Elvija Krištopaitytė
5 kursas, 5 grupė
VEIKSNIAI, LEMIANTYS GYDYMO
ORTODONTINIAIS MINI-IMPLANTAIS SĖKMĘ, IR
KOMPLIKACIJŲ PASIREIŠKIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas Darbo vadovas
lekt. dr. Vilma Švalkauskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
VEIKSNIAI, LEMIANTYS GYDYMO ORTODONTINIAIS MINI-IMPLANTAIS SĖKMĘ, IR KOMPLIKACIJŲ PASIREIŠKIMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ...
(parašas)
Elvija Krištopaitytė 5 kursas, 5 grupė
2019 m. ...
Darbo vadovas ...
(parašas)
lekt. dr. Vilma Švalkauskienė
2019 m. ...
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas, pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas, uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir uţdaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apţvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipaţinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medţiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkamai iškelta tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uţdavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė
analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas
(1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros
apţvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uţdavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medţiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
nagrinėjamą temą? 32 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos
ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai
-1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus?
-1
balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5
balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas 38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2
balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo
struktūrą ir yra tikslus?
-0,2
balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
0,2
balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai?
-0,2
balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimas, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2
balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
SANTRAUKA... 8
SUMMARY... 9
ĮVADAS ... 10
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 13
1.1. Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybė nuo paciento amţiaus, lyties ... 13
1.2. Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybė nuo mini-implanto ypatybių ... 14
1.3. Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybė nuo mini-implanto įsriegimo vietos………….... ... 16
1.4. Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybė nuo gydymo metodikos (ortodontinio gydymo tipo, mini-implanto apkrovimo momento) ... 19
1.5. Komplikacijų pasireiškimas ortodontinio gydymo mini-implantais metu (periimplantitas, implanto paslankumas, implanto lūţis, gretimų dantų paţeidimas) ... 21
2. MEDŢIAGA IR METODAI ... 25
2.1. Tiriamieji…... ... 25
2.2. Tyrimo imties apskaičiavimas ... 25
VEIKSNIAI, LEMIANTYS GYDYMO ORTODONTINIAIS
MINI-IMPLANTAIS SĖKMĘ, IR KOMPLIKACIJŲ PASIREIŠKIMAS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas: stabili atrama – būtina sąlyga sėkmingam ortodontiniam gydymui
atlikti. Šiuo metu klinikinėje praktikoje daţnai naudojama skeletinė atrama ortodontiniais mini-implantais (MI) praplečia gydymo galimybes, tačiau jų panaudojimas ne visada sėkmingas. Darbo
tikslas: ištirti mini-implantų panaudojimo sėkmingumą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
(LSMU) Ortodontijos klinikoje ir išsiaiškinti veiksnius, susijusius su ortodontinio gydymo mini-implantais sėkme, bei galimas tokio gydymo komplikacijas.
Medţiaga ir metodai: šiame retrospektyviniame tyrime ištirti 93 mini-implantai, įsriegti 48
pacientams 2016 – 2018 metais. Įvertinti kintamieji, galimai susiję su gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkme, ir suskirstyti į grupes: pacientų ypatybės (amţius, lytis), mini-implantų savybės (ilgis, skersmuo), mini-implantų įsriegimo vieta (ţandikaulis, ţandikaulio sritis, anatominė sritis) ir gydymo metodika (ortodontinio gydymo tipas, mini-implantų apkrovimo momentas). Taip pat tyrime įvertintas komplikacijų pasireiškimas gydymo mini-implantais metu (periimplantitas, mini-implanto paslankumas, gretimų dantų paţeidimas). Tyrimui gautas leidimas iš LSMU Bioetikos centro ir visi reikalingi duomenys surinkti LSMU Ortodontijos klinikoje iš pacientų medicininių dokumentų, uţtikrinant tiriamųjų konfidencialumą.
Rezultatai: bendras ortodontinio gydymo mini-implantais sėkmės rodiklis LSMU Ortodontijos
klinikoje buvo 51,6%. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp gydymo sėkmingumo ir mini-implanto ilgio bei gydymo metodikos (ortodontinio gydymo tipo ir mini-mini-implanto apkrovimo momento). Paciento ypatybės, mini-implanto skersmuo ir įsriegimo vieta šiame tyrime nebuvo reikšmingai susiję su gydymo sėkme. Tyrimo metu registruotos gydymo komplikacijos: mini-implanto paslankumas (44,1%), periimplantitas (20,4%), gretimų dantų paţeidimas (3,2%).
Išvados: reikšmingai sėkmingesnis gydymas ortodontiniais mini-implantais pasiekiamas juos
sriegiant ilgesnius (10 mm), apkraunant praėjus bent 3 savaitėms po įsriegimo ir panaudojant MI distalizacijai atlikti.
Raktiniai ţodţiai: mini-implantas, mini-sraigtas, ortodontinė atrama, laikini atramos prietaisai,
FACTORS AFFECTING THE CLINICAL SUCCESS OF ORTHODONTIC
MINI-IMPLANTS AND COMPLICATION RATES
SUMMARY
Relevance of the problem: stable anchorage is a pre-requisite for successful orthodontic
treatment. Nowadays, skeletal anchorage with orthodontic mini-implants (MIs) expands the treatment options, but their use is not always successful. The aim of the work: to evaluate the success of orthodontic treatment using mini-implants in the Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) Clinic of Orthodontics and to identify the factors affecting the clinical success of orthodontic mini-implants and possible treatment complications.
Materials and methods: in this retrospective study, 48 patients with a total of 93 mini-implants
screwed in 2016 - 2018 were investigated. The variables potentially related to mini-implants success were assessed through four categories: patient-related (age, sex), implant-related (length, diameter), location-related (jaw, jaw area, anatomical area) and treatment-related (type of orthodontic treatment, timing of force application). Peri-implant inflammation, mini-implant mobility and adjacent tooth damage were registered. This study was approved by the Bioethics Center of the LUHS and all the necessary data was collected from the patients’ medical records at the LUHS Clinic of Orthodontics ensuring the confidentiality of the subjects.
Results: the overall success rate of MIs was 51,6%. The clinical variables of treatment-related
factors (type of orthodontic treatment, timing of force application) and mini-implant length showed statistically significant differences in success rates. All patient-related factors, mini-implant diameter, all location-related factors did not show any statistically significant difference in success rates. Also, during this study the complications of treatment were recorded: mini-implant mobility (44,1%), peri-implant inflammation (20,4%) and adjacent tooth damage (3,2%).
Conclusions: significantly more successful treatment with orthodontic mini-implants is
achieved by threading longer (10 mm) MIs, loading them at least 3 weeks after tapping and using MIs for distalization.
Keywords: mini-implant, mini-screw, orthodontic anchorage, temporary anchorage devices
10
ĮVADAS
Sėkmingo ortodontinio gydymo esmė – tinkamos atramos uţtikrinimas [1,2]. Tradiciniame ortodontiniame gydyme naudojamos atramos sistemos klasifikuojamos į ekstraoralinius ir intraoralinius prietaisus. Ekstraoralinių prietaisų atramą sukuria išorinis distalinio tempimo aparatas ar veido kaukė, prijungti prie dantų. Intraoralinių prietaisų atramą sukuria gomurinis ar lieţuvinis lankai. Tačiau šios atramos sistemos turi daug trūkumų, įskaitant atramos netekimą, paciento bendradarbiavimo poreikį, estetikos stoką [3]. Ortodontinio gydymo būdų, uţtikrinančių maksimalią atramos kontrolę ir minimalų paciento bendradarbiavimą, poreikis lėmė implantų ir dentofacialinės ortopedijos atsiradimą ortodontiniame gydyme. Skeletinė atrama minisraigtais nereikalauja paciento bendradarbiavimo ir buvo plačiai įtraukta į ortodontinę praktiką [1,4-7]. Šiuo metu mini-implantai yra gerai ţinomi ir daţnai ortodontijos praktikoje naudojami skeletinės atramos prietaisai [3,4].
Ortodontinis mini-implantas – tai maţas varţto tipo prietaisas, laikinai įsriegiamas į paciento ţandikaulį siekiant sukurti fiksuotą skeletinę atramą ortodontinėms jėgoms. Šie prietaisai pranašesni uţ tradicinius atramos įrenginius tuo, kad jais lengviau manipuliuoti, paprastesnė gydymo mechanika, trumpesnis viso gydymo laikas ir didesnis paciento komfortas ortodontinio gydymo metu [2,3,8]. Dėl savo maţo ir patogaus dydţio mini-implantai yra pritaikomi įvairiose anatominėse srityse, įskaitant ir tarpdantinę zoną [4]. Be to, mini-implantai leidţia gydytojams pasiekti tokių gydymo rezultatų, kurie anksčiau laikyti nepaprastai sudėtingais ar net neįmanomais [5,6,8]. Tačiau mini-implantai turi atitikti šiuos reikalavimus: būti lengvai įsriegiami be didelio diskomforto pacientui ir nepaţeisti gretimų anatominių struktūrų. Taip pat turi išlikti stabilūs po apkrovimo ortodontinėmis jėgomis ir visą gydymo laikotarpį. Be to, pasiekus norimą gydymo rezultatą, jie turi būti lengvai pašalinami, o pašalinus jų įsriegimo vieta turėtų sugyti be komplikacijų [9-11]. Kadangi mini-implantų prisitvirtinimas prie kaulo yra vien mechaninis, be tikslo skatinti ar sukurti bet kokią osteointegracijos formą, tiek jų įsriegimas, tiek išsukimas dėl neţymios osteointegracijos yra nesudėtingi [2,11].
