FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
DAINORA PATINSKAITĖ
VAISTININKO DARBO YPATYBĖS DIRBANT SU AUGALINIAIS
VAISTINIAIS PREPARATAIS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Doc., dr. Zita Barsteigienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
FARMAKOGNOZIJOS KATEDRA
TVIRTINU
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
VAISTININKO DARBO YPATYBĖS DIRBANT SU AUGALINIAIS
VAISTINIAIS PREPARATAIS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc., dr. Zita Barsteigienė
Recenzentas Darbą atliko Doc. dr. R. Benetis Magistrantė
Dainora Patinskaitė
TURINYS
TURINYS...3 SANTRUMPOS...4 SĄVOKOS...5 SANTRAUKA...7 SUMMARY...8 ĮVADAS ...9DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ...11
1. LITERATŪROS APŽVALGA...12
1.1 Augalinių preparatų charakteristika ir statusas...12
1.2 Augalinių vaistinių preparatų gamyba...12
1.3 Kokybės kontrolė...13
1.4 Standartizavimas...13
1.5 Saugumas...13
1.6 Augalinių preparatų rinka Lietuvoje...14
1.7 Savigyda...15
1.8 Farmacinė rūpyba...17
1.9 Konsultacija...17
1. 10 Priežastys, turėjusios įtakos vaistininko vaidmens pasikeitimui...19
1. 11 Farmacinės rūpybos problemų pritaikymas praktikoje...20
2. DARBO METODIKA...22
2.1 Tyrimo organizavimas...22
2.2 Tyrimo metodai...22
2.3 Surinktų duomenų analizės metodai...23
SANTRUMPOS
p - duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo
SPSS - Statistical Package for the Social Science – Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa
SĄVOKOS
Farmacinė paslauga - vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [6].
Farmacinė rūpyba – tai kompleksinis ir nuolatinis procesas, leidžiantis gauti geriausius rezultatus, parenkant tinkamiausią pacientui gydymo būdą [1].
Fitoterapinis vaistas (augalinis vaistinis preparatas) - vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios) medžiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medžiaga(-os), arba augalinis(-iai) ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medžiagos(-ų) ir tokio(-ių) augalinio(-ių) ruošinio(-ių) mišinys [6].
Gydytojas - tai asmuo, turintis aukštąjį medicinos išsilavinimą ir šio įstatymo turintis teisę vykdyti asmens sveikatos priežiūros veiklą, kuri apima asmens sveikatos būklės nustatymą (ekspertizę), ligų profilaktiką, ligų diagnostiką, ligonių gydymą ir medicininę reabilitaciją [6].
Nepageidaujama reakcija – nenorimas neigiamas žmogaus organizmo atsakas į vaistinį preparatą. [6]
Savigyda - tai negalavimų šalinimas ar lėtinių ligų prevencija tradiciniais, žoliniais bei kitais nereceptiniais vaistais [1].
Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus
Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę [6].
SANTRAUKA
Magistrinio darbo tema: VAISTININKO DARBO YPATYBĖS DIRBANT SU AUGALINIAIS
VAISTINIAIS PREPARATAIS.
D. Patinskaitė. Magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. Z. Barsteigienė; Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Farmakognozijos katedra. – Kaunas.
Tikslas: Ištirti ir įvertinti vaistininko darbo ypatybes dirbant su augaliniais vaistiniais preparatais. Metodika: Tyrimas buvo atliktas pasirinkus anketavimo metodą, dviem etapais: 2007-2009 m. ir
2012-20014 m, respondentams pateikiant tas pačias neatnaujintas anketas, siekiant išsiaiškinti, kaip pakito vaistininko darbo ypatybės dirbant su augaliniais vaistiniais preparatais. Tyrimo metu, kiekvienu laikotarpiu, apklausta po 135 vaistininkus, t.y. po vieną vaistininką iš vaistinės. Gauti anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami SPSS programos 17 versija. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojant Microsoft Office Excel 2007 programą. Anketą sudarė 24 klausimai.
Rezultatai: atlikę apklausą nustatėme, pacientai yra įspėjami dėl nepageidaujamų reakcijų ar
pašalinio poveikio. Įspėjimų skaičius nuo 2007-2009 m. iki 2012-2014 m. išaugo 10%. Specialios literatūros skaitymas farmacijos specialistams yra vis dar populiariausias būdas atnaujinti savo žinias, taip manė 2007-2009 m. 77% apklaustųjų vaistininkų, o 2012-2014 m.- 70%. Dauguma žmonių į vaistinę ateina iš anksto apsisprendę, kokio vaisto jiems reikia. Šiam apsisprendimui didžiausią įtaką daro klientų giminės, draugai ar pažįstami, iš kurių ir gaunama daugiausiai žinių apie augalinius preparatus. Dažniausiai vaistinėje perkami augalinės kilmės preparatai skirti peršalimo ligoms gydyti.
Išvados:
1. Augalinės kilmės preparatai, įskaitant arbatas, populiarėja kaip pirmo pasirinkimo vaistas, siūlomas vaistinėse. Dažniausiai įsigyjami preparatai peršalimo ligų gydymui.
2. Augalinės kilmės preparatų asortimento dalis vaistinėse esančių sintetinių vaistų atžvilgiu nežymiai, bet sumažėjo.
3. Vaistininko vaidmuo, pasirenkant vieną ar kitą vaistažolinį preparatą, sumažėjo 5%. Tai rodo, kad žinios apie augalinius preparatus tapo labiau prieinamos plačiajai visuomenei.
SUMMARY
Master's thesis: Job Characteristics of a Pharmacist Working with Herbal Medicine.
D. Patinskaitė. Master‘s thesis/ supervisor Assoc. Dr. Z. Barsteigienė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmacognosy. – Kaunas
Aim: To research and evaluate job characteristics of a pharmacist working with herbal medicine. Methods: The study was conducted in two stages using a questionnaire method: in 2007-2009 and
2012-2014 the respondents were given the same questionnaires in order to determine how job characteristics of a pharmacist working with herbal medicine had changed during this time period. In both periods of time of the study 135 pharmacies were interviewed. The questionnaire data were analyzed using a program SPSS 17. Graphs and tables were created using Microsoft Office Excel 2007. The questionnaire consisted of 24 questions.
Results: The survey revealed that patients are warned on the adverse reactions or side effects. The
number of warnings from 2007-2009 to 2012-2014 has increased by 10%. Reading of specialized literature for pharmaceutical professionals is still the most popular way to update their knowledge: so thought by 77% in 2007-2009 and by 70% in 2012-2014 of pharmacists surveyed. Most people come to a pharmacy having already decided what kind of medicine they need. This decision is mainly formed by their relatives, friends or acquaintances from whom the most information about herbal medicine is obtained. The most commonly purchased are plant-based medicines for treating the common cold.
Findings:
1. Medical herbal preparations, including teas are gaining popularity as the first choice medicine offered in pharmacies. The most commonly purchased products are for the treatment of colds. 2. The assortment of herbal medicines in pharmacies is slightly decreasing.
3. The role of a pharmacist in choosing one or another herbal product fell by 5%. This suggests that knowledge of herbal medicines has become more accessible to the general public.
ĮVADAS
Pastaraisiais dešimtmečiais stebimas vis populiarėjantis pacientų gydymasis augalinės kilmės preparatais. Vaistininkas yra jų informacijos šaltinis, tiksliai žinantis, kokias medžiagas kaupia kiekvienas augalas, kaip jos veikia žmogaus organizmą ir sąveikauja su įvairiais cheminiais vaistais. Pasitaiko tam tikrų atvejų, kai šių sąveikų pasekmės gali būti nepageidaujamos bei gali sukelti rimtų pacientų negalavimų. Šiais atvejais itin svarbu yra gauti tikslią informaciją apie augalinių vaistinių preparatų vartojimo ypatybes, remiantis atliktais moksliniais tyrimais.
Vaistininkas yra lengviausiai pasiekiamas profesionalus sveikatos priežiūros specialistas, gebantis suteikti kompetentingos informacijos apie augalinės kilmės preparatų vartojimo galimybes bei pateikti jų charakteristikas. Tačiau pastaruoju metu yra pastebėtas labai paplitęs reiškinys, kai informacijos ieškoma ne pasitelkus į pagalbą kvalifikuotus vaistininkus ar gydytojus, o naršant internete, žiūrint televizijos laidas ar pasikliaujant aplinkinių žmonių pasakojimais.Taigi žmonės užsiima savigyda. Šiuose, moksliniais tyrimais nepagrįstuose šaltiniuose, greta teisingos, yra daug klaidinančios, reklaminiais tikslais skleidžiamos ir nuogirdomis grįstos informacijos.
