MEDICINOS AKADEMIJA Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
ASTA RASKILIENĖ
GYVENSENOS IR GENETINIŲ VEIKSNIŲ RYŠIAI SU DVYNIŲ
ANTROPOMETRINIAIS RODIKLIAIS
Magistro diplominis darbas
Mokslinė vadovė Prof. dr. Janina Petkevičienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (visuomenės sveikata ir mityba)GYVENSENOS IR GENETINIŲ VEIKSNIŲ RYŠIAI SU DVYNIŲ
ANTROPOMETRINIAIS RODIKLIAIS Asta Raskilienė
Mokslinė vadovė prof. dr. Janina Petkevičienė.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2011. 68 p.
Darbo tikslas. Įvertinti gyvensenos ir genetinių veiksnių sąsajas su dvynių antropometriniais rodikliais.
Uţdaviniai. 1. Nustatyti monozigotinių ir dizigotinių dvynių antropometrinius rodiklius; 2. Įvertinti antropometrinių rodiklių ir gyvensenos sąsajas su genetiniais veiksniais; 3. Nustatyti normalaus svorio ir antsvorio turinčių dvynių gyvensenos skirtumus; 4. Nustatyti gyvensenos veiksnių ryšį su antropometriniais rodikliais, atsiţvelgiant į genetinius veiksnius.
Tyrimo metodika. Tirti Lietuvoje gyvenantys 18–54 metų dvyniai, kurie yra įtraukti į Dvynių centro registrą ir kurių buvo ţinomas elektroninio pašto adresas. Vykdyta apklausa paštu. Anketą sudarė 51 klausimas apie dvynių socialinius rodiklius, sveikatos būklę, jų ūgį ir svorį bei gyvensenos įpročius. Anketos buvo išsiųstos 146 dvynių poroms. Jas grąţino 159 asmenys (atsako daţnis 54,5 proc.). Analizuoti 70 (40 monozigotinių ir 30 dizigotinių) dvynių porų duomenys. Antsvorio paplitimas skaičiuotas pagal kūno masės indeksą (KMI>25 kg/m2
). Rezultatai. Antsvorio paplitimas tarp vyrų buvo 31,3 proc., tarp moterų – 19,4 proc. Jis daţniau nustatytas 35 metų ir vyresniems bei turintiems kolegijos išsilavinimą dvyniams. Nustatyti stiprūs ryšiai tarp visų MZ dvynių porų antropometrinių rodiklių. Labiausiai susijęs buvo monozigotinių dvynių ūgis (koreliacijos koeficientas – 0,941). Monozigotiniai dvyniai daţniau turėjo vienodus fizinio aktyvumo, mitybos ir ţalingus įpročius nei dizigotiniai. Antsvorio paplitimas buvo maţesnis tarp dvynių, einančių į darbą pėsčiomis, nei tarp vaţiuojančių. Antsvorio turintys dvyniai daţniau valgė bent 4 kartus per dieną, esant negatyvioms emocijoms ar įtampai, valgio metu ţiūrėjo televizijos programas ar skaitė nei normalaus svorio dvyniai. Skirtingus gyvensenos įpročius turinčių monozigotinių dvynių kūno svorio ir kūno masės indeksas skyrėsi labiau nei turinčių vienodus įpročius.
Išvados. Antsvorio paplitimas tarp monozigotinių ir dizigotinių dvynių buvo panašus. Monozigotinių dvynių antropometriniai rodikliai ir gyvensenos įpročiai buvo labiau susiję nei dizigotinių dvynių. Nustatyti antsvorio paplitimo ryšiai su dvynių fizinio aktyvumo ir mitybos
įpročiais. Kūno svorio ir kūno masės indekso skirtumai buvo didesni tarp skirtingus gyvensenos įpročius turinčių monozogotinių dvynių, kas rodo, kad gyvensena turi poveikio analizuotiems antropometriniams rodikliams.
SUMMARY
Public Healt (Public heath and nutrition)ASSOCIATIONS OF BEHAVIOURAL AND GENETIC FACTORS WITH
ANTHROPOMETRIC INDICATORS OF TWINS. Asta Raskilienė
Supervisor prof. Janina Petkevičienė. Department of Preventive Medicine, faculty of Public Heatlh, Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy. – Kaunas, 2011. – p.68 Aim of the study. To evaluate the associations of behavioural and genetic factors with anthropometrical measurements of twins.
Objectives. 1. To assess the antropometric indicators of monozigotic and dizigotic twins; 2. To evaluate the relationship between genetical factors and anthropometric indicators; 3. To identify the differences in health behaviour of twins with normal weight and overweight; 4. To evaluate the aoosiations the behavioural factors with antropometric indicators, taking into account genetic factors.
Methods. Study population was 18–54 years old twins living in Lithuania, which were registered in the Twin Center and have e-mail addresses. For this study, the original questionnaire was developed which included 51 questions on sociodemographic characteristics, health status, weight and height, and behavioural habits of twins. The questionnaires were sent by email to 146 twin pairs; 159 individuals returned the filled in questionnaires (response rate 54.5%). The data of 70 twin pairs (40 monozigotic ir 30 dizigotic) were analyzed. Overweight was defined when body mass index (BMI) was >25 kg/m2. The statistical analysis was performed using SPSS 13.0 software package for Windows Results. 31,3 percent of men and 19,4 percent of women had overweight. It is more common for twins over 35 years old, with college degree. A strong correlation among all monozigotic twin couples was found. The height of monozigotic twins was found to be the most related (correlation coeficient 0,941). Monozigotic twins had more common habbits in physical activity, diet and addictions comparing to dizigotic twins. Twins who go to work >15 min. on foot or by bike are not as overweight. Overweight twins more frequent eat 4 or more times per day, they also eat more while being stressed, watching TV or reading. Monozigotic twins who have different habbits tend to have wider disparity in BMI comparing to those, who have similar habbits.
Conclusions. Overweight occurance between monozigotic and dizigotic twins was similar. However, monozigotic twins anthropometric indicators and their life habbits were more in
common than dizigotic twins. A correlation between owerweight occurance with twins’ physical activity was found. The differences in BMI was greater in those cases, where monozigotic twins had different life habbits, which leads to conclusion that lifestyle infleunces anthropometrical indicators that were analyzed.
TURINYS
SANTRAUKA ... 2
SUMMARY ... 4
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 9
2. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10
2.1 Nutukimas kaip visuomenės sveikatos problema ... 10
2.2 Nutukimo paplitimas ir jo pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje ... 12
2.3 Mitybos ir fizinio aktyvumo įtaka nutukimo paplitimui ... 14
2.3.1 Fizinis aktyvumas ir nutukimo paplitimas ... 14
2.3.2 Mityba ir nutukimo paplitimas ... 15
2.4. Gyvensenos ir genetinių veiksnių sąsajų reikšmė nutukimo paplitimui ... 18
3. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS ... 22
3.1. Tirtųjų kontingentas ... 22
3.2. Tyrimo anketa ... 23
3.3. Veiksnių, turinčių įtakos KMI, vertinimas ... 24
3.4. Statistinė analizė ... 26
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 27
4.1 Antsvorio ir nutukimo paplitimas, atsiţvelgiant į zigotiškumą ir socialinius veiksnius .... 27
4.2 Genetinių veiksnių sąsajos su antropometriniais rodikliais ir gyvensenos veiksniais ... 31
4.3 Gyvensenos ir kūno svorio ryšiai ... 37
4.4 Gyvensenos veiksnių ryšiai su antropometriniais rodikliais, atsiţvelgiant į genetinius veiksnius ... 48 IŠVADOS ... 53 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54 LITERATŪRA ... 55 1 PRIEDAS ... 62 2 PRIEDAS ... 63
SANTRUMPOS
KMI – kūno masės indeksas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija MZ – monozigotiniai dvyniai
DZ – dizigotiniai dvyniai
DC – mokslinis „Dvynių centras― JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
ĮVADAS
Daugelyje šalių pasiekęs epidemijos lygį ir vis dar augantis antsvorio ir nutukimo paplitimas skatina šalis imtis efektyvesnių kontrolės priemonių [1;2]. Lietuvoje antsvorio turi daugiau negu trečdalis (34,0 proc.), o nutukę yra 18,5 proc. suaugusiųjų [3]. Kūno svoris didėja, jeigu su maistu gaunamas energijos kiekis yra didesnis negu išeikvojamas fizinei veikai [1]. Energijos balansas yra reguliuojamas dalyvaujant genetiniams, elgesiniams ir aplinkos veiksniams.
Mokslininkai nurodo, kad antsvoris ir nutukimas prisideda prie tokių ligų, kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, įvairūs piktybiniai navikai, atsiradimo, o tos ligos yra pagrindinės gyventojų mirties prieţastys. Nutukimas taip pat susijęs su socialine stigmatizacija, diskriminacija, didėjančiomis valstybės išlaidomis sveikatos prieţiūrai [4;5;6]. Kūno svoris ir kiti antropometriniai rodikliai yra stipriai veikiami gyvensenos. Tyrimais patvirtinta, kad fiziškai aktyvūs, daug vaisių ir darţovių vartojantys asmenys daţniau būna normalaus svorio [7]. Tuo tarpu asmenys, kurie yra fiziškai pasyvūs, daţnai uţkandţiauja, vartoja daug greito maisto, saldţių gėrimų daţniau yra nutukę, turi antsvorį ir padidėjusią liemens apimtį [7;8;9].
Genetika taip pat veikia antropometrinius rodiklius. Patvirtinta, kad nutukimą skatinančioje aplinkoje kūno svoris padidėja greičiau ir labiau tiems asmenims, kurie turi genetinį polinkį nutukti. Tačiau aplinkos veiksniai šį polinkį nutukti gali modifikuoti. Pakankamas fizinis aktyvumas gali sumaţinti nutukimo riziką, esant FTO geno modifikacijai, o skaidulomis gausi mityba gali slopinti apetitą ir sukelti sotumo jausmą, taip pat maţindama nutukimo riziką [10;11;12; 13].
Norint sumaţinti antsvorio ir nutukimo paplitimą aktualu išsiaiškinti, kurie veiksniai turi didesnės reikšmės antropometriniams rodikliams. Tyrimui tikslingai pasirinkti dvyniai, nes tik naudojant klasikinį dvynių metodą galima įvertinti genetikos ir aplinkos įtaką antropometrinių rodiklių skirtumams. Šiame darbe bus aiškinamasi kaip mityba, fizinis aktyvumas ir genetika gali veikti antropometrinius rodiklius.
