LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Justina Pacauskaitė
Vitamino E ir seleno įtaka karvių pieno liaukos
sveikatingumui
Influence of Vitamin E and Selenium on healthiness of
cow`s udder
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: dr. Jūratė Rudejevienė
2
DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Vitamino E ir seleno įtaka karvių pieno liaukos sveikatingumui“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1 Mastitas ir jo patogenezė ... 91.2 Somatinės ląstelės piene ... 10
1.3 Kiti pieno pokyčiai mastito metu ... 10
1.4 Laisvieji radikalai ir reikšmė uždegime ... 11
1.5 Vitaminų ir mineralų reikšmė tešmens sveikatingumui ir pieno kokybei ... 12
1.5.1 Cinkas ... 12 1.5.2 Varis ... 13 1.5.3 Vitaminas C ... 13 1.5.4 Vitaminas A... 13 1.5.5 Vitaminas E ... 14 1.5.6 Selenas ... 14
1.5.7 Vitamino E ir seleno įtaka mastitui ... 15
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 17
2.1 Tyrimo atlikimo vieta ir laikas ... 17
2.2 Tyrimo objektas... 17
2.3 Tyrimo metodai ... 17
2.4 Pieno sudėties nustatymas ... 18
2.5 Statistinė duomenų analizė ... 18
3. REZULTATAI ... 19
3.1 Duomenys prieš bandymą ... 19
3.2 Grupių palyginimas su visos bandos karvėmis ... 20
3.3 Duomenys pirmą mėnesį po apsiveršiavimo ... 22
3.4 Duomenų palyginimas prieš užtrūkinant ir po apsiveršiavimo ... 23
3.5 Mastitų pasireiškimas po apsiveršiavimo ... 25
3.6 Pieno tyrimų duomenys 3 mėn. po apsiveršiavimo ... 25
4
SANTRAUKA
Vitamino E ir seleno įtaka karvių pieno liaukos sveikatingumui Justina Pacauskaitė
Magistro baigiamasis darbas
Tiriamasis darbas atliktas 2014m. birželio mėn. – spalio mėn. Marijampolės raj. X ūkyje. Ūkyje laikomos 224 Lietuvos juodmargės karvės. Ganymo sezonu karvės laikomos ganyklose. Žiemos sezonu jos laikomos tvartuose pririštos ant negilaus kraiko. Tyrimas atliktas ganykliniu sezonu.
Buvo atrinktos 20 karvių pagal somatinių ląstelių skaičių ir pagal veršiavimosi laiką (visos karvės veršiuotis turėjo maždaug 1-2 mėn. laikotarpiu). Karvės išskirstytos į kontrolinę (n=10) ir tiriamąją (n=10) grupes taip, kad gautųsi panašus SLS vidurkis (tiriamosios – 490 tūkst./ml, kontrolinės – 461 tūkst./ml). Abi karvių grupės buvo laikomos tokiomis pačiomis sąlygomis ir šeriamos tokiu pačiu pašaru.
Abiejų grupių karvėms užtrūkinimo metu buvo atliktos injekcijos į kaklo raumenis. Tiriamajai grupei leista vitaminas E ir selenas po 10 ml. (VITAMIN E + SELEN VET, injekcinis tirpalas, 1 ml tirpalo yra: vitamino E (alfa-tokoferilio acetato) – 100 mg, natrio selenito pentahidrato (atitinka 0,6 mg natrio selenito) – 2 mg.) . Kontrolinei grupei buvo leista Natrio chlorido 0,9 proc. fiziologinis tirpalas po 10 ml.
Antrą kartą šioms karvėms injekcijos pakartotos likus maždaug trims savaitėms iki veršiavimosi. Užtrūkusios karvės toliau buvo bandoje kartu su melžiamomis.
Atlikus tyrimą ir statistinę duomenų analizę paaiškėjo kad vitaminas E ir selenas tūrėjo teigiamos įtakos pieno liaukai, kadangi sumažino somatinių ląstelių skaičių tiriamosios karvių grupės piene (p<0,05), taip pat teigiama įtaka pastebėta pieno riebalams (p<0,05), laktozei (p>0,05), o baltymams įtakos nebuvo. Per tris mėnesius po apsiveršiavimo tiriamojoje grupėje mastitai pasireiškė rečiau (40 proc. mažiau nei kontrolinėje). Dažniausiai mastitai pasireiškė antrą mėnesį po apsiveršiavimo tiek kontrolinėje grupėje tiek tiriamojoje.
5
SUMMARY
Influence of vitamin E and selenium on healthiness of cow`s udder Justina Pacauskaitė
Master‘s Thesis
Research work was done on June – October 2014, Marijampole district, farm x. On the farm X there are 224 Lithuanian black and white cows. During grazing season, cows stay on the grassland. Cows stay on shallow bedding during winter season. Research work took place during grazing season.
20 cows were selected by somatic cells count (SCC) and calving time (all cows had to calves around 1-2 month). Cows were sorted out in two groups: control (n=10) and research (n=10) groups with the same SCC average (research group – 490,000 cells/ml; control – 461,000 cells/ml). Both groups of cows were kept under the same conditions and fed with the same fodder.
Cows of both groups were injected in to the neck muscles at the first day of dry period. Research group were treated with 10 ml of vitamin E and Selenium (VITAMIN E + SELEN VET, injectional solution, 1 ml of solution contains: vitamin E (α-tocoferol acetat) – 100 mg, sodium selenit pentahydrat (equal to 0,6 mg of sodium selenit) – 2 mg). Control group were treated with 10 ml of 0,9 % saline solution.
About three weeks before calving these injections were repeated. Dry cows stayed in the same herd with milking cows.
When research and data analysis were finished it was find out that vitamin E and selenium had positive influence on cow`s udder, because SCC were reduced in the milk of research group cows (p<0,005). Also positive influence were noticed for milk fat (p<0,05), loctosis (p>0,05). There was no influence for milk proteins. During three months after calving mastits were diagnosed 40 % less on research group compared with control group. The most cases of mastits occured two months after calving on the both groups.
6
SANTRUMPOS
Cu – varis GPX – glutationo peroksidazė Mėn. – mėnesis PMN – polimorfinuklearinės ląstelės ROS – reaktyvios deguonies formos SCC – somatic cells countSe – selenas
SLS – somatinių ląstelių skaičius TV – tarptautiniai vienetai Vit. – vitaminas
Zn – cinkas Kg – kilogramas t.y. – tai yra α – alfa β – beta γ – gama κ – kapa δ – delta DNR – deoksiribonukleorūgštis NO – azoto oksidas
7
ĮVADAS
Lietuvoje pieno pramonė yra viena iš svarbiausių maisto pramonės šakų ir sudaro apie ketvirtadalį visos maisto ir gėrimų pramonės gamybos (1).
Normaliai pieno gamybai užtikrinti svarbu, kad karvių tešmuo būtų sveikas. Mastitas – karvių tešmens uždegimas, yra viena brangiausių ligų, kadangi išlaidos susidaro ne tik gydant tešmenį, tačiau ir dėl pieno utilizavimo, pieno produkcijos sumažėjimo, karvių brokavimo, bei profilaktikos priemonių taikymo. Dėl mastito Lietuvoje vidutiniškai iš karvės per laktaciją prarandama apie 650 kg pieno, t. y. apie 100 eurų iš vienos karvės. Be to, mastitas turi įtakos ir pieno kokybei: piene sumažėja sausųjų medžiagų, pasikeičia riebalų sudėtis, padaugėja nesočiųjų riebalų rūgščių, sumažėja kazeino, padaugėja išrūginių baltymų, dėl to nukenčia pieno produktų kokybė(2).