Šalyse, kuriose plačiai teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos, vaistininkai turi galimybę disponuoti informacija, esančia bendrose duomenų bazėse ir imtis papildomų atsargumo priemonių. Deja, šiuo metu Lietuvoje nėra galimybės naudotis bendromis pacientų duomenų bazėmis, todėl tik pats pacientas yra vienintelis šaltinis, galintis vaistininkui suteikti informaciją apie save patį ir pats išklausyti kompetentingą specialisto nuomonę, moksliniais tyrimais pagrįstą informaciją apie gydymą augalinės kilmės preparatais.
Nors vaistinėse populiariausi yra vaistai, kurie yra pagaminti cheminės sintezės būdu, tačiau vartotojams siūloma ir augalinės kilmės preparatų. Jau nuo senų senovės vaistininkams žinomi augalinės kilmės vaistai. Žinios apie juos perduodamos iš kartos į kartą. Šiandieninėje farmacijos rinkoje daugelis jų pateikiami šiuolaikinių vaistų formų pavidalo: kapsulėmis, tabletėmis, milteliais ir kitų vartotojams žinomų ir patogių vartoti formų.
Jeigu palygintume augalinės kilmės preparatus su sintetiniais preparatais, tai pastebėtume daugelį augalinės kilmės preparatų pliusų.
Augalinės kilmės preparatai gaunami iš džiovintų ar šviežių vaistinių augalų, jų sulčių bei dervų. Apie jų gamybą bei gamybos technologijas buvo žinoma jau Galeno (129-199m.) laikais. [5]
pašalinius poveikius bei apsinuodijimo atvejus. Vaistinių preparatų vartojimo kultūra sudarė galimybę nustatyti augalinės kilmės preparatų indikacijas ir dozes. Buvo pastebėta, kad tik labai retai augalinės kilmės preparatai sukelia šalutinių poveikių ir nepageidaujamų reakcijų, būtent todėl labai svarbu vartoti juos taip, kaip pateikiama vartojimo rekomendacijose.
Svarbų vaidmenį alternatyviosios medicinos srityje atlieka augalinės kilmės preparatų vartojimas. Tais atvejais, kai norima gauti maksimalų terapinį poveikį žmogaus sveikatai, vartojamos tradicinės ir netradicinės gydymo bei profilaktikos priemonės. Augaliniai preparatai, kurie yra priskiriami alternatyvioms gydymo priemonėms, siūlomi, kai ligonis serga ūminėmis ligomis. Tai aktualu ir tuomet, kai lėtinių ligų atvejais norima palengvinti tų ligų simptomus.
Tyrimo metodu, atliekant šį tyrimą, buvo pasirinktas anketavimas. Šis būdas atskleidžia subjektyvią respondento nuomonę, išsaugo anonimiškumą, reikalauja minimalių, dalyvaujančiojo apklausoje, pastangų, suteikiant maksimalų kiekį informacijos.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas- ištirti ir įvertinti vaistininko darbo ypatybes dirbant su augaliniais vaistiniais
preparatais.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti vaistininko vaidmenį dirbant su augaliniais vaistiniais preparatais. 2. Įvertinti vaistinių augalinių preparatų rinką Lietuvoje.
3. Išsiaiškinti veiksnius, turinčius įtakos tam tikro augalinės kilmės preparato pasirinkimui. 4. Išsiaiškinti vaistininkų kvalifikacijos kėlimo ypatumus dirbant su augaliniais vaistiniais
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Augalinių preparatų charakteristika ir statusas
Augalinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios) medžiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medžiaga(-os), arba augalinis(-iai) ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medžiagos(-ų) ir tokio(-ių) augalinio(-ių) ruošinio(-ių) mišinys. [6]
Augaliniai vaistai yra moksliškai patvirtinti, jų veiksmingumas įrodytas komplementariais ir alternatyviais gydymo metodais.[10]
Prieš pradedant plačiai vartoti cheminius vaistus, augaliniai preparatai suvaidino svarbų vaidmenį žmogaus sveikatos srityje. Pastebimi dideli skirtumai tarp valstybių narių žolinių vaistinių preparatų apibrėžimo ir jų skirtymo į kategorijas. Kiekvienas vaistinis augalas gali būti identifikuojamas ir apibrėžiamas skirtingai: kaip maisto produktas, maisto papildas ar fitoterapinis preparatas, priklausomai nuo taisyklių, taikomų kiekvienoje šalyje.[27]
Valstybių narių buvo teiraujamasi apie teisinį statusą, kuriuo remiamasi augalinių vaistinių preparatų reguliavimo sistemoje. Septynių teisinių kategorijų aprašymai buvo pateikti apklausos pavidalo.Buvo pateiktos tokios pasirinkimo galimybės: receptiniai vaistai, nereceptiniai vaistai, vaistai vartojami tik savigydai, maisto papildai, sveikas maistas, funkciniai maisto produktai ir kita.[27]
Atsakymus pateikė 131 valstybės narės, kiekviena galėjo pasirinkti daugiau nei vieną kategoriją, bendras atsakymų skaičius viršija respondentų skaičių. Dažniausiai pasirinkta kategorija- nereceptiniai vaistai, o tai sudaro 97 atsakymų. Kiti populiariausi atsakymai sudarė 23-38% viso kiekio ir buvo įtraukti į šias kategorijas: receptiniai vaistai, maisto papildai ir vaistai, skirti savigydai. Iš viso 23 šalys nurodė, kad žoliniai vaistai neturi teisinio statuso.[27]
1.2 Augalinių vaistinių preparatų gamyba
Augaliniai vaistiniai preparatai gaminami laikantis geros gamybos praktikos ar farmakopėjos reikalavimų. [26]
1.3 Kokybės kontrolė
Kokybė yra garantuojama laikantis gero derliaus nuėmimo, džiovinimo, apdorojimo ir saugojimo taisyklių.
Gero derliaus praktika atsižvelgia į augalo augimo fazę ir geriausią paros laiką derliui nuimti. Džiovinimo procesas turi būti atliekamas tinkamoje temparatūroje, kad nebūtų pernelyg
karšta ir būtų tinkamas apšvietimas.
Augalinės medžiagos turi būti išvalytos, supjaustytos ir saugomos nuo tiesioginių saulės spindulių. Turi būti laikomos tinkamoje temparatūroje, laikantis geros profesinės praktikos taisyklių. Skysčiai, kapsulės, tabletės, savo sudėtyje turintys vaistažolių, turėtų būti laikomi toliau nuo tiesioginių saulės spindulių, stikliniuose induose, apsaugant nuo deguonies poveikio.[10]
1.4 Standartizavimas
Standartizacija apima duomenis apie augalo kvapą, skonį, išvaizdą, džiovinimo, saugojimo, apdorojimo sąlygas. Augalinės medžiagos yra svarbiausias veiksnys gaminant vaistažolinius preparatus. Augalai yra netaisyklingos formos, jų sudėčiai gali turėti įtakos kilmė, augimo, laikymo sąlygos, derliaus nuėmimo laikas. Turi būti atsižvelgiama į priemaišų kiekį ir kilmę.[32]
Nustatant augalų cheminę sudėtį, juos standartizuojant, atliekami sudėtiningi laboratoriniai tyrimai. Šie tyrimai apima plonasluoksnę ir didelio slėgio skysčių chromatografiją, kurios vaizdinė medžiaga patvirtina įvairių cheminių medžiagų ir „markerių“ buvimą augale.[16]
1.5 Saugumas
nepageidaujamos reakcijos gali atsirasti dėl daugelio veiksnių. Vienos iš jų yra nuspėjamos, kitos nenuspėjamos.Tai gali būti netinkamo vartojimo ar savitos organizmo reakcijos, tokios kaip anafilaksija ar alerginės reakcijos.[16]
Papildomas nepageidaujamas reakcijas sukelia pačių vaistinių augalų savybės, taip pat nepageidaujamus reiškinius sukelia augalinių produktų užteršimas ar sumaišymas. Užteršimas atsiranda tada, kai netyčia į augalinį vaistinį preparatą patenka papildomos medžiagos. Dažniausiai patenka tokie teršalai kaip sunkieji metalai, pesticidų liekanos, mikroorganizmai, taip pat kitų rūšių augalinės medžiagos, kuriu tapatybė buvo neteisingai nustatyta. Per vėlus netinkamų priemaišų pastebėjimas gali turėti rimtų pasekmių.[16]
Šiuo atveju labai didelis vaistininko vaidmuo, padedant išsirinkti ir taip pat atliekant švietėjiškąją funkciją kalbant apie augalinius vaistinius preparatus
1.6 Augalinių praparatų rinka Lietuvoje
Šiuolaikinėje farmacijos pramonėje randama apie 30 procentų vaistų, kurie yra pagaminti iš vaistingųjų augalinių žaliavų. Augaliniai vaistiniai preparatai ypatingi tuo, kad yra mažiau toksiški, jiems būdingas švelnesnis poveikis, kuris labai svarbus naudojant juos ilgesnį laiko tarpą. Juos vartojant nepastebėtas šslutinis poveikis, o tai ypač svarbu, kai yra gydomos įvairios lėtinės ligos. Vaistingų žaliavų, o taip pat iš jų pagamintų preparatų farmakologinis poveikis priklauso nuo to, kiek ir kokių biologiškai aktyvių junginių yra jų sudėtyje. Tiek gyvulinės, tiek augalinės kilmės preparatams, taip pat ir kitiems farmaciniams preparatams nuolatos keliami atitinkami sugumo, kokybės bei efektyvumo reikalavimai. Šiuo atveju itin svarbu standartizuoti vaistingų augalų žaliavas, taip pat ir iš jų gaminamus preparatus. Vadovaujantis ES direktyva 65/65 yra teigiama, kad visiems vaistams reikalingas leidimas prekiauti, kuris suteikiamas tik pateikus produkto kokybės, efektyvumo ir saugumo įrodymus.
