ARTERINIO KRAUJOSPŪDŽIO ŽĄSTO, RIEŠO IR PIRŠTO SRITYSE KITIMAI ATLIEKANT PRATIMUS ESANT STATINIAM IR DINAMINIAM KRŪVIUI

(1)

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS KINEZIOLOGIJOS IR SPORTO MEDICINOS KATEDRA

RAIMONDA RAULUŠEVIČIENĖ

ARTERINIO KRAUJOSPŪDŽIO ŽĄSTO, RIEŠO IR PIRŠTO

SRITYSE KITIMAI ATLIEKANT PRATIMUS ESANT

STATINIAM IR DINAMINIAM KRŪVIUI

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikata: kineziologija)

Mokslinis vadovas Dr.Gyd.reabilitologė: Aistė Šilanskienė

(2)

SANTRAUKA

Kineziologijos specializacija:

ARTERINIO KRAUJOSPŪDŽIO ŽĄSTO, RIEŠO IR PIRŠTO SRITYSE KITIMAI ATLIEKANT PRATIMUS ESANT STATINIAM IR DINAMINIAM KRŪVIUI

Darbo autorius: Raimonda Rauluševičienė

Darbo vadovas: Aistė Šilanskienė, Dr.gydytoja reabilitologė KMU kineziologijos ir sporto medicinos katedra, 2003-2005m.

Darbo tikslas:

Nustatyti ir įvertinti arterinio kraujospūdžio žąsto, riešo ir piršto srityse bei pulso kitimus, taikant dinaminį ir statinį krūvį įvairaus amžiaus vyrų ir moterų grupėms.

Uždaviniai :

1. Nustatyti statinio ir dinaminio krūvio poveikį arteriniam kraujospūdžiui ir pulsui.

2. Ištirti kraujo persiskirstymo fenomeną, arterinį kraujospūdį registruojant skirtingo amžiaus tiriamųjų grupėse.

3. Įvertinti statinio pratimo poveikį arterinio kraujospūdžio kitimui įvairiose lyties grupėse. 4. Įvertinti dinaminio pratimo poveikį arterinio kraujospūdžio kitimui įvairiose lyties grupėse

Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo metodai:

Tiriamųjų kontingentą sudarė sveiki, be klinikinių nusiskundimų 67 tiriamieji: 38 vyrai ir 29 moterys. Statinį pratimą skirtą nugaros raumenims stiprinti atliko 15 vyrų ir 16 moterų. Dinaminį pratimą skirtą pečių juostos raumenims stiprinti atliko 23 vyrai bei 13 moterų. Atliekant tyrimą taikėme šias tyrimo metodikas: arterinio kraujospūdžio matavimą, pulsometriją bei matematinės statistikos metodus. Širdies funkciniams rodikliams vertinti buvo naudojami arterinio kraujospūdžio matuokliai OMRON. Matavimai buvo registruojami 2 kartus, t.y. prieš pratimą ir praėjus 60s. po pratimo. Arterinis kraujospūdis buvo matuojamas kairės rankos 3 vietose, t.y. žąsto, riešo bei piršto srityse, registruojant sistolinį ir diastolinį kraujospūdį. Pulsas taip pat buvo

(3)

matuojamas trijose kairės rankos vietose prieš ir po krūvio. Kiekvienas tiriamasis, prieš atlikdamas pratimus darė 10 min. apšilimo pratimų.

Tyrimo metu tiriamieji atliko:

• A pratimas - pratimas nugaros raumenims stiprinti atliekant statinį krūvį – nugaros tiesimas, išlaikant fiziologiškai nejudrią nugarą, su specialiu treniruokliu. Arterinis kraujospūdis bei pulsas buvo matuojamas prieš pratimą bei praėjus 60s.

• B pratimas - pratimas viršutinei kūno daliai pečių juostos raumenims stiprinti atliekant dinaminį krūvį – treniruoklio rankenos pritraukimas už galvos, sėdint, su specialiu treniruokliu. Pratimas buvo atliekamas su skirtingo krūviu individualiai parenkant kiekvienam tiriamajam. Arterinis kraujospūdis bei pulsas buvo matuojamas prieš pratimą ir praėjus 60s.

Tyrimo rezultatai:

Vertinant tyrimo rezultatus buvo stebėta skirtinga kardiovaskulinės sistemos reakcija atliekant dviejų tipų: statinio ir dinaminio krūvio fizinius pratimus skirtingoms raumenų grupėms. Atlikus A statinio tipo pratimą nugaros raumenų grupėms stebimas pulso retėjimas. Pulsas retėjo abiejų lyčių grupėse. Po B dinaminio pratimo, skirto pečių juostos raumenims stiprinti pulsas dažnėjo, tačiau nevienodai. Vyrų grupėje liko pastovus, o moterų grupėje po krūvio dažnėjo.

SKS ir DKS rodiklių kitimas buvo stebimas trijose matavimo vietose žąsto, riešo ir piršto srityse, atliekant pratimus skirtus nugaros ir pečių juostos raumenims stiprinti. Rodikliai kito tiek vyrų, tiek ir moterų skirtingo amžiaus grupėse.

Bendros arterinio kraujospūdžio kitimo tendencijos, atlikus pratimą, skirtą nugaros raumenų grupei stiprinti po krūvio SKS ir DKS mažėjo visose trijose matavimo vietose, t.y. žąsto, riešo, piršto. Tokie patys rodiklių kitimai stebimi vyrų ir moterų tarpe.

Atliekant lokalų pratimą, skirtą viršutinės kūno dalies raumenims stiprinti, stebime arterinio kraujospūdžio mažėjimą žąsto ir piršto srityje po krūvio, o riešo matavimo vietoje AKS pakilo. Tai sąlygojo periferinės kraujotakos atsipalaidavimas ir riešo kraujotakos suaktyvėjimas.

(4)

Išvados:

1. Tyrimo metu buvo nustatyta arterinio kraujospūdžio ir pulso įtaka kardiovaskulinei sistemai. Atlikus A pratimą skirtą nugaros raumenims stiprinti nustatėme SKS ir DKS mažėjimą po krūvio. Retėjo ir pulsas. Atlikus B pratimą skirtą pečių juostos raumenims stiprinti SKS ir DKS mažėjo žąsto ir piršto srityse, riešo srityje didėjo. Pulsas dažnėjo.

2. AKS rodiklių pagalba galime išskirti tendencijas kurios nėra tipiška reakcija į fizinį krūvį atlikus pratimus skirtus skirtingoms raumenų grupėms stiprinti. Arterinio kraujospūdžio ir pulso kitimai buvo stebimi skirtingose amžiaus grupėse. Po A pratimo tiriamiesiems iki 45 metų ir virš 45 metų AKS mažėjo. Po B pratimo tiriamiesiems iki 45 metų amžiaus AKS mažėjo žąsto ir piršto srityse, o didėjo riešo srityje, tačiau virš 45 metų amžiaus AKS riešo srityje nedidėjo.

3. Atlikus pratimą skirtą nugaros raumenų grupei stiprinti SKS ir DKS po krūvio mažėjo visose trijose matavimo vietose, t.y. žąsto, riešo, piršto srityse. Tokie patys rodiklių kitimai stebimi vyrų ir moterų grupėse.

4. Atlikus pratimą skirtą viršutinės kūno dalies raumenims stiprinti stebime, kad arterinis kraujospūdis po krūvio mažėjo žąsto ir piršto srityje, o didėjo riešo srityje vyrų ir moterų grupėse.

Raktažodžiai:

(5)

SUMMARY Purpose of work:

Ascertain and estimate the change of arterial blood pressure in the areas of arm, wrist, finger and the change of heart‘s systole frequency using static and dynamic strain for all kinds of groups: different age and sex.

Goals:

1.Ascertain the effect of static and dynamic strain for arterial blood pressure and for heart‘s systole frequency.

2.Examine the phenomenon of blood repartition and the arterial blood pressure registering investigative groups of different age and sex.

3.Estimate the effect of static exercise for the change of arterial blood pressure in different investigative groups.

4.Estimate the effect of dynamic exercise for the change of arterial blood pressure in different investigative groups.

Contingent of investigative and the methods of investigation:

The contingent of investigative is constituted by 67 sound investigative, without any clinical complaints: 38 are men and 29 – women. 15 men and 16 women, they performed the static exercise to fortify the muscles of back. 23 men and 13 women, they performed the dynamic exercise to fortify the muscles of shoulders. To estimate functional rate of heart we were using the measurers of arterial blood pressure OMRON. The measurers were registered 2 times: before the exercise and 60s after the exercise. Arterial blood pressure was measured in 3 places of left hand-in the areas of arm, wrist and fhand-inger registerhand-ing systolic and diastolic blood pressure. The systole frequency of heart was also measured in 3 places of left hand before and after strain. Every investigative, before performing the exercises, had to warming-up about 10min.

(6)

A exercise- exercise to fortify the muscles of back performing the static strain- the erection of back using special trainer. Arterial blood pressure and pulse were measured before the exercise and 60s. after the exercise.

B exercise – exercise to fortify the top of body, the muscles of shoulders performing the dynamic strain – the handle of special trainer is pulled over the head; this exercise is performing in sitting position. This exercise was performed with different strain for every investigative. Arterial blood pressure and pulse were measuredbefore and 60s after exercise.

Results:

We estimate the results of investigation and we remark the different reaction using the static and dynamic exercises for different groups of muscles. During the A exercise for back muscles, the pulse started to thin. The pulse started to thin in the groups on either sex. After B, dynamic exercise to fortify shoulders muscles, the pulse started to frequent but not equally. In the groups of men the pulse was stable and in the groups of women, the pulse after the strain started to thin.

Blood pressure rate’s change was observed in 3 places: in the areas of arm, wrist, finger performing the exercises to fortify the muscles of back and shoulders. The rates changed in all groups.

The arterial blood pressure changed after the exercises to fortify back muscles in all 3 places: arm, wrist, finger. The same rates are observed between men and women.

