Agnė Kirdeikytė
5 kursas, 8 grupė
FOTODINAMINĖS TERAPIJOS POVEIKIS
LĖTINIO PERIODONTITO KONSERVATYVAUS
GYDYMO REZULTATAMS: SISTEMINĖ LITERATŪROS
APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas Darbo vadovas Doc. dr. Ingrida Pacauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
FOTODINAMINĖS TERAPIJOS POVEIKIS
LĖTINIO PERIODONTITO KONSERVATYVAUS
GYDYMO REZULTATAMS: SISTEMINĖ LITERATŪROS
APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas, uždaviniai (1
balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)?
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės
paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo
procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizė)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi, ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika, ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15
Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos, pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19
Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
31 Praktinės
rekomenda
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos
cijos
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)? 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių klaidų, stiliaus,
kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas 39
Ar testui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo
struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo 42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiški ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRAUKA SUMMARY
ĮVADAS ... 10
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 12
1.1 Sisteminės apžvalgos protokolas ... 12
1.2 Straipsnių tinkamumo kriterijai ... 12
1.3 Informacijos šaltiniai ... 14
1.4 Elektroninės duomenų paieškos strategija ... 15
1.5 Straipsnių atrinkimo procesas ... 15
1.6 Duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas ... 16
1.7 Tyrimo kintamieji ... 16
1.8 Sisteminių klaidų rizika ... 16
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 18
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 20
3.1 Rezultatų apibendrinimas ... 20
3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 24
IŠVADOS ... 26
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 27
FOTODINAMINĖS TERAPIJOS POVEIKIS LĖTINIO PERIODONTITO
KONSERVATYVAUS GYDYMO REZULTATAMS: SISTEMINĖ
LITERATŪROS APŽVALGA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: išsiaiškinti fotodinaminės terapijos, kaip papildomos,
konservatyvios lėtinio periodontito gydymo priemonės, poveikį ilgalaikiams gydymo rezultatams.
Uždaviniai: apžvelgti klinikinius straipsnius ir jais remiantis įvertinti fotodinaminės terapijos
poveikį:
1. Periodontologinių kišenių zondavimo gyliui; 2. Kraujavimui po zondavimo;
3. Klinikinės jungties lygiui; 4. Mikrobiologiniams rodikliams.
Medžiaga ir metodai: atlikus paiešką elektroninėse PubMed/MEDLINE, SpringlerLink, Wiley
online bibliografinėse duomenų bazėse, naudojant raktinius žodžius, buvo ieškoma ne senesnių nei 10 metų publikacijų anglų kalba, kurios atsakytų į suformuluotą klinikinį klausimą: ar fotodinaminė terapija pagerina konservatyvaus periodontito gydymo rezultatus?
Rezultatai: atlikus sisteminę paiešką elektroninėse duomenų bazėse, iš 238 straipsnių buvo atrinkta
13 straipsnių, atitikusių nustatytus tinkamumo kriterijus ir atsakančius į klinikinį klausimą. Juos išanalizavus paaiškėjo, jog zondavimo gylio rodiklių rezultatai pasiskirstė beveik vienodai – 7 studijose statistiškai patikimo skirtumo nebuvo, o 6 – parametro rodikliai pakito statistiškai teigiamai. Kraujavimas zonduojant fotodinaminės terapijos grupėje reikšmingai sumažėjo 6 studijose, 7 – reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta. Klinikinės jungties lygio rodikliuose patikimo skirtumo nebuvo 7 studijose iš 11 galimų, o mikrobiologiniuose parametruose - 4 iš 7.
Išvados: 1. Įvertinus klinikinių studijų rezultatus zondavimo gylio rodiklių pokyčiai prieštaringi;
2. Vertinant kraujavimą po zondavimo, vieningos nuomonės analizuotuose literatūros šaltiniuose nėra;
3. Klinikinės jungties lygio rodikliai statistiškai patikimai nepakito; 4. Mikrobiologiniuose parametruose statistiškai teigiamų pokyčių nebuvo.
Vertinant papildomą fotodinaminės terapijos poveikį klinikiniams ir mikrobiologiniams rodmenims literatūros duomenys išlieka prieštaringi. Reikia daugiau ilgalaikių tyrimų, kuriuose gydymo
protokolas ir lazerių bei fotoaktyvių medžiagų charakteristikos būtų kuo labiau standartizuoti.
EFFECT OF PHOTODYNAMIC THERAPY ON CONSERVATIVE
TREATMENT RESULTS OF CHRONIC PERIODONTITIS: A
SYSTEMATIC LITERATURE REVIEW
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: to find out the effect of long-term treatment
results of photodynamic therapy as an adjunct to conservative treatment of chronic periodontitis.
Tasks: to review clinical trials and to estimate the effect of photodynamic therapy on:
1. Periodontal pockets probing depth; 2. Bleeding on probing;
3. Clinical attachment level; 4. Microbiological indicators.
Material and the methods: after searching the electronic PubMed/MEDLINE, SpringlerLink,
Wiley online bibliographic databases and using the keywords, there were sought not older than 10 years publications in English, which would answer the PICO question: does photodynamic therapy improve the outcomes of conservative treatment of chronic periodontitis?
Results: after a systematic search in electronic databases, out of 238 articles 13 were selected that
met the eligibility criteria and answered the PICO question. Studies analysis showed that the probing depth indicator results distributed almost equally – in 7 studies the difference between the groups was not statistically significant and in 6 trials parameter’s statistical indicators have changed positively. Bleeding on probing in test group significantly decreased in 6 studies and in 7 a significant difference between the groups was not observed. Clinical attachment level did not change significantly in 7 studies of 11 possible and microbiological parameters 4 of 7.
Conclusions: 1. After evaluating the results of clinical trials, probing depth changes are
contradictory;
2. The assessment of bleeding on probing showed that the united consensus in analyzed literature does not exist;
3. Clinical attachment level did not change significantly;
4. In microbiological parameters there were no statistically positive changes.
Assessing the additional impact of photodynamic therapy on clinical and microbiological parameters, the data of literature remain debatable. It is required for more long-term studies in which treatment protocol, laser characteristics and photoactive materials would be standardize as much as it is possible.
10
ĮVADAS
Periodonto ligos yra vienos dažniausiai diagnozuojamų žmonių ligų. Jos užima antrą vietą pagal paplitimą pasaulyje po dantų karieso [1]. Periodontitas yra apibrėžiamas kaip dantį palaikančių raiščių ir kaulo uždegimas bei infekcija [2]. Po dantenomis susikaupusiame apnaše esančių bakterijų potencialus gebėjimas sukelti infekcinį procesą nulemia periodonto ligos vystymosi greitį ir sunkumą, kuris dažniausiai yra lydimas alveolės kaulo ir periodonto raiščių destrukcijos [3]. Pagrindinis periodontitų gydymo tikslas yra atstatyti homeostazę tarp periodonto audinių ir polimikrobinės dantų apnašų bendruomenės [1]. Šiais laikais mechaninis dantų šaknų nulyginimas, kurio metu yra pašalinamas bakterinis apnašas, yra laikomas aukso standartu norint užtikrinti periodonto sveikatą [4]. Po kruopštaus mechaninio šaknies nulyginimo yra stebimas ryškus Spirochetų ir tokių patogeninių bakterijų kaip Porphyromonas gingivalis, Prevotella
intermedia irAggregatibacter actinomycetemcomitans sumažėjimas bei rutulinių bakterijų (kokų)
skaičiaus augimas [5].
Vis dėlto kartais nesulaukiama pageidaujamo atsako į gydymą. Dažniausiai manoma, jog dėl patogeninių mikroorganizmų invazijos į audinius arba dėl specifinių sričių, tokių kaip furkacijos, ertmės ar išlinkimai šaknyje bei pernelyg gilios dantenų kišenės, kurios apriboja mechaninio apnašų pašalinimo galimybes ir reikalauja papildomų gydymo priemonių [6].
Būtent dėl šios priežasties buvo pradėti siūlyti papildomi, konservatyvūs periodontito gydymo metodai. Vienas tokių – fotodinaminė terapija, laikoma neinvaziniu gydymo metodu, kuris geba selektyviai „nusitaikyti“ į periodonto audinių biologinius veiksnius, sukeliančius ligą, tokiu būdu nepadarant žalos sveikiems audiniams [7]. Šios terapijos metu naudojami fotoaktyvūs dažai (fotosensibilizatorius), kurie yra aktyvuojami tam tikro bangos ilgio šviesa, dalyvaujant deguoniui. Energijos perdavimas iš aktyvaus fotosensibilizatoriaus deguoniui pasireiškia toksiško vienvalenčio deguonies ir laisvųjų radikalų susiformavimu, kurie ląstelėms „taikiniams“ sukelia negrįžtamus biologinius pokyčius [8,9]. Odontologinėje praktikoje dažniausiai naudojami neodimio: itrio - aliuminio - granato lazeriai (Nd:YAG), erbio: itrio – aliuminio – granato (Er:YAG), CO2 lazeriai, helio – neono (He - Ne) ir diodiniai lazeriai – visus juos galima suskirstyti į chirurginius arba aukštos įtampos ir žemos įtampos – nechirurginius, kurie būtent ir yra naudojami fotodinaminėje terapijoje [10]. Fotosensibilizatorius taip pat galima sugrupuoti į pagrindines grupes, kurios skiriasi savo chemine sudėtimi ir kilme: fenotiazino dažai (metileno mėlis, toluidino mėlynasis), ftalocianino dažai (aliuminio disulfonatoftalocianinas, katijoninis cinko ftalocianinas, naftalocianinas), porfirinai, chloridai, chloridas E6, ksantenai (eritrozinas), monoterpenai
11 (azulenas). Išvardytos medžiagos tampa aktyviomis jas apšvietus raudona - 630-700 nm bangos ilgio šviesa, kuri geba įsiskverbti į audinius nuo 0,5 cm (630 nm) iki 1,5 cm (700 nm) gylio [11].
