1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Rolandas Venclavek
Orų pokyčių sąsajos su mirštamumu nuo miokardo infarkto
Kauno mieste 2010-2014 m.m.
Magistro diplominis darbas
Darbo vadovas
Prof. dr. Ričardas Radišauskas
2
TURINYS
SANTRAUKA……… 3 SUMMARY……….…..4 PADĖKA………....5 SANTRUPOS………...6 SĄVOKOS IR APIBRĖŢIMAI………..…7 ĮVADAS... ...8DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10
1.1 Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rodiklių pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje... 10
1.2 Terminio komforto indeksų taikymas... ………...11
1.3 Mirštamumo nuo MI sąsajos su meteorologiniai veiksniais... 11
2. TYRIMO METODIKA ...14
3. Rezultatai ir jų aptarimas... 15
3.1.Kauno miesto gyventojų mirštamumo nuo MI pokyčiai... 15
3.2.Kauno miesto meteorologiniai pokyčiai ... 16
3.3.Mirčių nuo MI ryšio su meteorologiniais veiksniaisvertinimas...19
IŠVADOS...21
3
Santrauka
Magistrinio darbo tema:
Įvertinti orų sąsają su mirštamumu nuo MI Kauno mieste 2010-2014 m.m. Atliko Rolandas Venclavek. Magistro baigiamasisdarbas.MokslinisvadovasProf. dr. Ričardas Radišauskas;Lietuvos SveikatosMokslų Universitetas,
Medicinosakademija, Medicinosfakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra–Kaunas, Lietuva
Tikslas:
Įvertinti orų sąsają su mirštamumu nuo MI Kauno mieste 2010-2014 m.mUždaviniai:
1. Išnagrinėti orų pokyčius ir jų duomenis, surinktus Hidrometeorologinės tarnybos Kauno mieste 2010-2014 m.m.
2. Išnagrinėti mirštamumo nuo MI Kauno mieste 2010-2014 m.m.
3. Įvertinti orų pokyčių ir mirštamumo nuo MI sąsajas Kauno mieste 2010-2014 m.m.
4
Summary
Analysis of weather conditions on mortality caused by ischaemic heart disease in Lithuania (Kaunas city) in period of 2010-2014 Results from Lithuanian University of Health, Medical Academy, Faculty of Medicin, Department of Enviromental and Occupational Medicine– Kaunas, Lithuania. Author Rolandas Venclavek. Final thesis of Master’s degree/ supervisor Prof. Dr. Ričardas Radišauskas.
The aim of the thesis: To evaluate the relationship of seasonal and climatic changes whith mortality caused by myocardial infarction (MI) in Kaunas city over the period 2010-2014.
Objectives: 1) Analysis of weather conditions, data used data from the Lithuanian Hydrometeorological service covering Kaunas city 2)Analysis of mortality, data used from the Registry of Ischeamic Heart Disease 3) To evaluate the relationship of seasonal and climatic changes whith mortality caused by MI in Kaunas city over the period 2010-2014.
Materials and Methods: the study used data from the Registry of Ischeamic Heart Disease and
Lithuanian Hydrometeorological service covering Kaunas city. The Poisson regression model was used to access relative risk and confidence whith temperature and precipitation.
Results: Comparetive dataanalysis in relation to seasonal variation showed the mortality rates from MI where highest in winter and lowest in summer.
Conclusion: Mortality caused by acute MI in Kaunas city as in many other regions under similar climatic conditions most often is recorded in winter and is least common in summer.
.
5
Padėka
Norėčiau padėkoti darbo vadovui Prof. dr. Ričardui Radišauskui, kuris visapusiškai padėjo rengiant magistrinį darbą, taiprecenzentui Dr. Vidmantui Vaičiuliui uţ išsamią ir kritišką recenziją.
Interesų konfliktas
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
Etikos komiteto leidimas
6
Santrumpos
AKS- arterinis kraujo spaudimas
APT- Australian Apparent Temperature CRB- C-reaktyvinis baltymas
Exp(B)- pasikliautinasis intervalas hPa – hektopaskalis
IŠL- išeminė širdies liga MI- miokardo infarktas p - reikšmingumo lygmuo
PCC- Pearson koreliacijos koeficientas ŠKL- širdies ir kraujagyslių ligos
VŽI- vėjo žvarbumo indeksas Temp.- temperatūra
7
Sąvokos ir apibrėžimai
Albedas – dydis, rodantis atspindėjimo laipsnį.
Retrospektyvusis-priklauso apibūdinti praėjusiems įvykiams
Vėjo žvarbumo indeksas- nusako temperatūros ir vėjo poveikį žmogaus komfortui Humidex- karščio indeksas, sukurtas mokslininko E. Thom 1959 metais Kanadoje.
Australian Apparent Temperature [19]- juntamosios temp. indeksas sukurtas Jungtinių Valstijų karinėms jūrų pajėgoms.
