1
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Rekus Linas
Skausminių pojūčių mažėjimo dinamika, taikant
kineziterapijos ir masažo procedūras, sergantiems stuburo
osteochondroze
Visuomenės sveikatos magistro diplominis darbas
Darbo mokslinis vadovas: doc. dr. Jūratė Samėnienė
pedagoginis vardas, mokslo laipsnis _____________________________ parašas, data2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata
SKAUSMINIŲ POJŪČIŲ MAŢĖJIMO DINAMIKA, TAIKANT
KINEZITERAPIJOS IR MASAŢO PROCEDŪRAS, SERGANTIEMS STUBURO OSTEOCHONDROZE
Linas Rekus
Mokslinė vadovė doc. dr. Jūratė Samėnienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Visuomenės sveikatos katedra. Kaunas, 2007. 54 p.
Įvadas. Stuburo osteochondrozė sukelia skausminius pojūčius, kurių maţinimui
taikomos įvairios reabilitacinės procedūros, tarp kurių ir kineziterapija bei masaţas. Skausminių pojūčių maţėjimo dinamika yra iki šiol aktuali ir neišbaigta tema. Nėra pakankamai daug straipsnių, atliktų tyrimų, darbų Lietuvoje ir uţsienyje šia tema, nors klausimai apie osteochondrozę bei kineziterapijos ir masaţo taikymą ją gydant yra svarbūs ir šiandien.
Darbo tikslas - ištirti skausminių pojūčių maţėjimo dinamiką, taikant kineziterapijos ir masaţo procedūras, sergantiems stuburo osteochondroze.
Uždaviniai:
1. Apţvelgti aktualias osteochondrozės ir jos komplikacijų klinikines problemas, remiantis moksline literatūra;
2. Išsiaiškinti, ką skelbia uţsienio ir Lietuvos moksliniai tyrinėtojai apie masaţo ir kineziterapijos efektyvumą, maţinant skausminius pojūčius sergantiems stuburo osteochondroze.
3. Nustatyti ir įvertinti skausminių pojūčių maţėjimo dinamiką, taikant kineziterapiją ir masaţą, sergantiems stuburo osteochondroze.
Tyrimo metodika. Darbe aprašoma skausminių pojūčių maţėjimo dinamika,
taikant kineziterapijos ir masaţo procedūras, sergantiems stuburo osteochondroze. Remiantis medicinine dokumentacija išnagrinėta 100 sergančiųjų atvejų. Vertinti skausminiai pojūčiai balais pagal VAS prieš gydymą masaţu ir kineziterapija bei po jo. Analizuota skausmo maţėjimo dinamika.
3
Rezultatai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad taikant kineziterapiją ir masaţą
sergantiems stuburo osteochondroze sumaţėjo skausminiai pojūčiai, pagerėjo ligonių savijauta. Tyrimo rezultatai atitiko mokslinėje literatūroje skelbiamus duomenis, jog kineziterapija ir masaţas yra efektyvūs gydant stuburo osteochondrozę.
Išvados. Praktinės rekomendacijos.
Kineziterapija ir gydomasis masaţas yra svarbios gydymo priemonės, gydant stuburo osteochondrozę. Jos sumaţina skausminius pojūčius, pagerina ligonio savijautą. Todėl šios reabilitacinės priemonės yra rekomenduojamos, sergant stuburo osteochondroze.
Raktiniai žodžiai. Osteochondrozė. Skausminiai pojūčiai. Kineziterapijos ir
4
SUMMARY
Public health (Health Ecology)
THE DYNAMICS OF THE PAIN DECREASING IN SPINAL
OSTEOCHONDROSIS APPLYING KINESITHERAPY AND MASSAGE
PROCEDURES Linas Rekus
Supervisor: doc.dr. Jūratė Samėnienė
Kaunas Medical University, Faculty of Public Health, Public Health (Health Ecology). Kaunas, 2007. 54 p.
Subject.
Spinal osteochondrosis causes the pain. Kinesitherapy and massage decrease the pain. The dynamics of the pain decreasing is actual and no ended subject. There is no sufficiently much written reviews, done studies, works in Lithuania and foreign countries about this problem.
Kinesitherapy and massage are very important in the treatment of spinal osteochondrosis.
Aim of study:
Aim of study was to investigate the dynamics of the pain decreasing in spinal osteochondrosis applying kinesitherapy and massage procedures.
Objectives:
1. To review actual clinical problems of spinal osteochondrosis.
2. To analyse, what studies are done and what is written about efficiency of kinesitherapy and massage in spinal osteochondrosis in Lithuania and foreign countries.
3. To definite and to evaluate the dynamic of the pain decreasing in spinal osteochondrosis, applying kinesitherapy and massage.
Methods.
The dynamics of the pain decreasing in spinal osteochondrosis, applying kinesitherapy and massage is described. 100 cases are analysed from medical documents.
The pain was evaluated by VAS before and after kinesitherapy and massage. The dynamies of the pain decreasing was analysed.
5
Results.
The pain pain decreasing in spinal osteochondrosis, applying kinesitherapy and massage procedures, the patients felt fetter. The results of the study correspond to scientific literature data.
Conclusions. Practical recommendations.
Kinesitherapy and massage are important procedures of spinal osteochondrosis treatment. They decrease the pain. So these rehabilitation procedures are recommended in spinal osteochondrosis.
Key word.
6
PADĖKA
Nuoširdţiai dėkoju savo vadovei gerb. doc. dr. J. Samėnienei uţ pagalbą ir patarimus. Nuoširdus ačiū katedros vedėjai – gerb. doc. R. Ustinavičienei, fizinės medicinos ir reabilitacijos gyd. Eglei Bucevičiūtei ir visiems padėjusiems, ruošiant šį mokslinį magistrinį darbą.
7
SANTRUMPOS
VAS – vizualinė analoginė skalė
SĄVOKOS IR TERMINAI
Aprašomasis tyrimas – „tyrimo tipas esamomis sąlygomis, aplinkoms ir
įvykiams apibūdinti“ (6).
Kiekybinis tyrimas – tyrimas, kurio iš tyrinėjamų savybių ir situacijų nustatomi
skaitiniai duomenys (6).
Osteochondrozė – [osteo... + gr. chondros - kremzlė] kaulo ir kremzlės liga su
būdingais degeneraciniais pakitimais (47).
Masažas – gydomasis ar higieninis kūno dirginimas rankomis ar įrankiu, prietaisu
(7).
Kineziterapija – [gr. kinesis - judėjimas + terapija] gydymas judėjimu, judesiu
(fiz. pratimais, gydomąja gimnastika, masaţu) (47).
8
PAVEIKSLAI
1 pav. Fizinio aktyvumo ir sveikatos ryšys – p. 16. 2 pav. Stuburo sudedamosios dalys (4) – p. 18.
3 pav. Juosmeninės stuburo dalies judamasis segmentas (4) – p. 19. 4 pav. VAS (26) – p. 25.
5 pav. Kineziologo ir kineziterapeuto darbas, sprendţiant keturis pagrindinius medicinos uţdavinius (8) – p. 26.
6 pav. Kineziterapijos poveikiai ir metodikos (8) – p. 27. 7 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį – p. 33.
8 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amţių – p. 33.
9 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal uţimtumą (darbą) – p. 34. 10 pav. Pacientų nusiskundimų pasiskirstymas – p. 35.
11 pav. Ligonių pasiskirstymas pagal stuburo paţeidimo vietą – p. 35.
12 pav. Skausminiai pojūčiai balais (pagal VAS) prieš reabilitacinį gydymą – p. 36. 13 pav. Skausmo balų pasiskirstymas prieš ir po reabilitacinio gydymo – p. 37. 14 pav. Skausmo maţėjimo dinamika – p. 38.
15 pav. Skausminių pojūčių maţėjimas esant 4 balų skausmui – p. 38. 16 pav. 5 balų skausminių pojūčių maţėjimo dinamika – p. 39. 17 pav. 6 balų skausminių pojūčių maţėjimo dinamika – p. 40. 18 pav. 7 balų skausminių pojūčių maţėjimo dinamika – p. 40. 19 pav. 8 balų skausminių pojūčių maţėjimo dinamika – p. 41.
9
LENTELĖS
10
PRIEDAI
1 priedas - Pratimų kompleksas esant osteochondrozei – p. 51.
2 priedas - Gydomoji mankšta kaklo osteochondrozės komplikacijų profilaktikai – p. 52. 3 priedas - Savikontrolės testas – p. 53.
11
TURINYS
ĮVADAS ...12
1. LITERATŪROS APŢVALGA ...14
1.1. OSTEOCHONDROZĖS IR JOS KOMPLIKACIJŲ KLINIKINĖS PROBLEMOS ....14
1.2. STUBURO OSTEOCHONDROZĖ – NEUŢDEGIMINIO POBŪDŢIO PROCESAS 18 1.2.1. STUBURO OSTEOCHONDROZĖS GYDYMO YPATUMAI ...22
1.2.2. OSTEOCHONDROZĖS PROFILAKTIKA ŠIANDIEN ...23
1.3. SKAUSMAS KAIP VIENAS IŠ SUSIRGIMO OSTEOCHONDROZE SIMPTOMŲ 24 1.4. KINEZITERAPIJA IR MASAŢO PROCEDŪROS GYDANT STUBURO OSTEOCHONDROZĘ ...25
1.5. REABILITACIJA, TAIKANT KINEZITERAPIJĄ BEI MASAŢO PROCEDŪRAS .27 1.6. MOKSLINIAI TYRINĖJIMAI APIE KINEZITERAPIJOS IR MASAŢO EFEKTYVUMĄ, MAŢINANT STUBURO OSTEOCHONDROZE SERGANČIŲJŲ SKAUSMINIUS POJŪČIUS ...29
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ...31
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...44
IŠVADOS ...46
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...47
LITERATŪRA ...48
12
ĮVADAS
Sveikata pagal sveikatos apsaugos organizacijos apibrėţimą (18) buvo pateikiama kaip fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena.
