti pacientai ir klausta jų nuomonė apie prevencinę priežiūrą pirminiame sveikatos lygyje. Didžioji dalis pritaria, kad prevencija turėtų būti jų šeimos gydytojų užduotis. Dauguma mano, kad yra tinkamai informuojami apie prevencines priemones siekiant išvengti rizikos veiksnių, susijusių su neinfekcinėmis ligomis [35]. Hudson B. ir kt. 2012m. Naujojoje Zelandijoje atlikto tyrimo duomenimis apklaustųjų teigimu, šeimos gydytojai juos turėtų labiau informuoti apie profilaktinius tyrimus ir įtraukti juos į tyrimų parinkimo procesą. Taip pat žemesnį išsilavinimą turintys pacientai pervertina prevencinių tyrimų naudą pirminiame sveikatos lygmenyje. [36]. Pacientų požiūris į gydytojus keičiasi, kai jie iš internete perskaitytos informacijos susidaro tam tikrą nuomonę apie savo ligą, kuri nesutampa su gydytojų norimais atlikti tyrimais, diagnoze ar gydymu. Dėl to nukenčia ligonių pasitenkinimas ir pasitikėjimas gydytoju, gali kilti konfliktai. Pažymima, kad pacientai gali likti nepatenkinti, ieškoti antros nuomonės, pakeisti gydytoją arba savarankiškai gydytis naudodamiesi internete pateiktomis rekomendacijomis [33]. Viena iš priežasčių, kodėl pacientai netiriami profilaktiškai yra retas lankymasis pas šeimos gydytoją. Daugelis pacientų į savo šeimos gydytoją kreipiasi tik esant ūmiai ligai ar jaučiant kokius nors simptomus, kurie trukdo kasdieniniam gyvenimui. Kitos priežastys: žemas išsilavinimas, nežinojimas apie prevencines programas ar privalomus tyrimus, nenoras tikrintis pakartotinai ar indikacijų trūkumas tyrimui [37] [38].
18
7. TYRIMO METODIKA
Šiuo tyrimu norima išsiaiškinti apklaustųjų informuotumą apie jiems atliekamus prevencinius tyrimus pirminiame sveikatos lygyje. Jam buvo atsitiktiniai pasirinkti vyresni nei 18 metų žmonės, sutikę užpildyti anketą. Apklausa buvo patalpinta internetiniame puslapyje www.apklausa.lt, ja pasidalinta socialiniame tinkle „Facebook“. Anonimiškumas užtikrintas - nebuvo renkami jokie asmeniniai duomenys. Respondentai, sutikę užpildyti apklausą, supažindinti su apklausos tikslu ir anonimiškumo užtikrinimu.
Imtis pasirinkta remiantis Paniotto formule n = 1/ (Δ2 + 1/N). Atsakytos 324 anketos. Atrinkta 92,6 proc. (300) anketų tinkamų analizei - pilnai ir teisingai užpildytos.
Apklausą sudarė klausimynas, kurį sudarė 19 klausimų. Jie parengti pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtiną profilaktinių sveikatos tikrinimų tvarką sveikatos priežiūros įstaigose. Teigdami, kad tyrimas atliktas, respondentai turėjo nurodyti, ar tyrimas jų nuomone atliktas prevenciniu tikslu ar dėl ligos. Jei apsilankymo tikslas nenurodytas - traktuojama, kad pacientui nebuvo žinoma tyrimo atlikimo priežastis. Taip pat pateikti 5 klausimai apie sociodemografinius rodiklius. Tiriamųjų klausta apie apsilankymo pas šeimos gydytoją priežastis ir apsilankymų dažnį per paskutinius 12 mėnesių, kurie suskirstyti į tris amžiaus grupes: 18-40 m.; 41-65 m.; 65 m. ir daugiau.
Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 20.0 Windows programinei įrangai. Taikyta duomenų pasiskirstymo pasirinktoje imtyje vertinimai, naudota aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs ir procentiniai dažniai. Kiekybiniai duomenys pateikti aritmetiniu vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu. Kokybiniams požymiams palyginti taikytas chi kvadrato testas. Gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais jei rezultatų skirtumų reikšmė p < 0,05.
19
8. REZULTATAI
8.1. Sociodemografiniai duomenys
Analizuotos 300 respondentų anketos, iš jų 69 proc. moterys ir 31 proc. vyrai. Vidutinis apklaustųjų amžius buvo 37.91 (standartinis nuokrypis SN = 0.824) metų. Jauniausias respondentas - 18 metų, o vyriausias - 89 metų. Moterų vidutinis amžius 38.76 (SN = 1.009) metų. Jauniausia moteris - 18 metų, vyriausia – 89 metų. Vyrų vidutinis amžius 36.00 (SN = 1.412) metų. Jauniausias vyras buvo 19 metų, vyriausias - 72 metų amžiaus. Iš tirtų respondentų buvo 1 proc. (3) pradinio, 2 proc. (6) pagrindinio, 22,6 proc. vidurinio, 2 proc. profesinio, 19 proc. aukštesniojo, 53,3 aukštojo išsilavinimo. Savo šeimyninę padėtį 20,3 proc. nurodė kaip vienišas, 23,3 proc. turintys gyvenimo draugą/ę, bet nėra susituokę, 49,6 proc. susituokę, 4,3 proc. išsiskyrę ir 2,3 proc. našlys/ė. Tyrime vyrų dalyvavo mažiau, nei moterų. Daugiausia tiriamųjų buvo turintys aukštąjį išsilavinimą, o mažiausiai pradinį. Daugiausia šeimyninę padėtį nurodė, kaip susituokę, o mažiausia respondentų našlys/ė (1 lentelė).
