LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
EMILIJA BALANDYTĖ
FARMACIJOS SPECIALISTŲ VAIDMUO DALYVAUJANT
LĖTINIO VENŲ NEPAKANKAMUMO PREVENCIJOS IR
GYDYMO PROCESE KAUNO MIESTE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Doc. dr. Algirdas Baranauskas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Prof. Ramunė Morkūnienė
___________________________________
parašas, data (metai, mėnuo, diena)
FARMACIJOS SPECIALISTŲ VAIDMUO DALYVAUJANT
LĖTINIO VENŲ NEPAKANKAMUMO PREVENCIJOS IR
GYDYMO PROCESE KAUNO MIESTE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Algirdas Baranauskas
___________________________
parašas, data (metai, mėnuo, diena)
Recenzentas
Darbą atliko
Magistrantė Emilija Balandytė
________________________
_____________________________
parašas, data (metai, mėnuo, diena)
parašas, data (metai, mėnuo,diena)
TURINYS
SANTRUMPOS ... 5 SĄVOKOS ... 6 SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 ĮVADAS ... 11DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1 Ligų prevencijos svarba ... 14
1.2 Lėtinės ligos ... 15
1.3 Farmacijos specialistų profesinis vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje ... 15
1.4 Lėtinio venų nepakankamumo samprata ... 17
1.5 Lėtinio venų nepakankamumo paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje ... 18
1.6 Lėtinio venų nepakankamumo etiologija ir jos supratimo svarba farmacijos specialistams ... 21
1.6.1 Venų anatomija ... 21
1.6.2 Lėtinio venų nepakankamumo patofiziologija ... 22
1.6.3 Lėtinio venų nepakankamumo priežastys ... 23
1.6.4 Lėtinio venų nepakankamumo rizikos veiksniai ... 25
1.7 Lėtinio venų nepakankamumo patogenezė ir jos supratimo svarba farmacijos specialistams ... 26
1.7.1 Lėtinio venų nepakankamumo klinikinė klasifikacija (raida) ... 26
1.7.2 Lėtinio venų nepakankamumo komplikacijos ... 27
1.8 Lėtinio venų nepakankamumo įtaka gyvenimo kokybei ... 28
1.9 Lėtinio venų nepakankamumo diagnozavimas ... 29
1.10 Farmacijos specialistų vaidmuo konsultuojant pacientus apie lėtinio venų nepakankamumo prevencijos ir gydymo priemones ... 29
1.10.1 Režimas ... 30 1.10.2 Fizioterapinės priemonės ... 32 1.10.3 Kompresinė terapija ... 32 1.10.4 Farmakoterapija ... 34 1.10.5 Intervenciniai metodai ... 36 2. TYRIMO METODIKA ... 38
2.1 Tyrimo planavimas (organizavimas) ... 38
2.2 Tyrimo metodai ... 38
2.3 Tyrimo objektas ir dalyviai ... 39
2.5 Tyrimo instrumentas ... 40
2.6 Etiniai tyrimo aspektai ... 41
2.7 Tyrimo eiga ... 41
3. REZULTATAI ... 42
3.1 Socialinė demografinė respondentų charakteristika ... 42
3.2 Respondentų patirtis (negalavimai, rizikos veiksniai, informacijos šaltiniai) ... 45
3.3 Respondentų patirtis (farmacijos specialistų konsultacijos vaistinėse) ... 50
3.4 Respondentų lūkesčiai venų nepakankamumo prevencijos ir gydymo klausimais ... 53
3.5 Sąsajos tarp respondentų sociodemografinių veiksnių ir aspektų, susijusių su kojų venų liga .... 54
3.5.1 Sąsajos tarp respondentų lyties ir aspektų, susijusių su kojų venų liga ... 54
3.5.2 Sąsajos tarp respondentų amžiaus ir aspektų, susijusių su kojų venų liga ... 59
3.5.3 Sąsajos tarp respondentų išsilavinimo ir aspektų, susijusių su kojų venų liga ... 63
3.5.4 Sąsajos tarp respondentų socialinės padėties ir aspektų, susijusių su kojų venų liga ... 64
3.5.5 Kitos sąsajos tarp respondentų požymių, susijusių su kojų venų liga ... 64
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 67
IŠVADOS ... 69
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 70
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 71
SANTRUMPOS
% - procentai
AKS - arterinis kraujo spaudimas ES – Europos Sąjunga
FIP (International Pharmaceutical Federation) - Tarptautinė farmacijos federacija FP – farmacinė paslauga
FR - farmacinė rūpyba
GVP – gera vaistinių praktika HR - O-(β-hidroksietil)-rutozidai JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos KMI - kūno masės indeksas
LR - Lietuvos Respublika LVL - lėtinė venų liga
LVN - lėtinis venų nepakankamumas m. pr. Kr. - metai prieš Kristų
mln. - milijonas mlrd. - milijardas
MPFF (micronized purified flavonoid fraction) - mikronizuota ir išgryninta flavonoidų frakcija n - tiriamųjų, respondentų skaičius
p - statistinis patikimumas
proc. – procentai
SPSS (Statistical Package for the Social Science) - Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa
tūkst. - tūkstantis
UK – Jungtinė Karalystė χ2 – Chi-kvadrato kriterijus
SĄVOKOS
Abdominalinis - pilvinis. [14]
Adhezija - [lot. adhaesio — sukibimas, prikibimas]. [20] Artrozė - lėtinė distrofinė sąnarių liga. [20]
Asimptominis - neturintis būdingų simptomų. [14]
Atrofija - žmogaus ląstelių, audinių arba organų sumažėjimas arba visiškas išnykimas. [20] Disfunkcija - sistemos funkcijos sutrikimas. [20]
Displazija - vystymosi arba augimo sutrikimas. [20]
Distrofija - audinių, organų arba viso organizmo mitybos sutrikimas. [20] Diuretikai - vaistai, skatinantys šlapimo išsiskyrimą. [14]
Edema - skysčio susikaupimas audiniuose dėl limfos bei kraujo apytakos sutrikimo. [14] Ekstrakardialinis - faktoriai, esantys už širdies ribų. [20]
Farmacijos specialistas – ,,vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo.” [9]
Farmacinė paslauga – ,,vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti receptų
tikrinimą, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą.“ [9]
Farmacinė rūpyba - ,,vaistininko farmacinės veiklos dalis, apimanti: 1) gyventojų, kuriems paskirtas
gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydytoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; 2) LR sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų valdymo programas; 3) tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; 4) dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias LR sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas, teikiamas vaistinėse.” [9]
Fibrinolitikai - kraujo krešėjimą veikiantys vaistai. [14] Fibrozė - jungiamojo audinio vešėjimas dėl uždegimų. [14]
Gera vaistinių praktika -,,normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant farmacinės
paslaugos teikimą ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma.” [5]
Glikokaliksas - ląstelių apvalkalas, kuris dengia fosfolipidinę membraną. [14]
Granuloma - kietas uždegiminis mazginis darinys, kuriame susitelkę modifikuoti makrofagai. [14] Hemodinaminės sąlygos - kraujo tekėjimo sąlygos širdies ir kraujagyslių sistemos organais. [14] Hemoragija - kraujo išsiliejimas dėl kraujagyslės sienos trūkimo ar padidėjusio laidumo. [14] Hemosiderinas - geležį prijungiantis baltymas žinduolių organizme. [14]
Hiperpigmentacija - padidėjusi odos pigmentacija. [14] Hipoksija – deguonies stygius organizme. [14]
Konservatyvus gydymas - apsauginis, tausojamasis, atgaivinantis, pataisantis pažeistas kūno dalis,
funkcijas (prevencinis); neoperacinis gydymas. [20]
Lipodermatosklerozė - poodinių audinių fibrozė. [84] Obstipacija - vidurių užkietėjimas. [20]
Ostitas - kaulo uždegimas. [20]
Patologija - liguista būsena, sveikatos sutrikimas. [14] Periostitas - antkaulio uždegimas. [20]
Plaučių embolija - plaučių kraujagyslės užsikimšimas kraujo krešuliu. [20]
Pletizmografija - organo arba kūno dalies tūrio kitimo, kuris atspindi tekančio pro tą organą kraujo
kiekį, užrašymas. [14]
Polineuropatija - negrįžtamas bei progresuojantis nervų laidumo pažeidimas. [14] Racionalus - protingas, pagrįstas, apgalvotas, tikslingas. [20]
Refliuksas - atgalinis tekėjimo srautas. [14]
Retikulinis - [lot. reticulum — tinklelis], tinklinis; tinklelio formos varikozė. [20] Savigyda - gydymasis savo (pačio paciento) nuožiūra. [5]
Skleroterapija - poodinių venų gydymo metodas, kurio metu į veną yra suleidžiami medikamentai ir
venos yra dirbtinai užkemšamos. [14]
Sveikata - visiška fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, o ne vien ligos ar fizinės negalios nebuvimas.
[11]
Teleangiektazijos - nedidelis mažų paviršinių odos kraujagyslių išsiplėtimas. [20] Tromboflebitas - venų uždegimas, per kurį venose susidaro trombų. [20]
Vaistas (vaistinis preparatas) -,,vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti,
kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas.” [9]
Varikozė - lėtinis matomas venų išsiplėtimas. [14]
Vazomotorinis centras - centras smegenyse, atsakingas už kraujagyslių veiklą. [20] Veninė opa (trofinė) - atsivėrusios gyvos žaizdos, dažniausiai kojose. [14]
Venografija - venų rentgenologinis tyrimas. [20]
Venos - kraujagyslės, kuriomis kraujas sugrįžta į širdį. Jomis teka deguonį ląstelėms atidavęs kraujas
Visuomenės vaistinė -,,vaistinė, kurioje parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir
juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir profesinės veiklos praktika.” [9]
SANTRAUKA
E. Balandytės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. A. Baranauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir Socialinės farmacijos katedra. – Kaunas, 2019.
