1
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
Daiva Samajauskienė
GRUPINIO DARBO METODŲ
TAIKYMO GALIMYBĖS TOBULINANT PACIENTŲ
SVEIKATOS RAŠTINGUMĄ
Magistro diplominis darbas
Visuomenės sveikatos edukologija
Mokslinis vadovas
Doc. Vaclovas Šveikauskas
]
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos edukologija)
GRUPINIO DARBO METODŲ TAIKYMO GALIMYBĖS TOBULINANT PACIENTŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMĄ
Daiva Samajauskienė
Mokslinis vadovas doc. Vaclovas Šveikauskas
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra, Kaunas, 2007, 68p.
Mokymasis – svarbiausias grupės tikslas. Darbas grupėje aktualus įgalinant pacientus spręsti sveikatos problemas, nes, veikdami grupėje, ţmonės įgyja pasitikėjimą savimi, išmoksta naudotis ţiniomis bei per asmeninius kontaktus platina informaciją apie sveikatą.
Darbo tikslas: įvertinti grupinio darbo metodų taikymo galimybes tobulinant pacientų
sveikatos raštingumą.
Uţdaviniai
1. Įvertinti gydomų pacientų sveikatos raštingumo tobulinimo poreikį. 2. Atskleisti gydomų pacientų mokymosi grupėje privalumus ir trūkumus.
3. Įvertinti grupinio darbo metodų taikymo galimybes tobulinant funkcinį sveikatos raštingumą.
Tyrimo metodika. Tyrimui buvo atrinkti pacientai, kurie pirmą kartą stacionarizuoti į
KMUK Nefrologijos skyrių. Jame dalyvavo 15 pacientų: 7 vyrai ir 8 moterys. Tiriamųjų amţiaus vidurkis – 49,4 metai. Buvo atliktas kokybinis tyrimas, o duomenys rinkti pusiau struktūrizuoto interviu būdu, pateikiant atvirus klausimus.
Rezultatai. Atlikus interviu su pacientais nustatėme, kad jiems trūksta ţinių apie inkstus,
jų ligų atsiradimo prieţastis, prevenciją, o taip pat apie savo sveikatos būklę dėl baimės klausti ir trukdyti gydytojus. Atsiţvelgiant į pacientų sveikatos būklę bei jų norus, buvo taikyti ţodinio dėstymo metodai (pasakojimas, paskaita, aiškinimas), pokalbio ir diskusijų, spausdintų šaltinių naudojimas bei demonstravimo ir stebėjimo metodai. Taikant šiuos metodus, pacientai įgavo naujų ţinių, kurios reikalingos sprendţiant sveikatos problemas. Taip pat dalijosi patirtimi, dalyvavo sudarant mokymosi planą, buvo skatinami išsakyti naujas mintis bei argumentuoti savo idėjas. Darbas grupėje su pacientais buvo efektyvus tobulinant gydomų pacientų sveikatos raštingumą.
3
SUMMARY
Public health (Health educology)
OPPORTUNITIES OF TEAM WORK METHODS APPLICATION WHEN IMPROVING THE HEALTH LITERACY OF THE PATIENTS
Daiva Samajauskiene
Academic supervisor: Vaclovas Sveikauskas
Kaunas University of Medicine, the Faculty of Public health, Department of Preventive medicine, Kaunas, 2007, 68p.
Studying is the most important aim of a group. Work in the group is topical enabling the patients to solve health problems, because, acting in the group, people acquire self – confidence, learn to wield knowledge and disperse information about health through the personal contacts.
The purpose of work: to evaluate opportunities of team work methods application when
improving the health literacy of the patients.
Tasks
1. To evaluate the need of health literacy improvement of treated patients. 2. To reveal advantages and disadvantages of treated patients studying in group.
3. To evaluate possibilities of team work methods application when sophisticating functional health literacy.
Methodology of research. The patients, who were in-patients at KMUK, department of
Nephrology, were selected for the research. There were 15 patients participating: 7 men and 8 women. The average age of investigatives – 49, 4 year. The qualitative research was made, and data was gathered in the way of half structuralized interview, providing open questions.
Results. After the interviews with patients, we established that they lack the knowledge
about kidneys, the causes of their diseases, prevention as well as about their health state because of fear to ask and disturb the doctors. In the light of the health state of the patients and their wishes, there were methods of oral teaching (narration, lecture and explanation) applied, the usage of conversations and discussions, printed sources and the methods of demonstration and observation were used. By applying these methods, the patients acquired new knowledge, which are necessary when solving health problems. They also shared their experience, participated when composing study plan, were prompting to speak up new ideas and argue it. Team work with patients was effective when improving health literacy of treated patients.
TURINYS
1. ĮVADAS 5
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI 6
3. LITERATŪROS APŢVALGA 7
3.1. Grupinio darbo esmė ir principai 7
3.2. Pacientų sveikatos raštingumas 10
3.3. Pacientų sveikatos raštingumo ugdymo metodai 13
3.4. Darbo grupėje organizavimas ir valdymas 15
3.4.1. Organizavimo problemas sąlygojantys veiksniai 17
3.4.2. Valdymo problemas sąlygojantys veiksniai 18
3.5. Darbo grupėje problemų sprendimas 19
3.5.1. Sunkumų įveikimas 22
4. TYRIMO METODIKA 25
4.1. Bendras tyrimo aprašymas 25
4.2. Tiriamieji 25
4.3. Tyrimo procedūra 26
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 27
5.1. Pacientų ţinių apie sveikatą įvertinimas 27
5.2. Darbas grupėse 38
5.3. Rezultatai po pacientų mokymo 53
5.4. Rezultatų aptarimas 54
IŠVADOS 58
LITERATŪRA 59
5
1. ĮVADAS
Mes gyvename šiame pasaulyje susieti vieni su kitais glaudţiais ryšiais. Kiekvienas asmuo turi mokėti bendrauti, dalytis patirtimi. Ţvelgiant į ateitį, tenka pabrėţti, kad viena svarbiausių XXI amţiaus nuostatų yra mokytis visą gyvenimą. Tokia nuostata apima potencialių ţmogaus galimybių atskleidimą, sugebėjimų samprotauti ir bendrauti ugdymą. Mokydamiesi grupėse ţmonės mato įvairiausių minčių ir veiksmų spektrą, jo fone plečia ir vertina savo patyrimą. Pagrindinė mokymosi grupėse taisyklė – būti visiškai atviram savo ir kitų grupės narių patyrimui, nuoširdţiai siekti bendrų tikslų, suformuluoti problemą, pamatyti ir įsisąmoninti dėsningumą, apibendrinti atgamintą informaciją, padaryti konkretų sprendimą, įsigyti tam tikrus įgūdţius [1].
Dirbant grupėse yra labai svarbu tinkamai organizuoti ir valdyti darbą. Grupinio darbo organizavimo procesas apima šiuos pagrindinius elementus:
grupinio darbo organizavimo formos parinkimą; efektyvaus grupinio darbo sąlygų sudarymą;
grupės efektyvumo vertinimo kriterijų ir atlyginimo nustatymą; grupės narių parinkimą;
vadovo vaidmens apibrėţimą; grupės formavimą.
Sveikatos mokymas – sveikatos stiprinimo veiklos sritis, tai tikslinga ugdytinio ir ugdytojo sąveika, stimuliuojanti ir organizuojanti ugdytinio aktualią paţintinę ir praktinę veiklą, siekianti plėtoti mokymosi aktyvumą, veiklos savarankiškumą ir kūrybiškumą, ugdyti asmenybę [2].
Ţmonėms trūksta ţinių apie sveikatą, o dirbant grupėse ir taikant įvairius grupinio darbo metodus, galima padėti ţmonėms geriau įsiminti informaciją jiems rūpimais sveikatos klausimais, taip pat padėti vienas kitam susidoroti su problemomis, paklausti kitų nuomonės, argumentuoti savo idėjas ir aptarti kitų išsakytas mintis.
Darbas grupėmis yra vertingas tuo, kad siekiama suteikti besimokantiesiems ţinių apie sveikatos stiprinimą, palaikymą bei ligų prevenciją, norima padėti jiems išsiaiškinti savo turimą supratimą apie vertybes ir poţiūrius bei apsispręsti. Kitaip tariant, ugdomi besimokančiųjų specifiniai gebėjimai, įgalinantys efektyviai veikti nuolat kintančiomis gyvenimo sąlygomis [3].
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas
Įvertinti grupinio darbo metodų taikymo galimybes tobulinant pacientų sveikatos raštingumą.
Uţdaviniai
1. Įvertinti gydomų pacientų sveikatos raštingumo tobulinimo poreikį. 2. Atskleisti gydomų pacientų mokymosi grupėje privalumus ir trūkumus.
3. Įvertinti grupinio darbo metodų taikymo galimybes tobulinant funkcinį sveikatos raštingumą.
Darbo temos aktualumas
Darbas grupėje aktualus įgalinant pacientus spręsti sveikatos problemas, nes, veikdami grupėje, ţmonės įgyja pasitikėjimą savimi, išmoksta naudotis ţiniomis bei per asmeninius kontaktus platina informaciją apie sveikatą. Iš aprašymo matyti, kad mokymu buvo siekiama pagerinti gydomų pacientų funkcinį sveikatos raštingumą.
7
3. LITERATŪROS APŢVALGA
3.1. Grupinio darbo esmė ir principai
Dabartinis lietuvių kalbos ţodynas“ ţodį grupė aiškina taip: grupė yra „visuma asmenų, kuriuos jungia bendri interesai, reikalai ir kt“ [4].
Daugelio grupių uţdavinys – pagerinti narių mokymąsi. Mokymosi grupės suprantamos kaip grupės, kurios siekia uţtikrinti, kad nariai įsimintų informaciją, tobulintų gebėjimus ir procedūras. Mokymasis – svarbiausias grupės tikslas [5]. Ţmonių grupės kiekvienas narys priklauso nuo kitų grupės narių.
Gerai grupės veiklai ir išlikimui būtinai reikia šiek tiek: konformizmo, įtaigos, manipuliacijos, anonimiškumo, paklusnumo, socialinio palengvinimo, socialinio dykinėjimo [6].
