LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
VI kurso 24 grupės studentė
MARTYNA BAKUTYTĖ
ĮSIJAUTRINIMO ĮVAIRIEMS ĮKVEPIAMIEMS ALERGENAMS
PAPLITIMAS SKIRTINGOSE ALERGINIU RINITU SERGANČIŲ VAIKŲ
AMŽIAUS GRUPĖSE LSMUL KK VAIKŲ KONSULTACINĖS
POLIKLINIKOS 2017-2018 METŲ DUOMENIMIS
Medicinos studijų programos magistro
baigiamasis darbas
Darbo vadovė: doc. Jolanta Kudzytė
Darbas atliktas: LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. SĄVOKOS ... 7
8. ĮVADAS ... 8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10.1. Alerginio rinito sąvoka ... 10
10.2. Alerginio rinito epidemiologija ... 10
10.3. Alerginio rinito rizikos veiksniai ... 10
10.4. Alerginio rinito ir kitų alerginių ir nealerginių ligų sąsajos ... 11
10.5. Alerginio rinito patogenezė ... 11
10.6. Alerginio rinito simptomai ... 12
10.7. Alerginio rinito klasifikacija ... 12
10.8. Alerginio rinito diagnostika ... 12
10.9. Alerginio rinito gydymas ... 13
10.10. Įsijautrinimas įvairiems įkvepiamiems alergenams ... 14
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 16
11.1. Tiriamieji ir tyrimo metodika ... 16
11.2. Statistinis duomenų įvertinimas... 17
12. REZULTATAI ... 18
12.1. Tiriamųjų analizė ... 18
12.2. Tiriamųjų pasiskirstymas (amžiaus ir lyčių grupėse) pagal įsijautrinimą įvairiems įkvepiamiems alergenams ... 20
12.3. Įsijautrinimo įvairiems įkvepiamiems alergenams skaičiaus pasiskirstymas įvairiose amžiaus ir lyties grupėse ... 27
12.4. Atliktų alergijos tyrimų informatyvumas ... 29
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33
14. IŠVADOS... 35
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 36
3
1. SANTRAUKA
Martyna Bakutytė ,,Įsijautrinimo įvairiems įkvepiamiems alergenams paplitimas skirtingose
alerginiu rinitu sergančių vaikų amžiaus grupėse LSMUL KK Vaikų konsultacinės poliklinikos 2017-2018 metų duomenimis“.
Darbo tikslas: Įvertinti įsijautrinimo įvairiems įkvepiamiems alergenams paplitimą skirtingose AR sergančių vaikų amžiaus ir lyties grupėse.
Darbo uždaviniai: 1.Išsiaiškinti alergenus, sąlygojančius AR išsivystymą 0-6 metų vaikų amžiaus grupėje. 2.Išsiaiškinti alergenus, sąlygojančius AR išsivystymą 7-12 metų vaikų amžiaus grupėje. 3.Išsiaiškinti alergenus, sąlygojančius AR išsivystymą 13-17 metų vaikų amžiaus grupėje. 4.Išsiaiškinti alergenus, sąlygojančius AR išsivystymą skirtingose vaikų lyčių grupėse. 5.Palyginti sIgE ir ODM informatyvumą tiriant alergiją įkvepiamiesiems alergenams, AR sergantiems vaikams.
Metodika, tyrimo dalyviai: Į tyrimą įtraukti 0-17 metų amžiaus vaikai, sergantys AR, kuriems rastas įsijautrinimas alergenams, atlikus ODM ir/ar sIgE tyrimą. Atlikta retrospektyvi tiriamųjų ambulatorinių asmens ligos istorijų duomenų analizė. Surinkti ir įvertinti šie tiriamųjų duomenys: lytis, amžius, šeiminė alerginių ligų anamnezė, tiriamojo gretutinės alerginės ligos, namų aplinka, AR nustatymo ir tyrimų atlikimo datos, atliktų tyrimų rezultatai. 110 tiriamųjų buvo įtraukti į galutinę rezultatų analizę.
Rezultatai, išvados: Tyrime dalyvavo 110 vaikų: 49,1 proc. berniukai ir 50,9 proc. mergaitės. Dažniausiai (67,3 proc.) atliekamas tyrimas buvo ODM, žymiai rečiau (13,6 proc.)- sIgE tyrimas, abu tyrimai -19,1 proc. pacientų. Išvados: 1.Mūsų tyrimo duomenimis, dažniausi įkvepiamieji alergenai, galėję sukelti AR 0-6 metų amžiaus grupėje, rasti atliekant ODM ir/arba sIgE, buvo namų dulkių erkučių Pteronissinus ir Farinae alergenai. Šio amžiaus vaikai statistiškai reikšmingai dažniau buvo įsijautrinę pelėsių alergenams lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, atlikus ODM. 2.Dažniausiai rasti įkvepiamieji alergenai 7-12 metų amžiaus grupėje, atliekant ODM ir/arba sIgE, buvo namų dulkių erkučių Pteronissinus, Farinae, katės, beržo, žolių alergenai. Šioje amžiaus grupėje vaikai statistiškai reikšmingai dažniau buvo įsijautrinę žolių alergenams lyginant su 0-6 metų amžiaus grupe, atliekant sIgE tyrimą. 3.Dažniausiai rasti įkvepiamieji alergenai 13-17 metų tiriamųjų amžiaus grupėje, atliekant ODM ir/arba sIgE buvo namų dulkių erkučių Pteronissinus ir Farinae, katės ir žolių alergenai. Šioje amžiaus grupėje, tiriant sIgE, vaikai statistiškai reikšmingai dažniau buvo įsijautrinę žolių alergenams lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, o katės alergenams lyginant su 0-6 metų amžiaus grupe. 4.Dažniausi įkvepiamieji alergenai rasti mergaičių grupėje, atliekant ODM ir/arba sIgE, buvo namų dulkių erkučių Pteronissinus ir Farinae, katės alergenai, o berniukų grupėje dar ir beržo, žolių alergenai. 5.Vertinant ODM ir sIgE tyrimų atitikimą nustatytas puikus atitikimas namų dulkių erkučių, katės, beržo ir žolių alergenams. Geras atitikimas rastas šuns alergenui, o minimalus atitikimas – paprastojo kiečio alergenui.
4
2. SUMMARY
Martyna Bakutytė „The prevalence of sensitization to various inhaled allergens in different age
groups of children with allergic rhinitis according to the data of Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) KC Children's Outpatient Clinic 2017-2018“.
Aim: To evaluate the prevalence of sensitization to various inhaled allergens in different age and gender groups of children with allergic rhinitis (AR).
Objectives: 1.To find out the allergens causing the development of AR in the 0-6 age group. 2.To find out the allergens causing the development of AR in the 7-12 age group. 3.To find out the allergens causing the development of AR in the 13-17 age group. 4.To find out the allergens causing the development of AR in different gender groups of children. 5.To compare the diagnostic values of specific serum Immunoglobulin E (sIgE) and Skin Prick Test (SPT), when diagnosing AR in children. Methods, research participants: A study included children from 0 to17 years old, who were diagnosed with AR and inhaled allergens were found, when performed the SPT and/or sIgE test. Retrospective analysis of outpatient personal disease histories were performed. Data used child's gender, age, family history of allergic diseases, child’s other allergic diseases, home environment, date when AR was diagnosed and tests performed,tests results. 110 children were included in the final analysis of the results. Results, conclusions: 110 children participated in our study: 49.1% boys and 50.9% girls. The most common (67.3%) performed test was SPT, significantly less often (13.6%) sIgE tests, both tests - for 19.1% patients. Conslusions: 1.According to our study data, the most common allergens causing AR in the 0-6 age group according to SPT and/or sIgE tests were the house dust mite Pteronissinus and Farinae allergens. Children of this age were statistically significantly more likely to become sensitive to mold allergens compared to other age groups when performing SPT. 2.The most common allergens found in the 7-12 age group according to SPT and/or sIgE tests were house dust mite Pteronissinus, Farinae, cat, birch, and grass allergens. In this age group, children were statistically more sensitive to grass allergens compared to the 0-6 age group, when performed sIgE tests. 3.The most common allergens found in the 13-17 age group according to SPT and/or sIgE tests were house dust mite Pteronissinus, Farinae, cat and grass allergens. In this age group, children were statistically significantly more sensitive to grass allergens compared to other age groups and to cat allergens compared to the 0-6 age group, when performed sIgE tests. 4.The most common inhaled allergens found in the girls group according to SPT and/or sIgE tests were house dust mites Pteronissinus, Farinae, cat allergens and in the boys group plus birch and grass allergens. 5.While comparing the diagnostic values of SPT and sIgE, studies revealed excellent concordance to house dust mite, cat, birch and grass allergens. A good concordance was found for the dog allergen and a minimal concordance was found for the common mugwort allergen.
5
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo magistro darbo vadovei doc. Jolantai Kudzytei už pagalbą, skirtą laiką ir konsultacijas rašant magistro darbą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui atlikti buvo duotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas. Leidimo numeris: BEC–MF–10. Leidimas išduotas 2019-09-13.
6
6. SANTRUMPOS
AD – atopinis dermatitas A – astma
AR – alerginis rinitas ODM – odos dūrio mėginys
sIgE – alergenui specifinis imunoglobulinas E IgE – imunoglobulinas E
κ - Cohen‘o kappa koeficientas χ2 - Chi kvadratas p – statistinis reikšmingumas ŠS – šansų santykis PI – pasikliautinasis intervalas n – atvejų skaičius proc. - procentai
kU/l – specifinio imunoglobulino E koncentracijai vertinti skirti matavimo vienetai JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
LSIC HI - Lietuvos sveikatos informacijos centro Higienos institutas
7
7. SĄVOKOS
Alerginis rinitas - nosies gleivinės uždegimas, sukeltas padidėjusio jautrumo imuninės sistemos reakcijos į aplinkoje esančius įkvepiamuosius alergenus ir siejamas su padidėjusia IgE produkcija. Alergenas – antigenas, sukeliantis alerginę reakciją organizme.
Įsijautrinimas – tai padidėjęs organizmo jautrumas aplinkoje esančioms medžiagoms, sukeliančioms jame antikūnų gamybą.
Imunoglobulinai – sudėtiniai baltyminiai glikoproteinai, kurie susidaro organizme, į jį patekus
antigenui.
Alergija – neįprasta organizmo reakcija į aplinkoje esančias įprastas medžiagas (alergenus), kurios metu vyksta specifinių imuninių mechanizmų (alergenui specifinių antikūnų arba alergenui įjautrintų T limfocitų) sukeliamos kartotinės padidėjusio jautrumo reakcijos.
