LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
FIZIKOS, MATEMATIKOS IR BIOFIZIKOS KATEDRA
GINTARAS MATULIS
Judamumo funkcijos po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos
atsistatymo prognozavimas statistinės analizės metodais
Magistrantūros studijų programos „Medicina” baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Lekt. Linas Pauliukėnas Darbo konsultantas: Doc. Renata Šimoliūnienė
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
PADĖKA ... 5
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
SANTRUMPOS ... 6
SĄVOKOS ... 7
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Klubo sąnario anatomija ... 11
1.1.1. Gūžduobė ... 12
1.1.2. Klubo sąnario raiščiai ... 13
1.1.3. Klubo sąnario raumenys ... 14
1.1.4. Klubo sąnario kraujotaka ... 16
1.1.5. Klubo raumenų nervai ... 17
1.2. Klubo sąnario biomechanika ... 18
1.3. Klubo sąnario gydymas ... 19
1.4. Reabilitacija ... 20
1.5. Rekomendacijos ... 21
2.1. Anketavimo principai reabilitacijoje ... 21
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 24
2.1. Tyrimo organizavimas ... 24
2.2. Tyrimo objektas ... 25
2.3. Tiriamųjų imtis ... 25
2.4. Tyrimo metodai ... 25
2.5. Statistinė duomenų analizė ... 26
3. REZULTATAI ... 28
3.1 Tiriamųjų sociodemografinė charkteristika ... 28
3.2 Prognostiniai požymiai aprašantys judamumo funkciją ... 29
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
5. IŠVADOS ... 39
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 41
SANTRAUKA
Matulis G. Judamumo funkcijos po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos atsistatymo prognozavimas statistinės analizės metodais, magistranto baigiamasis darbas / mokslinis vadovas lekt. L. Pauliukėnas; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Fizikos, matematikos ir biofizikos katedra. – Kaunas, 2017, - 49 p.
Tyrimo tikslas: rasti pagrindinius statistinės analizės prognostinius požymius, kurie geriausiai aprašo
judamumo funkcijos atsistatymą po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos.
Tyrimo uždaviniai: 1. Taikant statistinės analizės metodus, nustatyti prognostinius požymius, kurie
geriausiai aprašo funkciją:
1.1 kūno padėties keitimą ir išlaikymą; 1.2 daiktų paėmimą, laikymą ir išlaikymą; 1.3 ėjimą ir judėjimą;
1.4 judėjimą naudojantis transportu.
2. Taikant statistinės analizės metodus, suteikti įvertinimą nustatytiems judamumo požymiams. 3. Gautus rezultatus palyginti su kontrolinės grupės duomenimis.
Tyrimo metodai: Fizinis ištyrimas, vertinant tam tikrus kriterijus, anketinė apklausa, statistinė
duomenų analizė. Anketoje vertintas klubo sąnario paslankumas, atliekant tam tikrus judesius. Susisteminta tyrimo medžiaga naudojant statistinių programų paketą.
Tyrimo dalyviai: Pacientai (vyrai, moterys) nuo 38 m. iki 87 m.
Tyrimo rezultatai: Buvo sukurtas klausimynas, remiantis moksline literatūra. Tyrimo anketa parengta
integravus Tarptautinę funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją į klausimyno skales, pasirenkant „galiu laisvai judėti“, „sunkai judu“ ir „negaliu judėti“. Klausimyną pritaikėme praktiškai. Užpildytos anketos paštu po 3 savaičių buvo sugrąžintos tyrėjams ir atlikta duomenų analizė.
Išvados: 1.1. Taikant statistinės analizės metodus, nustatyta kad kūno padėties keitimą ir išlaikymą
geriausiai prognozuoja kasdienies veiklos požymiai.
1.2. Nustatyta, kad daiktų paėmimą, laikymą ir išlaikymą geriausiai prognozuoja kasdienę veiklą apibūdinantys požymiai
1.3. Nustatyta, kad ėjimą ir judėjimą geriausiai prognozuoja kasdienę veiklą apibūdinantys požymiai 1.4. Nustatyta, kad judėjimą naudojantis transportu geriausiai prognozuoja kasdienę veiklą apibūdinantys požymiai
2. Atlikus analizę, nustatytos trys galimos reikšmės, kurios aprašo atsistatymą ir suteikia įvertinimą judamumui: „galiu laisvai judėti“, „sunkai judu“ ir „negaliu judėti“.
SUMMARY
Matulis G. Mobility function after total hip replacement surgery recovery prediction of statistical analysis methods, master thesis / research adviser: Ph. D. L. Pauliukėnas; Lithuanian University of Health Scien-ces, Faculty of Medicine, Department of Physics, Mathematics and Biophysics. - Kaunas, 2017 - 49 s.
The aim: to find basic statistical analysis of prognostic factors that best describes the mobility function
recovery after hip replacement surgery.
Research objectives: 1. For the purposes of statistical analysis techniques to identify predictors of
attributes that best describes the function:
1.1 postural change and maintenance;
1.2 the seizure of items, storage and maintenance; 1.3 turn and move;
1.4 the movement in transportation.
2. For the purposes of statistical analysis methods provide assessment identified mobility features. 3. The results are compared with the control group.
Research methods: physical examination, evaluation of certain criteria, questionnaire, statistical data
analysis. The questionnaire evaluated for hip mobility, making certain movements. Systematic study material using the statistical software package.
The participants: Patients (men and women) from 38 m. up to 87 m.
Results: A questionnaire was developed based on the scientific literature. The survey questionnaire
prepared by integrating the International Functioning, Disability and Health classification of the questionnaire scales, choosing “I can move freely”, “have difficulty”, “can not move”. The questionnaire we applied in practice. The completed questionnaire by email after 3 weeks was recovered and investigators performed the data analysis.
Conclusions: 1.1. The application of statistical methods for the analysis found that postural change and
retention of the best predictors of daily operational features.
1.2. It was found that the seizure of items, storage and retention of the best predictors of daily activities characterizing features.
1.3. It was found that the turn and movement of the best predictors of daily activities characterizing features.
1.4. It was found that the movement of transport using the best predictors of daily activities characterizing features.
2. The analysis identified three possible values that describe recovery and provides mobility assessment: “I can move freely”, “have difficulty” and “can not move”.
PADĖKA
Noriu padėkoti savo magistrinio darbo vadovui lektr. Linui Pauliukėnui, kuris visą laiką palaikė ir labai padėjo, rašant magistrinį darbą.
Taip pat dėkoju doc. Renatai Šimoliūnienei. Mane konsultavo įvairiais klausimais ir taip pat prisidėjo prie magistrinio darbo rašymo.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Etikos komiteti pavadinimas: LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS BIOETIKOS CENTRAS
Leidimo (ar komiteto posėdžio) numeris: BEC-MF-07 Leidimo išdavimo data: 2016-09-13
SANTRUMPOS
VAS – vizualinė analoginė skausmo skalė.
ORT – ortopedija-traumatologija
BI – Barthel indeksas proc. – procentai
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija NPJT – nuolatinė pasyvaus judesio terapija KT – kineziterapija
a. – arteria, arterija lig. – ligamentum, raištis m. – musculus, raumuo rr. – rami, šakos
SĄVOKOS
ĮVADAS
Ilgėjant gyvenimo trukmei, sąnarių ligos išlieka labai svarbi medicininė ir socialinė problema, nes dažniausiai su ja susiduria vyresni žmonės. Artrozė, tai dažniausia vyresnių žmonių sąnarių liga, kuri apima įvairius sąnarius. Ši liga nustatoma pusei žmonių, sulaukusių 80 metų. Degeneracinės sąnarių ligos palaipsniui progresuoja, atsiranda sąnarių deformacijos, sutrinka sąnario funkcija, skausmas lieka nuolatinis palydovas. Gydant degeneracines ligas ir gerinant gyvenimo kokybę, dažniausiai atliekamos sąnarių endoprotezavimo operacijos, kurios yra efektyviausia gydymo priemonė iš esančių metodų šiandieninėje medicinoje [20].
Sukaupus daugiametę patirtį, taikant esamus ir vis atrandant naujus technologinius laimėjimusi, stambiųjų sąnarių endoprotezavimas šiandienai yra moderniausia ir sėkmingiausia operacija. Todėl taikant šią procedūrą, pacientams pavyksta sumažinti ar visai būti nepriklausomiems nuo skausmo. Taip pat atsistato ir sąnario funkcija, pagerėja apsitarnavimo kokybė [18]. Be to šis metodas yra ne tik ekonomiškai efektyvus lyginant su kitomis intervencinėmis procedūromis, bet ir sėkmingas [21]. Gyvenimo kokybė blogėja bet kokios amžiaus grupės pacientams turintiems degeneracinį sąnario pažeidimą. Jiems tampa sunkesnė kasdieninė veikla netik fizinėje veikloje, poreikių tenkinime, tarpusavio santykiuose, bet atsiranda ir psichologinių problemų [18].
Pagal Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apibrėžimą, mobilumas, tai asmens gebėjimas judėti jį supančioje aplinkoje (PSO 1980 m.) [27]. Viena dažniausių skeleto raumenų sistemos skausmo priežastis yra osteoartrozė, todėl dėl šios priežasties ribojama įprasta kasdieninė veikla, atsiranda sunkumų persikeliant ant skirtingų paviršių. Dažniausiai ir labiausiai osteoartrozės pažeidžiamos anatominės struktūros yra kelių ir klubų sąnariai. Pasauliniu mastu dažniausiai negalią sukelia klubo sąnario osteoartritas. Kai nebėra pagerėjimo taikant konservatyvų gydymo būdą ar reabilitacines priemones, lieka tik totalinė sąnario artroplastika. Šis metodas 90 procentų (proc.) pacientų sumažina artrozės sukeltą skausmą ir žymiai pagerėja funkcinis savarankiškumas [25]. Didžiosios Britanijos literatūroje teigiama, jog apie 80 proc. vyresni negu 55 metai asmenys nuolatos turi sunkumų kasdieninėje buityje, darbe, namų veikloje dėl sąnarių susidėvėjimo sukelto diskomforto. Todėl ir toliau populiacijai senstant, atkuriamų endoprotezavimo operacijų skaičius tik didės, bus rutininės ortopedinės intervencijos [17].