Magistrinio darbo tema: Farmacijos specialistų vaidmuo dalyvaujant lėtinio venų nepakankamumo
prevencijos ir gydymo procese Kauno mieste.
Raktiniai žodžiai: farmacijos specialistas, visuomenės vaistinė, lėtinis venų nepakankamumas, venų
varikozė, prevencija, rizikos veiksniai.
Tikslas: Įvertinti farmacijos specialistų vaidmenį dalyvaujant pacientų, sergančių lėtiniu venų
nepakankamumu ar turinčių būdingų simptomų, prevencijos bei gydymo procese Kauno mieste.
Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti gyventojų žinias ir nuomonę apie rizikos veiksnius bei profilaktikos
priemones esant lėtiniam venų nepakankamumui. 2. Identifikuoti dabartinį farmacijos specialistų vaidmenį bei kompetencijas konsultuojant lėtinio venų nepakankamumo prevencijos ir gydymo klausimais. 3. Nustatyti gyventojų lūkesčius, ko yra tikimasi iš farmacijos specialistų, lėtinio venų nepakankamumo prevencijos ir gydymo klausimais.
Metodika: Tyrimo pradžioje buvo sudarytas tyrimo planas, apžvelgtos bei aprašytos su magistrinio
darbo tema susijusios mokslinės publikacijos ir tyrimai. Tyrimui atlikti paruoštas ir naudotas kiekybinis tyrimo metodas - anketinė apklausa. Anketoje buvo pateikta 12 klausimų. Tyrimo metu buvo apklausti 283 Kauno visuomenės vaistinės pacientai (klientai). Gauti duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS programos 21.0 versiją. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai
p<0,05.
Tyrimo rezultatai: Dauguma, net 67,8 proc. respondentų, skundėsi vienais ar kitais simptomais,
susijusiais su kojų venomis ir būdingais lėtiniam venų nepakankamumui, o šių simptomų neturėjo tik 32,2 proc. respondentų. Dažniausiai (47,4 proc.) respondentų nurodytas rizikos veiksnys buvo genetinis polinkis. 66,7 proc. respondentų dėl profilaktinių ir gydomųjų priemonių rekomendacijų nuo kojų venų ligos dažniausiai kreipiasi į farmacijos specialistą. 35,9 proc. respondentų įvardino, kad jiems skiriamos farmacijos specialistų konsultacijos vaistinėse yra per trumpos.
Išvados: Įvertinta, kad pacientams trūksta informacijos apie rizikos veiksnius, galinčius sukelti lėtinę
venų ligą. Didžioji dauguma pacientų teigiamai vertina profilaktinių priemonių naudojimą esant šiai patologijai. Didžiausią įtaką ir vaidmenį venų nepakankamumo prevencijai ir gydymui darančiais informacijos šaltiniais respondentai įvardino farmacijos specialistus bei gydytojus. Daugiau nei pusė tiriamųjų (55,2 proc.) mano, kad vaistinėse farmacijos specialistai turi pakankamai žinių. Respondentai labai palankiai įvertino galimybę išsitirti venų būklę diagnostiniais prietaisais vaistinėse.
SUMMARY
E. Balandytė Master's Thesis/ scientific supervisor associate professor A. Baranauskas; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Pharmacy Faculty, Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy cathedral. – Kaunas, 2019.
Theme of master's thesis: The role of pharmaceutical specialists in the process of prevention and
treatment of chronic venous insufficiency in Kaunas city.
Keywords: pharmacy specialist, public pharmacy, chronic venous insufficiency, varicose veins,
prevention, risk factors.
Aim: To evaluate the role of pharmaceutical specialists in the prevention and treatment of patients
with chronic venous insufficiency or with typical symptoms in Kaunas city.
Tasks of the work: 1. To evaluate the knowledge and opinion of the population on risk factors and
preventive measures in case of chronic venous insufficiency. 2. Identify the current role and competences of pharmaceutical professionals in consulting on prevention and treatment of chronic venous insufficiency. 3. To identify the expectations of the population, what are expected from pharmaceutical specialists, in the prevention and treatment of chronic venous insufficiency.
Methodology: At the beginning of the study, a research plan was composed, reviewed and described
in terms of scientific publications and research related to the Master's Thesis. Quantitative research method - questionnaire survey - was prepared and used for the research. The questionnaire contained 12 questions. During the research, 283 patients (clients) of Kaunas city public pharmacy were interviewed. The data received were analyzed using SPSS version 21.0. Data were considered statistically significant at p <0,05.
Research results: Most, even 67,8 % of respondents, complained about one or more symptoms
associated with leg veins and characteristic of chronic venous insufficiency, with only 32,2 % of respondents who does not have these symptoms. The most common risk factor (47,4 %) respondents have been indicated the genetic predisposition. 66,7 % of respondents, for their prophylactic and curative measures against leg vein disease, usually contact with a pharmaceutical specialist. 35,9 % of respondents mentioned that the consultation time given to them by pharmacists in pharmacies is too short. Conclusions: It has been estimated that patients missing information on chronic venous disease that may lead to risk factors. The vast majority of patients appreciate the use of preventive measures in this pathology. Respondents identified pharmacists and doctors as the biggest impact played sources of information on prevention and treatment of venous insufficiency. More than half of the respondents (55,2 %) believe that pharmacists have enough knowledge in pharmacies. Respondents very welcome appreciated the possibility of examining the condition of veins with diagnostic devices in pharmacies.
ĮVADAS
Mokslininkų teigimu, lėtinės ligos yra vienas iš stipriausiai gyvenimo kokybę žmonėms lemiančių faktorių, galintis sukelti tiek psichologinių, tiek socialinių, tiek fizinių problemų.
Lėtinis venų nepakankamumas (LVN) yra sveikatos būklė, sąlygota venų vožtuvų nepakankamumo, kuriai yra būdingas venų (dažniausiai kojose) išsiplėtimas ir deformacija dėl padidėjusio slėgio. [93] LVN yra venų vožtuvų disfunkcijos pasėkmė, susijusį su kraujotakos sutrikimu kojų venose. [94] LVN apibūdina būseną, kai yra paveikiamos apatinių galūnių venos bei nuolatinė venų hipertenzija sukelia įvairias patologijas, įskaitant skausmą, edemą, odos pokyčius ir išopėjimus. [60, 84] LVN yra kitaip dar vadinamas lėtine venų liga (LVL). [85] LVN yra būdingas retrogradinis, tai yra atgalinis kraujo tekėjimo srautas apatinėse galūnėse (kojose), kada kraujas negali normaliai grįžti iš periferijos į centrą (širdį). [80] LVL - tai ypač dažnas susirgimas Vakarų pasaulyje. [79] Yra teigiama, kad LVN (ar jo simptomų) gali turėti apie 50 proc. žmonių populiacijos. [14, 21] Lietuvoje kas dešimtas žmogus gali kentėti nuo didesnės arba mažesnės kojų venų varikozės, kuri ypač paūmėja vasaros periodu. [14]
Dažnai pagrindinis informacijos šaltinis apie LVL gali būti šeimos gydytojas arba angiochirurgas, tačiau ligos pradžioje ir eigoje pacientai dažnai susiduria ir su farmacijos specialistais, kurie taip pat turi potencialią galimybę įsitraukti į veiklas, užtikrinančias pacientų ligos prevenciją ir kontrolę. Farmacijos specialistas, turintis spektrą žinių apie LVN, gali padėti efektingai pacientams kontroliuoti ligą, formuoti požiūrį prevencijos ir galimų komplikacijų klausimais.
Žmonės apsilanko vaistinėse dėl įvairiausių priežasčių: įsigyti gydytojo paskirtų vaistų, konsultuotis dėl nereceptinių vaistų ar maisto papildų įsigyjimo, konsultuotis įvairiais sveikatinimosi klausimais. Farmacininko konsultacijos vaistinėje metu perduodama tam tikra informacija, kuri gali padėti žmonėms susidaryti tvirtą nuomonę bei priimti tinkamus sprendimus. Konsultavimo kokybė didele dalimi lemia ir pacientų sveikatą. Žmonės dažnai negaudami kokybiškos konsultacijos ima užsiiminėti savigyda, o tai gali tapti dideliu pavojumi jų pačių sveikatai.
Dažnu atveju LVN sunku išvengti dėl žinių stygiaus, ypač apie rizikos veiksnius, profilaktiką, dėl to negydoma LVL progresuoja. Norint pagerinti pacientų, jau sergančių LVN ar susiduriančių su rizikos veiksniais, galinčiais sukelti LVL, gyvenimo kokybę, yra tikslinga atlikti vaistinės klientų apklausą apie jiems suteikiamą ir gaunamą informaciją vaistinėse. Apklausa gali padėti išsiaiškinti pacientų (klientų) nuomonę bei poreikius, susijusius su farmacijos specialistų teikiamomis konsultacijomis esant venų patologijai. Visa tai gali padėti vystant farmacines, papildomas paslaugas vaistinėje, ateityje steigiant ir plėtojant farmacinės rūpybos planus individualiam pacientui ir taip prisidėti prie LVL progresavimo sumažinimo. Ilgėjant pasaulio gyventojų amžiui, kartu vis didėjant
nutukimui, taip pat sėsliam gyvenimo būdui ir užsiėmimams, LVL, veninių opų pasireiškimas ir su tuo susijusi našta kyla ir manoma vis kils.
