GENETIKOS IR APLINKOS VEIKSNIŲ ĮTAKA KIETOJO GOMURIO MORFOLOGIJAI Lietuvos dvynių tyrimas

Monika Servaitė

GENETIKOS IR APLINKOS VEIKSNIŲ ĮTAKA KIETOJO

GOMURIO MORFOLOGIJAI

Lietuvos dvynių tyrimas

Darbo vadovė dr. Vilma Švalkauskienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA

GENETIKOS IR APLINKOS VEIKSNIŲ ĮTAKA KIETOJO GOMURIO MORFOLOGIJAI LIETUVOS DVYNIŲ TYRIMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)

... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas:...

Recenzentas:... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0 2 Ar santrauka anglų kalba atitinka _{darbo turinį bei reikalvimus?} 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo

esmę? 0,1 0 0 4 Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5

Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?

0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje

susiję? 0,2 0,1 0 7 Literatūros apžvalga (1,5 balo) Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10

Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami

buvo atrankos kriterijai? 0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos,

vaistai, reagentai, įranga ir pan.)? 0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į

iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas

atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste

kartojasi informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų

statistinė analizė?

0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

0,4 0,2 0

21 Ar tinkamai įvertintas gautų

rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?

0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų

interpretaciją?

0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?

0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama

medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus?

0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas

sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0 28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis

lygmuo tinkamas moksliniam darbui?

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

32

Praktinės rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)? 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka

baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?

-1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga

kalba, moksliškai, logiškai,

lakoniškai? -0,5 balo -1 balas

37 Ar yra gramatinių, stiliaus,

kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas,

vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo -0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.

) 40

Ar turinys (skyrių, poskyrių

pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių

pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo

reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas?

-1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių

terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės

medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos:

Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas

TURINYS

1.1 Kietojo gomurio vystymasis ir struktūriniai ypatumai ... 14

1.2 Kietojo gomurio postnatalinio augimo kontrolės dėsningumai ... 15

1.3 Kietojo gomurio morfologijos anomalijų klinikinė reikšmė ... 15

1.4 Genetikos principai ir svarba kietojo gomurio vystymuisi ... 17

1.5 Kietojo gomurio morfologija ir morfometriniai tyrimai ... 18

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI... 24

2.1 Tyrimo medžiaga ... 24

2.2 Dvynių zigotiškumo nustatymas ... 24

2.3 Gipsinių modelių paruošimas ... 25

2.3.1 Gipsinių modelių atrinkimas tyrimui... 26

2.3.2 Gipsinių modelių matavimas ... 26

2.4 Statistinė duomenų analizė ... 30

2.5 Adityvinių genetinių ir aplinkos veiksnių įtakos įvertinimas ... 30

3. REZULTATAI ... 32

3.1 Matavimų paklaida ... 32

3.2 Bendri tyrimo rezultatai ... 32

3.3 Tyrimo rezultatai skirtingo zigotiškumo porose ... 33

3.4 Gomurio parametrų palyginimas MZ ir DZ porose ... 34

3.5 Rezultatų skirtumų palyginimas tarp MZ ir DZ grupių ... 35

3.6 Lyties įtaka gomurio parametrų morfologijai ... 36

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 41 IŠVADOS ... 42 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 42 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 43 PRIEDAI ... 48

GENETIKOS IR APLINKOS VEIKSNIŲ ĮTAKA KIETOJO GOMURIO MORFOLOGIJAI Lietuvos dvynių tyrimas

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Kietasis gomurys – svarbi žmogaus anatominė struktūra, atskirianti individualias funkcijas atliekančias nosies ir burnos ertmes. Kietojo gomurio morfologijos anomalijos gali lemti dantų susigrūdimus, kryžminį sąkandį, kvėpavimo, kalbos ir mitybos funkcijų sutrikimus. Gomurio morfologijos anomalijų etiologija yra daugiaveiksnė, apimanti tiek genetines, tiek aplinkos determinantes, kurių svarbos vertinimo rezultatai mokslinėje literatūroje yra gana prieštaringi. Šio tyrimo tikslas yra ištirti kietojo gomurio morfologinių parametrų paveldimumą ir aplinkos veiksnių įtaką kietojo gomurio morfologijai, naudojant dvynių tyrimo metodą.

Medžiaga ir metodai: Vykdytas dvynių tyrimas. Ištirti 124 tiriamieji (33 poros monozigotinių (MZ) dvynių ir 29 poros dizigotinių (DZ) dvynių). Atlikti gipsinių modelių aukščio ir pločio keturiose srityse matavimai. Gauti duomenys apdoroti, naudojant statistinių duomenų analizės programą SPSS 17 ir Microsoft Office Excel 2007 programą. Visais atvejais statistiškai reikšmingu laikytas skirtumas, kurio patikimumas didesnis nei 95 proc., t.y. kai p < 0,05. Genetinių ir aplinkos veiksnių svarba parametrams įvertinta, apskaičiavus genetikos (h2_{) ir aplinkos (c}2_{) koeficientus.}

Rezultatai: Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp gomurio aukščio MZ ir DZ porose, gomurio pločio šiose porose bei lyginant MZ ir DZ porų parametrus tarpusavyje nenustatyta. Nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp gomurio aukščio bei pločio matavimų skirtingose lytyse. Gomurio aukščiui ir pločiui būdingos didelės paveldimumo koeficiento (h2_{) reikšmės (0,85 – 1,301)}

ir mažos aplinkos koeficiento (c2_{) reikšmės (-0,609 - -0,110).}

Išvados: gomurio aukštis ir plotis nepriklauso nuo lyties, tačiau yra lemiamas genetinių veiksnių, o aplinkos veiksnių poveikis yra minimalus.

GENETIC AND ENVIRONMENTAL INFLUENCES ON HARD PALATE DIMENSIONS Lithuanian twin study

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work: The hard palate is an important anatomical structure of the human body that separates nasal and oral cavities, performing individual functions. Morphological anomalies of the hard palate can lead to teeth crowding, crossbite, respiratory, speech and nutritional impairments. The etiology of palatal anomalies is multifactorial, covering both genetic and environmental determinants and their analysis results in the scientific literature are quite controversial. The aim of this study was to investigate the heredity of morphological parameters of the hard palate and the influence of environmental factors on the morphology of the hard palate using the twin study method.

Material and methods: The twin study sample consisted of cast dental models of 33 monozygotic (MZ) and 29 dizygotic (DZ) twin pairs. Measurements of palatal height and width in four areas were performed. The received data was processed using the SPSS 17 statistical software and the Microsoft Office Excel 2007 program. In all cases, a difference considered statistically significant, with a reliability of more than 95%, i.e. when p < 0,05. The estimates of heritability (h2) and environmental (c2) components for palatal height and width were calculated.

Results: There were no statistically significant differences between the palatal height in MZ and DZ pairs, the palatal width in these pairs, and between them. Also, there is no statistically significant difference between the palatal height and width measurements in different sexes. The palate height and width are characterized by a high inheritance coefficient (h2_{) values (0.85 - 1.301)}

and low environmental factor (c2) values (-0.609 - -0.110).

Conclusions:The palate height and width are independent of sex, but are decisive for genetic factors. The effect of environmental factors on the palatal height and width is minimal.

SANTRUMPOS

3D trimatis

c2 aplinkos veiksnių įtakos koeficientas DNR deoksiribonukleorūgštis

DZ dizigotinis

EGF epidermio augimo faktorius FGF fibroblastų augimo faktorius GASR γ-aminosviesto rūgštis

h2 genetinių veiksnių įtakos koeficientas mtDNR mitochondrinė deoksiribonukleorūgštis MZ monozigotinis

OMA obstrukcinė miego apnėja

PDGF trombocitų išskiriamas augimo faktorius

RME greitas viršutinio žandikaulio plėtimas (angl. rapid maxillary expansion)

SARPE chirurginis greitas gomurio plėtimas (angl. surgically assisted rapid palatal expansion) SME lėtas viršutinio žandikaulio plėtimas (angl. slow maxillary expansion)

SN standartinis nuokrypis

TGFA transformuojantis augimo faktorius α TTP trumpi tandeminiai pasikartojimai

ĮVADAS

Tyrimo aktualumas

Pasak Jeffrey O. Bush, žinduolių kietojo gomurio vystymasis yra sudėtingas, reguliuojamas morfogenezės procesas. Jo metu formuojasi pirminis neporinis, o vėliau antrinis gomurys, kuris atskiria burnos ir nosies ertmes, atliekančias skirtingas funkcijas [1]. Kaip teigia Rodrigues, Moncao ir kt., žmogaus organizmo kaulinių struktūrų išsidėstymas yra genetiškai determinuotas, tačiau veido ir burnos raumenų veikla taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį kietųjų stomatognatinės sistemos audinių vystymesi. Esant pakitusiai anatominei formai, kinta jos atliekama funkcija, tuo pačiu, sumažėjus ar padidėjus funkciniam poreikiui, keičiasi ir kietųjų audinių morfologija. Detalus kietųjų audinių anatomijos parametrų įvertinimas gali padėti geriau suprasti galimus funkcinius pokyčius ir jų eigą [2].

