LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA MILDA JUKNELYTĖ SALICILO RŪGŠTIES TEPALO STABILUMO NUSTATYMAS Magistro baigiamasis darbas

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA

MILDA JUKNELYTĖ

SALICILO RŪGŠTIES TEPALO STABILUMO

NUSTATYMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Doc., dr. Rūta Marksienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas

prof. dr. Vitalis Briedis

SALICILO RŪGŠTIES TEPALO STABILUMO

NUSTATYMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc., dr. Rūta Marksienė Data

Recenzentas Darbą atliko

Magistrantė Milda Juknelytė

Data: Data:

TURINYS

SANTRUMPOS ... 5

ĮVADAS ... 12

DARBO TIKLSAS IR UŽDAVINIAI ... 13

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14

1.1.1. Salicilo rūgšties savybės ir struktūra ... 14

1.1.2. Salicilo rūgšties panaudojimas ... 15

1.2. Pusiau kieti odos preparatai ... 15

1.2.1 Pusiau kietų odos preparatų apibūdinimas ... 15

1.2.2. Pusiau kietų odos preparatų kokybės... 16

1.2.3. Pusiau kietų odos preparatų stabilumas ... 17

1.2.4. Tepalų charakteristika ir klasifikacija ... 18

1.2.5. Tepalų pagrindai ... 19

1.2.6. Talpyklės ... 20

1.3.1. Salicilo rūgšties tepalo sudėtis ... 20

1.3.2. Salicilo rūgšties farmakokinetika ... 21

1.3.2. Salicilo rūgšties nepageidaujamos reakcijos ... 22

1.3.3. Salicilo rūgšties indentifikavimas ir kiekybinis nustatymas ... 22

2. EKSPERIMENTINĖ DALIS ... 26

2.1. Tyrimo objektas... 26

2.2. Tirpikliai ir naudojama aparatūra ... 26

2.3. Salicilo rūgšties išskyrimas iš tepalo ... 26

2.4. 0,1N NaOH spiritinio tirpalo gamyba ... 27

2.5. Salicilo rūgšties identifikavimas ... 27

2.6. Salicilo rūgšties kiekybinis nustatymo metodas ... 28

2.7. Salicilo rūgšties tepalo kiekybinis nustatymas 30°C temperatūroje ir kambario temperatūroje ... 29

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 30

3.1. Salicilo rūgšties identifikavimas ... 30

3.3. Salicilo rūgšties tepalų kiekybinis vertinimas 30°C temperatūroje ... 32

IŠVADOS ... 37

REKOMENDACIJOS ... 38

SANTRUMPOS

GC– dujų chromatografija MS - masių spektrometrija UV - ultravioletiniai spinduliai IR - infraraudonieji spinduliai A/V – aliejus vandenyje V/A – vanduo aliejuje

SANTRAUKA

M. Juknelytės magistrinis baigiamasis darbas „ Salicilo rūgšties tepalo stabilumo nustatymas“, mokslinė vadovė doc. dr. Rūta Marksienė; Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra. – Kaunas.

Raktiniai žodžiai: Salicilo rūgštis, bevandenis titravimas, kiekybinis nustatymas, tepalas,

identifikavimas, dujų chromatografija – masių spektrometrija.

Tyrimo objektas – 5% salicilo rūgšties tepalai pagaminti skirtingose vaistinėse. Tyrimo metu

kiekybiniam salicilo rūgšties nustatymui naudojamas bevandenis titravimas, o identifikavimui dujų chromatografija – masių spekrometrija.

Darbo tikslas – nustatyti salicilo rūgšties tepalo stabilumą kambario temperatūroje ir 30°C

temperatūroje, įvertinant salicilo rūgšties kiekybinę sudėtį naudojant bevandenį titravimą.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti mokslinės literatūros šaltinių analizę,joje aptarti salicilo rūgšties tepalą, pusiau kietiems odos preparatams keliamus reikalavimus, kokybinius ir kiekybinius salicilo rūgšties nustatymo metodus.

2. Nustatyti salicilo rūgšties koncentraciją tepale, kai preparatas laikomas kambario temperatūroje ir 30°C temperatūroje, naudojant bevandenio titravimo metodą.

3. Identifikuoti salicilo rūgštį dujų chromatografijos – masių spektrometrijos metodu. 4. Įvertinti ir palyginti dviejų skirtingų vaistinių 5% salicilo rūgšties tepalų stabilumą.

5. Palyginti gautų tyrimų rezultatus su Europos farmakopėjos reikalavimais.

Tyrimo metodai.

Salicilo rūgštis tepale buvo identifikuota naudojant SHIMADZU GC – 2010 PLUS dujų chromatografą, o kiekybinis įvertinimas buvo atliktas bevandenio titravimo metodu, naudojant TitroLine Easy titratorių.

Rezultatai:

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad 28 dienas kambario temperatūroje laikytas salicilo rūgšties tepalas tiek vaistinės NR.1, tiek vaistinės NR.2 tepaluose pokyčių nepastebėta. Salicilo rūgšties koncentracija atitiko Europos farmakopėjos reikalavimus. Kiekybį tyrimą atlikus 28 dienas, 30°C

temperatūroje, buvo nustatyta, jog vaistinės NR.1 ir vaistinės NR.2 5% salicilo rūgšties tepaluose mažiausia koncentracija buvo 7 dieną. Pirmosios vaistinės tepale salicilo rūgšties koncentracija buvo 0,89 %, o antrajame tepale 0,94 % salicilo rūgšties. Temperatūra salicilo rūgšties tepalų stabilumui yra svarbus rodiklis, norint išlaikyti efektyviausias gydomąsias savybes.

SUMMARY

Master’s thesis ‘Determination the stability of the salicylic acid ointment by’ M. Juknelytė, a student at the Department of Analytical and Toxicological Chemistry at the Faculty of Pharmacy of Medical Academy of Lithuanian University of Health Sciences. The scientific research adviser of the thesis is PhD, assoc. prof. Rūta Marksienė.

Key words: salicylic acid, titration in anhydrous, a quantitative setting, ointment, identification, gas chromatography - mass spectrometry.

The research is focused on two 5% salicylic acid ointments prepared in two different chemists. Titration in anhydrous was used to measure a quantitative setting of the salicylic acid and gas chromatography - mass spectrometry was used for identification during the research.

The main objective of the thesis is to measure the stability of the salicylic acid in room

temperature and in temperature of 30°C assessing the quantitative composition of the ointment using titration in anhydrous.

The study has five major aims:

1. to analyse scientific literature sources and discuss the salicylic acid ointment, the requirements to semi-solid skin treatment preparations and qualitative and quantitative methods of setting the salicylic acid,

2. to set the concentration of the salicylic acid in the ointment usig the method of titration in anhydrous when the preparation is kept in room temperature and in temperature of 30°C,

3. to identify the salicylic acid with the help of gas chromatography - mass spectrometry,

4. to evaluate and compare the stability of two 5% salicylic acid ointments prepared in two different chemists,

5. to compare the results of the research with the requirements of the European Pharmacopoeia.

The salicylic acid in the ointment was measured using SHIMADZU GC - 2010 PLUS gas chromatograph and TitroLine Easy titrator was used to perform titration in anhydrous for a quantitative testing of the ointment.

The research established that there were not any changes in both 5% salicylic acid ointments of two different chemists after the period of 28 days. The concentration of the salicylic acid in the ointments was relevant to the demands of the European Pharmacopoeia. The least concentration of the salicylic acid was on the seventh day of the research when the temperature was 30°C. It was 0.89% in the ointment of the chemist‘s No. 1 and 0.94 % in the ointment of the chemist‘s No.2. It was also proved that temperature is an important factor in keeping therapeutic properties of medical preparation.