Pastaruoju metu daugėja duomenų, jog tie pacientai yra padidintos mirtingumo rizikos grupėje, kuriems nustatytas klubo sąnario osteoartritas. Tai susiję su fizinio aktyvumo mažėjimu, o tai lemia kardiovaskulinių ligų atsiradimą [19]. Kadangi išlieka didelis sergamumas klubo osteoartritu ir įvairiais duomenimis sergamumas svyruoja tarp 7-25 proc. vyresnių nei 55 metų amžiaus asmenų, o iš jų 70 proc. jaučia skausminį diskomfortą bei amplitudės sumažėjimą kasdienės veiklos metu, ateities medicinoje
tūrėtų atsirasti sąnarių išsaugojimo chirurgija. Daugumos mokslininkų nuomone, tai būtų prevencija sergantiems osteoartritu [22].
Lietuvoje šiandieninė ORT niekuo nesiskiria nuo kitų valstybių. Taikomi naujausi gydymo metodai ir technologijos, o specialistai gerai vertinami Europos ir pasaulio ortopedijos-traumatologijos klinikose [20]. Pastebėta, jog osteoartrozei tęsiantis daug metų, visgi po operacijos išlieka sumažėjusi kojų raumenų jėga, lieka liemens nestabilumas, sumažėjusi operuoto sąnario judesių amplitudė, ribota eisena bei savarankiškumo sumažėjimas [21]. Šiandien kiekvienas, kuriam reikalinga sąnario endoprotezavimo operacija, gali pasirinkti tą ligoninę, kurioje jam reikalingas endoprotezas bus paskirtas greičiausiai. Pavyzdžiui, 2015 m. Kauno TLK veiklos zonoje daugiausia klubo sąnario endoprotezavimo operacijų atlikta LSMU Kauno klinikose – 721, Kauno klinikinėje ligoninėje – 201, Marijampolės ligoninėje – 101, Raseinių ligoninėje – 66, Šakių ligoninėje – 48, Jonavos ligoninėje – 40 ir didžioji dalis Lietuvos apdraustųjų rinkosi ligonių kasų paskiriamus nemokamus endoprotezus, tad jiems nereikėjo mokėti nei už operaciją, nei už endoprotezą [29].
Šio darbo tikslas – rasti pagrindinius statistinės analizės prognostinius požymius, kurie geriausiai aprašo judamumo funkcijos atsistatymą po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: rasti pagrindinius statistinės analizės prognostinius požymius, kurie geriausiai
aprašo judamumo funkcijos atsistatymą po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos.
Tyrimo uždaviniai: 1. Taikant statistinės analizės metodus, nustatyti prognostinius požymius,
kurie geriausiai aprašo judamumo funkciją:
1.1 kūno padėties keitimą ir išlaikymą; 1.2 daiktų paėmimą, laikymą ir išlaikymą; 1.3 ėjimą ir judėjimą;
1.4 judėjimą naudojantis transportu.
2. Taikant statistinės analizės metodus, suteikti įvertinimą nustatytiems judamumo požymiams. 3. Gautus rezultatus palyginti su kontrolinės grupės duomenimis.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Klubo sąnario anatomija
Klubo sąnarys priskiriamas daugiaašių sąnarių rūšiai. Tai riešutinis sąnarys articulatio cotylica, rutulinio sąnario atmaina. Šis sąnarys, tai viena didžiausių, stabiliausių ir svarbiausių jungčių žmogaus kūne. Klubo sąnarys evoliucijos eigoje tapo unikalus fiziologine prasme. Jis apsuptas stiprių, gerai pasiskirsčiusių raumenų, dėl kurių galima atlikti plačius judesius keliose plokštumose, tuo pačiu metu išliekant geram stabilumui 1.1 pav. Judesiai galimi apie visas ašis, tik jų amplitudė mažesnė. Klubo sąnarys articulatio coxae, kaip ir peties, leidžia atlikti visapusiškus, bet labiau suvaržytus judesius, todėl ir pasižymi tvirtumu. Klubai, kaip struktūrinis elementas tarp ašinio skeleto ir apatinių galūnių ne tik perduoda jėgas iš apačios į viršų, bet taip pat perima apkrovas iš liemens, galvos ir kaklo, bei viršutinių galūnių. Todėl patologinių būklių diagnostika yra žymiai sudėtingesnė nei daugelio kitų sąnarių. Seniau klubo sąnarys buvo mažiau nagrinėjamas chirurginėje literatūroje, nes esant netobulai rentgeno diagnostikai buvo sunku įvardinti patologijas. Šiuo metu situaciją pakeitė magnetinio rezonanso tyrimas. Esamo tyrimo dėka dabar galima daug geriau interpretuoti patologinius procesus, esančius klubo sąnaryje [15].
1.1 pav. priekinė klubo sąnario ertmė 1.2 pav. klubo sąnario kapsulė 1. pav. Klubo sąnarys, dešinys. Anatominė struktūra pagal Sinelnikovą R. D ir kt. [9]
Pagrindinė šio sąnario anatomine prasmė yra ta, jog šis sąnarys yra pritaikytas atlikti atraminę kojos funkciją. Taip pat skirtas stabilumo išlaikymui atliekant įvairius judesius – ėjimas, stovėjimas.
Klubo sąnarys sudarytas iš rutulio formos sąnarinė galvos caput ossis femoris, gilios sąnarinės įdubos
acetabulum, juda apie visas ašis (daugiaašis), mažina judėjimo amplitudę [12].
Dubenkaulis, šlaunikaulis sudaro klubo sąnarį, o gūžduobė, tai pusrutulio formos gyli įduba, esanti dubenkaulio šone, į kurią įsistato šlaunikaulio galva 1.2 pav. Sąnarys sujungia laisvą apatinės galūnės dalį su dubens lanku, pasižymi tvirtumu, atlieka atraminę funkciją, judesiai suvaržyti, jų amplitudė nėra didelė, nes sąnarinė galva atsiremia į gilios duobės kraštą. Pagrindiniai klubo sąnario lementai – sąnariniai paviršiai facies articulares femoris – šlaunikaulio galva caput femoris ir gūžduobė
acetabulum; sąnarinė ertmė cavitas articularis; sąnario priklausiniai (ne visada) adnexa articularia;
sąnarinė kapsulė capsula articularis femoris; sąnaryje esantys paviršiai padengti sąnario kremzle; sąnariniai raiščiai ligamenta articularia; sąnarinės lūpos labra articularia; sąnariniai diskai ir meniskai
disci et menisci articulares; tepaliniai maišeliai burse synoviales; tepalinės makštys vaginae synoviales
[15].
1.1.1. Gūžduobė
Gūžduobės sąnarinė duobė gili, apima daugiau negu pusę rutulio, o viršutinę gūžduobės dalį su-
2 pav. Klubakaulis. Anatominė struktūra pagal Cleland J., Koppenhaver S. [1]
daro klubakaulis 2 pav. Priekinę – gaktikaulis, užpakalinę – sėdynkaulis. Gūžduobės vidurys įdubęs ir sudaro gūžduobės duobę fossa acetabuli, kurioje nėra sąnarinės kremzlės, o ją užpildo gūžduobės pagalvė
pulvinar acetabuli. Tai riebalinis audinys, apsuptas tepalinės plėvės. Apačioje yra incisura acetabuli, kuri
raištis, kuris prisitvirtina prie šlaunikaulio galvoje esančios duobės [15].
Sąnario kapsulė prisitvirtina prie šlaunikaulio, apsupdama kaklą. Šio sąnario kapsulė trumpa, bet tvirčiausia iš visų sąnarinių kapsulių. Ji prasideda nuo kaulinio gūžduobės krašto, išskyrus incisura
acetabuli. Čia ji prasideda nuo ligamentum transversum acetabuli. Po raiščiu lieka plyšys, per kurį įeina
kraujagyslės. Priekyje prisitvirtina prie linea intertrochanterica. Trochanter minor lieka išorėje. Užpakalyje tvirtinasi virš crista intertrochanterica. Trochanter major lieka išorėje [15].
1.1.2. Klubo sąnario raiščiai
Klubo sąnario stabilumą lemia raiščiai 3.1 pav. ir 3.2 pav. Pati kapsulė yra stipriausia lyginant su kelio sąnario kapsule. Kad ir kokie būtų stiprūs raiščiai, vis tiek yra silpnų vietų. Viena jų priekyje tarp klubinio šlaunies raiščio ir gaktinio šlaunies raiščio. Kita silpnesnė vieta tarp klubinio šlaunies ir sėdimojo šlaunies raiščių [15].
