FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
ERNESTA PAKALNĖ
FARMACIJOS SPECIALISTŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ VERTINIMAS HIPERTENZIJA SERGANTIEMS PACIENTAMS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Doc. Algirdas Baranauskas
KAUNAS, 2019
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė Prof. dr., Ramunė Morkūnienė
FARMACIJOS SPECIALISTŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ VERTINIMAS HIPERTENZIJA SERGANTIEMS PACIENTAMS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Doc. Algirdas Baranauskas
Recenzentas: Darbą atliko:
Magistrantė Ernesta Pakalnė
KAUNAS, 2019
TURINYS
TURINYS ... 3
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 6
SANTRUMPOS ... 7
SĄVOKOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Farmacinės paslaugos samprata ir ypatumai ... 12
1.2. Hipertenzija ... 13
1.2.1. Arterinės hipertenzijos paplitimas ... 13
1.2.2. Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai ... 14
1.2.3. Nemedikamentinės priemonės gydant hipertenziją ... 15
1.2.4. Arterinės hipertenzijos gydymas vaistais ... 15
1.2.5. Hipertenzijos kontrolė ... 16
1.3. Savigyda ... 17
1.4. Neracionalaus vaistų vartojimo samprata ... 18
1.5. Farmacijos specialisto konsultacijos svarba arterinės hipertenzijos gydyme ... 19
1.6. Farmacijos specialistų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas ... 21
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 22
2.1. Tyrimo planavimas ... 22
2.2. Tyrimo objektas ... 22
2.3. Tyrimo metodai ... 22
2.4. Tiriamųjų atranka ... 23
3. REZULTATAI ... 24
3.1. Demografiniai rodikliai ... 24
3.2. Respondentų gyvenimo būdo įtaka arterinei hipertenzijai. ... 25
3.3. Apsilankymų vaistinėje priežastys ir savigydos veiksniai. ... 28
3.4. Respondentų žinios apie arterinę hipertenziją. ... 30
3.5. Farmacijos specialisto konsultacijos svarba ir teikiamos paslaugos vaistinėje. ... 36
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40
5. IŠVADOS ... 42
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 43
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 44
8. PRIEDAI ... 47
SANTRAUKA
E. Pakalnės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. Algirdas Baranauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra.
Kaunas.
Magistrinio darbo tema: FARMACIJOS SPECIALISTŲ TEIKIAMŲ PASLAUGŲ VERTINIMAS HIPERTENZIJA SERGANTIEMS PACIENTAMS.
Tyrimo tikslas: Įvertinti visuomenės vaistinėje teikiamų paslaugų prieinamumą, farmacinės paslaugos teikimo ypatumus ir farmacijos specialistų įtaka pacientams, sergantiems arterine hipertenzija.
Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti kokią informaciją pateikia farmacijos specialistai konsultuodami pacientus, kurie serga arterine hipertenzija. 2. Palyginti gydymo efektyvumą tarp pacientų užsiimančių savigyda ir pacientų, kurie naudojasi farmacijos specialisto suteikta farmacine paslauga. 3. Ištirti ar hipertenzija sergantiems pacientams reikalinga farmacijos specialisto konsultacija.
Darbo objektas: Hipertenzija sergančių pacientų požiūris į farmacijos specialistų teikiamą farmacinę paslaugą. Tyrimo dalyviai- sergantys arterine hipertenzija pacientai, kurie lankėsi Joniškyje įsikūrusioje
„Eurovaistinėje“.
Tyrimo metodai: Tyrimo metodu pasirinkta anoniminė anketinė apklausa. Anketą sudarė 19 klausimų. Į anketos klausimus atsakė 378 respondentai.
Tyrimo rezultatai: Didžiausia dalis apklaustųjų buvo amžiaus grupėje nuo 61 iki 70 metų (27,2%, n=103).
Net 34% respondentų nurodė, jog tenka susidurti su problemomis vartojant vaistus, dažniausiai pamirštama išgerti vaistus, kadangi jų keli ir reikia vartoti kasdien. Pagal gautus rezultatus galima teigti, kad farmacijos specialistai dažniausia suteikia informaciją kaip efektyviai vartoti vaistinį preparatą, taip nurodė 83 % (n=314) respondentų, bei kaip dažnai vartoti vaistinį preparatą 68% (n=256).
Išvados: 1. Farmacijos specialistai dažniausiai nurodo kaip efektyviai (83%, N=314) ir kaip dažnai (68%, N=256) vartoti vaistinį preparatą. Visą kitą informaciją apie vaisto vartojimą pacientai nurodė, jog gauna rečiau arba visai negauna. 2. Dažniausiai pasitaikantis savigydos veiksnys yra delsimas kreiptis į gydytoją (44,2%). Neteisingas dozavimas ir vartojimo būdas labiau paplitęs vyrų tarpe (p<0,05), o moterys dažniau pasirenka neteisingą gydymą (p<0,05). 3. Renkantis vitaminus ir maisto papildus respondentai dažniausiai pasitiki farmacijos specialisto rekomendacija (33%). Pacientai, sergantys arterine hipertenzija nurodė, jog gydymo režimo padeda laikytis ne tik gydytojas (42%), bet ir farmacijos specialistas (17%).
SUMMARY
E. Pakalnės Master's thesis / the supervisor doc. Algirdas Baranauskas; The Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy. Kaunas.
Master‘s thesis topic: EVALUATION OF SERVICES PROVIDED BY PHARMACEUTICAL SPECIALISTS IN PATIENTS WITH ARTERIAL HYPERTENSION.
Aim: To evaluate the availability of services provided in the public pharmacy, the peculiarities of the
provision of pharmaceutical services and the influence of pharmaceutical specialists on patients with arterial hypertension.
Tasks: 1. To investigate what information is provided by the specialists of the pharmacy for the consultation
of patients with arterial hypertension. 2. Compare the effectiveness of treatment among self-care patients and patients who use a pharmaceutical service provided by a pharmacist. 3. Patients with hypertension should be consulted for a pharmacy.
Object of work: The attitude of patients with hypertension to pharmaceutical services provided by pharmacists. Participants of the study - patients with arterial hypertension who visited the "Eurovaistinė"
based in Joniškis.
Research methods: An anonymous questionnaire survey was selected using the research method. The
questionnaire consisted of 19 questions. 378 respondents answered the questionnaire.
Results of the research: The highest proportion of respondents was in the age group from 61 to 70 years
old (27.2%, n = 103). Even 34% of respondents indicated that they had to deal with problems with the use of medicines; most often they were forgotten to take medicines because they are several and they should be consumed on a daily basis. Based on the results obtained, it can be stated that pharmaceutical specialists usually provide information on how to use the medicine more effectively, as indicated by 83% (n = 314) of respondents and 68% (n = 256).
Conclusions: 1. Pharmaceutical practitioners usually refer to the use of the drug as effective (83%, N =
314) and how often (68%, N = 256). All other information on the use of the medicine has been reported by patients as being less frequent or not at all. 2. The most common self-healing factor is the delay in contacting a doctor (44.2%). Incorrect dosing and administration is more common in men (p <0.05), and women are more likely to choose the wrong treatment (p <0.05). 3. When choosing vitamins and food supplements, respondents usually trust the recommendation of a pharmaceutical specialist (33%). Patients with arterial hypertension indicated that not only the doctor (42%), but also the pharmaceutical specialist (17%) was on treatment.
SANTRUMPOS
AH- arterinė hipertenzija
AKS- arterinis kraujo spaudimas GVP- gera vaistinių praktika
mmHg- milimetrai gyvsidabrio stulpelyje NRV- nepageidaujama reakcija į vaistą PSO- Pasaulio sveikatos organizacija
SPSS (Statistical Package for the Social Science)- Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa χ2- Chi- kvadrato kriterijus
SĄVOKOS
Farmacinė paslauga- vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [5].
Farmacijos specialistas- vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [5].