PADĖKA

Už suteiktą pagalbą atlikti mokslinį tiriamąjį darbą „Salicilo rūgšties tepalo stabilumo nustatymas “ dėkoju darbo vadovei doc. dr Rūtai Marksienei, Mindaugui Marksai bei Instumentinės ir analizinės chemijos katedros kolektyvui.

SĄVOKOS

Atopinis dermatitas – tai lėtinis, pasikartojantis odos uždegimas, kuriam būdingas nuolat savo vietą ir formą keičiantis, labai niežtintis bėrimas.

ĮVADAS

Pagrindinė odos funkcija yra apsauginė ir mechaninė. Oda yra didžiausias žmogaus organas, kuris nuolat yra veikiamas neigiamų aplinkos veiksnių – oro, mikrobinės taršos, UV spindulių ir t.t. Oda gerai atlieka savo funkcijas tol, kol yra nesuardytas odos barjeras. Dažniausiai naudojama vaisto forma odos ligoms gydyti yra pusiau kieti odos preparatai,kurie atpalaiduoja veikliąją medžiagą sąlytyje su oda, taip sukeldami minkštinantį, apsauginį ir gydomąjį poveikį.[1]

Retas žmogus, kuris nesirūpina savo odos priežiūra. Vis daugiau pacientų vaistinėse atkreipia dėmesį į galiojimo laiką, tačiau galiojimo laikas nėra rodiklis, kuris nustato, jog preparatas odai jau nebėra veiksmingas ar saugus vartoti. Po vaisto pagaminimo svarbiausias rodiklis, kuriuo reikėtų vadovautis tai – rekomenduojamos laikymo sąlygos. Dažniausiai rekomenduojama laikymo temperatūra yra 25°C ,tačiau ne visada rekomendacijos atitinka tikrąsias laikymo sąlygas. Dažnas palieka preparatus ant palangės, automobilyje, kur temperatūra svyruoja ir siekia 30°C ar net daugiau.

Pusiau kieti odos preparatai klasifikuojami į keletą pogrupių, vienas iš jų – tepalai. Tepalą sudaro riebus pagrindas ir veiklioji medžiaga, nuo kurių priklauso preparato poveikis. Norint išlaikyti geriausias tepalo savybes būtinas tikslingas gamybos procesas bei preparato laikymo sąlygos po pagaminimo proceso. Po gamybos proceso šviesa ir temperatūra turi įtakos tepalo stabilumui. Temperatūrų pokyčiai veikia tepalų stabilumą, todėl tikslinga išsiaiškinti kaip pasikeičia preparato kiekybinė sudėtis keičiantis temperatūrai, naudojant instrumentinės analizės metodus.

Temos aktualumas ir naujumas.

Pusiau kietų odos preparatų stabilumui didelę įtaką daro temperatūra. Nebuvo rasta mokslinių literatūros šaltinių, kurie analizuotų temperatūros poveikį salicilo rūgšties tepalo stabilumui. Todėl tikslinga nustatyti ar temperatūra turi įtaką salicilo rūšties tepalo stabilumui.

DARBO TIKLSAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – nustatyti 5% salicilo rūgšties tepalo stabilumą naudojant bevandenio

titravimo metodą.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti mokslinės literatūros šaltinių analizę,joje aptarti salicilo rūgšties tepalą, pusiau kietiems odos preparatams keliamus reikalavimus, kokybinius ir kiekybinius salicilo rūgšties nustatymo metodus.

2. Nustatyti salicilo rūgšties koncentraciją tepale, kai preparatas laikomas kambario temperatūroje ir 30°C temperatūroje, naudojant bevandenio titravimo metodą.

3. Identifikuoti salicilo rūgštį dujų chromatografijos – masių spektrometrijos metodu.

4. Įvertinti ir palyginti įsigytų dviejų skirtingų vaistinių 5% salicilo rūgšties tepalų stabilumą.

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.1. Salicilo rūgšties savybės ir struktūra

Salicilo ( 2- hidroksibenzoinė) rūgštis. Tai balti arba beveik balti kristaliniai milteliai arba balti ar bespalviai adatėlių formos kristalai. Formulė - C7H6O3. Molekulinė masė 138,12074 g / mol. Salicilo rūgštis šiek tiek tirpsta vandenyje, gerai tirpsta etanolyje (96 procentų), acetone,eteryje, benzene, labai mažai tirpi metileno chloride[1,2]. Lydymosi temperatūra 159° C. Salicilo rūgšties tapatybės nustatymui naudojama lydymosi temperatūra (158-161° C), IR spektrofotometrija, dujų chromatografija, taip pat atliekama salicilatų nustatymo reakcija. Salicilo rūgšties priemaišoms nustatyti atliekama chloridų, sulfatų bei sunkiųjų metalų reakcijos. Salicilo rūgštis laikoma sandariai uždaryta, apsaugota nuo šviesos. [2,3]

1 pav. salicilo rūgšties formulės.[4]

Salicilo rūgštis turi hidroksilo ir karboksilo grupes, todėl dalyvauja cheminėse reakcijose, kurios būdingos kiekvienam iš šių fragmentų. Hidroksilo grupė apima druskų, esterių ir eterių susidarymą. Karboksilinė grupė reaguoja su alkoholiais. Hidroksilinė grupė reaguodama su acto rūgštimi sudaro acetilsalicilo rūgštį, kuri plačiai naudojama kaip priemonė karščiavimui mažinti. Para – padėtyje prijungus amino grupę susidaro p - aminosalicilo rūgštis, kuri veikia bakteriostatiškai tuberkuliozės mikobakterijas. Salicilo rūgštis ir jos dariniai yra svarbūs kitų farmacinių produktų, dažiklių, kvapiųjų medžiagų ir konservantų paruošimui. [5,6]

1.1.2. Salicilo rūgšties panaudojimas

Salicilo rūgštis priklauso vaistų, vadinamų keratolitikų grupei, turi fungicidinių savybių slopina riebalų ir prakaito liaukų sekreciją[7]. Ji yra naudojama odos ligų gydymui, kai oda tampa sustorėjusi, žvynuota ar besisluoksniuojanti. Salicilo rūgšties preparatų būna įvarių stiprumų bei skirtingų formų, pvz., kremai, geliai, losjonai, tepalai, šampūnai. Preparatų stiprumas svyruoja nuo 0,5 % iki 30 %. Pasirinkta vaisto forma ir stiprumas priklauso nuo to, kas yra gydoma. Salicilo rūgšties vietiniai preparatai, atskirai arba derinyje su kitais vaistais, gali būti naudojami gydyti šias ligas: aknę, virusines karpas, atopinius dermatitus, žvybelinę [7,8,9].

Augaluose salicilo rūgštis vaidina svarbų vaidmenį ląstelių augimui, augalų kvėpavimui, sėklų dygimui bei daigų vystymuisi. Taip pat neseniai buvo nustatyta, jog salicilo rūgštis dalyvauja augalo atsakui į abiotinius veiksnius, pavyzdžiui, sausros, atšalimo, sunkiųjų metalų toksiškumui, šilumos ir osmosinio streso metu[10,11,12].

1.2. Pusiau kieti odos preparatai

Oda yra išorinis kūno dangalas. Ji dengia visą kūno paviršių ir jos paviršiaus plotas yra maždaug apie 2m2 _{, storis svyruoja nuo 0,5 iki 6 mm. arba daugiau. Oda dalyvauja daugelyje funkcijų,} pavyzdžiui, teikia apsauginį barjerą nuo išorės veiksnių, reguliuoja kūno temperatūra, gamina vitaminą D, atlieka šalinimo bei estetinę odos funkciją. Oda yra taip pat mažiausiai apsaugotas organas, todėl yra lengvai pažeidžiama. Pažeidimų gydymui dažniausiai skiriama pusiau kieti odos preparatai t.y.

dermatologiniai preparatai, kurie lengvai skiriami ir yra naudojami įvairių sutrikimų

gydymui.[13,14,15].