Pasaulio Sveikatos Organizacija sveikatą apibūdina kaip visapusišką asmens ir visuomenės fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę. Pasaulyje jau seniai vykdomi šios srities moksliniai tyrinėjimai, literatūroje aprašoma daugybė metodų, kaip vertinti ţmogaus ir visuomenės sveikatą, tačiau optimalaus ir vieningo fizinės sveikatos „matmens“ iki šiol nėra (8, 5, 17).
Temos aktualumas. Stuburo osteochondrozė – plačiai paplitęs susirgimas (serga
40-80 % pasaulio gyventojų), kuris sutrikdo darbingo ţmogaus sveikatą, sukelia skausminius pojūčius, apriboja ţmogaus judėjimą. Medicinos darbuotojų tikslas – maţinti skausmą, pagerinti bendrą ligonio savijautą, padėti ţmogui grįţti į pilnavertį gyvenimą.
Pernai, kaip teigiama, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţetas medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugoms apmokėti skyrė 111355200 litų. V. Gustaitytė (21) pastebi, jog 2006-2008 metų vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta skatinti ambulatorinį sveikatą grąţinančio gydymo paslaugų plėtrą, išplėsti reabilitacijos priemonių kompensavimą.
Pagrindinis reabilitacijos vyksmo tikslas yra grąţinti individą, kurio organizmo funkcijos paţeistos, į kiek galima visavertiškesnį gyvenimą, atgaunant ar kompensuojant paţeistas ir palaikant ar gerinant išlikusias organizmo funkcijas (2, 19, 10, 27).
Tyrimo problema. Stuburo osteochondrozė – tai degeneracinė stuburo liga, kuri
paţeidţia tarpslankstelinius diskus, slankstelius, stuburo raiščius. Šie pakitimai sukelia sunkius stuburo funkcijos sutrikimus bei neurologinius sindromus: lumbalgiją, radikulopatiją ir kt. Osteochondrozė daţniausiai paţeidţia judriausias - kaklinę ir juosmeninę stuburo dalis.
Stuburo osteochondrozė kaip liga sukelia skausminius pojūčius, kurių maţinimui taikomos įvairios reabilitacinės procedūros, tarp kurių ir kineziterapija bei masaţas.
Tyrimo hipotezė. Sergant stuburo osteochondroze, kineziterapija ir masaţas
pagerina ligonių būklę, sumaţindami skausminius pojūčius.
Tyrimo objektas – skausminių pojūčių maţėjimo dinamika, gydant
13 Rašant šį mokslinį darbą buvo pasirinktas tikslas: ištirti skausminių pojūčių maţėjimo dinamiką, taikant kineziterapijos ir masaţo procedūras, sergantiems stuburo osteochondroze.
Šiam tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai:
1. Apţvelgti aktualias osteochondrozės ir jos komplikacijų klinikines problemas, remiantis moksline literatūra;
2. Išsiaiškinti, ką skelbia uţsienio ir Lietuvos moksliniai tyrinėtojai apie masaţo ir kineziterapijos efektyvumą, maţinant skausminius pojūčius sergantiems stuburo osteochondroze.
3. Nustatyti ir įvertinti skausminių pojūčių maţėjimo dinamiką, taikant kineziterapiją ir masaţą, sergantiems stuburo osteochondroze.
Tyrimo metodika ir organizavimas.
Teminės srities apsibrėţimas įvyko autoriui aktyviai stebint, dalyvaujant ir analizuojant kasdienėje savo ir kitų kolegų medicininėje veikloje organizuojamą gydymo procesą, jo kaitos tendencijas.
Darbe siekiama aprašyti skausminių pojūčių maţėjimo dinamiką, taikant kineziterapijos ir masaţo procedūras, sergantiems stuburo osteochondroze. Buvo remtasi medicininių dokumentų analize, moksline literatūra bei kasdieniniais pastebėjimais darbe.
Atliekamas tyrimo paskirtis – analizuoti skausminių pojūčių maţėjimo dinamiką, atliekant kineziterapijos ir masaţo procedūras. Jo metu mokslinės literatūros analize siekiama teoriškai pagrįsti sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės svarbą, stuburo osteochondrozės klinikines problemas šiandien.
Dokumentų analizės metodu siekiama išsiaiškinti, koks yra uţfiksuotas
skausminių nusiskundimų vertinimas pagal VAS (vizualinę analoginę skalę – 4 pav.) prieš taikomas kineziterapijos ir masaţo procedūras bei jas atlikus.
Atlikus tyrimą, gauti rezultatai palyginami ir pateikiamos išvados. Gauti duomenys palyginami su literatūros duomenimis.
Gautų rezultatų reikšmingumas. Gauti rezultatai reikšmingi ir labai svarbūs
darbo autoriui, dirbančiam kineziterapeutu, nes išsiaiškinta skausminių pojūčių maţėjimo dinamika, taikant kineziterapijos ir masaţo procedūras, sergantiems stuburo osteochondroze, padės tobulinti autoriaus praktinio darbo procesą.
14
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. OSTEOCHONDROZĖS IR JOS KOMPLIKACIJŲ KLINIKINĖS
PROBLEMOS
Osteochondrozė – tai stuburo susirgimas. Juo serga nuo 40 iki 80 % pasaulio gyventojų. Stuburo osteochondrozė pasireiškia stuburo, galvos skausmais ir t.t. – kuo skundţiasi kiekvienas 3-4 – tas vyresnio nei 30 m. amţiaus ţmogus. Periferinės nervų sistemos susirgimai 70-75 % atvejų susiję su kliniškai pasireiškiančia stuburo osteochondroze (52).
Kaip teigia V. Grečka (20), specialūs tyrimai ir klinikiniai stebėjimai rodo, kad kaklo osteochondroze daţniau serga 40-50 m. amţiaus ţmonės, iš jų maţdaug 59 % moterų ir 41% vyrų.
Ši liga vienodai pavojinga įvairiausių profesijų atstovams, vis dėlto daugiau tiems, kuriems tenka ilgai nejudinti galvos, ilgai fiziškai varginti kaklą, daţnai staigiai lankstyti kaklą ar ranką, taip pat ilgesnį laiką beveik nejudinti stuburo.
Literatūroje yra nemaţa pateiktų duomenų, kad maţa liemens raumenų jėga bei ištvermė maţina juosmeninės srities stuburo patvarumą. Pasirodo, kad jėga ir ištvermė yra menkai susijusios su specifinių ligų etiologija. Tačiau geras raumenų pajėgumas gali iš esmės pagerinti senų ţmonių funkcines galimybes, savarankiškumą bei sveikatą (50, 55).
Lankstumas yra svarbus stuburo, klubų, kaklo ir pečių lanko funkcijoms. Per didelis sąnarių paslankumas gali sukelti nepageidautinus sąnarių ir jų funkcijų pokyčius.
Morfologiniai griaučių raumenų, motoriniai, aerobiniai ir galbūt medţiagų apykaitos pokyčiai yra svarbios suaugusių ţmonių pajėgumo, susijusio su sveikatos būkle, dimensijos. Jos susijusios su teigiamu ir neigiamu sveikatos erdvės poliais, todėl ir parodo sveikatos būklę (8).
Organizmui senstant, medţiagų apykaitos procesai diske dėl vandens stokos sukietėja, todėl normaliai disko mitybai uţtikrinti būtina kuo daugiau judėti.
Deja, diskui netenkant vandens, minkštiminis branduolys atlaiko maţesnį spaudimą.
Sergant osteochondroze, dėl stuburo pakitimų atsiranda ir audinių bei sistemų, supančių diskus, pakitimų. Todėl stuburo osteochondrozės klinikinis vaizdas gali būti labai įvairus (20).
15 Pavyzdţiui, pastebi V. Grečka (20), aprašyta daugiau kaip 50 neurologinių simptomų esant įvairių stuburo dalių paţeidimams. Pirmiausia pasireiškia skausmingų simptomų kompleksas, nors gali būti ir galvos smegenų bei kitų nervų sistemos dalių paţeidimų poţymių.
Kaklo osteochondrozės simptomų pasireiškimą tyrinėjo daugybė mūsų šalies ir uţsienio mokslininkų. Dabartiniu metu labiausiai yra pripaţįstama diskogeninė teorija. Ji atskleidţia kaklo osteochondrozės simptomų kompleksų atsiradimo mechanizmus.
V. Grečka (20) pastebi, kad sergant kaklo osteochondroze stuburo pakitimai būna labai įvairūs. Dabar yra ţinoma daugiau negu 30 klinikinių simptomų kompleksų.
Kad įsivaizduotume pagrindinius klinikinius kaklo osteochondrozės poţymius, pabandykime juos suskirstyti į keletą grupių.
Pirmoji – tai neurologiniai simptomai, kurie atsiranda kaip kaklo osteochondrozės komplikacija dėl tiesioginio patologinio proceso poveikio diskų nervinėms šaknelėms, rezginiams ir nervams, t.y. periferinei nervų sistemos daliai.
Antroji – tai simptomai, atsirandantys dėl patologinio proceso nugaros smegenyse.
Trečioji – tai simptomai, atsirandantys galvos smegenyse: kraujagyslėse, kaukolės nervuose, pusrutuliuose ir dangaluose, taip pat smegenų kamiene.
Grečka V. (20) mini, kad „pirmosios grupės simptomai daugiausia yra skausminiai, antrosios – judėjimo sutrikimai, trečiosios – kraujagyslių pakitimai. Savaime suprantama, kad neretai ligos reiškinių būna ne vienas, o iš karto keli. Tačiau netgi šiais atvejais galime išskirti pagrindinius klinikinius reiškinius“.