8
Įvadas
Daugelyje Europos aukšto ekonominio lygio šalių, Lietuvoje taip pat, mirtingumas nuo IŠL išlieka lyderiu, nors pastaraisiais dešimtmečiais pastebėta mirtingumo IŠL mažėjimo tendencija. Įtaka mirtingumui turi aplinka.Mirtingumo duomenys siejami ne tik su gyvensenos rizikos veiksnių pasikeitimais, bet ir su meteorologinių veiksnių pokyčiais. Organizmo
atsparumas meteorologiniams ir heliogeofizikiniams veiksniams priklauso nuo jų poveikio dažnio, intensyvumo, bei pokyčių dinamikos.Pasak mokslininknkų, žmogui esant už
termoneutralios aplinkos ribų, yra indukuojamas komforto ribų išplėtimas, fiziologinių procesų moduliacija ar išorės, t.y. elgesio ar materialinių priemonių, didinančių ar minimalizuojančių šilumos kaitos procesą ir tokiu būdu užtikrinamašiluminė pusiausvyra[ 6]. Sunkiausia adaptacija yra ligos pradžioje ar paūmėjus [7],Lėtam organizmo reagavimuiį oro sąlygų pokyčius, vyksta lėtinių ligonių dekompensacija, ligų paūmėjimas[14].Žinant meteorologinių veiksnių įtaką atsiranda galimybė imtis prevencijos priemonių: perspėti žmones,daryti įtaką jų elgesiui, panaudoti medikamentines ar nemedikamentines priemones.Net aprangos spalva turi įtakos medžiagos albedui, pvz. per baltos spalvos tam tikras tyrimuose naudotas medžiagas praeina 20-30% spinuliuotės o per juodą medžiagą 200% lyginant su nuogu kūnu. [ 8]
Esant šiltiems, drėgniems orams juntamoji temperatūra aukštesnė negu faktiška fiksuojama gyvsidabrio termometro,reikia apsisaugoti nuo dehidratacijos, mikro ar makroelementų netekimo, perkaitimo.Žemoje temperatūrojevegetacinės nervų sistemos pusiausvyra krypsta linksimpatinės,krešėjimo sistemos pusiausvyra krypsta link fibrino susidarymo [23], kraujyje padidėja streso hormonų titras,pasekoje padidėja ŠSD; AKS, kyla miokardo bei kitų organų deguonies poreikis,jei sutrikusi koronarinė kraujotaka, galima miokardo išemija[23+; žema aplinkos temperatūrakoreliuoja su padidėjusiu kraujo klampumu, hematokritu, fibrinogeno ir CRB kiekiais[ 8] šalia gyvensenos rizikos faktorių,tai papildomas veiksnys[13] dėl galimo sumuojamo poveikio.
Todėl šio darbo tikslas yra išanalizuoti bei įvertinti Kauno miesto gyventojų mirštamumą nuo MI susiejant su meteorologiniai pokyčiais.
9
Darbo tikslas ir uždaviniai
Tikslas:
Įvertinti orų sąsają su mirštamumu nuo MI Kauno mieste 2010-2014 m.mUždaviniai:
1. Išnagrinėti orų pokyčius ir jų duomenis, surinktus Hidrometeorologinės tarnybos Kauno mieste 2010-2014 m.m.
2. Išnagrinėti mirštamumo nuo MI Kauno mieste 2010-2014 m.m.
10
Literatūros apžvalga
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rodiklių pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje
Lietuva ne išimtis, mirtingumas nuo IŠL išlieka lyderiu (1.1 lentelė), nors pastaraisiais dešimtmečiais pastebėta mirtingumo IŠL mažėjimo tendencija.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija taip pat akcentuoja šių ligų aktualumą. Širdies ir kraujagyslių ligos yra ne tik medicinos , bet ir socialinė problema, dažnai tai yra apie apie pusę visų mirčių, apie 30proc. neįgalumo ir 15–20 proc. apsilankymo sveikatos priežiūros įstaigose priežastimi*16+.
2001-2010 m. amžiaus grupėje iki 65 m. standartizuotas mirtingumo nuo IŠL rodiklis
1.1 lentelė Mirties priežastys. Standartinis mirtingumo rodiklis 2013 m.
