VISUOMENĖS VAISTINĖJE FARMACIJOS SPECIALISTŲ TEIKIAMŲ KONSULTACIJŲ, SAVIGYDA UŢSIIMANTIEMS PACIENTAMS, VERTINIMAS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

Edita Martišienė

VISUOMENĖS VAISTINĖJE FARMACIJOS SPECIALISTŲ

TEIKIAMŲ KONSULTACIJŲ, SAVIGYDA UŢSIIMANTIEMS

PACIENTAMS, VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: dr. J. Daukšienė (2015/2017 m.m.)

(2)

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis

VISUOMENĖS VAISTINĖJE FARMACIJOS SPECIALISTŲ

TEIKIAMŲ KONSULTACIJŲ, SAVIGYDA UŢSIIMANTIEMS

PACIENTAMS, VERTINIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: dr. J. Daukšienė (2015/2017 m.m.)

Recenzentas:

Darbą atliko: magistrantė Edita Martišienė

(3)

TURINYS

SĄVOKOS ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 DARBO TIKSLAS ... 9 DARBO UŢDAVINIAI ... 9 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10 1.1. Savigyda ... 10

1.2. Farmacijos specialisto konsultacijų svarba savigydos atveju ... 13

1.3. Savigyda uţsiimančių pacientų grupės……….. 17

2. DARBO METODAI ... 19

2.1. Tyrimo organizavimas ... 19

2.2. Stebėjimo metodas………...19

2.3. Tyrimo forma ... 19

2.4. Duomenų analizės ir statistikos metodai ... 20

2.5. Tyrimo imties nustatymas ... 20

2.6 Tyrimo eiga... 21

2.7. Tyrimo kontingentas ... 22

3. REZULTATAI ... 23

3.1. Savigyda uţsiimančių vaistinės pacientų konsultacijų charakteristikos ... 23

3.2. Informaciniai vaistinės pacientų konsultacijų aspektai ... 27

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

IŠVADOS ... 39

LITERATŪRA ... 40

(4)

SANTRAUKA

VISUOMENĖS VAISTINĖJE FARMACIJOS SPECIALISTŲ TEIKIAMŲ

KONSULTACIJŲ, SAVIGYDA UŢSIIMANTIEMS PACIENTAMS,

VERTINIMAS

E.Martišienės magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas dr. J. Daukšienė (2015/2017 m.m.); Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Tikslas: Įvertinti visuomenės vaistinėje farmacijos specialistų teikiamas konsultacijas, savigyda

uţsiimantiems pacientams.

Darbo uţdaviniai:1. Išanalizuoti savigyda uţsiimančių visuomenės vaistinės pacientų konsultacijų

charakteristikas. 2.Įvertinti visuomenės vaistinės pacientams suteikiamą farmacinę informaciją, pagal atitikimą GVP.

Metodika: Tyrimui naudota stebėjimo forma. Stebėjimas vykdytas Kauno vaistinėje ,,X“ . Per kovo,

balandţio, geguţės mėnesius 2016 metų surinktos 485 stebėjimo formos. Duomenys apdorojami Microsoft Office Excel 2010, analizuoti statistine programa SPSS 20.0

Rezultatai: Į vaistinę daţniau uţsuka moterys 62 proc. iš surinktų duomenų, 38 proc. vyrų. Vyresnio

amţiaus pacientai sudaro 48proc. Daţniausiai pacientai kreipiasi savigydos kalusimais dėl šių negalavimų: skausmo 35 proc., peršalimo 29 proc., virškinimo sutrikimai 20 proc., odos problemų ir bendro organizmo stiprinimo po 8 proc. Savo problemą išsakė 14 proc. pacientų, jiems buvo suteikta išsami farmacinė informacija. Ji trunka nuo 3 iki 10 minučių, daţniausiai ţodţiu.

Išvados: Pagrindiniai vaistinės pacientai yra moterys, ne maţą dalį sudaro vyresnio amţiaus grupė.

Pacientai domisi savigyda aktyviai. Jiems padeda ţiniasklaida, gydytojai, farmacijos specialistai. Į vaistinę atvykę pacientai daţniausiai nurodo firminį vaisto pavadinimą 84proc. ir po to pasitikslina ar jis tinka prie esamo susirginimo, tai uţtrunka 1-2 min. Ir tik 14 proc. pacientų išsako problemą, tuomet jie yra konsultuojami išsamiai iki 10 minučių . Pagal gautą informaciją iš paciento, farmacijos

(5)

SUMMARY

THE EVALUATION OF CONSULTATION PROVIDED AT COMMUNITY

PHARMACY FOR SELF-MEDICATION PATIENTS

Master‟s final thesis by E. Martišienė / scientific leader dr. J. Daukšienė (2015/2017); Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Pharmacy, Department of Medicines Technology and Social Pharmacy. - Kaunas.

Aim: To assess the consultations provided for patients engaged in self-medication by pharmacy

specialists in public pharmacy.

Work tasks: 1. To analyze the characteristics of patients of public pharmacy engaged in

self-medication. 2. To evaluate the compliance of pharmacists consultation content to Good Pharmacy Practice (GPP) requirements.

Methodology: Observation form was applied for this survey. Observation was conducted in the

pharmacy ,,X‟‟ in Kaunas. In months of March, April and May of 2016, 485 survey forms were collected. Data was processed using Microsoft Office Excel 2010, analyzed by statistical program SSPS 20.0 .

Results: Pharmacies are more usually visited by women (62%). 38% are men. 48% consist of elderly.

Most usually, patients address the pharmacists with questions concerning self-medication on the following ailments: pain (35%), cold (29%), digestive disorders (20%), dermal problems and the increasing of overall wellness (8%). 14% of the patients expressed their problem and were provided a detailed pharmaceutical information. It lasted from 3 to 10 minutes, most usually verbal.

Conclusions: Pharmacies are most usually visited by women, mostly elderly. The patients have an

(6)

SĄVOKOS

Farmacinė informacija – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir

platinama informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes)[15].

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [15].

Farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti

gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [15].

Farmacinė rūpyba - gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas. Tai -

gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai ir nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas [16].

Savigyda – gyventojo gydymasis savo nuoţiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais

preparatais [16].

Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro

(7)

SANTRUMPOS

AESGP – Europos savigydos pramonės asociacija ( pranz.klb. Association Européene de Spécialités

Grand Public ; angl.klb. Association of the European Self-Medication Industry )

FIP – Tarptautinė farmacijos federacija( pranz.klb. Fédération International Pharmaceutique,

angl.klb. International Pharmaceutical Federation)

FS – farmacijos specialistas

GVP – gera vaistinių praktika

NRV – nepageidaujama reakcija į vaistą

PIL – pakuotės informacinis lapelis

PGEC – Europos bendrijos farmacijos grupė (angl.klb. Pharmaceutical Group of the European

Community)

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

(8)

ĮVADAS

Savigyda – gyventojo gydymasis savo nuoţiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais [16]. Tai apima tradicinius, ţolinius bei kitus nereceptinius vaistus. Savigyda yra vienas iš savęs prieţiūros elementų [8]. Tinkama savigyda padeda pašalinti simptomus bei negalavimus, kuriuos galima gydyti be gydytojo; dėl to sumaţėja sveikatos prieţiūros išlaidos,padidėja vaistų prieinamumas nuošalių vietovių gyventojams bei atliekama kai kurių lėtinių ligų prevencija [5,24 ].

Savigyda uţsiima vis platesnė visuomenės dalis. Maltoje atliktame tyrime 31 proc. uţsiima savigyda, 26 proc. konsultuojasi su farmacijos specialistu [26]. Lietuvoje atliktame tyrime 43 proc. apklaustųjų uţsiima savigyda, 19 proc. vaistininko patarimo tikisi [5].

AESGP (angl.klb. Association of the European Self-Medication Industry ) – savigydoje išskyrė 5 daţniausiai pasitaikančias pacientų grupes, pagal negalavimus [1]. Daţniausiai pacientai gydosi patys arba prašo konsultacijų dėl skausmo, peršalimo, virškinimo sistemos sutrikimų, odos problemų, bendro organizmo stiprinimo.

Uţsiimant savigyda, reikia nepamiršti, jog yra svarbus racionalus vaistinių preparatų vartojimas. Vartoti saugius ir kokybiškus vaistus su patvirtintomis indikacijomis. Pacientas turi gebėti nusistatyti diagnozę, suprasti kaip vartoti vaistą, laikytis vartojimo nurodymų. Susipaţinti su galimom sąveikom, kokių atsargumo priemonių imtis. Tinkama savigyda gali pašalinti simtomus ir negalavimus. Tačiau netinkama – gali sukelti nepageidaujamų padarinių [5,9].

