KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Socialinės medicinos katedra
Daiva Kubilienė
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIS ALYTAUS
MIESTO MOKYKLOSE
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas Medicinos mokslų daktaras, doc. L. Šumskas
KAUNAS
2005
SANTRAUKA
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ POREIKIS ALYTAUS MIESTO MOKYKLOSE
Autorius: Daiva Kubilienė
Mokslinis vadovas: Medicinos mokslų daktaras, doc. Linas Šumskas, KMU
Profilaktinės medicinos katedra.
Darbo tikslas. Įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų poreikį Alytaus miesto
mokyklose.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti moksleivių sveikatos bei gyvensenos problemas.
2. Įvertinti moksleivių tėvų požiūrį į sveikatos priežiūros paslaugų poreikį mokyklose.
3. Įvertinti moksleivių sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į teikiamas sveikatos paslaugas mokyklose.
Metodika. Alytaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose 2004 m. atlikta anoniminė 3,
7 ir 11 klasių moksleivių tėvų apklausa. Iš 216 numatytų apklausti tėvų anketas grąžino 161 (74,5 proc.) respondentas. Buvo vertinamas tėvų požiūris į sveikatos priežiūros paslaugų poreikį mokyklose. Taip pat anketinės apklausos būdu atlikta Alytaus miesto mokyklose dirbančių specialistų, vykdančių moksleivių sveikatos priežiūrą, anoniminė anketinė apklausa. Šioje apklausoje dalyvavo 9 iš 12 (75 proc.) numatytų apklausti. Duomenys apdoroti panaudojant specializuotą duomenų tvarkymo ir statistinės analizės SPSS programą.
Rezultatai. 18-je Alytaus bendrojo lavinimo mokyklų 2004 m. buvo teikiamos
sveikatos priežiūros paslaugos. Sveikatos paslaugas moksleiviams teikė 12 moksleivių sveikatos priežiūros specialistų. Vidutinis moksleivių skaičius, tenkantis vienam specialistui buvo 1086 moksleiviai. Tėvų požiūriu nemažos dalies Alytaus moksleivių sveikata buvo vidutiniška arba patenkinama (31,1 proc.). Vyresnių klasių moksleivių (vienuoliktokų) sveikata buvo žymiai blogesnė, negu jaunesnių klasių (trečiokų) (p<0,05). Svarbiausios moksleivių sveikatos problemos, išvardintos tėvų, buvo: nuovargio (53,4 proc.), mitybos (51,6 proc.), miego (41 proc.), riboto fizinio aktyvumo (29,8 proc.), bendravimo (19,9 proc.), rūkymo (8,7 proc.), alkoholio (4,3 proc.), narkotikų (1,2 proc.) vartojimo problemos. Moksleivių tėvų požiūriu (92,5 proc.), sveikatos priežiūros specialistai mokykloje reikalingi, ypač pageidaujamos jų teikiamos pirmosios medicinos pagalbos (96,3 proc.), ligų profilaktikos (65,8 proc.), sveikatos ugdymo (64,6 proc.), higieninės kontrolės (62,7 proc.), sveikatos stebėsenos paslaugos (55,3 proc.). Mokyklų sveikatos priežiūros specialistų nuomone, jiems nepakanka žinių ir įgūdžių šiose srityse: sveikatos programinio planavimo (55,6 proc.), moksleivių maitinimo kontrolės (55,6 proc.), dirbant su rizikos grupės vaikais (44,4 proc.), atliekant moksleivių sergamumo lyginamąją - tiriamąją analizę (44,4 proc.) bei dalyvaujant sveikatos ugdyme (44,4 proc.).
Išvados:
1. Moksleivių sveikata jų tėvų ir moksleivių sveikatos priežiūros specialistų požiūriu nėra gera. Ypač reikšmingomis yra tapę gyvensenos problemos (miegas, nuovargis, mityba, fizinio aktyvumo problema, žalingi įpročiai).
2. Dauguma tėvų palankiai vertino moksleivių sveikatos specialistų teikiamas paslaugas ir patvirtino šių paslaugų reikalingumą mokyklose.
3. Moksleivių sveikatos priežiūros specialistai blogiau žino naujai priskirtas šiuolaikines visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas.
SUMMARY
THE NEED OF HEALTH CARE SERVICES AT THE SECONDARY SCHOOLS OF ALYTUS TOWN
Author: Daiva Kubiliene
Supervisor: Linas Sumskas, PhD, Assoc. Professor, Department of Preventive Medicine, faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine
Aim of study. To evaluate the need of health care services in the secondary schools of Alytus. Objectives:
1. To assess the health and health behavioral problems in school-aged children. 2. To evaluate the attitudes of parents to the need of health care services at the
secondary schools.
3. To evaluate the attitudes of staff of health care services at school about the provision of health care services in school settings.
Methods. Questionnaire survey was carried out in parents of school-aged children of 3rd, 7th and 11th grades at the secondary schools in Alytus town in 2004. 216 respondents were selected for the study, 161 (74.5%) of them have filled in the questionnaire forms (response rate – 74.5%). A set of questions was addressed to parents in order to clarify parents’ attitudes about the health care services at schools. Also another questionnaire was developed for health care specialists of secondary schools: 9 from 12 have responded (75.0%). Statistical analysis was carried out using SPSS 10;
χ
2criterion and p<0.05 confidence level was used for comparison between the variables.Results. Health care services were provided for students at all 18 secondary schools in Alytus. 12 health care specialists were conducting their duties in these school settings. Average distribution was 1086 students per one staff member of school health service in town. Questionnaire survey data of parents showed that according the opinion of 31.1% of respondents the health of students was satisfactory or fair. Health of older students (11th form) was worse (p<0.05) than in younger age group (3rd form). The most common health problems mentioned by parents were: tired ness (53.4 %), nutrition problems (51,6%), sleep (41.0%), physical activity (29,8%), communication 19.9%, smoking (8.7%), alcohol (4.3%) and drug abuse (1.2%). 92,5% of respondents pointed out that school health case services are essential at schools. 96.3% of parents expect provision of emergency and first aid services, 65,8% of disease prevention, 64.4 % - health promotion, 64.6% - provision of personal hygiene, environmental control, 62.7% health monitoring at school (55.3%). Questionnaire survey of staff of school health care services has indicated that they are lacking knowledge and skills in health program planning (55.6%), nutrition management (55.6%), work with special risk groups (44.4%), in conducting statistical comparative analysis of students health (44.4%), family planning (44.4%), personality empowerment and education (33.3%).
Conclusions:
1. Health of school-aged children was not favorable by opinion of parents and health care professionals of school health services. Behavioral health problems (such as sleep problems, tiredness, unbalanced nutrition, physical activity problems, substance abuse) constitute a threat for health career.
2. Majority of parents has evaluated actual provision health care services and need to continue these services at school positively.
3. Staff of school health care services is not introduced and trained sufficiently in relatively new their competency areas such as health promotion and disease prevention, planning of health programs at school.
Darbe vartojamos santrumpos
PSO Pasaulio sveikatos organizacijaPSO/EURO Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras ESSMT Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas
KMU Kauno medicinos universitetas SAM Sveikatos apsaugos ministerija ŠMM Švietimo ir mokslo ministerija
HBSC Health Behavior in School Aged Children (PSO tyrimas) SN statistiškai nepatikima
p reikšmingumo lygmuo
n absoliutus skaičius
χ
2 chi- kvadrato kriterijusT U R I N Y S
1. ĮVADAS ... 6
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 8
3. LITERATŪROS APŽVALGA... 9
3.1. Mokyklinio amžiaus tarpsnio ypatumai... 11
3.2. Moksleivių sveikatos problemos... 13
3.2.1. Mitybos ir fizinio aktyvumo problemos ... 15
3.2.2. Rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo problema ... 16
3.2.3. Nelaimingi atsitikimai, traumos ir smurtas... 18
3.2.4. Bendravimo ir adaptacijos problemos ... 19
3.2.5. Lytinės ir reprodukcinės sveikatos problemos... 21
3.2.6 Psichinės ir psichologinės sveikatos problemos ... 23
4. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 25
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 29
5.1. Sveikatos paslaugų organizavimas Alytaus miesto mokyklose... 29
5.2. Bendra tiriamųjų charakteristika... 31
5.3. Moksleivių sveikatos ir savijautos vertinimas ... 32
5.4. Moksleivių tėvų nurodomos vaikų sveikatos problemos... 34
5.5. Moksleivių tėvų požiūris į moksleivių gyvensenos problemos ... 37
5.6. Moksleivių tėvų požiūris į rūkymą, alkoholio ir narkotikų vartojimą ... 41
5.7. Moksleivių tėvų požiūris į sveikatos paslaugų poreikį moksleiviams... 43
5.8. Moksleivių sveikatos priežiūros specialistų požiūris į teikiamas sveikatos paslaugas... 46
6. IŠVADOS ... 51
7. REKOMENDACIJOS ... 52
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 53
1. ĮVADAS
Vaikų ir jaunimo sveikata yra viena svarbiausių prioritetinių sveikatos politikos tikslų [32]. Tokia visuomenės sveikatos politikos kryptis sudaro prielaidas siekti pagrindinio tikslo – saugoti asmens bei gerinti visuomenės sveikatą, ypatingą dėmesį skiriant vaikų sveikatos stiprinimui ir ligų profilaktikai.
Daugelyje šalių, o taip pat ir Lietuvoje vykdant sveikatos reformas vadovaujamasi pagrindiniais Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) dokumentais: Liublijanos chartija, Otavos sveikatos stiprinimo chartija, PSO sveikatos politikos dokumentu “Sveikata visiems XXI amžiuje”. Moksleivių sveikatai yra skirti ir kiti sveikatos politikos dokumentai: Pirmosios Europos sveikatą stiprinančių mokyklų konferencijos “Sveikatą stiprinanti mokykla – investicija į mokymą, sveikatą ir demokratiją” rezoliucija, Europos Tarybos bei PSO Regioninio biuro Europai projekto “Sveikatą stiprinanti mokykla” nurodymai [39]. Tuo siekiama pagerinti vaikų ir jaunimo žinias apie sveikatą, ugdant sveikos gyvensenos įgūdžius, skatinant rinktis sveikatai palankų elgesį.
