LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
FIZIKOS, MATEMATIKOS IR BIOFIZIKOS KATEDRA
JUSTINA PAULIUKĖNAITĖ
JUDAMUMO FUNKCIJOS PO KELIO SĄNARIO ENDOPROTEZAVIMO
OPERACIJOS ATSISTATYMO PROGNOZAVIMAS STATISTINĖS
ANALIZĖS METODAIS
Magistrantūros studijų programos „Medicina” baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Renata Šimoliūnienė Darbo konsultantas: Linas Pauliukėnas
TURINYS
SANTRAUKA ...3
PADĖKA ...5
INTERESŲ KONFLIKTAS ...5
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ...5
SANTRUMPOS ...6
SĄVOKOS ...7
ĮVADAS ...8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...11
1.1 Kelio sąnario sandaros ir funkcijos ypatumai sergant artroze ... 11
1.2 Judamumo pokyčiai po kelio endoprotezavimo operacijos ... 12
1.3 Veiksniai, darantys įtaką kelio sąnario endoprotezavimo rezultatui ... 13
2. Anketavimo principai reabilitacijoje ... 15
3. Prognozės modeliai. Tiesinė regresija ... 15
4. Prognozės modeliai. Binarinė (dvinarė) logistinė regresija ... 17
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ...20
2.1. Tyrimo organizavimas ... 20
2.2. Tyrimo objektas ... 21
2.3. Tiriamųjų imtis ... 21
2.4. Tyrimo metodai ... 21
2.5. Statistinė duomenų analizė ... 22
3. REZULTATAI ...23
3.1 Tiriamųjų sociodemografinė charkteristika... 23
3.2 Kūno padėties keitimo ir išlaikymo požymiai ... 26
3.3 Daiktų paėmimą, laikymą ir išlaikymą aprašantys požymiai ... 28
3.4 Ėjimą ir judėjimą aprašantys požymiai ... 29
3.5 Judėjimą transporto priemone aprašantys požymiai ... 31
4. Judamumo funkcijos po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos atsistatymo išeičių prognozavimo binarinės (dvinarės) logistinės regresijos modeliu ... 33
4.1 Binarinės (dvinarės) logistinės regresijos modelio „skausmas_lytis“ aptarimas ... 34
4.2 Binarinės (dvinarės) logistinės regresijos modelio „skausmas_operuota koja“ aptarimas ... 35
4.3 Binarinės (dvinarės) logistinės regresijos modelio „skausmas_pacientai“ aptarimas ... 36
5. Išskirtų požymių sąsajos su demografiniais rodikliais ... 37
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...38
5. IŠVADOS ...40
6. REKOMENDACIJOS ...41
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS...42
SANTRAUKA
Pauliukėnaitė J. Judamumo funkcijos po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos atsistatymo prognozavimas statistinės analizės metodais, magistranto baigiamasis darbas / mokslinis vadovas doc. R. Šimoliūnienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Fizikos, matematikos ir biofizikos katedra. – Kaunas, 2018, - 73.p
Tyrimo tikslas: remiantis statistinės analizės metodais išskirti pagrindinius prognostinius požymius, leidžiančius prognozuoti judamumo funkcijos atsistatymo po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos tikimybę.
Tyrimo uždaviniai: 1. Išskirti požymius, kurie geriausiai prognozuoja judamumo funkciją po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos:
1.1 kūno padėties keitimą ir išlaikymą; 1.2 daiktų paėmimą, laikymą ir išlaikymą; 1.3 ėjimą ir judėjimą;
1.4 judėjimą naudojantis transporto priemone.
2. Sudaryti prognostinį modelį, leidžiantį prognozuoti judamumo funkcijos atsistatymo po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos išeitis.
3. Nustatyti išskirtų požymių sąsajas su demografiniais tiriamųjų rodikliais.
Tyrimo metodai. Atlikta respondentų apklausa klausimynu, fizinis ištyrimas (vertinant kelio sąnario amplitudę (sąnario paslankumas laipsniais), kojų ilgį (cm), apimtį per šlaunį ir blauzdą (cm) lyginant su sveika, skausmą (balais); Bartelio indeksą, modifikuotą Keitelio indeksą, nueinamą atstumą be nuovargio, žaizdos gyjimo laiką, gretutinės ligas ir judėjimo būdą (ar vaikšto su ramentais, ar vaikštyne), statistinė duomenų analizė.
Tyrimo dalyviai. Buvo ištirta 120 pacientų AB Birštono sanatorijoje „Versmė“ atramos judamojo aparato skyriuje, kurie sutiko dalyvauti tyrime ir po reabilitacijos išvykus į namus praėjus 4 savaitėms atsakyti į anketą ir atsiųsti paštu.
Tyrimo rezultatai. nustatyti penki kūno padėties keitimo ir išlaikymo subskalėje, o kitose subskalėse (daiktų paėmimas, laikymas ir išlaikymas; ėjimas ir judėjimas; judėjimas naudojantis transporto priemone) po keturis statistiškai reikšmingus požymius. Sudaryti keli binarinės logistinės regresijos modeliai „skausmas_vyrai“ (72,9), „skausmas_moterys“ (77,0), „skausmas_pacientai“ (79,2), kurie teisingai klasifikuoja iki 80 proc. imties respondentų, o „skausmas_operuota_koja“ laikomas netinkamu dėl neatitikimo reikalavimams.
Išvados: išskirti pagrindiniai kintamieji pagal klausimyno subskales, kurie geriausiai tenkino tiesinės regresijos modelio sąlygas, prognozuojant paciento funkcinio pajėgumo rezultatus pagal kūno padėties keitimą ir išlaikymą, daiktų paėmimą, laikymą ir išlaikymą, ėjimą ir judėjimą, judėjimą nau-dojantis transporto priemone. Sudarytas prognostinis modelis „skausmas_pacientai“, kuris progno-zuoja išeitį po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos 79,2 proc. imties respondentų. Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp išskirtų kintamųjų ir respondentų sociodemografinių rodiklių nerasta.
SUMMARY
Pauliukėnaitė J. Prediction of mobillity function outcome following knee artroplasty with statistical analysis methods, master’s thesis / supervisor ph. R. Šimoliūnienė Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Department physics, mathematics and biophysics – Kaunas, 2018, - 73 s.
The aim of the research: determine the main prognostic variables to predict recovery of postoperative mobility after knee replacement surgery by statistics methods.
The objectives of the research. 1. To determine factors that best predict mobility function after knee replacement surgery:
1.1 changing and maintaining body position; 1.2 carrying, moving and handling objects; 1.3 walking and moving;
1.4 moving around using transportation.
2. To create a prognostic model that allows predicting mobility function outcome following knee arthroplasty.
3. Identify interface between determined variables and demographics.
Methodology of the research. Was performed respondents' survey, physical examination (in terms of knee joint amplitude (joint velocity in degrees), leg length (cm), leg volume in the thigh and calf (cm) versus healthy, pain assessed (points); Bartel index, modified Keitel index, the distance walked without fatigue, the time of wound healing, the comorbid disorders and the movement trap (or walking with crutches or in a walker), statistical analysis of the collected data.
Participants of the study. 120 patients were examined in the Birstonas sanatorium "Versmė", department of traumatology, who agreed to participate in the study and from rehabilitation treatment following 4 weeks to send back the answered questionaire.
Results. Five statistically significant variables were identified in changing and maintaining body position sub-scales, and four in other sub-scales (carrying, moving and handling objects, walking and moving; moving around using transportation). Several binary logistic regression models were created for ,,pain_men” (72,9), ,,pain_women” (77,0), ,,pain_patients” (79,2), that correctly classify up to 80 percent sample respondents, while ,,pain_operated_leg” is considered unsuitable for non-compliance. Conclusion. The main variables were determined according to the questionnaire subclasses that best met with the conditions of the linear regression model, predicting functional outcome in carrying, moving and handling objects, walking and moving; moving around using transportation. The prognostic model ,,pain_patients” was developed, that predicts outcome after knee arthroplasty for 79,2 percent of sample respondents. There were no statistically significant relationships between determined variables and demographics.
PADĖKA
Noriu padėkoti savo magistrinio darbo vadovei doc. Renatai Šimoliūnienei, kuri visą laiką palaikė ir labai padėjo, rašant magistrinį darbą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Etikos komiteto pavadinimas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas bioetikos centras Leidimo (ar komiteto posėdžio) numeris: BEC-MF-10
SANTRUMPOS
SN – standartinis nuokrypis RA – reumatoidinis artritas EP – endoprotezas
SĄVOKOS
Judamumas (ang. mobility) – tai aktyvus asmens judėjimas – kūno padėties ar jo buvimo vietos keitimas, objektų paėmimas ir manipuliavimas jais, vaikščiojimas, bėgimas, lipimas ir naudojimasis įvairiu transportu [5].