Performing the topical exercise to fortify the muscles of top of body, we observe the down of arterial blood pressure in the areas of arm and finger, but in the area of wrist –arterial blood pressure started to augment. The results were conditioned by the relaxation of peripheral blood track and because the blood track of wrist became active.

Conclusions:

Arterial blood pressure rates shows not typically reaction in the strain using the exercises to fortify the different groups of muscles. The reaction of arterial blood pressure was observed in different groups of sex and age. The firs group was to 45 year, the young group of age, and over 45 year, elder group of age.

Arterial blood pressure reaction performing the exercises to different groups of muscles, wasn‘t the same. Blood pressure exercise to fortify the muscles of back, after the strain started to diminish in all places of arterial blood pressure.

(7)

Arterial blood pressure exercise to fortify the muscles of shoulders, the tendencies were different. Blood pressure, after the performing of exercise started to diminish in the areas of arm and finger but in the area of wrist – started to augment.

Keyword:

(8)

TURINYS SANTRAUKA……….. 2 1. ĮVADAS………..10 2. TIKSLAS……….12 3. UŽDAVINIAI………...12 4. LITERATŪROS APŽVALGA……… ….. 13

4.1 Arterinis kraujospūdis ir jo reguliavimo mechanizmas... 13

4.2 Širdies ir kraujagyslių sistemos adaptacija fiziniams krūviams... 14

Širdies funkcijos reguliavimas... 14

Širdies aktyvumo reguliavimas... 15

Širdies susitraukimų dažnio kitimai fizinio krūvio metu... 16

Arterinio kraujospūdžio reakcija į fizinį krūvį... 17

Širdies metabolizmas fizinio krūvio metu... ... 19

4.3 Sisteminis organizmo funkcinės būklės vertinimo modelis... 21

4.4 Statinis poveikis kardiovaskulinės sistemos reakcijoms į fizinį krūvį... 22

5. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI………...…. 24

5.1. Tyrimo objektas………... 24

5.2. Tiriamųjų kontingentas……… ….... 24

5.3. Tyrimo metodai……….…...……... 25

Arterinio kraujospūdžio matavimas………... 25

Pulsometrija………... 26

Tiriamųjų apklausa………..…….. 27

Matematinės statistikos metodai………..….. 27

5.4. Tyrimo organizavimas……….... 27

5.5. Pratimų aprašymas……….. 28

6. TYRIMŲ REZULTATAI... 27

6.1 Pulso kitimas prieš krūvį ir po krūvio ... 30

6.2 Pulso kitimas skirtingos lyties tiriamųjų grupėms... 31

6.3 SKS ir DKS kitimas prieš krūvį ir po krūvio... 32

SKS kitimas prieš krūvį ir po krūvio... 32

DKS kitimas prieš krūvį ir po krūvio... 33

6.4 SKS kitimai skirtingos lyties grupėms... 34

(9)

SKS kitimai moterų grupėje prieš krūvį ir po krūvio... 35

6.5 SKS dinamika vyrų tarpe skirtingo amžiaus grupėse... ... 36

SKS dinamika vyrų tarpe iki 45 metų amžiaus grupėje... 36

SKS dinamika vyrų tarpe virš 45 metų amžiaus grupėje... 37

6.6 SKS dinamika moterų tarpe skirtingo amžiaus grupėse... ………... 38

SKS dinamika moterų tarpe iki 45 metų amžiaus grupėje...38

SKS dinamika moterų tarpe virš 45 metų amžiaus grupėje………39

6.7 DKS kitimai skirtingos lyties grupėse prieš krūvį ir po krūvio...40

DKS kitimai vyrų grupėje prieš krūvį ir po krūvio...40

DKS kitimai moterų grupėje prieš krūvį ir po krūvio...41

6.8 DKS kitimai vyrų tarpe skirtingo amžiaus grupėse...42

DKS dinamika vyrų tarpe iki 45 metų amžiaus grupėje...42

DKS dinamika vyrų tarpe virš 45 metų amžiaus grupėje... 43

6.9 DKS kitimai moterų tarpe skirtingo amžiaus grupėse prieš prūvį ir po krūvio...44

DKS dinamika moterų tarpe iki 45 metų amžiaus grupėje...44

DKS dinamika moterų tarpe virš 45 metų amžiaus grupėje... 45

7. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS……… ...46

8. IŠVADOS………...48

9. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS……….49

(10)

SANTRUMPOS

ŠKS – širdies ir kraujagyslių sistema AKS – arterinis kraujospūdis

SKS – sistolinis kraujospūdis DKS – diastolinis kraujospūdis ŠSD – širdies susitraukimų dažnis SKS v – vyrų sistolinis kraujospūdis

SKS v <45 - vyrų iki 45metų amžiaus sistolinis kraujospūdis SKS v >45 - vyrų virš 45 metų sistolinis kraujospūdis

SKS m – moterų sistolinis kraujospūdis

SKS m <45 - moterų iki 45 metų mažiaus sistolinis kraujospūdis SKS m >45 - moterų virš 45 metų amžiaus sistolinis kraujospūdis DKS v - vyrų diastolinis kraujospūdis

DKS v <45 - vyrų iki 45metų diastolinis kraujospūdis DKS v >45 - vyrų virš 45 metų diastolinis kraujospūdis DKS m – moterų diastolinis kraujospūdis

DKS m <45 - moterų iki 45metų diastolinis kraujospūdis DKS m >45 - moterų virš 45metų diastolinis kraujospūdis IŠL – išeminė širdies liga

(11)

1. ĮVADAS

Šiuolaikinei visuomenei būdingos nuo gyvensenos ir elgsenos priklausančios sveikatos problemos, todėl planuojant gyventojų sveikatos priežiūrą, stengiamasi kuo daugiau dėmesio kreipti į ligų profilaktiką ir sveiką gyvenseną. Vienas iš pagrindinių sveikos gyvensenos komponentų yra fizinis aktyvumas. Per pastaruosius kelis dešimtmečius atlikti tyrimai rodo, kad tinkamai parinktas ir adekvačiai dozuotas fizinis krūvis gali užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui arba sumažinti ligos sukeltus simptomus, pagerinti fizinio krūvio toleravimą ir gyvenimo kokybę (A.Vainoras, J. Poderys ,V. Jasiūnas 1996; A. Vainoras 2000; M.S.Feigenbaum 1999).

Fiziniai pratimai, kaip ir bendras fiziologinis stresas, įjungia visas širdies ir kraujotakos sistemos grandis – taip suaktyvina raumenų darbą, aprūpina raumenis reikalingomis medžiagomis, išlaiko optimalią smegenų ir širdies kraujotaką bei didina organizmo fizinį pajėgumą

Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių atstatomojo poveikio dalių. Tai atitinkamų fizinių krūvių taikymas siekiant pagerinti širdies – kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų funkcinį pajėgumą bei fizinį darbingumą, kad asmuo galėtų greičiau ir sėkmingiau įsijungti į darbinę veiklą ir kasdieninį gyvenimą. Fiziniam aktyvumui taikomi fiziniai pratimai, dozuoti pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu, naudojami treniruokliai ir kt. (J. Brožaitienė, J. Juškėnas, 1998;A. Kriščiūnas ir kt.,1995)

Fizinis aktyvumas, ypač aerobiniai pratimai, padeda reguliuoti padidėjusį kraujospūdį, teigiamai veikia nuotaiką, gerina fizinę išvaizdą ir laikyseną, lengviau mesti rūkyti ir naudoti sveiką dietą. Taigi, teigiamą fizinio aktyvumo poveikį atskleidžia ir kitų rizikos veiksnių reguliavimas, ypatingai- poveikis į išvengiamus ir paveikiamus IŠL rizikos veiksnius (J.Petrauskienė,D.Bierontas, R. Kalėdinė, A. Zaborskis 1996, D. Williams 2001)

Tačiau svarbu žinoti, kad tik tinkamai parinktas, adekvačiai dozuojamas – optimalus – fizinis krūvis gali daryti teigiamą poveikį žmogaus sveikatai bei padėti išvengti daugelio negalavimų. Statistiškai pagrįstas tvirtinimas, jog fiziškai neaktyvūs asmenys serga dažniau ar jų amžius yra trumpesnis, nereiškia , jog bet koks fizinis aktyvumas šį sergamumą sumažina. Padėti

(12)

gali tik sveikatos būklę atitinkantis fizinis aktyvumas, t.y. individualus fizinis krūvis. Fizinio aktyvumo skyrimas- tai pagal tam tikrą sistemą ir individualias žmogaus savybes parengiamas ir rekomenduojamas fizinio aktyvumo režimas. Fizinio aktyvumo režimo pagrindinės sudedamosios dalys yra fizinio aktyvumo rūšis, intensyvumas, trukmė, dažnis ir jų ryškėjantis kitimas. Šių penkių komponentų taikymas, objektyviai nustačius organizmo reakciją į fizinį aktyvumą pagal širdies susitraukimų dažnį (ŠSD), kraujospūdį, subjektyvią asmens reakciją į fizinį krūvį, elektrokardiogramą ir funkcinį pajėgumą, sudaro optimalias fizinio aktyvumo skyrimo prielaidas. Taip pat atsižvelgiama į asmens amžių, persirgtas ligas, rizikos veiksnius, elgsenos ypatumus, asmeninius tikslus ir fizinio aktyvumo pomėgius. Fizinių pratimų parinkimas kiekvienam turi būti individualus. Prieš taikant fizinių pratimų programą, visi ligoniai turi būti kliniškai ištirti, jiems turi būti atliktas dozuoto fizinio krūvio mėginys.