Deja, sveikatos apsaugos reforma Lietuvoje nebuvo vykdoma nuosekliai numatant sveikatos priežiūros institucijų, skirtų vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrai harmoningą vystymą, maksimalų visų organizacijų dalyvavimą sveikatos išsaugojimo procese. Ankstesniame mokyklų sveikatos priežiūros tarnybų modelyje buvo per mažai dėmesio skiriama sveikatos stiprinimui ir ligų profilaktikai. Nežiūrint to, siekis panaikinti mokyklų sveikatos punktus akivaizdžiai blogino sveikatos paslaugų teikimo galimybes moksleiviams. Tai prieštaravo ir Liublijanos Chartijos sveikatos reformų principams – “siekti sveikatos gerėjimo”, “tenkinti paslaugų gavėjų poreikius”, “įsiklausyti į piliečių nuomonę ir pasirinkimą” [40].
Nežiūrint kylančios šalies ekonomikos, visuomenės sveikatos specialistams šiandien didelį susirūpinimą kelia moksleivių sveikatos problemos. Atliktų tyrimų duomenimis Lietuvoje didėja sveikatą žalojanti gyvensena ir socialinė aplinka, kurioje jauni žmonės auga, bręsta ir mokosi gyventi. Lietuvos vaikų sveikata, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra nepatenkinama. Daugiau nei 50 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi vadinamųjų lėtinių ligų rizikos veiksnių: padidėjęs kraujospūdis, antsvoris, nepakankamai fiziškai aktyvūs, rūko, vartoja alkoholį [18].
PSO duomenimis sveikata apie 50% priklauso nuo gyvenimo būdo, 20% - nuo aplinkos, 20% - nuo paveldimumo ir 10% sveikata priklauso nuo medicinos pagalbos.
Nustatyta didelė psichosocialinės mokyklos aplinkos įtaka jauno žmogaus savijautai, sveikatai, socialiniam bei emociniam vystymuisi [13]. Moksleivių savijautai didelės įtakos turi mokyklinė veikla, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas, bendraklasių pripažinimas ir įsitraukimas į socialinį mokyklos gyvenimą.
Mokyklose vaikai ir paaugliai praleidžia nemažai laiko, todėl šiandien aktualu, šiose įstaigose įgyvendinti moksleivių sveikatos priežiūrą, kuri leistų visiems vaikams gauti kvalifikuotą sveikatos priežiūros paslaugą. Tai sudarytų galimybę vaikams ugdymo proceso eigoje išsaugoti ir sustiprinti sveikatą. Čia neatsiejamai nuo šeimos formuojami jauno žmogaus sveikos gyvensenos įgūdžiai ir sveikatos socialinės vertybės, padėsiančios siekti sveiko ir kokybiško gyvenimo. Taigi, mokykla turi būti ta vieta, kurioje būtų sudarytos saugios ir sveikos aplinkos sąlygos, įgyjami higienos ir sveikos gyvensenos įgūdžiai, ugdomas poreikis rūpintis savo sveikata.
Remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros strategija, Visuomenės sveikatos priežiūros ir Švietimo įstatymu pritarta nuostatai, mokyklose teikti ne tik asmens bet ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas. Daugiau dėmesio skiriant mokiniams ir mokyklos bendruomenei sveikatos stiprinimui ir išsaugojimui, ligų profilaktikai, rizikos veiksnių poveikio sumažinimui. Taigi, sparčiai kintančioje visuomenėje kyla nauji iššūkiai (socialinis apleistumas, smurtas, savižudybės, narkotinių medžiagų vartojimas, didėjančios psichinės sveikatos problemos), į kurias sveikatos, socialinės ir psichologinės priežiūros tarnybos turi adekvačiai reaguoti. Šiuolaikinė visuomenės sveikatos samprata išplečia siaurą biomedicininį sveikatos priežiūros modelį, formuoja naujus moksleivių sveikatos priežiūros uždavinius, kuriuos galėtų įvykdyti tinkamai reformuotos mokyklų sveikatos priežiūros tarnybos ir tikslingai parengti specialistai.
Lietuvoje mokyklų medicinos tarnybų veikla iki šiol buvo nedaug tyrinėta. Neturime išsamesnių tyrimų apie šių tarnybų vykdytas funkcijas, darbo apimtį, paslaugų kokybę. Oficiali statistika taip pat pateikia nedaug duomenų apie situaciją, kuri per pastaruosius kelerius metus radikaliai keitėsi. Šis darbas svarbus tuo, kad jame remiamasi tiek objektyvių mokyklos darbo rodiklių įvertinimu, tiek subjektyviais moksleivių tėvų bei moksleivių sveikatos priežiūros specialistų apklausos rezultatais. Tai leidžia įvertinti moksleivių sveikatos problemas ir tuo pačiu numatyti sveikatos paslaugų poreikį. Darbas turi nemažą praktinę reikšmę, kadangi šiuo metu vyksta mokyklų sveikatos tarnybų restruktūrizacija – šiose tarnybose pradeda dirbti visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, keičiasi funkcijos, diegiami nauji darbo metodai. Todėl apibendrinta tyrimų medžiaga turėtų prisidėti prie šių reformų sėkmės.
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
TIKSLAS
Įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų poreikį Alytaus miesto mokyklose.
UŽDAVINIAI
1. Nustatyti moksleivių sveikatos bei gyvensenos problemas.
2. Įvertinti moksleivių tėvų požiūrį į sveikatos priežiūros paslaugų poreikį mokyklose.
3. Įvertinti moksleivių sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į teikiamas sveikatos paslaugas mokyklose.
3. LITERATŪROS APŽVALGA
Vienas reikšmingiausių visuomenės tobulumo požymių yra jos atsakingas požiūris į žmogaus vaikystę ir brendimo laikotarpį. Teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos turėtų atitikti šiuolaikinius vaikų sveikatos poreikius, formuoti sveikos gyvensenos nuostatas ir gerinti gyvenimo kokybę.
PSO dokumente “Sveikata visiems XXI amžiuje” 4 tiksle “Jaunų žmonių sveikata” yra numatyta, jog iki 2020 m. jauni regiono žmonės turi būti sveikesni ir geriau suvokti savo vaidmenį visuomenėje [26]. Nurodoma, kad vaikai ir paaugliai turi įgyti geresnius gyvenimo įgūdžius ir galimybę reguliuoti savo sveikatą, turi būti sumažintas jaunų žmonių, vartojančių narkotikus, tabaką, alkoholį skaičius. Bent trečdaliu turi būti sumažintas nepilnamečių nėštumų skaičius. Be to, turi būti suteikiamos sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, užtikrinančios visapusišką paramą vaikams ir jų šeimoms, atsižvelgiant į jų sveikatos poreikius bei socialines-ekonomines sąlygas. Taip pat pabrėžiama, kad būtina 25 proc. sumažinti vaikų ir jaunimo mirtingumą bei invalidumą dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų.
PSO, UNESCO skiria didelį dėmesį vaikų ir jaunų žmonių sveikatai. PSO numatė pagrindinius visuomenės sveikatos priežiūros tikslus Europos regione [7]:
• Sveika gyvenimo pradžia. Visos PSO priklausančios šalys turi užtikrinti reikiamą reprodukcinę sveikatą, gerinti antenatalinę, perinatalinę ir vaikų sveikatos tarnybų veiklą. Siekiant, kad nėštumas būtų planuojamas ir kuo geriau prižiūrimos nėščiosios, svarbu sudaryti gerą šeimos planavimo programą (jei reikia, į ją įtraukti ir genetikos konsultacijas). Nėščiosioms veikiančios tarnybos turi užtikrinti pagrindines medicinos apžiūras, padėti būsimiems tėvams mesti rūkyti, mokyti sveikos mitybos, teikti informaciją apie psichologinius ir fizinius nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros sunkumus.
• Jaunų žmonių sveikata.
- Vaikai ir paaugliai turi įgyti geresnius gyvenimo įgūdžius ir galimybę reguliuoti savo sveikatą.
- Jaunų žmonių mirtingumas ir negalia, kurią lėmė smurtas, nelaimingi atsitikimai turi sumažėti mažiausiai 50 proc.
- Turi būti sumažintas jaunų žmonių, vartojančių narkotikus, tabaką, alkoholį skaičius.
Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio valstybių, vaikų teisės įteisintos teisiniais dokumentais (Vaikų teisių įstatymas ir kt.) [19], jų teisėti interesai įtvirtinti tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygiu. Lietuva, kaip ir kitos valstybės dalyvės, pripažįsta vaiko teisę į “aukščiausią sveikatos standartą”, “gyventi ir sveikai vystytis”, “vaiko interesų prioritetiškumą”, teisę “naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis”.
Tarptautinis PSO “Moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas” pateikė daug duomenų, įrodančių moksleivių sveikatos ir elgsenos problemų, turinčių įtakos mokymuisi, ryšį. Pažymima didžiulė psichosocialinės mokyklos aplinkos įtaka jauno žmogaus savijautai, sveikatai, socialiniam bei emociniam vystymuisi. Tyrimai rodo, kad yra tamprus ryšys tarp blogos sveikatos ir mokymosi rezultatų, prasto lankomumo, nepavyzdingo elgesio, žemo savęs vertinimo ir silpnos savikontrolės. Geri pasiekimai moksle susiję su gera sveikata [2]. Moksleivių sveikatos priežiūros modelis, turi sudaryti galimybes vaikams ugdymo proceso eigoje ne tik išsaugoti sveikatą, bet ir ją sustiprinti, padėti jaunam žmogui suformuoti tinkamą požiūrį į sveiką gyvenseną.
Moksleivių sveikatos stiprinimas yra ilgas ir nenutrūkstamas procesas. Investicijos (paslaugos) į šią sritį neduoda greito efekto, tačiau skatina asmeninį tobulėjimą, padeda ugdyti demokratinę visuomenę, gebančią realizuoti savo galimybes ir šitaip gerinti gyvenimo kokybę. Vaikų ir jaunų žmonių sveikatos stiprinimui turi įtakos mokymosi aplinka, sveikatingumo programos bei sveikatos stiprinimo projektų įgyvendinimas mokyklose.
Vienas tokių projektų yra “Sveikatą stiprinančios mokyklos” projektas, koordinuojamas Europos Tarybos (ES), Europos Sąjungos (ES) ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro (PSO/EURO) [12]. Sveikatą stiprinančių mokyklų tikslas – visų mokyklos bendruomenės narių sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas, sudarant tam tikrą aplinką. Kiekviena mokykla gali numatyti skirtingus programos poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžiaus problemas, bei įgyvendinimo eiliškumą. Daugelio sveikatos stiprinimo mokyklų patirtis parodė, kad geriausių rezultatų pasiekiama gerinant moksleivių informuotumą apie sveikatą, ugdant sveikos gyvensenos įgūdžius, skatinant moksleivius rinktis sveikatai palankų elgesį [10].