1.2.1 Pusiau kietų odos preparatų apibūdinimas

Pusiau kieti odos preparatai sukelia veikliųjų medžiagų vietinį poveikį, minkštinantį arba apsauginį poveikį. Odos preparatai yra homogeniški. Pusiau kieti odos preparatai yra skirstomi į keletą kategorijų:

 kremai  geliai,  pastos šutekliai

 vastiniai pleistrai.[15]

Pusiau kieti preparatai, skirti odai, paprastai susideda iš pagrindo, kuriame yra viena ar kelios veikliosios medžiagos, kurios yra ištirpintos arba disperguotos pagrinde [26].Pagrindo sudėtis gali turėti įtakos preparato aktyvumui. Pagrindas gali būti sudarytas iš sintetinių arba natūralių medžiagų, taip pat gali būti vienfazis arba daugiafazis pagrindas, priklausomai nuo veikimo tikslo t.y. paviršinio, vietinio ar sisteminio tipo. Preparatai odą gali veikti skirtingai, tai priklauso nuo to, į kurį odos sluoksnį patenka medžiagos. Pagrindų kokybė dažniausiai vertinama pagal vaistinės medžiagos išsiskyrimą. Dermatologiniai preparatai, kurie prasisverbia į gilesnius audinius ar odą veikia vietiškai ir veikliąją medžiagą atpalaiduoja tam tikromis dozėmis į kraują. Preparatai, kurie veikia viršutinį odos sluoksnį atlieka dezinfekcinę funkciją. Dermatologinių preparatų farmakokinetika priklauso ne tik nuo vekliosios medžiagos savybių, bet ir nuo biologinių veiksnių, tokių kaip odos raginio sluoksnio epidermio savybės.[16,17,18,19]

1.2.2. Pusiau kietų odos preparatų kokybės

Gamybos procesas turi atitikti geros gamybos praktikos reikalavimus.Visas gamybos procesas turi būti kontroliuojamas ir pagamintas preparatas turi būti kokybiškas. Atitinkami apribojimai turi būti taikomi veikliosios medžiagos dalelių dydžiui viso gamybos proceso metu. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas aplikos užterštumui, ypač atsižvelgiant į mikroorgnizmus. Turi būti atliekami matavimai ,kurie garantuotų apibrėžtas produkto reologines savybes t.y. kvapas, išvaizda. Gali būti atliekamas klampos testas, konsistencijos testas, taip pat atliekami biofarmaciniai tyrimai. Būtinas veikliosios medžiagos kiekybinis nustatymas. Jei gaminama sterilūs tepalai, remiamasi sterilių vaistų gamybos taisyklėmis ir privalo atitikti sterilių vaistų reikalavimus. [5,19,20].

1.2.3. Pusiau kietų odos preparatų stabilumas

Stabilumas apibrėžiamas kaip laiko tarpas, kurio metu preparatas išlaiko tas pačias fizikines, chemines ir terapines savybes kaip ir gamybos metu.[20]

Pagamintų farmacinių produktų stabilumas priklauso nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip temperatūra, drėgmė, šviesa, deguonis, anglies dioksidas. Vaisto formos veiksniai taip pat gali paveikti preparato stabilumą t.y. cheminės ir fizikinės veikliosios medžiagos savybės, pagalbinės medžiagos, gamybos procesas, pirminiai preparato ruošimo indai bei talpyklė. Šie išvardinti veiksniai, kurie gali sukelti preparato nestabilumą, nėra pastebimi plika akimi ar uoslės pagalba.

Stabilumo tyrimai yra būtini dėl šių priežaščių:

1. Preparato nestabilumas gali sukelti veikliosios medžiagos koncentracijos mažėjimą.

2. Preparato veikliosios mežiagos skilimo metu gali susidaryti toksiški junginiai. 3. Dėl preparato galiojimo laiko nustatymo[21,22,23].

Visuotinai pripažinti 5 stabilumo kriterijai , kurie turi išlikti visą preparato galiojimo laiką, jie yra pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. stabilumo kriterijai. [20]

Stabilumo tipas Vaistinio preparato sąlygos išlieka visą galiojimo laiką

Cheminiai Kiekvienas aktyvus ingridientas išlaiko savo chemines savybes,

visą nustatytą galiojimo laiką.

Fizikiniai Išlaiko visas orginalias fizikines savybes t.y.

išvaizda,vienalytiškumas, kvapas.

Mikrobiologiniai Sterilumas arba mikrobų atsparumas preparato saugojimo metu.

Terapinis Gydomasis poveikis turi likti nepakitęs.

Toksikologiniai Neturi pasireikšti toksinis poveikis.

Organoleptinės apžiūros pagalba galima pastebėti fizikinius netabilumo požymius, kurie informuoja apie preparato netinkamą kokybę.

Fizikiniai nestabilumo įrodymai:

- Pastebimas konsistencijos pokytis, pavyzdžiui, pernelyg didelis „kraujavimas“ ( atsiskiria pernelyg daug skysčio) arba formuojasi aglomeratai.

- Spalva

- Pagrindo pasiskirstymas - Kristalų augimas

- Mažėja kiekis dėl vandens garavimo - Mikrobiologinis užterštumas

- Kvapo pokytis

Pusiau kietos vaisto formos turi būti vienodos konsistencijos, negali būti pastebėta kietųjų medžiagų tepantis preparatu.[19]

1.2.4. Tepalų charakteristika ir klasifikacija

Tepalas, kuris vartojamas dermatologijoje, turėtų pasižymėti šiomis savybėmis: Fizikinės:

- Kietosios medžiagos turi būti optimalaus smulkumo ir vienodai pasiskirsčiusios tepalo pagrinde (vienalytis)

- Išlikti stabilus vartojimo metu. - Turi būti minkštos konsistencijos - Neturi būti mechaninių dalelių

- Turi būti garantuota mikrobiologinė kokybė gamybos, saugojimo ir vartojimo metu. - Ne džiovinantis

- Priimtinos išvaizdos Fiziologinės: - Turi nedirginti odos - Nesutrikdyti odos funkcijų

- Turi būti maišūs su odos sekretais - Turėti mažą sensibilizacijos poveikį

- Turi būti reikiamas kiekis veikliosios medžiagos pagrinde

Tepalai klasifikuojami įvairiai, tačiau viena svarbiausių klasifikacijų yra atsižvelgiant į dispersinę sistemą, kadangi įvertinus tepalo sudėtį, parenkama optimali tepalo gamybos technologija.

Klasifikacija pagal dispersinę sistemą bei jos pasiskirstymą pagrinde:

- Homogeniniai tepalai:

b. Tepalai – tirpalai ( gaminami tirpinant susmulkintus kietus komponentus išlydytame pagrinde)

c. Ekstrakciniai tirpalai.

- Heterogeniniai tepalai

a. Suspensiniai ( yra netirpių kietųjų medžiagų)

b. Emulsiniai ( pagrindas yra emulsinio tipo A/V arba V/A)

c. Deriniai ( daugiafaziniai)

Klasifikacija pagal veikimo vietą:

- Veikia pavišinį odos sluoksnį

- Rezorbuoja į gilesnius odos sluoksnius

Klasifikacija pagal gydymo indikacijas:

- Dermatologiniai tepalai - Akių tepalai

- Nosies tepalai - Ausų tepalai

- Tiesios žarnos tepalai - Makšties tepalai

Klasifikacija pagal pagrindo savybes:

- Hidrofobiniai tepalai : jie gali absorbuoti tik mažą kiekį vandens pvz., parafinas, augaliniai aliejai, gyvuliniai riebalai, vaškai, skysti polialkilsiloksanai.