Pagal raumenų susitraukimo pobūdį išskiriami trys fizinių pratimų tipai, kurie kaip stresas veikia kardiovaskulinę sistemą: statiniai (izometriniai), dinaminiai( izotoniniai) ir pasipriešinimo arba stiprinantys jėgą ( izometrinių ir izotoninių pratimų kombinacija). Statiniai pratimai nerekomenduojami, kai yra širdies nepakankamumas, hypertenzija. Jų metu rekomenduojami dinaminiai kojų pratimai su pasipriešinimo elementais. Dinaminiai aerobinio tipo pratimai rekomenduojami sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Pasipriešinimo pratimai yra dinaminių bei statinių pratimų kombinacija ir vyksta raumenims susitraukiant riboto judesio metu su arba be svorių kėlimo. Paprastai dauguma fizinio aktyvumo rūšių (darbas, aktyvusis poilsis) apima visų trijų raumens susitraukimo tipo kombinacijas(G.F.Fletcher, G.Balady, V.F.Froelicher et al.,1995;N.McCartney, R.S.McKelvie, D.R.Haslam et al., 1991)

Treniruojantis atsiranda teigiamų pokyčių: sumažėja AKS, padidėja didelio tankio lipidų, mažėja trigliceridų, mažėja KMI, gerėja gliukozės tolerancija, pastebima teigiamų psichologinių efektų – mažėja depresija ir nerimas. Studijos rodo, kad fizinis aktyvumas mažina bendrą mirštamumą nuo kardiovaskulinių ligų ir staigios mirties (J.S.Adrew, S. Adamopouleo, A. Radaeli et al., 1992;N. McCartney, R.S. McKelvie, D.R.Haslam et al, 1991)

Darbe nagrinėjama kaip kinta kardiovaskulinės sistemos reakcijos į fizinį krūvį. Atliekant du skirtingų raumenų grupėms parinktus pratimus, atliekant pratimą skirtą viršutinei pečių juostos raumenų grupei ir pratimą skirtą nugaros raumenims, stebimas ir analizuojamas AKS kitimas piršto, riešo ir žąsto srityse, bei ŠSD kitimai prieš krūvį ir praėjus 60s po krūvio.

(13)

2. TIKSLAS

Nustatyti ir įvertinti arterinio kraujospūdžio žąsto, riešo ir piršto srityse bei pulso kitimus taikant dinaminį ir statinį krūvį įvairaus amžiaus vyrų ir moterų grupėse.

3. UŽDAVINIAI

1. Nustatyti statinio ir dinaminio krūvio poveikį arteriniam kraujospūdžiui ir pulsui.

2. Ištirti kraujo persiskirstymo fenomeną, arterinį kraujospūdį registruojant skirtingo amžiaus tiriamųjų grupėse.

3. Įvertinti statinio pratimo poveikį arterinio kraujospūdžio kitimui įvairiose lytiesgrupėse. 4. Įvertinti dinaminio pratimo poveikį arterinio kraujospūdžio kitimui įvairiose lyties grupėse

(14)

4. LITERATŪROS APŽVALGA

ARTERINIS KRAUJOSPŪDIS IR JO REGULIAVIMO MECHANIZMAS

Kraujotaka - tai nenutrūkstamas kraujo tekejimas kraujagyslėmis ir kūno etrmėmis. Kraujotakos organus sudaro širdis ir kraujagyslės.

Širdies ir kraujagyslių sistema laiduoja organizmo ląstelių aprūpinimą deguonimi(O²) ir maisto medžiagomis, pašalina anglies dioksidą (Co²) ir kitus medžiagų apykaitos galutinius skilimo produktus bei susidariusia šilumą iš audinių. Pernešdama hormonus ir fermentus, kraujo apytaka reguliuoja ląstelių veiklą. Širdies ir kraujagyslių veiklai priklauso sisteminė kraujo apytaka, kuri prasideda kairiajame skilvelyje, o baigiasi dešiniajame prieširdyje (atitinka didyjį kraujo apytakos ratą), ir plaučių kraujo apytaka, prasidedantį dešiniajame skilvelyje ir pasibaigianti kairiajame prieširdyje( atitinka mažąjį kraujo apytakos ratą). Kraujo apytaka dar skirstoma, atsižvelgiant į kraujo spaudimo dydį, į aukšto ir žemo spaudimo sistemas. Riba tarp šių dviejų sistemų kairiajame skilvelyje, kuris atsipalaidavimo metu (diastolė) priklauso žemo spaudimo sistemai, o susitraukimo metu (sistolė)- aukšto spaudimo sistemai. Periferijoje ši riba kapiliaruose. Aukšto spaudimo sistema aprūpina organus ir audinius, atsižvelgiant į jų poreikius, o žemo spaudimo sistema atlieka kraujo rezervuaro funkciją, nes joje yra apie 80proc.viso cirkuliuojančio kraujo tūrio (E. Kėvelaitis, 1999).

Širdies veikla susideda iš trijų ritmiškai pasikartojančių ciklų: sistolės – susitraukimo, diastolės – atsipalaidavimo ir pauzės.

Priklausomai nuo širdies darbo ciklo, nuolatos kinta kraujospūdis širdies viduje. Prieširdžiuose spaudimas keičiasi nežymiai: sistolės metu padidėja tik 5-8 mmHg, diastolės metu sumažėja iki nulio, o kai kada būna netgi neigiamas (-1-2mmHg). Tarp prieširdžių diastolės ir skilvelių sistolės pabaigos susidaro trumpas, 0,1s trunkantis tarpas, kada ir prieširdžiai, ir skilveliai yra diastolės fazėje – tai vadinamoji širdies pauzė. Sistolės ir diastolės trukmė priklauso nuo širdies susitraukimo dažnio (ŠSD). Širdžiai susitraukinėjant 75 kartus per minutę, širdies darbo ciklas užtrunka 0,8s. Skilvelių sistolė trunka apie 0,3, o diatolė- apie 0,5s.

(15)

Kraujospūdis tuo didesnis, kuo didesnis minutinis kraujo tūris ( kraujo kiekis, kurį širdis susitraukdama išstumia į aortą per 1min), kuo didesnis pasipriešinimas kraujagyslėse

( didžiausias arteriolėse, o pats mažiausias venose), kuo kraujas klampesnis (Medicinos enciklopedija I t., 1990; J. Ivaškevičienė, 1991).

Kairysis skilvelis, išstumdamas kraują į arterinę sistemą, sukelia arterinį pulsą. Šie kraujo spaudimo kitimai sukelia spaudimo pulsą, kurį galima jausti čiuopiant ( palpuojant) arterijas. Maksimalus spaudimas, kuris būna sistolės metu, vadinamas arteriniu sistoliniu spaudimu ( sveiko suaugusio žmogaus jis yra 110-130mmHg), o minimalus spaudimas diastolės metu vadinamas arteriniu diastoliniu spaudimu(60- 80mmHg).

Arterinis kraujo spaudimas (AKS) priklauso nuo amžiaus, organizmo sveikatos būklės, emocijų, darbo intensyvumo, klimatinių sąlygų, mitybos, hormoninės veiklos, organizmo treniruotumo ir kt. ( J. Ivaškevičienė, 1991)

Kintančius, šiek tiek tarpusavyje konkuruojančius, tam tikrų organų ir audinių vietinės kraujotakos poreikius koordinuoja nervų sistema. Ši nervinė reguliacija padeda sisteminei kraujo apytakai prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Nervinę reguliaciją papildo hormonai (humoralinė reguliacija). Nervinė kraujospūdžio reguliacija vyksta pagal reflekso mechanizmus, o vykdonieji oragnai širdis, kraujagyslės ir kraujo rezervuarai. Baroreceptoriai (presoreceptoriai) reaguoja į karujagyslės sienelės tempimą, didėjant spaudimui. Didžiausias baroreceptorių tankis miego antyje(lot. Sinus caroticus) ir aortos lanke. Jie reaguoja proporcingai ir diferencijuotai į arterinio kraujo spaudimo kitimus: didėjant spaudimui širdies sistolės metu, baroreceptorių impulsacijos dažnis atitinkamai didėja, o mažėjant spaudimui diastolės metu – proporcingai mažėja. Baroreceptorių refleksai greitai priešinasi AKS didėjimui ar mažėjimui, t.y. stabilizuoja AKS, todėl jie vadinami arterinio spaudimo buferine sistema.

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS ADAPTACIJA FIZINIAMS KRŪVIAMS

Širdies funkcijos reguliavimas.

Širdies funkcijos reguliavimas – tai kelių lygių valdymo sistema, kuri veikia tiek tiesiogiai širdies funkciją, tiek keičia kitas širdies ir visos kraujotakos funkcijas ( Žemaitytė, 1996). Ritminė širdies veikla gali būti moduliuojama tiesioginiu būdu per širdies ląstelių energetinę

(16)

sistemą, per įvairių lygmenų receptorinių struktūrų funkciją, per autonominės nervų sistemos grandžių ar jų sąveikos funkcionavimą periferiniu ir centriniu lygiu, per centrinės nervų sistemos moduliuojamąjį poveikį bei hormoninės sistemos įtaką šiam procesui ( R.J.Shephard, 1999; R.F.Schmidt, 1996). Širdies ir viso kūno kraujotakos sistema bei jos reguliaciaj sudaro tris pagrindinius funkcionuojančius elementus bei suformuoja kompleksinę organų sistemą, veikiančią organizme kaip vieningą visumą. Ši visuma suformuoja vietinį ( autonominį) organų sistemos reguliavimą. Tačiau ir šį reguliavimą kontroliuoja nervų sistema, priklausomai nuo kitų organų sistemų bei viso kūno poreikių (D. Žemaitytė, 1997). Kontrolė vyksta remiantis informacija, gauta iš spaudimui, tūriui bei cheminiams veiksniams jautrių receptorių, esančių širdies ir kraujagyslių sistemoje. Ši informacija integruoja smegenų kamieno bulbarinėje dalyje, koordinuojančioje kraujo spaudimo, kraujagyslių pasipriešinimo bei širdies smūginio tūrio ir jos prisipildymo lygmenį per eferentinius nervų sistemos ir hormoninius ryšius. Svarbus yra refleksinis širdies ir kraujotakos sistemos reguliavimo lygis, kuris padeda vykdyti tekančio kraujo pasiskirstymą, kintant kraujotakai dėl įvairių poveikių, padeda palaikyti nuolatinį perfuzijos spaudimą (L.B.Rowell,1997; D.Žemaitytė,1997)

Širdies aktyvumo reguliavimas

Širdies raumens susitraukimas įvyksta dėl spontaniškos depoliarizacijos širdies ritmo vedlio ląstelių, esančių sinusiniame mazge, ir veikimo potencialo sklidimo širdies laidžiąja sistema bei raumens skaidulomis (D.Žemaitytė, 1997). Ciklinis vieno miocito potencialo svyravimas vyksta per penkias skirtingas fazes: depoliarizacijjos, ankstyvosios repoliarizacijos ir plato stadijos, vėlyvosios bei stabilus ramybės potencialo fazės. Pirmos keturios sudaro veikimo potencialą. Jonų kanalai atlieka svarbų vaidmenį vykstant depoliarizacijos ir repoliarizacijos reiškiniams.