Moksleivių sveikatą ir su ja susijusius veiksnius lemia gerokai daugiau išorinių veiksnių: šeima, bendraamžiai, žiniasklaida, sveikatos priežiūros institucijos. Todėl į sveikatos stiprinimo veiklą įtraukiamas mokyklos personalas, mokinių tėvai, medicinos darbuotojai ir bendruomenė, kurioje yra mokykla. Sveikatą stiprinančių mokyklų projekte pažymima, kad projekto sėkmės garantas yra visų bendruomenės narių
dalyvavimas sveikatos stiprinime. Kita projekto sėkmės prielaida – glaudus ryšys su medicinos darbuotojais [11].
Daugelis vaikų lanko ugdymo įstaigas ir jose praleidžia trečdalį paros, todėl labai svarbu, kad čia jiems būtų sudarytos saugios ir sveikos sąlygos augti ir vystytis, įgyjami higienos ir sveikos gyvensenos įgūdžiai, ugdomi poreikiai rūpintis savo sveikata.
Sveikatos sistemos įstatymas Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą dalija į dvi dalis: asmens sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatos priežiūrą [17]. Lietuvos nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros strategijoje numatytos pagrindinės visuomenės sveikatos priežiūros reformos kryptys, kuriomis siekiama ypač vaikams daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai, sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui, rizikos veiksnių poveikio sumažinimui [32].
Šiandieninė švietimo ir sveikatos politika formuoja naujus moksleivių sveikatos priežiūros uždavinius, kuriuos galėtų atlikti šiam darbui parengti specialistai. Todėl ir buvo nuspręsta patobulinti moksleivių sveikatos priežiūrą. Mokykloje vaikams bus teikiamos ne tik asmens, bet ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos [5]. Šie specialistai teiks sveikatinimo veiklos metodines konsultacijas, informaciją sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais mokyklos bendruomenei. Ugdys moksleivių sveikos gyvensenos ir socialinius gebėjimus, asmens higienos įgūdžius. Prižiūrės mokymosi aplinką ir sąlygas, rūpinsis mokinių pervargimo profilaktika, fizinio, psichologinio, seksualinio smurto prevencija. Prižiūrės mokinių maitinimo organizavimą, skatins sveiką mitybą bei mitybos įgūdžių formavimą. Analizuos mokinių sveikatos ir sergamumo rodiklius, su kuriais supažindins mokyklos bendruomenę, savivaldybę bei kitas institucijas. Įgyvendins sveikatinimo programas, atsižvelgiant į moksleivių sveikatos bei sveikos gyvensenos problemas.
3.1. Mokyklinio amžiaus tarpsnio ypatumai
Mokyklinio amžiaus laikotarpis skirstomas į jaunesniojo (ankstyvojo) mokyklinio amžiaus laikotarpį – nuo septynerių iki vienuolikos metų ir vyresniojo mokyklinio amžiaus – paauglystės, arba lytinio brendimo, laikotarpį (iki 18 metų) [27].
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus laikotarpiu tobulėja vaiko loginis mąstymas, suvokimas, dėmesys ir atmintis, vaizduotė, taip pat kalbiniai sugebėjimai, plečiasi žodynas. Vaikui labai svarbi ne tik mokykloje, bet ir namie įgyta patirtis. Pats mokymosi skaityti ir rašyti procesas pertvarko vaiko aplinkos suvokimą ir mąstymą. Pastarasis taip pat labai priklauso nuo aplinkos, kurioje vaikas auga.
Šiuo amžiaus laikotarpiu vaikas geba geriau sutelkti dėmesį, bet jį kontroliuoti jam dar sunku. Jis esti išsiblaškęs, negali susikaupti, nekontroliuoja savo elgesio. Tai gali sukelti socialinių konfliktų, neretai vaikas dėl to blogai mokosi. Šiame amžiuje ypač svarbu išugdyti savo vertės pojūtį. Tai pasiekiama tik nuoširdžiai, maloniai elgiantis su vaiku. Prievarta vaikui formuoja nepilnavertiškumo jausmą. Iki dešimties metų vaikai dažnai gerai sutaria su tėvais, esti klusnūs ir mandagūs. Tuo tarpu 11-12 metų tampa labai jautrūs, įžeidūs. Šiuo laikotarpiu labai svarbi vaiko draugystė su bendraamžiais, jų pripažinimas [27].
Vaikui lytiškai bręstant, pakinta ne tik jo kūno sandara, bet ir mąstymas, kinta intelektiniai gebėjimai. Jie stengiasi nusistatyti elgesio standartus, keičia socialinę orientaciją: tolsta nuo šeimos link bendraamžių.
Psichosocialinė paauglio raida skirstoma į tris etapus [42]: • Ankstyvoji paauglystė (nuo 11/13 iki 14/15 metų). • Vidurinioji paauglystė (nuo 14/15 iki 17 metų). • Vėlyvoji paauglystė (nuo 17 iki 21 metų).
Kiekvienai šių stadijų būdingi saviti bruožai (1 lentelė).
1 lentelė. Paauglystės stadijos ANKSTYVOJI (11/13-14/15 m.) VIDURINIOJI (14/15-17 m.) VĖLYVOJI (17-21 m.) AUGIMAS Antrinių lytinių požymių atsiradimas. Augimo pagreitėjimas iki maksimumo.
Antrinių lytinių požymių ryškėjimas. Pasiekiama
iki 95 proc. suaugusių fizinio subrendimo. Fizinis subrendimas. SUVOKIMAS Konkretus mąstymas. Egzistencinė orientacija. Ilgalaikės veiksmų pasėkmės nesuvokiamos. Mąstymas abstraktesnis. Gali numatyti tolimesnes pasėkmes, tačiau dažnai sugrįžta prie konkretaus
mąstymo.
Atsiranda abstraktus mąstymas, orientacija į ateitį. Suvokia ilgalaikes
pasekmes. PSICHOLOGIJA Domisi greitu augimu. Savo kūno įvaizdis
nenuoseklus.
Kuria savo įvaizdį. Fantazuoja ir idealizuoja. Omnipotencijos jausmas.
Nusistovi funkcinis ir intelektualinis identitetas. ŠEIMA priklausomybės/ Nustatomos
savarankiškumo ribos. Konfliktų šeimoje įvaldymas. Vaikų/ tėvų santykių perėjimas į suaugusių/ suaugusių santykius. DRAUGAI Lygina save su
bendraamžiais.
Ieško savo įvaizdžiui pavyzdžių. Draugai nulemia elgesio normas.
Draugų grupė užleidžia vietą individualiai
draugystei. LYTIS Savęs tyrinėjimas,
vertinimas. Romantiškos fantazijos. Bandymas patikti priešingai lyčiai. Stabilūs ryšiai, abipusiškumas ir tarpusavio supratimas. Ateities planai.
Paauglystės pradžioje stipriausi psichologiniai pokyčiai. Nors šioje stadijoje jaunuoliai įdėmiai stebi savo išvaizdą, kūno pokyčius, vis dėlto, jiems aktualiausi asmeniniai išgyvenimai. Šiam amžiaus tarpsniui būdinga nuotaikų kaita bei padidintas fizinis aktyvumas [42].
Tarpinėje paauglystės stadijoje pagrindinis jaunuolių rūpestis - autonomija. Socializacija vyksta per draugų grupes, todėl labai padidėja rizikingo elgesio tikimybė. Šiame etape ryškus susidomėjimas lytiškumu.
3.2. Moksleivių sveikatos problemos
Suaugusių žmonių sveikatos žinios, požiūris į sveikatos dalykus, sveikatos elgesinės ypatybės yra išmokstamos ir formuojasi vaikystėje ir paauglystėje. Todėl moksleivių sveikatos problemos yra labai svarbios.
Mokyklinio amžiaus laikotarpiu vyksta fizinis, intelektinis, psichosocialinis žmogaus augimas. Tobulėja vaiko loginis mąstymas, suvokimas, dėmesys, vaizduotė, gebėjimai bendrauti, įgyjami sveikatos įgūdžiai. Moksleivių augimas ir vystymasis ypač paspartėja paauglystėje. Brendimas yra charakterizuojamas sparčiu fiziniu augimu ir somatinių lytiškumo požymių išryškėjimu. Laikotarpyje nuo 7 iki 16 metų mergaitės turi dukart daugiau riebalų nei berniukai. Berniukams apie 9 gyvenimo metus padidėja bendras kūno vandens kiekis. Tai signalizuoja apie greitesnio kūno masės augimo pradžią. Raumenų masė berniukams nuo 10 iki 17 metų amžiaus padvigubėja, o kaulinė masė padvigubėja tarp 12 ir 16 metų amžiaus [27]. Brendimo metu paaugliams dažnai reikia nuraminimo bei psichologinės pagalbos paslaugų.
Lytinio brendimo pradžia (10-12 metų amžiaus mergaičių krūtų vystymosi pradžia ir 12-14 metų amžiaus berniukų sėklidžių augimo pradžia) kiekvienam paaugliui yra skirtinga. Nustatyti tokie pagrindiniai nuo lyties priklausantys skirtumai: ankstyvas berniukų brendimas plačiai pripažįstamas kaip pranašumas, tuo tarpu mergaičių brendimas labiau pripažįstamas kaip neigiamas veiksnys, įtakojantis prieštaringą charakterį. Tai gan specifiška, kadangi ankstyvas berniukų brendimas muštynėse jiems suteikia pranašumą - jie yra aukštesni ir raumeningesni, kai jų bendraamžiai iš pažiūros atrodo dar vaikiškai. Anksčiau subrendę berniukai atrodo labiau atletiški, jie yra populiaresni bendraamžių tarpe ir netgi geriau mokosi. Tuo tarpu lėčiau besivystančių berniukų nuomonė apie save yra blogesnė, jiems prasčiau sekasi mokslai [29]. Mergaičių lytinio brendimo pradžios skirtumų poveikis yra labiau kompleksiškas ir priklausomas. Mergaičių, priklausančių žemą socioekonominį statusą turinčioms
šeimoms, ankstesnis brendimas susijęs su blogu savęs vertinimu ir griežtais tėvų jų elgesio suvaržymais. Šio amžiaus paaugliai dažnai išgyvena dėl savo išvaizdos, antsvorio, gali išryškėti liguistos asmenybės bruožai, psichikos ligos, ir kitos su sveikata susijusios problemos [9].
