Inovatyviomis priemonėmis registruojamų biožymenų analizė ligų po apsiveršiavimo įvertinimui

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Justina Gerbutavičiūtė

Inovatyviomis priemonėmis registruojamų biožymenų analizė

ligų po apsiveršiavimo įvertinimui

Analysis of biomarkers registered by innovative tools for the

evaluation of diseases after calving

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Ramūnas Antanaitis

2

DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Inovatyviomis priemonėmis registruojamų

biožymenų analizė ligų po apsiveršiavimo įvertinimui“

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

2020 12 21 Justina Gerbutavičiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

2020 12 21 Simona Diržinauskaitė

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas)

vardas, pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Ligų kompleksas po apsiveršiavimo ... 8

1.2. Metritas ... 8

1.3. Mastitas ... 11

1.4. Pieno komponentai ... 14

1.5. Kompiuterinės bandos valdymo programos duomenys ... 16

1.6. Kraujo biochemijos duomenys ... 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 21

2.1. Duomenų apdorojimas ... 27

3. TYRIMO REZULTATAI ... 28

3.1. Biocheminių kraujo rodiklių analizė ... 29

3.2. Bandos valdymo programos rodiklių analizė ... 36

3.3. Kliniškai sveikų ir sirgusių ligų kompleksu po apsiveršiavimo karvių bandos valdymo programos ir kraujo biochemijos rodiklių analizė ... 42

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 50

IŠVADOS ... 52

REKOMENDACIJOS ... 53

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 54

4

INOVATYVIOMIS PRIEMONĖMIS REGISTRUOJAMŲ BIOŽYMENŲ ANALIZĖ LIGŲ PO APSIVERŠIAVIMO ĮVERTINIMUI

Justina Gerbutavičiūtė Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Šio tyrimo tikslas įvertinti inovatyviomis priemonėmis registruojamų biožymenų specifiškumą sveikatingumui pirmas tris savaites po apsiveršiavimo. Tikslui įgyvendinti buvo iškelti šie uždaviniai: įvertinti, kaip kinta fiziologiniai ir kraujo serumo rodikliai per pirmas tris savaites po apsiveršiavimo ir palyginti kliniškai sveikų ir sirgusių ligų kompleksu po apsiveršiavimo (LKPA) (klinikiniu mastitu, klinikiniu metritu, klinikine acidoze, šliužo dislokacija į kairę) karvių biožymenis per pirmas tris savaites po atvedimo.

Tyrime dalyvavo 16 karvių. Joms buvo paimtas kraujas veršiavimosi dieną, 7, 14 ir 21 d. p. p. su vakuumo sistema iš uodegos venos, išgautas serumas užšaldytas -18 o_{C ir po 3 mėn. atšildžius ištirti} šie biocheminiai rodikliai: kalcis (Ca), mmol/l, magnis (Mg), mmol/l, fosforas (Phos), mmol/l, gliukozė (GLU), mmol/l, aspartato aminotransferzė (AST), U/l. Tomis pačiomis dienomis buvo analizuojami šie bandos valdymo sistemoje registruojami fiziologiniai rodikliai: atrajojimo trukmė, min/d., primilžis, l/d., pieno komponentų procentinė dalis, SLS kiekis, ląst./ml, kūno svoris, kg, pieno temperatūra, °C, ir atliekamas klinikinis tyrimas pagal bendrą klinikinio tyrimo planą. Pagal klinikinio tyrimo rezultatus karvės buvo sugrupuotos į kliniškai sveikas (n = 7) ir sirgusias LKPA (n = 9).

Nustatyta, kad per pirmas tris savaites po apsiveršiavimo tiriamųjų karvių Ca, Mg ir Phos koncentracijos didėjo, 21 d. p. p. šių makroelementų koncentracija atitinkamai 75,7, 58,4 ir 72,4 proc. buvo didesnė nei 0 ± 1 d. p. p. Šių makroelementų koncentracija vidutiniškai 14,3 proc. buvo didesnė kliniškai sveikų karvių grupėje nei sirgusių LKPA. Abiejų grupių pieno primilžis vidutiniškai didėjo 3 l/d. ilgėjant atrajojimo trukmei 50 min/d. Sirgusios LKPA neteko vidutiniškai 2,6 proc. daugiau kūno svorio ir pasižymėjo vidutiniškai 78,9 proc. didesniu SLS kiekiu piene nei kliniškai sveikos karvės. Statistinis patikimumas buvo pastebėtas tarp pieno riebalų, baltymų ir laktozės pokyčių tris savaites po apsiveršiavimo: riebalai ir baltymai mažėjo, laktozė didėjo. 21 d. p. p. riebalai ir baltymai vidutiniškai buvo mažesni 27,5 proc., o laktozė didesnė 2,8 proc. nei veršiavimosi dieną.

5

ANALYSIS OF BIOMARKERS REGISTERED BY INNOVATIVE TOOLS FOR THE EVALUATION OF DISEASES AFTER CALVING

Justina Gerbutavičiūtė Master‘s Thesis

The aim of this study is to evaluate the health specificity of biomarkers registered by innovative tools in the first three weeks after calving. To achieve this goal, the following objectives were set: to assess changes in physiological and serum parameters of cows and to compare the biomarkers of clinically healthy and affected by post-calving disease complex (PCDC) (clinical mastitis, clinical metritis, clinical acidosis, left displacement of abomasum) in the first three weeks after parturition.

16 cows participated in the study. The blood from the tail vein was took with a vacuum system on the day of calving and on 7, 14 and 21 d in milk (DIM). The obtained serum was frozen at -18 o_{C and} after 3 months after thawing these biochemical parameters were examined: calcium (Ca), mmol/l, magnesium (Mg), mmol/l, phosphorus (Phos), mmol/l, glucose (GLU), mmol/l, aspartate aminotransferase (AST), U/l. On the same days, the following physiological parameters which were recorded in the management system were analyzed: rumination time, min/d, milk yield, l/d, percentage of milk components, somatic cell count (SCC), cells/ml, body weight, kg, milk temperature, °C, and a clinical examination under the requirements was performed. According to the results of the clinical examination, the cows were grouped into clinically healthy (n = 7) and sick with PCDC (n = 9).

In the study Ca, Mg and Phos concentrations of the cows (n = 16) were increased in the first three weeks after calving. 21 DIM those macroelements were 75,7, 58,4 and 72,4 %. higher than 0 ± 1 DIM respectively. The same macroelements were on average 14,3 % higher in clinically healthy group. In both groups, milk yield increases on average 3 l/d with the increasing rumination time 50 min/d. Cows affected by PCDC lost on average 2,6 % more body weight and had increased 78,9 % more of SCC in milk than cows in clinically healthy group. Statistical reliability was observed between changes of milk components in three weeks after calving: fat and protein decreased, lactose increased. 21 DIM fat and protein were on average 27,5 % lower, while lactose was 2,8 % higher than on the day of calving.

6

SANTRUMPOS

AST – aspartato aminotransferazė BHB – betahidroksibutiratai Ca – kalcis

d. p. p. – dienos po atvedimo GLU – gliukozė

Maks. – maksimali reikšmė Mg – magnis

Min. – minimali reikšmė

NEB – neigiamas energijos balansas

NEFA – neesterifikuotos riebalų rūgštys Phos – fosforas

post partum – periodas po atvedimo PTH – paratiroidinis hormonas

R/B santykis – riebalų ir baltymų santykis SLS – somatinių ląstelių skaičius

ŠDK – šliužo dislokacija į kairę TMR – kombinuotojo pašaro sudėtis

7

ĮVADAS

Su galvijų ligomis po apsiveršiavimo susiduria dažnas ūkis. Tai yra neišvengiama, bet kontroliuojama problema tinkamai prižiūrint ir rūpinantis gyvulių gerove ir sveikatingumu. Dažniausiai vyrauja ligos po apsiveršiavimo tokios kaip ketozė, šliužo dislokacija, mastitas, metritas, endometritas, acidozė ir kt (1,2).Kadangi jos labai dažnos ir padaroma didelė ekonominė žala ūkiams, norima tokių ligų išvengti (3,4). Todėl viena iš pagrindinių šio tyrimo krypčių yra specifinių biožymenų pokyčių analizė pirmas tris savaites po apsiveršiavimo. Tyrimams pasirinkti kraujo serumo biocheminiai rodikliai ir fiziologiniai rodikliai, kuriuos, panaudojant šiuolaikinius inovatyvius būdus, galima registruoti pastoviai, nesukeliant gyvuliui streso ar diskomforto. Tam naudojami specialūs davikliai, kurie nuolat registruoja duomenis bei pateikia juos apdorojimui. Taip gaunama labai daug vertingos informacijos, kurią bandoma susieti su karvių sveikatingumu. Labai svarbu tai, kad atliekant tyrimus nustatyta, kad kai kurie žymenys pakinta dar iki tam tikrų ligų klinikinių požymių pasireiškimo, be to, nustatytas jų pokyčių specifiškumas tam tikroms ligoms, minėtų rodiklių pokyčiai naudojami ir įvertinant gydymo bei profilaktikos efektyvumą. Taip pasitelkiant šiuolaikines inovatyvias priemones, skirtas registruoti fiziologinius rodiklius, yra atliekamas sveikatingumo vertinimas, ankstyvoji ligų diagnostika, profilaktika ir gydymas, kas leidžia pagerinti gyvūnų sveikatos būklę bei sumažinti ekonominius nuostolius. Šio tyrimo objektu pasirinktos dvi pagrindinės ligos – karvių mastitas ir metritas, kurios yra svarbios dėl informacijos trūkumo apie šių ligų ryšį su tiriamais biožymenimis bei padaromos didelės ekonominės žalos ūkiams.

Darbo tikslas: įvertinti inovatyviomis priemonėmis registruojamų biožymenų specifiškumą sveikatingumui pirmas tris savaites po apsiveršiavimo.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti, kaip kinta bandos valdymo programos registruojami fiziologiniai rodikliai per pirmas tris savaites po apsiveršiavimo.

2. Įvertinti, kaip kinta kraujo serumo biocheminiai rodikliai per pirmas tris savaites po apsiveršiavimo.