Fotodinaminė terapija ne tik sukelia ląstelių apoptozę ar nekrozę, bet taip pat yra susijusi su vietinėmis uždegiminėmis reakcijomis – lemia endotelio ląstelių pažeidimus, kuriuos sukelia komplemento sistemos aktyvavimasis, padidėjęs kraujagyslių pralaidumas, vazoaktyvių medžiagų išsiskyrimas (tromboksanas, leukotrienai, azoto oksidas ir trombocitus aktyvuojantis faktorius) ir ląstelių adhezijos, sukeliančios leukocitų, taigi, ir uždegiminių mediatorių, aktyvaciją, indukcija [12].
Maria F. Kolbe su bendraautoriais daro prielaidą, jog fotodinaminė terapija kaip papildoma gydymo priemonė prie įprastinio mechaninio apnašų šalinimo rankiniais instrumentais ir ultragarsiniu skaleriu yra perspektyvi tiek kaip pirminė, tiek kaip palaikomoji lėtinio periodontito gydymo metodika, rodanti daug žadančius klinikinius rezultatus ir mažinanti pagrindinių periodonto ligas sukeliančių citokinų kiekį [13]. Trumpalaikės (3 mėnesiai) klinikinės studijos, kurių tikslas įvertinti fotodinaminės terapijos reikšmę kaip papildomos gydymo priemonės prie mechaninio apnašų šalinimo klinikiniams ir mikrobiologiniams parametrams, skelbia prieštaringus rezultatus – Lui J., Braun A. su bendraautoriais teigia, jog ši nechirurginė gydymo metodika turi teigiamą reikšmę mažinant kraujavimą bei zondavimo gylį, Linhua Ge teigia, kad teigiami rezultatai pasireiškia tik mažinant kraujavimą, o Reza Pourabbos studija rodo, jog ši metodika jokios papildomos teigiamos reikšmės neturi [10,14,15,16].
Remiantis anksčiau minėtų tyrimų išvadomis, šios sisteminės apžvalgos tikslas yra išsiaiškinti fotodinaminės terapijos, kaip papildomos, konservatyvios lėtinio periodontito gydymo priemonės poveikį ilgalaikiams gydymo rezultatams.
Uždaviniai - apžvelgti klinikinius straipsnius ir jais remiantis įvertinti fotodinaminės terapijos
poveikį:
1. Periodontologinių kišenių zondavimo gyliui; 2. Kraujavimui po zondavimo;
3. Klinikinės jungties lygiui; 4. Mikrobiologiniams rodikliams.
12
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1 Sisteminės apžvalgos protokolas
Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga buvo rengiama remiantis PRISMA (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) sisteminės apžvalgos reikalavimais [17].Klinikinis (angl. PICO) klausimas buvo formuluojamas orientuojantis į pacientą, jam taikytą intervenciją, kontrolę ir pasekmes: ar fotodinaminė terapija pagerina konservatyvaus periodontito gydymo rezultatus?
Pacientai buvo 30 – 77 metų amžiaus, sergantys lėtiniu periodontitu ir neturintys sisteminių susirgimų. Jiems taikoma intervencija – fotodinaminė terapija (FTD) žemos įtampos lazeriu. Kontrolė – mechaninis apnašų šalinimas (MAŠ) rankiniais instrumentais ir/arba ultragarsiniu skaleriu. Rezultatai – vertinami klinikiniai ir/arba mikrobiologiniai rodmenys.
1.2 Straipsnių tinkamumo kriterijai
Lentelė Nr. 1. Straipsnių įtraukimo ir atmetimo į sisteminę apžvalgą kriterijai.
Įtraukti Neįtraukti
Tyrimai
Anglų kalba publikuoti 2006-2016 metais, atsitiktinių imčių kontroliuojami klinikiniai tyrimai, kuriuose tyrimo metodas paralelinis arba dalijantis burnos ertmę į atskirus segmentus
Tyrimo trukmė ne mažesnė kaip pusė metų
Sisteminė apžvalga Studijos su gyvūnais
In vitro tyrimai
Tyrimo trukmė mažesnė nei 6 mėnesiai Nepilnas tekstas
Straipsniai, publikuoti žurnaluose, kurių nėra „InCites“ mokslinių tyrimų vertinimo priemonės duomenų bazėse
13 Pacientai
Pacientai vyresni nei 18 metų Tyrimo imtis ne mažesnė nei 10 Diagnozuotas lėtinis periodontitas
Tiriamų dantų zondavimo gylis ne mažesnis nei 4 mm
Diagnozuota sisteminė liga
Per pastaruosius 3-12 mėnesių vartojo antibiotikus Nėščios, maitinančios
Rūkymas (daugiau nei 10 cigarečių per dieną)
Intervencijos
Fotodinaminė terapija žemos įtampos lazeriu (bangos ilgis 660-810 nm)
Mechaninis apnašų šalinimas rankiniais instrumentais ir/arba ultragarsiniu skaleriu
-
Kontrolė
Kontrolinė grupė gavo mechaninį apnašų šalinimą rankiniais instrumentais ir/arba ultragarsiniu skaleriu
Jeigu buvo naudojamas lazeris – jis buvo neaktyvuotas
Studijos, kuriose pacientų kontrolinė grupė negavo mechaninio apnašų šalinimo rankiniais instrumentais ir/arba ultragarsiniu skaleriu
Rezultatai
Straipsniai, kurie atsako į suformuluotą klinikinį klausimą ir kuriuose vertinami klinikiniai ir/arba mikrobiologiniai rodmenys
Straipsniai, kurie neatsakė į suformuluotą klinikinį klausimą
14 Straipsnis buvo įtrauktas į mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą, jeigu atitiko šiuos kriterijus: (Žr. lentelė Nr.1) atsitiktinių imčių kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kuriame tyrimo metodas buvo arba paralelinis, arba burną dalijantis į atskirus segmentus (angl. „split-mouth“), nuo jų publikavimo datos praėjo ne daugiau nei 10 metų, straipsnis anglų kalba, vykdyto tyrimo trukmė ne mažesnė nei 6 mėnesiai. Studijos buvo laikomos tinkamomis, jeigu tyrime dalyvavę pacientai vyresni nei 18 metų, imtis ne mažesnė nei 10 pacientų, jie nerūko arba per dieną surūko mažiau nei 10 cigarečių, tiriamiesiems diagnozuotas lėtinis periodontitas, jie neturi sisteminių susirgimų, tiriamų dantų zondavimo gylis didesnis arba lygus 4 mm. Kai kurie autoriai papildomai išskyrė, jog į tyrimą neįtraukė pacientų, kuriems taikomas ortodontinis gydymas, pastaruoju metu jie vartojo vaistus nuo uždegimo, epilepsijos, imunosupresantus, kalcio kanalų blokatorius, turėjo fizinę negalią ar apribojimus, jautrumą tyrime naudojamai medžiagai, sąkandžio disfunkciją, patologinį dantų paslankumą (Žr. priedas Nr. 1).
Taip pat publikacija laikoma tinkama, jeigu atliekamos intervencijos vertina fotodinaminės terapijos, kaip papildomos metodikos efektyvumą, yra tiriamoji ir kontrolinė grupės - pastarojoje pacientams buvo atliekamas tik mechaninis apnašų šalinimas, o jeigu buvo naudojamas lazeris, tai jis buvo neaktyvuotas. Taip pat įtraukti pacientai, kurie nuo lėtinio periodontito gydomi nebūtinai pirmą kartą. Straipsniai buvo atmesti, jeigu tai buvo sisteminė apžvalga, in vitro tyrimas, gyvūnų modelis, straipsnio tekstas buvo nepilnas, tema neatsakė į suformuluotą klinikinį klausimą, tyrimas truko mažiau nei 6 mėnesius, jeigu tai buvo straipsniai, publikuoti žurnaluose, kurių nėra „InCites“ mokslinių tyrimų vertinimo priemonės duomenų bazėse, ir jeigu tiriamiems pacientams buvo diagnozuota sisteminė liga, jie vartojo antibiotikus pastaruosius 6 mėnesius, laukėsi arba maitino.
1.3 Informacijos šaltiniai
Nuo 2016 metų rugpjūčio iki 2017 metų vasario mėnesio buvo atliekama straipsnių paieška elektroninėse PubMed/MEDLINE, SpringlerLink, Wiley online bibliografinėse duomenų bazėse. Struktūrizuota paieška informacijos šaltiniuose buvo taikoma be laiko, kalbos ir kitų apribojimų, stengiantis atsakyti į pagrindinį klinikinį klausimą – ar fotodinaminė terapija pagerina konservatyvaus lėtinio periodontito gydymo rezultatus? Su nė vienu iš straipsnių autorių susisiekta nebuvo. Paskutinį kartą paieška buvo vykdoma 2017-02-06.