Ţmogui bendraujant su kitais, atsiranda svarbūs jo elgesio orientyrai, jis tikrina tai, ką daro, ko tikisi iš jo aplinkiniai, ţiūri jų nuomonės, vertinimų, reikalavimų. Pagaliau visa, ką daro sau, ţmogus daro tai kartu ir dėl kitų, ir galbūt net labiau dėl kitų negu dėl savęs, net jei jam atrodo, kad viskas yra atvirkščiai [1].
Grupės yra nevienalytis reiškinys ir nėra paprasta asmenų visuma. Jas sudaro skirtingi ţmonės – skirtingų asmeninių savybių, poreikių, elgsenos standartų, ţinių, poţiūrių į aplinkoje vykstančius reiškinius [7].
Pradėdami bendrauti grupėje ir palaikyti vieni su kitais ryšius, ţmonės uţmezga tarpusavyje dvejopo tipo santykius. Grupę galima apibrėţti kaip individų visumą, turinčią tiesioginį kontaktą tarp grupės narių, apibrėţtą bendradarbiavimo trukme, pastovumu, autonomija bei identiškumu, siekiant bendrų tikslų [4].
Atsiţvelgiant į pasirinktus poţymius grupės gali būti skirstomos labai įvairiai: pagal grupės narių kontaktiškumą - sąlyginės ir realios grupės;
pagal susidarymo pobūdį - natūralios ir specialios grupės; pagal dalyvavimo pobūdį - privalomos ir laisvos grupės;
pagal grupes sudarančių asmenų skaičių - makrogupės ir mikrogrupės; pagal grupės svarbumą - pirminės ir antrinės grupės;
pagal santykių tarp grupės narių pobūdį - formalios ir neformalios grupės; pagal įtakos reikšmingumą ţmogui - referentinės (etaloninės) grupės.
Grupiniame darbe labai svarbus vaidmuo tenka bendradarbiavimui. Bendradarbiavimas – tai darbas kartu, sujungus intelektines jėgas, pagalbą vienas kitam, bendrą problemų sprendimą ir bendrą sprendimo priėmimą [8].
Mokymasis bendradarbiaujant yra aktyvus mokymosi procesas, kuriame akademiniai ir socialiniai įgūdţiai puoselėjami tiesioginio bendradarbiavimo, individualios atsakomybės ir teigiamos tarpusavio priklausomybės dėka. Bendro darbo grupės gali dirbti ir kaip komanda, o komandos nariai gali bendradarbiauti. Mokytis bendradarbiaujant tinka visoms amţiaus grupėms. Tai tinka ir visokių sugebėjimų ţmonėms [9].
Mokymasis bendradarbiaujant yra daug daugiau nei tik „grupinis darbas“. Kad jis atskleistų visą savo „stebuklingą“ galią, jį turi sudaryti šie komponentai [2]:
1. Teigiama tarpusavio priklausomybė. 2. Tiesioginis bendravimas.
3. Asmeninė atsakomybė. 4. Bendro darbo įgūdţiai. 5. Grupinis apsvarstymas.
Bendradarbiaujant yra labai svarbus tiesioginis bendravimas, kai yra aiškiai reiškiamos mintys, diskutuojama. Besimokantieji turi jausti atsakomybę ne tik uţ save, bet ir uţ kitus. Darbo pabaigoje didelę reikšmę turi grupinis apsvarstymas, kuomet mokiniai apibendrina tai, ką suţinojo bei svarsto galimybes [10].
Mokymosi grupėse principai:
1. Sukuriama vienas kito palaikymo, pastiprinimo atmosfera.
Besimokančiajam lengviau įveikti nesklandumus; grupės nariai solidarizuojasi; grupės daţniausiai būna sėkmingo mokymosi sąlyga: dėl darnios bendravimo atmosferos, sklandţių idėjų asmuo daug geriau įsimina mokomąją medţiagą nei mokydamasis individualiai ar su mokytoju.
2. Mokinys nuolat jaučia tam tikrą įtampą.
Palaiko budrumą, nes įprastoje mokymosi aplinkoje jis daţniausiai prarandamas; grupė tarsi išjudina asmenį, jo galimybes, keičia jo mąstymą, nuostatas.
3. Atsiranda mokymosi schemų.
Atsiveria noras būti kūrybiškam; grupė turi tendenciją „augti“ spręsdama problemas; ieškoma galimybių geriau išmokti naują medţiagą; besimokantieji dalijasi savo mokymosi patirtimi.
9 Grupėje vyksta intensyvus darbas; grupės nariai įgyja tam tikrą motyvaciją; jei mokytojas sugeba pateikti grupėms uţduotis, tada palengvina savo darbą, bet kartu ir pagerina mokymosi rezultatus [5].
Darbas grupėmis iš esmės skiriasi nuo įprasto tradicinio mokymo (1 lentelė).
1 lentelė. Tradicinio mokymo ir grupinio darbo skirtumai Tradicinis mokymas Darbas grupėmis
Grupės nariai yra pasyvūs. Grupės nariai yra aktyvūs dalyviai.
Ugdytojas pateikia ţinias. Ugdytojas – grupės lyderis, perteikiantis grupės nariams mokymosi patirtį ir padedantis jiems mokytis. Mokymosi tikslai paprastai
yra susiję su ţinių įgijimu.
Mokymo tikslai – suteikti ţinių, padėti keisti poţiūrį bei apsispręsti, taip pat skatinti tarpusavio paramą. Grupės nariai negali rinktis
kurso temų.
Grupės nariai dalyvauja planuojant kursą, pasirenkant temą.
Mokomasi įsimenant faktus ir įgyjant praktinių įgūdţių.
Mokomasi iš pavyzdţių ir patirties ir aiškinantis. Nėra aktyviai skatinama
dalytis, gali netgi vykti savotiškos varţybos, norint įsitikinti, kas daugiausiai ţino.
Skatinamas bendradarbiavimas ir dalijimasis informacija.
Mokomasi tik mokslui pritaikytuose centruose.
Mokytis galima bet kur, netgi namuose. Kūrybinė mintis maţai
akcentuojama.
Skatinamas naujų minčių išsakymas. Grupės motyvai – išoriniai,
kadangi mokymasis yra grindţiamas tais interesais bei reikalais, kuriuos parenka ugdytojas.
Grupė turi vidinį motyvą, kadangi mokymasis yra grindţiamas grupės interesais.
Kaip matyti iš 1 lentelės, darbas grupėmis iš esmės skiriasi nuo įprasto tradicinio mokymo. Pirmiausia skiriasi mokymo tikslai. Be to, ţymiai skiriasi mokymo proceso subjektų vaidmenys. Iš 1 lentelėje pateiktų palyginimų matyti, kad grupės lyderis ir grupės nariai turi aiškiai apibrėţtas pareigas.
Grupės narys yra aktyvus grupės veikloje ir stengiasi: Dalyvauti parenkant kurso temą.
Laisvai apsispręsti, ar dalyvauti ir kiek dalyvauti. Identifikuoti savo paties tikslus bei interesus.
Pradedant darbą grupėje, reikėtų narius supaţindinti su jų pareigomis, jeigu iki tol buvo mokytasi tik tradiciniais metodais. Pirmiausia išsiaiškinama, kuo grupinė veikla gali būti naudinga kiekvienam jos nariui ir kaip bus to siekiama. Nutarus, ką veiks grupė, galima pereiti prie praktinių darbų bei mokomųjų įgūdţių [11].
3.2. Pacientų sveikatos raštingumas
Sveikatos raštingumo sąvoka pirmą kartą buvo pavartota 1974 metais. Sveikatos
raštingumas – tai gebėjimas skaityti, suprasti ir veikti naudojantis sveikatos priežiūros
informacija. Vakarų šalių autoriai, nagrinėdami sveikatos raštingumo problemas, sveikatos
švietimą įvardija kaip socialinės politikos elementą. Spragos bei padarytos klaidos sveikatos švietime prisideda prie skurdaus sveikatos raštingumo lygio. Ši problema tampa vis aktualesnė, kai pacientams reikalinga prisiimti atsakomybę uţ savo pačių sveikatos prieţiūrą kompleksinėje sveikatos prieţiūros sistemoje [12].
Sveikatos raštingumo ugdymo sistemą kaip ir bet kurią kitą ugdymo sistemą sudaro šie tarpusavyje susiję elementai: tikslai, turinys, ugdymo metodai ir priemonės, ugdytinis ir ugdytojas [13]. Sveikatos raštingumo ugdymo procesas kaip sistema apima tris lygmenis – funkcinį, interaktyvųjį ir kritinį sveikatos raštingumą [12].
Funkcinis sveikatos raštingumas, arba pagrindiniai sveikatos raštingumo įgūdţiai bei supratimas. Tai yra pakankami baziniai raštingumo ir skaitymo įgūdţiai, padedantys efektyviai veikti kasdienybėje. Šiame lygmenyje ţmogus suvokia savo sveikatos būklę, taip pat yra informuotas, kaip pasinaudoti sveikatos sistema, jeigu prireiktų pagalbos. Šio lygmens ugdymo turinio pagrindą sudaro funkcionalios ţinios apie sveikatą [14]. Funkcinis sveikatos raštingumas gali turėti ypač svarbią reikšmę antrinėje prevencijoje, kai dėl neefektyvaus paciento ir sveikatos personalo bendravimo, dėl elementaraus nesupratimo, nesugebėjimo suprasti vaistų vartojimo instrukcijos ar informacijos apie medikamentą sudėtinga išvengti klaidų. Ypač didele problema tai gali tapti ţmonėms, atsidūrusiems svetimoje kalbinėje aplinkoje. Informacija (įvairios nuorodos, pavadinimai), kuri vartojama Lietuvos sveikatos prieţiūros įstaigose (poliklinikose, ligoninėse), ne visada suprantama ţemesnio išsilavinimo arba pagyvenusiems ţmonėms. Pavyzdţiui, gydytojų specialistų pavadinimai - ortodontas, nefrologas, radiologas, urologas ir kt. – gali būti lengvai pakeičiami visiems pacientams suprantamais ţodţiais [16].