Kaip jau minėta, pirmajai grupei priklauso kaklo osteochondrozės skausminiai simptomai, atsirandantys paţeidus periferinę nervų sistemą. Šioje grupėje vyrauja skausmo jutimų kompleksas. Jis gali pasireikšti nuolatiniais kaklo skausmais, kuriuos gydytojai vadina „cervikalgija“ (lot. cervix – kaklas ir gr. algos – skausmas) arba kaklo radikulitu, taip pat kaklo gėla. Gali skaudėti raumenis, peties, alkūnės, riešo sąnarius, krūtinės ląstą (kepenų ir širdies srityje) (20, 11).
Kai paţeidţiami viršutiniai kaklo diskai ir slanksteliai, ligos procesas gali paliesti pakaušio didįjį nervą. Jis įnervuoja pakaušio srities odą. Pakaušio didţiojo nervo sindromas pasireiškia skausmais pakaušio srityje (20).
16 Be didesnio perdėjimo galime teigti, kad su juosmens skausmais susiduria visi. Tų skausmų prieţastys yra skirtingos, juos sukelia įvairios ligos (37, 39, 14). Viena jų, ir ko gero daţniausia, osteochondrozė.
Sergantis apie ligą daţniausiai suţino tik tada, kai ji pasireiškia nervinėmis komplikacijomis – įvairaus stiprumo juosmens skausmais (20, 11).
„Tik prieš 55 metus pirmą kartą buvo aprašyta stuburo liga, dėl kurios atsiranda tarpslankstelinių diskų degeneracinio distrofinio pobūdţio pakitimų. Stuburo osteochondrozė (iš graikiškų ţodţių osteon – kaulas ir chondros – kremzlė) – tipiška degeneracinė liga dėl medţiagų apykaitos sutrikimo. Ji daţniausiai paţeidţia stuburo juosmens dalies ypatingus kremzlinius junginius (diskus) ir kaulus (slankstelius)“ (20).
Tyrimais yra įrodyta, kad fizinis aktyvumas stiprina stuburą, o fiziniai pratimai yra veiksmingi juosmeninės srities stuburo negalavimų reabilitacijai.
Fizinio aktyvumo ir sveikatos ryšiai yra įvairūs ir sudėtingi. Fizinio aktyvumo teigiamas poveikis sveikatai pasireiškia ne tik fizinio pajėgumo gerėjimu, bet ir sergamumo maţėjimu bei gerove.
17 Teisybės dėlei reikia pripaţinti, kad osteochondrozės atsiradimui didelę įtaką turi ne tiek profesija, kiek apskritai ţmogaus nejudri gyvensena.
Akademiko L. Bergo (41) duomenimis prieš 100 metų 94-95 % viso darbo atlikdavo ţmogaus raumenys ir tik 5-6 % - įvairūs mechanizmai. Dabar beveik 99 % darbo atlieka technikos priemonės, o raumenims liko vos 1 %.
Šitoks nejudrus gyvenimo būdas, kaip teigia M. Daugėlaitė (9), neigiamai veikia ţmogaus sveikatą (40, 42, 43).
XVIII a. garsus prancūzų gydytojas Tiso rašė, kad „judėjimas gali pakeisti bet kurį vaistą, tačiau jokie pasaulio veistai negali pakeisti judėjimo“ (9).
Mankštintis, ţinoma, atsiţvelgiant į amţių, sveikatą ir kitas savybes, reikia visiems, nes mankšta, ypač pagyvenusiems ţmonėms, yra tam tikros rūšies vaistai ir svarbi profilaktikos priemonė.
A. Vietrinas (49) pastebi, kad mankšta, fizinis lavinimas ir sportas vyresnio amţiaus ţmonėms - ne pramoga, bet tokia pat būtinybė kaip kvėpavimas, miegas ar maistas. Sisteminga mankšta ir tinkamas reţimas gali prailginti gyvenimą apie 10-15 metų.
Tie, kurie daro gamybinę mankštą ir laikosi osteochondrozės individualios profilaktikos reikalavimų, šia liga arba visiškai neserga arba serga nesunkiai.
Pasirodo, kad osteochondroze daţniau serga apkūnūs ţmonės (9). Viena vertus, jie maţiau juda, antra, netvarkingai maitinasi, todėl sutrinka medţiagų apykaita. Vadinasi, kad ir netiesiogiai, vis dėlto skatinama osteochondrozė. Persivalgantiems ji atsiranda anksčiau ir ja sergama sunkiau.
Kaklo osteochondrozė daţnai atsiranda tiems, kuriuos kankina nosiaryklės ir burnos ertmės lėtinė infekcija, o ypač bandantiems gydytis savarankiškai, be gydytojo pagalbos.
Galima daryti tarpinę išvadą, kad osteochondrozė pasireiškia stuburo, galvos, juosmens, kaklo ir kt. skausmais. Stuburo osteochondroze gali susirgti įvairių profesijų ţmonės, nors didesnė tikimybė, jog tai bus maţiau judantys, apkūnus ţmonės.
18
1.2. STUBURO OSTEOCHONDROZĖ – NEUŽDEGIMINIO POBŪDŽIO
PROCESAS
Dabar jau tikrai ţinoma, kad stuburo osteochondrozė – tai pirminis degeneracinis, t.y. neuţdegiminio pobūdţio procesas, pirmiausia paţeidţiantis tarpslankstelinius diskus. Ţodis „degeneracinis“ kilęs iš lotyniško ţodţio degenero, reiškiančio „išsigimstu“ (20).
Medicinoje osteochondroze vadinamas neuţdegiminis kaulų pokremzlinės dalies paţeidimas. Ja sergant, kaule ir kremzlėje atsiranda degeneracinių pakitimų.
2 pav. Stuburo sudedamosios dalys (4)
Stuburas ţmogaus organizme uţima ypatingą vietą. Jis dalyvauja daugumoje kūno judesių, atlieka įvairias funkcijas. Stuburas yra svarbus ligų atsiradimo ţidinys, nors, deja, dar ne visi tai kaip reikiant suvokia. (4)
Stuburas (2 pav.) turi 31 judamąjį segmentą. Tiek pat yra ir slankstelių. 24 % ligų, kylančių iš tarpslankstelinių diskų, paţeidţia kaklo stuburo dalį (kaklo sindromas), 14 % - krūtininę (krūtinės sindromas), 62 % - juosmeninę (juosmens sindromas).
19
3 pav. Juosmeninės stuburo dalies judamasis segmentas (4)
Ţmogui senstant, veikiant kitiems faktoriams, kremzlės susidėvėjimas ima vykti greičiau nei naujos kremzlės susidarymas – diskų elastingumas maţėja, jie plokštėja, tarpai tarp slankstelių maţėja. Daţnai susiformuoja slankstelių kaulinės išaugos, vadinamos osteofitais („ataugos”). Kauliniai slankstelių paviršiai ima liestis, trinasi vienas į kitą, tuomet vystosi aplinkinių sričių uţdegimas, atsiranda skausmas (4).
Palaipsniui stuburas praranda lankstumą, tampa sustingęs. Osteochondrozė gali paliesti visus skeleto kaulus: tiek ilguosius vamzdinius, tiek trumpuosius. Daţniausiai paţeidţiamos stuburo vietos yra kaklas ir juosmuo, nes tai - labiausiai apkrautos stuburo dalys (20).
Nuo to laiko, kai pirmą kartą (1933 m.) buvo aprašyta stuburo osteochondrozė, jau yra atlikta tūkstančiai eksperimentų su gyvuliukais, padaryta daugybė klinikinių tyrimų. Visų šių tyrimų tikslas – nustatyti ligos atsiradimo prieţastis, progresavimo mechanizmus, parengti profilaktikos ir gydymo priemones.
Vis dėlto visų osteochondrozės progresavimo prieţasčių atskleisti dar nepavyko. Į jas ţiūrima labai prieštaringai, pateikiama įvairių hipotezių.
Visgi dauguma tyrinėtojų sutaria ir tai mini V. Grečka (20) , kad osteochondrozę skatina ištisas kompleksas veiksnių. Svarbiausi yra šie:
1) Organizmo individualios savybės ir įgimtos stuburo anomalijos (defektai); 2) Organizmo senėjimas ir judėjimo stoka;
3) Ţalingi išorės veiksniai – nuolatinės stuburo mikrotraumos ir fizinės perkrovos;
20 4) Lėtiniai infekciniai organizmo procesai;
5) Įvairios iš išorės patenkančios cheminės medţiagos (lėtinė intoksikacija); 6) Įvairūs hormonų apykaitos sutrikimai;
7) Daugybė kitų veiksnių, silpninančių organizmo apsaugines jėgas, pirmiausia trikdančių stuburo funkciją.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad yra šeimų, kuriose broliai ir seserys arba tėvai ir vaikai yra linkę sirgti osteochondroze, o susieti jų ligą su kokiais nors išorės veiksniais nepavyksta. Tokiems ligoniams nustatomi vienokie ar kitokie skeleto kaulų augimo defektai: suaugę slanksteliai, jų stoka arba jų ir šonkaulių perteklius (20).
Labai svarbu ir tai, kad mūsų laikais pakitus darbo ir buities sąlygoms pakanka vis maţiau ir menkesnių judesių visoms mūsų mechaninės sistemos – judėjimo ir atramos aparato – grandims. Dėl to visos organizmo sistemos nebeatsispiria daugybei ţalingų veiksnių. Dėl stuburo kaklinės dalies judrumo sumaţėjimo sulėtėja medţiagų apykaitos procesai tarpslanksteliniuose diskuose. Todėl sutrinka disko mityba ir susidaro osteochondrozei palankios sąlygos (20).
Dabar osteochondrozės tyrinėtojų dėmesys vis labiau krypsta į įvairias lėtines ligas – tonzilitą, sinusitą, dantų uţdegimus, šlapimo ir lytinių organų lėtinius uţdegimus, virškinamojo trakto ligas.