1993 metais bendradarbiavimo chartija tarp Europos Bendrijos farmacijos grupės (PGEC) ir Europos savigydos pramonės asociacijos (AESGP) apibūdino vaistininką taip: „Vaistininkas yra patarėjas visuomenei kasdieniais sveikatos prieţiūros klausimais ir yra pagrindinė figūra vartotojui vaistų tiekimo ir pristatymo atţvilgiu“ [1]. Vaistininkas yra svarbiausias, o kartais ir vienintelis sveikatos prieţiūros specialistas, į kurį kreipiasi pacientai, nusistatydami diagnozę bei pasirinkdami nereceptinius vaistus [5,24]. Todėl labai svarbu, jog pacientai gautų tinkamą, kokybišką ir laiku teikiamą informaciją apie negalavimą ir pasirinktą medikamentą. Farmacininkai turi atitinkamų ţinių ir gali padėti pacientams – įvertinę situaciją patarti, o jei reikia, nusiųsti pas kitus sveikatos prieţiūros specialistus [5,7].

(9)

DARBO TIKSLAS

Įvertinti visuomenės vaistinėje farmacijos specialistų teikiamas konsultacijas, savigyda uţsiimantiems pacientams.

DARBO UŢDAVINIAI

1.

Išanalizuoti savigyda uţsiimančių visuomenės vaistinės pacientų konsultacijų charakteristikas.

(10)

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Savigyda

Savigyda- asmens gydymasis savo nuoţiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais[16]. Ji leidţia pacientui pajusti atsakomybę gydantis lengvus negalavimus, nes pats renkasi gydymo būdą [13].Vaistai skirti savigydai yra tie, kuriems nereikia recepto, ir kurie yra gaminami, platinami ir parduodami vartotojams savo iniciatyva.Atsakingai savarankiškai naudojami vaistai gali būti skirti siekiant uţkirsti kelią ligoms ir gydyti tam tikrus negalavimus, kai nereikia gydytojo konsultacijos ar prieţiūros. Tai sumaţina krūvį medikų paslaugoms, ypač, kai ištekliai yra riboti. Daţniausiai vartotojai gyvenantys kaimo ar atokiose vietovėse, kuriose prieiga prie medicininių paslaugų gali būti sunki, pacientai gali kontroliuoti savo galimybes savigydai labiau. Tik jei simptomai negerėja, išlieka tokie patys arba tampa sunkesni, pacientas turi kreiptis į medikus pagalbos.

Reikėtų išskirti, kad vaistai turi būti saugūs, tinkamai vartojami numatytomis normomis. Daţniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai naudojant vaistus savarankiškai - lėtinis inkstų nepakankamumas, kepenų funkcijos nepakankamumas ir kt.[23,7].

Savarankiškai naudojami medikamentai yra ţinoma, kad sąveikauja su daugeliu receptinių vaistų, alkoholiu ir maisto produktais [22]. Šiuos faktorius taip pat vartotojas turi išsiaiškinti prieš pradedant vartoti vaistus. Daţniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai: vėmimas, pykinimas, galvos svaigimas, skausmas, pakilęs kraujospūdis, alergija [3].

Galima pripaţinti, kad savigyda yra neabejotinai svarbus procesas sveikatos prieţiūros sistemoje. Ţmonės jau gali valdyti ir gydyti didelę dalį savo negalavimų nepasitarę su gydytoju arba vaistininku. Tačiau vaistininkas turi vaidinti svarbų vaidmenį siekiant padėti ţmonėms priimti pagrįstus sprendimus savigydos aspektu ir teikiant turimą informaciją. Tai reikalauja daugiau dėmesio skirti ligos valdymui ir sveikatos prieţiūrai, o ne produkto pardavimams [9].

Savigyda derinama su tinkama higiena, mityba, sveiku gyvenimo būdu, socialiniais ir ekonominiais veiksniais [13]. Tačiau, kai yra poreikis vaistų, tada vaistininko vaidmuo turi būti ypatingai didelis parenkant geriausią priemonę, atitinkančią kliento ligos simptomus ir poreikius.

Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė gaires, siekiant įvertinti vaistus, kurie gali būti perkami be gydytojo recepto [12]. Neteisingai vartojamas vaistas gali atnešti skaudţių pasekmių individui, pavyzdţiui: regos sutrikimai, jatrogeninės problemos, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas ir daugelis kitų nepageidaujamų šalutinių poveikių.

Savigydos svarbą lėmė keletas veiksnių [13]:

a) domėjimasis asmens sveikata ir sveikatinimo priemonėmis; b) laiko sąnaudos lankantis pas gydytoją;

(11)

d) didelis nereceptinių vaistų pasirinkimas.

Siekiant labiau detalizuoti savigydą galima ją apibūdinti kaip vaistų pasirinkimą ir jų naudojimą gydant autonomines pripaţintas ligas ar simptomus. Savigyda yra vienas iš savipagalbos elementų. Ţmogus pirkdamas vaistus atsakingas uţ savo gydymą. Tai praktika, pagal kurią asmenys gydo savo ligas savarankiškai ir sutinka su sąlygomis vaistų, kurie yra patvirtinti ir įsigyjami be recepto ir kurie yra saugūs ir efektyvus, kai yra naudojami kaip nurodyta [27].

Vaistai parduodami be recepto turi būti [6]: 1. Saugūs, kokybiški ir veiksmingi.

2. Vaistai skirti savigydai turi būti tokie, kurių nurodytos indikacijos, nesunkiai atpaţįstamos pacientų.

Asmuo, vartodamas pasirinktą vaistą, turi ţinoti [13]: a) kaip naudoti vaistus;

b) koks laukiamas efektas;

c) koks galimas nepageidaujamas poveikis; d) galima sąveika su kitais medikamentais; e) atsargumas ir įspėjimai;

f) vartojimo trukmė;

g) kada kreiptis į sveikatos prieţiūros specialistą.

Vaisto charakteristikų santraukos pagrindu parengta informacija turi būti pateikiama vartotojui suprantama kalba. Joje turi būti šie duomenys [17]:

1. Vaisto identifikavimo duomenys (prekinis vaisto pavadinimas, veikliųjų medţiagų sąrašas ir kiekis, visų pagalbinių medţiagų sąrašas, vaisto forma ir kiekis pakuotėje, farmakoterapinė vaisto grupė (klasė) arba veikimo pobūdis (pacientui suprantamais ţodţiais), prekybos leidimo savininkas ir jo adresas.

2. Vaisto vartojimo indikacijos, patvirtintos registravimo metu.

3. Informacija, būtina ţinoti prieš vaisto vartojimą (kontraindikacijos, informacija apie galimą sąveiką su alkoholiu ar kitais vartojamais vaistais, įtaka gebėjimui vairuoti transportą). 4. Vartojimo instrukcija (dozavimas, vartojimo būdas, vartojimo daţnis, vartojimo trukmė,

perdozavimas, nurodymai, kaip elgtis nesuvartojus vienos ar kelių dozių, nepageidaujamas poveikis, kuris gali atsirasti staiga nustojus vartoti vaistus).

5. Šalutiniai poveikiai, galintys atsirasti net vartojant gydomąsias vaisto dozes.

(12)

Konsultacijų metu sveikatos prieţiūros specialistai daţnai kitaip nei pacientai supranta perduodamos informacijos svarbą ir ne visuomet patenkina pacientų poreikius ir lūkesčius.

Tyrimai rodo, jog vaistininkai labiau linkę konsultuoti nereceptinių vaistų pasirinkimo ir vartosenos klausimais nei receptinių. To prieţastis – vaistininkai neturi pakankamai ţinių apie paciento ligą. Be to, atlikus tyrimą, nustatyta, jog receptinius vaistus vartojantys pacientai daţnai vartoja ir kitus vaistus tuo pačiu metu. Dėl to yra didesnė rizika patirti NRV, vaistų sąveiką arba netinkamai derinti vaistus [5,9].

Savigydos padidėjimą lemia keletas veiksnių [11,14,18,28] (1 paveikslas):

1 pav. Savigydą didinantys veiksniai

Savigydą skatina socioekonominiai veiksniai, gyvenimo būdas, didelė vaistų pasiūla, padidėjęs potencialas uţsiimti savipagalba, visuomenės sveikata ir aplinkos veiksniai, demografiniai ir epidemiologiniai veiksniai.

Socialiniai ir ekonominiai veiksniai apibrėţia didėjančią sveikatos sistemos galią.

Geresniuose švietimo sistemos lygmenyse ir didesnes galimybes susipaţinti su informacija, kartu auga asmeniniai interesai ţmogaus sveikatai gerinti, todėl paklausa didėja tiesiogiai dalyvaujant sveikatos prieţiūros sprendimuose.

Kalbant apie sveikatos prieţiūros reformas maţėjant ekonominei veiklai ir ištekliams, vyriausybių ir šalies mokėtojai visame pasaulyje kovoja su didėjančiomis sveikatos prieţiūros išlaidomis. Daugelio šalių sveikatos prieţiūros sistemos steigimo mechanizmai, kuriuose šios išlaidos yra įtraukiamos ir sveikatos prieţiūros situacija labiau ekonomiškai efektyvi. Pasaulyje savarankiškai gydytis vaistais yra skatinama todėl, kad siekiama sumaţinti sveikatos prieţiūros naštą valstybės biudţetui.