Skirtingi autoriai nurodo skirtingas vaikų ir paauglių sveikatos problemas. Lietuvos sveikatos programoje skiriamos tokios jaunų žmonių sveikatos problemos [32]:
1. Valstybiniai/ Vyriausybiniai prioritetai: • narkomanija;
• prievarta ir jaunimo nusikalstamumas; • AIDS;
• ankstyvas nėštumas.
2. Visuomenės sveikatos planuotojų: • traumos;
• venerinės ligos, AIDS; • gimdyvių mirtingumas; • psichinės problemos. 3. Jaunų žmonių:
• išvaizda;
• bendravimo problemos;
• stresas (mokykla, egzaminai, bedarbystė); • saugaus sekso problemos.
Tarptautinė paauglių sveikatos organizacija skiria tokias prioritetines paauglystės laikotarpio sveikatos problemas [44]:
1. Augimas, brendimas ir psichosocialinis vystymasis. 2. Mityba, burnos higiena.
3. Lytiškumas.
4. Reprodukcinė sveikata: kontracepcijos naudojimas, lytiškai plintančios ligos (LPL) ir (ar) nepageidaujamas nėštumas.
5. Individo, kaip asmenybės, teisių problemos. 6. Traumos ir nelaimingi atsitikimai.
7. Smurtas ir prievarta.
3.2.1. Mitybos ir fizinio aktyvumo problemos
Mitybos įpročiai laikomi vieni iš svarbiausių sveikos gyvensenos komponentų.
Ypač didelę įtaką turi augančiam ir besivystančiam vaiko organizmui. Racionalus maitinimasis, sveikas maistas padeda ne tik išsaugoti, bet ir įtvirtinti žinias bei įgūdžius apie sveikatą. Nereguliari mityba (pavyzdžiui, pusryčių nevalgymas), užkandžiavimas mažaverčiu maistu bei dietų laikymasis ar badavimas laikomi žalingais elgesio bruožais. Daugelyje šalių šiuo metu laikomasi PSO mitybos rekomendacijų: valgyti įvairų maistą; valgyti daugiau daržovių ir vaisių; valgyti liesesnius pieno ir mėsos produktus; vartoti mažiau sūraus, saldaus bei kofeino turinčio maisto.
Pastaraisiais metais įvairiose Europos valstybėse atlikti moksleivių mitybos įpročių tyrimai nustatė, kad didėja viršsvorio atvejų, per didelis riebalų suvartojimas bei mažas fizinis aktyvumas. Subalansuota, reguliari mityba sąlygoja harmoningą vaiko augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą. Netinkama mityba sutrikdo augimą, kaulų vystymąsi, mažina atsparumą ligoms [22, 35].
Atliekamų tyrimų duomenimis (HBSC), 1991 m. 9 - 13 metų Lietuvos moksleivių mityba buvo neracionali: 11,4 - 17 proc. ne kasdien valgydavo pusryčius, net 72 proc. ištirtųjų vartojo per mažai vaisių ir daržovių. 1993 - 1994 m. apklausos duomenų analizė atskleidė, kad vyresni moksleiviai vaisius bei daržoves valgė rečiau už jaunesnius. 1994 - 1998 m. beveik du trečdaliai moksleivių nurodė, kad kasdien valgo vaisius. Tačiau 2002 m. šis rodiklis gerokai sumažėjo, tik 33,3 proc. berniukų ir 37,3 proc. mergaičių nurodė valgantys vaisius kasdien [18, 45].
Su neteisinga mityba galima susieti įvairius susirgimus. Ypač tai paliečia širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, osteoporozę, padidintą arterinį kraujo spaudimą bei gastrointestinalinio trakto ligas.
Mokyklos turėtų gerinti mitybos organizavimą, skatinti vaikus valgyti tik sveiką maistą. Mokyklos valgyklose maistas turi būti rūpestingai parenkamas ir pagaminamas. Juose turi būti vertingos maisto medžiagos, atitinkančios vaikų amžiaus poreikius.
Fizinis aktyvumas neatskiriamas sveikos gyvensenos bruožas. Ypač svarbus
augančiam organizmui, kurio poreikis įtvirtinamas vaikystėje bei jaunystėje. Vidutinis fizinis aktyvumas teigiamai veikia nuotaiką, gerina fizinę išvaizdą ir laikyseną, mažina priešlaikinį mirtingumą ir nutukimą, hipertenziją, širdies ir kraujagyslių ligas, nuo insulino nepriklausomą diabetą ir osteoporozę.
savaitę. Manoma, jog fizinis aktyvumas ir sportas gali būti neigiamo elgesio - rūkymo ir alkoholio vartojimo atsvara ir gali padėti jo išvengti.
1993 - 1994 m. Lietuvos moksleivių apklausos rezultatai (HBSC) parodė, kad paauglių fizinis aktyvumas nėra pakankamai orientuotas sveikatos linkme. Atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos paauglių fizinis aktyvumas laisvalaikiu 1994 - 2002 m. nepakito. Berniukai buvo aktyvesni nei mergaitės: aktyviai mankštinosi arba sportavo bent du kartus per savaitę apie 70 proc. mergaičių [18, 45].
Moksleivių fizinis aktyvumas stiprina raumenis ir mažina netaisyklingos laikysenos, skoliozės atsiradimo riziką. Skatinant moksleivių fizinį aktyvumą, reikia ugdyti nuostatą, kad sportas yra sveikatos reikmė ir jokiu būdu nesuderinamas su rūkymu bei alkoholio ir narkotikų vartojimu [15].
Fizinės veiklos aktyvumas priklauso nuo tinkamai įrengtų patalpų sportui, saugių priemonių, lauko aikštelės, sporto salės, varžybų, žaidimų, būrelių, higieninių sąlygų, laisvalaikio užimtumo organizavimo.
3.2.2. Rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo problema
Pagrindiniuose PSO visuomenės sveikatos priežiūros Europos regionui principuose “Sveikata visiems XXI amžiuje” pažymima, jog turi būti sumažintas jaunų žmonių, vartojančių tabaką, alkoholį ir narkotikus skaičius [26].
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas bei piktnaudžiavimas alkoholiu neigiamai veikia žmonių sveikatą ir yra daugelio ankstyvų mirčių priežastis.
Tabako vartojimas. Pirmieji darbai apie rūkymo žalą ir jo kancerogeninį
poveikį buvo paskelbti XX amžiaus pradžioje. Vėlesni tyrimai atskleidė rūkymo ryšį ne tik su plaučių vėžiu, bet ir su išemine širdies liga, obstrukcinėmis plaučių ligomis bei daugeliu kitų sveikatos sutrikimų. Tabako vartojimas nulemia 25 proc. širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, 30 proc. vėžinių susirgimų ir 75 proc. kvėpavimo sistemos ligų išsivystymą ir yra svarbiausias šių ligų rizikos faktorius, kurio galima išvengti [49].
Jaunų žmonių rūkymas yra pavojingas ne tik kaip būsiančių sveikatos sutrikimų, bet ir sutrumpėjusios gyvenimo ir darbingumo trukmės rizikos veiksnys. Tabakas yra “vartus atveriantis” narkotikas. Rūkantys jaunuoliai daug greičiau ir dažniau įsitraukia į nelegalių narkotikų naudojimą. Tai vyksta dėl to, kad tabakas, kaip ir kitos narkotizuojančios medžiagos, pasižymi centrinę nervų sistemą stimuliuojančiu efektu. Antra, individas išmoksta kontroliuoti save, savo nuotaikas, emocijas ir pojūčius papildomomis priemonėmis. Susidarius tam tikroms sąlygoms ir esant geram prieinamumui prie nelegalių narkotizuojančių medžiagų, asmuo, turintis patirtį su
rūkymu, yra dažniau linkęs išbandyti ką nors stipresnio ar efektyvesnio nei tabako vartojimas. Jaunų žmonių rūkymas daugelyje šalių yra pripažintas viena didžiausių sveikatos problemų [49].
Lietuvoje atliktos PSO HBSC apklausos rezultatai rodo, kad 1994 - 2002 m. rūkančių moksleivių skaičius sparčiai auga: 75 proc. penkiolikmečių berniukų ir 50 proc. mergaičių yra bandę rūkyti. Duomenys rodo, kad tuo metu visai nerūkė 80 proc. 11 - 15 metų berniukų ir 92 proc. mergaičių. Rūkančių moksleivių skaičius sparčiai didėja vyresnėse klasėse: nuo 11 iki 15 metų amžiaus bandžiusiųjų rūkyti skaičius išaugo nuo 31,3 proc. iki 76,6 proc. [18].
Pasaulyje bandžiusių rūkyti penkiolikmečių skaičius vidutiniškai siekia 60 - 70 proc. Lyginant kitų šalių ir Lietuvos vienuolikmečius, pastarųjų rūkančiųjų skaičius yra vienas iš didžiausių (1 proc. berniukų ir 0,3 proc. mergaičių), bet lyginant trylikamečius ir penkiolikmečius rūkorius, jų Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei išsivysčiusiose šalyse [45].
Alkoholio vartojimas. Alkoholio žala žmogaus sveikatai priklauso nuo
vartotojo individualių savybių, alkoholio kiekio, rūšies, vartojimo dažnumo. Piktnaudžiavimas alkoholiu yra pavojingas žmogui ir aplinkai. Alkoholio vartojimas yra laikomas piktnaudžiavimu, kai dėl jo kyla įvairios problemos šeimoje ar darbe. Jis sutrikdo savikontrolę ir lemia priklausomybės vystymąsi. Apsinuodijimas alkoholiu, lėtinis alkoholizmas, kepenų cirozė, savižudybės, žudynės, nuskendimai, traumos keliuose - tai mirtys, kurias nulemia piktnaudžiavimas alkoholiu. Daugėja ir alkoholinių psichozių [25].
Tyrimo rezultatai 2002 m. parodė (HBSC), kad 13,4 proc. berniukų ir 6,5 proc. mergaičių prisipažino, kad reguliariai (bent kartą per savaitę) vartojo alkoholinius gėrimus. Vyresni moksleiviai alkoholinius gėrimus vartoja dažniau nei jaunesni. Bent kartą per savaitę juos vartojo 27,3 proc. penkiolikmečių berniukų ir 12,9 proc. penkiolikmečių mergaičių [18].
