Simona Straukaitė
V kursas, 9 grupėPERIODONTO LIGŲ ĮTAKA VĖŽINIŲ SUSIRGIMŲ
VYSTYMUISI. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ
APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas: Asist. Gytis Naumavičius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
PERIODONTO LIGŲ ĮTAKA VĖŽINIŲ SUSIRGIMŲ VYSTYMUISI. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas) Simona Straukaitė, V kursas, 9grupė Asist. Gytis Naumavičius
2019m. balandžio 18 d. 20...m. ... (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil. Nr.
Mokslinio
darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas, uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai,
kalba, publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių
skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų aržalingų rezultatų įvertinimai: a)apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b)nustatyti įverčiai ir pasiklautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0
20
Rezultatų aptarimas (1,4balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26 Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų- ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
31 rekomendacij Praktinės os
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos
ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo
analizė, meta-regresija? +1 +0,5 0
33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti
kiekvienos meta-analizės rezultatai? +2 +1 0
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2balai) <15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas 36 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų?
-2
balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių subalansuotumas?
-0,2 balo balo -0,5
40 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert. )
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo
struktūrą ir yra tikslus? -0,2 -0,5
42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinkatekstą;
ir poskyrių pavadinimai?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų
ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 -0,5
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos,
įrišimo kokybė)? -0,2 -0,5
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRAUKA...8
SUMMARY...9
ĮVADAS...10
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA...11
1.1 Paieškos metodai...11
1.2 Paieškos metodika...11
1.3 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai...12
1.4 Duomenų kaupimas...12
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ...13
2.1 Duomenų paieškos rezultatai...13
2.2 Tyrimų metodikos charakteristikos...14
2.3 Tiriamųjų populiacijos charakteristikos...14
2.4 Pateiktų rezultatų apžvalga...14
2.4.1 Periodonto ligų įtaka vėžinių procesų vystymuisi...14
3. REZULTATŲ APTARIMAS...17
3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos...17
3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai...18
IŠVADOS...19
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...20
LITERATŪROS SĄRAŠAS...21
PERIODONTO LIGŲ ĮTAKA VĖŽINIŲ SUSIRGIMŲ VYSTYMUISI. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Viena iš aktualiausių temų mokslinėje literatūroje yra vėžinės ligos dėl didelio visuomenės sergamumo. Todėl vykdomi tyrimai, norint išsiaiškinti vėžinių susirgimų vystymosi mechanizmus bei galimus rizikos faktorius. Rezultatai rodo, jog viena iš priežasčių gali būti lėtinė infekcija organizme. Todėl buvo pradėta tyrinėti galima periodonto patologijų įtaka vėžinių susirgimų vystymuisi. Šio darbo tikslas yra atlikti sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą ir įvertinti ar periodonto ligos turi įtakos vėžinių susirgimų vystymuisi.
Medžiaga ir metodai: Mokslinės literatūros sisteminei apžvalgai straipsnių paieška buvo atlikta PubMed duomenų bazėse. Straipsniai publikuoti nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2019 m. vasario 19 d. Paieška atlikta 2019 m. vasario 10 d. – 2019 m. kovo 30 d. Straipsniai atrinkti naudojantis PRISMA kriterijais. Į literatūros apžvalgą įtraukti tyrimai, kurie atitiko kriterijus: straipsniai parašyti anglų kalba, tyrimai atlikti su vyresniais nei 18 metų tiriamaisiais, tiriamieji su diagnozuotomis periodonto patologijomis ir nediagnozuotais vėžiniais susirgimais.
Rezultatai: Išanalizavus 10 tyrimų, atitikusių kriterijus, dalyvių suma buvo 381344. Devyni tyrimai atskleidė ryšį tarp periodonto ligų ir vėžinių susirgimų vystymosi, tuo tarpu viename sąsajų rasta nebuvo.
Išvados: Literatūros analizė parodė, jog periodonto ligos turi įtakos vėžinių susirgimų vystymuisi. Virškinamojo trakto ir krūties vėžio formos buvo dažniausiai aptinkamos tiriamųjų grupėse.
PERIODONTAL DISEASE INFLUENCE IN CANCER DEVELOPMENT. SYSTEMIC LITERATURE REVIEW
SUMMARY
Relevance of the problem and purpose of the work: One of the most relevant topics in scientific literature is oncologic diseases due to high morbidity in the society. Therefore, studies are being carried out to find out the mechanisms of the development of oncologic diseases and possible risk factors. The results show that one of the reasons causing cancer may be related to chronic infections. Therefore, the potential influence of periodontal pathologies on the development of oncologic diseases has been investigated. The purpose of this study was to conduct a systematic review of scientific literature and to assess whether periodontal diseases affect the development of cancer. Materials and methods: For a systematic review of scientific literature, the search for articles was done in PubMed database. The reviewed publications were published between 2015 June 1 and 2019 February 19. Publications search was made in 2019 February 10 – 2019 March 30. The publications were selected by using PRISMA criteria. The literature review included studies that met the criteria: (1) articles written in English, (2) studies conducted on subjects over 18 years of age, (3) subjects diagnosed with periodontal pathologies and of no sign cancer.