Kaulinės atramos prietaisai indikuotini, kai reikalingi didelės apimties dantų judesiai arba kai dentalinė atrama yra nepakankama ar netinkama, pavyzdţiui, esant hipodontijai ar periodonto ligoms. Taip pat šie aparatai naudingi tada, kai reikalingi asimetriniai dantų judesiai, dantų intruzija, tarpţandikaulinė fiksacija/tempimas ar ortopedinis tempimas [8]. Be to, kai kuriais atvejais gydymas mini-implantais gali būti alternatyva ortognatinei chirurgijai [6].
11 toks gydymas gali būti kontraindikuotinas vaikams su pieniniu ar ankstyvu mišriu sąkandţiu. Daţnas rūkymas neigiamai veikia gydymo mini-implantais sėkmę [4].
Mini-implantai yra efektyvūs laikini skeletinės atramos prietaisai [12]. Ankstesnių tyrimų rezultatai parodė, jog bendras gydymo mini-implantais sėkmės rodiklis plačiai varijuoja tarp 52 ir 100%, o reikšmių vidurkis siekia apie 85,5%, priklausomai nuo įsriegimo vietos, mini-implanto rūšies ir paciento savybių [6,12-16]. Taip pat neseniai atliktoje sisteminėje apţvalgoje ir metaanalizėje nustatyta, jog bendras gydymo mini-implantais sėkmingumas yra aukšto lygio, o bendras nesėkmės rodiklis yra tik 13,5% [17]. Daţniausiai nagrinėjami veiksniai, potencialiai susiję su gydymo sėkme, yra mini-implanto savybės (modelis, matmenys), paciento savybės (lytis, amţius, sąkandţio sutrikimo tipas), įsriegimo vieta (ţandikaulis, pusė, sritis, kaulo kokybė įsriegimo srityje, minkštų audinių tipas įsriegimo srityje), gydymo metodika (aprovimo momentas, gydymo trukmė), ir implanto prieţiūra (periimplantito pasireiškimas) [6].
Nors mini-implantai nuo pat jų atsiradimo yra plačiai naudojami ir tiriami, kintamieji, kurie tiesiogiai trukdo gydymo sėkmei, yra iki galo neţinomi arba prieštaringai įvardijami skirtinguose tyrimuose [3,12].
Problema: mini-implantai nuolat tobulinami ir vis daţniau pritaikomi klinikinėje praktikoje,
tačiau jų panaudojimas ortodontiniame gydyme ne visada būna sėkmingas, todėl svarbu išsiaiškinti veiksnius, nuo kurių priklauso gydymo sėkmė ir komplikacijų pasireiškimas.
Tyrimo tikslas: ištirti ortodontinių mini-implantų panaudojimo sėkmingumą LSMU
Ortodontijos klinikoje ir išanalizuoti veiksnius, galimai lemiančius tokio gydymo sėkmę ir komplikacijų pasireiškimą.
Uţdaviniai:
1. Ištirti gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybę nuo paciento ypatybių (amţiaus, lyties).
2. Ištirti gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybę nuo mini-implanto matmenų (skersmens, ilgio).
3. Ištirti gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybę nuo mini-implanto įsriegimo vietos.
12 5. Nustatyti komplikacijų pasireiškimo daţnį ortodontinio gydymo mini-implantais metu (periimplantitas, implanto paslankumas, implanto lūţis, gretimų dantų paţeidimas).
Sėkme laikome, kai nepasireiškia jokios komplikacijos viso gydymo metu (mini-implantas nelūţta, išlieka stabilus ir nėra periimplantito ar gretimų dantų paţeidimo poţymių).
Hipotezė: bendras ortodontinių mini-implantų panaudojimo sėkmingumas LSMU Ortodontijos
13
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybė nuo paciento amţiaus, lyties
Paciento amţiaus įtaka gydymo sėkmei vertinama prieštaringai. Kai kurie tyrimai nurodo didesnę gydymo nesėkmės tikimybę jaunesniems pacientams [3,4,18]. Hong ir bendraautorių meta-analizėje gauti rezultatai parodė, jog jaunas paciento amţius (iki 20 metų) yra vienas iš kritinių rizikos veiksnių, maţinančių gydymo sėkmę [19]. Paauglystėje kaulų kalcifikacija dar nėra pasibaigusi, tai gali lemti prastesnį gydymo sėkmingumą jaunesniame amţiuje [1,4]. Vaikams ir paaugliams vengiama sriegti mini-implantus į gomurio siūlę, kadangi tokiame amţiuje ji dar nėra sukaulėjusi, o tai gali paveikti minisraigto stabilumą ir apriboti jo funkcionalumą. Vaikams, paaugliams ir net jaunesniems suaugusiesiems palankesnės mini-implantų įsriegimo vietos yra lateraliai nuo gomurio siūlės [1,20].
Kadangi kaulinio audinio regeneracinės savybės ir tankis senstant maţėja, gydymo mini-implantais sėkmingumas taip pat linkęs su amţiumi blogėti. Be to, implantacija gali būti laikoma alveolinio kaulo traumos forma, o kaulų traumų ar lūţių gijimas vyresniems pacientams yra lėtesnis nei jaunesniems pacientams. Jei gijimas yra nepakankamas, maţėja mini-implanto stabilumas ir gydymo sėkmės rodiklis [3]. Ištyrus 387 mini-implantus, Hourfar ir bendraautorių tyrimo rezultatai parodė, jog ortodontiniai mini-implantai, įsriegti vyresniems nei 30 metų pacientams, turėjo dvigubai didesnį nesėkmės lygį (29,5%) nei mini-implantai, įsriegti jaunesniems (20-30 metų) pacientams (14,8%) ir jauniausiems (6-20 metų) pacientams (13,3%) [15]. Taip pat Tsai ir bendraautorių tyrime nustatyta statistiškai reikšminga gydymo sėkmės priklausomybė nuo paciento amţiaus: 20-30 metų amţiaus grupėje buvo reikšmingai geresni MI išlikimo rodikliai nei tarp vyresnių pacientų. Be to, nustatyta, jog mini-implantų nesėkmės rodikliai vyresniems nei 30 metų pacientams pakildavo 5% kasmet. Tad nors įprastai ortodontiniame gydyme mini-implantai yra patikimi skeletinės atramos prietaisai, tačiau jų panaudojimas vyresniems pacientams turėtų būti atsargus dėl didesnės nesėkmės rizikos [3].
Nepaisant šių prieţasčių, kai kurių tyrimų rezultatai rodo, jog paciento amţius gydymo sėkmei yra maţai reikšmingas [17] arba visai nereikšmingas veiksnys [10,21,22]. Melo ir bedraautorių tyrimas parodė, kad apskritai su pacientu susiję veiksniai (lytis, amţius, rūkymo įprotis ar kaukolės-veido modelis) nenulemia gydymo mini-implantais sėkmingumo [12].
14 tam prieštarauja [3,15]. Tsai ir bendraautorių tyrime rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp mini-implantų išlikimo ir lyties vyresniame amţiuje (geresni rodikliai nustatyti moterų tarpe) [3].
1.2. Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybė nuo mini-implanto ypatybių
Ortodontiniai mini-implantai yra maţiausi laikini atramos prietaisai (angl. TADs) [23]. Jie gaminami įvairaus ilgio ir skersmens, tad yra labai universalūs - juos galima pritaikyti abiejų ţandikaulių skirtingose vietose. Daugumos mini-sraigtų sriegio skersmuo varijuoja tarp 1,2 mm ir 2,3 mm, o galimas jų ilgis yra nuo 5,0 mm iki 15,0 mm [2,4,8,11,24] (priedas Nr. 1). Pastaruoju metu laikini atramos prietaisai, maţesni nei 2 mm skersmens, pritaikomi esant įvairiausioms ortodontinio gydymo indikacijoms [6].
15 paskelbtas 81,5% gydymo sėkmės rodiklis įsriegus 8 mm ilgio mini-implantus, ir tik 66% sėkmė įsriegus 6 mm ilgio implantus [27]. Tokie rezultatai rodo, jog gydymo sėkmė priklauso nuo mini-implanto ilgio, tačiau, sriegiant ilgesnius mini-implantus, yra didesnė rizika paţeisti gretimų dantų šaknis [2,20]. Todėl prieš įsriegimą svarbu tinkamai ir atidţiai ištirti pacientą: rekomenduojama atlikti intraoralines periapikalines ar panoramines rentgenologines nuotraukas siekiant įvertinti numatomą įsriegimo vietą ir tos vietos tarpšakninį tarpą – idealu, jei jis yra bent 2 mm [11]. Kompiuterinė tomografija yra tiksliausias diagnostikos metodas siekiant nustatyti tankiojo kaulo storį ir geriausią anatominę vietą mini-implanto įsriegimui [2,20]. Taip pat svarbu padaryti ir pooperacines rentgenologines nuotraukas implantų pozicionavimo kontrolei [11].
implanto sriegio skersmuo – tai plačiausia implanto kūno, esančio kaule, vieta [8]. Mini-implanto skersmens pasirinkimas priklauso nuo įvairių veiksnių: įsriegimo vietos, medţiagų, iš kurių pagamintas mini-implantas, ir įsriegimo metodikos. Kuo didesnis mini-implanto skersmuo, tuo geresnis pirminis stabilumas pasiekiamas ir tuo gydymas sėkmingesnis. Crismani ir bendraautorių sisteminėje apţvalgoje nustatyta, jog 1,2 mm ir didesnio skersmens mini-implantų sėkmingumas siekia daugiau nei 70% [26]. Taip pat Wiechmann ir bendraautorių tyrime 1,1 mm skersmens mini-implantai parodė blogesnius rezultatus nei 1,6 mm skersmens [28]. Tačiau keliuose tyrimuose reikšmingo skirtumo tarp mini-implantų sėkmingumo ir jų skersmens nerasta [12,17]. Wu ir bendraautorių tyrime nėra vieningos nuomonės dėl mini-implantų skersmens – ištyrus 414 MI, kurių skersmuo svyruoja nuo 1,2 mm iki 2,0 mm, rekomenduojama viršutiniame ţandikaulyje sriegti 1,4 mm ir maţesnio skersmens MI, o apatiniame – priešingai [22].