15
1.4 Elektroninės duomenų paieškos strategija
Elektroninėje PubMed/Medline duomenų bazėje straipsnių paieška mokslinės literatūros sisteminei analizei buvo atliekama nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio. Paskutinės paieškos data 2017-02-06. Straipsniai buvo renkami į duomenų bazę vedant MeSH terminų bazėje rastus raktinius žodžius ir jų derinius: „photodynamic therapy“, „periodontal disease“, „periodontitis“, „root planing“. Suvedus raktinius žodžius „photodynamic therapy“ ir „periodontal disease“ be kalbos, laiko ar kitų apribojimų buvo gauti 238 paieškos rezultatai. Mokslinių straipsnių tinkamumas nustatytiems atrankos kriterijams buvo vertinamas keliais etapais. Iš 238 gautų rezultatų peržiūrėjus visų gautų pilnų straipsnių pavadinimus ir santraukas, buvo atrinkta 30 straipsnių, atitinkančių suformuluotą klinikinį klausimą, iš kurių 4 straipsniai kartojosi, o kiti 13 straipsnių neatitiko vieno ar kelių nustatytų tinkamumo kriterijų. Straipsnių, iš kurių santraukos ir pavadinimo nebuvo galima spręsti apie jų tinkamumą, buvo skaitomi pilni tekstai. Į sisteminę apžvalgą buvo įtraukta 13 mokslinių straipsnių, atitikusių visus nustatytus tinkamumo kriterijus. Visi 238 straipsniai iš viso buvo peržiūrėti 3 kartus tam, kad nebūtų praleistas nė vienas visus tinkamumo kriterijus atitinkantis straipsnis.
1.5 Straipsnių atrinkimo procesas
Atlikus paiešką PubMed/Medline elektroninėje duomenų bazėje į mokslinės literatūros apžvalgą buvo įtraukta 13 mokslinių straipsnių, atitikusių visus tinkamumo kriterijus, orientuotus į klinikinį klausimą. Straipsniuose aprašytiems tiriamiems pacientams prieš jiems taikomą intervenciją buvo atliktas apnašų šalinimas, taisyklingos burnos higienos mokymas. Taikant fotodinaminės terapijos gydymą buvo naudojamas fotosensibilizatorius, lazerio bangos ilgis vyravo 660-810 nm. Kontrolinei pacientų grupei buvo atliekamas mechaninis apnašų šalinimas rankiniais instrumentais ir ultragarsiniu skaleriu. Taikyto gydomojo metodo rezultatai buvo sekami bent 6 mėnesius. Taikant fotodinaminę terapiją buvo vertinami klinikiniai ir/arba mikrobiologiniai rodmenys. Į sisteminę apžvalgą įtraukti tik tie straipsniai, kuriuose pacientams buvo diagnozuotas lėtinis periodontitas, gydomų dantų zondavimo gylis ne mažesnis kaip 4 mm, pacientai neturėjo jokių sisteminių susirgimų, nebuvo nėščių ar žindančių pacienčių, tiriamieji pastaruosius 6 mėnesius nevartojo antibiotikų, nerūkė arba per dieną surūkydavo ne daugiau nei 10 cigarečių.
16
1.6 Duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas
Iš atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų, lėtiniu periodontitu sergančių pilnamečių pacientų, kurių periodontologinių kišenių zondavimo gylis buvo bent 4 mm ir jiems buvo atliekamas mechaninis apnašų šalinimas bei papildomas gydymas fotodinamine terapija, vertinant pastarosios efektyvumą ir poveikį, buvo tiriami klinikiniai ir/arba mikrobiologiniai rodikliai prieš gydymą, per jį ir po jo.
1.7 Tyrimo kintamieji
Vertinant klinikinius rodmenis buvo analizuojami nors keli iš šių rodmenų: apnašų indeksas (AI), dantenų indeksas (DI), dantenų recesija (Rec), zondavimo gylis (ZG), kraujavimas zonduojant (KZ), klinikinės jungties prisitvirtinimo lygis (KJL). Atliekant mikrobiologinį tyrimą buvo tiriamas
Aggregatibacter actynomycetemcomitans (Aa), Porphyromonas gingivalis (Pg), Tannerella forsythensis (Tf), Treponema denticola (Td), Prevotrella intermedia (Pi), Fusobacterium nucleatum (Fn), Campylobacter rectus (Cr), Eubacterium nodatum (En), Parvimonas micra (Pm), Eikenella corrodens (Ec), Capnocytophaga (Cs), Prevotella nigrescens (Pn) rūšių kiekis [18-30]. Klinikinės
jungties lygis buvo pirminis kintamasis 6 klinikiniuose tyrimuose [18,20,21,26,28,29], zondavimo gylis - 3 [20,26,30], o kraujavimas zonduojant – 2 [26,30] (Žr. priedas Nr. 2).
1.8 Sisteminių klaidų rizika
Lentelė Nr. 2. Straipsnių tendencingumo įvertinimas.
Autorius Atsitiktinė seka Pasiskirsty-mo maskavi-mas Dalyvių ir persona- lo maskavi-mas Aklas rezultatų vertinimas Nepilni duomenys Selektyvūs rezultatai Kitos paklaidos M. L. Balata ir kt. + + + + + + + H. A. Alwaeli ir kt. + ? + + ? + + N. Christodoulides ir kt. + ? + + + + +
17 L. H. Theodoro ir kt. + ? + + ? + + M. Berakdar ir kt. ? ? + + + + + M. Petelin ir kt. ? ? ? ? + + + A. Dilsiz ir kt. + ? ? ? + + + M. Campanile ir kt. + ? ? ? + + + I. Cappuyns ir kt. + ? + + + + + M. Lulic ir kt. + + + + + + + V. F. Carvalho ir kt. + + + + + + + V. H. Luchesi ir kt. + ? + + + + + M. Giannelli ir kt. ? + + + + + +
„+“ reiškia, kad yra;
„?“ reiškia, jog neaišku arba nėra duomenų.
Visų į sisteminės literatūros apžvalgą įtrauktų straipsnių tendencingumas buvo vertinamas remiantis „Cohrane“ straipsnių tendencingumo įrankiu, skirtu įvertinti atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų kokybę [31]. Pliuso ženklu pažymėtos grafos rodo, jog sisteminių klaidų rizika straipsnyje yra maža, klaustuko ženklu – nėra aišku arba neįmanoma padaryti išvados (Žr. lentelė Nr. 2). Minusų nė vienoje iš grafų nėra, tai rodo, kad aukštą klaidų riziką turinčių straipsnių literatūros apžvalgoje nenustatyta ir sisteminių klaidų rizika apžvalgoje yra žema.
18
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
1 struktūrinė diagrama. [19] A tr an ka Įtr au kt i Ti n ka muma s Id e n tifi ka ci
ja Elektroninėje duomenų bazėje
identifikuoti įrašai (n = 238 )
Straipsniai atmesti pagal pavadinimą, santraukas, dublikatai (n = 212 ) Atrinkti straipsniai (n = 26 ) Atmesti straipsniai (n =13 )
Pilni straipsniai, atitinkantys tinkamumo kriterijus
(n = 13 )
Atmetimo priežastys (n = 225 ) Sisteminės apžvalgos: 55 In vitro / gyvūnų modeliai: 34 Neatsakė į klinikinį klausimą: 79
Nepilni tekstai: 9 Į apžvalgą įtraukti
straipsniai (n = 13 )
19 Elektroninėje PubMed/MEDLINE duomenų bazėje iš viso buvo identifikuoti 238 straipsniai (Žr. 1 struktūrinė diagrama). Perskaičius visų straipsnių pavadinimus ir santraukas buvo atmesti 212 straipsnių, laikomų netinkamais, o 26 atrinkti kaip tinkami ir nesidubliuojantys. Perskaičius 26 atrinktų straipsnių pilnus tekstus, 13 straipsnių buvo atmesti dėl to, kad tai buvo trumpesnės nei 6 mėnesių trukmės studijos. Iš 212 atmestų straipsnių 55 buvo sisteminės literatūros apžvalgos, 34 studijos atmestos, nes tai buvo gyvūnų modeliai arba in vitro tyrimai, 79 neatsakė į pagrindinį klinikinį klausimą, 9 klinikinių tyrimų buvo pateiktos tik santraukos. Į mokslinės literatūros apžvalgą buvo įtraukta 13 atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų, publikuotų 2008- 2015 metais, kuriuose tyrimo trukmė buvo ne trumpesnė nei pusė metų, tiriamieji buvo pilnamečiai (30-77 metai), neturintys sisteminių susirgimų ir kuriems diagnozuotas lėtinis periodontitas. Tiriamoji grupė buvo gydoma fotodinaminės terapijos metodu, o kontrolinė – įprastiniu mechaniniu apnašų šalinimu rankiniais instrumentais ir/arba ultragarsiniu skaleriu. 5 klinikinėse studijose fotodinaminės terapijos gydymo sesijos buvo atliekamos daugiau nei vieną kartą [23,25,27,28,30], taip pat 5 tyrimuose lėtinis periodontitas buvo gydomas pakartotinai [25,26,27,28,30]. Abi tyrimo grupės buvo lyginamos tarpusavyje vertinant 13 atrinktų straipsnių klinikinius (apnašų, dantenų indeksai, kraujavimas zonduojant, zondavimo gylis, klinikinės jungties prisitvirtinimo lygis, dantenų krašto padėtis, dantenų recesija) [18-30] ir 7 studijų mikrobiologinius [20,21,23,25,26,28,29] (Aa, Pg, Pi, Tf, Td, Pm, Fn, Cr, En, Ec, Cs rūšių kiekis) duomenis [18-30]. Iš viso buvo ištirti 329 pacientai (10 - 37 pacientai tyrime). 7 studijose buvo pasirinktas „split-mouth“ [18,19,21,22,24,26,30], 4 – paralelinis tyrimo metodas [20,23,25,27,28,29]. Visuose į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktuose straipsniuose statistiškai reikšmingais buvo laikomi duomenys, kurie buvo mažesni arba lygūs 5 % (p ≤ 0,05) [18-30].