- Hidrofiliniai tepalai: jie turi tirpų vandenyje ir besimaišantį su vandeniu pagrindą pvz., polietilenglikolių mišiniai.

- Emulsiniai tepalai: jie yra dviejų tipų t.y. A/V ir V/A. Pirmuoju atveju emulsuoti naudojami sulfatinti riebalų alkoholiai, polisorbatai, antruoju atveju – vilnų riebalų alkoholiai. [5,15]

1.2.5. Tepalų pagrindai

Tepalų pagrindai suteikia reikiamą tepalo masę ir konsistenciją, garantuoja veikliosios medžiagos kiekį preparate bei jo stabilumą. Vaistinės medžiagos atsipalaidavimo laipsnis ir visiška jo rezorbcija priklauso nuo tepalo pagrindo.

Idealus tepalo pagrindas turėtų pasižymėti šiomis savybėmis:  Turėtų būti inertiškas, bekvapis, ir vienalytis.  Fiziškai ir chemiškai stabilus.

 Jis turi būti suderinamas su oda ir įterpta veikliąja medžiaga.  Turi būti tokios konsistencijos, kad minkštintų odą.

 Jis neturėtų sulėtinti odos gijimo.

 Turi tenkinti mikrobinio užterštumo reikalavimus

 Pagrndo savybės turi nekeisti tepalo paskirites [15,17]

1.2.6. Talpyklės

Pakuotė turi būti tinkama, kad būtų apsaugoti dermatologiniai preparatai nuo šviesos, drėgmės, pažeidimo ekplotavimo ar pervežimo metu. Nosies, makšties, tiesiosios žarnos preparatai turėti būti pateikiami konteineriuose arba turi būti pateikiama talpyklėse su specialiu aplikatoriumi.

Talpyklės medžiaga neturėtų daryti neigiamo poveikio preparato kokybei ir užkirsti kelią difuzijos procesui iš ar į talpyklę. Talpyklė turi būti uždaroma, kad būtų išvengta mikrobiologinio užterštumo, taip pat talpyklė turi būti su įrenginiu, kuris parodo ar talpyklė niekad nebuvo atidaryta.[5]

1.3.1. Salicilo rūgšties tepalo sudėtis

Šiuolaikinė medicina sukurė efektyvią priemonę kovoti su odos problemomis t.y. salicilo rūgšties tepalas. Salicilo rūgštis puikiai tinka odos priežiūrai. Veikia antibakteriškai ir priešuždegimiškai, neleidžia atsirasti spuogams. Salicilo rūgšties tepalas padeda pašalinti negyvas odos ląsteles, palengvina raginio ir paviršinio odos sluoksnio ląstelių nusisluoksniavimą, normalizuoja epidermio ląstelių ragėjimo procesus, skatina jo atsinaujinimą. Taip pat salicilo rūgštis efektyvi

priemonė nuo žvynelinės, kuri, siekiant padidinti jos efektyvumą, dažnai derinama su kitais vietinio poveikio vaistais.[23,14,15]

Salicilo rūgšties tepalo pagalbinė medžiaga yra vazelinas. Vazelinas nėra kenksmingas, jis lyg vaistinis alyvos atitikmuo. Vazelinas yra riebalinis pagrindas, kuris pasižymi šiomis savybėmis: netirpsta vandenyje, neabsorbuoja ir nesimaišo su vandeniu, riebaluoja odą, taip apsaugodamas odą nuo suskylinėjimų bei tuo pačiu drėkindamas ją. Vazelinas gaminamas iš naftos produktų.Vazelinas yra mišinys skystųjų ir kietųjų mikrokristalinių angliavandenilių. Kaip tepalų pagrindas vartojamas nuo 1887 metų. Jis yra puikus tepalo pagrindas, kuris yra vartojamas ir vienas. Vazelinas yra geros konsistencijos, maišosi su gliceroliu, gerai tepamas, chemiškai indiferentiškas, neerzina odos ir gleivinės.[24,25,26]

Salicilo rūgšties tepalams naudojama baltasis arba geltonasis vazelinas. Geltonojo vazelino spalvos pokyčiui turi įtakos parafinas. Parafinas yra išgrynintas angliavandenilių mišinys, jis yra geltonos spalvos bei minkštos konsistencijos. Parafinas gali būti naudojamas kaip antioksidantas. [5]

1.3.2. Salicilo rūgšties farmakokinetika

Salicilo rūgšties poodinė absorbcija yra gana efektyvi. Biologinis prieinamumas vietiškai naudojant salicilo rūgštį labai skiriasi, tai priklauso nuo kontakto su oda ir tepalo pagrindo. Ilgai vartojant “Kesaral„ tepalą į kurio sudėtį neįeina salicilo rūgštis ( polietilenglikolis, glicerolis, vazelinas ir 10 % šlapalas) lėmė 9% absorbciją, lyginant su 5% ir 10% salicilo rūgšties tepalu, kurio pagrindas vazelinas ir mineraliniai aliejai. Salicilo rūgšties tepalas lėmė 25% ir 20% absorbciją atitinkamai. Laikas iki didžiausios koncentracijos kraujo serume yra 5 valandos. Pacientui atliekant kraujo tyrimą, kuris vartojo salicilo rūgšties tepalą, aptikta 2-6 mg/l metilsalicilatų, salicilo rūgšties koncentracija kraujo serume svyravo 0,3 – 0,9 mg/l ir vieną valandą po tepalo tepimo.

Salicilatų toksiškumas kraujo serume vyrauja nuo 200μg/ml iki 400μg/ml. Sisteminis toksinis poveikis mažai tikėtinas vartojant vaistą vietiškai, tačiau toksiškumas yra įmanomas, jei vaistas yra naudojamas ant didelio paviršiaus ploto bei per ilgai. Sistemingai absorbuojama salicilo rūgštis jungiasi 50 – 80% su plazmos baltymais – albuminais ir išsiskiria per inkstus. [27,28]

1.3.2. Salicilo rūgšties nepageidaujamos reakcijos

Salicilo rūgšties 2 % koncentracija ar didesnė gali sukelti tam tikrus odos pažeidimus ar diskomforto jausmą. Nepaeidaujamos reakcijos, del vaisto sisteminio poveikio, gali atsirasti, jei vaistas yra naudojamas ilgą laiką bei ant didelio paviršiaus ploto. Galimos nepageidaujamas salicilatų poveikis yra vidinės ausies pažeidimas ir padidėjęs jautrumas.

Požymiai ir simptomai, kurie turėtų įspėti gydytoją apie salicilatų toksinį poveikį t.y. padidėjęs kvėpavimo dažnis, galvos svaigimas, klausos, miego ir virškinimo sutrikimai, įskaitant pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Daug pacientų nusiskundimų yra apie ūminį salicilatų apsinuodijimą vietiškai naudojant salicilo rūgštį. Žmogui, kuris naudojo metilo salicilatą nuskausminimui du kartus per parą, toksinis poveikis pasireiškė po kelių savaičių. Žmogus skundėsi regėjimo sutrikimais, spengimu ausyse, dusuliu. Kitam pacientui atlikus kraujo tyrimą buvo nustatyta 518mg/l salicilatų koncentracija kraujyje. Jis nevartojo jokių geriamųjų vaistų, kurių sudėtyje būtų salicilatų. Pacientas vartojo salicilo rūgštį psoriazės gydymui, ko pasekoje atsirado vidinės ausies pažeidimas. Salicilo rūgštis taip pat gali padidinti gliukozės metabolizmą, kuris gali sukelti hipoglikemiją Hipoglikemija buvo nustatyta žmogui su paskutinės stadijos inkstų nepakankamumu. Jis vartojo 10% salicilo rūgšties kremą gydant psoriozę, kurį naudojo ant 80% savo kūno odos. Paciento kraujo serume buvo nustatyta 3,2mmol/l salicilatų. Po hemodializės ir gliukozės infuzijos paciento būklė pagerėjo ir gliukozės koncentracija kraujyje tapo normali.[29,30]

1.3.3. Salicilo rūgšties indentifikavimas ir kiekybinis nustatymas

Salicilo rūgšties identifikavimas ir kiekybinis nustatymas yra atliekamas remiantis fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis, atliekant chemines reakcijas ir instrumentinius analizės metodus.