Augaliniai (fitoterapiniai) vaistai apibūdinami kaip vaistai, kurių veikliąją medžiagą sudaro tik augalai, jų tam tikros dalys, taip pat ir augalinės kilmės žaliavos dariniai. [3].
Remiantis Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo projektu apibrėžiama, kad „Augalinis
vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji (-iosios) medžiaga (-os) yra arba augalinė
ės) medžiaga os), arba augalinis iai) ruošinys iai), arba tokios ių) augalinės ių) medžiagos (-ų) ir tokio (-i(-ų) augalinio (-i(-ų) ruošinio (-i(-ų) mišinys“ taip pat „Tradicinis augalinis vaistinis
kriterijus ir jam gali būti taikoma supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra“ [6]
Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo projektas numatoma, kad augaliniai preparatai tūrėtų būti registruojami kaip tradiciniai ir taip pat turi būti supaprastinta jų registravimo procedūra. Jei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nustato, kad tam tikras augalinis preparatas atitinka visus registracijos kriterijus, tai jis gali būti registruojamas, kaip augalinis vaistinis preparatas.
Lietuvojos Respublikoje augaliniai vaistiniai preparatai yra itin populiarūs ir jų populiarumas kasmet vis auga. Augalinių vaistų vartojimo ypatybėmis domisi ne tik pacientai ar vaistinių klientai, kurie nori gydytis augaliniais vaistais, bet ši informacija yra įdomi ir aktuali gydytojams. [6]
1.7 Savigyda
Paciento tam tikrų ligų gydymasis savo paties pasirinktais vaistais laikomas savigyda [2, 14]. Savigyda suteikia galimybę prisiimti atsakomybę už pasirintus gydymo būdus gydantis lengvus negalavimus [4]. Visais laikais toks gydymo būdas buvo laikomas labai svarbia sveikatos priežiūros sustemos dalimi, kurią teigiamai vertina farmacijos bei įvairių šalių vyriausybės [18, 4]. Toks gyventojų pasirinkimas gydytis patiems suteikia galimybę taupyti biudžeto lėšas, kurios skiriamos apmokėti už gyventojui suteiktas medicinines paslaugas, vartojamus vaistus ir medicininės paskirties prekes [4,14].
Šiuolaikinėje visuomenėje savigydos svarba ypač išaugo [8,25]. Tam turėjo įtakos tam tikri veiksniai:
a) žmonių domėjimasis savo sveikata bei įvairiomis su sveikata susijusiomis priemonėmis; b) laiko trukmė nuolatos kreipiantis į gydytoją [28].
c) išplėtota informacinių technologijų pasiūla: spauda, radijas, televizija, interneto paslaugos. Šios informacinės visuomenės priemonės suteikia galimybę semtis informacijos bei domėtis pačiais naujausiais gydymo metodais bei būdais, susipa-inti su naujausiais vaistais, gauti žinių apie pačias įvairiausias ligas, jų gydymo būdus bei jų atpažinimo simptomus [8].
reikalingų nereceptinių preparatų. Taip pat vaistinėje gaus kvalifikuotą vaistininko konsultaciją apie norimą įsigyti vaistą. Taip taupomas paciento ir gydytojo laikas [14,28]. Toks vaistinio preparato statuso pakeitimas nuolatos didina jo paklausą, o taip pat suteikia galimybę mažinti vaisto kainą [18]. Nepaisant to, kad nuolatos kalbama apie teigiamą požiūrį į pacientų savigydą, tačiau jų pasirinkimas gydytis savarankiškai, dažnai būna rizikingas. Nekompetetinga diagnozė, ne tas pasirinktas vaistas, netinkama vartojamų vaistų sąveika, galimos kontraindikacijos, šalutinių vaistų poveikiš neįvertinimas, netikamos vaistų dozės, tai rizikos veiksniai, galintys turėti didelės įtakos paciento sveikatos būklei [4,14]. Todėl savigydos atveju labai svarbią funkciją atlieka vaistą parduodantis farmacijos specialistas. Būtent vaistininkas yra tas, kvalifikuotas asmuo, kuris gali pateikti rekomendacijas pacientui.Kvalifikuotai patariant galima sumažinti savigydos riziką iki minimumo. [4,28]
Labai svarbus paciento ir vaistininko bendravimas, pasitikėjimas vienas kitu. Pacientui užduodami klausimai paprašius vienokio ar kitokio nereceptinio vaistinio preparato, suteikia galimybę gauti gana išsamios informacijos apie paciento sveikatos sutrikimus bei sveikatos būklę. Turėdamas tokios informacijos, vaistininkas turi galimybę numatyti, ar jo paties pasirinktasis gydymo būdas yra tinkamas, nustatyti, kad galbūt tas gydymas nėra būtinas, o galbūt paciento nurodyti simptomai yra rimtos ligos pradžia [28]. Tokiam pacientui būtina rekomenduoti kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Dėl biudžeto apribojimo ir sumažėjus vaistų kompensavimo galimybėms, savigyda augaliniais vaistiniais preparatais vis populiarėja. Savigydos atveju atsakomybė už tinkamą dozių parinkimą ir vartojimą atitenka pačiam pacientui. Tokiu atveju pacientai dažniausiai nepastebi vaistažolių šalutinių poveikių ar sąveikos su kitais vaistais. Todėl būtina, kad visos vaistažolės ir jų produktai būtų atitinkamai paženklinti, turėtų tikslias vartojimo instrukcijas. Prieš pradėdamas savarankišką gydymą augalinais vaistiniais preparatais, pacientas turėtų pasikonsultuoti su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.Šiuo atveju jam galėtų kvalifikuotai padėti vaistininkas. Pacientas turėtų būti informuojamas ne tik apie augalinių preparatų šalutinius poveikius, bet ir jų sąveika su cheminiais vaistais.[10]
1.8. Farmacinė rūpyba
Farmacinė rūpyba- tai kompleksinis ir nuolatinis procesas, leidžiantis gauti geriausius rezultatus, pateikiant tinkamiausią pacientui gydymo būdą.[1]
Tai- gydytojo, vaistininko ir paciento bendradarbiavimu ir bendravimu paremtas gydymo procesas, jo eigos valdymas. Vaistininkas padeda nustatyti ir išspręsti visas su vaistų vartojimu susijusias problemas. Jis turi nuolatos bendradarbiauti ir bendrauti su pacientu, sveikatos priežiūros specialistais, skatinti sveikatingumą, padėti pacientui išvengti ligos, stebėti ir garantuoti, kad suteikiamos farmacinės paslaugos būtų visiškai saugios, kokybiškos ir efektyvios. [7,29]
Šiuolaikinės farmacinės rūpybos termino apibrėžimą 1990m. pasiūlė C.D. Hepler ir L.M.Strand. Anot jų, farmacinė rūpyba - tai atsakingas paciento gydymas vaistais, kurio tikslas pagerinti paciento gyvenimo kokybę. [9] Apibrėžimo ištakos – ankstesnis apibrėžimas, publikuotas Mikeal ir kt. knygoje „Quality of pharmaceutical care in hospitals“, dar 1975m. Apibrėžime teigiama, kad paslauga, kuri teikiama vaistinėje turi būti saugi ir užtikrinti maksimalų poveikį, esant optimaliausiai vaisto kainai. Netrukus būtent šie autoriai paskelbė ir naujus apibrėžimus, bylojančius apie paslaugą teikiamą vaistinėje. L.M. Strand R. Cipolle 1997m. apie farmacinę rūpybą kalba, kaip apie farmacininko praktiką, kai vaistininkas atsako už paciento gydymą vaistais , o tuo pat metu už tokį įsipareigojimą gauna atlygį. C.D. Hepler apibrėžime, kuris paskelbtas 1996m., teigiama: farmacinė rūpyba – tai gydymo vaistais rezultatų siekimas, kai orientuojamasi į paciento gyvenimo kokybės pagerinimą. [31]
1.9. Konsultacija
žinias bei gebėjimą suvokti pateikiamą informaciją [21]. Ši informacija itin svarbi ir toliau konsultuojant pacientus, taip prisidedant prie sėkmingo gydymo etapų.