Interaktyvusis sveikatos raštingumas, arba įgūdţių ugdymas palaikančioje aplinkoje. Tai labai išugdyti paţintiniai ir raštingumo įgūdţiai, kurių dėka ţmogus aktyviai gali dalyvauti
11 kasdieninėje veikloje, rasti tinkamą informaciją, suvokti skirtingų komunikavimo formų reikšmę bei pritaikyti naują informaciją besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis. Šiame lygmenyje, taikant perimamumo principą, gilinamos funkcionalios ţinios apie sveikatą bei ugdomi gebėjimai jas taikyti.
Kritinis sveikatos raštingumas – tai dar gilesni paţintiniai įgūdţiai, sugebėjimas analizuoti, vertinti informaciją bei gautą informaciją sėkmingai pritaikyti, panaudoti kasdieniniame gyvenime. Labai svarbu yra kritiškas poţiūris priimant sprendimus. Į šio lygmens sveikatos raštingumo ugdymo turinį perkeliamos anksčiau įgytos funkcionalios ţinios integruojamos su informacija apie sveikatą apsprendţiančius socialinius ir ekonominius veiksnius. Atitinkamas sveikatos raštingumo lygmuo yra labai svarbus stiprinant sveikatą.
Nusakant sveikatos raštingumo reikšmę šiuolaikinei visuomenei, galima remtis ţinių visuomenės samprata, kur išryškinami pagrindiniai ţinių visuomenės ištekliai bei veiklos sėkmės prielaida – specializuotos sveikatos ugdymo ţinios, kurių pagrindas – bendrosios ugdymo bei sveikatos stiprinimo ţinios ir gebėjimas jas taikyti [13].
Įgyvendinant sveikatos raštingumo ugdymo sistemą reikėtų atsiţvelgti į tokius ţinių visuomenei būdingus bruoţus, kaip kritinis mąstymas, efektyvi komunikacija, grupinis darbas, problemų sprendimo metodo taikymas [12].
Atitinkamas sveikatos raštingumo lygmuo yra labai svarbus stiprinant sveikatą. Ypač tai aktualu kalbant apie pirminę prevenciją. Sveikatos poţiūriu raštingas ţmogus, be abejonės, geriau sugebės atsakyti į klausimą „ką aš turiu daryti, kad geriau jausčiausi, kad palaikyčiau savo sveikatą“ [13]?
Probleminis mokymas yra specifine mokymo technika pagrįstas mokymas, kuris turi daugybę individualių komponentų, su kuriais susiduria besimokantieji, dirbdami maţose grupelėse ir analizuodami atrinktas problemas. Kiekvienas probleminio mokymo komponentas yra svarbus, norint pasiekti šio mokymo maksimumą. Besimokantieji privalo įgyti esmines ţinias, sugebėjimą efektyviai panaudoti įgytas ţinias bei sugebėjimą drąsiai sutikti ateityje iškilusias problemas [14].
Mokymasis maţose grupėse suteikia besimokantiesiems galimybę apjungti ţinias problemoms spręsti. Tokiu būdu aktyviai diskutuodami jie skatina vienas kitą mąstyti, padeda vienas kitam mokytis. Svarbiausia yra tai, kad išmokstama dirbti kartu, įgyjama įgūdţių, kurie pravers ateityje [15].
Yra išskiriamos trys probleminio mokymo fazės [16]:
Pirma fazė. Mokiniai yra skatinami nustatyti, kokių ţinių jiems trūksta. Mokymosi metu tai skatina besimokančiųjų susidomėjimą ir juos motyvuoja.
Antra fazė. Mokiniams reikia gauti atsakymus į klausimus, kurie iškyla dirbant savarankiškai. Jie yra motyvuoti mokytis. Probleminio mokymo antroji fazė yra savimokos studijos, kurių tikslas – patenkinti ţinių alkį.
Trečia fazė. Ši fazė prasideda tada, kai mokiniai grįţta po savarankiško mokymosi. Iš pradţių jie kritikuoja mokymosi resursų, kuriuos jie naudojo, vertę, po to vyksta ţinių vertinimas, analizė, diskusija.
Probleminio mokymo procesą sudaro šie bendriniai struktūriniai elementai (1pav):
1. pav. Probleminio mokymosi modelis [14].
1. Scenarijus. Jo metu yra išsiaiškinamos nesuprantamos sąvokos. Vertinamos turimos ţinios.
2. Reflektavimas. Laisvas minčių asociavimas. Jo metu yra svarstoma apie tam tikras problemas, aiškinamos jų atsiradimo prieţastys, ką reikėtų keisti. Besimokantieji argumentuoja savo nuomonę, vertina save bei remiasi kitų nuomone.
3. Sisteminimas. Tai yra panašių nuomonių sintezė, rubrikos paieškos. Idėjos sisteminamos, įvertinamos remiantis turimomis ţiniomis, komunikuojama, diskutuojama.
4. Grupės mokymosi plano sudarymas. Šioje dalyje suformuluojami mokymosi tikslai, uţdaviniai. Tai yra, ką reikės suţinoti, norint patvirtinti, patobulinti arba atmesti savo idėjas.
5. Problemų formulavimas. Suformuluojamos pagrindinės problemos, į kurias gilinamasi mokymo metu.
VERTINIMAS
1. Scenarijus 4. Grupės mokymosi plano sudarymas 2. Reflektavimas 8. Ţinių pritaikymas 7. Diskusijos ir įgytų ţinių įvertinimas 6. Ţinių paieškos ir jų įsisavinimas 5. Problemų formulavimas 3. Sisteminimas13 6. Ţinių paieškos ir jų įsisavinimas. Besimokantieji gilinasi savarankiškai į jiems iškilusias problemas, naudodamiesi mokymosi resursais (knygos, ţmonės, biblioteka ir kita).
7. Diskusijos ir įgytų ţinių įvertinimas. Šiame etape yra diskutuojama, dalinamasi surinktomis ţiniomis, įvertinama kitų nuomonė, ieškoma galimybių. Atsiranda prieštaravimas tarp gyvenimiškos patirties bei mokslinių samprotavimų apie įvairius faktus faktus. Taip pat įgytos ţinios yra įvertinamos: ar buvo gerai suprasta problema.
8. Ţinių pritaikymas. Tai specifinis lygmuo, kuriame besimokantieji galės pritaikyti įgytas ţinias.
Probleminis mokymas apibūdinamas ir kaip mokymo kryptis, grindţiama kūrybiniu mąstymu sprendţiant iškilusias teorines ir praktines problemas. Pastebėta, kad šiuolaikinės ugdymo tendencijos pasislinko nuo orientacijų, formuojančių ,,ţmogų ţinantį'' link ,,ţmogaus, kūrybiškai mąstančio'', gebančio spęsti problemas dinamiškai kintančiame pasaulyje. Šį poslinkį paskatina naujausių ugdymo technologijų diegimas, aktyviųjų ugdymo metodų taikymas, mokytojo veiklos vidinis auditas [17].
3.3. Pacientų sveikatos raštingumo ugdymo metodai
Graikiškos kilmės ţodis „metodas“ (iš metos ir hodos – kelias) lotyniškai buvo verčiamas posakiu via et ratio, šitaip tarsi buvo norėta pabrėţti, kad metodas yra prisilaikymas racionalaus kelio. Iš savo esmės metodas yra principinis nusistatymas veikti tam tikru būdu , geriausiai tinkančiu tikslui pasiekti. Kitaip tariant, tai yra vedamoji kokio nors veikimo linija [18].
Yra daug metodų, kuriuos galima taikyti grupiniame darbe. Svarbus yra interviu metodas. Šis metodas ugdo mokinių šnekamąją kalbą, lavina kūrybinio mąstymo verbalinius sugebėjimus [19].
Mokiniai pateikia iš anksto parengtus klausimus kitiems mokiniams ar kitiems ţmonėms. Duodama uţduotis pasinaudoti šiais klausimais, kad išaiškintų konkrečią informaciją ar nuomonę. Vėliau interviu rezultatai aptariami. Metodas naudingas tuo, kad mokiniai naudojasi kitais ţmonėmis kaip mokymosi šaltiniais, aktyviai įsiklauso į kitų poţiūrius.
Esame įpratę kiekvieną pasiūlymą apsvarstyti, apgalvoti. Tai protingas kelias, bet kartais naudinga surinkti mintis, pasiūlymus nesvarsčius, neapgalvojus, o po to jas perţiūrėti. „Minčių lietus“ – tai spontaniškai atliekamas struktūrinis pratimas: mokiniai aktyviai skatinami kurį laiką pateikti kuo daugiau idėjų. Šis metodas naudingas tada, kai norime surinkti daug informacijos. Taip pat jis padeda realiai spręsti problemas.
Diskusija – tai forumas, kuriame mokiniai mokosi aiškiai ir tiksliai reikšti savo mintis, įvairiai pateikti idėją, kritikuoti, vertinti ir pamaţu artėti prie teisingo sprendimo. Diskusijos turi paţintinius motyvus diegiantį poveikį, kuris yra pagrįstas paţintiniu smalsumu, moko atsispirti kito asmens loginiam ir informaciniam spaudimui, padeda mokiniui geriau įvertinti savo mąstymo logiką, ţinias ir paţiūras. Nuomonių susidūrimas skatina ieškoti naujos informacijos, keisti mąstyseną, iš naujo spręsti ginčą, padeda rasti geresnių paţintinių ir moralinių argumentų [20].
Diskutuojant svarbu tinkamai susėsti. Uţduotis greičiau atlieka sėdintys uţ stalų vieni prieš kitus. Aplinka, kur nėra ryškaus centro, kur galimas didesnis mokinių ţvilgsnių sąlytis, labiau skatina diskutuoti.
Tai metodas, kai mokiniai bendrauja tarpusavyje: vienas gali paklausti, kitas jam atsakyti. Mokytojas paprastai stebi šią sąveiką, netiesiogiai jai vadovauja, rodo iniciatyvą, reziumuoja, sprendţia ginčus. Diskusija ugdo sugebėjimą kritiškai mąstyti, skatina pagrįsti savo nuomonę faktais, apibrėţimais, sąvokomis ir dėsniais, moko diskutuoti. Tik diskutuojant galima išmokti klausytis kitų, įvertinti jų argumentus, aiškiai suformuoti savo poţiūrį, susitelkti prie svarbios problemos, nepasiduoti emocijoms.