Lietuvoje sumažėjo 5,2 proc., tuo tarpu 27 ES šalyse 29 proc. Lietuva palyginta su ES 2010m.: gyventojų standartizuotas mirtingumo nuo IŠL rodiklis buvo arti 2 kartus didesnis. Maksimaliausias ir minimaliausias mirtingumas nuo IŠL Lietuvoje buvo atitinkamai 2006 m.-81,5mirusiojo 100 000 gyv. bei 2009 m. 64,7/100 000 gyv
11
Pagal lytį kategorijoje iki 65 m. mirtingumas nuo IŠL 2010 m. vyrų ir moterų atitinkamai 118,1 bei 26,2 100‘000 gyv. ES atitinkamai – 61,7 bei 14,7 100‘000 gyv. Vertinant rodiklių dina-miką, Lietuvoje per 10 m., vyrų mirtingumas sumažėjo 7,8 proc., moterų išaugo 5,4 proc. ES tendencija mažėjo, atitinkamai 27,5 proc. ir 34,7 proc.“ *18+
Terminio komforto indeksų taikymas
Bioklimatologijoje vienas svarbiausių aspektų yra žmogaus kūno šiluminis balansas, kuris priklauso nuo komplekso parametrų, supančių išorės sąlygų ir organizmo vidaus
fiziologinių bei elgsenos pokyčių. [5] Terminis komfortas - būsena, kai žmogus jaučiasi šiluminio balanso pusiausvyroje, kurią padeda aprašyti terminio komforto indeksai. Paprasčiausiu
pavyzdžiu galima laikytiorotemperatūrą, kuri daugumoje atvejų atitinka pojūčius. Kad būtų galima tiksliau aprašytišį komfortą, papildomaireikalingi oro temperatūros , šiluminės temperatūros, vėjo greičio,oro drėgmės, organizmo šiluminės izoliacijos bei organizmo fiziologinių procesųduyomenys. [6]
Žmogus palaiko pastovią temperatūrą reguliuodamas šilumos kaitą su aplinka
nepriklausomai nuo išorės temperatūros, bei jos pokyčių. Tokią būseną vadiname homotermija, kuri yra paisekiama organizmo homeostazės principais.[1][2] [3] Ji pasiekiama esant organizmo temperatūrai37 ± 2° [1]
Pirmą kartą vėjo žvarbumo indeksas buvo įvestas 1940 metais P. Siplio ir C. Passelio, tai buvo jų pastabumo rezultatas atliekant tyrimus Arktikoje.Iš atliktų stebėjimų buvo nustatyta, kad vandens užšalimo laikas priklauso nuooro temperatūros,vėjo greičio , bei vandens
temperatūros *8+ Jų apskaičiavimo algoritmas buvo paprastas ir atitiko tų laikų galimybes.Dabar egzistuoja daugiau negu 100 įvairių sudėtingų, kompleksinių biometeorologinių terminį
komfortąaprašančių indeksų. *6+ Šiame tyrime buvo panaudoti VŽI, Humidexbei juntamoji temperatūra ( apparent temperature in Australia) [19].
Mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų sąsajos su meteorologiniais veiksniais.
Metabolinių procesų intensyvumui, neabejotinaiįtakos turi aplinka.Termoneutralioje aplinkoje (18-28 °C) metabolizmo dydis yra 40-55 W*m2/s, jis priklauso nuo tokių veiksnių kaip lytis,
12
amžius, ūgis, kūno masė, terminės aplinkos sąlygos bei sezoniškumas ir specifinės regioninėsklimato ypatybės *26+
Fiziologai priėjo bendros nuomonės, kad mažėjant temperatūrai padidėja metabolinės šilumos gamyba. Tai yra organizmo atsakas į padidėjusį intensyvų šilumos netekimą.Mažėjant temperatūrai, palyginus su termoneutraliom sąlygom, 5°C BMR padidėja 17%, sumažėjus temperatūrai 10-15°C, BMR padidėja beveik 50%, 15-20°CBMR padidėja net 80%. Fiziologinių tyrimų duomenys apie aplinkos karštį nėra vienareikšmiški.[27]
Termoneutralioje aplinkoje nebuvo problemų su šiluminės kaitos pusiausvyros palaikymu. Intervalo ribose atsirado sunkumų arba pusiausvyra buvo negalima be papildomų apsisaugojimų nuo šilumos netekimo ar gavimo. Pavojingi sveikatai yra kraštutinai neigiami ar teigiami šilumos balansai, nuo adaptacijos lygio priklausys pažeidžiamumas.Pastebėta,kad termoreguliacijos efektyvumas priklauso nuo treniruotumo ir adaptacijos prie ribinių terminių sąlygų. Asmenų, dirbančių aukštoje temperatūroje, termoreguliacija yra efektingesnė nei susidūrusiųjų su sąlygomis pirmą kartą.Pas aklimatizuotus šaltoms aplinkos sąlygoms asmenis stebimas 40-50proc. didesnis BMR bei geresnė odos ir paodžio termoizoliacija negu pas neaklimatizuotus.[25]
Vertinant oro sąlygas pagal įtaką sveikatai, vasarą palankiau apie 82 proc.– žiemą apie 51 proc.,kitais laikaispo apie 65 proc., t.y. vėjo greitis<6m/s; santykinė oro dregmė <85%,paros atmosferos slėgio pokyčiai<6 hPA, o paros oro sąlygų pokyčiai tolygūs. Blogiausi tuo atžvilgiu pavasaris apie (30% dienų) ir ruduo(apie 5 proc. dienų).
Atlikus esamų tyrimų rezultatų analizę pastebėta, kad daugelyje šalių ŠKL turi aiškią sezoninę eigą, t. y., ligų pikas fiksuojamas šaltuoju metų laiku, sumažėjimas – šiltuoju.