20
3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1 Rezultatų apibendrinimas
Į sisteminės literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų klinikinių rezultatų skaitinės reikšmės pateiktos 3 priede, mikrobiologinių - 4 (Žr. priedas Nr. 3,4).
M. L. Balata su bendraautoriais, savo darbe tyrę klinikinius parametrus, nustatė, jog kraujavimas zonduojant sumažėjo, tačiau reikšmingo skirtumo tarp tyrimo grupių nebuvo. Po 6 mėnesių zondavimo gylis sumažėjo nuo 5,11 ± 0,56 mm prieš gydymą iki 2,83 ± 0,47 mm tiriamojoje ir nuo 5,15 ± 0,46 mm iki 2,83 ± 0,40 mm kontrolinėje grupėje (p < 0,05). KJL pakito nuo 5,49 ± 0,76 mm iki 3,41 ± 0,84 mm tiriamojoje ir iki 3,39 ± 0,51 mm kontrolinėje (p < 0,05). Šie rezultatai rodo, kad abu gydymo metodai pasiteisino gerinant klinikinius rodmenis, tačiau lyginant su rankiniu būdu atliekamu apnašų šalinimu fotodinaminė terapija jokios papildomos, kliniškai reikšmingos naudos nedavė [18]. Panašius rezultatus gavo ir A. Dilsiz bei Nicos Christodoulides su kolegomis – pastarasis autorius vertino klinikinius ir mikrobiologinius aspektus. Po 3 ir 6 mėnesių ZG, KJL ir AI buvo geresni nei pradiniai rezultatai, o kraujavimo lygis (%) tiriamojoje grupėje reikšmingai sumažėjo. Vis dėlto patogeninių bakterijų kiekis prieš gydymą ir po 6 mėnesių nors ir sumažėjo, tačiau statistiškai reikšmingas nebuvo, todėl autoriai apibendrina, jog FDT neparodė geresnių rezultatų nei vien tik mechaninis apnašų šalinimas [20]. Jau minėtas klinikinės studijos autorius A. Dilsiz vertino ne tik fotodinaminės terapijos, kaip papildomos priemonės, bet ir gydymo KTP lazeriu įtaką klinikiniams parametrams pacientų, sergančių lėtiniu periodontitu. Po 6 mėnesių visi gydymo metodai pasitvirtino mažinant ZG ir didinant KJL (p < 0,001), tačiau lyginant rezultatus tarp grupių, viena fotodinaminės terapijos sesija kaip pagalbinė efektyvi nebuvo [24]. Fotodinaminė terapija kaip papildoma gydymo priemonė nepasitvirtino ir V. F. Carvalho tyrime. Nors buvo nustatytas ryškus klinikinės jungties lygio prieaugis ir ZG bei KZ sumažėjimas, tačiau jokio reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo. Mikrobiologiniai parametrai taip pat nebuvo reikšmingi tarp grupių nė viename matavimo etape [28].
Šiek tiek geresnių rezultatų pasiekti pavyko L.H. Theodoro su bendraautoriais. Nors visi klinikiniai parametrai lyginant su rodmenimis prieš gydymą buvo pagerinti (geriausi rezultatai pasiekti mažinant ZG ir didinant KJL), o tarp tiriamų grupių jokių reikšmingų pokyčių nustatyta nebuvo (p > 0,05), tačiau vertinant mikrobiologinius rezultatus po 90 dienų buvo pastebėtas ryškesnis Aa, Tf, Pi, Pn bakterijų rūšių skaičiaus sumažėjimas FDT grupėje nei abiejose kontrolinėse, o po 180 dienų Aa, Tf, Pi, Pn ir Pg (p < 0,05). Tai rodo, jog fotodinaminė terapija kaip
21 papildoma priemonė yra veiksminga mažinant pagrindinių periodonto ligas sukeliančių patogenų kiekį [21]. Po pusės metų statistiškai reikšmingai sumažėjo Tf ir Tg bakterijų rūšių (p < 0,05) tiriamojoje grupėje ir V. H. Luchesi atliktoje klinikinėje studijoje. Šie autoriai tyrė FDT poveikį II klasės furkacijų srityje, tačiau klinikiniai rezultatai lyginant tarp grupių reikšmės neturėjo [29].
Puikių rezultatų pasiekta H. A. Alwaeli ir kitų klinikiniame tyrime, kuris rodo, jog viena FDT sesija papildomai prie nechirurginio apnašų šalinimo suteikia geresnius rezultatus ZG, KJL ir KZ parametrams tiek po 3, tiek po 6 ir 12 mėnesių. Geriausi rezultatai nustatyti vertinant kraujavimą po zondavimo, kuris pakito nuo 72 (98,6) iki 25 (34,2) (p<0,05) tiriamojoje ir nuo 62 (98,4) iki 54 (85,7) MAŠ grupėje [19]. Mohammad Berakdar su kolegomis susumavę rezultatus sako, jog FDT po 6 mėnesių laikotarpio rodo nežymiai, bet geresnius klinikinius rezultatus negu kontrolinė grupė. Kraujavimas zonduojant buvo sumažintas tiek kontrolinėje, tiek tiriamojoje grupėse, apnašų indeksas 3 balais buvo įvertintas 73% pacientų prieš gydymą, po 3 mėnesių 77% kontrolinės grupės dalyvių AI balas buvo 0 arba 1, o tiriamosios - toks pat balas 82% pacientų. Nors po 6 mėnesių abiejose grupėse rodmenys šiek tiek pakilo, tačiau 3 balų riba nebuvo peržengta. Prieš gydymą rankiniu būdu šalinant apnašą KJL buvo 7,2 ± 1,2 mm ir 8,1 ±1,3 mm FDT grupėje, po pusės metų geresni rezultatai buvo stebimi tiriamojoje grupėje (p = 0,052). Matuojant ZG po 4 savaičių kontrolinėje grupėje rezultatas buvo 1,3 ± 0,4 mm, o tiriamojoje 1,5 ± 0,6 mm, po 6 mėnesių pastaroji grupė parodė statistiškai reikšmingai (p = 0,007) geresnius rezultatus (kontrolinė gr. 2,4 ± 0,6; tiriamoji gr. 2,9 ± 0,8) [22].
M. Petelin, M. Campanile, M. Lulic, V. F. Carvalho ir M. Giannelli su bendraautoriais tyrė FDT įtaką atliekant kelias pakartotines gydymo sesijas [23,25,27,28,30]. M. Petelin studija tvirtina, jog visi taikyti gydymo metodai parodė geresnius klinikinius rezultatus po vienerių metų, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo, išskyrus vertinant kraujavimą zonduojant. Po 3 ir 12 mėnesių šis rodiklis lyginant su ultragarsinio skalerio (US) ir rankiniu būdu atliekamo mechaninio apnašų šalinimo grupėmis buvo geresnis (FDT gr. nuo 25 iki 13 ir 9%; US nuo 23 iki 16 ir 12% ; MAŠ 17-10-9 %). Taip pat FDT buvo pranašesnė mažinant Td kiekį po 6 mėnesių (p < 0,0001) bei eliminuojant Aa, Tf, Td 4-6 mm gylio kišenėse ir Td gilesnėse nei 6 mm periodontologinėse kišenėse (p = 0,05) [23]. M. Lulic tyrime taikant 5 fotodinaminės terapijos ciklus, prieš tai nuo lėtinio periodontito jau gydytiems pacientams, geriausių rezultatų buvo pasiekta po pusės metų – ZG tiriamojoje grupėje buvo 0,67 ± 0,34 (p = 0,01), kontrolinės grupės pacientų -0,04 ± 0,33. Po 6 mėnesių KJL tiriamojoje grupėje taip pat buvo reikšmingai didesnis (+0,52 ± 0,31; p = 0,01) nei kontrolinėje (-0,27 ± 0,52). Kraujavimo rodikliai po 3, 6, 12 mėnesių atitinkamai nukrito 97-64%, 67%, 77% [27]. M. Campanile tyrime po 3 mėnesių nuo matavimų pradžios ZG sumažėjo visose grupėse (FDT 2 kartus per sav. nuo 5,9 ± 0,9 mm iki 2,9 ±1,1 mm, p
22 = 0,04; FDT 1 kartą nuo 6,3 ± 1,3 mm iki 2,8 ± 1,1 mm, p = 0,03; kontrolinė grupė su neaktyvuotu lazeriu nuo 6,3 ± 1,5 mm iki 3,5 ± 1,2 mm). Pakartotinių FDT sesijų grupėje po 6 mėnesių nei vienoje vietoje zonduojant kišenių gylis nebuvo didesnis nei 4 mm ir nekraujavo, viengubos FDT sesijos grupėje 4 mm išliko 2 vietose, o kontrolinėje grupėje – 4. Tačiau nors abu FDT metodai klinikiniams rodmenims buvo pranašesni lyginant su instrumentavimu ultragarsu, mikrobiologiniai parametrai tarp grupių reikšmingai nepakito tiek nuo gydymo pradžios, tiek jam pasibaigus [25]. I. Cappuyns su bendraautoriais gavo rezultatus, rodančius, jog po 6 mėnesių ZG FDT grupėje nukrito nuo 5,6 ± 1,0 mm iki 3,8 ±1,1 mm (p < 0,001), kraujavimas zonduojant nuo 100 % iki 52 % (p < 0,01). Pg, Tf, Td mikroorganizmų kiekis po 14 dienų buvo reikšmingai mažesnis taikant FDT ir MAŠ nei diodinį lazerį, tačiau po 2 ir 6 mėnesių reikšmingo skirtumo tarp šių grupių neliko [26]. M. Giannelli tyrė fotoablatyvinės – fotodinaminės terapijos reikšmę, derinant skirtingų lazerių skirtingus funkcinius mechanizmus su įprastiniu MAŠ. Po 4 metų sekimo rezultatai rodo, jog statistiškai reikšmingai pagerėjo KZ, KJL ir ZG rodmenys. Pacientų AI nuo gydymo pradžios iki 1 metų sumažėjo nuo 0,90 ± 0,20 iki 0,85 ± 0,17 ir iki 0,81 ± 0,25 po 4 metų.