Socioekonominiai veiksniai

Gyvenimo būdas

Didelė pasiūla vaistų be recepto

Potencialas uţsiimti savipagalba

Visuomenės sveikata ir aplinkos veiksniai

(13)

Sveiko gyvenimo būdo propagavimas sąmoningai išaugo iš tam tikrų gyvensenos

veiksnių. Tam poveikį padarė pavyzdţiui, vengimas rūkyti ir kitų ţalingų įpročių atsisakymas, visuomenėje didėjantys informacijos srautai apie subalansuotą mitybą siekiant išlaikyti sveikatą ir uţkirsti kelią ligoms [2].

Vaistų be recepto prieinamumas rodo, kad vartotojai nori negaišti laiko laukdami eilėse

klinikose ar kitose sveikatos prieţiūros įstaigose. Plačiau išanalizavus šį veiksnį galima teigti, jog, pavyzdţiui prieinamumas gali reikšti - didesnes kainas.

Visuomenės sveikata ir aplinkos veiksniai – tai geros higienos praktika ir tinkama

mityba, tokių veiksnių propagavimas ir informacijos sklaida prisidėjo prie asmenų gebėjimo palaikyti gerą savo sveikatą, bei išvengti ligų. Ūminės, lėtinės ir pasikartojančių ligų valdymas ir reabilitacija dabar pripaţįstama, kad tam tikri diagnozuoti simptomai gali būti tinkamai kontroliuojami savigyda. Iš tiesų, kai kuriose šalyse tai būtinybė, o ne pasirinkimas.

Demografiniai ir epidemiologiniai veiksniai - demografinis veiksnys, kuris apibrėţia

labiau vyresnio amţiaus gyventojus, reikalaujančius keisti įpročius lemiančius sveikatą. Epidemiologiniai veiksniai, kyla iš besikeičiančių ligos modelių prireikus be savigydos skirti ir taikyti pirminės sveikatos prieţiūros paslaugų teikimą ir finansavimą. Šie pakeitimai ir pritaikymai suteikia ţmonėms galimybę prisiimti didesnę atsakomybę uţ jų sveikatos prieţiūros poreikius. Tai savo ruoţtu reiškia - individų gebėjimą rūpintis savimi [8,29].

Apibendrinant galima teigti, jog savigyda yra svarbi gyvenimo dalis. Su ja susiduria daugelis pacientų. Informacija šiais laikais yra lengvai pasiekiama. Tačiau ją priţiūrėti būtina. Informaciją apie vaistą galima gauti įvairiais būdais, tačiau tikslesnę ir išsamesnę informaciją gali suteikti farmacijos specialistas.

1.2. Farmacijos specialisto konsultacijų svarba savigydos atveju

Vaistininko vaidmuo sveikatos sistemoje keitėsi per pastaruosius dešimtmečius. Vaistininkas yra ne tik vaistų ţinovas, tiekėjas bet taip pat komandos narys dalyvaujantis sveikatos prieţiūros sistemoje ir teikiantis informaciją apie sveikatos prieţiūrą bei atsakantis į savigydos klausimus. Vaistininko suteikiamos paslaugos gyventojams prasideda nuo: vaistų tiekimo ir jų savybių išsaugojimu vaistinėje ir apima vaistų pardavimą galutiniam vartotojui, pardavimo administravimą, informacijos apie vaistus teikimą, pacientų konsultavimą dėl tinkamo tam tikrų vaistų grupių vartojimo [13,30,29].

(14)

farmacijos įstatyme: ,, Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos prieţiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą“ [15].

Farmacinė paslauga tampa vis svarbesnė priimant savigydos iššūkius. Dėl šios prieţasties farmacininkai, jų dalyvavimas savigydoje reiškia vis didesnę atsakomybę prieš jų klientus. Vaistininko profesinė atsakomybė vertinama pagal veiksnius, reglamentuojančius saugų ir veiksmingą vaistų vartojimą, paklausiant pacientų apie jų ligos simptomus ir susijusius veiksnius. Tada rekomenduojami labiausiai tinkami produktai ir raginama palaikyti ryšius su gydytojais ir kitais sveikatos prieţiūros specialistais. Todėl labai svarbu, kad vartotojai pasitikėtų vaistininkų profesionalumu, kuris leidţia gerai pagrįsti ir racionaliai paaiškinti, kad vartotojas galėtų suprasti jam suteikiamą informaciją. Tinkama komunikacija- sveikos bendruomenės sėkmė [25].

Vaistininkas atlieka įvairias funkcijas ir pareigas (2 paveikslas):

2 pav. Vaistininko funkcijos

Siekiant profesionaliai suteikti farmacinę paslaugą, vaistininkas atlieka įvairias funkcijas visuonemės vaistinėje, kurios pateiktos 1 lentelėje :

1 lentelė. Vaistininko funkcijų charakteristika[19,4,23,12]

Vaistininko

funkcijos Vaistininko funkcijų charakteristika

Komunikatorius

1.Turi inicijuoti dialogą su pacientu (ir paciento gydytoju, kai būtina), kad galėtų gauti pakankamai išsamią informaciją.

2.Turi paklausti paciento svarbiausių klausimų, kad galėtų suteikti jam tinkamą farmacinę paslaugą (pvz.: kaip vartoti vaistus ir kaip elgtis saugos klausimais,

(15)

atsiradus šalutiniam poveikiui ir pan.).

3.Privalo pateikti objektyvią informaciją apie vaistus.

4.Turi gebėti naudoti ir interpretuoti papildomus informacijos šaltinius, kad vaistai atitiktų paciento poreikius.

5.Turėtų padėti pacientui įsipareigoti tinkamai vartoti vaistus, o jei reikia, nukreipti į profesionalią gydytojo konsultaciją.

6.Turi uţtikrinti konfidencialumą dėl detalių apie paciento būklę. Kokybiškų

medikamentų tiekėjas

1.Turi uţtikrinti, kad produktai, tuos kuriuos jis parduoda yra iš patikimų farmacijos įmonių ir geros kokybės.

2.Turi uţtikrinti tinkamą šių gaminių sandėliavimą.

Specialistas

1.Siekiant uţtikrinti kokybiškas paslaugas vaistininkas turi būti skatinamas dalyvauti tęstinėje profesinio tobulėjimo veikloje, pavyzdţiui, tęstiniuose mokymuose, seminaruose.

2.Daţnai padeda kitiems vaistinės darbuotojams, juos konsultuoja. 3.Turi skatinti mokymą ir priţiūrėti kitų vaistinės darbuotojų darbą.

Konsultantas

1.Turi atsakyti į visus kliento uţduodamus klausimus, ne tik dėl vaistų, bet ir maisto papildų siekiant papildyti mitybą, palaikyti tinkamą sveikatos būklę sportuojant.

2.Turi rekomenduoti, pagal pacientą kamuojančius simptomus, geriausiai jam tinkantį variantą iš kelių alternatyvų.

3.Pasiūlo vaistus ar maisto papildą uţ geriausią kokybės ir kainos santykį (pvz.: tos pačios sudėties medikamentą galima įsigyti uţ daug maţesnę kainą nei išreklamuotą ir daugeliui ţinomą iš informacinių šaltinių).

Bendradarbis

Labai svarbu, kad vaistininkai kurtų kokybiškus bendradarbiavimo santykius su: a) kitais sveikatos prieţiūros specialistais;

b) nacionalinėmis profesinėmis asociacijomis; c) farmacijos pramone;

d) pacientais ir plačiąja visuomenė.

Tai darydami vaistininkai, turi galimybę pateikti savo kompetenciją ir dalytis duomenimis, patirtimi, siekiant gerinti sveikatos prieţiūrą ir savigydą.

Sveikatos sistemos

remėjas

1.Dalyvauti sveikatos tikrinime siekiant nustatyti sveikatos problemas ir bendruomenės rizikas.

2.Dalyvauti sveikos gyvensenos skatinimo kampanijose siekiant didinti informuotumą apie sveikatos problemas ir ligų prevenciją.

(16)

prieţiūros ir gerinimo sprendimus.

Pagalba ypatingais ir

svarbiais atvejais

Konsultuojamasi su kitais sveikatos prieţiūros specialistais, sveikos gyvensenos konsultantais, dietologais, homeopatais ir kt. Vaistininkai turėtų labiau dalyvauti įvairiuose švietėjiškuose seminaruose, renginiuose, kuriose iš farmacininko patirties būtų galima pasisemti informacijos norint saugoti ir gerinti sveikatą bei propaguoti tinkamą gyvenimo būdą.

Svigydoje yra svarbu, kad pacientas gautų kuo tikslesnę konsultaciją tinkamu metu. Todėl remiantis ,,Geros vaistinių praktikos nuostatais” išduodant nereceptinį vaistinį preparatą, vaistininkas turi:

1. Klausti informacijos apie gyventoją (kuo skundţiasi, koks amţius, kiek laiko negaluoja, kokius vaistinius preparatus jau vartojo).

2. Jei vaistininkas įtaria, kad ligos simtomai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, pacientą nukreipia pas gydytoją.

3. Įvertinęs informaciją, vaistininkas parenka pacientui nereceptinį vaistinį preparatą (tinkamos formos, stiprumo ir kainos).

