LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Karolina Žiogelytė
Enzootinės galvijų leukozės protrūkių Lietuvoje analizė
Analysis of Enzootic Bovine Leukosis outbreaks in Lithuania
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Alvydas Malakauskas
2
DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Enzootinės galvijų leukozės protrūkių Lietuvoje analizė“:
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Karolina Žiogelytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Inga Radzevičienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
prof. dr. Alvydas Malakauskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
prof. habil. dr. Saulius Petkevičius
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas) vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
1) Lekt. Dr. Raimundas Lelešius
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. EGL sukeliančio viruso struktūra ir patogenezė ... 10
1.2. Imlūs gyvūnai ir viruso perdavimo būdai ... 11
1.3. Klinikiniai EGL požymiai ... 12
1.4. EGL Diagnozavimas ir gydymas ... 13
1.4.1. EGL diagnozavimo metodai ... 14
1.4.2. EGL gydymas ... 15
1.5. EGL Epidemiologija ... 15
1.5.1. Epidemiologinė situacija pasaulyje ... 16
1.5.2. Epidemiologinė situacija Lietuvoje ... 17
1.6. Likvidavimas ir prevencija ... 18
1.6.1. EGL prevencijos priemonės ... 18
1.7. Epidemiologinis protrūkio tyrimas ... 19
1.7.1. Pagrindiniai protrūkio tyrimo veiksmai ... 20
1.7.2. Protrūkio likvidavimo rekomendacijų pateikimas ... 23
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 24
2.1. Kontrolinės bandos parinkimas ... 24
2.2. Tyrimo eiga ... 25
2.3. Epidemiologinės analizės eiga ... 30
3. TYRIMO REZULTATAI ... 31
3.1. Bandų sudėties analizė ... 31
3.2. Gyvulių judėjimo tyrimas ... 33
3.3. EGL tyrimų atlikimo ir statusų suteikimo analizė ... 35
4
3.5. EGL stebėsenos duomenys iš ... 37
3.6. Klausimynas dėl biologinio saugumo galvijų laikytojams ... 38
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40 5. IŠVADOS ... 45 6. PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS ... 46 7. PADĖKA ... 47 8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 48 PRIEDAI ... 52
5
SANTRUMPOS
EGL – enzootinė galvijų leukozė GLV – galvijų leukozės virusas
IDAG – imunodifuzijos reakcija agaro gelyje (angl. AGID (Agar Gel Immunodiffusion Test)) IFA – imunofermentinė analizė (angl. ELISA (Enzyme Linked Immuno Sorbent Assay)) PGR – polimerazės grandininė reakcija
Proc. – procentai
Sin. – sinonimas (tokią pačią arba artimą reikšmę turintis, tačiau kitaip skambantis žodis) RNR – ribonukleino rūgštis
DNR – Deoksiribonukleorūgštis
EMST – Europos maisto saugos tarnyba (angl. EFSA (European Food Safety Authority)) ES – Europos sąjunga
Dr. – Mokslo laipsnio daktaras santrumpa
SPSS (angl. Statistical Packet for Social Sciences 13.0 for Windows) – statistinė programa VIVS – Veterinarinės informacijos valdymo sistema
VIC – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinė sistema
6
SANTRAUKA
Enzootinės galvijų leukozės protrūkių Lietuvoje analizė
Karolina Žiogelytė Magistro baigiamasis darbas
Baigiamojo darbo tikslas buvo išanalizuoti enzootinės galvijų leukozės protrūkių Marijampolės ir Tauragės apskrityse epidemiologinius duomenis 2019-2020 m., nustatant galimas atvejų priežastis. Tyrimo metu buvo atliktas retrospektyvus atvejo-kontrolės tyrimas. Tiriamasis darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje Veterinarinės Patobiologijos katedroje. Tyrimo metu, analizuoti duomenys surinkti iš Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenų bazių bendradarbiaujant su Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriumi ir Skubios veiklos skyriumi. Tyrimo metu buvo išanalizuotos 28 tegiamos EGLbandos ir 28 kontrolinės bandos. Epidemiologinis retrospektyvus atvejo kontrolės tyrimas parodė, kad gyvulių įvežimas į bandą yra reikšmingas rizikos veiksnys EGL protrūkių atsiradimui bandose. Nustatyta, kad naudojamose duomenų bazėse pasitaiko netikslumų, kurie apsunkina EGL protrūkių tyrimą. Išanalizavus surinktus epidemiologinius EGL teigiamų ir kontrolinių bandų duomenis, rekomenduojama EGL protrūkio atveju tirti visus bandos galvijus dėl EGL.
Raktažodžiai: Enzootinė galvijų leukozė, galvijų leukemijos virusas, epidemiologija,
7
SUMMARY
Analysis of Enzootic Bovine Leukosis outbreaks in Lithuania
Karolina Žiogelytė Master‘s Thesis
The aim of the graduate thesis is to analyze epidemiological data on outbreak of enzootic bovine leukosis ir Marijampolė and Tauragė counties for 2019-2020 and identifying possible risk factors for the outbreaks. The research work was carried out at the Department of Veterinary Pathobiology of the Lithuanian University of Health Sciences. The data analysed were collected from the databases of the Lithuanian State Food and Veterinary Service in cooperation with the Animal Health and Welfare Division. The study was epidemiological retrospective matched case-control study. The study analysed 28 enzootic bovine leukosis and 28 control herds. The case control study showed that movement of cattle to a herd is the main risk factors for enzootic bovine leukosis outbreaks in cattle herds.
8
ĮVADAS
Galvijų auginimas – viena pagrindinių ūkio šakų Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2019 metais buvo laikoma 653,5 tūkst. galvijų, o 2020 metais – 634,5 tūkst. (1). Atsižvelgus į pateiktus skaičius, galima teigti, kad būtent šiame sektoriuje užkrečiamų ligų kontrolė yra labai svarbi. Enzootinė galvijų leukozė (EGL), kaip ir kitos užkrečiamos ligos, daro didelę žalą galvijininkystės augimui ir plėtrai.
Enzootinė galvijų leukozė iki XX a. vidurio buvo endemiškai paplitusi beveik visose pasaulio valstybėse. Lietuvoje apie 1960 m. šios ligos paplitimas bandose siekė net 80–90 proc. 1986 m. Lietuvoje buvo pradėta EGL likvidavimo programa, galvijai buvo pradėti tirti serologiniais tyrimais (2). Galiausiai 2012 m. Europos komisija oficialiai pripažino Lietuvą enzootinės galvijų leukozės neapimta šalimi, nes šalies bandų sergamumas nebuvo didesnis negu 0,2 proc. 2017 metų Europos komisijos duomenimis Europoje yra 25 valstybės, kurios neapimtos EGL (3). Tačiau 2018–2020 metais oficialiais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis šalyje užfiksuoti net 145 enzootinės galvijų leukozės atvejai. Toks žymus šios ligos protrūkių padidėjimas kelia nerimą ne tik ūkininkams, bet ir veterinarams. Galvijų enzootine leukoze užsikrėtę ūkiai patiria didelius ekonominius nuostolius ir nuolat didėjant ligos atvejų skaičiui, kyla rizika prarasti šalies, laisvos nuo EGL statusą. Užsikrėtę galvijai yra brokuojami, jų palikuonys yra neveisiami, o tokių galvijų skerdena yra utilizuojama. Sveikos bandos statuso atgavimas pareikalautų nemažai finansinių resursų tiek iš galvijų laikytojų, tiek ir iš pačios valstybės biudžeto (4).
Europos Komisijos 2019 m. duomenimis, ženkliai padidėjusi užkrėstų ūkių koncentracija stebima Lietuvoje ir Lenkijoje, ties siena su Kaliningrado sritimi. Daugiausia atvejų fiksuojama pietvakarinėje Lietuvos dalyje esančiose Marijampolės ir Tauragės apskrityse. EGL pasireiškimo priežastys šioje teritorijoje nėra aiškios, taip pat sudėtinga nustatyti priežastis nežinant oficialios situacijos Kaliningrado srityje (5). Manoma, kad galbūt kraujasiurbiai vabzdžiai iš pasienio galėtų pernešti galvijų leukozės virusą į Lietuvos teritoriją. Taip pat analizuojant oficialius duomenis, pateikiamus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), pastebima nemažai klaidų, atliekant atvejo protrūkio epidemiologinę analizę.
Darbo tikslas:
Išanalizuoti enzootinės galvijų leukozės protrūkių Marijampolės ir Tauragės apskrityse epidemiologinius duomenis Lietuvoje 2019–2020 m., nustatant galimas protrūkių priežastis ir rizikos veiksnius.
9
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti duomenis apie enzootinės galvijų leukozės (EGL) stebėsenos atlikimą Lietuvoje 2017–2020 m.
2. Surinkti epidemiologinius duomenis apie EGL užkrėstas ir neužkrėstas galvijų bandas Marijampolės ir Tauragės apskrityse 2019–2020 m.
3. Atlikti retrospektyvinį atvejo-kontrolės tyrimą EGL rizikos veiksnių nustatymui Marijampolės ir Tauragės apskrityse 2019–2020 m.
4. Atlikti statistinę gautų duomenų analizę.
5. Sudaryti klausimyną galvijų ūkiams, dėl biologinio saugumo priemonių įvertinimo. Parengti EGL epizootinio tyrimo aktą protrūkių tyrimams.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
EGL sukeliančio viruso struktūra ir patogenezė
Enzootinės galvijų leukozės (EGL) sukelėjas yra galvijų leukemijos virusas (GLV). Šis dvigubos +RNR virusas, priklausantis lot. Retroviridae šeimai, lot. Orthoretrovirinae pošeimiui ir lot. Deltaretrovirus genčiai, yra etiologinis galvijų B ląstelių leukemijos ir piktybinės limfomos veiksnys. Šios abi ligos bendrai vadinamos enzootine galvijų leukoze (6). Retrovirusai užkrečia labai įvairias gyvūnų rūšis ir yra susiję su daugeliu ekonomiškai svarbių ligų. Teigiama, kad galvijų enzootinė leukozė pasaulyje yra dažniausiai pasitaikanti vėžinė galvijų liga. Tačiau retrovirusai tiek struktūriškai, tiek funkciškai yra susiję ir su primatų ir žmonių retrovirusais (pvz., primatų T-limfotropinis virusas 1, 2 ir 3) (7).