Gera vaistinių praktika- normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant farmacinės paslaugos teikimą ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma [2].
Savigyda- gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais [2].
Vaistas (vaistinis preparatas)- vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [5].
ĮVADAS
Teikiant farmacinę paslaugą pacientams atsiranda unikali galimybė anksti nustatyti neigiamus ligos pakitimus ar padidėjusią riziką susirgti tam tikra liga, gerinti gydymo rezultatus bei padėti pacientams geriau rūpintis savimi. Arterinė hipertenzija- yra viena iš labiausiai paplitusių ligų, kurios gydymui ir profilaktikai ypatingai svarbi yra farmacijos specialisto konsultacija. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2015 m. kraujo apytakos sistemos ligos sudarė daugiau nei pusę (56,5 proc.) visų mirties priežasčių [3]. Pagal Tarptautinės farmacijos federacijos duomenis buvo apskaičiuota, kad 40% ūminio miokardo infarkto arba insulto priežasčių yra dėl arterinės hipertenzijos. Nepaisant to, kad šiais laikais yra prieinamas gydymas daugeliui pacientų, mažiau negu 25% besigydančių pacientų, negali pasiekti tokių rezultatų, kad būtų sukontroliuota ligos eiga ar bent sumažintas kraujo spaudimas. Yra įrodymų, kad daugelis pacientų, kurie serga lėtinėmis ligomis retai laikosi gydymo rėžimo ir sveikatos priežiūros specialistų teikiamų rekomendacijų. Prastas nurodymų laikymasis įtakoja pacientų prastėjančią sveikatą, sustiprina ligos simptomus ir padidina sveikatos sistemos išlaidas [1]. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių, galima manyti, kad yra reikalinga dar intensyvesnė sveikatos priežiūros specialistų intervencija, siekiant padėti pacientams laikytis vaisto vartojimo indikacijų ir reikalingų sveikatinimo normų, norint pasiekti geriausių rezultatų. [19].
Įvairiais tyrimais įrodyta, kad farmacijos specialistai yra lengviausiai pasiekiami sveikatos priežiūros specialistai. Tai specialistai, kurie geba suteikti konsultaciją ne tik pacientams, bet ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams. Ypatingai svarbu, jog farmacijos specialistai bendradarbiautų ir su kitais specialistais, siekiant geriausių gydymo rezultatų. Šiandieniniame pasaulyje yra prieinami įvairūs informacijos šaltiniai, kuriuose ne visuomet gali būti pateikta teisinga informacija apie nereceptinius vaistus, papildus. Dažnai farmacijos specialistas yra vienintelis specialistas, kuris laiku gali užkirsti kelią savigydai ar neracionaliam vaistų vartojimui [1].
Gydymas, kontrolė ir pacientų sąmoningumas tobulėja, tačiau arterinė hipertenzija yra aktuali iki šių dienų. Arterinė hipertenzija yra kontroliuojama tiek vaistiniais preparatais, tiek nemedikamentinėmis priemonėmis. Geresnė prevencija ir hipertenzijos kontrolė suteiks didesnę naudą pacientui sveikatai ir tai turėtų išlikti visuomenės sveikatos prioritetas [31].
Magistro baigiamajame darbe analizuojama pacientų, sergančių arterine hipertenzija, nuomonė apie farmacijos specialistų teikiamas paslaugas. Ši tema yra aktuali norint užtikrinti, kad arterine hipertenzija sergantys pacientai gautų kokybišką farmacinę paslaugą ir reikiamą informaciją siekiant
geriausių gydymo rezultatų. Darbo teorinė ir praktinė reikšmė: Lietuvoje ir užsienyje atliktuose tyrimuose analizuojamos arterinės hipertenzijos atsiradimo priežastys, veiksniai įtakojantys ligos eigą, gydymo būdai, tačiau trūksta duomenų apie pacientų požiūrį i farmacijos specialistų teikiamas paslaugas. Šiuo tyrimu siekiama išanalizuoti kokios yra pacientų žinios apie arterinę hipertenziją, kokius savigydos veiksnius yra tekę patirti ir kokį vaidmenį paciento ligos gydyme atlieka farmacijos specialistas. Tyrimo metodas- anoniminė anketinė apklausa, kurios pagalba gaunami tikslūs atsakymai ir aiški respondento nuomonė.
Tyrimo objektas- hipertenzija sergančių pacientų požiūris į farmacijos specialistų teikiamą farmacinę paslaugą. Nagrinėjamos temos tikslas- remiantis pacientų, sergančių arterine hipertenzija, nuomone, įvertinti farmacijos specialistų teikiamas paslaugas.
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti visuomenės vaistinėje teikiamų paslaugų prieinamumą, farmacinės paslaugos teikimo ypatumus ir farmacijos specialistų įtaka pacientams, sergantiems arterine hipertenzija.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti kokią informaciją pateikia farmacijos specialistai konsultuodami pacientus, kurie serga arterine hipertenzija.
2. Palyginti gydymo efektyvumą tarp pacientų užsiimančių savigyda ir pacientų, kurie naudojasi farmacijos specialisto suteikta farmacine paslauga.
3. Ištirti ar hipertenzija sergantiems pacientams reikalinga farmacijos specialisto konsultacija.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Farmacinės paslaugos samprata ir ypatumai
Kiekvieną dieną vaistinėje apsilanko daugybė pacientų, kurie įsigyja tiek nereceptinius, tiek receptinius vaistus. Įsigydamas vaistus pacientas tikisi sulaukti ir atitinkamos farmacinės paslaugos.
Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatyme farmacinės paslaugos samprata apibrėžiama kaip farmacijos specialistų suteikiama paslauga vaistinėje, kuri apima gydytojų išrašytų receptų tikrinimą ir vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą ir farmacinės informacijos teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros specialistams ir farmacijos specialistams apie vaistinius preparatus, taip pat atliekama konsultacija [5]. Geros vaistinių praktikos nuostatuose yra reglamentuojama farmacinės paslaugos kokybė.
Pagrindinis tikslas, jog būtų užtikrinta vaisto kokybė, racionaliai vartojami ir ekonomiškai parinkti receptiniai vaistai, turi būti suteikiama reikalinga, išsami informacija apie vartojamus vaistus. Farmacijos specialistas išduodamas vaistinius preparatus gyventojui privalo žinoti apie vaistines medžiagas, atskirų preparatų suderinamumą tarpusavyje ir vartojimo būdą. Farmacijos specialistas negali atsisakyti pateikti farmacinę informaciją gyventojui apie registruotus Lietuvos Respublikoje vaistinius preparatus. Farmacinės informacijos nesuteikimas negali būti pagrįstas nežinojimu, informacijos ar laiko trūkumo. Farmacijos specialistas privalo vykdyti šiuos reikalavimus, suteikti tinkamą farmacinę informaciją ir aptarnauti gyventoją [2].
Į teikiamą konsultaciją turi įeiti ir patarimai kaip rūpintis sveikata, privalu suteikti žinių apie higieną ir kūno priežiūrą, sveiką gyvenimo būdą, mitybą ir maisto papildų, kurie papildo mitybą, vartojimą.
Be viso to, farmacijos specialistas privalo konsultuoti pacientus apie vaistų poveikį, efektyvumą, vartojimo ypatumus, kartu vartojamus maisto papildus, jų suderinamumą. Nacionalinės ir tarptautinės organizacijos turi užtikrinti, kad farmacijos specialistai teiktu aukštos kokybės informaciją ir motyvuotų pacientus vertinti racionalaus vaistų vartojimo svarbą, jų ligos gydime [30].