3.1 pav. vaizdas iš priekio 3.2 pav. vaizdas iš nugarinės pusės
3 pav. Klubo sąnario raiščiai. Anatominė struktūra pagal Wagner, F., Negrao, J. ir kt. [28]
Ekstrasąnariniai raiščiai:
Vienas iš jų, tai klubinis šlaunies raištis ligamentum iliofemorale. Jo storis 1 cm ir jis yra stipriausias. Gali išlaikyti iki 350 kg tempimą. Pradžia – Klubakaulis spina iliaca anterior superior, pabaiga – linea intertrochanterica femoris. Šio raiščio funkcija – stabdo šlaunies tiesimą per klubo sąnarį [15]. Kitas raištis, tai sėdimasis šlaunies raištis ligamentum ischiofemorale. Šio raiščio pradžia gūžduobės
acetabulum sėdynkaulinė dalis, o pabaiga – šlaunikaulio gūbrinė duobė fossa trochanterica. Šis raištis
pubofemorale raištis. Raiščio pradžia yra ties viršutine gaktikaulio šaka ramus superior ossis pubis, o
pabaiga ties priekinė ir užpakalinė sąnarinės kapsulės riba. Stabdo kojos atitraukimą ir sukimą į išorę [15]. Intrasąnarinis šlaunikaulio galvos raištis ligamentum capitis femoris. Jo pradžia facies lunata galai ir ligagemtum transversum acetabulis. Pabaiga ties šlaunikaulio galvos duobute fovea capitis
femoris. Viduje eina kraujagyslė, maitinanti raištį ir nedidelę šlaunikaulio galvos dalį. Raištis apgaubtas
sąnario kapsulės tepaline plėve. Pagrindinė funkcija kurią jis atlieka, tai riboja išorinę rotaciją ir šlaunies pritraukimą [28].
1.1.3. Klubo sąnario raumenys
Raumenų pagrindinė funkcija yra cheminės energijos pavertimas mechanine energija. Kiekvienas raumens galas jungiasi su kaulu per sausgyslę [7]. Raumenys prasideda nuo dubens kaulų ir prisitvirtina prie šlaunikaulio 4.2 pav. Sąnario stabilume ir judesių atlikime dalyvauja 22 raumenys. Dubens raumenys iš visų pusių apsupa klubo sąnarį 4.1 pav. Skirstomi į priekinės ir užpakalinės grupės raumenis.
Pagrindinis ir stipriausias klubo sąnario lenkėjas, tai klubinis juosmens raumuo m. iliopsoas, kurį sudaro m. psoas major ir m. minor, bei m. iliacus. Taip pat dalyvauja m. tensor fasciae latae ir m. rectus
femoris. Juosmeninė galva m. psoas pradžia XII krūtinės slankstelio ir keturių viršutinių juosmens
slankstelių kūnai ir skersinės ataugos. Klubinė galva m. iliacus, kurio pradžia vidinis klubakaulio sparno paviršius, o galas – šlaunikaulio mažasis gūbrys. Šie raumenys atlieka kelias funkcijas: lenkia šlaunį, o fiksavus šlaunį lenkia juosmenį ir dubenį į priekį. Inervuoja n. femoralis [2]. Mažasis juosmens raumuo –
m. psoas minor. Raumuo prigludęs prie m. psoas major. Prasideda nuo XII vertebrae thoracica, lumbalis I
kūnų ir prisitvirtina prie eminentia iliopubica. Funkcijos, kurias atlieka, tai įtempia klubinę fasciją ir lenkia juosmenį. Inervuoja n. femoralis [2].
Raumenys tiesėjai: didysis sėdmens raumuo m. gluteus maximus. Tai didžiausias ir stipriausias
šlaunį tiesiantis raumuo, kurio pradžia yra klubikaulio sparno išorinis paviršius ir kryžkaulio nugarinis paviršius. Pabaiga šlaunikaulio sėdmeninė šiurkštuma. Tiesia šlaunį ir stovint fiksuoja dubenį, liemenį. Inervuoja n. gluteus inferior [2]. Dvigalvis šlaunies raumuo m. biceps femoris. Ilgoji galva caput lungum prasideda ties sėdimuoju gumburu, pabaiga šeivikaulio galva. Tiesia šlaunį, lenkia blauzdą. Inervuoja n.
tibialis [2].
Pusgyslinis raumuo m. semitendinosus. Pradžia sėdimasis gumburas ir pabaiga blauzdikaulio šiurkštuma. Tiesia šlaunį, lenkia blauzdą ir inervuoja n. tibialis [2]. Pusplėvinis raumuo m.
semimembranosus. Pradžia sėdimasis gumburas ir pabaiga vidinis blauzdikaulio krumplys. Tiesia šlaunį,
4.1 pav. vidurinis paviršius 4.2 pav. raumenų ir raiščių tvirtinimosi vietos 4 pav. Dešiniojo dubens ir šlaunikaulio raumenys; iš šono (vidurinis paviršius). Anatominė
struktūra pagal Sinelnikovą R. D ir kt. [9]
Raumenys atitraukėjai, tai vidurinis sėdmens raumuo m. gluteus medius. Pradžia išorinio klubikaulio sparno paviršius, o pabaiga didysis šlaunikaulio gūbrys. Funkcija atitraukti šlaunį. Inervuoja n.
gluteus superior [2]. Mažasis sėdmens raumuo m. gluteus minimus. Pradžia išorinio klubikaulio sparno
paviršius, o pabaiga didysis šlaunikaulio gūbrys. Inervuoja n. gluteus superior [2]. Funkcija – atitraukia šlaunį į šalį [28]. Taip pat dar viena iš funkcijų - stovint ant vienos kojos, dubens stabilizavimas frontalinėje plokštumoje. Taip nutinka ėjimo metu ir raumenys sukurią jėgą net tris kartus didesnę už kūno svorį, todėl galima šią jėgą panaudoti vaikštant lazdele, tik laikant priešingoje rankoje, negu operuotas klubas [12].
Išorinės rotacijos raumenys: tai kriaušinis raumuo m. piriformis. Pradžia kryžkaulio priekiniame paviršiuje, o pabaiga didžiajame šlaunikaulio gūbryje. Funkcija – suka šlaunį į išorę ir inervuoja rr.
musculares plexus sacralis [2]. Vidinis užtvarinis raumuo m. obturatorius internus. Pradžia užtvarinės
angos kraštas ir pabaiga šlaunikaulio gūbrinė duobė. Funkcija – suka šlaunį į išorę ir inervuoja rr.
musculares plexus sacralis [2]. Išorinis užtvarinis raumuo m. obturatorius externus. Pradžia užtvarinės
obturatorius [2]. Keturgalvis šlaunies raumuo m. quadriceps femoris. Tiesusis šlaunies raumuo m. rectus femoris. Pradžia priekinio apatinio klubikaulio sparno dyglys ir pabaiga blauzdikaulio priekinis paviršius.
Funkcija lenkimas. Inervuoja n. femoralis [2].
Raumenys pritraukėjai, tai skiauterinis raumuo m. pectineus. Pradžia gaktikaulio skiauterė ir pabaiga šlaunikaulio šiurkščioji linija. Atlieka šlaunies pritraukimo funkciją. Inervuoja n. obturatorius ir
n. femoralis [2]. Ilgasis pritraukiamasis raumuo m. adductor longus. Pradžia apatinė gaktikaulio šaka ir
pabaiga šlaunikaulio šiurkščioji linija. Pritraukia šlaunį, o inervuoja n. obturatorius [2]. Trumpasis pritraukiamasis raumuo m. adductor brevis. Prasideda apatinėje gaktikaulio šakoje ir baigiasi ties šlaunikaulio šiurkščiąja linija. Pritraukia ir lenkia šlaunį. Inervuoja n. obturatorius [2]. Didysis pritraukiamasis raumuo m. adductor magnus. Pradžia sėdimasis gumburas, viršutinė ir apatinė gaktikaulio šakos. Pabaiga šiurkščioji šlaunikaulio linija. Pritraukia šlaunį. Inervuoja n. obturatorius ir n. ischiadicus [2]. Grakštusis raumuo m. gracilis. Pradžia apatinė gaktikaulio šaka, o pabaiga blauzdikaulio priekinis paviršius. Pritraukia šlaunį ir lenkia blauzdą. Inervuoja n. obturatorius [2].
1.1.4. Klubo sąnario kraujotaka
5 pav. Kraujagyslės. Anatominė struktūra pagal J. Pfeil [24]
Pagrindinė arterija maitinanti sąnarį 5 pav. Gilioji šaka profunda femoris skyla į medialinę ir lateralinę apsukines šlaunies arterijas a. circumflexa medialis et lateralis. Maitina šlaunikaulio galvą [24]. Užtvarinė arterija a. obturatoria – ramus acetablaris. Atskyla nuo bendrosios vidinės klubo arterijos a. iliaca
interna.
Užtvarinės arterijos gūžinė šaka ramus acetabularis šlaunikaulio galvos raištį ligamentum capitis
femoris patenka į gūžduobę [24].
1.1.5. Klubo raumenų nervai
Šlauninis nervas n. femoralis, žr. 6 pav. Nervas mišrus, yra didžiajame dubenyje tarp juosmeninio ir klubinių raumenų. Kartu su jais išeina į šlaunį per raumeninę anga lacuna musculorum. Išlenda iš
6 pav. Kraujagyslės ir nervai. Anatominė struktūra pagal Cleland J., Koppenhaver S. [1]
po m. psoas major šoninio krašto, leidžiasi žemyn vaga tarp m. psoas major ir m. iliacus, prieš m. iliacus juos inervuodamas. Patenka į šlaunį po lig. inguinale, raumeninės angos viduryje, į šoną nuo šlauninių kraujagyslių. Šlaunies trikampio srityje yra šakų grupės – rami articulares į klubo ir kelio sąnarius, rami
musculares priekinės grupės šlaunies raumenys, rami cutanei anteriores į šlaunies priekinė odą [10].
krašto ir leidžiasi į priekinį mažojo dubens šoninės sienos vidiniu paviršiumi. Per užtvarinį kanalą canalis
obturatorius išeina iš mažojo dubens ir dalijasi į priekinę ir užpakalinę šakas. Užpakalinės šakos įnervuoja
trumpąjį, didįjį ir ilgąjį pritraukiamąjį raumenį.
Taip pat išorinį užtvarinį raumenį, klubo sąnarį. Kartais šio nervo nebūna, tada jo sritį inervuoja užtvarinis nervas [24].