ĮVADAS
Judamojo aparato ir sąnarių ligos – dažna problema, su kuria susiduria vyresnio amžiaus žmonės. Kelio sąnario skausmai vargina daugiau kaip 30 proc. žmonių, vyresnių nei 60 metų amžiaus [1]. Remiantis higienos instituto duomenimis, naujai kelio sąnario artroze susirgusių asmenų skaičius per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje didėjo nuo 3,81 / 1000 gyv. 2001-ais metais iki 8,97 / 1000 gyv. 2016-aisiais, viso 2017 m. Lietuvoje užregistruotas 56481 asmenų ligotumas gonartroze [26, 27]. Išsivysčiusiose šalyse degeneracinės sąnarių ligos pirmauja tarp neįgalumą sukeliančių ligų. Šios problemos sprendimas tampa vis aktualesnis, reikalaujantis ilgalaikio gydymo ir reabilitacijos, ir neretai kelio sąnario endoprotezavimo operacija – viena veiksmingiausių priemonių atkurti pažeisto sąnario funkciją, sumažinti patiriamą skausmą, pagerinti gyvenimo kokybę, kartu garatuojanti gerą ilgalaikį rezultatą. Tyrimo rezultatai rodo, kad 85 proc. pacientų yra patenkinti sąnario keitimo operacijos rezultatu [12]. Pagrindinė indikacija šiai intervencijai yra osteoartrozė – kompleksinės neuždegiminės lėtinės ligos sukelta didesnė ar mažesnė sąnario pažaida, lydima funkcijos sutrikimo ir konservatyvaus gydymo nekoreguojamo lėtinio intensyvaus skausmo. Priklausomai nuo artrozes pasireiškimo laipsmo ir progresavimo pobūdžio galimi įvairūs gydymo būdai. gydymas vaistais, gyvenimo būdo pakeitimas ar chirurginė intervencija – pažeisto sąnario endoprotezavimas [7].
Ligos sukelti mechaniniai atramos-judamojo aparato pažeidimai riboja fiziologinius judesius, provokuoja neigiamus funkcinius pokyčius. Kelio sąnariui tenkančios mechaninės apkrovos faktorius yra susijęs su progesuojančiais patologiniais procesais [6]. Keletas studijų, tyrę apatinių galūnių funkcijos pokyčius tarp osteoartroze sergančių asmenų, įrodė, kad esant pažeistos galūnės skausmui palaipsniui išsivysto raumenų silpnumas, blogėja raumens motorinio reflekso generavimas, tarpraumeninė koordinacija. Prarandant apsauginę raumenų kontrolę, kelio sąnario judesiai tampa nepakankamai stabilūs, didėja patologinių poslinkių ir sąnarį veikiančių mechaninių jėgų atsiradimas [2,6,7]. Nustatyta, kad sergantieji kelio osteoartroze, vengdami skausmo pojūčio, įgyja būdingus eisenos pokyčius: žingsnį pradėdami ir baigdami pilna pėda, ėjimo ciklo metu riboja čiurnos sąnarių paslankumą, kelio sąnario tiesimą ir atramos fazės trukmę [22]. Dėl degeneracinio sąnarių pažeidimo tampa sunku pernešti svorį vaikštant, lipant laiptais, keliant ir perkeliant daiktus. Progresuojanti ligos eiga neigiamai veikia gyvenimo kokybę, sukelia kasdienes veiklos apribojimus ir dalinį savarankiškumo sumažėjimą bei negalumą [5].
Kelio sąnario endoprotezavimo operacija yra kliniškai efektyvi ir ekonomiškai naudinga. Lietuvoje kelio sąnariai pradėti protezuoti 1993-iais metais. Šiandieniniai gydymo metodai mažai siskiriasi nuo kitų valstybių. Taikomi naujausi gydymo metodai ir technologijos, o specialistai gerai vertinami Europos ir pasaulio ortopedijos-traumatologijos klinikose [18]. Teigiama, kad daugelyje šalių sąnarių endoprotezavimo operacijų skaičius kasmet auga 10 proc. Valstybinės ligonių kasos prie
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2006 m. Lietuvoje buvo atlikta 1 556 pirminio kelio endoprote-zavimo operacijų, 2017 m. – 3 710. Dauguma pacientų renkasi ligonių kasų paskiriamus nemokamus endoprotezus, 2007 m. gegužės mėn. eilėje nemokamo kelio sąnario endoprotezo iš viso laukė 15 539 asmenys, o 2018 m. gegužės mėn. šios operacijos laukiančiųjų eilėje yra 3 389 asmenys [14].
Nors ši operacija laikoma labai efektyvia, dalis pacientų po operacijos vis tiek lieka nepatenkinti savo būkle – dėl išlikusio skausmo, nepakankamos sąnario funkcijos ar kitų priežasčių. Po endoprotezavimo operacijos žymiai sumažėja raumenų jėga ir pakinta sąnario judejimo amplitudė, todėl sulėtėja paciento eisena [20], sutrinka pusiausvyra, jam sunkiau lipti laiptais ir atsistoti iš sėdimos padėties, taip pat padidėja rizika pargriūti [7]. Kad būtų išvengta šių neigiamų operacijos pasekmių ir būtų pasiektas aukščiausias funkcinis lygis, labai svarbi ankstyva reabilitacija, užtikrinanti paciento pasirengimą grįžti į kasdienę veiklą [3]. Pooperacinio judėjimo atsitatymą stipriai veikia skausmas, nerimas bei pacientų fizinė ir psichinė gerovė.
Šio darbo tikslas – rasti pagrindinius statistinės analizės prognostinius požymius, kurie geriausiai aprašo judamumo funkcijos atsistatymą po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: remiantis statistinės analizės metodais išskirti pagrindinius prognostinius požymius, leidžiančius prognozuoti judamumo funkcijos atsistatymo po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos tikimybę.
Tyrimo uždaviniai: 1. Išskirti požymius, kurie geriausiai aprašo judamumo funkciją po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos:
1.5 kūno padėties keitimą ir išlaikymą; 1.6 daiktų paėmimą, laikymą ir išlaikymą; 1.7 ėjimą ir judėjimą;
1.8 judėjimą naudojantis transportu.
2. Sudaryti prognostinį modelį, leidžiantį prognozuoti judamumo funkcijos atsistatymo po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos išeitis.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Kelio sąnario sandaros ir funkcijos ypatumai sergant artroze
Anatominiu požiūriu, kelio sąnarys yra paslanki kaulų jungtis tarp distalinio šlaunikaulio galo, proksimalinio blauzdikaulio galo ir girnelės, pasižyminti visais sąnario sandarai būdingais elementais (turi sąnarinius paviršius, ertmę, kapsulę ir sąnarinius priklausinius). Pagal sandaros ypatumus tai sudėtingasis, kompleksinis, krumplinis, dviašis sąnarys. Anatominės kelio sąnario savybės garantuoja kojos atraminę funkciją, didelę, apie 170° (nuo 10° ištiesus iki 165 ° sulenkus) judesių amplitudę, atlaiko apkrovas iki 24 kartų didesnes nei kūno masė [22,25]
Šis krumplinis sąnarys leidžia atlikti judesius apie vertikalią ir skersinę ašis. Didžiausias judesys yra strėlinėje plokštumoje: 140º kampas tarp kelio ištiesimo ir visiško sulenkimo. Tokį platų lenkimą lemia tai, kad sąnarinis šlaunikaulio galas yra atgalinėje padėtyje. Tiesimas baigiasi koją ištiesus, jį sustabdo kapsulės ir raiščių įtempimas [25]. Blauzdos sukimas į vidų ir į išorę vyksta skersinėje plokštumoje, tačiau priklauso nuo sąnario padėties strėlinėje plokštumoje, nes ištiestą koją dėl šlaunikaulio ir blauzdikaulio krumplių sukibimo beveik neįmanoma pasukti. Sulenkus kelį 90º kampu, blauzdą galima paskuti į išorę iki 45º, į vidų – iki 30º. Įvairioms kasdienėms veikloms atlikti reikalinga tam tikra sąnario amplitudė, pavyzdžiui – taisyklingai eisenai reikalinga bent 67° lenkimo amplitudė, leistis laiptais 83°, o kilti – 90°, 105° amplitudė reikalinga norint atsistoti nuo žemos kėdės. [2,9].
Pabrėžiama, kad rotacija atsiranda todėl, kad šlaunikaulio vidinio krumplio sąnarinis paviršius yra ilgesnis negu šoninio krumplio. Tiesiant kelį, šoninio krumplio sąnarinis paviršius išnaudojamas, o vidinio krumplio dar lieka apie 1,25 cm. Todėl šlaunikaulio vidinis krumplys dar slysta atgal, išnaudodamas visą savo sąnarinį paviršių [20]. Kai tiesiamas kelio sąnarys, laikantis svorį, dėl vidinio krumplio slydimo atgal judesio pabaigoje šlaunikaulis pasisuka į vidų blauzdikaulio atžvilgiu. Kai tiesiamas kelio sąnarys, neapkrautas kūno svorio, blauzdikaulis pasisuka į šoną šlaunikaulio atžvilgiu. Šie keli paskutiniai laipsniai „užrakina“ ištiestą kelio sąnarį. Todėl, kai kelis pilnai ištiestas, žmogus gali stovėti, nenaudodamas raumenų. Sąnarys lenkimo metu turi būti „atrakinamas“ šlaunikauliui sukantis į šoną blauzdikaulio atžvilgiu. Tai labai nedidelis judesys, tačiau jis ir skiria kelio sąnarį nuo tikrojo skridininio sąnario. Kadangi ši rotacija nėra savarankiškas judesys, todėl nelaikoma kelio judesiu [10].
Sąnarinius paviršius dengia stora kremzlė. Storas suminis kremzlės sluoksnis (daugiau negu 1 cm) užtikrina gerą šlaunikaulio ir blauzdikaulio sąnarinių komponentų kongruenciją, saugo kremzlę nuo susidėvėjimo, tolygiai paskirsto krūvį po visą sąnarinį paviršių [8]. Tarp sąnarinių šlaunikaulio ir blauzdikaulio paviršių įsiterpusios pusžiedinės skaidulinės kremzlinės struktūros – vidinis ir šoninis meniskai, stabilizuoja sąnarį judesių metu, mažina trintį ir spaudimo jėgą [24]. Atliekant sudėtingus
judesius per kelio sąnarį, meniskai išlieka plastiški ir geba keisti savo formą, taip gerindami sąnario paslankumą [8, 25]. Storieji, išoriniai meniskų kraštai yra suaugę su kapsule, vidiniai, plonieji, - laisvi.