A. Lydymosi temperatūra 158-161°C.[5]

B. Salicilatų nustatymo reakcija. [5]

 Į vieną mililitrą tirpalo įpilame 0,5ml geležies chlorido tirpalo. Atsiranda violetinė spalva, kuri išlieka ir įpylus 0,1ml acto rūgšties.

 Ištirpiname 0,5g. medžiagos, kuri ištirpinama 10ml vandens. Įpilame 0,5ml druskos rūgšties. Gaunamos nuosėdos, kurios rekristalizuojamos ir džiovinamos vakuume. Gautos nuosėdos turi lydytis tarp 159 – 161 °C.

C. IR spektrofotometrija

Šis metodas pagrįstas absorbuojamos spinduliuotės matavimu. Salicilo rūgštis veikiama infraraudonųjų spindulių kvanto srautu. Analizinį signalą sukelia molekulių sužadinimas. [5]

D. Aukšto slėgio skysčių chromatografija.[5]

 Aukšto slėgio skysčių chromatografija buvo naudojama nustatyti salicilo rūgšties ir tolftato tepalo stabilumą. Abu junginiai buvo sėkmingai nustatyti pagal sulaikymo laiką: 1,1318 ir 8,805 minutes, kai aptikimas buvo atliktas 245nm. bangos ilgyje.[31]

E. UV spektrofotometrija

 Salicilo rūgšties (SA) kiekis buvo nustatinėjamas tokiu tikslu, kad būtų nustatytas prasiskverbimas salicilo rūgšties kiekis per stratum corneum .Buvo pasirinkta sintetinė membrana, kuri panaši dėl savo savybių į žmogaus odą. Koncentracija buvo nustatinėjama naudojant UV spektrofotometriją. SA buvo aptikta esant 207 nm bangai. [32]

F. Dujų chromatografija – masių spektrometrija.

Dujų chromatografija su masių spektrometrija - tai chromatografijos metodas, plačiausiai naudojamas dujų ir lakių organinių junginių išskirstymui ir identifikavimui su masių detektoriumi. Tai greitas bei patogus nustatymo metodas. Naudojant šiuolaikinius analizės metodus mėginių paruošimas dažnai tampa ilga ir sudėtinga analizės dalis. Todėl svarbu parinkti tinkamiausią mėginio paruošimo būdą, su kuriuo būtų galima greičiau ir pigiau atlikti tyrimą.[33]

Dujų chromatografo kolonėlėje junginiai yra išskirstomi į atskirus komponentus, o su masių spektrometru jie identifikuojami kiekvienas individualiai pagal masių spektrą.

Nešančiosiomis dujomis pasirenkamos argonas, helis, azotas. Tačiau naudojant dujų chromatografiją kartų su masių spektrometru, dažniausiai pasirenkamas vandenilis arba helis. Kolonėlės ilgis gali būti įvairus, bet dažniausiai naudojama nuo 30 iki 60 metrų. Pasirenkami skirtingi ilgiai ir skirtingos stacionarios fazės, siekiant išskirstyti įvairius junginius. Siekiant efektingo išskirstymo naudojamas temperatūrinis gradientas. Pritaikius atitinkamą temperatūros

gradientą, kolonėlės ilgį, stacionarią fazę galimas efektyvus ir tikslus junginių identifikavimas ir kiekybinis nustatymas[28,34,35,36].

Šiuo dujų chromatografijos metodu galima analizuoti dujų, organinių ir neorganinių junginių, turinčių aukštą ir žemą virimo temperatūrą, mišinius. Tai gali būti angliavandeniliai, kuriuose anglies atomų skaičius molekulėje ne didesnis kaip 100, maisto produktų komponentus, nuotekos, pesticidai. Farmacijos pramonėje DC-MS yra naudojama identifikuoti ir nustatyti kiekybinę sudėtį veikliųjų medžiagų, šis metodas taip pat taikomas dopingo nustatymui tiriant sportininko kraujo ir šlapimo mėginius[37].

 Salicilo (SA) ir salicilurinė (SU) rūgštys buvo indentifikuotos ir kiekybiškai

nustatytos naudojant dujų chromatografijos – masių spektrometrijos ir efektyviosios skysčių chromatografijos metodus. Salicilurinė rūgštis t.y. glicino konjugatas iš salicilo rūgšties, tai yra pirminė forma, kai salicilatai yra pašalinami iš organizmo per inkstus. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti salicilatų kiekį kraujo serume, kai tiriamasis nebuvo vartojęs salicilatinių vaistų. Naudojant dujų chromatografijos metodą buvo identifikuotos SA ir SU rūgštys. SA koncentracija šlapime buvo 0,56 mm/L, o SU 3,20 mm/L. Salicilo rūgštis ir jo pagrindinis metabolitas, salicilurinė rūgštis, buvo nustatyti 10 tirtų pacientų. [38]

 Salicilo rūgštis (SA) yra aptinkama ir augaluose, tokiuose kaip agurkuose,

pomidoruose bei tabake. Atsparumas yra pagindinis salicilo rūgšties vaidmuo augaluose. Buvo sukurtas paprastas ir greitas metodas nustatyti salicilo rūgštį augalų audiniuose. Salicilo rūgštis iš pomidorų lapų buvo ekstrahuojama 9:1 metanoliu - chloroformu. Kiekybinė analizė buvo atliekama naudojant dujų chrmatografijos – masių spektrometrijos metodu, buvo pasirinkta jonų mainų stebėsena. Mėginio paruošimas ir reakcijos sąlygos buvo optimizuotos, analizė buvo pabaigta per 2 valandas. Pomidoro lapuose buvo nustatyta 10ng salicilo rūgšties[39].

G. Bevandenis titravimas.

Šiuo analizės metodu galima nustatyti silpnas rūgštis, silpnas bazes arba silpnų rūgščių ir bazių druskas, kurias titruoti vandeninėje aplinkoje sunku dėl susidarusių druskų hidrolizės, dėl neryškaus ekvivalentinio taško, dėl blogo šių medžiagų tirpumo ir t.t. Šio titravimo pagrindinis išskirtinumas yra tas, jog tiriamosios medžiagos yra ištirpinamos nevandeniniuose tirpikliuose pvz.: benzene, toluene, bevandenėje acto rūgštyje.

Daugumoje titravimų galutinis taškas aptinkamas vizualiai, tačiau bevandeniui titravimui šis aptikimo metodas gali būti netikslus, kadangi spalvos pokytis nenusako tikrojo galutinio titravimo taško. Potenciometriniu metodu ekvivalentis taškas nustatomas tiksliai [40].