Ciusa teigimu, kietojo gomurio vystymasis neretai analizuojamas ortodontijos mokslo literatūroje, kadangi įvairius gomurio parametrus dažnai tenka modifikuoti taikant ortodontinį gydymą ar ortognatinę chirurgiją [3]. Cordeiro su bendraautoriais pastebėjo, kad mokslinėje literatūroje vis dar nerandama vieningos nomenklatūros gomurio morfologijos apibūdinimui. Yra naudojami įvairūs terminai, pvz.: normalus, aukštas, žemas, gilus, siauras, platus, lanko formos, trapecijos formos ir t.t [4].

Berwig pastebėjo, kad per burną kvėpuojantiems vaikams būdingos kietojo gomurio modifikacijos gali būti apibrėžiamos, kaip aukštas ir siauras, gilus ir siauras, išlenktas ir siauras, išlenktas, gilus gomurys [5]. Kaip teigia Conley, aukštas, siauras gomurys – fenotipinis požymis, kurio etiologija vis dar nėra visiškai aiški. Ši būklė gali sukelti tokius funkcinius sutrikimus, kaip kvėpavimo takų obstrukciją, miego sutrikimus, kalbėjimo funkcijos pokyčius, galvos ir kaklo padėties anomalijas. Esant tokiai kietojo gomurio anatomijai gali pasitaikyti ir dentalinės anomalijos, pavyzdžiui, krūminių dantų susigrūdimas [6].

Iki šiol mokslinėje literatūroje nebuvo nagrinėjami kietojo gomurio morfologijos (aukščio ir pločio) parametrai Lietuvos populiacijoje, taikant dvynių metodą. Taip pat, nebuvo analizuojami gomurio morfogenezę lemiantys veiksniai tiriant Lietuvos gyventojus. Arčiausiai prie šių problemų analizės prisidėjo Ambrozaitytė, tyrusi genų alelius, lemiančius nesindrominį izoliuotą gomurio nesuaugimą bei lūpos nesuaugimą be/su gomurio nesuaugimu [7].

Svarbu paminėti tai, kad siekiant optimalių ortodontinio gydymo rezultatų būtinas tikslus stomatognatinės sistemos, tame tarpe ir gomurio anatominių savybių, ištyrimas, visapusiškas galimų ortodontinių anomalijų etiologijos veiksnių įvertinimas bei racionalus gydymo plano sudarymas. Pasirenkant ortodontinio gydymo taktiką ir numatant galimus gydymo rezultatus, komplikacijas, pravartu žinoti, kuris parametras - aplinkos ar genetinis veiksnys - turi didesnę reikšmę anomalijos

etiologijoje. Šios žinios klinikinėje praktikoje gali padėti numatyti ortodontinių anomalijų modifikavimo, koregavimo bei retencijos ypatumus.

Tyrimo hipotezė

Kietojo gomurio aukštį ir plotį lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai, nepriklausomai nuo lyties.

Tyrimo tikslas

Numatomas šio tyrimo tikslas - ištirti kietojo gomurio morfologinių parametrų paveldimumą ir aplinkos veiksnių įtaką kietojo gomurio morfologijai, naudojant dvynių tyrimo metodą.

Tyrimo uždaviniai

1. Nustatyti gomurio aukščio paveldimumą. 2. Nustatyti gomurio pločio paveldimumą.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Kietojo gomurio vystymasis ir struktūriniai ypatumai

Raugalė pastebėjo, kad žmogaus raida nuo apvaisinto kiaušinėlio pereina daugybę sudėtingų ląstelių dalijimosi ir organų vystymosi etapų, kuriuos gali paveikti įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai. 4 - 8 nėštumo savaitę vyksta intensyvus veido vystymasis, o gomurys formuojasi iki dvyliktos savaitės, todėl gomurio morfologinių parametrų susiformavimui ypač svarbios pirmosios 12 nėštumo savaičių [8].

Žmogaus gomurio vystymasis prasideda penktąją embriogenezės savaitę ir dalijamas į dvi dalis – pirminio ir antrinio gomurio formavimąsi [9, 10]. Gomurys vystosi iš trijų gomurio užuomazgų – vienos priekinės ir dviejų šoninių. Priekinė (vidurinė, medialinė) gomurio užuomazga, arba pirminis gomurys, yra intermaksiliarinio segmento dalis, kuri susidaro suaugus medialinėms nosies ataugoms. Antrinio gomurio vystymasis prasideda šeštą žmogaus embriogenezės savaitę [11, 12]. Antrinis gomurys susidaro suaugus šoninėms gomurio ataugoms. Priekyje antrinis gomurys jungiasi su pirminiu gomuriu, o viršuje suauga su nosies pertvara [13]. Gomurio vystymasis baigiasi 12-ą nėštumo savaitę, susiliejus visoms trims ataugoms [11].

Žinduolių gomurys, skiriantis nosies ir burnos ertmes, yra sudarytas iš priekyje išsidėsčiusio kaulinio kietojo gomurio ir posteriorine kryptimi išsidėsčiusio raumeningo minkštojo gomurio [1]. Anatomiškai gomurikaulis, lot. os palatinum, sudarytas iš gulsčiosios ir stačiosios plokštelių. Gulsčioji plokštelė yra kietojo gomurio užpakalinė dalis, o stačioji plokštelė – nosies ertmės šoninės sienos užpakalinė dalis [14]. Kietojo gomurio gleivinė, lot. tunica mucosa, histologine struktūra panaši į dantenų gleivinę. Ji sudaryta iš daugiasluoksnio plokščiojo neragėjančio epitelio ir poepitelinio jungiamojo audinio. Kietojo gomurio ir dantenų gleivinė nuo kitų burnos ertmės sričių skiriasi tuo, kad neturi pogleivinio sluoksnio, yra blyškesnė, tampri ir tvirtesnės konsistencijos, su ryškiu kolageninių skaidulų tinklu. Kietojo gomurio gleivinėje, ypač užpakalinėje jos dalyje, yra išsidėsčiusios gleivinės liaukos [15].

Kaulinio audinio formavimąsi, augimą lemia tarpusavy koordinuota kaulinio audinio ląstelių – osteoblastų, osteoklastų ir osteocitų veikla. Kaulo formavimasis ir augimas vyksta dviem būdais –

endochondine osifikacija, kai iš pradžių susiformuoja kremzlė, o vėliau ji pakeičiama kaulu; ir membranine osifikacija, kurios metu kaukolės skliauto ir daugelis veido kaulų, kietasis gomurys,

formuojasi iš gemalinio jungiamojo audinio (mezenchimos). Mezenchiminės ląstelės diferencijuojasi į osteoblastus, kurie produkuoja kaulinio audinio organinį matriksą – osteoidą. Vėliau vyksta osteoido kalcifikacija. Kaulų struktūra glaudžiai susijusi su viso organizmo metaboline sistema, jos apykaitą

reguliuoja hormonai (parathormonas, kalcitoninas, D-hormonas, somatotropinas, tiroksinas, trijodtironinas, estrogenai, androgenai, antinksčių žievės gliukokortikoidai, insulinas) ir įvairūs vietiniai faktoriai (prostaglandinai, interleukinas, auglio nekrozės faktorius, kaulo morfogeniniai proteinai ir kt.). Daugelis jų veikia kaulinio audinio ląstelių – osteoblastų ir osteoklastų – diferenciaciją ir proliferatyvinius procesus per jų membranose esančius receptorius [16].

1.2 Kietojo gomurio postnatalinio augimo kontrolės dėsningumai

Proffit su bendraautoriais išskyrė tris pagrindines teorijas, aiškinančias veido ir kaukolės augimo reguliavimą: 1) kaulinis audinys reguliuoja savo augimą per antkaulį, 2) kremzlinis audinys reguliuoja augimą, o kauliniam audiniui tenka antrinis, pasyvus vaidmuo, 3) minkštieji audiniai, supantys kaulines struktūras, formuoja matricą, o kaulinis ir kremzlinis audinys yra antriniai veiksniai augimo procese. Yra žinoma, kad organizmo struktūrų augimui didelę įtaką daro genetinis veiksnys, tačiau jį gali veikti ir mityba, fizinis aktyvumas, bendra sveikatos būklė, ir daugelis kitų gretutinių faktorių. Viršutinio žandikaulio ir kietojo gomurio augimas vyksta kauliniam audiniui susidarant siūlėse ir antkaulyje, augant nosies kremzlei bei kaukolės pamatui. Nosies pertvaros kremzlė atlieka augimo centro funkciją, ji skatina viso viršutinio žandikaulio augimą. Gomurio ir viršutinio žandikaulio augimas į plotį vyksta per vidurinę viršutinio žandikaulio ir vidurinę gomurio siūles. Kietajame gomuryje vyksta ir kaulinio audinio remodeliacija – atsidėjimas iš oralinės pusės ir rezorbcija iš nosies ertmės pusės [17].