1 pav. Kelio sąnario anatomija A – priekinis vaizdas, B – šoninis vaizdas.
Pagal kelio sąnario endoprotezavimas: mokomoji knyga / Šarūnas Tarasevičius, Justinas kStucinskas, Robertinas Juosponis, Alfredas Smailys; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2011
Vidinis šlaunikaulio krumplys, didesnis nei išorinis, išsišovęs vidinėje kelio sąnario pusėje, todėl šlaunikaulio išilginė ašis sudaro su blauzdikaulio išilgine ašimi buką kampą, atvirą į išorę. Jeigu šis kampas pakinta, gali sutrikti kelio sąnario funkcija, irti sąnarinės kremzlės, nes keičiasi spaudimas į sąnarinius paviršius [21]. Kelį veikia labai didelės jėgos ir jis yra tarp dviejų ilgiausius pečius žmogaus kūne turinčių svertų, todėl yra labai pažeidžiamas [22].
1.2 Judamumo pokyčiai po kelio endoprotezavimo operacijos
Akivaizdu, kad pakitusi raumenų jėga daro įtaką judamumo funkcijai. Nustatyta, kad vyresnio amžiaus asmenų, patiriančių sunkumą stotis, pritūpti ir atsiklaupti, kelį ir pėdą tiesiantys bei pėdą lenkiantys raumenys yra nusilpę [23]. Mokslinėje literatūroje gausu tyrimų apie raumenų jėgos pokyčius po operacijų. Po kelio endoprotezavimo ypač paveikiamas yra keturgalvis šlaunies raumuo, jis netenka 50 – 60 proc. buvusios priešoperacinės jėgos, šlaunį lenkiantys raumenys raumenys netenka iki 50 proc. jėgos [14], pėdą lenkiantys raumenys silpnesni 17 proc., pėdą tiesiantys – 18 proc. [14]. Ištyrus klubo raumenų jėgą po kelio sąnario operacijos, nustatyta, kad operuotos galūnės šlaunį pritraukiančių, atitraukiančių, lenkiančių ir tiesiančių raumenų izometrinė jėga buvo 12 – 25 proc. silpnesnė nei priešingoje galūnėjė [13]. Šie pokyčiai išlieka net ir po dugelio metų. Nustatyta, kad po kelio sąnario endoprotezavimo, šlaunį atitraukiančių raumenų jėga paaiškino 10-20 proc.
variabiliškumą tarp šių raumenų jėgos ir keleto funkcinių testų atlikimo [16]. Žinoma, kad apatinės galūnės raumenų silpnumas, įskaitant ir pėdą lenkiančius bei tiesiančius raumenis, yra vyresnių asmenų padidėjusios rizikos nugriūti veiksnys [17]. Atliekami įvairūs skirtingų kineziterapinių procedūrų jėgos lavinimui tyrimai. Atlikta mokslinių straipsnių analizė, kuriuose po kelio sąnario endoprotezavimo vertintas didinamo intensyvumo jėgos pratimų, kineziterapijos vandenyje, jėgos pratimų naudojant vibracinę plokštę, raumenų elektrinės stimuliacijos, priešoperacinės kineziterapijos, įprastos kineziterapijos ir telereabilitacijos poveikis, nustatytė, kad naudojant įvairius kineziterapijos metodus statistiškai reikšmingai padidėja keturgalvio šlaunies raumens jėga ir pagerėja funkcinė būklė, tačiau veiksmingiausi metodai neaiškūs, tyrimų duomenys nevienareikšmiški [11].
Nors po operacijos pacientai vaikšto lėčiau, nustatyta, kad per 3-6 mėn. eisenos vėl tampa panašus į buvusį prieš operaciją [3,12].
1.3 Veiksniai, darantys įtaką kelio sąnario endoprotezavimo rezultatui
Daugėja įrodymų, kad 10-30 proc. pacientų po kelio endoprotezavimo operacijos patiria menką arba jokio fizinės funkcijos pagerėjimo. Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje atlikto perspektyvaus tyrimo metu nustatyta, kad 11 proc. pacientų, per pirmuosius metus po kelio endoprotezavimo, kelio sąnario skausmas reikšmingai nesumažėjo ir nepagerėjo funkcija [13]. Lyginant duomenis apie 2013 m. atliktas enoprotezavimo operacijas, nustatyta, kad pacientai, kuriems atliekamos klubo ir kelio sąnario operacijos Lietuvoje savo gyvenimo kokybę vertino blogiau iki operacijos ir praėjus 1 metams po jos lyginant su Švedijoje operuotais pacientais, tuo tarpu funkcijos pagerėjimas abiejose šalyse buvo panašūs. Pacientai, kuriems buvo atliktas kelio sąnario endoprotezavimas buvo panašaus amžiaus abiejose šalyse, tačiau pacientai, kuriems buvo atliktas klubo sąnario endoprotezavimas buvo jaunesni ir turintys didesnį KMI bei ASA klasę Lietuvoje nei Švedijoje (15). Moteriškoji lytis, jaunesnis amžius, nutukimas (KMI ≥ 35), žemesnis išsilavinimas, gretutinės ligos, socialinės aplinkos nebuvimas – tai paciento veiksniai, kurie siejami su prastesniais kelio sąnario endoprotezavimo rezultatais [19].
Moksline studija Lietuvoje nustatyta, kad mažesnė priešoperacinė skausmo ir funkcijos reikšmė pagal WOMAC ir geresnė psichinė sveikata pagal SF-12 – didesnio kelio sąnario skausmo ir funkcijos kitimo prognostiniai veiksniai [19,23]. Mokslinėje literatūroje pateikiami keletas reikšmingai su menku fizinės funkcijos paregėjimu po kelio endoprotezavimo susijusių faktorių: nerealūs paciento lūkesčiai, kitos pusės kelio skausmas, psichologinis distresas, aukštas kūno masės indeksas, pagalbinių vaikščiojimo priemonių naudojimas, senyvas amžius, moteriška lytis, žemesnė osteoartrito klasė, skydliaukės ligos; tačiau skirtinguose tyrimuose šie rezultatai yra nepastovūs ir bendra išvada lieka neaiški [20]. Nustatyta, kad katastrofizmas, psichinė sveikata, priešoperacinis kelio skausmas ir skausmas kitose kūno vietose yra stipriausi nepriklausomi lėtinį skausmą po kelio endoprotezavimo
prognozuojantys veiksniai [17]. Naujausi pateikti duomenys rodo, kad po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos galima išskirti tris grupes nusivylusių pacientų, jaučiančių nepasitenkinimą skirtingais laikotarpiais: “anksti” nusivylę jaučia nepasitenkinimą rezultatu po operacijos praėjus vieneriems metams, “nuolatinė" grupė atžymi nepasitenkinimą ilgesnio stebėjimo metu, “vėlyvoje” – nusivylę pacientai, kurie buvo patenkinti operacijos rezultatu vienerius metus po jos. Maždaug pusė pacientų, kurie buvo nepatenkinti praėjus vieneriems metams po kelio sąnario keitimo, buvo patenkinti rezultatu po penkerių metų. Pirmuosius metus buvo dažniau nepatenkinti pacientai su plaučių liga, depresija, nugaros skausmu, vienpusiu endoprotezu arba blogesniu priešoperaciniu WOMAC skausmo rezultatu. Pacientai, sergantys skrandžio opalige ir blogesniu WOMAC standumo laipsniu, yra didesnėje rizikoje jausti nepasitenkinimą ir po penkerių metų nuo operacijos. Anksčiau patenkintų rezultatu pacientų, kurių skausmo WOMAC buvo blogesnis praėjus metams po operacijos, praėjus penkeriems metams po operacijos nuomonė pasikeitė. [18]. Pacientų, kuriems buvo atlikta revizinė operacija, bendras pasitenkinimas protezu statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo pacientų, kuriems per 2 metus po operacijos revizinės operacijos neatlikta [19].
Mokslinėmis studijomis siekiama ne tik išaiškinti priešoperacinius ir pooperacinius veiksnius, kurie gali paveikti kelio sąnario endoprotezavimo rezultatus, bet ir ištirti įvairių intervencijų naudą judamumo atsistratymui. Fu X. ir bendraautoorių atlikta metaanalizė parodė, kad pooperacinė kojos lenkimo padėtis po kelio endoprotezavimo yra veiksminga ir saugi, žymiai sumažinanti bendrą kraujo netekimą, slaptą kraujo netekimą ir kraujo perpylimo poreikį. Be to, tokiu būdu reikšmingai padidinama pooperacinė judesio amplitudė [20]. Atlikti tyrimai rodo, kad reabilitacijos procesą po operacijos statistiškai reikšmingai neigiamai veikia pacientų patiriama baimė judėti, nukristi [21, 22]. Pažymėtina, kad ji nepriklauso nuo žmogaus kūno sudėjimo, dėl jos gali atsirasti tam tikrų veiksmų apribojimas, jutimų ar net judesių sumažėjimas, nebandant jos įveikti gali grėsti ir neįgalumas [21].
Diskutuotina vitamino D reikšmė funkciniam atsistatymui po operacijos. Nors 2016 m. retrospektyviai atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad pacientų, turinčių vitamino D trūkumą, po 3 mėnesių nuo kelio endoprotezavimo operacijos, fizinė būklė buvo panaši į prieš operaciją vitamino D stokos neturėjusių pacientų, pastebėta, kad prieš operaciją jų fizinė būklė, remiantis WOMAC skale, buvo statistiškai reikšmingai blogesnė [23].