Tarptautinis moksleivių sveikatos ir elgesio tyrimas parodė, kad Lietuvoje niekada nevartojusių alkoholio paauglių yra labai mažai (3 proc. penkiolikmečių). Už šį skaičių mažesni yra tik Velso, Škotijos, Slovakijos ir Čekijos Respublikos duomenys [45].
Narkotikų vartojimas. Narkomanija yra liga, kuri išsivysto dėl trumpalaikio ar
sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo. Šiai ligai būdingas vis didesnis narkotikų dozės poreikis, psichinė ir fizinė priklausomybė.
vieno karto) jas pavartojus, atsiranda noras pakartoti, ir žmogus tampa psichologiškai priklausomas nuo šių medžiagų. Ilgiau vartojant narkotikus išsivysto fizinė priklausomybė. Negavęs reikiamo preparato, narkomanas jaučiasi labai prastai, yra nedarbingas, gali jausti raumenų skausmus, tremorą, baimės priepuolius ir kitus reiškinius, būdingus abstinencijos sindromui. Abstinencijos metu kyla didelė nelaimingų atsitikimų, savižudybių grėsmė. Narkotikai silpnina organizmo imuninę sistemą ir gynybines reakcijas į įvairias infekcijas. Naudojant nesterilius švirkštus ir jais dalijantis, yra didelė tikimybė užsikrėsti ar perduoti įvairias infekcines ligas: hepatitą B ir C, ŽIV ir kitas [41].
Narkomanija tampa vis grėsmingesniu socialiniu reiškiniu. Palyginus Europos mokyklų 1995 ir 1999 m. (ESPAD) tyrimo rezultatus dėl alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tarp 15 - 16 metų amžiaus moksleivių, eksperimentavimas su nelegaliais narkotikais padvigubėjo Estijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir penkiskart padidėjo Lietuvoje. Literatūroje teigiama, kad tik 10 proc. narkomanų kreipiasi pagalbos į medikus. Todėl spėjama, kad Lietuvoje yra apie 28 000 narkomanų, didžioji dalis - jauni žmonės [4].
Siekdami ypatingų pojūčių, vis daugiau jaunų žmonių griebiasi narkotikų. Narkomanams nerūpi, kokią įtaką jų asmenybei daro narkotinė medžiaga. Manoma, kad narkotikais kompensuojami trūkumai, vaikystės ir jaunystės išgyvenimų stoka ir neįgyvendintos gyvenimo vizijos [43].
3.2.3. Nelaimingi atsitikimai, traumos ir smurtas
Nelaimingi atsitikimai, traumos ir smurtas mokykloje yra opi moksleivių
sveikatos ir socialinė problema. Dėl šių priežasčių kyla du trečdaliai 7- 18 metų amžiaus paauglių mirčių. Peštynės sukelia nelaimingus atsitikimus. Smurtas ir prievarta tarpusavio santykiuose – labai dažnas reiškinys mūsų visuomenėje. Prievarta gali būti [20]:
• fizinė (mušimas, bet koks skausmo ar kūno sužalojimo sukėlimas);
• emocinė (tyčiojimasis, gąsdinimas, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad esi nemylimas ir nepageidaujamas);
• seksualinė (išprievartavimas, lytinių organų demonstravimas, vaiko ar paauglio panaudojimas pornografijai).
nei moterys, jaunimas – nei seni žmonės. Tarpasmeninis smurtas Lietuvos paauglių tarpe yra gana dažnas. Neretai girdime apie tarpasmeninio konflikto metu nužudytą paauglį. Peštynėse dažnai naudojamas ginklas – peilis, kuris spontaniškai būna panaudojamas peštynių kulminacijoje, o tai neretai baigiasi sužeidimu ar net mirtimi. Dažniausiai aprašomos peštynės tarp vaikinų. Merginų tarpusavio peštynės yra žymiai retesnės [20]. Tačiau medikai dažnai susiduria su paaugliais, patyrusiais įvairias traumas tarpasmeninio konflikto metu.
Lietuvos vaikų ir paauglių mirčių struktūroje 1988 - 2000 m. didžiausią dalį sudarė transporto traumos (31,7 proc.) ir paskendimai (22,0 proc.). Trečiąją vietą išorinių mirties priežasčių struktūroje užėmė savižudybės (11,8 proc.). Ketvirtoje vietoje buvo užspringimai. Net 5,3 proc. vaikų ir paauglių buvo nužudyti [18].
Nelaimingais atsitikimais ugdymo procese laikomi tokie įvykiai, kai vaikas nukenčia švietimo įstaigoje ar už jos ribų. Tikslios aplinkybės, kada nelaimė siejasi su ugdymu, apibrėžtos “moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatuose” [21]. Dažniausios nelaimingų atsitikimų priežastys būna pačių vaikų neatsargumo ir drausmės pažeidimai.
Nelaimingus atsitikimus dažniau patiria berniukai nei mergaitės (atitinkamai 26,6 proc. ir 19,6 proc. p<0,001); gyvenantieji mieste dažniau nei gyvenantys kaime. 1993 - 1994 m. Lietuvoje atliktos apklausos rezultatai parodė, kad nelaimingų atsitikimų, dėl kurių žuvo miesto ir kaimo 7- 18 metų amžiaus moksleiviai, priežastys yra panašios. Pagrindinė jų dalis tenka transporto eismo nelaimėms (42 proc.). Kita dažna nelaimių priežastis - paskendimas (22,3 proc.). Trečią vietą mirčių nuo nelaimingų atsitikimų struktūroje užima savižudybės (12 proc.), kurių skaičius Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį sparčiai išaugo [24].
Pagrindinė taikoma nelaimingų atsitikimų prevencijos priemonė – tai vaikų saugos mokymas. Svarbus moksleivių sveikatos priežiūros specialistų ir pedagogų dalyvavimas nelaimingų atsitikimų ir traumų prevencijos programose. Įgytos žinios ir įgūdžiai gali padėti moksleiviams saugiai elgtis mokykloje ir namų aplinkoje.
3.2.4. Bendravimo ir adaptacijos problemos
Moksleiviai didžiąją dienos dalį praleidžia mokymo įstaigose, įgydami žinias ir įgūdžius. Pastaruoju metu vis labiau pažymima didžiulė mokyklos įtaka jauno žmogaus socialiniam bei emociniam vystymuisi. Nurodoma, jog moksleivių sveikata, savijauta ir savivertė taip pat priklauso nuo mokyklinės veiklos [14]. Gerai moksleivių savijautai
mokykloje didelę įtaką turi mokytojų pagalba, bendraklasių pripažinimas, įsitraukimas į socialinį mokyklos gyvenimą. Yra ir kita nuomonė, teigianti, jog mokykla - grėsminga vieta. Jos pernelyg aukšti reikalavimai sukuria nepalankią aplinką, dėl ko moksleiviai palaipsniui pasitraukia iš mokyklinio gyvenimo [28].
Pastaruoju metu moksleivių mokyklinio gyvenimo ir sveikatos ryšio tyrimui skiriamas vis didesnis dėmesys. Mokslininkai teigia, jog moksleivių elgesys, turintis įtakos sveikatai, yra susijęs su mokyklos aplinkos veiksniais [13; 45].
Paauglių tarpusavio santykiai veikia tiesiogiai susijusį su sveikata paauglio emocijų pasaulį. Bendraamžių moksleivių tarpusavio draugystės ir bendravimo poreikis ypač išauga paauglystėje. Stankevičienė L. (1996) nustatė, kad jei paaugliai neturi nei vieno draugo, kuris juos suprastų, jie gali jaustis svetimi ar net būti agresyvūs. Gali būti taip, kad niekas iš aplinkinių net nesuvoks, jog blogas elgesys - tik pasekmė, o priežastis - vaiko vienišumas. Nebendraujantis vaikas gali jausti liūdesį, neviltį, izoliaciją. Kartais tokie vaikai bėga iš namų, nenori eiti į mokyklą, bijo mokytojų. Mokykloje jiems nesiseka mokslas, jie nesutaria su draugais. Nė vieno artimo draugo neturinčių moksleivių tarpe buvo 4,7 proc. berniukų ir 6,7 proc. mergaičių (p<0,05). Tokiems asmenims paauglystė gali tapti itin sunkiu gyvenimo periodu, nes paaugliai gali būti labai negailestingi jiems nepatinkantiems bendraamžiams. Paaiškėjo, kad vyresni paaugliai rečiau jaučiasi atstumti ir vieniši nei jaunesni paaugliai, tai rodo kartu su amžiumi didėjantį prisitaikymo prie bendraamžių poreikį [36].
Jaunas žmogus ypač jautrus neigiamiems veiksniams. Vienas iš šių veiksnių yra tyčiojimasis, kuris gali pasireikšti fiziniu veiksmu, žodiniu įžeidinėjimu, neteisingu elgesiu. Dažniausiai moksleiviai vieni iš kitų tyčiojasi mokyklos kieme, žaidimų aikštelėse. Tyčiojimusi nelaikomas toks atvejis, kai du apylygių jėgų paaugliai ginčijasi arba pešasi tarpusavyje [20].
Tarptautinė moksleivių sveikatos ir gyvensenos studija (Health Behavior in School-Aged Children - HBSC), vykdoma daugelyje pasaulio šalių, atkreipė dėmesį į tyčiojimosi aktualumą. Tyčiojimasis žaloja tiek fizinę, tiek psichinę vaiko sveikatą. Vaikas, iš kurio tyčiojasi jo bendraamžiai, patiria aukščiausio laipsnio psichinę traumą, rodančią, jog jis nepriimamas į bendraamžių tarpą. Vaikai - tyčiojimosi aukos, dažniau jaučiasi vieniši ir atstumti mokykloje, labiau nelaimingi, jų savivertė yra žemesnė. Ši iškreipta bendravimo forma sutrikdo abiejų, aukos ir asmens, ieškančio priekabių, savigarbos ir pasitikėjimo vystymąsi. Pastebėta, kad patyčių aukomis tapę vaikai dažniau nei kiti tyčiojasi iš kitų [45].
daugiausia (13,9 proc.) atvejų, kada moksleiviai skundėsi, kad iš jų tyčiojasi bendraamžiai [46].