Konsultacija prasideda tuomet, kai vaistininkas užmezga pirmąjį kontaktą su pacientu: prasideda nuo pasisveikinimo, padrąsinančios šypsenos, akių kontakto, o vėliau mezgasi pokalbis, visas tolimesnis bendravimas bei bendradarbiavimas. Būtent šis pirmasis kontaktas svarbus tuo, kad vaistininkas sužino, tam tikrus paciento duomenis (amžius, lytis). Būtent šie faktoriai lemia geresnį paciento pažinimą, padeda įvertinti duomenis, kurie yra susiję su paciento vartojamais vaistais bei sveikatos būkle. [17,22]. Tai itin svarbu norint užmegzti pasitikėjimą tarp vaistininko ir paciento, nes tik abipusis pasitikėjimas bei pagarba yra garantas to, kad bus surinkti išsamūs duomenys [17].
Pacientai, kalbėdami atvirai su vaistininku labai dažnai gali pateikti tokią informaciją, kurios nespėjo ar nenorėjo pateikti gydytojui. Jeigu vaistininkas užduos tinkamus klausimus, tai galės pagelbėti tiksliau ir greičiau nustatyti esamą/galimą problemą [17].
Lewis, Lamber, Connor 1997metų straipsnyje teigiama, kad pacientui privalu pateikti kuo daugiau klausimų apimančių kuo didesnį spektrą, norint gauti reikiamos informacijos, kitaip tariant, tai turi būti klausimai nuo galvos iki kojų (angl. head to toe). Kadangi išgirdęs įprastą ir automatiškai užduodamą klausimą: „Ar turite skundų, susijusių su jūsų vartojamais vaistais?“ , pacientas ne visada gali būti tikras, kad jo jaučiami negalavimai gali būti susiję su jo vartojamais vaistais, o kartais jis tų negalavimų net gali ir neprisiminti. Itin svarbu pateikti kuo daugiau smulkių klausimų, kurie yra susiję su ligonio sveikatos būkle, taip pat ir klausimų apie galimas vaistų vartojimo problemas. [9].
Konsultuojant pacientą labai svarbu suteikti informaciją net ir tuo atveju jeigu pacientas nereikalauja jokios informacijos pateikimo. Jei pacientas neturi klausimų, tai ne visuomet byloja apie tai, kad suteikta informacija buvo tinkamai suprasta [12].
Pacientas gali gėdytis savo nežinojimo, nesupratimo ir būtent todėl jaustis nejaukiai. Tuo atveju labai svarbu, kad pacientas vaistininko būtų padrąsintas. Šiuo atveju galima pasitelkti kitokias komunikacijos priemones, tiek verbalines, tiek neverbalines. Konsultuodamas pacientą vaistininkas turi būti ramus, nevengti akių kontakto su pacientu, klausdamas apie jo būklę bei vartojamus vaistus, taip pat atsakydamas į užduodamus paciento klausimus. Vaistininkas turėtų komunikuoti trumpai ir aiškiai, negalima nutraukti paciento kalbėsenos apie savo būklę. Taip parodoma, kad farmacininkui svarbi paciento sveikata [12].
kuris žino, tam tikrų savo negalavimų priežastis turi informacijos apie vaistų veikimą yra labiau suinteresuotas laikytis to gydymo, kurį paskyrė gydytojas. [15]
Vykstant tolimesnei konsultacijai, vaistininkas, remdamasis savo profesinėmis žiniomis, įvertina jam suteiktą informaciją, kuri yra susijusi su paciento sveikatos sutrikimais, jo vartojamais vaistais ir tų vaistų sukeltais nepageidaujamais šalutiniais poveikiais, taip pat ir su tam tikromis farmakoterapinėmis problemomis, jau esamonis ar galimomis. [21]
Taip pat vaistininkas rekomenduoja pacientui tam tikrus vaistus bei gydymą, o tam tikrais atvejais rekomendacijas pateikia ir gydančiam gydytojui. [21]
1. 10 Priežastys, turėjusios įtakos vaistininko vaidmens pasikeitimui
XX amžiaus pradžioje pirminė ir tuo pačiu pagrindinė vaistininko, dirbančio vaistinėje, pareiga buvo vaistinių preparatų gamyba, jų kokybės užtikrinimas ir grynumas bei pagamintų vaistinių preparatų išdavimas pacientui [30]. Antraeilė vaistininko funkcija įvardijama kaip gebėjimas pacientui duoti patarimus, taip pat paaiškinti galimus vaistų vartojimo ypatumus [31].
Laikui bėgant vaistininko vaidmuo labai pasikeitė, atsirado menkėjimo požymių. Vaistinės, kaip institucijos ir vaistininko statusai visuomenėje pasidarė nebe tokie svarbūs pradėjus vis labiau vystytis farmacijos pramonei [13]. Būtent tuo laikotarpiu itin sumažėjo vaistų gaminimas vaistinėje , todėl apie vaistininką jau nekalbama kaip apie pagrindinį vaistų gamintoją, jis tapo nebe toks svarbus, kaip anksčiau. Durham Humphrey 1951m. JAV pataisytas „Maisto, vaistų ir kosmetikos“― įstatymas (Drug, Food and Cosmetic Act) informuoja, kad tuos vaistinius peparatus, kurie gaminami pramoniniu būdu, galima išduoti tik tuo atveju, jei pacientas turi gydytojo išduotą receptą. Taigi vaistininkas tapo tuo asmeniu, kuris vasitinėje tik išduoda vaistus, taip farmacijos specialistas palaipsniui tapo paslaugų sferos darbuotoju, kurio pagrindinė funkcija- išduoti vaistus [13].
Vaistininko, kaip sveikatos priežiūros specialisto, funkcijas praplėsti paskatino tai, kad padažnėjo su vaistų vartojimu susijusių ligų atvejai, kurie kartais net baigdavosi mirtimi. Tai padažnėjo tarp tų pacientų, kurie sirgo lėtinėmis ligomis ir gydėsi ambulatoriškai. Tai paskatino pagalvoti ir įsteigti farmacinės rūpybos paslaugą. Būtent tokia paslauga turėtų būti teikiama visose vaistinėse tiems pacientams, kurie serga lėtinėmis ligomis. Vaistininko pareigų išplėtimas pareikalavo tinkamo ir atitinkamo pasirengimo, naujo požiūrio į atliekamą darbą ir taip pat į pacientą. Itin svarbu buvo tai, kad reikėjo iš naujo ir pozityviai įvertinti besivystančios ir nuolatos tobulėjančios visuomenės poreikius [13].