Results: The total number of participants in the studies that met the criteria was 381,344. Nine of the included studies revealed a link between the development of periodontal diseases and cancer, while one showed no connection.
Conclusion: The literature review has shown that periodontal diseases affect the development of cancer. Gastrointestinal and breast cancer were most commonly found in the study groups.
10
ĮVADAS
Periodontitas – lėtinė, uždegiminė dantį supančių audinių liga. Patogeniniai mikroorganizmai, sąveikaudami su šeimininko audiniais ir ląstelėmis, sukelia uždegiminių citokinų, chemokinų, proteolitinių fermentų ir kitų mediatorių aktyvumą, kurie dalyvauja periodonto struktūros degeneracijoje [1]. Pasaulyje sunkia periodontito forma serga maždaug 10 – 15 proc. populiacijos [2].
Po 16 metų stebėjimo JAV tyrėjai padarė išvadą, jog periodonto ligos 64 proc. padidina kasos vėžio išsivystymo riziką [3]. Įrodyta, kad specifinės bakterijos, randamos burnos mikrofloros sudėtyje, tokios kaip P. gingivalis, patekusios į epitelį sutrikdo ląstelių apoptozę ir taip skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi [4]. Pacientų, sergančių stemplės vėžiu, seilių mėginiuose randama Treponema
denticola, Streptococcus mitis, Streptococcus anginosus. Taip pat Fusobacterium nucleatum yra
siejamas su storosios žarnos vėžiu, nes stiprina žarnyno tumorogenezę, netiesiogiai aktyvuojant b-katenino veiklą [5]. Po daugybės atliktų tyrimų H. Pylori bakterija laikoma viena iš pagrindinių skrandžio vėžio išsivystymo priežasčių [6]. Moritani ir kt. (2015 m) teigia, jog daugelis burnos bakterijų turi savybę gaminti acetaldehidą iš etanolio, todėl šios bakterijos tokios kaip Candida rūšies priskiriamos prie vėžio išsivystymo rizikos faktorių [7, 8].
Europoje 2018 metais buvo diagnozuota 3,91 mln. naujų vėžio atvejų, iš kurių tais pačiais metais buvo užregistruota 1,93 mln. mirčių nuo vėžinių susirgimų [9]. Jungtinių Amerikos Valstijų vėžio draugija prognozuoja, jog 2019 metais bus diagnozuota apytiksliai 1 762 450 naujų vėžio atvejų, iš kurių 606 880 galimai baigsis mirtimi. Nors vėžinių susirgimų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 2 proc., tačiau skaičiai išlieka dideli [9]. 15 – 30 proc. navikinių susirgimų vystymąsi lemia lėtinės infekcijos ir uždegimai, todėl žmonės, sergantys lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, turi padidėjusią riziką vėžio išsivystymui [10]. Todėl manoma, jog lėtinė uždegiminė periodonto būklė, gali būti vienas iš rizikos veiksnių vėžio išsivystyme [4].
Darbo tikslas: atlikti sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą ir įvertinti ar periodonto ligos turi įtakos vėžinių susirgimų vystymuisi.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti ar periodonto ligos turi įtakos vėžinių susirgimų vystymuisi.
2. Aprašyti dažniausiai išsivystančias vėžio formas, kurių vystymuisi įtaką darė periodonto patologija.
11
1.
STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI
BEI STRATEGIJA
1.1 Paieškos metodai
Sisteminė literatūros analizė atlikta remiantis standartiniais PRISMA (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) [11] reikalavimais pagal toje duomenų bazėje pritaikytą informacijos paieškos strategiją bei Cochrane intervencijų sisteminėms apžvalgoms (Cochrane Handbook for Systematic Reviews of Interventions) metodinius nurodymus [12]. Klinikinis (angl. PICO) klausimas buvo formuluojamas stengiantis rasti atsakymą į klausimą „Ar periodonto ligos turi įtakos vėžio išsivystymui?“.
Mokslinių straipsnių paieška buvo atlikta vieno tyrėjo, LSMU prenumeruojamoje elektroninėje mokslinių duomenų bazėje PubMed. Buvo nagrinėjami straipsniai, kurių santraukos buvo pateiktos viešai, pilnas publikacijas buvo galima atsisiųsti LSMU bibliotekoje. Darbo protokolas neregistruotas.
1.2 Paieškos metodika
Publikacijos mokslinės literatūros sisteminei analizei buvo ieškotos duomenų bazėje Medline, naudojantis internetiniais tinklalapiais Pubmed ir PMC. Paieškos metu naudoti šie raktiniai žodžiai ir jų deriniai anglų kalba: periodontal disease OR periodontotitis, periodontal pathology OR
alveolar bone loss OR AND cancer OR tumor. Pagrindinis raktinių žodžių derinys, naudotas atliekant
paiešką mokslinėje duomenų bazėje buvo: periodontitis (periodontal disease OR periodontal
pathology OR alveolar bone loss) AND (cancer OR tumor).