Kaip rodo tyrimas Taivane [9], panašiai ir kituose šiltuosiuose kraštuose stebimas mažesnis mirštamumas prie tokios pačios temperatūros (27-29°C) negušaltesnio klimato kraštuose. Ispanijoje, Barselonoje reikšmingai padidėdavo mirtingumas nuo IŠL, esant temperatūrai virš 24,96 °C .Mažėjant temperatūrai nuo 18 °C šiltesnio klimato šalyse buvo stebėtas reikšmingas didesnis mirtingumas nei šaltesnio klimato šalyse [11].
Kaip parodo apklausos tyrimai, egzistuoja individualus elgesio rodikliai skirtingo klimato kraštuose: esant 7°C oro temperatūrai 13% žmonių Atėnuoseir 72% Pietų Suomijojedėvėjo kepures, tuo pačiu metu vidutinė temperatūra namuose vidutiniškai buvo 19·2°C Atėnuose ir 21·7°C Pietų Suomijoje.[11]
13
Kitame tyrime*22+ iš 384 vietų Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Kinijoje, Italijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Ispanijoje, Švedijoje, Taivane, Tailande, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos valstijose, gauti panašūs rezultatai. Mirčių skaičius nuo IŠL padidėja skirtinguose temperatūros intervaluose, tai siejama su vidutine metine temperatūra
Vienimokslininkai šį fenomeną interpretuojatuo, kad mirčių skaičius nuo IŠL šiltesnių žiemų kraštuose yra aukštesnis, palyginus su šaltesnių žiemų kraštais dėl šaltesnių namų, skurdesnės aprangos bei mažesnio aktyvumo[11], kiti teigia, kad tai yra fiziologinės adaptacijos paseka.
14
[
22]
Tyrimo metodika
Buvo vykdomas retrospektyvinis populiacinis tyrimas, kurio metu buvo renkama informacija apie sergamumą MI ir mirštamumą nuo MI tarp Kauno 25-64 metų amţiaus gyventojų, kurio metu siekiama nustatyti ir įvertinti mirtingumo nuo MI sąsajas su tam tikrais meteorologiniais veiksniais tarp Kauno 25-64 metų amţiaus gyventojų.
Tyrimo objektas – mirtingumo nuo MI pokyčiai, priklausomai nuo tam tikrų meteorologinių veiksnių (oro temperatūros, santykinės drėgmės, vėjo greičio ir kt.).
Šiame moksliniame darbe buvo nagrinėjami Kauno miesto Hidrometeorologinės tarnybos surinkti duomenys ir Išeminės širdies ligos registro duomenys. (2010-2014 m.m.)
Darbas atliktas remiantis IŠL registro (vykdomas nuo 1983 m.) Kauno mieste duomenimis, renkamais atsiţvelgiant į projekto MONICA (MONItoring of trends and determinants in Cardiovascular disease) rekomendacijas. IŠL registrą vykdo Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojų grupė. IŠL registras apima 25–64 metų amţiaus Kauno miesto gyventojus, kurių klinikiniai duomenys buvo verifikuojami atsiţvelgiant į metodiką pagrįstą PSO rekomendacijomis [18].
Darbe buvo naudojamos vidutinės kiekvienos paros meteorologinių rodiklių reikšmės: vidutinė temperatūra, atmosferos slėgis jūros lygyje, minimali santykinė oro drėgmė, kritulių kiekis, maksimalus vėjo greitis, saulės spindėjimo trukmė. Kompleksiniai rodikliai: Humidex ir vėjo ţvarbumo indeksai bei šalčio ir karščio bangos
Humidex = T+5/9*(e–10);
Čia- T – oro temperatūra (°C); e –vandens garų slėgis (hPa)
VŽI = 35.74 + 0.6215×T - 35.75×V0.16 + 0.4275×T×V0.16
Čia- T – oro temperatūra (°C), V – vėjo greitis dešimties metrų aukštyje (m/s).
Statistinė duomenų analizė: Sergamumo ŪMI ir mirtingumo nuo MI bei meteorologinių rodiklių
pokyčiams įvertinti taikyta tiesinė regresinė analizė, remiantis šia formule:
y = a+bx+e, ciay ir x – kintamieji x – metai nuo 1 iki 11,y – mirtingumo rodikliai bei
meteorologiniai veiksniai, a – konstanta; b – tiesės krypties koeficientas (angl. slope); e – atsitiktinė paklaida.
Meteorologinių aplinkos veiksnių sąsajoms su mirčių nuo MI vidutiniu atvejų skaičiumi įvertinti buvo taikytas Puasono regresijos modelis. Kaip priklausomas kintamasis modelyje buvo naudotas atvejų skaičius skirtingose amžiaus kategorijose. Taip pat modelyje buvo naudojami tiek kiekybiniai, tiek kategoriniai (pagal kvartilius) kintamieji.