1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal sociodemografinius rodiklius
Sociodemografiniai rodikliai
Visi, % (n) Vyrai, % (n) Moterys, % (n)
Imtis 100 (300) 31 (93) 69 (207) Amžiaus vidurkis 37.9 36 38.8 Standartinis nuokrypis 0.824 1.412 1.009 Išsilavinimas Pradinis 1(3) 33,3 (1) 66, (2) Pagrindinis 2 (6) 50 (3) 50 (3) Profesinis 2 (6) 16,6 (1) 83,3 (5) Vidurinis 22,6 (68) 33,8 (23) 66,2 (45) Aukštesnysis 19 (57) 31,6 (18) 68,4 (39) Aukštasis 53,3 (160) 29,4 (47) 70, 6 (113) Šeimyninė padėtis Vienišas 20,3 (61) 37,7 (23) 62,3 (38)
Turintys gyvenimo draugą/ę, bet nėra susituokę
23,3 (70) 32,9 (23) 67,1 (47)
Susituokę 49,6 (149) 29,5 (44) 70,5 (105)
20
Našlys/ė 2,3 (7) 0 (0) 100 (7)
8.2. Apsilankymo pas šeimos gydytoją priežastys
2 lentelė. Pacientų nurodomos apsilankymo pas šeimos gydytoją priežastys
Amžius m. Apsilankymo priežastis 18 - 40 m., % (n) 41 – 65m., %
(n) >65m., % (n) Iš viso, % (n) p reikšmė**
Ūmi liga 21,3 (39) 15,4 (16) 23,1 (3) 19,3 (58) 0,446 Lėtinė liga 10,4 (19) 15,4 (16) 30,8 (4) 13 (39) 0,072 Profilaktika 55,2 (101) 53,8 (56) 23,1 (3) 53,3 (160) 0,08 Vaistų pratęsimas 7,1 (13) 28,8 (30) 92,3 (12) 18,3 (55) 0,03 Siuntimai ir pažymos 55,2 (101) 37,5 (39) 23,1 (3) 47,7 (143) 0,000
** naudotas chi kvadrato testas.
Dažniausiai pažymima apsilankymo priežastis pas šeimos gydytoją yra profilaktika - 53,3 proc. Antroji pagal dažnumą– siuntimai ir pažymos 47,7 proc. 18-40 ir 41-65 metų amžiaus grupės respondentai dažniausiai pas savo šeimos gydytoją lankėsi profilaktiniais tikslais. >65m. amžiaus grupėje – dėl vaistų pratęsimo, o tuo tarpu 18-40m. amžiaus grupėje tai sudarė mažiausią šeimos gydytojo konsultacijos priežasčių dalį. Rečiausia visų pacientų lankymosi priežastimi buvo įvardinta lėtinės ligos – 13 proc., o 41-65m. amžiaus grupėje rečiausios priežastys – lėtinės ir ūminės ligos (2 lentelė). Lyginant apsilankymo priežastis pas šeimos gydytoją tarp skirtingų amžiaus grupių gauta, jog dėl vaistų pratęsimo, siuntimų ir pažymų išrašymo duomenys skyrėsi statistiškai reikšmingai. Nustatyta, jog jaunesnio amžiaus žmonės (18-40m.) dėl siuntimų ir pažymų išrašymo pas šeimos gydytą lankėsi statistiškai reikšmingai dažniau, nei vyresnio amžiaus žmonės ( 41-65m. ir >65m.), o vyresnio amžiaus žmonės (>65m.) dėl vaistų pratesimo pas šeimos gydytą lankėsi statistiškai reikšmingai dažniau, nei jaunesnio amžiaus žmonės (18-40m. ir 41-65m.). Lyginant rezultatus tarpusavyje tarp skirtingų amžiaus grupių ir jų apsilankymo priežasčių (dėl ūmios, lėtinės ligos ar profilaktikos tikslais), jie statistiškai reikšmingai nesiskyrė (2 lentelė).
21
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal apsilankymo pas šeimos gydytoją priežastis ir amžių.
Atsakant į klausimą apie apsilankymo priežastis buvo galima rinktis kelis atsakymų variantus. Respondentai nurodė, kad lankosi dėl vienos priežasties iš išvardintų 65 proc. (195), dėl dviejų 21,7 proc. (65), dėl trijų 10,6 proc. (32), dėl keturių 2 proc. (6) ir dėl visų išvardintų priežasčių 0,7 proc. (2). Dažniausia kombinacija pasitaikiusi dėl dviejų apsilankymo priežasčių buvo (dėl profilaktikos ir siuntimų ir pažymų išrašymo ) o dėl trijų apsilankymo priežasčių buvo (dėl profilaktikos, dėl siuntimų išrašymų ir dėl ūmios ligos).
8.3. Apsilankymo metu daryti tyrimai
Tiriant pacientų atsakymus apie prevenciniais tikslais atliktų tyrimų dažnumą nustatyta, kad atsakymas „niekada“ buvo pasirinktas dažniausiai klausiant apie tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimą pirštu 90,6 proc., krūtų apžiūrą ir apčiuopą 84,6 proc., akispūdžio matavimą 81proc. ir klausos tikrinimą kalba ir šnabždesiu 78 proc. Dažniausiai nurodomas atliekamas šeimos gydytojo tyrimas per paskutinius 12 mėn. buvo BKT 50,7 proc. ir AKS matavimas 44,3 proc., kuris pacientų teigimu buvo atliktas: 1 kartą 22,3 proc. (67), 2 kartus 13 proc. (39), 3 kartus 4,6 proc. (14), 4 kartus 2 proc. (6), 5 kartus 1 proc. (3), 6 kartus 0,7 proc. (2) ir daugiausiai - 7 kartus 0,3 proc. (1). Klausime apie apsilankymo metu atlikto plaučių rentgenologinio ištyrimo 46 proc. ar gliukozės kiekio kraujyje nustatymo 44,3 proc. periodiškumą, dažniausiai nurodytas atsakymas buvo daugiau nei prieš 12mėn..
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Ūmi liga Lėtinė liga Profilaktika Siuntimai ir
pažymos Vaistų pratęsimas Prie ža sčių p asi skirs ty m as (p ro c.)