Kadangi mastitas sukelia didelius nuostolius, jam skiriamas nemažas dėmesys, yra atlikta daugybė tyrimų bei eksperimentų siekiant išsiaiškinti kas turi įtakos pieno liaukos atsparumui patogeniniams mikroorganizmams ir jos sveikatingumui. Didžiausią vaidmenį čia atlieka imunitetas. Norint užtikrinti karvių stiprų imunitetą, reikalingas tinkamai subalansuotas pašaras. Yra pastebėta, kad kai kurie vitaminai bei mineralai turi didesnį teigiamą poveikį tešmens atsparumui ir pieno kokybei.
Mokslininkai K. L. Smith ir W. P. Weiss buvo vieni pirmųjų, kurie pradėjo tyrimus dėl vitamino E ir seleno įtakos karvių tešmens sveikatingumui (3-6). Paaiškėjo, kad vitamino E trūkumas racione gali padidinti klinikinių mastitų skaičių, kad seleno deficitas prailgina klinikinių simptomų trukmę ir, kad selenas gali sąveikauti su vitaminu E (3). Nustatyta kad šie ir kai kurie kiti antioksidaciniai mikroelementai yra svarbūs organizmo imuninėje sistemoje ir padeda susidoroti su laisvaisiais radikalais, kurie išsiskiria oksidacinio streso metu, bet kokio uždegimo atveju (7, 8). Darbo tikslas:
Išsiaiškinti vitamino E ir seleno profilaktinį poveikį karvių pieno liaukos sveikatingumui ir pieno kokybei.
Darbo uždaviniai:
1. Susisteminti literatūros duomenis apie vitaminų ir mikroelementų svarbą karvių pieno liaukos atsparumui;
2. Nustatyti vit. E ir seleno profilaktinį poveikį pieno liaukai atsižvegiant į somatinių ląstelių skaičių piene;
8
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Mastitas ir jo patogenezė
Mastitas – tai pieno liaukos parenchimos uždegimas, sukeliantis cheminius, fizikinius ir dažnai bakteriologinius pakitimus piene, bei pataloginius pokyčius liaukiniame audinyje (9).
Nustatyta, kad yra didelė rizika susirgti subklinikiniu mastitu ankstyvosios laktacijos metu ir aukštas procentas intramamarinių infekcijų ankstyvuoju periodu po apsiveršiavimo (10). Mastitui yra būdinga uždegiminė reakcija kaip atsakas į metabolinius ar fiziologinius pokyčius pieno liaukoje, tešmens pažeidimus arba dažniausiai atsakas į aplinkos ar patogeninius mikroorganizmus (11). Šie mikroorganizmai gali būti:
Aplinkos. Mastitą sukelia tokie mikroorganizmai kaip Escherichia coli, kurie paprastai negyvena ant odos ar tešmenyje, tačiau patenka į jį pro spenio kanalą iš užterštos aplinkos. Patogenai randami išmatose, pakratuose, pašaruose (12).
Kontaginiai. Mastitą sukelia mikroorganizmai, kurie gyvena ant tešmens odos, tešmenyje. Tokiais mikroorganizmais dažniausiai užsikrečiama melžimo metu, nuo sergančių karvių (12).
Mastitas gali būti klinikinis ir subklinikinis. Subklinikinis mastitas nepasireiškia jokiais išoriniais požymiais, o klinikiniam būdingi pieno ir pieno liaukos pokyčiai. Tai gali būti vietinis patinimas, temperatūros pakilimas, skausmas ir paraudimas. Taip pat mastitas gali sukelti ir sistemines reakcijas: karščiavimą, anoreksiją ar šoką. Jei klinikinis mastitas tęsiasi ilgiau nei 2 mėnesius, jis vadinamas chroniniu arba lėtiniu mastitu (13).
Įgimtas arba nespecifinis imunitetas yra pirmoji gynybos linija nuo mastito sukėlėjų, tačiau gali būti ir įvairių patologijų priežastimi (14). Imuninės sistemos funkcija yra labai plati sąvoka, naudojama apibūdinti imuninės sistemos ląstelių populiaciją, skirtingų imuninių ląstelių funkcijų pokyčius, antikūnių gamybos ar titro pokyčius bei imunologiškai aktyvių komponentų gamybos pokyčius (15).
Pirmoji gynybos linija apima tiek fizinius barjerus (oda, spenių galų sfinkteriai), tiek imunines ląsteles (fagocitai, pieno liaukos epitelio ląstelės). Kai mikroorganizmai praeina fizinius barjerus, siekiant sumažinti patogenų augimą ar juos sunaikinti, įsijungia imunologinė gynybos sistema. Tešmens nespecifinio imuniteto reakcijoje dalyvauja epitelinės ląstelės, fagocitai, leukocitai, citokinai, chemokinai, opsoninai, mikrostatikai, mikrocidiniai peptidai ir proteinai (14).
10 migraciją iš kraujo į pažeistą audinį. Šios ląstelės taip pat ekspresuoja adhezijos molekules ir išskiria vazoaktyvius eikosanoidus bei priešuždegiminius citokinus (16).
Polimorfonukleariniai fagocitai (PMN) įskaitant neutrofilus, bazofilus ir eozinofilus, yra pagrindinės ląstelės uždegime (17). Eksperimento metu, įvedus bakterijas į pieno liauką, PMN piene padidėja po 8-9 valandų (18). Neutrofilai gamina hidroksilus ir deguonies radikalus, kurie žudo bakterijas. Fagocitozės metu, bakterijos taip pat veikiamos peroksidazių, lizocimų, hidrolitinių fermentų ir laktoferino. Daugybė neutrofilų ir kitų uždegiminių ląstelių praeina tarp pieną gaminančių ląstelių į alveolės spindį taip padidindami somatinių ląstelių skaičių (SLS) piene ir kenkdami sekrecinėms ląstelėms (12).
Kai pažeidžiamas alveolių vientisumas, ekstraląsteliniai skysčiai ima plūsti į pieno liauką, sukeldami matomus pokyčius piene ir tešmenyje. Tai gali būti pieno liaukos temperatūros padidėjimas, paraudimas, piene gali atsirasti krešulių arba jis gali tapti pavandenijusiu. Vykstant leukocitų ir kraujo krešėjimo faktorių agregacijai, piene susidaro krešuliai, kurie gali blokuoti pieno ištekamuosius latakus. Pienas negali iki galo pasišalinti ir lieka alveolėse, sekrecinės ląstelės virsta neproduktyviomis, alveolės pradeda trauktis ir perauga jungiamuoju audiniu susiformuojant randui. Taip mažėja pieno produkcija, be to susiformuoja mažos „kišenės“ į kurias negali patekti intramamariniai antibiotikai (19, 20).
1.2 Somatinės ląstelės piene
Somatinių ląstelių skaičius (SLS) – tai skaičius ląstelių esančių viename pieno mililitre. Pirmiausia SLS sudaro leukocitai arba baltieji kraujo kūneliai, kurie gaminami karvių imuninės sistemos ir išsiskiria esant uždegimui pieno liaukoje. Kuo uždegimas intensyvesnis, tuo daugiau SLS išsiskiria, todėl SLS gali būti naudojamas mastitui aptikti arba galima, stebint SLS bendroje pieno talpykloje, įvertinti bandos sveikatingumą. Šis skaičius ypač naudingas siekiant išsiaiškinti subklinikinius mastitus, kadangi išoriniais požymiais jie nepasireiškia (21).
Pienas iš normalaus tešmens ketvirčio paprastai turi mažiau nei 200 tūkst./ml somatinių ląstelių. Vieno tyrimo metu ištirta, kad 50 proc. neužkrėstų karvių turėjo mažiau nei 100 tūkst./ml somatinių ląstelių, o 80 proc. – mažiau nei 200 tūkst./ml. Dėl pieno liaukos pažeidimo somatinių ląstelių kiekis piene greitai padidėja ir piką pasiekia per kelias valandas ar dienas. Tačiau prireikia dienų, savaičių ar dar ilgesnio laiko tarpo kol SLS, po patogeno sunaikinimo, sumažėja (22).