Retrovirusai paprastai sukelia ligas, susijusias su imuninės sistemos slopinimu ir (arba) limfomos susidarymu. Tačiau ligos priklauso ne tik nuo būsimo ligos šeimininko, bet ir viruso pošeimio. Dažniausiai sukeliamos ligos: leukemija arba limfoma (paukščiams, katėms ir galvijams), plaučių karcinoma (avims), anemija (arkliams) ir imunodeficitas (galvijams, avims, ožkoms ir katėms) (7). Svarbu paminėti, kai ląstelės yra užkrečiamos, viruso genomas atvirkščiai perrašomas į DNR kopiją, kuri integruojasi į šeimininkės genomą. Tokiu būdu retrovirusai tampa ląstelės-šeimininkės genomo dalimi ir perduodami visiems užkrėstos ląstelės palikuonims mitozės metu (7). Galvijų enzootinės leukemijos viruso genetinis kitimas yra mažesnis palyginti su daugeliu kitų retrovirusų. Išskyrus virusą iš daugelio skirtingų vietovių, maždaug 97 proc. jų nukleotidų sekų buvo vienodos. Tad galima teigti, kad EGL virusas yra mažiau linkęs į mutacijas (klaidas) nei kiti retrovirusai ir todėl liga pasireiškia visur vienodais požymiais (8).
11 GLV perduotas sveikam, neinfekuotam gyvunui, pirmiausia užkrečia B limfocitus, taip pat gali užkrėsti monocitus ir makrofagus. Jeigu užsikrėtus virusu išsivysto B limfocitų kilmės limfosarkoma (sin. B ląstelių limfoma) gali atsirasti navikai įvairiuose organuose, tokiuose kaip periferiniai ir centriniai limfmazgiai, širdis, blužnis, inkstai, pilvas, nugaros smegenys, galvos smegenys, akies obuolys, gimda. Galvijų leukemijos viruso infekcija gali sukelti nenormalią imuninę reakciją, kurios pasekoje galvijams padidėja jautrumas ir kitoms infekcinėms ligoms (8).
Vykstant viruso ir šeimininko sąveikai, limfoidiniai organai, tokie kaip blužnis, vaidina svarbų vaidmenį infekcijos kontrolėje. Praėjus keliems mėnesiams ar metams nuo užsikrėtimo GLV, citotoksinės ir pagalbinės imuniteto funkcijos susilpnėja. Todėl GLV užkrėsti gyvūnai daug lengviau gali užsikrėsti kitomis infekcinėmis ligomis, pvz., mastitu (9). Ligai progresuojant ir vykstant nuolatinei limfocitozei, B ląstelės pradeda sumažinti savo proliferaciją, o viruso populiacija ir toliau dauginasi ir skatina imuninį atsaką. Galų gale užkrėstoje ląstelėje įvyksta genetinės modifikacijos (tokios kaip p53 mutacijos ir chromosomų aberacijos), dėl kurių atsiranda limfomos (10).
1.2.
Imlūs gyvūnai ir viruso perdavimo būdai
Visame pasaulyje GLV gali užsikrėsti įvairių rūšių gyvūnai, tokie kaip: galvijai (tarp jų ir vandens jaučiai), smulkūs atrajotojai (avys, ožkos), arkliai, paukščiai ir kt. Tačiau natūraliai GLV infekcija yra patvirtinta tik 3 rūšių gyvūnams: naminiams galvijams lot. Bos Taurus, indiškiesiems galvijams lot. Bos indicus ir vandeniniams buivolams lot. Bubalus bubalis (7). GLV gali užsikrėsti bet kokio amžius galvijai, įskaitant ir embrioninę stadiją (2). Nors naminiai galvijai ir vandens buivolai yra natūralūs EGL viruso šeimininkai, daugelis kitų rūšių gali būti užkrėstos eksperimentiniu būdu: triušiai, žiurkės, vištos, kiaulės, ožkos ir avys (7).
Galvijų enzootinės leukozės virusas yra perduodamas horizontaliai. Perduodamas per kūno skysčius, kurių sudėtyje yra užkrėstos ląstelės (pvz.: kraują ir pieną). Transmisija gali vykti traumų metu, per netinkamai ir daugkartinai naudojamas rektinio tyrimo pirštines, užterštas adatas, chirurginius instrumentus, netaisyklingai atliktą chirurginę sintervenciją (pvz., galvijų nuraginimą) (11). Taip pat virusą perduoda nariuotakojai, tokie kaip sparvos (lot. Tabanus sulcifrons) ir Rudeninės piktmusės (lot. Stomoxys calcitran) (12). Moksliniuose straipsniuose teigiama, kad dažniausiai galvijai infekuojami vasaros mėnesiais, kuomet ypač daug kraujasiurbių vabzdžių. Sparvos gerdamos kraują iš GLV užsikrėtusio galvijo, perduoda infekuotus limfocitus sveikiems ir taip užkrečiama visa banda. Užtenka maždaug 0,005 ml infekuoto kraujo, kad užkrėstų sveiką gyvūną (13) (14). Tačiau toks viruso plitimo būdas Lietuvos teritorijoje yra diskutuotinas. Analizuojant EGL
12 atvejų pasirieškimo laikotarpį, galima teigti, kad tuo metu kai fiksuojamas didžiausias užsikrėtimas EGL, sparvos dar yra lervų stadijoje ir negali įkąsti gyvuliams (15).
GLV gali būti perduodamas bulių, jiems natūraliai veisiantis (16). Virusas perduodamas palikuonims ir transplacentiniu būdu per motinos pieną ar gimdymo metu per kraują. Tačiau tyrimų duomenimis tik apie 10 proc. gimusių veršelių užsikrečia transplacentiniu būdu arba per gimdymą, kuomet motina yra viruso nešiotoja (8). Kiti atrajotojai, tokie kaip avys ir ožkos, yra taip pat jautrūs infekcijai, tačiau jų vaidmuo (kaip viruso rezervuaras) nėra aiškus (17). Vieną kartą infekuotas galvijas lieka viruso nešiotoju visą savo gyvenimą (7).
1.3.
Klinikiniai EGL požymiai
Galvijų leukemijos virusas sukelia nuolatinę viso gyvenimo infekciją, kuri gali progresuoti iki daugiacentrinės limfosarkomos (limfomos) nedideliame užkrėstų suaugusių galvijų pogrupyje (8). Dauguma EGL užsikrėtusių galvijų yra subklinikiniai, tačiau virusą galima aptikti serologiniais tyrimais. Maždaug 30 proc. užkrėstų galvijų galiausiai išsivysto nuolatinė limfocitozė (7500 limfocitų / μL kraujo), kuri paprastai neturi jokių akivaizdžių klinikinių požymių. Maždaug 1–3 proc. užsikrėtusiųjų gyvūnų išsivysto daugiacentrinė limfosarkoma iki 4–8 metų amžiaus. Galvijų leukemijos viruso infekcija suaugusių galvijų bandose dažniausiai pasireiškia daugiažidinine limfomos forma. (8). Galvijai su limfosarkoma beveik visada miršta staiga arba po kelių savaičių ar mėnesių nuo klinikinių požymių atsiradimo (17).
Yra išskiriamos keturios enzootinės galvijų lekozės stadijos:
13 • Pirminė infekcijos stadija. Patekęs į organizmą virusas užkrečia B ląsteles, kuriose vyksta aktyvi virusų replikacija, prasideda imuninis atsakas, kuris lemia klinikinius, į gripą panašius simptomus: pakyla galvijo kūno temperatūra, jis tampa vangus, iš nosies bėga ištakos. • Persistuojančios infekcijos stadija. Virusų daugėja dėl B ląstelių proliferacijos, atsiranda
galvijo imuninė disreguliacija, kitaip sakant silpnėja imunitetas. Ši stadija trunka nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
• Persistuojančios limfocitozės stadija. Šios stadijos metu, maždaug 30–50 proc. padidėja limfocitų kiekis kraujyje. Dėl limfocitozės gyvuliams būdingas silpnumas ir antrinės infekcijos, pvz., mastitas. Būtent šitoje EGL stadijoje yra prarandami didžiausi pieno gavimo nuostoliai. Po latentinio periodo, t. y. po kelių mėnesių ar metų nuo užsikrėtimo GLV, išsivysto B limfocitų polikloninė proliferacija. Persistuojančios limfocitozės stadijoje skirtingi B ląstelių klonai, turintys GLV virusą, integruotą į genomą, nuolatos dauginasi. Šiai būklei būdingas absoliutus, periferiniame kraujyje cirkuliuojančių B limfocitų skaičiaus padidėjimas (virš 10 000 / mm3). Taip pat pasikeičia B ir T limfocitų santykis (B limfocitų stipriai padaugėja) (18).