2 diagrama. Tiriamų rodiklių rezultatai.
Zondavimo gylis Zondavimo gylis Kraujavimas po zondavimo Kraujavimas po zondavimo Klinikinės jungties lygis Klinikinės jungties lygis Mikrobiologiniai rodikliai Mikrobiologiniai rodikliai 0 1 2 3 4 5 6 7 8 ST A TIS TIŠ KA I RE IKŠ M IN G O PO KYČ IO F D T N ĖR A ST A TIS TIŠ KA I G ER ES N I F D T R EZUL TA TA I
23 Išanalizavus į literatūros apžvalgą įtrauktas mokslines studijas, zondavimo gylio rodiklių rezultatai pasiskirstė beveik vienodai – 7 studijose statistiškai patikimo skirtumo nebuvo [18,20,21,23,24,28,29], o 6 – parametro rodikliai pakito statistiškai teigiamai [19,22,25,26,27,30]. Kraujavimas zonduojant FDT grupėje reikšmingai sumažėjo 6 studijose [19,23,25,26,27,30], 7 – reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta [18,20,21,22,24,28,29]. Klinikinės jungties lygio rodikliuose patikimo skirtumo nebuvo 7 studijose [18,20,21,23,24,28,29] iš 11 galimų, o mikrobiologiniuose parametruose - 4 [20,25,26,28] iš 7 (Žr. 2 diagrama).
3 diagrama. Rezultatų apibendrinimas.
Apibendrinant studijų autorių pateiktas išvadas galima teigti, kad iš 13 į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų straipsnių 5 studijos pasiteisino – teigia, jog fotodinaminė terapija yra efektyvi papildoma gydymo metodika gydant lėtinį periodontitą [19,22,23,27,30], 4 tyrimai gavo patenkinamus rezultatus, rodančius, jog FDT pagerina arba kelis klinikinius, arba mikrobiologinius rodiklius [21,25,26,29]. 4 studijų rezultatai jokios papildomos naudos nenustatė [18,20,24,28] (Žr. 3 diagrama).
38%
31%
31%
24
3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai
Meta-analizės sisteminėje literatūros apžvalgoje atlikti nebuvo įmanoma dėl pernelyg didelio įtrauktų straipsnių heterogeniškumo: skirtingų lazerių bangų ilgių, jų ekspozicijos trukmės, nevienodų fotosensibilizatorių bei jų koncentracijų, tyrimo metodų ir trukmės nesutapimų.
Vertinat atrinktas klinikines studijas skirtingi rezultatai galėjo būti gauti dėl įvairių neatitikimų tarp klinikinių tyrimų. Tyrimų rezultatams įtakos galėjo turėti skirtingi klinikinių tyrimų metodai – „split-mouth“ buvo naudojamas 7, o paralelinis tyrimo būdas 6 tyrimuose. Netikslumų tyrimų rezultatuose galėjo pasitaikyti ir matuojant klinikinius parametrus – klinikinės jungties lygį, zondavimo gylį ar recesiją. 6 klinikinėse studijose buvo naudojami PCPUNC 15® Hu-Friedy (Čikaga, JAV) zondai [18,20,23,25,26,30], 1 - PCP 12 Hu- Friedy (Čikaga, JAV), 2 - Florida Probe System (Gainesville, Florida, JAV) [24,29] ir 1 kalibruotas periodontologinis zondas CHAWE click Probe, kerrhawe (SA, Bioggio TI, Šveicarija) [27]. Manoma, kad tiksliausi klinikiniai duomenys yra tų studijų, kuriose buvo imami dantų lankų atspaudai ir gaminami individualūs įtvarai, kurių dėka būtų galima standartizuoti zondo poziciją [19,21,24,29]. Nors visuose klinikiniuose tyrimuose mechaninis apnašų šalinimas buvo atliekamas rankinėmis Gracey kiuretėmis, skyrėsi ultragarsiniai skaleriai (Žr. priedas Nr. 5). Studijų rezultatai, kuriuose ne visi pacientai baigė pradėtą gydymo kursą arba buvo atmesti per tyrimą, arba negrįžo patys, taip pat yra galimai mažiau patikimi nei tie, kuriuose visi pacientai užbaigė tyrimą. Apibendrinant tyrimo rezultatus netikslumų galėjo kilti dėl skirtingose studijose naudojamų skirtingų bangų ilgių bei lazerių galingumo, skirtingo jų ekspozicijos laiko bei skirtingų fotosensibilizatorių tipų bei jų koncentracijų. Įtakos tyrimams galėjo turėti ir tai, jog 4 studijose fotodinaminė terapija buvo taikoma kelis kartus, tai yra pakartotinai [23,25,27,28] (Žr. priedas Nr. 2). Taip pat vertėtų apsvarstyti ir „žmogiškojo faktoriaus“ įtaką – skirtingus specialistų įgūdžius bei žinias rankiniu būdu atliekant gydymo procedūras.
Vertinant bakterijų kiekį ir kokybę po dantenomis esančiame apnaše, visi mėginiai buvo imamai naudojant sterilius sauskaiščius, tačiau skyrėsi jų laikymo trukmė. N. Christodoulides su bendraautoriais mikrobiologinius pavyzdžius ėmė iš giliausios kišenės vietos ir sauskaištį jose laikė 20 sekundžių, L. H. Theodoro, V. F. Carvalho ir V. H. Luchesi po 30 sekundžių [20,21,28,29]. Kiti tyrimų autoriai mikrobiologinių pavyzdžių rinkimo trukmės protokole nenurodo [23,25,26]. Norint nustatyti, ar mėginiuose yra „ieškomų“ bakterijų rūšių, buvo naudojami nespecifiniai ologonukleotidai [21,26,28], o pavyzdžiai, turintys teigiamą nespecifinę reakciją, buvo apdorojami pagal polimerazės grandininę reakciją (PGR) [20,21,23,25,26,28,29], kurios realaus laiko PGR sistemų ciklai bei komplektai, skirti išgauti DNR genomą, skyrėsi (Žr. priedas Nr. 6).
25 Panašias interpretacijas dėl prieštaringų rezultatų ir juos galimai sukėlusių priežasčių savo mokslinėje literatūros apžvalgoje pateikia F. Schwartz su bendraautoriais, kurie analizavo klinikinius parametrus gydant lazeriu ir įprastiniu, rankiniu būdu šalinant apnašas [32]. Autoriai teigia, jog skirtingi rezultatai buvo gauti būtent dėl studijų heterogeniškumo, kuris pasireiškė stebėjimo, lazerinių prietaisų bei jų aplikavimo trukmėje [32]. Yanhi Zhao su kolegomis prie jau išvardytų priežasčių prideda, jog dėl pernelyg mažo publikuotų mokslinių straipsnių skaičiaus, tyrimų rezultatai turėtų būti interpretuojami atsargiai [33]. Sgolastra ir kiti antrina, kad reikia daugiau straipsnių, vertinančių FDT įtaką klinikiniams parametrams ilgą laiko tarpą ir sutinka su anksčiau minėtų autorių išskirtais netikslumais, todėl savo literatūros apžvalgoje atlikdami meta-analizę autoriai nusprendė paralelinį ir burnos ertmę dalijantį tyrimo metodus išskirti. Vis dėlto išanalizavus duomenis, jokios reikšmės klinikiniams rezultatams tarp skirtingų tyrimo grupių nustatyta nebuvo [34].
Sisteminės literatūros apžvalgos rezultatai ir išvados buvo daromos nepaisant išvardytų neatitikimų tarp straipsnių ir remiantis tik klinikinių tyrimų autorių pateiktomis skaitinėmis išraiškomis.