1.3 Kiti pieno pokyčiai mastito metu
11 jų α-laktoalbuminai ir β-laktoalbuminai, sintetinami alveolių epitelio ląstelėse. Imunoglobulinai ir serumo albuminai kilę iš plazmos prisideda prie priešnavikinės ir antioksidacinės veiklos ir yra svarbūs krekenų sudėtyje (23,24).
Kai piene, subklinikinio ar klinikinio mastito metu, padidėja somatinių ląstelių skaičius, sumažėja pieno baltymų ir kalcio (25). Vieno tyrimo metu nustatyta, kad pieno pH, elektrinis laidumas, malondialdehido kiekis ir bendras ištirpusių kietųjų medžiagų kiekis buvo didesnis mastitu sergančių karvių pieno mėginiuose, palyginus su sveikų. Taip pat sergančių karvių piene sumažėja riebalų, baltymų, laktozės ir kietųjų neriebalinių medžiagų, bei sumažėja pieno primilžis (p<0,0001) (26). Pakinta ir riebalų sudėtis: nesočiųjų riebalų rūgščių sumažėja, o sočiųjų – padaugėja (27).
1.4 Laisvieji radikalai ir jų reikšmė uždegime
Mastitas yra susijęs su laisvųjų radikalų išsiskyrimu, oksidantų susidarymų ir sumažėjusių antioksidacinių savybių piene (28). Normalių ląstelinių procesų metu, esant neigiamai aplinkos įtakai ar uždegimo metu ląstelėje visada susidaro reaktyvios deguonies formos (ROS) arba laisvieji radikalai. Neigiami aplinkos faktoriai gali būti: saulės radiacija, mikotoksinai, nitratai ir kiti toksiniai junginiai. Dauguma laisvųjų radikalų, randamų biologinėse sistemose yra superoksidai, vandenilio peroksidai, vandenilio radikalai ir riebalų rūgščių radikalai. Laisvieji radikalai yra labai reaktyvūs, nes turi laisvą elektroną, jie gali reaguoti su ląstelės branduolio rūgštimis ir sukelti mutacijas, inaktyvuoti fermentus, sukelti ląstelės membranos pažeidimus (4). ROS gali kontroliuoti uždegimo mastą ir trukmę, pakeisdami kraujagyslių endotelio ląstelių funkcijas (29).
Disbalansas tarp reaktyvių deguonies metabolitų susidarymo ir jų neutralizavimo antioksidacinėje sistemoje, vadinama oksidaciniu stresu. Tai medicininis terminas skirtas apibūdinti žalą augalų ir gyvūnų ląstelėms, kurią sukelia reaktyvūs deguonies metabolitai (30). Mastito metu suaktyvėja lipidų peroksidacija, sumažėja antioksidatorių ir tai sukelia oksidacinį stresą (31). Oksidacinis stresas gali pakenkti visų tipų biomolekulėms: DNR, baltymams, riebalams, angliavandeniams, todėl sukelia audinių pažeidimus (20). Taip pat, Wessely-Szonder ir kt. ištyrė, kad gyvūnų, sergančių mastitu, organizme gaminasi didelis kiekis NO ir mieloperoksidazės fermento, t.y medžiagų, kurios kartu gali suformuoti nitrotiroziną ir ardyti baltymus (32).
Jhambh ir kt. nustatė, kad klinikinio mastito metu kraujyje reikšmingai (p<0,05) sumažėja superoksido dismutazės, katalazės aktyvumas, glutationo koncentracija ir padidėja eritrocitų lipidų peroksidų (33).
12
1.5 Vitaminų ir mineralų reikšmė tešmens sveikatingumui ir pieno kokybei
Subalansuotas mineralų ir vitaminų kiekis užtrūkimo periodu yra ypač svarbus efektyviai antioksidacinės sistemos veiklai. Tai leidžia optimizuoti imuniteto atsaką ir susidoroti su oksidaciniu stresu ankstyvosios laktacijos metu (36). Antioksidaciniai vitaminai ir mineralai apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų tiesiogiai juos neutralizuodami arba slopindami oksiduojančių fermentų aktyvumą (28). Selenas, cinkas, varis, ir vit. E, vit. A ir β-karotinas vaidina pagrindinį vaidmenį tešmens sveikatingume. 1 lentelėje trumpai aprašytos pagrindinis šių elementų poveikis pieno liaukos imunitetui.1. lentelė Mikroelementų poveikis pieno liaukos imunitetui (Hayajneh, 2014) (37)
Mikroelementas Poveikis
Vitaminas A Mažina SLS, reguliuoja gliukokortikoidų lygį
β-karotinas Didina baktericidinę fagocitų funkciją. Didina mitogeno indukuotą
limfocitų proliferaciją
Vitaminas E Padidina neutrofilų baktericidinį aktyvumą. Sumažina klinikinių mastitų
skaičių
Selenas Didina neutrofilų baktericidinį poveikį. Sumažina mastitų dažnumą ir
trukmę. Trūkumas sumažina neutrofilų funkcijų efektyvumą
Varis Trūkumas sumažina neutrofilų naikinimo galimybes, padidina bakterinės
infekcijos riziką
Cinkas Trūkumas sumažina leukocitų funkcijas, padidina bakterinės infekcijos
riziką
1.5.1 Cinkas
13 (38,40). Sumažėjusi deskvamacija ir plonesnis keratino sluoksnis padidina mikroorganizmų penetracijos galimybes ir leukocitų infiltracijos intensyvumą (41).
1.5.2 Varis
Dėl vario (Cu) trūkumo sumažėja neutrofilų pajėgumas naikinti mikroorganizmus. Vario trūkumas gali pasireikšti kaulų trapumu, anemija, staigiu gaišimu dėl širdies sustojimo ir sumažėjusiu imuniteto atsparumu (42). Cu turi svarbų vaidmenį oksidacijos-redukcijos reakcijose neutralizuodamas laisvuosius radikalus. Jis gali apsaugoti nesočiąsias riebalų rūgštis nuo oksidacijos, bei padidinti laisvųjų riebalų rūgščių kiekį ir pieno gamybą. Varis, taip pat kaip ir cinkas, yra superoksido dismutazės kofaktorius ir apsaugo pieno liauką nuo žalingo laisvųjų radikalų peroksidacinio poveikio. Pieninės telyčios, į kurių pašarą buvo pridėta vario sulfato, buvo atsparios E. coli endotoksinui, bandoje sumažėjo mastitų dažnumas, SLS, pagerėjo pieno kokybė (43).
1.5.3 Vitaminas C
Vitaminą C (askorbo rūgštis) gali sintetinti dauguma žinduolių, išskyrus primatus ir jūros kiaulytes. Taigi vitaminas C nėra reikalingas elementas melžiamų karvių racione, tačiau kai kurie tyrimai parodo, kad vit. C yra susijęs su mastitu. Karvės sergančios mastitu tūrėjo žemesnę vitamino C koncentraciją piene ir plazmoje (44,45).
Askorbo rūgštis neutralizuoja vandenines deguonies reaktyviąsias formas, pernešdama elektronus, todėl slopina lipidų peroksidaciją ir yra viena svarbiausių elementų antioksidacinėje sistemoje. Leukocitų skaičius kraujo mililitre teigiamai koreliuoja su vit. C koncentracija plazmoje (46). Poodinės vit. C injekcijos gali tūrėti terapinį poveikį prieš mastitus (47).