• Limfomos stadija. Šios stadijos metu vyksta infekuotos ląstelės genų mutacija, todėl tai gali sukelti įvairių vidaus organų ir limfinių mazgų limfomas (tiek išorėje, tiek viduje limfinio mazgo). Pasak EMST (angl. EFSA), limfomos atsiradimas nepriklauso nuo persistuojančios limfocitozės. Kadangi dauguma galvijų užsikrečia prieš arba po pirmosios laktacijos, galima daryti prielaidą, kad ląstelių transformacijai ir limfomos formavimuisi reikia kelerių metų (7). Klinikiniai limfos stadijos požymiai labai priklauso nuo to, kokie organai yra labiausiai paveikti viruso. Dažniausiai pasireiškia šie požymiai: limfadenopatija, silpnumas, vidurių užkietėjimas, tachikardija, užpakalinių galūnių parezė, karščiavimas (7). Navikiniai dariniai, atsiradę virškinamojo trakto limfiniuose mazguose, išplinta į taukinę, vėliau ir žarnyną, ko pasekoje jame atsiranda opos. Atsiradus skausmingoms opoms, gyvulys nebeėda, atsiranda anoreksijos požymių, galiausiai gyvulys netenka daug svorio (19). Dažnai šioje stadijoje pasireiškia egzoftalmas dėl susifarmavusių masių už akies obuolio (16).
1.4.
EGL Diagnozavimas ir gydymas
Po galvijų užsikrėtimo virusu, specifiniai viruso antikūniai kraujyje aptinkami tik per pirmąsias kelias savaites, tačiau linkę išlikti visą gyvenimą (8). Ilgą laiką EGL diagnozavimas buvo paremtas tik klinikinių požymių stebėsena ir galvijo pomirtinio skrodimo vertinimu. Šiais laikais dažniausiai aptikti virusui specifinius antikūnus yra naudojami serologiniai tyrimai, tokie kaip IFA,
14 imunodifuzijos reakcija agaro gelyje, taip pat PGR tyrimai naudojami viruso nukleino rūgščiai nustatyti (20).
1.4.1. EGL diagnozavimo metodai
EGL nustatyti gali būti naudojamas hematologinis tyrimas, dar kitaip vadinamas Bendiksen tyrimu (angl. The European Community‘s Key / Bendixen`s Key). Jo metu skaičiuojamas leukocitų kiekis, esantis skaičiavimo kameroje. Šio tyrimo pagalba galvijai yra klasifikuojami pagal amžių ir absoliutų leukocitų skaičių ir suskirstomi į tris grupes (normalius, įtariamus ir limfocitinius). Tokiu tyrimo metodu žymiai padidėja nustatytų teigiamų atvejų. Linfocitų skaičiavimas seroteigiamų galvijų kraujyje yra vienas iš būdų įvertinti subklinikinę progresiją ir nustatyti pagrindinius infekcijos šaltinius. Tačiau lyginamieji tyrimai parodė, kad hematologiniai tyrimai nustato tik mažiau nei pusę visų užsikrėtimo atvejų, tad palaipsniui serologiniai tyrimai pakeitė hematologinius tyrimus (2).
Šiuo metu Remiantis Europos parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/429 diagnozuojant EGL, yra naudojami šie serologiniai kraujo ir pieno tyrimai:
Serologiniai kraujo mėginių tyrimai:
• imunodifuzijos agaro gelyje tyrimas (IDAG);
• blokavimo imunofermentinė analizė (blokavimo IFA); • netiesioginė imunofermentinė analizė (netiesioginė IFA);
Serologinis pieno mėginių tyrimas:
• netiesioginė imunofermentinė analizė (netiesioginė IFA) (21).
Natūralų užsikrėtimą GLV galima įvertinti išmatuojant specifinį GLV antikūnų titrą. Imamas kraujo serumo, plazmos arba pieno mėginys ir atliekamas IFA analizės metodas. Teigiamas GLV antikūnų titras rodo, kad gyvūnas yra užsikrėtęs ir gali užkrėsti kitus gyvūnus (22).Dažniausiai enzootinės galvijų leukozės tyrimai yra atliekami iš kraujo, tačiau, jeigu bandoje yra daugiau kaip 30 proc. melžiamų karvių, galima tyrimą atlikti iš pieno (21).
Atliekant patologinį skrodimą, dažniausiai randami lokalūs arba plačiai paplitę ir paskirstę navikiniai dariniai (16).
Išskiriamos trys limfosarkomų grupės:
1. Limfosarkomos su pažeidimais, apimančiais 76–100 proc. limfinių mazgų. 2. Limfosarkomos, kurių metu pažeidžiama 26–75 proc. limfinių mazgų.
15 3. Lokalizuotos limfosarkoms, apimančios 15–25 prov. limfinių mazgų.
Dažniausiai GLV pažeidžia žandikaulio, vidinius krūtinės ląstos ir mezenterinius limfinius mazgus. Perpjovus limfinį mazgą matomas vienalytis naviko paviršius, audinys yra minkštas, nuo pilkos iki baltos spalvos. Gali būti stebimos hemoragijos ir geltonos spalvos nekrozinės limfinio mazgo vietos. Galvijo blužnis būna išsiplėtusi, paraudusi, vietomis gali matytis pilkos granulės. Kepenys būna įvairių gelsvų atspalvių, o tose vietose, kur navikai įsiskverbę į jungiamąjį audinį, matomas pilkas audinys. Širdies navikai pirmiausia atsiranda dešiniojo prieširdžio sienoje, tada plinta į skilvelius ir pertvarą. Navikai gali atsirasti veršingų karvių gimdoje. Plaučių, šlapimo pūslės, kaulų čiulpų ir griaučių raumenų pažeidimai yra daug retesni (23).
1.4.2. EGL gydymas
Šiuo metu pasaulyje negalima ir net draudžiama naudoti vakcinas nuo šitos ligos. Taip pat nėra jokių terapinių procedūrų, kurios padėtų užkirsti kelią nuo užsikrėtimo EGL (6). JAV bandoma gydyti taikant kortikosteroidus ir chemoterapinius vaistus nuo vėžio, tačiau toks gydymas suteikia tik trumpalaikį poveikį ir daugiau naudojamas moksliniais tikslais (16). Pasaulyje intensyviai kuriamos ekspermentinės vakcinos ir vykdomi jų veiksmingumo tyrimai. Visa tai ateityje gali tapti pagrindine priemone, sumažinančia arba visiškai išnaikinančia ligą bandose (7).
1.5.
EGL Epidemiologija
Pagrindinis EGL požymis epidemiologiniu požiūriu yra labai lėtas ligos plitimas ir pasireiškimas gyvūnų tarpe. Pirmieji ligos atvejai gali atsirasti tik po 5 metų nuo užkrėstų gyvūnų patekimo į bandą. O jeigu GLV patenka į laisvą populiaciją, gali praeiti net dešimtmečiai, kol liga poveiks visą bandą ar tam tikrą regioną (7). Nepaisant to, kad klinikiniai simptomai galvijams pasireiškia gana retai, infekcija gali sukelti didelius ekonominius nuostolius dėl galvijų skerdienos netinkamumo, dėl sumažėjusios produkcijos ir galvijų eksporto apribojimų (4).
Nors GLV priklauso tai pačiai retrovirusų šeimai kaip ir žmonių, nėra įtikinamų įrodymų, kad galvijų leukemijos virusas užkrečia žmones (24). Moksliniuose tyrimuose GLV genetinių sekų buvo rasta žmogaus krūties vėžio paveiktuose audiniuose (25). Žaliavinį pieną geriantys žmonės, ūkio darbuotojai buvo tirti dėl užsikrėtimo virusu, ypač dėl leukemijos, tačiau nei leukemija, nei kiti infekcijos požymiai nebuvo nustatyti (26). Taip pat buvo atliktas tyrimas dviems šimpanzių jaunikliams. Beždžioniukai buvo šeriami nepasterizuotu pienu, iš karvių natūraliai užsikrėtusių GLV. Nustatyta, kad jiems pasireiškė eritroleukemija (27). Galiausiai, atlikus išsamius epidemiologinius tyrimus, nebuvo įrodytas ryšys tarp EGL ir žmonių (26). Todėl galime teigti, kad EGL nėra zoonozinė liga (7).
16
1.5.1. Epidemiologinė situacija pasaulyje
Galvijų enzootinė leukozė buvo aprašyta XIX a., tačiau dar ilgai nebuvo suprantama jos priežastinė etiologija. EGL pirmą kartą aprašyta 1871 m., tačiau pats virusas identifikuotas tik 1969 m. (8). Iš pradžių leukozės sąvoka buvo skirta apibūdinti vištų neoplastinės užkrečiamosios leukemijos arba leukozės pasireiškimą (7). Vėliau atliekant galvijų pomirtinę analizę, buvo tiriami įvairūs navikiniai dariniai ir nustatyta, kad dažniausiai pasireiškianti navikų forma yra limfomos (dažnai vadinamos limfosarkomomis arba piktybine limfoma). Galiausiai buvo nustatyta, kad EGL siejasi tik su GLV, kuris ir sukelia būdingą onkogeninę kliniką. (28).
Pieniniai galvijai turi daug didesnę tikimybę užsikrėsti endeminėse vietose. Reikia pabrėžti, kad sporadinės limfosarkomos pasireiškimas veršelių ir jaunų (vienmečių) gyvūnų tarpe, nėra sukeliamas galvijų enzootinės leukemijos viruso (7). Pagal Europos komisijos sprendimą 2003/467/EB, Europos sąjungoje yra 23 oficialiai laisvos šalys nuo šios ligos. Šioms valstybėms priklauso: Belgija, Čekija, Danija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Liuksemburgas, Kipras, Lietuva, Latvija, Nyderlandai, Austrija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Norvegija, Lenkija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Estija, Italija (29). Tačiau, yra valstybių, kuriose tik vienas, kitas regionas yra pripažinti oficialiai laisvais, pvz.: Vengrija, Rumunija, Graikija, Kroatija, Bulgarija, Portugalija.