22 Atsakymą „šeimos gydytojas siūlė, bet atsisakiau“ pasirinko nuo 0,3 proc. iki 6,2 proc. respondentų dėl visų darytų tyrimų. (3 lentelė)
3lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal apsilankymo metu darytus tyrimus
Tyrimai Niekada, % (n) Šeimos gydytojas siūlė, bet atsisakiau, % (n) Buvo atlikta prieš >12 mėn., % (n) Buvo atlikta per paskutinius 12 mėn., % (n)
Odos ir gleivinių apžiūra 60,3 (181) 2,3 (7) 25 (75) 12,3 (37)
Burnos apžiūra 52,7 (158) 1,7 (5) 26,7 (80) 19 (57) Limfmazgių apčiuopa 62,3 (187) 1,3 (4) 23 (69) 13,3 (40) Krūtų apžiūra ir apčiuopa 84,6 (254) 2 (6) 11 (33) 2,3 (7) Mamografija3 65,2 (135) 2,4 (5) 22,2 (46) 10,1(21) Ginekologinė apžiūra 2 36,7 (76) 6,2 (13) 34,3 (71) 22,7 (47) Tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu 90,6 (272) 0,7 (2) 6,3 (19) 2,3 (7) Plaučių rentgenologinis ištyrimas 1 26 (78) 1,7 (5) 46 (138) 26,3 (79) Svorio matavimas 50,3 (151) 2,3(7) 36,3 (109) 11 (33) Ūgio matavimas 58 (174) 1,7 (5) 33 (99) 7,3 (22) EKG 37 (111) 2,3 (7) 43,7 (131) 17 (51) AKS matavimas 16,7 (50) 0,7 (2) 38,3 (115) 44,3 (133) Regėjimo aštrumo nustatymas 52 (156) 2,7 (8) 35,7 (107) 9,7 (29)
Klausos tikrinimas kalba ir šnabždesiu
78 (234) 1,3 (4) 16 (48) 4,7 (14)
Akispūdžio matavimas 81 (243) 0,3 (1) 15 (45) 3,7 (11)
BKT tyrimas 8 (24) 1,3 (4) 40 (120) 50,7 (152)
BŠT tyrimas 38 (114) 1 (3) 33,3 (100) 27,7 (83)
Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas
27,7 (83) 2 (6) 44,3 (133) 26 (78)
23
1 Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojantiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams
bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus[5].
2 Nuo 20 m. 1 kartą per metus, esant indikacijų – profilaktinis diagnostinis citologinis tyrimas[5]. 3 Esant indikacijų, 50 – 69m. 1 kartą per 2 metus[5].
Tiriant pacientų pasiskirstymą dėl darytų tyrimų skirtingose amžiaus grupėse, kurie buvo nurodę, kad tyrimai buvo jiems atlikti. Dažniausiai nurodomas atliktas tyrimas (18-40 m.) amžiaus grupėje 91,3 proc. bendras kraujo tyrimas ir 82 proc. arterinis kraujo spaudimo matavimas (4 lentelė). Rečiausiai šioje amžiaus grupėje pažymimi atliekami tyrimai 4,4 proc. tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu ir 8,7 proc. krūtų apžiūra ir apčiuopa. (18-40m.) amžiaus respondentai statistiškai patikimai dažniau nurodė, jog jiems dažniau yra atliekama odos ir gleivinių apžiūra, 45,4 proc., ūgio matavimas 46,4 proc., burnos apžiūra 55,7 proc., limfmazgių apčiuopa 43,7 proc. Vyresnių respondentų (41-65 m.) amžiaus grupėje dažniausiai nurodomi tyrimai 90,4 proc. bendras kraujo tyrimas ir 84,6 proc. arterinio kraujo spaudimo matavimas. Rečiausiai nurodomas atliekamas tyrimas šioje (41-65 m.) amžiaus grupėje tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu 13,5 proc. Statistiškai reikšmingai dažniau buvo atliktas (41 – 65m.) amžiaus grupėje AKS matavimas 84,6 proc. ir akispūdžio matavimas 33,7 proc. Dažniausiai atliekami tyrimai trečioje (>65 m.) amžiaus grupėje buvo 92,3 proc. gliukozės kiekio kraujyje nustatymas 92,3 proc. bendras šlapimo tyrimas ir 30,8 proc. krūtų apžiūra ir apčiuopa. Rečiausiai vyriausio amžiaus žmonėms buvo atliekami šie tyrimai: 7,7 proc. burnos apžiūra 15,4 proc. odos ir gleivinių apžiūra, 15,4 proc. ūgio ir 15,4 proc. akispūdžio matavimas. Statiškai patikimai dažniau buvo pažymima, kad atliekamas (>65 m.) amžiaus grupėje tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu 30,8 proc., mamografija 80 proc., EKG 84,6 proc., BŠT 92,3 proc., gliukozės kiekio kraujyje nustatymas 92,3 proc., cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas 76,9 proc. (4 lentelė).
4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal darytus tyrimus skirtingose amžiaus grupėse*
Tyrimai 18-40 m. % (n) 41-65 m. % (n) >65 m. % (n) p reikšmė** Odos ir gleivinių apžiūra 45,4 (83) 26 (27) 15,4 (2) 0,008 Burnos apžiūra 55,7 (102) 32,7 (34) 7,7 (1) 0,000 Limfmazgių apčiuopa 43,7 (80) 24 (25) 30,8 (4) 0,014 kraujyje ištyrimas
24 Krūtų apžiūra ir apčiuopa 8,7 (16) 19,2 (20) 30,8 (4) 0,001 Mamografija3 10,8 (13) 59,7 (46) 80 (8) 0,000 Ginekologinė apžiūra 2 51,7 (62) 67,5 (52) 40 (4) 0,035 Tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu
4,4 (8) 13,5 (14) 30,8 (4) 0,000 Plaučių rentgenologinis ištyrimas 1 69,4 (127) 76,9 (80) 76,9 (10) 0,089 Svorio matavimas 48,1 (88) 48,1 (50) 30,8 (4) 0,291 Ūgio matavimas 46,4 (85) 32,7 (34) 15,4 (2) 0,028 EKG 49,2 (90) 77,9 (81) 84,6 (11) 0,000 AKS matavimas 82 (150) 84,6 (88) 76,9 (10) 0,001 Regėjimo aštrumo nustatymas 49,7 (91) 39,4 (41) 30,8 (4) 0,207 Klausos tikrinimas kalba ir šnabždesiu 20,21 (37) 20,2 (21) 30,8 (4) 0,454 Akispūdžio matavimas 10,4 (19) 33,7 (35) 15,4 (2) 0,001 BKT tyrimas 91,3 (167) 90,4 (94) 84,6 (11) 0,070 BŠT tyrimas 63,4 (116) 79,8 (83) 92,3 (12) 0,001 Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas 51,9 (95) 73,1 (76) 92,3 (12) 0,000 Cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas 25,1 (46) 72,1 (75) 76,9 (10) 0,000
*pacientai tie, kurie nurodė, kad buvo atlikti tyrimai ** naudotas chi kvadrato testas.