Ortopedija traumatologija pasižymi gausa testų įvertinti objektyviai paciento būklę ir anketų, skirtų pildyti pacientui ar gydytojui. Nuo 2015 m. Amerikos sąnarių keitimo registras pasidalino internete laisvai prieinama ortopedams traumatologams skirta prastų išeičių po klubo ir kelio endoprotezavimo skaičiuokle, kuri apskaičiuoja pakeisto sąnario infekcijos riziką per 2 metus po operacijos ir galimą paciento mirtingumą per 90 dienų po operacijos, priklausomai nuo 32 gretutinių būklių ir paciento ūgio, svorio, amžiaus, lyties bei rasės. Ją galima naudoti klinikinėje praktikoje.
2. Anketavimo principai reabilitacijoje
Funkcinis aktyvumas vertinamas kiekybiniais tyrimo metodais. Yra naudojama savarankiškumo arba funkcinio nepriklausomumo ir judėjimo testavimų duomenys. Šie duomenys priklauso nuo tokių veiksnių kaip paciento nuotaika, bendra sveikatos būklė, artimųjų įtakos ir t.t. Ištyrimo duomenys naudojami reabilitacijos efektyvumui įvertinti. Savarankiškumo arba funkcinio nepriklausomumo vertinimui naudojamas Barthel indeksas, o funkciniam judėjimui – modifikuotas Keitelio (Keittel) testas. Taip pat vertinamas pacientų skausmo pojūtis, bei sąnarių funkcinė būklė [9].
Nuo 1971 m. pradėtas taikyti Keitel funkcinis judėjimo testas. Dažnai naudojamas tiek klinikinėje praktikoje, tiek moksliniuose tyrimuose. Didžiausia galima Keitel indekso balų suma yra 95 balai. Modifikuotu Keitel indeksu yra vertinama viršutinių arba apatinių galūnių funkcinė būklė [9,5].
Reabilitacijos veiksmingumas vertinamas ir Barthel indeksu. Barthel indeksas tai skalė, kuri matuoja neįgalumo laipsnį bei paciento nepriklausomybę, jam atliekant kasdienius darbus [13]. Ją sudaro klausimai apie prausimąsi valgymą, apsirengimą, šlapimo ir išmatų nelaikymą, judėjimą. Funkcijos yra vertinamos 0, 5 ir 10 balų, priklausomai kaip tiriamasis sugeba atlikti nurodytas užduotis [14].
Skausmas gali būti svarbus rodiklis reabilitacijos vertinimui. Maždaug apie 15 proc. pacientų, kurie skundėsi operacijos rezultatais po kelio sąnario endoprotezavimo, pagrindinis skundas buvo skausmas [15]. Jis yra vienas iš pagrindinių pacientams, kurie serga RA (reumatoidiniu artritu). Yra daug tyrimų patvirtinančių apie ryšio patvirtinamą tarp depresijos ir skausmo [1].
Būtent skausmas yra įtrauktas į daugelį algoritmų. Dažniausias skausmo vertinimo būdas – tai vizualinė analogų skalė (angl. Visual analog scales (VAS)). kuri yra sugraduota nuo 0 iki 10: mažiausia reikšmė yra vertinama yra skausmo nebuvimas, o didžiausia – intensyviausias juntamas skausmas [16].
Vertinant reabilitacijos efektyvumą yra stebima pažeistų sąnarių būklę ir funkcionalumas. Tai atliekama matuojant sąnarių amplitudes prieš reabilitacijos gydymą ir po jos. Matuojamos amplitudės sąnario judesių plokštumose:
kelio sąnario lenkimas; kelio sąnario tiesimas.
Išmatuotos judesio amplitudės yra lyginamos su sveikų žmonių judesių amplitudėmis, remiantis patikimais moksliniais tyrimais, kuriuose nurodomos minėtų sąnarių paslankumo ribos sveikiems žmonėms. Klubo lenkimo amplitudė nuo 110 iki 120 laipsnių, tiesimo amplitudė nuo 10 iki 15 laipsnių. Kelio lenkimo amplitudė iki 135 laispnių, o tiesimas 180 laipsnių [25].
3. Prognozės modeliai. Tiesinė regresija
numatyti priklausomą kintamajį bei kurie kintamieji yra reikšmingi numatant pasirinktą priklausomanį kintamajį [4].
Tyrimuose siekiama ištirti tam tikrų reiškinių priklausomybę. Tiesinės regresijos analizės metu kintamasis priklauso nuo vieno ar kelių kitų kintamųjų.
Tiesinės regresijos matematinė formulė yra: Y = C + b1 X + b2Z + b3W + e.
Taikomi reikalavimai tiesinės regresijos modeliui pagal Čekanavičių V. ir Murauską G. [4]: 1. Duomenys turi būti skaitiniai, jei kintamieji yra nominaliniai, jie koduojami skaičiais. 2. Priklausomas kintamasis ir visi regresoriai (išskyrus dvireikšmius) yra intervaliniai..
3. Jei į modelį įtraukiami ir kategoriniai kintamieji (pseudokintamieji). Jie perkoduojami taip, kad įgytų tik dvi reikšmes – 0 ir 1.
4. Skirtingų stebinių liekamosios paklaidos e neturi koreliuoti. Tai reiškia, kad esami stebiniai neturi būti susiję.
5. Regresoriai neturi būti stipriai koreliuoti, nes priešingu atveju keli papildomi stebiniai gali radikaliai pakeisti vertinamų koeficientų reikšmes ir modelis tampa modelis tampa nestabilus.
6. Liekamosios paklaidos dispersija neturi priklausyti nuo regresorių reikšmių. Tiesinė regresija tinkama kai:
1) Determinacijos koeficientas. Jis yra privalomas visuose duomenų aprašymuose. Determinacijos koeficientas parodo kiek procentų Y elgesio paaiškina kintamųjų X, Z, W elgesys. Kuo koeficiento reikšmė didesnė, tuo modelis geriau tinka duomenims.
2) Koreguotas determinacijos koeficientas. Tai alternatyva, kai modelyje yra daug regresorių ir mažai stebinių.
3) ANOVA p reikšmė. Parodo ar yra su priklausomu kintamuoju yra susijusių regresorių. 3) T (Stjudento) kriterijai atskiriems regresoriams gali padėti nuspręsti, ar tam tikras regresorius yra šalintinas iš modelio.
3.1. Galimos alternatyvos
Yra įvairių situacijų, kai statistiniai modeliai gali būti naudojami vietoje tiesinės regresijos. Stabilizuotų liekamųjų paklaidų regresija taikoma kai pažeista homoskedastiškumo prielaida.
Atsparioji regresija taikoma, kai:
1) tiesinės regresijos modelyje nustatėme išskirtį,
2) nesugalvojame, kodėl išskirtį būtų galima pašalinti iš duomenų; 3) esame įsitikinę, kad išskirtis duomenyse – grynas atsitiktinumas; 4) priklausomo kintamojo stebiniai normalūs.
Kai pažeista normalumo prielaida – taikoma medianos regresija, kurios metu modeliuojama ne priklausomo kintamojo vidutinė reikšmė parinktų regresorių atžvilgiu, o pačios medianos reikšmė.
Šis modelis naudojamas, kai normalumo prielaida yra negaliojanti, gautieji modelio parametrų įverčiai nesutampa su tais, kurie buvo gauti taikant tiesinę regresiją, bei kai interpretacija nesutampa su tiesinės regresijos interpretacija [4].
4. Prognozės modeliai. Binarinė (dvinarė) logistinė regresija
Binarinė (dvinarė) logistinė regresija yra naudojama, remiantis bet kurios matavimo skalės nepriklausomais kintamaisiais, prognozuoti dvireikšmio kintamojo tikimybę įgyti reikšmę 1. Kadangi dvireikšmis kintamasis paprastai reiškia įvykį, kuris gali įvykti (1) arba neįvykti (0), naudojant binarinę logistinę regresiją, yra apskaičiuojama tikimybė, sąlygojama nepriklausomų kintamųjų. Tikimybė pi, kad atsitiktinis dydis yi įgys reikšmę 1, apskaičiuojama pagal formulę [4]:
i z i z i e 1 e p , (1) kur
ik
k
2
i
2
1
i
1
i
a b x b x ... b x z (2)a, b1, b2,..., bk nežinomi koeficientai, xi1, xi2, ..., xik yra nepriklausomi kintamieji [5]. Vietoje (1) formulės naudojama (2)
, p 1 p e i i i z (3), arba i i i p 1 p ln z (4) Santykis i i p 1 p
(3) formulėje vadinamas galimybe įvykti įvykiui yi=1. Šiuo atveju, tikimybių santykis parodys reabilitacijos eigos išeities tikimybę pagal Xi-tąjį vaizdą, esant požymiams xi1, xi2, ..., xik Koeficientai a, b1, b2,..., bk skaičiuojami maksimalaus tikėtinumo metodu, reikšmės parenkamos taip, kad tikėtinumo funkcija L būtų maksimali:
1 i y : i i:yi 0 i i 1 p p L (4)Apskaičiuotos koeficientų bj (j=1,…,k) reikšmės parodo, kaip pasikeis zi (2 formulė) reikšmė, vienu vienetu padidėjus ar sumažėjus kiekybinio požymio xij reikšmei, kai kitų požymių reikšmės nekinta. Kokybinių požymių atveju, esant skirtingiems bj, gaunamos skirtingos galimybės logaritmo (4 formulė) formulės [4]. Pokyčius sunku interpretuoti, todėl praktikoje dažnai naudojamas galimybių santykis e(bj), kur koeficientas b
j parodo, kiek kartų keičiasi galimybės įvykti įvykiui yi=1, kai vienetu pasikeičia požymio xij reikšmė:
Jei bj > 0, tada ebj > 1, tuomet galimybė padidėja. Jei bj < 0, tada ebj < 1, tuomet galimybė sumažėja.