Postnatalinis kietojo gomurio augimas į ilgį tęsiasi iki 13 – 15 metų amžiaus ir paremtas kaulinio audinio atsidėjimu skersinėje gomurio siūlėje bei apozicija posterioriniame kietojo gomurio krašte. Vėlesniame amžiuje augimas siūlėse nebevyksta, o augimas antkaulyje tęsiasi dar keletą metų [18].

Išskiriamos dvi pagrindinės stomatognatinės sistemos augimo kontrolės teorijos – genetinė bei Moss‘o funkcinių matricų teorija. Pastaroji teorija paremta idėja, kad kaulo augimas yra jo atsakas į jėgą, gaunamą iš jį supančių minkštųjų audinių, kitaip tariant, atsakas į funkcinius poreikius (kvėpavimo, kramtymo, rijimo, kalbos ir kt.). Moss teigia, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis viršutinio ir apatinio žandikaulio augimą, yra nosies ir burnos ertmių didėjimas dėl funkcinio poreikio atsiradimo [17].

De Coster su bendraautoriais nagrinėjo Marfano sindromo sukeliamus intraoralinius pokyčius. Sutrikęs viršutinio žandikaulio vystymasis, aukštas gomurio skliautas yra itin svarbūs stomatognatinės sistemos pokyčiai ortodontiniu aspektu. Jie gali būti siejami su dantų susigrūdimu ir šoniniu kryžminiu sąkandžiu [19]. Cistulli ir Sullivan taip pat nagrinėjo Marfano sindromu sergančių pacientų klinikinius požymius ir pastebėjo, kad šiems pacientams būdingas sumažėjęs viršutinių kvėpavimo takų praeinamumas ir padidėjusi obstrukcinės miego apnėjos (OMA) rizika. Šie požymiai buvo siejami su aukštesniu gomurio skliautu [20].

Miller vertino vaikų ir kūdikių, gimusių su lūpos ir/ar gomurio nesuaugimu arba aukštu gomuriu, maitinimo ypatumus. Autorė mini, kad aukštą gomurį turinčių kūdikių tėvams sunkiau užmegzti ir palaikyti mamos ir vaiko tarpusavio ryšį, taip pat dažnai kyla žindymo ir maitinimo problemų, galinčių prisidėti prie vystymosi ir augimo sutrikimų. Taip pat pastebėta, kad gomurio morfologijos anomalijos bei jų pasekoje pakitęs rijimo procesas gali predisponuoti tolimesnį kvėpavimo takų patologijos vystymąsi [21].

Transversalinis žandikaulių dydžių neatitikimas yra svarbus ortodontinių patologijų komponentas. Esant transversalinėms kietojo gomurio anomalijoms (pvz.: susiaurėjusiam viršutiniam žandikauliui ir kietajam gomuriui) gali prireikti ortopedinio, chirurginio ar ortodontinio gydymo, taikant gomurio plėtimo aparatus [22]. Agarwal ir Mathur išskyrė tris pagrindines viršutinio žandikaulio ir kietojo gomurio plėtimo technikas: greitas viršutinio žandikaulio plėtimas (angl. rapid maxillary expansion, RME), lėtas viršutinio žandikaulio plėtimas ( angl. slow maxillary expansion, SME) ir chirurginis viršutinio žandikaulio plėtimas (angl. surgically assisted maxillary expansion) [23].

Greitas viršutinio žandikaulio plėtimas ( angl. RME) indikuojamas pacientams su 4 mm ir didesniu žandikaulių dydžių neatitikimu. Šis metodas kontraindikuotinas tiems pacientams, kurių augimo spurtas jau pasibaigęs, kai viršutinių krūminių dantų skruostiniame paviršiuje stebima dantenų recesija ar esant išgaubtam veido profiliui [24]. RME aparatai turi būti aktyvuojami dažnai (1-2 kartus per dieną) ir didele jėga ( 2-5 kg ketvirčiui pasukimo). Pagrindiniai šio metodo trūkumai – pacientų diskomfortas dėl didelių jėgų sukeliamo traumuojančio efekto, būtinas pacientų ir jų tėvų bendradarbiavimas aktyvuojant aparatą, galimos komplikacijos - smilkininio apatinio žandikaulio sąnario mikrotrauma, dantų šaknų rezorbcija, minkštųjų audinių pažeidimai [25].

Lėtam viršutinio žandikaulio plėtimui (angl. SME) būdingas didesnis retencinis stabilumas. Viršutinis dantų lankas gali būti praplečiamas nuo 3,8 iki 8,7 mm, taikant 10 – 20 N jėgą. Šios jėgos gali nepakakti, jei vidurinė gomurio siūlė yra beveik sukaulėjusi [26].

Chirurginio gydymo metodikos skirstomos į chirurginį greitą gomurio plėtimą ( angl. surgically assisted rapid palatal expansion, SARPE) ir segmentinę viršutinio žandikaulio chirurgiją (angl. segmental maxillary surgery). Chirurginis greitas gomurio plėtimas (SARPE) padeda gydytojui

ortodontui pasiekti didžiausią plėtimo efektą pacientams, kurių augimo spurtas jau pasibaigęs. Segmentinės viršutinio žandikaulio chirurgijos metu transversalinis plėtimas gali būti atliekamas Le Fort - 1 osteotomijos metu, atliekant papildomą pjūvį išilgai vidurinės gomurio siūlės. Prieš chirurgines procedūras atliekamas paruošiamasis ortodontinis gydymas, kurio metu didinamas tarpas tarp viršutinių centrinių kandžių šaknų osteotomijos pjūvio srityje [23].

Suri ir Taneja aptarė galimas indikacijas greitam chirurginiam gomurio plėtimui. Pagrindinė jų – susiaurėjęs viršutinis dantų lankas pasibaigus skeletiniam brendimui. Kitos SARPE indikacijos – šoninis kryžminis sąkandis, dantų susigrūdimas, viršutinio žandikaulio hipoplazija, esant gomurio nesuaugimams. Taip pat chirurginis gydymas gali būti taikomas siekiant sumažinti kaulinių siūlių tvirtumą, kuomet konservatyvūs gydymo metodai pasirodo neefektyvūs bei sumažinti tamsius skruostinius koridorius, susidarančius pacientui šypsantis [24].

1.4 Genetikos principai ir svarba kietojo gomurio vystymuisi

Genomas gali būti apibrėžiamas kaip biologinės informacijos saugykla, sukaupta ląstelėje ar jos branduolyje. Kiekvienam organizmui yra būdingas specifinis genomas, turintis visą reikalingą biologinę informaciją, tam, kad būtų suformuota ir palaikoma organizmo gyvybė. Svarbiausia ir esminė genomo dalis yra genas – DNR grandinės dalis, kurioje glūdi informacija apie koduojamų baltymų struktūrą. Šiuolaikinės žmogaus genetikos suteikta informacija leidžia daryti prielaidą, kad visos žmogaus ligos tam tikru aspektu yra paveldimos, nes vienaip ar kitaip yra susijusios su genų veikla. Yra ligų, kurių išsivystymui genetiniai veiksniai turi minimalią įtaką, suteikia polinkį sirgti šia liga (pvz.: cukrinis diabetas, bronchinė astma, padidėjęs kraujospūdis), tačiau, galima rasti ligų, kurioms genetinių veiksnių įtaka yra absoliuti (paveldimos pagal Mendelio dėsnius). Skiriamos penkios pagrindinės paveldimųjų ligų grupės:

1) chromosominės ligos (genomo struktūros pokyčiai);

2) monogeninės ligos (vieno geno pokyčiai: autosominės dominantinės, autosominės recesyvinės, su X chromosoma susijusios paveldimos autosominiu ar recesyviniu būdu, su Y chromosoma susijusios);

3) mitochondrinės ligos (mitochondrinių DNR – mtDNR – mutacijos); 4) genetinės somatinių ląstelių ligos (vėžys);

5) daugiaveiksnės ligos (paplitusios ligos, kai yra paveldimas polinkis jomis sirgti) [27]. Frayer ir Nicolay lygino kietojo gomurio parametrus šiuolaikiniuose žmonėse, žmogbeždžionėse ir šimpanzėse. Jų tyrimo rezultatai parodė, kad šiuolaikinio žmogaus gomurio ilgis tik nežymiai didesnis už plotį, tuo tarpu šimpanzių gomurio ilgis maždaug dukart didesnis, nei plotis [28].

Genetinių tyrimų metu randama genų, kurie siejami su lūpos ir gomurio vystymusi: MSX, DLX, LHX, PRRX, Goosecoid; signalinių molekulių: endotelinų, trombospondinų, GASR; augimo faktorių: PDGF, FGF, TGFA, EGF ir kt. [29].

Viena iš gomurio morfologijos anomalijų – aukštas, siauras gomurio skliautas dažnai siejamas su aplinkos veiksnių įtaka – pvz.: chronišku nykščio čiulpimu, ir gali būti susiaurėjusių kvėpavimo takų bei miego apnėjos priežastimi [30, 31, 32].

Kita vertus, tokie kietojo gomurio morfologijos parametrai gali būti įvairių genetinių sindromų išraiška: Kruzono, Dauno, Aperto, Treacher Collins, Incontinentia pigmenti ir t.t. [33].