Yra daug reguliavimo mechanizmų ir todėl apie vyraujančius širdies ir kraujagyslių reguliavimo machanizmus ir jų sąveiką galima kalbėti, jeigu tiksliai nusakomas fizinio krūvio sąlygos. Hemodinamikos pokyčiai fizinio krūvio metu, jo pradžioje, įskaitant širdies ritmo dažnėjimą bei AKS didėjimą, rodo, kad fizinio krūvio pradžioje svarbus yra arterinis baroreflekso mechanizmas (L.B.Rowell., 1997). Autonominės nervų sistemos reakcija į fizinį krūvį yra labai greita, t.y. ŠSD pradeda didėti jau pirmąją sekundę, nuo krūvio pradžios. Ritmas dažnėti pradeda to paties ciklo metu, o labiausiai padažnėja per 15s. Pirminis dažnėjimas įvyksta dėl n.vagus įtakos nutraukimo (D.Žemaitytė,1997). Širdies ritmo dažnėjimas yra proporcingas krūvio intensyvumui

(17)

(E.W.Faria, I.E. Faria, 1998). Esant dideliam fizinio krūvio intensyvumui, širdies ritmas dažnėja dėl simpatinės įtakos didėjimo (D.Žemaitytė, 1997).

Pabrėžiama „centrinės komandos“ svarba širdies ritmo dažnėjimui fizinio krūvio pradžioje (J.H.Mitchell, D.R.Reeves, H.B.Rogers, 1989).

Svarbus širdies veiklos funkcinis rodiklis yra arterinio kraujo spaudimas AKS. AKS didėja proporcingai krūvio intensyvumui, o taip pat ir įtrauktųjų į judesį raumenų masei ( J.H.Chapman, P.W.Elliott, 1988; D.Žemaitytė, 1997). Reakcijų seka tokia, t.y. pirmiausia AKS didėja, padidėjus minutiniam tūriui, padažnėja ŠSD bei sumažėja n.vagus įtaka ( M.Eriksen, B.A.Waaleer, L.Walloe, J.Wesche, 1990). Toliau AKS didėjimas yra simpatinės aktyvacijos padarinys. Fizinio krūvio metu nedalyvaujančių judesyse raumenų kraujo apytaka didėja krūvio metu dėl cholinerginės vazodiliatacijos ( J.S.Sanders, A.L.Mark, D.W.Ferguson, 1989), vėliau intensyvėja vazokonstrikcija, kuri mažina šių raumenų kraujotaką. Tai įvyksta dėl a-adrenoreceptorių aktyvavimo bei katecholaminų kiekio didėjimo.

Širdies susitraukimų dažnio kitimai fizinio krūvio metu

Centrinė nervų sistema širdį daugiausia įtakoja per vegetacinę nervų sistemos ekstakardialinius nervus, o taip pat ir humoraliniu būdu. Pažymėtina, kad vegetacinės nervų sistemos poveikis reguliuojant širdies ritmą yra žymiai greitesnis nei humoralinis (A. Kepežėnas 1990; D.Žemaitytė 1996).

Parasimpatinė ir simpatinė vegetacinės nervų sistemos dalys dažniausiai širdį veikia priešingai. Paprastai ramybės būsenoje sveikų jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių širdies veiklą daugiausiai reguliuoja parasimpatinė nervų sistema, kuri slopina širdies ritmo dažnį bei silpninamiokardo susitraukimo jėgą. Parasimpatinių nervų galūnėse išsiskiria mediatorius- acetilcholinas, kuris veikia specialias širdies mikrostruktūras – cholinoreceptorius. Dėl neigiamo chronotropinio parasimpatinės nervų sistemos poveikio ramybės būsenoje širdis ekonomiškiau naudoja energetinius resursus ir turi didesnį jų rezervą adaptavimuisi fiziniams krūviams. Daugelis mokslinių darbų rodo, kad adaptuojantis fiziniams krūviams parasimpatinė širdies reguliacija stiprėja, kas ypač pasireiškia ištvermės fiziniams krūviams adaptuotiems asmenims. Pastebėta, kad parasimpatinės nervų sistemos įtaka širdžiai daug priklauso nuo pačios širdies funkcinės būklės ir nėra pastovi ( A.Kepežėnas 1990). Susilpnėjus parasimpatinės nervų sistemos poveikiui, širdies

(18)

ritmas padažnėja. Tai įvyksta dėl simpatinės reguliacijos įtakos augimo, kas ypač išryškėja fizinių ir emocinių krūvių metu ( A.Kepežėnas 1990, D.Žemaitytė 1999)

Ramybės būsenoje esančio nesportuojančio žmogaus ŠSD yra apie 72 kartai per minutę. Sportuojantiems asmenims ramybės sąlygomis ŠSD sumažėja, atsiranda vadinamoji sinusinė bradikardija, iki 40-50 kartų per minutę, o kartais – iki 30-35 kartų per minutę. Maksimalus ŠSD yra reliatyviai pastovus konkrečiam žmogui. ŠSD didesnis vertikalioje kūno padėtyje, jis taip pat gali kisti priklausomai nuo lyties, kraujo tūrio, aplinkos sąlygų. Maksimalus ŠSD mažėja su amžiumi. ŠSD dažnai padidėja jau prieš pratimo pradžią: tokį pokytį kontroliuoja limbinė sistema. Fizinio krūvio ŠSD dažniausiai padidėja iš karto. Didėjant krūvio intensyvumui, ŠSD kyla beveik tiesiškai. ŠSD auga didėjant fiziniam krūviui tol, kol pasiekia maksimalų ŠSD ( St.N.Blair St. Ir kt.1988; J.Karosienė, R.Slavuckienė1995).Širdies susitraukimo dažnis fizinio krūvio metu padidėja dirbančių raumenų poreikiams patenkinti (J. H. Chapman, P.W.Elliott 1988; Y.Nurhayati, S.H.Boutcher1998).

Atsigavimo po fizinio krūvio metu yra svarbus širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės rodiklis. Po fizinio krūvio ŠSD ne iš karto grįžta į pradinį lygį. ŠSD vos tik pasibaigus fiziniam krūviui daugėja atveju, kad iš karto mažėja. Pastebėta, kad ŠSD po fizinio krūvio greičiau sumažėja tiems asmenims, kurių geresnis aerobinis darbingumas ( K.C.Darr, D.R.Basset, B.J.Morgan, D.P.Thomas 1988).

Nuo fizinio krūvio sunkumo priklauso ŠSD kitimas atsigavimo periode. Po mažo intensyvumo fizinio krūvio ŠSD greitai mažėja iki ramybės lygio. Po didelio intensyvumo ŠSD kitimą galima paskirstyti į dvi fazes, t.y.greito eksponentiško mažėjimo ir lėto mažėjimo iki ramybės lygio. Nustatyta, kad sportininkams ŠSD kitimas per pirmas 30s. po fizinio krūvio yra greitesnis ir daugiausia susijęs su parasimaptinio slopinimo suaktyvavimu ( M.H.Stone, S.J.Fleck, N.T.Triplett, W.J.Kraemer 1991).

Individualūs ŠSD rodikliai priklauso nuo reguliacinių sistemų veiklos, t.y. nuo simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos aktyvumo bei hormoninių reguliacinių sistemos veiklos.

Arterinio kraujo spaudimo reakcija į fizinį krūvį

Fizinio krūvio metu, kaip ir ramybėje, kraujas su jame esančiomis svarbiomis medžiagomis turi būti adekvačiai paskirstomas visoms kūno sritims. Širdis, išstumdama kraują

(19)

E. Kėvelaitis, M.Illert, H.Hultborn 1999). Kraujo spaudimas yra širdies išmetimo (ŠI) ir bendro periferinio pasipriešinimo (BPP) išvada ( J.Poderys 2000). Nervinis kraujospūdžio reguliavimas veikia per baroreceptorius ir chemoreceptorius. Širdies ir kraujotakos sistemos homeostatinio reguliavimo pakitimai gali būti susiję su normaliu senėjimo procesu, t.y. kinta baroreceptorių refleksinis jautrumas ir chemoreceptorių refleksinis poveikis. Taigi vyresnio amžiaus žmonėms kraujo spaudimas yra didesnis. Po barorefleksinio mechanizmo slopinimo prasiseda n.vagus funkcinis slopinimas ir simpatinis stimuliavimas. Baroreceptorių refleksas yra arterinių tempimo receptorių dirginimo padarinys. Aferentiniai impulsai iš karotidinio sinuso receptorių keliauja į pailgųjų smegenų vazomotorinį centrą. Baroreceptorių impulsacijos dažnis didėja, didėjant AKS dydžiui bei jo kitimo greičiui. To rezultatas yra simpatinio nervinio aktyvumo mažėjimas ir augantis n.vagus aktyvumo didėjimas. Šie procesai sukelia mažėjančią periferinę vazokonstrikciją dėl vazomotorinio tonuso slopinimo. Sumažėjus arteriniam kraujo spaudimui, impulsacija iš baroreceptorių retėja, todėl didėja simpatinių neuronų aktyvumas. Tai didina periferinį pasipriešinimą bei arterinį kraujo spaudimą. Baroreceptorių refleksai, greitai stabilizuojantys AKS, vadinami arterinio spaudimo buferine sistema. Baroreceptorių refleksai negali užtikrinti ilgalaikio arterinio kraujo spaudimo reguliavimo, kadangi baroreceptoriai palaipsniui adaptuojasi prie pakitusio spaudimo ( E. Kėvelaitis, A.Ratkevičius, R. Miliauskas 1995).