15 y = -0,297x + 31,89 R² = 0,038 y = 1,333x + 14,99 R² = 0,238 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 2010 2011 2012 2013 2014
Vyrai Moterys Linear (Vyrai) Linear (Moterys)
Rezultatai ir jų aptarimas
1.Kauno miesto gyventojų mirštamumo nuo MI pokyčiai 2010-2014 metais.
Rementis duomenimis iš IŠL registro, 2010–2014 m. bei taikant tiesinės regresijos analizęnė vienoje vyrų ir moterų amžiaus grupėse per tiriamąjį laikotarpį (2010–2014 m.) statistiškai reikšmingų mirštamumo nuo MI pokyčių nustatyta nebuvo.Pastebėta kad tarp vyrų 25–54 metų amžiaus kategorijojeyramažėjanti tendencija po 6,9 proc./m. (p- 0.07).Mirštamumo rodyklių pokyčiai Kauno miesto 25–64 metų vyrų ir moterų nuo MI pateikti 2.1paveiksle, bei išsamiau nurodyta 2.1 lentelėje.
Δ -0.9 proc/m.;p=0.8 Δ 7.7 proc/m.;p =0.4
2.1 pav. Kauno miesto 25–64 metų gyventojų standartizuotas mirštamumo skaičius nuo MI ir jų pokyčiai (proc./m.) 2010–2014 m.
2.1 lentelė Gyventojų standartizuotas mirčių skaičius nuo MI ir jų pokyčiai (proc./m.) 2010–2014 m Šiame atliktame tyrime Kauno miesto 25–64 metų gyventojų standartizuotas mirštamumo skaičius nuo MI 2010–2014 m Kauno mieste sumaţėjo 6,6 proc
Amžiaus grupės Kasmetinis vidutinis pokytis proc. p Vyrai 25-54 -6,9 0.07 55-64 0.5 0.86 25-64 -0.9 0.77 Moterys 25-54 0.9 0.4 55-64 0.9 0.44 25-64 7,7 0.38 Bendrai 25-64 0,66 0,73
16
Tai galime palyginti su kitų autorių atlikto tyrimo rezultatu, kur buvo nagrinėjama 2001-2010 m. amţiaus grupė iki 65 m. Pagal tuos duomenis standartizuotas mirtingumo nuo IŠL rodiklis Lietuvoje sumaţėjo 5,2 proc., tuo tarpu 27 ES šalyse 29 proc. Lietuva palyginta su ES 2010m.: gyventojų standartizuotas mirtingumo nuo IŠL rodiklis buvo arti 2 kartus didesnis. Maksimaliausias ir minimaliausias mirtingumas nuo IŠL Lietuvoje buvo atitinkamai 2006 m.-81,5 mirusiojo 100 000 gyv. bei 2009 m. 64,7/100000 gyv [18].
17
2. Kauno miesto meteorologiniai pokyčiai 2010–2014 metais
Vidutinės oro temperatūros vidurkis Kauno mieste per 2010–2014 m. laikotarpį buvo
7,5 C. Didţiausia vidutinė temperatūra buvo uţfiksuota 2014 m. (+0,7 °C nuo vidurkio), ţemiausia vidutinė temperatūra buvo uţfiksuota 2010 m. (–0,9 °C nuo vidurkio). Bendra vidutinės oro temperatūros kaitos tendencija per tiriamąjį laikotarpį yra didėjanti, t. y.
vidutiniškai po 0,33 °C, 4,5 proc. kasmet. Regresinės analizės duomenimis, vidutinės metinės oro temperatūros rodikliai per 2010–2014 m. stebėjimo laikotarpį statistiškai reikšmingai nepakito. Maksimalios ir minimalios oro temperatūros vidurkio tendencija taip pat didėjanti, atitinkamai 2,7 ir 10,3 proc.
Nors sunku tai vertinti del trumpo tarpo laiko tyrimo.
2.2 pav.Vidutinės metinės oro temperatūros rodikliai per 2010–2014 m remiantis tiesinės regresijos analizės duomenimis.
Juntamosios temperatūros(Australian apparent temperature) vidurkis Kauno mieste
per 2010–2014 m. laikotarpį buvo 3,1 °C. Didžiausia juntamoji temperatūra buvo užfiksuota 2014 m.( +0,6 °C nuo vidurkio), žemiausia juntamoji temperatūra buvo užfiksuota 2010 m. (– 0,9 °C nuo vidurkio). Bendra vidutinės oro temperatūros kaitos tendencija per tiriamąjį laikotarpį yra didėjanti, t. y. vidutiniškai po 0,30 °C, 10,4 proc. kasmet. Regresinės analizės duomenimis, vidutinės metinės oro temperatūros rodikliai per 2010–2014 m. stebėjimo laikotarpį statistiškai reikšmingai nepakito. Maksimalios ir minimalios oro temperatūros vidurkio tendencija taip pat didėjanti, atitinkamai 2,7 ir 10,3 proc.