2003 metais Tarptautinė farmacijos federacija pateikė rekomendacijas, kad farmacininkai, gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai turėtų laikyti pacientus kaip gydymo partnerius, su kuriais kartu priimtu visus sprendimus susijusius su medikamentiniu gydymu. Turėtų būti siūlomi įvairūs gydymo sprendimo būdai ir jie taip pat aptariami su pacientu ir leista pacientui pačiam nuspręsti koks gydymo būdas jam yra priimtiniausias. Negana to, turi būti užtikrinama, kad visi sveikatos priežiūros specialistai, kurie susiję su pacientu, gebėtų tinkamai ir nuosekliai pateikti informaciją, išsamiai išaiškinti pacientui ligos gydymo eigą ir stengtis įgyvendinti visus išsikeltus tikslus, kad pasiekti kuo geriausių rezultatų ligos gydyme [19].
1.2. Hipertenzija
Amerikos širdies asociacijos duomenimis rekomenduojamas kraujo spaudimas turėtų būti žemesnis nei 140/90 mm Hg. Šie skaičiai yra pagrįsti ekspertų nuomone, o ne atsitiktinių imčių tyrimais, dėl šios priežasties lieka neaišku ar toks kraujo spaudimas turėtų būti tinkamas visuose amžiaus grupėse [16]. Padidėjęs kraujospūdis yra vienas iš pirmaujančių rizikos veiksnių didinantis mirtingumą pasaulyje.
Jeigu laiku būtų gydomas sistolinis ir diastolinis kraujospūdis (>140/90 mm Hg) būtų sumažinama komplikacijų rizika. Optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų).
1 lentelė. Arterinio kraujo spaudimo kategorijos.
Kategorija Sistolinis arterinis kraujo spaudimas (mm Hg)
Diastolinis arterinis kraujo spaudimas (mm Hg)
Optimalus <120 <80
Normalus 120-129 80-84
Aukštas normalus 130-139 85-89
1 laipsnio arterinė hipertenzija 140-159 90-99 2 laipsnio arterinė hipertenzija 160-179 100-109 3 laipsnio arterinė hipertenzija >180 >110 Izoliuota sistolinė hipertenzija >140 <90
Žemas, bet normalus 90-100 60-65
Hipotenzija <90 <60
Žmogui, nesergančiam širdies ar kraujagyslių liga, nepavojingas kraujospūdis iki 140/90 mm Hg, tačiau didesnį kaip 140/90 mm Hg būtina mažinti [22].
1.2.1. Arterinės hipertenzijos paplitimas
Pagal Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenis viena iš aktualiausių visuomenės sveikatos problemų yra lėtinės ligos. Lėtinėmis ligomis daugiausiai serga vyresnio amžiaus žmonės. Netgi 57% 35-64 metų gyventojai serga lėtine liga arba turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų (trunkančių daugiau negu 6 mėnesius). Net 90% gyventojų, kurių amžius buvo ≥65 metai, sirgo lėtinėmis ligomis. Į lėtinių ligų ar ilgalaikių sveikatos sutrikimų sąrašą įtraukiamos tokios sveikatos sutrikimo būklės, kaip: aukštas
kraujospūdis, cukrinis diabetas, astma, alergija, artrozė, lėtinės nugaros problemos. Dažniausiai pasitaikanti lėtinė liga- arterinė hipertenzija. Padidėjusiu kraujospūdžiu skundėsi 67% visų tirtųjų gyventojų, kurie buvo vyresni nei 65 metų. Didesnės sergamumas šia liga paplitęs moterų tarpe. Lyginant tyrimo duomenis su 2005 m. atlikto tyrimo duomenimis padaugėjo gyventojų, kurie nurodė, jog serga hipertenzija [4]. Širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant arterinę hipertenziją, širdies nepakankamumą, insultą, yra pagrindinės mirties priežastys Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiuo metu hipertenzija serga maždaug 78 mln. suaugusiųjų JAV [20].
1.2.2. Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai
Viena iš pagrindinių priežasčių turinti įtaką atsirasti širdies ir kraujagyslių ligoms yra nutukimas ar antsvoris. Šie faktoriai gali būti įvertinami apskaičiuojant kūno masės indeksą. Lietuvos gyventojų vidutinės kūno masės indekso reikšmė yra per didelės lyginant su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamomis normomis. Sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis mažina sveika ir visavertė mityba. Fizinis aktyvumas yra vienas iš sveikos gyvensenos veiksnių, kuris gali sąlygoti mažesnį sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Pagal atliktą tyrimą fiziškai pasyvūs buvo 37% vyrų ir 46%
moterų. Šie duomenys parodo, kad daugiau nei pusė gyventojų yra pasyvūs. Dar vienas veiksnys sąlygojantis širdies ir kraujagyslių ligų susirgimą yra rūkymas. Pagal 2014 m. atlikto tyrimo statistinius duomenis, nurodė, kad rūko 34% 15metų ir vyresnių vyrų ir 9% moterų. Matyti, kad rūkymas labiau paplitęs vyrų tarpe. Taip pat didesnė dalis rūkančių yra jaunesnio ir vidutinio mažiaus gyventojų. Alkoholio vartojimas yra tiek socialinė problema, tiek sveikatai pavojingas veiksnys. 24% šalies gyventojų alkoholį vartoja rečiau nei kartą per mėnesį, 18% kartą per mėnesį, 19% 2-3 dienas per mėnesį, 14% alkoholį vartoja kas savaitę [4].
Pagal 2016 m. atlikto tyrimo duomenys beveik nesiskiria- tik 1% iš 100% nurodė, jog visai neturi žalingų įpročių. Didžiausiai dalis apklaustųjų nurodė, jog vartoja alkoholį, šiek tiek mažesnė dalis, jog rūko ir taip pat net 22% iš visų apklaustųjų nurodė, jog nesilaiko subalansuotos mitybos [12].
Širdies ir kraujagyslių ligos rizikos veiksnys yra padidėjęs arterinis kraujospūdis. Kontroliuojant arterinį kraujospūdį mažėja pacientų sergamumas ir mažėja mirtingumas nuo tokių ligų kaip miokardo infarktas, galvos smegenų insultas. Pagal 2014m. Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenis 99% gyventojų, vyresnių nei 25 m. amžiaus, bent kartą gyvenime buvo matuotas arterinis kraujo spaudimas.
Lyginant su 2005 m. statistiniais duomenimis, tai 2014 m. arterinis kraujospūdis buvo matuojamas dažniau [4].
1.2.3. Nemedikamentinės priemonės gydant hipertenziją
Ypatingai svarbu yra vengti rizikos veiksnių, o jiems esant- stengtis juos pakoreguoti. Koreguojant gyvenimo įpročius yra įmanoma sumažinti arterinį kraujospūdį. Sergant arterine hipertenzija yra būtina atsisakyti žalingų įpročių, koreguoti mitybą, reikalingas fizinis aktyvumas. Pakeičiant gyvenimo būdą yra galima sureguliuoti kraujospūdį [16]. Visų pirma, sumažinant kūno svorį, esant kūno masės indeksui ribose 18,5-24,9 kg/m2 apytiksliai kraujospūdis sumažėja 5-20 mm Hg/10kg. Laikantis dietos, kurioje gausu daržovių, vaisių, taip pat vartojant mažai riebių pieno produktų kraujospūdis gali sumažėti 8-14 mm Hg.
Maisto racione sumažinus druskos kiekį, suvartojant per dieną tik 2,4 mg druskos, arterinis kraujo spaudimas gali sumažėti 2-8 mm Hg. Norint dar labiau sumažinti padidėjusį arterinį kraujospūdį reikėtų užsiimti fizine veikla. Reikėtų užsiimti aktyvia fizine veikla, pavyzdžiui, greitu vaikščiojimu apie 30 min.
per dieną, kiekvieną savaitės dieną. Dar vienas dalykas padedantis sumažinti arterinį kraujospūdį, yra alkoholinių gėrimų vartojimo ribojimas. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių mažinimas yra veiksminga priemonė norint kontroliuoti kraujo spaudimą [20,32].
Nemažinant rizikos veiksnių, net ir medikamentinis gydymas gali tapti neveiksmingas arba gali reikti vis didesnių vaisto dozių norint pasiekti reikiamą efektą.