Dėl lėtinio uţdegiminio proceso, pavyzdţiui, vykstančio tonzilėse, atsiranda įvairių organizmo sistemų didesnis ar netgi iškreiptas jautrumas kai kurioms, daţniau svetimoms organizmui, medţiagoms. Medicinoje ši būklė vadinama alergija (gr. allos – kitas, ergeia – veikimas).
Alergiškame ţmogaus organizme, veikiančiame įvairių medţiagų (alergenų), gaminasi antikūniai. Jų paskirtis – neutralizuoti antijonus (svetimas medţiagas). Tačiau kartais antikūniai gali paţeisti ir savus organus bei audinius (20).
Lėtiniai uţdegiminiai procesai gali sukelti alergines reakcijas kaip atsaką ir mikrobų poveikį. Dėl to susidaro sąlygos degeneraciniam procesui, pavyzdţiui, stuburo osteochondrozei. Ši infekcinė – alerginė osteochondrozės teorija dabar laikoma viena iš labiausiai pagrįstų (20).
Panašiai osteochondrozę skatina ir lėtinė organizmo intoksikacija. Kaip ţinoma, terminas „intoksikacija“ yra kilęs iš graikiško ţodţio toxikon – nuodai. Intoksikacija yra patologinė būklė, kurią sukelia toksinų, pavyzdţiui, mikrobų arba kitų išorės kenksmingų
21 chemikalų poveikis organizmui. Daţnai kenksmingų medţiagų susidaro pačiame organizme (sergant skydliaukės, inkstų, kepenų ir kitomis ligomis). Šiais atvejais taip pat atsiranda alergijos reiškinių. Negalima atmesti ir tiesioginės toksinų reikšmės tarpslankstelinių diskų degeneraciniam procesui (osteochondrozei).
Ligoniai, kaip pastebi ir darbo autorius, labai daţnai savo ligą sieja su momentiniu tam tikro veiksnio – persišaldymo, sunkios fizinės traumos, sunkios nervinės – psichinės įtampos, psichinės traumos, didelės fizinės perkrovos – poveikiu. Kadangi osteochondrozė yra lėtinis procesas, tai į skausmus, atsiradusius patyrus tam tikrą traumą, reikia ţiūrėti ne kaip į ligos pradţią, o tik kaip į jos pasireiškimą. Taigi, šie veiksniai nesukelia, o tik išprovokuoja osteochondrozę, t.y. pasunkina jos eigą (20).
Vadinasi, osteochondrozės atsiradimo prieţastys dabartiniu metu dar nepakankamai atskleistos, tačiau patologiniai stuburo pakitimai ištirti gana gerai. Nustatyta, kad degeneracinis procesas lokalizuojasi daugiausia tarpslanksteliniuose diskuose ir tęsiasi ilgus metus. Diske vyksta kokybiniai ir kiekybiniai pakitimai (20).
Osteochondrozė gali pasireikšti visuose tarpslanksteliniuose diskuose, tačiau daţniausiai – kaklo ir juosmens. Kodėl patologinis procesas paliečia būtent šiuos diskus? Ogi todėl, kad jiems tenka didţiausias krūvis. Tas pats pasakytina ir apie juosmens diskus.
Būdingiausias ir labai varginantis osteochondrozės simptomas – skausmas, pasireiškiantis paţeistoje stuburo srityje, judrumo ir stuburo lankstumo sumaţėjimas ir uţdegimas. Todėl gydant stuburo osteochondrozę visų pirma stengiamasi numalšinti skausmą ir uţdegimą, kurie sutrikdo ligonio darbingumą ir pablogina gyvenimo kokybę. Daţniausiai skiriami vaistai nuo skausmo ir uţdegimo. Be vaistų ligoniams rekomenduojamos specialios gydomosios mankštos, masaţo procedūros (35).
Ţmonėms, norintiems išvengti stuburo osteochondrozės, rekomenduotina atsikratyti antsvorio, saugotis stuburo kremzles paţeidţiančių traumų, uţsiiminėti stuburo netraumuojančiu sportu (35).
Galima teigti, jog stuburo osteochondrozė – tai pirminis degeneracinis, t.y.
neuţdegiminio pobūdţio procesas, pirmiausia paţeidţiantis tarpslankstelinius diskus. Palaipsniui stuburas praranda lankstumą, tampa sustingęs. Osteochondrozė gali paliesti visus skeleto kaulus. Daţniausiai paţeidţiamos stuburo vietos yra kaklas ir juosmuo, nes tai - labiausiai apkrautos stuburo dalys.
22
1.2.1. STUBURO OSTEOCHONDROZĖS GYDYMO YPATUMAI
Gydytoja reumatologė Eigelienė J. (15) straipsnyje teigia, kad stuburas – tai centrinė ţmogaus kūno ašis, kurią sudaro slanksteliai, tarp jų esantys diskai ir gausybė palaikančių raiščių bei raumenų. Stuburo osteochondrozė yra tarpslankstelinius diskus paţeidţianti liga. Stuburo diskus veikia natūralaus senėjimo ir degeneraciniai procesai, tačiau jau vaikų ir jaunų ţmonių diskuose randama įtrūkimų ir nusidėvėjimo poţymių. Dėl šių prieţasčių maţėja diskų elastingumas ir stuburo judrumas. Diskai suplokštėja, susiaurėja tarpai tarp slankstelių, kurių kraštuose susidaro kaulinės išaugos. Todėl spaudţiamos ir dirginamos nervinės šaknelės, atsiranda skausmai, plintantys į rankas ar kojas, pirštų tempimas. Daţniausiai nukenčia labiausiai apkrautos stuburo dalys – kaklas ir juosmuo (50, 51).
Kaklo slanksteliai yra jautriausi visame stubure, jo raumenys ir raiščiai silpnesni nei kitų stuburo dalių, bet dar turi išlaikyti galvos svorį.
Ilgą laiką dirbant palenkus galvą ir pečius pradeda skaudėti sprandą, maudţia visą kaklą, kartais ima nieţėti ir tirpti rankos, akyse pradeda mirgėti, spengia ausyse, svaigsta galva.
Visa tai vyksta dirginant nervų šakneles, slankstelių angelėse pertempus kaklo, krūtinės ir sprando raumenis.
Juosmens slankstelių skausmų svarbiausios prieţastys yra ilgas sėdėjimas ir vaţinėjimas automobiliu, besaikis televizoriaus ţiūrėjimas, perkrovos darbe ir buityje, nevykusiai keltas svoris ar pasilenkimas, menkas judėjimas, nesportavimas, netinkama mityba ir dėl to atsiradęs antsvoris.
Osteochondroze sergantys ligoniai į gydytojus kreipiasi dėl skausmo (1, 3), tačiau gydymo tikslas neturėtų būti tik skausmo malšinimas. Deja, dar nėra ţinoma gydymo metodų, galinčių visiškai pašalinti ligos prieţastis ir jau esančius paţeidimus. Tačiau gydymu siekiama palengvinti simptomus, pagerinti stuburo funkciją ir gyvenimo kokybę, išlaikyti darbingumą bei pristabdyti ligos progresavimą.
Kiekvienu atveju gydymo priemonių kompleksas būna individualus.
Gydymą sudaro stuburo ir sąnarių tausojimas, antsvorio sumaţinimas, fiziniai pratimai, šilumos ar šalčio procedūros, vaistai.
Svarbu: nenešti sunkaus nešulio viena ranka – jį reikia padalinti po lygiai į abi rankas, nešluoti, nesiurbti susilenkus – geriau dirbti atsiklaupus negu susikūprinus, avėti
23 patogia avalyne – bateliai su per aukštais kulniukais neleidţia taisyklingai vaikščioti, apkrauna stuburą, susitvarkyti darbo vietą, kad nereiktų kūprintis ar įsitempti (15).
Sergant osteochondroze būtina išsaugoti stuburo lankstumą ir raumenų jėgą. Stuburą reikia judinti „maţai bet daţnai“. Nejudėdamas stuburas stingsta, o aplinkiniai raumenys silpnėja štai kodėl gydomoji mankšta yra vienas svarbiausių gydymo metodų.
Gydomąją mankštą galima derinti su bėgimu ristele, pasivaikščiojimais, vaţiavimu dviračiu, plaukimu. Netinka tos sporto šakos, kurios tempia ar spaudţia stuburą (tinklinis, rankinis, krepšinis, futbolas, tenisas, skvošas, badmintonas, bet kokia kontaktinė sporto šaka ar intensyvus sportas).
Skausmui uţsitęsus gydytojas gali skirti skausmą ir uţdegimą maţinančius vaistus, fizioterapines procedūras (šiluma, šaltis, elektros, vandens), masaţus, manualinę, reflekso terapijas (15).
Gydytojo patarimų sėkmė priklauso nuo paciento intelektualinio lygio ir jo noro bei pasirengimo juos vykdyti. Ar verta įrodinėti, kad maţiausiai nuo vystyklų individualaus judėjimo reţimas yra svarbus viso kūno formavimosi, taigi ir stuburo augimo bei plėtros, jo fiziologinių funkcijų palaikymo ir tobulinimo stimuliatorius. O tai reiškia, kad greta higieninės rytmetinės mankštos būtinas kompleksas pratimų, skirtų juosmens, dubens lanko ir liemens raumenims treniruoti. Tų pratimų tikslas – juosmens osteochondrozės ir jos nervinių komplikacijų profilaktika (20, 48, 51).