Vidutinė metinė santykinė oro drėgmė Kauno mieste per 2010–2014 m. laikotarpį buvo
80,4 proc. Labiausiai šis vidurkis buvo viršytas 2012 m. ( +2,4 proc. drėgmės nuo vidurkio). 2014 m. vidutinė santykinė oro drėgmė buvo žemiausia (–3,3 proc. drėgmės nuo vidurkio). Bendra
18
vidutinės oro drėgmės kaitos tendencija per tiriamąjį laikotarpį buvo mažėjanti, t.y. vidutiniškai po 1,4 proc. kasmet. Regresinės analizės duomenimis vidutinės santykinės oro drėgmės rodikliai per 2010–2014 m. stebėjimo laikotarpį statistiškai reikšmingai nepakito.
Vidutinė vidutinio vėjo greičio reikšmė Kauno mieste per 2010–2014 m. laikotarpį buvo
4,99m/s. Labiausiai šis rodiklis buvo viršytas 2013 m. (+0,11 m/s nuo vidurkio). 2012 m. vidutinė vidutinio vėjo reikšmė buvo žemiausia (–0,22 m/s. nuo vidurkio). Bendra vidutinėvidutinio vėjo kaitos tendencija yra didėjanti, t. y. vidutiniškai po 0,04 proc. kasmet. Regresinės analizės duomenimis, nė vienais metais vidutinės vidutinio vėjo greičio reikšmės per 2010–2014 m. stebėjimo laikotarpį statistiškai reikšmingai nepakito.
Vidutinė atmosferos slėgio jūros lygyje reikšmė Kauno mieste per 2010–2014 m.
laikotarpį buvo 1015,3. Labiausiai per šį laikotarpį slėgio reikšmės vidurkis buvo viršytas 2014 m. (+1,3 hPa nuo vidurkio). 2010 m. vidutinė slėgio reikšmė buvo žemiausia ir siekė 1013,8 (–1,5 hPa nuo vidurkio). Bendra vidutinio slėgio reikšmės kaitos tendencija yra didėjanti, t. y.
vidutiniškai po 0,04 proc. kasmet. Regresinės analizės duomenimis, nė vienais metais vidutinio atmosferos slėgio (jūros lygyje) reikšmių rodikliai per 2010–2014 m. stebėjimo laikotarpį statistiškai reikšmingai nepakito.
2.2 lentelė. Vidutiniai metiniai meteorologiniai rodikliai per 2010–2014 m remiantis tiesinės regresijos analizės duomenimis.
Rodiklis Vidurkis Pokytis (proc./m) PI (95 proc.)
Vid. temperatūra 7,5 +4,5 0.12
Max. Temperatūra 11,7 +2,7 0.19
Min. temperatūra 3,7 +10,3 0.09
Juntamoji temperatūra 3,1 +10,4 0.14
Vid.sant. oro dregmė 80,4 -1,4 0.14
Vid. vėjo greitis 4,99 +0,04 0.97
19
3. Mirčių nuo MI ryšio su meteorologiniais veiksniais vertinimas 2000–2010 metai
Remiantis Pearson koreliacijos koeficientu, analizuojant vidutinės temperatūros ryšį su mirčių nuo MI vyrų 55-64 metų kategorijoje pastebėta reikšminga atvirkštinė
koreliacija:didėjant vidutinei paros temperatūrai mažėjo mirčių skaičius ir atvirkščiai. Toje pačioje kategorijoje pastebėta taip pat silpnesnė, bet reikšminga, atvirkštinė koreliacija analizuojant maksimaliąją, minimaliąją bei juntamąją temperatūras.
2.3 lentelėMirčių nuo MI santykinė rizika priklausomai nuo meteorologinių veiksnių , atsižvelgiant į lytį ir amžių, remiantis Pearson koreliacijos koeficientu.
Vyrai Moterys 25-64 25-54 55-64 25-64 25-54 55-64 p PCC p PCC p PCC p PCC p PCC p PCC Vid. temperatūra .064 -.043 .992 .0 .028 -.051 .749 -.007 .624 -.011 .902 -.003 Max. temperatūra .096 -.039 .820 .005 .035 -.049 .759 -.007 .885 -.003 .785 -.006 Min. temperatūra .064 -.043 .815 -.005 .041 -.048 .977 .001 .543 -.014 .749 .007 Juntamoji temperatūra .070 -.042 .897 -.003 .039 -.048 .694 -.009 .799 -.006 .752 -.007 Vid.sant. oro dregmė .581 .013 .953 .001 .538 .014 .695 .009 .213 .029 .231 .028 Vid. vėjo greitis .839 -.005 .352 .022 .418 -.019 .288 .025 .053 .045 .112 -.037
20
Remiantis Puasono regresijos modeliu ir palyginamąja kategorija pasirinkus ketvirtąjį (Australian apparent temperature)juntamosios temperatūros kvartilį (12,21-28°C) buvo nustatyta, jog 25–64 metų amžiaus kategorijoje antrojo juntamosios temperatūros kvartilio (5,03-2,8°C) metu vidutinis mirčių atvejų skaičius vyrų grupėje buvo didesnis vidutiniškai 31 proc. (95 proc. PI 1.028-1.670) Kitose kategorijose reikšmingų skirtumų nenustatyta (2.4 lentelė).
2.4 lent.Mirčių nuo MI santykinė rizika priklausomai nuo meteorologinių veiksnių (kvartilių grupėse), atsižvelgiant į lytį ir amžių, remiantis Puasono regresijos modeliu
Vyrai Moterys
25-64 25-54 55-64 25-64 25-54 55-64
p Exp(B) p Exp(B) p Exp(B) p Exp(B) p Exp(B) p Exp(B)
Santykinė oro drėgmė, proc. (Kvartiliai)
1Q (36-72) .549 .932 .769 .937 .601 .929 .725 .814 .446 .809 .499 .807 2Q (73-81) .118 .821 .105 .663 .396 .884 .197 .355 .272 .722 .562 .829 3Q (82-88) .324 .888 .474 .849 .473 .904 .509 .661 .865 1.045 .613 1.157
4Q (89-100) 1 1 1 1 1 1
Oro temperatūra vidutinė (Kvartiliai)
1Q (- 23-1) .231 1.164 .380 .793 .065 1.309 .933 .976 .969 .976 .940 .976 2Q (1,1-7,5) .087 1.239 .064 1.522 .423 1.128 .745 1.096 .967 .974 .701 1.128 3Q (7,6-15,3) .839 1.027 .797 .937 .694 1.062 .909 .968 .456 .581 .832 1.069
4Q (15,4-28) 1 1 1 1 1 1
Australian apparent temperature (Kvartiliai)
1Q (- 31iki-5,04) .280 1.148 .393 .811 .075 1.308 .564 1.182 .739 .800 .425 1.294 2Q (-5,03-2,8) .029 1.310 .201 1.321 .077 1.305 .402 1.270 .766 1.197 .429 1.291 3Q (2,81-12,2) .857 1.024 .072 .620 .202 1.215 .887 1.043 .482 .599 .627 1.174
21
Vidutinių metiniųmirštamumo pokyčių nuo MI koreliacija su vidutine metine temperatūra 2010-2014m tarp Kauno miesto 55–64 metų vyrų ir moterų.
Vidutinių metinių mirštamumo pokyčių nuo MIkoreliacija su vidutine juntamaja metine temperatūra 2010-2014m tarp Kauno miesto 55–64 metų vyrų ir moterų
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0 2010 2011 2012 2013 2014
vid. Temperatūra Vyrai Moterys
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0 2010 2011 2012 2013 2014
22
Išvados
Remiantis duomenimis iš IŠL registro, 2010–2014 m. bei taikant tiesinės regresijos analizę, nė vienoje vyrų ir moterų amžiaus grupėse per tiriamąjį laikotarpį (2010– 2014 m.) statistiškai reikšmingų mirštamumo nuo MI pokyčių nustatyta nebuvo. Pastebėta, kad tarp vyrų 25–54 metų amžiaus kategorijoje yra mažėjanti tendencija (po 6,9 proc./m).
Vidutinės oro temperatūros,juntamosios temperatūros, vidutinio vėjo greičio, atmosferos slėgio ir vidutinės metinės reikšmės per 5 metų laikotarpį turėjo tendenciją didėti, tačiau santykinės oro drėgmės tendencija buvo mažėjanti.
Sparčiausiai keitėsi juntamoji temperatūra (AT) (+10,4% kasmet), kam turi įtakos oro temperatūros, vėjo greičio bei oro dregmės pokyčiai. Karščio ir šalčio bangų skaičius ir jų trukmė kasmet buvo skirtingos. Daugiausia karščio periodų buvo nustatyta 2010 m. tais metais buvo ilgiausiai trukusi karščio banga (10 dienų). Daugiausia šalčio periodų buvo nustatyta 2010 m. tais metais buvo ilgiausiai trukusi šalčio banga (7 dienos). Regresinės analizės duomenimis, nė vienais metais jokie vidutinių reikšmių rodikliai per 2010–2014 m. stebėjimo laikotarpį statistiškai reikšmingai nepakito.