Atopija – tai šeiminis ar individualus polinkis įsijautrinti ir gaminti specifinius IgE antikūnus prieš alergenus.
8
8. ĮVADAS
Atopija – tai šeiminis ar individualus polinkis įsijautrinti ir gaminti specifinius IgE antikūnus prieš alergenus. Žmogus, kuriam būdinga atopija, turi didesnę riziką susirgti viena arba keliomis atopinėmis ligomis, tokiomis kaip atopinis dermatitas (AD), astma (A), alerginis rinitas (AR). Atopinės ligos yra dažniausios lėtinės ligos vaikystėje [1].
Atopinėms ligoms būdingas ,,atopijos maršas“. Tai natūrali alerginių ligų seka, kuri pasireiškia tipiniais simptomais tam tikru žmogaus gyvenimo periodu. Vyresniame amžiuje alerginės ligos gali išnykti [2]. ,,Atopijos maršas“ prasideda AD dar kūdikystėje, kuris dažniausiai išsivysto pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Vėliau išryškėja įsijautrinimas namų aplinkos alergenams, tokiems kaip, pavyzdžiui, namų dulkių erkutės. Per pirmuosius dvejus gyvenimo metus vaikams kartojasi švokštimo epizodai, kurie būna išprovokuoti viršutinių kvėpavimo takų virusinių infekcijų, sukeltų rinovirusų, respiracinio sincitinio viruso. Jei švokštimo epizodai kartojasi, diagnozuojama A. Vyresniame amžiuje vystosi AR, kurį sukelia išorinės aplinkos alergenai, tokie kaip medžių, žolių, piktžolių žiedadulkės ir namų aplinkos alergenai [1]. Įsijautrinimas įkvepiamiesiems alergenams, tokiems kaip namų dulkių erkutės, naminių gyvūnų pleiskanos, seilės ar kitokios išskyros bei žiedadulkės yra didelis rizikos veiksnys išsivystyti atopinėms ligoms, tokioms kaip AR ar A [1].
Žinoma, jog vienas iš dažniausių rizikos veiksnių alerginėms ligoms išsivystyti yra paveldimumas. Jeigu šeimoje nėra sergančiųjų alerginėmis ligomis, tai tikimybė susirgti jomis lygi 13,0 proc., jeigu vienas iš tėvų yra alergiškas, tai tikimybė sirgti yra 29,0 proc. Jeigu abu tėvai yra alergiški, tai tikimybė, jog vaikai paveldės ligą – 47,0 proc., o jeigu abu tėvai serga ta pačia alergine liga, pavyzdžiui alerginiu rinitu, tai tikimybė išauga net iki 72,0 proc. [2].
Alerginiai susirgimai pasaulyje tampa vis aktualesne problema. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje alerginių ligų pasireiškimo dažnis išaugo nuo 30,8 iki 44,5 asmenų 1000 gyventojų. Taip pat stebimas spartus daugėjimas sergančių vaikų 1000 gyventojų. Lietuvoje 2014 metais dažniausiai pasireiškė AR, AD ir A, o žymiai rečiau diagnozuotas alerginis konjuktyvitas, hiperjautrumas maistui ir kitos alerginės ligos [3]. Todėl yra svarbu žinoti alergenus, galinčius sąlygoti alerginių ligų vystymąsi. Įsijautrinimui įkvepiamiems alergenams nustatyti yra atliekami odos dūrio mėginiai (ODM) ir/arba specifinių imunoglobulinų E (sIgE) tyrimas. Manoma, jog vis dėlto nėra vieno tyrimo metodo, kuris būtų tikslesnis ar patikimesnis už kitą.
Šiuo tyrimu norėjome išsiaiškinti įkvepiamuosius alergenus, sąlygojančius AR išsivystymą skirtingose vaikų amžiaus ir lyties grupėse, bei palyginti ODM ir sIgE tyrimų, kuriais diagnozuojamas alerginis rinitas, informatyvumą.
9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti įsijautrinimo įvairiems įkvepiamiems alergenams paplitimą skirtingose alerginiu rinitu sergančių vaikų amžiaus ir lyties grupėse Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Vaikų konsultacinės poliklinikos 2017-2018 metų duomenimis.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti alergenus, sąlygojančius alerginio rinito išsivystymą 0-6 metų vaikų amžiaus grupėje. 2. Išsiaiškinti alergenus, sąlygojančius alerginio rinito išsivystymą 7-12 metų vaikų amžiaus
grupėje.
3. Išsiaiškinti alergenus, sąlygojančius alerginio rinito išsivystymą 13-17 metų vaikų amžiaus grupėje.
4. Išsiaiškinti alergenus, sąlygojančius alerginio rinito išsivystymą skirtingose vaikų lyčių grupėse. 5. Palyginti specifinių IgE ir odos dūrio mėginių informatyvumą, tiriant alergiją įkvepiamiesiems
10
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1. AR sąvoka
AR – nosies gleivinės uždegimas, sukeltas padidėjusio jautrumo imuninės sistemos reakcijos į aplinkoje esančius įkvepiamuosius alergenus ir siejamas su padidėjusia IgE produkcija [4].
10.2. AR epidemiologija
AR yra visuotinė sveikatos problema. Apie 40 milijonų suaugusiųjų ir apie 6 milijonai vaikų serga AR [5]. Vakarų šalyse sergamumas AR siekia 1,4 – 39,7 proc. [6]. AR paveikia tiek suaugusiųjų, tiek vaikų populiaciją gana panašiai (atitinkamai 10–30 proc. ir 20–40 proc.), tačiau Lietuvoje pastebima kitokia situacija – daugiausia alerginiu rinitu serga 5–14 metų amžiaus vaikai. Vyresnio amžiaus vaikų grupėje ligotumas pradeda mažėti ir suaugusiems užregistruojami vis mažesni ligotumo rodikliai [7]. Remiantis ISAAC tyrimo duomenimis, AR paplitimas, kuris buvo vertintas įvairiose pasaulio šalyse, 6 – 7 metų vaikų amžiaus grupėje svyravo nuo 0,8 iki 14,9 proc., o 13 – 14 metų amžiaus grupėje - nuo 1,4 iki 39,7 proc. [8]. Pastebėta, jog AR dažniausiai diagnozuojamas mokyklinio amžiaus vaikams ir dažniau berniukams [7]. Manoma, jog AR paplitimas paauglystėje būna didžiausias ir pamažu su amžiumi mažėja. Ilgalaikių studijų, trukusių apie 23 metus duomenimis, pastebėta, jog AR simptomai, skirtingose tiriamųjų amžiaus grupėse, tapo mažiau išreikšti daugiau nei pusei (54,9 proc.) pacientų, o 41,6 proc. pacientų simptomai visiškai išnyko. Pacientams, kuriems simptomai pasireiškė jaunesniame amžiuje, dažniau stebėtas simptomų lengvėjimas ar net išnykimas [9].
10.3. AR rizikos veiksniai
Dažniausi Vakarų šalyse minimi rizikos veiksniai, galintys lemti AR išsivystymą buvo žiedadulkių alergenai, naminių gyvūnėlių alergenai ir teigiama šeiminė alerginių ligų anamnezė [10,11]. N. P. Tran kartu su kolegomis įvardijo ir kitus rizikos veiksnius susirgti AR - vyriška lytis, bendro IgE koncentracija kraujo serume didesnė nei 100 IU/mL jaunesniems nei 6 metų amžiaus vaikams, aukšta socioekonominė padėtis, ankstyvas antibiotikų vartojimas. Didesnę riziką susirgti AR turi pirmagimiai ir vaikai, kurie gimė augalų žydėjimo sezono metu (kuomet yra didelis kiekis žiedadulkių) [12]. Atlikti tyrimai parodė, jog vaikai, kurie pirmaisiais gyvenimo metais kontaktavo su rūkančiais asmenimis ir
11 cigarečių dūmais, turėjo didesnę riziką susirgti AR nei tie, kurie nebuvo prirūkytoje aplinkoje [13]. Taip pat nėra jokių įrodymų, jog augintinio neturėjimas vaikystėje apsaugotų nuo susirgimo AR, tačiau yra iškelta priešinga hipotezė - ankstyvas kontaktas su naminių gyvūnėlių alergenais gali sukelti imuninę toleranciją. Atlikus 8 tyrimų metaanalizę buvo pastebėta, jog tie vaikai, kurie augo gyvulius auginančiuose ūkiuose pirmaisiais savo gyvenimo metais, turėjo 40 proc. mažesnę riziką susirgti AR, nei tie kurie augo mieste [14].
10.4. AR ir kitų alerginių ir nealerginių ligų sąsajos
80 proc. pacientų, kurie serga AR, taip pat serga A. Diagnozuotas AR padidina riziką susirgti A daugiau nei 40 procentų [15,16]. Labai dažnai pacientams prieš susergant AR jau būna diagnozuotas AD [17]. Pacientams, kurie serga AR dažnai yra diagnozuojamas ir alerginis konjuktyvitas [18]. Manoma, jog pacientai, kurie yra įsijautrinę namų dulkių erkučių alergenams, turi didesnę riziką susirgti A nei tie, kuriems nustatytas įsijautrinimas žiedadulkių alergenams. Didesnė rizika susirgti A taip pat nustatyta pacientams, kurie serga sunkios eigos, nuolatiniu AR [7].
AR yra siejamas su Eustachijaus vamzdžio disfunkcija. Vaikams, kurie serga AR, taip pat dažnai gali pasireikšti ir serozinis arba ūminis vidurinės ausies uždegimas [19]. Nosies obstrukcija, kuri pasireiškia sergant AR, gali lemti kvėpavimo sutrikimus miego metu, anosmiją bei dažniau pasireiškiančius migreninio pobūdžio galvos skausmus [20].
10.5. AR patogenezė
AR patogenezėje dalyvauja daugelis uždegiminių ląstelių, tokių kaip putliosios ląstelės, CD4+ T ląstelės, B ląstelės, makrofagai ir eozinofilai. Dažniausiai T ląstelės, kurios infiltruoja nosies gleivinę, yra T helperiai (Th)2, kurie išskiria citokinus (interleukinus IL-3, IL-4, IL-5, IL-13) ir skatina IgE produkciją. IgE produkcija skatina putliųjų ląstelių degranuliaciją ir tokių mediatorių kaip histaminas ir leukotrienai išsiskyrimą, o šie yra atsakingi už arteriolių dilataciją, padidėjusį kraujagyslių pralaidumą, niežulį ir rinorėją [21,22]. Citokinai ir mediatoriai, kurie išsiskiria ankstyvosios imuninės reakcijos į alergeną metu, aktyvina tolesnį uždegiminių ląstelių atsaką per 4-8 valandas. Šie citokinai palengvina eozinofilų, T-limfocitų ir bazofilų infiltraciją į nosies gleivinę ir taip pasireiškia dar vienas AR simptomas - nosies užgulimas [23,24,25].