3. Palyginti kliniškai sveikų ir sirgusių ligų kompleksu po apsiveršiavimo (klinikiniu mastitu, metritu, acidoze, šliužo dislokacija į kairę) karvių biožymenis per pirmas tris savaites po atvedimo.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ligų kompleksas po apsiveršiavimo

Po apsiveršiavimo dažna karvė patiria neigiamą energijos balansą, kuris turi įtakos imunosupresinės būklės išsivystymui. Sutrikus imuninei sistemai, pereinamuoju laikotarpiu ir / ar ankstyvosios laktacijos metu karvė tampa imlesnė ligoms po apsiveršiavimo (3). Dažnai pasireiškiantis makroelemento kalcio trūkumas minėtu laikotarpiu sukelia hipokalcemiją (5). Karvėms, kurioms nustatyta subklinikinė hipokalcemija, dažniau susilaiko placenta, išsivysto metritas, mastitas, ketozė bei šliužo dislokacija (1,2). Atlikus didžiojo prieskrandžio pH matavimus, nustatyta, jog karvės ankstyvosios laktacijos metu pasižymi žemesniu pH ir yra linkusios susirgti poūme acidoze dėl padidėjusio pašaro sausosios medžiagos suvartojimo (6). Pagal Sepúlveda-Varas ir kt. (7) atliktą tyrimą, daugiau nei 50 proc. karvių po apsiveršiavimo išsivysto bent viena klinikinė ar subklinikinė liga: placentos susilaikymas, klinikinė ar subklinikinė hipokalcemija, metritas, klinikinis mastitas, subklinikinė ketozė.

1.2. Metritas

Metritas – tai gimdos uždegimas, kuris įprastai pasireiškia karvei po apsiveršiavimo ir yra sukeltas mišrių bakterijų, pavyzdžiui, Escherichia coli, Fusobacterium necrophorum, Bacteroides spp., ir Trueperella pyogene (7). Metritas dažniausiai nustatomas karvėms, kurioms po apsiveršiavimo susilaiko placenta, nustatoma distokija, abortas, atvedami negyvi veršeliai arba dvynukai, iškritus gimdai. Bandoje metritas pasireiškia 10 – 20 proc. karvių pirmas tris savaites post partum (8). Iš esmės, visų karvių gimdose post partum vyrauja tam tikra infekcija, kuri gali silpninti imunitetą ir skatinti uždegimą, sukelti sisteminius bei metabolinius sutrikimus (8).

Dėl metritu sergančių karvių ūkiai patiria ekonominius nuostolius dėl primilžio sumažėjimo, nusilpusio apsivaisinimo, padidėjusio vaistų sunaudojimo gydant minėtas ligas, gyvulio išbrokavimo ir paskerdimo (3).

Mokslininkai siūlo klasifikuoti klinikinį metritą pagal sveikatos požymius (9):

• 1 laipsnio, jei karvėms yra padidėjusi gimda, teka pūlingos gimdos išskyros, nėra sisteminių sveikatos sutrikimų;

• 2 laipsnio, jei karvėms pasireiškė papildomi sisteminės ligos požymiai tokie kaip sumažėjęs primilžis, letargija ir karščiavimas (> 39,5 °C);

• 3 laipsnio, jei karvėms pasireiškė toksemijos požymiai tokie kaip sumažėjęs pašaro suvartojimas, šaltos galūnės, apatija ir / arba kolapsas.

9

Antrojo laipsnio metritas – tai visus gimdos sienelės sluoksnius apimantis uždegimas, kai formuojasi ir išsiskiria dvokiančios vandeningos raudonai rusvos spalvos gimdos išskyros, yra sumažėjęs gimdos rigidiškumas ir kai kartu pasireiškia sisteminiai sutrikimai pirmas tris savaites po apsiveršiavimo, simptomai būna pastebimi jau pirmomis dienomis post partum (10).

Simptomai

Nustatyta, jog pirmaveršės guli ilgesnį laiką guoliavietėse pirmąją savaitę po metrito diagnozavimo nei vyresnių laktacijų karvės. Taip pat vyresnių laktacijų karvės, kurioms buvo nustatytas metritas, praleidžia daugiau laiko gulėdamos guoliavietėse nei kliniškai sveikos karvės. Tai galėtų būti dėl sisteminių sutrikimų tokių kaip sumažėjęs karvių apetitas, apatija (11,12). Ilgesnį laiką guoliavietėse praleidžia karvės, turinčios galūnių problemų, sergančios klinikiniu mastitu, sukeltu Esherichia coli (13). Vertinant pirmąsias 7 dienas po apsiveršiavimo, nustatyta, jog sergančių klinikiniu metritu kūno masės indeksas yra mažesnis nei kliniškai sveikų karvių (11).

Karvėms, sergančioms metritu, yra padidėjęs gimdos jautrumas palpacijos metu. Tiriant sergančią karvę rektiškai nugaros išlenkimas yra siejamas su visceraliniu, reprodukcijos organų skausmu (14). Sergančios karvės taip pat lėčiau didina dienos primilžius post partum, paros pieno kiekis būna mažesnis nei kliniškai sveikų karvių (15).

Priežastys

Metrito išsivystymui įtakos turintys veiksniai vyrauja pereinamuoju laikotarpiu. Yra svarbios trys savaitės iki apsiveršiavimo, kai gyvulys dėl sumažėjusios pilvo ertmės gali suėsti mažiau sausos medžiagos, ėda trumpiau, o sumažėjęs gaunamų maisto medžiagų kiekis daro žalą neutrofilų aktyvumui ir veiksmingumui bei veikia kaip predisponuojantis faktorius metrito išsivystymui po apsiveršiavimo. Pereinamuoju laikotarpiu taip pat yra laikomos trys pirmosios savaitės po apsiveršiavimo, kuomet svarbu užtikrinti subalansuotą racioną sėkmingai laktacijos pradžiai ir karvės sveikatos būklės atsistatymui po veršingumo, stengiantis išvengti neigiamo energijos balanso. Metrito išsivystymui yra labai svarbi karvės imunosupresinė ir energijos perdirbimo būklė pereinamuoju laikotarpiu; jei ji prasta, karvė yra imlesnė gimdos uždegimo vystymuisi po apsiveršiavimo (16).

Patogenezė

Karvės imuninės sistemos lygis po apsiveršiavimo iš esmės priklauso nuo jos sveikatingumo ir ligų istorijos praėjusios laktacijos metu bei užtrūkimo laikotarpiu. Jei imunitetas yra stiprus, patogeninė mikrobiota gimdoje turėtų būti sukontroliuota gynybinio mechanizmo ir sunaikinta per kelias savaites, dažniausiai 21 dieną. Susitraukinėjant gimdai ir vykstant jos involiucijai, iš gimdos į išorę kartu su išskyromis turėtų pasišalinti patogeninė mikroflora (11).

10

Tam tikro laipsnio gimdos sienelės endometriumo uždegimas post partum pasireiškia kiekvienai patelei. Didesnio ir didelio laipsnio uždegimus sukelia likusi ne iki galo išsivaliusi placenta, esant gimdos traumai po patologinio atvedimo, ilgai užsibuvus negyvam vaisiui, aborto atveju, netinkamai suteikus akušerinę pagalbą (17).

Pirmieji fogocitozę pradeda neutrofilai, juos į gimdos takus pritraukia išsiskyrę uždegiminiai mediatoriai tokie kaip citokinai, navikų nekrozės faktorius (TNF), interleukinas 1 (IL – 1) ir interleukinas 6 (IL – 6). Inicijuotas uždegimas gali likti vietiniu arba tapti sisteminiu (11).

Remiantis Martinez ir kt. autoriais (89), karvių, kurios susirgo metritu, kraujyje buvo aptiktas didesnis neesterifikuotų riebalų rūgščių skaičius bei karvės suvartojo mažesnį kiekį SM dvi savaites prieš veršiavimąsi, o praėjus 1-ai – 4-iom savaitėms po apsiveršiavimo, kraujyje nustatytas didesnis nei norma BHB kiekis. Vadinasi, karvės, kurioms išsivysto NEB, taip pat turi predispoziciją imunosupresijai ir infekcijų išsivystymui (3).

Diagnostika

Jei karvės atvedimo procesas buvo sudėtingas, jai susilaikė placenta ar pasireiškė kiti ligą predisponuojantys faktoriai, galime įtarti, jog jai pasireikš metritas (18). Rektinės temperatūros fiksavimas termometru yra viena dažniausių metodikų, taikomų identifikuojant sergančias karves post partum. Mokslininkai, veterinarijos gydytojai sutaria, kad rektinės temperatūros stebėjimas šiuo kritiniu laikotarpiu yra sėkminga ligų valdymo priemonė (19). Vertinant klinikinio metrito gydymo efektyvumą antibiotikais, turėtų būti stebimi karvių rektinės temperatūros pokyčiai (20). Sergančių karvių rektinė temperatūra būna aukštesnė iki pusės laipsnio 72 valandas prieš diagnozės nustatymą, gali išlikti reikšmingai aukštesnė 4 dienas nuo gydymo pradžios. Svarbu pažymėti tai, kad kūno temperatūra ne visada pakyla, o kartais gali pakilti iki 39,8 °C ir daugiau (21).

Aiškus metrito požymis yra išskyros (1 pav.) iš vaginos, kurios dažniausiai yra matomos natūraliai arba išmasažuojamos atliekant rektinį tyrimą 7 ± 3 dieną po apsiveršiavimo. Jos gali būti pūlingos išvaizdos ir tąsios ar vandeningos konsistencijos, raudonai rudos spalvos bekvapės ar nemalonaus kvapo (22).

11 1 pav. Post partum gimdos išskyrų vertinimas pagal Jessica Prim, Segundo Casaro ir Klibs

Galvao (22). A - švarios išskyros; B – drumstos išskyros su pūlių dalimis; C – pūlingos išskyros; D – pūlingos išskyros su krauju; E – raudonai rudos spalvos vandeningos nemalonaus kvapo išskyros (nuotr. aut. Jessica Prim l (22))

Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, jog gliukozės kiekio piene tyrimas 3 dieną po apsiveršiavimo, jos padidėjimas yra vienas geriausių rodiklių diagnozuojant metritą. Tęsiant gliukozės koncentracijos piene stebėjimą, buvo padaryta išvada, jog jos didėjimas neigiamai koreliuoja su dienos primilžiu pirmą ir antrą savaitę po apsiveršiavimo (23). Kraujo tyrimo rezultatuose galima matyti vyraujančią hipokalcemiją (11).