26
IŠVADOS
1. Įvertinus klinikinių studijų rezultatus zondavimo gylio rodiklių pokyčiai prieštaringi;
2. Vertinant kraujavimą po zondavimo, vieningos nuomonės analizuotuose literatūros šaltiniuose nėra;
3. Klinikinės jungties lygio rodikliai statistiškai patikimai nepakito; 4. Mikrobiologiniuose parametruose statistiškai teigiamų pokyčių nebuvo.
Vertinant fotodinaminės terapijos kaip papildomos priemonės mechaniniu būdu šalinant apnašas rankiniais instrumentais įtaką klinikiniams ir mikrobiologiniams rodmenims literatūros duomenys išlieka prieštaringi. Reikia daugiau ilgalaikių tyrimų, kuriuose gydymo protokolas ir lazerių bei fotoaktyvių medžiagų charakteristikos būtų kuo labiau standartizuoti.
27
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Khan SA, Kong EF, Meiller TF, Jabra-Rizk MA (2015) Periodontal Diseases: Bug Induced, Host Promoted. PLoS Pathog 11(7): e1004952. URL:10.1371/journal.ppat.1004952
2. URL: https://medlineplus.gov/ency/article/001059.htm
3. Page RC,Offenbacher S,Schroeder HE,Seymour GJ,Kornman KS. Advancesin
thepathogenesisofperiodontitis: summary of developments, clinical implications and future directions. Periodontol 2000. 1997 Jun;14:216-48. URL: 10.1111/j.1600-0757.1997.tb00199.x 4. SreeDhar annaji, inDranil Sarkar, PaDma rajan, jagDiSh Pai, Sachin malagi, raDhika
BharmaPPa, VineSh kamath. Efficacy of photodynamic therapy and lasers as an adjunct to scaling and root planingi in the treatment of aggresive periodontitis – a clinical and microbiologic short term study. URL: 10.7860/JCDR/2016/13844.7165
5. Afzha R,Chatterjee A,Subbaiah SK,Pradeep AR. Microbial contamination of contact lenses afterscalingandroot planingusing ultrasonic scalers with and without protective eyewear: A clinical and microbiological study. J Indian Soc Periodontol.2016 May-Jun;20(3):273-8. URL: 10.4103/0972-124X.182599.
6. da Cruz Andrade PV, Euzebio Alves VT, de Carvalho VF, De Franco Rodrigues M, Pannuti CM, Holzhausen M, De Micheli G, Conde MC. Photodynamic therapy decrease
immune-inflammatory mediators levels during periodontal maintenance. Lasers Med Sci. 2017 Jan;32(1):9-17. URL: 10.1007/s10103-016-2076-7. Epub 2016 Oct 4.
7. Haag PA, Steiger-Ronay V, Schmidlin PR. The in Vitro Antimicrobial Efficacy of PDT against Periodontopathogenic Bacteria. Int J Mol Sci. 2015 Nov 13;16(11):27327-38. URL:
10.3390/ijms161126027.
8. K. Konopka T. Goslinski Photodynamic Therapy in Dentistry URL: 10.1177/154405910708600803JDR August 2007 vol. 86 no. 8 694-707
9. Swati Nagpal ,Vidya Dodwad, Shubhra Vaish. Photodynamic therapy:-A novel approach towards dentistry. CODEN JPBSCT ISSN NO- 2230 – 7885
10. Linhua Ge, D.D.S., M.D., Rong Shu, D.D.S., Ph.D., Yiming Li, D.D.S., Ph.D., Chaolun Li, D.D.S., Ph.D., Lijun Luo, D.D.S., Ph.D., Zhongchen Song, D.D.S., Ph.D., Yufeng Xie, D.D.S., Ph.D., and Dali Liu, D.D.S., Ph.D. Adjunctive Effect of Photodynamic Therapy to Scaling and Root
28 Planing in the Treatment of Chronic Periodontitis. Photomed Laser Surg. 2011 Jan;29(1):33-7. URL: 10.1089/pho.2009.2727. Epub 2010 Dec 18
11. Ewa J. Prażmo, A–D, Mirosław Kwaśny, D, E, Mariusz Łapiński, B, Agnieszka Mielczarek, C, E, F. Photodynamic Therapy As a Promising Method Used in the Treatment of Oral Disease Adv Clin Exp Med 2016, 25, 4, 799–807 URL: 10.17219/acem/32488
12. Maiarade Moraes, Roseane Carvalho de Vasconcelos, João Paulo Figueiró Longo, Luis Alexandre Muehlmann, Ricardo Bentes de Azevedo, Raimundo Fernandes de Araújo Júnior, Aurigena Antunes Araujo, Antonio de Lisboa Lopes Costa. Photodynamic therapy using chloro-aluminum phthalocyanine decreases inflammatory response in an experimental rat periodontal disease model. PII: S1011-1344(15)30226-8 URL:10.1016/j.jphotobiol.2016.12.031 Reference: JPB 10697
13. Kolbe MF, Ribeiro FV, Luchesi VH, Casarin RC, Sallum EA, Nociti FH Jr, Ambrosano GM, Cirano FR, Pimentel SP, Casati MZ. Photodynamic therapy during supportive periodontal care: clinical, microbiologic, immunoinflammatory, and patient-centered performance in a split-mouth randomized clinical trial. J Periodontol. 2014 Aug;85(8):e277-86. URL:
10.1902/jop.2014.130559. Epub 2014 Feb 21
14. Lui J, Corbet EF, Jin L. Combined photodynamic and low-level laser therapies as an adjunct to nonsurgical treatment of chronic periodontitis. J Periodont Res 2011; 46: 89–96. 2010 John Wiley & Sons A/S. JOURNAL OF PERIODONTAL RESEARCH
URL:10.1111/j.1600-0765.2010.01316.x
15. Braun A, Dehn C, Krause F, Jepsen S. Short-term clinical effects of adjunctive antimicrobial photodynamic therapy in periodontal treatment: a randomized clinical trial. J Clin Periodontol 2008; 35: 877–884. URL: 10.1111/j.1600-051X.2008.01303.x.
16. Reza Pourabbas, Atabak Kashefimehr, Nasrin Rahmanpour, Zohreh Babaloo, Anil Kishen, iHoward C. Tenenbaum and Amir Azarpazhooh. Effects of Photodynamic Therapy on Clinical and Gingival Crevicular Fluid Inflammatory Biomarkers in Chronic Periodontitis: A Split-Mouth Randomized Clinical Trial. J Periodontol 2014;85:1222-1229. URL: 10.1902/jop.2014.130464 17. URL: http://prisma-statement.org/PRISMAStatement/Checklist.aspx
29 18. Maybel Lages Balata, Lyla Prates de Andrade, David Barros Nunes Santos, Andrea Nóbrega Cavalcanti ,Urbino da Rocha Tunes, Érica Del Peloso Ribeiro, and Sandro BIittencourt.
Photodynamic therapy associated with full-mouth ultrasonic debridement in the treatment of severe chronic periodontitis: a randomized-controlled clinical trial. J Appl Oral Sci. 2013 Mar-Apr; 21(2): 208–214. URL: 10.1590/1678-7757201302366
19. Alwaeli HA, Al-Khateeb SN, Al-Sadi A. Long-term clinical effect of adjunctive antimicrobial photodynamic therapy in periodontal treatment: a randomized clinical trial. Lasers Med Sci. 2015 Feb;30(2):801-7. URL: 10.1007/s10103-013-1426-y. Epub 2013 Sep 15.
20. Christodoulides N,Nikolidakis D,Chondros P,Becker J,Schwarz F,Rössler R,Sculean A.Photodynamic therapy as an adjunct to non-surgical periodontal treatment: a randomized, controlled clinical trial. J Periodontol.2008 Sep;79(9):1638-44. URL: 10.1902/jop.2008.070652 21. Theodoro LH, Silva SP, Pires JR, Soares GH, Pontes AE, Zuza EP, Spolidório DM, de Toledo BE, Garcia VG. Clinical and microbiological effects of photodynamic therapy associated with nonsurgical periodontal treatment. A 6-month follow-up. Lasers Med Sci. 2012 Jul;27(4):687-93. URL: 10.1007/s10103-011-0942-x. Epub 2011 Jun 18.
22. Mohammad Berakdar, Angelika Callaway, Mohammad Fakhr Eddin, Armin Roß, and Brita Willershausen. Comparison between scaling-root-planing (SRP) and SRP/photodynamic therapy: six-month study. Head Face Med. 2012; 8: 12. Published online 2012 Apr 5. URL: 10.1186/1746-160X-8-12
23. Petelin M, Perkič K, Seme K, Gašpirc B. Effect of repeated adjunctive antimicrobial photodynamic therapy on subgingival periodontal pathogens in the treatment of chronic
periodontitis. Lasers Med Sci. 2015 Aug;30(6):1647-56. URL: 10.1007/s10103-014-1632-2. Epub 2014 Jul 24.
24. Dilsiz A, Canakci V, Aydin T. Clinical effects of potassium-titanyl-phosphate laser and
photodynamic therapy on outcomes of treatment of chronic periodontitis: a randomized controlled clinical trial. . J Periodontol. 2013 Mar;84(3):278-86. URL: 10.1902/jop.2012.120096. Epub 2012 May 1.