1.2.4. Arterinės hipertenzijos gydymas vaistais
Arterinį kraujospūdį mažinantys vaistai skirstomi į įvairias grupes, jų veikimo mechanizmas yra skirtingas, tačiau poveikis sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis yra tapatus. Pacientams gali būti skiriamas vienas vaistas arba net keli vaistai norint sukontroliuoti arterinę hipertenziją. Daugumoje šalių yra sukurti vaistiniai preparatai, į kurių sudėtų įeina kelios veikliosios medžiagos, kurios suderintos tarpusavyje ir sukelia didesnį pageidaujamą efektą. Sudėtinių vaistų vartojimas yra efektyvus ir patogus pacientui, kuriam neužtenka vienos veikliosios medžiagos.
Arterinio kraujospūdžio matavimas namuose yra naudingas ir padeda reguliuoti arterinės hipertenzijos eigą ir gydymą. Arterinę hipertenziją dažniau matuoja vyresni gyventojai ir tie, kurie turi daugiau žinių apie arterinę hipertenziją ir jos keliamus pavojus [32].
Arterinei hipertenzijai gydyti gali būti skiriamos šios vaistų grupės:
Kalcio kanalų blokatoriai (Diltiazemas, Nifedipinas, Amlodipinas, Lacidipinas, Felodipinas, Lerkanidipinas, Verapamilis);
AKF inhibitoriai (Enalaprilis, Kaptoprilis, Fosinoprilis, Kvinaprilis, Lisinoprilis, Perindoprilis, Ramiprilis, Trandaloprilis);
Betaadrenoblokatoriai (Atenololis, Metoprololis, Betaksololis, Metoprololis, Nebivololis);
Diuretikai (Hidrochlorotiazidas).
Kiti: Doksazosinas, Indapamidas, Klonidinas, Labetalolis, Metildopa, Rilmenidinas, Moksonidinas.
Nepasiekus reikiamo efekto, reikėtų vaistą pakeisti arba paskirti kitos grupės vaistu. Dažnai skiriant monoterapiją, vien jos arterinės hipertenzijos kontrolei nepakanka. Tuomet skiriami yra dviejų antihipertenzinių vaistų kombinacija:
Diuretikas + betaadrenoblokatorius;
Diuretikas + AKF inhibitorius;
Dihidropiridininis KKB + beta adrenoblokatorius;
KKB + AKF inhibitorius.
Jeigu skiriant kombinuotą gydymą yra nepasiekiamas efektas, reikalingas papildomas vaistas [8].
Daugelį metų gydytojai galvojo, jog arterinės hipertenzijos priežastis yra senėjimas ir vaistai nėra būtini ir neskirtini norint išvengti galimų šalutinių reiškinių ir galimų komplikacijų. Tyrimai, kurių metu taikytas gydymas hipertenzija sergantiems pacientams, įrodė, jog medikamentinis gydymas sukelia didesnę naudą nei žalą net ir vyresnio amžiaus gyventojams. Kadangi pagrindinė širdies ir kraujagyslių sistemos rizika yra didesnė vyresnio amžiaus žmonėms, absoliuti gydymo nauda šioje grupėje yra dar didesnė.
Pradiniam hipertenzijos gydymui turi būti skiriama mažiausia vaisto dozė ir esant poreikiui palaipsniui didinama iki maksimalios toleruojamos dozės. Monoterapija yra veiksminga 40-50 proc. atvejų, todėl dažnai reikia naudoti ne vieną medikamentą [16].
1.2.5. Hipertenzijos kontrolė
2014 m. buvo atliktas kokybinis tyrimas Ugandos Respublikoje, Centrinėje Afrikoje. Per pastaruosius 20 metų šioje šalyje vis didėja pacientų skaičius sergančių arterine hipertenzija, kartu pranešama apie komplikacijas pasireiškiančias dėl negydomos arterinės hipertenzijos. Tyrimai parodė, kad vienas iš penkių suaugusiųjų serga nekontroliuojama hipertenzija. Galima pastebėti, kad hipertenzijos kontrolės lygis yra nepakankamas, dėl šios priežasties buvo norima išsiaiškinti kokie veiksniai, tai nulemia.
Visų pirma, tai veiksniai susiję su sveikatos sistema. Į šią dalį yra įtraukiama galimybė įsigyti vaistų, sveikatos sistemos personalas, reikalingi diagnostiniai reikmenys, sveikatos priežiūros specialistų gebėjimai, elgesys ir kokybiškas aptarnavimas. Nemažiau svarbūs yra ekonominiai ir socialiniai veiksniai:
švietimas, informacija apie vaistinius preparatus ir tradicinius gydymo būdus, paciento finansinis ir socialinis statusas, taip pat paslaugų prieinamumas [23]. Viena iš paslaugų, kuri turi būti teikiama vaistinėje
ir padeda pasiekti tinkamus gydymo rezultatus yra kraujospūdžio matavimo paslauga. Radviliškyje atliktame tyrime apklausus vaistinės lankytojus paaiškėjo, kad 29% pacientų vaistinėje pasigedo kraujospūdžio matavimo paslaugos [12].
Paskutinis veiksnys, kuris įtakoja arterinės hipertenzijos gydymą yra pats pacientas. Svarbus yra pacientų suvokimas apie ligą, apie galimas komplikacijas, skiriamų vaistų efektyvumą, sukeliamus nepageidaujamus reiškinius. Visi šie veiksniai turi įtakos arterinės hipertenzijos gydymui, racionaliam vaistų vartojimui [23].
1.3. Savigyda
Savarankiškas gydymasis vaistais reiškia, kad pacientas vartoja pasirinktus vaistus savarankiškai pagal pasireiškusios ligos simptomus. Šiuolaikinėje visuomenėje pacientai mano esantys gana išmintingi vaistų vartojimo atvejais, kuomet yra lėtinės ar pasikartojančios ligos. Savigyda yra gana dažnas reiškinys dėl šių priežasčių: laiko trūkumas ir finansiniai suvaržymai (sutaupomas laikas nesilankant pas gydytoja, bei sumažintos išlaidos už konsultaciją), šeimos narių įtaka, nepasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais, švietimo trūkumas (prevencinės priemonės ligai gydyti) [14]. Savigydos metu atsiranda rizika neteisingai vartoti vaistą, gali būti netinkama vaisto dozė, vaistas gali sąveikauti su kitais medikamentais, maistu ar gėrimais, pernelyg ilgas vartojimo kursas, tikimybė neatpažinti pasireiškusių šalutinių reakcijų į vaistą [14;32].
Pagal 2010m. Lietuvoje paskelbtą tyrimą 43% iš visų apklaustųjų stengiasi gydytis patys ir į jokius sveikatos priežiūros specialistus nesikreipia. Tik kas penktas respondentas kreipiasi patarimo į farmacijos specialistą ir šiek tiek didesnė dalis esant negalavimams kreipiasi į gydytoją [1].
Indijoje labai dažnai galima pamatyti savarankiško gydymo praktiką ir tai yra iššūkis sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjams. Pandžabe (Pakistano rytuose) savarankišku vaistų vartojimu užsiima apie 73% gyventojų. Šeimos nariai, draugai, kaimynai, laikraščiai, populiarūs žurnalai ar televizija yra dažni savarankišką vaistų vartojimą skatinantys šaltiniai [14]. Savarankiškai vartojamų vaistų paplitimas yra gana didelis tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse ir svyruoja nuo 32,5% iki 81,5%. Pagal dar vieną Indijoje atlikta tyrimą iš 200 respondentų 177 pranešė, jog per pastaruosius 6 mėnesius savarankiškai vartojo pasirinktus vaistus, iš jų dar 20,9% informavo, jog savarankiškai vaistus vartoja nuolatos. Savigydos priežastys gana įvairios. Didelę įtaką savarankiškam apsisprendimui vartoti vaistą daro patogumas, jog nereikia kreiptis į gydytoją, tuo pačių atsižvelgiama ir į finansus, kadangi nesikreipiant į gydytoją mažėja išlaidos. Didžiausia savigydos rizika, jog nė vienas iš pacientų nežino savigydos keliamų pavojų. Didžiausias pavojus kyla vyresniojo amžiaus pacientams vartojantiems kelis vaistinius preparatus. Polifarmacijos metu atsiranda
didesnė neigiamų sąveikų tikimybė. Ypatingai svarbu, jog sveikatos priežiūros specialistai išsiaiškintu apie visus paciento savarankiškai vartojamus medikamentus šalia ligai gydyti skirtų vartoti vaistų. Pacientų žinios apie savigydos keliamus pavojus ir sveikatos priežiūros specialistų turima informacija apie paciento vartojamus medikamentus gali sumažinti bet kokių nepageidaujamų pasekmių tikimybę [25]. Savarankiškas gydymasis vaistais yra paplitęs visame pasaulyje.