Racionaliai panaudojus prevenciją (konservatyvų gydymą) ir kruopščiai laikantis visų rekomendacijų, gautų iš farmacijos specialisto ir gydytojo, pacientai gali išvengti LVL komplikacijų, likti darbingi, be kojų išopėjimo, egzemos ir pan. Farmacijos specialistai turi informuoti žmones, esančius LVN rizikos grupėje, apie ligos simptomus ir pasėkmes bei paskatinti juos pakeisti savo gyvenimo būdą, imtis prevencinių priemonių. Šių laikų farmacijos specialistas turi galimybę edukuoti ir šviesti pacientus visuomenes vaistinėse sveikatinimosi bei ligų (šiuo atveju LVL) prevencijos klausimais.
Nagrinėjamos temos problema - gaunamos informacijos apie venų patologiją, simptomus,
prevenciją bei gydymą, trūkumas iš farmacijos specialistų, ir šios informacijos nepasisavinimas, gali sąlygoti LVL komplikacijų pasireiškimą, sumažėjusį darbingumą bei padidėjusias išlaidas sveikatos sistemai.
Magistrinio darbo naujumas. Išanalizavus Lietuvoje atliktus tyrimus, nebuvo rasta
konkrečių tyrimų, kuriuose būtų minimas farmacijos specialistų vaidmuo, teikiant informaciją pacientams, turintiems galimas venų patologijas.
Magistrinio darbo aktualumas. Yra itin svarbu apžvelgti pacientų, turinčių galimas venų
patologijas ar būdingus simptomus, požiūrį į farmacijos specialistų suteikiamą informaciją tam, kad LVN būtų tinkamai kontroliuojamas, išvengiama komplikacijų bei užtikrinama gera gyvenimo kokybė.
Magistrinio darbo praktinė reikšmė. Išanalizavus gyventojų nuomonę apie farmacijos
specialistų teikiamą konsultaciją esant venų patologijai, bus galima pateikti rekomendacijas farmacinės rūpybos kūrimo modeliams ateityje.
Šio darbo tikslas: įvertinti farmacijos specialistų vaidmenį dalyvaujant pacientų, sergančių lėtiniu venų nepakankamumu ar turinčių būdingų simptomų, prevencijos bei gydymo procese Kauno mieste.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti farmacijos specialistų vaidmenį dalyvaujant pacientų, sergančių lėtiniu venų nepakankamumu ar turinčių būdingų simptomų, prevencijos bei gydymo procese Kauno mieste.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti gyventojų žinias ir nuomonę apie rizikos veiksnius bei profilaktikos priemones
esant lėtiniam venų nepakankamumui.
2. Identifikuoti dabartinį farmacijos specialistų vaidmenį bei kompetencijas konsultuojant
lėtinio venų nepakankamumo prevencijos ir gydymo klausimais.
3. Nustatyti gyventojų lūkesčius, ko yra tikimasi iš farmacijos specialistų, lėtinio venų
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Ligų prevencijos svarba
Sąvoka ,,prevencija“ (lot. praevenire – pralenkti, ateiti pirma) tarptautinių žodžių žodyne yra apibrėžta kaip išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių. [12]
Paslaugos, kurios yra gaunamos prevencinės medicinos srityje - ypač svarbios. Šalies sveikatos sistema pirmiausia turi orientuotis ne į ligas, o į patį žmogų. Norint tinkamai suprasti ir imtis tikslingų sveikatos stiprinimo veiksmų, pirmiausiai reikia žinoti, kokios yra galimos prevencijos rūšys ir priemonės. Yra išskiriamos pirmapradė, pirminė, antrinė bei tretinė profilaktikos. Pirmapradė prevencija dėmesį skiria gyvenimo būdo, gyvensenos įpročių formavimui dar vaikystėje, kol dar nėra atsiradusių žalingų rizikos veiksnių. Tai galimų rizikos veiksnių pašalinimas ir sumažinimas, kol dar jie neturėjo poveikio sveikatai (besilaukiančių būsimų mamų mityba, geros sanitarinės sąlygos, sveika gyvensena, sporto programos mokykloje ir pan.). Pirminė prevencija yra organizuojama, kai yra žinomi potencialūs rizikos veiksniai. Šios profilaktikos tikslas - kuo labiau sumažinti ir stabilizuoti sergamumą ligomis, imantis rizikos veiksnių ir priežasčių kontrolės. Pavyzdžiui, norint sumažinti sergamumą plaučių onkologija, būtinai reikia mažinti rūkymą. Pirminė prevencija orientuojasi ir į populiaciją, ir į rizikos grupes. Antrinė ir tretinė profilaktika išsiskiria tuo, kad jų objektas yra ne visa populiacija, bet atitinkamos grupės - pacientai ir ligoniai. Antrinės prevencijos metu stengiamasi kuo anksčiau diagnozuoti tam tikras ligas, jog būtų kuo sėkmingesnis jų gydymas ir stebėsena. Tretinės prevencijos užduotis yra sumažinti galimas ligų komplikacijas, sustabdyti ligos eigos progresavimą bei pagerinti gyvenimo kokybę. Visa visuomenė, norėdama gerinti savo ir kitų sveikatos būklę, turi prisidėti prie sveikatos stiprinimo. [7] Farmacijos specialistai, konsultuodami visuomenės vaistinėse pacientus, dažniausiai gali dalyvauti pirminės, antrinės bei tretinės prevencijos etapuose ir atlikti labai svarbu vaidmenį.
Dabartiniais laikais farmacijos sektoriuje dirbantys farmacijos specialistai tampa vis svarbesne sveikatinimo veiklos dalimi. Vis labiau dėmesys atkreipiamas į paciento sveikatinimo skatinimą, ligų prevenciją, farmacinę paslaugą, jos kokybės gerinimą, farmacinės rūpybos elementų integraciją į visuomenės vaistinių praktiką (priedas Nr. 4). Ieškomi ir akcentuojami farmacijos specialistai, galintys suprasti bei aktyviai organizuoti ir dalyvauti sveikatinimo sistemos veikloje. Be to farmacijos specialistas dažnai yra išskiriamas kaip pirmasis „paciento žingsnis“ į sveikatos sistemos profesionalų komandą. [15]
Taigi, tam, kad būtų pagerinta žmogaus sveikatos būklė, farmacininko vaidmuo tampa vis labiau reikšmingesnis. Pacientų mokymas ir informavimas, kaip išvengti LVN ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms, turėtų būti neatsiejama farmacininko konsultacijos dalis, kurios gali reikėti
daugeliui klientų, atėjusių į vaistinę. Daugėjant pacientų, sergančių LVN, gali didėti ir pacientų mokymo poreikis. Profilaktinių (prevencinių) priemonių taikymo, kaip ir gydymo, sėkmė gali labai priklausyti nuo pacientų, farmacininkų bei gydytojų bendradarbiavimo. Kojų venų ligos prevencija yra labai svarbi.
1.2 Lėtinės ligos
Lėtinėms ligoms yra priskiriamos širdies bei kraujagyslių sistemos (arterijų, venų), onkologinės, lėtinės kvėpavimos sistemos ligos ir diabetas. Rizikos veiksniai dažniausiai tampa pagrindine lėtinių ligų priežastimi. Rizikos veiksniai įtakoja didžiąją dalį komplikacijų ir mirčių visame pasaulyje. Rizikos faktoriai apima nesveiką mitybą, fizinį neveiklumą, tabako vartojimą ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligoms bei diabetui galima užkirsti kelią pašalinus rizikos veiksnius, parodo, kad daugeliu atveju esminis sprendimas yra prevencija. [51] LVL - viena iš labiausiai paplitusių kraujagyslių ligų pasaulyje. [14]
Lėtinių ligų prevencijos visuomenės vaistinėse gali būti siekiama įvairiomis priemonėmis ir būdais, ir tai gali užkirsti kelią tų ligų (tarp jų ir LVL) vystymuisi, komplikacijoms.
1.3 Farmacijos specialistų profesinis vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje
Farmacijos specialistai (vaistininkai ir farmakotechnikai) yra vieni iš lengviausiai pasiekiamų sveikatos priežiūros specialistų visuomenėje. [51, 72] Farmacijos specialistai yra trečia pagal dydį sveikatos priežiūros specialistų grupė pasaulyje po gydytojų ir slaugytojų. [77] Pacientai dažnai aplenkia gydymo priežiūros įstaigas ir ateina į vaistines. [18] Todėl būtent jie gali aptikti lėtines ligas dar ankstyvose stadijose, o reikiamu metu pacientus nukreiptį į gydytoją bei įspėti dėl galimų komplikacijų ir būtinų prevencijos priemonių. [35, 51] Jie gali konsultuoti prevenciniais klausimais ir sumažinti rizikos veiksnių įtaką ligos vystymuisi. [29]
FIP pranešime akcentuojama, kad farmacininkai yra bendruomenės žinių šaltinis, kuris gali padėti žmonėms suvokti lėtinių ligų pavojų ir prevencijos svarbą. Farmacininkai dirba kartu su kitais sveikatos priežiūros komandos nariais ir reikiamu metu pacientus gali pas juos nukreipti. Sveikatos priežiūros darbuotojai privalo dirbti komandiškai: yra svarbu suprasti, jog kiekvieno individualus atliktas darbas yra priklausomas nuo kitų ir taip pat veikia kitus. Pagal FIP rekomendacijas, farmacijos specialistai turi nuolat tobulėti ir teikti naudą sveikatos sistemai: diagnozuojant lėtines ligas, pasireiškiančias visuomenėje; aktyviai konsultuoti visuomenę dėl tinkamo vaistų vartojimo; skatinti
gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali užkirsti kelią lėtinėms ligoms ir (arba) tobulinti vaistų terapijos rezultatus; dirbti komandoje su kitais sveikatos priežiūros specialistais, kad optimizuotų rezultatus; aktyviai motyvuoti ir įpareigoti pacientus prisiimti atsakomybę už savo sveikatą. [51]
Farmacijos specialistai, konsultuodami pacientus, sumažina gydytojų darbo krūvį. Konsultavimas įvardijamas kaip viena iš priemonių, padedančių pacientams paaiškinti tam tikrus su jų sveikata susijusius dalykus, bei padedantis priimti tolimesnius su gydymu susijusius veiksmus. [66]
Farmacijos specialistai mano, kad jie gali atlikti svarbų vaidmenį sveikatos skatinime ir prevencijoje, tačiau pripažįsta didelį atotrūkį tarp idealaus ir realaus dalyvavimo šiuose procesuose lygmenų. [73] Dažnai didžiausios kliūtys tinkamai paslaugų plėtotei yra tai, jog farmacijos specialistas negali skirti pakankamai laiko išsamiai paciento konsultacijai, taip pat trūksta atskiros erdvės informacijos teikimui.