1.2. Klubo sąnario biomechanika
Norint nagrinėti žmogaus kūno sąnarius biomechanikos požiūriu, būtina žinoti sąnario sandarą, pagrindinius anatominius duomenis, 7 pav. Sąnario kineatika aprašo kūno dalies judėjimą sąnaryje trijose kūno plokštumose įvairiomis kryptimis [7]. Dubuo svarbi anatominė struktūra. Kaip anatominis vienetas, turi svarbią reikšmę, nes svarbus vertikaliai stovėsenai. Dubeniu galvos, viršutinių galūnų, kamieno masė pasiskirsto apatinėms galūnėms. Vertikali stovėsena ir bipedalinė lokomocija glaudžiai siejasi su dubens pasvirimu inclinatio pelvis. Tarp dviejų plokštumų, kurių viena yra išvesta per dubenkaulio ribinę liniją
linea terminalis, o kita per horizontalią plokštumą sudaro atvirą kampa atgal vidutiniškai 60° [2].
7 pav. Visas dubuo. Anatominė struktūra pagal Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A. ir kt. [2]
Sąnariai juda trimis būdais: riedėjimo motus volvendi, slydimo motus labendi, sukimosi
turbinatio. Norint įvertinti amplitudę, reikia matuoti kampą tarp sąnarį sudarančių kaulų ašių pradinės ir
galutinės padėčių. Sąnario judesio apimtį lemia sąnarinių paviršių forma, raiščiai, sąnario kapsulės įtempimas, kaulų išaugos, raumenys, fascijos, oda, todėl moterų judesiai laisvesni negu vyrų. Amplitudė
koreguojama mankšta, nes mankštinantis išsitampo sąnario kapsulė. Dar sąnariai gali būti skirstomi į judriuosius arthrodia ir vangiuosius amphiarthrosis. Judrumas būna aktyvus, kai amplitudė priklauso nuo sąnarį judinančių raumenų veiklos. Pasyvus judrumas, kai galūnę galima papildomai prilenkti kita ranka ir skeletinis, kurio amplitudė didžiausia lyginant su aktyviojo, kuri yra mažiausia [28].
Šlaunikaulio galva caput femoris sudaro apytiksliai du trečdalius taisyklingo rutulio paviršiaus ir visą ją padengia hialininė kremzlė, kurios storis viduryje yra 3 mm, bet plonesnė pakraščiuose. Viduryje yra duobė, kurios nedengia sąnarinė kremzlė, nes šioje vietoje prisitvirtina šlaunikaulio galvos raištis [22].
8 pav. Šlaunikaulio kaklelio kampai. Pagal Byrne, P. D., Mulhall, K. J. & Baker, J. [15]
Kremzlės, dengiančios galvą, gūžduobės ribose, kraštas yra nelygus, turi įlankas ties gūbriais. Šlaunikaulio galva prijungiama prie šlaunikaulio ašies, šlaunikaulio kaklo. Jo ilgis proporcingas kūno dydžiui. Šlaunikaulio kaklas su kūnu sudaro kampą frontalinėje ir skersinėje plokštumoje 8 pav. Suaugusiems be patologijos žmonėms normalus kampas tarp šlaunikaulio kaklo ir kūno yra 125°, galima paklaida 5°. Tačiau amplitudė galima nuo 90° iki 135°. Galima coxa valga (į šoną pakrypusi šlaunis) padėtis esant kampui didesniam negu 130° ir galima coxa vara (į vidų pakrypusi šlaunis), kuomet kampas mažesnis negu 120°. Įdomu yra tai, kad gimusio vaiko kampas sudaro 150° ir galiausiai lieka 125° kaip pas suaugusius [15]. Tai lemia nuolatinė remoduliacija, kuri vyksta kaip atsakas į fizines apkrovas.
Šlaunikaulio priekinio posvyrio kampas pas suaugusius nuolatos keičiasi. Paprastai posvyrio kampas būna stabilus 15°-20°. Kampas negali būti didesnis kaip 15°-20°, nes atidengiama šlaunikaulio galva ir ėjimo metu, koja sukama į vidų, kad šlaunikaulio galva liktų gūžduobėje. Taip pat blogai yra, jeigu posvyrio kampas mažesnis kaip 15°-20°. Tuomet ėjimo metu, koja sukasi į išorę ir padidėja apkrovos klubo sąnariui. Toks nuokrypis galimas vaikams, nes jiems augant vyksta remoduliacija ir laikui bėgant kampas tampa normalus [15].
1.3. Klubo sąnario gydymas
Šiandieninėje praktikoje klubo sąnario gydymo galimybės vis dar išlieka ribotos ir apima tik tam tikras priemones bei būdus. Pasirinkimo didelio nėra. Galima mėginti suskirstyti į kelias grupes. Pirma grupė, tai tiesiog fizinį krūvį reguliuojančios piemonės – gyvenimo būdo keitimas, skaudančiam sąnariui
krūvio mažinimas perskirtant krūvį ir naudojant pagalbines priemones (vaikštynė, ramentai, lazdelė ir kt.) [2]. Kita grupė, tai mankšta ir fizioprocedūros – mankšta, šalčio ir šilumos procedūros ir kitos fizioterapinės priemonės. Reikėtų paminėti ir vietiškai veikiančius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo tepalų pavidalu, kurie tinka kaip papildoma priemonė, jeigu mažai padeda pirminės priemonės. Taip pat galima naudoti ir sistemiškai veikiančius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo simptominiam skausmo ir uždegimo gydymui bei kitas klasifikacijas: opioidiniai analgetikai ir adjuvantai. Galiausiai, kai visos išvardintos priemonės ir metodai lieka mažai veiksmingi, pasirenkama klubo sąnario endoprotezavimo operacija [25].
1.4. Reabilitacija
Reabilitacijos pagrindinė užduotis bei esmė yra gydymo ir slaugos procesų tęsinys, kurio metu pacientams padedama palaikyti ir sustiprinti sveikatą, mažinti ar net atstatyti darbingumą, gerinti apsitarnavimą buityje. Norint šiuos tikslius įgyvendinti, reikia taikyti reabilitacijos priemones. Viena iš šių priemonių, tai medikamnetai. Kita priemonių grupė ne medikamentinė [21].
Dažniausiai naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Jų pagalba užtikrinama skausmo kontrolė visu sveikimo periodu. Reabilitacijos metu galima atidžiai stebėti, kontroliuoti nepageidaujamą poveikį bei galimas komplikacijas susijusias su medikamentais. Po klubo sąnario endoprotezivimo operacijų, yra didesnė tikimybė tromboembolijoms, todėl jų profilaktikai ir esant indikacijoms naudojamas gydymas trombocitų agregaciją slopinančiais medikamentais. Tuo pačiu metu užtikrinamas ir tęsiamas gretutinių ligų palaikomasis gydymas. Reabilitacijos procese svarbiausias yra ne medikamentinis gydymas. Taikant tokį gydymą galima stiprinti raumenis, gerinti judėjimo funkciją net mažinti esamą skausmą, audinių patinimą, uždegimą. Taikant tokį derinį, sveikstama žymiai greičiau, sunaudojamos mažesnės nuskausminamųjų vaistų dozės [26].
Kitos taikomos reabilitacijos ne medikamentinė priemonės, tai – kineziterapija. Šio gydymo metu, pacientui individualiai galima sudaryti programą raumenų stiprinimui, operuoto sąnario funkcijos gerinimui. Labai svarbu pacientą grąžinti į savarankišką funkcinę veiklą. Taip pat dar viena priemonė - fizioterapija pvz.: elektrostimuliacija, krioterapija ir hidroterapija pvz.: vertikalios vonios. Galimi ir masažai pvz.: povandeninis, klasikinis, bet turi būti visiškai sugijusi pooperacinė žaizda. Skausmas, atsiradęs po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, gali saugiai ir efektyviai sumažėti, naudojant šią procedūrą. Šią priemonę galima taikyti kaip alternatyvą vaistams nuo skausmo [26]. Be kineziterapijos taikoma ir ergoterapija, kurios tikslas išmokti apsitarnauti buityje. Reabilitacijoje svarbų vaidmenį atlieka ir socialinis darbuotojas. Jo pagrindinė užduotis įvairių socialinių klausimų sprendimas [23].
1.5. Rekomendacijos
Labai svarbu, kad ligonis supratų ligos eigą, todėl reikia supažidinti kaip ir kodėl keisis dabartinis laisvalaikis, pomėgiai, įprastinė veikla. Pacientai, sergantys klubo sąnario osteoartritu, kiekvieną dieną turi atlikti tempimo, amplitudę didinančius pratimus, tuomet gerėja judėjimo funkcija, stimuliuoja lenkimo tiesimo refleksus, galūnė nuolatos ruošiama aktyviems pratimams [20]. Be to fizinis aktyvumas mažina raumenų masės netekimą. Pratimus, kurie reikalauja didesnės jėgos, reikėtų atlikti atsargiai. Judėjimas teikia akivaizdžia naudą, bet kartais dinaminiai pratimai dėl pakartotino sąnario judėjimo gali pabloginti situaciją, nes paūmės uždegimas, atsiras skausmas, mažės raumens jėga. Taip pat ligoniams reikėtų reguliuoti svorį, nes viršsvoris didina sąnario pažeidimą. Pacientams rekomenduojama lazda, ramentai, nes tai gali sumažinti sąnario apkrovą net perpus. Labiausiai paplitęs, paprastas, praktiškas ir efektyvus metodas mažinantis spaudimo jėgas ėjimo metu yra lazdelė, kuri sumažina iki 36 proc. apkrovas pažeistam klubo sąnariui. Taip pat nerekomenduojama nešti didesnio svorio negu 15 proc. kūno svorio. Papildomos pagalbinės priemonės turėtų būti naudojamos priešingoje skaudamos kojos pusėje [4].