12 10.6. AR simptomai
Kliniškai AR pasireiškia keturiais pagrindiniais simptomais: priekine ar užpakaline rinorėja, nosies niežuliu, čiauduliu bei nosies užgulimu. Šie AR simptomai gali lemti atsiradusį nuovargį, prislėgtą nuotaiką bei miego sutrikimus, kurie blogina gyvenimo kokybę ir mažina darbingumą [26].
Dažnai maži vaikai nesugeba tinkamai išsipūsti nosies, todėl vietoje to gali pakartotinai šnirpščioti nosį, kosėti.
10.7. AR klasifikacija
AR klasifikacija paremta ARIA (angl. Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma) gairėmis [27]. AR klasifikuojamas į epizodinį ir nuolatinį AR. Epizodinio AR simptomai trunka ne ilgiau nei 4 dienas per savaitę arba ne ilgiau kaip 4 savaites, o nuolatiniam AR būdinga simptomų trukmė yra ilgiau kaip 4 dienos per savaitę ar ilgiau kaip 4 savaites [27].
Taip pat AR gali būti lengvos, vidutinės arba sunkios eigos. Jei AR yra lengvos eigos, tai kasdienė veikla, sportas, laisvalaikis, darbas ir mokymasis nesutrinka, o miegas yra normalus. Esant vidutinio sunkumo ir sunkiam AR sutrinka normalus miegas, kasdienė veikla, laisvalaikis bei darbas ir mokymasis [28]. 20 proc. sergančiųjų yra diagnozuojamas epizodinis AR, 40 proc. nuolatinis ir taip pat 40 proc. sergančiųjų simptomai būdingi ir epizodiniam, ir nuolatiniam AR [29]. Epizodinis AR dažniau diagnozuojamas vaikams nei suaugusiems. Pacientams, kuriems diagnozuotas epizodinis AR, dažniau pasireiškia čiaudulys, vandeningos išskyros ir akių simptomai (paraudimas, niežulys), o esant nuolatiniam AR dažniau pasireiškia seromukozinė sekrecija, uoslės sutrikimai, nosies obstrukcija [30]. Epizodinio AR simptomai gali pasireikšti pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį. Juos sukelia ore esančių žolių, medžių ir piktžolių žiedadulkių alergenai. Nuolatiniu AR sergantys žmonės simptomus jaučia visus metus. Dažniausiai juos sukelia namų dulkių erkučių, naminių gyvūnėlių ar pelėsio alergenai [31].
10.8. AR diagnostika
AR diagnostika remiasi detalios anamnezės surinkimu, paciento ar jo tėvų išsakytų nusiskundimų įvertinimu bei diagnostiniais tyrimo metodais. Renkant anamnezę būtina išsiaiškinti apie paciento namų, mokyklos aplinką ir galimus alergenus, taip pat išsiaiškinti ar šeimoje yra sergančių alerginėmis ligomis, AR simptomų įtaką gyvenimo kokybei ir kitas diagnozuotas gretutines alergines ligas, tokias kaip AD, A.
13 Prieš pasireiškiant AR klinikiniams simptomams, įsijautrinama įvairiems įkvepiamiems alergenams [32]. Įsijautrinimas apibūdinamas kaip specifinių įkvepiamajam alergenui IgE gamyba organizme. Įsijautrinimas nėra alergijos sinonimas, nes tik esant alergijai pasireiškia klinikiniai AR simptomai [33].
Norint išsiaiškinti įkvepiamuosius alergenus, kurie sąlygojo AR išsivystymą, naudojami dveji tyrimo metodai - ODM ir sIgE nustatymas iš kraujo [34,35]. Remiantis Amerikos otolaringologijos akademijos rekomendacijomis, šie alergologiniai tyrimo metodai turėtų būti atlikti tik tiems pacientams, kuriems nesulaukiamas teigiamas atsakas taikant empirinį gydymą arba būtina identifikuoti alergeną, sukeliantį AR, kad galėtų būti taikoma imunoterapija [36]. Atliekant sIgE tyrimą nebūtina nutraukti antihistaminių vaistų vartojimo. Manoma, jog ODM yra šiek tiek jautresnis tyrimo metodas nei sIgE tyrimas, taip pat jis yra ir ekonomiškesnis. ODM yra kontraindikuotinas pacientams, kurie serga sunkia, nekontroliuojama astma, blogai kontroliuojamomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Vartojami H2 receptorių antagonistai, tricikliai antidepresantai ir antiIgE monokloniniai antikūnai (omalizumabas) gali iškraipyti ODM rezultatus, todėl prieš atliekant jį yra patartina nutraukti šių vaistų vartojimą [14].
10.9. AR gydymas
AR gydymas yra kompleksinis ir pakopinis (1 pav.). Gydymo tikslas yra palengvinti simptomus. Pirmiausia, gydant AR turėtų būti vengiama atitinkamų alergenų, kurie sąlygoja AR simptomus. Pacientai, kurie yra alergiški namų dulkių erkučių alergenams, turėtų dažniau plauti patalynę, vengti kilimų namuose, taip pat palaikyti drėgmę namuose ne daugiau kaip 50 proc., nes tuomet lėtėja namų dulkių erkučių dauginimasis. Pacientams, kurie alergiški žiedadulkių alergenams, rekomenduojama riboti buvimą lauke, kai yra augalų žydėjimo sezonas, uždaryti langus namuose ir naudoti oro kondicionierius. Pacientams, kurie alergiški gyvūnų alergenams, yra rekomenduojama neturėti augintinių namuose, o tiems kurie yra alergiški pelėsiams yra rekomenduojama naudoti fungicidines priemones [37]. Antros kartos peroraliniai antihistamininai vaistai ir kortikosteroidai, kurie purškiami į nosį, yra pagrindiniai vaistai, kuriais gydomas AR [36]. Alergenų imunoterapija yra efektyvus imunomoduliuojantis gydymo metodas ir turėtų būti taikomas, jeigu medikamentinis gydymas yra neefektyvus arba blogai toleruojamas [38].
14 1 pav. Pakopinis alerginio rinito gydymas [27]
Pritaikytas iš ARIA (angl. Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma)
10.10. Įsijautrinimas įvairiems įkvepiamiems alergenams
Remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro Higienos instituto (LSIC HI) pateiktais duomenimis, Lietuvoje dažniausi nustatomi alergenai, sąlygojantys AR išsivystymą, yra žiedadulkės (medžių, žolių, piktžolių), dulkių erkės, pelėsiai, gyvūnų epitelis [39].
Įsijautrinti įvairiems įkvepiamiesiems alergenams vaikai pradeda jau pirmaisiais gyvenimo metais. Pirmiausia stebimas įsijautrinimas namų aplinkos įkvepiamiesiems alergenams, tik vėliau žiedadulkių alergenams. Virusinės kvėpavimo takų infekcijos dažnos mažiems vaikams ir sukelia panašius simptomus, todėl labai sunku diagnozuoti alerginį rinitą pirmuosius 2 ar 3 gyvenimo metus [34,38,40,41]. Įsijautrinti žiedadulkių alergenams paprastai reikalingi dveji ar daugiau žiedadulkių sezonai, būtent todėl įsijautrinimą medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkių alergenams reikia tirti, kai
NUOLATINIS VIDUTINIO SUNKUMO, SUNKIOS EIGOS NUOLATINIS LENGVOS EIGOS EPIZODINIS VIDUTINIO SUNKUMO, SUNKIOS EIGOS EPIZODINIS LENGVOS EIGOS
Purškiami į nosį gliukokortikosteroidai Vietinio poveikio kromonai Geriamieji arba vietinio poveikio H1 antihistamininiai vaistai Purškiami į nosį arba geriamieji dekongestantai (<10 dienų) Alergenų ir dirgiklių vengimas
15 vaikas yra 2 ar 3 metų amžiaus. Įsijautrinimas alergenams, kurie aplinkoje yra nuolatos (pavyzdžiui gyvūnų, namų dulkių erkučių alergenai), gali pasireikšti praėjus keliems mėnesiams po kontakto su įkvepiamuoju alergenu [42]. Įsijautrinimo įvairiems įkvepiamiems alergenams skaičius didėja didėjant ir vaikų amžiui [43].
1995 – 1998 metais K. Ozasa ir kolegos iš Japonijos atliko tyrimą, kuriame nustatė, jog kūdikiai, kurie per pirmuosius šešis savo gyvenimo mėnesius kontaktavo su įkvepiamaisiais alergenais, buvo žymiai dažniau įsijautrinę, nei tie kurie nekontaktavo. Vasario – balandžio mėnesį žydi Japoniškieji kedrai ir ore aptinkamas didelis kiekis šių medžių žiedadulkių. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, jog kūdikiai, kurie buvo gimę žiemos arba rudens sezono metu ir buvo ne vyresni nei 6 mėnesių amžiaus, kuomet žydėjo Japoniškieji kedrai, buvo dažniau įsijautrinę šių medžių žiedadulkių alergenams [44].
C. D. Codispoti su kolegomis iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Ohajo valstijos, atliko tyrimą, kuriame įrodė, jog egzistuoja bimodalinis ryšys tarp dulkių ir pelėsių endotoksinų koncentracijos ir AR išsivystymo rizikos. Vidutinė endotoksinų koncentracija didino riziką išsivystyti AR, o maža ir didelė koncentracija – mažino [45].
A. M. Schoos kartu su kolegomis iš Danijos atliko tyrimą, kuriame buvo tirtas galimas ryšys tarp ankstyvo kontakto su namų dulkių erkučių alergenais ir AR išsivystymo rizikos. Tyrimai neparodė galimo ryšio [46]. G. Stephan kartu su kolegomis iš Prancūzijos pateikė išvadą, jog jei 8-9 metų amžiaus vaikas buvo stipriai įsijautrinęs (>3,5 kU/l) namų dulkių erkučių alergenams, tai rizika išsivystyti AR vyresniame amžiuje yra labai didelė [47].