25. Véronique S. Müller Campanile, Catherine Giannopoulou, Gaetano Campanile, José A.
Cancela, and Andrea Mombelli. Single or repeated antimicrobial photodynamic therapy as adjunct to ultrasonic debridement in residual periodontal pockets: clinical, microbiological, and local
30 biological effects. Lasers Med Sci. 2015; 30: 27–34. Published online 2013 May
10. URL: 10.1007/s10103-013-1337-y
26. Cappuyns I, Cionca N, Wick P, Giannopoulou C, Mombelli A. Treatment of residual pockets with photodynamic therapy, diode laser, or deep scaling. A randomized, split-mouth controlled clinical trial. Lasers Med Sci. 2012 Sep;27(5):979-86. URL: 10.1007/s10103-011-1027-6. Epub 2011 Nov 22.
27. Lulic M, Leiggener Görög I, Salvi GE, Ramseier CA, Mattheos N, Lang NP. One-year outcomes of repeated adjunctive photodynamic therapy during periodontal maintenance: a proof-of-principle randomized-controlled clinical trial. J Clin Periodontol. 2009 Aug;36(8):661-6. URL:
10.1111/j.1600-051X.2009.01432.x. Epub 2009 Jun 25.
28. Carvalho VF, Andrade PV, Rodrigues MF, Hirata MH, Hirata RD, Pannuti CM, De Micheli G, Conde MC. Antimicrobial photodynamic effect to treat residual pockets in periodontal patients: a randomized controlled clinical trial. J Clin Periodontol. 2015 May;42(5):440-7. URL:
10.1111/jcpe.12393. Epub 2015 Apr 22.
29. Luchesi VH, Pimentel SP, Kolbe MF, Ribeiro FV, Casarin RC, Nociti FH Jr, Sallum EA, Casati MZ. Photodynamic therapy in the treatment of class II furcation: a randomized controlled clinical trial. J Clin Periodontol. 2013 Aug;40(8):781-8. URL: 10.1111/jcpe.12121. Epub 2013 Jun 3. 30. Giannelli M, Formigli L, Lorenzini L, Bani D. Efficacy of Combined Photoablative-Photodynamic Diode Laser Therapy Adjunctive to Scaling and Root Planing in Periodontitis: Randomized Split-Mouth Trial with 4-Year Follow-Up. Photomed Laser Surg. 2015 Sep;33(9):473-80. URL: 10.1089/pho.2015.3955. Epub 2015 Aug 3
31. URL: http://www.tc.umn.edu/~msrg/caseCATdoc/rct.crit.pdf
32. Schwarz F, Aoki A, Becker J, Sculean A. Laser application in non-surgical periodontaltherapy: a systematic review. J Clin Periodontol 2008; 35 (Suppl. 8): 29–44.URL:
10.1111/j.1600-051X.2008.01259.x.
33. Zhao Y, Yin Y, Tao L, Nie P, Tang Y, Zhu M. Er:YAG laser versus scaling androot planing as alternative or adjuvant for chronic periodontitis treatment: asystematic review. J Clin Periodontol 2014; 41: 1069–1079. URL: 10.1111/jcpe.12304
34. Sgolastra F, Petrucci A, Severino M, Graziani F, Gatto R, Monaco A.
Adjunctive photodynamic therapy to non-surgical treatment of chronic periodontitis: a systematic review and meta-analysis. J Clin Periodontol. 2013 May;40(5):514-26. URL: 10.1111/jcpe.12094.
31
PRIEDAI
Priedas Nr. 1. Pacientų įtraukimo į tyrimą charakteristikos
Autorius Į tyrimą įtraukti asmenys, kuriems: Neįtraukti asmenys
Maybel Lages Balata ir kt.
Diagnozuotas sunkus lėtinis periodontitas
Periodontologinės kišenės, kuriose netekta ≥ 5 mm jungties
Kraujavimas zonduojant,
rentgenologiškai – kaulo netekimas Mažiausiai du dantys, kurių
zondavimo gylis ≥ 7 mm ir du, kurių ≥ 5 mm
≥ 16 dantų abiejuose žandikauliuose (protiniai dantys neįtraukti)
Periapikaliniai pakitimai vertinamuose dantyse
Sisteminės ligos, reikalaujančios profilaktinio gydymo antibiotikais Periodontologinis gydymas per pastaruosius 6 mėn.
Vaistų nuo uždegimo, epilepsijos, imunosupresinių vaistų, antibiotikų, kalcio kanalų blokatorių vartojimas paskutinius 3 mėn.
Nėštumas
Ortodontinis gydymas, širdies stimuliatorius
Haider A. Alwaeli
Prieš tai negydytas lėtinis periodontitas
Nors vienas prieškrūminis arba
krūminis dantis kvadrante, kuriame ne mažiau kaip keturi dantys
Nors vienas dantis kvadrante netekęs jungties ≥ 4 mm
Sisteminės ligos
Vaistai nuo uždegimo, kraujavimą stimuliuojantys medikamentai bei antibiotikai per pastaruosius 6 mėn.
Christodoulides N. ir kt.
Diagnozuotas lėtinis periodontitas Jokio aktyvaus periodontologinio gydymo pastaruosius 6 mėn.
Bent viename dantyje, kiekviename kvadrante, kišenės gylis ≥ 4 mm ir kraujuoja zonduojant
Bent trys, ne greta esantys taškai, kurių zondavimo gylis 5-9 mm ir kraujuoja
35-55 metų amžiaus
Sisteminės ligos
Vartoja antibiotikus pastaruosius 12 mėn.
32 Burnos ertmėje turi bent 20 dantų
(išsk. protinius)
L. H. Theodoro ir kt.
Bent trys nesiribojančios vietos, kurias zonduojant kraujuoja ir zondavimo gylis 5-9 mm
35-55 metų amžiaus
Turi nors 20 dantų (išsk. protinius)
Periodontologinis gydymas per paskutinius 12 mėn.
Sisteminės ligos
Antibiotikų vartojimas 6 pastaruosius mėn.
Vaistų nuo uždegimo vartojimas 3 pastaruosius mėn.
Nėštumas arba hormoninių kontraceptikų vartojimas Rūkymas
Mohammad Berakdar ir kt.
Diagnozuotas lėtinis periodontitas Turi bent 4 dantis, kurių zondavimo gylis ≥ 5 mm
Sisteminė liga
Antibiotikų vartojimas paskutinius 6 mėn.
Nėštumas Rūkymas
Milan Petelin ir kt.
Apnašų indeksas mažesnis nei 20% Bent 4 dantų zondavimo gylis kiekviename kvadrante ≥ 4 mm
Rūkymas
Antibiotikų vartojimas pastaruosius 6 mėn.
Nėštumas arba maitinimas Sisteminė liga
Alparslan Dilsiz ir kt.
≥ 5 nuosavi dantys kiekviename kvadrante
≥ 4 ne greta esantys dantys, kurių zondavimo gylis ≥ 5 mm
Kraujavimas zonduojant
Sisteminės ligos
Alergija metileno mėliui Medikamentų vartojimas Rūkymas
33 Rentgenologiškai stebimas alveolinio
kaulo netekimas
Tiriami dantys nepažeisti karieso arba nerestauruoti
Jaunesni nei 30 metų pacientai
M. Campanile ir kt.
Vyresni nei 18 metų amžiaus pacientai, kuriems atliekamas
palaikomasis gydymas po periodonto terapijos, trukusios 3-12 mėn. Bent viename iš trijų kvadrantų yra vieta, kurioje zondavimo gylis ≥ 4 mm Jungties netekta daugiau nei 1 mm Kraujuoja zonduojant
Sisteminės ligos
Radiacinė arba imunosupresinė terapija
Nėštumas arba žindymas Antibiotikų vartojimas pastaruosius 2 mėn. NVNU vartojimas
Alergija, padidėjęs jautrumas metileno mėliui
Fizinę negalią/apribojimus turintys asmenys
Isabelle Cappuyns ir kt.
25 – 75 metai
Palaikomasis gydymas pabaigus periodonto terapiją nuo 3-24 mėn. Bent vienoje vietoje visuose trijuose kvadrantuose yra vieta, kurios zondavimo gylis ≥ 4 mm Kraujavimas zonduojant
Jungties netekimas daugiau nei 1 mm Nėra apnašų užsilaikymo elementų
Sisteminės ligos
Antibiotikų, vaitų nuo uždegimo bei kitų medikamentų, galinčių turėti įtakos tyrimo rezultatams, vartojimas paskutinius 2 mėn. Netolerancija/jautrumas tyrimo medžiagoms
Fizinė negalia ar apribojimai
Martina Lulic ir kt.
Vyresni nei 19 metų amžiaus pacientai Gera bendrinė sveikatos būklė
Turi bent 24 nuosavus dantis Sirgęs/sergantis lėtiniu periodontitu Zondavimo gylis ≥ 5 mm su/be kraujavimo zonduojant
Nerūko arba surūko mažiau nei 10
Antibiotikų vartojimas pastaruosius 3 mėn. Nėštumas, žindymas
34 cigarečių per dieną
V. F Carvalho ir kt.
35- 75 metų amžiaus
Diagnozuotas lėtinis periodontitas, su didesniu nei 5 mm jungties netekimu daugiau nei 30 % dantų
Bent 10 dantų burnoje
Bent 4 vietose zondavimo gylis ≥ 4 mm
Nėštumas arba kūdikio maitinimas Diabetas
Rūkymas arba metę rūkyti prieš mažiau nei 10 metų
Antibiotikų terapija per pastaruosius 6 mėn.