17 Europos Komisijos 2019 m. duomenimis, ženkliai padidėjusi užkrėstų ūkių koncentracija stebima Lietuvoje ir Lenkijoje, ties siena su Kaliningrado sritimi. EGL pasireiškimo priežastys šioje teritorijoje nėra aiškios, taip pat sudėtinga nustatyti priežastis nežinant oficialios situacijos Kaliningrado srityje (5).
1.5.2. Epidemiologinė situacija Lietuvoje
Iki 1985m. enzootinės galvijų leukozės atvejai Lietuvoje buvo aprašyti tik atsitiktinai. 1986 m. Lietuvoje norint likviduoti ligą buvo pradėta tirti enzootinės galvijų leukozės atvejai serologiniu tyrimo metodu. Ištirti teigiami galvijai buvo atskirti nuo neigiamų ir sugrupuoti į naujas bandas. Vykdant nuolatinę kontrolę iki 2006 m. serologinis ligos paplitimas sumažėjo iki 0,32 proc (2). 2012 m. birželio 11 d. Europos Komisija priėmė sprendimą, kuriuo Lietuva buvo pripažinta enzootinės galvijų leukozės neapimta šalimi (29).
Oficialiais Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos duomenimis nuo 2012 m. iki 2020 m. buvo užfikusota 420 enzootinės galvijų leukozės atvejų. Lietuvoje 2011–2019 m. galvijų bandų skaičius sumažėjo nuo 86,2 tūkst. iki 41,8 tūkst. Vykdant EGL stebėseną, šalyje kasmet ištiriama ne mažiau kaip 20 proc. galvijų bandų, kuriose laikomi vyresni kaip 24 mėnesių amžiaus galvijai. Tačiau sparčiai didėjant EGL atvejų skaičiui, labiausiai EGL paveiktose apskrityse gyvuliai nuo 2018 m. pradėti tirti 100 proc., į tyrimus įtraukiant visus galvijus, vyresnius negu 12 mėnesių amžiaus.
4 pav. 2019–2020 m. geografinis enzootinės galvijų leukozės (EGL) protrūkių pasiskirstymas Tauragės ir Marijampolės apskrityse. (Autorės iliustracija)
18 Pastaraisiais metais daugiausia EGL užkrėstų bandų užfiksuota pietvakarinėje šalies dalyje, Marijampolės ir Tauragės apskrityse (5). Lietuvoje 2019–2020 metais oficialioje ADNS sistemoje užfiksuoti 42 EGL protrūkiai.
1.6.
Likvidavimas ir prevencija
Jau nuo XVIII a. regioninės ligų kontrolės ar likvidavimo programos buvo svarbus aspektas gyvulininkystėje. Įvairios likvidavimo programos gali būti pritaikomas specialiai vienam ūkiui arba visos valstybės mastu (30). Enzootinės galvijų leukozės susirgimą galima pašalinti iš bandos, tačiau privaloma laikytis griežtos ,,ištirti ir brokuoti“ (angl. „test and cull“) strategijos. Jei infekcijos paplitimas yra per didelis, kad būtų galima pašalinti visus seroteigiamus galvijus, gali būti seroteigiamų / seroneigiamų galvijų sugrupavimas bandoje. Veršeliai turėtų būti izoliuoti nuo užsikrėtusių patelių, po to ištirti ir pervesti į seroneigiamą bandą tik tuo atveju, jei jie išlieka seronegatyvūs iki 6 mėnesių amžiaus (7).
Šiuo metu pasaulyje išsivysčiusios valstybės savanoriškai vykdo ligų kontrolės programas. Lietuvoje nuolatos vykdoma enzootinės galvijų leukozės stebėsena. Lietuvoje enzootinės galvijų leukozės stebėseną ir kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi Europos Komisijos ir nacionaliniais reikalavimais. Norint, jog valstybė būtų oficialiai pripažinta neapimta EGL, sveikų bandų turi būti bent 99,8 proc. (iš visų galvijų bandų). Ūkiuose, norint išlaikyti EGL neapimtos bandos statusą, kas 3 metus privalomai tiriami visi vyresni negu 24 mėn. amžiaus galvijai, imant iš jų kraujo ar pieno mėginį. Jeigu paimto pieno mėginys yra teigiamam iš įtariamų gyvulių pakartotinai imami kraujo mėginiai, o ūkiui taikomi laikini apribojimai. Po pakartotinio tyrimo visi gyvuliai, kuriems patvirtinama EGL diagnozė, yra brokuojami (paskerdžiami). Jeigu pasitvirtina neigiami laboratoriniai kraujo tyrimai, ūkiui skirti laikini apribojimai yra panaikinami. Kadangi šiuo metu pasaulyje dar nėra veiksmingų vakcinų nuo GLV, įtarus ligą, bet koks gydymas ir vakcinacija yra draudžiami. Todėl efektyviausia ligos likvidavimo priemonė – užsikrėtusių gyvulių šalinimas iš bandos (7). Tai reiškia, kad visi galvijai, kurių tyrimų rezultatai buvo teigiami, ir tokių galvijų palikuonys, turi būti paskersti. Taip pat serologiniai kraujo tyrimai, turi būti atliekami visiems importuotiems gyvūnams iš ES šalių, kurios neturi oficialiai enzootine galvijų leukoze neužkrėstos šalies ar regiono statuso. Galiausiai visiems paskerstiems galvijams yra atliekamas patikrinimas po skerdimo, įvertinant patoanatominius duomenis (31).
1.6.1. EGL prevencijos priemonės
Norint išvengti užsikrėtimo GLV, ūkiuose būtina laikytis biologinio saugumo reikalavimų ir rekomendacijų. Kontroliuoti naujų gyvulių įvežimą į bandą, stebėti, kad infekcija nepatektų per
19 krauju suterštus įrankius. Ūkiuose privaloma laikytis tinkamo dezinfekcijos plano, taikyti vabzdžių kontrolės priemones (5).
Svarbiausios rekomendacijos, kurių reikėtų laikytis:
• Šerti veršelius sveikų karvių pienu arba pieno milteliais. GLV infekuotų karvių pieną termiškai apdoroti arba užšaldyti ir tik tada naudoti veršelių girdymui.
• Ragus ar jų užuomazgas reikėtų šalinti cheminiu būdu arba termokauterio pagalba, laikantis visų sanitarijos priemonių.
• Ūkiuose naudoti vienkartines adatas ir švirkštus. Jeigu ūkyje yra didelis gyvulių skaičius, galima naudoti daugkartinio naudojimo adatas ir švirkštus, tačiau po kiekvieno gyvulio jas reikėtų išplauti virintu vandeniu. Visas medicinines priemones, naudojamas gyvuliams gydyti, reikėtų kiekvieną kartą dezinfekuoti ar nuplauti karštu vandeniu. • Atliekant rektinį tyrima naudoti pirštines.
• Seroteigiamus ir seroneigiamus galvijus laikyti atskirai. Karvėms veršiuojantis, seroteigiamų galvijų veršelius reikėtų iškarto atskirti nuo motinos ir laikyti atskirai. • Gyvulių laikymo vietoje taikyti vabzdžių kontrolės priemones (7).
1.7.
Epidemiologinis protrūkio tyrimas
Atliekant bet kokį epidemiologinį tyrimą, būtina laikytis logiško, struktūrizuoto bei skaidraus mąstymo. Epidemiologinio tyrimo tikslas, suprasti, kodėl protrūkis įvyko ir pasiekti pagrindinį tikslą – protrūkio baigtį. Epidemiologinio tyrimo metu siekiama sukurti galimos kontrolės ir tolimesnio tyrimo rekomendacijos. Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis atliekami visų rūšių epidemiologiniai tyrimai, tačiau svarbiausia jas pritaikyti tiriant ligos protrūkius, kai ligos atsiradimo priežastis nėra žinoma (30).
Ligos protrūkis yra trumpalaikė epidemija arba susirgimų serija, kuri pasireiškia tam tikrame laike ir erdvėje. Tai terminas, paprastai pasakantis, kad keli gyvūnai yra paveikti tam tikros ligos, tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laikotarpiu (32). Vienai epidemiologinei grupei yra priskiriami visi gyvūnai, kurių tikimybė užsikrėsti tam tikru patogenu yra vienoda. Daugeliu atvejų, ligos pradžioje, protrūkio priežastis nėra žinoma. Netikėtai pasireiškę susirgimai dažniausiai yra nauji, jau žinomos ligos atvejai. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet įvykstą naujų ligų protrūkiai. Esant ligos protrūkiui reikia skubiai pritaikyti ir įgyvendinti kontrolės priemones, kartais net prieš patvirtinant galutinę etiologinę diagnozę (30).
20 Protrūkio tyrimas yra sistemingas procesas. Juo siekiama nustatyti ligos rizikos veiksnius, kuriais būtų galima manipuliuoti siekiant užkirsti kelią tolesniam ligos sukėlėjo plitimui, kontroliuoti ar sustabdyti protrūkį ir užkirsti kelią būsimiems protrūkiams (33). Labai svarbu, kad, ypač naujų ligų protrūkių, tyrimas būtų greitas ir veiksmingas. Epidemiologinis požiūris į ligos protrūkio tyrimus grindžiamas prielaida, kad ligos atvejai nepasiskirsto atsitiktinai, o pasireiškimas priklauso ne tik nuo to ar gyvūnas buvo paveiktas patogeno. Teigiama, kad daugumos ligų pasireiškimas priklauso nuo įvairių faktorių, susijusių su: šeimininku (pvz.: veislė, rūšis, amžius), ligos sukelėju (pvz., sukelėjo padermės virulentiškumas, perdavimo būdai ir kt.) ir aplinka (pvz., šeiminko mityba, gyvenamąja vieta). Gyvuliai išsivysčiusiose šalyse paprastai laikomi atskirtomis populiacijomis, taigi protrūkis gali vienareikšmiškai pasireikšti tik viename ligos paveiktame ūkyje, o sukelėjas taip ir neišplisti (34).