Bendras periferinis pasipriešinimas daugiausia priklauso nuo smulkiųjų arterijų (rezistencinių kraujagyslių) tonuso ( E.Kėvelaitis, M.Illert, H.Hultborn 1999; J.Poderys, A.Vainoras, V. Šilinskas, E. Trinkūnas, V. Jasiūnas, A. Šilanskienė 1999).

Fizinio krūvio metu padidėjus į širdį pritekančio veninio kraujo tūriui, padidėja galinis diastolinis spaudimas skilvelyje, taip pat padidėja sistolės metu išstumiamo kraujo kiekis. Svarbiausias veiksnys, kuris lemia sistolinio tūrio padidėjimą prieš krūvio sąlygomis yra miokardo skaidulų ištempimas prieš jų susitraukimą. Kuo daugiau būna ištemptos miokardo skaidulos, tuo stipriau jos susitraukia sistolės metu (Franko-Starlingo dėsnis).Šie du veiksniai, t.y. padidėjęs veninio kraujo grįžimas į širdį ir miocitų ištempimas, lemia skilvelių išmetamo į aortą kraujo kiekį. Nustatyta, kad padidėjus miokardo skaidulų ištempimui, padidėja jų jautrumas Ca jonams, dalyvaujant troponinui C, ir įprastinis intraląstelinės Ca jonų koncentracijos padidėjimas sukelia miokardo susitraukimą (E. Kėvelaitis, M. Illert, H.Hultborn 1999). Miokardo susitraukimo galimybės ir spaudimas aortoje lemia kraujo išstūmimo jėgą ir periferijos pasipriešinimą, kurį kraujas tekėdamas arterijomis gali nugalėti. Šie veiksniai turi įtakos sistolinio tūtio kitimams fizinio krūvio metu. Literatūros duomenimis, netreniruotų žmonių sistolinis tūris krūvio metu siekia 100-120ml., adaptuotų fiziniams krūviams žmonių padidėja iki 160-200ml. (G.A.Charlton, M.H.Crawford 1997).

(20)

Normalus ramybės SKS yra 120mmHg. Fizinio krūvio atlikimo metu SKS didėja, bet jo atsako dydis priklauso nuo atliekamo pratimo specifikos. Normalus AKS atsakas į dinaminio pobūdžio fizinius pratimus laikomas tokiu, kai sistolinis AKS didinant darbo intensyvumą palaipsniui didėja, tačiau maksimali jo reikšmė, pasiekus tokį krūvio dydį, kai darbas dėl atsiradusio nuovargio tęsiamas būti nebegali, skirtingų autorių duomenimis neturi viršyti 180-240mmHg ( A.Vainoras, G.Jaruševičius 1996; P.Palatini 1998). Manoma, kad sveikų suaugusių žmonių sistolinis AKS žąsto arterijoje dinaminių pratimų metu turėtų padidėti 50-70mmHg., o diastolinis – mažai kisti arba mažėti ( P.Palatini 1998). Kai kurių autorių darbuose pastebėta, kad maksimalios sistolinio AKS reikšmės fizinio krūvio metu didėja su amžiumi, nors tik padidėjusiu ramybės sistoliniu AKS to paaiškinti kiekvienu atveju negalima. Matyt, kad nemažą įtaką čia turi ir įvykę kraujagyslių struktūros ir funkcijos pokyčiai ( H.Daida, T.G.Allison, R.W.Squires irk l. 1996; J.R.Stratton, W.C.Levy, M.D.Cerqueira, R.S.Schwartz, I.B.Abrass 1994; P.A.Sullivan, M.Crowley, C. Grosch 1996). Taip pat didesnis sistolinis AKS fizinio krūvio metu yra vyrų (H.Daida, T.G.Allison, R.W.Squires irk l. 1996; G.Gerstenblith, D.G.Renlund, E.G. Lakatta 1987), ką iš vienos pusės būtų galima paaiškinti didesniu išvystomu pajėgumu, o iš kitos – didesniu kraujagyslių pakenkimo laipsniu.

Kūno padėtis ar dirbančių raumenų padėtis širdies lygio atžvilgiu taip pat turi įtakos AKS kaitai krūvio metu. Didesnis kraujo spaudimas registruojamas jei pratimas atliekamas stovint, mažesnis - gulimoje padėtyje. Kai kurių autorių duomenimis, didesnis SKS registruojamas tada , kai pratimo atlikimo metu aktyviai dirba viršutinių galūnių raumenys, o ne apatinių. Toks atsakas greičiausiai siejams su tuo, kad viršutinių galūnių raumenys yra mažesni, ir tai reikalauja didesnio kraujo srovės pasipriešinimo, negu stambiuise kojų raumenyse. Be to, mokslinių tyrimų duomenimis, SKS atsakas į didelio intensyvumo pratimus priklauso nuo darbą atliekančių raumenų kiekio. Tokios SKS reakcijos rodo, kad atliekant pratimus, kurių atlikimo metu yra didelis periferijos pasipriešinimas, padidėja miokardo darbas (St.N.Blair ir k t.1988). Diastolinis kraujo spaudimas (DKS)- spaudimas atrinėje sistemoje skilvelių diastolės metu – rodo periferinį pasipriešinimą. Aukštas DKS rodo padidėjusį periferinį pasipriešinimą. Normalus ramybės DKS – apie 80mmHg. Dinaminiai mažo pasipriešinimo pratimai dažnai sukelia nedidelius arba nesukelia jokių DKS pokyčių. Kai kurių autorių atlikti tyrimai rodo, kad rankomis atliekamas fizinis darbas labiau kelia DKS.

(21)

Širdies metabolizmas fizinio krūvio metu

Pakankamai dideli funkciniai rezervai gali būti mobilizuojami fizinių krūvių metu ir tai priklauso nuo būtino (reikiamo)medžiagų apykaitos ( metabolizmo) intensyvumo. Širdies raumuo dieba naudodamas ATF energiją. ATF sintezę aprūpina hidrolizės reakcijos. Širdyje vyrauja aerobinės energetinės reakcijos, naudingesnės organizmui: ekonomiškiau naudojamas O², širdis susitraukia nedidėjant O² trūkumui, mažiau žalojama vidinė trepė. Miokardo energetinio metabolizmo pagrindiniai šaltiniai yra gliukozė, laktatas ir laisvosios tžriebiosios rūgštys. Ramybės būklėje pagrindinis širdies energijos šaltinis yra gliukozė – apie 30%. Dirbant gliukozės panaudojimas miokarde nepadidėja. Gliukozės arterinis- veninis skirtumas koronarinėse kraujagyslėse sumažėja, maksimalaus raumenų darbo metu gali sumažėti beveik du kartus. Iki 20-30% miokardo energijos apykaitos ramybės sąlygomis širdis laktato negamina, priešingai, naudoja laktatą, susidariusį raumenyse, paimdama iš kraujo ir oksiduodama. Darbo metu laktato koncentracija kraujyje gali padidėti 10-15 kartų. Didėjant darbo pajėgumui, laktatas vis didesniu kiekiu ekstraguojamas ir oksiduojams širdies raumenyje. Maksimalaus darbo metu iki 70% miokardo energijos apykaitos aprūpinama oksiduojant laktatą. Treniruotų asmenų laktato ekstrakcija miokarde darbo metu didesnė negu netreniruotų. Atliekant ilgalaikį(mažesnio intensyvumo) darbą, per pirmas 30minučių labai padidėja laktato koncentracija kraujyje, todėl miokardo energijos apykaitoje daugiausiai ir panaudojamas laktatas, o gliukozė ir riebiosios rūgštys – mažai. Vėliau laktato panaudojimas sumažėja iki 15% ir daugiau naudojamosriebiosios rūgštys. Ilgalaikio fizinio krūvio metu riebiosios rūgštys tampa pagrindinėmis širdies energetrinėmis medžiagomis. Aktyvios raumenų veiklos metu metabolizmas miokarde greitėja 4-5 kartus, o norint patenkinti išaugusį O² pareikalavimą miokardui būtinas kraujotakos padidėjimas per koronarinę sistemą. Rezervinės širdies galimybės daugiausia priklauso nuo to, ar patenkinamas jos O² pareikalavimas, kaip greitai ir ar pakankamai padidėja O² pristatymas širdžiai fizinio krūvio metu. Kai nepakankamai ir nekokybiškai miokardas aprūpinams krauju, atsiranda O² badas širdyje. Tai įvyksta esant labai didelei fizinei, emocinei įtampai. Geras širdies aprūpinimas krauju yra svarbiausias jos našumo rodiklis. Organo aprūpinimo kraujo intensyvumas nustatomas jo metabolizmo lygiu. Koronarinės(vainikinės) kraujagyslės aprūpina krauju širdį, kurios normalus darbas susijęs su aukštu metabolizmo lygiu. Net ramybės sąlygomis labiau būtinas širdies nei kitų organų aktyvumas, todėl O² poreikis miokarde turi būti patenkinams esant bet kuriam metabolizmo lygiui (I. Vitkienė 1997). Jeigu fizinio krūvio metu vainikinės širdies kraujagyslėmis nepakankamai

(22)

teka kraujo, tai pasikeitus metabolinių procesų pusiausvyrai, pakinta ir elektriniai miocitų potencialai. Tai funkcinių išeminių reiškinių vertinimas fizinio krūvio metu taipogi turi prasmę ir parodo širdies funkcines galimybes.