Gydymas

Pastaraisiais metais veiksmingiausia antimikrobinė medžiaga gydant metritą yra laikoma ceftiofuras. Sistemiškai naudojamas ceftiofuras 20 procentų padidina karvių pasveikimo galimybę (24). Taip pat karvių, gydytų ceftiofuru, pirmus du laktacijos mėnesius buvo didesnė pieno produkcija, o vėliau ir geresnis apsivaisinimas nei gydant kitais medikamentais. Tačiau ceftiofuras neturėtų būti pirmasis pasirinkimas dėl didėjančio antimikrobinio atsparumo žmonių medicinoje. Svarbu paminėti ir tai, jog daugiau nei pusė gyvulių, kuriems nustatomas metritas, pasveiksta spontaniškai (25).

Prevencija

Metrito riziką mažina laiku suteikta atvedimo pagalba esant komplikuotam veršiavimuisi, karvės pervarymas į veršiavimuisi skirtą ramią vietą, visų reikalingų maisto medžiagų sureguliavimas racione, sveikatingumo palaikymas. Viena iš galimybių stebėti karvę ir įvertinti jos būklę yra rektinės temperatūros pokyčių sekimas naudojant intravaginalinius termometrus. Žinant veršiavimosi pradžios laiką ir pastebint, jog veršiavimasis trunka ilgiau, galima laiku suteikti akušerinę pagalbą (17).

1.3. Mastitas

Mastitas yra apibūdinamas kaip pieno liaukos uždegimas, daugiausiai kylantis dėl patogeninių bakterijų invazijos į pieno liauką (26). Mastitas taip pat laikomas pačia svarbiausia liga pieninių karvių ūkiuose dėl neigiamos įtakos karvių sveikatingumui, pieno kokybei ir kiekiui. Ūkininkai patiria didelius ekonominius nuostolius gydydami šią ligą, įskaitant veterinarines paslaugas, reikalingus vaistus; taip pat

12

gaunamas mažesnis pelnas ar patiriamas nuostolis dėl žmonių mitybai netinkamo pieno, karvių ankstyvo brokavimo ir sumažėjusio primilžio po ligos gydymo (4).

Simptomai

Mastitas yra skirstomas į subklinikinį ir klinikinį. Subklinikinis mastitas nėra vizualiai pastebimas, jis dažniausiai diagnozuojamas padidėjus SLS kiekiui piene. Klinikinis mastitas gali būti nustatomas vizualiai. Jis pasižymi pakitusia pieno išvaizda (2 pav.) iš vieno ar kelių, ar visų ketvirčių. Pienas gali būti pakitusios spalvos, klampumo, konsistencijos. Gali pasireikšti arba nepasireikšti ketvirčio karštis, skausmas, raudonis ar tynis, taip pat bendras organizmo negalavimas (27).

2 pav. Pakitusi pieno išvaizda sergant klinikiniu mastitu; pakitusi pieno spalva dešiniame

užpakaliniame ketvirtyje (A), iškritę fibrino dribsniai kairiame priekiniame ketvirtyje (B) (nuotr. aut. J. Gerbutavičiūtė)

Priežastys

Karvių mastito sukėlėjai yra skirstomi į aplinkos ir infekcinius. Kontaginės kilmės mastito sukėlėjai dažniausiai yra Staph. aureus ir Mycoplasma spp, o Strept. uberis, Strept. dysgalactiae, koliforminė bakterija ir kitos gramneigiamos bakterijos kaip E. coli, Klebsiella pneumoniae, Serratia, Pseudomonas rūšys, Proteus rūšys ir Pasteurella rūšys yra priskiriamos aplinkos mastitų sukėlėjų grupei (28).

Nustačius, jog didžioji dalis patogenų identifikuotų mastitiniame piene yra koliforminės ar gramneigiamos bakterijos, reikėtų mastito išsivystymą sieti su prasta higiena valant ir prižiūrint melžimo sistemą, netinkamu tešmens ir spenių paruošimu ar netinkamu pieno atšaldymu bei kitais galimais kontaminacijos šaltiniais. Predisponuojantys faktoriai ligos atsiradimui gali būti ir spenio galo sužalojimas, prasta pašaro kokybė ir nusilpusi imuninė sistema, pavyzdžiui, laikotarpiu po apsiveršiavimo ar chirurginės operacijos, prasirgus kita liga (29).

13

Patogenezė

Tešmens apsaugą nuo mastito sudaro sudėtingas mechanizmas. Pirmos eilės apsauga nuo mastito yra spenio galo priežiūra, nes per jį patogenai patenka į pieno liauką. Viena iš jo dalių – sfinkteris – yra atsakinga, kad spenio kanalas būtų sandariai uždarytas. Nepraeinamumui sustiprinti kanalas yra padengtas keratino sluoksniu. Jei jis tampa bent kiek pralaidus, patogenai gali patekti ir sukelti pieno liaukos uždegimą. Natūraliai karvės yra imlesnės mastito sukėlėjams artėjant atvedimo metui ir atsivedus, kai dėl susikaupusio didelio pieno kiekio tešmenyje ir jame padidėjusio spaudimo pienas pradeda savaime bėgti ir pieno kanalas tampa atviru (30).

Patogenams patekus pro kanalą pradeda veikti ląstelinė apsauga, kurią sudaro leukocitai, daugiausiai neutrofilai, makrofagai ir limfocitai. Išsivysčius bakterijų sukeltam mastitui, neutrofilų kiekis gali sudaryti iki 90 procentų visų leukocitų skaičiaus. Tokį jų aktyvumą sukelia išsiskyrę uždegiminiai mediatoriai. Didelį vaidmenį kovoje su mastitu atlieka polimorfiniai neutrofilai, kurie, naikindami bakterijas ir išskirdami reaktyvius deguonies tarpinius produktus bei proteolitinius fermentus (31), taip pat žaloja pieno liaukos audinį. Makrofagai tuo pačiu metu fagocituoja bakterijas ir jų išskirtus produktus. Dalis paveiktų ląstelių paveikiamos apoptozės, o kitos pažeistos ir negyvos epitelio ląstelės, dalis negyvų leukocitų yra pašalinami su pienu, todėl yra stebimas SLS kiekio padidėjimas, pieno išvaizdos pokyčiai (32).

Pasveikusi po klinikinio mastito karvė dažniausiai nebeprodukuoja tokio pat pieno kiekio, kurį produkavo prieš susirgdama. Sumažėjusią pieno liaukos funkciją lemia pažeistas alveolinių ląstelių vientisumas, įvykusi apoptozė ar nekrozė ir jungiamojo audinio, stromos, išvešėjimas. Negrįžtamai sutrikdoma pieno sekrecija (31). Tai įvyksta dėl padidėjusios neutrofilų migracijos ligos metu ir jų sukelto uždegiminio fono, kuris kartu paveikia alveolių ląsteles, paversdamas jas nesekretuojančiomis (33).

Diagnostika

Rektinės temperatūros stebėjimas gali būti naudinga priemonė nustatant ankstyvą mastitą; vieno iš atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, jog karvėms galimybė susirgti klinikiniu mastitu buvo reikšmingai didesnė 6,7 karto, kai per 4 d. iki diagnozės nustatymo 0,8 °C temperatūra padidėjo aukščiau pradinės temperatūros (34).

Nustatymui mastito sukėlėjus yra svarbu naudoti jautrius, specifinius, greitus ir ekonomiškus testus. Vienas paprasčiausių ir pigiausių bei ūkiuose lengvai prieinamų mastito identifikavimo būdų yra Kalifornijos mastito testas CMT arba SLS kiekio piene vertinimas (35). Laboratorijose dažniausiai yra atliekamas bakterijų piene izoliavimas ir kultivavimas, auginimas selektyviose terpėse (36).

14

Gydymas

Norint išvengti didelių nuostolių gydant mastitus, svarbu bent jau savo bandoje išsitirti vyraujančių mastito sukėlėjų jautrumą antimikrobinėms medžiagoms, pasidaryti antibiotikogramas. Geriausia naudoti mastitinį pieną tų gyvulių, kurie serga pirmą kartą naujos laktacijos metu ar nėra gydyti per pastarąsias 30 dienų nuo mastito. Antibiotikų naudojimas gydant klinikinius mastitus turėtų būti pagrįstas antibiotikogramos rezultatais dėl vis didėjančio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms (37). Nesteroidiniai arba steroidiniai vaistai nuo uždegimo yra rekomenduojami gydant ūminį koliforminį mastitą. Siekiant efektyvumo, gydant vertėtų taikyti dažnesnį melžimą. Antibiotikų kursas pasireiškus gramteigiamų kokų (pvz., S. aureus, S. uberis, S. dysgalactiae ir S. agalactiae) sukeltam mastitui yra rekomenduojamas. Skirtingos antibiotikų grupės turėtų būti naudojamos esant gramteigiamų ar gramneigiamų bakterijų sukeltam klinikiniam mastitui. Empirinis gydymas turėtų būti pagrįstas kultūros sėjimo rezultatu (26). Kurį gydymo būdą pasirinkti, lemia mastito forma (37).

Prevencija

Mastito prevencija ir kontrolė yra taikoma ūkiuose norint sumažinti susirgimų skaičių ir sumažinti naudojamų antibiotikų kiekį. Daugelis mokslininkų jau kurį laiką stengiasi suvokti, kaip galima sumažinti ligos atsiradimo riziką (38). Efektyviausios prevencinės priemonės mažinant subklinikinio ir klinikinio mastito pasireiškimą ūkiuose yra pomelžiminė spenių dezinfekcija, intramaminis antibiotikų naudojimas visiems ketvirčiams paskutinio melžimo metu prieš užtrūkinimą, reguliarus melžimas, specialių melžimui skirtų pirštinių naudojimas, bendras higienos palaikymas (39).

1.4. Pieno komponentai

Riebalai ir baltymai

Riebalai ir baltymai tai dvi pagrindinės pieno kokybę atspindinčios medžiagos. Iš jų procentinės dalies piene galime spręsti apie gyvulio sveikatos būklę (40). Pereinamuoju laikotarpiu subklinikinė ketozė karvėms yra vienas iš didžiausių metabolinių sutrikimų, sukeltų dėl NEB. Ši problema, išsivystanti dėl sumažėjusios sausosios medžiagos suvartojimo ir per mažo energijos kiekio, yra dažna vėlyvo veršingumo ir ankstyvos laktacijos metu, reikalingo karvei pradedant naują laktaciją (41).