Marfano sindromas – paveldimas autosominiu dominantiniu būdu, ryškiausi pokyčiai – skeletinėje sistemoje. Pacientams būdingos ilgos galūnės, ilgi rankų ir kojų pirštai, padidėjęs sąnarių mobilumas, skoliozė, krūtininė lordozė [34], taip pat fenotipiškai pasireiškia aukštu, arkos formos gomuriu, dantų susigrūdimu, padidėjusiu vertikaliu kandžių perdengimu [35]. Apie 15 – 30 proc. pacientų sindromą sukelia spontaninė genų mutacija [36], pasitaikanti, apie 1 iš 20000 naujagimių [37].

Dauno sindromas (21 - os chromosomų poros trisomija) – genetinis sutrikimas, pasireiškiantis įvairiais fizinio vystymosi sutrikimais, būdingais veido bruožais bei lengvo/vidutinio sunkumo psichikos sutrikimais [38]. Pokyčiai burnos ertmėje – santykinai didelis liežuvis, lyginant su sumažėjusia burnos ertme, raumenų struktūros ir inervacijos pakitimai, susiaurėjęs, aukštas gomurio skliautas [39]. Pastebėta, kad naujagimių iki 6 – 9 mėn. amžiaus, sergančių Dauno sindromu, gomurys yra normalios formos, tik mažesnis, lyginant su sveikais naujagimiais. Vėliau gomurio augimas mažėja nevienodai. Todėl manoma, kad aukštas, siauras gomurys yra antrinis gomurio morfologijos defektas, išsivystantis vėliau [40].

1.5 Kietojo gomurio morfologija ir morfometriniai tyrimai

Kietasis gomurys gali būti klasifikuojamas į tris klases: 1 klasė - U raidės formos – labiausiai priimtina morfologinė forma, palankiausia protezavimo aspektu; 2 klasė - V raidės formos gomurys; 3 klasė – plokščias, žemas gomurys [41]. Carey teigia, kad aukštas gomurys objektyviai gali būti apibrėžiamas, kaip toks gomurio aukštis, kuris yra 2 – iem ir daugiau standartinių nuokrypių didesnis, nei vidurkis. Subjektyviai jis apibrėžiamas, kaip gomurio aukštis, daugiau nei du kartus viršijantis danties vainiko aukštį pirmųjų nuolatinių moliarų srityje. Aukštas gomurys dažnai siejamas su siauru gomuriu, tačiau ne visada šie parametrai yra kartu ir gali klaidinti tyrėjus (pvz.: esant siauram gomuriui, jis gali atrodyti aukštas). Todėl šias savokas reikėtų vartoti atskirai. Tuo tarpu siauras gomurys objektyviai gali būti apibrėžiamas, kaip gomurio plotis, mažesnis už vidutinį gomurio plotį dviem ir daugiau standartinių nuokrypių. Subjektyviai siauras gomurys apibrėžiamas, kaip

akivaizdžiai mažesnis gomurio plotis. Gali būti stebimas gotikinis/apverstos V raidės formos gomurys, kuomet tik viršutinė gomurio sritis yra susiaurėjusi [42].

Riquelme ir Green atliko dvynių tyrimą, nagrinėjantį gomurio pločio, aukščio ir ilgio paveldimumą. Gomurio plotis ir ilgis buvo matuojamas, naudojant skriestuvą ir liniuotę, o aukštis - rankinį instrumentą, skirtą gomurio aukščio matavimui (angl. palatometer). Jų pasirinkti gomurio morfometrijos atskaitos taškai vaizduojami 1 pav. Gomurio plotis buvo vertinamas matuojant atstumą tarp a ir b taškų, ilgis – tarp c ir d taškų, o aukštis - išvedus statmenį nuo tiesės, jungiančios a ir b taškus į vidurinę gomurio siūlę [43].

1 pav. Taškai viršutinio žandikaulio gipsiniame modelyje, skirti gomurio morfologijos

parametrų matavimui. a, b – pirmųjų viršutinių moliarų meziopalatinalinio gumburo ir

dantenų krašto jungtis, c – vidurinės sagitalinės plokštumos ir tiesės, einančios per plačiausią papilla incisiva tašką, jungtis, d – vidurinės sagitalinės plokštumos ir plokštumos, einančios per labiausiai distalinį viršutinių pirmųjų moliarų paviršių, sankirtos taškas [43].

Mūsų tyrimui pasirinktas gomurio aukščio matavimo būdas pagal Korkhaus (1939), pavaizduotas 2 pav. [44]. Tokią gomurio aukščio matavimo metodiką naudojo Anic-Milosevic su bendraautoriais, tirdama pacientų su viršutinių ilčių dislokacija gomurio kryptimi dentalinius ir okliuzinius požymius. Tyrimo metu negauta statistiškai reikšmingų gomurio aukščio pokyčių esant šiai ortodontinei anomalijai [45].

2 pav. Gomurio aukščio matavimas pagal Korkhaus. Viršutiniame paveikslėlyje matome

atskaitos taškus, žyminčius pirmųjų moliarų priekinės išilginės ir skersinės vagelių susikirtimo vietą. Vertikali rodyklė žymi statmenį, išvestą nuo tiesės, jungiančios šiuos taškus iki kietojo gomurio paviršiaus. Apatiniame paveikslėlyje pavaizduotas rankinis instrumentas, naudojamas gomurio aukščio matavimui, atitinkantis instrumentą, naudotą mūsų tyrime [44].

Laine su bendraautoriais nagrinėjo Turnerio sindromu sergančių pacienčių gomurio morfologijos ypatumus. Gomurio aukštis ir plotis buvo matuojamas, naudojant palatometrą bei rankinį slankmatį [46]. Šiame darbe pasirinktus morfometrijos atskaitos taškus pritaikė ir Berwig su bendraautoriais 2011 m., matavimui panaudoję elektroninį slankmatį [5].

3 pav. Atskaitos taškai kietojo gomurio morfometriniams tyrimams. Taškai žymi viršutinių

ilčių, pirmųjų ir antrųjų premoliarų ir pirmųjų moliarų ir dantenų krašto sankirtos vietą bei centrinių kandžių tarpdantinį spenelį [5].

2008 m. Seok-Jin Kim su bendraautoriais pristatė mokslinį straipsnį, nagrinėjantį galimą ryšį tarp ūmaus vidurinės ausies uždegimo ir kietojo gomurio anatominės formos. Šiam tyrimui buvo

sukurta gomurio skliauto formų klasifikacija, kurioje gomurio skliauto formos skirstomos į tris klases. Pirmoji klasė atsipindi vidutinius gomurio skliauto parametrus ir yra dažniausiai pasitaikanti žmonių populiacijoje, jai būdingas 30o _{– 45}o _{gomurio šlaito nuolydis. Antroji klasė klinikiniu aspektu}

pasireiškia kaip aukštas, status gomurys, o gomurio šlaito nuolydžio kampas > 45o_{. Trečioji gomurio}

skliauto formų klasė klinikiškai pasireiškia plokščiu, žemu gomuriu, stebimas gomurio šlaito nuolydžio kampas < 30o_{. [47]}

4 pav. Gomurio skliauto formos klasifikacija pagal Seok-Jin Kim [47].

1998 m. Burris su bendraautoriais tyrė rasės ir lyties santykį su kietojo gomurio pločio ir gylio parametrais. Pastebėta, kad juodaodžių rasė gali būti identifikuojama, stebint labiau kvadrato formos gomurį, kuriam būdingas didesnis gylis ir didesnis plotis premoliarų srityje [48].

De Freitas savo tyrime kietojo gomurio aukščio ir pločio matavimui panaudojo rankinį gomurio aukščio matuoklį. Buvo matuojamas atstumas tarp iltinių dantų, krūminių dantų ir gomurio aukštis pacientams, sergantiems alerginiu rinitu. Išsiaiškinta, kad alergiškų pacientų grupei būdingas didesnis gomurio gylis tiek pieninio, tiek mišraus sąkandžio metu. Gomurio pločio skirtumų tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės nepastebėta [49]. Birgit Thilander pasiūlė modifikaciją gomurio aukščio matavimui, panaudojant plastiko plokštelę [50].

Vieira ir kt. analizavo kietojo gomurio aukštį ir plotį per burną kvėpuojančiuose vaikuose, prieš ir po tonzilektomijos. Vertinti 44 vaikai, atrinkti tiriamieji buvo 3 - 6 metų amžiaus (susiformavęs pieninis sąkandis arba ankstyvas mišrus sąkandis). Gomurio parametrai tirti gipsiniuose modeliuose, naudojant rankinį gomurio aukščio ir pločio matuoklį. Matuotas gomurio plotis tarp pieninių ilčių, pieninių antrųjų krūminių dantų ir gomurio aukštis pieninių antrųjų krūminių dantų srityje. Gauti rezultatai parodė, kad kvėpavimo pobūdis turėjo nežymią įtaką gomurio aukščiui ir pločiui krūminių dantų srityje. Tačiau per burną kvėpuojančių pacientų gomurio plotis pieninių iltinių dantų srityje

buvo statistiškai reikšmingai mažesnis, o praėjus 13 mėn. po tonzilektomijos įgavo panašius parametrus, kaip ir per nosį kvėpuojančių vaikų [51].