SISTEMINIS ORGANIZMO FUNKCINĖS BŪKLĖS VERTINIMO MODELIS

Bet koks krūvis organizmui sukelia sisteminę reakciją, nes įsitraukę į veiklą raumenys reikalauja intensyvesnės hemodinamikos, o pastaroji turi būti suderinta su visų kitų organų funkcijomis. Atsižvelgiant į svarbiausius funkcinius elementus, apsprendžiančius organizmo adaptaciją krūviui, sudarytas apibendrintas bei realiais duomenimis pagrįstas funkcinės būklės vertinimo krūvio metu modelis, kurio esmė – 4 organizmo sistemų bei jų tarpusavio ryšio vertinimas, kuris pateiktas 1 paveiksle. Modelyje pateikta:

R – reguliacinė sistema, apimanti CNS, autonominio bei humoralinio valdymo elementus; V – vykdančioji sistema, fizinio krūvio metu – veikianti raumenų grupė;

A – kardiovaskulinė, aprūpinančioji sistema, atsakinga už centrinę hemodinamiką

K - kvėpavimo sistemos – absorbuojančios deguonį bei išskiriančios anglies dvideginį veiklos bei tarpusavio ryšys.

Modelyje naudojami parametrai: S – sistolinis kraujo spaudimas, D – diastolinis kraujo spaudimas, RR- EKG elementas, atspindintis širdies susitraukimų dažnį; JT – intervalas elektrokardiogramoje nuo jungties taško J iki T bangos pabaigos ( JT intervalas). Santykinai sisteminę organizmo reakciją modelyje galima apibrėžti atskiromis plokštumomis ir sąlyginia apibūdinti jas kaip periferijos lygmenį. Bendra viso organizmo reakcija nusakoma suminiu visų elementų ( V, A, R ) pokyčiu. Šis modelis padeda pagal parametrų pokyčius, jų santykį, vetrinti organizmo atsaką į atliekamą fizinį krūvį ( A. Vainoras, 1996, A.Vainoras, J.Poderys, V.Jasiūnas 2000)

Tik šių sistemų darni veikla užtikrina adekvačią organizmo reakciją į fizinį krūvį. Remiantis šiuo principu ir ieškoma optimalių sąlygų, galinčių padėti organizmui pritaikyti prie krūvio ir vidinius rezervus. Tokia kryptimi jau atlikta nemažai skirtingų tyrimų, tačiau dar mažai

(23)

tyrinėtos širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijos ir rodiklių kitimai, atliekant lokaliuosius ar regioninio pobūdžio fizinius pratimus, išsiaiškinant reakcijų skirtumus, atsirandančius atliekant pratimus bei jų panaudojimo galimybes širdies ir kraujagyslių ligų gydyme ir profilaktikoje.

STATINIS POVEIKIS KARDIOVASKULINĖS SISTEMOS REAKCIJOMS Į FIZINĮ KRŪVĮ

Raumenų darbo režimai gali būti dinaminiai ir statiniai. Statinio pobūdžio raumenų darbo režimas kai kurių mokslininkų darbyuose vadinamas izometriniu. Statinio pobūdžio raumenų darbas – toks procesas, kurio metu aktyviai dirbančių skeleton raumenų sisitraukimas vyksta neatliekant judesio per sąnarį. Izometrinis raumenų darbo režimas – raumenų susitraukimas nekintant raumenų ilgiui. Dinaminis raumenų darbo režimu atliekamas pratimas laikomas toks, kurio metu besikaitaliojantis pakaitomis skeleton raumens ar jų grupių susitraukimas ir atsipalaidavimas vyksta dėka judesių per sąnarius.

Dinaminio darbo režimo metu raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo dėka, kraujo srovei leidžiama tekėti į aktyviai dirbantį raumenį, kartu pagerinant kraujo tėkmę venomis. Statinių (izometrinių) raymnenų susitraukimų ar pratimų su statiniu komponentu metu, apribojamas kraujo tiekimas kraujagyslėms, aprūpinančioms aktyviai dirbančius raumenis. Kai raumens susitraukimas viršiaj 60 proc.maksimalios raumens susitraukimo jėgos, kraujo tėkmė į aktyvius raumenis ženkliai sumažėja. Tokie pokyčiai pasireiškia širdies susitraukimų dažnio ir kraujo spaudimo pokyčiais pratimo metu. Atliekant pratimą, kurio metu aktyvūs raumenys susitraukia dinaminiu režimu vyksta nuoseklus širdies susitraukimų dažnio ir sistoliniokaraujo spaudimo didėjimas ir minimaliai didėja, ar nežymiai sumažėja diastolinis kraujo spaudimas. Raumeniui susitraukiant statinio darbo režimo metu provokuojamas ryškus širdies susitraukimų dažnio ir sistolinio kraujo spaudimo pakilimas, kartu didėjant ir diastoliniam kraujo spaudimui ( S.N.Blair 1988; R.J.Shephard 1982). Arterinio kraujo spaudimo rodiklių padidėjimas yra tiesiogiai proporcingas išvystomai raumens jėgai ir aktyviai dalyvaujančių raumenų kiekiui. Statinio pobūdžio pratimų metu didėjantis širdies suistraukimų dažnis ir sistolinis arterinis kraujo spaudimas rodo miokardo deguonies poveikio

(24)

padidėjimą. Statinių pratimų metu kraujo indų spindžio sumažėjimas didina periferinį pasipiešinimą ir krūvį širdies raumeniui. Tuo metu, dėl to , kad kraujas prisotintas deguonies nepasiekia aktyviai dirbančio raumens dėl padidėjusio pasipriešinimo statinio pratimo atlikimo metu, ŠSD padidėjimas siejamas su metabolizmo procesų suintensyvėjimu. Dinaminių pratimų metu ŠSD didėja tol, kol pasiekaimas maksimalus deguoinies suvartojimo lygmuo( T.E.Auble, L.Schwartz 1991).

Statinių ( izometriniu) pratimų sukeliamos ryškios kardiovaskulinės sistemos reakcijos ( intra – arterinio kraujo spaudimo artėjimas link 300mmHg) gali būti pavojingas treniruojantis su neadekvačiais svoriais, ypač netreniruotiems , vyresnio amžiaus ar širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis sergantiems asmenims.(R.G.Haennel.,G.D.Snydmiller 1992)

Širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijų skirtumai atliekant skirtingų raumenų grupių pratimus

Atlikta nemažai tyrinėjimų, lyginančių skirtingų raumenų grupėms atliekamų pratimų poveikį širdies darbo rodikliams. Nustatyta ryškesnės ŠKS reakcijos į krūvį, atliekamą rankomis. Širdies susitraukimų dažnis, sistolinis ir doiastolinis arterinio kraujo spaudiams padidėja, sistolinis kraujo tūris sumažėja ()

Šių rodiklių ryškesnis padidėjimas stebimas atliekant pratimus, kurių metu rankos iškeliamos virš galvos. Nustatytos reakcijos aiškinamos:

1. Didesne nervine impulsacija dėl santykinai didesnių valios pastangų dalyvaujant mažesniai raumeninei masei;

2. Ilgesniu statiniu komponentu atliekant pratimą; 3. Mažesnės raumeninės masės atliekamu darbu.

4. Galimai mažesniu veninio grįžimu į širdį, nes rankų raumeninės pompos aktyvumas mažesnis lyginant su apatinėmis galūnėmis;

5. Padidėjusiu kraujagyslių periferiniu pasipriešinimu, ko gero dėl vyraujančios vazokonstrikcijos nedirbančiuose raumenyse, kurie užima didesnę kūno dalį.

(25)

5. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI

5.1.Tyrimo objektas

Skirtingo pobūdžio fizinio krūvio kitimai, skirtingo amžiaus ir lyties sportuojančių asmenų funkciniams rodikliams.

5.2.Tiriamųjų kontingentas

Tyriamųjų kontingentą sudarė 67 tiriamieji, iš jų 38 vyrai ir 29 moterys. Pratimo skirto nugaros raumenims stiprinti tyrime dalyvavo 31 respondentas, iš jų 15 vyrų ir 16 moterų, o pratimo skirto pečių juostos raumenims stiprinti 36, iš jų 23 vyrai ir 13 moterų. Respondentų vidutinis amžius 43,66 ± 1,47 metai. Tam pačiam asmeniui nebuvo taikomi abu pratimai. Visi tiriamieji yra pastoviai sportuojantys „ Testavimo ir reabilitacijos centre‘‘ ( Aušros g. 42) ir prižiūrimi atestuotų bei profesionalių gydytojų.

PRATIMO TIPAS LYTIS Pratimas A Pratimas B VYRAI 38 15 23 MOTERYS 29 16 13 VISO: 67 31 36

1 lentelė: pateiktas tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį ir atliekamus pratimus A pratimas – skirtas nugaros raumenų grupei stiprinti (statinis)

(26)

5.3.Tyrimo metodai

Arterinio kraujospūdžio matavimas

AKS yra labai svarbus diagnozės rodiklis, todėl labai svarbu tiksliai jį išmatuoti. Kai naudojamas netikslus aparatas, netinkamai uždedama manžetė, yra netaisyklinga paciento rankos padėtis, nesilaikoma kitų reikalavimų, paklaida gali siekti 10-20mmHg.

Sistoliniu AKS laikomas toks kraujospūdis, kai atsiranda pirmieji auskultacinai tonai, o diastoliniu – kai tonai išnyksta.

Kiekvieno turimo metu oscilometriniu kraujospūdžio matavimo metodu buvo matuojamas kairės rankos AKS.

Matuojant žąstinės arterijos kraujospūdį buvo laikomasi šių taisyklių:

• Matavimai buvo atliekami tiriamajam patogiai sėdint prie stalo prieš pratimą ir iš kart po jo. • Šiek tiek sulenkta ranka per alkūnę, drabužių rankovės laisvos, atpalaiduota ranka ir delnas

paverstas į viršų

• Manžetė glaudžiai, bet neveržiant užvyniojama ant žasto • Matuojant rankovė buvo laikoma širdies lygyje.

• Vykdant matavimą aparatas pripučia iki 170mmHg, jei reikia automatiškai dar padidinama 40mmHg.

• Baigus matavimą oras iš rankovės išleidžiamas automatiškai ir po kelių sekundžių stebimi rezultatai.