4. Informuoti pacientą apie savigydos rizikos faktorius (per ilgą vartojimą vaistinių prepatratų, neteisingą dozavimą, neteisingą simtomų įvertinimą, delsimą kreiptis į gydytoją).

5. Kompetetingai vertinti ir komentuoti pacientui reklaminius pranešimus vaistinių preparatų. 6. Išduodant vaistinį preparatą pacientui būtina informuoti (kaip saugiai vartoti: prieš valgį,

valgant, po valgio ar kitu būdu; kaip daţnai vartoti; kiek laiko vartoti; galimas nepageidaujamas reakcijas; kontraindikacijas).

7. Pateikti informaciją paprastai, aiškiai, suprantamai, kad pacientas laikytųsi vartojimo nurodymų.

Padėdamas išsirinkti savigydai skirtą preparatą, vaistininkas turi ne tik informuoti pacientą, kaip tinkamai vartoti vaistą, bet ir įspėti apie savigydos rizikos veiksnius ir kaip jų išvengti .GVP nuostatuose savigydos rizikos veiksniai yra:

1. Per ilgas vartojimo laikas.

2. Atsitiktinis panašių vaistinių preparatų vartojimas. 3. Neteisingas dozavimas ar vartojimo būdas.

4. Galima sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir maistu. 5. Galimas neteisingas simptomų įvertinimas.

6. Neteisingo gydymo pasirinkimas.

(17)

Apţvelgiant skyrių matyti, kad vaistininkui tenka daugybė funkcijų ir pareigų. Tenka rūpintis darbo aplinkos klausimais, atlikti specialisto pareigas ir funkcijas. Stengtis, kad pacientas gautų kvalifikuotą , visą reikiamą farmacinę paslaugą. Vaistininkas turi laikytis GVP nuostatų.

1.3 Savigyda uţsiimančių pacientų grupės

AESGP – savigydoje išskyrė 5 daţniausiai pasitaikančius negalavimų simptomus[1] (3paveikslas). Didţiausia problema pacientų yra skausmas, peršalimas ir virškinimo sistema. Mūsų klimato zonoje peršalimas daţnas reiškinys, kuris gali sukelti ir skausmą. Nervinė įtampa, intensyvus gyvenimo ritmas gali išprovokuoti daugybę negalavimų ( skausmus širdies plote, silpnumą, imuniteto nusilpimą, neuralginius skausmus). Jei nusiskundimai gali sukelti rimtus sutrikimus, nukreipiami pas gydytoją.

3 pav.Savigydos grupės[1]

Skausmas- nemalonus subjektyvus jutiminis ir emocinis išgyvenimas, atsirandantis dėl stiprių dirgiklių. Skausmą sukelia audinį veikiantys įvairūs veiksniai ( terminiai, mechaniniai irk t.) arba dėl įvairių patologinių procesų jame susidarančios medţiagos ( pvz. pieno rūgštis), kurios dirgina skausmo receptorius (nociseptorius) [33]. Skausmas gali būti įvairus, daţniausiai pasitaiko širdies skausmas, nugaros ir sąnarių, dantų, pilvo, galvos, akių ir kiti. Daţnai tai vyresnių pacientų rūpestis.

Bendrasis peršalimas – tai ūminė, daţnai be karščiavimo, virusinė kvėpavimo takų infekcija, sukelianti uţdegiminius kvėpavimo takų gleivinės pokyčius ( nosyje, sinusuose, ryklėje, gerklose, kartais - trachėjoje ir bronchuose). Kvėpavimo sistemą sudaro šie organai: nosis, nosiaryklė,

(18)

gerklė, trachėja, bronchai, plaučiai [32]. Nusiskundimai daţniausiai yra kosulys, gerklės skausmas ar perštėjimas, sloga.

Virškinimo organų sistemą sudaro burna ( burnos ertmė, lieţuvis, dantenos, dantys), stemplė, skrandis, ţarnos. Funkciniai virškinimo sutrikimai – pykinimas ir vėmimas, rėmuo, pilvo pūtimas, pilvo skausmas pilvo srityje, viduriavimas, vidurių uţkietėjimas ir kt. [20,34].

Oda- kūno dangalas, kuris kartu su dariniais (plaukais, nagais, liaukomis ir kt.) sudaro bendrąją kūno dangą. Ją sudaro daugiasluoksnis epitelis (epidermis) ir derma[31]. Odos problemos- įvairūs odos paţeidimai: bėrimai, dermatitai, aknė, paraudimai, nieţėjimas, sausumas, pleiskanojimas, iššutimai, pragulos ir kt.

Bendras organizmo stiprinimas. Organizmas- atskiras, galintis savarankiškai funkcionuoti ir pasiţymintis ląsteline sandara gyvasis individas. Jam būdinga medţiagų apykaita, judėjimas, augimas, ontogenezė (individualus organizmo vystymasis, nuoseklių morfologinių, fiziologinių, biocheminių ir funkcinių kitimų visuma nuo individo atsiradimo iki natūralios mirties) , dauginimasis, dirglumas, gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos, homeostazė ir evoliucinis vystymasis [31]. Imunitetas- organizmo neimlumas infekciniams ir neinfekciniams išorės veiksniams, jo apsaugos būdas ir gebėjimas atpaţinti, neutralizuoti ir eliminuoti genetiškai svetimas medţiagas- antigenus (virusus, bakterijas, parazitus, infekuotas, transformuotas ir persodintų audinių ląsteles). Organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo mikroorganizmų lemia nespecifinės priemonės: odos ir gleivinių danga, antimikrobinės medţiagos, esančios įvairiuose organizmo sekretuose, ţarnyno mikroflora, mikroorganizmų ekskrecija (šalinimo orgamų veikla) [31]. Ţmogaus organizmo būklė priklauso nuo imuninės sistemos. Veikiant daugybei aplinkos veiksnių ( bakterijoms, virusams, nervinei įtampai ir kt.) susilpnėja ir imunitetas, pablogėja bendra savijauta. Nepilnavertė mityba sukelia vitaminų ir mikroelementų trūkumą. Atsiranda nuovargis, liūdesys, apatija ir kt.

(19)

2. DARBO METODAI

2.1. Tyrimo organizavimas

Visuomenės vaistinės farmacijos specialistų teikiamos konsultacijos, savigyda uţsiimantiems pacientams, tyrimas ir vertinimas bus atliekamas vaistinėje ,,X„„, Kaune.

Šiam tikslui įgyvendinti atlikta literatūros analizė, kurios metu analizuojami savigydos esminiai principai mokslinėje literatūroje. Suformuluotas darbo tikslas ir uţdaviniai. Nustatyta apimtis. Organizuotai vykdomas stebėjimas. Kaupiami duomenys, kurie vėliau analizuojami.

2.2 Stebėjimo metodas

Stebėjimas – tai tyrimas, kai specialiai nemanipuliuojame kintamaisiais, o mus dominančių kintamųjų reikšmės yra uţrašomos ar kitaip fiksuojamos [21]. Socialiniai mokslai siekia gauti mokslinės informacijos apie visuomenėje vykstančius procesus, nustatant jų dėsningumus bei juos sąlygojančius veiksnius [10]. Socialiniai tyrimai nukreipti į ţmogaus asmenybę, jo elgesį, gyvenimo būdą, asmenybės struktūrą bei ugdymą. Duomenys apie mus dominančių daiktų ar reiškinių savybes yra gaunami stebėjimo būdu [10]. Vienas iš stebėjimo tipų – standartizuotas stebėjimas. Jis taikomas tada kai iš anksto ţinoma, kurie objektai ar situacijos yra svarbūs. Šis stebėjimas atliekamas sudarius programą, kurioje nurodomi objektai, sąlygos, stebėjimo vienetai. Duomenys registruojami, apdorojami bei pateikiami. Stebėjimo tikslas - fiksuoti elgesį, jo dinamiką, sąsajas su aplinkybėmis. Siekiant objektyvumo tinkamiausias standartizuotas stebėjimas [21].

2.3. Tyrimo forma

Tyrimo formoje sudarytas klausimynas skirtas pacientų ir farmacijos specialistų stebėjimui ir duomenų pildymui. Taip pat yra dalis skirta dialogui fiksuoti (uţrašinėti).

Stebėjimo forma pasirinkta dėl šių prieţasčių: 1. Galima stebėti didelį ţmonių skaičių.

2. Anonimiškumas garantuoja tikslesnius duomenis. 3. Duomenys lengvai apdorojami ir vertinami.

(20)

2 lentelė. Tyrimo formos struktūra

Tyrimo dalis Tyrimo dalies apibūdinimas Dimensijos Bendras pirminių poţymių skaičius

I Vizito aplinkybės Paciento aplinkybių

charakteristika 2 II Kontingentas Paciento duomenys 2

III Konsultacijos vertinimas

Konsultacijos aspektai 3 Paciento informacija 8 Vaistininko iformacija 3

Tyrimo forma sudaryta remiantis AESGP savigydos grupių skirstymu ir GVP nuostatais rekomenduotinų informacinių aspektų išdėstymu. Tyrimo forma skirta įvertinti visuomenės vaistinėje, savigyda uţsiimančių pacientų, farmacijos specialistų teikiamas konsultacijas.