V. Ojwang ir jo kolegų iš Suomijos atlikto tyrimo duomenimis vaikai, kurių namuose pirmaisiais vaiko gyvenimo metais kartu gyveno ir šuo, turėjo mažesnę riziką išsivystyti alerginėms ligoms vyresniame amžiuje palyginus su vaikais, kurių namuose šuns nebuvo. Panašios išvados buvo pateiktos ir apie vaikus, kurių namuose buvo auginamos katės. Katės laikymas namuose mažino riziką vėlesniame amžiuje išsivystyti AD [48]. Vaikai, kurie pirmaisiais gyvenimo metais kontaktavo su naminiais gyvūnais (šuniu, kate), rečiau sirgo AR būdami 7-9 metų amžiaus, o tiems, kurie kontaktavo su katės alergenais pirmaisiais gyvenimo metais, atlikus ODM 12-13 metų amžiuje, jis rečiau būdavo teigiamas [49].
Dažniausiai medžių, pievų žolių ir piktžolių žiedadulkių alergenai sukelia AR, kuris kartojasi sezoniškai, kasmet, žydint augalams. Remiantis Kauno medicinos universiteto Pulmonologijos ir alergologijos klinikos atlikto tyrimo duomenimis didžiausias (65,7 proc.) įsijautrinimas buvo nustatytas beržo alergenui, o iš piktžolių dažniausiai (63,4 proc.) alergizavo paprastojo kiečio alergenai [50]. N. Ghunaim kartu su kolegomis atliko kohortinį tyrimą Švedijoje, kuriame vertino 285 4 metų amžiaus vaikų įsijautrinimą įvairių augalų žiedadulkėms. Dažniausiai (46,7 proc.) vaikai buvo įsijautrinę beržo alergenui [51].
16
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI
11.1. Tiriamieji ir tyrimo metodika
Tyrimas buvo atliktas LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje, gavus LSMU Bioetikos centro leidimą.
Į tyrimą įtraukti 0-17 metų amžiaus vaikai, sergantys AR, kuriems buvo nustatytas įsijautrinimas įkvepiamiesiems alergenams, atlikus ODM ar sIgE tyrimą arba abu tyrimus kartu, 2017-2018 metais.
Atlikta retrospektyvi tiriamųjų ambulatorinių asmens ligos istorijų duomenų analizė. Buvo surinkti ir įvertinti šie tiriamųjų duomenys: lytis, amžius, šeiminė alerginių ligų anamnezė, tiriamojo gretutinės alerginės ligos, namų aplinka, ligos (AR) nustatymo ir tyrimų (ODM, sIgE) atlikimo datos, atliktų tyrimų (ODM ir sIgE) rezultatai.
Atliekant ODM tirtas įsijautrinimas 10 įkvepiamųjų alergenų. ODM laikytas teigiamu, jeigu praėjus 15 minučių po mėginio atlikimo buvo stebima didesnė kaip 3 mm dydžio odos pūkšlė. Atliekant sIgE tyrimą, reikšmingu IgE koncentracijos padidėjimu kraujyje laikytas daugiau kaip 0,35 kU/l (1 klasė). Atlikus sIgE tyrimą buvo vertinamas įsijautrinimas 18 įkvepiamųjų alergenų paletei.
Atliekant ODM, vertintas įsijautrinimas šiems įkvepiamiesiems alergenams: namų dulkių erkučių Pteronissinus ir Farinae, katės, šuns, beržo, žolių (žolių, vaistažolių), paprastojo kiečio, pelėsių Cladosporium, Aspergillus ir Alternaria.
Atliekant sIgE tyrimą, vertintas įsijautrinimas šiems įkvepiamiesiems alergenams: namų dulkių erkučių Pteronissinus ir Farinae, katės, šuns, beržo, ąžuolo, lazdyno, alksnio, žolių (žolių, vaistažolių), paprastojo kiečio, pelėsių Cladosporium ir Aspergillus. Septynios įvairios žolės ir vaistažolės, kurioms rastas įsijautrinimas, išskyrus paprastąjį kietį, buvo sujungtos į vieną grupę.
Iš viso peržiūrėtos 163 tiriamųjų ambulatorinės asmens ligos istorijos. Naudoti šie eksliudavimo kriterijai: neatliktas nei vienas tyrimas įsijautrinimui įkvepiamiems alergenams nustatyti (ODM ir/ar sIgE); atlikus bent vieną tyrimą (ODM ir/ar sIgE), įsijautrinimas įkvepiamiems alergenams nenustatytas. Atmetus 53 tiriamuosius, į galutinę analizę įtraukti 110 tiriamieji.
Vaikus, sergančius AR, suskirstėme į tris amžiaus grupes: 1 grupė – 0-6 metų amžiaus, 2 grupė – 7-12 metų amžiaus ir 3 grupė – 13-17 metų amžiaus.
17 11.2. Statistinis duomenų įvertinimas
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excell 2016 programą ir IBM SPSS Statistics 26.0 programos paketą.
Kokybiniam požymių nepriklausomumui vertinti taikytas Chi kvadratas (χ2). Kiekybinių
duomenų aritmetinis vidurkis pateiktas naudojant standartinį nuokrypį. Įkvepiamųjų alergenų atitikimas skaičiuotas naudojant Cohen‘o kappa (κ) koeficientą.
Cohen‘o kappa (κ) rodiklio interpretacija: • <0,2 – nereikšmingas atitikimas; • 0,21 – 0,4 – minimalus atitikimas; • 0,41 – 0,6 – vidutinis atitikimas; • 0,61 – 0,8 – geras atitikimas; • >0,81 – puikus atitikimas.
Naudojome binarinę logistinę regresinę analizę išeities prognozavimui pagal matavimo požymių reikšmes. Ryšio stiprumui įvertinti skaičiavome galimybių santykį ir 95,0 proc. pasikliautinąjį intervalą (PI).
Skirtumai bei priklausomybės tarp požymių laikytos statistiškai reikšmingomis, kai p reikšmės <0,05.
18
12. REZULTATAI
12.1. Tiriamųjų analizė
Mūsų atliktame tyrime dalyvavo 110 vaikų, kuriems diagnozuotas AR: 54 (49,1 proc.) berniukai ir 56 (50,9 proc.) mergaitės (2 pav.).
2 pav. Tiriamųjų (n=110) pasiskirstymas pagal lytį
Tyrime dalyvavo 6 mėnesių – 17 metų amžiaus vaikai. Tyrime dalyvavusių vaikų amžiaus vidurkis 9,1±4,41 metų. Amžiaus vidurkis mergaičių grupėje - 8,87±4,32 metų, o berniukų – 9,3±4,53 metų. Tiriamieji vaikai, sergantys AR, buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 1 grupė – 0-6 metų amžiaus (52,9 proc. mergaičių ir 47,1 proc. berniukų), 2 grupė – 7-12 metų amžiaus (41,3 proc. mergaičių ir 58,7 proc. berniukų) ir 3 grupė – 13-17 metų amžiaus (63,3 proc. mergaičių 36,7 proc. berniukų) (3 pav.).
49,1%
50,9% Berniukai
19 3 pav. Tiriamųjų (n=110) pasiskirstymas pagal amžių
Iš tyrime dalyvavusių pacientų teigiama šeiminė alerginių ligų anamnezė buvo 49,1proc. (n=54) tiriamųjų, neigiama – 22,7 proc. (n=25), o nežinoma šeiminė alerginių ligų anamnezė buvo 28,2 proc. tirtų vaikų (n=31) (4 pav.).
4 pav. Tiriamųjų (n=110) pasiskirstymas pagal šeiminę alerginių ligų anamnezę
Mūsų atliktame tyrime vertinome kokiomis gretutinėmis alerginėmis ligomis sirgo tirti vaikai. Dažniausiai, net trečdaliui (37,3 proc., (n=41)) pacientų diagnozuota gretutinė alerginė liga buvo A. AD sirgo 12,7 proc. (n=14) tiriamųjų, o abiem ligomis kartu – 7,3 proc. (n=8) pacientų. Gretutinėmis alerginėmis ligomis nesirgo 42,7 proc. (n=47) (5 pav.).
18 19 19 16 27 11 0 5 10 15 20 25 30 0-6 7-12 13-17 A tve jų s kai či us
Amžiaus grupės, metais
Berniukai Mergaitės 28,2% 49,1% 22,7% Nežinoma Teigiama Neigiama
20 5 pav. Tiriamųjų (n=110) pasiskirstymas pagal sergamumą gretutine alergine liga
Mūsų atliktame tyrime taip pat norėjome įvertinti sergančiųjų AR namų aplinką. Dažniausiai (71,4 proc.) ji buvo įprasta (namuose nebuvo drėgmės, pelėsio), be gyvūnų. Tačiau kiek daugiau nei ketvirtadalio (28,6 proc.) tiriamųjų namuose buvo pelėsis, drėgmė ar augo naminiai gyvūnėliai (1 lentelė).
1 lentelė. Tiriamųjų (n=63) pasiskirstymas pagal žinomą namų aplinką Namų aplinka ir naminiai gyvūnai n (%)
Įprasta, be gyvūnų 45 (71,4) Drėgnesnė, be gyvūnų 2 (3,2) Pelėsis 1 (1,6) Įprasta, katė 4 (6,3) Įprasta, šuo 6 (9,5) Pelėsis, katė 2 (3,2) Drėgna, šuo 2 (3,2) Pelėsis, šuo 1 (1,6) Drėgna, katė 0 (0,0) Iš viso: 63(100,0)
12.2. Tiriamųjų pasiskirstymas (amžiaus ir lyčių grupėse) pagal įsijautrinimą įvairiems įkvepiamiems alergenams
Mūsų atliktame tyrime visiems (n=110) tiriamiems pacientams buvo atliktas ODM arba sIgE tyrimas, arba abu kartu. Dažniausiai 67,3 proc. (n=74) atliekamas tyrimas buvo ODM, žymiai rečiau 13,6 proc. (n=15) buvo atliekamas sIgE tyrimas, o abu tyrimai kartu atlikti tik 19,1 proc. (n=21) pacientų (6 pav.). 42,7% 37,3% 12,7% 7,3% Neserga A AD A ir AD
21 6 pav. Tyrime dalyvavusių vaikų (n=110) pasiskirstymas pagal atliktus alergologinius tyrimus
Visose tiriamųjų vaikų amžiaus grupėse dažniausiai atliekamas alergologinis tyrimas buvo ODM: 1 grupėje 64,7 proc. (n=22) atvejų, 2 grupėje 69,5 proc. (n=32), o 3 grupėje – 66,7 proc. (n=20). Rečiausiai atliekamas buvo sIgE tyrimas: 1 grupėje 20,6 proc. (n=7) atvejų, 2 grupėje 10,9 proc. (n=5), o 3 grupėje – 10,0 proc. (n=3), o abu tyrimai kartu atlikti atitinkamai 1 grupėje 14,7 proc. (n=5) atvejų, 2 grupėje 19,6 proc. (n=9), o 3 grupėje –23,3 proc. (n=7) (7 pav.).