2017 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo arterine hipertenzija sergantys pacientai nuo 18 iki 70 metų. 6 mėnesius trukusiame tyrime buvo analizuojamos pacientų žinios ir vaistų vartojimo pokyčiai prieš ir po farmacijos specialisto konsultacijos. 96% dalyvių neįvardino, jog 130/80 mm Hg kraujo spaudimas yra normalus, maždaug kas ketvirtas pacientas nesuprato, kad arterinė hipertenzija gali įtakoti inkstų ligas.
Svarbiausias veiksnys lemiantis prastas žinias apie arterinę hipertenziją buvo blogas išsilavinimas.
Labiausiai nurodymų linkę nesilaikyti 50-59 metų pacientai, o 60-69 metų asmenys nurodymų laikosi labiau. Galima teigti, jog išsilavinusių pacientų žinios apie arterinę hipertenziją yra didesnės. Viena iš pagrindinių priežasčių dėl kurių nesilaikoma gydymo režimo yra ta, jog pacientai pamiršta vartoti vaistus laiku arba praleidžiama vaisto dozė, šalutinis vaistų poveikis ir gera paciento savijauta ne visuomet išgeriant vaistus. Negana to, trūksta supratimo apie poveikius pasireiškiančius nevartojant arterinę hipertenziją veikiančius vaistus. Tyrimo metu pastebėta, kad konsultuojantis su farmacijos specialistu pasiekiama geresnių gydymo rezultatų, pacientai labiau laikosi tinkamo vaistų vartojimo režimo [29].
1.4. Neracionalaus vaistų vartojimo samprata
Vaistiniai preparatai yra neatskiriama sveikatos priežiūros paslaugų dalis. Vis dėl to, jie yra brangūs ir daugumoje šalių sudaro didžiąją sveikatos priežiūros išlaidų dalį. Neracionalus vaistų vartojimas yra didelis iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis sveikatos sistemų visame pasaulyje. Jau 1985 m. Pasaulio sveikatos organizacijos susirinkime buvo apibrėžta, kad racionalus vaistų vartojimas yra tuomet, kai pacientai gauna vaistus tinkamus jų klinikiniams poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į individualius poreikius parenkamos atitinkamos dozės gydymo laikotarpiui ir mažiausiomis sąnaudomis [33]. Medicinos požiūriu netinkamas vaistų vartojimas gali prasidėti bet kuriuo iš keturių pagrindinių vaistų vartojimo etapų. Tai būtų diagnozė, vaistų paskyrimas, vaistų išdavimas ir paciento laikymasis taisyklingo vaistų vartojimo. Nors vaistų paskyrimas dažnai suvokiama kaip įprastinė veikla, tai sudėtingas procesas, kurio metu reikia turėti pakankamai žinių, mokėti įvertinti galimą riziką. Sekantis etapas- vaistų išdavimas, kurį atlieka farmacijos specialistas vaistinėje. Šis etapas yra svarbus racionaliam vaistų vartojimui, nes pacientas tinkamai vartos vaistus, tik tuo metu, kai supras vaistų vartojimo svarbą. Pacientas turi pasitikėti farmacijos specialistu ir jo suteikiama informacija, o farmacijos specialistas turi įsitikinti, jog jo pateikta informacija buvo suprantama
pacientui. Šis apibrėžimas parodo medicininį požiūrį, tačiau į racionalų vaistų vartojimą reikėtų pažvelgti ir paciento požiūriu. Vyresnio amžiaus pacientų gydymas vaistais yra sudėtingas dėl farmakokinetinių ir farmakodinaminių pokyčių, kurie padidina jautrumą daugeliui vaistų. Vartojant vaistus netinkamai, padidėja nepageidaujamų reakcijų į vaistą rizika, ypač senyviems pacientams vartojantiems daugiau negu vieną vaistą. Neracionalus vaistų vartojimas gali pabloginti sveikatą, dėl šios priežasties gali padidėti gydymo išlaidos[24].
Racionalus vaistų vartojimas yra svarbus veiksnys širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.
Nepaisant daugelio atliktų studijų, lieka klausimų, kodėl pacientai vaistus vartoja netinkamai arba visai jų nevartoja ir kas gali pakeisti tokią situaciją. Pagrindinės priežastys, kurios įtakoja netinkamą vaistų vartojimą, tai yra ligos nesupratimas- galimi neigiami poveikiai sveikatai, gyvybei, patirtis nusiviliant medikamentiniu gydymu bei baimė, jog vaistas gali sukelti tam tikrus šalutinius poveikius. Maždaug 55%
pagyvenusių žmonių tinkamai nevartoja gydytojo paskirtų vaistų. Vaistų nevartojimo priežastis galima suskirstyti į dvi kategorijas: tyčinis ir netyčinis. Tyčinis, kuomet pacientas aktyviai dalyvauja savo gydymo procese ir pats nusprendžia nukrypti nuo gydymo rėžimo. Netyčinis, tai pasyvus procesas, kurio metu pacientas neatsakingai žvelgia į savo ligą ir pamiršta tinkamai vartoti paskirtus vaistus. Netinkamas vaistų vartojimas didina medicinos išlaidas: atsiranda didesnis poreikis gydytojų vizitų, esant sunkesnėms komplikacijoms būtinybė gydyti ligoninėje, reikalingos didesnės priežiūros išlaidos. Pasunkinamas yra gydytojų, slaugytojų, sveikatos priežiūros specialistų darbas. Kol kas su vaistų vartojimu iškyla nemažai problemų. Išsiaiškinus priežastis, gydymas gali tapti efektyvesnis, sumažinamos gydymo išlaidos [26].
Lietuvoje atliktame tyrime buvo klausiama, kokios priežastys įtakoja vaistų vartojimo nurodymo nesilaikymo. Didžioji dalis apklaustųjų nurodė, jog vaistus vartoja nuosekliai tik tol kol jaučiasi blogiau, o savijautai pagerėjus- vaistų nebevartoja arba vartoja netaisyklingai. Mažesnė dalis apklaustųjų pasisakė, jog pamiršta vartoti vaistus, taip kaip nurodyta. 20% apklaustųjų tikslios priežasties negalėjo įvardinti, o tik 3%
įvardijo, jog pinigų trūkumas lemia neracionalų vaistų vartojimą [1].
1.5. Farmacijos specialisto konsultacijos svarba arterinės hipertenzijos gydyme
Norint pasiekti geriausių rezultatų arterinės hipertenzijos gydime yra svarbu bendradarbiauti su farmacijos specialistais, tokiu būdu galima kontroliuoti lėtines ligas. Farmacijos specialistai yra lengviausiai pasiekiami pacientui iš visų sveikatos priežiūros darbuotojų. Negana to, farmacijos specialistai turi pakankamai žinių apie vaistinius preparatus, jų poveikį organizmui, galimą šalutinį poveikį organizmui.
Farmacijos specialisto intervencija padedant laikytis gydymo nurodymų gali būti įvairaus pobūdžio.