2.1. Anketavimo principai reabilitacijoje
Reabilitacijoje norint surinkti daugiau informacijos, dažniausiai sudaromas klausimynas, naudojama anketa. Anketa – tai formalizuoti klausimai, kuriais siekiama gauti informacijos iš respondentų [3]. V. Dikčius teigia, kad tokie formalizuoti klausimai reikalingi tam, kad respondentai galėtų pateikti informaciją tokiu pat būdu ir galima būtų palyginti jų atsakymus tarpusavyje, o pagrindinis anketos uždavinys, tai užtikrinti tinkamą bendravimą tarp apklausos atlikėjo ir respondento. Šį anketos uždavinys gali būti suskirstytas į tris tikslus. Pirmiausia turi būti suformuluoti specifiniai klausimai, į kuriuos respondentas turės ir galės atsakyti. Klausimai ir pateikti galimi atsakymai vėliau užtikrins galimybę palyginti įvairių žmonių atsakymus į tą patį klausimą [3]. Toliau V. Dikčius mano, kad anketa turi motyvuoti ir paskatinti respondentą įsitraukti į apklausą, bendradarbiauti dalyvaujant iki apklausos pabaigos. Visų pirma, anketoje klausimai turi būti išdėstyti tvarkingai, kad nesukeltų papildomų problemų respondentui atsakyti į juos ir respondentas neatsisakytų toliau dalyvauti apklausoje. Kad ir kaip būtų gaila, nepabaigtos apklausos metu gauta informacija dažniausiai negali būti naudojama duomenų analizėje, nors investuoti dideli laiko ir pinigų ištekliai. V. Dikčius išskyrė trečią svarbų anketos tikslą, kaip sumažinti atsakymų klaidas, kadangi jų atsiranda, kai responentas pateikia netikslius atsakymus į užduotus klausimus. Kartais tokie atsakymai apteikiami sąmoningai. Būna ir taip, kad patys klausimo atskiri žodžiai suklaidina respondentą neteisingam atsakymui, todėl taip atsiranda klaidingos informacijos pateikimas [3]. Autorius V. Dikčius teigia, kad norėdami išvengti tokių klaidų, reikia gerai suplanuoti
anketą, nustatyti kokia informacija bus reikalinga, peržvelgti problemos sudedamąsias dalis, tyrimo klausimus, hipotezes, svarbu suprasti, kas bus tikslinis respondentas, nes nuo tikslinės auditorijos gali priklausyti žodžių parinkimas.
Antrame anketos sudarymo proceso etape yra nustatomas apklausos būdas, nes klausimų sudarymas ir apklausos būdas yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Atliekant apklausą paštu ar elektroniniu paštu, apklausos atlikėjas negali atsakyti respondentui į iškilusius klausimus, todėl klausimai turi būti paprasti, su išsamia instrukcija, kaip pidyti anketą [3]. Toliau V. Dikčius svarsto apie kiekvieno klausimo esmę, nes visi anketos klausimai turi pateikti tamtikrą informaciją, kuri yra svarbi tyrimo problemai nustatyti. Jei klausimas bus įtrauktas tik todėl, kad yra intriguojantis ar įdomus, greičiausiaijis bus eliminuotas, siekiant negaišti laiko atsakant, todėl labiau įsigilinant į klausimų sudarymą prasminga suprasti, kuo skiriasi struktūrizuoti ir nestruktūrizuoti klausimai, jų privalumai, trūkumai. Svarbu klausimus tinkamai išdėstyti anketoje, nes tokiu būdu galima sumažinti respondento nenorą dalyvauti tyrime. Galiausiai paskutinis anketos sudarymo etapas, tai jos patikrinimas. Šiame etape anketa išbandoma, apklausiant keletą žmonių, kurie vėliau pateikia komentarus apie anketą, apie atskirus jos klausimus, esmus ir trūkstamus atsakymus [3]. V. Dikčius teigia, jog apklausos metu galima sužinoti respondento demografinius duomenis. Tai lytis, amžius, profesija ir pan. Apklausa paštu leidžia respondentui daug atidžiau formuluoti savo atsakymus ir tiksliau užrašynėti atsakymus, tam skiriant savo laisvo laiko, bet pagrindinis trūkumas yra klaidos, nes daugelis anketų negrąžina. Respondentai gali skirtis daugeliu charakteristikų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti svarbios tyrimui. Dar vienas trūkumas, tai ribotas informacijos kiekis ir išsamumas, nes ilgos anketos bus neatsakytos, todėl nereikėtų tikėtis, kad respondentas norės užpildyti nketą, reikalauančią daugiau nei 20 minučių laiko jai užpildyti [3]. Visgi respondentai gali nesugebėti atsakyti į klausimą dėl nežinojimo, užmiršimo ar nesugebėjimo išreikšti mintį. Visais šiais atvejais bus klaidingi atsakymai, nes respondentai bando sukurti atsakymus į pateiktą klausimą. Taip atsitinka, nes respondentai nemėgsta parodyti, kad jie ko nors nežino, ar yra nekompetetingi tam tikrais klausimais [3]. Būna atvejų, kai respondentai negali atsakyti į klausimą, nes paprasčiausiai neprisimena arba negali suformuluoti atitinkamo atsakymo. Nenoras atsakyti tiksliai, tai tiesiog dauguma respondentų nėra nusiteikę skirti daug laiko ir pastangų tiksliam atsakymui [3].
Toliau V. Dikčius aptaria nestruktūrizuotus klausimus. Nestruktūrizuoti klausimai, tai atviri klausimai, į kuriuos respondentas atsako savo žodžiais. Atviri klausimai reikalauja patį respondentą formuluoti atsakymą, tačiau reikalingi atsakymai gali būti ir per ilgi, ir per trumpi. Atviri klausimai turi kelis pranašumus. Vienas iš atvirų klausimų pranašumųyra tai, ka juos lengva suformuluoti. Kitas pranašumas, kad nėra fiksuotos atsakymų sekos, iš kurios reikėtų rinktis. Galiausiai paskutinis pranašumas tas, kad gauti atsakymai gali iliustruoti tyrimo ataskaitą. Atviri klausimai turi ir trūkumų, todėl tam tikrais
atvejais netinkami, nes atsakymai į tokio tipo klausimus reikalauja daugiau laiko ir responedntų pastangų negu kitų tipų [3]. Knygos autorius V. Dikčius teigia, kad plataus pasirinkimo klausimai padeda lengviau užrašyti ir analizuoti duomenis, o apklausėjui išvengti klaidos, redagavimo interpretacijos. Bet į išsamius atsakymus linkę respondentai, to negali padaryti. Dar vienas pranašumas – paprastumas, nes jam reikia tik pažymėti atsakymą, nereikia pastangų suformuluoti ir pateikti mintį, todėl šis būdas patogus norint gauti respondento palankumą. Trūkumas toks, kad apribojama pasirenkant alternatyvas, nes kelios alternatyvos gali būti lygiavertės arba ne visos alternatyvos yra paminėtos, arba respondentas gali pasirinkti tą alternatyvą, apie kurią atsakydamas į atvirą klausimą net nebūtų susimąstęs [3].
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliekamas 2016 m. rugsėjo – 2017 m. sausio mėn. Tyrimui atlikti buvo gautas bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-MF-07, (žr. priedą Nr. 1). Tyrimas vyko Birštono sanatorijos „Versmė“ traumatologijos skyriuje. Tyrimui atlikti buvo gauti tyrimo respondentų sutikimai. Tyrimas vyko etapais:
1 etapas – šis etapas buvo skirtas mokslinės literatūros paieškai, analizei. Literatūros paieška tęsėsi
visą tyrimo laikotarpį. Mokslinės literatūros paieška vyko LSMU MA bibliotekoje esančiuose informacijos ištekliuose, duomenų bazėse – PubMed, eLABA, EBSCO ir kt. Straipsniai duomenų bazėse buvo ieškomi naudojant raktinius žodžius: klubo sąnario endoprotezavimas, reabilitacija po klubo sąnario endoprotezavimo, judamumas, statistinės analizės metodai reabilitacijoje; (angl.) hip surgery, hip
replacement, total hip replacement, mobility, recovering from hip replacement surgery, physical therapy after hip replacement.
2 etapas – tyrimo instrumento – tyrimo anketos sudarymas, remiantis moksline literatūra. Tyrimo
anketa parengta integravus Tarptautinę funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją (11) į klausimyno skales. Skalės buvo papildytos, remiantis minėtų autorių tyrimo rezultatais bei mokslinėje literatūroje rastomis rekomendacijomis. Ilgametę mokslinę patirtį turintys mokslininkai įvertino ir pakomentavo klausimyne pateiktus teiginius. Atsižvelgiant į jų vertinimus bei rekomendacijas klausimynas buvo labiau sustruktūruotas, kai kurie klausimai performuluoti. Atliktas bandomasis tyrimas, siekiant patikrinti ar anketa suprantama pacientams. Bandomajame tyrime dalyvavo 10 respondentų. Bandomojo tyrimo rezultatai parodė, kad anketa suprantama, pastabų respondentai nepateikė.
3 etapas – apklausos duomenys, naudojant sukurtą autorių klausimyną, pradėti rinkti 2016 m.
spalio – gruodžio mėn. AB „Birštono sanatorijoje „Versmė“. Pacientams buvo paaiškinta tyrimo eiga, tyrimo tikslai, uždaviniai, tyrimo nauda, tyrimo etika; pasirašytas tyrimo dalyvių/respondentų sutikimas dalyvauti tyrime (priedas Nr.2). Sutikusiems dalyvauti buvo išdalinti klausimynai su voku ir paaiškinta pildymo instrukcija. Užpildytą klausimyną po 3 savaičių baigus gydymą turi atsiųsti paštu.