Informacija apie antsvorio ir nutukimo rizikos veiksnius būtina siekiant parengti ir efektyviai vykdyti profilaktines programas, kurios padėtų išvengti daugelio ligų ir neįgalumo, bei ilgiau išlaikyti sveikus ţmones. Taip būtų sumaţintos medicininės išlaidos, šalies patiriami ekonominiai nuostoliai dėl nepagaminto bendrojo vidaus produkto ir svarbiausia pagerinta ţmonių gyvenimo kokybė.
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti gyvensenos ir genetinių veiksnių sąsajas su dvynių antropometriniais rodikliais Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti monozigotinių ir dizigotinių dvynių antropometrinius rodiklius;
2. Įvertinti antropometrinių rodiklių ir gyvensenos sąsajas su genetiniais veiksniais; 3. Nustatyti normalaus svorio ir antsvorio turinčių dvynių gyvensenos skirtumus;
4. Nustatyti gyvensenos veiksnių ryšį su antropometriniais rodikliais, atsiţvelgiant į genetinius veiksnius.
2. LITERATŪROS APŢVALGA
2.1 Nutukimas kaip visuomenės sveikatos problema
Per didelis kūno svoris (antsvoris ir nutukimas) vargina vis daugiau planetos gyventojų. Antsvorio ir nutukimo paplitimas daugelyje valstybių yra pasiekęs epidemijos lygį [1;2]. Siekiant įvertinti kūno svorį naudojamas kūno masės indeksas (KMI). KMI apskaičiuojamas kūno svorį (kilogramus) dalinant iš ūgio kvadrato (metrais). Toks svorio vertinimo metodas daţniausiai taikomas vertinti suaugusiųjų kūno svorį. Pagal PSO normalus suaugusiųjų kūno svoris yra tuomet, kai KMI yra tarp 18,5–24,9 kg/m2, kūno svoris per maţas – KMI < 18,5 kg/m2, antsvoris nustatomas, jei KMI 25,0–29,9 kg/m2 ir nutukimas - KMI > 30 kg/m2 [14;15]. Nutukimas skirstomas į: I laipsnio nutukimą, kuomet KMI 30,0–34,9 kg/m2 , II laipsnio - KMI 35,0–39, 9 kg/m2 ir III laipsnio – KMI > 40,0 kg/m2. Vertinant vaikų kūno svorį naudojamos kitos KMI normos, kurios nustatytos atsiţvelgiant į skirtumus tarp berniukų ir mergaičių bei į augimo procesą.
Pilviniam nutukimui nustatyti yra matuojama juosmens apimtis. Pagal PSO pilvinis nutukimas yra nustatomas tuomet, kai moterų juosmens apimtis yra 80–88 cm, o vyrų - 94– 102 cm [4;14].
Kūno svoris didėja, jeigu su maistu gaunamas energijos kiekis yra didesnis negu išeikvojamas fizinei veiklai [1]. Energijos balansas yra reguliuojamas dalyvaujant genetiniams, elgesiniams ir aplinkos veiksniams.
Mokslininkai nurodo, kad padidėjęs kūno svoris neabejotinai yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių įtakojančių daugelio ligų atsiradimą [1;15]. Ţmogui palaikant normalų kūno svorį, sumaţėja rizika sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, todėl pailgėja gyvenimo trukmė.
Antsvoris ir nutukimas prisideda prie tokių ligų, kaip cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių ligos bei įvairių formų vėţinių susirgimų, atsiradimo. Nutukimas taip pat susijęs su socialine stigmatizacija, diskriminacija, didėjančiomis valstybės išlaidomis sveikatos prieţiūrai [4;5;6]. Tai ne tik lėtinių ligų, pablogėjusios gyvenimo kokybės, bet ir pirmalaikių mirčių prieţastis.
Hurt TR ir kt. tyrimas nurodo, kad vyrams ir moterims, kurių KMI didesnis negu 40 kg/m2 mirties rizika yra dvigubai didesnė (atitinkamai 2,58 ir 2,0 karto), lyginant su
normalaus svorio asmenimis. Nutukusių moterų gyvenimo trukmė sutrumpėja 7 metais, o vyrų – 6 metais [6]. Palaikant kūno svorį normos ribose gyvenimo trukmė pailgėja.
Padidėjusį kūno svorį turintiems daţnai sunku vaikščioti, bėgioti, jiems būdingas gilus ir daţnas kvėpavimas. Šiems asmenims sunkiau atlikti fizinius pratimus, jie greičiau pavargsta, labiau prakaituoja, daţniau jaučia nugaros ir kojų skausmus. Tokie ţmonės daţniau serga degeneracinėmis sąnarių ligomis [1]. Juos daţnai vargina įvairūs hormoniniai sutrikimai. Nutukusieji daţniau serga tulţies pūslės akmenlige, gastroezofaginiu refliuksu, lytinės sistemos ligomis. Šie asmenys skundţiasi padidėjusiu kraujo spaudimu, daţniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis (hipertenzija, insultu, ateroskleroze, miokardo infarktu, širdies veiklos nepakankamumu, išemine širdies liga).
So Yeon Lim ir kitų autorių atlikto tyrimo duomenimis 52 proc. antsvorį ar nutukimą turinčių respondentų sirgo hipertenzija, tuo tarpu tarp normalų kūno svorį turinčių tokių buvo tik 37 proc. [16]. 2002 metų Respublikinio mitybos tyrimo duomenimis, tarp respondentų nurodţiusių, kad serga kraujotakos sistemos ligomis 36,0 proc. turėjo antsvorio ir 35,4 proc. buvo nutukę. Tarp nurodţiusių, kad jų kraujospūdis padidėjęs antsvorio turėjo 41,7 proc. respondentų [17]. Taigi, per didelis svoris neigiamai veikia kraujotakos sistemą.
Nutukusieji daţniau serga ir antrojo tipo diabetu [1;18]. Schneider H ir kt. tyrimas nurodo, kad 65–80 proc. naujų 2 tipo cukrinio diabeto atvejų yra nustatomi padidėjusį kūno svorį turintiems asmenims [18]. O antrojo laipsnio nutukimą (KMI >35 kg/m2
) turintiems vyrams ir moterims, lyginant su normalų kūno svorį turinčiais, rizika susirgti šia liga padidėja net iki 20 kartų [19].
Vėţiniai susirgimai: tulţies pūslės, inkstų, stemplės, storosios ţarnos, krūties, prostatos ir gimdos gleivinės, taip pat daţnesni turintiems padidėjusį kūno svorį [1;4;18]. Tiriant vyresnius negu 61 metų vyrus, pastebėta, kad nutukusiems ar antsvorio turintiems prostatos vėţio biopsijos mėginys yra daţniau teigiamas, lyginant su normalų KMI turinčiais (atitinkamai 35,4 proc., 38,1 proc. ir 26,1 proc.) [20]. Nutukę vyrai taip pat turi 50 proc. didesnę riziką mirti nuo tulţies pūslės vėţio. Per didelį svorį turinčioms moterims 50 proc. padidėja tulţies pūslės, inkstų, krūties bei gimdos kaklelio vėţių rizika, lyginant su normalaus kūno svorio moterimis [21].
Nutukimas taip pat yra siejamas ir su psichologinėmis problemomis. Stroputė D ir kt. atlikto tyrimo rezultatai nurodo, kad nutukę ţmonės maţiau pasitiki savimi, jiems sunkiau prisitaikyti prie naujos aplinkos, bendrauti su nepaţįstamais, o taip pat jiems daţnesni nerimo ir depresijos simptomai [1;22]. Dėl per didelio kūno svorio galimas tokių asmenų pasyvumas socialiniame gyvenime.
Dar vienas padidėjusio kūno svorio minusas – augančios išlaidos sveikatos prieţiūrai. 15 Europos Sąjungos šalių tiesioginės ir netiesioginės išlaidos susijusios su nutukimu 2002 metais siekė 32 milijardus eurų . Įvairios šalys nurodo skirtingas išlaidas, skiriamas nutukimo sukeltų sveikatos problemų sprendimui. Europoje apytiksliai 2 – 7 proc. kiekvienos šalies sveikatos prieţiūros biudţeto lėšų sunaudojama šių problemų sprendimui [1;23]. JAV atlikti tyrimai rodo, kad 5,3 proc. visų sveikatos prieţiūros išlaidų yra skiriama nutukusiems suaugusiems asmenims. Tiesioginėms su nutukimu susijusioms išlaidos 2001 metais Vokietija skyrė 0,3 proc., Švedija – 0,7 proc., o Suomija – 0,6 proc. bendro vidaus produkto [15].
Kalbant apie nutukimo sukeliamus nuostolius reikia nepamiršti ir netiesioginių išlaidų, tokių kaip: praleistos darbo dienos, neįgalumo išmokos, lėšos prarastos dėl priešlaikinių mirčių, taip pat sumaţėjęs ţmonių darbo našumas ir gyvenimo kokybė. Šios išlaidos kelis kartus viršija tiesiogines su nutukimu susijusias išlaidas.
Nutukimas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra pasiekęs epidemijos lygį ir reikalauja imtis skubių veiksmų jį kontroliuojant.
2.2 Nutukimo paplitimas ir jo pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje
Visame pasaulyje per didelį kūno svorį turi beveik du milijardai ţmonių [24]. Tokių asmenų skaičius ypač išaugo per paskutinį dešimtmetį ir tapo pagrindiniu visuomenės sveikatos iššūkiu. Nutukimo problema stebima tiek išsivysčiusiose tiek ir besivystančiose pasaulio šalyse [25]. Šiuo metu greičiausiai nutukimas didėja besivystančiose pasaulio šalyse [5;24]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis daugiau negu 1,7 milijardo vyresnių nei 15 metų asmenų visame pasaulyje turi antsvorio. Nutukę yra daugiau negu 400 milijonų pasaulio suaugusiųjų [24;25].