Galima daryti tarpinę išvadą, jog dar nėra ţinoma gydymo metodų, galinčių visiškai pašalinti ligos prieţastis ir jau esančius paţeidimus. Tačiau gydymu siekiama palengvinti simptomus, pagerinti stuburo funkciją ir gyvenimo kokybę, išlaikyti darbingumą bei pristabdyti ligos progresavimą. Kiekvienu atveju gydymo priemonių kompleksas būna individualus. Gydymą sudaro stuburo ir sąnarių tausojimas, antsvorio sumaţinimas, fiziniai pratimai, šilumos ar šalčio procedūros, vaistai.
1.2.2. OSTEOCHONDROZĖS PROFILAKTIKA ŠIANDIEN
Reikia daugiau judėti, vengti arba gydytis nuo lėtinės infekcijos (ypač tonzilito), saugotis nuolatinių stuburo mikrotraumų.
V. Grečka (20) rašo, jog osteochondrozės profilaktikai svarbu nuo maţens mankštinti (1 priedas) visus raumenis, bet ypač kaklo (2 priedas) ir pečių juostas.
24 Osteochondrozė gali pasireikšti visuose tarpslanksteliniuose diskuose, tačiau daţniausiai – kaklo ir juosmens. Kodėl šis procesas paliečia būtent šiuos diskus?
Ogi todėl, kad jiems tenka didţiausias krūvis. Tas pats pasakytina ir apie juosmens diskus. Tačiau ne paprastas mechaninis apkrovimas sukelia osteochondrozę. Kaip buvo minėta, pagrindinė šios ligos prieţastis – judėjimo stoka.
Taigi, osteochondrozės prieţastis – hipodinamija (gr. hypo reiškia maţėjimą, o dynamis – jėga). Šiuo terminu ţymimas organizmo funkcijų sutrikimas dėl judėjimo stokos.
Kaip gi hipodinamija atsiliepia disko mitybos procesams? Eksperimentais buvo nustatyta, kad disko mityba vyksta judant stuburui. V. Grečka (20) teigia, kad maisto medţiagos patenka ir pasišalina iš diskų difuzijos būdu per slankstelių kūnus.
Tarp slankstelio paslankumo ir į tarpslankstelinį diską patenkančių medţiagų kiekio yra tam tikras ryšys. Didţiausias jis yra tarp 5, 6 kaklinės stuburo dalies slankstelių ir jų diskų. Todėl judėjimo stoka pirmiausia atsiliepia šiems diskams. Štai kodėl osteochondrozės profilaktikai ir gydymui didţiulę reikšmę turi mankšta.
Galime teigti, kad esant šiandieninei situacijai reikia daugiau judėti, vengti arba
gydytis nuo lėtinės infekcijos, saugotis nuolatinių stuburo mikrotraumų.
1.3. SKAUSMAS KAIP
VIENAS IŠ SUSIRGIMO OSTEOCHONDROZE
SIMPTOMŲ
M. Papečkys (35) teigia, jog būdingiausias ir labai varginantis osteochondrozės simptomas – skausmas, pasireiškiantis paţeistoje stuburo srityje, judrumo ir lankstumo sumaţėjimas bei uţdegimas (45, 16, 4).
Plačiai paplitę skundai – nugaros skausmas ir sąstingis. Stuburo degeneracijos pakitimai gali būti susiję su amţiumi, ankstesne trauma. Degeneracijos procesas gali paţeisti keletą anatominių struktūrų ir pasireikšti skirtingais klinikiniais sindromais (36).
Gydant stuburo osteochondrozę pirmiausia stengiamasi numalšinti skausmą ir uţdegimą, kurie sutrikdo ligonio darbingumą ir pablogina gyvenimo kokybę. Daţniausiai tam skiriami vaistai, bet taip pat rekomenduojamos ir specialios gydomosios mankštos, masaţo procedūros.
Skausmas, kaip teigia Kontrimavičiūtė E. (26) – tai nemaloni emocinė ar sensorinė būsena, susijusi su jau esamu ar potencialiai galinčiu įvykti audinių paţeidimu. Nors skausmas yra subjektyvus pojūtis, šiandien yra net keletas būdų objektyvizuoti jį (28).
25 Populiariausia ir plačiausiai klinikinėje praktikoje yra naudojama VAS (4 pav.), leidţianti skausmą įvertinti skaičiais nuo 0 iki 10, kur 0 – nėra skausmo, o 10 – stipriausias įsivaizduojamas skausmas. Naudojama ir verbalinė skausmo skalė, kur skausmas yra vertinamas sąvokomis: 0 – nėra skausmo, 1 – švelnus, 2– vidutinis, 3 – stiprus, 4 – nepakeliamas.
4 pav. VAS (26)
Darome išvadą, kad skausmas – subjektyvus pojūtis, todėl tik pats pacientas gali
tiksliausiai įvertinti savo skausmą ir sėkmingai kovoti su juo. Pacientas skausminius pojūčius gali įvertinti balais, pasinaudodamas VAS.
1.4.
KINEZITERAPIJA
IR MASAŽO PROCEDŪROS GYDANT
STUBURO OSTEOCHONDROZĘ
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fiziniai pratimai pagerina organizmo organų ir audinių mitybą, o sergant stuburo osteochondroze – aktyvus judėjimas, mankšta turi didţiulę reikšmę tarpslankstelinių diskų medţiagų apykaitai, nes fiziniai pratimai, sistemingai juos atliekant, maţina skausminius pojūčius, stabdo ligos progresavimą.
Kineziterapija (lot.kinesis _ judesys, therapeia _ gydymas) _ gydymas judesiu (8) – yra viena pagrindinių reabilitacijos priemonių, daţnai taikoma kompleksiškai gydant ligas ir derinama su kitais gydomaisiais veiksniais.
Tinkamas judesys (3 priedas) padeda pagerinti ir išlaikyti kaulų ir raumenų, širdies kraujagyslių ir kitų sistemų funkcinę būklę. Sudarant ligoniams kineziterapijos
26 priemonių planą, būtina įvertinti ne tik bendrą ligonių būklę, biosocialinių funkcijų sutrikimus, bet ir pakenktų organų ar sistemų būklę.
Plačiąja prasme kineziterapija yra kineziologijos dalis, tačiau praktinį kineziologijos ir kineziterapijos ryšį geriausiai parodo kineziologo ir kineziterapeuto veikla, sprendţiant keturis pagrindinius medicinos uţdavinius: gydymą, reabilitaciją, ligų profilaktiką ir sveikatos stiprinimą.
5 pav. Kineziologo ir kineziterapeuto darbas, sprendžiant keturis pagrindinius medicinos uždavinius (8)
Kineziterapija – viena iš pagrindinių reabilitacijos ir sveikatos grąţinimo priemonių. Atliekant kineziterapijos procedūras, pacientas yra aktyvus dalyvis ir pats padeda šalinti ligos pasekmes bei trumpina gijimo laikotarpį (8).
Taikoma metodika, pratimai, krūvio dozavimas priklauso nuo paciento amţiaus, organizmo ypatumų, ligos pobūdţio bei gydymo etapo, esamo defekto, taikomų kompleksinių poveikio priemonių. Pats pacientas turi suvokti ir įvertinti kineziterapijos veiksmingumą.
27
6 pav. Kineziterapijos poveikiai ir metodikos (8)
Masaţas – tai plačiai taikoma kineziterapijos rūšis sveikatai stiprinti, darbingumui bei psichinėms bei fizinėms ţmogaus jėgoms grąţinti.
Yra nemaţa rezultatų, kai vien tik masaţu išgydomi įvairiomis, net labai sunkiomis, ligomis sergantys asmenys (42). Šių laikų didţiai civilizuotoje visuomenėje su iškilusiu mokslu mes daţnai esame priversti gyventi netinkamoje aplinkoje, nepakankamai judėdami. Kiekviena ţmogaus kūno dalis, jei nedirba pagal gamtos dėsnius, atrofuojasi, degeneruoja, jos funkcija silpnėja ir dėl to atsiranda įvairios ligos. Atlikus visus ar bent didesnę dalį masaţo veiksmų, išjudinami ne tik visi sąnariai ir raumenys, bet išmiklinamos ir visos kraujagyslės bei limfagyslės, pagerinama ir paspartinama skysčių apykaita organizme. O tai ir yra vienas svarbiausių sveikatos laidų (42).
1.5. REABILITACIJA, TAIKANT KINEZITERAPIJĄ BEI MASAŽO
PROCEDŪRAS
R. Dadelienė, A. Juocevičius (8) teigia, jog kineziterapija ir jos metu taikant fizinius pratimus siekiama specifinių tikslų: pagerinti arba palaikyti tam tikro lygio atskirų
28 raumenų grupių jėgą, darbo ištvermę, koordinaciją, atsipalaidavimą, sąnarių lankstumą, gebėjimą apsitarnauti, darbo judesių įgūdţius. Tai pastebėjo ir F. Kottke, K. Stillwell, J. Lehman (8).
Fiziniai pratimai, parinkti taikyti pagal ligos pobūdį, tiesiogiai veikia raumenyną, sąnarius ir daug kitų organų bei sistemų, tarp jų ir centrinę, vegetacinę nervų ir humoralinę sistemas (8).
Yra įvairių nuomonių apie reabilitacijos priemonių naudojimo tikslo formulavimą. Vieni autoriai (8) mano, kad kiekvienas pratimas (priemonė) turi turėti atskirą tikslą. Gerai atlikus pirmą pratimą, pasiekiamas pirmas tikslas. Vėliau atliekamas antras pratimas, pasiekiamas antras tikslas. Pasiekus keletą tikslų įvykdomas pagrindinis uţdavinys – kompleksinis veiksmas.
Kiti autoriai – A. Affleck, G. Morton, D. Barnett, S. Hale (8) – mano, kad reikia kompleksiškai spręsti daug uţdavinių ir siekti bendro tikslo.