1.7.1. Pagrindiniai protrūkio tyrimo veiksmai
Remiantis epidemiologinėmis rekomendacijomis pagrindiniai ligos protrūkio tyrimo veiksmai yra šie:
1. Nustatykite arba patvirtinkite laikinąją diagnozę. 2. Apibrėžkite atvejį.
3. Patvirtinkite, kad protrūkis iš tikrųjų vyksta.
4. Surinkite duomenis apie ligos atvejus ir išlikusius sveikus gyvulius. 5. Išanalizuokite duomenis:
a) Ištirkite analizuojamus duomenis, juos patikrinkite ir sužymėkite
b) Nustatykite galimus ligos modelius laike, erdvėje ir pagal gyvūnų savybes. c) Atlikite galimų rizikos veiksnių aprašomąją ir statistinę analizę.
6. Suformuluokite darbo hipotezes, siekdami nustatyti epidemijos tipą, galimą paplitimo šaltinį ir būdą.
7. Įgyvendinkite kontrolės ir prevencines priemones.
8. Atlikite intensyvius tolesnius tyrimus, kad nustatytumėte galimas rizikos grupes tolesniems protrūkiams.
9. Pateikite tyrimo rezultatus su rekomendacijomis, kaip reikėtų elgtis ateityje, galimai įvykus tos pačios ligos protrūkiams (30).
Protrūkio tyrimas gali būti atliekmas pagal du modelius. Pirmasis, kai yra žinoma ligos etiologinė diagnozė ir antrasis, kai ligos protrūkio priežastis nėra žinoma. Jeigu ligos sukėlėjas yra žinomas, tyrimo metu stengiamasi išsiaiškinti, kodėl atsirado protrūkis, koks jo mastas. Jeigu sukėlėjas nėra žinomas, tyrimas yra paremtas etiologinės diagnozės nustatymu (35). Sukėlėjo išaiškinimui yra renkama išsami informacija apie gyvūno elgseną, klinikinius simptomus, laboratorinius tyrimų rezultatus, taip pat gyvūnų laikymo vietą, galimus užsikrėtimo būdus ir t. t.
21 Galiausiai, jeigu taip ir nepavyksta išsiaiškinti protrūkio priežasties, laikina diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais, patologiniais tyrimais ir abstrakčiais epidemiologiniais ligų modeliais (32). Kadangi laboratoriniai ar kiti išsamesni ligos tyrimai gali užtrukti ilgesnį laiką, kontrolės priemonių įgyvendinimas grindžiamas laikina diagnoze ir jos rizikos veiksniais.
Tyrimo metu būtina nustatyti konkrečius kriterijus, pagal kuriuos bus apibrėžtas ir nustatytas ligos protrūkis. Tiriant ligą populiacijos mastu, turi būti užtikrinamas nuoseklumas, neatsižvelgiant į naudojamus metodus ir taikomas vienodas tyrimas visiems arba tam tikros grupės tiriamiesiems. Tai reiškia, kad kiekvienas tiriamas individas turi būti tiriamas pagal vienodą schemą, nedarant jokių išimčių. Neįgyvendinus šių taisyklių atsiranda neatsitiktinės klaidos, kurios lemia netikslius tyrimų rezultatus (33).
Protrūkio patvirtinimas yra ganėtinai svarbus etapas. Šiuo etapu svarbu nustatyti, koks ligos pasireiškimas yra normalus ir įprastas, o koks jau yra didesnis nei normalus, t. y. sergamumas viršija įprastą ligos paplitimą populiacijoje. Tačiau ligos atsiradimas ten, kur paprastai jos nebūna, jau yra laikomas protrūkiu, net jeigu tai tik vienas atvejis. Svarbu atkreipti dėmesį į ligas, kurios nuolatos būna populiacijoje arba yra labai panašios į jas. Tokiu atveju svarbu įvertinti dabartinį ligos paplitimą su pastoviu paplitimu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į ligos atsiradimo priežastis ar jos yra žinomos ar visiškai naujos (30).
Duomenų surinkimas ir suvedimas į sistemą yra vienas iš svarbiausių protrūkio tyrimo etapų. Duomenys renkami iš įvairių šaltinių, pvz.: ūkininkų užrašų, tiesioginės informacijos, gautos stebint gyvūną, bei laboratorinių tyrimų. Teigiama, kad geriausia duomenis kaupti elektroniniuose failuose, nes tokiu būdų palengvinami tolimesni tyrimai ir analizė. Būtina rinkti duomenis apie protrūkiuose pasireiškusius ligos atvejus, išlikusius sveikus individus. Svarbu surinkti duomenis ir apie protrūkio teritorijoje gyvenančius žmones tuo atveju, jeigu būtų patvirtinta zoonozinė liga ir reikėtų ją sustabdyti (36).
Pradedant protrūkio duomenų analizę, labai svarbu yra ištirti, patikrinti ir atmesti netinkamą informaciją. Galiausiai susisteminus visą informaciją į grafikus ir lenteles, gauti rezultatai turi atsakyti į pagrindinius klausimus kada, kur ir kas (32). Analizuojant duomenis, svarbu kuo plačiau atsakyti į šiuos klausimus:
1. Kaip ilgai tęsiasi protrūkis?
2. Laikotarpis nuo sąlyčio su patogenu (užsikrėtimo data, kada pateko patogenas)?
3. Ar protrūkis atsirado iš bendro užsikrėtimo šaltinio, ar protrūkis išplito individams užsikrečiant vienam nuo kito, ar abiem atvejais? Pvz.: naujas galvijas įvežtas į bandą, užkrėtė toje bandoje buvusius gyvulius.
22 5. Ar ligos atvejams būdingi išskirtiniai geografinio paplitimo bruožai? Ar sergantiems individams būdingas geografinis pasiskirstymo išskirtinumas? Pvz.: liga pasireiškia tik Europoje; liga pasireiškia tik šilto klimato šalyse;
6. Ar yra gyvūnų grupių, kurioms rizika užsikrėsti yra daug didesnė nei kitoms grupėms? Pvz.: dažniausiai GLV užsikrečia galvijai, avys labai retai.
7. Kurie gyvūnai turi didžiausią, o kurie mažiausią riziką susirgti? Pvz.: iki 24 mėn. ir vyresni negu 24 mėn.
8. Kaip dažnai pasireiškė liga tam tikrose gyvūnų grupėse? Pvz.: ar gyvulys buvo įvežtas į tą teritoriją, ar vietinis; gyvuliai iki 24 mėn ir gyvuliai virš 24 mėn.;
9. Ar yra ligos klasterių (ligos grupavimas) laiko ir vietos atžvilgiu, kurie gali paaiškinti, kodėl įvyko tiriamas protrūkis? Pvz.: į bandą įvežti nauji galvijai prieš 5 metus ir mažiau negu 5 metai neužsikrėtę GLV (30).
Dažnai peržiūrint ir analizuojant protrūkį, naudinga tam tikrus duomenis analizuoti kartu. Taip pat jeigu ligos mąstai yra labai dideli, naudinga kurti žemėlapius, pažymint ligos protrūkių vietas. Tokius žemėlapius naudinga kurti tam tikrais laiko intervalais. Ir visa tai palengvina pačios ligos stebėseną (32).
Hipotezės suformulavimas ir iškėlimas yra labai svarbus tolimesniems protrūkio tyrimams. Hipotezė privalo būti suderinta su visais protrūkio faktais ir paremta gautais duomenų analizės rezultatais (32). Jeigu įmanoma hipotezė privalo būti tiriama, analizuojama ir galiausiai paneigiama arba patvirtinama (30).
Atlikus išsamią duomenų analizę, išsikėlus hipotezę ir ją patvirtinus, turi būti nustatytos protrūkį lėmusios priežastys, kad galiausiai būtų įgyvendinamos kontrolės priemonės. Visa gauta informacija turi užtikrinti, kad ateityje panašių ligos atvejų bus išvengta arba jie bus mažesni. Dažniausiai kontrolės priemonių, bent minimalių, turi būti imamasi tik pradėjus tirti protrūkį. Dažniausiai, priklausomai nuo protrūkio pobūdžio ir pirminių duomenų apie ligą, yra taikomos šios kontrolės priemonės: vakcinacija, specifinis (bendrinis) gydymas, mitybos, pašarų kontrolė, karantinas ir gyvulių izoliacija, visų individų, galinčių užsikrėsti, stebėsena, intensyvi dezinfekcijos programa, gyvulių skerdimas, aplinkos ir gyvenamosios vietos pokyčiai.
Labai dažnai, kuomet protrūkiai yra sudėtingi ir nepavyksta rasti greitų atsakymų į pateiktus klausimus, rekomenduojama tęsti protrūkio analizę (32). Tęsiant protrūkio analizę yra atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai (pvz.: patologiniai, mikrobiologiniai, toksikologiniai, virusologiniai), jeigu gyvūnai išgyvena, atliekami klinikiniai tyrimai. Galima sukurti išsamias schemas, kurios vaizduotų gyvulio pašarų paruošimą, gyvūnų judėjimą, panašių atvejų lokalizaciją ir t. t. (32). Ir galiausiai yra atliekami papildomi epidemiologiniai tyrimai, kurių metu dar kartą analizuojami gauti ir surinkti duomenys, prie jų pridėjus naujus ligos atvejus ir papildomus tyrimus. Šiame etape jau
23 gali būti kuriamos vakcinos ar atliekami eksperimentai su gyvūnais. Ir aišku, toliau yra stebima liga, laikomasi nuolatos naujinamų rekomendacijų (30).