2.4. Duomenų analizės ir statistikos metodai

Duomenų analizės rezultatai apdorojami Microsoft Office Excel 2010. Atlikta aprašomoji ir lyginamoji analizė. Pagal gautus duomenis sudaryti grafikai ir lentelės.

Statistinis duomenų vertinimas atliktas su SPSS v. 20.0. Naudotas procentinių daţnių metodas, skirtumų staitistiniam reikšmingumui didinti z-score kriterijus. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p< 0,05.

2.5. Tyrimo imties nustatymas

Buvo naudota ši imties formulė [10] :

n- atvejų skaičius atrankinėje grupėje;

z- koeficientas, pasirenkamas pagal tai kokį patikimumą norime gauti; s- imties kvadratinis nuokrypis;

(21)

Taip pat imties tūrį galima nustatyti, vadovaujantis specialiomis lentelėmis, kurios sudarytos su 5 proc. paklaida. Pvz.[10] :

Generalinės

aibės visuma 500 1000 2000 3000 4000 5000 10000 100000 Imties tūris 222 286 333 350 360 370 385 398

Buvo atliktas stebėjimas 2016 m. sausio mėnesį. Per 1 darbo dieną vidutiniškai apsilanko apie 200 pacientų. Tuomet per 30 dienų – 6000. Atsitiktine tvarka stebėjimui pasirinktos dienos ir laikas. Kad tyrimas būtų išsamus surinkta 485 stebėjimo formų.

2.6 Tyrimo eiga

Tyrimo metu vaistinėje ,, X „„ buvo stebimi visi pacientai. Per tyrimo dienas apsilankė 1009 pacientai, stebėjimo formų uţpildyta 485. Stebėjimo formos registruotos savigyda uţsiimančių pacientų.

4pav. Atvykusių pacientų ir užpildytų stebėjimo formų kiekiai

4 paveiklse turime palyginimą: atvykusių pacientų ir uţpildytų stebėjimo formų kiekio. Roţiniai stulpeliai atvykę pacientai, mėlyni- uţpildytos stebėjimo formos (jų maţiau). Po stulpeliais nurodytos dienos kuriomis vyko tyrimas ( buvo pildomos stebėjimo formos).

(22)

2.7. Tyrimo kontingentas

Vaistinėje ,,X„„ Buvo išanalizuota 485 stebėjimo formų, jos surinktos per 19 darbo dienų pasiskirstant per kovo, balandţio ir geguţės mėnesius. Tyrimo formos pildytos tik tų pacientų, kurie pirko nereceptinius vaistus ar konsultavosi savigydos klausimais (3 lentelė).

3 lentelė .Vaistinėje apsilankiusių pacientų kontingentas

Vaistinės pacientų duomenys

Lytis

Grupė Skaičius procentas

Vyras 184 38 Moteris 301 62 Amţius 18-30 m 113 23 30-60 m 140 29 60m ir vyresni 232 48

(23)

3. REZULTATAI

3.1. Savigyda uţsiimančių vaistinės pacientų konsultacijų charakteristikos

Į vaistinę ,,X„„ tyrimo metu atvyko daugiau pacientų, nei buvo uţpildyta stebėjimo formų. Jie pirko tik receptinius vaistus, maisto papildus ar tik higienos prekes. Jie nepirko nereceptinių vaistų, ar neprašė konsultacijų savigydos klausimais.

5pav. Savigyda užsiimančių vaistinės pacientų konsultacijų charakteristika ( procentais) N=1009

5 paveiklas parodo, kad apie pusę pacientų ( 48 proc.- N=485) apsilanko savigydos klausimais. Jie rūpinasi savo sveikatos gerinimu, konsultuojasi su vaistininkais.

Šiais technikos amţiaus laikais, pacientai gauna pakankamai daug informacijos apie nereceptinius vaistus per masinės informacijos priemones: spaudą, televiziją ir kt. Todėl besirūpinantys savigyda pacientai, ieško informacijos įvairiuose šaltiniuose ir vėliau uţsuka į vaistinę pasikonsultuoti su farmacijos specialistu.

48% 52%

savigydos klausimais konsultavosi ( nereceptinių vaistų)

kitais klausimais konsultavosi (recept.vaistai, maisto

(24)

6 pav. Konsultacijų dalis (procentais)

6 paveiksle matyti jog daţniausiai uţtenka 1-2 minučių, tai apie vartojimą. Jei reik ilgesnės konsultacijos ir vaisto parinkimo, ligonio nusiskundimų išklausymo – tuomet ir 3minučių ar daugiau prireikia (iki 10 min.).

4 lentelė. Paciento konsultacijos tikslai (N=481)

Paciento tikslai

Vaisto pavadinimas

Grupė Skaičius Procentas Vaisto gamintojo pavadinimas 404 84

Bendrinis vaisto pavadinimas 9 2 Išsakyta problema 68 14 Kam perka Sau 391 81 Kitam 90 19 Suaugusiam 448 93 Vaikui 33 7

Pagal gautą informaciją iš paciento (4 lentelė), vaistininkas parenka tinkamą vaistinį preparatą. Bendrinį pavadinimą išsakė 2 proc. pacientų, problemą apibūdino 14 proc. Daţną kartą

pacientai ţino ko nori, ar ko jiems reik ir išsako firminį vaisto pavadinimą. 84 procentai pacientų (404 iš 481 stebėtųjų). Tai gali turėti įtakos, kad pacientai lankosi pas gydytojus ir gauna jų nurodymus. Taip pat daug įtakos padaro reklama ( ţiniasklaida: televizija, internetas; spauda: ţurnalai, laikraščiai; skrajutės: poliklinikose, vaistinėse).Vaistininkas informuoja apie rizikos faktorius ( per ilgai nevartoti vaistų, kada kreiptis į gydytoją). Kompetetingai komentuoja kai pacientas domisi reklaminiais nereceptinių vaistų pranešimais. Iš tyrimo matyti, kad vaistų perkama daţniausiai sau, tik 19 procentų

(25)

kitam. Matome, jog perkama suaugusiam 93 proc. ir 7 proc.vaikui. Galima suprasti, jog tie kiti bus šeimos nariai suaugę, ar kaimynai.

7 pav. Konsultacijų pasiskirstymas (procentais)

Nereceptinių vaistų kreipėsi ir įsigijo 468 iš 485 pacientų. 13 - klausė patarimo, ligų ir vaistų klausimais. 4 - tik paslaugos (kraujospūdį matavosi).

8 pav. Vaistų kiekis pirktas vieno vizito metu

96% 3% 1% nereceptinių vaistų tik patarimo tik paslaugos (kr.spaud.matavimas) 17 239 148 60 15 5 ₁ 0 50 100 150 200 250 300

(26)

Vieno vizito metu daţniausiai perkamas vaistų kiekis vienas ar du. Yra ir didesni kiekiai- iki šešių. Į šį sąrašą patenka receptiniai vaistai 1-os ir 3-os formos receptų.

9pav. Prekių kiekis vieno apsilankymo metu

Bendras prekių kiekis vieno vizito metu : vieną prekę perka 160 pacientų, o dvi – 174 pacientai. Tai daţniausias perkamų prekių kiekis. Tačiau pirkinių krepšelis gali sudaryt iki aštuonių prekių.

5 lentelė. Šalia nereceptinių vaistų perkamos prekės

Kokios rūšies perkamos kitos prekės

Antra prekė Trečia prekė

Skaičius Procentas Skaičius Procentas

Receptinis vaistas 122 55 0 0

Maisto papildas 61 28 23 55

Kitos prekės 38 17 19 45

Šalia nereceptinų vaistų perkami ir receptiniai vaistai, jie sudaro 55 proc. Taip pat ir maisto papildai uţima nemenką vietą. Tačiau ir kitų prekių prisireikia (pleistrai,tyrimų indeliai,dantų higienos priemonės, asmens higienos priemonės (šampūnai, įklotai, paklotai, sauskelnės), švirkštai, odos tepalai, tirpalai, eteriniai aliejai, jūros vanduo.

17 160 174 77 32 19 3 2 1 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200

(27)

6lentelė. Aplinkybės kuriomis pacientas konsultavosi vaistinėje(N=485)

Vaistinės pacientų aplinkybės Kitas ţmogus stovi

šalia Skaičius Procentas Taip 209 43 Ne 276 57 Laikas Rytas 333 69 Vakaras 19 4 Popietė 133 27

Ar kitas ţmogus trukdo konsultacijai, negalima pasakyti, 57 proc.pacientų buvo vieni. Didesnė pacientų dalis apsilankė ryte. Tai gali turėti įtakos ir amţius, kadangi šiame tyrime yra daugiau vyresnio amţiaus ( pencijinio) pacientų 48 proc. Ir gali būt jaunimas ( mamos auginančios maţylius, moksleiviai, studentai). Tai pacientai kuriems parankus rytinis paros laikas.