S. Ordetas, J. Grandas pagrindė kineziterapijos priemonių taikymo bendrą programą, kurioje numatomi tam tikri reabilitacijos etapai, jų uţdaviniai ir priemonės. Pirmiausia būtina ištirti reabilituojamojo sveikatos būklę, funkcinį atskirų organų, sistemų pajėgumą, raumenų jėgą, atrofijos lygį, sąnarių paslankumą, koordinacinius gebėjimus, psichomotorines funkcijas. Išanalizavus tyrimo duomenis numatomas (kineziterapijos) reabilitacijos tikslas, sudaroma programa (8).
Baigus reabilitacijos kursą, reabilitacijos įstaigoje tikslinga vėl atlikti tyrimus, nustatyti poslinkius, įvertinti reabilitacijos efektyvumą ir sudaryti kineziologinių priemonių taikymo namų sąlygomis programas. Tai patvirtina ir A. Van-Biervliet, T. Gest (8).
Rekomenduojama nuolat stiprinti nugaros raumenis ir stuburo jungtis, o stiprinti juos padeda racionalus judėjimo reţimas. Individualias priemones kiekvienam sergančiajam, atsiţvelgdami į jo organizmo būklę ir ligos reiškimosi formas, gali pasiūlyti gydantysis gydytojas arba gydomosios kūno kultūros dispanserio specialistas. Naudinga plaukioti, ilgai vaikščioti, atlikinėti gydomosios gimnastikos pratimus (svarbu krūvį didinti laipsniškai). Miegoti rekomenduojama kietame guolyje (po čiuţiniu padėti lentą ar kitaip sukurti nelanksčią plokštumą). Reikia saugotis nušalimo (ypač jautrus juosmuo), todėl nevertėtų gulėti ant šaltos ţemės, akmenų ar metalinių paviršių, patariama juosėti apšildymo dirţą (iš medţiagos ir vatos). Labai svarbi profilaktikos priemonė – išgydyti lėtinius uţdegimo ţidinius; jei turime įgimtų stuburo anomalijų, reikia pasitikrinti sveikatą pas ortopedą ir
29 pasinaudoti jo patarimais. Jei norime atsikratyti viršsvorio, svarbu laikytis gydytojo nurodymų.
Fiziniai pratimai, mankšta turi tokį poveikį: Stimuliuoja audinių hipertrofiją;
Lėtina (galimai atstato) degeneracinius procesus; Pagerina disko mitybą;
Yra veiksminga gydymo priemonė, lyginant su chirurgine intervencija, lovos ramybe ar prisitaikomąja programa (31).
1.6. MOKSLINIAI TYRINĖJIMAI APIE KINEZITERAPIJOS IR MASAŽO
EFEKTYVUMĄ,
MAŽINANT
STUBURO
OSTEOCHONDROZE
SERGANČIŲJŲ SKAUSMINIUS POJŪČIUS
Nepavyko surasti, aptikti Lietuvos autorių aprašytų darbų, straipsnių, kuriuose būtų tyrinėjama skausminių pojūčių vertinta balais (pagal VAS) dinamika, gydant stuburo osteochondrozę kineziterapija ir masaţu.
F. S. Koopman ir bendraautoriai (29) ištyrė 12 savaičių trukmės pratimų programos efektyvumą, esant lėtiniam apatinės stuburo dalies skausmui. Jie ištyrė 51 asmenį nuo 1998 m. birţelio iki 2001 m. balandţio mėn. Gavo teigiamus rezultatus, nes >60% dalyvavusiųjų sugrįţo į darbą. regresiniai duomenys buvo stebėti, vertinant skausminius pojūčius, stuburo lankstumą.
Tai dar kartą patvirtina literatūroje skelbiamą tiesą (20), kad mankštos metu, t.y. daugiau judant, gerėja stuburo tarpslankstelinių medţiagų apykaita. O tai maţina skausmą, pagerina stuburo lankstumą.
Tim Hideaki Tanaka ir bendraautoriai (46) tyrė masaţo poveikį stuburo nuovargio maţinimui 29 sveikiems asmenims ir nustatė, kad masaţas sumaţina stuburo nuovargio jausmą.
Tai patvirtina B. Pritulsky teiginius (40), jog masaţas pagerina kraujo cirkuliaciją, turi papildomą raumenų įtampą atpalaiduojančią naudą.
M. Degan ir bendraautoriai (12) ištyrė 40 asmenų, kenčiančių nuo juosmeninės kryţmeninės stuburo srities osteochondrozės, ir nustatė, kad 63% ligonių sumaţėjo skausmas.
30 E. Ernst (16) 1999 m. rašė, kad masaţo terapija yra daţnai naudojama stuburo ţemutinės srities skausmui maţinti. Autorius skelbė, kad vienoje tiriamųjų grupėje masaţas buvo efektyvus lyginant su kita tiriamųjų grupe, kuriems nebuvo taikytas šis gydymas.
M. Hernandez-Reif ir bendraautoriai (22) ištyrė 24 pacientus. Jie buvo padalinti į dvi grupes: masaţo terapijos grupę ir raumenų relaksacijos grupę. Tyrimo gale paaiškėjo, jog masaţo grupėje, palyginus su relaksacijos grupe, sumaţėjo skausmas, pagerėjo stuburo judesiai, miegas.
Tas pats autorius M. Hernandez-Reif kitame savo straipsnyje patvirtina tuos pačius teiginius. Tiriamiesiems sumaţėjo skausmas, depresija, pagerėjo stuburo judesiai, miegas (23).
M. H. Pope ir bendraautoriai pastebėjo, jog masaţo grupėje tirtiems pacientams, su poūmiu apatinės stuburo dalies skausmu, pagerėjo stuburo judesiai (ekstenzija) (38).
M. Preyde ir bendraautoriai nustatė, jog masaţo grupėje pagerėjo funkcija, sumaţėjo skausmo intensyvumas (39).
H. Mori ir bendraautoriai teigia, jog masaţas pagerina kraujo apytaką, sumaţina skausmą, pagerina savijautą(32).
Masaţas „atleidţia“, atpalaiduoja susitraukusius raumenis ir pastūmėja veninį kraują link širdies. Palengvina kraujo pratekėjimą į šį gyvybinį organą. Pagerėjus cirkuliacijai, atnešamos maisto medţiagos ir O2 į ląsteles, pašalinamos metabolinės atliekos. Masaţo terapija
pagerina organizmo ląstelių oksigenaciją. Masaţo terapija atpalaiduoja įtemptus raumenis ir nuramina nervų sistemą (25).
Taigi, apibendrinus šių mokslinių straipsnių teiginius, galima pasakyti, jog kineziterapija ir masaţas yra veiksminga gydymo priemonė, maţinanti sergančiųjų stuburo osteochondroze skausminius pojūčius, gerinanti stuburo judesius.
31
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Teminės srities apibrėţimas įvyko autoriui aktyviai stebint, dalyvaujant ir analizuojant kasdienėje savo ir kitų kolegų veikloje organizuojamą gydymo procesą, jo kaitos tendencijas, kylančias problemas. Tokiu būdu buvo apsispręsta nagrinėti skausminių pojūčių maţėjimo dinamiką, atliekant kineziterapijos ir masaţo procedūras pacientams, sergantiems stuburo osteochondroze.
Gautos išvados sugretinamos su teorija ir pateikiamos rekomendacijos. Gauti tyrimo rezultatai labai svarbūs, nes išsiaiškinta skausminių pojūčių maţėjimo dinamika gydant osteochondrozę.
Šis tyrimo etapas apsiribojo vienos gydymo įstaigos atlikto osteochondrozės gydymo bei pasiektų rezultatų aprašų nagrinėjimu. Buvo išnagrinėta 100 pacientų medicininių dokumentų – ligos istorijų išrašų Nr. F027/a – kuriuos pildė gydantys medikai.
Šio darbo autorius dirba Kauno m. Dainavos poliklinikoje kineziterapeutu. Kasdien susiduria su sergančiais stuburo osteochondroze ir ligonių sveikatos būklei gerinti taiko masaţą, kineziterapiją. Norėdamas įrodyti teigiamą masaţo bei kineziterapijos reikšmę sergančių stuburo osteochondroze sveikatai darbo autorius ištyrė 100 sergančių stuburo osteochondroze atvejų. Šiam tyriminiam darbui buvo leista pasinaudoti vienos iš Kauno poliklinikų sergančių stuburo osteochondroze išrašais iš medicininių dokumentų.
Medicininiuose dokumentuose buvo pateiktų ir kitų duomenų, kurie nenaudojami šiame darbe. Medicininiuose dokumentuose buvo pateikiami šie duomenys:
1. Data
2. Ligonio vardas, pavardė 3. Gimimo data
4. Darbovietė arba ugdymo institucija
5. Laikotarpis (data) nuo gydymo pradţios iki pabaigos 6. Diagnozė
7. Ligos anamnezė: objektyvi būklė, skausmas pagal VAS balais prieš gydymą 8. Ligos eiga, taikytas gydymas, ligonio būklė išrašant, skausmas pagal VAS po gydymo kurso.
9. Rekomendacijos tolimesniam gydymui
Skausmas pagal VAS balais prieš reabilitacinį gydymą ir po jo buvo įvertintas gydytojų reabilitologų.
32 Ligoniams buvo taikytas šios reabilitacinės priemonės:
1. Kineziterapija baseine; 2. Kineziterapija salėje; 3. Masaţas; 4. Šarko dušas; 5. Povandeninis masaţas; 6. Sukūrinės vonios; 7. Perlinės vonios;
8. Kintamas magnetinis laukas; 9. Interferentinės srovės; 10. Pacientų mokymas; 11. Kitos procedūros.
Gydymas buvo paskirtas gydytojų. Vieniems ligoniams buvo taikoma daugiau reabilitacinių procedūrų, kitiems maţiau, atsiţvelgiant į ligos ypatumus, individualius organizmo poreikius (tai atsispindi ir prieš tai atliktos mokslinės literatūros apţvalgoje).