Analizuoti moksliniai straipsniai publikuoti nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2019 m. vasario 19 d. Paieška atlikta 2019 m. vasario 10 d. – 2019 m. kovo 30 d., paskutinė sisteminės literatūros apžvalgos straipsnių paieška atlikta 2019 m. balandžio 10 d.
12
1.3 Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai
Į sisteminę literatūros analizę buvo įtraukti tyrimai, tyrimų dalyviai, kurie atitiko iškeltus reikalavimus.
Įtraukimo kriterijai:
• Tyrimų tipai: klinikinės prospektyvinės kohortinės studijos, retrospektyvinės kohortinės studijos, atvejų kontrolės studijos. Tyrimų metu aiškintasi periodonto ligų įtaka navikinių susirgimų vystymuisi.
• Tyrimų dalyviai: žmonės, kuriems >18 metų ir buvo diagnozuota periodonto liga. Pacientai, kuriems iki tyrimo nebuvo diagnozuotas vėžinis susirgimas ir dalyvavo sekime viso stebėjimo laikotarpiu.
• Tyrimai atlikti per pastaruosius 5 metus. • Tyrimai parašyti anglų kalba.
Straipsnių atmetimo kriterijai:
• Studijos, pateikiančios nespecifines, nesuformuluotas išvadas.
• Apžvalgos, sisteminės literatūros apžvalgos, meta-analizės, vieno atvejo analizės. • Tyrimai su gyvūnais.
• Klinikiniai tyrimai senesni nei 5 metų. • Tyrimai, kuriuose tiriamieji buvo vaikai.
• Tyrimai, kurie į tiriamųjų grupę įtraukė pacientus, jau sirgusius vėžiu.
Įtrauktų tyrimų charakteristika pateikiama priede (žr. priedą Nr. 1).
1.4 Duomenų kaupimas
Duomenys buvo kaupti pildant lentelę, atrenkant aktualią informaciją. Buvo kaupiami kiekvieno tyrimo duomenys:
• Pagrindinis autorius ir publikacijos metai; • Tyrimo tipas;
• Imties dydis;
• Periodonto būklės vertinimas, vėžinių susirgimų istorija;
13
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1 Duomenų paieška ir rezultatai
Atlikus straipsnių paiešką PubMed iš viso buvo rasti 3476 straipsniai. Aktyvavus filtrus atrinkti 865 straipsniai. Santraukų peržiūrų metu buvo atrinki 50 straipsnių, iš kurių peržiūrėtas pilnas tekstas ir pritaikius atrankos kriterijus galutinei analizei buvo atrinkta 10 mokslinių publikacijų [13-22], dar 10straipsnių [1-10] buvo panaudoti įvade. Išsami literatūros atrankos procedūra:
14
2.2 Tyrimų metodikos charakteristika
Pacientų, kuriems diagnozuota periodonto liga, sekimas vyko mažiausiai porą metų [13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22], išskyrus vieną tyrimą [19]. Tyrimuose buvo tiriamųjų ir kontrolės grupės arba buvo lyginamos vidutinio ir sunkaus laipsnio periodontito grupės. Viso tyrimo metu buvo stebima ar pacientams išsivystė bet kokios formos vėžys. Pradinė periodontito diagnozė buvo patvirtinta gydytojo odontologo [14, 18, 19, 20, 21, 22] arba patys tiriamieji pažymėdavo klausimyne apie savo periodonto būklę [13, 15, 16, 17].
2.3 Tiriamųjų populiacijos charakteristikos
Atlikus mokslinių tyrimų analizę, tyrimuose iš viso dalyvavo 381344 pacientai, kurių amžius daugiau negu 18 metų. Tyrimuose dalyvavo tiek moterys, tiek vyrai. Buvo keturi straipsniai, kurie tyrė tik moterų [13, 17, 18, 22] ir vienas [16] tyręs tik vyrų riziką susirgti vėžiu. Visi tyrime dalyvavę tiriamieji sirgo periodonto liga ir iki tyrimo pradžios nebuvo diagnozuotas navikinis susirgimas. Tyrimuose buvo tirta ar pacientams, kuriems diagnozuotas periodontitas, per stebėjimo laikotarpį išsivystė vėžys.
2.4 Pateiktų rezultatų apžvalga
Lentelė su tyrėjų gautais rezultatais pateikta priede (žr. priedą Nr. 2). Buvo išskirtos išsivysčiusios vėžio formos ir dažnis, sekimo laikas.
2.4.1 Periodonto ligų įtaka vėžinių procesų vystymuisi
Babic A. kartu su bendraautoriais [13] tyrė periodontito įtaką kiaušidžių vėžio išsivystymui. Buvo diagnozuoti 395 kiaušidžių vėžio atvejai iš 60560 tirtų moterų per 12 metų sekimo laikotarpį. Tiriamosios su alveolinio kaulo rezorbcija turėjo statistiškai nereikšmingą – 14 proc. mažesnę vėžio išsivystymo riziką. Rezultatai buvo panašūs įvertinus visus rizikos veiksnius: amžių, rūkymą, mitybos įpročius. Buvo apskaičiuota, kad tiriamosioms, kurioms pasireiškė alveolinio kaulo rezorbcija yra 24 proc. mažesnė rizika išsivystyti mažai diferencijuoto vėžio formai, nei kontrolinei grupei. Tačiau pridėjus rūkymo faktorių, vėžio išsivystymo rizika padidėjo ir tapo statistiškai reikšminga. Pacientėms, jaunesnėms nei 69 metai, vėžio išsivystymo rizika buvo didesnė sergant periodontitu, tačiau skirtumas nesiekė statistiškai reikšmingo skaičiaus. Palyginus moteris su 25-32 dantimis ir moteris su 0 dantų kiaušidžių vėžio išsivystymo rizika buvo panaši [13].