Sergant subklinikine ketoze į organizmą yra išskiriami NEFA ir BHB, kurių padidėjimas kraujyje siejamas su sutrikdyta imunine sistema, mažesne pieno produkcija. Vertinant pieno kokybę, karvės, sergančios subklinikine ar klinikine ketoze, piene pastebimas nedidelis pieno baltymų sumažėjimas ir pieno riebalų padidėjimas; taigi, padidėja R/B santykis. Esant R/B santykiui daugiau nei 2,0 (R/B santykio norma yra apie 1,2-1,4), karvėms dažniau pasireiškia post partum periodui būdingos ligos: placentos susilaikymas, šliužo dislokacija į kairę pusę, metritas ir klinikinis endometritas (42).

15

Automatinės melžimo sistemos (AMS) taip pat yra pritaikytos vertinti R/B santykį ir interpretuoti rezultatus. Vertinant koreliaciją tarp tuo pačiu metu kraujyje cirkuliuojančių BHB ir pieno R/B santykio, nustatyta, jog R/B santykiui esant daugiau nei 1,42, galėtų būti įtariama subklinikinė ketozė. Turėtume atkreipti dėmesį, jog visiškai pasitikėti šiuo įspėjimu negalima, kadangi rodmenys priklauso ir nuo to, kaip dažnai yra kalibruojami AMS sensoriai. Taip pat tai nėra adekvatus metodas, nes R/B santykis kinta jau paveiktam ligos organizmo piene (43). Nustatyta, jog AMS dažnai nepakankamai tiksliai įvertina R/B santykį piene. Ankstyvos laktacijos metu AMS R/B santykį pervertina, kas reiškia, jog kompiuteryje parodomi duomenys didesni nei yra iš tikrųjų (44).

Pieno R/B santykio pokyčiai post partum periodu gali būti priklausomi ne tik dėl NEB, pasireiškiančio ankstyvos laktacijos metu, bet ir dėl kitų faktorių. Yra įrodyta, jog didelę įtaką turi mityba ir didžiojo prieskrandžio būklė. Sumažėjus didžiojo prieskrandžio pH žemiau 5.4, žūsta ląstelieną virškinančios bakterijos, padaugėja pieno rūgštį gaminančių bakterijų, dėl kurių išsivysto acidozė. Ją įtarti galima sumažėjus pieno riebalų procentui žemiau 3,3–3,5 kelias dienas iš eilės. Norint to išvengti, svarbu subalansuoti racioną taip, kad būtų pakankamas kiekis skaidulinių medžiagų ir ne per daug koncentruoto pašaro, naudoti sodą, kad sumažėtų rūgšties. Esant R/B santykiui žemiau nei 1,1 yra teigiama, jog karvei yra išsivysčiusi prieskrandžio acidozė (45).

Fiziologiškai piene riebalų ir baltymų kiekis būna aukštas ankstyvos laktacijos metu. Palyginus staigiai sumažėja laktacijos pradžioje. Mažiausi kiekiai stebimi esant laktacijos pikui, apie 60 melžimo dieną, laktacijos pabaigoje baltymų kiekis sumažėja. Piene įprastai riebalų būna apie 3,5-4,5 procentai, baltymų apie 3,0-3,4 procentai (46). Piene nustatoma daugiau baltymų, kai racionas yra papildytas kukurūzais, mineralais, vitaminais, urėja. Subalansuotas amino rūgščių kiekis pašare didina sausos medžiagos suvartojimą, pieno primilžius, pieno baltymų kiekį (47). Pieno riebalų kiekis piene gali būti padidintas racione keliant sodos acetato kiekį (48), pridedant nuo didžiojo prieskrandžio veiklos apsaugotus riebalus, pavyzdžiui, riebalus gaunamus iš aliejinių augalų sėklų, kurie neturi įtakos prieskrandyje vykstančiai fermentacijai ir gali būti pasisavinti žarnyne (49).

Laktozė

Laktozė yra sintetinama iš kraujo gliukozės, o atitinkamam jos kiekiui susintetinti yra panaudojama apie 20 procentų kraujo gliukozės (50). Kartu su natriu, kaliu ir chloru laktozė dalyvauja osmotiniame pieno išskyrimo reguliavime, nuo kurio priklauso, kiek vandens absorbuojama iš kraujo, kas reikštų, kiek pieno karvė pagamins (51). Nustatyta, jog pieno laktozės kiekis yra didesnis karvių, kurios yra šeriamos didelės energijos koncentruotu pašaru (52).

16

Vyresnių laktacijų karvių piene įprastai būna didesnis SLS nei pirmos laktacijos karvių (53). Karvei sergant subklinikiniu arba klinikiniu mastitu, SLS kiekis didėja, o laktozės kiekis mažėja. Pastebėta, jog laktozės kiekis piene laipsniškai mažėja su kiekvienu pieno liaukos uždegimu, laktacijos skaičiumi, laktacijos vėlesne stadija ir pačio gyvulio amžiumi (54).

1.5. Kompiuterinės bandos valdymo programos duomenys

Kūno svoris ir kūno masės indeksas

Kūno masės indekso įvertinimas (KMI) yra naudinga valdymo priemonė norint įvertinti holšteinizuotų melžiamų karvių kūno riebalų atsargas. Per gerai šertų pereinamuoju laikotarpiu karvių, kurių KMI veršiavimosi metu buvo didesnis nei 4,0, ankstyvos laktacijos metu cirkuliuojančios NEFA koncentracijos buvo didesnės nei karvių, kurių KMI buvo vidutinis ar mažas. Esant aukštam karvių KMI pereinamojo laikotarpio metu, kyla rizika ketonemijos ir riebalų mobilizacijos sindromo išsivystymui, NEB, taip pat tokios karvės netenka daugiau savo kūno svorio (55). Aukštas KMI veršiavimo metu ar greitas svorio praradimas po apsiveršiavimo arba abu yra susiję su blogu karvių sveikatingumu ankstyvosios laktacijos metu (56). Veršiavimo sutrikimai ir metritas yra susiję su sumažėjusiu sausos medžiagos suėdimu, sumažėjusiu kūno svoriu ir NEB post partum (57).

Pieno kiekis ir pieno temperatūra

Laktacijos pradžioje kinta medžiagų apykaita. Organizmas turi pasiruošti laktacijai ir pieno liauką aprūpinti pieno sintezei reikalingomis maisto medžiagomis. Jei karvių organizmas nesugeba laiku aprūpinti energija liaukos, yra produkuojama mažiau pieno arba karvė tampa jautri metaboliniams sutrikimams (58).

Karvės, persirgusios klinikiniu mastitu, duoda mažiau pieno nei nesirgusios mastitu (59). Paūmėjus karvių pieno liaukos infekcijai, sumažėja pieno gamyba ir pieno komponentų procentinė dalis (60). Pogimdyminės gimdos ligos tokios, kaip metritas, endometritas, pūlingos išskyros iš makšties ir užsilaikiusi placenta, yra susijusios su sumažėjusiu pieno primilžiu (61,62). Pagal Wittrock ir kt. (63) atliktą tyrimą, metritas turi neigiamą poveikį vyresnių nei pirmos laktacijos karvių pieno gamybai, bet ne pirmaveršėms karvėms. Tyrimo rezultatai parodė, kad metrito poveikis vyresnių nei pirmos laktacijos karvių pieno gamybai po apsiveršiavimo truko 200 d., pieno produkcija sumažėjo 2 647 kg, lyginant su kontroline grupe.

Hipokalcemija taip pat lemia tai, kad sumažėja pieno produkcija(64), padidėja ketoninių kūnų koncentracija kraujyje (65), pasireiškianti pereinamuoju laikotarpiu. Yra nustatytas teigiamas ryšys tarp primilžio ir AT, ilgėjant atrajojimo trukmei, didėja pieno produkcija (66).

17

Pieno temperatūra (PT) turėtų būti vertinama atsargiai dėl savo mažo patikimumo. Automatinės melžimo sistemos išmatuota PT ribotai gali parodyti karvių karščiavimą ankstyvu laikotarpiu po apsiveršiavimo. Pieno temperatūros riba turėtų būti > 38,7 °C arba ≥ 39,0 °C kiekvieno melžimo metu ar bet kuriuo paros metu, kad būtų galima nustatyti karves, kurios galimai karščiuoja (67).

Atrajojimo trukmė

Atrajojimas yra laikomas galvijų geros savijautos rodikliu. Jis gali būti stebimas naudojant prie apykaklių pritvirtintus atrajojimo registratorius (68). Jis yra laikomas daug žadančia priemone, vertinant metabolinę karvės būklę (69). Ėdimo ir atrajojimo įpročiai kinta paskutinį veršingumo mėnesį, kai vaisius užima didelę dalį pilvo ertmės, o didysis prieskrandis gali prisipildyti trečdaliu mažiau (70).

Atrajojimo trukmė (AT) pradeda mažėti 4-ias valandas prieš veršiavimąsi ir pradeda didėti praėjus 4–6-ioms valandoms po apsiveršiavimo (71). Pagal atrajojimo registratoriais užfiksuotus duomenis, karvės trumpiausiai atrajoja veršiavimosi metu (69). Karvės, kurios prieš veršiavimąsi trumpiau atrajoja, atrajoja trumpiau ir po jo, jos dažniau serga nei karvės, kurių vėlyvojo nėštumo metu AT būna didesnė. Be to, karvių, kurioms pasireiškia lengva uždegiminė būklė be sisteminių sveikatos sutrikimų ar tik lengvi sveikatos sutrikimai gimdymo metu, per pirmąsias 10 laktacijos dienų vidutinė atrajojimo trukmė yra > 520 min/d. Priešingai, karvės, sergančios subklinikinėmis ligomis ar turinčios kitų sveikatos sutrikimų, per pirmąsias laktacijos dienas pasižymi sumažėjusia AT (< 450 min/d). Soriani ir kt. (69) atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog klinikinio mastito paveiktos karvės jau keletą dienų prieš gydymą vaistais pasižymėjo sumažėjusia AT, pasikeitė jos kintamumas. To paties tyrimo rezultatai atskleidžia, kad automatinis AT matavimas yra naudingas norint numatyti veršiavimosi laiką ir greitai gauti informaciją apie sveikatos būklę kritiniu pereinamuoju laikotarpiu.

Sumažėjęs sausos medžiagos suvartojimas pereinamuoju laikotarpiu ir sutrumpėjusi AT susiję su padidėjusia rizika po apsiveršiavimo susirgti metritu (72), subklinikine ketoze (73).