Visiems be išimties ligoniams buvo taikytas masaţas ir kineziterapija salėje. Buvo atlikta vidutiniškai 8 kineziterapijos ir 10 masaţo procedūrų.
Darbo autorius pasirinko nagrinėti masaţo ir kineziterapijos procedūrų veiksmingumą, nes pats šiuo metu taiko ligoniams šias procedūras.
Pacientai poliklinikoje lankėsi nuo 2006 m. sausio mėn. 4 d. iki 2007 m. kovo mėn. 27 d.
Atlikus dokumentų analizę paaiškėjo, kad medicininė pagalba buvo suteikta 28 vyrams bei 72 moterims, iš ko galima spręsti, jog moterims osteochondrozė yra daţnesnis reiškinys.
33
72
28
0
10
20
30
40
50
60
70
80
moterys
vyrai
7 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį
Daugiausiai dėl skausmo ir osteochondrozės susirgimų į medikus kreipėsi 50-59 metų ţmonės. Šiek tiek maţiau pacientų buvo 40-49 m. ir 60-69 m. iš to galima daryti išvadą, jog iki 39 m. amţiaus ţmonės maţiau skundţiasi skausmu ir šioje amţiaus grupėje pasitaiko maţiau osteochondrozės susirgimų atvejų.
16
24
28
22
10
0
5
10
15
20
25
30
iki 39 m. 40-49 m. 50-59 m. 60-69 m.
>70
34 Atliekant dokumentų analizę nagrinėta tiriamųjų darbinė struktūra. Paaiškėjo, kad į medikus daugiausiai kreipėsi dirbantys ţmonės – 52 %. Tai gal būt įtakoja, jog skausmas sudaro nepatogumus dirbant ir dėl to šie ţmonės tampa nedarbingais.
25
52
23
0
10
20
30
40
50
60
pensininkai,
neįgalieji
dirbantys
nedirba,
mokosi, kita
9 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal užimtumą (darbą)
Didţiausią nusiskundimų procentą sudarė skausminiai pojūčiai. Tai teigė juntantys visi 100 pacientų. Judesių amplitudės sumaţėjimu skundėsi 85 pacientai, o tirpimais – 45 pacientai. Tai dar kartą rodo, jog skausmas yra vienas iš pacientų skundų, kuris blogina gyvenimo kokybę ir priverčia ieškoti skausmo prieţasties bei kreiptis į medikus.
35
100
45
85
0
20
40
60
80
100
skausminiai pojūčiai tirpimai judesių amplitudės sumažėjimas10 pav. Pacientų nusiskundimų pasiskirstymas
Gydytojo suformuluotose diagnozėse atsispindėjo stuburo paţeidimo vieta (11 pav.), nurodyti paţeistieji slanksteliai.
Nagrinėjant stuburo paţeidimo vietą išaiškėjo, kad labiausiai paţeista sritis buvo juosmeninė ir kryţmeninė kartu.
Ši lokalizacija sudarė 72 % paţeidimų. Toliau ėjo tik juosmeninė, kuri sudarė 18%. Toliau kitos stuburo paţeidimo vietos. B. A. Bėkeris (4) taip pat teigia, jog daugiausiai paţeidţiama juosmeninė stuburo sritis.
3
2
18
72
1
5
3
5
0
10
20
30
40
50
60
70
80
tik k aklinė sritis tik k rūtinin ė s ritis tik juo sm eninė sritis juo sm en inė ir kryž m en inė krū tin inė ir ju osm en inė ka klin ė ir ju osm eninė krū tininė , juos m en inė, k ryžm en inė ka klin ė, juo sm en inė , kr yžm eninė36 Kaip matyti iš 11 paveikslo, daugiausiai paţeista pacientų sritis yra juosmeninė ir kryţminė kartu (72 procentai).
Didţiausias kiekis, kaip pateikta 12 paveiksle, prieš gydymą buvo pacientų, jaučiančių vidutinį ir didesnį uţ vidutinį skausmą (įvertinta 5 ir 6 balais). Tai sudarė 83 (41+42) procentų pacientų. Stiprų skausmą (7, 8 balai) jautė 14 (11+3) ligonių. Daugiau kaip švelnų skausmą (4 balai) jautė 3 pacientai. Tai galima daryti išvadą, jog daţniausiai į medikus kreipiamasi dėl vidutinio ir stipraus skausmo. Maţesnio intensyvumo skausmą jaučiantys pacientai sudaro maţiausią besikreipiančiųjų dalį. Tai rodo, kad ne visi ligoniai, pajutę nedidelį skausmą, kreipiasi į medikus.
Atlikus medicininių dokumentų, kur buvo aprašyti atvejai po atlikto reabilitacinio gydymo, pastebėta, jog pagal gydytojų vertintą ligonio sveikatos būklės pagerėjimą gydymo efektas buvo labai geras, kai skausmo pojūčiai sumaţėdavo 4-5 balais.
Kai efektas buvo geras, skausminiai pojūčiai sumaţėjo 3 balais, kai nedidelis – sumaţėdavo 2 balais, o kai labai neţymus efektas, skausminiai pojūčiai sumaţėjo 1 balu.
41
11
3
42
3
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
6 balai
7 balai
8 balai
5 balai
4 balai
12 pav. Skausminiai pojūčiai balais (pagal VAS) prieš reabilitacinį gydymą
Įvertinus skausmo maţėjimo balus pastebėta, kad skausmo balai po atlikto gydymo statistiškai patikimai maţėja. Tai atsispindi 13 paveiksle.
37 VAS balo vidurkis prieš gydymą buvo 5,69+0,8, o po gydymo – 2,46+0,1. tai parodo, jog po atlikto reabilitacinio gydymo VAS balo vidurkis patikimai sumaţėjo (t kriterijaus p raiška <0,001).
±1.96*Std. Err. ±1.00*Std. Err. Mean
Box & Whisker Plot
2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0 5,5 6,0 6,5 PRIES PO
13 pav. Skausmo balų pasiskirstymas prieš ir po reabilitacinio gydymo
Tai rodo, jog pacientams paskirtas reabilitacinis gydymas buvo pakankamai efektyvus, skausminiai pojūčiai patikimai maţėjo.
Daugiausiai buvo tokių ligonių, kuriems skausminiai pojūčiai sumaţėjo 3-4-5 balais. Jie sudarė 82 procentus besigydţiusiųjų.
Nedidelis efektas (skausmas sumaţėjo 2 balais) buvo pasiektas 11 ligonių. Labai neţymus efektas buvo pastebėtas 7 ligoniams.
Kaip matyti iš 14 paveikslėlyje pateikto grafiko, didţiausią kiekį sudarė tie pacientai, kuriems reabilitacinio gydymo metu skausmas sumaţėjo 3 balais (58 %). Maţiau pacientų buvo nustatyta, jog skausmas sumaţėjo 4 balais (20 %).
38
7
11
58
20
4
0
10
20
30
40
50
60
1 balas
2 balai
3 balai
4 balai
5 balai
14 pav. Skausmo mažėjimo dinamika
Viso buvo 3 ligoniai, įvertinę skausmą 4 balais. Jiems stebėtas geras efektas, nes skausmas sumaţėjo 3 balais.
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 3 ligoniai 4 3 1
buvo sumažėjo lik o
39 Grupėje su 5 balų skausmu prieš gydymą skausmas daugiausiai maţėjo 3 balais, t.y. efektas geras. Tą atţymėjo 35 ligoniai. 5 ligoniams efektas buvo labai geras, nes skausmas sumaţėjo 4 balais. Ir tik 2 ligoniams skausmas sumaţėjo 2 balais, t.y. nedidelis efektas.
Tai šioje grupėje, esant vidutiniškam skausmui, daugiausiai buvo ligonių (35), kuriems efektas buvo geras, nes skausmas sumaţėjo 3 balais.
0 1 2 3 4 5 buvo 5 5 5 sumažėjo 4 3 2 lik o 1 2 3
5 ligoniai 35 ligoniai 2 ligoniai
40
17 pav. 6 balų skausminių pojūčių mažėjimo dinamika
Šioje grupėje, su vidutiniu skausmu, daugiausiai buvo ligonių, kuriems buvo stebėtas geras efektas (3 balais) – 20 ligonių. 4 balais – 9 ligoniai, 1 balu – 7 ligoniai, 2 balais – 5 ligoniai.
Taigi, esant vidutiniškai išreikštam skausmui (5, 6 balai) – daugiausiai buvo stebėtas geras efektas, t.y. sumaţėjo skausminiai pojūčiai 3 balais.
0 1 2 3 4 5 6 7 b uvo 7 7 7 sumažėjo 2 4 5 liko 5 3 2
4 ligoniai 6 ligoniai 1 ligonis
41 Esant stipriam skausmui, daugiau stebėtas labai geras efektas – 4 ir 5 balais – viso 7 ligoniai (6+1). Nedidelis efektas (2 balais) – 4 ligoniams.
0 2 4 6 8 3 ligoniai 3 ligoniai 8 5 3
buvo sumažėjo lik o
19 pav. 8 balų skausminių pojūčių mažėjimo dinamika
Taigi, iš paveikslo matyti, kad esant stipriam skausmui, buvo stebėta geras ir labai geras efektas didesniam ligonių skaičiui.
Atlikus dokumentų analizę paaiškėjo, jog po gydymo skausminiai pojūčiai statistiškai patikimai sumaţėjo. Tai pavaizduota 1 lentelėje.
Taigi, daugiau nei pusei – 35 ligoniams (vidutinis), o 20 ligonių (stiprus) – skausmas sumaţėjo į švelnų skausmą.
Geras ir labai geras efektas kartu sudarė 82 %. Tai palyginus su labai neţymiu (7%) ir nedideliu (11 %) ţymus skirtumas. Taigi, galima daryti išvadą, jog daugumai ligonių kineziterapijos ir masaţo efektas buvo geras ar net labai geras.