Farmacijos specialistų vaidmuo neapsiriboja tik vaistų išdavimo funkcija. Farmacijos specialisto profesinės pareigos bei atsakomybės sritys pasikeitė: nuo vaistų gaminimo vaistinėje/išdavimo iki perpektyvios sveikatos priežiūros sistemos, įvestos į tiesioginę paciento priežiūrą. Vis didėjant gydytojų bei slaugytojų darbo krūviui ir vis daugiau dėmesio skiriant pirminėms sveikatos priežiūros paslaugoms, farmacijos specialistams tenka didelė svarba orientuotis į paslaugų teikimo principus vaistinėje. Tai reglamentuojama ir LR teisiniuose dokumentuose. LR farmacijos įstatyme (2006 m. birželio 22 d. Nr. X-709) teigiama, kad vaistininkas turi teisę informuoti ir konsultuoti gyventojus apie racionalų vaistinių preparatų vartojimą bei propaguoti sveiką gyvenseną. [9] LR sveikatos sistemos įstatyme farmacinė veikla reglamentuojama kaip viena iš sveikatinimo veiklų. [10]
Pacientai vis dažniau užsiima savigyda, vaistų reklama vis dar dažna visuose informaciniuose šaltiniuose, sunku patekti pas gydytoją - visa tai sukuria ūmias neracionalaus vaistų vartojimo bei polifarmacijos problemas. Negydant lėtinių ir ūmių patologijų galimos komplikacijos, todėl vaistinėje farmacijos specialistai, savarankiškai priimantis farmakoterapinius sprendimus, konsultuojantys sveikos gyvensenos klausimais, tampa itin svarbia sveikatos priežiūros grandies dalimi.
LR sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-494 patvirtintuose Geros vaistinių praktikos nuostatuose yra skelbiama, kad GVP tikslas yra užtikrinti gyventojų bei visos visuomenės sveikatą; šiam tikslui įgyvendinti, be kita ko, būtina suteikti gyventojams kokybišką farmacinę paslaugą ir, vaistinei pasirengus, vykdyti farmacinę rūpybą. [5] FP teikimas yra privalomas ir būtinas visose vaistinėse (priešingai nei FR). FR yra platesnė sritis nei FP, tai yra: duomenų apie pacientus kaupimas bei stebėsena, papildomų, sveikatos priežiūros paslaugų vaistinėje organizavimas ir pan.
Farmacinę rūpybą LR gali teikti tik sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įvertintos vaistinės bei farmacinės rūpybos tobulinimo kursą išklausę vaistininkai. [4] Lietuvoje FR dar nėra
stipriai išplėtota. LR farmacinės rūpybos sistema dar tik žengia savo pirmuosius žingsnius, palyginus su kitų šalių praktika (priedas Nr. 4). Kaip teigia Dr. V. Skyrius: ,,Farmacinės rūpybos tikslas – optimaliai gerinti paciento sveikatos kokybę bei siekti teigiamų klinikinių rezultatų minimaliomis ekonominėmis sąnaudomis.“ [17]
Daugelyje ES šalių FR paslaugos pacientams jau yra teikiamos seniai, jos yra aiškiai apibrėžtos, reglamentuojamos bei apmokamos iš valstybės biudžeto. ES šalyse FR yra įgyvendinta jose įdiegiant įvairialypes FR paslaugas, programas. Kaip geriausiai apibrėžtą bei reglamentuotą galima išskirti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūrą. Lėtinių ligų valdymo programos vaistinėse padeda klientams geriau suprasti savo ligą, stebėti jos eigą, koreguoti gyvenseną, tinkamai laikytis farmakoterapijos, dėl to gydymas būna kokybiškesnis, mažėja sveikatos sistemos kaštai, išvengiamos arba anksti identifikuojamos komplikacijos. Farmacininkai gali identifikuoti tam tikras ligas ir nusiusti šiuos pacientus pas gydytoją diagnozės patvirtinimui bei užkersti kelią ligos įsisenėjimui. [18]
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad farmacijos specialistas turi tiksliai įvertinti ligonio nusiskundimus, sudaryti pirminę ligos anamnezę bei laiku nustatyti LVN ar jo vystymuisį būdingus simptomus, bei užkirsti kelią galimoms komplikacijoms ateityje. Kuo anksčiau bei efektyviau imamasi priemonių, tuo sėkmingesnis gydymas. Farmacijos specialistai, konsultuodami pacientus vaistinėje, gali dalyvauti prevencijos etapuose ir taip pagerinti pacientų sveikatos būklę. Klientų informavimas bei mokymas yra būtina kojų venų varikozės ir kitų, LVN sukeliamų pakitimų, prevencijos dalis. Tai gali pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Labai dažnai dėl žinių trūkumo gali nepavykti išvengti ligos pasireiškimo. Kadangi farmacijos specialistas yra lengviausiai pasiekamas sveikatos priežiūros specialistas, yra labai svarbios jų, kaip specialistų, žinios apie kraujagyslių patologiją (šiuo atveju venų ligą), galimus rizikos veiksnius bei jos profilaktiką (prevenciją).
1.4 Lėtinio venų nepakankamumo samprata
Periferinė veninė sistema pagrinde atlieka dvi funkcijas: grąžina deoksigenuotą kraują atgal į širdį, ir antrą, veikia kaip kraujo rezervuaras, kuris gali būti naudojamas esant staigiam tūrio nuostoliui. [37]
Venų patologijos buvo minimos jau senovės Egipto laikais (1500-2000 m. pr. Kr.). Hipokratas (461-376 m. pr. Kr.) įvardijo kompresijos (suspaudimo) terapiją esant varikozėms ir opoms bei susiejo trofinių opų atsiradimą su paviršinių venų varikoze. Toliau Celsas bei Galenas (53 m. pr. Kr.) venų varikozę gydydavo naudodami venas surišančius šilko siūlus, taip pat gydymui naudojo kompresinius tvarsčius. Panašiu gydymo metodu jau naudojosi ir Avicena (960-1037 m. pr. Kr.). Vis
daugiau žinių atėjo tobulėjant veninės kraujotakos sistemos anatomijos, fiziologijos supratimui. [22, 58, 61,]
Venos yra kraujagyslės, kurios atsakingos už kraujo pernašą iš kūno atgal į širdį (vadinamasis veninio kraujo grįžimas). Procesas vyksta dėl kojų raumenų susitraukimų, kurie veikia kaip pompa. Venų ar kojų raumenų pompų pakitimai kojose ir įtakoja LVN išsivystymą. [34, 81] Žmonės yra unikalūs tarp visų gyvūnų apatinių galūnių venų ligų pasireiškimu. Tam įtakos greičiausiai turi stovėjimas tik ant dvejų galūnių (priešingai nei daugelis gyvūnų), galūnių ilgumas, elastinga oda. Veninė kraujotakos sistema daugeliu atžvilgių kur kas sudėtingesnė nei arterinė sistema, nes yra priklausoma nuo venų vožtuvų, raumenų pompos sistemos, gravitacijos. Venų slėgiui įtakos turi du pagrindiniai veiksniai: dinaminis slėgis, kuris sukuriamas dėl širdies plakimo ir blauzdos raumens susitraukimo bei hidrostatinis slėgis, kuris sukuriamas dėl sunkio jėgos poveikio ir kūno padėties. [61]
LVN yra netaisyklingai funkcionuojančių paviršinių ir giliųjų venų rezultatas. [69] LVN gali būti būdingas platus simptomų diapazonas, klinikinių požymių spektras - nuo vorinių, retikulinių, varikozinių venų, įvairių edemos formų, hiperpigmentacijos iki lipodermatosklerozės, opų. [43, 58]
Taigi, LVN daugelyje šaltinių įvardijamas skirtingai, bet visur yra akcentuojami tie patys bendriniai patologiniai aspektai, kuriuos turi išmanyti sveikatos priežiūros specialistai, tarp jų ir farmacijos specialistai dirbantys vaistinėse.