1 Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojantiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams
bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus [5].
2 Nuo 20 m. 1 kartą per metus, esant indikacijų – profilaktinis diagnostinis citologinis tyrimas [5]. 3 Esant indikacijų, 50 – 69m. 1 kartą per 2 metus [5].
25 Tiriant pacientų pasiskirstymą pagal darytus tyrimus tarp skirtingo išsilavinimo žmonių, dažniausiai (100 proc.) nurodyti atlikti tyrimai pradinio išsilavinimo žmonėms buvo BŠT. Šio išsilavinimo žmonėms teigė, jog jiems nebuvo atlikta ginekologinė apžiūra. Visi (100 proc.) pagrindinio išsilavinimo respondentai nurodė, kad dažniausiai atliekamas tyrimas buvo BKT. Dažniausiai nurodytas atliekamas tyrimas vidurinio išsilavinimo pacientams (91,2 proc.) taip pat buvo BKT, o rečiausiai - 2,9 proc. - tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu. Tarp profesinio išsilavinimo respondentų buvo nurodyta, kad visiems 100 proc. yra atliekamas AKS matavimas, o niekada neatliekama (0 proc.) krūtų apžiūra ir apčiuopa, tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu, klausos tikrinimas kalba ir šnabždesiu, akispūdžio matavimas. Dažniausiai atliekamas tyrimas tarp aukštesniojo išsilavinimo pacientų 87,7 proc. yra BKT, o rečiausiai atliekamas tyrimas (8,8 proc.) tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu. Didžiausioje grupėje pagal išsilavinimą (aukštasis) dažniausiai (91,9 proc.) nurodyta, jog atliekama BKT, o rečiausiai (10,6 proc.) nurodytas atliekamas tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu. Pagal respondentų pasirinkimus, pažymėta, jog ginekologinė apžiūra statistiškai reikšmingai dažniau buvo atlikta aukštesniojo išsilavinimo respondentams, lyginant su kitokio išsilavinimo tiriamaisiais. Taip pat, pagrindinio išsilavinimo respondentai statistiškai reikšmingai dažniau rinkosi nurodė, jog jiems atliekamas BKT lyginant su kitokio išsilavinimo tiriamaisiais (5 lentelė).
5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal darytus tyrimus skirtingo išsilavinimo žmonėms
Tyrimai Pradinis , % (n) Pagrindinis , % (n) Vidurinis , % (n) Profesinis , % (n) Aukštesnysis , % (n) Aukštasis , % (n) p reikšmė* * Odos ir gleivinių apžiūra 33,3 (1) 50 (3) 41,2 (28) 16,6 (1) 45,6 (26) 39,4 (63) 0,260 Burnos apžiūra 66,6 (2) 83,3 (5) 52,9 (36) 33,3 (2) 31,6 (18) 46,3 (74) 0,482 Limfmazgių apčiuopa 66,6 (2) 50 (3) 45,6 (31) 16,6 (1) 22,8 (13) 36,9 (59) 0,380 Krūtų apžiūra ir apčiuopa 33,3 (1) 0 (0) 11,7 (8) 0 (0) 14 (8) 14,4 (23) 0,897 Mamografija3 50 (1) 0 (0) 15,6 (7) 16,6 (1) 43,6 (17) 36,3 (41) 0,123 Ginekologinė apžiūra 2 0 (0) 16,6 (1) 42,2 (19) 66,6 (4) 71,8 (28) 58,4 (66) 0,038
26 Tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu 33,3 (1) 16,6 (1) 2,9 (2) 0 (0) 8,8 (5) 10,6 (17) 0,417 Plaučių rentgenologini s ištyrimas 1 33,3 (1) 66,6 (4) 70,6 (48) 83,3 (5) 68,4 (39) 75 (120) 0,886 Svorio matavimas 33,3 (1) 83,3 (5) 55,9 (38) 16,6 (1) 40,4 (23) 46,3 (74) 0,612 Ūgio matavimas 33,3 (1) 83,3 (5) 52,9 (36) 16,6 (1) 29,8 (17) 38,1 (61) 0,116 EKG 66,6 (2) 83,3 (5) 52,9 (36) 33,3 (2) 61,4 (35) 63,8 (102) 0,763 AKS matavimas 33,3 (1) 83,3 (5) 82,3 (56) 100 (6) 80,7 (46) 83,8 (134) 0,628 Regėjimo aštrumo nustatymas 33,3 (1) 66,6 (4) 54,4 (37) 33,3 (2) 40,4 (23) 41,9 (67) 0,262 Klausos tikrinimas kalba ir šnabždesiu 66,6 (2) 16,6 (1) 17,6 (12) 0 (0) 28,1 (16) 19,4 (31) 0,491 Akispūdžio matavimas 33,3 (1) 0 (0) 16,2 (11) 0 (0) 24,6 (14) 18,8 (30) 0,992 BKT 66,6 (2) 100 (6) 91,2 (62) 83,3 (5) 87,7 (50) 91,9 (147) 0,028 BŠT 100 (3) 33,3 (2) 69,1 (47) 50 (3) 71,9 (41) 71,9 (115) 0,691 Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas 66,6 (2) 33,3 (2) 57,3 (39) 66,6 (4) 59,6 (34) 63,8 (102) 0,944 Cholesterolio 66,6 (2) 16,6 (1) 33,8 (23) 16,6 (1) 45,6 (26) 48,8 (78) 0,350
27 kiekio
kraujyje ištyrimas
** naudotas chi kvadrato testas.
1 Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojantiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams
bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus [5].
2 Nuo 20 m. 1 kartą per metus, esant indikacijų – profilaktinis diagnostinis citologinis tyrimas [5]. 3 Esant indikacijų, 50 – 69m. 1 kartą per 2 metus [5].