Matuojant arterijos kraujospūdį riešo srityje buvo laikomasi šių taisyklių :

• Matavimai atliekami tiriamajam patogiai sėdint prie stalo prieš pratimą ir iš kart po jo

• Drabužių rankovė patraukiama į viršų, kad netrikdytų kraujotakos rankoje, apnuoginamas riešo plotas

• Matuoklis dedamas vidinėje rankos pusėje

• Laikant už riešinės rankovės galo, apvyniojama aplink riešą, kad gerai priglustų prie rankos ir nebūtų per laisva

(27)

• Matuojant matuoklis turi būti širdies lygyje

• Vykdant matavimą oras pripučiamas iki170mmHg, jei reikia automatiškai dar padidinama 40mmHg.

Matuojant periferinę kraujotaką piršte, buvo laikomasi šių taisyklių:

• Matavimai atliekami tiriamajam patogiai sėdint prie stalo prieš pratimą ir iš kart po jo • Matuoklis dedamas ant kairės rankos indeksuojamo piršto

• Matuojant matuoklis turi būti širdies lygyje

• Vykdant matavimą oras pripučiamas iki170mmHg, jei reikia automatiškai dar padidinama 40mmHg.

Visiems matavimams buvo naudojami OMRON kraujospūdžio matavimo aparatai:

Žąsto srityje – OMRON 711 automatic IS Riešo srityje - OMRON RX – M

Piršto srityje - OMRON Digital blood pressure monitor

Šie aparatai atitinka EC direktyvas 93/42/EEC (Medicininių aparatų direktyva) reikalavimus. Matuokliai yra sukurti vadovaujantis Europos standartu EN1060.

Pulsometrija

Pulsas – tai svarbus kraujotakos rodiklis. Pulsas rodo širdies susitraukimų dažnį (ŠSD).

Pulsas nustatytas naudojant OMRON matuoklius atliekant žąsto, riešo ir piršto arterinės kraujotakos matavimus prieš pratimą ir praėjus 60s.po pratimo.

(28)

Apklausa

Atlikome apklausą siekiant išsiaiškinti tiriamųjų amžių, lytį ir sportinės veiklos trukmę.

Visi sportuojantys lanko užsiėmimus vidutiniškai 2 kartus per savaitę ir reguliariai sportuoja daugiau nei 2 metai.

Matematinės statistikos metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant standartinį duomenų analizės apketą Excel. Naudojomės aprašomąja statistika. Dydžiai pateikti kaip aritmetiniai vidurkiai (M)± aritmetinio vidurkio paklaida (SEM). Statistinis skirtumų patikimumas buvo skaičiuojamas naudojant Student’ o t testas nepriklausomoms imtims ir porinis Student’ T testas priklausomoms imtims. Skirtumas su klaidos tikimybe, mažiau nei 0.05, buvo vertinamas kaip statistiškai patikimas.

5.4. Tyrimo organizavimas

Tyrimo metu tiriamiesiems nebuvo taikomi abiejų rūšių pratimai. Pratimą skirtą nugaros raumenims stiprinti atliko 31 tiriamasis, o pratimo skirto pečių juostos raumenims stiprinti 36 tiriamieji. Prieš kiekvieną pratimą tiriamasis atliko 10 min.apšilimo pratimus su dviračiu ar bėgančiu takeliu Pratimas B (skirtas pečių juostos raumenų grupei stiprinti) buvo atliekamas su skirtingu svoriu parenkant kiekvienam tiriamajam individualiai pagal gydytojų nurodymus t.y. 2/3 nuo max tiriamojo pajėgumo krūviui atsižvelgiant į jo amžių ir fizinį pajėgumą.. Buvo registruojami arterinio kraujo spaudimo duomenys prieš atliekant pratimą žąsto, riešo, piršto srityse ir praėjus 60s.po pratimo atlikimo.Buvo registruojamas buvo sistolinis kraujospūdis (SKS), diastolinis kraujospūdis( DKS) bei pulsas kairės rankos žąsto, riešo, piršto srityse

(29)

5.5. Pratimų aprašymas

Tyrimo metu tiriamieji atliko 2 pratimus skirtus skirtingoms raumenų grupėms stiprinti:

• A pratimas - pratimas nugaros raumenims stiprinti atliekant statinį krūvį – nugaros tiesimas, išlaikant fiziologiškai nejudrią nugarą su specialiu treniruokliu. Arterinis kraujospūdis bei pulsas buvo matuojami prieš pratimą bei praėjus 60s.po pratimo.

(30)

• B pratimas - pratimas viršutinei kūno daliai pečių juostos raumenims stiprinti atliekant dinaminį krūvį – treniruoklio rankenos pritraukimas už galvos, sėdint, su specialiu treniruokliu. Pratimas buvo atliekamas su skirtingo krūvio kaladėlėmis individualiai parenkant kiekvienam tiriamajam pagal gydytojų nurodymus t.y. 2/3 nuo max tiriamojo pajėgumo krūviui atsižvelgiant į jo amžių ir fizinį pajėgumą. Arterinis kraujospūdis bei pulsas buvo matuojamas prieš pratimą ir praėjus 60s.po pratimo.

(31)

6. TYRIMŲ REZULTATAI

6.1. Pulso reakcija prieš krūvį ir po krūvio

71 72 73 74 75 76 77 78 Prieš krūvį Po krūvio k/ m in A pratimas B pratimas

3 pav. Pulso vidurkiai prieš pratimą ir po pratimo, atliekant pratimą A(skirtą nugaros raumenų grupei) ir pratimą B ( pečių juostos raumenų grupei)

Pulso vidurkio dinamika pavaizduota 3 pav., nagrinėdami pulso vidurkio dinamiką prieš krūvį ir praėjus 60 s. po krūvio, stebiamas ženklus pulso retėjimas, atliekant pratimą A. Po pratimo B tiriamųjų grupei stebimas pulso padažnėjimas.

(32)

6.2. Pulso reakcijos kitimai vyrų ir moterų grupėms 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 Prieš krūvį Po krūvio k/ m in A pratimas B pratimas

4 pav. Pulso kitimai moterų grupei prieš pratimą A ( nugaros raumenų grupei) ir po pratimo B ( pečių juostos raumenų grupei)

Pulso vidurkių dinamika moterų grupėje atliekant fizinius pratimus, skirtus nugaros raumenų grupei ir pečių juostos raumenų grupei stebimi 4 pav. Jų dinamika stebimai kito. Po A pratimo pulsas retėjo, o po B pratimo padažnėjo.

73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 Prieš krūvį Po krūvio k/ m in A pratimas B pratimas

5 pav. Pulso kitimai vyrų grupei prieš pratimą A ( nugaros raumenų grupei) ir po pratimo B ( pečių juostos raumenų grupei)

Lyginant vyrų grupę su moterų grupe stebime, kad vyrų grupėje po A pratimo, skirto nugaros raumenims stiprinti pulsas retėjo, tačiau po B pratimo, skirto pečių juostos raumenims stiprinti pulsas retėjo nežymiai.

(33)

6.3. SKS ir DKS reakcijos prieš krūvį ir po krūvio. SKS reakcijos prieš krūvį ir po krūvio

100 110 120 130 140 150 160 170 180

Žastas Riešas Pirštas Žastas Riešas pirštas

Nuotolis nuo širdies mmHg

Prieš Po

A pratimas B pratimas

6 pav. SKS kitimai prieš krūvį ir po krūvio, atliekant A pratimą ( nugaros raumenų grupei stiprinti) ir B pratimą ( pečių juostos raumenims stiprinti)

-25 -20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20

Skirtumai prieš Skirtumai po

A pratimas B pratimas

SK2

SK1 SK2 SK1

7 pav. SK1(skirtumas tarp žąsto ir riešo) ir SK2(skirtumas tarp riešo ir piršto) kitimai prieš krūvį ir po krūvio atlikus A ir B pratimus.

SKS vidurkių dinamika pateikta 6 pav.. Nagrinėdami skirtingų pratimų įtaką SKS kitimui matomi statistiškai nepatikimi duomenys. SKS tiek po pratimo A ir po pratimo B, žąsto ir piršto srityse nukrito. Tačiau po pratimo skirto pečių juostos raumenims stiprinti riešo srityje SKS padidėjo, ko nestebime atlikus pratimą skirtą nugaros raumenų grupei stiprinti.

Palyginus skirtumus SK1 prieš krūvį ir po krūvio 7 pav. stebima ta pati tendencija, kad po krūvio , tiek skirtumas tarp žąsto ir riešo, tiek skirtumas tarp riešo ir piršto sumažėjo. Atlikus pratimą A, galime teigti, kad skirtumas SK1 prieš krūvį ir po krūvio buvo statistiškai patikimas. B pratime rezultatai tarp skirtumų SK1 prieš pratimą ir po pratimo yra statistiškai reikšmingi. Stebime SK1 padidėjimą po atlikto krūvio.SK2 po krūvio sumažėjo, tačiau nėra statistiškai reikšmingas.

(34)

DKS reakcijos kitimai prieš krūvį ir po krūvio 60 65 70 75 80 85 90 95 100

Prieš Po

8 pav. DKS prieš krūvį ir po krūvio kitimai, atliekant A pratimą ( nugaros raumenų grupei stiprinti) ir B pratimą ( pečių juostos raumenims stiprinti)

-25 -20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20

SK2

SK1 SK2 SK1

DKS kitimas žąsto, riešo ir piršto srityse stebimas 8 pav. Po A pratimo DKS piršto srityje sumažėjo, tačiau nepasikeitė žąsto srityje, riešo DKS sumažėjo nežymiai.

Tačiau po krūvio atlikus pratimą B, stebimi ryškūs skirtumai. Žąsto ir piršto DKS sumažėjo, o riešo DKS padidėjo. Lygindami 9 pav. pavaizduotus skirtumus, atlikus A pratimą SK1 prieš krūvį ir po krūvio statistiškai patikimai sumažėjo, ko negalėtume teigti lyginant SK2 prie ir po krūvio. Tačiau atlikus B pratimą, galime teigti, kad duomenys SK1 yra statistiškai patikimi, nes skirtumas tarp riešo ir piršto padidėjo perpus, atsipalaidavus piršto smulkiajai kraujotakai ir įsijungus riešo periferijai, atliekant pratimą pečių juostos raumenų grupei. Šią tendenciją stebime, lygindami SKS ir DKS po krūvio atlikus pratimą skirtą pečių juostos raumenims stiprinti.