1.5 Lėtinio venų nepakankamumo paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje
LVN yra plačiai pasaulyje paplitusi patologija, tačiau skirtingų mokslinių šaltinių pateikiami epidemiologiniai rezultatai yra labai įvairūs. Kartais LVN lieka nediagnozuotas. [27] Nustatyta, kad LVL paplitimas yra labai nevienodas - gaunami įvairūs gyventojų pasiskirstymo rezultatai, kurie gali būti priklausomi nuo populiacijos sergamumo diagnozavimo kriterijų ir metodikos, medicinos kokybės ir prieinamumo, klasifikacijos, rizikos faktorių ir pan. [60, 91]
LVL yra labai dažna būklė paliečianti iki 10 proc. suaugusiųjų jaunesnių nei 30 metų bei iki 77 proc. suaugusiųjų vyresnių kaip 70 metų. [92] Pažengusios bei komplikuotos formos venų varikozė žymiai dažniau pasitaiko tarp pagyvenusių žmonių negų tarp jaunimo dėl progresuojančių distrofinių bei atrofinių organizmo pokyčių, vyraujančių gretutinių ligų. [2]
LVN paplitimas priklauso nuo geografinės padėties, pavyzdžiui, Vakarų šalyse sergamumo rodikliai yra labai aukšti, greičiausiai dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės išgyvenamumo ir KMI aukštumų tarp šios populiacijos žmonių. [40, 46] Varikozės paplitimas didesnis išsivysčiusiose, pramoninėse šalyse nei neišsivysčiusiose, tai dažnu atveju stipriai siejama su fizinio aktyvumo panaudojimu. [84] Pavyzdžiui, tarp vyrų varikozės paplitimas Ramiojo Kuko salose 2,1 proc.,
Tanzanijoje 6,1 proc., Šveicarijoje 56 proc.. Tokia pat skirtumų tendencija nustatyta ir tarp moterų, atitinkamai 4 proc., 5 proc., 55 proc. Tokie skirtumai gali būti paaiškinami dėl skirtingų kriterijų taikimo įvertinant LVL, tačiau tokio veiksnio poveikis buvo ribotas įvertinus šias studijas. Kitas paprastas paaiškinimas yra tai, kad žmonėms iš labiau išsivysčiusių regionų yra didesnė rizika susirgti LVN, nes jų gyvenimo būdas vis labiau sėslesnis, mityboje mažai vyrauja skaidulų turintis maistas, dažnai pasitaiko vidurių užkietėjimas ir pan. [89, 100]
Kas 6 - 7 pacientas, kuris apsilanko bendrosios praktikos gydytojo kabinete turi sutrikusią veninę kraujotaką Vakarų Europoje. [27] Iki 80 proc. populiacijos turi venų ligos požymių, vyrauja vorinės venos (voratinklių tinklą primenančios) ar odos pokyčiai, kai tuo tarpu maždaug 30 proc. turi jau komplikuotas varikozines venas. [79] Kliniškai LVN pasireiškimas gali būti labai įvairus, svyruoti nuo asimptominių varikozių iki didelių, vingiuotų venų išryškėjimo, kartu su odos pokyčiais, ir kraštutinių atvejų - tromboflebito, opų, plaučių embolijos ir t.t. [46, 79, 93] Dažniausiai LVN pasireiškia teleangiektazijomis, retikulinėmis ir varikozinėmis venomis. [84] Varikozinės venos yra LVN pasireiškimo forma, kuri paliečia vidutiniškai 25 proc. suaugusiųjų Vakarų šalyse. [60] Varikozinės venos dažnai yra pirmasis LVL ženklas. [41]
Varikozinės venos, veninės opos gali turėti didelę įtaką pacientų kasdieniniam gyvenimui. Pacientams, sergantiems venų varikoze ar turintiems kitų LVN padarinių, gali būti sumažėjęs pasitenkinimas gyvenimo kokybe (skausmas, fizinė, psichologinė, socialinė atskirtis). Tokių žmonių tarpe sergamumas depresija yra žymiai dažnesnis nei tarp daugumos populiacijos. [55, 79, 85, 91] Pavyzdžiui, pacientai esant venų varikozei labai dažnai psichologiškai pergyvena dėl kosmetinės kojų išvaizdos ir pan. [93] Dėl didelio dažnio ir neigiamo poveikio gyvenimo kokybei, varikozė yra plačiai paplitęs skundas antrinėje priežiūroje. [79]
Dėl paplitusio venų varikozių pasireiškimo ir lėtinio veninių opų pobūdžio neišvengiamai atsiranda didelė įtaka šalių sveikatos finansiniams ištekliams. Veninės kilmės (venostazinės) opos sudaro apie 70 proc. iš visų lėtinių kojų opų ir nuo 2 iki 7 proc. jas turinčios populiacijos vargina tiek ekonominė, tiek gyvenimo kokybės suprastėjimo našta. [46] Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, atlikus bendruomenės tyrimą, paaiškėjo tokie duomenys: vidutinė opos gijimo trukmė siekė 9 mėnesius; apie 20 proc. opų dažnu atveju nesugijo dvejų metų periode; net 66 proc. ligonių opų atsiradimo epizodai vis pasikartodavo ilgiau nei penkerius metus. LVN ir su juo susiję padariniai išsivysčiusiose šalyse atsieina nuo 1 iki 3 proc. bendrojo sveikatos biudžeto. [27, 41] Pavyzdžiui, tokių nusiskundimų peržiūra ir valdymas sudaro didelę Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS, UK) išlaidų dalį - apie 400 - 600 mln. svarų per metus. [79] Tarnybos duomenimis daugiau nei 30 tūkst. procedūrų buvo atlikta 2009 metais, kurios buvo susijusios su venų varikoze. [49] Daugiau nei 30 mln. žmonių JAV turi vienokią ar kitokią LVN formą. JAV LVN yra 10 kartų dažnesnis susirgimas nei periferinių arterijų liga. Valstijose per metus yra įregistruojama veninių opų pasireiškimų 20550 pacientams
apsilankiusiems ligoninėse. [76] Žaizdų priežiūrai, kurios atsiranda, kai LVN pereina į ūminį, JAV kasmet skiria 3 mlrd. dolerių. Taipogi kiekvienais metais amerikiečiai praranda maždaug 2 mln. darbo dienų dėl komplikacijų (ypač veninių opų), susijusių su venų nepakankamumu. Metinės išlaidos už prarastas darbo dienas svyruoja nuo 270 mln. eurų Vokietijoje iki 320 mln. eurų Prancūzijoje. Tai parodo, kad venų priežiūra yra didelė socialinė ir ekonominė našta JAV ir kitų šalių sveikatos priežiūros sistemai. [41, 46, 76, 84]
Statistiškai LVN varijuoja nuo <1 proc. iki 40 proc. moterų tarpe ir nuo <1 proc. iki 17 proc. vyrų tarpe. [46, 60] Tačiau yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurių rezultatai parodė priešingai, pavyzdžiui, 2004 metais lenkų atliktas tyrimas įžvelgė, kad šioje šalyje lėtinė venų liga pasitaiko dažniau tarp vyrų (vyrai sudaro 51,6 proc. iš visų sergančiųjų). Škotijoje, Edinburge venų studijos metu buvo ištirti 1566 pacientai su ultragarsu dėl venų refliukso: LVN pasireiškė 9,4 proc. vyrų ir 6,6 proc. moterų tarpe ir pasireiškimas žymiai padidėjo vyresnio amžiaus grupėse (21 proc. vyrams >50 metų ir 12 proc. moterims >50 metų). [21, 27, 84, 91] Taipogi parodė, kad vyrai yra linkę sirgti sunkesne LVN forma. [21] Kiti tyrimai atlikti Prancūzijoje nustatė LVN 23,7 proc. vyrų ir 46,3 proc. moterų tarpe, tuo tarpu priešingai 39,7 proc. ir 32,2 proc. atitinkamai Škotijoje. [100].
Pasaulyje atliktų epidemiologinių tyrimų rezultatai rodo, kad pirmieji LVN simptomai gali atsirasti gana anksti, tai yra apie 32-35-aisiais žmogaus gyvenimo metais. Tačiau dažnai į šiuos požymius (pasunkėjusias, pabrinkusias kojas vakare, kurios per naktį atslūgsta) nekreipiama dėmesio ir ši liga lieka taip ir nediagnozuota. Į gydytojus pacientai kreipiasi jau komplikuotoje stadijoje. [21] Pasaulyje kas metus lėtinių venų susirgimų dažnis padidėja tarp moterų 2,6 proc. ir tarp vyrų 1,9 proc. [93]
Lietuvoje sergamumas LVN 2005 metais buvo per 300 tūkst. žmonių. Lietuvoje trofines opas turi apie 3 proc. sergančiųjų LVN, o 60 - 80 metų amžiaus grupėje opų dažnis siekia net iki 5 proc. Lietuvos gyventojai, kuriems daugiau kaip 60 metų sudaro apie 19 proc. (apie 600-700 tūkst. žmonių), tai vadinasi pacientų, kurie turi veninę trofinę opą yra per 30 tūkst. [27] Nėra tikslių statistinių duomenų, koks yra sergamumas LVN šiuo metu, tačiau yra teigiama, kad kojų venų ligos simptomų gali turėti kas antras žmogus. [21]
Nors atlikta labai daug epidemiologinių tyrimų susijusių su LVL, tikslų LVL paplitimą populiacijoje dėl variacijų, atrankos kriterijų ir skirtingų tyrimų apibrėžimų vis dar sunku nustatyti. LVN ir varikozė venose dažnai nepaisoma kaip svarbi visuomenės sveikatos problema. Atlikti tyrimai įrodo, kad venų liga reikšmingai paliečia didelę gyventojų dalį, o to pasekoje paveikiama jų gyvenimo kokybė.
Taigi, kadangi šią patologiją turi daug pasaulio gyventojų ir su kiekvienais metais vis daugėja susirgusių LVN ar turinčių būdingų simptomų, farmacijos specialistams yra labai svarbu žinoti
anatominius, fiziologinius pokyčius, priežastis bei rizikos veiksnius sukeliančius LVL tam, kad galėtų profesionaliai konsultuoti į vaistines atėjusius klientus (pacientus).