Maţo skersmens (1,2 mm) mini-implantų nerekomenduojama apkrauti didele ortodontine jėga dėl didesnės implanto atsilaisvinimo tikimybės, tačiau sriegiant didesnio skermens (2 mm) mini-implantus tarpšakninėje srityje yra didesnė gretimų dantų šaknų paţeidimo rizika. Tad maţesnio skersmens mini-implantus rekomenduojama sukti dantų šaknų srityje, o didesnio skersmens – ten, kur nėra šaknų paţeidimo rizikos [8]. 1,5 mm mini-implanto skersmuo yra optimaliausias: plonesni implantai yra labiau linkę lūţti, o storesni – paţeisti gretimų dantų šaknis [11].
16 Gaminami įvairių formų mini-implantų sriegiai, kad būtų pasiektas kuo geresnis pirminis jų stabilumas. Kūgio formos mini-implantai gali sukurti glaudesnį kontaktą su kauliniu audiniu nei cilindro formos mini-implantai, todėl jų pirminis stabilumas turėtų būti geresnis. Tačiau kūgio formos mini-implantų sukuriamas spaudimas kauliniam audiniui jų įsriegimo pradţioje gali nulemti gydymo nesėkmę, nes tai gali paţeisti gretimą kaulinį audinį, sukelti jo išemiją ir taip pavėlinti gijimo procesą. Tad per didelis spaudimas kaului yra nesuderinamas su mini-implanto stabilumu. Be to, maţesnis implanto-kaulo sąlyčio paviršiaus plotas gali sąlygoti prastesnį implanto pirminį stabilumą [5].
Mini-implantai yra gaminami iš įvairių medţiagų: gryno titano, titano lydinio (Ti6-Al-4V), nerūdijančio plieno. Dauguma mini-implantų yra gaminami iš gryno titano (pvz.: Dentaurum™ TOMAS®) arba iš titano lydinio (pvz.: Forestadent™ Ortho Easy®). Titano lydinių mini-implantai pasiţymi geru biosuderinamumu ir osteointegracija, todėl yra tinkami, kai greta yra anatominės struktūros: dantų šaknys, kraujagyslės, nervai [3]. Taip pat titano lydiniui būdingas atsparumas lūţiams ir deformacijoms [5]. Grynas titanas maţiau atsparus nuovargio įtampai nei titano lydinys [8]. Nepaisant jų skirtumų, tiek titano lydinys, tiek nerūdijantis plienas, tiek grynas titanas atitinka mechaninius reikalavimus stabiliems mini-implantams. Pirminis mini-implantų stabilumas labiau priklauso nuo įsriegimo gylio (MI ilgio) nei nuo medţiagos, iš kurios pagamintas implantas [4,5].
Kaulinės atramos prietaisai (angl. BADs) gali būti osteointegraciniai arba ne, priklausomai nuo jų paviršiaus ir dizaino savybių. Tam, kad būtų išvengta osteointegracijos, mini-implantų sriegiai gaminami lygiu paviršiumi – tai padeda juos pašalinti pasibaigus gydymo laikui [8]. Nors titano lydinio minisraigtų stabilumą daugiausiai lemia mechaninė retencija, tačiau per 3 savaites jie gali pasiekti dalinę osteointegraciją. Tai šių minisraigtų ypatingas privalumas, nes suteikiama efektyvi ortodontinė atrama, kurią lengva įsriegti ir pašalinti. Tačiau dalinė osteointegracija gali apsunkinti šių titano lydinio mini-implantų pašalinimą [4].
1.3. Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybė nuo mini-implanto įsriegimo vietos
17 apatiniame ţandikaulyje yra simfizė ir aplinkinė sritis, alveolinė atauga (tarp dantų šaknų) bei retromoliarinė sritis [2,4].
Svarbu išmanyti tinkamiausias bei sėkmingiausias mini-implantų įsriegimo vietas – tai gali padėti planuojant gydymą [15]. Palankiausia mini-implantus sriegti ten, kur yra fiksuota gleivinė, pakankamai tankiojo kaulo ir pakankamas atstumas iki dantų šaknų [9,11]. Tačiau gydymo sėkmė labiausiai priklauso nuo įsriegimo vietos kaulo kokybės (tankio ir storio) [1,2,4,6,9,11,20]. Kaulo kokybė ir tankiojo kaulo storis mini-implanto įsriegimo vietoje yra svarbūs veiksniai, susiję su pirminiu ir antriniu mini-implantų stabilumu, kadangi jų stabilumas daugiausiai priklauso nuo mechaninės retencijos [9,12,20]. Jei pirminis stabilumas nėra pasiekiamas iš karto po MI įsriegimo, jis gali atsilaisvinti ortodontinio gydymo metu. Jei tankiojo kaulo storis yra maţesnis nei 1 mm – yra didesnė mini-sraigto nesėkmės tikimybė nei esant 1 mm ar didesniam storiui [2,4]. Be to, plonesnis nei 1 mm tankusis kaulas yra labiau paveikiamas apkrovimo jėgos, kuri gali sukelti įsriegimo srities kaulo rezorbciją [4]. Pasak Kravitz ir Kusnato, kaulo kokybė vertinama pagal tankiojo ir akytojo kaulo santykį ir skirstoma į keturias grupes: D1 sritis – homogeniškas tankusis kaulas, D2 sritis – storas kortikalinio kaulo sluoksnis, supantis tankaus akytojo kaulo šerdį, D3 sritis – plonas kortikalinio kaulo sluoksnis, supantis tankaus spongiozinio kaulo šerdį, ir D4 sritis – plonas kortikalinio kaulo sluoksnis, supantis maţo tankio spongiozinio kaulo šerdį. D1 tipo kaulas yra mezialinėje apatinio ţandikaulio srityje ir viršutiniame ţandikaulyje ties gomurio siūle, D2 tipo – apatinio ir viršutinio ţandikaulių kaplių srityse ir viršutinio ţandikaulio mezialinėje srityje bei ties gomurio siūle, D3 tipo – apatinio ir viršutinio ţandikaulio krūminių dantų srityse, o D4 tipo kaulas yra viršutinio ţandikaulio distalinėje srityje. D1 ir D2 tipo kaulas yra kokybiškiausias ir tinkamiausias mini-implantų sriegimui, o į D4 tipo kaulą nerekomenduojama sriegti mini-implantų dėl didelės nesėkmės rizikos [29] (priedas Nr. 2).
18 pasirinkti tinkamo ilgio mini-sraigtą. Perforavus nosies ertmę, gali pasireikšti lokalus uţdegimas, kuris gali neigiamai paveikti nosies gleivinę, pavyzdţiui, sukelti rinosinusitą. Taip pat patekimas į nosies ertmę gali sukelti diskomfortą pacientui [20]. Nustatyta, jog vyrų gomurikaulis storesnis nei moterų beveik visose jo srityse. Pakankamas jo storis tiek moterims (6,28 – 9,03 mm), tiek vyrams (7,07 – 9,04 mm) nustatytas išilgai gomurio siūlės. Ploniausias kaulas nustatytas tolimiausiame distaliniame ir labiausiai nutolusiame lateraliai nuo gomurio siūlės gomurikaulio taške. Nustatytas vidutinis kaulo storis abipus gomurio siūlės krūminių dantų srityje svyruoja tarp 8,13 mm ir 9.04 mm vyrams bei tarp 7,91 mm ir 9,03 mm moterims. Minkštieji audiniai dar padidina storį apie 1 mm. Tad šioje srityje galimas saugus 8 mm mini-implanto sriegimas. 2 mm lateraliai nuo gomurio siūlės kaulo storis ţymiai sumaţėja iki 5,48 – 5,51 mm vyrams ir 5,15 – 5,58 mm moterims, dėl to šioje srityje tinkami sriegti trumpesni (5 – 6 mm ilgio) mini-implantai. Krūminių dantų srityje lateralyn nuo gomurio siūlės kaulo storis maţėja, todėl, siekiant išvengi nosies ertmės perforacijos, šioje vietoje patartina nenutolti nuo gomurio siūlės daugiau nei 2mm [20]. Nors didesnis kaulo storis nustatytas mezialinėje gomurio srityje nei viduriniame ar distaliniame jo regione, ši sritis ne visada gali būti geriausia mini-implantų įsriegimui dėl ortodontinio gydymo mechanikos [20].