1.6. Kraujo biochemijos duomenys

Aspartato aminotransferazė (AST)

AST yra enzimas, randamas širdyje, kepenyse ir raumenyse. Jis yra išskiriamas į kraujotaką po patirto sužalojimo ar ląstelių mirties. Dažniausiai jo kiekis pakyla per pirmąsias 12 valandų nuo pažeidimo pradžios ir išlieka pakilęs penkias dienas (74). Pakilusi AST koncentracija gali būti siejama su NEB ir sutrikusia kepenų veikla (75).

Pagal Sayiner ir kt. (76) atliktą tyrimą, didžiausia AST koncentracija kraujyje yra nustatoma trečią ir aštuntą dieną po apsiveršiavimo. Kitas tyrimas nurodo, kad padidėjusi AST koncentracija gali būti nustatoma karvėms, kurioms susilaiko placenta (77).

18

Gliukozė

Kraujo gliukozės kiekis kinta esant tam tikrai ligai. Įvairių laktacijų sergančių metritu karvių kraujyje nustatoma didesnė gliukozės koncentracija nei kliniškai sveikų (78). Didžiausią įtaką sumažėjęs gliukozės pasiskirstymas ir kiekis audiniuose turi neutrofilų veiklai, kadangi tai tiesiogiai mažina intraląstelinį glikogeno kiekį neutrofiluose, dėl ko jie blogiau atlieka savo funkciją, kinta bendras imuninis ir oksidacinis organizmo atsakas (79). Pagal Galvão ir kt. (79) atliktą tyrimą nustatyta, kad karvėms, kenčiančioms nuo gimdos infekcijų, per pirmąsias 3 savaites po apsiveršiavimo sumažėjo polimorfonuklearinių neutrofilų (PMN) glikogeno koncentracija, taigi sumažėjo ir PMN funkcijos. Buvo pranešta, kad PMN glikogeno koncentracija yra teigiamai susijusi su gliukozės koncentracija kraujyje.

Atsparumas insulinui nėštumo pabaigoje ir ankstyvos laktacijos metu yra laikomas fiziologiniu mechanizmu, užtikrinančiu gliukozės kiekį kraujyje. Būdingas NEB ankstyvos laktacijos metu susijęs su sumažėjusia kraujo serumo gliukozės koncentracija, padidėjusiu ketoninių kūnų ir laisvųjų riebalų rūgščių kiekiu (80).

Vertinant GLU kiekį svarbu žinoti, kad kiekis yra lengvai kintantis ir priklauso nuo paėdimo laiko prieš imant kraują, šėrimo, melžimo, paros laiko. Tiksliausias GLU kiekis kraujo mėginyje yra nustatomas per pirmas 2 valandas nuo kraujo paėmimo, vėliau jo kiekis mažėja. Fiziologinė norma yra nuo 2,5 iki 3,3 mmol/l (81).

Magnis

Kraujo serume esantis magnis galėtų būti naudingas nuspėjant šviežiapienių karvių sveikatingumą ir reprodukcijos galimybes naujos laktacijos metu (82). Aukštas magnio kiekis serume pereinamuoju laikotarpiu siejamas su mažesne tikimybe pasireikšti sveikatos sutrikimams šiuo laikotarpiu bei su geresniais reprodukcijos rezultatais (83). Jo sumažėjimas ar tendencingai žemėjanti koncentracija dažnai būna dėl nepakankamo Mg kiekio pašare ir / ar dėl sumažėjusio pašaro suvartojimo (84).

Nustatyta, kad žema Mg koncentracija serume pirmą savaitę po apsiveršiavimo kelia didesnę riziką susilaikyti placentai (85). Kadangi Mg koncentracija intraląsteliniame skystyje yra atsakinga už minkštųjų audinių jaudrumą, jo trūkumas lemia sumažėjusį minkštųjų audinių tonusą, dėl kurio atsiranda distokijos ar placentos susilaikymo tikimybė (86). Karvėms, kurių Mg kiekis kraujo serume yra pakankamo lygio, rečiau nustatoma distokija, rečiau susilaiko placenta, išsivysto metritas ar pasireiškia šlubumas (83).

Hipomagnezija yra glaudžiai susijusi su NEB ir dėl to kylančiu metritu. Dėl kepenų ląstelių žalos (62) ir žemos Mg koncentracijos serume sutrikdoma imuninė veikla, kuri yra atsakinga už karvės

19

sveikatingumą ir po apsiveršiavimo būdingų ligų atsiradimą, ypač gimdos sutrikimų – metritų, endometritų (41).

Kalcis

Krekenų sintezė ir sekrecija reikalauja didelio Ca kiekio pirmomis dienomis po apsiveršiavimo. Vėlyvoje gestacijos stadijoje padidėjus maisto medžiagų poreikiui krekenų ir pieno gamybai, tačiau sumažėjus pašaro suvartojimui, karvių organizme vyrauja NEB pirmas 4–6 savaites nuo apsiveršiavimo dienos (5). Fiziologiškai kalcio koncentracija kraujo serume išlaikoma aukštesnė nei 2,0 mmol/L (87). Prasidėjus krekenų ir pieno gamybai bei padidėjus Ca poreikiui, jo koncentracija pasiekia žemiausią ribą kraujo serume praėjus 12–24 valandoms po apsiveršiavimo (88).

Hipokalcemija yra laikoma organizmo būsena, kuri predisponuoja įvairių metabolinių ir infekcinių ligų, tokių kaip metritas (89) ir mastitas, išsivystymą ankstyvos laktacijos metu, todėl didėja rizika gyvulį išbrokuoti (90).

Amerikoje buvo atliktas 1462 įvairių laktacijų karvių serumo, paimto pirmomis 48 valandomis po apsiveršiavimo, vertinimo tyrimas (iš 480 bandų). Karvės, kurių serume Ca buvo mažiau nei 2,0 mmol/l ir nespasireiškė hipokalcemijai būdingi klinikiniai simptomai, buvo laikomos turinčios subklinikę hipokalcemiją. Nustatytas subklinikinės hipokalcemijos paplitimas: 25 ir 47 proc. atitinkamai pirmaveršėms ir vyresnių laktacijų karvėms (91). Lyginant karves, kurių kraujo serume yra normali Ca koncentracija, su tomis, kurioms nustatyta subklinikė hipokalcemija, pastoriosioms yra didesnė tikimybė, jog pasireikš aukštesnė kūno temperatūra, išsivystys klinikinis metritas, susilaikys placenta (1,89). Nustatyta, jog padidėjus Ca koncentracijai kraujo serume su kiekvienu 1 mg/dL, metrito išsivystymas sumažėtų po 22 proc. (89).

Vienas iš hipokalcemijos prevencijos būdų yra kalcio, amonio, magnio chloridų ir sulfatų druskų įvedimas į pašarus pereinamuoju laikotarpiu. Taip būtų padidintas katijonų-anijonų balanso skirtumas, kuris mažina kraujo pH, sukelia metabolinę acidozę; todėl sumažėjęs kraujo pH aktyvina PTH išsiskyrimą, ir iš kaulų yra pradedamas mobilizuoti Ca bei taip kompensuojamas jo trūkumas; aktyvinama Ca absorbcija iš žarnyno (92). Katijonų-anijonų reikalingas kiekis per parą yra 180-210 g. Tokia dieta yra ruošiama individualiai, o jos efektyvumas yra vertinamas pagal kraujo arba šlapimo pH (81). Karvės, kurių šlapimo pH prieš apsiveršiavimą buvo apie 7.0, į šlapimą išskyrė daugiau kalcio, o apsiveršiavus Ca kiekis kraujyje buvo didesnis nei karvių, kurių šlapimo pH prieš apsiveršiavimą buvo apie 8.0 (92). Taip pat karvių, kurių prieš apsiveršiavimą kraujo pH buvo apie 6.0, organizme buvo sustiprėjęs Ca metabolizmas, apsiveršiavus – geresnis sveikatingumas bei primilžio rezultatai (93).

20

Kiti hipokalcemijos prevencijos būdai gali būti sumažinti Ca kiekį pašare pereinamuoju laikotarpiu, o po apsiveršiavimo po truputį jį didinti. Svarbu palaikyti Ca ir Phos santykį, kuris pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti 0,8:1, o apsiveršiavus ne mažesnis nei 2:1. Taip pat svarbu, kad karvė gautų reikiamą kiekį Mg, apie 50–70 g MgO per parą. Į racioną galima įtraukti komercinius specializuotus atitinkamam laktacijos periodui skirtus priedus, papildus (81).

Fosforas

Fosforas organizme yra svarbus ląstelių biologijai, proteinų apykaitai. Jo kiekis sumažėja esant stresui, paraplegijos atvejais. Kadangi fosforas yra atsakingas už raumenų susitraukimo procesus, esant jo trūkumui pastebima, kad sutrinka lytinių organų susitraukimai (81).

Homeostazės palaikymui yra svarbios ir kitos mineralinės medžiagos: kalcis, magnis. Trūkstant kraujo serume Phos, Ca ir Mg, karvės suvartoja mažiau pašaro, susilpnėja ne tik lytinių organų susitraukimai, bet ir žarnyno peristaltika. Tai svarbus rodiklis prognozuojant mastitus ir metritus. Ypač svarbu palaikyti tinkamą Ca ir Phos jonų koncentracijos santykį. Kad organizmas funkcionuotų tinkamai, reikia užtikrinti gerus mitybos ypatumus, racioną (81).

21

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimo duomenys buvo surinkti ,,X“ ūkyje, esančiame Jonavos rajone (55.107142, 24.221006). Tyrimui duomenys buvo surinkti nuo 2020-03-25 iki 2020-05-29. Ūkyje yra melžiamos 595 pieninio tipo holšteinizuotos karvės. Iš jų 160 karvės yra laikomos ir melžiamos robotizuotai (3 pav.). Tyrime dalyvavusios karvės buvo melžiamos fermoje esančiais trimis ,,Lely Astronaut A4“ melžimo robotais, o iš kompiuterinės bandos valdymo sistemos buvo naudoti ir vertinti individualūs kiekvienos karvės rezultatai. Pagal bendrą robotu melžiamų karvių paros ataskaitą vidutiniškai gyvuliai melžiami 2,9 karto, duoda 38,5 litro pieno, atrajoja 570 min/parą, pieno baltymai sudaro 3,4 proc., riebalai 4,1 proc., laktozė 4,6 proc.