Iš viso buvo išdalinta 80 anketų. Užpildytos anketos paštu po 3 savaičių buvo sugrąžintos tyrėjams. Iš viso atsiųsta 59 anketos. Negrįžo 21 anketa ir 20 anketų pripažintos netinkamomis tolimesnei analizei nes buvo sugadintos arba sumaišyti klausimų atsakymai, užpildyti ne visi klausimai ir pan. Iš viso tinkamomis tyrimui pripažintos 39 tyrimo anketos. Atsako dažnis 73,8 proc.
paslankumas (laipsniai), kojų ilgis (cm), kojos apimtis per šlaunį ir blauzdą (cm) lyginant su sveika, įvertintas skausmas VAS skale (balais), Bartelio indeksas, modifikuotas Keitelio indeksas, nueitas atstumas be nuovargio, žaizdos gyjimo laikas (dienomis), gretutinės ligos ir judėjimo ypatumai skyriuje.
4 etapas – gautų duomenų suvedimas į duomenų lentelę programoje MS Excel ir atlikta grafinė
duomenų analizė.
5 etapas – tyrimo duomenų statistinė analizė naudojant MS Excel ir IBM SPSS 24.0 statistinius
paketus. Duomenų įvertinimas. Rezultatų aptarimas.
6 etapas – išvadų pateikimas.
2.2. Tyrimo objektas
Judamumo požymiai, kurie aprašyti tarptautinėje funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacijoje [11] ir jų panaudojimas rengiant klausimyną.
2.3. Tiriamųjų imtis
Tiriamiesiems atrinkti naudotas vienas iš netikimybinės atrankos būdų – tikslinė atranka, kada tiriamųjų grupė formuojama priklausomai nuo tyrėjo tikslų [5]. Tyrimo imtis sudaryta iš pacientų, kurie 2016 m. rugsėjo mėn. – 2017 m. sausio mėn. buvo atvykę į AB Birštono „Versmės“ sanatoriją judamojo atramos aparato pažeidimo skyrių reabilitaciniam gydymui po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Tyrime dalyvavo pacientai, kurie tenkino šiuos atrankos kriterijus:
endoprotezuotas klubo sąnarys dėl artrozės ar traumos; moka skaityti ir rašyti lietuvių kalba;
sutiko atsakyti į klausimyną po 3 sav. išvykus iš sanatorijos; sutiko dalyvauti tyrime.
Numatytąsias atrankos sąlygas tenkino 100 pacientų, sutiko dalyvauti 80 pacientų.
2.4. Tyrimo metodai
Taikomi tyrimo metodai:
1. Medicininių dokumentų analizė. Tyrimo metu buvo analizuojami pacientų ligos istorijos duomenys, sisteminami duomenys pagal lytį, amžių, gretutines ligas.
buvo matuojamos pacientui aktyviai atliekant judesius:
a) Šlaunies lenkimas – strėlinėje plokštumoje matuojama, kai pacientas guli ant nugaros ištiestomis kojomis ir pacientas lenkia koją per klubo sąnarį. Stabili goniometro dalis ties dubes vidurio linija, o mobili ties lateraliniu antkrumpliu [6].
b) Šlaunies atitraukimas – judėjimas frontalinėje plokštumoje. Matuojama pacientui gulint ant nugaros, ištiestomis kojomis. Pacientas atitraukia koją į išorę – stabili goniometro dalis ties priekiniu viršutiniu klubakaulio dygliu, o mobili ties šlaunikaulio vidurio linija. Viena ranka fiksuojami priekiniai viršutiniai klubakaulio dygliai ir stebima, kad nesisuktu dubo. Sveiko žmogaus šlaunies atitraukimas yra 30° - 50° [6].
c) Šlaunies tiesimas – judesys atliekamas sagitalinėje plokštumoje apie medialinę-lateralinę ašį. Tiriamasis turi gulėti kniūbščias, per klubo sąnarį koja neturi būti atitraukta, pritraukta ar pasukta (neutrali padėtis). Tiesiant klubą kita koja turi išlikti tiesi. Tiesimo judesys atliekamas keliant galūnę nuo paviršiaus, koja judesio metu neturi būti sulenkta per kelio sąnarį. Judesio pabaiga – kai jaučiamas pasipriešinimas tolesniam tiesimui ir stengiantis jį nugalėti keliama priekinė dubens dalis arba tiesiama nugaros liemens dalis Goniometro išdėstymas: ašis sutapatinama su didžiuoju šlaunikaulio gūbriu, stacionari svirtis – su dubens vidurio linija, judanti svirtis – su šlaunikaulio lateraliniu krumpliu [6].
3. Skausmo vertinimas.
Įvertinti tiriamųjų skausmą buvo panaudota VAS skalė [14].
4. Paciento mobilumas vertinamas naudojant funkcinio pajėgumo testą.
Modifikuotas Keitelio indeksas – vertinama viršutinių arba apatinių galūnių funkcija. Šio tyimo metu vertinta apatinių galūnių funkcija. Maksimalus apatinių galūnių modifikuoto Keitel indekso vertinimas – 45 balai [13].
Bartel indeksas – tai žmogaus galimybių matas, įvertinantis jo sugebėjimą savarankiškai veikti bei apsitarnauti. [26].
2.5. Statistinė duomenų analizė
Kasdienė veikla vertinta remiantis tarptautine funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija [11]. Išvardintiems kriterijams klausimyne yra suteikiamas kiekybinis įvertinimas: kuo mažesnis balas tuo kasdienė veikla yra geresnė. Sudaryto klausimyno vidinis patikimumas (Cronbach‘s Alpha) – 0,96. Vertinant kasdienės veiklos skirtumus, pacientai suskirstyti į 2 grupes pagal lytį (vyrai ir moterys), o vertinant sąsajas tarp endoprotezuoto klubo sąnario pusės ir apsitarnavimo – pagal protezuoto sąnario pusę (kairė ir dešinė). Analizė atlikta SPSS 24.0 statistine programa. Kokybiniai požymiai aprašomi pateikiant jų reikšmių dažnį bei santykinį dažnį (proc.). Kiekybiniai dydžiai netenkino normalaus (Gauso) skirstinio
sąlygų, todėl jų reikšmės sudarytose grupėse lygintos taikant Mann-Whitney U kriterijų. Lyginimo rezultatai aprašyti, pateikiant kiekybinių dydžių reikšmių medianą (minimalią-maksimalią reikšmes; vidurkį). Skirtumai vertinti kaip statistiškai reikšmingais, kai gautoji p reikšmė buvo mažesnė už pasirinktą reikšmingumo lygmenį α=0,05. Sąsajoms rasti naudotas Pearson koreliacijos koeficientas.
3. REZULTATAI
3.1 Tiriamųjų sociodemografinė charkteristika
46,15%
53,85% MoterysVyrai
9 pav. Pacientų pasiskirtymas pagal lytį, p=0,637, 2=0,231
Tyrime dalyvavo 39 pacientai, iš kurių 18 (46,15 proc.) vyrų ir 21 (53,85 proc.) moterų, žr 9 pav. Pacientų, kuriems atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija dėl koksartrozės, amžiaus vidurkis yra 68,0 (12,16) m. Pagal lytį santikinai „jaunesnės“ buvo moterys, jų amžiaus vidurkis 65,81 (11,22) m., o
5,00% 15,00% 30,00% 45,00% 0,00% 31,58% 5,00% 31,58% 21,05% 5,26% 5,26% 5,26% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00% 45,00% 50,00% 30-40 40-50 50-60 60-70 70-80 80-90
Amžiaus grupės (metai)
n Moterys
Vyrai
vyrų – 70,56 (13,03) m. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių žr. 10 pav. Galima teigti, kad parinkti atsitiktinai pacientai stebimu laikotarpiu pagal amžių nesiskyrė, nes statistiškai reikšmingo skirtumo nėra. Visiems tiriamiesiems pažeistas klubo sąnarys buvo endoprotezuotas pirmą kartą.
55,56% 44,44% 52,38% 47,62% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% Moterys Vyrai n Dešinė Kairė
11 pav. Pacientų pasiskirtymas pagal operuotą klubo sąnarį, p=0,843, 2=0,391
Operuotas dešinys klubo sąnarys buvo 21 (53,85 proc.) pacientui, o 18 (46,15 proc.) pacientų – kairys klubo sąnarys, žr. 11 pav. Nenustatyta, kad statistiškai reikšmingai klubo pažeidimas būtų sietinas su lytimi stebimu laikotarpiu.
3.2 Prognostinių požymių aprašančių judamumo funkciją sukūrimas
Atlikta mokslinės literatūros analizė sudarė prielaidas sukurti klausimyną apimantį judamumo funkcijas [11]. Buvo svarbu sužinoti, kaip išvardinti požymiai padeda prognozuoti judamumo funkcijos atsistatymą po operacijos išvykus į namus. Kasdienės veiklos požymių sugrupavimui ir atrankai naudotas ekspertinio vertinimo metodas.
Šio metodo esminis principas – parenkama specialistų grupė, kurie analizuoja tyrimo problemą, kiekybiškai vertindami ir formaliai apdorodami duomenis ir siekdami mokslinio objektyvumo [24].
Teigiamų ir ojektyvių tyrimo rezultatų galima tikėtis, kai tyrime dalyvaujantys ekspertai yra kompetentingi šiuo klausimu. Ekspertų žinios ir patirtis yra gana skirtinga, todėl svarbu apibrėžti ekspertų atrankos kriterijus sietinus su profesine sritimi, pareigybine padėtimi, mokslinio ir praktinio darbo stažu ir
t. t. (žr. 1 lentelę). Šiame rengimo etape dalyvavo 5 ekspertai.