2. EKSPERIMENTINĖ DALIS

2.1. Tyrimo objektas

Tiriami dviejų vaistinių, vaistines Nr.1 ir vaistinės Nr.2, 5 % salicilo rūgšties tepalai. Vaistinės Nr.1 5% salicilo rūgšties tepalo sudėtis: salicilo rūgštis ir baltasis vazelinas. Vaistinės Nr. 2 5% salicilo rūgšties tepalo sudėtis: salicilo rūgštis ir geltonasis vazelinas

2.2. Tirpikliai ir naudojama aparatūra

96 % etanolis (spiritas)

Automatinis titratorius (TitroLine easy)

Shimadzu GC – 2010 PLUS dujų chromatografas Vandens vonia

Matavimo indai, kolbos, stiklinės, temperatūrai atsparūs buteliukai Klimatinė spinta

Ultragarsų vonelė Svarstyklės

2.3. Salicilo rūgšties išskyrimas iš tepalo

Pasveriame temperatūrai atspariuose buteliukuose 1g. salicilo rūgšties tepalo, tada į buteliuką su atsvertu tepalu įpilame 10ml. 96% etanolio ir užkemšame kamščiu, kad kaitinimo metu neišgaruotų etanolis. Buteliukas su turiniu įdedame į vandens vonią ir kaitiname apie 15 min. 70 °C temperatūroje. Kelis kartus buteliuką su tepalu ištraukiame ir papurtome. Po 15 min. temperatūrai atsparų buteliuką išimame iš vandens vonios ir palaukiame kol vazelinas sukietės. Gautą tirpalą perpilame į matavimo stiklinę. Į tirpalą įpilame dar 30 ml. 96% etanolio. Ir paliekame tolesnei analizei.

2.4. 0,1N NaOH spiritinio tirpalo gamyba

Kiekybiniam salicilo rūgšties nustatymui naudojamas 0,1N NaOH spiritinis tirpalas. NaOH tirpalo naudojamas kaip titrantas, tačiau jį reikėjo pasigaminti. Norint pasigaminti 0,1N NaOH tirpalą reikia sužinoti kokį kiekį reikia atsisverti natrio šarmo. Natrio šarmo kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

C

N

=

Vk E a  1000

(1)

0,1 =

500 40 1000   x

(2)

x=2g. (3)

C

N – normalinė koncentracija E – ekvivalentas V k – tirpalo tūris (ml) a - medžiagos kiekis (g)

Iš formulės apskaičiuota, jog norint pagaminti 0,5l. 0,1N NaOH spiritinio tirpalo reikia 2g. natrio šarmo.

Atsvertą tikslų natrio šarmo kiekį ištirpiname 0,5l. 96 % etanolio, kadangi kristalai sunkiai tirpsta, todėl kolbą su natrio šarmu ir etanoliu įdedame į ultragarsų vonelę, norint pagreitinti tirpimo procesą. Praėjus tam tikram laiko tarpui natrio šarmas ištirpsta etanolyje ir tirpalas naudojamas kiekybinei analizei.

2.5. Salicilo rūgšties identifikavimas

Salicilo rūgšties identifikavimui taikomas dujų chromatografijos – masių spektrofotometrijos metodas. Literatūros šaltinių nebuvo rasta, kurie analizuotų salicilo rūgšties kiekį tepaluose,todėl pritaikiau šį analizės metodą identifikuoti salicilo rūgščiai ir įsitikinti, jog tepale nėra naudojama kitų

veikliųjų medžiagų, kurios veiktų odos paviršinį ir vidinius sluoksnius, tam kad būtų didesnis preparato poveikis.

Aparatūra. Analizė buvo atliekama dujų chromatografu su masių spektrometriniu detektoriumi

Shimadzu GC – 2010 PLUS (Shimadzu Corporation, Japonija).

Analizės sąlygos.

Kapiliarinė kolonėlė 30 metrų (Rxi-5ms, USA), 0,25 mm vidinis diametras , 0,25µm sorbento sluoksnio storio. Kolonėlės temperatūros gradientas programuotas nuo 60°C ir keliant 25°C iki 220°C temperatūros. Nešančios dujos helis, tėkmės greitis 3ml/min. Injektoriaus temperatūra 250°C. Injekcijos pasiskirstymo tūris 20. Registruojamas bendras jonų signalas ir masių spektrai skenuojami tarp 29-500 m/z.

2 pav. Dujų chromatografas. Shimadzu Corporation, Japonija

2.6. Salicilo rūgšties kiekybinis nustatymo metodas

Aparatūra. Analizė buvo atliekama naudojant automatinį titratorių TitroLine easy

(SCHOTT Instruments GmbH, Vokietija).

Analizės sąlygos:

Silpnai rūgščiai, tokiai kaip salicilo rūgštis, taikomas bevandenio titravimo metodas kiekybiniam nustatymui. Šiame analizės metode titrantu naudojamas etanolimis NaOH tirpalas.

Tiriamasis objektas – salicilo rūgšties etanolinis tirpalas, kuris yra gautas iš salicilo rūgšties tepalo. Titravimas bevandenėse terpėse yra potenciometrinis, matuojamas pH pokytis, randamas ekvivalentinis taškas,o iš jo apskaičiuojama salicilo rūgšties kiekis. Salicilo rūgšties procentinis kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

X(%)=

a V T 100

T –salicilo rūgšties tirpalo titras

V- titravimui sunaudotas titranto tūris (ml) a - atsverto salicilo rūgšties tepalo kiekis (g)

2.7. Salicilo rūgšties tepalo kiekybinis nustatymas 30°C temperatūroje ir

kambario temperatūroje

Tyrimas vykdomas kambario temperatūroje 28 dienas ir 30 °C temperatūroje 28 dienas. Imami mėginiai iš apatinio ir viršutinio tepalo sluoksnio, o taip pat 30°C temperatūroje imamas mėginys, kai tepalas sumaišomas. Atliekamas salicilo rūgšties išskyrimas iš pagrindo ir nustatinėjama kiekybė.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Salicilo rūgšties identifikavimas

Efektyvumas

Laikas,min. 3 pav. DC – MS chromatograma. Atpažintas junginys: 1 – salicilo rūgštis.

Intensyvumas

4 pav. Salicilo rūgšties masės spektras.

Dujų chromatografijos – masių spektrometrijos metodu buvo identifikuota salicilo rūgštis, kurios sulaikymo laikas 6,9 min.(3 pav.). Atlikus masės spetrometrijos analizę nustatyta salicilo rūgšties masė, kuri yra 138 g/mol. 4 pav. pavaizduota salicilo rūgšties formulė bei jos masė.

3.2. Salicilo rūgštis tepalų kiekybinis vertinimas kambario

temparatūroje

Eksperimentas vykdomas matuojant salicilo rūgšties koncentraciją viršutiniame ir apatiniame sluoksniuose. Tepalai yra laikomi 18-25 °C temperatūroje

.

5 pav. 5 proc. salicilo rūgšties tepalo viršutinio ir apatinio sluoksnio koncentracija kambario temperatūroje (Vaitinės Nr.1 tepalas).

6 pav. 5proc. salicilo rūgšties koncentracija viršutinio ir apatinio sluoksnio koncentracija kambario temperatūroje (Vaistinės Nr.2 tepalas)

Vaistinės Nr.1 tepalo viršutinio sluoksnio koncentracija vyravo nuo 4,85 iki 5,2 proc. (5 pav.) , o vaistinės Nr.2 tepalo viršutinė koncentracija buvo nuo 4,92-5,15 proc. (6 pav.) Salicilo rūgšties

tepalo apatiniame sluoksnyje tiek pirmajame, tiek antrajame vaistinių ypatingų pokyčių nepastebėta per 28 dienas. Didžiausia koncentracija vaistinės Nr 1. tepalo nustatyta 4,99 proc, o mažiausia 4,92 proc. Vaistinės Nr. 2 salicilo rūgšties tepalo apatinio sluoksnio koncentracija buvo nuo 4,87 iki 5,02 proc. Tyrimo rezultatai parodė, kad veikliosios medžiagos kiekis atitinka Europos farmakopėjos keliamus reikalavimus,jog veikliosios medžiagos kiekis turi būti 95 – 105 proc.