(35)

6.4. SKS kitimai vyrų ir moterų grupėse prieš krūvį ir po krūvio SKS kitimai vyrų grupėje prieš krūvį ir po krūvio

100 110 120 130 140 150 160 170 180

Žastas Riešas Pirštas Žastas Riešas pirštas Nuotolis nuo širdies

mmHg

Prieš Po

10 pav. SKS vyrų prieš krūvį ir po krūvio, atliekant A pratimą ( nugaros raumenų grupei stiprinti)ir B pratimą ( pečių juostos raumenims stiprinti)

-25 -20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20

A pratim as B pratimas

SK2

SK1 SK2 SK1

SKS kitimų dinamika vyrų grupėje žąsto, riešo ir piršto srityse, stebime gerą kraujotakos darbą visose kraujospūdžio matavimo srityse. AKS po pratimo beveik tolygiai sumažėjo žąsto, riešo ir piršto srituse. SK1 prieš ir po pratimo statistiškai patikimas, ko negalime pasakyti apie SK2 ( skirtumas tarp riešo ir piršto) pavaizduoto 11 pav.

Po B pratimo stebime tendenciją, riešo srityje padidėjusį sistolinį kraujo spaudimą, o piršto ir žąsto gražiai ir tolygiai sumažėjusį. Lyginant SK prieš ir po pratimo matome skirtumo padidėjimą, kuris yra statistiškai reikšmingas, o SK2 skirtumo sumažėjimą, kuris nėra reikšmingas

(36)

SKS kitimai moterų grupėje prieš krūvį ir po krūvio 100 110 120 130 140 150 160 170 180

Prieš Po

12 pav. SKS moterų prieš krūvį ir po krūvio, atliekant A pratimą ( nugaros raumenų grupei stiprinti) ir B pratimą ( pečių juostos raumenims stiprinti)

-25 -20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20

SK2

SK1 SK2 SK1

Moterų SKS dinamika stebima 12 pav. Nagrinėdami stebime, kad atlikus pratimą skirtą nugaros raumenims, SKS sumažėjo riešo ir piršto srityse. Tarp SK1 prieš ir po krūvio matome statistiškai patikimus duomenis, ko negalime pasakyti apie SK2 prieš ir po pratimo. Po B pratimo moterų grupėje stebime SKS padidėjimą po krūvio riešo srityje. Skirtumas tarp žąsto ir riešo padidėjo, o skirtumas tarp riešo ir piršto sumažėjo, kadangi stebiams geresnis periferijos valdymo mechanizmas.

(37)

6.5. SKS dinamika vyrų tarpe, esant skirtingoms amžiaus grupėms SKS dinamika vyrų tarpe iki 45 metų amžiaus grupėje

14 pav. SKS vyrų iki 45 metų amžiaus grupėje, atliekant A pratimą (nugaros raumenų grupei stiprinti) ir B pratimą ( pečių juostos raumenims stiprinti)

-25 -20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20

A pratim as B pratimas

SK2

SK1 SK2 SK1

14 pav. pavaizduota SKS dinamika A pratimo metu po kurio stebimas SKS mažėjimas visose arterinio kraujospūdžio matavimo vietose. Po A pratimo atlikimo žąsto,riešo ir piršto srityse SKS tolygiai sumažėjo todėl galime teigti, kad kraujotaka yra gerai valdoma vyrų grupėje iki 45m. Tačiau po B pratimo riešo srityje SKS pakilo. Lyginant 15 pav. pavaizduotus B pratimo skirtumus, galima teigti, kad SK1 prieš krūvį nėra statistiškai patikimas, tačiau po krūvio skirtumas išaugo ir yra statistiškai reikšmingas. SK2 prieš krūvį statistiškai patikimas, tačiau po krūvio patikimumo nėra. 100 110 120 130 140 150 160 170 180

mmHg

Prieš Po

(38)

SKS dinamika vyrų tarpe virš 45 metų amžiaus grupėje

16 pav. SKS vyrų virš 45 metų amžiaus grupė, atliekant A pratimą ( nugaros raumenų grupei stiprinti)ir B pratimą ( pečių juostos raumenims stiprinti)

-25 -20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20

SK2

SK1 SK2 SK1

Vyrų grupėje virš 45 metų stebimos kitos tendencijos pavaizduotos 16 pav. Po krūvio atlikus A pratimą stebime piršto srityje sumažėjusi AKS, tačiau riešo srityje sumažėjo nežymiai. O palyginus B pratimą, kurio tendencija yra tai, kad po krūvio SKS riešo srityje kilo, vyrų grupėje virš 45 metų to nestebime. Sunkiai atsipalaidavus piršto kraujotakai riešo srityje SKS nedidėjo.

Pagal matomus skirtumus pavaizduotus 17 pav., atlikus A pratimą SK1 prieš krūvį ir po krūvio sumažėjo ir yra statistiškai patikimas. Atlikus B pratimą SK1 po krūvio padidėjo ir statistiškai reikšmingas, ko negalime pasakyti apie SK2. Iš šių duomenų galime teigti, kad vyrų grupėje virš 45m. yra apsunkintas tiek periferinės ir centrinės kraujotakos darbas.

100 110 120 130 140 150 160 170 180

Prieš Po

(39)

6.6. SKS dinamika moterų tarpe esant skirtingoms amžiaus grupėms SKS dinamika moterų tarpe iki 45 metų amžiaus grupėje

100 110 120 130 140 150 160 170 180

Prieš Po

18 pav. SKS moterų iki 45 metų amžiaus grupėje, atliekant A pratimą ( nugaros raumenų grupei stiprinti) ir B pratimą ( pečių juostos raumenims stiprinti)

-25 -20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20

SK2

SK1 SK2 SK1

SKS moterų amžiaus grupėje iki 45metų, stebimi šie pakitimai. Po A pratimo SKS sumažėjo riešo ir piršto srityse, žąsto srityje liko beveik nepakitęs, o po B pratimo skirto pečių juostos raumenims stiprinti SKS pakilo riešo srityje, žąsto srityje sumažėjo, o piršto matavimo vietoje nežymai padidėjo.

Stebint skirtumus po A pratimo pavaizduoto 19 pav. galime teigti, kad prieš ir po pratimo SK1(tarp žąsto ir riešo) sumažėjo ir yra statistiškai patikimas, SK2 (tarp riešo ir piršto) sumažėjo, tačiau nėra statistiškai reikšmingas. Atlikus B pratimą SK1 prieš ir po krūvio išaugo ir yra statistiškai patikimas, o SK2 sumažėjo ir yra reikšmingai patikimas.

(40)

SKS dinamika moterų tarpe virš 45 metų amžiaus grupėje 100 110 120 130 140 150 160 170 180

Prieš Po

20 pav. SKS moterų virš 45 metų amžiaus grupėje, atliekant A pratimą ( nugaros raumenų grupei stiprinti) ir B pratimą ( pečių juostos raumenims stiprinti)

-35 -25 -15 -5 5 15 25 35 45

SK2

SK1 SK2 SK1

SKS moterų amžiaus grupėje virš 45m, nagrinėjami 20 pav. Po krūvio atlikus A pratimą sumažėjo SKS žąsto riešo srityje, žąsto, piršto SKS pakilo. Po krūvio atlikus B pratimą piršto SKS sumažėjo, o riešo ir žąsto pakilo.

Analizuojant skirtumus pateiktus 21 pav.matome, kad po A pratimo SK1 sumažėjo ir yra statistiškai patikimas, SK2 sumažėjo tačiau nestebime reikšmingų duomenų. Po B pratimo SK14 po krūvio sumažėjo ir statistiškai reikšmingas, o SK2 padidėjo.

(41)

6.7. DKS kitimai vyrų ir moterų grupėms prieš krūvį ir po krūvio. DKS kitimai vyrų grupėje prieš krūvį ir po krūvio

60 65 70 75 80 85 90 95 100

mmHg

Prieš Po

22 pav. DKS vyrų prieš krūvį ir po krūvio, atliekant A pratimą ( nugaros raumenų grupei stiprinti) ir B pratimą ( pečių juostos raumenims stiprinti)

-25 -20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20

A pratim as B pratim as

SK2

SK1 SK2 SK1

DKS kitimai vyrų tarpe stebimi 22 pav., ko sekoje matome, kad atliekant pratimą skirtą nugaros raumenims piršto DKS sumažėjo, o žąsto ir riešo DKS nežymiai kito. Po pratimo skirto pečių juostos raumenims stiprinti stebime, kad žąsto ir piršto DKS sumažėjo stipriai, o riešo srityje DKS nedidėjo.

Iš 23 pav. galime teigti, kad atlikus A pratimą , tarp skirtumų reikšmingų duomenų nestebime, o po B pratimo galime teigti, kad SK1 po krūvio sumažėjo ir yra statistiškai reikšmingas, o SK2 padidėjo ir t.p.statistiškai patikimas.

(42)

DKS kitimai moterų grupėje prieš krūvį ir po krūvio 60 65 70 75 80 85 90 95 100

mmHg

Prieš Po

24 pav. DKS moterų prieš krūvį ir po krūvio, atliekant A pratimą ( nugaros raumenų grupei stiprinti) ir B pratimą ( pečių juostos raumenims stiprinti)

-25 -20 -15 -10 -5 0 5 10 15 20

SK2

SK1 SK2 SK1

DKS kitimai moterų tarpe po A pratimo žąsto srityje nekito, riešo srityse sumažėjo , o piršto DKS sumažėjo labai stipriai. Po B pratimo žąsto ir piršto DKS sumažėjo, tačiau riešo pakilo.Stebime tą pačią tendenciją kaip su SKS kitimais, kad atlikus B pratimą atsipalaiduoja periferija ir suaktyvėja riešo kraujotaka.

25 pav. pavaizduoti skirtumai po A ir B pratimo SK1 yra statistiškai patikimi, o SK2 nėra statistiškai reikšmingi.