2015 m. Abeleira ir kt. aprašė Dauno sindromu sergančių 10 – 40 metų amžiaus tiriamųjų kietojo gomurio morfologijos tyrimą, taikant kūginio pluošto kompiuterinę tomografiją (angl. CBCT). Atlikti devyni matavimai skersinėje, frontalinėje ir sagitalinėje plokštumose. Nustatyta, kad kietasis gomurys yra siauresnis Dauno sindromo atveju, tačiau gomurio aukštis statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo nesergančių tiriamųjų [52].

Conley ir kt. atliko Tcof1 geno mutacijos (Treacher Collins sindromo) tyrimą su pelėmis. Gomurio aukštis, plotis ir ilgis buvo matuojamas, naudojant konfokalų skenuojamąjį lazerinį mikroskopą. Tyrėjai išsiaiškino, kad 46 % Tcof1+/−

geno mutantų pasireiškė gomurio nesuaugimas, o 17% - aukštas arkos formos gomurys. Taip pat, tiriamojoje grupėje buvo mažesnis gomurio ilgis ir plotis [6].

5 pav. Gomurio parametrų matavimai, naudojant konfokalų skenuojamąjį lazerinį

mikroskopą. Reprezentacinės intraoralinės didžiausio intensyvumo fluorescuojančios

konfokalinės projekcijos, naudojant DAPI (4',6-diamidino-2-fenilindolą) (A) pirmapradžio tipo (angl. wild type), (B) Tcof1 +/- mutanto, (C) Tcof1 +/- ir Trp53+/− mutanto, bei atitinkami Z-stack profiliai, (D-F) [6].

Roberta Lione su bendraautoriais tyrė gomurio paviršiaus plotą ir tūrį, taikant trimatę skaitmeninių modelių analizę. Tyrimo imtį sudarė 21 pacientas tiriamojoje grupėje ir 17 kontrolinėje. Tiriamąją grupę sudarė per burną kvėpuojantys pacientai, sergantys alerginiu rinitu, Angle I kl. Viršutinis dantų lankas nuskaitytas, naudojant 3D lazerinį skaitytuvą, sudaryti ir analizuoti skaitmeniniai modeliai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad per burną kvėpuojančių pacientų gomurio paviršiaus plotas buvo 13, 5 % mažesnis, nei kontrolinėje per nosį kvėpuojančių tiriamųjų grupėje, o tūris buvo mažesnis 27, 1 % [53].

2010 m. Mikio Kato su bendraautoriais pristatė gomurio parametrų matavimo metodiką, naudojant puslaidininkinį lazerį. Kietojo gomurio matavimai atlikti trijose plokštumose, naudoti 3 – 4 metų amžiaus vaikų, turinčių priekinį kryžminį sąkandį, gipsiniai viršutinio dantų lanko modeliai [54].

6 pav. Kietojo gomurio matavimo taškai (A, B, C, D, E, A,_{, B},_{, C},_{, D},_{, E},_{) ir sritys (Sc, Sd, Se,}

Sf) viršutinio dantų lanko pieninio sąkandžio gipsiniame modelyje. a – gipsinio modelio

vaizdas horizontalioje plokštumoje, b – gipsinio modelio vaizdas, pasukus 450 _{kampu pagal x}

ir z ašis [54].

Tyrimo rezultatai parodė, kad esant pieniniam priekiniam kryžminiam sąkandžiui slopinamas priekinės ir skatinamas galinės kietojo gomurio dalies augimas. Taip pat, trimatis matavimas puslaidininkiniu lazeriu yra naudingas metodas, tirti ir diagnozuoti priekinį kryžminį sąkandį vaikų amžiuje, pieninio sąkanžio periodu [54].

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

2.1 Tyrimo medžiaga

Tyrimo imtį sudaro dvyniai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslinio Dvynių centro. LSMU Bioetikos centras, įvertinęs tiriamojo darbo anotaciją, tyrimui pritarė ir numatė, kad tyrime neturėtų būti pažeistos tiriamųjų teisės (Priedas Nr.1).

Sudarant tyrimo imtį buvo taikyti šie tiriamųjų atrankos kriterijai: (1) tyrimai atlikti abiems poros dvyniams; (2) nustatytas tiriamųjų poros zigotiškumas; (3) vėlyvas mišrus arba nuolatinis sąkandis; (4) gipsiniuose modeliuose yra visi dantys abiejuose dantų lankuose, išskyrus trečiuosius krūminius dantis; (5) anksčiau netaikytas ortodontinis gydymas; (6) viršutinio žandikaulio iltiniai dantys, pirmieji ir antrieji premoliarai, bei pirmieji moliarai neprotezuoti, nestebima didelių vainikinių restauracijų.

Tyrimo metu buvo vertinami 62 porų (124 asmenų) duomenys. 33 poros (66 asmenys) buvo iš monozigotinių (MZ) porų, 29 poros (58 asmenys) iš dizigotinių (DZ) porų. Monozigotinėse porose 18 asmenų buvo vyrai, o 48 moterys, tuo tarpu dizigotinėse porose vyrų buvo 28, moterų – 30. Vidutinis monozigotinės poros amžius sudarė 22,26 ± 9,81 metus, vidutinis dizigotinės poros amžius – 19,04 ±7,67 metus.

2.2 Dvynių zigotiškumo nustatymas

Tiriamų dvynių zigotiškumas (genetinis identiškumas) buvo nustatytas „UAB Synlab Lietuva“ laboratorijoje. Dvynių porų genetinio identiškumo nustatymui panaudota penkiolika specifinių DNR sričių (7 pav.) [55].

7 pav. DNR sritys, naudotos dvynių zigotiškumo nustatymui [55].

Genetinis identiškumas laboratorijoje nustatytas šiais etapais:

1. DNR išskiriamas iš kraujo (naudojamas reagentų rinkinys „Genomic DNA Extraction Module“ ir „Chelex-100“cheluojanti derva).

2. Trumpų tandemiškai pasikartojančių (TTP) polimorfinių DNR nukleotidų seka padauginama (naudojamas polimerazės grandininės reakcijos (PGR) reagentų rinkinys AmpFℓSTR® Identifiler® („Applied biosystems“, JAV). Rinkinys AmpFℓSTR® Identifiler® – amplifikuoja 15 TTP lokusų (D8S1179, D21S11, D7S820, CSF1PO, D3S1358, TH01, D13S317, D16S539, D2S1338, D19S433, vWA, TROX, D18S51, D5S818, FGA) ir amelogenino (lyties) geno fragmentą (Amel)).

3. Padauginti TTP lokusai analizuoti, nustatytas DNR tapatiškumas, patvirtinta arba atmesta dvynių monozigotiškumo (genetinio identiškumo) hipotezė. Naudoto metodo tikslumas - 99,99 proc. [55].

2.3 Gipsinių modelių paruošimas

Atlikus tiriamų dvynių ekstraoralinę ir intraoralinę apžiūras nuimti viršutinio ir apatinio dantų lankų diagnostiniai atspaudai. Buvo naudojama alginatinė atspaudinė medžiaga „Kromopan“ (Lascod, Italy). Laboratorijoje, naudojant IV klasės kietumo gipsą („Marmorock N, Siladent“), buvo pagaminti gipsiniai viršutinio ir apatinio žandikaulių modeliai [55].

8 pav. Gipsinis viršutinio žandikaulio modelis, vaizdas horizontalioje plokštumoje.

2.3.1 Gipsinių modelių atrinkimas tyrimui

Atlikta visų duomenų bazėje esančių gipsinių modelių analizė, atrinkti 87 atvejai, atitinkantys tyrimo imties atrankos kriterijus.

Kompiuterinėje tiriamųjų duomenų bazėje atrinkti tik tie atvejai, kurių zigotiškumas nustatytas remiantis genetinio identiškumo nustatymo metodika, iš tyrimo pašalintos trys poros, kuriose tiriamieji buvo skirtingų lyčių.

Gipsinių modelių atrankos rezultatas – 62 tiriamųjų poros (124 individai), iš kurių 33 poros (66 individai) monozigotinės – genetiškai identiškos, 29 poros (58 individai) dizigotinės – genetiškai nėra identiškos.

2.3.2 Gipsinių modelių matavimas

Siekiant įvertinti Lietuvos dvynių gomurio aukštį ir plotį bei genetinių ir aplinkos veiksnių įtaką jiems, buvo atlikta gipsinių modelių analizė (1 lentelė).

Lentelė Nr. 1. Gomurio morfologijos parametrų matavimas Gomurio morfologijos

parametras

Matavimo sritis Naudota santrumpa

Gomurio morfologijos parametro reikšmė 1. Gomurio plotis 1.1 Gomurio plotis

iltinių dantų srityje [5, 46]

W3 Ilgis milimetrais, išmatuotas skersine kryptimi nuo vienos pusės ilties – dantenų krašto jungties iki kitos pusės atitinkamo taško, žvelgiant į

kietąjį gomurį horizontalioje plokštumoje.