Pirmiausiai, tai farmacijos specialisto konsultacija vaistinėje, apimanti ne tik informaciją apie išduodamą
vaistą, bet ir konsultavimą apie gyvenimo būdo įtaką arterinei hipertenzijai. Svarbus yra kraujo spaudimo matavimas, kurį pacientas gali atlikti namuose, o neturint galimybių, matuotis vaistinėje. Vienas iš naujesnių būdų arterinės hipertenzijos valdyme- priminimų naudojimas įvairiomis technologijomis. Tai farmacijos specialisto bendravimas su pacientui telefonu, internetu, lankantis namuose. Taip pat gali būti kuriamos įvairios mokymo programos, kurios supažindina su ligos simptomais, ligos eiga, gydymo metodais, vaistų efektyvumu gydant lėtinę ligą. Atsižvelgiant į sisteminę 39 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų analizę, įrodyta, jog farmacijos specialisto intervencijos sumažino tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujospūdį. Galima pastebėti, kad insulto rizika sumažėja apie 30%, o miokardo infarkto apie 20%. Farmacijos specialisto intervencijos vykdomos bent kartą per mėnesį buvo daug efektyvesnės lyginant su įprastine priežiūra [28].
2016m. Radviliškyje buvo atliktas tyrimas, kurio metu respondentų buvo klausiama ar farmacijos specialistą būtų galima pavadinti vaistinės ekspertu. 40% apklaustųjų nurodė, jog iš farmacijos specialisto sužinojo visus rūpimus klausimus. Negana to, didžioji dalis respondentų atsakė, jog farmacijos specialistas informuoja kaip ir kada reikia vartoti vaistus, kad jie būtų efektyvūs [12].
Farmacijos specialistai atlieka šias funkcijas:
Informacijos tiekėjas- siekiant tinkamai spręsti paciento būklę, farmacijos specialistas privalo užduoti pagrindinius klausimus būklei išsiaiškinti bei perduoti pacientui svarbią informaciją [15]. Farmacijos specialistui išduodant vaistus pacientui reikėtų suteikti tokią informaciją apie vaistą, kad ji būtų suprantama pacientui. Jei pacientas nėra tinkamai informuojamas apie vaisto vartojimą, tikėtina, kad vaistai nebus tinkamai vartojami. Tuo atveju, kai suteikiama informacija kaip vartoti vaistą, dozė, dozės dažnis, gydymo kursas, pacientai vaistus vartos kaip nurodyta. Farmacijos specialistai atlieka vertingą vaidmenį užkertant kelią savigydai ir esant būtinybei nukreipti pas gydytoją [14].
Kokybiškų vaistų tiekėjas- farmacijos specialistas turi užtikrinti, kad jo parduodami preparatai yra gaunami iš patikimų šaltinių ir geros kokybės.
Bendradarbis- farmacijos specialistai privalo plėtoti kokybiškus bendradarbiavimo ryšius su kitais sveikatos priežiūros specialistais, nacionalinėmis profesinėmis asociacijomis, pacientais ir visuomene.
Sveikatos priežiūros komandos narys- farmacijos specialistas turi dalyvauti žinių patikrinimuose, dalyvauti sveikatos skatinimo kompanijose, siekiant didinti informuotumą apie sveikatos problemas ir ligų prevenciją [15].
Apibendrinant galima teigti, kad kvalifikuoti ir apmokyti farmacijos specialistai yra labai svarbi sveikatos priežiūros sistemos dalis, aktyviai teikdami gyventojams farmacinę paslaugą, motyvuodami pacientus rūpintis savo sveikata, laikytis farmakoterapinio ir nemedikamentinio gydymo rekomendacijų padeda pasiekti gerų arterinės hipertenzijos gydymo rezultatų.
1.6. Farmacijos specialistų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas
Siekiant kontroliuoti pacientų gydymą yra svarbus farmacijos specialistų ir gydytojų bendradarbiavimas. Kanadoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas išsiaiškinti tiek gydytojų, tiek farmacijos specialistų požiūrį į tarpusavio bendradarbiavimą siekiant geresnių gydymo rezultatų. Tyrimas parodė, kad farmacijos specialistų ir gydytojų bendradarbiavimas gali pagerinti pacientų gydymo rezultatus, tačiau dažnai susiduriama su įvairiomis problemomis. Pagrindinė kliūtis- laiko trūkumas ar net gi kompetencijos stoka. Abi pusės sutinka, jog bendradarbiavimas teigiamai veikia pacientų gydymo rezultatus [21].
2017 m. buvo atliktas atsitiktinių imčių tyrimas, skirtas įvertinti gydymo veiksmingumą pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas yra aukštos kokybės, į pacientus orientuotos sveikatos priežiūros tiekimo pagrindas.
Reikalingos nuolatinės farmacijos specialistų ir gydytojų pastangos, siekiant pagerinti pacientų gydymo rezultatus. Norint suformuoti abipusiai naudingus santykius reikia įdėti daug pastangų ir tai užima daug laiko. Bendradarbiavimą palengvino bendravimas elektroninėje sistemoje, farmacijos specialistai informuojami apie pacientų sveikatos būklės pokyčius ir apie pasikeitusį gydymą, o gydytojai informuojami apie išduotus vaistus, farmacijos specialisto iniciatyva rekomenduotus nereceptinius preparatus. Svarbu nepamiršti, kad nors ir pasitikima kito specialisto kompetencija, tačiau kiekvienas atsakingas už savo veiksmus. Vienas iš sprendimo būdų kaip išugdyti gebėjimą bendradarbiauti plėtojamas Kanados universitetuose, kuomet visų sveikatos priežiūros fakultetų studentai mokosi kartu, kad pasirengtų bendradarbiavimui ir suprastu profesinius vaidmenis klinikinėje aplinkoje [18].
Kraujospūdžio priklausomybę nuo sveikatos priežiūros specialistų intervencijos parodė 2010 metais paskelbtas tyrimas. Kraujo spaudimo kitimas buvo matuojamas esant sveikatos priežiūros specialisto intervencijai ir po jos nutraukimo. Tyrime dalyvavo gydytojai, slaugytojai, farmacijos specialistai. Surinkta svarbi informacija apie pacientą (amžius, kūno svoris, apskaičiuotas KMI), apie vartojamus arterinei hipertenzijai gydyti skirtus vaistus, jų dozę, pacientams suteikta išsami informacija apie ligą bei ją įtakojančius gyvenimo būdo veiksnius (dieta, rūkymas, mankšta). Šis tyrimas parodė, kad esant sveikatos priežiūros specialisto intervencijai arterinį kraujo spaudimą galima labiau kontroliuoti, pacientai atsakingiau žiūri į savo gydymą, vaistus vartoja tiksliai nurodytu laiku. Nutraukus intervenciją gydymo efektyvumas vis mažėja [17].
Farmacijos specialistai bendradarbiaudami su kitais sveikatos priežiūros specialistais gali ne tik pagerinti gydymo rezultatus, bet ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo planavimas
Visų pirmiausiai buvo parengtas tyrimo planas, suformuluotas tyrimo tikslas bei darbo uždaviniai.
Tyrimui atlikti buvo pasirinkta anoniminė anketinė apklausa, kuri sudaryta remiantis GVP nuostatomis, farmacinės paslaugos sąvoka ir remiantis pavyzdžiais iš ankščiau atliktų mokslinių tyrimų. Anketavimui atlikti gautas leidimas iš LSMU bioetikos centro. Tiriamieji- arterinei hipertenzijai vaistus perkantys vaistinės klientai. Anketą respondentai pildė vaistinėje savarankiškai. Pasirinkta vaistinė Joniškio mieste.
2.2. Tyrimo objektas
Tyrimo objektas- hipertenzija sergančių pacientų požiūris į farmacijos specialistų teikiamą farmacinę paslaugą. Tyrimo dalyviai- sergantys arterine hipertenzija pacientai, kurie lankėsi Joniškyje įsikūrusioje „Eurovaistinėje“.