1.5.4 Vitaminas A
14 interleukino-1, selenoproteino P koncentracija; padidėjo glutationo peroksidazės, superoksido dismutazės, katalazės ir bendras antioksidacinis aktyvumas (51).
1.5.5 Vitaminas E
Terminas „vitaminas E“ apibūdina aštuonių riebaluose tirpių molekulių šeimą: keturias tokoferolio izoformas (α-, β-, γ-, ir tokoferoliai) ir keturias tokotrienolių izoformas (α-, β-, γ-, ir δ-tokotrienoliai) (52). Dažniausiai naudojamas ir turintis didžiausią biologinį aktyvumą yra α-tokoferolis (53). Pagrindinė vit. E funkcija ląstelės membranose ir lipoproteinuose - pašalinti peroksido radikalus ir nutraukti lipidų peroksidacijos reakcijas (54).
Vitaminas E veikia išvien su selenu, pirminiu antioksidantu. Selenas įeina į glutationo peroksidazės ir fosfolipidų hidroperoksido glutationo peroksidazės sudėtį, kurie veikia hidrofilinėje aplinkoje (ląstelių citozolyje, intersticiniame skystyje) ir ląstelės mambranoje. Glutationo turintys fermentai laikomi pirminiais arba profilaktiniais antioksidantais, kurie mažina laisvųjų radikalų formavimąsi pašalinant prekursorius ir inaktyvuoja katalizatorius. Vitaminas E veikia hidrofobinėje aplinkoje (ląstelės ar organelių membranose). Jis laikomas antriniu arba grandinės nutraukimo antioksidantu, slopina peroksidaciją mažindamas radikalų susidarymo reakcijos grandinės ilgį. Vit. E tiesiogiai veikia peroksidų radikalus. α-tokoferolis jungdamasis su peroksido radikalu, sudaro tokoferoksilio radikalą, kuris yra ganėtinai stabilus. A-tokoferolis efektyviai „sugaudo“ du peroksido radikalus ir apsaugo nuo oksidacinės žalos. Tokoferoksilio radikalas gali būti redukuojamas vitamino C ir tapti vėl metaboliškai aktyvia tokoferolio forma. Jeigu jis neredukuojamas, tai paverčiamas į tokoferolio chinono junginį ir išskiriamas iš organizmo su tulžimi (7,8).
Yra nustatyta, kad vitamino E papildai prieš veršiavimąsi pagerina antioksidacines galimybes, sumažina uždegiminių citokinų gamyba, bei sumažina mastito pasireiškimo dažnumą ir stiprumą (55). Tačiau pats vitaminas E negali būti naudojamas kaip vaistas nuo mastito ir tai įrodo 1994 m. atliktas tyrimas, kuomet buvo aiškinamasi ar poodinės vit. E injekcijos kartu su antimikrobine terapija tūrės įtakos natūraliai atsiradusių mastitų išgijimo dažniui, bei ar sumažins SLS. Injekcinis vit. E neturėjo jokio efekto išgijimų skaičiui. Somatinių ląstelių skaičius dėl vit. E smarkiai sumažėjo tuose ketvirčiuose, kurie buvo išgydyti, tačiau ne tuose, kuriuose vis dar buvo uždegimas (56).
1.5.6 Selenas
15 Selenas randamas visuose organizmo audiniuose. Jis įeina į fermento glutationo peroksidazės sudėtį. Šio fermento specifinė funkcija yra vandenilio peroksido vertimas į vandenį, bei riebalų hidroperoksidų vertimas į atitinkamą alkoholį. Kai vandenilio peroksido koncentracija audiniuose yra maža, tai yra mažesnė tikimybė susidaryti hidroksilo radikalams. Šie radikalai yra labai žalingi ląstelėms (3).
Selenas susijungdamas su baltymais sudaro selenoproteinus. Jie gali optimizuoti imunines ir uždegiminias reakcijas redukuodami ROS į mažesnio cheminio aktyvumo molekules, modifikuodami fermentus dalyvaujančius įvairiose reakcijose, reguliuodami ląstelinius signalo perdavimus sukeliančius uždegiminių genų ekspresiją (59).
Selenas taip pat gali veikti neutrofilus, taip mažindamas uždegiminius procesus (60). Kuomet pasireiškia mastitas, neutrofilai ir makrofagai migruoja iš kraujotakos sistemos į pieno liaukos audinius. Patogenų fagocitozė sukelia žymų ląstelinio deguonies, kuris yra labai toksiškas, gamybos padidėjimą. Kai kraujyje yra pakankamas kiekis seleno, šie toksinai yra neutralizuojami fermentų - daugiausia glutationo peroksidazės (GPX), į kurio sudėtį įeina selenas. Jeigu seleno kiekis nepakankamas, tai toksinai kaupiasi ir sukelia pažeidimus ar ląstelės citolizę (61). Karvių, nepakankamai aprūpintų selenu, neutrofilai turi mažesnę naikinimo galimybę negu karvių, kurių kraujyje yra pakankamas kiekis seleno (62). Nustatyta, kad yra neigiama koreliacija tarp kraujo GPX aktyvumo ir SLS skaičiau bendroje pieno talpykloje (63). Didesnis GPX aktyvumas, seleno papildais šeriamų karvių kraujyje, koreliuoja su sumažėjusiu naujų intramamarinių infekcijų skaičiumi (64).
Galvijams dažniausiai vartojamos seleno formos yra selenometioninas, selenocisteinas, selenitas ir selenatas (15).
1.5.7 Vitamino E ir seleno įtaka mastitui
Smith ir kt. buvo pirmieji prakalbę apie vit. E įtaką mastito pasireiškimui (5). Šeriant vit. E sausuoju periodu iki 30 dienų po veršiavimosi buvo stebima 80 proc. klinikinių mastitų atvejų sumažėjimas (6). Tačiau Batra ir kt. autoriai nerado jokios teigiamos vit. E įtakos (65). Lacetera ir kt. ištyrė, kad karvių, gydytų selenu ir vit. E primilžis buvo didesnis nei negydytų (66). Tačiau Weiss and Spears nerado jokios teigiamos įtakos pieno produktyvumui (67).
16 mažesniu SLS kiekiu piene (60). Buvo lyginama karvės, negaunančios papildomai seleno, ir karvės, gaunančiomis papildus arba seleno injekcijas. Pastarojoje grupėje mastito (sukelto E. coli natūraliai ir eksperimentiškai) pasireiškimas buvo retesnis ir lengvesnės formos (70,71,72).
1980 m. Ohio State atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti vit. E ir seleno įtaką mastito pasireiškimui ir sunkumui. Geriausi rezultatai buvo gauti naudojant 1000 TV vitamino E ir 0,1 mg seleno vienam kilogramui kūno svorio per dieną užtrūkimo metu 21 dienas iki veršiavimosi (73).
17
2.
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1 Tyrimo atlikimo vieta ir laikas
Tiriamasis darbas atliktas 2014 m. birželio mėn. – spalio mėn. Marijampolės raj. X ūkyje. Ūkyje laikomos 224 Lietuvos juodmargės karvės. Ganymo sezonu karvės laikomos ganyklose, palaidos aptvaruose, kasdien du kartus perkeliant į kitą vietą. Žiemos sezonu jos laikomos tvartuose pririštos ant negilaus kraiko. Tyrimas atliktas ganykliniu sezonu.
2.2 Tyrimo objektas
Naudojantis karvių ginekologijos žurnalu ir VĮ „Pieno tyrimų“ duomenimis, buvo atrinktos 20 karvių pagal somatinių ląstelių skaičių ir pagal veršiavimosi laiką (visos karvės veršiuotis turėjo maždaug 1-2 mėn. laikotarpiu), buvo sudarytos pieno tyrimų rezultatų lentelės pagal paskutinius kontrolinio melžimo duomenis prieš užtrūkinant. Karvės išskirstytos į kontrolinę (n=10) ir tiriamąją (n=10) grupes taip, kad gautųsi panašus SLS vidurkis (tiriamosios – 490 tūkst./ml, kontrolinės – 461 tūkst./ml). Abi karvių grupės buvo laikomos tokiomis pačiomis sąlygomis ir šeriamos tokiu pačiu pašaru.