Ilgalaikis vaistų nuo uždegimo ir imunosupresinių vaistų vartojimas Antibiotikų profilaktikos
reikiamybė
Sunki sąkandžio disfunkcija Ortodontinis gydymas
II arba III laipsnio paslankumas Endodontinės ligos
V. H Luchesi ir kt.
Diagnozuotas lėtinis periodontitas Viena skruostinė arba liežuvinė II klasės furkacija, kurios zondavimo gylis ≥ 5 mm
Kraujuoja zonduojant
Nėštumas, žindymas
Rūkymas arba metę rūkyti prieš mažiau nei 10 metų
Antibiotikų terapija per pastaruosius 6 mėn.
Ilgalaikis vaistų nuo uždegimo ir imunosupresinių vaistų vartojimas Skalavimo skysčių, kurių sudėtyje yra antimikrobinių medžiagų vartojimas pastaruosius 2 mėn. Sisteminės ligos
Krūminiai dantys su viršūniniais pakitimais
Paslankumas Trauminė okliuzija
35 per paskutinius 6 mėn.
M. Giannelli ir kt.
Kiekviename v/ž kvadrante bent du dantys, kuriuose nors vienoje vietoje zondavimo gylis 4-10 mm ir
zonduojant kraujuoja
Nors 5 nuosavi dantys kiekviename tiriamame kvadrante
Agresyvus periodontitas Sisteminės ligos
Nėštumas, žindymas
Nuolatinis steroidų vartojimas didelėmis dozėmis
Atlikta arba taikoma radiacija arba imunosupresinė terapija
Rūkymas (daugiau nei 10 cigarečių per dieną)
Ortodontinis gydymas Dideli karioziniai pažeidimai Antibiotikų vartojimas per paskutinius 6 mėn.
III laipsnio dantų paslankumas Didelės Spirochetų ir grybinių patogenų sankaupos ant liežuvio ir burnos gleivinės
36
Priedas Nr. 2. Į apžvalgą įtrauktų straipsnių charakteristikos
Autorius, metai Klinikiniai parametrai Mikro- biolo- giniai para- metrai Amžius / lytis / imtis Tyrimo metodas Tyrimo
trukmė Gydymo būdas Išvados
Maybel Lages Balata ir kt. 2013m. Apnašų indeksas, dantenų indeksas, dantenų recesija, kraujavimas zonduojant, kišenių gylis, klinikinės jungties lygis - 43,1 (31-62m) 14 moterų 8 vyrai 22 pacientai Split-mouth 6 mėn. Kontrolinė –apnašų šalinimas UG skaleriu; Tiriamoji – FDT + UG Gydymas FDT neparodė geresnių rezultatų klinikiniams parametrams, lyginant su gydymu UG Haider A. Alwaeli ir kt. 2013m. Kišenių gylis, kraujavimas zonduojant, klinikinės jungties lygis - 40,9±13,34 16 pacientų, iš kurių 2/3 moterys Iš viso 136 dantys Split-mouth 12 mėn. Kontrolinė rankiniais (Gracey kiuretės) ir pjezoelektriniais ultragarsiniais instrumentais (MAŠ); Tiriamoji – FDT + mechaninis šalinimas FDT kaip papildoma priemonė MAŠ, pasiteisino
mažinant kišenių gylį, didinant dantenų prisitvirtinimo lygį ir mažinant kraujavimą Christodoulides N. ir kt. 2008m. Burnos apnašų ir kraujavimo indeksai, kraujavimas zonduojant, kišenių gylis, dantenų recesija, klinikinės Aa, Pg, Tf, Td, Pm, Fn, Cr, En, Ec, Capnocytop haga rūšių kiekis Kontrolinėje grupėje - 50,6 (±9,2); 7 moterys, 5 vyrai Paralelinis 6 mėn. Kontrolinė gr. mechaninis šalinimas su garsiniu skaleriu Tiriamoji – mechaninis
FDT, kaip papildoma terapija mechaniniam gydymui, parodė geresnius kraujavimo
indekso rezultatus, tačiau nesumažino zondavimo gylio
37
jungties lygis Tiriamojoje –
48,3 (±7,9); 7 moterys, 5 vyrai Iš viso 24 pacientai šalinimas + FDT lygio Leticia Helena Theodoro ir kt. 2011m. Apnašų indeksas, dantenų kraujavimo indeksas, kraujavimas zonduojant, zondavimo gylis, dantenų recesija, klinikinės jungties lygis Aa, Pg, Tf, Pi, Pn 43,12 ±8,2 12 vyrų 21 moteris Iš viso 33 pacientai Split-mouth 6 mėn.
I grupė – MAŠ (Gracey kiuretėmis) II – MAŠ + irigacija su TBO fenotiazino dažais
III – FDT (MAŠ + TBO+lazeris)
FDT kaip papildoma priemonė įprastiniam, mechaniniam šalinimui, parodė statistiškai reikšmingą
pagrindinių periopatogenų sumažėjimą, tačiau nedavė jokių statistiškai reikšmingų
klinikinių rezultatų Mohammad Berakdar ir kt. 2012m. Zondavimo gylis, kraujavimas zonduojant, dantenų recesija, klinikinės jungties lygis, dantenų ir apnašų indeksai (Silness ir L - 38 – 74 (59.3 ±11.7) 12 vyrų 10 moterų Iš viso 22 pacientai Split-mouth 6 mėn. Kontrolinė – mechaninis apnašų šalinimas Gracey
kiuretėmis
Tiriamoji – MAŠ + FDT
Fotodinaminė terapija per 6 mėn. parodė šiek tiek
geresnius klinikinius rezultatus nei vien tik mechaninis apnašų šalinimas
38 Milan Petelin ir kt. 2014m. Zondavimo gylis, kraujavimas zonduojant, klinikinės jungties lygis Aa, Pg, Tf, Pi,Td ~47 15 vyrų 12 moterų Iš viso 27 pac. Paralelinis Klinikini ai 12 mėn.; Mikro- biologi-niai 6 mėn.
I grupė – MAŠ Gracey kiuretėmis; II grupė – ultragarsinis skaleris III – UG skaleris + 3 fotodinaminės terapijos sesijos (1,3,7 dieną po UG sesijos)
Fotodinaminė terapija, kaip papildoma priemonė prie UG gydymo, statistiškai reikšmingai
sumažino pagrindinius perio-patogenus,
sumažino kraujavimą zonduojant,
tačiau neparodė geresnių rezultatų
zondavimo gylyje ir
dantenų prisitvirtinimo lygyje Alparslan Dilsiz ir kt. 2013m. Apnašų, dantenų indeksas, kraujavimas zonduojant, zondavimo gylis, klinikinės jungties lygis - 30-50 (40,7±7,3) 10 vyrų 14 moterų Iš viso 24 pac. ; 128 vienašakniai ir 16 daugiašaknių dantų (viso 144 dantys) Split - mouth 6 mėn. I grupė – MAŠ; II – FDT+MAŠ
III –KTP lazeris + MAŠ
Viena fotodinaminės terapijos sesija nebuvo efektyvi kaip papildoma priemonė prie mechaninio apnašų šalinimo
39 M. Campanile ir kt. 2013m. Apnašų indeksas, dantenų indeksas, zondavimo gylis, kraujavimas zonduojant, recesija Aa, Pg, Tf, Pi,Td, Pm kiekis 37-77 (62,8) 14 vyrų 13 moterų Iš viso 27pac.
Paralelinis 6 mėn. I grupė – UG+
fotodinaminė terapija 2 kartus per 1 sav.;
II –UG+ 1 fotodinaminės terapijos sesija;
III – gydymo imitacija, neaktyvavus lazerio (tik UG)
Viengubas arba dvigubas fotodinaminės terapijos epizodas turėjo papildomos naudos, lyginant su gydymu vien tik ultragarsiniu skaleriu
Isabelle Cappuyns ir kt. 2011m. Apnašų indeksas, dantenų indeksas, zondavimo gylis, kraujavimas zonduojant, dantenų recesija Aa, Pg, Tf, Td kiekis 36-74 (52) 28% moterys 32 pacientai, iš kurių 6 mėn sekami buvo 29 Split-mouth
6 mėn. I grupė –MAŠ Gracey kiuretėmis
II gr.- diodinis lazeris III gr. – fotodinaminė terapija
Mechaninis šalinimas ir fotodinaminė terapija parodė geresnius rezultatus nei lazerinė Martina Lulic ir kt. 2009m. Apnašų indeksas, zondavimo gylis, klinikinės jungties lygis, kraujavimas zonduojant - 40-74 10 pacientų; 3 moterys 7 vyrai
Paralelinis 12mėn. Tiriamoji grupė – mechaninis apnašų šalinimas + fotodinaminė terapija 5 kartus per 2 sav.; Kontrolinė mechaninis šalinimas + neaktyvuotas lazeris
Pakartotinės fotodinaminės terpijos sesijos yra naudingos persistuojančių
periodontologinių kišenių gydyme;
Geriausi klinikiniai rezultatai stebimi po 6 mėn.