Viena iš elgesio problemų, plačiai paplitusi paauglių tarpe, yra fizinė kova, t.y. peštynės, kuriomis jie sprendžia tarpusavio problemas. Noras būti grupės lyderiu, lenktyniavimas dažnai virsta kova. Berg - Kelly K. (1997) savo tyrimuose pažymi, kad su amžiumi ši problema mažėja. Ji nustatė, kad per pastaruosius dvejus metus peštynėse tris ir daugiau kartų dalyvavo 32,1 proc. septintokų berniukų ir 7,9 proc. to paties amžiaus mergaičių. Tuo tarpu vienuoliktokų, dalyvavusių peštynėse procentas žymiai mažesnis: 11,8 proc. berniukų ir 4,2 proc. mergaičių. Peštynės, ypač vyresnių moksleivių tarpe, laikomos elgesio problema, rodančia nesugebėjimą rasti kito, diplomatiško konfliktų sprendimo būdą [1].
Žemaitienės N. ir Zaborskio A. atliktoje apklausoje tarp kitų problemų daug dėmesio skiriama Lietuvoje ypač opiai savižudybių problemai. Pažymima, kad moksleiviai dėl sunkių psichologinių išgyvenimų gana retai kreipiasi pagalbos į mokytojus [50]. Todėl mokyklose vykdomose savižudybių prevencijos programose turi būti numatytas didesnis dėmesys pačių pedagogų psichologinei būsenai bei požiūriui į savižudybę gerinti. Moksleivių sveikatos priežiūros specialistas turėtų daugiau prisidėti įgyvendinant mokyklines savižudybių prevencijos programas.
3.2.5. Lytinės ir reprodukcinės sveikatos problemos
Pagrindiniuose PSO visuomenės sveikatos priežiūros Europos regionui principuose “Sveikata visiems XXI amžiuje” pažymima, kad visos PSO priklausančios šalys turi užtikrinti reikiamą reprodukcinę sveikatą, gerinti antenatalinę, perinatalinę ir vaikų sveikatos tarnybų veiklą. Numatoma, jog šiose šalyse bent trečdaliu turi būti sumažintas nepilnamečių nėštumų skaičius [26].
Vienas iš paauglystėje iškylančių uždavinių - socialinio brandumo ugdymas. Moksleivių lytinis auklėjimas svarbus tuo, kad siekiama jauną žmogų išmokyti valdyti savo seksualumą. Suformuoti tinkamą lyčių bendravimo dorovinių normų ir nuostatų esmės sampratą ir poreikį vadovautis jomis visose veiklos sferose [34]. Lytinis auklėjimas tai ne viena ar kelios paskaitos. Tai procesas, kuriuo formuojamos asmenybės savybės, bruožai, ypatumai, lemiantys žmogaus požiūrį į kitos lyties atstovus.
Viena aktualiausių paauglių sveikatos problemų - ankstyvi nesaugūs paauglių lytiniai santykiai ir jų pasekmės - nepageidaujami nėštumai bei LPL, AIDS. Įvairiose
šalyse įgyvendinamų prevencinių strategijų pagrindiniai elementai yra tokie: visapusiškas lytinis švietimas mokyklose, konfidencialios šeimos planavimo paslaugos paaugliams prieinamose lytinės sveikatos klinikose bei tolerantiškas požiūris į paauglių lytinę elgseną [28].
Šiuo metu Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama paauglių seksualinių problemų sprendimui, įgyvendinamos valstybinės LPL bei AIDS profilaktikos programos, skirtos jauniems žmonėms. Didžiausiuose Lietuvos miestuose įsteigtuose penkiuose jaunimo sveikatos konsultaciniuose centruose bendraamžiai ir specialistai moko sveikos gyvensenos ir teikia kompetentingą informaciją reprodukcinės ir lytinės sveikatos klausimais [8].
Nėštumai paauglystėje dažniausiai yra neplanuoti. Tai - rimta problema, veikianti moteris, jų šeimas bei visuomenę. Neplanuoti nėštumai dažniausiai yra kontracepcijos nenaudojimo, neteisingo kontracepcijos priemonių vartojimo ar, rečiau, išprievartavimo pasekmė. Dažniausias nepageidaujamo nėštumo problemos sprendimo būdas tarp paauglių - abortas.
Gydytojos Jaruševičienės L. (1999) apklausos duomenimis Lietuvoje pirmųjų lytinių santykių metu 64 proc. vaikinų ir 48 proc. merginų naudojosi kontraceptine priemone (93,0 proc. prezervatyvu) [9].
Gydytojos Vanagienės V. (2000) apklausos duomenimis, bendras abortų skaičius Lietuvoje 1995 m. buvo 37 633 atvejai, iš jų jaunesnių nei 19 metų amžiaus moterų abortai sudarė 5,9 proc., o 1998 m. atitinkamai 25 581 atvejis ir sudarė 10,0 proc. Tai rodo, jog bendram abortų skaičiui mažėjant, didėja procentinė paauglių abortų dalis [30].
Šių apklausų duomenimis, ankstyvieji lytiniai santykiai pradedami 13 - 14 metų amžiuje. Moterys, kurioms šiandien 20 - 29 metai, lytinius santykius vidutiniškai pradėjo būdamos 15 metų; tos, kurioms 30 - 39 metai pradėjo 15 - 16 metų; 40 - 49 metų amžiaus - būdamos vyresnės nei 19 metų. Tai rodo, jog lytiniai santykiai tampa vis ankstyvesni. Lytinio aktyvumo pradžia Lietuvoje yra apie 15 metų [30]. Todėl prevencinio pobūdžio intervencijas tikslinga pradėti 12 - 13 metų amžiaus grupėse, kad paaugliai, turėdami būtiną informaciją, sąmoningai galėtų pasirinkti vienokią ar kitokią lytinę elgseną.
Nustatyta, kad lytinis švietimas daro įtaką paauglių lytinei elgsenai. Mažesnis lytinis aktyvumas yra tų paauglių, kurių pagrindiniai informacijos šaltiniai lytiniais klausimais - tėvai ir mokytojai. Lytiškai aktyvesni paaugliai pažymėjo, kad pagrindiniai jų informacijos šaltiniai yra bendraamžiai ir žiniasklaida [9].
Flannery D. J. (1993) tyrė brendimo pradžios, statuso ir amžiaus sąryšį su nusikalstamu ir seksualiniu elgesiu. Nustatyta, kad brendimo būklė ir laikas įtakoja nusikalstamą ir seksualinę patirtį nepriklausomai nuo mergaičių amžiaus; ištyrus berniukus nustatytas silpnas sąryšis. Ir berniukai, ir mergaitės, kurie brendo anksčiau, buvo lytiškai aktyvesni ir nusikalstamai elgėsi dažniau nei tie, kurių brendimas buvo vėlesnis. Anksti subrendę penkiolikmečiai turėjo daugiau elgesio ir psichosomatinių problemų [29].
3.2.6 Psichinės ir psichologinės sveikatos problemos
Paauglystė dažnai įvardijama kaip kritinis amžiaus tarpsnis, pažymėtas kraštutinumais, sumaištimi ir didelėmis ambicijomis. Paaugliai gyvena esamu momentu ir turi labai stipriai išreikštą neliečiamumo jausmą, todėl jiems sunku suvokti ir įvertinti savo elgesio pasekmes. Šiam amžiaus tarpsniui būdinga nuotaikų kaita bei padidintas fizinis aktyvumas.
Šeimoje vaikas išmoksta kiek - daug ar mažai, jis turėtų skųstis dėl diskomforto, čia jis gali išmokti skausmu įveikti nerimą, jeigu taip darė jo tėvai. Kognityvinėje psichologijoje skausmas interpretuojamas ne tik pagal “objektyvią” realybę, bet ir pagal kiekvieno žmogaus įsitikinimus, lūkesčius, baimes, dėmesio sutelkimą, problemų sprendimo įgūdžius [3].
Jaunų žmonių savižudybės nėra naujas reiškinys, tačiau tik XX amžiaus pradžioje pradėta atsižvelgti į jas sąlygojančių veiksnių specifiką. Smurtas, agresija – tai faktoriai, kurie daro labai didelę įtaką jaunų žmonių psichikos sveikatai. Išskirtinos 2 pagrindinės agresijos rūšys: agresija, nukreipta į save, ir agresija, nukreipta į kitus.
Savižudybių skaičius Lietuvoje 1988 – 2002 m. standartizuoti pagal amžių mirtingumo dėl savižudybių rodikliai tarp 10 - 19 metų amžiaus vaikų ir paauglių statistiškai reikšmingai didėjo, tarp berniukų vidutiniškai padidėjo 4,3 proc. per metus, o tarp mergaičių – 8,6 proc. per metus [18].
Tėvai dažnai nesigėdija pykti ant vaikų, bet gėdijasi rodyti jiems savo meilę. Jei vaiką supa priešiškumas, jis išmoksta kovoti. Anksti nustačius vaikų ar tėvų tarpusavio elgesio sutrikimus ir laiku nukreipus vaiką psichologinei ekspertizei, būtų išvengta didesnių vaikų elgesio sutrikimų ateityje [38]. Dvasinės ir socialinės šeimos problemos turėtų būti sprendžiamos su moksleivių sveikatos priežiūros specialistu, kartu bendradarbiaujant su socialiniais darbuotojais bei pedagogais.
psichinės ligos priskiriamos suicidiniams rizikos veiksniams. Yra duomenų, kad suicidiškų paauglių tėvai sunkiau įvardija paauglystės ypatumus ir nėra linkę pripažinti, kad paauglystė gali būti sumaišties ir streso laikotarpis. Stresas apibūdinamas kaip pagrindinė kūno reakcija tam tikroje situacijoje. Stresoriai - įvykiai arba situacijos, kurie sukelia žmonėms stresą. Kadangi organizmo reakcijos priklauso nuo hormonų veiklos, tiek malonūs, tiek nemalonūs įvykiai gali suaktyvinti hormonų veiklą. Organizmo reakcija streso atveju: greiti širdies dūžiai, išdžiūvusi burna, drėgni delnai. Žmogus gali būti susijaudinęs, laimingas, pavargęs, jausti įtampą ar nerimą [42].
Stresas - neatskiriama mūsų gyvenimo dalis. Teigiami stresai skatina augimą. Neigiamus stresus įveikti reikia kitų pagalbos. Moksleivių sveikatos priežiūros specialistai turėtų padėti moksleiviams įveikti stresą. Paprastai padeda pokalbiai, psichologiniai žaidimai, fizinis darbas, sportas, hobis ir t.t. Svarbu paaugliams ugdyti optimistinę nuostatą, siekti aiškių, užsibrėžtų, realių tikslų .
4. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
Tiriamojo darbo etapai:• Parengti anketą - moksleivių tėvų apklausai, kurioje atsispindi moksleivių tėvų požiūris į vaikų sveikatos problemas ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikį mokyklose.
• Parengti anketą - specialistams, vykdantiems moksleivių sveikatos priežiūrą mokyklose. Įvertinti jų teikiamas sveikatos paslaugas moksleiviams.
• Atlikti bandomuosius tyrimus (pilot study, angl.).
• Pasirinkti moksleivių tėvų apklausos metodus bei nustatyti imtis. • Atlikti moksleivių tėvų anketinę apklausą.
• Atlikti anketinių duomenų statistinę analizę. • Išanalizuoti rezultatus ir pateikti išvadas.
Anketos parengimas moksleivių tėvams. Moksleivių sveikatos priežiūros
paslaugų poreikiui ištirti buvo parengta anketa, kuri sudaryta iš 35 klausimų (1 priedas). Anketa sudaryta iš 35 klausimų.
• Bendrieji tiriamųjų duomenys (1-5 klausimai). Šiais klausimais siekiama išsiaiškinti moksleivių tėvų amžių, lytį, išsilavinimą.
• Moksleivių sveikatos ir savijautos vertinimas (6-10 klausimai). Šiais klausimais sužinosime, kaip moksleivių tėvai vertina savo vaikų sveikatą ir savijautą.
• Moksleivių sveikatos problemų vertinimas (11 klausimas). Sužinosime svarbiausias moksleivių sveikatos problemas, jų paplitimą amžiaus grupėse ir tarp lyties.
• Moksleivių gyvensenos problemos. Šiais klausimais sužinosime moksleivių tėvų nuomonę apie vaikų:
- mitybos ir fizinio aktyvumo problemas (12-20 klausimai);
• Tėvų požiūris į sveikatai žalingus įpročius. Šiais klausimais sužinosime tėvų požiūrį į:
- rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimą (21-26 klausimai). • Tėvų nuomonė apie moksleivių informuotumą (27-31 klausimai). Šiais
klausimais išsiaiškinsime sveikatos ir sveikos gyvensenos informuotumo poreikį skirtingos lytinės elgsenos moksleiviams.
• Sveikatos priežiūros paslaugų poreikis moksleiviams (32-35 klausimai). Šiais klausimais sužinosime tėvų nuomonę apie mokyklos medicinos punkto ir moksleivių sveikatos priežiūros specialisto paslaugų poreikį mokyklose.
Anketos parengimas specialistams, vykdantiems moksleivių sveikatos priežiūrą – bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojoms, dirbančioms
mokyklose (2 priedas). Sudaryta anketa, susidedanti iš 8 grupių klausimų.
• Bendrieji tiriamųjų duomenys. Iš šios dalies klausimų (1–2 klausimai) sužinosime apie moksleivių sveikatos priežiūros specialistų darbą mokyklose, kiek laiko ir kokiu darbo krūviu dirba.
• Svarbiausios moksleivių sveikatos problemos moksleivių sveikatos priežiūros specialistų nuomone atsispindi 3 klausime.
• Vykdoma sveikatos stiprinimo veikla mokykloje, moksleivių sveikatos specialistų žinios ir įgūdžiai bei teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos moksleiviams (4, 5, 6 grupės klausimai).
• Priežastys, trukdančios aktyviai dalyvauti moksleivių sveikatos priežiūros veikloje ir pasitenkinimas darbu atsispindi 7–8 klausimuose.
Bandomasis tyrimas. Pirmiausia, prieš atliekant moksleivių tėvų ir moksleivių
sveikatos priežiūros specialistų apklausą, buvo atliktas bandomasis tyrimas. Anketinei apklausai vykdyti buvo gautas Alytaus miesto savivaldybės švietimo ir Alytaus poliklinikos direktoriaus raštiškas sutikimas, kuriuo buvo leidžiama atlikti moksleivių sveikatos priežiūros specialistų ir moksleivių tėvų apklausas.
Tėvų susirinkimo metu buvo atliktas bandomasis tyrimas. Išdalinau 10 anketų tėvams ir mokyklos sveikatos specialistui, kurios paaiškinus buvo užpildytos. Šia apklausa išsiaiškinta, ar suprantami klausimai respondentams. Po apklausos buvo pakoreguota keletas anketos klausimų, 35 klausime buvo įrašyta papildoma eilutė apie kitus sveikatos priežiūros specialistus.
Tiriamųjų respondentų imties dydžio nustatymas. Alytaus miesto vidurinėse
mokyklose 2003/2004 mokslo metais mokėsi 13039 moksleiviai. Planuojant tyrimą, labai svarbu žinoti reikiamą minimalų tiriamųjų skaičių, kad būtų galima gauti statistiškai patikimas išvadas. Norint nustatyti imties dydį tyrimui reikia pasirinkti maksimalią paklaidą (∆ - įvertinimo netikslumą) ir P – patikimumą. Imties dydis n apskaičiuojamas pagal formulę [33]:
(
)
(
)
N z N z n ν ν ν ν − + Δ ⋅ ⎟ ⎠ ⎞ ⎜ ⎝ ⎛ − − ⋅ = 100 1 1 100 2 2 2N - generalinės aibės dydis, šiuo atveju Alytaus miesto vidurinėse mokyklose besimokančių moksleivių skaičius – 13039.
z - koeficientas, surandamas iš Gauso skirstinio lentelių.
∆ - leistinas netikslumas (pasirinkta įvertinimo paklaida). Pagal šio tyrimo duomenų tikslumui keliamus reikalavimus, jis neturi būti didesnis 10 proc. Šiam tyrimui optimalus netikslumas 5–7 proc.
Čia ν - tiriamos savybės laukiamas santykinis dažnis, išreikštas procentais. Šio tyrimo laukiamo santykinio dažnio reikšmę pasirenku ν = 90 proc. (jeigu prognozuoti yra sunku, imama ν = 50 proc., tada imties tūris gaunamas didžiausias). Respondentų imties dydžiai pagal duotą formulę apskaičiuoti ir pateikti 5 lentelėje.
5 lentelė. Tiriamų respondentų imties dydžio statistinis įvertinimas ν – laukiamas dažnis ∆ - netikslumas n – imties
dydis 90 proc. 4 proc. 216 90 proc. 5 proc. 149 90 proc. 6 proc. 95 90 proc. 7 proc. 70
Norint gauti mažesnį leistiną netikslumą - ∆ (su 2–3 proc. ribose ) labai padidėja imties tūris (273–400 anketų) apklausiamų respondentų. Šiame tyrime pasirinkome 4–5 proc. tikslumo ribas (149–216 anketų), todėl apklausai naudojome 216 anketų.
Apklausos organizavimas ir atlikimo būdas. Tyrimui pasirinkome du kontingentus: Alytaus miesto 3, 7, 11 klasių moksleivių tėvus ir visus specialistus, vykdančius moksleivių sveikatos priežiūrą bendrojo lavinimo mokyklose. Vienmomentė anoniminė anketinė apklausa buvo atlikta 2004 m. gegužės mėnesį, kurios metu, apklausta 216 moksleivių tėvų ir 12 moksleivių sveikatos priežiūros specialistų.
Tyrime dalyvavo Šv. Benedikto, Volungės, Likiškėlių bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių tėvai. Atsitiktiniu būdu pasirinktose mokyklose buvo atlikta moksleivių tėvų anoniminė anketinė apklausa. Buvo parinktas atitinkamas moksleivių amžius 9/10, 13/14, 17/18 metų. Kiekvienoje mokykloje buvo išdalinta po 72 anketas. Pasirinktose 3, 7, 11 klasėse kiekvienoje mokykloje teko po 24 anketas. Moksleiviai
buvo paprašyti anketas parnešti tėvams, kad jie atsakytų į jose esančius klausimus. Po trijų dienų tėvų užpildytas anketas perdavė klasių seniūnai tyrėjams. Duomenys apie tiriamo kontingento struktūrą ir dydį pateikti 6 lentelėje.
6 lentelė. Tiriamo kontingento struktūra ir dydis
Šv. Benedikto m-kla Volungės m-kla Likiškėlių m-kla Iš viso: Tiriamųjų kontingentas Atrinkti (n) Dalyvavę (n, proc.) Atrinkti (n) Dalyvavę (n, proc.) Atrinkti (n) Dalyvavę (n, proc.) Atrinkti (n) Dalyvavę (n, proc.) Trečiokų tėvai 24 20 (83,3%) 24 19 (79,2%) 24 21 (87,5%) 72 60 (81%) Septintokų tėvai 24 20 (83,3%) 24 19 (79,2%) 24 19 (79,2%) 72 59 (81,9%) Vienuoliktok tėvai 24 13 (54,2%) 24 15 (62,5%) 24 14 (54,2%) 72 42 (58,3%) Iš viso 72 52 (72%) 72 53 (73%) 72 54 (72%) 216 161 (74,5%)
Tyrimui buvo parinkti Alytaus miesto mokyklų sveikatos priežiūros specialistai. 2004 m. Alytaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose dirbo 12 specialistų. Padedant švietimo skyriui, buvo išdalinta 12 anketų pašto vokuose. Šios anketos iš švietimo skyriaus buvo pristatytos į Alytaus mokyklų raštines. Moksleivių sveikatos specialistai, užpildę anketas, išsiuntė jas paštu nurodytu ant voko adresu.
Duomenų tvarkymas ir analizė. Atsakymai į anketos klausimus buvo koduojami ir įvedami į SPSS (10 versija) programą. Duomenų analizei buvo naudojamas specializuotas statistinės analizės paketas SPSS. Duomenų analizės medžiaga darbe pateikiama lentelėmis ir diagramomis. Statistinių išvadų reikšmingumas tikrintas taikant šiuos kriterijus:
• Stjudento kriterijus (siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų vidurkių arba procentų lygybę);
• Chi- kvadratas (siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų kokybinių požymių ryšį).
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
5.1. Sveikatos paslaugų organizavimas Alytaus miesto mokyklose
2004 metų duomenimis, Alytaus miesto savivaldybės švietimo skyriui priklauso 18 mokyklų. Šiose mokyklose mokėsi 13039 moksleiviai. Mokyklų tipai ir moksleivių skaičius pateiktas 2 lentelėje.2 lentelė. Alytaus miesto mokyklų tipai ir moksleivių skaičiaus pasiskirstymas (2004 m.)