Tyrimai buvo atlikti laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu 2011 m. liepos 1 d. (Nr. XI-1189, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7563) ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu 2012 m. spalio 3 d. Nr. XI-2271 (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2000, Nr. 61-1808; 2001, Nr. 99-3521; 2003, Nr. 74-3418; 2004, Nr. 25-753).
2.3 Tyrimo metodai
Abiejų grupių karvėms užtrūkinimo metu buvo atliktos injekcijos į kaklo raumenis. Tiriamajai grupei leista vitaminas E ir selenas po 10 ml. (VITAMIN E + SELEN VET, injekcinis tirpalas, 1 ml tirpalo yra: vitamino E (alfa-tokoferilio acetato) – 100 mg, natrio selenito pentahidrato (atitinka 0,6 mg natrio selenito) – 2 mg.) . Kontrolinei grupei buvo leista natrio chlorido 0,9 proc. fiziologinis tirpalas po 10 ml.
18
2.4 Pieno sudėties nustatymas
Tyrimams pieno mėginiai buvo imami į specialius mėgintuvėlius iš pamelžto kiekvienos karvės bendro pieno kiekio. Tyrimas atliktas VĮ „Pieno tyrimai“. Somatinių ląstelių skaičius nustatytas prietaisais "Somascope MK 2" ("Delta Instruments", Olandija) ir "Fossomatic" ("Foss Electric", Danija). Riebalų, baltymų ir laktozės kiekis piene nustatytas aparatu „Lactoscope 550“ („Delta Instruments“, Olandija). Duomenys rinkti mėnesį prieš karves užtrukinant ir mėnesį po apsiveršiavimo. Tris mėnesius po apsiveršiavimo buvo fiksuojami šių karvių klinikinio mastito pasireiškimo atvejai.
2.5 Statistinė duomenų analizė
19
3. REZULTATAI
3.1
Duomenys prieš bandymą
1 pav. Tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių SLS vidurkiai prieš užtrūkinimą.
Atrinktos karvės buvo suskirstytos į dvi grupes, kurių somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis buvo beveik lygus (pagal Stjudento kriterijų nebuvo rasta statistinio skirtumo). Tiriamosios karvių grupės vidurkis – 490 ± 35 tūkst./ml, kontrolinės – 461 ± 43 tūkst./ml.
20 Tiriamosios karvių grupės riebalų kiekis - 4,84 ± 0,13 proc., baltymų - 3,58 ± 0,07 proc. laktozės - 4,36 ± 0,06 proc. Kontrolinės karvių grupės riebalų kiekis - 4,73 ± 0,21 proc. baltymų 3,60 ± 0,12 proc. laktozės - 4,40 ± 0,05 proc.
Tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių vidurkių skirtumai: riebalų – 0,11 proc., baltymų – 0,02 proc., laktozės – 0,04 proc. Paskaičiavus pagal Stjudento kriterijų, statistinio skirtumo tarp grupių nėra.
3.2
Grupių palyginimas su visos bandos karvėmis
Pagal VĮ „Pieno tyrimų“ duomenis buvo apžvelgta visos bandos pieno tyrimų rezultatai (2013-2014 m.) ir palyginti su tiriamosiomis grupėmis.
3 pav. Bandos pieno tyrimų rezultatai 2013-2014 m. riebalų, baltymų ir laktozės kiekis
21
4 pav. Bandos pieno tyrimų rezultatai 2013-2014 m. SLS skaičius.
Kaip matyti iš diagramos bandoje somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis yra aukštas ir skirtingais mėnesiais labai skiriasi. Bendras 2013-2014 m. vidurkis yra 518 ± 26 tūkst./ml. Didžiausias SLS buvo 2014 lapkričio mėnesį (842 tūkst./ml), mažiausias – 2013 m. kovo – gegužės mėn. (377 ± 15 tūkst./ml). Bandos pieno kokybės rodiklių vidurkiai eksperimento metu buvo palyginti su pasirinktų karvių grupių vidurkiais (2 lentelė).
2 lentelė. Populiacijos ir pasirinktų karvių grupių pieno tyrimų rezultatai.
Vidurkiai Riebalų kiekis,
% Baltymų kiekis, % Laktozės kiekis, % Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml Populiacijos 4,36 ± 0,17 3,21 ± 0,07 4,38 ± 0,01 504 ± 79 Tiriamosios grupės 4,84 ± 0,13 3,58 ± 0,07 4,36 ± 0,06 490 ± 35 Kontrolinės grupės 4,73 ± 0,21 3,60 ± 0,12 4,40 ± 0,05 461 ± 43
22
3.3
Duomenys pirmą mėnesį po apsiveršiavimo
3 pav. Tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių SLS vidurkiai pirmą mėnesį po apsiveršiavimo.
Tiriamosios karvių grupės somatinių ląstelių skaičius buvo 134 ± 28 tūkst./ml, kontrolinės – 220 ± 39 tūkst./ml. Geometriniai vidurkiai – 109 tūkst./ml ir 183 tūkst./ml atitinkamai. Skirtumas tarp grupių vidurkių – 86 tūkst./ml (p<0,05).
4 pav. Tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių pieno tyrimo vidurkiai mėnesis po apsiveršiavimo.
Tiriamosios karvių grupės riebalų kiekis – 4,58 ± 0,17 proc., baltymų - 3,36 ± 0,08 proc. laktozės - 4,43 ± 0,05 proc. Kontrolinės karvių grupės riebalų kiekis – 4,18 ± 0,1 proc. baltymų 3,35 ± 0,1 proc. laktozės – 4,33 ± 0,06 proc.
23
3.4
Duomenų palyginimas prieš užtrūkinant ir po apsiveršiavimo
5 pav. Tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių riebalų vidurkiai prieš užtrūkinimą ir pirmą mėnesį
po apsiveršiavimo
Po apsiveršiavimo tiriamosios karvių grupės riebalų kiekis sumažėjo 0,26 proc., o kontrolinės – 0,55 proc. t.y. 0,29 proc. daugiau nei tiriamosios. Skirtumas tarp grupių 0,4 proc. Skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05).
6 pav. Tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių baltymų vidurkiai prieš užtrūkinimą ir pirmą mėnesį
po apsiveršiavimo
24
7 pav. Tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių laktozės vidurkiai prieš užtrūkinimą ir pirmą mėnesį
po apsiveršiavimo
Po apsiveršiavimo tiriamosios karvių grupės laktozės kiekis padidėjo 0,07 proc., o kontrolinės sumažėjo 0,07 proc. Skirtumas tarp grupių po apsiveršiavimo – 0,14 proc. Tačiau šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05).
8 pav. Tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių SLS vidurkiai prieš užtrūkinimą ir pirmą mėnesį po
apsiveršiavimo
25
3.5
Mastitų pasireiškimas po apsiveršiavimo
Po apsiveršiavimo karvės buvo stebimos tris mėnesius dėl klinikinio mastito pasireiškimo, bei buvo vertinami pieno tyrimo duomenys. Klinikinio mastito pasireiškimo atvejai pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Klinikinio mastito pasireiškimas tirtose grupėse po apsiveršiavimo.