15
Chung S. ir kiti [14] tyrė Taivano gyventojų, segančių periodontitu, vėžio išsivystymo riziką. Iš tirtų 80280 pacientų, vėžys išsivystė 5465 tiriamiesiems. Pacientai, sergantys periodontitu, turėjo net 14,4 proc. didesnę tikimybę išsivystyti vėžiui 1000 gyventojų, kai tuo tarpu nesergančių periodonto ligomis tiriamųjų tikimybė siekė 12,43 proc. 1000 gyventojų. Tyrimas rodo, jog tiriamieji sergantys periodontitu turėjo statistiškai reikšmingai mažesnį išgyvenamumo rodiklį sergant vėžiu nei kontrolinė grupė. Atsižvelgiant į periodontito gydymo būdą, vėžio išsivystymo rizika penkių metų stebėjimo laikotarpiu išaugo neatsižvelgiant koks gydymo būdas buvo pasirinktas, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta [14].
Kitas retrospektyvus tyrimas Taivane buvo atliktas Chou Sh. su bendraautoriais 2018 metais [15]. Iš viso ištirta 67672 tiriamieji: sergantys vidutinio sunkumo arba sunkia periodontito forma. Sergančių vidutinio sunkumo periodontitu grupėje išsivystė 275 nauji vėžio atvejai: 18 – stemplės, 47 – skrandžio, 6 – plonosios žarnos, 191 – storosios žarnos, 17 – kasos vėžio atvejų. Sunkios formos periodontito tiriamųjų grupėje išsivystė 324 nauji vėžio atvejai: 23 – stemplės, 54 – skrandžio, 5 – plonosios žarnos, 224 – storosios žarnos, 19 – kasos vėžio atvejų. Periodontito sunkumo laipsnis statistiškai nelemia padidėjusios rizikos išsivystyti vėžiui. Lytis ir amžius neturėjo įtakos vėžio išsivystymui [15].
Michaud D. S. ir bendraautoriai [16] tyrė nerūkančių vyrų riziką susirgti vėžiu. Rezultatai parodė, jog periodonto ligos, turint daugiau nei 17 dantų, siejamos su 13 proc. didesne rizika susirgti vėžiu ir 44 proc. didesnė rizika tarp tų, kurie serga periodonto ligomis ir turi mažiau dantų. Nebuvo rasta sąsajos tarp periodonto ligos ar dantų skaičiaus su dažniausiai išsivystančiomis vėžio formomis (prostatos, melanomos, storosios žarnos). Statistiškai reikšminga sąsaja buvo rasta tarp sergančių periodontitu ir su rūkymu siejamomis vėžio formomis: plaučių, kraujo, inkstų, skrandžio, kepenų. Ryšys tarp vėžio išsivystymo rizikos ir periodontito buvo didesnis toje tiriamųjų grupėje, kurie sirgo pažengusia periodontito forma, lyginant su kontroline grupe. Nebuvo nustatyta jokios sąsajos tarp periodonto ligų ir inkstų vėžių išsivystymo. Rizika padidėja sergant pažengusiu periodontitu, tačiau rezultatai nebuvo statistiškai patikimi [16].
Nwizu N. ir kiti [17] tyrė moterimis po menopauzės. Per visą stebėjimo laiką išsivystė 7149 nauji vėžio atvejai: krūties – 2416, plaučių ir bronchų – 855, storosios ir tiesiosios – 639, virškinamojo trakto - 1262, kraujo ir limfinės sistemos – 820 ir kitų vėžinių susirgimų. Periodonto ligų rizika buvo14 proc. reikšminga bet kurios vėžio formos išsivystymui. Buvo padidėjusi rizika susirgti virškinimo sistemos vėžiu. Didžiausia periodonto ligų įtaka vėžio išsivystymui buvo siejama su stemplės ir tulžies pūslės vėžiu. Taip pat buvo stebimas skrandžio vėžio išsivystymo padidėjimas, tačiau jis nebuvo statistiškai reikšmingas. Periodonto ligų įtaka nebuvo siejama su kepenų, apatinio virškinamojo trakto, kasos, lūpų, burnos ertmės, gerklų vėžiu [17].