Skiriami du diskusijos atvejai. Tai yra klasės diskusija ir diskusija maţose grupėse.
Diskusija maţose grupėse naudinga, nes, būdami maţos grupės nariais, besimokantieji turi sąlygas aktyviai dalyvauti darbe. Mokytojas gali palyginti ir analizuoti grupių darbo rezultatus.
Šis mokymo metodas susijęs su atradimo metodu: mokiniia turi patys formuluoti sqavo idėjas, principus, atrasti sprendimus.
Diskusija lavina iškalbą, taip pat skatina mokinius savarankiškai rasti tinkamą sprendimą. Darbas grupėse su pacientais yra labai sukus, reikalaujantis daug kantrybės, supratimo, todėl mokant ligonius reikėtų [21]:
1. Su pacientais dirbantis mokytojas privalo parodyti didţiulį susidomėjimą jo išgyvenimais. Pasidţiaugus jo pasiekimais rezultatai būna kur kas geresni.
2. Išugdţius paciento pasitikėjimą savimi, savo jėgomis, įkvėpus norą gyventi, jis ima suvokti, kad yra reikalingas šeimai, visuomenei.
3. Pasitelkiant ţaidimus pacientai lengviau įsisavina mokomąją medţiagą.
4. Aiškinant uţduotis, reikia daţniau remtis paciento patirtimi, parinkti pavyzdţius iš jo aplinkos.
5. Mokant ir bendraujant su pacientu, reikia stengtis niekad nepriminti sunkių, ligos sukeltų išgyvenimų ir jos pasekmių.
15 Prieš pradedant mokymą yra labai svarbu įvertinti pacientų pasirengimo lygį. Pacientai grupuojami homogeniškai ir hetertogeniškai. Homogeninėse grupėse mokytojas moko visus mokinius tuo pačiu lygiu. Pacientai, ką tik atvykę į skyrių, yra priskiriami nepakankamo pasirengimo grupei, todėl pagal kritinio mąstymo gebėjimus yra išskiriami šie ugdymo metodai [22] (2 lentelė):
2 lentelė. Ugdymo metodai
KRITINIO MĄSTYMO
GEBĖJIMAI PROGRAMA
AKTYVAUS MOKYMOSI METODAI Ţinios Įvairiapusiški poţiūriai Įtraukianti paskaita
Supratimas Patyrimo panaudojimas
Įtraukianti paskaita, mokytojo klausimai, grupės diskusija, atvejo analizė, pateikiami klausimai, minčių lietus.
Taikymas Problemų sprendimas
Anksčiau išvardyti metodai plius: patyrimo pratimai, maţų grupių projektai, pacientų atskleidţiamos paslaptys.
Analizė Atitinkamos idėjos
Anksčiau išvardyti metodai plius: svarbu įvykis (raštu), skaitymas.
Sintezė Naujų idėjų kūrimas
Anksčiau išvardyti metodai plius:svarbus įvykis (sukurti).
Mokant pacientus svarbu nustatyti jų turimų ţinių lygį, išsiaiškinti, ko tikisi iš mokymo, kokios priemonės bus naudojamos bei suskirstyti pagal pasirengimo laipsnį.
3.4. Darbo grupėje organizavimas ir valdymas
Mokymasis grupėse yra viena iš galimybių, leidţiančių poreikių tenkinimo klausimus spręsti maţoje darbingoje grupelėje, kai netrukdo mokytojas. Mokantis maţoje grupėje, išmokstama būti atsakingu uţ savo elgesį bei asmeninį ir socialinį tobulėjimą [1].
Grupinio darbo organizavimo procesas apima šiuos pagrindinius elementus: grupinio darbo organizavimo formos parinkimą, efektyvaus grupinio darbo sąlygų sudarymą, grupės efektyvumo vertinimo kriterijų ir atlyginimo nustatymą, grupės narių parinkimą, vadovo vaidmens apibrėţimą, grupės formavimą [23].
Pagrindinės grupės veiklos taisyklės: išsakyti savo nuomonę;
išklausyti kitų, suteikti kiekvienam galimybę kalbėti; paklausti kitų nuomonės;
argumentuoti savo idėjas ir aptarti kitų išsakytas mintis.
Tokios formaliai ir neformaliai išreikštos grupės mokymosi taisyklės skatins pasitikėjimą kitais, ne tokiais aktyviais jos nariais ir visiems suteiks vienodas galimybes dalyvauti grupės darbe. Paţymėtina, kad pasitikėjimas ir dalyvavimas tiesiogiai susiję: pasitikėjimas skatina dalyvavimą ir, atvirkščiai, dalyvavimas skatina pasitikėjimą [3].
2 pav. Mokymosi aplinką veikiantys aspektai [4].
Darbui grupėje yra labai svarbi mokymosi aplinka. Vienas iš mokymosi aplinkos aspektų - klimatas. Jis parodo, kokia atmosfera dominuoja, charakterizuoja tarp besimokančiųjų esančią sąveiką, jų elgesį. Tinkama mokymosi aplinka gali skatinti teigiamą besimokančiojo poţiūrį į dalyką, stimuliuoti jo mąstymą, išradingumą, smalsumą, kelti savigarbą, pasitikėjimą savimi ir ţadinti savo vertės jausmą, stiprinti atsakomybę ir teigiamą poţiūrį į mokymąsi.
Mokymosi aplinkoje vyksta tam tikras gyvenimas, kurį apibūdina tokios savybės kaip daugiamatiškumas, vienalaikiškumas, skubėjimas, nenuspėjamumas, viešumas bei istorija.
Mokymo aplinkos procesai pasireiškia tokiu būdu, kai besimokantieji, dirbdami grupėje, geba daryti vieni kitiems teigiamą įtaką, tobulėti, dominuoti, jausti tarpusavio paramą, bendravimo dialogą. Teigiamą klimatą parodo šeši grupės procesai: lūkesčiai, vadovavimas, patrauklumas, normos, bendravimas ir susitelkimas [6].
3.4.1. Organizavimo problemas sąlygojantys veiksniai Klimatas
Mokymosi aplinka
Struktūra Savybės
17 Norint, kad darbas grupėje būtų sėkmingas, visų pirma turi būti uţtikrinamos būtinos sąlygos. Šias sąlygas apibūdinančius veiksnius sąlygiškai galima suskirstyti į tris grupes:
1. Veiksniai, susiję su grupės uţduotimi. 2. Veiksniai, susiję su grupės sudėtimi.
3. Veiksniai, susiję su organizaciniais grupinio darbo aspektais.
Visų pirma, grupei turi būti nurodoma aiški uţduotis. Kad grupė galėtų kokybiškai atlikti jai pavestą uţduotį, ji privalo turėti ir atitinkamus įgaliojimus. Todėl antroji sąlyga susijusi su aiškiai apibrėţtais grupės įgaliojimais ir veiklos sritimi [2].
Parenkant grupės sudėtį, reikia išspręsti grupės dydţio, struktūros ir suderinamumo klausimus. Pirmiausia turi būti parenkamas optimalus grupės dydis. Įvairiais tyrinėjimais nustatyta, kad optimalus grupės dydis yra nuo 5 iki 11 ţmonių. Manoma, jog tokio dydţio grupės priima kokybiškesnius sprendimus, o jų nariai jaučia didesnį pasitenkinimą [24].
Turi būti parenkama ir tinkama grupės narių sudėtis. Visų pirma, į grupės veiklą privalo būti įtraukiami darbuotojai, tiesiogiai susiję su sprendţiama problema. Pageidautina, kad grupės darbe dalyvautų įvairių hierarchijų lygių, skirtingų poţiūrių darbuotojai [25].
Turi būti vertinami ir aspektai, vienijantys grupę: grupės narių psichologinis suderinamumas;
indėlio į grupinį darbą pasiskirstymas ir pusiausvyra; atskirų grupės narių galimybė daryti grupei įtaką; savitarpio pagarba ir pagalba grupėje;
bendra vertybių sistema.
Sprendţiant šiuos klausimus, reikia pasirinkti grupinio darbo formą, laiką, vietą, nustatyti darbo pagrindines taisykles.
Svarbu nustatyti ir grupės darbo vidaus taisykles. Paprastai jas suformuluoja pati grupė, siekdama, kad netinkama grupės narių elgsena netrukdytų darbui.
Grupės narių parinkimas ir vadovo vaidmuo:
Grupės turi būti formuluojamos pirmiausia orientuojantis į jų siekiamus tikslus. Paprastai grupės nariai turi būti parenkami, remiantis šiais kriterijais: ţiniomis, kvalifikacija, patirtimi, sprendimo kompetencija, grupės nario pripaţinimu grupėje (organizacijoje), grupės nario vaidmeniu grupėje, hierarchiniu lygiu ir „ţvaigţdţių išsidėstymu“, noru (pasiruošimu) dirbti grupėje, noru daryti pakeitimus, noru tobulėti, noru bendradarbiauti.
Grupinis mokymas yra efektyvus. Todėl iškyla klausimas, kaip galima tą efektyvumą pamatuoti. Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos vertinamas grupės efektyvumas, yra šie: rezultatyvumas, tikslai, dinamika, struktūra ir atmosfera [26].
3.4.2. Valdymo problemas sąlygojantys veiksniai
Moderatorius (valdytojas), valdydamas grupinio darbo procesą, turi išspręsti du pagrindinius uţdavinius:
1. Racionaliai vesti grupę prie tikslo, valdydamas patį grupinio darbo procesą. 2. Efektyviai valdyti grupės narių elgesį.
Šie du pagrindiniai grupinio darbo aspektai ir lemia moderavimo (valdymo) turinį 3 pav.).
3. pav. Moderavimo turinys [4].