42
1 lentelė – Skausminių pojūčių dinamika
Skausminių pojūčių balai pagal VAS (buvo prieš gydymą)
Skausminių pojūčių balai pagal VAS (liko po gydymo)
Skausminių pojūčių
sumaţėjimo balai Ligonių skaičius
4 1 3 3 5 3 2 2 5 2 3 35 5 1 4 5 6 3 3 20 6 4 2 5 6 2 4 9 6 5 1 7 7 5 2 4 7 3 4 6 7 2 5 1 8 3 5 3
Iš paveikslo matyti, kad didţiausias skaičius ligonių po gydymo masaţu ir kineziterapija liko tik su 2 balais skausminių pojūčių. Jie sudarė 45 %. Su 1 balu – 8 %, 3 balais – 31 %. 1-2-3 balai (kartu) – 84 %. Tai dar kartą rodo, kad po gydymo didţiausiam ligonių kiekiui – 84 % - liko švelnus ir maţesnis negu švelnus skausmas.
8
45
31
5
11
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
1 balas
2 balai
3 balai
4 balai
5 balai
43 Taigi, galima daryti išvadą – kineziterapija ir masaţo procedūros buvo neabejotinai efektyvu ir patvirtina neabejotiną hipotezę, jog kineziterapija ir masaţas yra efektyvios gydymo priemonės..
Didesnis 4, 5 balų skausmas liko tik maţesniam ligonių kiekiui – 16 % ligonių (5+11).
44
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Ištyrus 100 sergančių stuburo osteochondroze atvejų paaiškėjo, kad ligonių tarpe buvo daugiau moterų nei vyrų, kas atitinka literatūros duomenis, nurodančius šio susirgimo paplitimą daugiau moterų tarpe nei vyrų (20).
Pagal amţių daugiausiai pacientų buvo vyresnių nei 40 metų ir jaunesnių nei 70 metų tarpsnyje, kas atitiko darbinę atliktos dokumentų analizės struktūrą, kurioje atsispindėjo, kad daugiausia sergančių buvo dirbančiųjų tarpe (52 %). Sergančių kiekis buvo maţesnis amţiaus grupėje iki 40 m. bei daugiau nei 70 metų. Tikėtina, kad ir sergančių vis daugiau atsiranda didėjant amţiui. Tai atitinka atliktai mokslinės literatūros analizei, kurioje kaip viena iš osteochondrozės prieţasčių nurodoma senėjimo procesas (20).
Pagal stuburo paţeidimo lokalizaciją daugiausiai paţeidimų stebėta juosmeninėje – kryţmeninėje stuburo dalyje – 72 % (11 pav.). Kaip nurodo Grečka (20), labiausiai paţeidţiama stuburo dalis – juosmeninė (62 %).
Taigi, labiausiai paţeista stuburo sritis – šiame tyrime atitiko literatūros duomenis.
Literatūros duomenimis (29) – fiziniai pratimai maţina skausminius pojūčius, gerina stuburo judrumą. Judant, mankštinantis pagerėja tarpslankstelinio disko mityba, dėl ko pristabdomas ligos progresavimas (20).
Kodėl po 70 metų vėl maţėja pacientų? Gal tai įtakoja, jog senatvėje dėl negalios ir gretutinių ligų ne visi sergantieji kreipiasi į medikus reabilitaciniam gydymui.
Įvertinus skausminių pojūčių skalę prieš gydymą daugiausiai pacientų buvo su 5 ir 6 balais (83 %). Tai atitiktų vidutinį ir didesnį nei vidutinį skausmą. 14 pacientų jautė stiprų (7, 8 balai) skausmą. Taigi, daugiausiai buvo tų pacientų, kuriems kartu paėmus buvo vidutinis ir stiprus skausmas (97 %).
Taigi, galia teigti, jog pacientai daugiausiai į medikus kreipiasi jausdami stiprų ir vidutiniškai stiprų skausmą.
Didesnio kaip švelnus (4 balai) skausmas buvo diagnozuotas 3 ligoniams. Taigi, esant maţesniam skausmui tikriausiai ne visi pacientai skuba į gydymo įstaigą ir kreipiasi į medikus.
Taikant masaţą ir kineziterapiją sergantiems stuburo osteochondroze skausminiai pojūčiai pagal VAS statistiškai patikimai sumaţėjo. Tai atitiko mokslinės literatūros
45 duomenis. M. H. Pope ir bendraautoriai (38), B. Pritulsky (40) bei kiti autoriai (29, 30, 32, 46) nurodo, kad masaţas maţina skausminius pojūčius sergantiems stuburo osteochondroze. Iš pateikto grafiko (20 pav.) matyti, kad didţiausias ligonių skaičius po gydymo kineziterapija ir masaţo procedūromis liko tik su 2 skausminių pojūčių balais. Jie sudarė 45 % pacientų. Su 1 balu liko 8 % pacientų, su 3 balais – 31 %. 1-2-3 skausminių pojūčių balais kartu po atlikto gydymo buvo įvertinta 84 % pacientų. Tai patvirtina, kad po gydymo didţiausiam kiekiui pacientų liko švelnus ir maţesnis negu švelnus skausmas. Didesnis 4-5 balų skausmas liko 16 % ligonių.
Taigi, kineziterapija ir masaţas neabejotinai buvo efektyvūs ir atliktas tyrimas patvirtino tyrimo pradţioje iškeltą hipotezę, jog stuburo osteochondrozės kaip ligos sukeltiems skausminiams pojūčiams, jų maţėjimui didţiulę įtaką turi ir yra efektyvūs masaţas bei kineziterapija.
46
IŠVADOS
1. Stuburo osteochondrozė yra aktuali šių laikų medicinos problema, nes ši liga yra gana plačiai paplitusi tiek vyrų (41 %), tiek moterų (59 %) tarpe. Ja serga 40-80 % pasaulio gyventojų. Stuburo osteochondrozė sukelia skausminius pojūčius, apriboja ligonio darbingumą.
2. Mokslinės literatūros duomenimis – gydomoji mankšta ir masaţas maţina sergančiųjų stuburo osteochondroze skausminius pojūčius, pagerina stuburo lankstumą ir yra veiksminga gydymo priemonė.
3. Osteochondrozės kaip ligos progresavimui yra labai svarbūs reguliarūs fiziniai pratimai, judėjimas, nes tuo metu pagerėja tarpslankstelinio disko mityba, sumaţėja skausminiai pojūčiai, pristabdomas ligos progresavimas.
4. Atlikus tyrimą pasitvirtino mokslinės literatūros duomenys. Taikant kineziterapijos ir masaţo procedūras, sergantiems stuburo osteochondroze, pagerėjo ligonių savijauta, sumaţėjo skausminiai pojūčiai.
47
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atlikus tyrimą ir išanalizavus literatūros duomenis paaiškėjo, kad kineziterapija ir masaţas yra veiksmingos priemonės, maţinant stuburo osteochondrozės skausminius pojūčius.
Tyrimo eigoje dar kartą patvirtinta sena tiesa, jog judėjimas, mankštos pratimai yra svarbus sveikatos šaltinis. Ši tiesa ir vėl įgauna naują prasmę, reikšmingą šių dienų ţmogui, tiek maţai laiko skiriančiam judėjimui, kuris nieko nekainuoja, išskyrus savąsias pastangas.
Masaţas kaip fizinės medicinos reabilitacijos priemonė pagerina kraujotaką, paţeistose stuburo vietose stabdo ligos progresavimą, maţinant skausminius pojūčius, gerina ligonio, sergančio stuburo osteochondrozę, savijautą. Todėl šios reabilitacinės priemonės – kineziterapijos ir masaţo procedūros – rekomenduotinos sergant stuburo osteochondroze.
48
LITERATŪRA
1. Adapted with permission from White Aa. M, Anderson R, eds. Conservative Care of Low Back Pain. Baltimore: Williams&Wilkins; 1991.
2. Adomaitienė R, Augustinaitytė-Jurčikonienė G, Mikelkevičiūtė J, Morkūnienė A, Ostaševičienė V, Samsonienė L, Skučas K. Taikomoji neįgaliųjų fizinė veikla: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija; 2003. p. 383.
3. Argoff CE. Pharmacologic management of chronic pain//J. Am. Osteopath. Assoc; 2002.
4. Bėkeris BA. Sąnarių ligos. Vilnius: Mokslas; 1991. p. 123.
5. Bruster S, Jarman B. National survey of hospital patients//British Medical Journal. Great Britain; 1994.
6. Charles CM. Pedagoginio tyrimo įvadas. Vilnius: Alma littera; 1999. p. 397.
7. Dabartinės lietuvių kalbos ţodynas. Kaunas: Spindulys; 2000. p. 967. 8. Dadelienė R, Juocevičius A. Kineziologijos pagrindai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla; 2001. p. 152.
9. Daugėlaitė M. Nutukimas ir kūno kultūra. Vilnius: Mintis; 1973.
10. Davidow WH, Uttal B. Total Customer Service//London. Harper and Row; 1989.
11. Deardorf WW. Types of back pain: acute pain, chronic pain, and neuropathic pain; 2003// http://www.spine-health.com/topics/cd/chronic_pain/chronicpain02.html.
12. Degan M, Fabris F, Vanin F, Bevilacqua M, Genova V, Mazzucco M & Negrisolo A. The effectiveness of foot reflexotherapy on chronic pain associated with a herniated disk. Professioni Infermieristiche; 2000, 53, 80-7.
13. Dievaitienė J. Gydytojas ir ligonis. Vilnius: Mokslas; 1981. p. 15.
14. Dunn E, Brown C. The Qutpatient Expirience through the eyes of the patient//Health policy newsletter; 1995, Vol. 8. No. 2. USA.