1.2 Gomurio plotis pirmųjų premoliarų srityje [5, 46]

W4 Ilgis milimetrais, išmatuotas skersine kryptimi tarp dviejų taškų, žyminčių pirmųjų premoliarų ir dantenų krašto jungtį, žvelgiant į kietąjį gomurį horizontalioje plokštumoje.

1.3 Gomurio plotis antrųjų premoliarų srityje [5, 46]

W5 Ilgis milimetrais, išmatuotas skersine kryptimi tarp dviejų taškų, žyminčių antrųjų premoliarų ir dantenų krašto jungtis, žvelgiant į kietąjį gomurį horizontalioje plokštumoje.

1.4 Gomurio plotis pirmųjų moliarų srityje [53]

W6 Ilgis milimetrais, išmatuotas skersine kryptimi nuo pirmojo moliaro vidinio gomurinio gumburo ir dantenų krašto jungties taško iki atitinkamo taško kitoje pusėje, žvelgiant į kietąjį gomurį horizontalioje plokštumoje.

2. Gomurio aukštis 2.1 Gomurio aukštis pagal Korkhaus [44]

H Statmens, kuris išvestas nuo kietojo gomurio į tiesę, jungiančią pirmųjų moliarų priekinės išilginės ir skersinės vagelių susikirtimo taškus, ilgis milimetrais, žvelgiant į kietąjį gomurį horizontalioje plokštumoje.

9 pav. Pasirinkti matavimo taškai gipsiniuose modeliuose (paaiškinimas lentelėje Nr.2).

Lentelė Nr. 2. Pasirinktų matavimo taškų gipsiniuose modeliuose aprašas Taško

eilės numeris

Danties

numeris Taško lokalizacijos aprašymas

1 16 Viršutinio dešiniojo pirmojo krūminio danties mezialinio gomurinio gumburo gomurinio paviršiaus ir dantenų sąlyčio taškas, orientuojant iš okliuzinio paviršiaus pagal išilginę danties ašį.

2 16 Viršutinio dešiniojo pirmojo krūminio dantiespriekinės išilginės ir skersinės vagelių susikirtimo taškas, žvelgiant į okliuzinį paviršių.

3 15 Viršutinio dešiniojo antrojo kaplio gomurinio paviršiaus ir dantenų sąlyčio taškas, orientuojant iš okliuzinio paviršiaus pagal išilginę danties ašį.

4 14 Viršutinio dešiniojo pirmojo kaplio gomurinio paviršiaus ir dantenų sąlyčio taškas, orientuojant iš okliuzinio paviršiaus pagal išilginę danties ašį.

5 13 Viršutinės dešiniosios ilties gomurinio paviršiaus ir dantenų sąlyčio taškas, orientuojant iš okliuzinio paviršiaus pagal išilginę danties ašį.

6 23 Viršutinės kairiosios ilties gomurinio paviršiaus ir dantenų sąlyčio taškas, orientuojant iš okliuzinio paviršiaus pagal išilginę danties ašį.

7 24 Viršutinio kairiojo pirmojo kaplio gomurinio paviršiaus ir dantenų sąlyčio taškas, orientuojant iš okliuzinio paviršiaus pagal išilginę danties ašį.

8 25 Viršutinio kairiojo antrojo kaplio gomurinio paviršiaus ir dantenų sąlyčio taškas, orientuojant iš okliuzinio paviršiaus pagal išilginę danties ašį.

9 26 Viršutinio kairiojo pirmojo krūminio danties priekinės išilginės ir skersinės vagelių susikirtimo taškas, žvelgiant į okliuzinį paviršių.

10 26 Viršutinio kairiojo pirmojo krūminio danties mezialinio gomurinio gumburo gomurinio paviršiaus ir dantenų sąlyčio taškas, orientuojant iš okliuzinio paviršiaus pagal išilginę danties ašį.

11 - Gomurio taškas vidurinėje gomurio siūlėje, išvedus statmenį, nuo kietojo gomurio vidurinės gomurio siūlės į tiesę, jungiančią pirmųjų moliarų priekinės išilginės ir skersinės vagelių susikirtimo taškus, žvelgiant iš okliuzinio paviršiaus.

Gomurio plotis buvo matuojamas ilčių, pirmųjų premoliarų, antrųjų premoliarų, pirmųjų moliarų srityse. Pločiams matuoti naudotas skaitmeninis slankmatis („Vogel Germany Electr. Digital Caliper“, IP54, 150x0,01 mm).

10 pav. Slankmačiu matuojamas gomurio plotis pirmųjų moliarų srityje.

Gomurio aukštis buvo matuojamas pirmųjų moliarų srityje, pagal Korkhaus [44]. Pasirinkti atraminiai taškai, remiantis Ponto indeksu, gomuryje pasirinktas aukščiausias gomurio skliauto taškas, gomurio vidurio linijoje pirmųjų moliarų srityje [56]. Gomurio aukščio matavimo atraminiai taškai – viršutinio žandikaulio abiejų pusių pirmųjų moliarų priekinės išilginės ir skersinės vagelių susikirtimo taškai [57]. Gomurio aukščiui matuoti naudotas specialus instrumentas „ Dentaurum Bow divider“ (žr. 11 pav.).

11 pav. Gomurio aukščio matavimas, naudojant „ Dentaurum Bow divider“.

Gipsinių modelių matavimai buvo atliekami du kartus, to paties tyrėjo, naudojant tuos pačius instrumentus, tą pačią matavimo metodiką, tuo pačiu paros metu (13:00 – 16:00 val.). Po pirmojo matavimo praėjus 30 dienų, siekiant išvengti subjektyvių veiksnių nulemtos matavimo paklaidos matavimai atlikti antrą kartą. Atsitiktinai pasirinkti ir išmatuoti 30 - ies dvynių porų (60 viršutinio žandikaulio modelių) gomurio aukščio ir pločio parametrai. Gauti rezultatai suvesti į Microsoft Office Excel 2007 kompiuterinę programą.

2.4 Statistinė duomenų analizė

Duomenys apskaičiuoti naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinę įrangą, pritaikytą darbui su duomenimis, jų analizei, ryšių nustatymui. Tiriamojo darbo metu gauti duomenys apdoroti SPSS 17 versijos paketu ir Microsoft Office Excel 2007 programa.

Analizė atlikta raštiškai. Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – lentelės. Intervaline skale išreikštiems duomenis apskaičiuoti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, rangine ir nominaline skale išreikštiems duomenis apskaičiuoti dažniai (vnt.). Siekiant nustatyti analizuojamų rodiklių pokyčių pirmojo ir paskutiniojo tyrimų metu reikšmingumą, buvo taikytas parametrinis porinis t testas. Taip pat atskirų rodiklių skirtumams lyties grupėse nustatyti buvo naudojamas Stjudento t kriterijus. Visais atvejais statistiškai reikšmingu laikysime skirtumą, kurio patikimumas bus didesnis nei 95 proc., t.y. kai p < 0,05.

Genetinių ir aplinkos veiksnių determinančių svarba buvo vertinama, pritaikant šias Falconer formules: h2 = 2(r MZ – r DZ) ir c2=2 r DZ – r MZ, kur h2 simbolizuoja genetinių veiksnių įtakos

koeficientą, o c2 - aplinkos veiksnių įtakos fenotipui koeficientą [58].

Pirmiausia buvo apskaičiuotas Pirsono tarpklasinės koreliacijos koeficientas (r), atskirai MZ ir DZ dvynių grupėse (r MZ, r DZ). Tuomet, taikant Falcon formules, apskaičiuoti genetinių veiksnių

įtakos (h2_{) ir aplinkos veiksnių įtakos (c}2_{) koeficientai. Rezultatai suvesti į lentelę ir įvertinti. Kuo}

3. REZULTATAI

3.1 Matavimų paklaida

Atsitiktinai parinktų dalies porų matavimai buvo atlikti du kartus, o šių kontrolinių matavimų palyginimas su pirminiais matavimais pateikiamas žemiau esančioje lentelėje. Siekiant nustatyti, ar pirminiai matavimai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kontrolinio matavimo rezultatų, buvo apskaičiuotas porinis t testas. Matyti, kad visais atvejais p > 0,05, kas rodo, kad pirmo ir antro matavimo rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskiria, todėl galima teigti, kad matavimo netikslumų nebuvo (lentelė Nr. 3).

Lentelė Nr. 3. Tyrimo rezultatų rodiklių palyginimas su kontroliniu matavimu

Matavimo rodiklis Pirmas matavimas

Kontrolinis (antras)

matavimas t df p

Vid. SN Vid. SN

Gomurio plotis iltinių

dantų srityje (W3) 24,50 1,76 24,84 1,46 0,971 29 0,340 Gomurio plotis pirmųjų

premoliarų srityje (W4) 26,81 2,35 27,10 2,12 1,719 29 0,096 Gomurio plotis antrųjų

premoliarų srityje (W5) 31,76 2,72 32,32 2,43 1,262 29 0,217 Gomurio plotis pirmųjų

moliarų srityje (W6) 34,14 2,92 34,82 2,22 -0,420 29 0,678 Gomurio aukštis (H) 16,97 2,08 17,32 2,22 0,521 29 0,254 Vid. – aritmetinis vidurkis; SN = Standartinis nuokrypis; df – laisvės laipsnių skaičius;

p- statistiškai patikima kai p < 0.05.