Įvairiose Europos šalyse nutukimo paplitimas skiriasi. Moterų tarpe jis svyruoja tarp 5– 23 proc., vyrų tarp 7-26 proc., priklausomai nuo šalies. Antsvorio turi 30–80 proc. Europos regiono suaugusiųjų [18;26]. Tarp moterų antsvorio paplitimas 28–78 proc., tarp vyrų 32–90 proc. PSO duomenimis didţiausias padidėjusio svorio paplitimas tarp Europos regiono gyventojų yra Albanijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje bei Didţiojoje Britanijoje, o maţiausias – Uzbekistane [15]. Lyginant Europos šalis nustatyta, kad visose šalyse daugiau antsvorio turėjo vyrai, o nutukusių daugiau buvo tarp moterų.
2005 metais antsvoris nustatytas 59,3 proc. JAV gyventojų. Anot 2007 – 2008 metais JAV atlikto tyrimo, nutukusių asmenų skaičius čia siekia apie 73 milijonus [5]. To pačio tyrimo duomenimis, per dvejus metus (2007 – 2009) nutukusiųjų JAV padaugėjo 1,1 proc.
Šveicarijos statistikos duomenimis 2007 metais šalyje buvo 37,3 proc. padidėjusį kūno svorį turinčių asmenų (29,2 proc. turėjo antsvorio ir 8,1 proc. buvo nutukę). Prieš dešimtmetį (1997 metais) padidėjusį kūno svorį turėjo 34,9 proc. asmenų (28,1 proc. turėjo antsvorio ir 6,8 proc. buvo nutukę) [18].
Tarp Suomijos suaugusiųjų 2009 metais nutukusių buvo 14,9 proc., antsvorio turėjo 34,4 proc. Daugiausiai nutukusių bei turinčių antsvorio buvo tarp suomių vyrų (atitinkamai 16,1 proc. ir 42,3 proc.). Suaugusių Latvijos ţmonių gyvensenos duomenimis 2006 metais šiek tiek daugiau negu pusės (51,3 proc.) kaimyninės šalies gyventojų KMI buvo normalus. Beveik trečdalis šalies gyventojų turėjo antsvorio (29,6 proc.), nutukę buvo 15,9 proc. suaugusiųjų. Didesnė dalis nutukusių buvo tarp moterų (18,1 proc.) [27]. PSO duomenimis Estijoje 2004 metais antsvorio turėjo 32,0 proc. vyrų ir 25,7 proc. moterų, nutukę atitinkamai buvo 13,7 proc. ir 14,9 proc. Estijos gyventojų. Lenkijoje per didelis svoris 2000 metais nustatytas 56,7 proc. vyrų ir 48,6 proc. moterų [19].
2008 metų suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo duomenimis antsvoris nustatytas 34,0 proc. respondentų (44,5 proc. vyrų ir 26,4 proc. moterų), o nutukę buvo 18,5 proc. apklaustųjų (16,9 proc. vyrų ir 19,7 proc. moterų). Daugiausiai ţmonių turinčių antsvorį ar nutukimą buvo 55 – 65 metų amţiaus grupėje. Skirstant pagal išsilavinimą daugiausiai ţmonių su per dideliu KMI buvo aukštesnįjį (kolegijos) išsilavinimą turinčiųjų tarpe [3;28].
PSO duomenimis Lietuvoje 2002 metais per didelis svoris buvo 42,0 proc. moterų (27,0 proc. antsvoris ir 15,0 proc. nutukimas) ir 57,0 proc. vyrų (41,0 proc. antsvoris ir 16,0 proc. nutukimas) [15]. Respublikinio mitybos centro vykdyto tyrimo duomenimis 2001-2002 metais Lietuvoje nutukusių ţmonių buvo 15,1 proc. (14,5 proc. vyrų ir 15,8 proc. moterų). Šis tyrimas nurodo, kad daugiausiai nutukimas paplitęs tarp 50-64 m. amţiaus vyrų ir moterų (atitinkamai 17,3 proc. ir 23,0 proc.) [17].
Jeigu antsvorį ir nutukimą turinčių asmenų skaičius toliau tendencingai augs, 2015 metais antsvorio turės 2–3 milijardai, o nutukę bus 700 milijonų suaugusiųjų [29]. Kartu su augančiu per didelį svorį turinčių asmenų skaičiumi padidės ir sergamumas įvairiomis lėtinėmis ligomis, bei lėšos skiriamos sveikatos prieţiūrai.
2.3 Mitybos ir fizinio aktyvumo įtaka nutukimo paplitimui
Kūno svoris yra įtakojamas daugelio veiksnių [24]. Kaip pagrindiniai gyvensenos veiksniai įtakojantys svorį nurodomi: sumaţėjęs fizinis aktyvumas ir netaisyklinga mityba. 2.3.1 Fizinis aktyvumas ir nutukimo paplitimas
Fizinis aktyvumas - kūno svorį reguliuojantis veiksnys. Jis padeda maţinti riebalų kaupimąsi ţmogaus kūne, stiprina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo bei nervų sistemas. Judrūs asmenys daţnai turi maţesnį kūno svorį lyginant su nejudriais. Jiems retesnė visceralinio nutukimo rizika, kuri siejama su daugeliu kitų lėtinių ligų [6]. Tyrimai nurodo, kad fizinis aktyvumas teikia dţiaugsmo, suteikia energijos ir pagerina bendrą organizmo būklę. Fizinis aktyvumas gerina medţiagų apykaitą, bendrą sveikatos ir emocinę būklę [22;30].
Fizinis pasyvumas gali būti per didelio kūno svorio, osteoporozės, kraujagyslių reguliacinių mechanizmų sutrikimų prieţastimi [31]. Maţas fizinis aktyvumas taip pat yra siejamas su nuotaikos sutrikimais, nerimu, depresija ir bloga bendra savijauta [22;30;32]. Daugumos sveikatos sutrikimų galima išvengti palaikant pakankamą fizinį aktyvumą.
PSO suaugusiems rekomenduoja judėti bent 30 min. per dieną, taip kad pagreitėtų kvėpavimas ir ţmogus suprakaituotų [33]. Didinant fizinių pratimų intensyvumą didėja ir jo teigiamas poveikis sveikatai.
Williamson DF. ir kt. tyrimo duomenimis asmenys, kurie nurodė, kad jų fizinis aktyvumas yra nedidelis buvo reikšmingai labiau linkę priaugti svorio. Fiziškai pasyviems tiriamiesiems kūno svoris padidėdavo iki 13 kg, per tirtą dešimtmetį [6]. Stebint tiriamuosius trumpiau, 2 metus, taip pat pastebėti reikšmingi skirtumai tarp fiziškai aktyvių ir pasyvių svorio pokyčių. Asmenims, kurie per 24 valandas išeikvodavo nedaug energijos (maţiaus negu 200 kcal.) tikimybė priaugti maţiausiai 7,5 kg. buvo 4 kartus didesnė, lyginant su tais, kurie išeikvodavo daugiau negu 200 kcal. [6]. Taip pat pastebimas tiesioginis ryšys tarp prie televizoriaus praleidţiamo laiko bei KMI ir liemens apimties padidėjimo [34].
Suaugusiųjų Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo duomenimis Lietuvoje gyvenančių ţmonių fizinis aktyvumas svyruoja. Tyrimai nurodo, jog ankščiau didėjusi laisvalaikiu besimankštinančių ţmonių dalis pradėjo maţėti. 2004 m. 30,3 proc. vyrų ir 26,7 proc. moterų nurodė, kad laisvalaikiu mankštinasi bent 4 kartus per savaitę 30 min. ir ilgiau taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir padidėtų širdies susitraukimų daţnis [35]. Tuo tarpu, 2008 metais
tokį mankštinimosi daţnį nurodė tik 20,0 proc. vyrų ir 22,0 proc. moterų [28;3]. Daugiausiai respondentų nurodė, kad tik kelis kartus per metus ar rečiau laisvalaikiu mankštinasi bent 30 min., kad suprakaituotų ir padaţnėtų kvėpavimas (22,7 proc.) [3].
Judamą darbą nurodė dirbantys šiek tiek maţiau negu trečdalis respondentų (27,7 proc.), tuo tarpu daugiausiai asmenų dirbo daugiausiai sėdimą darbą (34,1 proc.) arba sėdimą ir/ar stovimą darbą (34,1 proc.). Dauguma respondentų (83,1 proc.) per darbo dieną nurodė sėdintys daugiau negu 3 val.(180 min.) [3]. Daţnas sėdėjimas darbo metu ir maţas laisvalaikio fizinis aktyvumas reikšmingai įtakoja kūno svorio didėjimą [30].
Maţesnes pajamas gaunantys asmenys daţniau siejami su pasyviu gyvenimo būdu: jie turi maţiau laisvalaikio, daţnai jų fizinis aktyvumas būna darbinis, o jų finansinė padėtis ir socialinė aplinka retai kada sudaro palankias sąlygas didinti fizinį aktyvumą [36;37]. Dar viena fizinio pasyvumo prieţastis – per maţai ţinių apie fizinio aktyvumo naudą.
Pastebima, kad Lietuvoje ir pasaulyje fiziškai aktyvių asmenų palaipsniui maţėja, o tai prisideda prie augančio nutukusių asmenų skaičiaus.
2.3.2 Mityba ir nutukimo paplitimas
Mityba. Mokslininkų įrodyta, kad fizinis aktyvumas nėra vienintelis veiksnys, kuris įtakoja kūno svorį. Su mityba gautas didelis energijos kiekis, nesunaudojamas fizinei veiklai sudaro energijos disbalansą, neišnaudota energija palaipsniui gali sąlygoti nutukimo atsiradimą [30]. Subalansuota ir reguliari mityba įtakoja harmoningą vystymąsi, stiprina fizinius ir protinius sugebėjimus. Netinkamai maitinantis sumaţėja atsparumas ligoms. Tyrimai rodo, jog nesveika mityba gali lemti viršsvorį ir nutukimą, taip pat padidina kraujotakos sistemos, bei įvairių lėtinių neinfekcinių ligų riziką [38].
Mityba, gausi riebalų bei cukraus yra susijusi su padidėjusiu kūno svoriu [6;15]. Greitas maistas, geriausias nesveikos mitybos pavyzdys, nes jis gausus kalorijų, o taip pat ir trans riebalų rūgščių. Vadera BN atlikto tyrimo metu nustatyta, kad gausus greito maisto vartojimas įtakoja KMI ir liemens apimtį. Tarp tų, kurie greito maisto valgė daţniau negu 4 kartus per savaitę antsvorio turėjo 26 proc., tarp jo nevalgančių - 20 proc. [7]. Davis B ir kt. tyrimu nustatyta, kad studentai, nuo kurių namų greito maisto restoranai buvo ne toliau kaip 1,5 km atstumu turėjo didesnę riziką nutukti ar turėti antsvorio [39]. Taigi šie studentai greitą maistą valgė daţniau.