Pati netinkamiausia vieta sriegti mini-implantus dėl anatominių prieţasčių – poskruostikaulinė ketera (angl. infra-zygomatic crest). Dėl didelės rizikos perforuoti viršutinio ţandikaulio sinusą ir ypač paslankių minkštųjų audinių ten įsriegtas mini-implantas keltų diskomfortą pacientui [9]. Sriegiant mini-implantus į alveolinę ataugą tiek skruostinėje, tiek gomurio srityje gydymas bus sėkmingas tol, kol bus laikomasi saugaus atstumo iki gretimų dantų šaknų ir paisoma tos srities tankiojo kaulo storio [9]. Apatinio ţandikaulio retromoliarinė sritis pasiţymi dideliu anatominiu kintamumu ir storu minkštųjų audinių sluoksniu, todėl ten sriegti mini-implantus nėra labai palanku, tačiau ši sritis svarbi tokiems ortodontiniams judesiams, kaip krūminių dantų pavertimas (angl. uprighting) ar dantų lanko retrakcija [9]. Įprastai blogesni sėkmės rodikliai stebimi sriegiant mini-implantus pereinamosios raukšlės srityje (angl. buccal fold) – tai nėra ideali vieta dėl tankiojo kaulo storio, lyginant su gomurio sritimi [2]. Gurdan ir Szalma tyrime nustatyta, jog mini-implantai, kurių matmenys 1,6mm x 8mm, įsriegti pereinamosios raukšlės srityje, daţniausiai atsilaisvina iškart po apkrovimo. O mini-implantai, įsriegti gomuryje, išlieka stabilia skeletine atrama [2].
19 ţandikaulio distalinėje dalyje, gali būti lengvai dirginami maistu kramtant. Šie veiksniai gali neigiamai paveikti mini-sraigtų klinikinę sėkmę [1,6]. Hourfar ir bendraautorių tyrime nustatytas statistiškai reikšmingas gydymo sėkmingumo skirtumas tarp mini-implantų, įsriegtų gomurio srityje (98,9% sėkmė) arba skruostinėje alveolinės ataugos srityje tarpšakniuose (71,1% sėkmė). Tačiau nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tarpšakninių mini-implantų, įsriegtų skirtinguose ţandikauliuose (p = 0,628) [15]. Ortodontiniai mini-implantai, įsriegti bukaliai tarp šaknų, parodė blogesnius išlikimo rezultatus per pirmus penkis gydymo mėnesius (vidutinis išlikimas - 17,4 mėnesiai). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp mini-implantų įsriegimo vietos ir jų netekimo rodiklių (p < 0,001) [15]. Tačiau Melo ir bendraautorių atliktame tyrime nerasta statistiškai reikšmingo gydymo sėkmės skirtumo tarp MI įsriegimo vietų (bukaliai, lingvaliai ar ties alveoline ketera). Bet reikšmingi skirtumai nustatyti tarp ţandikaulių: daugiau MI atsilaisvino apatiniame ţandikaulyje (16,33%) nei viršutiniame (7,35%). Šį skirtumą galėjo nulemti tai, jog į viršutinį ţandikaulį buvo sriegiami trumpesni MI [12]. Suzuki ir bendraautorių tyrime, kuriame ištirti 186 mini-implantai 5mm, 6 mm ir 7 mm ilgio, nustatytas bendras sėkmės rodiklis 93,4% viršutiniame ir 70,3% apatiniame ţandikaulyje [25].
Gydymo mini-implantais sėkmė priklauso ir nuo minkštųjų audinių tipo įsriegimo vietoje. Siekiant kaip įmanoma maţesnio minkštųjų audinių sudirginimo ar uţdegimo, įsriegimo vieta turėtų būti atidţiai pasirinkta. Gerai prisitvirtinusi gleivinė yra palankesnė įsriegimui nei paslanki gleivinė [2,4,9]. Esant galimybei, mini-implantai turėtų būti sriegiami ten, kur yra keratinizuota gleivinė, kitu atveju mini-implantas gali apaugti minkštaisiais audiniais [8]. Gleivinė yra prisitvirtinusi ties mukogingivaline jungtimi – ten ji nepaslanki ir jungties esanti sritis yra palankesnė sriegti mini-implantus. Kuo toliau nuo mukogingivalinės jungties, tuo gleivinės paslankumas didesnis. Be to, mukogingivalinės jungties srityje įprastai yra ir storesnis alveolinis kaulas – tai suteikia mini-implantams geresnį pirminį stabilumą [9]. Taip pat idealu, kai minkštųjų audinių storis įsriegimo srityje yra minimalus, tačiau storesnę, bet fiksuotą gleivinę kompensuoti galima įsriegus ilgesnius mini-implantus [5,9].
1.4. Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybė nuo gydymo metodikos (ortodontinio gydymo tipo, mini-implanto apkrovimo momento)
20 atvejais tai gali būti alternatyva ortognatinei chirurgijai [4,6]. Suaugusiems pacientams su vidutine ar sunkia veido asimetriją gali būti taikomas kombinuotas ortognatinės chirurgijos ir ortodontinis gydymas, siekiant pagerinti veido estetiką, morfologinę ir funkcinę okliuziją.
Daţniausios indikacijos ortodontiniam gydymui mini-implantais yra priekinio atviro sąkandţio intruzija, gilaus sąkandţio korekcija, krūminių dantų pavertimas (angl. uprighting), viršutinio ţandikaulio kanto intruzija, retinuotų ilčių ekstruzija, veido kaukės pritvirtinimas, krūminių dantų distalizacija, krūminių dantų mezializacija tarpų uţdarymui, supraokliuzinių dantų intruzija, sujungtų (en masse) priekinių dantų retrakcija [2,4]. Prieš bet kokią procedūrą įvertinama, ar pakaks vietos norimam judesiui atlikti [11].
Bikortikalinis mini-implantų įsriegimas lyginant su monokortikaliniu suteikia didesnį atsparumą apkrovimui ir stabilumą, bet maţesnę kortikalinio kaulo įtampą. Kadangi mini-implantas įsriegiamas per visą alveolinės ataugos plotį, daugiausiai ortodontinės atramos suteikia skruostinis/lūpinis ir lieţuvinis tankiojo kaulo sluoksniai. Gydytojams patariama sriegti skeletinės atramos mini-implantus bikortikaliai , kai norima padidinti ortodontinę apkrovą ar įtariamas sumaţėjęs kortikalinio kaulo storis [4,9].
Dviejų mini-implantų sujungimas (skeletinė atrama ortodontiniam aparatui) gali būti gydymo sėkmės ir geresnio implantų stabilumo prieţastis dėl padidėjusio dviejų mini-implantų paviršiaus ploto. Dviejų gomurinių mini-implantų bendras paviršiaus plotas yra beveik toks pat kaip vieno standartinio gomurio implanto [15].
Tinkamas ortodontinių mini-implantų apkrovimo momentas yra vis dar diskutuotina tema. Mini-implantai daţniausiai apkraunami iškart arba praėjus dviems savaitėms po įsriegimo. Jei apkraunami iš karto – ţenkliai trumpėja gydymo laikas, tačiau svarbu parinkti tinkamą apkrovimo jėgą, siekiant išlaikyti mini-implanto stabilumą ir išvengti komplikacijų [2]. Apkrovus iš karto, ortodontinės jėgos turėtų neviršyti 25 g, o praėjus dviems savaitėms apkrova gali būti didinama [8]. Teigiama, jog geriausiai apkrauti mini-implantą praėjus daugiau nei dviems savaitėms po įsriegimo, nes tuomet implanto stabilumas būna didesnis, o gydymas sėkmingesnis. Idealiausias laikas – praėjus keturioms savaitėms po įsriegimo [6].
21
1.5. Komplikacijų pasireiškimas ortodontinio gydymo mini-implantais metu (periimplantitas, implanto paslankumas, implanto lūţis, gretimų dantų paţeidimas)
Laikini atramos prietaisai (angl. TADs) laikomi patikimais ir efektyviais ortodontiniame gydyme, tačiau gydymo metu gali pasitaikyti komplikacijų: minkštųjų audinių uţdegimų, opų, gretimų dantų šaknų paţeidimų, mini-implantų lūţių, paslankumo ar netekimo [2,6]. Komplikacijos gali pasireikšti bet kuriame iš šių gydymo etapų: mini-implanto įsriegimo metu, apkrovimo metu ir/ar pašalinimo metu [8].
Daţna gydymo nesėkmės prieţastis – mini-implantų sriegimas per arti gretimų dantų šaknų, ypač apatiniame ţandikaulyje. Kitas veiksnys, lemiantis gydymo nesėkmę – tai gretimų dantų šaknų ar periodonto raiščių paţeidimas mini-implantų įsriegimo metu [2,4,8,31]. Tai gali sukelti dantų ankilozę, gyvybingumo praradimą ar osteosklerozę. Jei įsriegimo metu juntamas pasipriešinimas ar pacientas pajunta staigų aštrų skausmą, tai gali reikšti, jog mini-implanto sriegis prisilietė prie danties šaknies [8]. Dantų šaknų paţeidimo mini-implanto sriegimo metu galima išvengti atlikus rentgenologines nuotraukas prieš procedūrą ir tiksliai išsiaiškinus gretimų dantų šaknų anatomiją [6]. Po įsriegimo taip pat pravartu atlikti kontrolines rentgenologines nuotraukas ir patikrinti gretimų dantų gyvybingumą, ypač jei įsriegimo metu pacientas skundėsi skausmu [2,11]. Maţesnio skersmens mini-implanto pasirinkimas galėtų sumaţinti gretimų dantų šaknų paţeidimo riziką, tačiau didesnio skersmens mini-implantai yra stabilesni [12].