16
Momen-Heravi F. ir kt. [18] atlikto tyrimo rezultatai parodė 1165 naujus storosios žarnos atvejus 1992 – 2010 metų sekimo laikotarpiu. Moterys, turinčios 25-32 dantis, turėjo didesnę vėžio išsivystymo riziką nei moterys, turinčios mažiau nei 17 dantų. Moterų, nesergančių periodonto ligomis, grupėje nebuvo sąsajos su storosios žarnos vėžio išsivystymo rizika. Tiriamosios, sergančios vidutinio ar sunkaus laipsnio periodontitu, turėjo didesnę riziką išsivystyti vėžiui. Tačiau lyginant dantų skaičių ir periodonto ligų diagnozę, nebuvo rasta statistiškai reikšmingos sąsajos su tiesiosios žarnos vėžio išsivystymu [18].
Shin Y. J. su bendraautoriais [19] tyrė burnos plokščiųjų ląstelių karcinomos išsivystymo vietą burnoje ir periodontito sąsają. Pacientai, turintys pradinę periodontito stadiją, turėjo 3,5 karto didesnę riziką išsivystyti vėžiui, kai tuo tarpu sergant sunkia periodontito forma rizika išauga 4,1 karto. Dažniausiai navikas išsivystydavo alveolinėje ataugoje 44,5 proc. ir liežuvyje 21,2 proc. Tiriamųjų grupėje rasta daugiausiai IV stadijos vėžio – 40,9 proc., tuo tarpu kontrolinėje, nesergančių periodonto ligomis, daugiausiai buvo II stadijos - 44,4 proc. [19].
Michaud D. S. ir kt. [20] atliko tyrimą, kuriame ištyrė 7466 asmenis: 1410 – dantų neturintys tiriamieji, 1710 – nesergantys periodonto ligomis, 710 – sergantys lengva periodontito forma, 2514 – vidutinio sunkumo periodontitu sergantys, 1122 – sunkia periodontito forma sergantys tiriamieji. Rezultatai parodė, jog rizika susirgti vėžiu išauga 24 proc. sergant sunkia periodontito forma, lyginant su nesergančiais ar vidutinio sunkumo periodontitu sergančiais pacientais. Taip pat buvo pastebėta sąsaja tarp dantų nebuvimo ir vėžio išsivystymo rizikos, lyginant su nesergančiais ar vidutinio sunkumo periodontitu sergančiais pacientais. Didesnė tikimybė išsivystyti vėžiui turėjo vyrai, sergantys sunkia periodontito forma. Vertinant vėžio rizikos išsivystymą tarp nerūkančių, nebuvo pastebėta skirtumo, lyginant su visa tiriamųjų grupe. Vertinant storosios žarnos vėžio išsivystymą tarp tiriamųjų su dantų skaičiaus defektais rizika statistiškai reikšmingai išaugo iki 80 proc. Nebuvo rasta jokių sąsajų su krūties, prostatos ar kraujodaros sistemos vėžiu [20].
Dizard O. su bendraautoriais [21] Ankaroje atlikto tyrimo rezultatai parodė 25 naujus vėžio atvejus iš 280 tirtų pacientų. Moterys, sergančios periodontitu, turėjo statistiškai reikšmingai didesnę riziką susirgti krūties vėžiu. Vyrai, sergantys periodonto ligomis, turėjo statistiškai reikšmingai didesnę riziką susirgti prostatos ir kraujo vėžiu [21].
Mai X. ir kiti bendraautoriai [22] tyrė moteris po menopauzės, sergančias periodontitu, ir riziką vėžio išsivystymui. Stebėjimo laikotarpiu išsivystė 203 nauji vėžio atvejai: dažniausiai išsivystydavo krūties ir kraujo vėžys. Vidutinio sunkumo ir sunki periodontito forma yra siejama su padidėjusia rizika susirgti vėžiu, tačiau nebuvo statistiškai reikšminga vertinant pagal amžių ir rūkymo istoriją. Statistiškai reikšminga rizika padidėja plaučių vėžio išsivystymui [22].
17
3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos
Šioje sisteminėje apžvalgoje devynių mokslinių tyrimų [14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22] rezultatai parodė, jog periodonto ligos turi įtakos vėžinių susirgimų vystymuisi. Dažniausiai išsivystydavo virškinamojo trakto [14, 17], storosios žarnos [15, 16, 18] ir krūties [17, 21, 22] vėžys. Tik viename tyrime, atliktame Babic A. ir kt. [13], nebuvo rasta sąsajos tarp kiaušidžių vėžio ir periodonto ligų vystymosi. Autoriai mano, jog įtakos mažesnei vėžio išsivystymo rizikai galėjo turėti periodonto ligų gydymui skiriami antibiotikai, nors kol kas nėra tyrimų įrodančių, jog antibiotikai būtų rizikos faktorius vėžio vystymuisi [13]. Dauguma sisteminėje apžvalgoje analizuotų tyrimų [14, 16, 17, 20, 21, 22] rado sąsają su bet kokios vėžio formos išsivystymo rizika. Taip pat buvo pastebėtas ryšys tarp periodontito sunkumo laipsnio ir vėžinių susirgimų vystymosi [16, 21].