Mokslininkai taip pat patvirtina, kad egzistuoja ryšiai tarp saldţių gėrimų, fruktozės ir kūno svorio didėjimo [8;9]. Kiekvienas papildomas šių gėrimų vartojimas reikšmingai padidina nutukimo riziką. Reikšmingai daugiau per didelio svorio asmenų buvo ir tarp tų, kurie uţkandţiaudavo tarp valgių, lyginant su to nedarančiais (atitinkamai 31,5 proc. ir 20,7 proc.) [7]. Daţnai uţkandţiaujant organizmas nuolat gauna papildomos energijos, kurios neišeikvojus didėja svoris.
Maţas pajamas gaunančių asmenų mityba, lyginant su dideles pajamas gaunančiais, yra kaloringesnė, turinti maţesnius kiekius vitaminų ir mineralinių medţiagų t.y nesveikesnė. Jie daţniau vartoja mėsą, rečiau vaisius ir darţoves, daţniau susiduria su sunkumais pasirenkant kokybišką maistą, taip pat rečiau negu dideles pajamas gaunantys pusryčiauja [7;40;41].
Per paskutiniuosius 50 metų sparčiai kito apsirūpinimo maistu sistema, padidėjo maisto įvairovė ir rečiau jaučiamas prekių stygius. Kartu su pagerėjusiu produktų prieinamumu padidėjo ir suvartojamo maisto kiekis (nuo 2400 kcal – 1971 iki 2789 kcal. – 2002). JAV suvartojamos energijos kiekis padidėjo 2-10 proc. [6;38]. Taip pat pastebima, kad maţesnės, didelės energinės vertės, maţai maistingų, greitai paruošiamų, didelių porcijų, produktų kainos paskatina juos gausiau vartoti.
Lyginant įvairių produktų vartojimą skirtinguose Europos regionuose pastebėta, kad 2000/2004 metų duomenimis Vidurio Europoje vienas asmuo iš grūdinių kultūrų produktų, vaisių, darţovių, ţuvies ir jūros produktų, augalinių aliejų gauna daugiau kalorijų lyginant su Šiaurės ir Centrinės Europos gyventojais. Šiems gyventojams būdingesnis retas saldumynų ir cukraus vartojimas [41].
Lietuva - Vidurio Europos valstybė. Stebint šalyje atliktų tyrimų duomenis nustatyta, kad pastaraisiais dešimtmečiais mūsų šalies gyventojų mityba gerėja. Norint įvertinti ar mityba yra tinkama atsiţvelgiama į vaisių ir darţovių, neriebaus pieno bei augalinių riebalų vartojimą. Prie nesveikos mitybos priskiriamas retas vaisių ir darţovių vartojimas bei daţnas gyvulinių riebalų vartojimas.
Suaugusiųjų Lietuvos ţmonių faktinės mitybos tyrimo metu nustatyta, kad 2007 metais Lietuvos gyventojų maisto davinyje buvo per didelė iš riebalų (>40 proc.) ir baltymų (>16 proc.) gaunamos energinės vertės dalis, tuo tarpu iš angliavandenių - per maţa (<43 proc.) [42]. PSO rekomenduojama, kad baltymai sudarytų apie 15 proc., riebalai 15 – 30 proc., o angliavandeniai apie 55 proc. paros maisto davinio energinės vertės [42;43]. Remiantis 2008 metais atlikto Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo duomenimis šalyje didėja augalinį aliejų vartojančių gyventojų dalis. 2008 metais augalinį aliejų vartojo 85,0 proc. vyrų ir 94,0 proc. moterų [3]. Tačiau Lietuvoje maisto ruošimui gyvulinius riebalus vis dar vartoja didesnė dalis
gyventojų negu kitose Europos šalyse. Lietuvoje tiek vyrai tiek moterys vartoja per daug sočiųjų riebalų rūgščių, tačiau polinesočiosios riebalų rūgštys atitinka PSO rekomenduojamą maisto davinio energinę vertę (sudaro apie 9 proc.) [42].
Ţmonių vartojančių švieţias darţoves procentas taip pat didėja. 2008 metais Lietuvoje švieţias darţoves 6 – 7 kartus per savaitę nurodė vartojantys 23,8 proc. vyrų ir 30,3 proc. moterų. 2004 m. kasdien švieţias darţoves valgė 14,9 proc. vyrų ir 18,7 proc. moterų. Aukštesnio išsilavinimo ţmonės darţoves valgė daţniau lyginant su ţemesnio išsilavinimo ţmonėmis. Gyventojų dalis vartojanti švieţius vaisius ir uogas paskutiniais metais padidėjo. Švieţius vaisius ir uogas 2004 metais 3–5 dienas per savaitę vartojo 16,3 proc. vyrų ir 24,5 proc. moterų, 2006 metais 18,5 proc. vyrų ir 26,7 proc. moterų, o 2008 metais 25,3 proc. vyrų ir 31,6 proc. moterų [3;35;44;45]. Vitaminų kiekiai vidutiniame respondentų paros davinyje atitinka PSO rekomendacijas, moterys netgi viršija rekomenduojamas vitaminų D, B1, PP,
B12, ir folatųnormas. Mineralinių medţiagų, tokių kaip kalcio ir jodo šalies suaugusieji gauna
per maţai, natrio per daug [42]. Pakankamas vitaminų, mineralinių medţiagų kiekis maisto davinyje nurodo, kad vartojama daug skaidulinio maisto, kuris padeda palaikyti kūno svorį normos ribose. Vadera BN tyrimo duomenimis darţoves vartojančių asmenų tarpe nutukimas yra maţiaus paplitęs. Pastebėta, kad didinant darţovių ir vaisių vartojimą per didelį svorį turinčių asmenų sumaţėja. Daţniau nei 5 kartus per savaitę vaisius valgančių tarpe antsvorio turėjo 15 proc., o 1-3 kartus – 23 proc. respondentų. Tuo tarpu keptą maistą daugiau negu 5 kartus per savaitę valgiusiųjų tarpe antsvorio turėjo daugiau negu 25 proc. (27,0 proc.) respondentų [7].
Rezultatai nurodo, kad vis daţniau gyventojai laikosi pagrindinių mitybos taisyklių, tačiau vis daugiau vartojama pusfabrikačių, greito maisto, uţkandţiaujama saldumynais ir valgoma nereguliariai. Padidėjęs maisto produktų prieinamumas ir miestų urbanizacija lėmė su maistu gaunamus didesnius energijos kiekius, didesnį riebalų ir aliejų vartojimą [46]. Tokie pasikeitimai nulėmė, kad mityboje yra maţiau skaidulų, vitaminų ir mineralų, tačiau daugiau energijos ir sočiųjų riebalų.
Sveika, gausi skaidulomis ir racionali mityba gali padėti išvengti antsvorio ir nutukimo, tad labai svarbu skatinti ţmones daţniau rinktis ne saldumynus ar greitą maistą, o vaisius, darţoves bei kitus gausius skaidulomis produktus.
2.4. Gyvensenos ir genetinių veiksnių sąsajų reikšmė nutukimo paplitimui
Paveldimumas. Tai organizmo gebėjimas palikuonims perduoti genetinę informaciją, kurios pagalba yra koduojami organizmo poţymiai ir savybės. Šis gebėjimas padeda perduoti palikuonims tai rūšiai būdingus bruoţus. Bet kuris gyvas organizmas, kuris atsiranda lytinio dauginimosi metu paveldi unikalų genų rinkinį. Atsiţvelgiant į tai, kaip iš vienos kartos į kitą perduodami genai, nulemiami tam tikrai organizmų rūšiai būdingi bruoţai, tokie kaip kūno kompozicija, sudėjimas ir kt. Poţymiai, kurie perduodami genų pagalba vadinami paveldimais poţymiais [47]. Pagal PSO genetiniai veiksniai lemia apie 20 proc. sveikatos.
Genetikos įtaką kūno svoriui patvirtina dvynių tyrimai. Šie tyrimai padeda išsiaiškinti, kaip individuose pastebimi poţymių skirtumai yra sąlygojami genetiškai ir kaip juos veikia skirtinga aplinka. Jeigu tarp monozigotinių ir dizigotinių dvynių pastebimi tiriamo poţymio skirtumai, manoma, kad poţymio formavimuisi didesnės įtakos turi genetika [48]. Kai skirtumo pagal tiriamą poţymį nėra - didesnės įtakos turi išorinės sąlygos, aplinka.
Monozigotiniai dvyniai (MZ) – tai vaisiai augantys iš vieno apvaisinto kiaušinėlio [49;50]. Tarp visų gimstančių dvynių tokie dvyniai sudaro maţesnę - apie 30 proc. dalį. Jų daţnumas visame pasaulyje yra vienodas 3,5/1000 gimdymų, nepriklauso nuo rasės, moters amţiaus, paveldimumo ar gimdymų skaičiaus. Monozigotiniai dvyniai yra 100 proc. genetiškai identiški, nes dalijantis bendrai zigotai jiems tenka tos pačios chromosomos.
Dizigotiniai dvyniai (DZ) - tai iš dviejų oocitų apvaisintų dviem spermijais augantys dvyniai. Šie dvyniai kitaip negu MZ yra neidentiški (50 proc. genų yra vienodi), tai reiškia, jog jie yra artimi vienas kitam ne daugiau negu broliai ar seserys [49;50]. DZ dvyniai gali būti vienos (75 proc.) arba skirtingų lyčių.
Paskutiniu metu daugėja tyrimų, kuriuose tiriami genai, kurie gali įtakoti ţmogaus antropometrinius rodiklius. Tyrimai patvirtina, kad asmenys, kurie turi genetinį polinkį nutukti gali būti labiau imlūs nutukimui, jį skatinančioje aplinkoje.