Moderuojant darbo grupėje procesą, reikia įvertinti tiek racionalųjį, tiek psichologinį poţiūrį. Tai reiškia, kad priimant sprendimus reikia kuo tiksliau apibrėţti, ko norima pasiekti, surinkti kuo išsamesnę informaciją.
Grupės narių elgsenos valdymas Proble-mų sprendi-mo modeliai Modera-vimo metodai Metodinio grupinio darbo proceso eigos valdymas MODERAVIMO TURINYS Modera-vimo techni-kos Modera-toriaus nuosta-tos Modera-toriaus komuni-kaciniai gebėji-mai Moderatoriaus socialinė kompetencija Moderatoriaus metodinė kompetencija
19
3.5. Darbo grupėje problemų sprendimas
Moderuojant darbo grupėse turi būti atsiţvelgiama į racionalųjį aspektą. Priimamų sprendimų objektyvumui uţtikrinti akcentuojamas problemų sprendimo proceso skaidymas. Sprendţiant problemą tikslinga nuosekliai ir logiškai praeiti keletą etapų. Įvairūs autoriai pateikia skirtingą etapų skaičių bei jų pavadinimus, tačiau iš esmės jie visi akcentuoja:
1 etapas – problemos įvardijimas. Šiame etape būtina apibrėţti, kokį tikslą norima pasieti.
Pats svarbiausias dalykas problemą sprendţiant – tai suvokimas, kad ji egzistuoja.
2 etapas – sprendimo parengimas. Vienas svarbiausių šios stadijos momentų – surinkti
kuo pilnesnę informaciją, siekiant atlikti įvairiapusišką sprendţiamos problemos analizę. Atliktos analizės pagrindu formuluojamos galimos sprendimų alternatyvos, nustatomi kriterijai bei apribojimai.
3 etapas – sprendimo priėmimas. Šiame etape įvertinamos visos alternatyvos ir daromas
galutinis pasirinkimas.
4 etapas – priimto sprendimo realizavimas. Visų pirma šioje stadijoje būtina suplanuoti
patį sprendimo įgyvendinimą. Tai reiškia, kad reikia nuspręsti: kas turi būti padaryta;
kas tai darys;
kada ir kokiomis priemonėmis tai bus padaryta.
Būtent toks planas įgalina aiškiai paskirstyti atsakomybę uţ priimto sprendimo įgyvendinimą ir leidţia išvengti jai minėto pavojaus, kai sunku rasti atsakingą uţ grupinio sprendimo realizavimą.
5 etapas – sprendimo įgyvendinimo kontrolė ir įvertinimas. Norint, kad problema būtų
išspręsta efektyviai, būtina ţinoti, kaip vyksta pats realizavimo procesas, ir įvertinti gautus rezultatus. Tai leidţia prireikus atlikti reikalingus koregavimo veiksmus [18].
KONTROLĖ IR ĮVERTINIMAS ANALIZĖ IR ALTERNATYVŲ NUMATYMAS SPRENDIMO REALIZAVIMAS TIKSLO IŠKĖLIMAS
4. pav. Problemų sprendimo sėkmės ratas [4]. Klasikinę moderavimo struktūrą sudaro šeši etapai:
1. Pasirengimas. 2. Susipaţinimas.
3. Lūkesčių išsiaiškinimas.
4. problemų išsiaiškinimas, struktūrizavimas ir įvertinimas. 5. Problemos sprendimo priėmimas.
6. Veiksmų planas [8].
Pasirengimas. Tačiau moderuojamuose grupių pasitarimuose būtina iš anksto apmąstyti
pokalbio eigą ir ją suskirstyti į atskirus darbo etapus. Moderuojamo grupės pasitarimo sėkmė priklauso nuo išankstinio dalyvių tikslų, nuomonių ir lūkesčių išsiaiškinimo.
Susipaţinimas. Šis etapas labai svarbus, jei grupės nariai yra nepaţįstami. Susipaţinti
palengvina moderatoriaus iš anksto parengti tipiniai klausimai apie dalyvių darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą.
Lūkesčių išsiaiškinimas. Šis etapas gali lemti visą grupinio darbo sėkmę. Kiekvienas dalyvis turi išsakyti savo tikslus, nuomonę ir lūkesčius. Lūkesčių išsiaiškinimas suteikia galimybę suformuluoti bendrus darbo tikslus.
Problemų išsiaiškinimas, struktūrizavimas ir įvertinimas. Problema – tai situacija, kai esama būklė neatitinka norimos. Ţinojimas apie iškilusią problemą yra pirmas ţingsnis sprendimo link. Tačiau nevalia pamiršti išsiaiškinti problemos prieţasčių ir pulti tiesiai prie sprendimo alternatyvų ieškojimo. Kartu tikslinga problemas struktūrizuoti, nusakant jų tarpusavio ryšius. Kitas ţingsnis – aktualiausių problemų įvardijimas. Ţinant svarbiausias problemas, formuluojami tikslai. Tikslai yra svarbūs ir psichologiniu poţiūriu, nes jie didina grupės narių motyvaciją. Tikslai tik tada atlieka savo funkcijas, kai yra reikiamai suformuluoti, t.y.jie turi būti tikslūs, laiku iškelti, išmatuojami, neprieštaraujantys, realūs.
Problemos sprendimo priėmimas. Sprendimas – tai pasirinkimas iš galimų alternatyvų. Todėl visų pirma randama keletas galimų alternatyvinių sprendimų.
Sprendimo priėmimas gali būti veikiamas trijų veiksnių:
SPRENDIMO PRIĖMIMAS
21 kokie ţmonės įtraukti į sprendimo priėmimą;
kokius poveikius esamos alternatyvos gali turėti;
kokie santykiai tarp sprendimus priimančių ir kitų su sprendimu susijusių asmenų. Veiksmų planas. Kad moderavimo rezultatai neliktų bevaisiai ir darbas būtų tęsiamas toliau, sudaromas veiksmų planas. Šiame plane turi būti atsakoma į visus K klausimus: kas, ką, su kuo, iki kada ir kokiomis priemonėmis turi atlikti [27].
Moderuojant galima naudotis ir įvairiais grupinio problemų sprendimo modeliais, leidţiančiais padidinti grupinio problemų sprendimo proceso efektyvumą [8].
Problemų sprendimo modelis – tai formalizuota problemos sprendimo procedūra,
pritaikyta specifiniams skirtingų proceso etapų tikslams pasiekti. Problemų sprendimo modeliai gali būti dvejopi:
1. Modeliai, orientuoti į problemų sprendimą tik grupės jėgomis;
2. Modeliai, orientuoti į problemų sprendimą, naudojantis grupės ir konsultantų jėgomis.
Problemų sprendimo PER modelis. Šis modelis taikomas tada, kai grupė pati savo
jėgomis sprendţia problemą. Pasirinkus PER modelį grupės darbe, praeinamos 6 sprendimo fazės (3 lentelė).
3 lentelė Problemų sprendimo PER modelis
Etapai Etapų turinys
1 etapas –
įsitraukimo fazė tikslą. Reikia atsakyti į šiuos klausimus: Šioje fazėje suformuojama grupė. Grupė apibrėţia sprendţiamos problemos esmę ir kokia mūsų problema (idėja)?
koks mūsų tikslas?
kokios yra sąlygos: terminai, ištekliai, kompetencija, priemonės? kodėl tai svarbu?
2 etapas – suvokimo fazė
Šioje fazėje suformuojamas visas situacijos vaizdas: kokia yra esama situacija?
Kokie ją apibūdinantys skaičiai, duomenys, faktai? Kokias priklausomybes galima įţvelgti?
Kokių yra nuomonių, abejonių, patyrimo?
Šioje fazėje labai svarbu, kad grupė susidarytų vienodą situacijos vaizdą, vienodai suprastų problemą. Tačiau negalimi jokie vertinimai ar sprendimai.
3 etapas –
vertinimo fazė vertinimo kriterijus. Svarbu: Šios fazės tikslas – suformuluoti sprendimų alternatyvas ir nustatyti visiems priimtinus antrame etape surinktą informaciją sugrupuoti ir įvertinti;
išsiaiškinti problemos prieţastis;
surasti sprendimo galimybes, surinkti idėjas;
nustatyti sprendimo priėmimo ir vertinimo kruterijus. 4 etapas –
sprendimo priėmimo fazė
Šios fazės tikslas – priimti bendrą sprendimą, uţ kurį būtų atsakingi visi grupės nariai. Šioje fazėje reikia:
įvertinti turimas alternatyvas, remiantis pasirinktais kriterijais; pasirinkti sprendimą;
sudaryti veiklos planą: kas, ką, su kuo, iki kada, kokiomis priemonėmis. 5 etapas –
sprendimo realizavimo fazė
Praktinio priimto sprendimo įgyvendinimas 6 etapas - Šioje fazėje reikia išsiaiškinti:
- ar pasiekti iškelti tikslai;
- ar reikia papildomos pagalbos. Jeigu reikia, būtent kokios. Konstatavus sėkmę, būtina ją paţymėti.
„Kolegialus pasitarimo“ modelis. Kartais į pagalbą tikslinga pasikviesti konsultantus
iš šalies. Šiuo atveju problemų sprendimas įgauna kiek kitokį pobūdį nei aprašyta PER modelyje [28]. „Kolegialus pasitarimo“ modelis ir yra skirtas situacijai, kada problemą sprendţianti grupė sudaryta iš gerai su problema susipaţinusių organizacijos narių ir kviestinių konsultantų (4 lentelė).
4 lentelė „Kolegialus pasitarimo“ modelis Etapai Vykdytojai
1. Situacijos atvaizdavimas Uţsakovai
2. Rezonansas Konsultantai
3. Problemos aiškinimasis Konsultantai
Uţsakovai 4. Hipotezės Konsultantai 5. Rezonansas Uţsakovai 6. Sprendimo galimybės (alternatyvos) Konsultantai Uţsakovai 7. Rezonansas Uţsakovai
8. Pasitarimo proceso įvertinimas Uţsakovai Konsultantai
3.5.1. Sunkumų įveikimas
Sveikatos ugdytojus daţnai gąsdina darbas grupėmis ir jie mano, kad neįstengs susidoroti su atsiradusiomis problemomis. Kad būtų galima imtis šios veiklos, būtina suprasti ir įvardinti šias abejones bei sukurti iškilusios problemos įveikimo strategiją. Toliau pateikiamos strategijos, kaip įveikti kai kurias būdingas abejones [29].