3.3. Salicilo rūgšties tepalų kiekybinis vertinimas 30°C temperatūroje

Eksperimentas buvo vykdomas 28 dienas. Salicilo rūšties tepalų komcentracija buvo tikrinama po 7, 14, 28 dienų. Abiejų vaistinių tepalai buvo laikomi 30°C temperatūroje klimatinėje spintoje.

7 pav. 5 proc. salicilo rūgšties tepalo viršutinio sluoksnio koncentracijos kitimas 30°C temperatūroje (Vaistinės Nr. 1 tepalas).

Vaistinės Nr. 1 salicilo rūgšties tepale viršutiniame sluoksnyje mažiausia koncentracija 30°C temperatūroje nustatyta 7 dieną, kuri buvo 0,89 proc. Didžiausia koncentracija buvo nustatyta 14 dieną, kuri buvo 3,34 proc. (7 pav.)

8 pav. 5 proc. salicilo rūgšties tepalo viršutinio sluoksnio koncentracijos kitimas 30°C temperatūroje (Vaitinės Nr. 2 tepalas).

Vaitinės nr. 2 tepale mažiausia koncentracija nustatyta 7 dieną, kuri buvo 0,94 proc., o mažiausia koncentracija nustatyta 14 dieną, kuri buvo 3,2proc. (8 pav.)

Tyrimo rezultatai parodė, jog tepalo pagrinde salicilo rūgštis išssiluoksniuoja, tai yra pasisikirsto nevienodai, kadangi ties 30 °C laispnių temperatūra vazelinas pradeda lydytis. Vertinant salicilo rūgšties koncentraciją viršutiniame tepalo sluoksnyje nustatyta, jog salicilo rūgšties koncentracija tiek vaistinės Nr.2 tepale, tiek vaistinės Nr.1 tepale mažiausia koncentracija buvo 7 dieną. Po 14 ir 28 dienų koncentracija nustatyta didesnė, tačiau ji vistiek neatitinka Europos farmakopėjos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad tepalas buvo laikomas ne pagal rekomenduojamą temperatūrą ir nuo jo preparato pagaminimo praėjo 2 mėnesiai, galima vertinti, jog pagal Europos farmakopėjos nustatytus reikalavimus veikliosios medžiagos koncentracija gali vyrauti nuo 90 – 110 proc. Tačiau, kad ir remiantis šiais nustatytais reikalavimais salicilo rūgšties tepalas neatitinka reikiamos koncentracijos, kadangi po 28 dienų vaistinės Nr.1 tepalo koncentracija siekė 3,19 proc., o vaistinės Nr. 2 tepalo koncentracija siekė 3,4 proc. Tyrimo rezultatai parodė, kad salicilo rūgštis tepalo pagrinde išsisluoksniuoja, pasiskirsto netolygiai.

9 pav. 5 proc. Salicilo rūgšties tepalo apatinio sluoksnio koncentracijos kitimas 30°C temperatūroje (Vaistinės Nr. 1 tepalas).

Vaitinės Nr. 1 tepale mažiausia koncentracija nustatyta 28 dieną, kuri buvo 4,0 proc., o didžiausia koncentracija nustatyta 14 dieną, kuri buvo 5,23 proc. (9 pav.)

10 pav. 5 proc. Salicilo rūgšties tepalo apatinio sluoksnio koncentracijos kitimas 30°C temperatūroje (Vaistinės Nr. 2 tepalas).

Vaistinės Nr. 2 tepale mažiausia koncentracija nustatyta 4,51 proc, o didžiausia koncentracija nustatyta 5,99 proc. (10 pav.)

Vaistinės Nr.1 salicilo rūgšties tepale koncentracija svyravo nuo 4 iki 4,65 proc., o vaistinės Nr.2 tepale nustatyta, jog koncentracija svyruoja nuo 4,51 iki 5,99 proc. Vertinant šiuos duomenis akivaizdu, jog koncentracija apatiniame sluoksnyje yra žymiai didesnė nei viršutiniame sluoksnyje. Koncentracijų skirtumai tarp apatinio ir viršutinio sluoksnių parodė, jog salicilo rūgštis nesioksiduoja esant 30°C laisnių temperatūrai, tačiau netolygiai pasiskirsto tepalo pagrinde, nes salicilo rūšties koncentracija antrosios vaistinės tepale 7 dieną siekia 5,99 proc.

11 pav. 5 proc. salicilo rūgšties tepalo sumaišytų sluoksnių koncentracijos kitimas 30°C temperatūroje (Vaistinės Nr. 1 tepalas).

Mažiausia koncentracija tepale nustatyta 28 dieną, kuri buvo 4,2 proc., o didžiausia koncentracija nustatyta 7 dieną, kuri buvo 4,6 proc. (11 pav.)

12 pav. 5 proc. salicilo rūgšties tepalo sumaišytų sluoksnių koncentracijos kitimas 30°C temperatūroje (Vaistinės Nr. 2 tepalas).

Salicilo rūgšties mažiausia koncentracija nustatyta 3,53 proc., kuri buvo 7 dieną. Didžiausia koncentracija salicilo rūgšties buvo 28 dieną, kuri siekė 5,32 proc. (12 pav.)

Salicilo rūgšties tepalų koncentracija buvo tikrinama ir tepalus sumašius, prieš tai atliekant viršutinio ir apatinio sluoksnio veikliosios medžiagos koncentracijų nustatymus. Palyginus su Europos farmakopėjos reikalavimais veikliosios medžiagos koncentracija turi būti 90-110 proc. Vetinant 28dienų eksperimento duomenis, akivaizdu, kad ir sumaišius tepalą veiklioji medžiaga nepasiskirsto pagrinde tolygiai (4,5-5,5proc.). Taigi, tepalas efektyvumas būtų mažesnis negu tikėtinas.

IŠVADOS

1. Atlikta mokslinės literatūros šaltinių analizė. Apžvelgta literatūra, susijusi su salicilo rūgšties tepalu, pusiau kietų odos preparatų keliamais reikalavimais, kokybiniais ir kiekybiniais salicilo rūgšties nustatymo metodais.

2. Remiantis eksperimento duomenis nustatyta, kad salicilo rūgštis tepaluose esant kambario ir 30 °C laipsnių temperatūroje išlieka stabili.

3. Tyrimo rezultatai parodė, kad 30°C temperatūroje tepalų pagrindai pradeda lydytis ir

salicilo rūgštis pasiskirsto pagrinde netolygiai, nepriklausomai nuo pagrindo sudėties.

4. Kambario temperatūroje salicilo rūgšties koncentracija atitinka Europos farmakopėjos

reikalavimus, o 30°C temperatūroje salicilo rūgšties koncentracija neatitinka Europos farmakopėjos keliamų normatyvų. Koncentracija tepalo pagrindo sluoksniuose svyruoja nuo 0,89 proc. iki 5,99 proc.

5. Dujų chromatografijos – masių spektrometijos metodu buvo identifikuota salicilo rūgštis. Sulaikymo trukmė 6,9 min.

6. Norint išlaikyti tepalo efektyviausias gydomąsias savybes reikia vaistinį preparatą laikyti tamsioje vietoje,kur temperatūra nesiektų 30°C temparatūros.