3.2 Bendri tyrimo rezultatai

Bendri matavimo rezultatai pateikiami žemiau esančioje lentelėje. Matyti, kad vidutinis W3 rodiklis sudarė 24,5 ±1,76 mm, gomurio pločio rodikliai iltinių dantų srityje buvo mažiausi, lyginant su gomurio pločio matavimais kitose tirtose gomurio srityse. W4 vidurkis sudarė 26,81 ±2,35 mm, W5 vidurkis sudarė 31,76 ±2,72 mm. Šie vidurkiai buvo didesni už W3 vidurkį, o gomurio pločio vidurkis antrųjų premoliarų srityje didesnis už gomurio pločio vidurkį pirmųjų premoliarų srityje. W6 vidurkis sudarė 34,14 ±2,08 mm ir tai buvo didžiausi gomurio pločio matavimo rezultatai, lyginant

su prieš tai matuotomis sritimis. Mažiausias išmatuotas gomurio plotis buvo iltinių dantų srityje (19,65 mm), o didžiausias – pirmųjų krūminių dantų (41,91 mm).Tuo tarpu vidutinis gomurio aukštis sudarė 16,97 ±2,08 mm (lentelė Nr. 4).

Lentelė Nr. 4. Bendri matavimų rezultatų rodikliai

Matavimo rodiklis Vid. SN Mažiausia

reikšmė Mediana

Didžiausia reikšmė Gomurio plotis iltinių dantų

srityje (W3) 24,50 1,76 19,65 24,51 28,33

Gomurio plotis pirmųjų

premoliarų srityje (W4) 26,81 2,35 21,75 26,95 32,65

Gomurio plotis antrųjų

premoliarų srityje (W5) 31,76 2,72 25,01 31,62 37,64

Gomurio plotis pirmųjų

moliarų srityje (W6) 34,14 2,92 28,73 33,95 41,91

Gomurio aukštis (H) 16,97 2,08 11,00 17,00 23,00

Vid. – aritmetinis vidurkis, SN = Standartinis nuokrypis.

3.3 Tyrimo rezultatai skirtingo zigotiškumo porose

Palyginus matavimo rezultatus pagal skirtingą poros zigotiškumą, buvo nustatyti du statistiškai reikšmingi skirtumai (kai p < 0,05). Nustatyta, kad monozigotinės grupės atstovai pasižymi reikšmingai didesniais W4 ir W5 rodikliais, nei kad dizigotinės grupės atstovai. Gomurio pločio vidurkis buvo statistiškai reikšmingai mažesnis monozigotinėse porose, nei dizigotinėse pirmųjų ir antrųjų kaplių srityje. Tuo tarpu kiti matavimai tarp monozigotinės ir dizigotinės grupių atstovų reikšmingai nesiskyrė (nes p > 0,05) (lentelė Nr. 5).

Lentelė Nr.5. Tyrimo rezultatų rodiklių palyginimas tarp MZ ir DZ porų

Matavimo rodiklis

Poros genetika

t df p

MZ DZ

Vid. SN Vid. SN

Gomurio plotis iltinių dantų

srityje (W3) 24,33 1,94 24,70 1,52 -1,181 122 0,240

Gomurio plotis pirmųjų

Gomurio plotis antrųjų

premoliarų srityje (W5) 31,23 2,79 32,37 2,52 -2,388 122 0,018 Gomurio plotis pirmųjų moliarų

srityje (W6) 33,66 2,98 34,69 2,76 -1,975 122 0,050

Gomurio aukštis (H) 17,02 2,01 16,91 2,17 0,290 122 0,773

Statistiškai reikšmingi (kai p<0,05) skirtumai paryškinti.

MZ – monozigotinės dvynių poros, DZ – dizigotinės dvynių poros. Vid. – aritmetinis vidurkis, SN = Standartinis nuokrypis.

df – laisvės laipsnių skaičius; p- statistiškai patikima kai p < 0,05.

3.4 Gomurio parametrų palyginimas MZ ir DZ porose

Toliau tyrimo metu palyginame, ar gauti rezultatai statistiškai reikšmingai skiriasi monozigotinėse ir dizigotinėse porose (žr. 6 lentelę). Tiek MZ, tiek DZ porų atveju, apskaičiavus

Stjudento t testus reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (nes p > 0,05). Tai rodo, kad tiek

monozigotinių, tiek dizigotinių porų atveju gomurio aukščio ir pločio matavimai tarpusavyje poroje reikšmingai nesiskiria. Mažiausias išmatuotas skirtumas pastebimas MZ porose, matuojant gomurio aukštį (vidurkių skirtumas – 0,01 mm). Didžiausias išmatuotas skirtumas gautas DZ porose, matuojant gomurio plotį pirmųjų premoliarų srityje (vidurkių skirtumas – 0,79 mm).

Lentelė Nr.6. Tyrimo rezultatų rodiklių palyginimas skirtingos genetikos porose tarpusavyje

poroje Ma tavimo rodikl is Poros genetika MZ DZ Asmuo poroje t df p Asmuo poroje t df p A B A B

Vid. SN Vid. SN Vid. SN Vid. SN

W 3 24,2 8 1,8 2 24,3 7 2,0 7 -0,1 77 64 0,860 24,7 1 1,5 9 24,6 9 1,4 7 0,0 60 56 0,952 W 4 26,6 4 2,5 3 26,0 1 2,2 6 1,0 79 64 0,285 27,7 5 1,9 9 26,9 6 2,3 4 1,3 87 56 0,171 W 5 31,6 1 2,7 1 30,8 5 2,8 7 1,1 08 64 0,272 32,6 8 2,2 5 32,0 6 2,7 8 0,9 35 56 0,354

W 6 34,0 1 2,9 6 33,3 2 3,0 0 0,9 38 64 0,352 34,9 5 2,5 8 34,4 3 2,9 6 0,7 21 56 0,474 H 17,0 3 2,1 0 17,0 2 1,9 6 0,0 30 64 0,976 16,5 9 2,2 0 17,2 4 2,1 4 -1,1 50 56 0,255

W3 - gomurio plotis iltinių dantų srityje ; W4 - gomurio plotis pirmųjų premoliarų srityje; W5 - gomurio plotis antrųjų premoliarų srityje; W6 - gomurio plotis pirmųjų moliarų srityje; H - gomurio aukštis; MZ – monozigotinės dvynių poros, DZ – dizigotinės dvynių poros.

Vid. – aritmetinis vidurkis, SN = Standartinis nuokrypis.

df – laisvės laipsnių skaičius; p- statistiškai patikima kai p < 0,05.

3.5 Rezultatų skirtumų palyginimas tarp MZ ir DZ grupių

Papildomai apskaičiuojame matavimų skirtumus tarp vieno ir kito poros nario kiekvienai porai, bei pateikiame šių skirtumų vidurkius atskirai monozigotinėse ir dizigotinėse grupėse (žr. 7

lentelę). Apskaičiavus Stjudento t testus, reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (nes p > 0,05), kas dar kartą patvirtina, kad visais nagrinėtais atvejais matavimai tarp porų statistiškai reikšmingai nesiskiria. Didžiausias vidurkių skirtumas tarp MZ ir DZ porų stebimas gomurio aukščio matavimuose (0,64 mm), o mažiausias – matuojant gomurio plotį antrųjų premoliarų srityje (0,14 mm).

Lentelė Nr. 7. Tyrimo rezultatų rodiklių skirtumų tarp poros narių palyginimas tarp

monizigotinių ir dizigotinių grupių

Matavimo rodiklis

Poros genetika

t df p

MZ DZ

Vid. SN Vid. SN

Gomurio plotis iltinių

dantų srityje (W3) 0,09 1,42 0,02 1,79 -0,267 60 0,790 Gomurio plotis pirmųjų

premoliarų srityje (W4) 0,64 1,90 0,79 3,01 -0,245 60 0,807 Gomurio plotis antrųjų

premoliarų srityje (W5) 0,76 2,41 0,62 3,31 0,191 60 0,849 Gomurio plotis pirmųjų

moliarų srityje (W6) 0,69 1,79 0,53 3,17 0,254 60 0,800 Gomurio aukštis (H) 0,02 0,77 0,66 2,43 1,503 60 0,138

MZ – monozigotinės dvynių poros, DZ – dizigotinės dvynių poros. Vid. – aritmetinis vidurkis, SN = Standartinis nuokrypis.

df – laisvės laipsnių skaičius; p- statistiškai patikima kai p < 0,05.