22 ţandikaulio distalinėje srityje – ten daţnai prasta burnos higienos kontrolė. Infekcija toje vietoje pasireiškia maţdaug 10% pacientų [1]. Taip pat sunkiau priţiūrėti apatinio ţandikaulio distalinę sritį, kur yra maţiau fiksuotos gleivinės ir siauresnis prieangis, be to, mini-implantas toje srityje yra nuolat dirginamas maistu ir spaudţiamas lieţuvio kramtymo metu, todėl toje srityje įsiregus mini-implantą, daţniau pasireiškia periimplantitas, galintis nulemti gydymo nesėkmę [1,6]. Nors rūkymo įpročio įtaka mini-implantų sėkmingumui nėra plačiai nagrinėjama, Bayat ir Bauss tyrimas parodė, jog pacientams, surūkantiems daugiau nei dešimt cigarečių per dieną, daţniau pasireiškia minkštųjų audinių uţdegimas ir net mini-implantą supančio kaulo netekimas [32]. Kuo uţdegimas stipresnis, tuo didesnė destrukcija stebima mini-implantą supančiame kauliniame audinyje - silpnėja mechaninė retencija tarp implanto vijų ir kaulo bei maţėja implanto stabilumas [6]. Neţymus uţdegimas gali būti kontroliuojamas antiseptiniais burnos skalavimo skysčiais ir kruopščia valymo technika. Jei uţdegimas stipresnis, gali būti skiriami antibiotikai [1]. Nesteroidiniai vaistai nuo uţdegimo (NVNU) rekomenduojami pacientams dvi dienas po įsriegimo pooperacinio skausmo kontrolei [6].
Dar viena komplikacija, galinti pasireikšti įsriegimo metu, yra mini-implanto įlinkimas ar net lūţis. Tai reta komplikacija, daţniausiai pasitaikanti, jei jau yra paruošta nukreipiančioji anga (angl.
pilot hole). Labai retai kaulas sukuria pakankamą pasipriešinimą, kad mini-implantas lūţtų [11].
Mini-implantai lūţta dėl per didelės sriegimo įtampos (greičio, jėgos) ar dėl ciklinio nuovargio. Tačiau gaminami vis tobulesni ir atsparesni mini-implantai, todėl lūţio tikimybė ţenkliai sumaţėja [8]. Jei vis dėlto mini-implantas lūţta, daţniausiai tai įvyksta galvos ir kaklelio srityje dėl ten susikaupiančios mechaninės įtampos [2]. Norint išvengti šios komplikacijos, rekomenduojama nenaudoti per didelio spaudimo ir stipriai nepriverţti mini-implantų (taip išvengiama jo ciklinio nuovargio). Taip pat svarbu atsiţvelgti į įsriegimo vietos kaulinį audinį – labai tankiame kaule gali reikėti paruošti vietą implanto įsriegimui (angl. pre-drilling). Jei tankiame kortikaliniame kaule sriegiamas savisriegis mini-implantas, rekomenduojamas ne maţesnis nei 1,6 mm jo skersmuo [8]. Jei vis dėlto mini-implantas lūţta, rekomenduojama pašalinti tiek jį, tiek kaulinį audinį aplink implantą [6]. Tačiau jei lūţusio mini-implanto fragmentas lieka giliai kaule ir yra sterilus – jį galima palikti stebėjimui [8,11].
23 kaulo persitvarkymo bei gero gijimo proceso neverta. Tačiau geras pirminis mini-implanto stabilumas ne visada reiškia, jog bus pasiektas ir geras antrinis stabilumas [9]. Mini-implantų paslankumas ar netekimas yra viena daţniausių komplikacijų, galinčių pasireikšti bet kuriame gydymo etape [11]. Galimos mini-implantų atsilaisvinimo prieţastys yra prasta kaulo kokybė įsriegimo vietoje, perteklinis spaudimas įsriegimo metu ir per maţas atstumas iki gretimų dantų šaknų [11]. Pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys mini-implantų atsilaisvinimą, yra maţas jų skersmuo, periimplantitas įsriegimo vietoje ir paciento didelis apatinio ţandikaulio plokštumos kampas (angl. mandibular plane angle) [8,11]. Tyrimas parodė, kad 4-6 mm ilgio mini-implantai yra saugiausi daugumoje viršutinio ir apatinio ţandikaulio sričių [12].
Taip pat pirminis implanto stabilumas priklauso ir nuo jo įsriegimo technikos. Kai mini-implantai sriegiami į jiems paruoštą ertmę (angl. preliminary drilling), stebimi reikšmingai geresni jų pirminio stabilumo rezultatai. Tačiau laikui bėgant tokiu būdu įsriegtų mini-implantų stabilumas prastėja dėl sumaţėjusios trabekulinio kaulo apimties [33]. Be to, dėl neteisingos įsriegimo metodikos gali būti perkaitintas kaulas. Gurdan ir bendraautorių in vitro tyrime nustatyta, jog ruošiant vietą mini-implantui (angl. pre-drilling) 1200 rpm/min greičiu, temperatūra kaule pakyla iki 7,6ºC. Jei tai atliekama naudojant nusidėvėjusį grąţtą – temperatūra pakyla iki 12,3ºC. Jei tokia aukšta temperatūra išlieka ilgiau nei minutę, tai kelia pavojų mini-implantą supančiam kaului ir gali sukelti osteonekrozę [34]. Kai mini-implantai sriegiami rankiniu būdu, nėra reikšmingo skirtumo tarp atvejų, kai sriegiama į paruošta ertmę ar be ertmės paruošimo (su paruošimu: 11,8ºC±2,1ºC, be paruošimo: 11,3ºC±2,4℃) [34]. Palanku sriegti atšaldytą (<0℃) mini-implantą – tai sumaţina vidutinę maksimalią kaulo temperatūrą įsriegimo metu iki ~6,6℃ sriegiant rankiniu būdu [2]. Jei implantas atsilaisvina, pirminis sprendimas gali būti jo priverţimas dar kelis kartus. Mini-implantui vėl atsilaisvinus, jis turėtų būti pašalintas ir įsuktas kitoje vietoje. Jei pakanka vietos, galima sriegti didesnio skersmens mini-implantą toje pačioje vietoje [11]. Tačiau jei jų pirminis stabilumas nėra pasiekiamas vos juos įsriegus, minisraigtai gali atsilaisvinti ortodontinio gydymo metu [4,20].
Anatominių struktūrų paţeidimas įsriegimo metu yra reta komplikacija, kadangi daţniausiai įsriegimo vietos aplinkoje nebūna jokių gyvybiškai svarbių anatominių struktūrų. Kai mini-implantai sriegiami viršutinio ţandikaulio kaplių ir krūminių dantų srityje, yra rizika priartėti prie VŢ sinuso ar jį perforuoti, tačiau tai reti atvejai. Be to, priartėjus prie sinuso dugno, atsiremiama į kortikalinį kaulą ir pajuntamas padidėjęs pasipriešinimas įsriegimo metu [11].
25
2. MEDŢIAGA IR METODAI
2.1. Tiriamieji
Šiame retrospektyviniame tyrime ištirti 93 mini-implantai, įsriegti 48 pacientams (29 moterims ir 19 vyrų, kurių vidutinis amţius 20,06 metų) LSMU Ortodontijos klinikoje 2016 - 2018 metais. Tiriamąją grupę sudarė penkių gydytojų rezidentų ir trijų gydytojų ortodontų gydyti pacientai, kuriems įsriegti nuo vieno iki keturių mini-implantų (Dentaurum™ TOMAS® ar Forestadent™ OrthoEasy®), kurių matmenys (1,6mm x 8 mm, 1,7 mm x 6 mm, 1,7 x 8 mm arba 1,7 x 10 mm) pasirinkti pagal įsriegimo vietą. Tyrimui gautas leidimas iš LSMU Bioetikos centro (Nr. BEC-OF-25) (priedas Nr. 3). Visi reikalingi duomenys surinkti LSMU Ortodontijos klinikoje iš pacientų medicininių dokumentų, uţtikrinant tiriamųjų konfidencialumą. Tyrimas truko nuo 2018-11-15 iki 2019-02-01 dienos.
Tiriamųjų įtraukimo kriterijai:
pacientai, gydyti ortodontiniais mini-implantais;
reikalingi tyrimui duomenys (paciento amţius, lytis, mini-implanto ilgis, skersmuo, įsriegimo vieta (ţandikaulis, ţandikaulio sritis, anatominė sritis), gydymo metodika (ortodontinio gydymo tipas, mini-implanto apkrovimo momentas), gydymo komplikacijos (periimplantitas, implanto paslankumas, implanto lūţis, gretimų dantų šaknų paţeidimas)) išsaugoti paciento medicininėje kortelėje.
Tiriamųjų atmetimo kriterijai:
pacientai, kuriems taikytas ortodontinis gydymas ne mini-implantais; paciento medicininėje kortelėje nėra visų reikalingų duomenų;
pacientai, sergantys sisteminėmis ligomis ar vartojantys sisteminius vaistus, galinčius pakeisti gydymo rezultatą.