3.2. Informaciniai vaistinės pacientų konsultacijų aspektai

Atliekamo tyrimo metu, buvo fiksuojamas pacientų ir vaistininkų pokalbis. Šio dialogo eigoje, galime pamatyti koks bendravimo pobūdis vyrauja. Dialogas prasideda nuo pasisveikinimo. Jei pacientas ţino ko jam reik, tai vyksta greitas ir tikslus darbas: pacientas paprašo vaisto, vaistininkas jį parduoda. Daţnai nė nereik jokios informacijos pacientui. Gal būt ją suteikė gydytojas, o gal jis jau ne pirmą kartą vartoja vaistą, arba reik ne jam o kitam asmeniui.

7lentelė. Vaistiniko bendravimo su pacientu konsultacijos aspektai

Konsultacijos aspektai

Dialogą inicijuoja

Grupė Skaičius Procentas

Vaistininkas 131 27

Pacientas 321 66

Abu 33 7

Kaip suteikiama vartojimo informacija pacientui

Raštu 9 2

Ţodţiu 57 12

Nesuteikiama 415 86

Paciento padėka Buvo 223 46

(28)

Dialogo iniciatoriai pacientai- 66 proc.Paprastai aiškiai ir suprantamai farmacijos specialistas informuoja apie vaistų vartojimą: 12 proc. buvo suteikta vartojimo informacija ţodţiu, 2 proc. pacientų raštu, o informacija nesuteikiama 86 proc. Pacientai iš dalies dėkingi 46 proc., kiti gal per skubėjimą nepasako, o daţnas vyresnis ţmogus laikosi prietaro: ,,uţ vaistus dėkoti negalima, nes nepadės“.

Vaistininkas konsultuodamas pacientą suteikia visą reikalingą informaciją apie vaistą. Parinkus tinkamą nereceptinį vaistą, informuojama apie jo kainą (100 proc.). Vartojimo informaciją gavo 14 proc. pacientų (nurodoma ţodţiu arba raštu). Iš 481 konsultuotų pacientų, 66 gavo farmacinę informaciją. Kokia GVP nuostatų informacija vadovaujasi vaistininkas, ir apie ką informuoja

pacientą, pateikta 10 paveiksle.

10 pav. Farmacijos specialisto suteikiama informacija ( procentais) N=66

Suţinoma kuo ligonis skundţiasi, parenkamas nereceptinis vaistinis preparatas,

informuojama apie kainą, nurodomas vartojimo laikas (ryte/vakare), daţnumas (1 ar 3 kart dienoje), kaip vartoti (tepti, gerti per os, ištirpinti). Pavyzdţiai pateikti 8 lentelėje.

8 lentelė. Farmacijos specialisto vaisto vartojimo nurodymai

Farmacijos specialisto vaisto vartojimo pavyzdţiai

,,3 kart dienoje po 1 tabletę”, ,, būtinai tepkit, kad nebūtų žaizdų’’, ,,1kapsulę ryte, 30 minučių prieš valgį’’, ,,1 tabletę 1 kart dienoje“, ,, 1 tabletę ištirpinti stiklinėje vandens, 1 kart dienoje ’’.

Vaistininkas taip pat įspėja pacientą apie savigydos rizikos veiksnius vadovaudamasis GVP nuostatais. Tai labai svarbu, nes pacientas norėdamas sau gero, gali per ilgai vartoti vaistą, arba vartoti netinkamu atveju. Taip pat gali nekreipti dėmesio į jau vartojamus vaistus, arba nesigilinti į

100% 35,72% 71,43% 100% 35,72% 100%

(29)

sąveiką su maistu. 11 paveiksle matosi kiek tokių pacientų gauna informaciją apie savigydos rizikos veiksnius.

11 pav. Farmacijos specialisto suteikiama informacija ( procentais) N=47

Apie vaisto vartojimo trukmę ir dozavimo teisingumą informuoja visi farmacijos

specialistai. Tačiau kitus informacinius aspektus savigydos rizikos veiksnių klausimais, pamini tik apie pusę konsultavusių vaistininkų.

Kartais tenka pakamantinėti nelabai kalbius pacientus, norint suteikti jiems tikamą farmacinę paslaugą. Dėl to vaistininkai naudoja klausimus, kurie padėtų išsiaiškinti paciento nusiskundimus (9 lentelė).

9 lentelė. Vaistininko užduodami tikslinamieji klausimai

Vaistininko tikslinamųjų klausimų pavyzdţiai

,,Ar visą, ar tik tam tikrą vietą?”, ,, gal peršalot?”, ,, kiek laiko?“, ,, ar bus kas ištepa?”, ,, ar labai didelė sloga?”, ,,purkšti į nosį turite?”, ,, ką geriate, ar jau vartojote?“, ,, kad nemigdytų? ”, ,,tepalą ar tablečių?”, ,, ar vitaminų norėsite?”.

Kiekviena konsultacija buvo individuali. Daţniausiai konsultuojama pagal 5 negalavimų simptomus, kurie pateikti 12 paveiksle.

100% 42,85% 100,00% 35,71% 51% 28,57%

(30)

12 pav.Dažniausiai sutinkamos savigydos simptomų grupės (procentais) (N=481)

Didţiausias pacientų nusiskundimų skaičius yra skausmu – 35proc., peršalimu- 29 proc., kiek maţiau virškinimo sistema apie 20proc., po 8 procentus sudaro odos problemos ir bendro

organizmo stiprinimas.

Ţemiau pateikti savigyda uţsiimančių vaistinės pacientų išplėstinis ir bazinis dialogai.

3.2.1 Komunikacinis procesas vaistinėjė, pacientas kreipėsi dėl skausmo

Skausmas gali būti įvairus. Daţniausiai pacientus kamuoja širdies skausmas, nugaros ir sąnarių, dantų, pilvo, galvos, akių ir kiti. Savo negalavimus pacientai išsako įvairiais ţodţiais 10 lentelėje.

10 lentelė. Paciento nusiskundimų išsakymas skausmo atveju

Paciento išsakomų nusiskundimų pavyzdţiai

,, Man nugarą skauda”, ,, sunku judėti”, ,, gal pertraukė”, ,,dieglys kamuoja“, stiprus skausmas...“, ,,negaliu sukąsti“, ,, stipriai sutrenkiau“, ,, negaliu pasukti galvos“, ,, čia labai maudžia“.

Pateiktame dialoge matyti, kaip vaistininkas stengiasi suţinoti nusiskundimo prieţastį, kad galėtų parinkti tinkamą vaistą ir jo vartojimo būdą.

VP (vaistinės pacientas): Labas rytas. FS ( farmacijos specialistas): Labas rytas.

35,34%

29,11%

19,54%

7,69% 8,32%

(31)

VP: Man nugarą skauda.

FS: Ar visą, ar tik tam tikrą vietą? VP: Visą kaţkaip, sunku judėti. FS: Tai gal peršalot?

VP: Gal pertraukė?

FS: Būtų gerai tepalu patepti, ar bus kas ištepa? VP: Taip, ţmona.

FS: Ir gal tablečių nuo skausmo?

VP: Taip, duokit.

FS: Ibustar tabletės, 3 kart dienoje po 1 tabletę.

VP: Gerai paimsiu. FS: 10,22 eur. VP: Ačiū.

Šiame dialoge matome, kaip pacientas pasitiki vaistininku ir laukia iš jo pagalbos, nusako kaip sugeba savo negalavimą, ir sutinka su visais vaistininko pasiūlymais.Vaistininkas parenka vaistus ir nurodo jų vartojimą. Pacientas yra dėkingas.

VP: Man širdies lašų. FS: Didelį ar maţą? VP: Didelį.

FS: 1,76 eur.

(32)

11 lentelė. Faktoriai turėję įtakos besikreipiančių dėl skausmo Grupė Kiekis ( n/N)/ % Statistika Moterys (112/301) 37,2 z = 1,2738 p = 0,204 (p < 0,05)* Vyrai (58/184) 31,52 18- 60 m. (75/253) 29,64 z = 2,6063 p = 0,009 (p < 0,05)** 60m. ir vyresni ( 95/232) 40,94

* – statistiškai nereikšmingas skirtumas, ** –statistiškai patikimas skirtumas, z- koeficientas, p – patikimumo lygmuo

Tarp besikreipiančių pacientų dėl skausmo statistiškai reikšmingas skirtumas amţiaus grupėje 60m. ir vyresni net 40,94 proc.( p < 0,05). Lytis nesudarė reikšmingo skirtumo.

3.2.2 Pacientas kreipėsi dėl peršalimo simptomų

Daţniausi peršalimo nusiskundimai yra gerklės perštėjimas, uţkimimas, sloga, nosies uţgulimas, nedidelis karščiavimas ir kt. Nusiskundimai apibūdinami įvaisriais ţodţiais 12 lentelėje:

12 lentelė. Paciento nusiskundimų išsakymas peršalimo atveju

,, Ką nuo slogos”, ,, jau ilgai tęsiasi”, ,,labai išdeginta”, ,, varva nosis “ , ,, neprakvėpuoju“, ,, peršti gerklę“, ,, užkimau..“, ,, neprakalbu, padėkit“, ,, kosėju ir kosėju“, ,, šiek tiek temperatūros turiu“.