Kita klausimyno dalis tyrė pacientu nuomonę apie jų atvykimo pas šeimos gydytoją tikslą – profilaktika ar liga. Į visus klausimus didžioji dalis pacientų atsakė, kad tyrimai buvo dažniausiai atliekami dėl profilaktikos. Dažniausiai prevenciniais tikslais iš atliktų tyrimų, pacientų nuomone atliekamas ūgio matavimas 95,8 proc.. Keli tyrimai išsiskyrė. Pacientų nuomone gana dažnai atliekami šie tyrimai dėl ligos: limfmazgių apčiuopa 45,5 proc., BKT 38,2 proc. ir burnos apžiūra 33,6 proc. (6 lentelė).
6 lentelė. Respondentų pasiskirstymas, pagal atlikto tyrimo tikslą, paciento nuomone*
Tyrimai Profilaktikos, % (n) Dėl ligos, % (n) Neatsakė, % (n) Odos ir gleivinių apžiūra 86,6 (97) 10,7 (12) 2,7 (3) Burnos apžiūra 60,6 (83) 33,6 (46) 5,8 (8) Limfmazgių apčiuopa 49,2 (65) 45,5 (60) 5,3 (7) Krūtų apžiūra ir apčiuopa 80 (32) 12,5 (5) 7,5 (3) 40 Mamografija 3 95,5 (64) 4,45 (3) 0 (0) Ginekologinė apžiūra 2 85,6 (101) 11,9 (14) 2,5 (3) Tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu 69,2 (18) 23,1 (6) 7,7 (2) Plaučių 83,9 (182) 16,1 (35) 0 (0)
28 rentgenologinis ištyrimas 1 Svorio matavimas 85,2 (121) 7 (10) 7,7 (11) Ūgio matavimas 95,9 (116) 4,1 (5) 0 (0) EKG 77,5 (141) 21,42 (39) 1,1 (2) AKS matavimas 77,4 (195) 18,54 (46) 2,82 (7) Regėjimo aštrumo nustatymas 89,7 (122) 6,6 (9) 3,7 (5) Klausos tikrinimas kalba ir šnabždesiu 83,9 (52) 14,5 (9) 1,6 (1) Akispūdžio matavimas 80,4 (45) 16,1 (9) 1,8 (1) BKT tyrimas 59,9 (163) 38,2 (104) 1,8 (5) BŠT tyrimas 74,3 (136) 24 (44) 1,6 (3) Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas 73 (154) 14,7 (31) 12,3 (26) Cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas 84 (110) 13,7 (18) 2,3 (3)
*pacientai, kuriems tyrimas buvo atliktas
1 Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojantiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams
bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus [5].
2 Nuo 20 m. 1 kartą per metus, esant indikacijų – profilaktinis diagnostinis citologinis tyrimas [5]. 3 Esant indikacijų, 50 – 69m. 1 kartą per 2 metus [5].
Analizuojant tų pacientų atsakymus, kurie nurodė, kad šis tyrimas buvo atliktas į klausimą apie ūgio ir svorio matavimą, daugiausia pacientų 46,3 proc. (139) atsakė, kad jų svorio šeimos klinikoje tik paklausė ir jo nematavo, o tik 31,3 proc. (n = 94) teigė, kad buvo atlikti matavimai, o likusioji dalis 22,4 proc. į šį klausimą neatsakė. Ūgio buvo tik paklausta, atsakė 47,5 proc. (n = 137) respondentų, o kad ūgis matuotas - 26 proc. (n = 78) respondentų, o likusioji dalis 26,5 proc. į šį klausimą neatsakė.
29
8.4. Prevencinių tyrimų ir sociodemografinių veiksnių sąsajos.
Lyginant profilaktinių tyrimų atlikimą dėl prevencinių tikslų ar dėl ligos tarp trijų skirtingų amžiaus grupių (18 - 40 metų, 41 - 65 metų ir >65 metų) nustatyta, jog šie tyrimai pacientų nuomone statistiškai reikšmingai dažniau atliekami 18-40 m. amžiaus grupėje: burnos apžiūra, limfmazgių apčiuopa, mamografija, ginekologinė apžiūra, EKG registravimas, AKS matavimas, tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu, klausos tikrinimas balsu ir šnabždesiu, ūgio ir svorio matavimas, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, akispūdžio matavimas, regos aštrumo tikrinimas. Likusiuose tyrimuose statistinio reikšmingumo negauta. (7 lentelė)
Analizuoti respondentų atsakymai į klausimą apie įvairių tyrimų atlikimą profilaktikos tikslais ir dėl ligos. Palygintos gautų rezultatų sąsajos su išsilavinimu. Nustatyta, jog respondentų išsilavinimas atliktiems tyrimams įtakos neturėjo (p > 0,05), o statistiškai reikšmingi tyrimai pasirodė esantys plaučių rentgenologinis ištyrimas bei ūgio matavimas.(7 lentelė)
7 lentelė. Respondentų pasiskirstymas, pagal atlikto tyrimo tikslą reikšmingumas, paciento nuomone* Tyrimai Profilaktikos, % (n) Dėl ligos, % (n) Statistiškai reikšmingumo pasiskirstymas tarp trijų amžiaus grupių (p < 0,05)** Statistiškai reikšmingumo pasiskirstymas tarp išsilavinimo (p < 0,05)** Odos ir gleivinių apžiūra 86,6 (97) 10,7 (12) 0,43 0,186 Burnos apžiūra 60,6 (83) 33,6 (46) 0,01 0,331 Limfmazgių apčiuopa 49,2 (65) 45,5 (60) 0,014 0,424 Krūtų apžiūra ir apčiuopa 80 (32) 12,5 (5) 0,687 0,544 Mamografija 3 95,5 (64) 4,45 (3) 0,000 0,069 Ginekologinė apžiūra 2 85,6 (101) 11,9 (14) 0,02 0,062 Tiesiosios žarnos ir su ja susijusių 69,2 (18) 23,1 (6) 0,019 0,221
30 organų tyrimas pirštu Plaučių rentgenologinis ištyrimas 1 83,9 (182) 16,1 (35) 0,761 0,04 Svorio matavimas 85,2 (121) (7) 10 0,011 0,169 Ūgio matavimas 95,9 (116) 4,1 (5) 0,005 0,013 EKG 77,5 (141) 21,42 (39) 0,000 0,927 AKS matavimas 77,4 (195) 18,54 (46) 0,000 0,487 Regėjimo aštrumo nustatymas 89,7 (122) 6,6 (9) 0,024 0,093 Klausos tikrinimas kalba ir šnabždesiu 83,9 (52) 14,5 (9) 0,003 0,146 Akispūdžio matavimas 80,4 (45) 16,1 (9) 0,025 0,994 BKT tyrimas 59,9 (163) 38,2 (104) 0,525 0,885 BŠT tyrimas 74,3 (136) 24 (44) 0,077 0,295 Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas 73 (154) 14,7 (31) 0,000 0,359 Cholesterolio kiekio kraujyje ištyrimas 84 (110) 13,7 (18) 0,000 0,629
*pacientai, kuriems tyrimas buvo atliktas. ** naudotas chi kvadrato testas.