7 pav. Tyrime dalyvavusių vaikų (n=110) pasiskirstymas pagal atliktus alergologinius tyrimus skirtingose vaikų amžiaus grupėse
Mūsų atliktame tyrime išsiaiškinome kiek pacientų buvo įsijautrinusių kiekvienam įkvepiamajam alergenui, atlikus ODM (2 lentelė). Dažniausiai tyrime dalyvavusiems vaikams rastas įsijautrinimas namų dulkių erkučių alergenams (atitinkamai erkutės Pteronissinus 73,7 proc., erkutės Farinae 71,6 proc.), o rečiausiai (1,1 proc.) pelėsio Aspergillus alergenui. Beveik pusė (48,4 proc.)
67,3% 13,6% 19,1% ODM sIgE ODM ir sIgE
22 tiriamųjų buvo įsijautrinę žolių alergenams, o kiek mažiau beržo (42,1 proc.), paprastojo kiečio (41,1 proc.) ir katės (41,1 proc.) alergenams.
2 lentelė. Tyrime dalyvavusių vaikų (n=95), kuriems buvo atliktas ODM, įsijautrinimo dažnis įvairiems įkvepiamiems alergenams
Įkvepiamieji alergenai n (%) Erkutė Pteronissinus 70 (73,7) Erkutė Farinae 68 (71,6) Katė 39 (41,1) Šuo 17 (17,9) Beržas 40 (42,1)
Žolės (žolės, vaistažolės) 46 (48,4)
Paprastasis kietis 39 (41,1)
Pelėsis Cladosporium 3 (3,2)
Pelėsis Aspergillus 1 (1,1)
Pelėsis Alternaria 13 (13,7)
Atlikus sIgE tyrimą ir įvertinus įsijautrinimą konkrečiam įkvepiamajam alergenui, duomenys pateikti 3 lentelėje. Dažniausiai tyrime dalyvavusiems pacientams nustatytas įsijautrinimas namų dulkių erkučių alergenams (atitinkamai erkutės Pteronissinus 86,1 proc., erkutės Farinae 86,1 proc.), o įsijautrinusių pelėsio Aspergillus ir Cladosporium alergenams nebuvo nustatyta. Apie trečdalis (30,6 proc.) tiriamųjų buvo įsijautrinę šuns alergenams, o daugiau nei pusė (58,3 proc.) – katės alergenams. Žolių (41,7 proc.) ir beržo (41,7 proc.) alergenams buvo įsijautrinę daugiau nei trečdalis tirtų vaikų.
3 lentelė. Tyrime dalyvavusių vaikų (n=36), kuriems buvo atliktas sIgE tyrimas, įsijautrinimo dažnis įvairiems įkvepiamiems alergenams
Įkvepiamieji alergenai n (%) Erkutė Pteronissinus 31 (86,1) Erkutė Farinae 31 (86,1) Katė 21 (58,3) Šuo 11 (30,6) Beržas 15 (41,7)
Žolės (žolės, vaistažolės) 15 (41,7)
Paprastasis kietis 5 (13,9) Pelėsis Cladosporium 0 (0,0) Pelėsis Aspergillus 0 (0,0) Ąžuolas 4 (11,1) Lazdynas 9 (25,0) Alksnis 9 (25,0)
23 Mūsų atliktame tyrime išsiaiškinome kiek pacientų buvo įsijautrinusių kiekvienam įkvepiamajam alergenui skirtingose vaikų amžiaus grupėse, atlikus ODM (4 lentelė). Dažniausiai vaikai buvo įsijautrinę namų dulkių erkučių ir žolių alergenams.
Nustatyti statistiškai reikšmingi įsijautrinimo pelėsio Cladosporium (χ2 =7,802, p= 0,02) ir
pelėsio Alternaria alergenams (χ2 =8,120, p= 0,017) pasiskirstymo skirtumai skirtingose AR sergančių
vaikų amžiaus grupėse. 0-6 metų vaikų amžiaus grupėje įsijautrinimas pelėsio Cladosporium alergenui buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei 7-12 metų amžiaus ir 13-17 metų amžiaus grupėje (atitinkamai 11,1 proc., 0,0 proc. ir 0,0 proc.). Įsijautrinimas pelėsio Alternaria alergenui buvo statistiškai reikšmingai didesnis 0-6 metų amžiaus grupėje nei 7-12 metų ir 13-17 metų tiriamųjų amžiaus grupėse (atitinkamai 29,6 proc., 7,3 proc. ir 7,4 proc.).
Statistiškai reikšmingo skirtumo įsijautrinti kitiems alergenams skirtingose vaikų amžiaus grupėse nenustatyta (p>0,05), nors matoma tendencija su amžiumi didėti įsijautrinimui žolių ir paprastojo kiečio alergenams.
Remiantis binarine logistine regresine analize galima prognozuoti, jog jei vaiko amžius ≤6 metų ŠS [95 proc. PI] (šansų santykis [95 proc. pasikliautinasis intervalas]), kad jis bus alergiškas pelėsio Alternaria alergenui yra didesnis (5,305 [1,151-18,141]) nei esant vyresnio amžiaus (vyresniems nei 6 metų amžiaus). Šansų santykio vertinimas pelėsio Cladosporium alergenui negalimas, nes vyresnio amžiaus vaikų grupėse įsijautrinimas šia alergenui nebuvo rastas.
4 lentelė. Įsijautrinimas skirtingiems įkvepiamiems alergenams skirtingose tiriamųjų vaikų amžiaus grupėse, atlikus ODM
Įkvepiamieji alergenai Amžiaus grupės χ2; lls=2; p reikšmė n (%) 0-6m. (n=27) 7-12m. (n=41) 13-17m. (n=27) Erkutė Pteronissinus 18 (66,7) 32 (78,0) 20 (74,1) 1,091; 0,580 Erkutė Farinae 16 (59,3) 32 (78,0) 20 (74,1) 2,941; 0,230 Katė 7 (25,9) 18 (43,9) 14 (51,9) 3,992; 0,136 Šuo 4 (17,9) 7 (17,1) 6 (22,2) 0,537; 0,764 Beržas 12 (14,8) 20 (48,8) 8 (29,6) 2,534; 0,282 Žolės (žolės, vaistažolės) 10 (37,0) 20 (48,8) 16 (59,3) 2,673; 0,263 Paprastasis kietis 8 (29,6) 0 (0,0) 13 (48,1) 2,155; 0,340 Pelėsis Cladosporium 3 (11,1) *,** 0 (0,0)* 0 (0,0)** 7,802; 0,020 Pelėsis Aspergillus 1 (3,7) 0 (0,0) 0 (0,0) 2,545; 0,280 Pelėsis Alternaria 8 (29,6)*,** 3 (7,3)* 2 (7,4)** 8,120; 0,017
24 Mūsų atliktame tyrime išsiaiškinome kiek pacientų buvo įsijautrinusių kiekvienam įkvepiamajam alergenui skirtingose vaikų amžiaus grupėse, tiriant sIgE, ir duomenis pateikėme 5 lentelėje. Visose vaikų amžiaus grupėse stebėtas didžiausias įsijautrinimas namų dulkių erkučių alergenams. Šio tyrimo metodo duomenimis nei vienas tiriamasis nebuvo įsijautrinęs pelėsio alergenams.
Įvairiose vaikų amžiaus grupėse buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas įsijautrinti žolių alergenams (χ2 =9,189, p= 0,01): 0- 6 metų amžiaus grupėje įsijautrinimas žolių alergenams buvo
statistiškai reikšmingai mažesnis palyginus su 7-12 metų ir 13-17 metų amžiaus grupėmis (atitinkamai 8,3 proc., 50,0 proc. ir 70,0 proc.). Taip pat buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas įsijautrinti katės alergenams (χ2 =4,629, p= 0,031). 0-6 metų amžiaus grupėje įsijautrinimas katės alergenams (33,3
proc.) buvo statistiškai reikšmingai mažesnis palyginus su įsijautrinimu (80,0 proc.) 13-17 metų tiriamųjų amžiaus grupėje.
Statistiškai reikšmingo skirtumo įsijautrinti kitiems alergenams skirtingose vaikų amžiaus grupėse nenustatyta (p>0,05), nors matoma tendencija su amžiumi didėti įsijautrinimui ąžuolo, lazdyno ir alksnio alergenams.
Galime prognozuoti, jog jei vaiko amžius >6 metų ŠS [95 proc. PI] , kad jis bus alergiškas katės alergenams yra didesnis (4,857 [1,096-21,517]) nei būnant jaunesnio amžiaus (jaunesni nei 6 metų amžiaus). Taip pat galime prognozuoti, kad su amžiumi didėja tikimybė įsijautrinti žolių alergenams: jei vaiko amžius >6 metų ŠS [95 proc. PI], kad jis bus alergiškas žolių alergenams yra didesnis (15,4 [1,703-139,277]).
25 5 lentelė. Įsijautrinimas skirtingiems įkvepiamiems alergenams skirtingose tiriamųjų vaikų amžiaus
grupėse, atlikus sIgE tyrimą Įkvepiamieji alergenai Amžiaus grupės χ2; lls=2; p reikšmė n (%) 0-6m. (n=12) 7-12m. (n=14) 13-17m. (n=10) Erkutė Pteronissinus 9 (75,0) 13 (92,9) 9 (90,0) 1,898; 0,387 Erkutė Farinae 9 (75,0) 13 (92,9) 9 (90,0) 1,898; 0,387 Katė 4 (33,3)* 9 (64,3) 8 (80,0)* 5,221; 0,073 Šuo 3 (25,0) 4 (28,6) 4 (40,0) 0,621; 0,733 Beržas 4 (33,3) 7 (50,0) 4 (40,0) 0,754; 0,686 Žolės (žolės, vaistažolės) 1 (8,3) *,** 7 (50,0)* 7 (70,0)** 9,189; 0,01 Paprastasis kietis 1 (8,3) 2 (14,3) 0 (0,0) 0,624; 0,732 Pelėsis Cladosporium 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) Pelėsis Aspergillus 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) Ąžuolas 0 (0,0) 2 (14,3) 2 (20,0) 2,443; 0,295 Lazdynas 1 (8,3) 4 (28,6) 4 (40,0) 3,073; 0,215 Alksnis 1 (8,3) 4 (28,6) 4 (40,0) 3,073; 0,215
Įsijautrinimas įkvepiamiems alergenams atlikus ODM ir sIgE tyrimus skirtingose vaikų lyčių grupėse pateiktas 6 ir 7 lentelėse. Didžiausias įsijautrinimas stebėtas namų dulkių erkučių, žolių ir katės alergenams.