1 mėn. po apsiveršiavimo 2 mėn. po apsiveršiavimo 3 mėn. po apsiveršiavimo Tiriamoji grupė 1 2 0 Kontrolinė grupė 1 3 1
Iš lentelės (3 lentelė) matyti, kad ir tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje mastitai dažniausiai pasireiškė 2 mėn. po apsiveršiavimo. Iš viso per tyrimo laikotarpį buvo užfiksuoti 8 klinikinio mastito atvejai – 3 tiriamojoje ir 5 kontrolinėje grupėje.
3.6
Pieno tyrimų duomenys 3 mėn. po apsiveršiavimo
9 pav. Tiriamosios karvių grupės pieno tyrimų rezultatai 3 mėn. po apsiveršiavimo. riebalai,
baltymai ir laktozė.
26
10 pav. Kontrolinės karvių grupės pieno tyrimų rezultatai 3 mėn. po apsiveršiavimo. Riebalai,
baltymai ir laktozė.
Iš diagramos (10 pav.) matyti, kad kontrolinės karvių grupės pieno rodikliai yra ganėtinai pastovūs. Tik antrą mėnesį šiek tiek (0,27 proc.) sumažėja baltymų ir siekia 3,08 ± 0,09 proc., o trečią mėnesį riebalų padaugėja 0,27 proc. lyginant su antruoju mėnesiu.
11 pav. Kontrolinės ir tiriamosios karvių grupių SLS geometrinių vidurkių pokytis per 3mėn po
apsiveršiavimo
28
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus X ūkio 2013-2014 m pieno tyrimų analizę paaiškėjo, kad ūkyje yra aukštas somatinių ląstelių skaičius. Vidurkis buvo 518 ± 26 tūkst./ml ir svyravo nuo 355 tūkst./ml iki 842 tūkst./ml. Buvo pastebėta, kad tais mėnesiais kai piene buvo didesnis riebalų kiekis, jame buvo ir daugiau baltymų, tuo tarpu laktozės kiekis nuolat išlieka gana pastovus.
Karvių grupės, kuriai užtrūkinimo metu ir likus maždaug trim savaitėm iki veršiavimosi buvo suleista vitaminas E ir selenas, pieno tyrimų rodikliai po apsiveršiavimo buvo geresni negu kontrolinės grupės. Nors po apsiveršiavimo SLS sumažėjo abiejuose grupėse, tačiau tiriamojoje grupėje šis pokytis buvo 1,5 kartus didesnis negu kontrolinėje grupėje. Be to, stebint karves 3 mėnesius po apsiveršiavimo, tiriamojoje karvių grupėje pasireiškė 3 klinikinio mastito atvejai, o kontrolinėje – 5 atvejai. Dažniausiai mastitai pasireiškė antrą mėnesį po apsiveršiavimo. W.P. Weiss ir kt. (75) jau 1990 m. nustatė, kad klinikinių mastitų skaičius neigiamai koreliuoja su Se koncentracija kraujyje ir vit. E kiekiu racione. Taip pat nustatė, kad SLS skaičius bendroje pieno talpykloje mažėja, kai Se koncentracija plazmoje didėja. Yra atlikta ir daugiau tyrimų, kurie patvirtina, kad vit. E ir selenas gali sumažinti SLS karvių piene (3,76,77)
Vit. E ir selenas taip pat tūrėjo teigiamos įtakos riebalų kiekiui piene. Pirmą mėnesį po apsiveršiavimo tiriamosios karvių grupės pieno riebalų kiekis buvo 0,4 proc. didesnis nei kontrolinės (p<0,05) ir kiekvieną sekanti mėnesį didėjo, tuo tarpu kontrolinės karvių grupės riebalų kiekis padidėjo tik trečią mėnesį, tačiau visais atvejais išliko mažesnis už tiriamosios. Lyginant pasirinktas karvių grupes su visos karvių bandos pieno tyrimų duomenimis, buvo pastebėta, kad pasirinktos karvės tūrėjo mažesnį SLS, tačiau didesnį riebalų ir baltymų kiekį. Mokslininkai teigia, kad pasireiškus mastitui (taigi esant ir didesniam somatinių ląstelių skaičiui) riebalų kiekis mažėja (78, 26, 79). Be to pasikeičia jų sudėtis – padaugėja sočiųjų riebalų rūgščių ir sumažėja nesočiųjų (27).
Vit. E ir selenas tūrėjo teigiamos įtakos laktozės kiekiui piene. Tiriamosios karvių grupės piene laktozės po apsiveršiavimo padaugėjo 0,07 proc., o kontrolinės tiek pat procentų sumažėjo (p>0,05). Daugumos mokslininkų teigimu laktozės kiekis yra mažesnis mastitinių karvių lyginant su sveikomis (79,80).
30
IŠVADOS
1. Vitaminas E ir selenas tūrėjo teigiamos įtakos pieno liaukai, kadangi sumažino somatinių ląstelių skaičių tiriamosios karvių grupės piene (p<0,05).
2. Vitaminas E ir selenas tūrėjo teigiamos įtakos pieno riebalams (p<0,05), laktozei (p>0,05), o baltymams didesnės įtakos netūrėjo.
31
LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos draudžiamų susitarimų tyrimo skyrius. Pranešimas apie atliktą pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimą [internetinis išteklius]. Vilnius; 2015 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://kt.gov.lt/naujienos/doc/2015-07-22_pranesimas_5S-14.pdf
2. Japertas S, Japertienė R. Ekonominiai nuostoliai dėl mastito [elektroninis išteklius]
[žiūrėta 2015 m. gruodžio 7 d.]. Prieiga per internetą:
http://medvetas.lt/straipsniai/ekonominiai-nuostoliai-del-mastito/
3. Smith KL, Hogan JS, Weiss WP. Dietary Vitamin E and Selenium Affect Mastitis and Milk Quality. J Anim Sci. 1997 Jun;75(6):1659-65.
4. Smith KL, Hogan JS, Weiss WP. Influence of vitamin E and Selenium on mastitis and milk quality in dairy cows. Dairy Sci. 1997;73:381-90.
5. Smith KL, Harrison JH, Hancock DD, Todhunter DA, Conrad HR. Effect of vitamin E and selenium supplementation on incidence of clinical mastitis and duration of clinical symptoms. Journal of Dairy Science. 1984;67(6):1293–300.
6. Weiss WP, Hogan JS, Todhunter DA, Smith KL. Effect of vitamin E supplementation in diets with a low concentration of selenium on mammary gland health of dairy cows. Journal of Dairy Science. 1997;80(8):1728–37.
7. Fulvio U, Maiorino M, Gregolin C. The selenoenzyme phospholipid hydroperoxide glutathione peroxidase. Biochim Biophys Acta. 1985 Mar 29;839(1):62-70.
8. Burton, G. W., Ingold, K. U. 1989. Vitamin E as an in vitro and in vivo antioxidant. Ann N Y Acad Sci. 1989;570:7-22.
9. Radostits OM, Gay CC, Blood DC, Hinchliff KW. Bovine mastitis. In: A Textbook of Cattle, Sheep, Pigs, Goat and Horse. Veterinary Medicine. 9th ed. London: Elsevier Health Sciences. 2000. p. 563-618.
10. De Vliegher S, Barkema HW, Stryhn H, Opsomer G, de Kruif A. Impact of early lactation somatic cell count in heifers on milk yield over the first lactation. J Dairy Sci. 2005 Mar;88(3):938-47.
11. Oviedo-Boyso J, Valdez-Alarcón JJ, Cajero-Juárez M, Ochoa-Zarzosa A, López-Meza JE, Bravo-Patiño A, Baizabal-Aguirre VM. Innate immune response of bovine mammary gland to pathogenic bacteria responsible for mastitis. J Infect. 2007 Apr;54(4):399-409.
32 2013;3(1):42-5.
13. Ballou MA. Inflammation: role in the etiology and pathophysiology of clinical mastitis in dairy cows. J Anim Sci. 2011;90:1466–78.