VP: Ką nuo slogos: ar sinupret geriau ar gelomyrtol? FS: Ar labai didelė sloga?

VP: Taip, jau ilgai tęsiasi.

FS: Tai gelomyrtol imkit, 3 kart dienoje po 1 kapsulę.

VP: Gerai.

FS: O purkšti į nosį turite?

VP: Negaliu, jau labai išdeginta nuo lašų.

FS: Tai tada naudokit aliejuką Rhinopantein. Būtinai tepkit kad nebūtų ţaizdų.

(33)

Čia matome, kaip farmacijos specialistas rūpinasi vaistinės pacientu. Pataria kas greičiau išgydytų negalavimą, pasako vartojimą.Taip pat pasirūpina ir gretutiniu negalavimu pasiūlydamas vaistą ,paaiškina jo naudingumą. Pacientas lieka dėkingas.

FS: Laba diena.

VP: Olynth 0,05 proc. HA. FS: 3,99 eur.

VP: Viso gero.

Pacientas prašo vaisto slogai gydyti nurodydamas tikslų pavadinimą. Kadangi vaistas skirtas vaikui, greičiausiai jį paskyrė gydytojas. Tėveliai labai atsakingai ţiūri į vaikų gydymą, todėl perka tik tai ką tiksliai nurodė gydytojas. Na ţinoma ir skuba kuo greičiau pagelbėti maţajam pacientui.

13 lentelė. Faktoriai turėję įtakos besikreipiančių dėl peršalimo

Grupė Kiekis ( n/N) % Statistika Moterys (104/301) 34,55 z = 3,5341 p = 0,00042 (p < 0,05)** Vyrai (36/184) 19,56 18- 60 m. (75/253) 29,64 z = 0,395 p = 0,69654 (p < 0,05)* 60m. ir vyresni (65/232) 28,01

Pacientų, kurie kreipėsi dėl peršalimo amţius maţiau reikšmingas, bet lytis turi įtakos – moterys 34,55 proc., vyrai 19,56 proc.

3.2.3 Pacientas kreipėsi dėl virškinimo sutrikimų

Pacientai besikreipiantys dėl virškinimo sutrikimų, daţniausiai nurodo skausmą pilvo srityje, skundţiasi : nevirškinimu, padidėjusiu rūgštingumu, vidūrių pūtimu, viduriavimu, vidurių uţkietėjimu, pykinimu ir kt. Šių nusiskundimų apibūdinimo pavyzdţiai 14 lentelėje.

14lentelė. Paciento nusiskundimų išsakymas virškinimo sutrikimų atveju

(34)

VP: Man ką nors nuo rūgštingumo. FS: Ką geriate, ar jau vartojote?

VP: Taip, kapsules. FS: Tai gal omeprozol? VP: Taip, tik man tų naujų. FS: Gasec, 14 kapsulių 2,99 eur. VP: Kaip gerti?

FS: 1 kapsulę ryte, 30 minučių prieš valgį. VP: Ačiū, o jos tikrai geros?

FS: Taip, šveicarų gamybos, pagal specialią technologiją pagaminta.

Dialogo metu labai svarbu pacientui, kad vaistas būtų naujas. Tai be abejo besirūpinantis savo sveikata, ir vaistų naujienomis pacientas. Farmacijos specialistas pasiūlo specialios technologijos vaistą, nurodo vartojimą. Pacientas dėkingas.

VP: Mezym forte roţinių. FS: 2,83 eur.

VP: Ačiū.

Trumpas ir greitas vizitas. Pacientas tiksliai ţino sau tinkamą vaistą. Pasako jo firminį pavadinimą, sumoka, padėkoja ir išeina. Vaistininkas neklausinėja ar jam ko nors dar reiktų .

15 lentelė. Faktoriai turėję įtakos besikreipiančių dėl virškinimo sutrikimų

(35)

3.2.4 Pacientas kreipėsi dėl odos problemų

Į vaistinę atvyksta pacientai su įvairiais odos pakitimų nusiskindimais: bėrimai, dermatitai, aknės, paraudimai, nieţėjimas, sausumas, pleiskanojimas, iššutimai, pragulos ir kt. Savo rūpestį pacientas išsako įvairiais ţodţiais, jie pateikiami 16 lentelėje.

16 lentelė. Paciento nusiskundimų išsakymas odos problemų atveju

,, Nuo alergijos“, ,, pleiskanota oda“, ,, tempia odą“, ,, paraudusi, karšta oda“, ,, nuo sauskelnių labai iššuto“, ,, visa ranka išberta“, ,, niešti, nusidraskau“, ,, veidas labai spoguotas“.

VP: Nuo alergijos.

FS: Kad nemigdytų? Odai?

VP: Taip.

FS: Tepalą ir tablečių? VP: Tablečių.

FS: Loratin actavis 10 tablečių- 3,49 eur.

VP: Kaip gerti?

FS: 1 tabletę 1 kart dienoje.

Šiame dialoge farmacijos specialistas pasidomi kokių vaisto formų norėtų pacientas. Pacientas nurodo, ir pasiteirauja kaip vartoti. Vaistininkas pasako kainą ir vartojimo būdą.

VP: Tavegyl tablečių 1-ą lapelį. FS: 2,02 eur.

VP:Viso gero.

(36)

17 lentelė. Faktoriai turėję įtakos besikreipiančių dėl odos problemų Grupė Kiekis ( n/N) % Statistika Moterys (30/301) 9,96 z = 2,4807 p = 0,01314 (p < 0,05)** Vyrai (7/184) 3,8 18- 60 m. (19/253) 7,5 z = 0,1031 p = 0,92034 (p < 0,05) * 60m. ir vyresni (18/232) 7,75

Pacientų amţius nėra reikšmingas odos problemų atveju. Bet lytis turėjo statistiškai reikšmingą skirtumą – moterys 9,96 proc., vyrai 3,8 proc.

3.2.5 Pacientas kreipėsi dėl bendro organizmo stiprinimo

Pacientai norėdami pastiprinti organizmą, skundţiasi jo silpnumu, neturėjimu jėgų, ilgalaikiu nuovargiu, mieguistumu, daţnu sergamumu peršalimo ligomis. Nusiskundimų pavyzdţiai pateikti 18 lentelėje.

18lentelė. Paciento nusiskundimų išsakymas bendro organizmo stiprinimo atveju

,, Ką nors pastiprinti organizmą”, ,, kokių nors vitaminų”, ,, gal imunitetui ką nors, dažnai sergu“.

FS: Laba diena.

VP: Laba diena, man ką nors pastiprinti organizmą. FS: Ar vitaminų norėsite?

VP: Taip, kokių nors.

FS: Beroca, 1 tabletę ištirpinti stiklinėje vandens, 1 kart dienoje.

VP: Gerai. FS: 5,32 eur.

O šiame dialoge farmacijos specialistas pasisveikina. Vaistinės pacientas taip pat pasisveikina ir išsako savo problemą. Vaistininkas pasitikslina ko tiksliau norėtų pacientas. Tuomet pasiūlo nereceptinį vaistą, nurodo kaip vartoti, ir kiek kartų per dieną, taip pat ir kainą. Pacientas sutinka.

(37)

VP: Neurorubin tablečių dėţutę.

FS: 5,98 eur.

Atvykus į vaistinę pacientui, farmacijos specialistas pasisveikina. Vaistinės pacientas nurodo nereceptinio vaisto pavadinimą, sumoka ir išeina. Galbūt jau pacientas ţino vartojimą, o vaistinkas nesivargina jo paklausti.

19 lentelė. Faktoriai turėję įtakos besikreipiančių dėl bendro organizmo stiprinimo

Pacientų , kurie kreipėsi dėl organizmo stiprinimo konsultacijų, amţius nėra reikšmingas. Tačiau lytis turi reikšmingumo: moterys - 11,62 proc., vyrai - 2,71 proc.

Apibendrinant galima teigti, jog 4-ioms nusiskundimų grupėms daugiausiai įtakos turi lytis (moterys), jos uţima didesnę dalį nuo 10 iki 35 proc. Tik skausmo atveju didesnę įtaką turi amţius – 60m. ir vyresni 41 proc.

Paciento poreikio išaiškinime reikalinga įsiklausyti į visus nusiskundimus, uţduoti tikslinamuosius klausimus, ir būtinai informuoti apie vartojimo būdą ir daţnumą.

(38)

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Savigyda uţsiimantys pacientai daţniausiai perka nereceptinius vaistus 468 iš 481 (96proc.). Receptinį vaistą kaip antrą produktą renkasi 55 proc.pacientų, maisto papildą- 28 procentai pacientų. Atlikus tyrimą vaistinėje paaiškėjo jog atvykę į vaistinę pacientai daţniau nei vaistininkai pradeda dialogą. Į vaistinę uţsuka daţniau moterys 62 procentai, nei vyrai (38 proc.). Kontingentas yra vyresni nei 60m. – 48 proc., ir 29 proc.- nuo 30 iki 60m., bei 18 – 30m. – 23 proc. Galima teigti, jog moterys yra rūpestingos, lengviau bendrauja. Maltoje atliktame tyrime iš 500 pacientų 52 proc. moterų, 48 proc. vyrų. Amţius 36 - 45 metų 24 proc., vidutinio amţiaus 40 proc.[ 26].