Logistinė regresija tinka galiojant gana bendroms prielaidoms: kintamieji xi1, xi2, xi3, ..., xik nebūtinai turi būti normalieji; nereikalaujama normaliai pasiskirsčiusių paklaidų, nekalbama apie priklausomo kintamojo homoskedastiškumą. Antra, modelis gali prognozavimui netikti dėl kintamųjų multikolinearumo arba dėl sudėtingesnės kintamųjų tarpusavio priklausomybės [9,4].
Regresorių matavimo skalės gali labai skirtis, todėl negalima teigti, kad įtakingiausias yra tas regresorius, kurio koeficientas absoliučiu didumu yra didžiausias. Juos galima lyginti tik tada, jei visi regresoriai yra matuoti ta pačia skale (egzamino pažymiai, o ne metai ir kūno masės indeksas). Standartizuotų beta koeficientų analogų, kurie padėtų palyginti regresorių svarbą, šiame modelyje nėra. Galbūt galėtų pagelbėti tik galimybių santykiai [4].
Logistinės regresijos modelio reikalavimaipagal pagal Čekanavičių V. ir Murauską G [4]: 1) Priklausomas kintamasis yi yra dvireikšmis.
2) Duomenyse negali vyrauti viena iš yi reikšmių.
3) Jeigu analizuojamame modelyje yra daug kategorinių regresorių, tai kiekvienam tų kategorijų deriniui turi būti pakankamai daug stebinių (bent 5 stebiniai).
4) Regresoriai neturi stipriai koreliuoti. Priešingu atveju gali atsirasti neteisingi kintamųjų ryšiai modelyje.
Binarinė (dvinarė) logistinė regresija tinkama kai:
1) Svarbiausia modelio tinkamumo charakteristika – klasifikacinė lentelė, kurioje pateikiamos duomenų yi ir prognozuotinos yi reikšmės žr. 1 lentelė. Esant konkretiems stebiniams prognozuojama yi reikšmė ir žiūrima, ar spėjimas sutapo su tikrąja yi reikšme. Kuo daugiau sutapimų, tuo modelis geresnis. Turime Xi-tąjį vaizdą nusakančius požymius xi1, xi2, ..., xik ir žinome yi reikšmes, galime patikrinti, kaip dažnai jos sutampa su prognozuojamomis. Nustatome teisingų prognozių procentą. Jeigu šis procentas labai mažas, tai logistinė regresija yra netinkama naudoti.
1 lentelė. Logistinės regresijos metodo klasifikacinė lentelė Prognozuotinos yi reikšmės
Teisingų prognozių procentas
Duomenų yi reikšmės 1 0
1 a b (a/(a+b))*100%
0 c d (d/(c+d)) *100%
Bendras teisingų prognozių procentas ((a+d)/(a+b+c+d)) *100%
Klasifikacija yra vykdoma, remiantis taisykle: jei z>0, tai prognozuojama, kad Y=1; jei z<0, tai prognozuojam, kad Y=0;
jei z=0, tai sprendimas priimamas atsitiktinai, pvz.: metant monetą.
2) tikėtinumų santykio kriterijus parodo ar modelyje yra bent vienas reikalingas regresorius. Jeigu kriterijaus p reikšmė ≥ 0,05, tai regresijos modelio tinkamumas labai abejotinas.
3) Hosmerio–Lemešou kriterijus. Kai šio kriterijaus p reikšmė ≥ 0,05, modelis gerai tinka duomenims. Tačiau šį kriterijų rekomenduojama taikyti tik nedidelėms imtims ( iki 200).
4) determinacijos pseudokoeficientai parodo bendrą modelio tikimą duomenims.
5) Voldo kriterijai regresoriams. Padeda apsispręsti, ar regresorius yra šalintinas iš modelio. 6) Kuko matas parodo ar yra išskirčių, stebinių aibėje. Jei jos yra modelis netinkamas.
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliekamas 2017 m. rugsėjo – 2018 m. vasario mėn., kurio atlikimui buvo gautas Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-MF-10, (žr. priedą Nr. 1). Tyrimo vieta: AB Birštono sanatorijos „Versmė“ atramos judamojo aparato pažeidimų skyrius. Tyrimas vyko etapais:
1 etapas – etapas buvo skirtas mokslinės literatūros paieškai, analizei. Literatūros paieška vyko visą tyrimo laikotarpį. Mokslinės literatūros paieška vyko LSMU MA bibliotekoje esančiuose informacijos ištekliuose, duomenų bazėse – PubMed, eLABA, Cochrane Rehabilitation ir kt. Moksliniai straipsniai duomenų bazėse buvo atrenkami pagal raktinius žodžius: kelio sąnario endoprotezavimas, reabilitacija po kelio sąnario endoprotezavimo, judamumas, statistinės analizės metodai reabilitacijoje, reabilitacijos išeitys; (angl.) knee surgery, mobility, total knee replacement, mobility, recovering from knee replacement surgery, physical therapy after knee replacement, outcome or rehabilitation.
2 etapas – tyrimo instrumento – tyrimo klausimyno sudarymas. Remiantis moksline literatūra bei klausimynu parengtu integravus tarptautinę funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją į klausimyno skales, kurį atliko Matulis G. magistriniame darbe [29], (žr. Priedas Nr. 3). Klausimyno naudojimui gautas leidimas iš darbo vadovo ir autoriaus bei pateikti palildomi klausimai reikalingi numatytam tyrimui. Bandomasis tyrimas atliktas su 12 respondentų, norint patikrinti, kaip pacientai supranta klausimus. Išvada: klausimynas suprantamas, respondentai pastabų nepateikė.
3 etapas – respondentų apklausa. Duomenys rinkti AB „Birštono sanatorijoje „Versmė“ atramos judamojo aparato pažeidimų skyriuje. Pacientams buvo paaiškinta tyrimo eiga, tyrimo tikslai, uždaviniai, tyrimo nauda, tyrimo etika; pasirašytas tyrimo dalyvių sutikimas dalyvauti tyrime (priedas Nr.2). Sutikusiems dalyvauti buvo išdalinti klausimynai su voku ir paaiškinta pildymo instrukcija. Užpildytą klausimyną po 4 savaičių baigus gydymą turi atsiųsti paštu.
Buvo išdalinti 145 klausimynai. Užpildyti klausimynai paštu po 4 savaičių buvo grąžinti tyrėjams. Iš viso atsiųsti 130 laiškų su klausimynais. Negrįžo 15 klausimynų ir 10 klausimynų pripažinti netinkamais tolimesnei analizei, nes buvo nepilnai užpildyti, todėl analizei pateikta 120 klausimynų. Bendras atsako dažnis 82,76 proc.
Reabilitacijos eigoje buvo renkami klinikiniai duomenys: matuotas klubo sąnario paslankumas (laipsniai), kojų ilgis (cm), kojos apimtis per šlaunį ir blauzdą (cm) lyginant su sveika, įvertintas skausmas VAS skale (balais), Bartelio indeksas, modifikuotas Keitelio indeksas, nueitas atstumas be nuovargio, žaizdos gyjimo laikas (dienomis), reabilitacijos trukmė, gretutinės ligos ir judėjimo ypatumai skyriuje.
analizė šioje programoje.
5 etapas – statistinė duomenų analizė naudojant IBM SPSS 24.0 programinį paketą. Duomenų įvertinimas. Rezultatų aptarimas.
6 etapas – išvadų sklaida.
2.2. Tyrimo objektas
Pacientų, kuriems teikiama reabilitacinio gydymo paslauga po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos judamumo funkcijos ypatumai.
2.3. Tiriamųjų imtis
Tiriamųjų imčiai sudaryti naudotas netikimybinės atrankos būdas – tikslinė atranka, kuri buvo sudaryta priklausomai nuo tyrėjo tikslų. Tyrimo imtis sudaryta iš pacientų, kurie 2017 m. rugsėjo – 2018 m. vasario mėn. gydėsi AB Birštono „Versmės“ sanatorijoje atramos judamojo aparato pažeidimo skyriuje po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos tenkino šiuos atrankos kriterijus:
endoprotezuotas kelio sąnarys dėl artrozės ar traumos;
sutiko dalyvauti tyrime (pasirašė tiriamojo asmens sutikimo formą, žr. priedas Nr. 2); moka skaityti ir rašyti lietuvių kalba;
sutiko atsakyti į klausimyną po 4 sav. išvykus iš sanatorijos.
Tyrime dalyvavo 120 pacientų, iš jų 59 (49,17 proc.) vyrų ir 61 (50,83 proc.) moterų. Pacientų amžiaus vidurkis buvo 66,07 (standartinis nuokrypis (toliau SN) =13,29) metai; tarp lyčių amžius statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,557).
2.4. Tyrimo metodai
Taikomi tyrimo metodai:
1. Medicininių dokumentų analizė. Tyrimo metu buvo analizuojami pacientų ligos istorijos F003a duomenys: lytis, amžius, gretutinės ligas.
2. Kelio sąnario judesių amplitudės matavimas goniometru. Kelio sąnario judesių amplitudė buvo matuojama aktyviai atliekant judesius:
a) Kelio lenkimas – strėlinėje plokštumoje matuojama, kai pacientas guli ištiestomis kojomis ir lenkia koją per kelio sąnarį siekiant išgauti kuo didesnę judesio amplitudę. Testo metu nejudanti goniometro dalis yra ties šlaunies vidurio linija, o judanti dalis – išilgai blauzdos vidurio linijos. Goniometro centras sutampa su judesio centru sąnaryje. Maksimali blauzdos lenkimo amplitudė – iki 150 laipsnių [24, 25]
b) Kelio tiesimas – judesys atliekamas strėlinėje plokštumoje. guli ištiestomis kojomis ir pacientas aktyviai tiesia koją per kelio sąnarį prieš tai ją sulenkęs; vertinamas patinimas. Vertinamas laipsnių trūkumas iki pilno blauzdos ištiesimo, t.y. iki 0 laipsnių [24,25]. Goniometras yra analogiškoje
padėtyje.