2.2. Tyrimo imties apskaičiavimas
Tyrimo statistiniam reikšmingumui pasiekti nustatytas maţiausias galimas tiriamųjų imties dydis, atitinkantis visą reikalingą populiaciją.
Šiame tyrime imtis apskaičiuota pagal formulę:
n = ⁄ , kur:
26
p – numatomas paplitimas; d – paplitimo nustatymo paklaida (2).
Skaičiavimams buvo pasitelkta netikimybinė proginė imtis. Atsitiktine tvarka atrinktos pacientų, gydytų ortodontiniais mini-implantais, medicininės kortelės. Pagal 2018 m. Gurdan ir Szalma tyrimo metodiką (2), pasirinktas imties skaičiavimas pagal maţesnį paplitimą turintį poţymį, kur p = 0,04 (4% gydymo mini-implantais nesėkmės tikimybė pagal ankstesnius tyrimus). Kai paplitimo nustatymo paklaida d = 0,05, reikšmingumo lygmuo α = 0,05, pasikliovimo lygmens standartizuota reikšmė = 1,96, tai rekomenduojamas tyrimo imties dydis:
n = ≈59 mini-implantai
Taigi, pagal skaičiavimus rekomenduojama tyrimo imtis neturėtų būti maţesnė nei 59 mini-implantai. Šiame tyrime imtis buvo didesnė (ištirti 93 mini-implantai).
2.3. Duomenų atranka
Įvertinti kintamieji, potencialiai susiję su gydymo mini-implantais sėkme, ir suskirstyti į grupes: pacientų ypatybės (amţius, lytis), mini-implantų ypatybės (ilgis, skersmuo), mini-implantų įsriegimo vieta (ţandikaulis, ţandikaulio sritis, anatominė sritis), gydymo metodika (ortodontinio gydymo tipas, mini-implantų apkrovimo momentas), komplikacijų pasireiškimas gydymo mini-implantais metu (periimplantitas, mini-implanto paslankumas, mini-implanto lūţis, gretimų dantų paţeidimas). Visi reikalingi tyrimui duomenys rinkti į bendrą lentelę Microsoft Office Excel 2010 programoje.
2.4. Statistinė analizė
Tyrimo metu surinktų duomenų statistinė analizė atlikta naudojantis SPSS (Statistical Package
for Social Sciences) 17.0 programiniu paketu. Analizė atlikta raštiškai. Naudotas surinktų duomenų
vaizdavimo būdas – diagramos ir lentelės. Intervaline skale išreikštiems duomenims apskaičiuoti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, nominaline skale išreikštiems duomenims apskaičiuoti daţniai (%). Vidurkių skirtumų reikšmingumui nustatyti taikytas parametrinis Stjudento t testas (kai duomenys pasiskirsto pagal normalųjį skirstinį). Nominaline skale išreikštų rezultatų skirtumų reikšmingumui nustatyti buvo taikytas Chi kvadrato (χ2) testas. Visais atvejais buvo naudotas reikšmingumo lygmuo, lygus 95 proc. (t.y. p = 0,05). Gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais tada, kai p < 0,05.
27
3. REZULTATAI
Lentelė Nr. 1. Tyrimo duomenų pasiskirstymas
Tyrime iš viso ištirti 93 mini-implantai, įsriegti 48 pacientams (29 moterims ir 19 vyrų). Tiriamųjų pacientų amţius svyravo nuo 13 iki 45 metų (vidutinis amţius 20,06 metų, standartinis
Kintamasis Daţnis (%) Lytis: V M 19 (39,6%) 29 (60,4%) Amţius (metais): <20 20-30 >30 32 (66,7%) 13 (27,1%) 3 (6,3%) Sriegtų MI skaičius vienam pacientui:
1 2 3 4 19 (39,6%) 18 (37,5%) 6 (12,5%) 5 (10,4%) Sriegtų MI matmenys: 1,6 mm x 8 mm 1,7 mm x 6 mm 1,7 mm x 8 mm 1,7 mm x 10 mm 15 (16,1%) 15 (16,1%) 52 (55,9%) 11 (11,8%) MI vieta (ţandikaulis): VŢ AŢ 81 (87,1%) 12 (12,9%) MI vieta (dantų lanko sritis):
Priekinių dantų Šoninių dantų
Trečiosios gomurio raukšlės sritis
17 (18,3%) 61 (65,6%) 15 (16,1%) MI vieta (anatominė sritis):
Gomurys Skruostinė sritis Retromoliarinė sritis Bikortikaliai 52 (55,9%) 35 (37,6%) 3 (3,2%) 3 (3,2%) Ortodontinis judesys: Ekstruzija Intruzija Mezializacija Distalizacija
Skeletinė atrama ortodoniniam aparatui
28 nuokrypis (SN) = 6,96) ir didţioji dalis pacientų buvo jaunesni nei 20 metų (66,7%). Daţniausiai vienam pacientui sriegti vienas arba du mini-implantai (77% atvejų), kurių populiariausi matmenys buvo 1,7 mm x 8 mm (3 tipo - Forestadent™ OrthoEasy®). 81 iš 93 mini-implantų buvo įsriegtas į viršutinį ţandikaulį ir beveik 66% – į šoninių dantų sritį. Daugiau nei pusė mini-implantų įsriegta į gomurį ir trečdaliu visų atvejų taikytas ortodontinis gydymas intruzijai atlikti. Didţioji dalis mini-implantų apkrauta iš karto po įsriegimo (59,1%) (lentelė Nr. 1).
χ2
- Chi kvadrato kriterijus, df – kriterijaus laisvės laipsnių skaičius, p - kriterijaus statistinis reikšmingumas
1 pav. Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės atvejų pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų
Ištyrus gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybės pasiskirstymą pagal paciento lytį nustatyta, jog gydymo sėkmingumas tarp vyrų buvo maţesnis nei tarp moterų. Tačiau apskaičiavus Chi kvadrato (χ2) kriterijų, reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (χ2 = 0,854, df = 1, p = 0,355 > 0,05), tad gydymo sėkmės pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų reikšmingai nesiskiria (1 pav.).
29 Tyrimo metu taip pat nustatyta gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybė nuo pacientų amţiaus (2 pav.). Visi tiriamieji suskirstyti į tris amţiaus grupes. Sėkmingiausias gydymas buvo vidutinio amţiaus grupėje (20-30 metų), maţiausiai sėkmingas – vyriausių pacientų (virš 30 metų) grupėje. Jauniausių pacientų (iki 20 metų) gydymas buvo sėkmingas beveik pusėje visų atvejų (48%). Taip pat nustatyta, kad pacientų, kurių gydymas buvo sėkmingas, amţiaus vidurkis sudarė 21,55 ± 7,62 metus, o pacientų, kurių gydymas nebuvo sėkmingas, amţiaus vidurkis sudarė 18,92 ± 6,39 metus. Tačiau apskaičiavus Chi kvadrato (χ2) kriterijų (χ2 = 1,747, df = 2, p = 0,418 > 0,05) ir Stjudento t testą (t = 1,805, df = 91, p = 0,074 > 0,05),, reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta – pacientų, kurių gydymas buvo sėkmingas, ir pacientų, kurių gydymas sėkmingas nebuvo, amţius reikšmingai nesiskiria.
3 pav. Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės atvejų pasiskirstymas pagal implantų skersmenį
Tyrimo metu nustatyta gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybė pagal implanto skersmenį (3 pav.). Tiriamiesiems buvo sriegti 1,6 mm ir 1,7 mm skersmens mini-implantai. Nustatyta, kad sėkmingesni buvo 1,6 mm skersmens mini-sraigtai, tačiau apskaičiavus Chi kvadrato (χ2
) kriterijų, reikšmingo skirtumo tarp šių skersmenų nenustatyta (χ2 = 3,379, df = 1, p = 0,066 > 0,05).
4 pav. Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės atvejų pasiskirstymas pagal implantų ilgį
30 Tyrimo metu nustatyta gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybė nuo implanto ilgio (4 pav.). Daugiausiai sėkmingų atvejų buvo sriegiant ilgiausius (10 mm ilgio) mini-implantus, tuo tarpu maţiausiai sėkmingi buvo trumpiausi (6 mm ilgio) mini-implantai. Vidutinio ilgio (8 mm) mini-sraigtų sėkmės ir nesėkmės rodikliai buvo apylygiai. Apskaičiavus Chi kvadrato (χ2) kriterijų, reikšmingo skirtumo tarp mini-implantų ilgio nenustatyta (χ2
= 8,958, df = 2, p = 0,011 < 0,05).