3.6 Lyties įtaka gomurio parametrų morfologijai

Taip pat palyginome matavimų rodiklius pagal lytį atskirai monozigotinėse ir dizigotinėse grupėse (žr. 8 lentelę). Apskaičiavus Stjudento t testą, reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (nes p > 0,05), kas rodo, kad tiek monozigotinėse, tiek dizigotinėse porose matavimai tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskiria. Didžiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų stebimas monozigotinėse porose, matuojant gomurio plotį pirmųjų krūminių dantų srityje (vidurkių skirtumas – 0,7 mm). Mažiausias išmatuotas skirtumas – gomurio plotis iltinių dantų srityje monozigotinėse porose (vidurkių skirtumas – 0,02 mm). Nors nėra stebima statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų tiek MZ, tiek DZ porose, tačiau galime pastebėti, kad DZ porose šie skirtumai yra didesni visuose matavimo rodikliuose, išskyrus gomurio plotį ties pirmaisiais moliarais. DZ porose visi tirti parametrai yra nežymiai didesni vyrų kontingente, nei moterų. O MZ porose moteriškai lyčiai nustatytas nežymiai didesnis gomurio pločio vidurkis antrųjų premoliarų srityje ir gomurio aukštis.

Lentelė Nr. 8. Tyrimo rezultatų rodiklių palyginimas skirtingos genetikos porose pagal lytį

Ma tavimo rodikli s Poros genetika MZ DZ Lytis t df p Lytis t df p

Vyrai Moterys Vyrai Moterys

Vid. SN Vid. SN Vid. SN Vid. SN

W3 24,3 4 2,1 8 24,3 2 1,8 6 0,0 23 64 0,982 24,8 2 1,5 0 24,5 9 1,5 5 0,5 76 5 6 0,567 W4 26,4 6 2,5 4 26,2 7 2,3 8 0,2 83 64 0,778 27,5 2 2,4 6 27,1 9 1,9 4 0,5 68 5 6 0,572 W5 31,0 8 3,2 0 31,2 8 2,6 6 -0,2 53 64 0,801 32,5 6 2,8 4 32,2 0 2,2 2 0,5 50 5 6 0,584 W6 34,1 7 3,5 1 33,4 7 2,7 8 0,8 47 64 0,400 34,7 6 2,8 1 34,6 2 2,7 7 0,1 93 5 6 0,848

H 16,9 4 2,2 3 17,0 5 1,9 5 -0,1 92 64 0,848 17,1 6 2,4 7 16,6 8 1,8 7 0,8 33 5 6 0,408 W3 - gomurio plotis iltinių dantų srityje ; W4 - gomurio plotis pirmųjų premoliarų srityje; W5 - gomurio plotis antrųjų premoliarų srityje; W6 - gomurio plotis pirmųjų moliarų srityje; H - gomurio aukštis; MZ – monozigotinės dvynių poros, DZ – dizigotinės dvynių poros.

Vid. – aritmetinis vidurkis, SN = Standartinis nuokrypis.

df – laisvės laipsnių skaičius; p- statistiškai patikima kai p < 0,05.

3.7 Adityvaus genų veikimo ir aplinkos įtaka gomurio parametrų morfologijai

Tyrimo metu aiškintasi genetinių bei aplinkos veiksnių įtaka įvairiems gomurio morfologijos komponentams. Analizuojant gautus rezultatus, matome, kad MZ grupėje visi rodikliai poroje reikšmingai koreliavo (nes p < 0,05), t.y. vieno asmens rodikliai buvo susiję su kito asmens dvynių poroje rodikliais, ko negalima pasakyti apie DZ grupę, kur reikšmingai susijęs tarp poros narių buvo tik gomurio aukštis. Stipriausia genetinė determinacija pastebėta ties W4 ir gomurio aukščiu, kadangi gautas labai aukštas paveldimumo koeficientas h2 _{(gomurio aukščiui – 1,118, gomurio pločiui}

pirmųjų premoliarų srityje 1,301). Palyginimui, gomurio pločiui iltinių dantų srityje genetinių veiksnių įtaka yra mažesnė, o aplinkos veiksnių įtaka, nors ir nėra didelė, tačiau padidėja (atitinkamai h2 = 0,850, c2 = - 0,110). Gomurio pločiui antrųjų kaplių ir pirmųjų krūminių dantų srityje taip pat stebima ryški genetinio komponento determinantė (h2 _{atitinkamai 0,973 ir 0,941), o aplinkos veiksnių}

įtaka šiek tiek didesnė pirmųjų krūminių dantų srityje, nei antrųjų kaplių srityje ( atitinkamai aplinkos koeficientas c2 -0,120 ir – 0,344).

Lentelė Nr. 9. Genetikos ir aplinkos įtakos reikšmė gomurio morfologijai

Matavimo rodiklis MZ (n=33) DZ (n=29) h2 _c2

r MZ p r DZ p

Gomurio plotis iltinių dantų

srityje (W3) 0,740 0,000 0,315 0,096 0,850 -0,110 Gomurio plotis pirmųjų

premoliarų srityje (W4) 0,692 0,000 0,041 0,832 1,301 -0,609 Gomurio plotis antrųjų

premoliarų srityje (W5) 0,629 0,000 0,143 0,461 0,973 -0,344 Gomurio plotis pirmųjų

Gomurio aukštis (H) 0,931 0,000 0,372 0,047 1,118 -0,187

MZ – monozigotinės dvynių poros, DZ – dizigotinės dvynių poros, r - Pirsono tarpklasinės koreliacijos koeficientas, h2 – genetinių veiksnių įtakos koeficientas, c2 – aplinkos veiksnių įtakos koeficientas, p - statistiškai patikima kai p < 0,05.

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Kietojo gomurio morfologiniai parametrai – svarbus ortodontinių anomalijų diagnostikos ir gydymo planavimo veiksnys. Ortodontinio gydymo praktikoje taikomi aparatai, tiesiogiai modifikuojantys kietojo gomurio morfologiją (pvz.: keturių spyruoklių plėtimo aparatas „Quad Helix“, greito plėtimo aparatas RME). Iš dalies būtent dėl šių parametrų praktinės reikšmės, reikalingas detalus, kompleksinis gomurio morfologijos ištyrimas, matavimo metodikos galimybių plėtimas. Įvairios gomurio parametrų anomalijos gali nulemti visos stomatogantinės sistemos funkcinius ir struktūrinius pokyčius. Būtent dėl to mūsų tyrime apžvelgiama gomurio morfologija dviem svarbiais parametrais – aukščiu ir pločiu. Šiame darbe, siekiant kuo objektyviau įvertinti gomurio plotį, jis matuotas keturiose srityse, įtraukiant ne tik šonines dantų grupes (pirmuosius nuolatinius krūminius dantis, pirmuosius ir antruosius premoliarus), bet ir nuolatinius iltinius dantis. Svarbu ne tik įvertinti gomurio morfologiją, tačiau ir numatyti galimas anomalijų išsivystymo priežastis ir racionaliai įvertinti jų korekcijos galimybes. Mūsų atliktas tyrimas svarbus ir tuo, kad genetinių ir aplinkos veiksnių įtaka vertinta pasitelkiant dvynių metodą.

Matavimų paklaida: gipsinių modelių matavimai atlikti du kartus, antrą kartą pasirenkant

atsitiktinę 30-ies dvynių porų imtį. Atlikus porinį t testą, statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta, todėl galima tikėtis, kad didesnių matavimo netikslumų buvo išvengta.

Gomurio aukštis ir plotis, vertinant pagal lytį: 8-oje lentelėje matome, kad nėra statistiškai

reikšmingo skirtumo (p > 0,05) tarp vyrų ir moterų, lyginant gomurio aukščio ir gomurio pločio vidurkius tiek monozigotinėse (MZ), tiek dizigotinėse (DZ) dvynių porose. Tokios išvados gautos ir kituose anksčiau atliktuose dvynių tyrimuose [48, 49]. Vadinasi, galima teigti, kad kietojo gomurio aukštis ir plotis nepriklauso nuo lyties. Reikėtų paminėti, kad mūsų tyrime DZ porose vyrų gomurio aukščio ir pločio vidurkis visose tirtose srityse buvo didesnis, nei moterų, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nestebima.

Gomurio plotis: lyginant gomurio pločio vidurkius tarp monozigotinių ir dizigotinių porų

stebime, kad gomurio plotis visose keturiose matavimo srityse yra didesnis dizigotinėse porose, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas stebimas tik ties pirmais ir antrais premoliarais. Lyginant MZ ir DZ porų tiriamuosius tarpusavyje, statistiškai reikšmingo gomurio pločio skirtumo nestebima abiejų zigotiškumo variantų atveju.

Gomurio aukštis: išmatuoto gomurio aukščio vidurkis yra didesnis monozigotinėse porose,

tačiau statistiškai patikimų skirtumų tarp monozigotinių ir dizigotinių porų tyrimo metu nenustatyta.

Genetikos ir aplinkos veiksnių įvertinimas: mūsų atlikto tyrimo rezultatai rodo itin stiprią

genetinių veiksnių determinantę gomurio aukščiui ir gomurio pločiui pirmųjų premoliarų srityje. Gana stipri paveldimumo veiksnių įtaka stebima ir kitiems kietojo gomurio parametrams – gomurio