3 pav. Melžimo robotas (autorinės teisės priklauso www.lely.com)

1 lentelė. Melžiamų karvių kombinuotojo pašaro sudėtis

Raciono sudėtis, kg/karvei/d. Užtrūkusių karvių Likus 3 sav. iki veršiavi-mosi Melžiamų karvių Žolės si-losas 12,0 5,5 12,6 Kukurūzų silosas 6,0 12,0 15,0 Vanduo 4,0 5,0 6,5 Šiaudai 3,0 3,0 0,6 Cukriniai runkeliai - - 8,0

22 1 lentelės tęsinys. Melžiamų karvių kombinuotojo pašaro sudėtis

Raciono sudėtis, kg/karvei/d. Užtrūkusių karvių Likus 3 sav. iki veršiavi-mosi Melžiamų karvių Grūdainis 1,5 - 3,15 Užtrūkusių kombin-uotas pašaras 2,18 - - Pereinamojo laikotarp. komb. pašaras - 4,31 - Melžiamų komb. pašaras - - 5,9

Karvės nuo pirmos iki paskutinės melžimo dienos yra šeriamos tos pačios sudėties (1 lent.) normuotu racionu, kuris yra paduodamas TMR dalintuvu du kartus per parą. Užtrūkusios karvės maitinasi skirtingai, jų racioną sudaro mažiau koncentruoto, daugiau apėmingo pašaro.

Tyrimo imtį sudarė šešiolika atsitiktinai pasirinktų (1-os – 5-os laktacijų) karvių, kurioms buvo imtas kraujas 0 ± 1, 7, 14, 21 d. p. p. Mėginių ėmimo tvarka yra pavaizduota schematiškai (1 schema). Kraujo mėginys imtas iš vidurinės užpakalinės – uodegos – venos, naudojant gamintojo ,,BD Vacutainer CAT“ vakuuminį mėgintuvėlį „Kruuse“ be priedų kartu su specialiomis adatomis kraujo serumo biocheminiam tyrimui atlikti (4 pav.). Paimtas kraujas buvo laikomas apie 1 parą, arba kol susidarys kraujo krešulys, iki serumo išsiskyrimo. Serumas perpilamas į naują mėgintuvėlį be priedų ir laikomas -18 °C temperatūroje iki ištyrimo dienos 2020-08-04. Kraujas ištirtas LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos klinikinių tyrimų laboratorijoje naudojant „Randox“ gamintojo ,,RX daytona“ analizatorių (5 pav.).

23 1 schema. Tyrimo atlikimo schema

16 tiriamųjų karvių Kraujo ėmimas ir duomenų rinkimas 0 ± 1 d. p. p. 7 d. p. p. 14 d. p. p. 21 d. p. p. Klinikinis tyrimas ir grupių sudarymas Kliniškai

sveikos Sergančios ligų _{kompleksu po} apsiveršiavimo: -Klinikinis mastitas -Klinikinis metritas -Klinikinė acidozė -Šliužo dislokacija į kairę

Klinikinio tyrimo metu vertinama: -Rektinė temperatūra

-Tešmens būklė, pieno išvaizda -Išskyros iš makšties; jei reikia, atliekamas rektinis tyrimas -Išmatų konsistencija, spalva -Atliekamas pilvo sienos auskultacijos - perkusijos tyrimas

24 4 pav. Kraujo paėmimo įrankiai ir aseptinis kraujo ėmimas iš uodegos venos (nuotr. aut. J.

Gerbutavičiūtė)

5 pav. RC daytona analizatorius LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos klinikinių tyrimų

laboratorijoje (aut. J. Gerbutavičiūtė)

0 ± 1, 7, 14, 21 d. p. p. buvo ištirti kraujo serumo biocheminiai parametrai ir mineralinių medžiagų kiekis, o tomis pačiomis dienomis buvo renkami ir vėliau analizuojami bei vertinami kompiuterinės bandos valdymo programos fiksuojami biožymenys (2 lent.).

25 2 lentelė. Tirti biožymenys

Kraujo biocheminiai Fiziologiniai -

regis-truojami AMS

Aspartato

aminotrans-ferazė, U/l Atrajojimo trukmė, min

Kalcis, mmol/l SLS kiekis, ląst./ml

Magnis, mmol/l Melžimų vidurkis

Gliukozė, mmol/l Pieno produkcija, l/d. Fosforas, mmol/l Pieno temperatūra, °C

- Pieno riebalai, proc.

- Pieno baltymai, proc.

- Pieno laktozė, proc.

- Svoris, kg

Svarbios tyrimui ligos buvo klinikinis mastitas (3 atvejai), klinikinis metritas (4 atvejai); šliužo dislokacija į kairę pusę (1 atvejis) ir klinikinė acidozė (1 atvejis). Šie susirgimai buvo sujungti į bendrą kompleksą – ligų kompleksą po apsiveršiavimo (LKPA). Klinikinis metritas buvo konstatuojamas karvėms, kurių rektinė temperatūra dažniausiai 5-7 d. p. p. viršydavo 39,3 °C (matavimui naudotas veterinarinis elektroninis termometras ,,Kruuse DIGI-VET SC 12“), arba pirmomis 7 d. p. p. iš makšties išsiskirdavo raudonai rudos spalvos vandeningos dvokiančios išskyros, rektinė temperatūra buvo padidėjusi aukščiau nei 39,3 °C. Klinikinis mastitas buvo konstatuojamas karvėms, kurių išmelžtame bent vieno ketvirčio piene buvo galima identifikuoti spalvos ir konsistencijos pokytį, fibrino dribsnius pirmose numelžimo čiurkšlėse. ŠDK buvo konstatuojama karvei, kuriai buvo pastebėtas sumažėjęs atrajojimo minučių skaičius, pieno primilžis bei auskultacijos-perkusijos metu diferencijuotas metališkas skambesys kairės pusės pilvo sienoje; jai buvo atlikta transkutaninė šliužo fiksacija. Klinikinė acidozė

26

buvo konstatuojama karvei, kuriai pasireiškė viduriavimas su oro burbuliukais išmatose bei mažesniu nei 1,1 R/B santykiu piene keturias dienas iš eilės. Gydymo schemos yra pavaizduotos 3-ioje lentelėje.

3 lentelė. Ligų gydymo schemos taikytos ,,X“ ūkyje

Liga Gydymas

Metritas

3 dienas iš eilės:

• 1xd. 5,0 ml „Hypophysin LA“ injekcinis tirpalas (veikl. medž. karbetocinas 0,07 mg/ml)

• 1xd. 15,0 ml „Curacef Duo“ 50 mg/ml injekcinė suspensija (veikl. medž. ceftiofuro (hidrochlorido) 50,0 mg, ketoprofeno 150,0 mg.)

Pirmą gydymo dieną (kartu su aukščiau paminėtais preparatais):

• 1xd. 2,0 ml „Oestrophan“ injekcinis tirpalas (veikl. medž. kloprostenolio (natrio druskos) 250 µg/ml.)

Mastitas

3 dienas iš eilės:

• 1xd. 1 vnt. ryte po melžimo „Multiject IMM“ intramaminė suspensija (veikl. medž. penicilino prokaino druskos 100 000 TV, streptomicino sulfato 100 mg, neomicino sulfato 100 mg, prednizolono 10 mg)

• 1xd. 30,0 ml „Penstrep-ject“, injekcinė suspensija (veikl. medž. benzilpenicilino prokaino druskos 200 000 TV, dihidrostreptomicino sulfato 200 mg)

Pirmą gydymo dieną (kartu su auksčiau paminėtais preparatais): 1xd 10,0 ml „Melovem“ 30 mg/ml (veikl. medž.: meloksikamo 30 mg)

Acidozė 1xd. 1 vnt. 2d. iš eilės „Optirumen Bolus“ pašaro papildas galvijams – boliusas (vaistažolių ekstraktų mišinys su mielių kultūromis)

27 3 lentelės tęsinys. Ligų gydymo schemos taikytos ,,X“ ūkyje

2.1. Duomenų apdorojimas

Statistinė analizė buvo atlikta naudojant „Microsoft Excel“. Apskaičiuoti rodiklių vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, vidurkių skirtumų patikimumas. Linijinis rodiklių santykis buvo įvertintas naudojant Pearsono koreliaciją. Santykiams tarp kategorinių kintamųjų įvertinti buvo naudojama Chi kvadrato (χ2) statistika. Mažesnis nei 0,05, 0,01 ir 0,001 patikimumas buvo laikomas statistiškai reikšmingu (p < 0,05, p < 0,01, p < 0,001), o didesnis nei 0,05 patikimumas buvo laikomas statistiškai nereikšmingu (p > 0,05).

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012-10-03 Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu Nr. XI – 2271 (Valstybės žinios, 2012-10-20, Nr. 122 – 6126) bei poįstatyminių aktų LR Valstybinės veterinarinės tarnybos įsakymu „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (2008-12-18, Nr. B1 – 639).

ŠDK

Atlikta transkutaninė šliužo fiksacija ir pritaikytas medikamentinis gydymas. • 1xd. 40,0 ml 2 kartus kas 48 val. „Vetrimoxin LA“, 150 mg/ml injekcinė

suspensija (veikl. medž. amoksicilino (trihidrato) 0,15 g)

• 1xd. 1 vnt. 3d iš eilės „RY Caps / TRI START EU“ kapsulės (veikl. medž.: Saccharomyces cerevisiae 25 mljrd. CFU, 6 gramai niacino ir fermentuoti ekstraktai)

• 1xd. 40,0 ml 2 kartus kas 48 val. „Hepagen“, injekcinis tirpalas (veikl. medž.: fenoksi-2-metil-2-propiono rūgšties (natrio druskos) 100 mg)

Operacijos pirmą gydymo dieną (kartu su auksčiau paminėtais preparatais):

• 1xd 10,0 ml „Melovem“ 30 mg/ml injekcinis tirpalas (veikl. medž. meloksikamo 30 mg)

28

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrime buvo analizuoti įvairių laktacijų karvių po apsiveršiavimo biožymenys (kraujo serumo biocheminiai rodikliai: AST, GLU, Ca, Mg, Phos; bandos valdymo programos duomenys: atrajojimo trukmė, SLS kiekis, pieno produkcija, pieno temperatūra, pieno riebalai, baltymai ir laktozė, kūno svoris), vertinama jų tarpusavio koreliacija ir pokyčiai per pirmų trijų savaičių po apsiveršiavimo periodą. Tyrime buvo lyginami kliniškai sveikų (n = 7) ir tų, kurioms pasireiškė LKPA (klinikinis mastitas, kli-nikinis metritas, klinikinė acidozė, šliužo dislokacija į kairę) (n = 9), karvių duomenys.

6 pav. Tiriamų karvių (n = 16) pasiskirstymas pagal sveikatos būklę per pirmas tris savaites po

apsiveršiavimo

Tyrime dalyvavusios karvės pagal sveikatingumą buvo suskirstytos į dvi grupes: kliniškai sveikos ir sirgusios LKPA. 6 paveikslėlyje matomas procentinis karvių pasiskirstymas pagal sveikatos būklę ar ligą. 44 proc. tiriamųjų karvių buvo kliniškai sveikos, 19, 25, 6 ir 6 proc. karvių atitinkamai buvo diag-nozuota klinikinis mastitas, klinikinis metritas, ŠDK ir klinikinė acidozė. Sirgusių LKPA grupėje karvės pagal ligą pasiskirstė taip (7 pav.): klinikinis mastitas, klinikinis metritas, ŠDK ir klinikinė acidozė pasi-reiškė atitinkamai 33, 45, 11 ir 11 proc.

44%

19% 25%

6% 6 %

29 7 pav. Sirgusių LKPA (n = 9) pasiskirstymas pagal diagnozuotą ligą per pirmas tris savaites po

apsiveršiavimo

3.1. Biocheminių kraujo rodiklių analizė

8 pav. Tiriamų karvių (n = 16) kalcio koncentracijos vidurkio pokyčiai per pirmas tris savaites

po apsiveršiavimo

* Normos šaltinis: Peter G.G. Jackson, Peter D. Cockcroft. Clinical Examination of Farm Animals,2002 Blackwell Science Ltd

Nustatyta, jog Ca koncentracija pirmomis trimis savaitėmis post partum didėjo (8 pav.), tačiau bendras vidurkis buvo žemiau normos ribos, išskyrus 21 d. p. p. Žemiausia koncentracija buvo 0 ± 1 d. p. p. 0,613 mmol/l (±0,285), o aukščiausia – 21 d. p. p. 2,275 mmol/l (± 0,087). Bendras Ca koncentracijos vidurkis 0 ± 1 d. p. p. buvo 75,7 proc. žemesnis nei 21 d. p. p. Pastebėta, kad 21 d. p. p

0.61 0.74 1.05 2.28 Min.* Maks.* 0 7 14 21 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 Dienos po apsiveršiavimo Ca k o n c., m m o l/l

30

trijų karvių (18,8 proc.) Ca koncentracija buvo žemiau normos ribos, o likusių ji buvo normali (81,2 proc.).

9 pav. Tiriamų karvių (n = 16) magnio koncentracijos vidurkio pokyčiai per pirmas tris savaites

po apsiveršiavimo

* Normos šaltinis: Peter G.G. Jackson, Peter D. Cockcroft. Clinical Examination of Farm Animals,2002 Blackwell Science Ltd

Nustatyta, jog žemiausias bendras Mg koncentracijos vidurkis buvo 7 d. p. p. 0,426 mmol/l (± 0,096), 1 proc. žemesnis nei 0 ± 1 d. p. p. 0,430 mmol/l (± 0.111), o aukščiausias 21 d. p. p. 0,997 mmol/l (± 0,086) (9 pav.). Bendras Mg koncentracijos vidurkis 0 ± 1 d. p. p. buvo 58,4 proc. žemesnis nei 21 d. p. p. Pastebėta, kad 21 d.p.p visoms tiriamosioms karvėms Mg koncentracija buvo normali (100 proc.), o anksčiau fiksuotomis dienomis visoms tiriamosioms karvėms (100 proc.) nustatyta žemesnė nei normos ribos Mg koncentracija. 0.43 0.43 0.54 1.00 Min.* Maks.* 0 7 14 21 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 Dienos po apsiveršiavimo Mg k o n c., m m o l/l

31 10 pav. Tiriamų karvių (n = 16) fosforo koncentracijos vidurkio pokyčiai per pirmas tris savaites

po apsiveršiavimo

* Normos šaltinis: Peter G.G. Jackson, Peter D. Cockcroft. Clinical Examination of Farm Animals,2002 Blackwell Science Ltd

Nustatyta, jog Phos koncentracija per pirmas tris savaites post partum didėjo (10 pav.), o bendras vidurkis buvo žemiau normos ribos, išskyrus 21 d. p. p. Žemiausia koncentracija buvo 0 ± 1 d. p. p. 0,560 mmol/l (± 0,280), o aukščiausia 21 d. p. p. 1,768 mmol/l (± 0,307). Bendras Phos koncentracijos vidurkis 0 ± 1 d. p. p. buvo 72,4 proc. žemesnis nei 21 d. p. p. Pastebėta, kad 21 d.p.p trijų karvių (18,8 proc.) Phos koncentracija buvo žemiau normos ribos, o likusių (81,2 proc.) buvo normali.

0.56 0.61 0.79 1.77 Min.* Maks.* 0 7 14 21 0 0.5 1 1.5 2 2.5 Dienos po apsiveršiavimo Ph o s k o n c., m m o l/l

32 11 pav. Tiriamų karvių (n = 16) gliukozės koncentracijos vidurkio pokyčiai per pirmas tris

savaites po apsiveršiavimo

* Normos šaltinis: Peter G.G. Jackson, Peter D. Cockcroft. Clinical Examination of Farm Animals,2002 Blackwell Science Ltd

Nustatyta, jog žemiausias bendras GLU koncentracijos vidurkis buvo 7 d. p. p. 0,564 mmol/l (± 0,378), 17 proc. žemesnis nei 0 ± 1 d. p. p. 0,664 mmol/l (± 0,418), o aukščiausias 21 d. p. p. 1,597 mmol/l (± 0,532) (11 pav.). Bendras GLU koncentracijos vidurkis 0 ± 1 d. p. p. buvo 58,5 proc. žemesnis nei 21 d. p. p. Rezultatai parodė, jog visų tiriamų karvių (100 proc.) GLU koncentracija buvo žemiau normos ribos nepriklausomai nuo dienų po apsiveršiavimo, nors nuo 7 d. p. p. bendras koncentracijos vidurkis didėjo. 0.66 _0.56 0.77 1.60 Min.* Maks.* 0 7 14 21 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 Dienos po apsiveršiavimo G LU ko n c., m m o l/l

33 12 pav. Tiriamų karvių (n = 16) aspartato aminotransferazės (AST) koncentracijos vidurkio

pokyčiai per pirmas tris savaites po apsiveršiavimo

* Normos šaltinis: Peter G.G. Jackson, Peter D. Cockcroft. Clinical Examination of Farm Animals,2002 Blackwell Science Ltd

Nustatyta, jog AST koncentracija pirmas tris savaites post partum didėjo (12 pav.), bendras vidurkis buvo normalus pirmas dvi savaites post partum, o trečią savaitę post partum buvo aukščiau normos ribos 101,750 U/l (± 41,404). Žemiausia koncentracija buvo 0 ± 1 d. p. p. 25,940 U/l (± 13,370), o aukščiausia 21 d. p. p. 101,75 U/l (± 41.404). Bendras AST koncentracijos vidurkis 0 ± 1 d. p. p. buvo 74,5 proc. žemesnis nei 21 d. p. p. Pastebėta, kad 21 d. p. p. vienuolikos karvių (68,8 proc.) AST koncentracija buvo aukščiau normos ribos, o likusių penkių (31,2 proc.) buvo normali.

25.94 30.56 39.87 101.75 Maks.* 0 7 14 21 0 20 40 60 80 100 120 140 160 Dienos po apsiveršiavimo AST ko n c., U /l

34 13 pav. Tiriamų karvių (n = 16) Phos ir Ca koncentracijų koreliacija 0 ± 1 d. p. p. pavaizduota

tiesine regresija (p < 0,001)

Tiriamoms karvėms (n = 16) 0 ± 1 d. p. p. tarp fosforo ir kalcio nustatytas koreliacinis ryšys (13 pav.) labai stipriai statistiškai reikšmingas (r = 0,923), Phos koncentracijai didėjant Ca koncentracija kraujo serume didėja (p < 0,001). Vertinant koreliacijas tarp kitų biocheminių rodiklių 0 ± 1 d. p. p. didžiausias statistinis reikšmingumas buvo tarp Phos ir Ca koncentracijų.

14 pav. Tiriamų karvių (n = 16) Mg ir Ca koncentracijų koreliacija 7 d. p. p. pavaizduota tiesine

regresija (p < 0,001)

Tiriamoms karvėms (n = 16) 7 d. p. p. tarp Mg ir Ca nustatytas koreliacinis ryšys (14 pav.) labai stipriai statistiškai reikšmingas (r = 0.917), Mg koncentracijai didėjant, Ca koncentracija kraujo serume

y = 1.0714x + 0.0302 R² = 0.8518 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 Ca k o n c., m m o l/l

Phos konc., mmol/l

y = 3.2037x - 0.6242 R² = 0.8409 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 0.2 0.25 0.3 0.35 0.4 0.45 0.5 0.55 0.6 0.65 Ca k o n c.,mm o l/l Mg konc.,mmol/l

35

didėja (p < 0,001). Vertinant koreliacijas tarp kitų biocheminių rodiklių, 7 d. p. p. didžiausias statistinis reikšmingumas buvo tarp Mg ir Ca koncentracijų.

15 pav. Tiriamų karvių (n = 16) Phos ir Mg koncentracijų koreliacija 14 d. p. p. pavaizduota

tiesine regresija (p < 0,001)

Tiriamoms karvėms (n = 16) 14 d. p. p. tarp Phos ir Mg nustatytas koreliacinis ryšys (15 pav.) stipriai statistiškai reikšmingas (r = 0,862), Phos koncentracijai didėjant, Mg koncentracija kraujo serume didėja (p < 0,001). Vertinant koreliacijas tarp kitų biocheminių rodiklių 14 d. p. p., didžiausias statistinis reikšmingumas buvo tarp Mg ir Ca koncentracijų (r = 0,960), antras pagal statistinį reikšmingumą buvo tarp Phos ir Mg.

Vertinant koreliacijas tarp biocheminių rodiklių 21 d. p. p., statistinis reikšmingumas nebuvo nustatytas. y = 0.3931x + 0.2289 R² = 0.7423 0.25 0.35 0.45 0.55 0.65 0.75 0.85 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 Mg k o n c., m m o l/l

36

3.2. Bandos valdymo programos rodiklių analizė

16 pav. Tiriamų karvių (n = 16) atrajojimo trukmės, min/d., vidurkio pokyčiai per tris savaites

po apsiveršiavimo

Nustatyta, jog tiriamų karvių (n = 16) atrajojimo trukmė per dieną pirmas dvi savaites didėjo (16 pav.), o trečią savaitę AT vidurkis buvo 1 proc. mažesnis nei antros savaitės. Rezultatuose galima pastebėti, jog AT vidurkis 0 ± 1 d. p. p. 45,3 proc. buvo žemesnis nei 21 d. p. p.

17 pav. Tiriamų karvių (n = 16) pieno produkcijos, l/d., vidurkio pokyčiai per tris savaites po

apsiveršiavimo

Nustatyta, jog tiriamų karvių (n = 16) pieno kiekis per dieną tris savaites po apsiveršiavimo didėjo (17 pav.). Rezultatuose galima pastebėti, jog pieno kiekio vidurkis 0 ± 1 d. p. p. buvo 69,2 proc. žemesnis nei 21 d. p. p. 282 464 517 515 0 100 200 300 400 500 600 700 0 7 14 21 Atra jo jimo tru kmė , m in /d . Dienos po apsiveršiavimo 11.8 30.2 35.8 38.5 0 7 14 21 0 10 20 30 40 50 60 Dienos po apsiveršiavimo Pie n o p ro d u kcija l/d .

37 18 pav. Tiriamųjų karvių (n = 16) pieno riebalų, baltymų ir laktozės kiekio, proc., vidurkių

pokyčiai per tris savaites po apsiveršiavimo

Nustatyta, jog tiriamų karvių (n = 16) pieno riebalų ir baltymų kiekis pirmas tris savaites po apsiveršiavimo mažėjo (18 pav.), laktozės kiekis pirmas dvi savaites didėjo, o trečią savaitę buvo toks pat kaip antrą. Tarp visų trijų pieno rodiklių nustatytas koreliacinis ryšys labai stipriai statistiškai reikšmingas: mažėjant pieno riebalų kiekiui, pieno baltymų kiekis mažėja (p < 0,05), didėjant pieno laktozės kiekiui, pieno riebalų kiekis mažėja (p < 0,05), didėjant pieno laktozės kiekiui, pieno baltymų kiekis mažėja (p < 0,05). Didžiausias vidurkio pokytis per 7 d., pastebėtas tarp 0 ± 1 d. p. p. ir 7 d. p. p. visuose rodikliuose. Pieno riebalų vidurkis 0 ± 1 d. p. p. buvo 5,712 proc. (± 1.914), 1,2 karto didesnis nei 7 d. p. p. 4,658 proc. (± 0,635). Pieno baltymų vidurkis 0 ± 1 d. p. p. buvo 4,885 proc. (± 0,43), 1,3 karto didesnis nei 7 d. p. p. 3,658 proc. (± 0,381). Pieno laktozės vidurkis 0 ± 1 d. p. p. buvo 4,489 proc. (± 0,115), 0,98 karto mažesnis nei 7 d. p. p. 4,588 proc. (± 0,119).

5.714.894.49 4.663.664.59 4.263.524.62 4.143.444.62 0 7 14 21 2 3 4 5 6 7 8 Dienos po apsiveršiavimo Pie n o r ie b alų , b alt ym ų ir lak to zės k ie kis , p ro c.

38 19 pav. Tiriamų karvių (n = 16) kūno svorio, kg, pokyčiai per pirmas tris savaites po

apsiveršiavimo

Nustatyta, jog karvių (n = 16) svorio vidurkis pirmomis trimis savaitėmis post partum mažėjo (19 pav.). Kūno svorio vidurkis 0 ± 1 d. p. p. buvo 687,438 kg (± 83,574), 1,1 karto didesnis nei 21 d. p. p. 644,250 kg (± 81,265).

20 pav. Tiriamų karvių (n =16) SLS kiekio, ląst./ml, piene pokyčiai pirmą - trečią savaitę po

apsiveršiavimo

* Normos šaltinis: P.L. Ruegg. Understanding and using somatic cell counts to improve milk quality. Irish Journal of Agricultural and Food Research. 2013; 52(2): p. 101-117

687 ₆₇₄ 660 644 200 300 400 500 600 700 800 0 7 14 21 Kū n o sv o ris , kg Dienos po apsiveršiavimo 205 132 124 Maks.* 7 14 21 -400 -200 0 200 400 600 800 Dienos po apsiveršiavimo SLS k ie kis , ląs t/ml

39

Nustatyta, jog karvių (n = 16) SLS kiekio vidurkis pirmą - trečią savaitėmis post partum mažėjo (20 pav.). SLS kiekio vidurkis 21 d. p. p. 123,563 ląst./ml (± 300,889) buvo 39,6 proc. mažesnis nei 7 d. p. p. buvo 204,500 ląst./ml (± 509,119).

21 pav. Tiriamų karvių (n = 16) kūno svorio, kg, ir pieno baltymų kiekio, proc., koreliacija 0 ± 1

d. p. p. pavaizduota tiesine regresija (p < 0,001)

Tiriamoms karvėms (n = 16) 0 ± 1 d. p. p. tarp kūno svorio ir pieno baltymų kiekio vidurkių nustatytas koreliacinis ryšys (21 pav.) stipriai statistiškai reikšmingas (r = 0,743), kūno svoriui didėjant baltymų kiekis piene didėja (p < 0,001). Vertinant koreliacijas tarp bandos valdymo programos rodiklių 0 ± 1 d. p. p., didžiausias statistinis reikšmingumas buvo tarp kūno svorio ir pieno baltymų kiekio vidurkių. y = 0.0038x + 2.2584 R² = 0.5515 3 3.5 4 4.5 5 5.5 6 450 500 550 600 650 700 750 800 850 900 Pie n o b alt ym ų k ie kis , p ro c. Kūno svoris, kg

40 22 pav. Tiriamų karvių (n = 16) kūno svorio, kg, ir pieno produkcijos, l/d., koreliacija 7 d. p. p.

pavaizduota tiesine regresija (p < 0,05)

Tiriamoms karvėms (n = 16) 7 d. p. p. tarp kūno svorio ir pieno produkcijos vidurkių nustatytas koreliacinis ryšys (22 pav.) vidutiniškai stipriai statistiškai reikšmingas (r = 0,606). Kūno svoriui didėjant, pieno produkcija didėja (p < 0,05). Vertinant koreliacijas tarp bandos valdymo programos rodiklių 7 d. p. p., vienas iš kelių didžiausią statistinį reikšmingumą turinčių ryšių buvo tarp kūno svorio ir pieno produkcijos vidurkių.

23 pav. Tiriamų karvių (n = 16) atrajojimo trukmės, min/d., ir pieno produkcijos, l/d., koreliacija

14 d. p. p. pavaizduota tiesine regresija (p < 0,05)

Tiriamoms karvėms (n = 16) 14 d. p. p. tarp atrajojimo trukmės ir pieno produkcijos vidurkių nustatytas koreliacinis ryšys (23 pav.) vidutiniškai stipriai statistiškai reikšmingas (r = 0,589), atrajojimo

y = 0.0604x - 10.573 R² = 0.3677 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 500 550 600 650 700 750 800 850 Pie n o p ro d u kcija , l/d . Kūno svoris, kg y = 0.0746x - 2.73 R² = 0.3469 0 10 20 30 40 50 60 350 400 450 500 550 600 650 Pie n o p ro d u kcija , l/d .

41

trukmei ilgėjant, pieno produkcija didėja (p < 0,05). Vertinant koreliacijas tarp bandos valdymo programos rodiklių 14 d. p. p., didžiausias statistinis reikšmingumas buvo tarp atrajojimo trukmės ir pieno produkcijos vidurkių.

24 pav. Tiriamų karvių (n = 16) atrajojimo trukmė, min/d., ir pieno produkcijos, l/d., koreliacija

21 d. p. p. pavaizduota tiesine regresija (p < 0,05)

Tiriamoms karvėms (n = 16) 21 d. p. p. tarp atrajojimo trukmės ir pieno produkcijos vidurkių nustatytas koreliacinis ryšys (24 pav.) stipriai statistiškai reikšmingas (r = 0,736), atrajojimo trukmei ilgėjant pieno produkcija didėja (p < 0,01). Vertinant koreliacijas tarp bandos valdymo programos rodiklių 21 d. p. p., didžiausias statistinis reikšmingumas buvo tarp atrajojimo trukmės ir pieno produkcijos vidurkių. y = 0.1004x - 13.246 R² = 0.5422 0 10 20 30 40 50 60 350 400 450 500 550 600 650 700 Pie n o p ro d u kcija , l/d .

42

3.3. Kliniškai sveikų ir sirgusių ligų kompleksu po apsiveršiavimo karvių bandos

valdymo programos ir kraujo biochemijos rodiklių analizė

25 pav. Karvių, kurioms pasireiškė LKPA (n=9) ir kliniškai sveikų (n=7), Ca koncentracijos

kraujo serume vidurkių pokyčiai trimis savaitėmis po apsiveršiavimo (p<0,01)

* Normos šaltinis: Peter G.G. Jackson, Peter D. Cockcroft. Clinical Examination of Farm Animals,2002 Blackwell Science Ltd

Nustatyta, jog tiriamų karvių, kurioms pasireiškė LKPA (n = 9) ir kliniškai sveikų (n = 7), Ca koncentracijos vidurkis tris savaites po apsiveršiavimo didėjo (25 pav.). 0 ± 1, 7 ir 14 d. p. p. kliniškai sveikų karvių Ca koncentracijos vidurkis atitinkamai 29,8, 14,3 ir 7,6 proc. buvo didesnis, o 21 d. p. p. 1,1 proc. mažesnis nei sirgusių LKPA (p < 0,01). Abiejose grupėse tik trečią savaitę Ca koncentracija buvo normali. 0.4660.664 0.6890.804 1.0421.128 2.2892.263 Min.* Maks.* 0 7 14 21 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 Dienos po apsiveršiavimo Ca k o n c., m m o l/l