Protrūkio analizės pabaigoje, suinteresuotiems asmenims yra pateikiama visa dokumentuota informacija bei gauti tyrimų rezultatai. Diskusijos metu nurodomos svarbiausios ligos savybės ir veiksmai, kurių reikia imtis, norint sustabdyti protrūkį ateityje. Teigiama, kad geriausiai informaciją pateikti raštu, jog reikalui esant būtų galima ja naudotis. Informacija privalo būti aiški paprastam žmogui, struktūrizuota ir nuolatos papildoma (pridedant naujus ar neįprastus ligos atvejus ar naujai atliktus mokslinius tyrimus). Ir galiausiai turi būti pateikiamos galutinės išvados apie protrūkį (34).
1.7.2. Protrūkio likvidavimo rekomendacijų pateikimas
Rekomendacijos privalo būti paprastos ir aiškios. Geriausia jas suskirstyti pagal reikšmingumą. Svarbiausioms ir didžiausią potencialą turinčioms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šios rekomendacijos turės didžiausią poveikį ligos plitimui ir labiausiai atsipirks finansiškai. Rekomendacijų suskirstymas svarbus tam, kad tiek finansiškai, tiek praktiškai būtų galima jas įgyvendinti. Rekomendacijose svarbu nurodyti priemones dabartinio protrūkio likvidavimui ir priemones, kurios užkirs kelią ligos pasikartojimui ateityje. Kaip jau minėjau, pirmiausiai gali būti pateikiamos rekomendacijos, pagrįstos pirminėmis išvadomis, o po tolimesnių tyrimų pateikiamos patobulintos (34).
24
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tiriamasis darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje Veterinarinės Patobiologijos katedroje. Tyrimo metu analizuoti duomenys buvo gauti iš Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenų bazių bendradarbiaujant su Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriumi bei Skubios veiklos skyriumi. Tyrimui gauti duomenys buvo be asmens duomenų, kurie buvo pašalinti prieš pateikiant darbo autorei. Tyrimui duomenys buvo gauti iš šių duomenų bazių: VIC – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinė sistema; VIVS – Veterinarinės informacijos valdymo sistema. Tyrimo metu buvo atliekamas retrospektyvus atvejo – kontrolės epidemiologinis tyrimas. Tyrimo metu buvo analizuojamos dvi Lietuvos apskritys, Marijampolės ir Tauragės bei ligos protrūkiai įvykę 2019-2020m. Atliekamų tyrimų metu susipažinau su protrūkių epizootinių tyrimų aktais (asmeninė informacija buvo ištrinta).
2.1. Kontrolinės bandos parinkimas
Tyrimo metu, kiekvienai atvejo bandai buvo parinkta kontrolinė banda. Kontrolinė banda buvo parenkama pagal tam tikrus kriterijus:
1. Bandos dydis – kontrolinės bandos dydis turi būti kuo artimesnis su atvejo bandos. T. y. priklausyti tai pačiai bandos dydžio grupei. Bandos grupės sudarytos pagal įprastą galvijų bandų grupavimą: 1–2 galvijai; 3–5 galvijai; 6–10 galvijų; 11–30 galvijų; 31–50 galvijų; 51– 100 galvijų; >100 galvijų.
2. Bandos adresas – kontrolinės bandos adresas privalo būti kuo artimesnis su atvejo bandos adresu. Tyrimo metu kontrolinės bandos buvo parinktos VMVT Skubios veiklos skyriaus darbuotojo, turinčio teisę naudotis duomenų bazėmis.
3. Kitas laikytojas – kontrolinės bandos laikytojas privalo būti ne toks pat, kaip atvejo bandos laikytojas (turėjo skirtis laikytojo kodai).
4. EGL tyrimai – kontrolinė banda turi būti tirta dėl EGL, tyrimo rezultatai turi būti neigiami, tyrimas turi būti atliktas 2019–2020 metais. Išskyrus protrūkių, kurie prasidėjo 2018 m. ir vis dar tęsėsi tyrimo metu, kontrolines bandas. Šių bandų EGL tyrimas galėjo būti atliktas ir 2018 metais.
5. Bandos statuso suteikimas – paskutinis sveikos bandos statuso suteikimas ( iki atvejo EGL patvirtinimo datos) privalėjo būti ne automatinis, o patvirtintas laboratoriniais tyrimais. 6. Protrūkių buvimas – kontrolinėje bandoje neturėjo būti EGL protrūkių pastaruosius 7 metus. 7. Bandos amžius – kontrolinė banda turėjo būti ne ,,jaunesnė“, negu 2 metai.
25
2.2. Tyrimo eiga
Analizuojant atvejo ir kontrolės bandas ,,Microsoft Office 365 Excel“ (2016) kompiuterinėje programoje buvo sudaryta duomenų lentelė (1 lentelė).
1 lentelė EGL Atvejo – kontrolės tyrimo duomenų lentelė
BANDOS KODAS 1 1.1
Protrūkio data
Protrūkio data laikoma teigiamo EGL tyrimo data, pateikta VIVS. Kontrolės grupėje visi duomenys analizuojami iki atvejo bandos pirmojo teigiamo EGL tyrimo datos. Jeigu protrūkis prasidėjo 2018 metais, bet vis dar tęsiasi 2019– 2020 metais, tokia banda taip pat įtraukiama į tyrimą ir EGL
tyrimo data laikoma pati pirmoji teigiamo EGL tyrimo data.
2020
Analizuojamos bandos statusas Atvejo banda Kontrolės banda 1. Kiek bandoje yra laikytojų?
(1) – vienas laikytojas; (2) – du ir daugiau laikytojų;
Duomenys renkami iš VIVS ir VIC pateiktų duomenų.
2 1
2. Ar toje laikymo vietoje yra daugiau nei viena galvijų banda?
(0) – ne;(1) – taip;
0 0
3. Bandos tipas: (1) – pieninė; (2) – mėsinė; (3) – mišri.
Bandos tipas parenkamas pagal procentinę bandos sudėtį. Pieninė banda laikoma tokia banda, kurios ≥50 proc. sudaro karvės. Jeigu bandoje karvės sudaro ≤50 proc. skaičiuojamas procentinis mėsinių gyvulių skaičius. Jeigu jis neviršija 50 proc. tokia banda laikoma mišria.
26
4. Bandos dydis.
1–2 galvijai (1); 3–5 galvijai (2); 6–10 galvijų (3); 11 galvijų (4); 31–50 galvijų (5); 51–100 galvijų (6); > 100 galvijų (7).
3 3
5. Kiek per paskutinius 10 metų buvo suteiktų automatinių laisvos bandos statusų?
(1) – vienas automatinis statusas; (2) – du automatiniai statusai; (3) – trys ir daugiau automatinių statusų;
3 3
6. Ar paskutinis bandos statusas buvo suteiktas automatiškai?
(0) – ne; (1) – taip;
1 0
7. Kiek kartų banda buvo tirta laboratoriniais tyrimais per paskutinius 10 metų?
(1) – vieną kartą; (2) – du kartus; (3) – tris ir daugiau kartų; (4) – banda niekada nėra tirta dėl EGL;
3 3
8. Laikotarpis mėnesiais nuo paskutinio EGL laisvos bandos statuso suteikimo atliekant tyrimus. Pvz.: 1 mėnesis ir 1 diena skaitoma kaip 2 mėnesiai.
12 mėn. 1 mėn.
8.1. Kada bandai buvo suteiktas paskutinis laisvos bandos statusas atliekant tyrimus?
Duomenys renkami iš VIVS pateikiamų duomenų.
2019-03-19 2020-02-14
9. Ar nuo 2013-01-01 metų iki analizuojamo EGL protrūkio datos bandoje buvo nustatyta EGL? (ne) – nebuvo nustatyta EGL
(taip) – buvo nustatyta EGL
Ne Ne
9.1. Kiek praėjo mėnesių nuo paskutinio EGL protrūkio iki analizuojamo naujausio protrūkio? 1–2 mėn. (1); 3–5 mėn. (2); 6 mėn. (3) > 6 mėn. (4); iki tol nėra buvę protrūkių (0).
0 0
10. Ar buvo judėjimas į bandą nuo paskutinio EGL bandos tyrimo (ne automatinio suteikimo) iki analizuojamo protrūkio datos?
(0) – ne; (1) – taip;
27 Duomenys renkami iš VIC pateiktų duomenų.
10.1. Kiek naujų gyvulių buvo įvežta nuo paskutinio bandos EGL tyrimo (ne automatinio suteikimo)?
Pateikiamas tikslus gyvulių skaičius vienetais. Duomenys renkami iš VIC pateiktų duomenų, analizuojant visus bandos gyvulius.
1 1
10.2. Kiek gyvulių pakeitė laikytoją toje pačioje bandoje?
Nurodamas tikslus gyvulių skaičius vienetais. Šis skirsnis galioja toms bandoms, kurios turi daugiau negu 1 laikytoją. O analizuojamo laikotarpio metu gyvulys iš vieno laikytojo buvo perrašomas kitam, nesikeičiant pačio gyvulio bandai.
1 0
10.3. Kokie gyvuliai buvo įvežti į bandą per analizuojamą laikotarpį?
(1) – tik veršeliai iki 12 mėn.; (2) – 12–23 mėn. gyvuliai; (3) – gyvuliai nuo 24 mėn. ir vyresni; (4) – įvairūs gyvuliai (įvežti keli skirtingų amžių grupių gyvuliai).
3 3
11. Kiek gyvulių iki tyrimo datos buvo paskersta ar nugaišo, pagal tolimesniuose punktuose pateiktas gyvulių kategorijas?
Pateikiamas bendras visų gyvulių skaičius vienetais.
1 0
I kategorija – tik veršeliai iki 12 mėn. amžiaus.
Pateikiamas tikslus bendras šios kategorijos gyvulių skaičius vienetais.