Statistiškai reikšmingo skirtumo įsijautrinti įvairiems alergenams skirtingose vaikų lyties grupėse, atliekant ODM ir sIgE tyrimą, nenustatyta (p>0,05).
26 6 lentelė. Įsijautrinimas skirtingiems įkvepiamiems alergenams skirtingose tiriamųjų vaikų lyties
grupėse, atlikus ODM Įkvepiamieji alergenai n (%) p reikšmė Mergaitės (n=49) Berniukai (n=46) Erkutė Pteronissinus 37 (75,5) 33 (71,7) 0,677 Erkutė Farinae 36 (73,5) 32 (69,6) 0,673 Katė 21 (42,9) 18 (39,1) 0,712 Šuo 9 (18,4) 8 (17,4) 0,901 Beržas 18 (36,7) 22 (47,8) 0,274 Žolės (žolės, vaistažolės) 23 (46,9) 23 (50,0) 0,765 Paprastasis kietis 18 (36,7) 21 (45,7) 0,377 Pelėsis Cladosporium 2 (4,1) 1 (2,2) 1,0 Pelėsis Aspergillus 1 (2,0) 0 (0,0) 1,0 Pelėsis Alternaria 7 (14,3) 6 (13,0) 0,860
7 lentelė. Įsijautrinimas skirtingiems įkvepiamiems alergenams skirtingose tiriamųjų vaikų lyties grupėse, atlikus sIgE tyrimą
Įkvepiamieji alergenai n (%) p reikšmė Mergaitės (n=21) Berniukai (n=15) Erkutė Pteronissinus 18 (85,7) 13 (86,7) 1,0 Erkutė Farinae 18 (85,7) 13 (86,7) 1,0 Katė 13 (61,9) 8 (53,3) 0,607 Šuo 6 (28,6) 5 (33,3) 0,760 Beržas 7 (33,3) 8 (53,3) 0,230 Žolės (žolės, vaistažolės) 8 (38,1) 7 (46,7) 0,607 Paprastasis kietis 3 (14,3) 2 (13,3) 1,0 Pelėsis Cladosporium 0 (0,0) 0 (0,0) Pelėsis Aspergillus 0 (0,0) 0 (0,0) Ąžuolas 2 (9,5) 2 (13,3) 1,0 Lazdynas 3 (14,3) 6 (40,0) 0,079 Alksnis 3 (14,3) 6 (40,0) 0,079
27 12.3. Įsijautrinimo įvairiems įkvepiamiems alergenams skaičiaus pasiskirstymas įvairiose
amžiaus ir lyties grupėse
Atlikus ODM ir sIgE tyrimus vertinome kokiam skaičiui įkvepiamųjų alergenų buvo įsijautrinę tiriamieji. Neišskirsčius tiriamųjų į amžiaus grupes ir pagal lytį stebėta, jog daugiausiai vaikų buvo įsijautrinę 2 alergenams (atlikus ODM 29,5 proc. (n=28), o sIgE tyrimą - 30,6 proc. (n=11)). Taip pat pastebėjome, jog didėjant įkvepiamųjų alergenų skaičiui mažėjo įsijautrinusių tiriamųjų skaičius (8 pav.).
8 pav. Tiriamųjų (n=110) pasiskirstymas pagal įsijautrinimą tam tikram įkvepiamųjų alergenų skaičiui
Įsijautrinimo įvairiems įkvepiamiems alergenams skaičius skirtingose vaikų amžiaus grupėse, atlikus ODM, duomenys pateikti 8 lentelėje. 0-6 metų amžiaus grupėje didžiausias įsijautrinimas 44,5 proc. (n=12) buvo stebėtas 2 alergenams. 7-12 metų amžiaus grupėje, taip pat kaip ir pirmoje, didžiausias 26,9 proc. (n=11) įsijautrinimas buvo rastas 2 alergenams, tačiau labai nežymiai 24,4 proc. (n=10) skyrėsi įsijautrinimas 4-5 alergenams, o 13-17 metų amžiaus grupėje – 3 ir 4-5 įkvepiamiesiems alergenams įsijautrinimo dažnis buvo vienodas 22,2 proc. (n=6). Taip pat stebėtas nežymiai mažesnis 18,5 proc. (n=5) skaičius tiriamųjų, kurie buvo įsijautrinę 2 alergenams ir 6-7 alergenams.
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Alergenų skaičius
28 Jauniausių tiriamųjų amžiaus grupėje mažiausiai įsijautrinusių buvo 1, 6-7 ir 8 ir daugiau alergenams (atitinkamai 3,7 proc., 3,7 proc. ir 7,4 proc.), o vyresnių vaikų (7-12 ir 13-17 metų) amžiaus grupėse –8 ir daugiau alergenams (atitinkamai 4,9 proc. ir 3,8 proc.).
Didėjant tiriamųjų amžiui stebimas įsijautrinimo didėjimas 6-7 alergenams.
8 lentelė. Įsijautrinimas skirtingam įkvepiamųjų alergenų skaičiui skirtingose tiriamųjų vaikų amžiaus grupėse, atlikus ODM
Įkvepiamųjų alergenų skaičius Amžiaus grupės n (%) 0-6m. (n=27) 7-12m. (n=41) 13-17m. (n=27) 1 1 (3,7) 5 (12,2) 4 (14,8) 2 12 (44,5) 11 (26,9) 5 (18,5) 3 6 (22,2) 6 (14,7) 6 (22,2) 4-5 5 (18,5) 10 (24,4) 6 (22,2) 6-7 1 (3,7) 7 (17,1) 5 (18,5) ≥8 2 (7,4) 2 (4,9) 1 (3,8)
Įsijautrinimo įvairiems įkvepiamiems alergenams skaičius skirtingose vaikų amžiaus grupėse, atlikus sIgE tyrimą, pateiktas 9 lentelėje. 0-6 metų amžiaus tiriamųjų grupėje pusė (50,0 proc. (n=6)) vaikų buvo įsijautrinę 2 alergenams. 7-12 metų amžiaus grupėje 4-5 ir 6-7 alergenams įsijautrinimas buvo didžiausias ir tai sudarė po 28,6 proc. (n=4), o 13-17 metų amžiaus grupėje daugiausiai 40,0 proc. (n=4) įsijautrinusių buvo 8 ir daugiau alergenams.
Jauniausių vaikų amžiaus grupėje nenustatytas įsijautrinimas 1, 6-7, 8 ir daugiau įkvepiamiems alergenams. Antroje amžiaus grupėje įsijautrinimas nestebėtas 1 alergenui, o 8 ir daugiau alergenų buvo įsijautrinęs tik vienas vaikas. Trečioje amžiaus grupėje nebuvo įsijautrinusių 1 alergenui ir 6-7 alergenams.
Didėjant tirtų vaikų amžiui stebimas įsijautrinimo didėjimas 4-5 ir 8 ir daugiau alergenams.
9 lentelė. Įsijautrinimas skirtingam įkvepiamųjų alergenų skaičiui skirtingose tiriamųjų vaikų amžiaus grupėse, atlikus sIgE tyrimą
Įkvepiamųjų alergenų skaičius Amžiaus grupės n (%) 0-6m. (n=12) 7-12m. (n=14) 13-17m. (n=10) 1 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 2 6 (50,0) 3 (21,4) 2 (20,0) 3 4 (33,3) 2 (14,3) 1 (10,0) 4-5 2 (16,7) 4 (28,6) 3 (30,0) 6-7 0 (0,0) 4 (28,6) 0 (0,0) ≥8 0 (0,0) 1(7,1) 4 (40,0)
29 Mūsų atliktame tyrime išsiaiškinome įsijautrinimo įkvepiamiesiems alergenams skaičių skirtingose vaikų lyčių grupėse, atlikus ir ODM, ir sIgE tyrimą. Vertinant įsijautrinimą įkvepiamiesiems alergenams mergaičių grupėje, atlikus ODM, didžiausias 24,5 proc. (n=12) įsijautrinimas buvo rastas 2 alergenams. Panašus skaičius įsijautrinusių buvo 3 ir 4-5 alergenams (atitinkamai 22,4 proc. ir 22,4 proc.). Atlikus sIgE tyrimą trečdalis (33,3 proc., (n=7)) buvo įsijautrinusių 4-5 alergenams. Didelė dalis tiriamųjų buvo įsijautrinę 2 ir 3 alergenams (atitinkamai 28,6 proc. ir 23,8 proc.). Atlikus ODM ir sIgE tyrimą didžiausias (ODM – 34,8 proc. (n=16), sIgE – 33,4 proc. (n=5)) įsijautrinusių skaičius berniukų grupėje buvo nustatytas 2 alergenams (10 lentelė).
Tiriamųjų mergaičių grupėje, atlikus ODM tyrimą, mažiausias 4,1 proc. (n=2) įsijautrinimas stebėtas 8 ir daugiau alergenams. Atlikus sIgE tyrimą mažiausiai įsijautrinusių mergaičių buvo 6-7 alergenams, o 1 alergenui įsijautrinusių nebuvo. Berniukų grupėje, atlikus ODM tyrimą, mažiausiai 6,5 proc. (n=3) įsijautrinusių buvo 8 ir daugiau alergenams, o atlikus sIgE tyrimą 1 alergenui įsijautrinusių vaikų nebuvo (10 lentelė).