1.11 Farmacinės rūpybos problemų pritaikymas praktikoje
Farmacinė rūpyba, kuri pirmiausia buvo pradėta taikyti JAV, o vėliau ten pat patobulinta bei išvystyta, ėmė sklisti ir kitose šalyse. Žinoma, netrukus atsirado problema, kurios esmė yra kalba, kalbos barjeras. Norint, kad farmacijos specialistas įsigilintų ir suprastų, kas yra farmacinė rūpyba, reikia informaciją pateikti gimtąja kalba. Pastebėta, kad įvairiose valstybėse C.D.Hepler ir L.M. Strand apibrėžimas verčiamas ir pateikiamas skirtingai ir tuo pačiu nelabai tiksliai, taigi atsiranda tokia rizikos galimybė, kad jis bus išverstas netiksliai, pakis jo prasmė. 2003m. Nyderlanduose, siekiant suvienodinti apibrėžimą, simpoziumo metu buvo pateiktas pasiūlymas, kuris rekimendavo farmacinę rūpybą apibrėžti, kaip paslaugų ir malonų vaistininko bendravimą su pacientu. Tačiau toks termino apibrėžimas pernelyg platus ir netikslus, gali būti savaip interpretuojamas, būtent todėl jo buvo nuspręsta atsisakyti [23].
Šiuolaikinėje visuomenėje Šiaurės bei Vakarų Europos valstybėse yra naudojami bent septyni skirtingi farmacinei rūpybai apibūdinti terminai. Kai kuriose jų farmacinės rūpybos apibrėžimas gerokai nutolęs nuo tradicinio apibrėžimo. Ispanijoje terminas „ seguimento farmacoterapeutico“ verčiamas taip: „tolimesnis gydymas vaistais“. Drasiai galime kalbėti apie amerikiestiško ir europietiško farmacinės rūpybos termino varinatus. Didžiausias skirtumas tas, kad amerikietiškajame variante ypač svarbus rūpinimasis pacientu. Europoje svarbiausias farmacinės rūpybos tikslas- pasiekti optimalių gydymo vaistais rezultatų. [11].
gyvenimo kokybę, tai tokiu atveju glaudus bendradarbiavimas yra būtinas. Todėl, siekiant bendrų tikslų bei sprendžiant su gydymu bei vaistų vartojimu susijusias problemas, būtina tai daryti drauge. Tokiais atvejais bendradarbiavimas ir bendravimas visų sveikatos priežiūros specialistų, su kuriais yra susijęs pacientas, yra neišvengiamas. Norint, kad šis bendradarbiavimas būtų efektyvus bei duotų kuo geresnių rezultatų, reikalingas abipusis pasitikėjimas ir pagarba [13].
Šiuo atveju svariu argumentu, bylojančiu apie lygiaverčių partnerių darbą vardan paciento yra be galo svarbios farmacinės rūpybos studijos,tiek tęstinės, tiek pagrindinės . Šiuo atveju labai svarbu farmacijos studijų planus pritaikyti prie nuolatos besikeičiančių vaistininko funkcijų. Remiantis užsienio šalių patirtimi galima būtų teigti, kad norint spręsti šią problemą reikėtų atsižvelgti į D. Britanijos, Nyderlandų ir Belgijos farmacijos studentų patirtį. Studentai paskutiniaisiais studijų metais daug bendrauja ir bendradarbiauja su būsimais gydytojais ir slaugos specialitais, kartu mokosi spręsti iškilusias su gydymu susijusias problemas. Taip ugdomas bendravimas ir bendradarbiamvimas tarp būsimų sveikatos priežiūros specialistų, taip pat tai didžiulė galimybė gilinti klinikinės farmakologijos ir farmakoterapijos žinias. [15, 17, 20].
2. DARBO METODIKA
2.1 Tyrimo organizavimas
Prieš atliekant tyrimą buvo apžvelgta literatūra bei ankstesni moksliniai darbai, susiję su vaistininko darbo ypatybėmis dirbant su augalinės kiomės preparatais. Tyrimo pradžioje buvo nustatyti tyrimo tikslai, suformuluoti uždaviniai bei pasirinkti tyrimo metodai. Įvertinus generalinę aibę, nustatytas tyrimo imties tūris.
Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais: 2007-2009m. ir 2012-20014m, respondentams pateikiant tas pačias neatnaujintas anketas, siekiant išsiaiškinti, kaip pakito vaistininko darbo
ypatybės dirbant su augaliniais vaistiniais preparatais. Tyrimas yra tęstinis- lyginamasis. Savo gautus rezultatus lyginome su 2007-2009m. atliktu tyrimu, jį naudojome kaip kontrolinį. 2007-2009m. atlikto tyrimo vadovė doc. dr. Z. Barsteigienė.
Šių dviejų apklausos etapų metu buvo apklausiama po 135 vaistininkus, t.y. po vieną vaistininką iš vienos vaistinės. Buvo apklausiamos visuomenės vaistinės.
Prieš atliekant tyrimą buvo gautas biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas atlikti vaistininko darbo ypatybių dirbant su augaliniais vaistiniais preparatais analizę, prieš tai gavus vaistinių tinklų, kuriuose buvo apklausiami vaistininkai , vadovų leidimus.
Buvo užtikrintas kiekvieno respondento konfidencialumas.
2.2 Tyrimo metodai
Rašant magistrinį darbą buvo pasitelkti šie tyrimo metodai:
1. Teorinis analizės metodas. Apžvelgta ir aprašyta mokslinė literatūra ir atlikti tyrimai, kurie yra susiję su magistriniame darbe nagrinėjama tema.
2. Empiriniai analizės metodai. Tyrimo metu taikytas analizės metodas – anketavimas. Tai duomenų rinkimo metodas, kurio metu respondentas pats savarankiškai atsako į pateikto klausimyno
3. Statistiniai tyrimo metodai. Gauti duomenys analizuojami naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science)17.00 programų paketo versiją. Grafikai sudaryti naudojantis Microsoft Office Excel 2007m programa.
Tyrimui atlikti buvo sudaryta anoniminė anketinė apklausa. Anketoje pateikti 24 uždarojo ir atvirojo tipo klausimai. Respondentai turėjo pasirinkti vieną ar kelis galimus atsakymų variantus bei atsakyti į atvirus klausimus.
Anketos struktūrinės dalys:
1. Įvadinė dalis. Joje respondentams paprastai ir motyvuotai paaiškinama, kodėl atliekamas tyrimas. Užtikrinamas konfidencialumas.
2. Bendri klausimai apie vaistinę, kurioje dirba respondentas.
3. Klausimai apie vaistinėje parduodamų augalinių preparatų asortimentą.
4. Klausimai apie vaistininkų bendravimo ypatybes konsultuojant pacientus dėl augalinių vaistinių preparatų vartojimo.
5. Klausimai apie vaistininkų žinias, konsultuojant pacientus apie vaistinių augalų panaudojimo medicinos tikslais galimybes.
2.3 Surinktų duomenų analizės metodai
Tyrimo metu surinkti apklausos duomenys analizuojami naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versijos programinį paketą. Patikimiems statistiniams ryšiams tirti ir įvertinti naudotas chi kvadrato (χ²) kriterijus. Duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p, duomenys laikomi statiškai reikšmingi kai p<0,05. Grafikams sudaryti naudojama Microsoft Office Excel 2007 programa.
2.4 Tiriamųjų atranka
Tyrimas buvo atliekamas 2007-2009m ir 2012-2014m, lyginant šių dviejų laikotarpių apklausų duomenis. Iš viso šio tyrimo metu buvo apklausta 270 farmacininkų, dirbančių šiose vaistinėse.
1pav. Vaistinių pasiskirstymas
Iš diagramos matyti, kad ženkliai padaugėjo vaistinių prekybos centruose, taip yra dėl prekybos centrų plėtros. Sumažėjo vaistinių, įsikūrusių specialiai suprojektuotuose pastatuose, mūsų nuomone, dėl to, kad dalis jų bankrutavo.
Vaistininkų, dirbančių vaistinėje, darbo stažas: 2007-2009m. darbo stažo vidurkis buvo 9,3 metai, o 2012-2014m. darbo stažo vidurkis - 15,22 metai (2 pav.).
2pav. Darbo stažas
3.REZULTATAI
Augalinės kilmės preparatų asortimentas vaistinėse nežymiai, bet sumažėjo. 2007-2009m. sudarė 13,8% viso vaistinėje esančio asortimento, o 2012-2014m.- 13,38% (3 pav.).
3 pav. Augalinių kilmės preparatų asortimento dalis vaistinėse
Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad vaistinėse parduodamų vaistažolių asortimentas palaipsniui mažėja: tiek vienkomponenčių arbatų (34→25), tiek daugiakomponenčių (30→23 , 4 pav.) .