Periodonto ligos buvo diagnozuojamos arba anketinės apklausos metu atsakant į klausimą ,,Ar jums buvo diagnozuota periodonto liga?“ arba buvo diagnozuojama gydytojų odontologų komandos. Tyrimai [13, 15, 16, 17], kuriuose tiriamieji patys žymėdavo periodonto būklę, galėjo lemti rezultatų netikslumus dėl skirtingai vertinamos būklės. Tyrimuose, kuriuose periodonto būklė buvo vertinama gydytojų odontologų [14, 18, 19, 20, 21, 22], gydytojai odontologai skirtingai vertindavo periodonto patologiją. Vieni tyrėjai darė rentgenogramas ir matavo alveolės kaulo rezorbciją [19, 21, 22], kiti matavo kišenės gylį [20], kur galima paklaida dėl esamų recesijų ar dantenų uždegimų, kiti [14, 15] vertino asmens medicininių kortelių duomenis. Periodonto būklės duomenys buvo atnaujinami kas porą metų iš naujo tiriamiesiems užpildant klausimynus [13, 14, 16, 17, 20], duomenų apie sekimo dažnį nenurodo [15, 18, 21, 22], sekimo nebuvo atliekamas Shin Y. J. ir kt. [19] atliktame tyrime.
Kai kuriuose tyrimuose [14, 15, 21] nebuvo žinoma apie rūkymo įpročius, todėl tai galėjo daryti įtakos rezultatų patikimumui, kadangi rūkymas yra tiek periodonto ligų, tiek vėžio išsivystymo rizikos faktorius. Todėl įvertinti kai kurių vėžinių susirgimų sąsają su periodonto ligomis neįvertinus rūkymo, buvo negalima arba duomenys nepatikimi. Taip pat rezultatams įtakos galėjo turėti maža tiriamųjų imtis [19] arba mažas vėžinių susirgimų dažnis [21, 22], jog būtų galima daryti išvadą apie periodonto ligų įtaką navikinių susirgimų vystymuisi. Babic A., Nwizu N. su bendraautoriais [13, 22] tyrė moteris po menopauzės ir gauti duomenys negali būti lyginami su jaunesnėmis moterimis ir vyrais, tai riboja gautų duomenų naudojimą.
18
3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai
Straipsnių kokybės įvertinimas buvo atliktas pagal Cochrane intervencijų sisteminės apžvalgos metodinius nurodymus (lentelė Nr. 2). Buvo įvertinti kiekvieno tyrimo duomenys ir tyrimai suskirstyti į žemos rizikos (+), neaiškios rizikos (?) ir aukštos rizikos (-).
Lentelė 1. Duomenų šališkumo vertinimas. Autorius
ir metai Atsitiktinis imčių sudarymas
Pasiskirstymo
slėpimas Aklas rezultatų vertinimas
Nepilni rezultatų duomenys
Selektyvūs
rezultatai Kitos paklaidos Babic A. ir kt. 2015 + ? + + + ? Chung S. ir kt. 2015 + ? ? ? - ? Michaud D.S. ir kt. 2016 ? ? + + + ? Nwizu N. ir kt. 2017 ? ? + + ? + Momen-Heravi F. ir kt. 2016 ? ? + + + + Shin Y. J. ir kt. 2019 + ? + + ? ? Michaud D. S. ir kt. 2018 ? ? + + + ? Mai X. ir kt. 2016 ? ? + + + ? Chou Sh. ir kt. 2018 + ? - ? + + Dizdar ir kt. 2017 _ ? ? - ? +
19
IŠVADOS
1. Atlikus mokslinės literatūros analizę paaiškėjo, jog periodonto patologija turi įtakos vėžinių susirgimų vystymuisi. Devyniuose analizuotuose tyrimuose buvo rastas ryšys tarp periodonto ligos ir vėžio išsivystymo rizikos padidėjimo, išskyrus vieną tyrimą, kuris tyrė periodontito ir kiaušidžių vėžio išsivystymo sąsają.
2. Sergant periodonto ligomis didžiausia rizika yra stemplės, skradžio, storosios žarnos vėžio išsivystymui. Taip pat pastebėta sąsają su krūties vėžiu, tačiau tyrimai buvo atlikti su moterimis po menopauzės, todėl rezultatų negalima lyginti su jaunesnėmis moterimis.
20
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atlikta mokslinių straipsnių analizė parodė, jog periodonto ligos turi įtakos vėžinių susirgimų vystymuisi. Todėl gydytojai odontologai savo praktikoje turėtų žvelgti plačiau ir įspėti pacientus apie galimas rizikas, sergant periodonto ligomis. Pacientams turėtų būti paaiškinama, jog lėtinis uždegimas burnoje daro žalą ne tik dantims ir juos supantiems audiniams, bet ir visam organizmui ir gali būti sisteminių ligų priežastimi.
21
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Heikkila P., But A., Sorsa T., Haukka J. Periodontitis and cancer mortality: register-based cohort study of 68,273 adults in 10-year follow-up. International Journal of Cancer. 2018;142(11):2244-2253.
2. Kassebaum N.J., Bernabe E., Dahiya M., Bhandari B., Murray C. J., Marcenes W. Global burden of severe periodontitis in 1990-2010: a systemic review and meta-regression. Journal of Dental Research. 2014;93(11):1045-1053.