Pirmieji tyrimai patvirtinantys KMI pakitimus įtakojančių genų egzistavimą buvo atlikti Genome wide asociacijos. Jos atliktų tyrimų metu identifikuoti 12 segmentų (loci), kurie yra siejami su padidėjusiu KMI [52;53;54]. Manoma, kad šie segmentai veikia stiprindami vienas kito efektą ir taip dar labiau didina nutukimo riziką [55]. Riebalų masės ir nutukimo (FTO) genas (chromosomos 16q12.2) yra daugiausiai tyrinėjamas genas, kuris susijęs su nutukimu. Tai genas, kuris stipriai susijęs su KMI [10;49;56]. FTO genas yra stipriai išreikštas pagumburyje, kuris susijęs su energijos homeostaze. Genas yra regione, kuris dalyvauja reguliuojant apetitą, o alelis A siejamas su padidėjusiu energijos, ypač su riebalų, suvartojimu.
Jis taip pat yra siejamas ir su sotumo reguliavimu. Suaugusieji, kurie yra rizikos A alelio nešiotojai suvartoja daugiau energijos, kai tuo tarpu su energijos išeikvojimu jų genotipas nėra susijęs [57]. Taigi, FTO genas su nutukimu daugiausiai siejamas dėl jo poveikio apetito reguliavimo procese.
Tyrimai nurodo, kad didesnį genetinį polinkį nutukti gali modifikuoti aplinkos veiksniai (fizinis aktyvumas ir mityba). Pakankamas fizinis aktyvumas gali sumaţinti FTO geno efektą nutukimui, o skaidulomis gausi mityba – paveikti apetitą ir pasisotinimą, taigi, taip pat sumaţinti nutukimo riziką [10;11;13;58]. Genetikos faktorių įtaka nutukimo atsiradimui visiems asmenims yra skirtinga.
Visame pasaulyje atlikta nemaţai dvynių tyrimų, kuriais siekta išsiaiškinti kaip genetika ir aplinkos veiksniai veikia antropometrinius rodiklius. Genetikos įtaka kūno svoriui vis daţniau analizuojama ir tiriant FTO geną turinčius asmenis.
Dvynių tyrimais nustatyta, kad genetika įtakoja ţmogaus ūgį ir svorį. Pastebėta, kad jau naujagimių svoris įvairiose populiacijose skiriasi [59]. Taip pat, manoma, jog bendri genetikos faktoriai gali įtakoti išsimokslinimo pasiekimus, o tuo pačiu ir suvokimą apie sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo teikiamą naudą, kas savo ruoštu įtakoja svorį.
Tiriant dvynius nustatyta, kad fenotipiniai ryšiai tarp KMI su amţiumi didėja. Kiekvienoje tirtoje amţiaus grupėje ryšiai tarp KMI ir MZ dvynių buvo didesni nei tarp DZ dvynių, kas ir įrodo genetikos įtaką [50]. Nelson MC ir kt. tyrimo duomenimis nustatyti stipresni ryšiai ne tik tarp MZ dvynių KMI, bet ir tarp vidutinio ir intensyvaus fizinio aktyvumo bei per savaitę suvartojamo greito maisto kiekio. Tyrime taip pat analizuota gyvenamosios vietos įtaką dvynių elgesiui. Nustatyta, kad dvyniai, kurie gyvena atskirai turi didesnius skirtumus tarp KMI, fizinio aktyvumo bei greito maisto vartojimo. Atskirai gyvenantys DZ dvyniai turėjo maţiau panašumų lyginant jų KMI, su atskirai gyvenusiais MZ dvyniais [60]. Lyginant kartu ir atskirai gyvenančius MZ dvynius rasti skirtumai tarp KMI augimo ir ankstesniame amţiuje buvusio KMI [61]. Tarp DZ dvynių vėlgi nustatyti didesni pokyčiai tarp fizinio aktyvumo ir greito maisto vartojimo.
Atlikus dvynių tyrimus pastebėta, kad kurį laiką stebint asmenis turinčius polinkį nutukti ir jo neturinčius, atsiranda skirtumai tarp šių asmenų KMI ir liemens apimties. Skirtumai gali būti aiškinami genetikos ir aplinkos faktorių tarpusavio sąveiką. Taip pat, randami reikšmingi skirtumai tarp fizinio aktyvumo bei turinčių ar neturinčių polinkio nutukti asmenų liemens apimties ir KMI pokyčių. Fiziškai aktyvių ir sėslių MZ dvynių liemens apimtis gali skirtis iki 2,5 cm. Didesni skirtumai pastebimi tarp turinčių polinkį nutukti [32]. Stubbe JH ir kt. tyrimo metu nustatyta, kad dalyvavimą fizinėje veikloje vidutiniškai 62 proc.
nulemia genetika [61]. Bendros aplinkos (namų, mokyklos) indėlis gyvensenai nėra toks didelis.
FTO A alelis yra siejamas su 31 proc. padidėjusia rizika nutukti, taip pat šis alelis siejamas su antsvoriu ir ankstyva nutukimo pradţiai. Tyrimai analizuojantys FTO rs993609 AA genotipą turinčių asmenų mitybą ir fizinį aktyvumą, nustatė, kad A alelio nešiotojai energijos suvartoja daugiau. Taip pat pastebėta, kad jų gaunamas baltymų ir riebalų kiekis yra didesnis, o angliavandenių maţesnis, lyginant su nutukusiais, kurie neturėjo rizikos A alelio [10;62]. Taigi FTO rizikos alelis A susijęs su didesniu KMI.
Emily Sonestedt, Charlotta Roos ir kt. tyrime taip pat analizuota FTO A alelio įtaka kūno svoriui. Tyrėjai nustatė, kad tarp respondentų laisvalaikiu fiziškai pasyvesni buvo A alelį (AA genotipas) turintys, lyginant su TT genotipu (atitinkamai 38,0 proc. ir 33,0 proc.). Didesnis KMI nustatytas asmenims, kurie turi FTO genotipą ir yra fiziškai pasyvūs laisvalaikiu. To paties tyrimo duomenimis, fiziškai aktyviems asmenims FTO geno įtaka gali būti beveik 80 proc. maţesnė, lyginant juos su fiziškai pasyviais. Tarp asmenų, kurių fizinis aktyvumas laisvalaikiu buvo maţas, FTO A alelį turintiems rizika nutukti buvo šiek tiek didesnė, lyginant su jo neturinčiais.
Taip pat rasti ir reikšmingi ryšiai tarp mitybos ir FTO genotipo. FTO genotipas buvo susijęs su didesniu KMI tarp tų asmenų, kurie vartojo maţai angliavandenių. Ne daug angliavandenių vartojančių FTO A alelį turinčių asmenų KMI buvo - 26,8 kg/m2
., kai tuo tarpu A alelio neturinčių respondentų tarpe – 25,4 kg/m2
[54]. Taip pat nustatyta, kad asmenims turintiems A alelį riziką nutukti buvo didesnė abiejuose daug ir maţai angliavandenių vartojančiose grupėse. Maţai angliavandenių vartojantiems ir A alelį turintiems asmenims rizika nutukti buvo 3,11 karto didesnė, lyginant su TT genotipu. Tarp tų, kurių mityboje buvo gausu angliavandenių abiem genotipams rizika nutukti buvo vienoda. A alelį turintys asmenys turėjo didesnę riziką nutukti nepriklausomai nuo riebalų vartojimo. Tarp tų, kurie vartojo daug riebalų rizika padidėjo 2,47 karto, o tarp tų, kurie jų vartojo maţai – 1,29 karto [54]. FTO genotipą turintiems asmenims rizika nutukti didesnė lyginant su TT genotipu, nepriklausomai nuo angliavandenių ar riebalų vartojimo kiekio.
Lyginant fizinio aktyvumo ir mitybos įtaką rizikos A alelį turintiems ir jo neturintiems asmenims nustatyta, kad asmenų, kurių fizinis aktyvumas laisvalaikiu buvo maţas, o maisto racione gausiai vartojami riebalai KMI skirtumai tarp TT ir AA genotipą turinčių asmenų buvo 1,8 kg/m2. KMI tarp A alelį turinčių ir neturinčių, laisvalaikiu maţai aktyvių ir maţai riebalų vartojančių asmenų, skyrėsi jau tik 0,2 kg/m2. Tarp fiziškai aktyvių ir vartojančių daug
riebalų AA ir TT genotipus turinčių asmenų KMI skyrėsi - 0,7 kg/m2
[54]. Tai nurodo, kad fizinis aktyvumas gali modifikuoti genetikos įtaką ir sumaţinti nutukimo riziką.
Tyrimai nurodo, kad kūno masės indekso KMI paveldimumas gali siekti 40–70 proc. [52;60]. Nors genetinis polinkis nutukti yra svarbus veiksnys, tačiau fizinis aktyvumas ir sveika mityba šį polinkį įtakoja. Fizinis aktyvumas reikšmingai modifikuoja genetinio polinkio efektą metiniams KMI pokyčiams, jei išlaikomas fizinio aktyvumo intensyvumas. Pokyčiai, kurie atsiranda dėl genetinio polinkio yra dvigubai didesni fiziškai pasyviems asmenims. Nustatyta, kad FTO A alelis didina kūno svorį vidutiniškai 445 g. Lyginant fiziškai aktyvius asmenis su fiziškai pasyviais nustatyta, kad fiziškai aktyviems svoris padidėja 36 proc. maţiaus, lyginant su fiziškai pasyviais [52]. Tyrimai patvirtina, kad esant ir nedideliam fiziniam aktyvumui jau pastebimi svorio skirtumai. Taigi galima teigti, kad su nutukimu susijusių poţymių pokyčiai yra sumaţinami padidinus fizinio intensyvumo krūvį.
Taigi, apibendrinant galima būtų pasakyti, kad nutukimo paplitimui didelės įtakos turi paveldimumas, tačiau sveika gyvensena: pakankamas fizinis aktyvumas ir sveika, gausi skaidulomis mityba gali sumaţinti polinkį nutukti ir padėti išlaikyti kūno svorį normos ribose.
Pasaulyje atlikta nemaţai tyrimų, kuriuose taikant klasikinį dvynių metodą, analizuotos aplinkos (gyvensenos) ir genetikos sąsajos antropometriniams rodikliams. Kauno Medicinos universitete, Biologijos institute 2004 metais įsteigtas Dvynių centras (DC) yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur atliekama dvynių registracija ir moksliniai tyrimai. Panaudojus DC duomenis, pritaikius dvynių metodą, 2009 metais buvo parašytas visuomenės sveikatos bakalauro baigiamasis darbas tema „Fizinis aktyvumas, mitybos rėţimas ir paveldimų veiksnių įtaka kūno masės indeksui― [50]. Tai vienintelis darbas Lietuvoje, kuriame buvo taikytas klasikinis dvynių metodas analizuojant genetikos ir gyvensenos sąsajas.
3. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS
3.1. Tirtųjų kontingentas
Tyrimas buvo vykdytas 2010 metų spalio - gruodţio mėnesiais. Tyrimo populiacija - Lietuvoje gyvenantys 18–54 metų dvyniai, kurie yra įtraukti į Dvynių centro registrą.
Kadangi apklausa buvo vykdyta elektroniniu paštu, tyrimui pasirinkti dvyniai, kurių elektroninis adresas buvo nurodytas DC registre. Tokių dvynių buvo 146 poros ir tai sudarė 90,1 proc. visų tiriamojo amţiaus porų, registruotų DC. Anketas grąţino 159 asmenys (atsako daţnis 54,5 proc.). 19 anketų gauta tik iš vieno poros dvynio, todėl šios anketos į analizę nebuvo įtrauktos. Analizuoti 70 porų duomenys. Tyrime dalyvavo 108 moterys ir 32 vyrai (p<0,05). Vidutinis respondentų amţius buvo 27±10,0 metų. Pagal zigotiškumą respondentai pasiskirstė į panašias grupes: 40 porų buvo monozigotinės, 30 porų buvo dizigotinės. Dauguma respondentų gyveno mieste (69,3 proc.), buvo nevedę (netekėjusios) (24,3 proc.) ir turėjo vidurinį ir ţemesnį išsilavinimą (48,6 proc.) (3.1.1 lentelė).
3.1.1 lentelė. Tiriamo kontingento skirstymas pagal sociademografines charakteristikas (proc.) Charakteristikos Monozigotiniai n=80 Dizigotiniai n=60 Iš viso n=140 Lytis Vyrai 32,5 10,0 22,9 Moterys 67,5 90,0 77,1 χ2 =9,84, lls=1; p=0,002 Amţius 18-24 metai 62,5 53,4 58,6 25-34 metai 10,0 23,3 15,7 35 metai ir vyresni 27,5 23,3 25,7 χ2 =4,60, lls=2; p=0,1
Gyvenamoji vieta Miestas 67,5 71,7 69,3 Kaimas 32,5 28,3 30,7 χ2 =0,28; lls=1; p=0,59 Išsilavinimas Vidurinis ir ţemesnis 52,5 43,3 48,6 Kolegijos 15,0 20,0 17,1 Universitetinis 32,5 36,7 34,3 χ2 =1,26, lls=2; p=0,53 Šeiminė padėtis Vedęs (ištekėjusi) arba
gyvena nesusituokę (-usi) 17,5 33,3 24,3
Nevedęs (netekėjusi) 82,5 66,7 75,7
χ2
=4,67, lls=1; p=0,03
Prieš tyrimo atlikimą buvo gautas Kauno medicinos universiteto Bioetikos komisijos leidimas (1 Priedas). Taip pat buvo gautas Dvynių centro vadovo leidimas naudotis jų turimais duomenimis bei atlikti dvynių apklausas.
3.2. Tyrimo anketa
Atsiţvelgiant į šio darbo uţdavinius tyrimui buvo sudaryta originali anketa (2 Priedas). Anketą sudarė 51 klausimas, padedantis surinkti duomenis apie dvynių demografinius rodiklius (lytį, amţių, gyvenamąją vietą, išsilavinimą, šeiminę padėtį), sveikatos būklę ir gyvensenos įpročius (mitybą, fizinį aktyvumą, ţalingus veiksnius (alkoholį, tabaką). Dalis anketos klausimų buvo atviro pobūdţio (gimimo data, vizitų pas gydytoją skaičius, persirgtos ligos, sėdėjimo ir ėjimo pėsčiomis laikas per eilinę dieną, dedamas cukraus kiekis į kavą ir arbatą, suvartojamas duonos riekelių skaičius, dabartinis svoris, ūgis ir juosmens apimtis, gimimo svoris, numestas svoris bei metų, kuomet respondentas rūkė kasdien, skaičius). Dauguma klausimų buvo uţdari.
Anketos tinkamumas buvo įvertintas 2010 m. rugsėjo mėnesį atlikto bandomojo tyrimo metu. Tuomet elektroniniu paštu anketos buvo išsiųstos 20-čiai DC uţregistruotų porų,
sugrįţo 11 porų anketos (abiejų asmenų). Tyrimo metu respondentų buvo prašoma nurodyti, kurie klausimai jiems nesuprantami, ir kiek laiko jie uţtrunka pildydami anketą. Bandomuoju tyrimu taip pat buvo stengiamasi išsiaiškinti, ar respondentams anketos klausimai buvo suprantami ir ar pakanka galimų pasirinkti variantų. Po bandomojo tyrimo anketoje buvo atlikti neţymūs pataisymai.
Anketos respondentams buvo siųstos elektroniniu paštu. Laiške buvo trumpai apibūdintas tyrimas ir paaiškinta, kad anketų duomenys bus anoniminiai, nes visos anketos bus uţkoduotos ir analizuojamos kartu. Poros laisvai galėjo pasirinkti ar pildyti anketas ar ne. Uţpildytos anketos buvo siunčiamos atgal elektroniniu paštu tyrimą atliekančiam asmeniui.
Zigotiškumo nustatymas. Dvynių zigotiškumas buvo nustatomas naudojantis Dvynių centro registro duomenimis. Šiame centre zigotiškumas buvo nustatytas naudojant keturių klausimų klausimyną. Klausimyną sudarantys klausimai: 1. Ar tu ir tavo dvynys atrodote panašūs a) tik kaip broliais/sesės; b) identiški; c) nelabai panašūs. 2. Ar mokykloje yra/buvo sunku mokytojams ir draugams jus atskirti? 3. Ar yra/buvo sunku jūsų tėvams ir draugams jus atskirti? 4. Ar vaikystėje jūs su dvyniu turėjote tokią pačią akių ir plaukų spalvą? [62]. Jeigu abu dvyniai atsako į klausimus vienodai ir jeigu abu nurodo, kad juos paţįstantiems ţmonėms yra/buvo sunku juos atskirti, manoma, kad jie yra monozigotiniai. Taip pat dvyniai laikomi MZ jeigu nurodo, kad vaikystėje turėjo vienodą akių ir plaukų spalvą. DZ poromis laikomos tos, kurios nurodo, jog yra panašios ne daugiau negu broliai/seserys ir kurių niekada nepainiojo tarpusavyje. Poros, kurių atsakymai tarpusavyje nesutapo, yra laikomos neţinomomis ir joms taikomas DNR išskyrimo metodas.
3.3. Veiksnių, turinčių įtakos KMI, vertinimas
Kūno masės indekso vertinimas.
Kūno masės indeksas–išvestinis rodiklis, kuris apskaičiuotas pagal formulę: KMI=svoris (kg)/ ūgis (m)2
[14]. Pagal KMI respondentai suskirstyti į keturias grupes: maţo svorio, normalaus svorio, antsvorio ir nutukimo. Maţo svorio grupei priklausė asmenys, kurių KMI<18,5 kg/m2, normalaus kūno svorio, kurių KMI 18,5–24,9 kg/m2, antsvorio grupei - KMI 25–29,9 kg/m2 ir nutukimo grupei KMI > 30 kg/m2. Tolimesnei analizei suformuotos dvi KMI grupės. Per maţo ir normalaus svorio respondentai priskirti normalaus svorio grupei, o turintys antsvorio ir nutukimo– antsvorio grupei.
Sociademografinių charakteristikų vertinimas.
Pagal amţių respondentai buvo suskirstyti į tris grupes: 18–24 metų, 25–34 metų ir vyresnių negu 34 metų.
Pagal gyvenamą vietą respondentai suskirstyti į dvi grupes. Asmenys, kurie nurodė, kad gyvena miestelyje, rajono centre arba kaime buvo priskirti gyvenančių kaime grupei, kiti – gyvenančių mieste grupei.
Pagal išsilavinimą respondentai suskirstyti į tris grupes. Pradinį, nebaigtą vidurinį ir vidurinį išsilavinimą turintys asmenys priskirti vidurinio ir ţemesnio išsilavinimo, aukštesnįjį ir aukštąjį (kolegijos) išsilavinimą turintys - kolegijos, o universitetinį išsilavinimą - universitetinio išsilavinimo grupei.
Pagal šeiminę padėtį respondentai suskirstyti į vedusių/ištekėjusių (vedęs (ištekėjusi) arba nesusituokusių (išsiskyręs (-usi), nevedęs (netekėjusi) ir našlys (-ė)) grupes.
Fizinio aktyvumo vertinimas.
Pagal atsakytus į 7 klausimą: „Kuris teiginys geriausiai apibūdina Jūsų darbą (veiklą)?― respondentai suskirstyti į daugiau sėdimo (daugiausia sėdimas darbas; sėdimas ir/ar stovimas darbas, šiek tiek vaikštoma, kilnojama, nešiojama) ir daugiau judamo (judamas darbas, kai daug vaikštoma, kai kilnojama, nešiojama; sunkus fizinis darbas) darbo grupes.
Pagal atsakymus į klausimą: „Kiek minučių per dieną Jūs einate arba vaţiuojate dviračiu į darbą ir atgal (į abi puses)?― respondentai buvo suskirstyti į tuos, kurie eina ar vaţiuoja maţiau negu 15 min. per dieną ir tuos, kurie per dieną eina arba vaţiuoja 15 min. ir daugiau.
Atsiţvelgiant į mankštinimosi daţnį laisvalaikiu respondentai suskirstyti į dvi grupes. „Kasdien―; „4–6 kartus per savaitę― ir „2–3 kartus per savaitę― laisvalaikiu besimankštinantys asmenys priskirti grupei - mankštinasi 2 ir daugiau kartų per savaitę. Maţiau negu 2 kartus per savaitę besimankštinančių grupei priskirti, tie dvyniai kurie nurodė, kad laisvalaikiu mankštinasi - „kartą per savaitę―, „2–3 kartus per mėnesį―, „kelis kartus per metus ar rečiau―; „negaliu mankštintis dėl ligos ar neįgalumo―.
Respondentai, kurie į klausimą: „Ar lankote kokius nors sportinius uţsiėmimus (treniruotes)?― nurodė, kad „taip, lankau bent kartą per savaitę― arba „taip, lankau rečiau― buvo priskirti treniruotes lankančiai grupei, o likusieji – treniruočių nelankančiai grupei.