1.6 Lėtinio venų nepakankamumo etiologija ir jos supratimo svarba farmacijos
specialistams
1.6.1 Venų anatomija
Siekiant geriau suprasti LVL atsiradimo prežastis ir mechanizmus pirmiausia reikia apžvelgti ir išnagrinėti kojų venų anatomiją. [2, 84, 91] Venų fiziologinė paskirtis yra sugrąžinti kraują į širdį atgal iš periferijos bei deponuoti kraujotakai tuo momentu nereikalingą cirkuliuojantį kraują. [2]
Skiriamos paviršinės, perforuojančių ir giliųjų venų sistemos. [27, 55, 58, 91] Perforuojančios venos jungia kitas dvi sistemas. [58] Iš kojų odos ir poodžio kraujas nuteka poodinėmis venomis (paviršinėmis), o iš kitų (pofascinių) audinių nuteka giliosiomis venomis. [2]
Venų tonusas bei veninė kraujotaka išreiškiama ir įvertinama veniniu kraujospūdžiu. Veninis tonusas reguliuojamas vazomotorinio centro. Kai žmogus atsistoja pradeda veikti hidrostatinis faktorius, to pasekoje pėdos venų kraujospūdis padidėja apie 10 kartų. [2] Kai atsisėdame arba atsistojame apie 300 ml kraujo nuteka į kojas iš viršutinės kūno pusės - kojų venos išsiplečia ir prisipildo. Kai žmogus pasyvus, pavyzdžiui, gulimoje padėtyje, venų tūris esti didesnis nei stovint, kadangi stovimoje padėtyje venos yra tonuse. Žmogui stovint susidaro daug sunkesnės hemodinaminės sąlygos. Atsiranda hidrostatinis faktorius, kai mažas hidrodinaminis spaudimas neturi tiek jėgos nugalėti pasipriešinimą. [2, 27] Tačiau dėl ekstrakardialinių faktorių, tokių kaip: AKS; šalia venų esančių arterijų pulsacijos; kvėpavimo judesių; kojų raumenų pompos; venų tonuso, vožtuvų bei pulsavimo, pagalbos veninis kraujas iš kojų vis vien nukeliauja į širdį. [2, 81]
Kojų raumenų pompa (susitraukimai) kojų veninei hemodinamikai yra vienas iš svarbiausių faktorių. Literatūroje naudojamas terminas vadinamoji ,,periferinė širdis“ - tai bendra sistema, kuri sudaryta iš: kojos raumenų, sausgyslių, odos, fascijų bei giliųjų venų. [2] Ši sistema yra labai svarbi tuo, kad užtikrina veninio kraujo tekėjimą ir grįžimą į širdį iš apatinių galūnių (kojų). Susitraukiant raumenims spaudžiamos giliosios venos, tada jomis kraujas teka aukštyn ir atgal nebegrįžta tuo atveju, jei venų vožtuvai be patologijos. To pasekoje kraujas iš jų nuteka į mažojo dubens organų venas. [19] Kai raumenys atsipalaiduoja, giliųjų venų kraujospūdis nukrenta bei tampa mažesniu nei poodinių (paviršinių) venų. Tada kraujas dėl kraujospūdžių skirtumų gradiento iš periferijos bei poodinių venų susiurbiamas į giliai esančias venas. Čia labai svarbų ir reikšmingą vaidmenį apatinėje kūno dalyje
atlieka šlaunų, blauzdos (ypatingai) ir pėdos raumenų venų siurbliai. [2, 61, 81] Net maži kojų judesiai, susitraukiant raumenims, gali atlikti svarbią siurblio funkciją. [27]
Kraujui grįžti iš aukščiau esančių venų bei patekti į paviršinę veninę sistemą, kurioje nėra tokio kraujagyslių suspaudimo raumenims, trukdo ir neleidžia kišenių pavidalo venų vožtuvai. [19] Vožtuvai - itin svarbūs kojų venų siurblio dariniai, dalyvaujantys venų hemodinamikoje [2] Jei yra venų vožtuvų nesandarumas, kojų raumenų susitraukimai būna ne tokie efektyvus, atlikdami siurblio funkcijas. Jei perforuojančios venos turi vožtuvų nesandarumą, slėgio didėjimas giliosiose venose, generuojamas skeleto raumenų susitraukimų, gali daryti neigiamą įtaką paviršinėms venoms ir odos mikrocirkuliacijai. [27] Perforuojančių (jungiančiųjų) venų vožtuvai taip pat neleidžia kraujui tekėti iš giliosios venų sistemos į paviršinę venų sistemą. Giliosios venos yra ribotos fascijos, kuri riboja dilataciją, todėl jos gali atlaikyti didesnį slėgį, kol paviršinės venos yra prisitaikiusios žemam slėgiui. [61] Kraujas gali sugrįžti per nesandarius vožtuvus giliosiomis bei paviršinėmis venomis, kartais paveikiamos abi kraujagyslių grupės. [27]
1.6.2 Lėtinio venų nepakankamumo patofiziologija
Venų nepakankamumas atsiranda, kai neveikia pirmiau aprašytas mechanizmas. Tai gali atsirasti dėl įvairių aspektų: 1) sumažėjusių kojų raumenų (ypač blauzdos) susitraukimų, dėl jų silpnumo, imobilizacijos ir pan; 2) vožtuvų susilpnėjimo, nesandarumo; 3) giliųjų venų obstrukcijos. [27, 37]
Tyrimų metu analizuojant LVL pasireiškimą, įvertinta, kad pirminis vožtuvų nepakankamumas nustatomas apie 70-80 proc. pacientų, apie 1-3 proc. pacientų turi įgimtą venų patologiją, 18-25 proc. pacientų yra diagnozuojamos traumos ar (ir) giliųjų venų trombozės pasekmės. [27]
LVN dažnai atsiranda dėl venų vožtuvų nepakankamumo jungiamosiose venose, kurios sujungia paviršines bei gilumines blauzdos venas. Kai susitraukia raumenys, kraujas iš giliosios sistemos pereina į paviršinę, to pasekoje joje sukuria nenormaliai aukštą spaudimą. Reikia pastebėti, jog jungiamųjų venų vožtuvai gali išlaikyti net iki 3 atm spaudimą. Atsiradus per dideliam kraujo spaudimui paviršinėse venose yra skatinamas jų pačių išsitempimas bei tolimesnis pastovus išsiplėtimas ir būtent tai gali sukelti jų pačių vožtuvų nepakankamumą. Dėl to vystosi žalingas uždaras ratas: dėl atsiradusio bendrojo kraujo sąstovio sumažėja kraujo patekimas į audinių kapiliarus, blogėja audinių mityba bei aprūpinimas deguonimi. To rezultate susidaro palankios sąlygos trofinėms opoms atsirasti. LVN gali skatinti visos būklės, kurios sukelia padidėjusį spaudimą kojų kraujagyslėse. [19]
LVL patogenezė dar nėra visiškai pilnai išaiškinta. [91] CEAP klasifikacijoje (priedas Nr. 3) patogenezė yra padalinta į ,,refliuksas”, ,,obstrukcija” arba jų derinys. [81, 91] Nors veninis refliuksas yra paremtas keliais mechanizmais, pagrindiniai procesai yra venų vožtuvo nepajėgumas, kraujagyslių sienelės uždegimas, hemodinamikos veiksniai (venų hipertenzija). [60, 91] Pirminė venų ligos patofiziologija yra kompleksinis subjektas, kurį nulemia genetiniai veiksniai, aplinkos veiksniai, veninio endotelio pokyčiai, uždegiminės biomolekulės, struktūriniai venų sienelės pokyčiai, dėl kurių atsiranda išsiplėtusios, vingiuotos venos, disfunkciniai vožtuvai su nepakankamumu, veninė hipertenzija ir su ja susijusios klinikinės LVL apraiškos. [60, 86]
1.6.3 Lėtinio venų nepakankamumo priežastys
Pilnai nėra žinoma, kas sukelia uždegiminių procesų pradžią vožtuvų bei venų sienelės srityse. [27, 83] Veninė hipertenzija ir hemodinaminiai pokyčiai turi įtakos tam tikrų vazoaktyvių medžiagų išsiskyrimui endotelyje (uždegimo mediatorių), kurie pažeidžia endotelio glikokaliksą. [83, 86, 91] Varikozinių venų sienelėse būna padidėjęs kolageno kiekis ir sumažėjęs lygiųjų raumenų ir elastino kiekis. [61] Kai kraujas ilgainiui kaupiasi, ištempiamos kojų venų sienelės bei deformuojami vožtuvai. Dėl nesandarių vožtuvų priešinga kryptimi grįžtantis kraujas pradeda sąveikauti su endoteliocitais. [27] Veninė hipertenzija keičia kraujo tekėjimą kapiliaruose, skatina leukocitų migraciją ir adheziją prie kapiliarų endotelio ir inicijuoja uždegiminę reakciją. [41, 44, 83, 86, 92] Dėl veninės stazės ir slėgių pokyčio prasideda kapiliarų užsikišimas baltosiomis kraujo ląstelėmis su tolimesne audinio hipoksija ir pažeidimu (edema, opos ir t.t). [60, 84, 91] Yra manoma, jog odos pokyčiai atsiranda dėl nenormalaus spaudimo veninėje sistemoje (refliukso įtakos), nes tai padidina kraujo patekimą iš kraujagyslių į audinius. Odoje kaupiasi hemosiderinas ir padidina jos pigmentaciją. [49]