1 Esant indikacijų, asmenims, kontaktuojantiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojams
bei sergantiems AIDS, 1 kartą per metus [5].
2 Nuo 20 m. 1 kartą per metus, esant indikacijų – profilaktinis diagnostinis citologinis tyrimas [5]. 3 Esant indikacijų, 50 – 69m. 1 kartą per 2 metus [5].
31
9. REZULTATŲ APTARIMAS
Panašiame tyrime, atliktame 22-ose Europos šalyse, buvo tiriami pacientai, kurių buvo klausiama, kaip dažnai jie lankosi pas savo šeimos gydytoją ir kokie tyrimai jiems atliekami. Rezultatai parodė, kad skirtingo išsilavinimo žmonių apsilankymas ir atliekamų tyrimų pasiskirstymas tarp šių grupių buvo statistiškai reikšmingas. Statistiškai reikšmingas dažniau buvo atliktas kraujo spaudimo matavimas ir gliukozės kiekio nustatymas neišsilavinusiems žmonėms. [39][26][40]. Mūsų tyrime gauti duomenys rodo, kad išsilavinimo ir atliktų profilaktinių tyrimų sąsajos statistiškai reikšmingai nesiskyrė beveik visuose atliekamuose tyrimuose – tik dviejuose atliekamuose tyrimuose (plaučių rentgenologinis tyrimas statistiškai reikšmingai dažniau atliktas profesinį išsilavinimą turintiems žmonėms ir ūgio matavimas – pagrindinį išsilavinimą turintiems respondentams). Taip pat tirta, ar yra statistiškai reikšmingas skirtumas, ar tyrimas atliktas dėl profilaktikos, ar dėl ligos, bei jų pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse (18-40 metų, 41-65 metų ir > 65 metų). Nustatyta, kad dauguma atliekamų tyrimų (burnos apžiūra, limfmazgių apčiuopa, mamografija, ginekologinė apžiūra, EKG registravimas, AKS matavimas, tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu, klausos tikrinimas balsu ir šnabždesiu, ūgio ir svorio matavimas, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, akispūdžio matavimas, regos aštrumo tikrinimas) tarp amžiaus grupių skyrėsi statistiškai reikšmingai (18-40m. amžiaus grupėje jie atliekami dažniau), bet atliekant krūtų apžiūrą ir apčiuopą, BKT ir BŠT statistiškai reikšmingo skirtumo tarp amžiaus grupių nestebėta. Išsilavinimas neturėtų daryti įtakos tyrimų dažnumui ir rūšiai, bet gali turėti įtakos tam, ką pacientai patys žino ar supranta apie atlikimo priežastį. Brunner-Ziegler S ir kitų bei Waller J ir bendraautorių atliktas tyrimas parodė, kad nepakankamas išsilavinimas gali turėti įtakos, tam, jog pacientai nesidomi ar nežino apie prevencines programas ar privalomus tyrimus, nenori tikrintis pakartotinai. Įvairaus išsilavinimo pacientų supratimo skirtumai apie atliekamus tyrimus turi įtakos jų apsisprendimui dėl atliekamų tyrimų [37] [38].
Sebo P. ir bendraautorių atliktame tyrime, rekomenduojama šalyse, tokiose kaip Prancūzija ir Šveicarija, bent 1 kartą per metus atlikti pagrindinius tyrimus prevencijos tikslais - kraujo spaudimo matavimą, dislipidemijos tyrimą, ūgio ir svorio matavimus. Kraujo spaudimo matavimas, bent kartą per metus buvo atliktas 98,5 proc. respondentų, ūgio matavimas 53,3 proc. [26]. Mūsų atliktame tyrime gauti duomenys parode, kad Lietuvoje tik AKS matavimas ir BKT yra atliekamas beveik 50 proc. respondentų kasmet. Kad buvo atliktas ūgio matavimas nurodė 26 proc. tiriamųjų, o kad nebuvo matuota ir apie ūgį buvo tik paklausta nurodė 47,5 proc. respondentų.
32 Taip pat, atsižvelgiant į Brotons C. ir kt. atliktą tyrimą, vykdytą 22 Europos šalyse (Norvegijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kt.) dažniausiai nustatyti atliekami profilaktiniai tyrimai buvo dėl širdies ir kraujagyslių ligų [39]. Kraujo spaudimo matavimas, 75,1 proc. respondentų nuomone, turėtų būti atliktas vieną kartą per metus ar dažniau, o gliukozės kiekio kraujyje nustatymas turėtų būti 1 kartą ar dažniau atliktas mano 66,0 proc. tiriamųjų. Taip pat iš šio tyrimo rekomenduojama atlikti dislipidemijos matavimus kas 5 metus, o turintiems riziką sirgti dislipidemija ir dažniau, neturintiems rizikos atlikti tyrimus rečiau. Taip pat buvo padaryta išvada, kad gliukozės kiekį kraujyje reikia atlikti kas tris metus. [39][26]. Mūsų tyrime gauti duomenys parodė, jog 44,3 proc. respondentų mano, kad dažniausiai kraujo spaudimo matavimas atliekamas prevenciniu tikslu bent vieną kartą per 12 mėnesių. Jų nuomone panašiu dažniu prevenciniu tikslu atliekamas ir bendras kraujo tyrimas bei gliukozės kiekio kraujyje nustatymas. Net 55,3 proc. tiriamųjų nurodė, kad jų cholesterolis kraujyje tirtas nebuvo niekada. Daugiausia respondentų apsilankymo priežastis buvo dėl prevencinių tikslų, mūsų visuomenėje tai nėra įprasta. Tokių duomenų gavimui galėjo turėti įtakos jaunas respondentų amžiaus vidurkis (37.91) bei didžiosios dalies respondentų išsilavinimas 53,3 proc. (160) aukštasis. Taip pat įtakos galėjo turėti tai, jog anketoje nurodytoje preambulėje atsakyti į klausimus buvo kviečiami tiriamieji, kurie pas šeimos gydytoją lankėsi prevenciniais tikslais.