Tyla. Tikriausiai niekas nenorėtų likti su grupe, kuri tyli. Tačiau būtina prisiminti, kad tyla gali būti naudinga. Tai gali būti laikas, kai grupės nariai galvoja. Grupės nariams, skirtingai nei sveikatos ugdytojui, tyla daţnai neatrodo grėsmingai. Vis dėlto sveikatos ugdytojui gali būti naudinga:
dirbti grupėje su partneriu, kad galėtumėte padėti vienas kitam, jei atsiranda sunkumų ar jei uţsikertate;
pasirengti kruopščiai, suplanuoti veiklą ir klausimus;
23 turėti parengtų papildomų uţduočių, jei tai, ką suplanavote, jums pasirodys neveiksminga.
Netikėtumai. Netikėtumai – tai tokie dalykai, kai nerandama, kur atvykti ar pavėluojama į grupės susitikimą, arba kai netikėtai paaiškėja, jog atvyko labai maţai ar labai daug ţmonių. Nėra numatytos strategijos, kaip įveikti tai, ko nebuvo tikėtasi, tačiau bus lengviau, jei pripaţinsite, kas įvyko, ir tai aptarsite su grupe. Dalijimasis problema ir bendradarbiavimo uţtikrinimas gali duoti naudos skatinant abipusę paramą; jei nesidalijama mintimis, grupė būna pikta [4].
Individualų sveikatos profesionalo gebėjimą įveikti sunkumus sąlygoja tokie veiksniai, kaip aplinka, socialinis lyties vaidmuo, patirtis, ţinios, gebėjimai, atsakomybė, entuziazmas, dţiaugsmas ir kt. Sveikatos ugdytojo veiklos pagrindas – profesinė etika.
Dėmesio blaškymas. Dėmesį gali blaškyti įvairūs dalykai: triukšmas lauke, vėluojantys ar anksčiau išeinantys ţmonės, kiti trukdymai. Patys grupės nariai taip pat gali blaškyti dėmesį. Paprastai grupės lyderis turi tris pasirinkimo galimybes:
Ignoruoti. Retai tai yra geras pasirinkimas, kadangi ţmonėms yra įdomu, ar jūs rengiatės ką nors daryti, ir tai taip pat yra dėmesio blaškymas.
Suprasti ir priimti. Tai geriausiai tinka dalykams, kurių negalima pakeisti. Ką nors padaryti; pageidautina, kad grupė prisidėtų prie sprendimo.
Jei kaţkas rodo savo emocijas, reikia priimti tai ir priminti, jog emocijas galima rodyti, sudarykite galimybę apie tai kalbėti arba paprašyti kuriam laikui išeiti kartu su jumis ir kitu grupės nariu. Negalima spausti ţmogaus – jam/jai reikia padėti daryti tai, ką jis/ji nori, nesvarbu, ar jis kalba, tyli, lieka, išeina ar nori pabūti vienas. Emocijų demonstravimo ignoravimas gali sukelti įtampą ir sumaištį.
Sunkus elgesys. Grupės narių elgesys gali sudaryti sunkumų grupės lyderiui. Yra dvi sunkaus elgesio kategorijos:
1. Nedalyvavimas.
2. Per daug aktyvus dalyvavimas.
Pirmasis turi įvairių formų; visaţiniai, nuolat įsiterpiantys su savo „atsakymais“; ţmonės, pasakojantys ilgas istorijas; ţmonės, kurie trukdo; ţmonės, kurie visada prieštarauja; ţmonės, kurie nuolat juokauja.
Bandant išspręsti šiuos sunkumus reikėtų pamėginti suprasti, kodėl ţmonės taip elgiasi. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad ţmonių elgesys daţnai ima keistis, kai jie pradeda paţinti kitus ir geriau jaustis grupėje. Dar galima pamėginti dirbti poromis ar nedidelėmis grupelėmis. Tai
gali padėti tyliems grupės nariams išsijudinti, o nuolatiniam kalbėtojui – šiek tiek patylėti. Pagaliau gali prireikti su sunkiu ţmogumi pasikalbėti asmeniškai [30].
4. TYRIMO METODIKA
4.1. Bendras tyrimo aprašymas
Norėdami įvertinti grupinio darbo metodų efektyvumą ugdant pacientų sveikatos raštingumą, buvo atliktas kokybinis, aprašomasis tyrimas. Informacija buvo renkama pusiau
25 struktūrizuoto interviu metodu. Kokybiniu tyrimu buvo siekiama atskleisti platesnį tiriamųjų poţiūrį į tam tikrus aspektus, plačiau išsiaiškinti apie grupiniame darbe iškylančius sunkumus bei surinkti išsamią informaciją apie pacientų turimas ţinias apie ligą ir įvertinti grupinio darbo metodų taikymo galimybes.
Kokybinis tyrimas atliktas KMUK Nefrologijos skyriuje nuo 2006 metų gruodţio aštuntos dienos iki 2007 metų kovo pirmos dienos. Interviu trukmė – nuo 45 minučių iki 1 valandos 30 minučių. Interviu įrašyti į diktofoną nepavyko, kadangi 9 iš 15 pacientų atsisakė toliau dalyvauti tyrime ir teigė, kad nenorėtų, jog jų mintys būtų įrašinėjimos, taip pat likusieji teigė, kad sunku būtų bendrauti ir laisvai reikšti mintis. Kartu buvo sunku su pacientais susitarti dėl interviu vietos, kadangi dauguma norėjo likti palatose. Tik su penkiais pacientais pavyko interviu atlikti specialiame ketvirtame mokymo kambaryje.
Prieš atliekant tyrimą buvo gautas KMU Bioetikos centro bei KMUK Nefrologijos skyriaus vadovo prof. E. Kuzminskio sutikimai atlikti tyrimą. Norint išsaugoti pacientų konfidencialumą, darbe nėra tiriamųjų vardų, pavardţių ar kitos asmeninės informacijos, kuri paţeistų pacientų teises ar leistų nustatyti tyrime dalyvavusį asmenį.
4.2. Tiriamieji
Tyrime dalyvavo 15 pacientų: 7 vyrai ir 8 moterys. Tiriamųjų amţiaus vidurkis – 49,4 metai. Pacientų kūno masės indekso vidurkis – 28,9, tai yra dauguma jų turėjo antsvorį. Pagal šeimyninę padėtį visi 15 pacientų buvo išsituokę. 7 pacientai turėjo aukštesnįjį išsilavinimą, 4 pacientai – aukštąjį, 3 pacientai – vidurinį ir 1 pacientas – pradinį išsilavinimą. Taip pat iš 15 pacientų, darbuotojų buvo 9, bedarbių 4 ir 2 pensininkai.
Tyrimui buvo atrinkti pacientai, kurie pirmą kartą stacionarizuoti į KMUK Nefrologijos skyrių. Prieš atliekant tyrimą pacientams buvo pateiktos asmens sutikimo ir informavimo formos, ant kurių pacientai turėjo pasirašyti, ar sutinka dalyvauti tyrime. Penki pacientai atsisakė dalyvauti tyrime.
4.3. Tyrimo procedūra
Tyrimo duomenys buvo rinkti pusiau struktūrizuoto interviu būdu, pateikiant atvirus klausimus. Pacientai galėjo pakreipti pokalbį jiems svarbia linkme, labiau dominančiais klausimais, tačiau nenutolstant nuo tiriamos problemos.
Interviu pradţia įvadinė. Paaiškinamas tyrimo tikslas, uţdaviniai. Svarbiausia išsiaiškinti, ką pacientai norėtų suţinoti, kokias ţinias jau turi, o tyrimo eigoje – kas, pacientų nuomone, buvo praktiškai naudinga, o kas maţiau naudinga ir kaip mano, kuris grupinio darbo metodas geriausiai tiktų pacientų mokyme. Taip pat yra svarbūs teigiami ir neigiami tyrimo poveikiai.
Tyrimas buvo pradėtas interviu, kuriuo norėjome išsiaiškinti pacientų turimas ţinias apie inkstus, jų pagrindines ligas bei atsiradimo prieţastis. Taip pat buvo svarbi jų nuomonė, ar norėtų grupėje su kitais pacientais gilintis į savo sveikatos problemą. Prieš uţduodant šiuos klausimus pirmoje dalyje išsiaiškinome bendruosius duomenis, t.y. pacientų amţių, svorį, šeimyninę padėtį, išsilavinimą bei uţsiėmimą.
Antroje dalyje pacientai buvo suskirstyti į grupes po 5 pacientus. Grupėje pacientai gilinosi į savo sveikatos problemas, diskutavo tarpusavyje, naudojosi pateikta literatūra, ieškojo galimų sprendimo būdų. Mokymo pabaigoje buvo įvertintos pacientų ţinios po mokymo ir paklausta pacientų nuomonė apie grupinip darbo metodus: kuris metodas, jų manymu, yra tinkamiausias padedant spręsti sveikatos problemas.
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
27 Prieš atliekant pacientų mokymą buvo atliktas pusiau struktūrizuotas interviu su pacientais, norint įvertinti pacientų turimas ţinias apie inkstų ligas.
Reflektavimas ir sisteminimas
1. Kokiomis ligomis anksčiau sirgote?
Pacientas A. Plaučių uţdegimu, angina, labai daţnai sirgdavau bronchitu ir kitomis
peršalimo ligomis. Dabar jau kokie 5 metai sergu tulţies pūslės uţdegimu, neţinau iš kur tos ligos, nes visą laiką save labai priţiūrėjau.
Kaip save priţiūrėjote?
Galima sakyti, kad visą laiką buvau namuose, priţiūrėjau vaikus, o vyras daugausiai dirbo.
Buvimas namuose, maţas fizinis aktyvumas galėjo paskatinti atsirasti inkstų ligas.
Pacientas B. Maţakraujystė nuo pat vaikystės, kuri išliko iki dabar.