Venų patologija vystosi tada, kai padidėja veninis spaudimas ir kraujo grįžimas į širdį būna pakenktas keletos mechanizmų. [84, 85] Taip gali atsitikti dėl giliųjų, paviršinių, perforuojančių venų, veninių intakų nepajėgumo, venų obstrukcijos arba šių mechanizmų derinių. [84, 91] Šie veiksniai dažnai būna papildomi dar ir raumenų pompos disfunkcija, ypač blauzdos raumens. [81, 84, 85] Šie mechanizmai sukelia vietinę arba globalę veninę hipertenziją gulint arba stovint. Prasideda makrocirkuliacijos hemodinamikos sutrikimai, kurie pakeičia ir mikrocirkuliaciją. [60, 84] To pasekoje neabejotinai veninė hipertenzija gali sukelti pokyčius odoje: hiperpigmentaciją, poodinių audinių fibrozę (lipodermatosklerozę) ir galiausiai opas. [84, 91]
Vožtuvų disfukcija ir nepajėgumas paviršinių venų sistemoje įtakoja retrogradinį kraujo srauto tekėjimą, kitaip vadinamą refliuksą (1 pav.), ir padidina hidrostatinį slėgį, sukelia pradinį patologinį LVL pokytį. [83, 84, 91]
1 pav. Refliuksas varikozinėse venose [97]
Paviršinių venų vožtuvų sutrikimas gali atsirasti dėl pirminių (jau esamo venų sienelės silpnumo, mažo vožtuvų lankstumo) arba antrinių (tiesioginės traumos, paviršinio flebito, per didelio veninio sąstovio esant hormonų pokyčiams, aukšto spaudimo) priežasčių. [84, 94] Vožtuvų nesandarumas esti dviejų rūšių: pirminis - atsirandantis dėl burių ar žiedo disfunkcijos; antrinis - esant venų sienelės susilpnėjimui, ko pasekoje prasiplečia vožtuvo burių tarpas ir atsiranda nepakankamumas dėl netaisyklingos padėties. [49] Giliosios venų sistemos vožtuvų disfunkcija yra dažna giliųjų venų trombozės sukeltos žalos pasekmė. Giliųjų venų vožtuvų pažeidimas lemia greitą pakartotinį venų užsipildymą dėl patologinio retrogradinio tekėjimo ir gali netgi sumažinti kraujo tūrį, ištekantį iš galūnės. [2, 84] Tyrimai parodė, kad dėl giliųjų venų vožtuvų disfunkcijos padidėja venų ligos progresavimo greitis su didesniu venų opų susidarymo laipsniu. [84] Jungiančiųjų (perforuojančių) venų vožtuvų sutrikimas taip pat gali leisti aukštam slėgiui patekti į paviršinę sistemą. Perforuojančių venų vožtuvų nepakankamumas leidžia kraujui tekėti iš giliųjų venų atgal į paviršinę sistemą su jėga dėl didelio spaudimo, kurį sukelia raumenų siurblio darbas. [84, 85] Šis vietinis per didelis slėgis gali sukelti paviršinių venų išsiplėtimą ir antrinį vožtuvų nepakankamumą. To rezultatas gali būti išsiplėtusių venų grupės kylant koja aukštyn. [84] Giliųjų venų obstrukcija gali apriboti kraujo nutekėjimą, tai sukelia padidėjusį veninį spaudimą ir raumenų susitraukimą, vedantį prie antrinės raumens siurblio disfunkcijos. [83, 84]
1.6.4 Lėtinio venų nepakankamumo rizikos veiksniai:
šeimos istorija (genetika);
amžius virš 30 metų;
buvę vienas ar keli kraujo krešuliai paviršinėse ar giliosiose venose (ligos istorijoje giliųjų venų trombozė);
moteriška lytis (tačiau yra ir kontraversinių tyrimų);
geriamųjų kontraceptikų vartojimas;
hormonų pokyčiai (brendimas, menopauzė ir pan.);
ilgas, įtemptas stovėjimas;
ilgas, pastovus sėdėjimas;
buvusios įvairios traumos;
sunkių daiktų kėlimas;
nėštumas (ypač daugiavaisis, keli nėštumai);
ribotas, mažas fizinis aktyvumas;
aukštas kraujo spaudimas;
antsvoris ir nutukimas (esant dideliam svoriui pakyla spaudimas viršutinėje šlaunų dalyje, lėtėja kraujotaka);
rūkymas;
karšta ir drėgna aplinka. [41, 46, 52, 59, 60, 74, 80, 84, 94, 98, 100]
Venų ligai predisponuojantys veiksniai yra vertinami moksliniuose tyrimuose atliktuose daugelyje šalių. Daugelis tyrimų parodė, kad varikozinės venos dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Bet tai gali būti dėl to, kad moterys dažniau gali laikyti venų varikoze problema ir apie tai pažymėti apklausose, ir taip pat moterys gali lengviau sutikti dalyvauti tokiuose tyrimuose, jos dažniau lankosi pas gydytojus, įtakos pasireiškimui turi nėštumas ir pan. [41, 89]
Edinburgo venų studijos metu bendras varikozės pasireiškimo dažnis padidėjo nuo 11,5 proc. 18-24 metų amžiaus grupėje iki 55,7 proc. 55-64 metų amžiaus grupėje (p = 0,001). [89] Kitas venų tyrimas Edinburge atskleidė polinkį į venų išsiplėtimą respondentams, kurie daug laiko praleidžia stovint jų darbo vietose. [60]
Dar vieno tyrimo metu, Japonijoje buvo apklaustos 541 japonės moterys, iš jų 42 proc. tiriamųjų, turinčių venų problemų, pranešė apie varikozės pasireiškimą šeimos istorijoje, palyginti tik 14 proc. moterų, be varikozės simptomų, pažymėjo apie patologijos buvimą šeimoje. [89]
Tamperės venų studijos Suomijoje metu varikozės paplitimas ir didėjimas moterims su 0, 1, 2, 3 ir 4 ar daugiau nėštumų buvo 32 proc., 38 proc., 43 proc., 48 proc. ir 59 proc. atitinkamai. [89]
Tikslus nėštumo sukeltas venų nepakankamumo mechanizmas nėra visiškai išaiškintas. Tai galima priskirti tiek hidrostatinio slėgio, tiek hormonų pokyčiui. [60] Esant nėštumui kojų veninė kraujotaka gali suletėti iki 2 kartų ir veninis kraujospūdis kojose gali padidėti iki 3 kartų, palyginti su rankų kraujospūdžiu. Lytinių hormonų pokyčiai mažina venų sienelės raumenų tonusą, jie atsipalaiduoja. [2]
Vyksta daug diskusijų dėl nutukimo: vienur jis akcentuojamas kaip pagrindinis venų ligos rizikos veiksnys, kitur jis tiesiog veikia kaip sunkinantis veiksnys. Daugelis stebėjimų parodė, kad skaidulinių maisto produktų trūkumas gali prisidėti prie varikozinių venų vystymosi (ryšys su vidurių užkietėjimu). JAV mieste Framinghame atlikto tyrimo metu, rasta koreliacija tarp cigarečių rūkymo ir venų varikozės. [89] JAV mieste Kamerone venų ligą turinčių pacientų tyrime dauguma iš jų (64,8 proc.) turėjo tokį gyvenimo būdą, kad per dieną reikėjo ilgai stovėti (> 8 valandų per dieną). [52]
Apibendrinant galima teigti, kad patologiškumo mąstai ir progresavimas yra priklausomi nuo daugelio veiksnių tarpusavio sąveikos, kuri nulemia labai įvairius simptomus, pasireiškiančius skirtingiems žmonėms. Veninė patofiziologija yra sudėtingas mechanizmas, kurį turi išmanyti kiekvienas sveikatos priežiūros specialistas (tarp jų ir farmacininkas), tam, kad būtų suteikta reikiama pagalba atėjusiam pacientui. Apžvelgus rizikos veiksnius yra matoma jų gausa. Norint išspręsti LVN mąstus reikia mažinti susidurimą su rizikos veiksniais (kurių įmanoma išvengti) arba juos sumažinti prevencinėmis priemonėmis. Sumažinus rizikos veiksnius arba juos visiškai pašalinus, gali būti pagerinama sveikatos būklė ir gyvenimo kokybė.