Pateikus klausimą vaistinės darbuotojams apie populiariausią vaistažolinių arbatų gamintoją, buvo nustatyta, kad tokių gamintojų, kaip Acorus Calamus, populiarumas padidėjo, o kitų gamintojų populiarumas sumažėjo. Karvelio įmonės vaistažolinių arbatų populiarumas sumažėjo daugiau nei 6 kartus (nuo 25% iki 4%), ŠVF beveik 2 kartus (5 pav.).
5 pav. Populiariausias vaistažolinių arbatų gamintojas
Vaistinėje esančių vaistažolių arbatų pasirinkimą nulemia kriterijai, kuriais remiantis, užsakomi vieno ar kito gamintojo vaistažolių arbatos.
Tiek 2007-2009, tiek 2012-2014 metais, parenkant vaistažolinių arbatų asortimentą vaistinėje, buvo atsižvelgiama į pacientų pageidavimus. 2012-2014 metais, parenkant asortimentą, labiau atsižvelgiama į vykdomas akcijas ir mažiausią kainą (6 pav).
Vartojant vaistažolines arbatas neišvengta ir jų vartotojų skundų. Dažniausiai pacientai skundžiasi dėl per didelės kainos, nors tokių skundų nuo 2007-2009 m. iki 2012-2014 m. sumažėjo 2%. 2007-2009 m. skundų dėl šalutinių ar nepageidaujamų reakcijų nepasitaikė, o 2012-2014 m. jau buvo 1% nusiskundimų.Taip pat buvo išsakyta nuomonė, jog norint gauti tinkamą arbatos poveikį, reikia ją vartoti ilgesnį laiką, o tai yra labai nepatogu, kadangi norima greito poveikio. Remdamiesi apklausos duomenimis galime teigti, kad vaistažolinių arbatų kokybė pagerėjo. O šis pokytis byloja apie tai, kad patobulėjo gamintojų technologijos ruošiant vaistinius augalinius preparatus, taip pat pagerėjo jų laikymo sąlygos, pakito ir pakuotės dizainas (7 pav.).
7 pav. Nusiskundimų dėl vaistažolinių arbatų pasiskirstymas
Labai svarbu atsižvelgti į pacientų nusiskundimus dėl augalinės kilmės preparatų ir į juos reaguoti. Nusiskundimų dažnis priklauso ir nuo to, kaip dažnai pacientas vartoja augalines arbatas.
Norėdamas tinkamai konsultuoti pacientus, suteikti kokybišką farmacinę paslaugą, vaistininkas privalo nuolat tobulėti ir atnaujinti savo žinias apie augalinės kilmės preparatus. Vienas iš informacijos šaltinių, padedančių vaistininkui tobulėti, yra augalinės kilmės preparatų gamintojų atstovų pristatymai apie atsiradusias naujienas.
Remdamiesi apklausos duomenimis galime teigti, kad gamintojų atstovai nėra linkę informuoti vaistininkus apie naujoves, susijusias su augaliniais preparatais (9 pav.).
9 pav. Vaistinės darbuotojų supažindinimas su naujienomis apie gaminamus produktus, kai informaciją suteikia gamintojo atstovas
Apklaustose vaistinėse siūlydami augalinius preparatus vaistininkai siūlo būtent vaistažolines arbatas: 2007-2009m. - 82%, o 2012-2014m- 90%. (10 pav.).
Augalinės kilmės preparatai, taip pat ir arbatos, populiarėja kaip pirmo pasirinkimo vaistas, siūlomas vaistinėse. Taip yra dėl to, kad vartojant augalinės kilmės vaistą kyla mažiausiai pavojų, užtikrinamas saugus vaisto vartojimas.
Dažniausiai jie siūlomi esant peršalimo ligoms 2007-2009m.- 78%, o 2012-2014m.- 63%, taip pat siūlomi esant virškinimo sutrikimams, šlapimo takų ligoms, esant viduriavimui, vidurių užkietėjimu, nemigai ar stresui (11 pav.).
11 pav. Dažniausiai pasitaikantys atvejai, kai augalinės kilmės preparatas yra siūlomas kaip pirmo pasirinkimo preparatas
Norint suteikti kokybišką farmacinę paslaugą, labai svarbu informuoti pacientus apie nepageidaujamas reakcijas. Tiek 2007-2009m., tiek 2012-2014m. vaistininkai stengėsi informuoti pacientus apie galimas nepageidaujamas reakcijas ( kurias gali sukelti vaistiniai augaliniai preparatai) (2007-2009m. - 87% vaistininkų, o 2012-2014m.- 86% vaistininkų) (12 pav.)
Dažniausiai pacientai perspėjami dėl alerginių reakcijų, senos ir jonažolės preparatų vartojimo.
Įspėjimai dėl galimų alerginių reakcijų nuo 2007-2009m. iki 2012-2014m. išaugo 10%, dėl senos preparatų vartojimo sumažėjo 5%, o dėl jonažolės - 7% (13 pav.).
13 pav. Dažniausiai pasitaikančios nepageidaujamos reakcijos, apie kurias įspėjami pacientai
Labai svarbu, kad vaistinės turėtų pakankamą augalinių preparatų asortimentą, užtikrinantį pacientų pasirinkimo galimybes. (14 pav.)
14 pav. Augalinių preparatų asortimento pakankamumas
Labai svarbus vaistininko vaidmuo pacientui padedant išsirinkti tinkamą augalinės kilmės preparatą, tačiau ne visi pacientai linkę priimti vaistininko kompetetingą pagalbą.
Remdamiesi apklausos rezultatais galime teigti, kad dauguma pacientų ateina jau iš anksto apsisprendę, kurio preparato jiems reikia. Nuo 2007-2009m. iki 2012-2014 m. tokių pacientų padaugėjo 16%. Tokiu atveju vaistininko vaidmuo, siūlant vieną ar kitą augalinį preparatą, sumažėjo 5% (15 pav.).
15 pav. Augalinio preparato pasirinkimo ypatybės
Remdamiesi apklaustųjų vaistininkų atsakymais galime teigti, kad pacientai daugiausiai žinių apie tam tikrą augalinį vaistinį preparatą gauna iš giminių, draugų ar pažįstamų (2007-2009m.- 61%, 2012-2014m.- 64%), o mažiausiai iš radijo (2007-2009m.- 5%, 2012-2014m. - 22%)(16 pav.).
Kartais vieno ar kito gamintojo vaistažolių arbatos pasirinkimą nulemia pakuotės dizainas. Pačios gražiausios pakuotės, remiantis vaistininkų apklausos duomenimis, yra Acorus Calamus.Taip teigė 54% 2007-2009 m. apklaustųjų vaistininkų ir 61% apklaustųjų vaistininkų 2012-2014m (17 pav.).
17 pav. Patraukliausios pakuotės
Augalinių preparatų populiarumas tarp vaistininkų yra labai didelis. Tiek 2007-2009m, tiek 2012-2014m. augalinės kilmės preparatus vartojo 93% apklaustųjų vaistininkų (18 pav).
Vaistininkai ne tik vartoja augalinius preparatus, bet ir daugelis iš jų renka vaistažoles ir prieskoninius augalus.
Pastebėta, jog nuo 2007-2009m. iki 2012-2014m. sumažėjo vaistažoles renkančių vaistininkų nuo 57% iki 52% (19 pav.).
19 pav. Vaistažolių bei prieskoninių augalų rinkimo populiarumas tarp vaistininkų
Tiek 2007-2009m., tiek 2012-2014m. čiobreliai, liepų žiedai ir ramunėlės buvo dažniausiai vaistininkų renkamos vaistažolės. Ramunėlių populiarumas nuo 2007-2009m. iki 2012-2014m. padidėjo 13%. Vaistininkai dažniausiai patys augina medetką ir melisą (20 pav.).
Vaistininkas, norėdamas suteikti naujausią bei kompetetingą informaciją pacientui apie vaistinių augalų panaudojimą medicinos tikslais, turi nuolatos tobulėti (21 pav.).
21 pav. Vaistininkų nuomonė apie jų pačių žinias, konsultuojant pacientus apie vaistinių augalų panaudojimo galimybes medicinos tikslais
Specialios literatūros skaitymas yra vis dar populiariausias būdas atnaujinti savo žinias, taip manė 2007-2009m. 77% apklaustųjų vaistininkų, o 2012-2014m.- 70%. Taip pat vaistininkai savo žinias atnaujina naudodamiesi interneto šaltiniais, dalyvaudami įvairiausiuose tobulinimosi kursuose, išklausydami gamintojo prezentacijas.