Mokyklų tipai Mokyklų skaičius (n) Moksleivių skaičius (n) Moksleivių skaičius (proc.) Pradinės 3 800 6,1 Darželiai-mokyklos 2 195 1,5 Pagrindinės 1 863 6,6 Vidurinės 10 10182 78,2 Gimnazijos 1 933 7,1 Jaunimo 1 66 0,5 Iš viso: 18 13039 100,0
2005 metų vasario mėnesio duomenimis, Alytaus miesto mokyklose sveikatos priežiūros paslaugas moksleiviams teikė 12 medicinos darbuotojų. Duomenys apie medicinos darbuotojus, dirbančius mokyklose pateikiami 3 lentelėje.
3 lentelė. Duomenys apie mokyklose dirbančius medicinos darbuotojus Medicinos
darbuotojų etatai
Darbo stažas metais Išsilavinimas
1,0 0,5 Iki 5 Nuo 6 iki 10 Nuo 11 iki 15 Nuo 16 iki 20 Daugiau negu 21 Aukštes nysis Universite tinis 11 1 2 4 3 1 1 12 0
Alytaus miesto mokyklose dirbo 12 sveikatos priežiūros specialistų, 0,5 etato darbo krūviu dirbo vienas darbuotojas ir 1 etato darbo krūviu dirbo 11 darbuotojų. Pagal patvirtintą LR SAM 2004 m. įsakymą [5], “iki 2009 m. sausio 1d. mokinių sveikatos priežiūrą gali vykdyti sveikatos priežiūros specialistai, papildomai baigę ne trumpesnius
kaip 40 val. visuomenės sveikatos priežiūros kursus arba baigę visuomenės sveikatos studijas teisės aktų nustatyta tvarka”. Alytaus miesto mokyklose dirbančios 8 medicinos darbuotojos turi bendruomenės slaugytojos licencijas ir 4 darbuotojos turi bendrosios praktikos licencijas, kurios išklausę 40 valandų “sveikatos priežiūra mokykloje” kursus. Alytaus miesto mokyklose iki 2005 metų nedirbo nei vienas visuomenės sveikatos studijas baigęs specialistas. Mokyklose dirbančios bendruomenės ir bendrosios praktikos slaugytojos vadinamos moksleivių sveikatos priežiūros specialistais.
Alytaus bendrojo lavinimo mokykloje 1 dirbančiam moksleivių sveikatos priežiūros specialistui vidutiniškai tenka aptarnauti 1086 moksleivius (SAM numatyta norma, 1 etatui priklauso 800-1000 moksleivių). Darbo krūviai atskirose mokyklose pasiskirsto netolygiai ir svyruoja nuo 569 iki 1480 moksleivių. Alytuje moksleivių sveikatos priežiūros specialisčių darbą koordinuoja pirminės sveikatos priežiūros įstaiga.
Vadovaujantis sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarkos nutarimu [6], medicinos punktų mokyklose išlaikymui skiriamos lėšos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir mokyklos steigėjo – savivaldybės. Lėšos paskirstomos atsižvelgiant į statistinį moksleivių skaičių. Moksleivių sveikatos priežiūrai mokyklos steigėjas (savivaldybė) skiria 1/3 lėšų, o iš PSDF biudžeto skiriama 2/3 lėšų. Duomenys apie Alytaus mokyklų medicinos punktų finansavimą 2003, 2004 ir 2005 metais pateikiami 4 lentelėje.
4 lentelė. Alytaus mokyklų medicinos punktų finansavimas Metai Privalomojo sveikatos
draudimo fondo lėšos (Lt)
Savivaldybės sveikatos fondo lėšos (Lt)
2003 131200 36000
2004 97367 48700
2005 95345 56000
Lėšos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skiriamos moksleivių sveikatos priežiūros paslaugoms: darbuotojų darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui apmokėti. Savivaldybės sveikatos fondo lėšos naudojamos medicinos inventoriui, aprangai ir medicinos punktų išlaikymui.
5.2. Bendra tiriamųjų charakteristika
Apklausa buvo atlikta trijose Alytaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose. Anketas užpildė 165 moksleivių tėvai (76,4 proc.) iš 216 apklaustųjų, kurių vaikai mokosi 3, 7 ir 11 klasėse. Anketos, kurios nepilnai užpildytos, buvo atmestos, todėl analizuojamų anketų skaičius sumažėjo iki 161 (74,5 proc.). Apklausoje dalyvavusių moksleivių tėvų amžius buvo nuo 26 iki 55 metų. Apklausoje dalyvavusius respondentus sudarė 134 (83,2 proc.) moterys ir 27 (16,8 proc.) vyrai. Jų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį pateikiamas 7 lentelėje.
7 lentelė. Moksleivių tėvų struktūra pagal amžių ir lytį
Amžius Vyrai Moterys Iš viso:
n proc. n proc. n proc.
26-35 6 14,3 36 85,7 42 26,1
36-45 19 20,2 75 79,8 94 58,4
46-55 2 8,0 23 92,0 25 15,5
Iš viso: 27 16,8 134 83,2 161 100,0
Daugiausiai apklausoje dalyvavusių moksleivių tėvų buvo nuo 36 iki 45 metų amžiaus. Moksleivių tėvai apklausoje nurodė vaikų lytį ir klasę, todėl 8 lentelėje pateikiama moksleivių struktūra pagal klases ir lytį.
8 lentelė. Moksleivių struktūra pagal klases ir lytį
Berniukai Mergaitės Iš viso:
Moksleiviai
n proc. n proc. n proc.
III klasės 24 40,0 36 60,0 60 37,3
VII klasės 30 50,8 29 49,2 59 36,6
XI klasės 8 19,0 34 81,0 42 26,1
Iš viso: 62 38,5 99 61,5 161 100,0
Aktyviausiai iš visų apklaustųjų dalyvavo 60 (37,3 proc.) trečiokų tėvai, 59 (36,6 proc.) septintokų tėvai ir 42 (26,1 proc.) vienuoliktokų tėvai. Apklausoje dalyvavo 99
moksleivius berniukus.
Buvo apklausta 12 sveikatos priežiūros specialistų, vykdančių moksleivių sveikatos priežiūrą mokyklose. Tyrime dalyvavo 9 (75 proc.) respondentės. Anketoje buvo pateiktas klausimas apie jų darbo stažą mokykloje. Analizė parodė, kad apklausoje dalyvavusių respondentų darbo stažas mokykloje vyravo nuo 2 iki 27 metų, vidurkis buvo 11,8 metų. Duomenys apie darbo stažą mokykloje pateikiami 9 lentelėje.
9 lentelė. Moksleivių sveikatos priežiūros specialistų darbo stažas mokykloje (n=9)
Darbo stažas
Darbuotojai Iki 5 metų 6-10 metų 11-15 metų
16 metų ir
daugiau Iš viso:
n 1 3 3 2 9
proc. 11,1 33,3 33,3 23,3 100
Suskirsčius dirbtus metus į 4 grupes nustatėme, kad daugiau dirba specialistų, turinčių 6-10 metų (33,3 proc.) ir 11-15metų (33,3 proc.) darbo stažą mokykloje.
5.3. Moksleivių sveikatos ir savijautos vertinimas
Gera sveikata ir savijauta – viena svarbiausių normalaus vaiko vystymosi ir sėkmingo mokymosi prielaidų. Sveikatos vertinimas laikomas svarbiu moksleivių sveikatos ir gyvenimo kokybės rodikliu. Pagal atliktą apklausą, turėjome galimybę sužinoti, kaip moksleivių tėvai vertina savo vaikų savijautą ir sveikatą.
Dalis apklaustųjų moksleivių tėvų teigia, jog jų vaikų sveikata gera (47,2 proc.), kiti mano, kad vidutiniška (26,1 proc.). Savo vaikų sveikatą labai gerai vertino 21,7 proc. respondentų, o patenkinamai 5,0 proc. respondentų. Duomenys, kaip moksleivių tėvai vertino savo vaikų sveikatą, pateikiami 10 lentelėje.
10 lentelė. Moksleivių sveikatos vertinimas
Klasė III VII XI Iš viso:
Sveikatos vertinimas n proc. n proc. n proc. n proc. 1. Labai gera 20 33,3 10 16,9 5 11,9 35 21,7 2. Gera 26 43,4 33 55,9 17 40,5 76 47,2 3. Vidutiniška 11 18,3 13 22,1 18 42,8 42 26,1 4. Patenkinama 3 5,0 3 5,1 2 4,8 8 5,0 Iš viso: 60 100,0 59 100,0 42 100,0 161 100,0 2
χ
=14,034; df=6; p<0,029 statistiškai reikšmingas skirtumas, vertinant moksleivių sveikatą tarp klasiųTyrimo duomenimis moksleivių tėvai trečių klasių vaikų sveikatą vertino (33,3 proc.) labai gerai, septintų klasių moksleivių sveikatą vertino (55,9 proc.) gerai, o vienuoliktų klasių vaikų sveikatą daugiausiai įvertino (42,8 proc.) kaip vidutinišką (p<0,05).
Duomenys apie moksleivių sergamumą, kvėpavimo takų ligomis ir turėtas traumas mokykloje pateikiami 11 lentelėje.
Kvėpavimo takų ligomis 2 - 3 kartus per mokslo metus sirgo 54,7 proc. moksleivių, 4 - 6 kartus sirgo 14,3 proc. moksleivių, šešis ir daugiau kartų sirgo 2,5 proc. moksleivių. Per mokslo metus iš viso sirgo kvėpavimo takų ligomis 71 proc. berniukų ir 71,7 proc. mergaičių. Nesirgusių kvėpavimo takų ligomis iš viso buvo tik 28,6 proc. moksleivių. Pasiskirstymų skirtumas sirgusių kvėpavimo ligomis pagal klases ir pagal lytį buvo statistiškai nereikšmingas, tačiau reikšmingas turėtoms traumoms mokykloje.
Per šiuos mokslo metus mokykloje traumų turėjo iš viso 31,1 proc. moksleivių. Daugiausiai traumų turėjo trečių klasių (66,7 proc.) berniukai ir (27,8 proc.) mergaitės. Patirtų traumų skaičius lyginant su vyresnių klasių moksleiviais mažėja (p<0,05). Septintų klasių moksleiviai turėjo traumų 36,7 proc. berniukų ir 20,7 proc. mergaitės, o vienuoliktų klasių 25 proc. berniukų ir 14,7 proc. mergaičių. Per mokslo metus daugiau traumų turėjo (46,8 proc.) berniukai, negu (21,2 proc.) mergaitės (p<0,05).