Pagal savo fizinio pajėgumo vertinimą respondentai suskirstyti į gero („labai geras―, „geras―) ir patenkinamo („patenkinamas―, „blogas―, „labai blogas―) fizinio pajėgumo grupes.
Mitybos vertinimas.
Respondentai, kurie nurodė, kad pusryčiauja „6–7 dienas per savaitę― buvo priskirti kasdien pusryčiaujančių grupei. Rečiau negu 6 dienas per savaitę pusryčiaujančių grupei priskirti dvyniai, kurie nurodė, kad pusryčiauja „3–5 dienas―, „1–2 dienas―, „rečiau arba niekada―.
Pagal atsakymus į klausimą: „Ar valgote daugiau esant įtampai ar negatyvioms emocijoms?― respondentai suskirstyti į dvi grupes: valgančių esant įtampai („daţnai― ir „kartais―) ir nevalgančių („niekada―).
Tolimesnei analizei pagal maisto produktų vartojimo daţnį (31 klausimas) respondentai buvo suskirstyti į dvi arba tris grupes priklausomai nuo produkto.
Pagal saldţių gaivinamųjų gėrimų, limonado vartojimą respondentai suskirstyti į dvi grupes: keletą kartų per savaitę („keletą kartų/d.―, „kasdien―, „keletą kartų/sav.―) ir keletą kartų per mėnesį ir rečiau (―1–4 k./mėn.―, „niekada―).
Pagal švieţių darţovių, salotų, košių ir dribsnių, švieţių vaisių ir uogų bei saldumynų (šokolado, saldainių ir kt.) vartojimą respondentai suskirstyti į tris grupes: kasdien („keletą kartų/d.―, „kasdien―), keletą kartų per savaitę („keletą kartų/sav.―) ir keletą kartų per mėnesį ir rečiau (―1–4 k./mėn.―, „niekada―) vartojančių grupes.
Atsiţvelgiant į mitybos, fizinio aktyvumo ir ţalingus įpročius, MZ dvyniai buvo suskirstyti į dvi grupes: turintys vienodus įpročius, pavyzdţiui abu dvyniai lanko treniruotes arba abu treniruočių nelanko ir turintys skirtingus įpročius, pavyzdţiui, vienas dvynys treniruotes lanko, o kitas - nelanko.
3.4. Statistinė analizė
Gauti anketų duomenys buvo suvesti ir apdoroti naudojantis programiniu paketu SPSS 13.0 for Windows. Ryšiui tarp kokybinių poţymių vertinti buvo naudojamas Chi kvadrato (χ2
) kriterijus. Ryšiams tarp vidurkių nustatyti buvo naudojamas One-Way ANOVA testas (jei buvo daugiau nei dvi grupės) arba Stjudento t testas. Analizuojant ryšius tarp kiekybinių poţymių buvo naudotas Pearsono koreliacijos koeficientas, o tarp kokybinių – Spearmano koreliacijos koeficientas. Statistinių hipotezių reikšmingumui vertinti buvo pasirinktas p<0,05 reikšmingumo lygmuo.
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1 Antsvorio ir nutukimo paplitimas, atsiţvelgiant į zigotiškumą ir socialinius veiksnius
Nustatyta, kad daugiausiai dvynių pateko į normalaus svorio grupę (71,5 proc. MZ ir 85,0 proc. DZ). Antsvorio grupei priskirta atitinkamai 27,5 proc. ir 15,0 proc. dvynių. Tarp MZ moterų ir vyrų antsvorio paplitimas buvo šiek tiek didesnis, lyginant su DZ, tačiau reikšmingų skirtumų nenustatyta (4.1.1 lentelė).
4.1.1 lentelė. Tirtųjų skirstymas pagal kūno masės indeksą, priklausomai nuo zigotiškumo ir lyties (proc.).
Kūno masės indeksas
Monozigotiniai Dizigotiniai Iš viso
Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys
Normalus
svoris 61,5 77,6 72,5 100 83,2 85,0 68,7 80,6
Antsvoris 38,5 22,4 27,5 - 16,8 15,0 31,3 19,4
p>0,05 lyginant monozigotinius su dizogotiniais; p>0,05 lyginant vyrus su moterimis
Analizuojant rezultatus rasti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp vyrų ir moterų ūgio, svorio bei liemens apimties vidurkių (4.1.2 lentelė). Respondentai vyrai vidutiniškai uţ moteris buvo aukštesni 15 cm., sunkesni 15 kg., jų liemens apimtis buvo didesnė 5 cm. Tarp vyrų ir moterų KMI vidurkių statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Lyginant MZ dvynių antropometrinių rodiklių vidurkius su tos pačios lyties DZ dvyniais, reikšmingi skirtumai rasti tik tarp vyrų ūgio vidurkių (MZ vyrų ūgio vidurkis 181,9±5,9 cm., DZ vyrų – 182,1±4,4 cm.) (p<0,05) (4.1.2 lentelė).
4.1.2 lentelė. Antropometrinių rodiklių vidurkiai priklausomai nuo zigotiškumo ir lyties
Monozigotiniai Dizigotiniai Iš viso
Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys
Ūgio vidurkis (cm)
181,9±5,9* 166,3±5,1 182,1±4,4 168,5±6,2 182,0±5,6** 167,4±5,8 Svorio vidurkis (kg)
78,5±10,4 63,1±12,9 70,7±4,5 62,0±11,3 77,0±10,1** 62,53±12,1 Liemens apimties vidurkis (cm)
79,8±14,9 76,3±11,1 78,83±10,9 73,1±8,6 79,6±14,1** 74,7±10,5 KMI vidurkis
23,8±3,7 22,8±4,4 21,2±1,1 21,8±3,67 23,3±3,5 22,3±4,1 *p<0,05 lyginant su atitinkamos lyties dizigotiniais; **p<0,05 lyginant su moterimis
Buvo analizuota kokia yra amţiaus įtaka antsvorio paplitimui. Nustatyta, kad per didelį KMI turinčių respondentų kartu su amţiumi reikšmingai daugėjo. Jauniausioje amţiaus grupėje antsvorio turėjo 4,9 proc. respondentų (4.1.1 pav.). Vyriausioje amţiaus grupėje antsvorio paplitimas buvo beveik 5 kartus didesnis, lyginant su 25–34 metų amţiaus grupe. Antsvorio paplitimas su amţiumi reikšmingai didėjo tarp vyrų ir tarp moterų.
Lietuvoje ir pasaulyje atlikti tyrimai taip pat nurodo antsvorio paplitimo didėjimą kartu su amţiumi. JAV 2003/2004 metais per didelio svorio turėjo 57,1 proc. 20–39 metų ir 73,1 proc. 40–59 metų respondentų [64]. 2008 metų Suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo duomenimis – 28,8 proc. 20–24 metų ir 73,2 proc. 55–60 metų vyrų bei atitinkamai 10,2 proc. ir 73,7 proc. moterų [3]. Atlikto tyrimo metu jauniausioje amţiaus grupėje per didelio svorio turėjo kelis kartus maţiau respondentų, nes į ją pateko ir jaunesni nei 20 metų dvyniai.
66,7 13,6 4,9 33,3 86,4 95,1 0 20 40 60 80 100
18-24 metai 25-34 metai 35 ir daugiau
Pr
oc
.
Antsvoris Normalus svoris χ2
=56,4, lls=2; p<0,001
4.1.1 pav. Tiriamųjų skirstymas pagal KMI priklausomai nuo amţiaus.
Antsvorio paplitimas kartu su išsilavinimu didėjo. Kolegijos išsilavinimą turinčių respondentų tarpe antsvorio turėjo beveik pusė (45,8 proc.) respondentų. Vidurinį išsilavinimą turinčių – 7,4 proc., o aukštąjį išsilavinimą turinčių – 31,2 proc. dvynių (4.1.2 pav.).
Palyginus su 2008 metų Suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo rezultatais, kur KMI ne maţesnį nei 25 turėjo 53,0 proc. vidurinį išsilavinimą., 61,0 proc. kolegijos išsilavinimą., ir 42,0 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, galima teigti, kad daugiausiai antsvorio ar nutukimo turi kolegijos išsilavinimą turintys asmenys [3]. Atliktame tyrime antsvorio daţnis tarp vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų nesiekia net 10 proc., nes dauguma vidurinį išsilavinimą turėjusių dvynių buvo jauni, taigi jų KMI buvo maţesnis.
31,2 45,8 7,4 92,6 68,8 54,2 0 20 40 60 80 100
Vidurinis Kolegija Aukštasis
P
ro
c.
Antsvoris Normalus svoris χ2
=18,7, lls=2; p<0,001
Tarp mieste ir kaime gyvenančių dvynių antsvorio paplitimas buvo panašus (atitinkamai 21,6 proc. ir 23.3 proc.). Suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, antsvorio daţniau turėjo kaimo nei miesto gyventojai. Šis skirtumas buvo ypatingai didelis tarp moterų [3].
Taip pat buvo įvertinta koks yra antsvorio ir normalaus svorio grupių respondentų pasitenkinimas savo svoriu. Antsvorio grupės respondentai daţniau buvo nepatenkinti savo svoriu lyginant su normalaus svorio grupe (atitinkamai 64,5 proc. ir 21,1 proc.). Reikšmingi skirtumai priklausomai nuo lyties rasti tik antsvorio grupėje. Šioje grupėje 81,0 proc. moterų ir 30,0 proc. vyrų buvo nepatenkinti savo kūno svoriu (p<0,001) (4.1.3 pav.). Normalaus svorio grupėje nepatenkintų svoriu moterų buvo beveik 4 kartus maţiau, lyginant su antsvorio grupės respondentėmis (atitinkamai 20,7 proc. ir 81,0 proc.) (p<0,05).
22,7 30,0 20,7 81,0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Antsvoris Normalus svoris
Pr oc . Vyrai Moterys χ2 =21,4, lls=2; p<0,001
4.1.3 pav. Nepatenkintų savo kūno svoriu vyrų ir moterų dalis atsiţvelgiant į KMI
Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma (68,6 proc.) dvynių savo svorį įvertino kaip normalus. Rasti reikšmingi skirtumai tarp savo kūno svorio vertinimo atsiţvelgiant į KMI grupes ir lytį. Antsvorio turinčios grupės moterys savo kūno svorį vertino objektyviau lyginant su vyrais. Tik trečdalis antsvorio turinčių vyrų savo svorį vertino teisingai ir nurodė, kad jis yra per didelis (4.1.4 pav.). Dauguma (90,5 proc.) antsvorio turinčių moterų nurodė, kad jų svoris per didelis. Normalaus kūno svorio grupėje savo svorį teisingai įvertino 100 proc. vyrų ir 92,0 proc. moterų.