1 0
• Paskerstų skerdykloje gyvulių skaičius Duomenys renkami iš VIC pateiktų duomenų. Į šią skiltį įtraukiami ir priverstinai skersti gyvuliai. Analizuojant duomenis naudojamos šios VIC pateikiamos gyvulio įvykių koduotės:
(07) – išvežimas į skerdyklą.
28 (04) – priverstinis skerdimas.
• Paskerstų savo reikmėms gyvulių skaičius Duomenys renkami iš VIC pateiktų duomenų.
Analizuojant duomenis naudojamos šios VIC pateikiamos gyvulio įvykių koduotės:
(14) – skerdimas savo reikmėms.
1 0
• Nugaišusių gyvulių skaičius
Analizuojant duomenis naudojamos šios VIC pateikiamos gyvulio įvykių koduotės:
(03) – gaišimas.
0 0
II kategorija – nuo 12 iki 23 mėn. amžiaus galvijai
Pateikiamas tikslus bendras šios kategorijos gyvulių skaičius vienetais.
0 0
• Paskerstų skerdykloje gyvulių skaičius Į šią skiltį įtraukiami ir priverstinai skersti gyvuliai. Analizuojant duomenis naudojamos šios VIC pateikiamos gyvulio įvykių koduotės:
(07) – išvežimas į skerdyklą. (04) – priverstinis skerdimas.
0 0
• Paskerstų savo reikmėms gyvulių skaičius Analizuojant duomenis naudojamos šios VIC pateikiamos gyvulio įvykių koduotės:
(14) – skerdimas savo reikmėms.
0 0
• Nugaišusių gyvulių skaičius
Analizuojant duomenis naudojamos šios VIC pateikiamos gyvulio įvykių koduotės:
(03) – gaišimas.
0 0
III kategorija – gyvuliai nuo 24 mėn. amžiaus ir vyresni
Pateikiamas tikslus bendras visų šios kategorijos gyvulių skaičius vienetais.
0 0
29 Į šią skiltį įtraukiami ir priverstinai skersti gyvuliai.
Analizuojant duomenis naudojamos šios VIC pateikiamos gyvulio įvykių koduotės:
(07) – išvežimas į skerdyklą. (04) – priverstinis skerdimas
• Paskerstų savo reikmėms gyvulių skaičius Analizuojant duomenis naudojamos šios VIC pateikiamos gyvulio įvykių koduotės:
(14) – skerdimas savo reikmėms.
0 0
• Nugaišusių gyvulių skaičius
Analizuojant duomenis naudojamos šios VIC pateikiamos gyvulio įvykių koduotės:
(03) – gaišimas.
0 0
12. Ar visi vyresni nei 24 mėn. amžiaus įvežti gyvuliai buvo nors kartą tirti dėl EGL?
(0) – nebuvo; (1) – buvo;
Duomenys renkami iš VIVS pateiktų duomenų. Ieškoma tyrimų, kurie būtų atlikti iki gyvulio įvežimo į analizuojamą bandą.
1 1
13. Ar visi įvežti gyvuliai nuo 12 mėn. amžiaus iki 24 mėn. amžiaus buvo nors kartą tirti dėl EGL?
(0) – nebuvo; (1) – buvo.
Jeigu tokių gyvulių nebuvo, lentelėje parašoma – ,,nėra tokių gyvulių“.
Nėra tokių gyvulių
Nėra tokių gyvulių
14. Ar nors vienas EGL protrūkio metu tirtas galvijas, buvo tiriamas pirmą kartą?
(ne) – visi gyvuliai buvo tirti ne primą kartą.
(taip) – buvo nors vienas galvijas protrūkio metu tirtas pirmą kartą.
(nėra teigiamų) – rašoma prie kontrolinės grupės
Ne Nėra teigiamų
15. Ar į analizuojamas bandas buvo judėjimas iš bandų, kuriose nuo 2013-01-01 buvo nustatyta EGL?
(0) – nebuvo; (1) – buvo.
30
2.3. Epidemiologinės analizės eiga
Visi duomenys buvo vedami į ,,Microsoft Excel 2016“ programoje suformuotą duomenų lentelę. Duomenų apdorojimo apibendrinimui buvo naudojama kompiuterinė programa „Microsoft Exel 2016“ ir statistinė programa R (angl. https://www.r-project.org). Rezultatų analizei buvo naudojama logistinė regresija, požymių tarpusavio ryšys laikomas reikšmingu kai p<0.05.
31
3. TYRIMO REZULTATAI
Atvejo-kontrolės tyrimui buvo ištirta 56 galvijų bandos, iš jų 28 teigiamos EGL bandos ir 28 kontrolinės bandos. Marijampolės apskrityje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1d. buvo užfiksuoti 17 EGL protrūkių. Tauragės apskrityje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. užfiksuota 11 EGL protrūkių.
Kiekviena tiriamoji banda buvo analizuojama laikotarpyje nuo paskutinio EGL tyrimo datos iki protrūkio tyrimo datos. Atvejo bandose iš viso buvo 1291 vnt. galvijų, kontrolinėse bandose – 649 vnt. galvijų (2 lentelė).
2 lentelė Tirtų atvejo-kontrolės bandų duomenys
3.1. Bandų sudėties analizė
Išanalizavus 28 teigiamas EGL bandas matome, kad dažniausiai enzootinės galvijų leukozės protrūkiai vyko bandose, kuriose buvo laikoma nuo 3 iki 5 galvijų (21 proc. šešios bandos). Rečiausiai EGL fiksuota bandose, kuriose laikoma daugiau negu 100 galvijų (4 proc., viena banda).
1 grafikas Teigiamų EGL bandų pasiskirstymas pagal dydį.
18% 21% 18% 14% 7% 18% 4% 1-2 galvijai 3-5 galvijai 6-10 galvijų 11-30 galvijų 31-50 galvijų 51-100 galvijų >100 galvijų
Atvejo bandos Kontrolinės bandos
Išanalizuotų bandų skaičius 28 vnt. 28 vnt.
Gyvulių skaičius bandose 1291 vnt. 649 vnt.
Gyvulių skaičiaus bandose MIN 1 vnt. 1 vnt.
Gyvulių skaičiaus bandose MAX 692 vnt. 108 vnt.
Gyvulių skaičiaus bandose vidurkis 46,11 vnt. 23,18 vnt.
Gyvulių skaičiaus bandose mediana 9,5 7
Bendras paskerstų gyvulių skaičius bandose 569 vnt. 98 vnt.
32 Išanalizavus 28 teigiamas EGL bandas matome, kad 61 proc. visų bandų sudarė pieninės galvijų bandos.
2 grafikas. Teigiamų EGL bandų pasiskirstymas pagal bandos tipą
Išanalizavus 28 kontrolines galvijų bandas matome, kad daugiausiai bandų buvo sudarytų iš 3-5 galvijų (21proc.).
3 grafikas Kontrolinių bandų pasiskirstymas pagal dydį
Kadangi tyrimo metu kontrolinės grupės buvo parenkamos artimiausios teigiamoms EGL bandoms, galvijų bandos tipų procentinis pasiskirstymas išliko toks pat.
61% 7% 32% Pieninė banda Mėsinė banda Mišri banda 18% 21% 18% 14% 7% 18% 4% 1-2 galvijai 3-5 galvijai 6-10 galvijų 11-30 galvijų 31-50 galvijų 51-100 galvijų >100 galvijų
33
4 grafikas Kontrolinių bandų pasiskirstyma spagal bandos tipą
3.2. Gyvulių judėjimo tyrimas
Kaip vienas didžiausių rizikos faktorių užsikrėsti EGL yra naujų gyvulių įvežimas į bandą. Atlikant atvejo-kontrolės tyrimą, užfiksuota, kad labai dažnai gyvuliai, esantys toje pačioje bandoje ir turintys kelis laikytojus, analizuojamu laikotarpiu buvo perrašomi iš vieno laikytojo kitam.
5 grafikas Bandos laikytojų palyginimas atvejo-kontrolės bandose
Analizuojant atvejo bandas matome, jog iš 28 analizuojamų atvejo bandų, 21 banda priklausė vienam laikytojui ir 7 bandos turėjo du ir daugiau laikytojų. Tuo tarpu kontrolės bandose 24 bandos turėjo po vieną laikytoją ir tik 4 turėjo daugiau negu du.
Toliau tyrimo metu buvo analizuojamas bendras, kiekvienos bandos gyvulių, pakeitusių laikytoją, toje pačioje bandoje, skaičius. Atvejo bandose 40 gyvulių buvo perrašyta iš vieno laikytojo kitam, tuo metu 6,67 karto mažiau gyvulių buvo perrašyta kontrolinėse bandose.
61% 7% 32% Pieninė banda Mėsinė banda Mišri banda 21 24 7 4
Atvejo bandos Kontrolės bandos
Bandos laikytojų palyginimas
Vienas laikytojas Du ir daugiau laikytojų
34
6 grafikas Gyvulių, pakeitusių laikytoją, skaičius
Tyrimo metu analizuojant gyvulių įvežimą į bandą, stebime, jog kontrolės bandose buvo daug mažesnis gyvulių įvežimo atvejų skaičius nuo paskutinio EGL tyrimo iki EGL protrūkio atvejo ūkyje ar tos pačios datos kontroliniame ūkyje. Iš šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas p<0,05 dvinarėje analizėje. Šis veiksnys buvo vienintelis reikšmingas sudarant daugianarės logistinės regresijos modelį, p<0,05
7 grafikas Gyvulių judėjimas atvejo ir kontrolės bandose tyrimo laikotarpiu
40
6
Atvejo bandos Kontrolės bandos
Gyvulių, pakeitusių laikytoją, skaičius
Gyvulių pakeitusių laikytoją skaičius 16 5 12 23 0 5 10 15 20 25
Atvejo bandose Kontrolės bandose
Gyvulių judėjimas atvejo ir kontrolės bandose
35 Dažniausiai į atvejo bandas buvo įvežami įvairioms gyvulių amžiaus grupėms priklausantys galvijai. EGL atvejo bandose daugiausiai buvo įvežta įvairių amžiaus grupių gyvuliai, o kontrolinėse gyvuliai nuo 24 mėn. ir vyresni. Tyrimo laikotarpiu 12-23 mėn amžiaus gyvuliai nebuvo įvežti.