Nedaugelis vaistinių darbuotojų teigė, jog rašo įvairius darbus apie vaistinius augalus ar dar studijuoja universitete. 2007-2009m. tokių buvo 3%, 2012-2014m.- 4% (22 pav.).
2007-2009m. pats priimtiniausias žinių įgyjimo būdas vaistininkams buvo gamintojų organizuojamos paskaitos, seminarai. 2012-2014m.- į vaistines pristatoma naujausia informacija apie augalinės kilmės preparatus (23 pav.).
Vaistininkai teigė, jog informacijos įgyja dalyvaudami arbatų pristatymuose, išvykose į vaistų farbrikus.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Augalinės kilmės preparatų asortimentas vaistinėse nežymiai, bet sumažėjo. 2007-2009m. sudarė 13,8% viso vaistinėje esančio asortimento, o 2012-2014m.- 13,38%.
Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad vaistinėse parduodamų vaistažolių asortimentas palaipsniui mažėja: tiek vienkomponenčių arbatų (34→25), tiek daugiakomponenčių (30→23) .
Pateikus klausimą vaistinių darbuotojams apie populiariausią vaistažolinių arbatų gamintoją, buvo nustatyta, kad tokių gamintojų, kaip Acorus Calamus ir Herba humana, populiarumas padidėjo, o kitų gamintojų populiarumas sumažėjo. Karvelio įmonės vaistažolinių arbatų populiarumas
sumažėjo daugiau nei 6 kartus (nuo 25% iki 4%).
Vaistinėje esančių augalinės kilmės preparatų pasirinkimą nulemia kriterijai, kuriais remiantis, užsakomi vieno ar kito gamintojo vaistažolių arbatos.
Tiek 2007-2009, tiek 2012-2014 metais, parenkant vaistažolinių arbatų asortimentą vaistinėje, buvo atsižvelgiama į pacientų pageidavimus. 2012-2014 metais, parenkant asortimentą, labiausiai atsižvelgiama į vykdomas akcijas ir mažiausią kainą.
Vartojant vaistažolines arbatas neišvengta ir jų vartotojų skundų. Dažniausiai pacientai skundžiasi dėl per didelės kainos, nors tokių skundų nuo 2007-2009 m. iki 2012-2014 m. sumažėjo 2%. 2007-2009 m. skundų dėl šalutinių ar nepageidaujamų reakcijų nepasitaikė, o 2012-2014 m. jau buvo 1% nusiskundimų.Taip pat buvo išsakyta nuomonė, jog norint gauti tinkamą arbatos poveikį, reikia ją vartoti ilgesnį laiką, o tai yra labai nepatogu, kadangi norima greito poveikio. Remdamiesi apklausos duomenimis galime teigti, kad vaistažolinių arbatų kokybė pagerėjo.O šis pokytis byloja apie tai, kad patobulėjo gamintojų technologijos ruošiant vaistinius augalinius preparatus, taip pat pagerėjo jų laikymo sąlygos, pakito ir pakuotės dizainas.
78 % Estijos pacientų nepastebėjo jokių nesklandumų vartodami augalinės kilmės preparatus, 19% susidūrė su nesklandumais, o 3% nesklandumų nepatyrė. Dažniausi nusiskundimai- šalutinis poveikis, informacijos stoka apie arbatos paruošimą, poveikio nebuvimas, alerginės reakcijos. [33,34]
Remdamiesi apklausos duomenimis galime teigti, kad gamintojų atstovai nėra linkę informuoti vaistininkų apie naujoves, susijusias su augalinės kilmės preparatais.
Apklaustose vaistinėse vaistininkai siūlo vaistažolines arbatas kaip pirmo pasirinkimo vaistą: 2007-2009m. - 82%, o 2012-2014m.- 90%. Augaliniai preparatai, taip pat ir arbatos, populiarėja kaip pirmo pasirinkimo vaistas, siūlomas vaistinėse.
Dažniausiai augalinės kilmės preparatai siūlomi esant peršalimo ligoms 2007-2009m.- 78%, o 2012-2014m.- 63%, taip pat siūlomi esant virškinimo sutrikimams, šlapimo takų ligoms, viduriavimui, vidurių užkietėjimu, nemigai ar stresui.
2002 metais Estijoje, kaip pirmo pasirinkimo preparatai, vaistažolinės arbatos buvo siūlomos esant šlapimo takų sutrikimams, viršutinių kvėpavimo takų sutrikimams, streso ir miego sutrikimams šalinti. Estijoje drąsiai rekomenduojami augalinės kilmės preparatai nėščiosioms. [33,34]
Norint suteikti kokybišką farmacinę paslaugą, labai svarbu informuoti pacientus apie nepageidaujamas reakcijas, kurias gali sukelti augaliniai preparatai. Tiek 2007-2009m., tiek 2012-2014m. vaistininkai stengėsi informuoti pacientus apie galimas nepageidaujamas reakcijas (2007-2009m. - 87% vaistininkų, o 2012-2014m.- 86% vaistininkų)
Dažniausiai pacientai perspėjami dėl alerginių reakcijų, senos ir jonažolės preparatų vartojimo.
Įspėjimas dėl galimų alerginių reakcijų nuo 2007-2009m. iki 2012-2014m. išaugo 10%, dėl senos preparatų vartojimo sumažėjo 5%, o dėl jonažolės - 7%.
Tie respondentai, kurie atsakė, kad asortimentas nepakankamas, teigė jog trūksta vaistažolinių preparatų, gaminamų iš kaštono, tūbės, pasifloros, krapų.
Labai svarbus vaistininko vaidmuo pacientui padedant išsirinkti tinkamą augalinį preparatą, tačiau ne visi pacientai linkę priimti vaistininko kompetetingą pagalbą.
Remdamiesi apklausos rezultatais galime teigti, kad dauguma pacientų ateina jau iš anksto apsisprendę, kurio preparato jiems reikia. Nuo 2007-2009m. iki 2012-2014 m. tokių pacientų padaugėjo 16%. Tokiu atveju vaistininko vaidmuo, siūlant vieną ar kitą vaistažolinį preparatą, sumažėjo 5%.
Augalinių preparatų populiarumas tarp vaistininkų yra labai didelis. Tiek 2007-2009m, tiek 2012-2014m. augalinius preparatus vartojo 93% apklaustųjų vaistininkų.
Vaistininkai ne tik vartoja augalinės kilmės preparatus, bet ir daugelis iš jų renka vaistažoles ir prieskoninius augalus.
Pastebėta jog nuo 2007-2009m. iki 2012-2014m. sumažėjo vaistažoles renkančių vaistininkų nuo 57% iki 52%
Tiek 2007-2009m., tiek 2012-2014m. čiobreliai, liepų žiedai buvo dažniausiai vaistininkų renkamos vaistažolės.
2005 metais Estijoje populiariausi vaistiniai augalai buvo: ramunėlės, jonažolės. 71% apklaustų vaistinės pacientų patys rinko vaistinius augalus.[33,34]
Labai svarbu, kad prieš pirkdamas augalinės kilmės preparatą pacientas gautų tinkamą ir kompetetingą informaciją apie jį.
Remdamiesi apklaustųjų vaistininkų atsakymais galime teigti, kad pacientai daugiausiai žinių apie tam tikrą augalinį preparatą gauna iš giminių, draugų ar pažįstamų (2007-2009m.- 61%, 2012-2014m.- 64%), o mažiausiai iš radijo (2007-2009m.- 5%, 2012-2014m. - 22%)
Estijoje pirminis informacijos šaltinis, suteikiantis informaciją apie augalinius preparatus, yra vaistininkas, po to jau semiamasi žinių iš žurnalų ar informacinių lapelių.[33,34]
67% Estijos vasitinių pacientų savo žinias apie vaistažolinius vaistus įvertino teigiamai, 30% teigė turintys labai prastas žinias, o 3% teigė, jog nieko nežino apie šiuos preparatus.[33,34]
Vaistininkas, norėdamas suteikti naujausią bei kompetetingą informaciją pacientui apie augalinius preparatus, turi nuolatos tobulėti.