2.3. Tyrimo metodai
Teorinis analizavimas. Atlikta literatūros apžvalga, analizuoti Lietuvos ir užsienio literatūros šaltiniai susiję su farmacinės paslaugos teikimu arterinės hipertenzijos gydyme.
Empirinis tyrimo metodas. Tyrimo metodu pasirinkta anoniminė anketinė apklausa. Anketoje visi klausimai yra uždaro tipo, respondentas galėjo pasirinkti vieną ar kelis jam labiausiai tinkančius atsakymo variantus. Anketą sudarė 19 klausimų, kurie suskirstyti į demografinius, socialinius klausimus, klausimus apie arterinę hipertenziją bei klausimai apie farmacinės paslaugos teikimą vaistinėse. Kiekvienas respondentas turėjo galimybę pasirinkti ar sutinka dalyvauti tyrime. Tyrimas buvo atliktas visuomenės vaistinėje.
Statistiniai tyrimo metodai. Gauti tyrimo rezultatai buvo įvertinti IBM SPSS statistics 20 programa. Darbo rezultatuose pateikti grafikai sudaryti MS Excel 2016 skaičiuokle. Siekiant nustatyti ar duomenys tam tikrose grupėse skiriasi buvo naudotas Chi- kvadrato kriterijus. Statistiškai svarbios reikšmės jeigu p<0,05.
2.4. Tiriamųjų atranka
Joniškio rajono savivaldybėje vidutinis metinis gyventojų skaičius 2017m. buvo >22 tūkst. [6].
Tyrimas atliktas lapkričio-gruodžio mėnesiais. Imties dydžiui nustatyti svarbūs veiksniai yra imties dydis ir imties paklaida [10]. Joniškio mieste gyventojų <10000, imties paklaida ± 5%, todėl gautas imties dydis gavosi 370 [27].
Buvo paruošta ir išdalinta 400 anketų. Į anketas atsakyta ir pilnai užpildyta 378 anketos. Anketų grįžtamumas 94,5%. Visi 378 respondentai sirgo arterine hipertenzija, nes anketos dalintos tik vaistinės klientams, kurie pirko arterinei hipertenzijai skirtus vaistus.
Anketinė apklausa buvo atlikta Joniškio mieste esančioje „Eurovaistinėje“, kuri įsikūrusi
„Maximos“ prekybos centre. Vaistinė dirba kiekvieną dieną nuo 8-22val. Dėl šios priežasties vaistinėje nemažai lankytojų. Respondentai aktyviai dalyvavo vykdomoje apklausoje.
3. REZULTATAI
3.1. Demografiniai rodikliai
Pirmieji anketos klausimai yra skirti norint išsiaiškinti informaciją apie respondentų lytį, amžių.
1 pav. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal lytį
Į pateiktus anketos klausimus atsakė 378 respondentai. Pagal lytį pasiskirstė, jog moterų 72%
(N=272), o vyrų 28% (N=106)(1pav.).
2 pav. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal amžių
28%
72%
Vyras Moteris
4.2
6.9
19.6
24.1
27.2
18
0 5 10 15 20 25 30
21-30 31-40 41-50 51-60 61-70 >70
Procentai (%)
Tirti arterine hipertenzija sergantys respondentai, kurių amžius nuo 21 metų ir vyresni. Didžiausia dalis apklaustųjų buvo amžiaus grupėje nuo 61 iki 70 metų (27,2%, N=103), šiek tiek mažesnė dalis amžiaus grupėje nuo 51 iki 60 metų (24,1%, N=91) ir taip pat nemaža dalis respondentų nuo 41 iki 50 metų (19,6%, N=74). Vyresnių nei 70 metų respondentų buvo 18% (N=68), amžiaus grupėje nuo 31 iki 40 metų buvo 6,9% (N=26), o likusieji respondentai 4,2% (N=16) buvo amžiaus grupėje nuo 21 iki 30 metų (2pav.).
3.2. Respondentų gyvenimo būdo įtaka arterinei hipertenzijai.
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal žalingus įpročius
Respondentų buvo klausiama kokių žalingų įpročių jie turi. Net gi 40% (N=183) respondentų pasisakė, jog nesubalansuota mityba yra kasdienis žalingas įprotis. Mažesnė dalis- 23% (N=103) respondentų nurodė, jog rūko, tik 10% (N=47) respondentų nurodė, jog vartoja alkoholį. Visgi nemaža dalis respondentų 27% (N=122) nurodė, jog žalingų įpročių neturi (3 pav.).
2 lentelė. Žalingų įpročių pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų
Susidūrimas su žalingais įpročiais
Charakteristikos Rūkymas Alkoholio
vartojimas
Nesubalansuota mityba
Neturiu žalingų įpročių
Lytis Vyras n=67,
65%
n=38, 80,9%
n=38, 20,8%
n=14, 11,5%
Moteris n=36, 35%
n=9, 19,1%
n=145, 79,2%
n=108, 88,5%
p reikšmė, χ2 p<0,05
χ2=96,085
p<0,05 χ2=74,179
p<0,05 χ2=9,310
p<0,05 χ2=24,502
Pagal pateiktus 2 lentelėje duomenis, galima matyti, jog statistiškai reikšmingai skiriasi (p<0,05) žalingų įpročių pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų. Žymiai didesnė dalis vyrų rūko (65%) ir vartoja alkoholį (80,9%). Vienas pagrindinių žalingų įpročių moterų tarpe yra nesubalansuota mityba (79,2%).
4 pav. Ar Jūsų kūno svoris yra padidėjęs?
Kadangi pagal ankstesnį klausimą matyti, jog nemaža dalis respondentų nesilaiko subalansuotos mitybos nurodymų, tai ir į klausimą ar Jūsų svoris yra padidėjęs, net pusė respondentų 52% (N=198) atsakė, jog taip. Ir nežymiai mažesnė dalis 48% (N=180) respondentų mano, jog jų svoris yra normalus (4pav.).
3 lentelė. Svorio pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų
Lytis Normalus svoris Padidėjęs svoris
Vyras n=61,
33,9%
n=45, 22,7%
Moteris n=119,
66,1%
n=153, 77,3%
p<0,05; χ2=5,821;
Statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) matyti svorio pasiskirstyme tarp vyrų ir moterų.
Ankščiau minėtame klausime buvo galima pastebėti, jog pagrindinis žalingas įprotis moterų tarpe yra nesubalansuota mityba, galima daryti prielaidą, jog dėl šios priežasties, net 77,3% moterų nurodė, jog turi padidėjusį kūno svorį (3 lentelė).
5 pav. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal užsiimamą fizinę veiklą
Respondentų buvo klausiama kokia fizine veikla jie užsiima. Didžiausia dalis respondentų- 39%
(N=198) išeina pasivaikščioti, šiek tiek mažesnė dalis 27% (N=137) važinėja dviračiu. Mažiau respondentų (11%, N=56) užsiima aerobika, daro mankštą ir tik 2% (N=10) plaukioja baseine. Visiškai jokia fizine veikla neužsiima 21% (N=108) arterine hipertenzija sergantys pacientai (5pav.).
3.3. Apsilankymų vaistinėje priežastys ir savigydos veiksniai.
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal apsilankymo tikslą vaistinėje
Respondentų buvo klausiama kokiu tikslu jie lankosi vaistinėje. Kaip ir buvo galima tikėtis, didžiausia dalis respondentų 42% (N=360) vaistinėje lankosi norėdami įsigyti receptinių vaistų. Tokio atsakymo buvo galima tikėtis, nes apklausai buvo pasirinkti respondentai, kurie pirko arterinei hipertenzijai skirtus vaistus. Nemaža dalis respondentų 29% (N=246) papildomai įsigyja nereceptinių vaistų bei vitaminų ir maisto papildų įsigyja 21% (N=176). Mažiausiai respondentų 8% (N=73) įsigyja arbatų ir vaistažolių (6pav.).