Į vaistinę pacientai uţsuka ţinodami firminį vaisto pavadinimą 84 proc., tai padeda greičiau ir operatyviau įsigyti vaistą. Bendrinį pavadinimą išsakė 2 proc. pacientų, problemą apibūdino 14 proc. Ligoniai domisi visa informacija, per ţiniasklaidą (televiziją, spaudą), klausinėja vaistininkų apie rūpimą preparatą. Lietuvoje 2010 m. atliktame tyrime firminis pavadinimas sudarė 42proc., išsakoma problema 28 proc., bendrinis pavadinimas 15proc. Pacientai informacijos šaltiniais įvardija: gydytoją 87 proc., vaistininką 64proc., pakuotės informacinį lapelį 46 proc., televiziją 45proc., spaudą 36proc., reklamą 35 proc., šeimą ir draugus 15proc., internetą 2 proc.[5]. Daţniausiai pacientai perka sau - 81 proc. Peršalimas ir skausmas uţima pagrindinę vietą nusiskundimų įvairovėje- 310 pacientų iš 481 kreipėsi dėl jų. Pagrindiniai vartotojai yra suaugusieji- 93 proc., nereceptinių vaistų įsigijo 468 pacientai iš 481. Informacija apie vaistą suteikiama ţodţiu tik 12proc, raštu-2 proc., o 86 proc, net nesuteikiama. 286 pacientai (59 proc.) uţtruko vaistinėje tik 1-2 minutes. Lietuvos tyrime 2010 m. konsultacijų trukmė yra labai įvairi tačiau net 70 proc. visų konsultacijų nesiekia 2 minučių, o 95 proc. konsultacijų yra trumpesnės nei 5 minutės. Visuomenės vaistinėms pacientams vaistinėje suteikiamos konsultacijos apimtis ir trukmė priklauso nuo įsigyjamo vaisto tipo, vaistų kiekio, paciento amţiaus, lyties, aktyvumo, jų uţduodamų klausimų [5]. Vaistinės pacientai prašo konsultacijos pagal daţniausiai pasitaikančius 5 negalavimų simptomus: skausmas (35 proc.), peršalimas (29 proc), virškinimo sutrikimai (20 proc.), odos problemos bei bendram organizmo stiprinimui (po 8 proc). Daugiau pacientų apsilankė ryte, pirmoje dienos pusėje (69 proc.). Į vaistinę atvyko daugiau pacientų, nei įsigijo nereceptinių vaistų, ar tik prašė konsultacijos. Jie pirko prekes nesusijusias su savigyda (receptiniai vaistai, maisto papildai, higienos priemonės).

(39)

IŠVADOS

1. Dauguma visuomenės vaistinės pacientų, siekiančių gauti farmacijos specialisto konsultaciją, įsigydami nereceptinį vaistą yra vyresnio amţiaus moterys. Daugelyje konsultacijų vaisto prašoma gamintojo pavadinimu. Daţniausia savigydos konsultacijos trukmė iki 3-jų minučių. Konsultacijos, kai išsakoma problema, trunka ilgiau (p<0,05).

(40)

LITERATŪRA

1. AESGP, European Proprietary Medicine Manufacturers' Association, Self-medication and the Pharmacist– Includes a Charter of Collaboration Between AESGP and PGEC,1993

2. Anderson J.A.D., Self-Medication– The Proceedings of the Workshop on Self-Care, Springers Science, 2012

3. A World Health Organization resource, The benefits and risks of self-medication, Prieiga per Internetą: <http://apps.who.int/medicinedocs/en/d/Jh1462e/1.html>, 2000.

4. Berry DC; Michas IC; Gillie T; Forster M. What do patients want to know about their medicines, and what do doctors want to tell them?: A comparative study. Psychol Health 1997 5. Daukšienė J. Visuomenės vaistinės pacientų gaunamos farmacinės ir sveikatinimo informacijos

tyrimas ir vertinimas, Daktaro disertacija, KMU, Kaunas 2010.

6. Debrincat M., Patient Perspectives to Self Medication: Community Pharmacy, Hamburg: Anchor Academic Publishing, 2014 .

7. Habeeb GE. Jr., Gearhart JG., Common patient symptoms: Patterns of self-treatment and prevention. Miss State Med Assoc. 1993;34:179–81. Prieiga per Internetą: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/8326519>

8. Hernandez-Juyol M., Job-Quesada JR., Dentistry and self-medication: A current challenge. Med Oral, 2002;7;344-7 <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12415218>

9. Hughes CM, McElnay JC, Fleming GF. Benefits and risks of self-medication. Drug safety. 2001;24(14),1027–1037

10. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai, Kaunas 2002

11. Khantzian Edward J., Albanese Mark. J. Understanding Addiction as Self Medication, USA: Rowman & Littlefield Publishers, 2008

12. Krishnan HS, Schaefer M. Evaluation of the impact of pharmacist's advice giving on the outcomes of self - medication in patients suffering from dyspepsia. Pharm World Sci 2000; 22(3): 102 – 8

13. Kubilienė L., Naudţiūnas A. Farmacinės paslaugos klinikiniai konsultavimo pagrindai , LSMU, Kaunas 2014

14. Kumar H.P., Self Treatment of Common Diseases, New Delhi: B. Jain Publisher, 2002 15. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas // Valstybės ţinios. 2006 07 18, Nr. 78-3056

(41)

17. LR SAM ministro įsakymas 2001 m. geguţės 29 d Nr. 308. „Dėlreikalavimų vaistų pakuotės ţenklinimui ir informaciniam lapeliui Lietuvos respublikoje patvirtinimo"

18. Modi V.D., Nature Cure For Common Diseases, Mumbai: Orient paperbacks, 2005

19. Nair K, Dolovich L, Cassels A, Mccormack J, Levine M, Gray J, Mann K, Burns S. What patients want to know about their medications.Can Fam Physician, 2002.

20. Naudţiūnas A., Sadauskas S., Unikauskas A., Jankauskienė L., Leišytė P., Kalinauskienė E., Mašanauskienė E. Vidaus ligų pagringdai, Kaunas 2010

21. Pranckevičienė A., Endriulaitienė A. Psichologinės diagnostikos pagrindai, VDU, Kaunas 2009 22. Ruiz ME, Risks of self-medication practices, PubMed.gov, US National Library of Medicine,

2010

23. Swendsen JD.,Tennen H. et.al , Mood and alcohol consumption: an experience sampling test of the self-medication hypothesis, American Psychological Association , 2000

24. WHO. Role of pharmacist in self-care and self mediation. Geneva, 1998

25. Wiedenmayer K., Summers R., Mackie C., Gous A., Everard M., Tromp D. World Health Organization. Developing pharmacy practice. A focus on patient care. Handbook. 2006.

26. Wirth F., Tabone F., Azzopardi L.M. , Gauci M., Zarb-Adami M. and Serracino-Inglott A. Consumer perception of the community pharmacist and community pharmacy services in Malta, JPHSR, 2010

27. World Health Organization.Collaborating Centre for Drug Statistics Methodology and Nordic Council on Medicines.Guidelines for ATC Classification. Oslo 1990

28. World Health Organization.Guidelines for the medical assessment of drugs for use in self-medication.Copenhagen; 1986

29. WSMI, World self-medication industry. What is self-medication?, Prieiga per Internetą: <http://www.wsmi.org/about-self-care-and-self-medication/what-is-self-medication/>

30. Zane R.D., Consumer perception of the community pharmacist andcommunity pharmacy services in Malta. Pocket Emergency Medicine, Williame&Wilkins, Malta 2011

(42)

PRIEDAI

VAISTINĖS PACIENTO ELGSENOS STEBĖJIMO FORMA

Eil. Nr. Data

Dialogą inicijuoja

□ Vaistininkas Vaistininko dialogas su pacientu

□ Pacientas V. □ Abu P. Lytis □ Vyras V. □ Moteris P. Amžius □ 18 - 30 m. V. □ 30 - 60 m. P. □ 60 m. ir vyresni V. Kitas žmogus stovi

šalia □ Taip P. □ Ne V. Laikas □ Rytas P. □ Vakaras V. □ Popietė P. Vaisto pavadinimas V. □ Vaisto gamintojo P. □ Bendrinis V. □ Išsakyta problema P. Kam perka □ Sau V. □ Kitam P. □ Suaugusiam V. □ Vaikui P.

Pagal kokius simptomus prašo informacijos V. P.

□ Skausmas V.

□ Peršalimas P.

□ Virškinimo sutrikimai V.

□ Odos problemos Kaip suteikiama vartojimo informacija pacientui

□ Bendram organizmo stiprinimui

□ Raštu □ Ţodţiu □ Nesuteikiama Ko kreipėsi pacientas □ Receptinio vaisto □ Nereceptinio vaisto □ Maisto papildo □ Tik patarimo □ Tik paslaugos □ Kitos prekės Paciento padėka □ Buvo □ Nebuvo Vaistų kiekis vnt. Prekių kiekis vnt.