Ar gydėtės ir kaip?
Taip gydţiausi, tai vargina daug metų, gėriau labai daug vitaminų, atrodo pakankamai ir valgiau, manau, kad senatvėje sirgsiu vėţiu, nes taip man sakė viena draugė, kuriai irgi taip buvo.
Ar sirgote tik maţakraujyste, ar taip pat vargino ir kitos ligos?
Na dar kokius tris kartus buvo plaučių uţdegimas ir sinusitas, o šiaip ten tik vaikiškos ligos, kaip ir visiems, manau.
Pacientas atsimena savo ligas, paminėjo plaučių uţdegimą ir sinusitą. Šios ligos, o ypač šių ligų komplikacijos taip pat kenkia inkstams. Galėjo būti viena iš prieţasčių.
Pacientas C. Pagrindinė liga – tai cukrinis diabetas, kuri vargina jau aštuonis metus.
Tenka nuolat leistis insuliną, daţnai dėl to guliu endokrinologiniame skyriuje, teko pabūti komoje. Dar vargina aukštas kraujo spaudimas, nuolat geriu vaistus ir viskas. Uţtenka man jau tų ligų, net nenoriu apie tai pagalvoti.
Labai uţdara pacientė, pradėjusi kalbėti buvo susigraudinusi. Cukrinis diabetas labai išvargina ţmones, kai kurie pacientai sunkiai susitaiko su diagnoze. Į šį skyrių pacientė atsigulė dėl aukšto kraujo spaudimo. Tai kartu šios ligos taip pat skatina inkstų ligų išsivystymą.
Pacientas D. Iš vaikų ligų sirgau raudonuke ir vėjaraupiais, o dabar tai aukštas kraujo
spaudimas. Kai gulėjau Kėdainių ligoninėje, man buvo perpiltas kraujas, po to suţinojau, kad sergu hepatitu. Man atrodo, kad tas kraujas buvo uţkrėstas, neţinau, ar galima tai suţinoti.
Sunku pasakyti, kur jūs uţsikrėtėte, bet prieš lašinant krauja, jis yra patikrinamas ir sergančio ţmogaus nelašinamas.
Visi taip gynėsi, bet aš dabar niekuo nepasitikiu ir nenoriu gulėti tose ligoninėse.
Dauguma ligonių mano, kad dėl jų būklės kalti medikai. Jei pacientui nepavyksta kokia procedūra, tuomet išlieka visam gyvenimui nepasitikėjimas, kaltinimai. Tai kartu pablogina ir pačio paciento būklę, sunkisu bendrauti, jaučiasi didţiulis nepasitikėjimas. Tokiems pacientams sunku padėti. Dėl nepasitikėjimo medikais atsisako gerti vaistus, taip dar labiau pablogindami savo būklę.
Pacientas E. Sirgau kasos uţdegimu ir hipertonija, negaliu visko valgyti, o spaudimas
aukštas tai jau gal penkiolika metų, tai nuolat geriu vaistus ir labai blogai nesijaučiu.
Sunku pasakyti, ar tikrai pacientas reguliariai geria vaistus, nes ligos istorijoje rašoma, jog paūmėjo negydoma arterinė hipertenzija. Neaišku, kodėl pacientė slėpė, kad negeria vaistų, o gal tikrai gėrė, bet liga dar labiau paūmėjo.
Pacientas F. Nelabai ir pamenu kuo ten sirgau, slogos kankino, kaip ir visus, kartais
skaudėdavo galvą, skrandį, na neţinau ką ir pasakyti. O ar teko kreiptis į gydytoją dėl kokios rimtesnės ligos?
Buvau nuėjusi, kai labai nubėrė visą kūną, bet gydytoja sakė, kad tai kaţkokia alergija. Tuo ir viskas baigėsi.
Pacientas G. Sirgau pūlinga angina, daţnai peršalimo ligomis. Dar silpnos akys. Dešimt
metų dirbau suvirintoju, tai labai susigadinau akis, sunku skaityti ir su akiniais. Akys labai silpsta.
Ar kreipėtės į gydytoją?
Buvau nuėjęs. Geriu vitaminus ir lašinu kartais lašus, kuriuos paskyrė, kai labai išsausėja akys.
Be peršalimo ligų, ar sirgote kada inkstų ligomis?
Tai, kad ne. Net nepagalvočiau. Baisios čia pas jus tos procedūros, o ypač kateterizacija. Pacientas sirgęs peršalimo ligomis. Gal nelaiku ligonis kreipėsi į medikus, gal jaučia didţiulę baimę. Kaip teigė, jog bijo tų procedūrų. Jos pacientams yra nemalonios, kartais skausmingos. Iš paciento kalbos jautėsi, kad bijo, nerimauja.
Pacientas H. Peršalimo ligomis, kraujo spaudima labai aukštas ir daţnai skauda ir
svaigsta galva. Daugiau nelabai prisimenu, lyg ir nėra, šitos pagrindinės.
Pacientas I. Sergu hepatitu A, arterine hipertenzija. Maţas sirgdavau, kaip ir visi,
peršalimo ligomis, dabar nesuprantu, kaip čia patekau. Niekada nesiskundţiau, kad būtų šlapinimosi problemų, staiga pradėjau nesišlapinti.
29 Inkstų ligoms būdinga, kad jos atsiranda staiga. Tam įtakos turi daugelis veiksnių. Iš paciento atsakymo galima spręsti, kad galėjo pakenkti ir arterinė hipertenzija, ir galbūt kitos prieţastys, kurių pacientas gal būt ir nepaminėjo.
Pacientas J. Sirgau skrandţio gleivinės uţdegimu ir turiu kaţkokią bakteriją,
neprisimenu, bet gydytojas sakė, kad kaţkas gyvena pilve, net pačiam juokas ima kaip reikės su ja kovoti.
Tai gal helicobakter pylori?
Taip, kaţkas panašaus, sakė, kad reikės gerti vaistus, kad sumaţinti skrandţio rūgštingumą.
Pacientas K. Neprisimenu gerai, tik plaučių uţdegimas nuolat vargino ir nuolatinis galvos
skausmas, šiaip manau, kad buvau pakankamai sveika.
Pacientas L. Tai,kad nesirgau. Buvau sveikas ir visai į gydytojus nesikreipdavau dėl
kokios slogos. Gerdavau arbatos, medaus, net vaistų nereikėdavo. Aš jų visai nepripaţįstu. Jaučiu mane čia ir numarins. Turiu gulėti tarp tiek sergančiųjų, kai dabar būčiau namuose.
Bet jus atveţė į klinikas sunkios būklės, vadinasi esate pakankamai rimtas ligonis? Daugiau neatveš, per daug išgėriau ir tiek, taigi čia ne liga. Savų vaistukų padauginau. Iš paciento atsakymų galima suprasti, kad išgėrė nemaţai alkoholio. Kokios prieţastys tai lėmė? Dauguma tokių pacientų neigia, kad gėrė alkoholio. Paciento nenoras būti ligoninėje ir teigimas, jog alkoholis vaistukai parodo, kad ţmogus yra alkoholikas, o verţimąsis į laisvę gali būti, jog paskatins ligos paūmėjimą.
Pacientas M. Jau daug metų sergu cukriniu diabetu ir niekaip nesureguliuoja insulino,
labai skauda pėdas. Gydytojai sakė, kad gali tekti pašalinti netgi koją. Dar vargina aukštas kraujo spaudimas, daţnai skauda galvą ir pastoviai pykina, o dar tie inkstai sušlubavo. Taigi matote, visas ligų maišelis, galėsite savo darbe daug apie mane parašyti.
Pacientė labai linkusi bendrauti. Daug ligų labai nuvargina pacientus, tai antras pacientas,kuris serga cukriniu diabetu. Tai rodo, jog lėtinės ligos turi įtakos ir inkstams.
Pacientas N. Sergu gelta, plaučiuose buvo trombas, vieną kartą buvo sutrikęs širdies
ritmas, tai teko pabūti reanimacijoje. Taip pat sirgau plaučių uţdegimu ir jau penkimetai vargina aukštas kraujo spaudimas.
Pacientas O. Sergu bronchine astma, reikia nešiotis inhaliatorių, taip pat jau nuo
vaikystės turiu alergiją braškėms ir juodiesiems serbentamas. Nuo jų labai nuberia visą kūną ir pradedu čiaudėti. Daţnai vartoju vaistus nuo aukšto kraujospūdţio, bet nepastoviai. Bandysiu pati reguliuoti vaistus, nes nenoriu tiek daug gerti tablečių, be to mano skrandis labai jautrus.
Ar ţinote, kad nereguliarus vaistų vartojimas, o ypač nuo aukšto kraujospūdţio gali sukelti miokardo infarktą ar insultą? Juos vartoti yra pakankamai svarbu.
Girdėjau apie insultą, bet aš jaučiu, kai man pakyla spaudimas ir tada išgeriu vaistus. Nemanau, kad tai blogai.
Pacientų maţos ţinios apie susirgimą veda prie ligos komplikacijų ir kitų sunkių stadijų. Nereguliarus vaistų vartojimas nuo padidėjusio kraujospūdţio sukelia insultą, infarktą. Kol pacientai gerai jaučiasi, patys reguliuoja vaistų dozes, tuomet kyla didelis pavojus jų sveikatai. Tai lemia ţinių trūkumas.
Daugumą pacientų anksčiau, o taip pat ir dabar vargina panašūs simptomai. Tai yra cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, plaučių uţdegimas ir kitos peršalimo ligos. Šios ligos tai yra veiksniai, galintys sukelti inkstų ligas ir jų kontrolė yra labai svarbi norint išvengti rimtesnių inkstų susirgimų bei komplikacijų.
2. Kas nutiko, kad patekote į Nefrologijos skyrių?
Pacientas A. Truputį šventėme draugo gimtadienį, gėriau tik baltą, niekada nieko
nemaišau ir nepajutau, kaip pradėjo darytis blogai ir daugiau nieko neprisimenu. Pabudau tik pas jus, tada labai svaigo galva, mačiau tik per rūką, buvo labai baisu. Sakė, kad buvo ūmus inkstų nepakankamumas.