3. Yamazaki K. The Human Microbiota and Chronic Disease: Dysbiosis as a Cause of Human Pathology. Luigi Nibali and Brian Henderson editors, London. 2016, 248.
4. Corbella S., Veronesi P., Galimberti V., Weinstein R., Fabbro M., Francetti L. Is periodontitis a risk indicator for cancer? A meta-analysis. PLoS One. 2018;13(4): e0195683.
5. Galvao-Moreira L. V., Nogueira da Cruz M. C. F. Oral microbiome, periodontitis and risk of head and neck cancer. Oral Oncology. 2016;53:17-19.
6. Meurman J. H. Association Between Oral Infections and Cancer Risk. Oral Infections and General Health. 2016; 59-64.
7. Moritani K., Takeshita T., Shibata Y., Ninomiya T., Yamashita Y. Acetaldehyde production by major oral microbes. Oral diseases. 2015;21(6):748-754.
8. Ferlay J., Colombet M., Soerjomataram I., Dyba T., Randi G., Bettio M., Gavin A., Visser O., Bray F. Cancer incidence and mortality patterns in Europe: Estimates for 40 countries and 25 major cancers in 2018. European Journal of Cancer. 2018;103:356-387.
9. Siegel R. L., Miller K. D., Jemal A. Cancer statistics, 2019. Cancer Journal for Clinicians. 2019;69(1):7-34.
10. Sahingur S. E., Yeudall W. A. Chemokine Function in Periodontal Disease and Oral Cavity Cancer. Frontiers in Immunology. 2015;6;214.
11. Liberati A., Altman D., Tetzlaff J., Mulrow C., Gotzsche P., Ioannidis J., Clarke M., Devereaux P. J. Kleijnen J., Moher D. The PRISMA statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of studies that evaluate healthcare interventions: explanation and elaboration. BMJ. 2009;339:b2700.
12. Higgins J., Green, S. (2008). Cochrane handbook of systematic reviews of interventions. Chichester: Wiley.
13. Babic A., Poole E. M., Katryn L. T., Cramer D. W., Teles R. P., Tworoger S. Periodontal bone loss and risk of epithelial ovarian cancer. Cancer Causes Control. 2015;26(6): 941–947.
22
14. Chung S., Tsai M., Huang Ch., Kao L., Chen Ch. A. A population -based study on the associations between chronic periodontitis ant the risk of cancer. Japan Society of Clinical Oncology. 2015;21:219–223.
15. Chou S., Tung Y., Wu L., Chang Ch., Kung S., Chu P. Severity of chronic periodontitis and risk of gastrointestinal cancer. A population-based follow-up study from Taiwan. Medicine. 2018;97(27): e11386.
16. Michaud D.S., Kelsey K.T., Papathanasiou E., Genco C.A., Giovannucci E. Periodontal disease and risk of all cancers among male never smokers: an updated analysis of the Health Professionals Follow-up Study. Annals of Oncology. 2016;27(5):941-947.
17. Nwizu N., Marshall J., Moysich K., Genco R., Hovey K., Mai X., LaMonte M., Freudenheim J., Wactawski-Wende J. Periodontal disease and incident cancer risk among postmenopausal women: results from the women’s health initiative observational cohort. American Association for Cancer Research. 2017;26(8):1255-1265.
18. Momen-Heravi F., Babic A., Tworoger S., Zhang L., Wu K., Smith-Warner S., Ogino S., Chan A. T., Meyerhardt J., Giovannucci E., Fuchs Ch., Cho E., Michaud D. S., Stampfer M. J., Yu Y., Kim D., Zhang X. Periodontal disease, tooth loss and colorectal cancer risk: Results from the Nurses’ Health Study. International Journal of Cancer. 2017;140, 646–652.
19. Shin Y.J., Choung H.W., J.H. Lee J.H., Rhyu I.C., H.D. Kim H.D. Association of Periodontitis with Oral Cancer: A Case-Control Study. International Association for Dental Research. 2019;98(5):526-533.
20. Michaud D. S., Lu J., Peacock-Villada A. Y., Barber J. R., Joshu E. C., Prizment A. E., Beck J. D., Offenbacher S., Platz E. A. Periodontal Disease Assessed Using Clinical Dental Measurements and Cancer Risk in the ARIC Study. Journal of the National Cancer Institute. 2018;110 (8): 843–854.
21. Dizdar O., Hayran M., Guven D. C., Yilmaz T. B., Taheri S., Akman A. C., Bilgin E., Hüseyin B., Berker E. increased cancer risk in patients with periodontitis. Current Medical Research and Opinion. 2017;33(12):2195-2200.
22. Mai X., LaMonte M. J., Hovey K. M., Freudenheim J. L., Andrews Ch. A., Genco R. J., Wactawski-Wende J. Periodontal disease severity and cancer risk in postmenopausal women: The Buffalo OsteoPerio Study. Cancer Causes and Control. 2016;27(2):217-228.