REKOMENDACIJOS

Prieš išduodant vaistą pacientui būtina ne tik pažymėti jo laikymo sąlygas informaciniame lapelyje, bet ir įspėti žodžiu, kadangi esant netinkamai laikymo temperatūrai nesulauksime maksimalaus vaisto poveikio.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Skin structure and function. Prieiga per internetą.

http://courses.washington.edu/bioen327/Labs/Lit_SkinStruct_Bensouillah_Ch01.pdf

2. Salicylic acid. Prieiga per internetą.

http://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/compound/salicylic_acid#section=Related-Records

3. Safeena Sheikh, Suhail Asghar, Showkat Ahmad Patni Liquid Chromatographic

Technique for Stability Indicating Analytical Method Development and Validation of Salicylic Acid and Tolnaftate in Pharmaceutical Ointment by High Performance International Journal of Scientific

and Research Publications . 2012.

4. Salicilo rūgšties formulės paveikslėlis. Prieiga per internetą:

http://en.wikipedia.org/wiki/Salicylic_acid

5. European Pharmacopoeia 6.0 volume 1 Strasbourg: Council of Europe: 2007.

6. Salicylic acid. Prieiga per internetą.

http://www.chemicalland21.com/specialtychem/finechem/salicylic%20acid.htm

7. Jankūnas R., Leišytė P., Milašius A. Vaitų žinynas. Vilnius. 2013.p. 502.

8. John Koo, Cybthia A. Cuffie, Daniel J. Tanner, Renie Bressinck, Roger C. Cornell,

Richard L. DeVillez. Mometasone furoate 0.1%-salicylic acid 5% ointment versus mometasone furoate 0.1% ointment in the treatment of moderate-to-severe psoriasis: a multicenter study.1998.

9. Salicylic acid. Prieiga per internetą: http://www.dermnetnz.org/treatments/salicylic-acid.html

10. Mariana Rivas-San Vicente, Javier Plasencia. Salicylic acid beyond defence: its role in plant growth and development.Journal of Experimental Botany.2011.

11. Irena Januškaitienė,Rimantė Butkutė, Giedrė Vitkauskaitė. Salicilo rūgšties įtaka vasarinių miežių atsparumui vario keliamam stresui. ResearchGate. 2015.

12. Yue Wu, Di Zhang, Jee Yan Chu, Patrick Boyle,Yong Wang, Ian D. Brindle,

Vincenzo De Luca and Charles Despre. The Arabidopsis NPR1 Protein Is a Receptor for the Plant Defense Hormone Salicylic Acid. ScienceDirect.2012.

13. Anusevičienė O.V., Cibas P., Lilienė L. Žmogaus anatomija ir fiziologija. Kaunas. 2011.p. 260-258.

14. Stropus R., Tamašauskas A.K., Paužienė N. Žmogaus anatomija. Kaunas. 2005.p. 393.

15. Savickas A., Briedis V. ir kt., Vaistų Technologija, (penktas tomas).- Kaunas: KMU 2008.- p. 40-48.

16. Pharm Nwoko Valentine. E.Semi Solid dosage Forms Manufacturing: Tools, Critical

Process Parameters,Strategies, Optimization and Validation. Scholars Academic Journal of Pharmacy. 2014; 3(2): 153-161

17. Sandhu Premjeet, Bilandi Ajay, Kumar Sunil, Kapoor Bhawana, Kataria Sahil,

Rathore Divashish and Bhardwaj Sudeep. Additives in topical dosage forms. Intenvational journal of pharmaceutical, chemical and biological sciences.2012.

18. Anna Olejnik, Joanna goscianska, Izabela Nowak. Active Compounds Release from Semisolid Dosage Forms.Pubfacts scientific publication data. 2012;.

19. Monographs: Dosage forms: General monographs: Topical semi-solid dosage forms

20. U.S. Pharmacopeai. Stability Considerations in Dispensing practice.

21. Ajay Malik , Vipin Kumar, Renu , Sunil and Tarun Kumar. World Health

Organization’s Guidelines for Stability Testing of Pharmaceutical Products. 2011.

22. Thorat Punam*, Warad Shubhangi, Solunke Rahul, Ashok Sargar, Anagha Bhujbal,

Asha Shinde.Stability Study of Dosage Form: an Inovative Step. 2013.

23. James Q. Del Rosso, D.O., F.A.O.C.D.Current Therapies and Research for Common

Dermatologic Conditions The Many Roles of Topical Salicylic Acid.2005.

24. Sarah Cockayne, Catherine Hewitt, Kate Hicks, Shalmini Jayakody, Arthur Ricky Kang’ombe, Eugena Stamuli, Gwen Turner, Kim Thomas, Mike Curran,Gary Denby, Farina Hashmi, Caroline McIntosh, Nichola McLarnon, David Torgerson. Cryotherapy versus salicylic acid for the treatment of plantar warts (verrucae): a randomised controlled trial.2011.

25. Dermatological Preparations for the Tropics. Prieiga per Internetą:

http://apps.who.int/medicinedocs/documents/s19960en/s19960en.pdf

26. Gap-Shik Chang, Ja-Seung Koo1,Ki-Won Song.Wall slip of vaseline in steady shear

rheometry. 2003.

27. Akhavan A., Berhad S., Topical Acne Drugs. Review of clinical properties, systemic

Exposure, and Safety.The Mount Sinai School of Medicine, Department of Dermatology, New York,

28. F.P. Schwarba, B. Gabardc Th. Ruflia Ch. Surbera. Percutaneous Absorption of Salicylic Acid in Man after Topical Administration of Three Different Formulations.1991.

29. Raschke R., Arnold-Capell PA, Richeson R., Curry SC. Refractory hypoglycemia secondary to topical salicylate intoxication. 1991.

30. Pytliak M., Vargova V., Mechirova V. Drugs and Hypoglycemia.Medical Faculty of

the University of P.J. Safarik, Košice, Slovakia. 2011.-p. 136-137.

31. Sheikh S., Asghar S., Patni S.A., Liquid Chromatographic Technique for Stability Indicating Analytical Method Development and Validation of Salicylic Acid and Tolnaftate in Pharmaceutical Ointment by High Performance. Unijules Life Sciences Ltd, Nagpur - 441501 (Maharashtra) India. 2012

32. Mónica S. Olivella, Nora B. Debattista and Nora B. Pappano. Salicylic acid permeation: A comparative study with different vehicles and membranes. Universidad Nacional de San Luis., Argentina. 2006m.

33. Gas Chromatography Mass Spectrometry (GC/MS). Prieiga per internetą:

http://www.bris.ac.uk/nerclsmsf/techniques/gcms.html

34. GC/MS Analysis. Prieiga per Internetą.

http://www.scientific.org/tutorials/articles/gcms.html

35. J. Kopka. Gas Chromatography Mass Spectrometry. 2006m.

36. Indrajit Sen1, Ajay Shandil,V.S. Shrivastava.Gas Chromatography-Mass

spectrometric Determination of Benzyl alcohol in Injectable Suspensions.2011.

37. Stephen Harrison, Linde Gases. Gas Chromatography—Mass Spectrometry. The

Quantity and Quality Detector. 2011.

38. Baxter GJ, Lawrence'as JR , Graham AB , Wiles D , Paterson JR. Identification and determination of salicylic acid and salicyluric acid in urine of people not taking salicylate drugs. Area Department of Biochemistry, Dumfries and Galloway Royal Infirmary, Scotland. 2002m.

39. Deng Ch., Zhang X., Zhang J., Qian J., Zhu W. Rapid Determination Of Salicylic Acid in Plant Materials by Gas Chromatoraphy – Mass Spectrometry. Chino, 2003m.

40. Eu. Ph. Monograph. Methods of Analysis: 2. Chemical methods: 2.6 Non-aqueous