10 lentelė. Įsijautrinimas skirtingam įkvepiamųjų alergenų skaičiui skirtingose tiriamųjų vaikų lyties grupėse atlikus ODM ir sIgE tyrimą
Įkvepiamųjų alergenų skaičius Mergaitės Berniukai n (%) ODM (n=49) sIgE (n=21) ODM (n=46) sIgE (n=15) 1 6 (12,3) 0 (0,0) 4 (8,7) 0 (0,0) 2 12 (24,5) 6 (28,6) 16 (34,8) 5 (33,4) 3 11 (22,4) 5 (23,8) 7 (15,2) 2 (13,3) 4-5 11 (22,4) 7 (33,3) 10 (21,7) 2 (13,3) 6-7 7(14,3) 1 (4,8) 6 (13,1) 3 (20,0) ≥8 2 (4,1) 2 (9,5) 2 (6,5) 3 (20,0)
12.4. Atliktų alergijos tyrimų informatyvumas
Mūsų tyrimo duomenimis namų dulkių erkutės Pteronissinus alergenui buvo įsijautrinę 84 tiriamieji. Įsijautrinimas atlikus ODM rastas 48,2 proc. (n=53), tiriant sIgE – 12,7 proc. (n=14), atlikus abu tyrimus – 15,5 proc. (n=17) vaikų. 23,6 proc. (n=26) tiriamųjų buvo neįsijautrinę šiam alergenui (9 pav.).
ODM ir sIgE tyrimų atitikimas, mūsų tyrimo duomenimis, yra puikus (κ=0,829±0,164). Jei tiriant įsijautrinimą erkutės Pteronissinus alergenui būtų atliktas tik ODM, tai būtų praleista 4,7 proc.
30 įsijautrinimo atvejų, o jeigu būtų atliktas tik sIgE tyrimas, tai nebūtų praleistas nei vienas atvejis (11 lentelė).
Įsijautrinimas erkutės Farinae alergenui buvo rastas 82 vaikams. Įsijautrinimas atlikus ODM rastas 50,0 proc. (n=51), tiriant sIgE– 12,7 proc. (n=14), o atlikus abu tyrimus – 15,5 proc. (n=17) vaikų. 21,8 proc. (n=28) tiriamųjų buvo neįsijautrinę šiam alergenui (9 pav.).
Mūsų tyrimo duomenimis ODM ir sIgE tyrimų atitikimas yra puikus (κ=0,829±0,164). Jei tiriant įsijautrinimą erkutės Farinae alergenui būtų atliktas tik ODM, tai būtų praleista 4,7 proc. įsijautrinimo atvejų, o jeigu būtų atliktas tik sIgE tyrimas, tai nebūtų praleistas nei vienas atvejis (11 lentelė).
Įsijautrinimas katės alergenui buvo rastas 49 tiriamiesiems. Įsijautrinimas atlikus ODM rastas 25,4 proc. (n=28), tiriant sIgE – 9,1 proc. (n=10), o atlikus abu tyrimus – 10,0 proc. (n=11) vaikų. 55,5 proc. (n=61) tiriamųjų buvo neįsijautrinę katės alergenui (9 pav.).
Mūsų tyrimo duomenimis ODM ir sIgE tyrimų atitikimas yra puikus (κ=0,806±0,131). Jei tiriant įsijautrinimą katės alergenui būtų atliktas tik ODM arba tik sIgE tyrimas, tai nebūtų praleistas nei vienas atvejis (11 lentelė).
Įsijautrinimas šuns alergenui buvo rastas 24 vaikams. Įsijautrinimas atlikus ODM rastas 11,8 proc. (n=13), tiriant sIgE – 6,4 proc. (n=7), o atlikus abu tyrimus– 3,6 proc. (n=4) vaikų. 78,2 proc. (n=86) tiriamųjų buvo neįsijautrinę šuns alergenui (9 pav.).
Mūsų tyrimo duomenimis ODM ir sIgE tyrimų atitikimas yra geras (κ=0,741±0,168). Jei tiriant įsijautrinimą šuns alergenui būtų atliktas tik ODM, tai nebūtų praleistas nei vienas atvejis, o jei būtų atliktas tik sIgE tyrimas būtų praleista 9,6 proc. įsijautrinimo atvejų (11 lentelė).
Įsijautrinimas beržo alergenui buvo rastas 48 vaikams. Įsijautrinimas atlikus ODM rastas 30,0 proc. (n=33), tiriant sIgE – 7,3 proc. (n=8), o atlikus abu tyrimus – 6,3 proc. (n=7) vaikų. 56,4 proc. (n=62) tiriamųjų buvo neįsijautrinę šiam alergenui (9 pav.).
Mūsų tyrimo duomenimis ODM ir sIgE tyrimų atitikimas yra puikus (κ=0,897±0,1). Jei tiriant įsijautrinimą beržo alergenui būtų atliktas tik ODM, tai nebūtų praleistas nei vienas atvejis, o jei būtų atliktas tik sIgE tyrimas būtų praleista 4,8 proc. įsijautrinimo atvejų (11 lentelė).
Įsijautrinimas žolių alergenui buvo rastas 52 tiriamiesiems. Įsijautrinimas atlikus ODM rastas 33,6 proc. (n=37), tiriant sIgE – 5,5 proc. (n=6), o atlikus abu tyrimus – 8,2 proc. (n=9) vaikų. 52,7 proc. (n=58) tiriamųjų buvo neįsijautrinę šiam alergenui (9 pav.).
Mūsų tyrimo duomenimis ODM ir sIgE tyrimų atitikimas yra puikus (κ=0,811±0,125). Jei tiriant įsijautrinimą žolių alergenui būtų atliktas tik ODM, tai nebūtų praleistas nei vienas atvejis, o jei būtų atliktas tik sIgE tyrimas būtų praleista 9,5 proc. įsijautrinimo atvejų (11 lentelė).
31 Įsijautrinimas paprastojo kiečio alergenui buvo rastas 41 tiriamajam. Įsijautrinimas atlikus ODM rastas 32,8 proc. (n=36), tiriant sIgE – 1,8 proc. (n=2), o atlikus abu tyrimus – 2,7 proc. (n=3) vaikų. 62,7 proc. (n=69) tiriamųjų buvo neįsijautrinę paprastojo kiečio alergenui (9 pav.).
ODM ir sIgE tyrimų atitikimas, mūsų tyrimo duomenimis, yra minimalus (κ=0,364±0,169). Jei tiriant įsijautrinimą paprastojo kiečio alergenui būtų atliktas tik ODM, tai nebūtų praleistas nei vienas atvejis, o jei būtų atliktas tik sIgE tyrimas būtų praleista net 28,6 proc. įsijautrinimo atvejų (11 lentelė). Įsijautrinimas pelėsio Cladosporium alergenui buvo rastas tik 3 vaikams, atlikus ODM (2,7 proc.). 97,3 proc. (n=107) buvo neįsijautrinę šiam pelėsio alergenui (9 pav.).
Įsijautrinimas pelėsio Aspergillus alergenui buvo rastas tik 1 vaikui, atlikus ODM (0,9 proc.). 99,1 proc. (n=109) buvo neįsijautrinę šio pelėsio alergenui (9pav.).
9 pav. Tiriamųjų (n=110) įsijautrinimo įvairiems įkvepiamiems alergenams tyrimas skirtingais būdais 23,6% 21,8% 55,5% 78,2% 56,4% 52,7% 62,7% 97,3% 99,1% 48,2% 50% 25,4% 11,8% 30% 33,6% 32,8% 2,7% 0,9% 12,7% 12,7% 9,1% 6,4% 7,3% 5,5% 1,8% 15,5% 15,5% 10% 3,6% 6,3% 8,2% 2,7% Erkutė Pteronissinus Erkutė Farinae Katė Šuo Beržas
Žolės (žolės, vaistažolės)
Paprastasis kietis Pelėsis Cladosporium
Pelėsis Aspergillus
32 11 lentelė. Tiriamųjų (n=21), kuriems buvo atlikti ODM ir sIgE tyrimai, tyrimų informatyvumo
palyginimo lentelė
Įkvepiamieji alergenai ODM sIgE Cohen‘o kappa (κ)
rodiklis ir
interpretacija Praleistų atvejų skaičius (%)
Erkutė Pteronissinus 4,7 0 0,829±0,164; puikus atitikimas Erkutė Farinae 4,7 0 0,829±0,164; puikus atitikimas Katė 0 0 0,806±0,131; puikus atitikimas Šuo 0 9,6 0,741±0,168; geras atitikimas Beržas 0 4,8 0,897±0,1; puikus atitikimas Žolės 0 9,5 0,811±0,125; puikus atitikimas Paprastasis kietis 0 28,6 0,364±0,169; minimalus atitikimas
33
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Įvairių autorių duomenimis, dažniausiai diagnozuojami įkvepiamieji alergenai yra namų dulkių erkučių, žolių, medžių ir piktžolių žiedadulkių, katės, šuns bei pelėsių alergenai [52]. Mūsų atliktame retrospektyviniame tyrime, kuriame buvo tirta 110 vaikų, taip pat dažniausiai randami buvo šie įkvepiamieji alergenai. Įsijautrinimas šiems alergenams dažniausiai diagnozuojamas atliekant ODM, kuris yra pirminio pasirinkimo diagnostinis metodas I tipo padidėjusio jautrumo reakcijoms nustatyti. Manoma, jog sIgE tyrimas iš kraujo yra labai specifiškas tyrimo metodas, tačiau mažiau jautrus nei ODM [53]. Norint pasiekti tiksliausių rezultatų rekomenduojama atlikti abu tyrimus.
M. Katotomichelakis ir jo kolegos atliko tyrimą, kuriame vertino įsijautrinimo įvairiems alergenams paplitimą Šiaurės rytų Graikijos regione. Buvo tirtas 231 vaikas, kuriam buvo diagnozuotas AR. Dažniausi AR sukėlę alergenai, kurie buvo diagnozuoti atlikus ODM, buvo namų dulkių erkutės – erkutė Farinae ir erkutė Pteronissinus, ir žolių alergenai. Šiame tyrime nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo įsijautrinimo įkvepiamiems alergenams skirtingose vaikų lyčių ir amžiaus grupėse skirtumo, išskyrus pelėsio Alternaria alergenui. Tyrimo duomenimis, įsijautrinusių skaičius šiam alergenui buvo didesnis jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų grupėje ir mergaitėms [54]. Mūsų tyrimo duomenimis, taip pat daugiausiai vaikų buvo įsijautrinę namų dulkių erkučių alergenams, tačiau įsijautrinusių žolių alergenams skaičius buvo mažesnis. Mūsų tyrime, taip pat kaip ir M. Katotomichelakio ir kolegų atliktame tyrime, buvo stebima, jog jaunesni vaikai statistiškai reikšmingai dažniau įsijautrindavo pelėsio alergenui. Tačiau tokia tendencija nebuvo stebėta tarp skirtingų vaikų lyčių.