Apklausa siekta išsiaiškinti vizito pas šeimos gydytoją tikslus. Kanadoje atliktu tyrimu analizuotos būtent šios priežastys. Pagrindine priežastimi nurodoma ūmi kvėpavimo takų liga, po to padidėjęs kraujo spaudimas bei vaistų recepto poreikis ir, galiausiai, rutininis sveikatos patikrinimas [41]. Pildant mūsų anketą buvo palikta galimybė pasirinkti kelis atsakymo variantus, t.y. ne vien tik profilaktiką. Gauta, kad 65 proc. respondentų rinkosi vieną priežastį ir 35 proc. rinkosi daugiau nei vieną priežastį, tai parodo, kad nemaža dalis pacientų pas šeimos gydytoją lankosi dėl kelių priežasčių, dažniausiai dėl vaistų pratęsimo ir profilaktikos tikslais.
33
10. IŠVADOS
1. Tyrimų atlikimo prevenciniais tikslais rezultatus lyginant tarp skirtingų išsilavinimo ir amžiaus grupių, nustatyta, jog šie tyrimai jaunesnio amžiaus žmonėms atliekami statistiškai reikšmingai dažniau, o rezultatai tarp skirtingų išsilavinimo pacientų statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
2. Pacientų nuomone pas šeimos gydytoją dažniausiai prevenciniais tikslais atliekami tyrimai yra kraujo spaudimo matavimas ir gliukozės kiekio nustatymas kraujyje (daugiau nei dviems trečdaliams). Rečiausiai atliekami (tik dešimtadaliui) tyrimai - tiesiosios žarnos ir su ja susijusių organų tyrimas pirštu bei krūtų apžiūra ir apčiuopa.
3. Prevenciniais tikslais pas šeimos gydytoją dažniausiai lankosi 18-40 metų amžiaus žmonės, 41-65 metų amžiaus žmonės lankosi rečiau nei jaunesni, o >65 metų amžiaus žmonės dėl šios priežasties lankosi rečiausiai.
34
11.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Forouzanfar MH, Afshin A, Alexander LT, et al. Global, regional, and national comparative risk assessment of 79 behavioural, environmental and occupational, and metabolic risks or clusters of risks, 1990–2015: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2015. Lancet 2016; 388: 1659–1724.
2. Licher S, Heshmatollah A, van der Willik KD, et al. Lifetime risk and multimorbidity of non-communicable diseases and disease-free life expectancy in the general population: A population-based cohort study. 2019.
3. Tang S, Ehiri J, Long Q. China’s biggest, most neglected health challenge: non-communicable diseases. 2013.
4. Aubrey-Bassler K, Fernandes C, Penney C, et al. The effectiveness of a proven chronic disease prevention and screening intervention in diverse and remote primary care settings: an implementation study on the BETTER 2 Program. 2019.
5. Ministerija LS apsaugos. ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2000 M. GEGUŽĖS 31 D. ĮSAKYMO NR. 301 „DĖL PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE“ PAKEITIMO.
6. Hunter DJ, Srinath Reddy K. Noncommunicable Diseases. N Engl J Med 2013; 369: 1336– 1379.
7. Sørensen TB, Matsuzaki M, Gregson J, et al. Is agricultural engagement associated with lower incidence or prevalence of cardiovascular diseases and cardiovascular disease risk factors? A systematic review of observational studies from low- and middle-income countries.2019
8. Whelton PK, Carey RM, Aronow WS, et al. 2017
ACC/AHA/AAPA/ABC/ACPM/AGS/APhA/ ASH/ASPC/NMA/PCNA guideline for the prevention, detection, evaluation, and management of high blood pressure in adults a report of the American College of Cardiology/American Heart Association Task Force on Clinical pr. 2018.
9. Sbrollini A, De Jongh MC, Ter Haar CC, et al. Serial electrocardiography to detect newly emerging or aggravating cardiac pathology: A deep‑learning approach. 2019; 18: 1–17.
10. Nelson HD, Fu R, Cantor A, et al. Effectiveness of breast cancer screening: Systematic review and meta-analysis to update the 2009 U.S. Preventive services task force recommendation. Ann Intern Med 2016; 164: 244–255.
11. Jarred M. Kaiser, Michel F. Vignos, Richard Kijowski GB. Utility of Digital Rectal Examination (DRE) as an Adjunct to Prostate Specific Antigen (PSA) in the Detection of Clinically Significant Prostate Cancer. Physiol Behav 2017; 176: 139–148.
12. Roobol MJ. Cohort study: Digital rectal examination can detect early prostate cancer. Evid Based Med 2015; 20: 119.
13. Dommermuth R, Ewing K. Metabolic Syndrome: Systems Thinking in Heart Disease. Prim Care - Clin Off Pract 2018; 45: 109–129.
14. Re- P. Classification and diagnosis of diabetes. Diabetes Care 2017; 40: S11–S24.
15. Cascio MJ, DeLoughery TG. Anemia: Evaluation and Diagnostic Tests. Med Clin North Am 2017; 101: 263–284.
16. Hallek M. Chronic lymphocytic leukemia: 2020 update on diagnosis, risk stratification and treatment. Am J Hematol 2019; 94: 1266–1287.