Vyrų ir moterų grupėse apsilankymo priežastys vaistinėje skyrėsi. Vitaminų ir maisto papildų statistiškai reikšmingai moterys įsigyja daugiau (p=0,02). Kitais atvejais statistiškai reikšmingų atvejų tarp lyties ir apsilankymo priežasčių nepastebėta (p>0,05).
4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal patiriamus savigydos veiksnius
Savigydos veiksniai Skaičius (N) Procentai (proc.)
Pernelyg ilgas vaistinių preparatų vartojimo laikas
32 8,5%
Atsitiktinis panašių vaistinių preparatų vartojimas
35 9,3%
Neteisingas dozavimas ar vartojimo būdas
62 16,4%
Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir maistu
26 6,9%
Neteisingas simptomų įvertinimas
54 14,3%
Neteisingas gydymo pasirinkimas
50 13,2%
Delsimas kreiptis į gydytoją 167 44,2%
Savarankiškai jokių preparatų nenaudoju
146 38,6%
Viso: 572
Norint išsiaiškinti ar yra reikalinga farmacijos specialisto konsultacija, sergantiems arterine hipertenzija, visų pirma buvo norima išsiaiškinti ar respondentai yra linkę į savigydą. 4 lentelėje pateikti respondentų patiriami savigydos veiksniai. Respondentams buvo leidžiama pasirinkti visus tinkamus variantus. Visiškai savigyda neužsiima 38,6% (N=146) respondentų. Visiems kitiems respondentams yra tekę savarankiškai naudoti nereceptinius vaistus. Dažniausiai respondentai 44,2% (N=167) delsia kreiptis į gydytoją ir taip pasunkina ligos simptomus ir gydymą. Kiti respondentai nurodė, jog buvo pasirinktas neteisingas vaisto dozavimas 16,4% (N=62), neteisingas simptomų įvertinimas 14,3% (N=54), neteisingas gydymo pasirinkimas 13,2% (N=50), atsitiktinis panašių vaistinių preparatų naudojimas 9,3% (N=35) bei vaistiniai preparatai vartoti per ilgą laiką 8,5% (N=32).
Įvertinus gautus rezultatus pastebėta, kad neteisingas dozavimas ir vartojimo būdas statistiškai reikšmingai didesnis vyrų tarpe (p=0,019), o moterys statistiškai reikšmingiau pasirenka neteisingą gydymą (p=0,018). Kitais atvejais statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyties ir savigydos veiksnių nepastebėta (p>0,05).
3.4. Respondentų žinios apie arterinę hipertenziją.
7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal jų žinias apie arterinę hipertenziją
Norint išsiaiškinti respondentų žinias apie arterinę hipertenziją, buvo klausiama ar respondentai žino kas tai yra arterinė hipertenzija, kokios šios ligos priežastys ir kokie gydymo būdai. Net 54% (N=205) respondentų nurodė, jog domisi, nes serga šia liga. Mažesnė dalis respondentų 39% (N=147) nurodė, jog yra girdėję ir tik 7% (N=26) tikina, jog nežino apie arterinę hipertenziją, jos gydymo būdus bei priežastis (7pav.).
Analizuojant tyrimo duomenis, reikšmingas skirtumas pastebėtas tarp vyrų ir moterų vertinant žinias apie arterinę hipertenziją. Moterys statistiškai reikšmingai daugiau domisi apie arterinę hipertenziją (p<0,05), o vyrai statistiškai reikšmingai daugiau žymėjo atsakymo variantą, jog nežino kas tai yra arterine hipertenzija ir kokie gydymo būdai (p<0,05).
39% 54%
7% Domiuosi, nes sergu
šia liga Esu girdėjęs
Ne
5 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal tai ar jie matuoja arterinį kraujo spaudimą namuose
Amžius Ar matuojamas arterinis kraujo spaudimas namuose?
Taip Ne Viso:
21-30 4
25%
12 75%
16 100%
31-40 15
57,7%
11 42,3%
26 100%
41-50 44
59,5%
30 40,5%
74 100%
51-60 75
82,4%
16 17,6%
91 100%
61-70 92
89,3%
11 10,7%
103 100%
>70 66
97,1%
2 2,9%
68 100%
Viso: 296
78,3%
82 21,7%
378 100%
Siekiant išsiaiškinti ar respondentai stebi savo arterinį kraujo spaudimą buvo klausiama ar jie matuojasi jį namuose. 5 lentelėje pateikti rezultatai nustebino, kadangi net 78% (N=296) iš visų apklaustų, nurodė, jog matuojasi ir seka savo arterinį kraujo spaudimą namuose. Visgi lieka dalis respondentų 22%
(N=82), kurie tokios galimybės namuose neturi ir kraujospūdžio nesimatuoja.
Pagal gautus tyrimo rezultatus galima pastebėti, kad arterinį kraujo spaudimą namuose labiau linkę matuotis vyresni nei 70 metų respondentai, o amžiaus grupėje nuo 21 iki 30 metų amžiaus kraujospūdžio namuose beveik nesimatuoja. Nustatyta, kad moterys arterinį kraujo spaudimą namuose matuoja reikšmingai dažniau nei vyrai (p<0,05).
8 pav. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal arterinio kraujospūdžio matavimo dažnumą
Respondentų buvo klausiama, kaip dažnai jie matuoja kraujo spaudimą. Tik vizito metu pas gydytoją matuoja 26% (N=98) iš apklaustųjų, visi likusieji kraujospūdį matuojasi dažniau. Kartą per dieną 21% (N=80), kelis kartus per dieną 16% (N=60), kartą per savaitę 9% (N=34), kelis kartus per savaitę 15%
(N=56), likę 13% (N=50) arterinį kraujo spaudimą matuoja kelis kartus per mėnesį (8pav.).
9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal arterinės hipertenzijos laipsnį
Respondentų buvo klausiama kokį kraujospūdį dažniausiai išmatuoja. Daugiausiai respondentų 57% (N=217) išmatuoja sistolinį kraujospūdį nuo 140 iki 159 mm Hg ir diastolinį nuo 90 iki 99 mm Hg.
Taip pat nemaža dalis respondentų 31% (N=115) nurodė, jog dažniausiai išmatuoja sistolinį kraujospūdį
nuo 160 iki 179 mm Hg ir diastolinį nuo 100 iki 109 mm Hg, kuris reikštų 2 laipsnio arterinę hipertenziją.
Mažiausiai respondentų 12% (N=46) nurodė, jog turi 3 laipsnio arterinę hipertenziją, kurios siastolinis kraujospūdis yra ≥180 ir diastolinis >110 mm Hg (9pav.).
Kraujospūdį ≥180 ir >110 mm Hg daugiausiai turi vyresni nei 70 metų respondentai, 1 laipsnio arterinę hipertenziją daugiausiai turi respondentai nuo 21 iki 30 metų.
10 pav. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal tai, kiek metų sergama arterine hipertenzija
Kadangi buvo norima sužinoti kiek laiko respondentai vartoja arterinei hipertenzijai skirtus vaistus, buvo klausiama kiek metų jie serga arterine hipertenzija. Didžiausia dalis respondentų 35% (N=134) nurodė, jog arterine hipertenzija serga nuo 6 iki 10 metų. Nemaža dalis respondentų 33% (N=123) arterine hipertenzija serga nuo 1 iki 5 metų. Nuo 11 iki 15 metų arterine hipertenzija serga 17% (N=66) respondentų.
Likusieji 15% (N=55) arterine hipertenzija serga daugiau nei 15 metų (10pav.).
Pagal vyrų ir moterų pasiskirstymą statistiškai reikšmingai sergamumas arterine hipertenzija nesiskyrė (p>0,05). Pagal amžiaus grupes pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris rodo, jog vyresni nei 70 metų respondentai, arterine hipertenzija serga daugiau nei 15 metų (p<0,05).