Remiantis Bostono vaikų ligoninės gydytojo A. R. Sedaghat ir jo kolegų pateiktais duomenimis, sergantiems AR, dažniausiai diagnozuojami namų aplinkos įkvepiamieji alergenai buvo namų dulkių erkučių alergenai, o išorinės aplinkos alergenai – medžių žiedadulkių alergenai [55]. Mūsų tyrimo duomenimis, dažniausiai diagnozuoti namų aplinkos įkvepiamieji alergenai taip pat buvo namų dulkių erkučių alergenai, tačiau dažniausiai diagnozuoti išorinės aplinkos alergenai buvo žolių alergenai, o medžio (beržo) alergenas buvo antras pagal dažnumą diagnozuotas alergenas.
W. J. Sheehan kartu su kolegomis iš JAV atliko tyrimą, kuriame vertino įsijautrinimą įvairiems įkvepiamiems namų ir išorinės aplinkos alergenams vaikams, kuriems pasireiškė atopija. Šio tyrimo duomenimis, vaikams iki 4 metų amžiaus, šunų ir kačių alergenai buvo dažniausi įkvepiamieji alergenai, kuriems buvo randamas įsijautrinimas, atlikus ODM. Įsijautrinimas namų dulkių erkučių ir medžių alergenams dažniau buvo diagnozuotas vyresniems vaikams ir paaugliams. Vyresnio amžiaus vaikai dažniau įsijautrindavo išorinės aplinkos įkvepiamiesiems alergenams [56]. Mūsų tyrimo duomenimis, dažniausi įkvepiamieji alergenai jauniausių (iki 6 metų amžiaus) vaikų amžiaus grupėje buvo namų dulkių erkučių alergenai, o įsijautrinimas kačių ir šunų alergenams buvo randamas retai (atitinkamai
34 25,9 proc. ir 17,9 proc.). Taip pat kaip ir W. J. Sheehan su kolegomis atliktame tyrime, mūsų tyrime, įsijautrinimas medžio (beržo) alergenui buvo dažnesnis vyresnių vaikų amžiaus grupėje, tačiau įsijautrinimas namų dulkių erkučių alergenams visose amžiaus grupėse išliko panašus. Mūsų tyrime taip pat stebėta tendencija, jog išorinės aplinkos įkvepiamiesiems alergenams (žolių alergenams) dažniau įsijautrino vyresni vaikai, išskyrus paprastojo kiečio alergeną, kuriam nebuvo įsijautrinęs nei vienas 7-12 metų amžiaus vaikas, atlikus ODM ir nei vienas 13-17 metų amžiaus vaikas, atlikus sIgE. Tačiau tikėtina, jog jei būtų didesnė tyrimo imtis, taip pat būtų stebimas įsijautrinimo paprastojo kiečio alergenui didėjimas, didėjant ir vaikų amžiui.
Calabria ir J. Dice atlikto tyrimo duomenimis, tik 4 proc. jaunesnių nei 3 metų amžiaus vaikų, sergančių AR, buvo įsijautrinę sezoniniams įkvepiamiesiems alergenams [57]. Mūsų tyrime stebėtas didesnis įsijautrinusiųjų išorinės aplinkos įkvepiamiesiems alergenams skaičius (beržo 14,8 proc., žolių 37,0 proc., paprastojo kiečio 29,6 proc.). Tačiau mūsų tirtą grupę sudarė vaikai iki 6 metų amžiaus, todėl tikėtina, jei į mūsų tyrimo grupę taip pat būtų įtraukti vaikai iki 3 metų amžiaus, tai įsijautrinusių šiems įkvepiamiesiems alergenams skaičius būtų mažesnis.
Rinkdami duomenis iš ambulatorinių pacientų kortelių pastebėjome, jog dažniausiai buvo atliekamas tik vienas tyrimas: ODM arba sIgE tyrimas. Tik 21 vaikui (19,1 proc.) buvo atlikti abu tyrimai. G. De Vos kartu su kolegomis iš JAV atliko tyrimą, kuriame vertino ODM ir sIgE tyrimų atitikimą. Jų teigimu, jeigu būtų atliktas tik ODM, tai būtų praleista 42 proc. įsijautrinimo atvejų, o jei būtų atliktas tik sIgE tyrimas, būtų praleista 13 proc. įsijautrinimo įvairiems įkvepiamiems alergenams atvejų [58]. Mūsų tyrimo duomenimis, jeigu būtų atliktas tik ODM, tai daugiausiai (4,7 proc.) teigiamų tyrimo rezultatų būtų praleista, tiriant įsijautrinimą namų dulkių erkučių alergenams. Atlikus tik sIgE tyrimą iš kraujo daugiausiai (28,6 proc.) teigiamų tyrimo rezultatų būtų praleista, tiriant įsijautrinimą paprastojo kiečio alergenui. Norint pasiekti tiksliausių rezultatų rekomenduojama atlikti abu tyrimo metodus, nes manoma, jog atliekant tik vieną iš jų, vidutiniškai kas ketvirtas įsijautrinęs pacientas gali likti nediagnozuotas [59].
35
14. IŠVADOS
1. Mūsų tyrimo duomenimis, dažniausi įkvepiamieji alergenai, randami alerginiu rinitu sergančių 0-6 metų amžiaus vaikų grupėje, atliekant ODM ir/arba sIgE, buvo namų dulkių erkučių Pteronissinus ir Farinae alergenai. Atlikus ODM, šioje amžiaus grupėje vaikai statistiškai reikšmingai dažniau buvo įsijautrinę pelėsių alergenams lyginant su kitomis amžiaus grupėmis.
2. Dažniausiai rasti įkvepiamieji alergenai 7-12 metų amžiaus tiriamųjų grupėje, atliekant ODM ir/arba sIgE, buvo namų dulkių erkučių Pteronissinus ir Farinae, katės, beržo, žolių alergenai. Šioje amžiaus grupėje vaikai statistiškai reikšmingai dažniau buvo įsijautrinę žolių alergenams lyginant su 0-6 metų amžiaus grupe, atliekant sIgE tyrimą.
3. Dažniausiai rasti įkvepiamieji alergenai 13-17 metų tiriamųjų amžiaus grupėje, atliekant ODM ir/arba sIgE, buvo namų dulkių erkučių Pteronissinus ir Farinae, katės ir žolių alergenai. Šioje amžiaus grupėje, tiriant sIgE, vaikai statistiškai reikšmingai dažniau buvo įsijautrinę žolių alergenams lyginant su kitomis dviem amžiaus grupėmis, o katės alergenams lyginant su 0-6 metų amžiaus grupe.
4. Dažniausi įkvepiamieji alergenai, randami alerginiu rinitu sergančių mergaičių grupėje, atliekant ODM ir/arba sIgE, buvo namų dulkių erkučių Pteronissinus ir Farinae, žolių bei katės alergenai, o berniukų grupėje - namų dulkių erkučių Pteronissinus ir Farinae, katės, beržo bei žolių alergenai.
5. Vertinant ODM ir sIgE tyrimų atitikimą, tiriant įsijautrinimą įvairiems įkvepiamiems alergenams, buvo nustatytas puikus atitikimas namų dulkių erkučių, katės, beržo ir žolių alergenams. Geras atitikimas rastas šuns alergenui, o minimalus atitikimas – paprastojo kiečio alergenui.
36
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Siekiant tiksliausių tyrimo rezultatų, aiškinantis įkvepiamuosius alergenus, sąlygojančius alerginio rinito išsivystymą vaikams, rekomenduojame atlikti abu – ODM ir sIgE tyrimus.
37
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Simon F. Thomsen. Epidemiology and natural history of atopic diseases. Review article. 2015. 1-4.
2. Eugenijus Griška. Vaikų bronchų astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito bei jų simptomų paplitimas ir kaita (ISAAC tyrimas). Disertacija. 2008. 15,29.
3. Alerginiai susirgimai Lietuvoje: ligotumas ir tendencijos. Visuomenės sveikatos netolygumai 2015, 3(12).
4. Keil T, Bockelbrink A, Reich A, et al. The natural history of allergic rhinitis in childhood. Pediatr Allergy Immunol 2010; 21:962.
5. Berger WE. Overview of allergic rhinitis. Annals of Allergy, Asthma, and Immunology. Palatine: Jun 2003; 90: 6: 7.
6. Jitendra Varshney, Himanshu Varshney. Allergic Rhinitis: an Overview. Indian J Otolaryngol Head Neck Surg. 2015; 67(2):143–149.
7. Su klimato kaita susijusių alerginių ligų paplitimo 2018 m. Lietuvoje apžvalga. Visuomenės sveikatos netolygumai 2019, 4(37).
8. Strachan D, Sibbald B, Weiland S, Aït-Khaled N, Anabwani G, Anderson HR, et al. Worldwide variations in prevalence of symptoms of allergic rhinoconjunctivitis in children: the international study of asthma and allergies in childhood (ISAAC) Pediatr Allergy Immunol. 1997;8:161–176.
9. Greisner WA, Settipane RJ, Settipane GA. Natural history of hay fever: a 23-year follow-up of college students. Allergy Asthma Proc. 1998 Sep-Oct;19(5):271-5.
10. Tamay Z, Akcay A, Ones U, Guler N, Kilic G, Zencir M. Prevalence and risk factors for allergic rhinitis in primary school children. Int J Pediatr Otorhinolaryngol. 2007;71:463–471.
11. Sultész M, Katona G, Hirschberg A, Gálffy G. Prevalence and risk factors for allergic rhinitis in primary schoolchildren in Budapest. Int J Pediatr Otorhinolaryngol. 2010;74:503–509.
12. Tran NP, Vickery J, Blaiss MS. Management of rhinitis: allergic and non-allergic. Allergy Asthma Immunol Res. 2011 Jul;3(3):148-56.
13. Saulyte J, Regueira C, Montes-Martínez A, et al. Active or passive exposure to tobacco smoking and allergic rhinitis, allergic dermatitis, and food allergy in adults and children: a systematic review and meta-analysis. PLoS Med 2014; 11:e1001611.
14. Wise SK, Lin SY, Toskala E, Orlandi RR, Akdis CA, Alt JA, Azar A, Baroody FM, Bachert C, Canonica GW, Chacko T, Cingi C, Ciprandi G, Corey J, Cox LS, Creticos PS, Custovic A, Damask C, DeConde A, DelGaudio JM, Ebert CS, Eloy JA, Flanagan CE, Fokkens WJ, Franzese C, Gosepath J, Halderman A, Hamilton RG, Hoffman HJ, Hohlfeld JM, Houser SM, Hwang PH, Incorvaia C, Jarvis D,