1 lentelė. Vertinime dalyvavusių ekspertų aprašas
Eksperto numeris Eksperto pareigybinė padėtis ir profesinė sritis Eksperto veiklos stažas
1. Mokslininkas (Slauga, bendrosios praktikos slaugytoja) 12
2. Mokslininkas (Slauga, slaugos tyrimo metodai) 21
3. Mokslininkas (Reabilitacija, FMR gydytojas) 11
4. Mokslininkas (Reabilitacija, FMR gydytojas, dėstytojas) 8
5. Mokslininkas (Reabilitcija, administratorius) 17
Ekspertų nuomonių suderinamumas nustatomas apskaičiuojant Kendalo konkordancijos koeficientą, nes esama daugiau nei 2. Suformuluotos hipotezės:
H0 = ekspertų vertinimai prieštaringi (t.y. Kendalo konkordancijos koeficientas lygus nuliui);
HA = ekspertų vertinimai panašūs (t.y. Kendalo konkordancijos koeficientas nelygus nuliui). Į vertinimą įtraukti rodikliai suranguoti pagal reikšmingumą, vėliau Kendalo konkordacijos koeficientas (toliau koeficientas) apskaičiuojamas remiantis formule:
, (1.1)
čia r – ekspertų skaičius, n – vertinamų veiksnių skaičius, S – veiksnių rangų sumų nuokrypių nuo bendro vidurkio kvadratų suma, skaičiuojama pagal formulę:
. (1.2)
Jei apskaičiuoto koeficiento reikšmė yra arti vieneto, galima sakyti, kad ekspertų vertinimai neprieštaringi. Pagal 1.3 formulę skaičiuojamas koeficientas esant ekspertų vertinimuose sutampančių rangų:
, kai (1.3)
čia Tj– j-ojo eksperto susietų rangų rodiklis; Hj– lygių rangų j-ojo eksperto skaičius, ti– lygių rangų i-tasis grupės skaičius.
Ekspertų nuomonių suderinamumas pagal skirtingus judamumo tipą apibūdinančius požymius pateikiamas 2 lentelėje. Be to apskaičiuotas klausimyno ir vidinis patikimumas.
Atlikti skaičiavimai leidžia daryti išvadą, kad ekspertai vieningai reikšmingais laiko judamumo tipą sudarančius kasdienę veiklą apibūdinančius požymius, todėl jie yra tinkami klausimynui parengti. Klaisimyno ir jo sudedamųjų dalių vidinis patikimumas tenkina indvidualiai diagnostikai keliamus reikalavimus [32].
2 lentelė. Ekspertų nuomonių suderinamumas bei klausimyno vidinis patikimumas
Eil.
Nr. Judamumo tipai Kasdienę veiklą apibūdinantys požymiai
Kendal konkordacijos koeficientas Cronbach‘o alfa koeficientas 1. Kūno padėties keitimas ir išlaikymas
Ar galite po pritūpimo atsistoti? 0,54
0,76
Ar galite iš gulimos padėties atsistoti? 0,44
Ar galite atsiklaupti ir iš karto atsistoti? 0,32
Ar galite iškarto atsistoti, kurį laiką pasėdėjus ant kėdes? 0,54
Ar galite kelias minutes pastovėję atsigulti į lovą? 0,61
Ar galite, stovėdami ir lenkdamiesi per liemenį žemyn,
nelenkiant kojų nuo grindų paimti daiktą? 0,84
Ar galite viena koja užlipti ant kėdės? (kūno svorio
centro perkėlimas) 0,41
2.
Daiktų paėmimas, laikymas ir manipuliavimas
Ar galite ant stalo padėti kibirą vandens? 0,32
0,75
Ar galite perkelti televizorių iš vienos vietos į kitą,
paimant plaštakomis ir rankomis? 0,57
Ar galite perkelti stiklinę iš mažesnio į didesnį aukštį
pvz.: nuo stalo į lentyną? 0,68
Ar galite objektą paimti iš vienos vietos ir perkelti į kitą
plaštaką? 0,89
Ar galite objektą paimti iš vienos vietos ir perkelti į kitą
pasinaudojant nugara pvz.: išlaikant didelį ryšulį? 0,64
3. Ėjimas ir judėjimas
Ar be pertraukų galite eiti trumpesniu negu vienas
kilometras atstumu? 0,53
0,85
Ar be pertraukų galite eiti didesnį atstumą, negu vienas
kilometras pvz: ėjimas per miestą? 0,48
Ar galite eiti nuožulniais, gruoblėtais ar judančiais
paviršiais pvz.: traukinio vagone? 0,63
Ar galite eiti parduotuvėje, kai reikia išvengti nejudančių arba judančių objektų žmonių, gyvūnų pvz.: vaikščiojimas parduotuvėje? 0,52 4. Judėjimas naudojantis transportu
Ar galite irkluoti valtį? 0,78
0,60
Ar galite važiuoti taksi? 0,75
5. Savipriežiūra
Ar galite lengvai naudoti muilą, vandenį ir kitas
priemones skirtas maudytis duše, maudant visą kūną? 0,36
0,83
Ar galite lengvai naudoti muilą, vandenį ir kitas priemones skirtas maudytis duše, maudant atskiras kūno dalis pvz.: rankas, veidą?
0,43
Ar galite naudotis rankšluosčiais ir kitomis priemonėmis, skirtomis nušluostyti ar nusausinti tiek viso kūno, tiek jo
dalių po maudymosi, prausimosi arba plovimo? 0,87
Visa skalė 0,96
Tolimesnė klausimyno analizė atliekama pagal Likerto skalės analizę, apakaičiuojant judamumo sudedamųjų dalių ir viso klausimymo balus, kurie įgauna tris reikšmes: „galiu laisvai judėti“, „sunkai judu“ ir „negaliu judėti“.
3.3 Prognostinių požymių aprašančių judamumo funkciją analizė
operuotos kojos klubo sąnario amplitudė (sąnario paslankumas laipsniais), skausmas (VAS), kojų ilgis (cm), kojos apimtis per šlaunį ir blauzdą (cm) lyginant su sveika, Bartelio indeksas, modifikuotas Keitelio indeksas, nueitas atstumas be nuovargio metrais, žaizdos gyjimo laikas, greturinės ligos ir ar vaikšto su ramentais, ar vaikštyne. Funkciniai rodikliai nustatyti, atvykus pacientams į sąnatoriją, pirmą reabilitacijos dieną.
Po klubo sąnario endoprotezavimo, atvykusų pacientų į reabilitaciją, operuotos kojos klubo amplitudė buvo mažesnė, negu po reabilitacijos išvykstant į namus: klubo lenkimo amplitudės skirtumas nuo 5 iki 75 laipsnių (p=0,001, t=13,861), klubo tiesimo amplitudės skirtumas nuo 0 iki 5 laipsnių (p=0,001, t=3,567) ir klubo atitraukimo amplitudės skirtumas nuo 0 iki 25 laipsnių (p=0,001, t=13,290). Kitos judesių amplitudės nevertintos vengiant galimo endoprotezo išnirimo.
Skausmas buvo vertinamas pirmą reabilitacijos dieną pagal VAS. Pagal gautus rezultatus, galima spręsti, kad 21 pacientas jautė skausmą, kurį įvertino nuo 1 iki 6 balų. Statistiškai reikšmingo skirtumo jaučiant skausmą tarp vyrų ir moterų nerasta: 1,57 (2,16) ir atitinkamai 1,28 (1,57) balo, p=0,626,
t=0,491. Likę 18 pacientų teigė, pirmą reabilitacijos dieną skausmo nejautę. Skausmo vidurkis 1,44 (1,89)
balo.
Lyginant moterų ir vyrų ėjimo funkcijos (ėjimas arba judėjimas po įvairias vietas ir esant
įvairiom situacijoms pvz.: pastate [11]) ir judėjimo funkcijos ( judėjimas žingsnis po žingsnio pvz.: ėjimas pirmyn [11]) bei judėjimo kitais negu ėjimas būdais funkcijos (judėjimas kitaip pvz.: kopimas [11])
vertinimo balus, rasti statistiškai reikšmingi skirtumai judėjimo (atitinkamai 8 (5-12; 8,33) ir 6 (4-12; 6,56); p=0,014) ir judėjimo kitais negu ėjimas būdais (atitinkamai 13 (9-15; 12,76) ir 12 (5-14; 10,72); p=0,015) skalėse, todėl galime teigti, kad vyrams judėti lengviau negu moterims. Moterims ėjimo funkcija buvo sunkesnė nei vyrams (atitinkamai 5 (3-8; 5,19) ir 4 (3-8; 4,67); p=0,174), tačiau stebimas ėjimo funkcijos vertinimo skalės balų skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas, todėl galime teigti, kad tiek vyrams ir moterims dar sunku judėti aplinkoje praėjus 3 savaitėms po operacijos.
Tyrimo duomenų analizė nerodė statistiškai reikšmingų daiktų paėmimo ir skausmo po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos skalių balų sąsajų su lytimi bei protezuoto sąnario puse. Tačiau rasti statistiškai reikšmingi daiktų paėmimo skalės balų skirtumai tarp pacientų, turinčių skirtingą skausmo pojūtį (neskauda/skauda) (atitinkamai 7,5 (5-13; 8,22) ir 11 (5-13; 9,86); p=0,031), kas yra logiška kasdienio apsitarnavimo išraiška.
Lyginant moterų ir vyrų naudojimosi transporto priemonėmis galimybes po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, rastas statistiškai reikšmingas balų skirtumas (atitinkamai 13 (9-15; 12,76) ir 9 (5-15; 9,5) p=0,001), kas leidžia teigti, kad moterims atlikti šią funkciją sekasi sunkiau nei vyrams.
apsitarnavimo skalės balai statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp pacientų, kuriems endoprotezuotas kairys ir pacientų, kuriems endoprotezuotas dešinys klubo sanarys (atitinkamai 3 (3-8; 3,67) ir 4 (3-8; 4,48) p=0,039), kas leidžia teigti, kad pacientams, kuriems operuota kairė koja kasdienėje veikloje sekasi geriau. Daiktų paėmimas siejasi su skausmu, kuris daugiau pasireiškė moterims lyginant su vyrais, kaip ir lyginant skausmą susijusį su kūno išlaikymu.