Specialios literatūros skaitymas yra vis dar populiariausias būdas atnaujinti savo žinias, taip manė 2007-2009m. 77% apklaustųjų vaistininkų, o 2012-2014m.- 70%. Taip pat vaistininkai savo žinias atnaujina naudodamiesi interneto šaltiniais, dalyvaudami įvairiausiuose tobulinimosi kursuose, išklausydami gamintojo prezentacijas.
Nedaugelis vaistininkų teigė, jog rašo įvairius darbus apie vaistinius augalus ar dar studijuoja universitete. 2007-2009m. tokių buvo 3%, 2012-2014m.- 4% .
2007-2009m. pats priimtiniausias žinių įgyjimo būdas vaistininkams buvo gamintojų organizuojamos paskaitos, seminarai. 2012-2014m.- į vaistines pristatoma naujausia informacija apie augalinius vaistinius preparatus.
64% Estijos farmacininkų teigia, kad jie turi pakankamai žinių, kad galėtų suteikti tinkamą konsultaciją apie augalinius produktus. Tik 36% atsakiusiųjų papildoma informacija būtų aktuli. Jų nuomone, pats geriausias būdas informacijai gauti- gauti ją raštu arba eiti į kursus (63%), mažiau svarbūs yra farmacijos įmonių atstovų apsilankymai (39%) ir informacija, gaunama elektroniniu paštu (36%). [33,34]
Paklausus vaistininkų nuomonės apie jų pačių žinias, konsultuojant pacientus apie vaistinių augalų panaudojimo galimybes medicinos tikslais, atsakymai pasiskirstė taip: 2007-2009 metais tik 46 % farmacininkų teigė, kad jiems pakanka žinių, o 2012-2014 metais žinių pakako jau 57% farmacininkų.
5. IŠVADOS
1. Augalinės kilmės preparatai, taip pat ir arbatos, populiarėja kaip pirmo pasirinkimo vaistas, siūlomas vaistinėse.
2. Augalinių vaistinių preparatų asortimento dalis vaistinėse esančių sintetinių vaistų atžvilgiu nežymiai, bet sumažėjo.
3. Dauguma pacientų ateina jau iš anksto apsisprendę, kurio preparato jiems reikia. Tokiu atveju vaistininko vaidmuo, siūlant vieną ar kitą vaistažolinį preparatą, sumažėjo 5%.
6. REKOMENDACIJOS
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, padarytas išvadas, siūloma keletas rekomendacijų:
1. Vaistinių savininkai turėtų skatinti savo vaistinių darbuotojus kelti kvalifikaciją, įgyti daugiau žinių apie augalinius preperatus.
2. Vaistinių augalinių preparatų gamintojai galėtų sukurti informatyvesnius pakuotės lapelius. 3. Vaistinių darbuotojai galėtų geranoriškiau dalyvauti studentų vykdomose apklausose, taip
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Geros Vaistinių Praktikos nuostatai, 2007 m. birželio 15 d., nr.V-494, Vilnius.
2. Lietuvos Respublikos įstatymas: Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr.V-494 ―Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo― 2007 06 15, Valstybės žinios, 2008 06 21, Nr. 68-2690 .
3. Medicininių produktų valdymo Europos Sąjungoje taisyklės, 3 tomas. Rekomendacijos medicininių produktų, skirtų žmonėms, kokybei, saugumui ir efektyvumui. ISBN 92-825-9619.
4. Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. 2001 Lietuvos gyventojų bendrosios ir psichikos sveiktos būklės bei sveikatos sistemos organizavimo problemos. Vilnius 2001 . 5. Natūraliųjų vaistinių preparatų žinynas/ UAB „Vaistų žinios“, Vilnius: UAB „Vaistų žinios“,
2004, 512p. P. 6, 437 – 438, 451.
6. Lietuvos Respublikos Farmacijos Įstatymas 2006 m. birželio 22 d. Nr. X-709, Vilnius. Žiūrėta 2013-01- 24, Internetinė prieiga
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=280067&p_query=&p_tr2=
7. Berebguer B.,La Casa C., de la Matta M.J.,Martin-Calero M.J. Pharmaceutical Care: Past, Present and Future Current pharmaceutical Design, 2004, 10, p.3931-3946
8. Blenkinsopp A., Bradley C., Over the Counter Drugs: Patients, society, and the increase in self medication, Family practice 1998, 15:44-50.
9. Chandra A., Malcolm N., Fetters M., Practicing healt promotion through pharmacy counseling activities, Health Promotion Practice, 2009, 63-71
10. Christopher HOBBS, Karin Kraft, Pocket Guide to Herbal Medicine, Thieme 2004, p. 1-22; 11. Foppe van Mil J.W., Schulz M., A Review of Pharmaceutical Care in Community Pharmacy
in Europe, 2006, 1, 155-166.
12. Hardin L.R., Counseling patient with low health literacy, AJPH, 2005, 364-366
13. Heppler Ch. D., Starnd L.M., Oportunities and responsibilities in phamaceutical care, AJHP 1990, 47 p. 533-542.
14. Huw D., Thomas V., Peter Noyce R., The interface between selfmedication and the NHS, British medical journal, 1996
16. Lesley Braun, Marc Cohen, Herbs&Natural Supplements. An Evidence- based Guide. Elsevier Australia 2005, p.16-17.
17. Martin-Calero M.J., Machuca M., Murillo M.D., Cansino J., Gastelurrutia M.A., Faus M.J., Structural Processand Implemantation Programs of Pharmaceutical Care in Different Countries Current Pharmaceutical Desing, 2004 10, p.3969-3985
18. Newton G, Popovich NG, Pray WS. Rx-to-OTC switches: from prescription to self-care. J Am Pharm Assoc (Wash) 1996; NS36(8):488-95;
19. Schommer J.C., Patients expectations and knowledge of patient counseling services that are available from pharmacists, American Journal of Pharmaceutical Education, 1997, 402-406 20. Starnd M.L., Cipolle R..J., Morley P.C./, Pharmaceutical Care An Introduction, The Upjohn
Company, Kalamazoo, Michigan 1992.
21. Starnd L.M., Cippole R.J., Morley P.C., Perrier D.G., Levels of pharmaceutical care: A needs-based approach, AJHP 1991, p. 547-550.
22. Taylor Ch. T., Byrd D.C., Krueguer K., Improving primary care in rural Alabama with a pharmacy initiative, AJHP, 2003, p. 1123-1129.
23. Van Mill F. Can the grocer provide pharmaceutical care? Pharmacy World & Science 2003 24. Werler MM, Mitchell AA, Hernandez-Diaz S, Honein MA. Use of over-the-counter
medications during pregnancy. Am J Obstet Gynecol. 2005 Sep;193(3 Pt 1):771-7
25. WHO. Guidelines for the regulatory assessment of medical products for use in self medication. Geneva, 2000
26. WHO. Guidelines on good manufacturing Practices (GMP) for Herbal Medicines. 2007 27. WHO. National policy on Tradicional Medicine and Regulation of Herbal Medicines.
Geneva 2005;
28. WHO. The role of the pharmacist in self- care and self-medication. Geneva; 1998. Document No. WHO/DAP/ 98.13.
29. American Pharmacist Asociation. Principles of practice for pharmaceutical care. 2011. Žiūrėta 2013-01-26, internetinė prieiga: http:/www.pharmacist.com
30. Berebguer B., La Casa C., de la Matta M.J., Martin-Calero M.J. Pharmaceutical Care: Past, Present and Future, Current pharmaceutical Desing, 2004, 10, p. 3931-3946. Žiūrėta 2013-02-01, internetinė prieiga http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15579081
http://www.researchgate.net/publication/8049480_Pharmaceutical_care_European_developm ents_in_concepts_implementation_teaching_and_research_a_review
32. Garg V, Sharma A, Facts about standardization of herbal medicine .Journal of Chinese Integrative Medicine: Volume 10 October, 2012 Number 10. Žiūrėta 2013-03-26, internetinė prieiga http://www.jcimjournal.com/en/FullText2.aspx?articleID=jcim20121002 33. Volmer D, Lilja J, Hamilton D. Self-evaluated knowledge of pharmacy customers in
South-Estonia about the use and safety of herbal products. TANG International Journal of Genuine Traditional Medicine 01/2011. Žiūrėta 2014-03-20, internetinė prieiga http://www.researchgate.net/publication/236578784_Selfevaluated_knowledge_of_pharmacy _customers_in_SouthEstonia_about_the_use_and_safety_of_herbal_products