14. Ballou MA. Growth and Development Symposium: Inflammation: Role in the etiology and pathophysiology of clinical mastitis in dairy cows. J Anim Sci. 2012 May;90(5):1466-78.
15. 16. Weiss WP. Selenium nutrition of dairy cows: Comparing responses to organic and inorganic selenium forms. In: 19th Alltech Annual Symposium Nutrition, Biotechnology Feed Food: 2003 April 20–23; Lexington. Nottingham: Nottingham University Press; 2003. p. 333–73.
16. Aitken SL, Corl CM, Sordillo LM. Immunopathology of mastitis: insights into disease recognition and resolution. J Mammary Gland Biol Neoplasia. 2011 Dec;16(4):291-304. 17. Burvenich C, Bannerman DD, Lilppolis JD, Peelman L, Nonnecke BJ, Kehrli ME Jr,
Paape MJ. Cumulative physiological events influence the inflammatory response of the bovine udder to Escherichia coli infections during the transition period. J Dairy Sci. 2007 Jun;90 Suppl 1:E39-54.
18. Kornalijnslijper JE, Daemen AJ, van Werven T, Niewold TA, Rutten VP, Noordhuizen-Stassen EN. Bacterial growth during the early phase of infection determines the severity of experimental Escherichia coli mastitis in dairy cows. Vet Microbiol. 2004 Jul 14;101(3):177-86.
19. Jones GM. 2006. Understanding the basics of mastitis. In: Virginia Cooperative Extension. Publication No. 404-233. Virginia State University, USA.pp: 1-7.
20. Zhao X, Lacasse P. Mammary tissue damage during bovine mastitis: causes and control. J Anim Sci. 2008 Mar;86(13):57-65.
21. Looper M. Reducing somatic cell count in dairy cattle. In: division of agriculture esearch & extension, University of Arkansas System [internet]. 2012 [cited 2015 Oct 28]. Available from: https://www.uaex.edu/publications/PDF/FSA-4002.pdf
22. Jones GM, Bailey TL. Understanding the Basics of Mastitis. Virginia Cooperative Extension [internet]. 2009 [cited: 2015: 2015 Oct 28]. Available from: https://pubs.ext.vt.edu/404/404-233/404-233.html
23. Maas JA, France J, McBride BW. Model of milk protein synthesis a mechanistic model of milk protein synthesis in the lactating bovine mammary gland. Journal of Theoretical Biology. 1997;187:363–78.
33 2007;40:1197–211.
25. Oliszewski R, Kairúz de Núñez MS, Elias de González SN, Oliver G. Assessment of beta-glucuronidase levels in goat's milk as an indicator of mastitis: comparison with other mastitis detection methods. J Food Prot. 2002 May;65(5):864-6.
26. Hussain R, Javed MT, Kha A. Changes in some biochemical parameters and somatic cell counts in the milk of buffalo and cattle suffering from mastitis. Pak Vet J. 2012;32(3):418-21.
27. Liu ZL, Yang DP, Chen P, Dong WX, Wang DM. Supplementation with Selenium and Vitamin E Improves Milk Fat Depression and Fatty Acid Composition in Dairy Cows Fed Fat Diet. Asian-Aust. J. Anim. Sci. 2008;21(6):838-44.
28. Yang FL, Li XS. Role of antioxidant vitamins and trace elements in mastitis in dairy cows. J Adv Vet Anim Res. 2015;2(1): 1-9.
29. Kvietys PR, Granger DN. Role of reactive oxygen and nitrogen species in the vascular responses to inflammation. Free Radic Biol Med. 2012 Feb 1;52(3):556-92.
30. Sontakke U, Kumar M, Kaur H. Role of micronutrients in immunity and fertility of animal [internet]. 2014 [updated: 2014 Jan 1; cited 2015 Oct 28]. Available from:
https://en.engormix.com/MA-dairy-cattle/nutrition/articles/role-micronutrients-immunity-fertility-t3036/141-p0.htlm
31. Weiss WP, Hogan JS, Smith KL. Changes in vitamin C concentrations in plasma and milk from dairy cows after an intramammary infusion of Escherichia coli. J Dairy Sci. 2004 Jan;87(1):32-7.
32. Wessely-Szponder J , Bobowiec R , Martelli F , Wójcik M , Kosior-Korzecka U. Assessment of neutrophil components as markers of lung injury in the course of bovine respiratory tract infections. Polish Journal of Veterinary Sciences. 2004;7(3):157-61. 33. Jhambh R, Dimri U, Gupta V K, Rathore R. Blood antioxidant profile and lipid
peroxides in dairy cows with clinical mastitis. Veterinary World 2013;6:271-3
34. Wilde D. Influence of macro and micro minerals in the periparturient period on fertility in dairy cattle. Animal Reproduction Science. 2006;96:240-9.
35. Józ wik A, Krzy ewski J, Strzałkowska N, Bagnicka E, Poławska E, Horban czuk JO. Oxidative stress in high yielding dairy cows during the transition period. Medycyna Weterynaryjna. 2012;68(8):468-75.
36. Spears JW, Weiss WP. Role of antioxidants and trace elements in health and immunity of transition dairy cows. Vet J. 2008 Apr;176(1):70-6.
34 2014;71:104-9.
38. Paulrud CO. Basic concept of the teat canal. Vet. Res. Comm. 2005;29:215-45.
39. Cortinhasa CS, Botarob BG, Sucupirac MCA, Rennoa FP, Santos MV. Antioxidant enzymes and somatic cell count in dairy cows fed with organic source of zinc, copper and selenium. Livestock Sci. 2010;127:84-7.
40. Seykora AJ, McDaniel BT. Udder and teat morphology related to mastitis resistance: a review. J Dairy Sci. 1985 Aug;68(8):2087-93.
41. Ivana D, Miodrag R, Stanko B, Zoran M, Dušan L. Relationship between stratum corneum of ductus papillaris and udder parenchyma in cows. Arch. Vet. Med. 2011;4:3-10.
42. Spears JW, Weiss WP. Role of antioxidants and trace elements in health and immunity of transition dairy cows. Vet. J. 2008;176:70-6.
43. Qureshi ZI, Siddiq M, Lodhi LA, Muhammad G, Jamil H. Effect of Vitamin E-Selenium administration during late gestation on productive and reproductive performance in dairy buffaloes and on Growth performance of their calves. Pakistani Veterinary Journal. 2010;30: 83-86.
44. Weiss WP, Hogan JS, Smith KL. Changes in vitamin C concentrations in plasma and milk from dairy cows after an intramammary infusion of Escherichia coli. Journal of Dairy Science. 2004;87: 32-37.
45. Kleczkowski M, Kluciński W, Shaktur A, Sikora J. Concentration of ascorbic acid in the blood of cows with subclinical mastitis. Polish Journal of Veterinary Sciences. 2005;8:121-5.
46. Naresh R, Dwivedi SK, Swarup D, Patra RC. Evaluation of ascorbic acid treatment in clinical and subclinical mastitis of Indian dairy cows. Asian-Australasian Journal of Animal Sciences. 2002;15:905-11.
47. Ranjan R, Swarup D, Naresh R, Patra RC. Enhanced erythrocytic lipid peroxides and reduced plasma ascorbic acid, and alteration in blood trace elements level in dairy cows with mastitis. Veterinary Research Communications. 2005;29:27-34.
48. Dietary Reference Intakes for Vitamin A, Vitamin K, Arsenic, Boron, Chromium, Copper, Iodine, Iron, Manganese, Molybdenum, Nickel, Silicon, Vanadium, and Zinc.Editors Institute of Medicine (US) Panel on Micronutrients.Source Washington (DC): National Academies Press (US); 2001.