30,0 100 92,0 90,5 0 20 40 60 80 100 120
Antsvoris Normalus svoris
P roc . Vyrai Moterys χ2 =61,2, lls=1; p<0,001
4.1.4 pav. Teisingai vertinusių savo kūno svorį respondentų dalis atsiţvelgiant į KMI ir lytį.
Taigi, duomenų analizė parodė, kad antsvorio paplitimas tarp dvynių buvo susijęs su amţiumi ir išsilavinimu, tuo tarpu nuo gyvenamoji vietos nepriklausė . Taip pat nustatyta, kad antsvorio grupės respondentai reikšmingai daţniau buvo nepatenkinti savo kūno svoriu. Du trečdaliai antsvorio turinčių vyrų klaidingai manė kad jų svoris normalus.
4.2 Genetinių veiksnių sąsajos su antropometriniais rodikliais ir gyvensenos veiksniais
Norint įvertinti, ar paveldimumas turi įtakos antropometriniams rodikliams, buvo apskaičiuoti koreliacijos koeficientai tarp MZ ir DZ dvynių porų antropometrinių rodiklių. Nustatyti stiprūs ryšiai tarp visų MZ dvynių porų antropometrinių rodiklių (4.2.1 lentelė). Labiausiai buvo susijęs MZ vyrų porų kūno svoris ir KMI (koreliacijos koeficientas - 0,902). Vertinant MZ moterų porų antropometrinių rodiklių koreliacijas, stipriausias ryšys nustatytas tarp ūgio (koreliacijos koeficientas 0,874). Koreliacijos koeficientai tarp DZ vyrų porų svorio ir KMI buvo gana dideli, tačiau statistiškai nereikšmingi. Tarp DZ moterų porų antropometrinių rodiklių ryšiai buvo statistiškai reikšmingi, tačiau maţesnis nei tarp MZ moterų porų atitinkamų rodiklių.
Nelson MC ir kt. tyrimo duomenimis ryšiai tarp vienodų lyčių MZ dvynių ir KMI buvo didesni lyginant su DZ dvyniais (koreliacijos koeficientai atitinkamai 0,74 ir 0,44) [60]. Souren ir kt. tyrimo duomenimis, tarp MZ moterų KMI koreliacijos koeficientas buvo 0,77,
tarp vyrų – 0,86. Tarp DZ dvynių atitinkamai 0,53 ir 0,46 [65]. Šie tyrimai pateikia rezultatus, kurie panašūs į atliko tyrimo rezultatus, kas patvirtina, jog genetika įtakoja antropometrinius rodiklius.
4.2.1 lentelė. Pearsono koreliacijos koeficientas tarp monozigotinių ir dizigotinių porų dvynių atitinkamų antropometrinių rodiklių
Vyrai Moterys Iš viso
MZ DZ MZ DZ MZ DZ
Ūgis 0,810* -0,075 0,874* 0,752* 0,941* 0,799*
Svoris 0,902* 0,882 0,707* 0,610* 0,813* 0,633
KMI 0,902* 0,919 0,700* 0,527* 0,743* 0,528*
*p<0,001
Buvo analizuota, kurių, MZ ar DZ, dvynių porų skirtumai tarp ūgio, svorio ir KMI buvo didesnis (4.2.2 lentelė). MZ dvynių ūgis vidutiniškai skyrėsi 2,33±2,34 cm., svoris - 5,4±6,99 kg., o KMI - 1,74±2,59 kg/m2, DZ porų atitinkamai - 3,50±3,20 cm., 6,80±7,64 kg., 2,20±2,80 kg/m2
. Nors skirtumai tarp DZ dvynių porų buvo šiek tiek didesni nei tarp MZ, tačiau jie statistiškai reikšmingai nesiskyrė. MZ dvynių ūgio skirtumų 25-oji procentinė, kaip ir DZ dvynių porų buvo lygi 1. Tuo tarpu 75-oji procentinė atitinkamai buvo 2,5 cm. ir 5 cm. Iš to galima daryti išvadą, kad DZ dvynių ūgių dispersija buvo didesnė. Skirtumai tarp MZ porų svorio ir KMI kvartilių taip pat buvo maţesni, lyginant su DZ.
4.2.2 letenėlė. Antropometrinių rodiklių skirtumai atsiţvelgiant į zigotiškumą
Vidurkis SD. Mediana 25 procentilė 75 procentilė
Ūgio skirtumai MZ 2,33 2,34 2,0 1 2,5 DZ 3,50 3,20 2,5 1 5 Svorio skirtumai MZ 5,4 6,99 4,00 2 5,5 DZ 6,80 7,64 4,00 1 9 KMI skirtumai MZ 1,74 2,59 0,94 0,34 1,83 DZ 2,20 2,80 1,09 0,35 3,05
Kito dvynių tyrimo metu buvo analizuoti ryšiai tarp MZ ir DZ dvynių KMI pokyčių. Tarp kartu gyvenančių MZ dvynių KMI skirtumų (kg/m2
) koreliacijos koeficientas buvo 0,62, tarp gyvenančių atskirai – 0,40, tarp DZ dvynių atitinkamai 0,36 ir 0,21 [65]. Šio tyrimo metu taip pat pastebėta, kad MZ dvynių antropometrinių rodiklių skirtumai yra maţesni.
Taip pat buvo analizuota ar paveldimumas yra susijęs su gyvensena. Nustatyti reikšmingi ryšiai tarp visų MZ dvynių porų fizinio aktyvumo įpročių (4.2.3 lentelė). MZ dvynių Spearmano koreliacijos koeficientas buvo reikšmingai didesnis lyginant su DZ. Labiausiai buvo susijęs MZ porų dvynių mankštinimosi daţnis laisvalaikiu (koreliacijos koeficientas – 0,621).
Nelson MC ir kt. tyrimo metu taip pat nustatyti reikšmingai didesni ryšiai tarp MZ dvynių fizinio aktyvumo įpročių. Koreliacijos koeficientas tarp MZ dvynių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo buvo 0,56, tarp DZ porų – 0,41. Tuo tarpu DZ dvynių koreliacijos koeficientas buvo didesnis pagal per savaitę pasyviai praleidţiamas valandas (atitinkamai 0,32 ir 0,40) [60]. Didesni koreliacijos koeficientai tarp MZ dvynių porų fizinio aktyvumo įpročių parodo, kad genetika turi įtakos ne tik antropometriniams rodikliams bet ir gyvensenai.
4.2.3 lentelė. Spearmano koreliacijos koeficientas tarp monozigotinių ir dizigotinių dvynių porų atitinkamų fizinio aktyvumo įpročių
Fizinio aktyvumo įpročiai MZ DZ
Laikas, kurį dvyniai eina į darbą ir atgal pėsčiomis 0,579** -0,089 Mankštinimosi daţnis laisvalaikiu 0,621** 0,479**
Treniruočių lankymas 0,535** 0,364*
Fizinio pajėgumo vertinimas 0,598** 0,249
*p <0,05; **p <0,001
Analizuojant mitybos įpročių ir paveldimumo ryšius taip pat nustatyta, kad MZ dvynių porų mitybos įpročiai susiję (4.2.4 lentelė.). Tarp DZ porų reikšmingi ryšiai nustatyti tik tarp greito maisto vartojimo, ant duonos tepamų riebalų pasirinkimo, valgymo ţiūrint televizorių ar skaitant ir domėjimosi informacija, kuri pateikta ant maisto produktų (koreliacijos koeficientai atitinkamai – 0,539, 0,485, 0,446 ir 0,432). Tačiau tarp visų analizuotų mitybos įpročių ryšiai tarp MZ dvynių porų buvo didesni negu tarp DZ dvynių porų. Labiausiai buvo susijęs MZ dvynių porų greito maisto vartojimas (koreliacijos koeficientas – 0,701) ir
televizijos programų ţiūrėjimas arba skaitymas valgio metu (koreliacijos koeficientas – 0,680).
Kiti dvynių tyrimai taip pat nurodo stipresnius ryšius tarp MZ dvynių mitybos įpročių. Koreliacijos koeficientas tarp MZ dvynių greito maisto vartojimo buvo 0,52, o tarp DZ dvynių – 0,39. Tarp pusryčiavimo įpročių nustatyti koreliacijos koeficientai atitinkamai buvo 0,43 ir 0,33 [60]. Koreliacijos koeficientas tarp valgymo esant įtampai tarp MZ dvynių buvo 0,30, o tarp tų, kurie bando nusiraminti valgydami - 0,27. Tarp DZ dvynių koreliacijos koeficientai atitinkamai buvo 0,28 ir 0,08 [66;67]. MZ moterų koreliacijos koeficientas tarp naktinio valgymo buvo 0,25, vyrų - 0,24, o DZ porų – atitinkamai 0,09 ir 0,03 [68]. Didesni koreliacijos koeficientai tarp MZ dvynių porų, nurodo, kad mitybos įpročiai yra stipriai veikiami genetikos.
4.2.4 lentelė. Spearmano koreliacijos koeficientas tarp monozigotinių ir dizigotinių dvynių porų atitinkamų mitybos ir ţalingų įpročių
Mitybos įpročiai MZ DZ
Valgo esant įtampai ar negatyviom emocijom 0,388* 0,035 Valgydami ţiūri televizorių ar skaito 0,680** 0,446* Domisi informacija apie produktų sudėtį 0,586** 0,432* Riebalų tepamų ant duonos pasirinkimas 0,658** 0,485**
Saldumynų vartojimas 0,368* 0,304
Greito maisto vartojimas 0,701** 0,539**
Traškučių vartojimas 0,511** 0,215 Vaisių vartojimas 0,613** 0,334 Darţovių vartojimas 0,608** 0,305 Ţalingi įpročiai MZ DZ Rūkymas 0,588** -0,153 Alaus vartojimas 0,534** 0,297
Vyno ir šampano vartojimas 0,467** 0,426* Stipriųjų gėrimų vartojimas 0,629** 0,472**