3. Tiriamųjų apklausa. Naudotas Pauliukėno L. ir Matulio G klausimynas [9] (žr. priedas Nr. 3) judamumo funkcijai ištirti. Klausimynas papildytas klausimais apie sąnarių biomechaniką ir sociodemografiniais rodikliais. Sudaryto klausimyno vidinis patikimumas (Cronbach‘s Alpha) – 0,96.
Klausimyno subskalės vertinant judamumo sudėtines dalis pagal Tarptautinę
funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją Cronbach‘s Alpha koeficientai subskalėms
x2 daiktų paėmimo, laikymo ir manipuliavimo jais įvertinimas 0,817
x3 ėjimo ir judėjimo įvertinimas* 0,902
x4 judėjimo naudojantis transportu įvertinimas* 0,891
Viso klausimyno 0,962
Išvardintiems kokybiniams kriterijams klausimyne yra suteikiamas kiekybinis įvertinimas: kuo mažesnis balas tuo kasdienė veikla yra geresnė. Vėliau, subskalė yra analizuojama pagal Likerto skalės metodiką ir galutinis įvertinimas turi dichotominį atsakymą – „sugeba“ ar „nesugeba“.
4. Paciento mobilumas vertinamas naudojant funkcinio pajėgumo testą.
Modifikuotas Keitelio indeksas – vertinama viršutinių arba apatinių galūnių funkcija. Šio tyrimo metu vertinta apatinių galūnių funkcija. Maksimalus apatinių galūnių modifikuoto Keitel indekso vertinimas – 45 balai.
Bartel indeksas – tai žmogaus galimybių matas, įvertinantis jo sugebėjimą savarankiškai veikti bei apsitarnauti. tai žmogaus galimybių matas, įvertinantis jo sugebėjimą savarankiškai veikti bei apsitarnauti.
5. Skausmo vertinimas. Įvertinti tiriamųjų skausmą buvo naudota VAS skalė. 2.5. Statistinė duomenų analizė
Vertinant kasdienės veiklos skirtumus, pacientai suskirstyti į 2 grupes pagal lytį (vyrai ir moterys), o vertinant sąsajas tarp endoprotezuoto klubo sąnario pusės ir apsitarnavimo – pagal protezuoto sąnario pusę (kairė ir dešinė). Analizė atlikta IBM SPSS Statistics 24.0 statistine programa. Kiekybiniai kintamieji aprašyti pateikiant jų reikšmių vidurkį (standartinį nuokrypį SN). Kokybiniai – pateikiant jų reikšmių dažnį bei santykinį dažnį (proc.). Kokybiniai požymiai analizuoti remiantis 2 požymių nepriklausomumo (homogeniškumo) kriterijumi. Kiekybiniai dydžiai netenkino normalaus (Gauso) skirstinio sąlygų, todėl jų reikšmės sudarytose grupėse lygintos taikant Mann-Whitney U kriterijų. Lyginimo rezultatai aprašyti, pateikiant kiekybinių dydžių reikšmių medianą (minimalią-maksimalią reikšmes; vidurkį). Skirtumai vertinti kaip statistiškai reikšmingais, kai gautoji p reikšmė buvo mažesnė už pasirinktą reikšmingumo lygmenį α=0,05. Sąsajoms naudotas Spearman koeficientas.
Reabilitacijos išeičių prognozei naudoti binarinės (dvinarės) logistinės regresijos ir tiesinės regresijos modeliai.
3. REZULTATAI
3.1 Tiriamųjų sociodemografinė charkteristika
Tyrime dalyvavo 120 pacientų, iš kurių 59 (49,17 proc.) vyrų ir 61 (50,83 proc.) moterų, Visų tiriamųjų amžiaus vidurkis 66,07 (13,29) metai. Vyriausias tyrimo respondentas 87, o jauniausias – 44 metų. Pusė tiriamųjų buvo 66,5 metų, o 71 metai – tai dažniausias pacientas. Vyrų amžiaus vidurkis 65,34 (13,70) metų, o moterų amžiaus vidurkis 66,77 (12,86) metų. Kiekybiniai požymiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė, nes t=0,558, p=0,557.
Pacientams atlikta kelio sąnario endoprotezavimo operacija atlikta dėl artrozės požymių, pasireiškusių kelio ašies iškrypimu, skausminiu sindromu ir judėjimo funkcijos sutrikimu. Respondentų pasiskirstymas pagal endoprotezuotos kojos pusę, pateiktas 1 pav. Tiek vyrams, tiek moterims, šiek tiek dažniau atlikta kairės kojos endprotezavimo operacija – 59,32 proc. (n=35) vyrų ir 54,10 proc. (n=33) moterų, nors statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
2=0,333, p=0,564
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir endoprotezuotą koją
Svarbi socialinė pacientų padėtis, nes judėjimo funkcija leidžia būti nepriklausomiems nuo kitų, nes manoma, kad jaunesniems asmenims greičiau gali atsistatyti judamumo funkcija po EP opracijos.
2=1,601, p=0,206
Pacientai susikirstyti į dvi grupes: darbingo amžiaus (2018 m. darbingas amžius iki 62 m. mo-terims ir 65 m. vyrams). Socialinė respondentų padėtis pavaizduota 2 pav. Pagal socialinę padėtį respondentai nesiskyrė. Tyrimo dalyvių išsilavinimas ir gyvenamoji vieta neanalizuoti.
U=1 995, p=0,289
3 pav. Žaizdos gijimo laikas dienomis pagal lytį
Judamumo funkcijos atsistatymui svarbus žaizdos sugijimo laikas po operacijos (3 pav.): greičiau gyjant žaizdai, greičiau kinta klinikinė situacija ir gerėja ligonio mobilumo funkcija. Todėl tikslinga įvertinti žaizdos gijimo terminą ir jį susieti su sociodemografiniais rodikliais. Įvertinus fiziologinius skirtumus tarp vyrų ir moterų, buvo tikėtasi, kad gijimo procesas gali skirtis, tačiau tyrimas parodė, kad statistiškai reikšmingo skirtumo nėra, p 0,05. Žaizdos dažniausiai sugija per 10-13 dienų nuo operacijos dienos imtinai, tai sudaro 80,9 proc. atvejų. Gretutinių ligų kiekis (žr. 4a pav.) žaizdos gijimo termino nekeičia (U=2 079, p=0,556), o operuotos kojos pusė turi statistiškai reikšmingą įtaką žaizdos gyjimo terminui U=4,247, p=0,039, žr 4b pav.
U=2 079, p=0,556 U=4,247, p=0,039
4 pav. Žaizdos gijimo laikas dienomis pagal gretutines ligas (A) ir operuotos kojos pusę (B)
Kitas svarbus faktorius judamumo funkcijos atsistatymo stebėjimui – nueinamo atstumo ilgis reabilitacijos pabaigoje, po 24 kalendorinių dienų nuo atvykimo į stacionarą, žr. 5 pav.
2=9,547, p=0,866
5 pav. Be nuovargio nueinamo atstumo ilgis po rebilitacijos
Tyrimo dalyvių kojų apimtys matuotos reabilitacijos pabaigoje, vertintas skirtumas tarp operuotos ir neoperuotos galūnės, rezultatai pateikti 6 ir 7 pav. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų šlaunų bei blauzdų apimčių skirtumo nenustatyta, (atitinkamai U=2 966, p=0,606 ir U=3 022, p=0,889).
U=2 966, p=0,606
6 pav. Respondentų šlaunų apimčių skirtumas
Šlaunies aprašomoji statistika parodė, kad po reabilitacijos yra gautas ir minusinis rezultatas, t.y. sveikos kojos apimtis reabilitacijos eigoje padidėja ar operuotos sumažėja mažiau nei sveika. Čia yra išskirtiniai atvejai, bet jie turi prasmę klinikinėje pratikoje. Eliminuoti iš tyrimo šių išimčių duomenų negalima.
U=3 022, p=0,889
7 pav. Respondentų blauzdų apimčių skirtumas
paburkimo, raumens treniruotumo sumažėjimo ir kitų priežasčių. Visa tai lėmė sumažėjusią kelio sąnario judesio amplitudę, skausmingumą dienos ir nakties metu, nors šlaunies ir blauzdos apimčių skirtumai nekoreliuoja su skausmo vertinimu, koreliacijos koeficientas R=0,125, p=0,987.
3.2 Kūno padėties keitimo ir išlaikymo požymiai
Tiriamųjų gebėjimas savarankiškai keisti ir tam tikrą laiko tarpą išlaikyti kūno padėtį vertintas pagal atsakymus į 14 tyrimo anktetos klausimų pagal anksčiau aprašytą metodiką.
2=0,140, p=0,708 2=4,897, p=0,356
8 pav. Išlaikyti ir keisti kūno padėtį pasiskirstymas pagal lytį (a) ir socialinę padėtį (b)
po reabilitacinio gydymo praėjus 30 dienų, 52,5 proc. (n=63) tiriamųjų (32 vyrai ir 31 moteris) nurodė, kad tai daryti sekasi „gerai“ ir papildomos „pagalbos nereikalauja“. Tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingo skirtumo keičiant kūno padėtį nerasta, žr. 8a pav. Su amžiumi keičiasi lankstumas, todėl akivaizdu, kad darbingo amžiaus pacientams turėtų būti lengviau tai atlikti nei senjorams, žr. 8b pav., bet statistinio reikšmingo tarp grupių nėra. Todėl galima daryti tik prielaidą.