1.7 Lėtinio venų nepakankamumo patogenezė ir jos supratimo svarba farmacijos
specialistams
1.7.1 Lėtinio venų nepakankamumo klinikinė klasifikacija (raida)
LVL apima spektrą įvairių simptomų ir būklių, pradedant nuo paprastesnių, tokių kaip teleangiektazijų (išsiplėtusių kraujagyslių, kitaip voratinklinių venų) ar retikulinių venų, iki sudėtingesnių, tokių kaip odos fibrozė, venų išopėjimas ir pan. Yra labai svarbu suprasti, kad tos pačios klinikinės apraiškos gali būti dėl skirtingų patogeninių mechanizmų, įskaitant vožtuvų, raumenų siurblio disfunkcijos, obstrukcijos, ar jų derinių. [84] Pagrindiniai klinikiniai LVN požymiai yra išsiplėtusios venos, kojų edema, kojų skausmas, odos pokyčiai galūnėse. [83, 84] Varikozinės venos yra išsiplėtusios paviršinės venos, kurios palaipsniui tampa vingiuotos ir dar labiau plečiasi. Kojų diskomfortas pacientų dažnai apibūdinamas kaip sunkumas, maudimas, diegimas atsirandantis po ilgesnio stovėjimo ir sumažėjantis pakėlus kojas aukštyn, naktinis mėšlungis, nuovargis. [55, 84] Manoma, kad šis diskomfortas atsiranda dėl padidėjusio spaudimo ir slėgio. [84]
LVN pasireiškimai gali būti įvertinti remiantis jau esama nusistovėjusia klinikinės klasifikacijos schema. [84] Pasaulyje yra priimta tarptautinė CEAP klasifikacija (C - klinika, E - etiologija, A - anatomija, P - patofiziologija). [34, 57, 58, 67, 74, 82, 84] Bendru sutarimu klasifikacija buvo parengta tarptautinėje konferencijoje su tikslu, kad visose šalyse būtų vienas bendrinis ir esminis pagrindas LVN diagnozavimui ir gydymui populiacijoje (priedas Nr. 3). [84] Klinikinė klasifikacija turi 7 kategorijas (0-6) ir toliau klasifikuojama simptomų buvimu arba nebuvimu. [81, 84, 91] Etiologinė klasifikacija paremta į įgimtas, pirmines ir (arba) antrines venų funkcijos sutrikimo priežastis. Pirminio veninio nepakankamumo etiologija nėra aiški, tuo tarpu antrinis venų nepakankamumas yra priskiriamas prie įgytos būklės. Anatominė klasifikacija apibūdina, kurių - paviršinių, giliųjų ar perforuojančių ar kitų veninių segmentų, dalys gali būti pažeistos. Patofiziologinė klasifikacija apibūdina pagrindinį mechanizmą, dėl kurio gali atsirasti LVN, įskaitant refliuksą, venų obstrukciją arba abu. [84] CEAP klasifikacija (priedas Nr. 3)yra vertinga bei objektyvi LVN vertinimo priemonė, kuri sukuria sistemą, galinčią apžvelgti populiacijos LVL apraiškas, priežastis ir paplitimą. [74, 84] Pagal LVN klasių paplitimą (1 lentelė) matoma, kad didžiausią dalį pagal paplitimą sudaro C0, C1 ir C2 klasės. Pacientai dažniausiai gali kreiptis į farmacijos specialistą būtent šių stadijų metu. Farmacijos specialistas gali užkirsti kelią ligos progresavimui.
1 lentelė Lėtinės venų ligos paplitimas pasaulyje (sudaryta autoriaus remiantis [41])
1.7.2 Lėtinio venų nepakankamumo komplikacijos
Negydomas arba netinkamai gydomas venų nepakankamumas savo ruožtu sukelia ne tik laipsnišką kosmetinį odos pokytį, bet ir įvairias sunkias komplikacijas, tokias kaip nuolatinį skausmą ir diskomfortą, hemoragijas iš varikozinių mazgų, paviršinių ir giliųjų venų trombozę, tromboflebitą ir progresuojančius odos pokyčius, vedančius prie opų atsiradimo. [13, 76, 78, 79, 84, 90, 93] Su
Klasė Simptomų apibūdinimas Paplitimas (proc.) C0 Nėra matomų ar apčiuopiamų venų ligos požymių 20,0
C1 Teleangiektazijos, retikulinės venos (diameteras < 3 mm) 21,6
C2 Venų varikozė (diameteras > 3 mm) 16,0
C3 Edema (pabrinkimas) 14,60
C4 C4a: pigmentacija arba egzema
C4b: lipodermatosklerozė arba baltoji atrofija
7,1
C5 Užgijusi trofinė opa 1,4
maždaug 0,7 - 1,4 proc. pasireiškimo tikimybe veninės kojų opos yra bauginanti LVN komplikacija. Veninių opų, kaip ir bet kurių lėtinių žaizdų, gijimas reikalauja ir užima labai daug laiko bei pastangų. [41, 91] Retais atvejais minkštųjų audinių pokyčiai gali galiausiai sukelti kelio sąnario sustandėjimą, fiksuotą pėdos išlinkimą ir periostitą, ostitą. [78]
Iš pateiktos informacijos yra matoma, kad esti ypatingai svarbu, jog pacientas gautų kuo daugiau naudos iš optimalios farmacininko konsultacijos bei gydymo parinkimo, siekiant išvengti galimų LVL komplikacijų.
1.8 Lėtinio venų nepakankamumo įtaka gyvenimo kokybei
LVN yra išskiriamas kaip labai rimta lėtinė liga, o ne tik tai kaip estetinis bei kosmetinis (iššokusios, pamėlusios blauzdų ir šlaunų venos) sutrikimas. Jis gali tapti kasdieniu iššūkiu ir paveikti gyvenimo kokybę (fizinę ir psichinę sveikatą) panašiai ir stipriau kaip ir kitos sunkios, kartais neišgydomos patologijos, tokios kaip lėtinės plaučių ligos, vėžys, cukrinis diabetas ir kt. Psichologinė įtampa ypač aktuali moterims. Daugelis moterų, turinčių venų problemų, nuolat jaučiasi nepatenkintos savo kojų išvaizda (vengia papludimių, baseinų). [32, 58, 74]
Simptomai ir diskomfortas kojoms gali būti įvairių laipsnių ir formų: maudimas ar skausmas, patinimas, sunkumas, mėšlungis, niežulys ir deginimas, dėl to sutrinka ir miego rėžimas, mažėja darbo našumas. [74, 96] Simptomai taip pat riboja pacientų gebėjimą dalyvauti socialinėje, fizinėje ar profesinėje veikloje, atsiranda finansininės pasekmės dėl prarasto darbo laiko ar negalios, vystosi nerimas, depresija. [43, 48, 64, 74, 76, 93] Pacientams, kuriems yra simptominis LVN, pasitenkinimas gyvenimo kokybe (QoL) sumažėja didėjant ir kintant simptomams, sunkumui ir CEAP klasei. Portugalijoje pacientams, turintiems trofines venų opas, reikia vidutiniškai 32 perrišimų ir maždaug 40 invalidumo dienų per metus, 12,5 proc. pasirenka ankstyvą išėjimą į pensiją dėl šios problemos. [74] Atsiradusios lėtinės veninės kojų opos ir jų sukeltos problemos gali paveikti žmonių socialinį gyvenimą (mažiau laiko skiriama laisvalaikiui, atsisakoma kelionių, atsiskiriama nuo draugų bei šeimos narių). [42]
Taigi, ir Lietuvoje, ir pasaulyje ieškoma, kokiomis priemonėmis visose sveikatos grandyse užtikrinti geresnę pacientų gyvenimo kokybę (prevencija, medikamentai, priežiūra ir pan.) Taip pat yra išleisti tarptautiniai klausimynai apie gyvenimo kokybę sergant LVL (CIVIQ) [74], kurių pagalba yra įvertinami pacientų fiziniai, psichologiniai, socialiniai ir skausmo parametrai prieš gydymą, įvairias intervencijas ir po jų.
1.9 Lėtinio venų nepakankamumo diagnozavimas
LVN diagnozė gali būti nustatoma remiantis šiais parametrais:
ligos anamnezės duomenimis;
klinikinių simptomų pasireiškimu;
medicininės apžiūros duomenimis (yra įvertinama kojų apimtis bei odos būklė, paviršinių venų išsiplėtimo laipsnis);
giliųjų venų ir kojų venų vožtuvų būsena (atliekami varžčių mėginiai, dvigubas ultragarsinis tyrimas, prireikus – kompiuterinė tomografinė arba magnetinio rezonanso venografija, foto-oro pletizmografija ir kt.). [45, 55, 60, 67, 81, 84, 91] Remiantis CEAP klasifikacija (priedas Nr. 3) nustatomas LVN sunkumo laipsnis. [45, 83] Svarbu gerai įvertinti simptomus, nes jie dažnai gali būti maišomi su ortopedinėmis, neurologinėmis, arterijų patologijomis. [45]
Taigi, apklausos (anamnezės) metu farmacininkas turi atkreipti dėmesį ne tik į paciento išsakytus nusiskundimus, bet taip pat išsianalizuoti ir jo gyvenimo būdą, pasiklausti, koks yra žmogaus, atėjusio į vaistinę, darbas - sėdimas ar stovimas, kokios darbo sąlygos, kiek ilgai būna įtempti raumenys ir pan. Farmacininkas turi paklausti, ar klientas neturėjo traumų, pėdos problemų, raumenų pažeidimų, kokios persirgtos ligos, ar šiuo metu neserga reumatinėmis, periferinių arterijų ligomis, ar venų ligos buvo pasireiškę jo tėvams, giminaičiams, ar neskirtos vartoti kontraceptinės priemonės ar hormonų terapija ir t. t.
1.10 Farmacijos specialistų vaidmuo konsultuojant pacientus apie lėtinio venų
nepakankamumo prevencijos ir gydymo priemones
Sergančiųjų žinios bei požiūris į LVN prevenciją yra aktualus bei svarbus klausimas, tačiau iki šiol mažai išnagrinėtas. Taikyti prevencines priemones ir užkirsti kelią komplikacijoms esant LVL reikia pradėti kuo anksčiau, nuo pirmųjų ligos požymių. Teoriškai veiksmingiausia priemonė yra kuo ankstyvesnė veninės hipertenzijos prevencija apatinėse galūnėse. [74]
Docentė D. Triponienė teigė, jog, pasirodžius pirmiems LVN simptomams ir požymiams, profilaktinės priemonės gali padėti sustabdyti šios ligos progresavimą bei efektingai užkirsti kelią galimų komplikacijų atsiradimui, tokių kaip: giliųjų venų trombozės, paviršinių venų tromboflebito, trofinių opų. Docentės teigimui, gali būti taikomos visos galimos profilaktinės priemonės, kurios sumažintų veninę bei limfinę stazę: t.y., raumenų mankšta, kojų pakėlimas aukštyn, profilaktinė kompresija dėvint elastines kojines, svorio sureguliavimas, darbo bei poilsio režimo laikymasis, patogi avalynė ir drabužiai, tam tikros sporto rūšys. Lietuvoje 2015 metais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas
