NANOTOPOGRAFINIŲ IR NANODALELĖMIS MODIFIKUOTŲ DANTŲ IMPLANTŲ PAVIRŠIŲ ĮTAKA OSTEOINTEGRACIJOS PROCESUI: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

(1)

Tautvydas Sabestinas

5 kursas, 2 grupė

NANOTOPOGRAFINIŲ IR NANODALELĖMIS

MODIFIKUOTŲ DANTŲ IMPLANTŲ PAVIRŠIŲ ĮTAKA

OSTEOINTEGRACIJOS PROCESUI: SISTEMINĖ

LITERATŪROS APŽVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas prof. Gediminas Žekonis

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

NANOTOPOGRAFINIŲ IR NANODALELĖMIS MODIFIKUOTŲ DANTŲ IMPLANTŲ PAVIRŠIŲ ĮTAKA OSTEOINTEGRACIJOS PROCESUI: SISTEMINĖ LITERATŪROS

APŽVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ……….. (parašas)

Darbo vadovas ... (parašas) 

Tautvydas Sabestinas, 5 kursas, 2 grupė (vardas pavardė, kursas, grupė)

Prof. Gediminas Žekonis

(mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 

20....m. ... 20....m. ……….. (mėnuo, diena) (mėnuo, diena) 

(3)

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ………..……. 

Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei

reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei _{reikalavimus?} 0,2 0.1 0 3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4

Įvadas, tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir _uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)

Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0

8 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo

būklė ir pan.) 0,4 0,2 0

9 Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir

paskutinės paieškos data? 0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?

0,4 0,1 0

11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma,

meta-analizei)? 0,4 0,2 0

12 Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami

veiksniai, rodikliai)? 0,4 0,2 0

13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo

daromi? 0,4 0,2 0

14 Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo

panaudota apibendrinant duomenis? 0,2 0,1 0 15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai _{(santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?} 0,4 0,2 0

(4)

16 Duomenų sisteminim as bei analizė (2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis

kiekvienoje atmetimo stadijoje? 0,6 0,3 0

17 Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.:

tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)? 0,6 0,3 0

18 Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b)

nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai? 0,4 0,2 0 19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse _{pagal atskirus uždavinius?} 0,6 0,3 0

20

Rezultatų aptarimas (1,4 balo)

Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų

reikšmė? 0,4 0,2 0

21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą, iškeltus tikslus

ir uždavinius? 0,2 0,1 0

24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 26

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal

reikalavimus? 0,4 0,2 0

27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar _{teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?} 0,2 0,1 0

28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas _{moksliniam darbui?} 0,2 0,1 0

29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne

mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

31 rekomendaPraktinės cijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję

su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės _{metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?} +1 +0,5 0

33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai _{metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?} +2 +1 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

34 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

36 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo rengimo _{reikalavimus?} -1 balas -2 balai

(5)

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos: ______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________ ________________________

Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas

38

Bendri reikalavim

ai

Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo

klaidų? -2 balai -1 balas

39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių _{dalių apimties subalansuotumas?} -0,2 balo -0,5 balo

40 Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert.) 41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių _{numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?} -0,2 balo -0,5 balo

42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai _{ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?} -0,2 balo -0,5 balo

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų _{paaiškinimai?} -0,2 balo -0,5 balo

44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, _{vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?} -0,2 balo -0,5 balo

(6)

TURINYS

SANTRAUKA ...8

SUMMARY ...9

SANTRUMPOS ...10

ĮVADAS ...11

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ...13

1.1 Protokolas ...13

1.2 Tinkamumo kriterijai ...13

1.3 Informacijos šaltiniai ...13

1.4 Paieška ...14

1.5 Studijų atranka ...14

1.6 Duomenų kaupimo procesas ...14

1.7 Individualių tyrimų paklaidos rizika ...15

1.8 Apibendrinimo priemonės ...16

1.9 Rezultatų sintezė ...16

1.10 Sisteminės apžvalgos paklaidos rizika ...16

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ...17

2.1 Straipsnių pasirinkimas ...17

2.2 Studijų charakteristika ...18

2.3 Tyrimų metodų charakteristika ...21

2.4 Individualių studijų paklaidos rizika ...22

2.5 Rezultatų sintezė ...23

2.6 Autorių pateiktų rezultatų apžvalga ...24

2.6.1 Implantų paviršių nanotopografijos įtaka osteointegracijos dinamikai ...24

2.6.1.1 Mikrotomografijos rezultatai ...24

2.6.1.2 Histologinių ir histomorfometrinių tyrimų rezultatai ...25

2.6.1.3 Mechaninių testų rezultatai ...27

2.6.2 Implantų paviršių modifikacijų nanodalelėmis įtaka osteointegracijos dinamikai ...29

2.6.2.1 Mikrotomografinio tyrimo rezultatai ...29

2.6.2.2 Histologinių ir histomorfometrinių tyrimų rezultatai ...31

(7)

3. REZULTATŲ APTARIMAS ...35

3.1. Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos ...35

3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai ...38

IŠVADOS ...39

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...40

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...41

(8)

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas:

Nepaisant didelės šiuolaikinių implantų pažangos ir klinikinės sėkmės, jų neprigijimas dėl vangios osteointegracijos bei 6-12 mėnesių trunkantis konvencinis ortopedinio implantacinio gydymo ciklas vis dar yra opios problemos. Sparčiai tobulėjant nanotechnologijoms ir jų pritaikymui biomedicinos srityje, vis dažniau keliama hipotezė, kad jas galima pritaikyti ir implantų osteointegracijos skatinimui. Šios sisteminės apžvalgos tikslas yra atrinkti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinių tyrimų apie nanotopografiškų bei nanodalelėmis modifikuotų dantų implantų paviršių įtaką osteointegracijos proceso dinamikai rezultatus.

Medžiagos ir metodai:

Išanalizuotos PubMed, Cochrane Library, Plos One, ScienceDirect, Wiley Online Library ir PMC duomenų bazės bei atlikta papildoma paieška Google Scholar mokslinės literatūros paieškos varikliu. Paieška atlikta remiantis PRISMA rekomendacijomis. Atrinkti straipsniai anglų kalba, iki 5 metų senumo (nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2019 m. vasario 17d.) , naudojant raktažodžius: „Nanotechnology“, „Nanotopography“, „Nanoparticles“, „Dental implants“, „Osseointegration“. Į sisteminę analizę įtrauktos in vivo studijos, tyrusios nanotopografiškų ir nanodalelėmis modifikuotų implantų savybes osteointegruotis lyginant su šiomis nanotechnologijomis nemodifikuotais implantais.

Rezultatai:

Į sisteminę analizę įtraukti 14 įtraukimo kriterijus atitikusių tyrimų. Tyrimai sugrupuoti į dvi grupes po 7 straipsnius pagal implantų paviršiaus modifikacijas, jų rezultatai aprašyti ir susisteminti. Apibendrinimui sudarytos lentelės.

Išvados:

Tiek nanotopografiški, tiek biosuderinamų medžiagų nanodalelėmis modifikuoti implantai skatina osteointegraciją labiau nei implantai, kurių paviršius nemodifikuotas šiomis nanotechnologijomis, taip demonstruodami potencialą ateityje tapti nauju implantų „aukso standartu“.

Raktiniai žodžiai: „Nanotechnology“, „Nanotopography“, „Nanoparticles“, „Dental implants“, „Osseointegration“.

(9)

SUMMARY

Relevance of the problem, and the objective of the review:

Despite the great advancement and clinical success of contemporary dental implants, relatively slow osseointegration and long treatment periods of 6 to 12 months remain huge issue in dental implant treatment. As nanotechnology advances rapidly in biomedical field, the idea of its application in implant dentistry in order to promote osseointegration becomes more and more attractive. Therefore, the aim of this systematic review is to analyse scientific literature regarding the influence of implant nanotopography and nanoparticle modifications on ability to promote osseointegration. Materials and methods:

PubMed, Cochrane Library, Plos One, ScienceDirect, Wiley Online Library and PMC scientific databases as well Google Scholar search results were analysed. The search was carried out according to PRISMA guidelines. Selection was limited to articles published in English in the last 5 years. Articles were collected using keywords “Nanotechnology”, “Nanotopography", “Nanoparticles”, “Dental implants” and “Osseointegration”. Studies included in this systematic review were in vivo trials that were conducted in order to compare the influence of nanostructured and nanoparticle-modified implants with unmodified dental implants on ability to promote osseointegration.

Results:

14 studies that met the inclusion criteria were selected. These were organised into 2 groups of 7 articles according to surface modification of dental implants. The data was extracted, systematised and evaluated. Data tables were created for summarisation.

Conclusions:

Nanostructured and nanoparticle-modified dental implants promote osseointegration more than unmodified implants, thus demonstrating the potential to become a new gold standart in dental implantology.

Keywords: „Nanotechnology“, „Nanotopography“, „Nanoparticles“, „Dental implants“, „Osseointegration“.

(10)

SANTRUMPOS

BIC - kaulo-implanto kontaktas

BA - kaulo zona

RTQ - implanto išsukimui reikalingas sukimo momentas PEEK - polietereterketonas

Tb.Th - trabekulių storis Tb.Sp - tarpai tarp trabekulių Tb.N - trabekulių skaičius

BV - naujai susiformavusio kaulo tūris BS - naujai susiformavusio kaulo paviršius

BS/BV - kaulo paviršiaus plotas matuotame kaulo tūryje BV/TV - kaulo tankis

BMD - kaulo mineralinis tankis BS/TV - kaulo paviršiaus tankumas

BDWT - kaulo tankis viduje implanto sriegių NB - naujas kaulas

N - niutonas

Ncm - niutoncentimetras nm - nanometras

kPa - kilopaskalis

nHA - hidroksiapatito nanodalelės

SLA - smėliuotas ir rūgštimi ėsdintas implanto paviršius n/a - duomenys nepateikti

(11)

ĮVADAS

Dantų implantai yra ortopediniai protezai, pagaminti iš aloplastinių medžiagų ir implantuoti į žandikaulius arba ant jų po antkauliu ir suteikiantys atramą fiksuotiems ar nuimamiems dantų protezams [1]. 1978 metais daktaro Per-Ingvar Brånemark pirmą kartą pristatyti intrakauliniai šaknies formos dantų implantai [2] sukėlė perversmą tiek dalinę, tiek visišką adentiją turinčių pacientų funkciniame ir estetiniame reabilitavime. Kartu su jais atsirado ir osteointegracijos koncepcija - tiesioginis struktūrinis ir funkcinis gyvo kaulo bei implanto susijungimas [2]. Osteointegracijos proceso greitis ir sėkmė yra itin svarbūs tiek protezuojančiam gydytojui, tiek pacientui: kuo greičiau įvyks osteointegracija, tuo greičiau bus galima funkciškai apkrauti implantą, o jai neįvykus - implantą teks pašalinti. Nors per tiek metų dantų implantų tobulinimo progreso buvo pasiektas 90-96,5% ilgalaikis jų išlikimo rodiklis [5, 29], implantų neprigijimas dėl vangios osteointegracijos [6, 9, 18] vis dar yra opi problema. Be to, konvencinis ortopedinio implantacinio gydymo ciklas tęsiasi 6-12 mėnesių [17] nuo danties ištraukimo iki galutinio protezo tvirtinimo ant implanto, o tai yra sąlyginai nemažas laiko tarpas, ypač visiškai bedančiams pacientams ar pacientams, kurių dantų eilių defektai lokalizuojasi estetinėje zonoje. Dėl šių priežasčių implantų gamintojai skiria didelius išteklius tyrimams, kuriais siekiama sukurti implantus, išsiskiriančius galimybe itin greitai osteointegruotis, bei pasižyminčius kuo didesniu ilgalaikės sėkmės rodikliu.

Implanto paviršiaus topografija yra vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių osteointegracijos sėkmę [1, 12, 13, 15, 16, 29], todėl nuo pat implantų atsiradimo rinkoje buvo atlikta daug tyrimų, kuriais siekta išsiaiškinti, kaip osteointegracijos procesą veikia skirtingos implantų paviršiaus modifikacijos. Įrodyta, jog modifikavus paviršiaus topografiją yra stimuliuojamos biologinės reakcijos, greitinančios osteointegracijos procesą [15], sumažinančios implantų prigijimo laiką [3, 4, 5], ir taip kartu padidinančios ilgalaikę klinikinę implantų sėkmę [3, 4]. Ypač gerus osteointegracijos rezultatus demonstruoja šiuo metu plačiai komerciškai naudojami mikrotopografiški implantų paviršiai [19, 20, 21, 24, 29] - jie lemia implanto paviršiaus energijos pokyčius, didinančius baltymų bei kraujo komponentų adsorbciją, taip skatindami ląstelių prisitvirtinimą, diferenciaciją, funkciją [1, 5, 21] bei mechaninį osteoblastų prisitvirtinimą prie implanto [21], o per šiuos procesus ir implanto osteointegraciją. Tačiau paskutiniu metu nustatyta, jog pradinė osteointegracijos proceso metu dalyvaujančių audinių ląstelių ir implanto paviršiaus sąveika vyksta ne mikrometriniame, bet nanometriniame lygmenyje [10, 11, 19, 21] - būtent šiame lygmenyje veikia augimo faktoriai ir baltymai, siejami su naujo kaulo gamyba, o šio lygmens struktūra yra artimiausia natūralios kaulo ekstraląstelinės terpės struktūrai [16, 17]. Nors teigiama,

(12)

kad daugelis komerciškai prieinamų dantų implantų pasižymi nanotopografija dėl natūralaus pasidengimo nanostruktūrizuotu natyvinio oksido sluoksniu, tačiau šis sluoksnis išsidėsto netolygiai, jam būdingos netvarkingai išsidėsčiusios ir įvairaus dydžio bei formos nanometrinės struktūros [16], todėl tokių paviršių osteointegracinės savybės nanolygmenyje yra sunkiai kontroliuojamos.

Tyrimais taip pat išsiaiškinta, jog teigiamą poveikį osteointegracijai galima pasiekti ir modifikavus implanto paviršiaus chemines savybes [15, 28]. Vienas iš būdų tai padaryti - padengti implanto paviršių danga, didinančia jo biosuderinamumą su kaulu ar teigiamai veikiančia periimplantinės erdvės audinius, pavyzdžiui hidroksiapatitu, sidabru ar kitomis [16, 24, 28]. In vitro ir in vivo tyrimai pademonstravo, jog hidroksiapatitu dengti dantų implantų paviršiai pasižymi aktyvesne osteointegracija bei savybe tiesiogiai susijungti su kaulu chemiškai, tačiau šių implantų naudojimas praktikoje stipriai nepaplito dėl netolygaus jų paviršiaus padengimo dalelėmis, silpno dalelių prisitvirtinimo prie implanto paviršiaus bei per didelio dalelių dydžio - veiksnių, skatinančių periimplantinės erdvės audinių uždegiminius procesus [16, 26, 27, 29]. Anot literatūros, šiais trūkumais pasižymi ir daugelis kitų implantų dangų [24].

Paskutiniu metu sparčiai tobulėjant nanotechnologijoms bei jų pritaikymui biomedicinos srityje, atrandami būdai, kuriais galima sukurti norimas implanto paviršiaus topografijos ypatybes nanolygmenyje [15, 16, 19, 21, 22] ar kontroliuoti nanodalelių, kuriomis norima padengti implantą, dydį ir jų imobilizacijos stabilumą ant implantų paviršių [23, 31]. Todėl galimybė patikrinti hipotezę, jog pasitelkus šias nanotechnologines modifikacijas galima kryptingai skatinti osteointegracijos procesą, tampa realia.

Taigi, šios sisteminės apžvalgos tikslas yra atrinkti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinių tyrimų apie nanotopografiškų bei nanodalelėmis modifikuotų dantų implantų paviršių įtaką osteointegracijos proceso dinamikai rezultatus. Šiam tikslui pasiekti buvo išsikelti šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinių straipsnių rezultatus apie galimą nanotopografiškų bei įvairiomis

nanodalelių dangomis modifikuotų dantų implantų paviršių panaudojimą siekiant teigiamai paveikti osteointegracijos proceso dinamiką.

2. Susisteminti tyrimų rezultatus ir įvertinti skirtingomis nanotechnologijomis modifikuotų implantų paviršių efektyvumą osteointegracijos skatinimo atžvilgiu.

(13)

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI

STRATEGIJA 

1.1 Protokolas

Sisteminės apžvalgos protokolas buvo parengtas remiantis PRISMA Statement [7]

reikalavimais. Protokolas sisteminių apžvalgų registruose neregistruotas, ir yra pateikiamas skyriuje „PRIEDAI“ (1 priedas).

1.2 Tinkamumo kriterijai

Į sisteminę apžvalgą įtrauktos anglų kalba aprašytos studijos, kuriose buvo tirta nanotopografišku paviršiumi pasižyminčių, bei nanodalelėmis modifikuotų dantų implantų paviršių įtaka osteointegracijos proceso dinamikai. Siekiant išlaikyti sisteminės apžvalgos tikslumą, straipsniai turėjo būti publikuoti ne seniau nei prieš 5 metus. Straipsnių tinkamumui vertinti buvo išskirti įtraukimo ir atmetimo kriterijai, pateikti žemiau.

Straipsnių įtraukimo kriterijai: 1. In vivo tyrimai.

2. Studijos, tyrusios nanotopografiškai modifikuotų implantų savybę osteointegruotis, lyginant su nanotopografiškai nemodifikuotais implantais.

3. Studijos, tyrusios įvairių biosuderinamų medžiagų nanodalelėmis modifikuotų implantų savybę osteointegruotis, lyginant su nanodalelėmis nemodifikuotais implantais.

Straipsnių atmetimo kriterijai:

1. Tyrimai, kuriuose yra patikimos kontrolės trūkumas - tarpusavyje lyginami implantai reikšmingai skiriasi dizainu (ilgis, skersmuo, sriegiai ir jų išdėstymas).

2. Tyrimai, pagal kuriuos sunku įvertinti nanotopografijos ar nanodalelių poveikį osteointegracijai dėl pernelyg kompleksiškos paviršiaus modifikacijos - kai yra keli veiksniai, galintys veikti sinergiškai arba antagonistiškai vienas kitam.

3. Tyrimai, kurių metu pasitelkiamos implanto paviršiaus modifikacijos nanolygmenyje, tačiau tiriamas kitų veiksnių poveikis osteointegracijai. 

1.3 Informacijos šaltiniai

Paieška buvo atlikta elektroninėse PubMed, Cochrane Library, Plos One, ScienceDirect, Wiley Online Library ir PMC mokslinės literatūros duomenų bazėse. Taip pat buvo atlikta

(14)

papildoma savarankiška paieška Google Scholar mokslinės literatūros paieškos varikliu. Paskutinį kartą paieška atlikta 2019-02-17.

1.4 Paieška

1.3 punkte paminėtose elektroninėse mokslinės literatūros duomenų bazėse buvo atlikta išplėstinė straipsnių paieška, naudojant raktažodžius: „nanotechnology“, „nanotopography“, „nanoparticles“, „dental implants“, „osseointegration“. Detali paieškos strategija atrodė taip: ((((nanotechnology) OR nanotopography) OR nanoparticles) AND dental implants) AND osseointegration. Buvo aktyvuoti kalbos (anglų) ir publikacijos datos (ne senesnės publikacijos nei 5 metai - nuo 2014-02-17 iki 2019-02-17) filtrai. Taip pat buvo atlikta papildoma paieška Google Scholar mokslinės literatūros paieškos varikliu, naudojant anksčiau minėtų raktažodžių kombinacijas bei kalbos ir publikacijos datos filtrus. Straipsniai, rasti naudojantis šiuo mokslinės literatūros paieškos varikliu, tolimesniam tinkamumo vertinimui buvo atrenkami pagal pavadinimą bei po juo pateikiamą straipsnio santrauką. Paieška buvo atlikta remiantis PRISMA [7] rekomendacijomis, o pilna jos strategija grafiškai iliustruojama PRISMA flow diagramoje (1 paveikslas), kuri pateikiama 2.1 poskyryje „Straipsnių pasirinkimas“.

1.5 Studijų atranka

Prieš pradedant atranką buvo pašalinti atskirose duomenų bazėse bei Google Scholar paieškos metu identifikuoti besidubliuojantys straipsniai. Pirmojo atrankos etapo metu buvo atmesti straipsniai netinkamu pavadinimu. Tada buvo perskaitytos likusių straipsnių santraukos. Publikacijos, kurių santrauka neatitiko šios sisteminės apžvalgos tikslų, buvo atmestos. Likę straipsniai buvo įvertinti pagal turinio tinkamumą, apie jį sprendžiant pagal 1.2 poskyryje „Tinkamumo kriterijai“ nustatytus publikacijų įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Pašalinti straipsniai, prie kurių pilnos versijos nepavyko gauti prieigos, bei studijos, kurių tinkamumas neatitiko minėtų įtraukimo ir atmetimo kriterijų.

1.6 Duomenų kaupimo procesas

Iš visų kriterijus atitinkančių tyrimų paimti duomenys apie: 1. Publikaciją - pagrindiniai autoriai, publikavimo metai.

2. Tyrimą - trukmė ir etapai, tirtų gyvūnų rūšis ir imties dydis, tirtų implantų kiekis ir paskirstymas į kontrolinę ir tiriamąją grupes, anatominė implantacijos vieta.

(15)

4. Analizuotus osteointegracijos parametrus - kokybinius (aprašomojo-lyginamojo histologinio tyrimo) ir kiekybinius (mikrotomografijos, histomorfometrinio tyrimo ir mechaninių testų). 5. Rezultatus - kokybinių parametrų aprašymas, kiekybinių parametrų skaitinės vertės ir jų

skirtumo statistinis reikšmingumas.

1.7 Individualių tyrimų paklaidos rizika

Kiekvieno tyrimo paklaidos rizika buvo įvertinta individualiai. Rizika apibūdinama kaip apžvalgos tikslus atitinkančios informacijos trūkumas ar nepilnas, nestruktūrizuotas šios informacijos pateikimas, kuriam įtaką galėjo padaryti autorių šališkumas. Kiekvienos studijos sisteminių klaidų bei šališkumo rizika buvo įvertinta atskirai, remiantis „SYRCLE’s“ [8] įrankiu, specialiai pritaikytu tyrimų su gyvūnais šališkumo ir sisteminių klaidų vertinimui. Remiantis minėtu įrankiu, sudaryta lentelė nr. 4 Sisteminių klaidų rizikos vertinimas tyrimų paklaidos rizikos vertinimui. Skiltyje „Autoriai“ nurodomi sisteminių klaidų rizika pasižyminčio straipsnio autoriai su nuoroda į literatūros sąrašą. Skiltyje „Atsitiktinis tiriamųjų grupių sudarymas“ vertinamas tiriamųjų gyvūnų paskirstymo į grupes atsitiktinumas. Skiltyje „Pradiniai bruožai“ vertinama, ar tyrimui pasirinkti gyvūnai ar jų grupės pasižymėjo vienodais bruožais (pvz. rūšis, svoris, amžius ar kt.). „Paskirstymo slėpimas“ - vertinama, ar tiriamieji gyvūnai ar jų grupės buvo neatskleisti per visą tyrimo ar vertinimo laikotarpį. „Atsitiktinis gyvūnų laikymas (vienodos sąlygos tyrimo metu)“ - vertinama, ar gyvūnai tyrimo metu buvo laikomi vienodomis sąlygomis. „Personalo „aklumas“ “ - vertinama, ar tyrimo personalas nežinojo, kokia intervencija buvo taikyta kuriam gyvūnui. „Atsitiktinis rezultato vertinimas“ - vertinama, ar gyvūnai buvo atsisiktinai pasirinkti rezultatų vertinimui. „Aklas“ vertinimas“ - ar rezultatų vertintojas įvertino rezultatus nepriklausomai nuo tiriamosios grupės. „Nepilni rezultatų duomenys“ - vertinama, ar straipsnio autoriai pateikė visus rezultatus, susijusius su tyrimo pradžioje iškeltais tikslais ir atliktais tyrimais. „Selektyvus rezultatų pateikimas“ - vertinama, ar autoriai rezultatų nepateikė taip, kad sudarytų teigiamų (ar neigiamų) rezultatų įspūdį, ar rezultatai buvo pateikti nešališkai. Skiltyse galimi rezultatai buvo „+“ - skiltyje minimas rizikos veiksnys neturi įtakos sisteminių klaidų rizikai. „-“ - reiškia, kad aptariamas veiksnys turi įtakos sisteminių klaidų rizikai. „?“ - neaišku, ar skiltyje minimas veiksnys turi įtakos sisteminės klaidos rizikai. Kiekvienas tyrimas buvo įvertintas du kartus ir lentelės skiltyje „Bendra rizika“ nurodyta bendra tyrimo sisteminių klaidų rizika bei galima įtaka sisteminės apžvalgos rezultatų patikimumui. Vertinimas „Maža“ reiškia, jog tyrimo sisteminės klaidos rizika yra nereikšminga ir neturi didelės įtakos bendrai sisteminės apžvalgos paklaidos rizikai. Vertinimas „Vidutinė“ nurodo, jog tyrimo sisteminių klaidų rizika gali būti reikšminga apžvalgos paklaidai.

(16)

Vertinimas „Didelė“ nurodo, jog tyrimo sisteminių klaidų rizika yra reikšminga šios sisteminės apžvalgos paklaidai, ir tokią studiją geriau būtų atmesti.

1.8 Apibendrinimo priemonės

Tyrimų duomenims susisteminti ir apibendrinti buvo sudarytos lentelės, kuriose pateikiami svarbiausi iš straipsnių surinkti duomenys.

1.9 Rezultatų sintezė

Straipsniai pagal savo pobūdį buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai priskirtos studijos, tyrusios vien tik nanotopografiškumu pasižyminčio implanto paviršiaus įtaką osteointegracijos procesui - tai studijos, kuriose implanto paviršius buvo modifikuotas tik reljefiškai, nepakeičiant jo cheminės struktūros ir savybių kitais cheminiais elementais. Šios straipsnių grupės rezultatai buvo aprašyti poskyryje „Implantų paviršių nanotopografijos įtaka osteointegracijos dinamikai“. Antrajai grupei priskirti tyrimai, kuriais buvo vertinama įvairių elementų ar jų junginių nanodalelių, kuriomis buvo padengti implantų paviršiai, įtaka osteointegracijos proceso dinamikai. Šios grupės straipsnių rezultatai aprašyti poskyryje „Implantų paviršių modifikacijų nanodalelėmis įtaka osteointegracijos dinamikai“.

Abejų grupių straipsniuose išskirti osteointegracijos vertinimo parametrai (pvz. histomorfometriniai, mechaniniai ir kt.) buvo aprašyti individualiai, o jų apibendrinimui bei straipsnių tarpusavio palyginimui buvo sudarytos atskiros lentelės.

1.10 Sisteminės apžvalgos paklaidos rizika

Šios sisteminės literatūros apžvalgos paklaidos bei sisteminių klaidų rizika priklauso nuo atskirų studijų paklaidos ir sisteminių klaidų rizikų sumos, ir negali būti už ją mažesnė. Be to, kuo daugiau klaidų padaryta analizuojant atskiras studijas, tuo didesnė ir šios apžvalgos paklaidos rizika.

(17)

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1 Straipsnių pasirinkimas

Atliekant straipsnių paiešką iš viso buvo identifikuoti 983 straipsniai. Pirmojo atrankos etapo metu buvo atmesti skirtingose duomenų bazėse bei tarp atrinktų Google Scholar paieškos rezultatų besidubliuojantys straipsniai - pašalinti 163 straipsniai. Antruoju atrankos etapu buvo pašalinti 607 straipsniai, kurių pavadinimai neatitiko šios sisteminės apžvalgos tikslų. Trečiajame etape buvo perskaitytos ir įvertintos likusių straipsnių santraukos bei atmesti 182 straipsniai, kurių santraukų turinys neatitiko šios sisteminės apžvalgos temos ir tikslų.

Tolimesnei atrankai buvo pateiktas 31 straipsnis. 1 jų buvo atmestas nepavykus gauti prieigos prie pilno teksto. Likusių 30 buvo perskaitytas bei įvertintas visas turinys. Vertinant straipsnių tinkamumą, 3 studijos buvo pašalintos, nes neatitiko įtraukimo kriterijų: 1 studijoje buvo tirtas minkštųjų audinių atsakas į nanotechnologijomis modifikuotus implantus (ne osteointegracija), o 2 tyrimuose buvo tirtos implantų dangos, sudarytos ne iš nanodalelių. Galiausiai dalis straipsnių buvo pašalinti pagal atmetimo kriterijus: 6 straipsniai atmesti dėl patikimos kontrolės trūkumo, 3 straipsniai - dėl pernelyg kompleksiškos implanto paviršiaus modifikacijos, galinčios vienu metu skirtingai veikti osteointegracijos procesą, ir 4 tyrimai, kurių metu implantų paviršiaus nanolygmens modifikacijos buvo pasitelktos tirti kitų veiksnių poveikiui osteointegracijai. Iš viso pagal tinkamumą atrinkti 14 straipsnių, kurie išanalizuoti ir įtraukti į šią sisteminę apžvalgą. Visą paieškos ir pasirinkimo strategiją iliustruoja PRISMA flow diagrama (1 paveikslas).  

(18)

Paveikslas Nr. 1. PRISMA flow diagrama

2.2 Studijų charakteristika

Atrinktuose 14 straipsnių aprašomi in vivo tyrimai su gyvūnais, publikuoti anglų kalba per paskutinius penkerius metus. Juose aprašomos nanotopografiškai arba įvairių elementų ar jų junginių nanodalelėmis modifikuotų dantų implantų savybės osteointegruotis, lyginant su analogiško dizaino nanotechnologijomis nemodifikuotais dantų implantais. Straipsniai suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai priskirtos studijos, tyrusios implantų paviršiaus nanotopografijos įtaką osteointegracijos proceso dinamikai - šią grupę sudaro 7 straipsniai. Antrajai grupei priskirti straipsniai, kuriuose aprašoma tyrimų metu įvertinta implantų paviršiaus modifikacijų nanodalelėmis įtaka osteointegracijos proceso dinamikai - šią grupę sudaro 7 straipsniai.

(19)

Pirmajai grupei priskirtuose straipsniuose aprašomos implantų paviršiaus modifikacijos, pakeičiančios implanto paviršių tik topografiškai, suformuojant tokias nanolygmens struktūras kaip nanoporos, nanoduobelės ar nanovamzdeliai. Paviršiaus cheminės savybės nepakinta, kadangi paviršiaus lieka sudarytas iš tų pačių cheminių elementų ar jų junginių, iš kurių buvo sudarytas prieš implantą modifikuojant nanotopografiškai. Analizuojant šios grupės straipsnių rezultatus, kontrolinėms grupėms buvo priskirti implantai, kurių paviršiai nepasižymi nanotopografiškumu (mikrotopografiški ar makrotopografiški), o tiriamosioms - tie, kurių paviršiai pasižymi nanotopografijos ypatybėmis (nanotopografiški arba hibridiniai mikro/nanotopografiški). Atliktų tyrimų trukmė ir etapai varijavo nuo 9 dienų [16] iki 12 savaičių [17], o imtis nuo 10 [16, 17] iki 24 [21] tiriamų gyvūnų bei nuo 20 [16, 19] iki 192 [21] implantų. Iš viso buvo ištirti 93 gyvūnai ir panaudoti 404 implantai. Šių studijų bendroji charakteristika trumpai apibūdinama 1 lentelėje.

Lentelė Nr. 1. Tyrimų su nanotopografiškais implantais bendroji charakteristika

Autorius Tiriamų gyvūnų imtis

Sekimo laikas ir

etapai

Tirtų implantų skaičius

Implantacijos vieta Kontrolinės grupės Tiriamosios grupės

Makroto-pografiški pografiškiMikroto- pografiški

Nanoto-Mikro/ nanoto-pografiški Huang ir kt. [15] 12 Lanyu minia-tiūrinių kiaulių

3 ir 6 sav. 12 - - 12 _žandikaulisApatinis

Coelho ir kt. [16] 10 Wistar (labora-torinių) žiurkių

9 dienos - 10 10 - _{distalinė dalis} Šlaunikaulio

Fu ir kt. [17] 9 Biglių veislės šunys 12sav. 24 24 - 24 Apatinis žandikaulis Salou ir kt. [19] 10 Naujo-sios Zelandi-jos baltųjų triušių

4sav. 6 7 7 - _{artimoji dalis}Šlaunikaulio

Huang ir

kt. [20] 10 triušių 8sav. 10 10 10 10 Šlaunikaulis Ding ir

kt. [21]

24 Biglių veislės

šunys 2 ir 4 sav. - 96 - 96 Blauzdikaulis

Freitas ir kt. [22] 18 Naujo-sios Zelandi-jos baltųjų triušių 2 ir 6 sav. - 18 18 - Blauzdikaulis

(20)

Antrajai grupei priskirtuose straipsniuose aprašomos paviršių modifikacijos nanodalelių dangomis, keičiančios implanto paviršiaus savybes daugiau cheminiame lygmenyje, ir veikiančios osteointegracijos dinamiką per šį kelią. Analizuojant tyrimų rezultatus, kontrolinei grupei buvo priskirti implantai, kurių paviršiai nebuvo modifikuoti nanodalelėmis, o tiriamosioms - tie, kurių paviršiai buvo padengti nanodalelių dangomis. Atliktų tyrimų etapų trukmė varijavo nuo 2 [29] iki 12 [24, 26, 30] savaičių, o imtis nuo 6 [24] iki 27 [29] tiriamųjų gyvūnų. Iš viso buvo ištirti 125 gyvūnai ir panaudoti 310 implantų. Šiai grupei priklausančių studijų bendroji charakteristika trumpai apibūdinama 2 lentelėje.

Lentelė Nr. 2. Tyrimų su nanodalelėmis modifikuotais implantais bendroji charakteristika

Autorius Tiriamų gyvūnų

imtis Nanodalelės

Sekimo laikas ir etapai

Tirtų implantų skaičius

Implantacijos vieta Kontrolinės

grupės Tiriamosios grupės

Hamad ir kt. [23] 12 Naujosios Zelandijos baltųjų triušių Cirkonio

oksido 4 ir 12 sav. 24 24 Blauzdikaulis

Qiao ir kt. [24] 6 Labradoro veislės šunys

Sidabro 12 sav. 12 36 _žandikaulisApatinis

Heo ir kt. [25]

8 Naujosios Zelandijos

triušiai Aukso 3 ir 6 sav. 8 8 Šlaunikaulis Johansson

ir kt. [26]

24

Nulėpau-siai triušiai Hidroksiapatito 3 ir 12 sav. 24 24 Blauzdikaulis Johansson ir kt. [27] 24 Švedijos nulėpau-siai triušiai Hidroksiapatito (20nm) 3 ir 12 sav. 24 24 Blauzdikaulis Svanborg ir kt. [29] 27 Naujosios Zelandijos triušiai

Hidroksiapatito 2, 4 ir 9 _sav. 27 27 Šlaunikaulis

Johansson ir kt. [30]

24 Švedijos

(21)

2.3 Tyrimų metodų charakteristika

Analizuotuose tyrimuose osteointegracijos dinamika buvo vertinama mikrotomografijos [17, 20, 22, 24, 25, 26], histologiniais ar histomorfometriniais [15, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 29, 30], bei mechaniniais testais [16, 17, 19, 20, 22, 23, 27, 29].

Mikrotomografijos - rentgenologinio tyrimo - metu gauti rezultatai 1 straipsnyje [20] buvo aprašyti kokybiškai, o kituose 5 [17, 22, 24, 25, 26] - kiekybiškai. Išskirti tokie parametrai kaip naujai susiformavusių kaulo trabekulių storis (Tb.Th) [17, 22, 24, 26], tarpų tarp trabekulių dydis (Tb.Sp) [17, 22], trabekulių skaičius (Tb.N) [17, 22, 24], naujai susiformavusio kaulo tūris (BV) [22, 25], naujai susiformavusio kaulo paviršius (BS) [22], kaulo paviršiaus plotas tirtame kaulo tūryje (BS/BV) [22, 26] bei kaulo tankis (BV/TV) [17, 24, 25]. 2 straipsniuose [24, 25] buvo išskirti rodikliai, kurie išmatuoti tik tuose individualiuose tyrimuose - kaulo mineralinis tankis (BMD) [24] ir kaulo paviršiaus tankumas (BS/TV) [25].

Histologinio tyrimo metu metu gauti rezultatai buvo kokybiškai aprašyti 2 straipsniuose [20, 23], o histomorfometriniais metodais osteointegracija buvo vertinta 9 tyrimuose [15, 17, 19, 20, 21, 22, 24, 26, 30]. Buvo išskirti du pagrindiniai histomorfometriniai parametrai - kaulo-implanto kontaktas (BIC) [15, 17, 19, 20, 21, 22, 24, 26, 30] ir kaulo zona (BA) [21, 22, 26, 29, 30]. BIC parametras nusako, kiek procentų implanto paviršiaus padengta naujai susiformavusiu kaulu. BA parametras - kiek procentų erdvės tarp implanto sriegių yra užpildyta naujai susiformavusiu kaulu. 2 straipsniuose [24, 29] buvo išskirta po vieną papildomą histomorfometrinį parametrą - kaulo tankį viduje implanto sriegių (BDWT) [24], matuojamą procentais ir išreiškiantį mineralizuoto kaulo dalį zonoje, esančioje šalia tarpo tarp implanto sriegių, ir naujo kaulo (NB) parametrą [29], matuojamą procentais ir apibūdinantį naujai susiformavusį kaulinį audinį tam tikroje tiriamojoje kaulo srityje.

Mechaniniai testai buvo atliekami siekiant patikrinti naujai susiformavusio kaulo ir implanto jungties stiprumą, matuojant, kokia jėga yra reikalinga šiai jungčiai suardyti. Osteointegracijos dinamika pasitelkiant mechaninius testus matuota 8 tyrimuose [16, 17, 19, 20, 22, 23, 27, 29]. 3 tyrimuose buvo matuojama implanto ištraukimui ar išlaužimui reikalinga jėga, kuri buvo išreikšta niutonais (N) [17, 19] arba kilopaskaliais (kPa) [16]. Kituose 5 tyrimuose [20, 22, 23, 27, 29] buvo matuojamas implanto ir kaulo jungčiai suardyti (išsukant implantą) reikalingas sukimo momentas (RTQ), išreiškiamas niutoncentimetrais (Ncm).

(22)

Lentelė Nr. 3. Tyrimų metodų charakteristika

2.4 Individualių studijų paklaidos rizika

Visi į apžvalgą įtraukti straipsniai priskirti mažos ir vidutinės rizikos grupėms. Šioms grupėms priskirti ir straipsniai, kurių rezultatai ne iki galo atsako į visus tyrime iškeltus klausimus, ne visi gauti rezultatai yra statistiškai patikimi ir patys autoriai nurodo, jog reikalingi tolimesni tyrimai jų rezultatams patvirtinti arba paneigti, arba remdamiesi statistiškai nepatikimais, tačiau tam tikrą tendenciją demonstruojančiais rezultatais nurodo savo spėjimus. Visi didelės rizikos grupės tyrimai buvo atmesti jau straipsnių tinkamumo vertinimo stadijoje, pasirinkus įtraukimo ir atmetimo kriterijus, kurie neleistų tokių straipsnių įtraukti į sisteminę apžvalgą. Individualių studijų sisteminių klaidų ir rizikos vertinimo rezultatai susistemintai pateikti 4 lentelėje.

Tyrimo metodas Straipsnių _skaičius Matuoti parametrai Tyrimų, kuriuose naudotas matavimo _{parametras, skaičius}

Mikrotomografija 6 Aprašyta kokybiškai 1 Tb.Th 4 Tb.Sp 2 Tb.N 3 BV 2 BS 1 BS/BV 2 BV/TV 3 BMD 1 BS/TV 1

Histologinis 2 Aprašyta kokybiškai 2

Histomorfometrinis 9 BIC 9 BA 5 BDWT 1 NB 1 Mechaninis 8 Implanto ištraukimui ar

išlaužimui reikalinga jėga 3

(23)

Lentelė Nr. 4. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas

2.5 Rezultatų sintezė

Ši sisteminė apžvalga sutelkta į analizuotų straipsnių aprašymą, jų rezultatų susisteminimą, analizę bei reikšmingumą. Meta-analizė šiai apžvalgai nėra tinkama, nes tyrimai pasižymi reikšmingu heterogeniškumu: tirtos skirtingos gyvūnų rūšys, pasirinkti skirtingi tyrimų ar jų etapavimo laikai, skirtingos implantacijos vietos, chirurginės implantacijos technikos, implantų dizainas (ilgis, skersmuo, sriegiai), jų paviršiaus modifikavimo būdai ir technologijos. Be to - daugelyje straipsnių osteointegracijos vertinimo kriterijai buvo individualiai pasirinkti autorių,

Autoriai Atsitikti-nis tiriamų-jų grupių sudary-mas Pradi-niai bruo-žai Paskirs-tymo slėpi-mas Atsitik-tinis gyvūnų laikymas (vienodos sąlygos tyrimo metu) Perso-nalo “aklu-mas” Atsitik-tinis rezultato verti-nimas ,,Aklas” verti-nimas Nepilni rezulta-tų duome-nys Selek-tyvus rezul-tatų patei-kimas Kita rizi-ka Bendra rizika Huang ir kt. [15] ? + + ? + ? ? + + - Vidutinė Coelho ir kt. [16] ? + + + + + ? + + + Maža Fu ir kt. [17] ? + + + + + + + + + Maža Salou ir kt. [19] ? + + + + + + + + - Maža Huang ir kt. [20] ? ? + ? + ? + + + + Maža Ding ir kt. [21] ? + + + + ? + + + ? Maža Freitas ir kt. [22] ? + ? ? + ? + + + + Maža Hamad ir kt. [23] ? + ? ? + ? + + + + Maža Qiao ir kt. [24] ? + + + + + + + + + Maža Heo ir kt. [25] ? + + ? + ? + - + + Vidutinė Johansson ir kt. [26] ? + + ? + ? + - + - Vidutinė Johansson ir kt. [27] ? + + ? + ? + + + - Vidutinė Svanborg ir kt. [29] ? + + + + ? + + + - Vidutinė Johansson ir kt. [30] ? + + ? + ? + + + + Maža

(24)

skyrėsi ir objektyviems parametrams skirti įvertinti testai. Tai neleido patikimai statistiškai palyginti nanotopografinių modifikacijų ar nurodyti, kuri nanodalelių danga turėjo didesnį teigiamą poveikį osteointegracijai, tačiau leido nustatyti šių nanotechnologijomis modifikuotų implantų paviršių galimybes osteointegruotis lyginant su nanotechnologijomis nemodifikuotais, tačiau kitais parametrais analogiškais implantais, kurių daugumos modelis šiuo metu yra komerciškai prieinamas ir plačiai naudojamas implantologijoje.

2.6 Autorių pateiktų rezultatų apžvalga

2.6.1 Implantų paviršių nanotopografijos įtaka osteointegracijos dinamikai 2.6.1.1 Mikrotomografijos rezultatai

Huang ir kt. [20] atlikdami mikrotomografinį tyrimą nustatė, kad tarp nanotopografiškai modifikuotų implantų paviršių ir naujai susidariusio kaulo visiškai nebuvo susiformavę fibrozinio jungiamojo audinio, kai tuo tarpu kontrolinėse grupėse jo buvo stebima daugiau. Be to, autoriai pastebėjo, jog kolageno matricos, simbolizuojančios naujo kaulo atsidėjimą, daugiausia buvo taip pat ant nanotopografiškai modifikuotų implantų paviršių tokiu santykiu: nanotopografiškas paviršius > mikro/nanotopografiškas paviršius > mikrotopografiškas paviršius > makrotopografiškas paviršius [20]. Kadangi autoriai šiuos parametrus aprašė kokybiškai, jų atvaizduoti pasitelkiant lenteles ar kitus grafinius elementus neįmanoma.

Fu ir kt. [17] nustatė, jog naujai susiformavusių trabekulių storis buvo statistiškai reikšmingai didesnis nanotopografišku paviršiumi pasižyminčių implantų grupėje, o tuo tarpu tarpai tarp trabekulių statistiškai reikšmingai mažesni. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp trabekulių skaičiaus nenustatytas [17]. Be to, tie patys autoriai [17] pastebėjo, jog ir naujo kaulo tankis buvo statistiškai reikšmingai didesnis nanotopografija pasižyminčių implantų grupėje. Tuo tarpu Freitas ir kt. [22] tyrimo metu gavo beveik atvirkščius rezultatus - trabekulių storis (Tb.Th), trabekulių skaičius (Tb.N), naujai susiformavusio kaulo tūris (BV), paviršius (BS) bei kaulo paviršiaus ploto tirto kaulo tūryje (BS/BV) rodikliai, nors ir buvo šiek tiek didesni nanotopografiškų implantų grupėje, lyginant su mikrotopografiškumu pasižyminčiais kontroliniais implantais statistiškai reikšmingai nesiskyrė, o tarpai tarp trabekulių (Tb.Sp) buvo statistiškai reikšmingai didesni nanotopografiškumu pasižyminčių implantų grupėje. Visų minėtų parametrų reikšmės ir jų statistinis reikšmingumas viena kitos atžvilgiu pateikti 5-7 lentelėse.

(25)

Lentelė Nr. 5. Trabekulių storis / tarpai tarp trabekulių / trabekulių skaičius

Lentelė Nr. 6. Kaulo tankis

Lentelė Nr. 7. Naujo kaulo tūris, paviršius ir kaulo paviršiaus plotas tirtame kaulo tūryje

2.6.1.2 Histologinių ir histomorfometrinių tyrimų rezultatai

Histologiškai implantai buvo ištirti tyrime, kurį atliko Huang su bendraautoriais [20]. Tyrimo metu išskirtos 2 tiriamosios (nanotopografiškų ir mikro/nanotopografiškų implantų) bei 2 kontrolinės (makrotopografiškų ir makrotopografiškų implantų) grupės. Po 8 savaičių

Autorius Sekimo _laikas

Tb.Th (µm) / Tb.Sp (µm) / Tb.N (1/mm)

p

Kontrolinės grupės Tiriamosios grupės

Makrotopo-grafiški Mikrotopo-grafiški Nanotopo-grafiški

Mikro/ nanotopo-grafiški Fu ir kt. [17] 12 sav. 174,8±31,5 / 307,1±92,5 / 2,58±0,66 187,33±35,18 / 283,92±77,87 / 3,14±0,58 -213,2±26,4 / 250,2±76,8 / 2,79±0,73 <0,05 / <0,05 / >0,05 Freitas ir kt. [22] 2 sav. - ±154 / ±1269 / _±0,60 ±169 / ±1384 / _±0,52 - >0,05 / <0,05 / >0,05 6 sav. - ±269 / ±1230 / _±0,65 ±285 / ±1384/ _±0,54 - >0,05 / <0,05 / >0,05

BV/TV (%)

p

Mikro/

nanotopo-grafiški

Fu ir kt. [17] 12sav. 42,52±3,24% 47,19±4,63% - 56,95±6,37% <0,05

BV (mm3_{) \ BS (mm}2_{) \ BS/BV (mm}2_/mm3₎

p

Mikro/ nanotopo-grafiški Freitas ir kt. [22] 2sav. - 19,23 \ 523,08 \ _31,73 20,19 \ 492,31\ _30,77 - >0,05 6sav. - 30,77 \ 492,31 \ _16,35 32,69 \ 584,62 \ _19,23 - >0,05

(26)

makrotopografišku paviršiumi pasižyminčių implantų grupėje buvo stebimas išreikštas fibrozinio jungiamojo audinio sluoksnis. Fibrozinis audinys taip pat egzistavo tarp kaulo ir implanto paviršiaus mikrotopografija pasižyminčių ir mikro/nanotopografiškų implantų grupėse, tačiau jo buvo žymiai mažiau. Tuo tarpu ant vien tik nanotopografiškai modifikuoto implanto paviršiaus fibrozinio jungiamojo audinio nebuvo visiškai.

Atliekant histomorofmetrinius tyrimus, buvo nustatyta, jog 4 iš 6 [15, 17, 20, 21] tyrimų BIC buvo statistiškai reikšmingai didesnis nanotopografiškai modifikuotų dantų implantų grupėje, nors viename šių tyrimų statistinis reikšmingumas atsispindėjo tik vienu iš dvejų tyrimo periodų [15]. Viename tyrime nanotopografiškai modifikuoti paviršiai pasižymėjo statistiškai nereikšmingai mažesniu BIC lyginant su kontroliniais mikrotopografiškais paviršiais [22], bei viename iš tyrimų [19] BIC vertė buvo mažesnė nanotopografiškai modifikuotų implantų grupėje, tačiau statistinio reikšmingumo rodiklis p nebuvo apskaičiuotas dėl pernelyg didelio matavimų rezultatų heterogeniškumo. BIC vertės bei jų skirtumų statistinis reikšmingumas pavaizduotas 8 lentelėje.

Ding ir kt. [21] atliktame tyrime BA parametro reikšmių skirtumas buvo statistiškai reikšmingai didesnis nanotopografiškai modifikuotų dantų implantų grupėje, kur geriausius rezultatus demonstravo 80nm skersmens nanovamzdeliais pasižymėję implantų paviršiai. Tuo tarpu Freitas ir kt. [22] nustatė, jog BA parametro reikšmės buvo tokios pačios arba šiek tiek didesnės nanotopografiškai modifikuotų dantų implantų grupėje, tačiau santykis nebuvo statistiškai reikšmingas. BA vertės bei jų skirtumų statistinis reikšmingumas pavaizduotas 9 lentelėje.

Lentelė Nr. 8. BIC (kaulo-implanto kontaktas)

BIC (%) priklausomai nuo implanto paviršiaus

p

Kontrolinės grupės implantai Tiriamosios grupės implantai

Mikro/ nanotopo-grafiški Huang ir kt. [15] 3sav. 62,51±4,21 - - 71,38±3,14 <0,05 6sav. 72,96±5,18 - - 78,84±3,99 >0,05 Fu ir kt. [17] 12sav. 47,13±6,2 54,29±4,18 - 63,38±7,63 <0,05 Salou ir kt. [19] 4sav. ±29 ±44 ±41 - Neapskai-čiuota dėl per didelio duomenų heteroge-niškumo Huang ir kt. [20] 8sav. ±37 ±38 ±48 ±43 <0,05

(27)

Lentelė Nr. 9. BA (kaulo zona)

1

2.6.1.3 Mechaninių testų rezultatai

Matuojant, kokių jėgų reikia implantam ištraukti (išlaužti) iš kaulo, 2 iš 3 tyrimų [16, 17] šių jėgų vertės buvo statistiškai reikšmingai didesnės paviršiaus nanotopografiškumu pasižyminčių implantų grupėje. Viename tyrime [19] implanto ištraukimui (išlaužimui) reikalingos jėgos vidurkis

Ding ir kt. [21] 2sav. - 12,4±0,008 -30nm 14,4±0,008 <0,05** 50nm 18,3±0,012 80nm 23,3±0,014 4sav. - 24,1±0,007 -30nm 32,1±0,010 <0,05** 50nm 39,4±0,010 80nm 48,8±0,012 Freitas ir kt. [22] 2sav. - ±46 ±44 - >0,05 6sav. - ±36 ±31 - >0,05

BA (%) priklausomai nuo implanto paviršiaus

p

Mikro/ nanotopo-grafiški Ding ir kt. [21] 2sav. - 17,3±0,023 -30nm 22,5±0,023 <0,05** 50nm 25,2±0,020 80nm 31,7±0,042 4sav. - 37,4±0,03 -30nm* 42,9±0,028 <0,05** 50nm* 45,1±0,036 80nm 53,1±0,023 Freitas ir kt. [22] 2sav. - ±51 ±51 - >0,05 6sav. - ±52 ±58 - >0,05

(28)

taip pat buvo pastebimai didesnis nanotopografiškų dantų implantų grupėje, tačiau statistinis reikšmingumas nebuvo apskaičiuotas dėl per didelio gautų duomenų heterogeniškumo. Implantų ištraukimui/išlaužimui reikalingų jėgų vertės bei jų skirtumų statistinis reikšmingumas pavaizduotas 10 lentelėje.

Huang ir kt. [20] nustatė, jog vien tik nanotopografiškumu pasižyminčių implantų išsukimui reikėjo didžiausio sukimo momento, tačiau jo verčių skirtumas, lyginant su kitomis implantų grupėmis, nebuvo statistiškai reikšmingas. Freitas ir kt. [22] tyrimo rezultatai buvo priešingi - nanotopografišku paviršiumi pasižyminčio implanto jungčiai su kaulu suardyti prireikė mažesnio sukimo momento, nei kontroliniam mikrotopografiškam implantui išsukti, tačiau ir šis rezultatas nebuvo statistiškai reikšmingas. Implantų išsukimui reikalingų sukimo momento verčių bei jų skirtumų statistinis reikšmingumas pavaizduotas 11 lentelėje.

Lentelė Nr. 10. Implanto ištraukimui (išlaužimui) reikalinga jėga

Lentelė Nr. 11. Implanto išsukimui reikalingas sukimo momentas Autorius Sekimo _laikas

Implanto ištraukimui (išlaužimui) reikalinga jėga

p

Mikro/ nanotopo-grafiški Coelho ir kt. [16] 9 dienos - 59,757±12,742kPa 128,740±12,362kPa - <0,05 Fu ir kt. [17] 12sav. 216,58±38,71N 259,42±28,93N - 284,73±47,09_N <0,05 Salou ir kt. [19] 4sav. ±37N ±80N ±105N - Neapskai-čiuota dėl per didelio duomenų heteroge- niškumo

RTQ (Ncm)

p

Mikro/ nanotopo-grafiški Huang ir kt. [20] 8sav. ±48 ±66 ±72 ±57 >0,05 Freitas ir kt. [22] 6sav. - ±36 ±30 - >0,05

(29)

2.6.2 Implantų paviršių modifikacijų nanodalelėmis įtaka osteointegracijos dinamikai 2.6.2.1 Mikrotomografinio tyrimo rezultatai

Qiao ir kt. [24] nustatė, jog aplink sidabro nanodalelėmis modifikuotus dantų implantus naujai susiformavusio kaulo tankis (BV/TV) buvo didesnis nei apie kontrolinius mikrotopografiškus nanodalelėmis nemodifikuotus SLA implantus, ypač 5-15nm bei 10-25nm nanodalelėmis modifikuotų implantų grupėse, kur buvo stebimas daugiau nei 2 kartus didesnis kaulo tankis su statistiškai reikšmingu skirtumu, lyginant su kontroline grupe. Heo ir kt. [25] taip pat pastebėjo, jog naujai susiformavusio kaulo tankis aplink aukso nanodalelėmis modifikuotus dantų implantus po 3 savaičių nuo implantacijos buvo beveik 4 kartus didesnis nei aplink kontrolinius nanodalelėmis nemodifikuotus implantus, nors statistinio reikšmingumo savo tyrime nenurodė. Kaulo tankio (BV/TV) reikšmės bei statistininiai jų reikšmingumai pateikti 12 lentelėje.

Trabekulių storis ir skaičius taip pat buvo didesni nanodalelėmis modifikuotų implantų grupėse [24, 26]. Qiao ir kt. [24] nustatė, jog tiek trabekulių storis, tiek trabekulių skaičius aplink sidabro nanodalelėmis modifikuotus implantus naujai susiformavusiame kaule buvo statistiškai reikšmingai didesnis visose - 5-15nm, 10-25nm ir 40nm - nanodalelėmis modifikuotų implantų grupėse. Panašius rezultatus pademonstravo ir Johansson bei kitų [26] tyrimas su nulėpausiais triušiais - jo metu nustatyta, jog po 12 savaičių apie hidroksiapatito nanodalelėmis modifikuotus implantus buvo stebimos statistiškai reikšmingai storesnės kaulo trabekulės nei aplink kontrolinės grupės implantus. Trabekulių storio ir skaičiaus parametrų reikšmės bei jų skirtumų statistinis reikšmingumas pateiktas 13 lentelėje.

Naujai susiformavusio kaulo tūris (BV) ir kaulo paviršiaus tankumas (BS/TV) buvo apie 3 kartus didesni aukso nanodalelėmis modifikuotų implantų grupėje, tačiau Heo ir kt. [25] statistinio šių duomenų reikšmingumo savo tyrime nenurodė. Tuo tarpu Qiao ir kt. [24] nustatė, jog kaulo mineralinis tankis visose sidabro nanodalelėmis modifikuotų implantų grupėse buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei kontrolinėje grupėje. Pasak Johansson ir kitų [26], kaulo paviršiaus plotas kaulo tūryje (BS/BV) po 12 savaičių nuo tyrimo pradžios buvo taip pat statistiškai reikšmingai didesnis hidroksiapatito nanodalelėmis modifikuotų dantų implantų grupėje, tačiau autoriai nepateikė duomenų, gautų pirmojo tyrimo etapo (po 3 savaičių nuo tyrimo pradžios) metu. Visi šioje pastraipoje minėti parametrai su savo reikšmėmis bei jų skirtumų statistinio reikšmingumo koeficientais pateikti 14 lentelėje.

(30)

Lentelė Nr. 12. Kaulo tankis

Lentelė Nr. 13. Trabekulių storio ir skaičiaus parametrai

Lentelė Nr. 14. Kaulo mineralinis tankis, naujai susiformavusio kaulo tūris, kaulo paviršiaus tankumas bei kaulo paviršiaus plotas kaulo tūryje

Autorius Nanodalelės Sekimo laikas BV/TV (%) p

Qiao ir kt. [24] Sidabro 12 sav. SLA = ±28,5

5-15nm = ±65,5 <0,05

10-25nm = ±66 <0,05

>40nm= ±30,8 <0,05 Heo ir kt. [25] Aukso 3 sav. ±8,48 ±30,93 n/a

6 sav. n/a n/a n/a

Autorius Nanodalelės Sekimo _laikas _parametrasTirtas Kontrolinės _grupės Tiriamosios _grupės p

Qiao ir kt. [24] Sidabro 12 sav.

Tb.Th (µm) SLA = ±224,4 5-15nm = ±280,5 <0,05 10-25nm = ±287,8 <0,05 >40nm= ±234,1 <0,05 Tb.N (1/ mm) SLA = ±1,19 5-15nm = ±2,41 <0,05 10-25nm = ±2,39 <0,05 >40nm= ±1,35 <0,05 Johansson ir kt. [26] Hidroksiapatito 3 sav. Tb.Th (µm) n/a n/a >0,05 12 sav. 82,8±12,1 85,5±5,4 <0,05

Qiao ir kt. [24] Sidabro 12 sav. BMD (mg/_cm₃₎ SLA = ±273,9

5-15nm = ±578,3 <0,05 10-25nm = ±565,2 <0,05 >40nm= ±300 <0,05 Heo ir kt. [25] Aukso 3 sav. BV (mm3) _±0,74 _±2,6 _n/a 6 sav. BS/TV (1/_mm) ±8,9 ±21,8 n/a Johansson ir kt. [26] Hidroksiapatito 3 sav.

BS/BV n/a n/a n/a

(31)

2.6.2.2 Histologinių ir histomorfometrinių tyrimų rezultatai

Histologiškai implantai buvo ištirti tyrime, kurį atliko Hamad su bendraautoriais [23]. Jo metu Naujosios Zelandijos triušiams buvo implantuoti 4 implantai - po 2 į kiekvieną blauzdikaulį. Vieno iš dviejų implantų paviršius buvo modifikuotas cirkonio oksido nanodalelėmis. Po 4 ir 12 savaičių dviems triušiams buvo atlikta eutanazija ir blauzdikaulio su implantu pjūviai ištirti mikroskopuojant. Po 4 savaičių nuo implantacijos apie nanodalelėmis nemodifikuotus implantus buvo stebimas primityvus nauujo kaulo formavimasis su pavienėmis naujo kaulo salelėmis. Visame matrice buvo matomi aktyvūs osteoblastai - naujo kaulo formavimosi indikatorius. Aplink cirkonio oksido nanodalelėmis dengtus implantus buvo stebimi osteocitai, ryški osteoblastų proliferacija ir aktyvus naujo kaulo trabekulių formavimasis. Apie modifikuotus implantus buvo susiformavę pastebimai daugiau kaulo tiek kortikalinėje, tiek kaulų čiulpų zonose. Po 12 savaičių aplink kontrolinės grupės implantų paviršius buvo stebimi primityvūs osteonai su netaisyklingai išsidėsčiusiais osteocitais aplink centrinį kanalą, nesubrendusios kaulo ir antkaulio progenitorinės ląstelės, kai tuo tarpu aplink cirkonio oksido nanodalelėmis modifikuotus implantus - gerai išsivystęs subrendęs kaulas su subrendusiais osteonais, aktyviu antkauliu ir ryškia ląstelių proliferacija.

Visuose 3 [24, 26, 30] tyrimuose, kuriuose buvo matuotas kaulo-implanto kontakto parametras, BIC reikšmės buvo didesnės nanodalelėmis modifikuotų implantų grupėse. Qiao ir kt. [24] atliktame tyrime kaulo-implanto kontaktas buvo reikšmingai didesnis visose sidabro nanodalelėmis modifikuotų implantų grupėse. Tuo tarpu Johansson su bendraautoriais 2015 metais išspausdintame straipsnyje [26] rašė, jog statistiškai reikšmingai didesnis BIC apie hidroksiapatito nanodalelėmis modifikuotus implantus buvo tik po 3 savaičių, kai po 12 savaičių reikšmingai nesiskyrė, nors 2016 metais atlikus panašų tyrimą tas pats Johansson su bendraautoriais [30] teigė, jog kaulo-implanto kontakto skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės buvo reikšmingas abejais tyrimo periodais - tiek po 3, tiek po 12 savaičių. BIC parametro reikšmės bei jų statistinis santykis pateiktas 15 lentelėje.

Visi 3 tyrimai [26, 29, 30], kuriuose buvo aprašytas kaulo zonos (BA) parametras, buvo atlikti tiriant hidroksiapatito nanodalelėmis modifikuotus implantus, tačiau aukštesnes BA reikšmes šių implantų paviršiuose nustatė tik Johansson su bendraautoriais [26, 30] dviejų tyrimų metu, iš kurių tik viename [26] buvo nustatytas absoliutus statistinis reikšmingumas - antrojo tyrimo [30] metu statistiškai reikšmingai didesnė BA reikšmė buvo tik implanto apikaliniame trečdalyje padaryto tunelio (skylės) srityje (16 lentelėje šios reikšmės nurodytos kursyvu). Tuo tarpu Svanborg su kolegomis [29] nustatė, jog tarp hidroksiapatito nanodalelėmis modifikuotų implantų

(32)

sriegių naujo kaulo buvo susiformavę mažiau nei tarp kontrolinės grupės implantų sriegių, nors šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Tyrimų metu gautos BA reikšmės bei jų statistinis santykis pateiktas 16 lentelėje.

Qiao ir bendraautoriai [24], vieninteliai išskyrę BDWT parametrą osteointegracijai įvertinti, nustatė, jog visose trejose nanodalelėmis modifikuotų implantų grupėse kaulo tankis buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei nanodalelėmis nemodifikuotų kontrolinių implantų grupėje. Tuo tarpu Svanborg su kolegomis [29], vieninteliai išskyrę NB parametrą, didesnes jo reikšmes nustatė tik 2 ir 9 savaičių hidroksiapatito nanodalelėmis modifikuotų implantų grupėse - po 4 savaičių didesnės reikšmės buvo nustatytos kontrolinių implantų grupėje, nors nei vienu tyrimo laikotarpiu reikšmių skirtumų santykis nebuvo statistiškai reikšmingas. BDWT ir NB parametrų reikšmės ir jų statistinis reikšmingumas pateikti 17 lentelėje.

Lentelė Nr. 15. BIC (kaulo-implanto kontaktas)

Autorius Nanodalelės Sekimo _laikas

BIC (%)

p

Qiao ir kt. [24] Sidabro 12 sav. SLA = 61,99±4,66

5-15nm = 73,18±5,23 <0,05 10-25nm = 69,92±4,10 <0,05 >40nm= 66,05±3,97 <0,05 Johansson ir kt. [26] Hidroksiapatito 3 sav. 2,91 (1,87) 7,94 (6,94) <0,05 12 sav. 4,34 (3,28) 6,75 (6,52) >0,05 Johansson ir kt. [30] Hidroksiapatito 3 sav. 11,1±3,5 14,1±3,5 <0,05 12 sav. 11,4±3,8 16,7±6,7 <0,05

(33)

Lentelė Nr. 16. BA (kaulo zona)

Lentelė Nr. 17. BDWT ir NB parametrų reikšmės.

2.6.2.3 Mechaninių testų rezultatai

Visuose trijuose tyrimuose visais tyrimų etapais, išskyrus Svanborg ir kt. [29] tyrimo 9 savaitę, RTQ reikšmės buvo didesnės nanodalelėmis modifikuotų implantų grupėse. Hamad su bendraautoriais [23] atlikto tyrimo metu cirkonio oksido nanodalelėmis modifikuotiems implantams išsukti prireikė statistiškai reikšmingai didesnio sukimo momento tiek po 4, tiek po 12 savaičių. Johansson ir kt. [27] atlikto tyrimo metu statistiškai reikšmingai didesnio sukimo momento kaulo-implanto jungčiai suardyti prireikė tik 12 savaitę, nors tarp po 3 savaičių gautų RTQ reikšmių santykis buvo beveik statistiškai reikšmingas (p=0,05). Tik tarp Svanborg ir kt. [29] tyrimo metu gautų duomenų statistinio reikšmingumo nebuvo nei po 2, nei po 4, nei po 9 savaičių nuo tyrimo pradžios. Mechaninio testo metu gautos reikšmės bei jų statistinis reikšmingumas pavaizduotas 18 lentelėje.

BA (%)

p

Johansson ir kt. [26] Hidroksiapatito 3 sav. 17,91 (5,78) 27,49 (10,63) <0,05 12 sav. 38,27 (9,43) 48,72 (11,12) <0,05 Svanborg ir kt. [29] Hidroksiapatito 2 sav. ±25 ±22 >0,05 4 sav. ±32 ±31 >0,05 9 sav. ±42 ±34 >0,05 Johansson ir kt. [30] Hidroksiapatito 3 sav. 25,0±7,6 / 4,5±2,9 27,7±8,3 / 17,2±7,8 >0,05 / _<0,05 12 sav. 44,5±10,8 / 10,8±5,5 49,7±13,6 / 21,3±6,9 >0,05 / _<0,05

Qiao ir kt. [24] Sidabro 12 sav. BDWT (%) _66,52±3,46SLA =

5-15nm = 77,58±4,39 <0,05 10-25nm = 77,97±3,34 <0,05 >40nm= 69,69±3,68 <0,05 Svanborg ir kt. [29] Hidroksiapatito 2 sav. NB (new bone) % ±22 ±25 >0,05 4 sav. ±42 ±35 >0,05 9 sav. ±27 ±29 >0,05

(34)

Lentelė Nr. 18. Implanto išsukimui reikalingas sukimo momentas

RTQ (Ncm)

p

Kontrolinės

grupės Tiriamosios grupės

Hamad ir kt. [23] Cirkonio oksido 4 sav. 13,80 17,91 <0,05 12 sav. 29,55 43,40 <0,05 Johansson ir kt. [27] Hidroksiapatito (20nm) 3 sav. 7,18 13 0,05 12 sav. 5,58 9,75 <0,05 Svanborg ir kt. [29] Hidroksiapatito 2 sav. ±37 ±43 >0,05 4 sav. ±43 ±45 >0,05 9 sav. ±79 ±76 >0,05