Norint įvertinti, kurie kintamieji (regresoriai) šioje subskalėje yra įtakingiausi, prognozuojant pa-ciento funkcinio pajėgumo rezultatus (Bartel ir m. Keitel indeksų vidurkis) pagal kūno padėties keiti-mo ir išlaikykeiti-mo požymius, sudaromas tiesinės regresijos keiti-modelis. Pagrindiniai keiti-modelio rezultatai:
1. Lentelė „Model Summaryb“ pateikia determinacijos koeficiento reikšmė 0,747, todėl galima
teigti, modelis tinkamas prognozuoti paciento funkcinį pajėgumo rezultatus:
Model Summaryb Model R R Square Adjusted R Square Std. Error of the Estimate 1 ,864a ,747 ,610 ,404
a. Predictors: (Constant), 14 sublskalės klausimų klausimų (Kl_1 – Kl_14) b. Dependent Variable: Bartel_Keitel_vid
2. Fišerio kriterijumi lentelėje „ANOVAb“ patikrinama, ar modelis tinkamas paciento funkcinio
pajėgumo rezultatams prognozuoti.
ANOVAb
Model Sum of Squares df Mean Square F Sig.
1
Regression 11,575 13 ,890 5,445 ,000a
Residual 3,925 24 ,164
Total 15,500 37
a. Predictors: (Constant), 14 sublskalės klausimų (Kl_1 – Kl_14) b. Dependent Variable: Bartel_Keitel_vid
Lentelėje „Coefficientsa“ kiekvienas kintamasis analizuojamas atskirai. Patikrinamas
analizuojamų kintamųjų multikolinearumą. Jei tokius kintamuosius randame (šiame modelyje nebuvo), juos eliminuojame. Pateiksime tik tuos kintamuosius, kurie pagal standartizuotus koeficientus ir statistinį reikšmingumą sudarytame regresijos modelyje, yra įtakingiausi.
Įvertinus regresorių įtakingumą, nustatyta, kad išvardinti regresoriai „Kaip ilgai galite gulėti kniūbščiomis?“(kl_8), „Ar galite išbūti stovimoje padėtyje reikiamą laiką?“(kl_9), „Kaip ilgai galite išbūti tupimoje padėtyje ant grindų?“(kl_10), „Kaip ilgai galite išbūti klūpimoje padėtyje?“(kl_11), „Ar galite iškarto atsistoti, kurį laiką pasėdėjus ant kėdės?“(kl_4) yra svarbūs.
Apibendrinant galima teigti, kad sudarytas modelis tinka prognozuoti paciento funkcinio pajėgumo rezultatus. Tiesinės regresijos funkcija yra:
Coefficientsa Model Unstandardized Coefficients Standardized Coefficients t Sig. Collinearity Statistics
B Std. Error Beta Tolerance VIF
1 (Constant) 2,179 ,592 3,681 ,001 Kl_4 ,118 ,103 ,296 1,145 ,044 ,428 2,338 Kl_8 ,189 ,086 ,415 2,186 ,039 ,413 2,422 Kl_9 ,254 ,086 ,472 2,941 ,007 ,410 2,440 Kl_10 ,137 ,059 ,623 2,332 ,028 ,363 2,754 Kl_11 ,204 ,104 ,336 1,958 ,060 ,464 2,153
Bartel_Keitel_vid=2,179+0,118kl_4+0,189kl_8+0,254kl_9+0,137kl_10+0,204kl_11 .
3.3 Daiktų paėmimą, laikymą ir išlaikymą aprašantys požymiai
Tiriamųjų gebėjimas judinti daiktus rankomis ir kojomis, smulkioji ir stambioji rankos motorika vertinama pagal atsakymus į 20 klausimų, kurie vėliau apibendrinti pagal anksčiau aprašytą metodiką.
2=0,367, p=0,545 2=0,12, p=0,911
9 pav. Gebėjimo judinti daiktus pasiskirstymas pagal lytį (a) ir socialinę padėtį (b)
Po reabilitacinio gydymo praėjus 30 dienų, 91,67 proc. (n=110) tiriamųjų (55 vyrai ir 55 moterys) nurodė, kad kasdienėje veikloje bei rūpinantis savimi judinant daiktus sunkumų nepatiria. Daroma prielaida, kad vyrai ir moterys vienodai geba elgtis su daiktais, nes statistiškai reikšmingo skirtumo tarp atsakymų „geba“ ir „nesugeba“ nerasta, žr. 9a pav. Manyta, gal amžiaus tarpsniai (darbingas/senjoras) gali įnešti korekcijas daiktų judinimui, tačiau klausimyno analizė atskleidė, kad ir čia galima daryti tik prielaidą, nes statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05) tarp socialinių grupių nenustatyta, žr 9b pav.
Vertinant kintamųjų (regresoriai) šioje subskalėje įtakingumą, prognozuojant paciento funkcinio pajėgumo rezultatus (Bartel ir m. Keitel indeksų vidurkis) pagal daiktų paėmimo, laikymo ir išlaikymo požymius, sudaroma tiesinės regresijos modelis. Pateikiame pagrindinius rezultatus:
1. Lentelė „Model Summaryb“ pateikia determinacijos koeficiento reikšmė 0,618, todėl galima
teigti, modelis tinkamas prognozuoti paciento funkcinio pajėgumo rezultatus:
Model Summaryb Model R R Square Adjusted R Square Std. Error of the Estimate 1 ,786a ,618 ,440 ,495
a. Predictors: (Constant), 14 sublskalės klausimų klausimų (Kl_1 – Kl_20) b. Dependent Variable: Bartel_Keitel_vid
2. Fišerio kriterijumi lentelėje „ANOVA“ patikrinama, ar modelis tinkamas paciento funkcinio pajėgumo rezultatams prognozuoti.
ANOVAb
Model Sum of Squares df Mean Square F Sig.
1
Regression 11,056 20 ,850 3,477 ,003a
Residual 6,848 44 ,245
Total 17,905 64
a. Predictors: (Constant), 14 sublskalės klausimų (Kl_1 – Kl_20) b. Dependent Variable: Bartel_Keitel_vid
Lentelėje „Coefficientsa“ kiekvienas kintamasis analizuojamas atskirai. Patikrinamas kintamųjų
multikolinearumas. Jei tokius kintamuosius randame (šiame modelyje nebuvo), juos eliminuojame iš jo. Pateiksime tik tuos kintamuosius, kurie pagal standartizuotus koeficientus ir statistinį reikšmingumą sudarytame regresijos modelyje, yra įtakingiausi.
Įvertinus regresorių įtakingumą pagal standartizuotus koeficientus ir statistinį reikšmingumą sudarytame regresijos modelyje, kuris prognozuoja paciento funkcinį pajėgumą (Bartel ir m. Keitel indeksų vidurkis) pagal daiktų paėmimą, laikymą ir išlaikymą, nustatyta, kad išvardinti regresoriai „Ar galite lengvai naudoti muilą, vandenį ir kitas priemones skirtas maudytis duše, maudant visą kūną?“(kl_18), „Ar galite objektą paimti iš vienos vietos ir perkelti į kitą pasinaudojant nugara?“(kl_5), „Ar galite mažą objektą paimti ir pakelti plaštaka ar pirštais?“(kl_9), „Ar galite minti dviračio pedalus?“(kl_7) yra svarbūs. Apibendrinant galima teigti, kad sudarytas modelis gali prognozuoti paciento funkcinio pajėgumo rezultatus. Tiesinės regresijos funkcija:
Bartel_Keitel_vid=1,903+0,165kl_5+0,181kl_7-0,124kl_9-0,99kl_18 .
3.4 Ėjimą ir judėjimą aprašantys požymiai
Tiriamųjų ėjimą ir judėjimą aprašo klausimyno 12 klausimų. Šie klausimai vertina ėjimą ir judėjimą kitais būdais (kopti bei leistis įvairiu paviršiumi, plaukti, šokinėti ir pan.) namuose ir lauke. Subskalei taikytas analogiškas vertinimas pagal anksčiau aprašytą metodiką.
Po reabilitacinio gydymo praėjus 30 dienų, 51,67 proc. (n=62) tiriamųjų (28 vyrai ir 34 moterys) nurodė, kad kasdienėje veikloje ėjimo ir judėjimo sunkumų nepatiria. Daroma prielaida, kad vyrai ir moterys vienodai geba eiti ir judėti aplinkoje, nes statistiškai reikšmingo skirtumo tarp atsakymų „juda
Coefficientsa Model Unstandardized Coefficients Standardized Coefficients t Sig. Collinearity Statistics
B Std. Error Beta Tolerance VIF
1 (Constant) 1,903 ,564 3,372 ,002 Kl_5 ,165 ,045 ,817 3,653 ,001 ,375 2,669 Kl_7 ,181 ,099 ,298 1,830 ,037 ,514 1,946 Kl_9 -,124 ,063 -,371 -1,959 ,049 ,380 2,631 Kl_18 -,099 ,086 -,200 -1,154 ,037 ,453 2,206
2=0,823, p=0,364 2=0,461, p=0,497
10 pav. Gebėjimo eiti ir judėti aplinkoje pasiskirstymas pagal lytį (a) ir socialinę padėtį (b)
laisvai“ ir „judėjimas apsunkintas“ nerasta, žr. 10a pav.
Lyginant šiuos požymius pagal pacientų amžiaus tarpsnius (darbingas/senjoras) nustatyta, kad ėjimas ir judėjimas sunkumų nesukėlė, todėl galima daryti tik prielaidą, nes statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0,05) tarp socialinių grupių nenustatyta, žr 10b pav.