Kasdienei veiklai skausmas turi įtaką, kuris lemia paciento judamumą, sąsajos nurodytos 3 lentelėje.
3 lentelė. Skausmo ir kasdienies veiklos požymių palyginimas
Kasdienies veiklos požymiai Vyrai
(mediana (min-max; vid. )
Moterys
(mediana (min-max; vid. ) Skausmas su daiktų paėmimo suma 8 (5-13; 8,46; p 0,05) 10 (5-13; 9,78; p 0,05) Skausmas su kūno padėties keitimo
suma
14,50 (9-21; 14,42; p 0,05) 14,00 (7-19; 14,30; p 0,05) Skausmas su kūno išlaikymo suma 10 (4-16; 9,96; p 0,05) 11 (4-15; 11,07; p 0,05) Skausmas su persikėlimo grupe
4,00 (2)
7; 3,58; p 0,05) ir 4,00 (2 6; 3,89; p 0,05) Skausmas ir daiktų judinimas
kojomis
4,00 (2-6; 3,54; p 0,05) 4,00 (2-6; 4,11; p 0,05) Skausmas ir paėmimas plaštaka 4 (4-8; 4,38; p 0,05) 4 (4-8; 4,74; p 0,05) Skausmas ir pilna ranka 7,00 (2-14; 7,38; p 0,05) 9,00 (6-17; 8,89; p 0,05) Skausmas ir judėjimas kojomis 7 (4-12; 7,27; p 0,05) 8,00 (4-11; 8,07; p 0,05) Skausmas ir judėjimas kitais būdais
negu ėjimas 12,00 (7-15; 11,42; p 0,05) 13 (5-14; 11,85; p 0,05) Skausmas ir ėjimas vietomis 5,00 (3-8; 5,15; p 0,05) 5 (3-7; 5,00; p 0,05) Skausmas ir naudojimasis
transportu
4,00 (2-6; 3,65; p 0,05) 4,00 (2-6; 4,33; p 0,05) Skausmas ir transporto valdymas 11,00 (7-15; 11,08; p 0,05) 12 (5-15; 11,41; p 0,05) Skausmas ir prausimasis 4,00 (3-8; 4,31; p 0,05) 3,00 (3-8; 4,19; p 0,05) Skausmas ir judamumas 95 (65-147; 94,62; p 0,05) ir 102 (54-139; 101,63; p 0,05)
Lyginant transporto valdymą ir lytį Mann-Whitney U testu po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, gautas rezultatas yra 0,01. Galima daryti prielaidą, jog praktškai nėra ryšio. Kitas mažiausias rezultatas gautas Mann-Whitney U testu yra 0,31 analizuojant klubo amplitudę ir judamumą. Galima dayti išvadą, kad judamumas ir amplitudė nesukelia didesnių sunkumų. Tuo tarpu gautas didžiausias rezultatas Mann-Whitney U testu yra 9,40 analizuojant prausimasį ir lytį. Tai reiškia, kad reikia įdėti daugiau pastangų norint atlikti sunkesnį darbą sunkenėje aplinkoje. Sekantis pagal dydį rezultatas Mann-Whitney U testu analizuojant naudojimąsi transportu ir operuota koja yra 8,98. Tai reiškia, kad siejasi naudojimasis transportu ir operuota koja. Analizuojant toliau Mann-Whitney U testu visos rankos ir operuotos kojos sąsajas, gautas rezultatas yra 7,33. Galima manyti, kad ryšys tarp rankos ir operuotos kojos visgi yra.
Taip pat paciento kasdienei veiklai ir judesių atlikimui turi įtakos operuota koja. Šios sąsajos nurodytos 4 lentelėje.
4 lentelė. Skausmo ir kasdienies veiklos požymių palyginimas
Kasdienės veiklos požymiai Kairė
(mediana (min-max; vid.)
Dešinė
(mediana (min-max; vid.) Operuota koja ir kūno padėties
keitimas
14,00 (7-21; 14,08; p 0,05) 15,00 (8-19; 14,61; p 0,05) Operuota koja ir kojos išlaikymas 10,00 (4-16; 10,08; p 0,05) 11,00 (4-15; 10,93; p 0,05) Operuota koja ir persikėlimas 4,00 (2-7; 3,76; p 0,05) 4,00 (2-5; 3,71; p 0,05) Operuota koja ir daiktų paėmimas 8,00 (5-13; 8,52; p 0,05) 10,00 (5-13; 9,68; p 0,05) Operuota koja ir daiktų judinimas
kojomis
4,00 (2-6; 3,52; p 0,05) 4,00 (2-6; 4,11; p 0,05) Operuota koja ir plaštaka 4,00 (4-8; 4,52; p 0,05) 4,00 (4-8; 4,61; p 0,05) Operuota koja ir ranka pilna 8,00 (6-14; 7,96; p 0,05) 8,00 (2-17; 8,32; p 0,05) Operuota koja ir judėjimas
kojomis
8 (4-12; 7,44; p 0,05) 8,00 (4-12; 7,89; p 0,05) Operuota koja ir ėjimas vieta 5,00 (3-8; 5,28; p 0,05) 5,00 (3-8; 4,89; p 0,05) Operuota koja ir naudojimasis
transportu
4,00 (2-6; 4,00; p 0,05) 4,00 (2-6; 4,00; p 0,05) Operuota koja ir transporto
valdymas
11,00 (5-15; 11,04; p 0,05) 12,00 (7-15; 11,43; p 0,05) Operuota koja ir prausimasis 3,00 (3-8; 4,00; p 0,05) 4,00 (3-8; 4,46; p 0,05)
Operuota koja ir judamumas 96 (54-147; 95,76; p 0,05) 101,00 (60-139; 100,36; p 0,05) Tačiau išanalizavus duomenis Mann-Whitney U test plaštaka ir operuota koja, gautas rezultatas yra 7,04. Nežymiai skiriasi nuo visos rankos ir operuotos kojos duomenų, todėl galima manyti, jog didelio skirtumo tarp visos rankos ir plaštakos bei operuotos kojos, didelio ryšio nėra. Toliau analizuojant duomenis Mann-Whitney U testu, gauti du vienodi rezultatai 7,32 lyginant persikėlimą ir operuotą koją su transporto valdymu ir operuotą koja. Galima manyti, kad persikėlimas ir transporto valdymas operuota koja sukelia didesnių sunkumų. Ieškant ryšio Mann-Whitney U testu analizuojant transporto valdymą ir skausmą, gautas rezultatas yra 5,90. Galima manyti, jog transporto valdymas yra skausmingas. Dar vienas Mann-Whitney U testo požymio prausimasis ir skausmas rezultatas yra 5,74. Todėl galima manyti, kad visgi yra skausmingas. Toliau analizuojant Mann-Whitney U testą judėjimą kojomis ir operuota koja, rezultatas yra 4,70. Todėl judėjimas kojomis ir operuota koja yra mažiau reiksšinga lyginant su kitais judesiais.
Kitas Mann-Whitney U testo rezultatas ėjimas vieta ir operuota koja yra 3,77. Tai taip leidžia manyti, kad ėjimas skirtingomis vietomis nėra labai sudėtingas. Lyginant Mann-Whitney U testu judėjimas kitaip ir operuotą koją, gautas rezultatas yra 3,69. Tai vėl leidžia manyti, kad judėjimas kitaip,
ne tik einant, nesukelia didesnių problemų. Dar vienas gautas rezultatas Mann-Whitney U testu analizuojant judamumą ir operuotą koją yra 3,01. Tai reiškia, kad judamumas įprastose vietose nesukelia didesnių sunkumų.
Ryškūs pokyčiai gaunami toliau analizuojant Mann-Whitney U testu kūno išlaikymą ir operuotą koją. Gaunamas rezultatas 1,84. Galima teigti, kad kūno išlaikymas ir operuota koja nesukelia didesnių sunkumų. Dar vienu Mann-Whitney U testu analizuojant kūno padėties keitimą ir operuotą koją gautas rezultatas yra 1,62. Taigi, kūno padėties keitimas, taip pat turi nežymių sunkumų.
Analizuojant prausimąsi ir operuotą koją Mann-Whitney U test, gautas rezultatas yra 1,36. Galima teigti, kad prausimasis nesukelia didesnių sunkumų. Dar vienas gautas rezultatas Mann-Whitney U testu analizuojant naudojimąsi transportu ir lytis yra 1,22. Naudojimasis transportu ir lytis neturi didesnio skirtumo. Sekantis Mann-Whitney U testas analizuojantis daiktų judinimą kojomis ir operuotą koją ir gautas rezultatas yra 1,15. Galima manyti, kad daiktų judinimas kojomis ir operuota koja neturi žymios įtakos. Lyginant naudojimąsi transportu ir skausmą Mann-Whitney U test, gautas rezultatas yra 0,84 ir toliau mažėja. Tai reiškia, kad skausmo praktiškai nesukalia. Apskritai analizuojant Mann-Whitney U testu judamumą ir skausmą rezultatas taip pat yra nedidelis 0,57. Galima manyti, kad judamumas ir skausmas nelabai turi ryšio. Galiausiai palyginus Mann-Whitney U testu judamumą ir lytį, gautas rezultatas yra dar mažesnis 0,50. Taigi, judamumas ir lytis taip pat nelabai siejasi.
Palyginus paskutinius duomenis Mann-Whitney U testu analizuojant daiktų paėmimą ir operuotą koją, gautas rezultatas yra 0,47. Galima manyti, kad ir čia nėra statistiškai reikšmingo ryšio.