35 50. Johnston LA, Chew BP. Peripartum changes of plasma and milk vitamin A and
beta-carotene among dairy cows with or without mastitis. J Dairy Sci. 1984 Aug;67(8):1832-40.
51. Daniel LR, Chew BP, Tanaka TS, Tjoelker LW. Beta-carotene and vitamin A effects on bovine phagocyte function in vitro during the peripartum period. J Dairy Sci. 1991 Jan;74(1):124-31.
52. Traber MG. Vitamin E. In: Erdman JWJ, Macdonald IA, Zeisel SH, editors. Present Knowledge in Nutrition. 10th ed. Washington, D.C.: Wiley-Blackwell; 2012:214-29. 53. Staples CR, Amaral BC, Thatcher WW. Fat and Fat-Soluble Vitamin Supplementation
for Improving Reproduction of the Dairy Cow. In: Florida Ruminant Nutrition Symposium [internet]. 2005 [updated 2008 Sept 29; cited 2015 Now 17]. Available from: http://en.engormix.com/MA-dairy-cattle/nutrition/articles/fat-fatsoluble-vitamin-supplementation-t1140/141-p0.htm
54. Shi HL, Noguchi N, Niki E. Comparative study on dynamics of antioxidative action of alpha-tocopheryl hydroquinone, ubiquinol, and alpha-tocopherol, against lipid peroxidatiohn. Free Radical Biol. Med. 1999;27:334-46.
55. Bourne N, Laven R, Wathes DC, Martinez T, McGowan M. A meta-analysis of the effects of Vitamin E supplementation on the incidence of retained foetal membranes in dairy cows. Theriogenology. 2007 Feb;67(3):494-501.
56. Rayma MP. The importance of selenium to human health. The Lancet 2000;356:233- 41.
57. Hogan JS, Weiss WP, Smith KL. Efficacy of parenteral vitamin E for treating bovine mastitis. Agri-Practice. 1994;15:39.
58. Spears JW. Micronutrients and immune function in cattle. Proc. Nutr. Society 2000;59: 587-94.
59. Huang Z, Rose AH, Hoffmann PR. The role of selenium in inflammation and immunity: from molecular mechanisms to therapeutic opportunities. Antioxidants & Redox Signaling. 2012;16(7):705–43.
60. Oltramari CE, Pinheiro MG, Miranda MS, Juliana RP, Castelani L, Toledo ML, Ambrósio LA, Leme PR, Manella MQ, Arcaro IJ. Selenium sources in the diet of dairy cows and their effects on milk production and quality, on udder health and on physiological indicators of heat stress. Italian Journal of Animal Science 2014; 13(1):48-52.
36 62. Hogan JS, Smith KL, Weiss WP, Todhunter DA, Shockey WL. Relationships among
vitamin E, selenium, and bovine blood neutrophils. J Dairy Sci. 1990;73:2372-8.
63. Ceballos A, Kruze J, Barkema HW, Dohoo IR, Sanchez J, Uribe D, Wichtel JJ, Wittwer F. Barium selenate supplementation and its effect on intramammary infection in pasture-based dairy cows. Journal of Dairy Science. 2010;93(4):1468–77.
64. Marquez AC, Barkema HW, Stryhn H, Wichtel JJ, Neumann J, Mella A, Kruze J, Espindola MS, Wittwer F. The effect of selenium supplementation before calving on early lactation udder health in pastured dairy heifers. Journal of Dairy Science. 2010;93(10):4602–12.
65. Batra TR, Singh KH, Ho SK, Hidiroglou M. Concentration of plasma and milk vitamin E and plasma beta- carotene of mastitic and healthy cows. International Journal for Vitamin and Nutrition Research. 1992;62(3):233–7.
66. Lacetera N, Bernabucci U, Ronchi B, Nardone A. Effects of selenium and vitamin E administration during a late stage of pregnancy on colostrum and milk production in dairy cows, and on passive immunity and growth of their offspring. American Journal of Veterinary Research. 1996;57(12):1776–80.
67. Weiss WP, Spears JW. Vitamin and trace mineral effects on immune function of ruminants. In Sejrsen K, Hvelplund T,Nielsen MO, editors. Ruminant Physiology. Digestion, Metabolism and Impact of Nutrition on Gene Expression,Immunology and Stress. Wageningen: Wageningen Academic Publishers 2006. p. 473–96.
68. Weiss WP, Hogan JS, Smith KL, Hoblet KH. Relationships among selenium, vitamin E, and mammary gland health in commercial dairy herds. Journal of Dairy Science. 1990;73(2):381–90.
69. Ceballos-Marquez A, Barkema HW, Stryhn H, Dohoo IR, Keefe GP, Wichtel JJ. Bulk tank milk selenium and its association with milk production parameters in Canadian dairy herds. The Canadian Veterinary Journal. 2012;53(1):51–6.
70. Smith KL, Harrison HJ, Hancock DD, Todhunter DA, Conrad HR. Effect of vitamin E and selenium supplementation on incidence of clinical mastitis and duration of clinical symptoms. J Dairy Sci. 1984;67:1293-300.
71. Erskine RJ, Eberhart RJ, Grasso PJ, Scholz RW. Induction of Escherichia coli mastitis in cows fed selenium-deficient or selenium-supplemented diets. Amer. J. Vet. Res. 1989;50:2093-100.
37 Med. 1995;42:111-21.
73. Scaletti RW, Amaral-Phillips DM, Harmon R. Using Nutrition to Improve Immunity against Disease in Dairy Cattle: Copper, Zinc, Selenium, and Vitamin E Department of Animal Sciences [internet]. 1999 [cited 2015 Nov 03]. Available from: http://www2.ca.uky.edu/agc/pubs/asc/asc154/asc154.pdf
74. Kafilzadeh F, Kheirmanesh H, Karami Shabankareh H, Targhibi MR, Maleki E, Ebrahimi M, Yong Meng G. Comparing the effect of oral supplementation of vitamin e, injective vitamin e and selenium or both during late pregnancy on production and reproductive performance and immune function of dairy cows and calves. The Scientific World Journal. 2014;2014(2):165841.
75. Weiss WP, Hogan JS, Smith KL, Hoblet KH. Relationships among selenium, vitamin E, and mammary gland health in commercial dairy herds. Journal of Dairy Science. 1990;73(2):381–90.
76. Eulogio GLJ, Alberto SOJ, Hugo CV, Antonio CN, Alejandro CI, Juan MQ. Effects of the Selenium and Vitamin E in the Production, Physicochemical Composition and Somatic Cell Count in Milk of Ayrshire Cows. Journal of Animal and Veterinary Advances. 2012;11:687-91.
77. Moeini MM, Karami H, Mikaeili E. Effect of selenium and vitamin E supplementation during the late pregnancy on reproductive indices and milk production in heifers. Anim Reprod Sci. 2009 Aug;114(1-3):109-14.
78. Şonea C, Colceri D, Băcilă V. Research on subclinical mastitis effect on milk quality. Lucrări ştiinţifice Zootehnie şi Biotehnologii. 2009;42(2):337-40.
79. Auldist MJ, Coats S, Rogers GL, McDowell GH.Changes in the composition of milk from healthy and mastitic dairy cows during the lactation cycle. Australian Journal of Experimental Agriculture. 1995;35:427–36.
80. Bansal BK, Hamann J, Grabowskit NT, Singh KB. Variation in the composition of selected milk fraction samples from healthy and mastitic quarters, and its significance for mastitis diagnosis. J Dairy Res. 2005 May;72(2):144-52.
81. Bansal BK, Hamann J, Grabowskit NT, Singh KB. Variation in the composition of selected milk fraction samples from healthy and mastitic quarters, and its significance for mastitis diagnosis. J Dairy Res. 2005 May;72(2):144-52.
38