Vertinant kintamųjų įtakingumą, prognozuojant paciento funkcinio pajėgumo rezultatus (Bartel ir m. Keitel indeksų vidurkis) pagal ėjimo ir judėjimo požymius, sudaromas tiesinės regresijos modelis. Pateikiame pagrindinius rezultatus:
1. Lentelė „Model Summaryb“ pateikia determinacijos koeficiento reikšmė 0,307, todėl galima
teigti, modelis tinkamas prognozuoti paciento funkcinio pajėgumo rezultatus:
Model Summaryb Model R R Square Adjusted R Square Std. Error of the Estimate 1 ,554a ,307 ,282 ,525
a. Predictors: (Constant), 14 sublskalės klausimų klausimų (Kl_1 – Kl_12) b. Dependent Variable: Bartel_Keitel_vid
2. Fišerio kriterijumi lentelėje „ANOVA“ patikrinama, ar modelis tinkamas paciento funkcinio pajėgumo rezultatams prognozuoti.
ANOVAb
Model Sum of Squares df Mean Square F Sig.
1
Regression 5,398 12 ,554 3,477 ,003a
Residual 12,507 44 ,307
Total 17,905 56
a. Predictors: (Constant), 14 sublskalės klausimų (Kl_1 – Kl_12) b. Dependent Variable: Bartel_Keitel_vid
Lentelėje „Coefficientsa“ kiekvienas kintamasis analizuojamas atskirai. Patikrinamas kintamųjų
multikolinearumas. Jei tokius kintamuosius randame (šiame modelyje nebuvo), juos eliminuojame iš jo. Pateiksime tik tuos kintamuosius, kurie pagal standartizuotus koeficientus ir statistinį
reikšmingumą sudarytame regresijos modelyje, yra įtakingiausi.
Įvertinus regresorių įtakingumą pagal standartizuotus koeficientus ir statistinį reikšmingumą sudarytame regresijos modelyje, kuris prognozuoja paciento funkcinį pajėgumą (Bartel ir m. Keitel indeksų vidurkis) pagal eijimo ir judėjimo aplinkoje požymius, nustatyta, kad išvardinti regresoriai „Ar be pertraukų galite eiti didesnį atstumą negu vienas kilometras?“(kl_1), „Ar galite eiti nuožuliais, gruoblėtais ar judančiais paviršiais?“(kl_3), „Ar galite lipti laiptais?“ (kl_5), „Ar lengvai galite eiti, judėti savo namuose - kambaryje?“(kl_10) yra svarbūs. Apibendrinant galima teigti, kad sudarytas modelis galintis prognozuoti paciento funkcinio pajėgumo rezultatus. Tiesinės regresijos funkcija yra:
Bartel_Keitel_vid=16,510+0,713kl_1+0,744kl_3-2,010kl_5+1,599kl_10 . 3.5 Judėjimą transporto priemone aprašantys požymiai
Tiriamųjų judėti gebėjimas naudojantis įvairiomis transporto priemonėmis (dviračiu, automobiliu, valtimi ir kt.) vertintas pagal atsakymus į 7 tyrimo anktetos klausimus pagal anksčiau aprašytą metodiką.
2=0,966, p=0,326 2=0,101, p=0,751
11 pav. Gebėjimo judėti transporto priemonėmis pasiskirstymas pagal lytį (a) ir socialinę padėtį (b)
Po reabilitacinio gydymo praėjus 30 dienų, tik 38,33 proc. (n=46) tiriamųjų (20 vyrų ir 26 moterys) nurodė, kad kasdienėje veikloje naudodamiesi transporto priemonėmis sunkumų nepatiria. Daroma prielaida, kad vyrams ir moterims vienodai sunku naudotis transporto priemonėmis, nes
Coefficientsa Model Unstandardized Coefficients Standardized Coefficients t Sig. Collinearity Statistics
B Std. Error Beta Tolerance VIF
1 (Constant) 16,510 2,426 6,805 ,000 Kl_1 ,713 ,912 ,099 3,653 ,001 ,361 2,769 Kl_3 ,744 ,983 ,105 1,830 ,027 ,527 1,899 Kl_5 -2,010 1,000 -,356 -2,011 ,047 ,391 2,556 Kl_10 1,599 ,770 ,261 2,076 ,040 ,447 2,236
a. Dependent Variable: Bartel_Keitel_vid
statistiškai reikšmingo skirtumo tarp atsakymų „naudotis sunku“ ir „naudotis lengva“ nerasta, žr. 11a pav. Analogiška prielaida galima ir lyginant esamus duomenis su tiriamųjų socialine padėtimi, žr. 11b pav., tačiau šis gebėjimas statistiškai reikšmingai susijęs su gretutinių ligų skaičiumi, 2=16,473, p=0,01.
Vertinant kintamųjų įtakingumą, prognozuojant paciento funkcinio pajėgumo rezultatus (Bartel ir m. Keitel indeksų vidurkis) pagal gebėjimo naudotis transporto priemonėmis požymius, tikslinga sudaryti tiesinės regresijos modelį. Pateikiame pagrindinius rezultatus:
1. Lentelė „Model Summaryb“ pateikia determinacijos koeficiento reikšmė 0,356, todėl galima
teigti, modelis tinkamas prognozuoti paciento funkcinio pajėgumo rezultatus:
Model Summaryb Model R R Square Adjusted R Square Std. Error of the Estimate 1 ,544a ,356 ,069 4,102
a. Predictors: (Constant), 14 sublskalės klausimų klausimų (Kl_1 – Kl_7) b. Dependent Variable: Bartel_Keitel_vid
2. Fišerio kriterijumi lentelėje „ANOVA“ patikrinama, ar modelis tinkamas paciento funkcinio pajėgumo rezultatams prognozuoti.
Lentelėje „Coefficientsa“ kiekvienas kintamasis analizuojamas atskirai. Patikrinamas kintamųjų
multikolinearumas. Jei tokius kintamuosius randame (šiame modelyje nebuvo), juos eliminuojame.
ANOVAb
Model Sum of Squares df Mean Square F Sig.
1
Regression 259,264 7 37,038 2,201 ,040b
Residual 1800,302 107 16,825
Total 2059,565 114
a. Predictors: (Constant), 14 sublskalės klausimų (Kl_1 – Kl_7) b. Dependent Variable: Bartel_Keitel_vid
Pateiksime tik tuos kintamuosius, kurie pagal standartizuotus koeficientus ir statistinį reikšmingumą sudarytame tiesinės regresijos modelyje, yra įtakingiausi.
Įvertinus regresorių įtakingumą pagal standartizuotus koeficientus ir statistinį reikšmingumą sudarytame regresijos modelyje, kuris prognozuoja paciento funkcinį pajėgumą (Bartel ir m. Keitel
Coefficientsa Model Unstandardized Coefficients Standardized Coefficients t Sig. Collinearity Statistics
B Std. Error Beta Tolerance VIF
1 (Constant) 14,145 2,856 4,953 ,000 Kl_3 -,135 ,601 -,028 -,225 ,023 ,511 1,957 Kl_4 ,935 ,607 ,189 1,541 ,026 ,542 1,844 Kl_6 ,932 1,025 ,090 ,909 ,045 ,841 1,189 Kl_2 ,795 ,629 ,139 1,264 ,009 ,671 1,490
indeksų vidurkis) pagal judėjimą naudojantis transporto priemone aprašančius požymius, nustatyta, kad išvardinti regresoriai „Ar galite šalia stumti dviratį?“ (kl_3), „Ar galite vairuoti automobilį?“ (kl_4), „Ar galite valdyti motociklą?“ (kl_6), „Ar galite važiuoti taksi?“ (kl_2) yra svarbūs. Apibendrinant galima teigti, kad sudarytas modelis gali prognozuoti paciento funkcinio pajėgumo rezultatus. Tiesinės regresijos funkcija yra:
Bartel_Keitel_vid=14,145-0,135kl_3+0,935kl_4+0,932kl_6+0,795kl_2 .
4. Judamumo funkcijos po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos atsistatymo išeičių prognozavimo binarinės (dvinarės) logistinės regresijos modeliu
Matome, žr. 12 pav., kad y kintamasis yra vadinamas priklausomu kintamuoju, kuris gali turėti tik dvireikšmes (kodus) 1 ir 0 (pvz.: skausmas) ir priklauso nuo keleto kitų kintamųjų (x1, x2, x3, x4), vadinami aiškinamaisiais arba regresoriais (išskirti kaip reikšmingi kintamieji iš klausimyno subskalių).
12 pav. Binarinės (dvinarės) logistinės regresijos modelio loginė schema
Šio tyrimo metu buvo ilgai ieškoma, koks kintamasis (Y) tiksliau apibrėžia judamumo funkcijos atsistatymą. Svarstant, buvo atsižvelgta į tai, kad yra tam tikri fiziologiniai skirtumai tarp lyties – tai skausmo suvokimo vertinimas ir kiti funkciniai sugebėjimai, be to neatmetama tikimybė, kad atsistatymą gali lemti ir operuota koja, nes dažnu atveju prieš operaciją ėjimo biomechanika yra sutrikusi, ko pasekoje prastėja atraminė kojos funkcija. Todėl buvo sudarytas modelis, prognozuojantis skausmo mažėjimą (Y), kuris įgauna dvi reikšmes: „skausmo sumažėjimas yra“, „skausmo sumažėjimo nėra“. Pagal tai galima vertinti judamumo funkcijos atsistatymo išeitis po kelio sąnario endoproteza-vimo operacijos: jei pavyko (skausmo sumažėjimas yra), nepavyko (skausmas sumažėjimo nėra).
Aiškinamieji (regresoriai) požymiai buvo atrinkti remiantis pirminės statistinės duomenų analizės metu naudotų metodų pagalba rastais skirtumais ir sąsajomis.
Prognozei atlikti buvo pasirinkta žingsninės (Backward: LR) binarinės (dvinarės) logistinės regresijos modelis.