8 grafikas Įvežtų gyvulių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes atvejo-kontrolės grupėse
3.3. EGL tyrimų atlikimo ir statusų suteikimo analizė
Išanalizavus atvejo-kontrolės grupes matyti, kad 9,5 karto dažniau EGL buvo diagnozuota toms bandoms, kurių paskutinis EGL statusas buvo suteiktas automatiškai (p<0.2 ). Tokių atvejo bandų buvo 19 vnt. Šis
9 grafikas Bandos statuso suteikimo būdas atvejo-kontrolės bandose
2 0 1 0 4 4 10 1 0 2 4 6 8 10 12
Atvejo bandos Kontrolės bandos
Įvežtų gyvulių pasiskirstymas pagal amžiaus
grupes atvejo-kontrolės grupėse
Iki 12 mėn. amžiaus
12-23 mėn. Amžiaus
Nuo 24 mėn. ir vyresni gvuliai
Įvairių amžiaus grupių gyvuliai 19 2 9 26 0 5 10 15 20 25 30
Atvejo bandos Kontrolės bandos
Laisvos nuo EGL bandos suteikimo statusas
Statusas suteiktas automatiškai
Statusas suteiktas atliekant laboratorinius tyrimus
36 Tyrimo metu išanalizavau atvejo ir kontrolės bandų EGL laboratorinių tyrimų datas. Tyrimo metu buvo fiksuojamas laikotarpis nuo paskutinio tiek atvejo, tiek kontrolinės bandos laboratorinio EGL tyrimo iki atvejo bandos EGL patvirtinimo datos. Išanalizavus gautus laikotarpius galime daryti išvadas:
• Vidutiniškai paskutinį kartą atvejo teigiama EGL banda iki protrūkio buvo tirta likus 32 mėn.
• Vidutiniškai paskutinį kartą kontrolinė banda iki EGL atvejo protrūkio tyrimo datos buvo tiriama likus 9,39 mėn.
Atliekant atvejo-kontrolės tyrimą buvo analizuotas EGL pasireiškimo dažnumas. Iš 28 atvejo teigiamų EGL atvejo bandų – 4 bandose EGL buvo diagnozuota antrą kartą per paskutinius 7 metus (nuo 2013-01-01). Tai sudaro 14,29 proc. visų seroteigiamų bandų. Vidutiniškai pakartotinai EGL bandoje diagnozuota praėjus 57,5 mėn. po pirminio užsikrėtimo. Tuo metu analizuojant visus turimus EGL bandų laboratorinių tyrimų duomenis, 7 atvejo bandose ir 2 kontrolės bandose EGL buvo diagnozuota ir anksčiau.
3.4. Gyvulių skerdimai
Tyrimo metu buvo analizuojamas bendras paskerstų ir nugaišusių gyvulių skaičius EGL atvejo ir kontrolės bandose nuo paskutinio EGL laboratorinio tyrimo iki protrūkio datos. Atvejo bandose paskerstų ir nugaišusių gyvulių buvo 3,81 karto daugiau negu kontrolės bandose.
10 grafikas paskerstų ir nugaišusių gyvulių skaičius atvejo – kontrolė sbandose
Analizuojant paskerstų ir nugaišusių gyvulių duomenis, pastarieji buvo suskirstyti į 3 amžiaus grupes. Taip pat kiekvienoje amžiaus grupėje buvo įvardijamos skirtingos mirties priežastys:
511 134 0 100 200 300 400 500 600
Atvejo bandose Kontrolės bandose
G yv uli ų sk aičiu s vien ta is
Paskerstų ir nugaišusių gyvulių skaičius
Paskerstų ir nugaišusių gyvulių skaičius
37 1. Gyvulio skerdimas skerdykloje.
2. Gyvulio skerdimas savo reikmėms. 3. Gyvulio nugaišimas.
3.5. EGL stebėsenos duomenys
Lietuvoje VMVT direktoriaus įsakymu nuo 2018 m. dėl EGL yra tiriami visi vyresni negu 12 mėn. galvijai, esantys tam tikrose Lietuvos seniūnijose. Įsakyme pateikiamuose seniūnijų sąrašuose galvijai tiriami 100 proc. Tyrimo metu, siekiant išsiaiškinti šių tyrimų efektyvumą ir naudą, buvo analizuoti 2018–2020 m. tyrimo duomenys. Lentelėje nr. 3 pateikiami tyrimų rezultatai. Vištyčio, Slavikų, Lumpėnų ir Juknaičių seniūnijose (pav. 5) šie tyrimai pasiteisino surandant daugiau užkrėstų EGL bandų (3 lentelė). Pastebėta, kad pagal gautus duomenis iš duomenų bazių, ne visos seniūnijos, kuriose reikėjo tirti visus virš 12 mėn. galvijus, buvo įtrauktos į sekančių metų planus.
Rajonas Metai 2018 2019 2020 Seniūnijų sąrašas: 2017 2018 2019 2020 Vilkaviškio rajono savivaldybė Kybartų seniūnija 6 6 0 0 Vištyčio seniūnija 9 5 2 5 Klausučių seniūnija 0 0 1 1 Gražiškių seniūnija 0 2 0 0 Šakių rajono savivaldybė Kudirkos Naumiesčio seniūnija 0 0 0 0 Slavikų seniūnija 0 4 3 0 Sintautų seniūnija 0 0 0 0 Šakių seniūnija 0 0 2 0 Sudargo seniūnija 0 0 1 0 Pagėgių rajono savivaldybė Lumpėnų seniūnija 0 3 3 3 Vilkyškių seniūnija 0 1 0 1 Stoniškių seniūnija 0 0 1 0 Šilutės rajono savivaldybė Juknaičių seniūnija 0 2 1 8 Gadunavo seniūnija 1 0 0 0 Ignalinos rajono
savivaldybė Ceikinių seniūnija 1 2 0 1
Rokiškio rajono savivaldybė Rokiškio kaimiškoji seniūnija 0 0 1 0 Južintų seniūnija 0 0 1 0 Obelių seniūnija 0 0 1 0 Jurbarko rajono
savivaldybė Viešvilės seniūnija 0 0 1 0 Vilniaus rajono
savivaldybė Paberžės seniūnija 0 0 1 0 Ukmergės rajono
savivaldybė Pivonijos seniūnija 0 1 2 0 Pasvalio rajono
savivaldybė Joniškėlio seniūnija 0 1 0 0 Biržų rajono
savivaldybė Parovėjo seniūnija 2 0 0 0 Alytaus rajono
savivaldybė Alovės seniūnija 2 0 0 0
38
5 paveikslėlis Analizuojamų Lietuvos seniūnijų žemėlapis (37).
6 paveikslėlis EGL atvejų skaičius seniūnijose Lietuvoje 2017-2020m.
3.6. Klausimynas dėl biologinio saugumo galvijų laikytojams
Norint kuo tiksliau išanalizuoti EGL protrūkį, reikia sukurti tinkamą Enzootinės galvijų leukozės epizootinio tyrimo aktą ir apmokyti tyrimus atliekančius veterinarijos gydytojus, kaip tinkamai jį užpildyti. Tyrimo metu analizuojant EGL protrūkių rizikos veiksnius, pagrindinis dėmesys buvo į rizikos faktorius, kurie gali turėti įtakos EGL atsiradimui bandose. Todėl atskirai buvo sudarytas klausimynas galvijų laikytojams dėl biologinio saugumo.
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Atvejų skaičius 21 27 21 19 Seniūnijų, kuriose nustatyta EGL, skaičius 6 10 14 6 0 5 10 15 20 25 30
39
Taip/Ne Pastabos
1. Ūkyje gydant galvijus:
1.1. Naudojamos vienkartinės adatos ir švirkštai?
1.2. Naudojamos daugkartinės adatos ir švirkštai?
1.3.Naudojamos vienkartinės rektinės pirštinės?
2. Ar mokate leisti vaistus savo galvijams ir ar juos leidžiate patys?
3. Ar šalia bandos gyvulių (ganykloje) ganosi ir kitos bandos gyvuliai?
4. Ar bandos gyvuliai laikomi bendruose / besiribojančiuose tvartuose?
5. Gyvulių kergimas / sėklinimas:
5.1. Gyvuliai kergiami natūraliai 5.2. Gyvuliai yra sėklinami
6. Ar ūkyje taikote vabzdžių kontrolę?
6.1. Repelentai pilami ant pačių gyvulių? 6.2. Repelentais yra išpurškiamos galvijų laikymo patalpos?
7. Ar jauniklius girdote krekenomis?
7.1. Ar jaunikliai girdomi termiškai apdorotomis krekenomis?
7.2. Ar jaunikliai girdomi kelių karvių krekenomis/pienu po apsiveršiavimo?
8. Ar jaunikliai girdomi komerciniu pieno pakaitalu (pieno milteliais)?
9. Ar veršeliai yra nuraginami?
9.1. Nuraginami termokauteriu 9.2. Nuraginami naudojant chemines priemones (nuraginimo pastas/ pieštukus)
10. Ar ūkyje taikomos dezinfekcijos priemonės (pvz., dezo
kilimėliai)?
11. Ar lankydamiesi pas gyvulius, apsirengiate kitus drabužius? 12. Ar ūkyje taikoma gyvulių
vakcinacija?