Kiek laikovartojate alkoholį?
Per šventes visada išgeriu, o šiaip manau, kad nedaug. Per savaitę gal porą kartų ir viskas. Na tai nėra maţai.
Juokaujat, jei tiek visi gertų.
Tai gal būt gėrėte taip vadinamą pilstuką?
Nemanau, aš draugais pasitikiu, jie manimi. Ai, kad ir pilstuką, koks skirtumas, svarbu dabar gerai.
Ateityje turėtumėte pasaugoti savo inkstukus, nes labai apnuodijote organizmą.
Mano inkstai sveiki, čia skrandis kaltas, nepraėjo gerai ir viskas. Turiu du inkstus, nebijau. Paciento maţos ţinios apie alkoholio poveikį ţmogaus organizmui. Ligoniui pirmą kartą teko atlikti hemodializę. Tai galėjo baigtis mirtimi. Maţas ţinių trūkumas, išsilavinimo stoka, pasitikėjimas draugais atveda ţmones prie sunkių būklių. Pacientai nenori pripaţinti, kad alkoholizmas tai problema, o savo būklę vertina pakankamai gerai.
Pacientas B. Apsinuodijau grybais, nors suvalgiau gal tris šaukštus su bulvėmis.
Ar jūs pati rinkote grybus?
Rinko vyras ir sūnus, aš tik juos tvarkiau, bet nekėlė įtarimo. Jie taip pat valgė, bet jiems nebuvo blogai.
31 Po kiek laiko pajutote, kad kaţkas negerai?
Na kaţkur po trijų valandų po valgymo. Pradėjo labai pykinti, aptemo akyse ir vyras iškvietė greitąją.
Pacientė laiku kreipėsi pagalbos, todėl buvo išgelbėta gyvybė. Nebūtinai grybai turėjo būti nuodingi. Ne visi ţmonės gali juos valgyti, tačiau, kaip rašoma ligos istorijoje, tai grybai minimi, jog buvo nuodingi. Gali būti, kad pacientė kaţką nuslėpė nuo medikų.
Pacientas C. Atsiguliau dėl ūmaus inkstų nepakankamumo. Pradėjau maţiau šlapintis,
ištino veidas, kojos, atsirado nedidelis dusulys. Porą dienų vėmiau, darėsi silpna, tai pati kreipiausi į medikus ir iš karto paguldė.
Pacientas D. Kaip sakė gydytoja dėl alkoholio įvyko ūmus inkstų funkcijos
nepakankamumas. Net teko valyti kraują. Neţinau, kaip ta procedūra vadinama. Hemodializė.
Taip. Dar reikės atlikti ir šiandien, nes sakė, kad mano organizmas dar uţnuodytas. Labai nuobodu ir baisu ten išgulėti tris ar keturias valandas. Net nemaniau, kad alkoholis gali taip smarkiai paveikti.
Kiek alkoholio išgėrėte?
Su draugu išgėrėme du butelius degtinės ir dar truputį alaus. Mano draugui nieko, nesuprantu, kodėl man taip sunkiai praėjo.
Daugumai gerenčių ţmonių du buteliai degtinės atrodo nedidelis kiekis. Ar ţinote, kad labai kenkiate inkstams vartodamas alkoholį?
Na, kad aš nealkoholikas, išgeriu tik per šventes, o šiaip neimu į burną. Dėl inkstų, tai maniau, kad reikia labai didelio kiekio, juk turim du inkstus, vieną galim ir paskolint.
Tai vėl parodo paciento ţinių trūkumą. Alkoholio kenksmingumas yra siejamas su dideliu jo kiekiu ir nepagalvojama, kad kiekvienas ţmogus yra individualus ir gali pakenkti net nedidelis alkoholio kiekis.
Pacientas E. Dėl inkstų uţdegimo. Jaučiau pastovų skausmą nugaros srityje, buvau
pasitikrinti, padarė šlapimo tyrimą ir paguldė į skyrių.
Pacientas F. Inkstų akmenligė.
Kokie simptomai pasireiškė?
Nebuvo jokių simptomų, visai nesiskundţiau. Kai darė kasos echoskopiją, tuomet pamatė, kad yra akmenų ir paguldė ištyrimui.
Pacientui laiku buvo diagnozuota akmenligė, kol dar neprasidėjo priepuoliai.
Pacientas G. Net neţinau, kaip ta liga vadinasi. Kaţkoks uţdegimas, labai nesigilinau,
Kokie nusiskundimai jus vargino?
Tris dienas temperatūra buvo virš trisdešimt devynių laipsnių, galvojau, kad tai gripas. Jokie vaistai nesumaţino temperatūros. Dar pradėjo skaudėti juosmenį ir tada išsikviečiau greitąją pagalbą.
Labai blogai, kai patys pacientai bijo paklausti apie savo ligą, nenorėdami trukdyti, ar dėl kitų prieţasčių. Jie visą laiką lieka neţinioje. Dţiugu, kai patys medikai viską išsamiai paaiškina. Tokie pacientai turėtų suprasti, jog domėjimasis savo būkle, tai nėra trukdymas.
Pacientas H. Dėl aukšto kraujo spaudimo, daţnai svaigo galva, pradėjau sunkiau
vaikščioti, ištino kojos, dar mano diagnozė nėra galutinai patvirtinta. Sakė, kad reikės dar čia pagulėti, darys tyrimus.
Ar kada sirgote inkstų ligomis?
Ne, niekada. Man labai keista, kodėl mane paguldė ne į širdies skyrių, juk mano pagrindinė problema aukštas kraujo spaudimas.
Aukštas kraujospūdis kai kuriems pacientams paţeidţia ir inkstus, todėl labai svarbu ištirti jų būklę.
Na gal ir paţeidţia, bet nesuprantu ryšio.
Tai vėl kartu išryškėja paciento ţinių trūkumas. Tai gali būti problema pirminėje sveikatos prieţiūros grandinėje. Pacientui tikriausiai nebuvo paaiškinta apir hipertenzijos sukeliamas komplikacijas, tačiau galėjo būti, jog pats pacientas nesiklausė gudytojo.
Pacientas I. Atsidūriau labai staiga, kai sumaţėjo hemoglobinas. Mano vienintelis inkstas
yra labai silpnas, o prieš metus pašalino vieną, nes buvo auglys. Ką pajutote, kad kreipėtės pagalbos?
Buvo labai silpna, svaigo galva, negalėjau pasikelti, sunku buvo net lovoje apsiversti. Gydytoja sakė, kad prasidėjęs ir nepakankamumas. Kai sulašino kraują dabar jaučiuosi truputį geriau, bet vis tiek silpna ir pradeda pykinti.
Pacientas J. Dėl ūmaus nefrito. Buvo aukštas spaudimas ir patino kojo s bei veidas.
Ar dar buvo kokių nusiskundimų?
Kaip visada būdavo silpna, bet nekreipiau į tai dėmesio, dar paskaudėdavo galvą ir pradėjau maţiau šlapintis. Galvojau, kad koks uţdegimas ar peršalimas, nelabai kreipiau į tai dėmesį.
Pacientas laiku nesikreipė į gydytojus. Blogai, kai patys ligoniai bando gydytis namuose, klauso kitų ţmonių patarimų, tuomet būna sunku padėti, nes ligos būna paūmėję. Kodėl pacientai nesikreipia laiku? Gal yra didţiulė baimė ar nusivylimas?
33 Ar jūs klausėte gydytojo, kas jums yra, kokia diagnozė ir panašiai?
Man atrodė, kad dar antrą dieną sunku pasakyti, kaip yra, o be to manau gal pati pasakys. Nenorėjau labai trukdyti?
Kodėl? Juk mūsų toks darbas?
Aš nelabai nusimanau tose ligose. Nėra skirtumo, svarbu išgydytumėte. Kai neţinai, tai maţiau imi į galvą. Keistas pavadinimas jusų skyriaus, kol nepasakė, kad inkstų ligas gydo, tol neţinojau, kur aš.
Neţinojimas skyriaus pavadinimo, diagnozės, baimė paklausti – tai vėl nuolatinės ţmonių problemos. Kaip ţmonėms nugalėti baimę? Gal trūksta bendravimo?
Pacientas L. Švenčiau su draugais Kalėdas ir atsidūriau ligoninėje.
Tai kas nutiko?
Gal nuo maisto, gal nuo alkoholio, neţinau. Tai kiek išgėrėte?
Negaliu pasakyt kiek, nu ţinote, kai šventės, tai net negalvojau apie tą kiek. Man atrodo, kad pakenkė maistas, nes labai daug valgiau.
Kokie simptomai pasireiškė?
Nepamenu, draugai sakė, kad kritau be sąmonės ir viskas. Prabudau ir pamačiau,kad esu ne namuose, prijungtas prie aparato.
Tai jums naktį darė hemodializę?
Taip, darė. Neţinau, kas ten buvo, tik pasakė, kad reikia išvalyti kraują, nes galiu numirti. Ar ţinote, kad alkoholis labai kenkia inkstams?
Dabar suţinojau, galvojau, kad tik kepenims kenkia.
Pacientui lengviau pasakyti, kad pakenkė maistas, o ne alkoholis. Negeriantiems ţmonėms atsiranda gėdos jausmas, kuris labai atsispindi ţmonių kalboje. Pacientai turi maţai ţinių apie alkoholį. Ţino, kad kenkia kepenims, bet apie inkstus kaţkodėl nutylima.
Pacientas M. Labai aukštu kraujo spaudimu. Pradėjo tinti galūnės, o dar nuo cukrinio
diabeto ir taip skauda kojas, tai vos galiu paeiti.
Pacientas N. Inkstų uţdegimas.
Kokie nusiskundimai vargino?
Pradėjo skaudėti šlapinantis, taip pat juosmens srityje, plito į dešinį šoną, jaučiau, kad labai smarkiai pakilo kraujospūdis, pasidarė labai blogai.
Tai gydytojas nustatė, jog tai inkstų uţdegimas?
Dar nėra visiškai aišku, nes dar darys tyrimus. Daug ligų turiu, tai sunku pasakyt, kas ir kaip.