Lentelė Nr. 2. Gydymo sėkmės priklausomybė nuo mini-implanto matmenų ir įsriegimo vietos - ţandikaulio
Ţandikaulis MI tipas MI sėkmingų atvejų skaičius/visų atvejų skaičius
(%) Statistinis reikšmingumas (p) VŢ 1 tipas 2 tipas 3 tipas 4 tipas 11/15 (73,3%) 1/8 (12,5%) 20/50 (40,0%) 8/8 (100%) p = 0,001 < 0,05 AŢ 1 tipas 2 tipas 3 tipas 4 tipas 0/0 (0,0%) 4/7 (57,1%) 2/2 (100%) 2/3 (66,7%) p = 0,526 > 0,05
Tirtiems pacientams buvo sriegti 4 tipų MI: 1 tipas (1,6 mm x 8mm); 2 tipas (1,7 mm x 6 mm); 3 tipas (1,7 mm x 8 mm) ir 4 tipas (1,7 mm x 10 mm). Viršutiniame ţandikaulyje (VŢ) daugiausiai sriegti 3 tipo mini-implantai (50 iš 81), o į apatinį ţandikaulį (AŢ) daugiausiai sriegti 2 tipo MI (7 iš 12). Statistiškai reikšmingai sėkmingesni MI viršutiniame ţandikaulyje buvo 4 tipo (sėkmingi visi įsriegti) ir 1 tipo (sėkmingi du trečdaliai visų įsriegtų), o sėkmingiausi apatiniame ţandikaulyje – 3 tipo MI (lentelė Nr. 2).
5 pav. Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės atvejų pasiskirstymas pagal ţandikaulį
31 Ištyrus gydymo sėkmės pasiskirstymą pagal mini-implantų įsriegimo vietą nustatyta, kad iš visų į viršutinį ţandikaulį (VŢ) įsriegtų mini-implantų sėkmingi buvo apie pusė visų atvejų, o įsriegtų į apatinį ţandikaulį (AŢ) - sėkmingi net 67% atvejų. Tačiau apskaičiavus Chi kvadrato (χ2) kriterijų,
reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (χ2
= 1,250, df = 1, p = 0,264 > 0,05), tad sėkmės atvejų skaičius tarp viršutinio ir apatinio ţandikaulio mini-implatų reikšmingai nesiskiria (5 pav.).
6 pav. Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės atvejų pasiskirstymas pagal ţandikaulio sritį
Ištyrus gydymo sėkmingumo pasiskirstymą pagal ţandikaulio sritį nustatyta, jog implantų, įsriegtų į priekinių dantų sritį, sėkmingas gydymas buvo beveik 65% atvejų, į šoninių dantų sritį – daugiau nei pusė atvejų buvo nesėkmingi, o gomurio trečiosios raukšlės srityje – sėkmingi buvo net 73% atvejų. Tačiau apskaičiavus Chi kvadrato (χ2) kriterijų, reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (χ2 = 5,975, df = 2, p = 0,05) (6 pav.).
7 pav. Gydymo sėkmės atvejų pasiskirstymas pagal anatominę sritį
64,7 42,6 73,3 35,3 57,4 26,7 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
32 Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybės pasiskirstymas pagal įsriegimo vietos anatominę sritį pateikiamas aukščiau esančiame paveiksle (7 pav.). Retromoliariai ir bikortikaliai įsriegti mini-implantai buvo sėkmingiausi, tuo tarpu MI, įsriegtų į gomurį arba į skruostinę alveolinės ataugos sritį sėkmės ir nesėkmės atvejų skaičiai buvo apylygiai. Tačiau apskaičiavus Chi
kvadrato (χ2) kriterijų, reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (χ2 = 3,346, df = 3, p = 0,341 > 0,05) -
sėkmės atvejų skaičius pagal įsriegimo anatominę sritį nesiskiria.
8 pav. Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės atvejų pasiskirstymas pagal ortodontinio gydymo tipą
Šiame tyrime taip pat buvo rinkti duomenys apie taikytą ortodontinio gydymo metodiką. Ištyrus gydymo sėkmės priklausomybę nuo ortodontinio gydymo tipo nustatyta, kad kas antras atvejis, kai MI panaudojamas kaip skeletinė atrama ortodontiniam aparatui arba ekstruzijai atlikti, buvo sėkmingas. Atliekant intruziją ar mezializaciją sėkmingų atvejų skaičius nesiekė pusės visų atvejų, tuo tarpu didţioji dalis distalizacijos atvejų buvo sėkmingi. Apskaičiavus Chi kvadrato (χ2) kriterijų buvo
nustatytas reikšmingas skirtumas (χ2
= 15,947, df = 4, p = 0,003 < 0,05) - sėkmingų atvejų reikšmingai daţniau buvo distalizacijos atvejais nei esant kitoms gydymo procedūroms (8 pav.).
Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybės pasiskirstymas pagal apkrovimo momentą pateikiamas ţemiau esančiame paveiksle (9 pav.). Matyti, kad apkrovus iš karto arba po 1-2 savaičių, sėkmingų atvejų buvo apie 44%, o po 3 ir daugiau savaičių – net 80%. Apskaičiavus Chi kvadrato (χ2) kriterijų, buvo nustatytas reikšmingas skirtumas (χ2
= 8,225, df = 2, p = 0,016 < 0,05), kuris parodė, kad apkrovus mini-implantą po daugiau nei 3 savaičių po jo įsriegimo - sėkmingų atvejų skaičius yra reikšmingai didesnis nei apkrovimo momentui esant iki 2 savaičių.
50,0 43,3 86,4 28,6 50,0 50,0 56,7 13,6 71,4 50,0 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Ekstruzija Intruzija Distalizacija Mezializacija Skeletinė atrama ortodontiniam aparatui M I a tv ej ų sk aičius ( % )
Ortodontinio gydymo tipas
Sėkminga Nesėkminga
33
9 pav. Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės atvejų pasiskirstymas pagal apkrovimo momentą
Gydymo ortodontiniais mini-implantais sėkmės priklausomybės pasiskirstymas pagal apkrovimo momentą pateikiamas aukščiau esančiame paveiksle (9 pav.). Matyti, kad apkrovus iš karto arba po 1-2 savaičių, sėkmingų atvejų buvo apie 44%, o po 3 ir daugiau savaičių – net 80%. Apskaičiavus Chi kvadrato (χ2) kriterijų, buvo nustatytas reikšmingas skirtumas (χ2
= 8,225, df = 2, p = 0,016 < 0,05), kuris parodė, kad apkrovus mini-implantą po daugiau nei 3 savaičių po jo įsriegimo - sėkmingų atvejų skaičius yra reikšmingai didesnis nei apkrovimo momentui esant iki 2 savaičių.
10 pav. Komplikacijų pasireiškimo daţniai
Tyrimo metu vertinant ortodontinio gydymo mini-implantais sėkmingumą, buvo atsiţvelgta į tai, kokios buvo gydymo nesėkmės prieţastys (10 pav.). Nustatyta, kad daţniausiai iš visų gydymo komplikacijų pasireiškė MI paslankumas, dvigubai rečiau – periimplantitas, o rečiausiai – gretimų dantų paţeidimai. Tuo tarpu lūţių nebuvo iš viso.
43,6 44,4 80,0 56,4 55,6 20,0 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
Iš karto Po 1-2 savaičių Po ≥ 3 savaičių
M I a tv ej ų sk aičius ( % ) Apkrovimo momentas Sėkminga Nesėkminga χ2 = 8,225; df = 2; p = 0,016 < 0,05 20,4 44,1 0,0 3,2 0% 10% 20% 30% 40% 50%
34
Lentelė Nr. 3. Komplikacijų pasireiškimas pagal anatominę sritį
Komplikacija Anatominė sritis Nesėkmės skaičius/visų atvejų skaičius (%) Statistinis reikšmingumas (p) Periimplantitas Gomuryje Skruostinėje srityje Bikortikaliai 12/52 (23,1%) 6/35 (17,1%) 1/3 (33,3%) p = 0,674 > 0,05 MI paslankumas, netekimas Gomuryje Skruostinėje srityje Bikortikaliai 24/52 (46,2%) 16/35 (45,7%) 1/3 (33,3%) p = 0,452 > 0,05 Gretimų dantų paţeidimas Gomuryje Skruostinėje srityje 2/52 (3,8%) 1/35 (2.9%) p = 0,964 > 0,05 Įvertinus komplikacijų pasireiškimą pagal anatominę MI įsriegimo sritį nustatyta, jog
daugiausiai komplikacijų pasireiškė įsriegus mini-implantus į gomurio sritį. Tuo tarpu retromoliariai nepasireiškė jokių komplikacijų. Tačiau nerasta statistiškai reikšmingų priklausomybių tarp
komplikacijų ir įsriegimo vietos (anatominės srities) (lentelė Nr. 3).
Lentelė Nr. 4. Komplikacijų pasireiškimas pagal ortodontinio gydymo tipą
Komplikacija Ortodontinio gydymo tipas Nesėkmės skaičius/visų atvejų skaičius (%) Statistinis reikšmingumas (p) Periimplantitas Intruzija Mezializacija Distalizacija Skeletinė atrama ortodontiniam aparatui 10/30 (33,3%) 4/21 (19,0%) 3/22 (13,6%) 2/14 (14,3%) p = 0,253 > 0,05 MI paslankumas, netekimas Ekstruzija Intruzija Mezializacija Distalizacija Skeletinė atrama ortodontiniam aparatui 3/6 (50,0%) 15/30 (50,0%) 15/21 (71,4%) 1/22 (4,5%) 7/14 (50,0%) p = 0,001 < 0,05 Gretimų dantų paţeidimas Intruzija 3/30 (10,0%) p = 0,164 > 0,05
35
11 pav. Bendras MI sėkmingumo rodiklis
Apskaičiuotas bendras ortodontinių mini-implantų sėkmingumo rodiklis – jis siekia beveik 52% atvejų (arba 48 implantai), tad sėkmingų ir nesėkmingų gydymo atvejų LSMU Ortodontijos klinikoje 2016 – 2018 metais buvo apylygiai.