23
PRIEDAI
Priedas nr.1. Įtrauktų tyrimų charakteristika
Autorius, metai
Tyrimo tipas Imtis Tirta vėžio forma
Periodonto būklė Babic A. ir
kt., 2015 Kohortinė studija 60560 tiriamosios moterys Kiaušidžių vėžys Tiriamieji klausimyne atsakė į klausimą ,,Ar jums buvo diagnozuota periodonto liga?“ Chung S. ir kt., 2015 Kohortinė studija
80280 tiriamieji Įvairūs Periodonto liga diagnozuota gydytojų odontologų
Chou Sh. ir
kt., 2018 Retrospektyvinė kohortinė studija
67672 tiriamieji Virškinamojo
trakto Periodonto liga diagnozuota gydytojų odontologų Michaud D.S. ir kt., 2016 Prospektyvinė kohortinė studija 19993 tiriamieji vyrai
Įvairūs Tiriamieji klausimyne atsakė į klausimą ,,Ar jums buvo diagnozuota periodonto liga?“ Nwizu N. ir kt., 2017 Prospektyvinė kohortinė studija 65889 tiriamosios moterys
Įvairūs Tiriamieji klausimyne atsakė į klausimą ,,Ar jums buvo diagnozuota periodonto liga?“ Momen-Heravi F. ir kt., 2017 Prospektyvinė kohortinė studija 77443 tiriamosios moterys
Storosios žarnos Tiriamieji klausimyne atsakė į klausimą ,,Ar jums buvo diagnozuota periodonto liga?“ Shin Y. J. ir kt., 2019 Atvejo kontrolės studija 424 tiriamieji Burnos plokščialąstelinė karcinoma
Periodonto liga diagnozuota gydytojų odontologų Michaud D. S. ir kt., 2018 Prospektyvinė kohortinė studija
7466 tiriamieji Įvairūs Periodonto liga diagnozuota gydytojų odontologų
Dizdar ir kt., 2017
Kohortinė studija
280 tiriamųjų Įvairūs Periodonto liga diagnozuota gydytojų odontologų Mai X. ir kt., 2016 Prospektyvinė studija 1337 tiriamosios moterys
Įvairūs Periodonto liga diagnozuota gydytojų odontologų
24
Priedas Nr. 2. Gauti rezultatai
Autorius, metai Sekimo laikotarpis Tirta vėžio forma Išsivysčiusių vėžio atvejų skaičius Forma ir dažnis 1 Babic A. ir kt., 2015 1998/2000-2012 Kiaušidžių vėžys 395 Endometrioidinis – 37 Gleivinės – 16 Kita - 342 2 Chung S. ir kt., 2015 2002/2004 - 2010
Įvairūs 5465 Burnos vėžys – 366
Virškinamojo trakto – 1979 Kvėpavimo takų – 686 Krūties – 367 Šlapimo takų ir reprodukcinės sistemos – 850 Kraujo – 162 Kiti – 1055 3 Chou Sh. ir kt., 2018 2001-2010 Virškinamojo
trakto 599 Stemplės – 41 Skrandžio – 101 Plonosios žarnos – 11 Storosios žarnos – 415 Kasos – 36 4 Michaud D.S. ir kt., 2016 1986 - 2012 Įvairūs 2959 Prostatos – 696 Storosios žarnos – 461 Melanoma – 451 Kraujo – 222 Plaučių – 109 Inkstų – 137 Stemplės – 93 Kasos – 141 Kita - 599 5 Nwizu N. ir kt., 2017 1994/1998 - 2013 Įvairūs 7149 Burnos, lūpų – 68 Viršutinių virškinimo organų – 478 Apatinių virškinimo organų - 712 Tulžies pūslės – 60 Jungiamojo audinio – 32 Melanoma – 547 Kvėpavimo takų - 867 Krūties – 2416 Plaučių – 855 Kraujo – 820 Kepenų - 153 Kiti - 141 6 Momen-Heravi F. ir kt., 2016
1992- 2010 Storosios žarnos 1165 Storosios žarnos – 926 Tiesiosios žarnos - 239
25 7 Shin Y. J. ir kt., 2019 2015 - 2017 Burnos plokščialąstelinė karcinoma 146 Alveolinės ataugos – 65 Liežuvio – 31 Skruostų gleivinės – 25 Retromoliarinė trikampio – 9 Kietojo gomurio – 10 Burnos dugno – 6 8 Michaud D. S. ir kt., 2018 1996/1998 - 2016 Įvairūs 1648 Prostatos – 375 Krūties – 202 Storosios žarnos – 162 Burnos ir virškinamojo trakto – 284 Plaučių – 226 Kraujo – 129 Kita – 270 9 Dizdar ir kt., 2017 2001 - 2013 Įvairūs 25 Krūties – 5 Plaučių – 4 Prostatos – 3 Kraujo – 4 Skydliaukės – 2 Kiaušidžių – 1 Skrandžio –1 Šlapimo takų – 1 Neurofibroma – 1 Kita – 3 10 Mai X. ir
kt., 2016 1997/2000- 2014 Įvairūs 203 Krūties – 89 Storosios žarnos – 19 Plaučių – 18
Gimdos gleivinės – 12 Melanoma – 13 Kraujo – 24 Kita – 28