Remiantis Puasono regresijos modeliu ir palyginamąja kategorija pasirinkus ketvirtąjį (Australian apparent temperature)juntamosios temperatūros kvartilį (12,21-28°C) buvo nustatyta, jog 25–64 metų amžiaus kategorijoje antrojo juntamosios
temperatūros kvartilio (-5,03-2,8°C) metu vidutinis mirčių atvejų skaičius vyrų grupėje buvo didesnis vidutiniškai 31 proc. (95 proc. PI 1.028-1.670) Kitose kategorijose reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Remiantis Pearson koreliacijos koeficientu, analizuojant vidutinės temperatūros ryšį su mirčių nuo MI vyrų 55-64 metų kategorijoje pastebėta reikšminga atvirkštinė koreliacija, didėjant vidutinei paros temperatūrai mažėjo mirčių skaičius ir atvirkščiai. Toje pačioje kategorijoje pastebėta taip pat silpnesnė, bet reikšmingaatvirkštinė koreliacija analizuojant maksimaliąją, minimaliąją bei juntamąją temperatūras. Mirštamumas nuo MIKaune,kaip ir panašaus klimato regionuose, yra dažniau
23
Literatūros sąrašas
1Bligh J. Johnson K. G. Glossary of terms for thermal physiology.J Appl Physiol 35:941-961, 1973. ;
2 Zotin A. I. Thermodynamic Bases of Biological Processes. Physiological Reactions and AdaptationsBerlin 1990
3 Kozłowska-Szczęsna T. Krawczyk B. Kuchcik M. WPŁYW ŚRODOWISKA ATMOSFERYCZNEGO NA ZDROWIE I SAMOPOCZUCIE CZŁOWIEKA; POLISH ACADEMY OF SCIENCES STANISLAW LESZCZYCKI INSTITUTE OF GEOGRAPHY AND SPATIAL ORGANIZATION; WARSZAWA 2004
4. Liukaitytė J. BIOMETEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ LIETUVOJE KIEKYBINIS VERTINIMAS Vilnius, 2011
5 . Venclovienė J. Statistiniai metodai medicinoje. Bendrasis vadovėlis aukštosioms mokykloms 2010; Kaunas.
6.Kažys J. Biometeorologijos praktikos darbai 2011, Vilnius
7. Styra D, Ušovaitė A, Damauskaitė J, Juozulynas A. Leaps in cardiovascular diseases after a decrease of hard cosmic ray flux and atmospheric pressure in Vilnius city in 2004-2007. International Journal of Biometeorology 2009; (53):471–477
8. Błarzejczyk K. Wymiana ciepła pomiędzy człowiekiem a otoczeniem w różnych warunkach środowiska geograficznego. 1993 Wrocław.
9. Pan WH, Li LA, Tsai MJ. Temperature extremes and mortality from coronary heart disease and cerebral infarction in elderly Chinese. Lancet 1995; (345):353-355.
10, MARC SAEZ, JORDI SUNYER, AURELI TOBIAS, FERRAN BALLESTER, JOSEP MARIA ANT6
Ischaemic heart disease mortality and weather temperature in Barcelona, SpainJanuary 1986 to 31 December 1991
11, The Lancet. Volume 349, No. 9062, p1341–1346, 10 May 1997
12. Gasparrini A. ir kiti. Mortality risk attributable to high and low ambient temperature: a multicountry observational study. 2015.
24
13. Chen X., Cao Q., Liu C., Xu C. 2008. Research on Meteorological Conditions and Their Related Diseases in Hefei, China. Annals of the New York Academy of Sciences. 1140: 86-90 14. Nachatelo M. 2002. The way weather affects your health
15. Rinkūnienė E, Petrulionienė Ž, Zdanevičiūtė I, Dženkevičiūtė V. Mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų tendencijos Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse. Medicinos teorija ir praktika 2013; (2):130-136.
16. Proškuvienė R. Širdies ir kraujagyslių ligos ir jų prevencija. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla; 2009
17. Aidukaitė D, Auglienė E, Bajoraitienė A, Banienė A, Bankauskaitė V, Bartaševičiūtė L. ir kt. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2011, Lietuvos sveikatos programa: rezultatai ir išvados. ISSN 1648-7338.
18. Rinkūnienė E, Petrulionienė Ž, Zdanevičiūtė I, Dženkevičiūtė V MIRTINGUMO NUO ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ TENDENCIJOSLIETUVOJE IR EUROPOS SĄJUNGOS ŠALYSE 2013
19. http://www.bom.gov.au/info/thermal_stress/#atapproximation
20. Martinkėnas A, Kaminskas V, Varoneckas G. Forecast Model of Impact of Meteorological Factors on Coronary Artery Disease Patients. Institute of Mathematics and Informatics. Informatica 2007; (18):407-418
21. Martinkėnas A, Podlipskytė A, Krylova J, Juškėnas J. The impact of weather conditions on human health. Conference “Biomedical engineering”. 2009.
22. Gasparrini A., Guo Y, Hashizume M,ir kiti. Mortality risk attributable to high and low ambient temperature: a multicountry observational study. May 21, 2015
23. Jehn M, Appel J, Sacks M. The effect of ambient temperature and barometric pressure on ambulatory blood pressure variability. American Journal of Hypertension 2002; (15):941-5. 24. Statistiniai duomenys iš:
http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Causes_of_death_statistics/lt
25. Blanc J., Man in the cold, Ch. C. Thomas Publ., Springfield. 1975,
26. Hammel H. T. Neurons and temperature regulation, [w:] W. S. Yamamoto (red.), Physiological controls and regulations, W. B. Saunders Co, Philadelphia, 71-97. 1965
27. Wenneberg L. A, ir kiti Energy balance and change in body weight and body water in man during a 2-day cold exposure, J. Appl. Physiol, 35, 4, 477-479. 1973.