51,6 48,4 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Sėkminga Nesėkminga Im pla ntų sk aičius ( %)
36
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Nors ši tema anksčiau nagrinėta daugelyje kitų šalių, tai pirmasis Lietuvoje tokio tipo tyrimas, nagrinėjantis mini-implantų sėkmingumą ir galimas gydymo komplikacijas. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog bendras ortodontinių mini-implantų sėkmės rodiklis LSMU Ortodontijos klinikoje siekia 51,6%. Tai yra maţiau uţ kituose tyrimuose nurodomą sėkmingumą [1,3,6,12-16,22,28]. Gautas prastesnis rezultatas palyginus su ankstesniais tyrimais galėjo būti dėl pasirinkto grieţtesnio sėkmės kriterijaus: visą gydymo laikotarpį negalėjo būti jokių komplikacijų, kai tuo tarpu daugelis kitų tyrimų sėkme laikė tik mini-implanto stabilumą viso gydymo metu [1,6,15]. Tačiau tyrimuose, kuriuose gydymo sėkmės kriterijai atitiko šio tyrimo kriterijus, bendri sėkmės rodikliai gauti taip pat kur kas didesni – 85,8% [3] ir 89,8% [2]. Be to, net ir laikant gydymo sėkme tik MI stabilumą, šio tyrimo bendras sėkmės rodiklis vis tiek nesiektų 60%. Tyrimo rezultatus galbūt galėjo paveikti tai, jog buvo tirti MI, sriegti skirtingų gydytojų ir daugiausiai – gydytojų rezidentų, turinčių skirtingą darbo patirtį ir įgūdţius. Taip pat prastesnis sėkmingumo rezultatas galėjo būti dėl to, jog tyrime daugiausiai tirti jauniems (iki 20 metų) pacientams įsriegti mini-implantai, o tokiame amţiuje dar reliatyviai nėra pasibaigęs kaulinio audinio formavimasis ir tokiems pacientams galbūt dar nėra susiformavę tinkamos burnos higienos įgūdţiai - tai galėjo paskatinti periimplantito atsiradimą ar MI atsilaisvinimą.
Taip pat tyrime nerasta statistiškai reikšmingos gydymo mini-implantais sėkmės priklausomybės nuo paciento ypatybių (lyties, amţiaus). Tokį patį rezultatą gavo ir kiti panašūs ankstesni tyrimai [2,6,10,12,16,17,35]. Tačiau Tsai ir bendraautorių prospektyviniame tyrime MI išlikimas buvo statistiškai reikšmingai susijęs su paciento amţiumi – jis buvo reikšmingai ilgesnis 20-30 metų amţiaus pacientams nei vyresniems, be to, MI stabilesni buvo tarp vyresnių moterų nei vyrų [3]. Taip pat gydymas sėkmingesnis vyresniems nei 20 metų pacientams nustatytas ir Afrashtehfar bei bendraautorių meta-analizėje [18]. Tuo tarpu Hourfar ir bendraautorių tyrime gauti rezultatai parodė, jog jauniausiems (6-20 metų) pacientams gydymas buvo dvigubai sėkmingesnis nei vyriausiems (virš 30 metų) pacientams ir reikšmingi sėkmės skirtumai nustatyti tarp lyčių – stabilesni MI registruoti tarp moterų [15].
37 MI [18]. Panašus rezultatas gautas ir Takaki bei bendraautorių tyrime – nustatyta, jog 1,0-1,1 mm skersmens MI yra reikšmingai nesėkmingesni nei 1,5-2,3 mm MI [1].
Šiame tyrime nerasta ir statistiškai reikšmingo ryšio tarp gydymo sėkmės ir mini-implanto įsriegimo vietos (ţandikaulio, ţandikaulio srities, anatominės srities). Melo ir bendraautorių tyrime taip pat nenustatyta reikšmingo skirtumo tarp skirtingų įsriegimo sričių (alveolinės ataugos skruostinės srities, lieţuvinės srities, alveolinės keteros) (p = 0,421) [12]. Tačiau jame nustatyta, jog reikšmingai daugiau MI atsilaisvino ar lūţo juos sriegiant į apatinį (16,33%) nei viršutinį ţandikaulį (7,35%) [12]. Prastesni MI, įsriegtų į apatinį ţandikaulį, sėkmingumo rezultatai gauti ir kituose panašiuose tyrimuose [6,16,18,36]. Papageorgiou ir bendraautorių meta-analizėje tokio skirtumo prieţastimi laikyta tai, jog apatinio ţandikaulio kaulinis audinys yra tankesnis, tad tokiame kaule sriegiant implantus gali būti reikalingas didesnis sukimo momentas, dėl ko išauga kaulo perkaitinimo rizika, o perkaitinus kaulinį audinį prastėja gijimo procesas ir atitinkamai gydymo sėkmingumas. Be to, dėl siauresnio prieangio sudėtingiau išsivalyti apatiniame ţandikaulyje įsriegtus mini-implantus [16]. Tuo tarpu šiame tyrime gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp ţandikaulių galėjo būti dėl to, kad viršutiniame ţandikaulyje MI sriegta gerokai daugiau (87,1%) nei apatiniame (lentelė Nr. 1.). Gurdan ir Szalma tyrime gautas statistiškai reikšmingas gydymo sėkmingumo skirtumas palei anatominę sritį: kur kas geresni rezultatai gauti įsriegus MI į gomurį (atsilaisvino 3,1% MI) nei į skruostinę alveolinės ataugos sritį (atsilaisvino 20,8% MI) (p = 0,034) [2]. Panašus rezultatas gautas ir Hourfar bei bendraautorių tyrime – ištyrus 387 MI, gomurio priekinėje dalyje sukti mini-implantai buvo sėkmingi 98,4% atvejų, o sriegti bukaliai – 71% atvejų, kai p < 0,001 (bet visi gomurio implantai naudoti poromis – dviejų MI sujungimas gali būti geresnio jų stabilumo prieţastis). Tačiau šiame tyrime nenustatyta reikšmingo skirtumo tarp MI, įsriegtų skirtinguose ţandikauliuose [15].
38 Tyrime nustatyta, jog statistiškai reikšmingai gydymo sėkmė didesnė apkraunant MI praėjus bent 3 savaitėms po įsriegimo, o prasčiausi rezultatai gaunami apkrovus MI iškart po įsriegimo. Lai ir bendraautorių retrospektyvinis tyrimas taip pat parodė panašius rezultatus: reikšmingai sėkmingesnis gydymas buvo tais atvejais, kai MI apkrauti praėjus 4 savaitėms po įsriegimo (97,0%) palyginus su MI, apkrautais po 2 savaičių po įsriegimo (89,7%) [6]. Geresni vėliau po įsriegimo apkrautų mini-implantų sėkmingumo rodikliai galėjo būti dėl to, jog daugiausiai šiame tyrime tirtų mini-implantų buvo pagaminti iš titano lydinio (Forestadent™ Ortho Easy®, o tokie MI pasiţymi daline osteointegracija praėjus trims savaitėms po įsriegimo – tai pagerina pirminį mini-implanto stabilumą ir didina gydymo sėkmę [4].
Reikšmingai sėkmingesnis ortodontinis gydymas mini-implantais buvo nustatytas panaudojus juos kaip skeletinę atramą distalizacijai. Tačiau ankstesniame tyrime vienintelis gomuryje atsilaisvinęs MI buvo naudotas kaip skeletinė atrama distalizuojančiam aparatui [15]. Taip pat Gurdan ir Szalma tyrime apskaičiuota, jog beveik penktadalis distalizacijos atvejų buvo nesėkmingi dėl mini-implantų paslankumo [2]. Šiame tyrime gautas reikšmingai geresnis distalizacijos atvejų sėkmės rodiklis galėjo būti dėl to, jog didţioji dalis šių implantų buvo įsriegti į gomurio sritį, kuri pasiţymi mini-implantų stabilumui palankiomis anatominėmis savybėmis (fiksuota gleivinė, tinkamas kortikalinio kaulo storis) [1,2,9,20].
Tyrimo metu rinkti duomenys apie gydymo komplikacijas parodė, jog daţniausia gydymo nesėkmė buvo mini-implanto paslankumas ar netekimas. Taip pat nemaţai registruota periimplantito atvejų. Tuo tarpu gretimų dantų paţeidimai buvo labai reti, o mini-implantų lūţių iš viso neuţregistruota. Gurdan ir Szalma tyrime periimplantitai nustatyti 10,2 % atvejų (6 iš 59). Daugiau jų pasireiškė skruostinėje alveolinės ataugos srityje (8,3%) nei gomuryje (6,25%). Daugiau MI atsilaisvino intruzijų nei ekstruzijų atveju. Tačiau intruzijų atveju MI buvo įsukti į skruostinę alveolinės ataugos sritį, o ekstruzijų atveju – į gomurį. Nebuvo nustatyta dantų šaknų paţeidimų [2]. Takaki ir bendraautorių tyrime minkštųjų audinių uţdegimo poţymiai apie MI pasireiškė tik 1,3% atvejų [1].
Retrospektyvinio tyrimo trūkumai: rezultatus galėjo lemti veiksniai, apie kuriuos tyrėjas negali suţinoti iš paciento medicininės kortelės (pvz.: informacija apie paciento rūkymo įprotį, burnos higieną). Reikalingas tolimesnis tyrimas – prospektyvinis randomizuotas ar kohortinis.