17. Xing J, Reynolds JP. Diagnostic Advances in Urine Cytology. Surg Pathol Clin 2018; 11: 601– 610.
18. Scherer K, Yaroshenko A, Bölükbas DA, et al. X-ray Dark-field Radiography-In-Vivo Diagnosis of Lung Cancer in Mice OPEN. 2016.
35 disease screening, diagnosis and treatment in Kenya: Patient payments in the private and public sectors. London Sch Hyg Trop Med. 2018.
20. Taddei C, Gnesotto R, Forni S, et al. Cycling promotion and non-communicable disease prevention: Health impact assessment and economic evaluation of cycling to work or school in Florence 2015.
21. Li R, Qu S, Zhang P, et al. Economic evaluation of combined diet and physical activity promotion programs to prevent type 2 diabetes among persons at increased risk: A systematic review for the community preventive services task force. Annals of Internal Medicine 2015; 163: 452–460.
22. Yonel Z, Sharma P, Yahyouche A, et al. Patients’ attendance patterns to different healthcare settings and perceptions of stakeholders regarding screening for chronic, non-communicable diseases in high street dental practices and community pharmacy: A cross-sectional study. 2018.
23. Patricia Manca D, Campbell-Scherer D, Aubrey-Bassler K, et al. Developing clinical decision tools to implement chronic disease prevention and screening in primary care: the BETTER 2 program (building on existing tools to improve chronic disease prevention and screening in primary care)2015.
24. Guideline harmonization and implementation plan for the BETTER trial: Building on Existing Tools to Improve Chronic Disease Prevention and Screening in Family Practice. 2014.
25. Tbilisi G. National Strategy and Action Plan for Non-Communicable Diseases.2017.
26. Sebo P, Maisonneuve H, Cerutti B, et al. Overview of preventive practices provided by primary care physicians: A cross-sectional study in Switzerland and France. PLoS One; 12. 2017. 27. Implementation tools Package of Essential Noncommunicable (PEN) disease interventions for
primary health care in low-resource settings.2010. Switzerland.
28. Peer N, Lombard C, Steyn K, et al. Waist-to-height ratio is a useful indicator of cardio-metabolic risk in South Africa. Fam Pract 2020; 37: 36–42.
29. Tolonen H, Koponen P, Mindell JS, et al. Under-estimation of obesity, hypertension and high cholesterol by self-reported data: Comparison of self-reported information and objective measures from health examination surveys. Eur J Public Health 2014; 24: 941–948.
30. Silina V, Kalda R. Challenges for clinical practice and research in family medicine in reducing the risk of chronic diseases. Notes on the EGPRN Spring Conference 2017 in Riga.
31. Nielen MMJ, Assendelft WJJ, Drenthen AJM, et al. Primary prevention of cardio-metabolic diseases in general practice: A Dutch survey of attitudes and working methods of general practitioners. Eur J Gen Pract 2010; 16: 139–142.
32. Budd EL, Deruyter AJ, Wang Z, et al. A qualitative exploration of contextual factors that influence dissemination and implementation of evidence-based chronic disease prevention across four countries. (2018) 18:233
33. Tan SSL, Goonawardene N. Internet health information seeking and the patient-physician relationship: A systematic review. Journal of Medical Internet Research; 19. Epub ahead of print 1 January 2017.
34. Gowin E, Pawlikowska T, Horst-Sikorska W, et al. British and Polish general practitioners’ opinions on the importance of preventive medicine.
35. Cohidon C, Imhof F, Bovy L, et al. Patients’ and General Practitioners’ Views About Preventive Care in Family Medicine in Switzerland: A Cross-sectional Study. J Prev Med Public Heal; 52. 2019.
36. Hudson B, Zarifeh A, Young L, et al. Patients’ expectations of screening and preventive treatments. Ann Fam Med 2012; 10: 495–502.
37. Brunner-Ziegler S, Rieder A, Stein KV, et al. Predictors of participation in preventive health examinations in Austria. BMC Public Health 2013; 13: 1138.
38. Waller J, Jackowska M, Marlow L, et al. Exploring age differences in reasons for nonattendance for cervical screening: a qualitative study. BJOG An Int J Obstet Gynaecol 2012; 119: 26–32.
36 39. Brotons C, Bulc M, Sammut MR, et al. Attitudes toward preventive services and lifestyle: The views of primary care patients in Europe. the EUROPREVIEW patient study. Fam Pract 2012; 29: 168–176.
40. Basu P, Mahajan M, Patira N, et al. A pilot study to evaluate home-based screening for the common non- communicable diseases by a dedicated cadre of community health workers in a rural setting in India.2019.
41. Finley CR, Chan DS, Garrison S, et al. What are the most common conditions in primary care?2018 Canada
37
12. PRIEDAI
1 priedas
Gerb. Respondente, dėkoju, kad sutikote dalyvauti anketinėje apklausoje. Aš esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto 6 kurso studentas Paulius Vargalis ir vykdau savo baigiamojo magistro darbo tyrimą. Šios apklausos tikslas yra sužinoti pacientų žinias apie jiems
atliekamus tyrimus prevenciniais tikslais dėl neinfekcinių ligų. Ši anketa yra anoniminė, o tyrimo metu surinkti duomenys bus analizuojami apibendrintai ir panaudoti tik mokslo tikslams. Jūsų
konfidencialumas yra užtikrinamas.
Kilus neaiškumams galite kreiptis į tyrėją el. paštu: vargalis@gmail.com
Sociodemografinis klausimynas
Jums tinkantį atsakymo variantą apibraukite ar pažymėkite ⱱ varnele.
1. Lytis. Pažymėkite tik vieną atsakymą: Moteris
Vyras Kita lytis
Nenoriu nurodyti
2. Amžius (metais). Įrašykite: ___________________
3. Išsilavinimas. Pažymėkite tik vieną atsakymą: Pradinis Pagrindinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Kita, įrašykite:_______________________
4. Šeiminė padėtis? Pažymėkite tik vieną atsakymą: Vienišas/a
Turite gyvenimo draugą/ę, bet nesate susituokę Susituokęs/usi
Išsiskyręs/usi Našlys/ė
Kita, įrašykite:______________________
