LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Inga Rimgailienė
GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS PASLAUGŲ PRIEINAMUMO
ŠIAULIŲ RAJONO GYVENTOJAMS ĮVERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Visuomenės sveikatos vadyba
KAUNAS, 2018 Studentas
Inga Rimgailienė
Mokslinis vadovas
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS PASLAUGŲ PRIEINAMUMO ŠIAULIŲ RAJONO GYVENTOJAMS ĮVERTINIMAS
Inga Rimgailienė
Mokslinis vadovas prof. dr. Liudmila Bagdonienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2018. 80 p.
Darbo tikslas. įvertinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų prieinamumą Šiaulių rajono
gyventojams.
Uždaviniai:atskleisti Šiaulių rajono greitosios medicinos pagalbos stoties
struktūrinius-organizacinius pokyčius sveikatos priežiūros reformos kontekste; atlikti Šiaulių miesto GMP stoties paslaugų teikimo įvertinimą pagal operatyvumo rodiklius; ištirti GMP paslaugų prieinamumo Šiaulių rajono gyventojams pokyčius po reformos GMP darbuotojų ir pacientų požiūriu.
Metodika. Anoniminė anketinė Šiaulių rajono gyventojų, kuriems suteikta greitoji medicininė
pagalba apklausa ir Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų interviu. Tyrimo metu pasirenkant kiekybinį tyrimą ir taikant anketinės apklausos bei kokybinį tyrimą ir naudojant interviu metodą siekiama atskleisti vyraujančias bendrines nuostatas bei tendencijas dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų prieinamumo.
Rezultatai. Tyrime dalyvavo 258 respondentai, iš kurių 53 proc. vyrų ir 47 proc. moterų bei 5
greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai, kurių darbo stažas tarnyboje svyravo nuo 10 iki 25 metų. Analizuojant prieinamumą išsiaiškinta, kad didžiausias nepasitenkinimas kyla dėl ilgo laiko greitosios medicinos brigados atvykimo, tačiau 86 proc. respondentų mano, kad pagalba buvo suteikta laiku, o 14 proc. mano, kad pagalba suteikta pavėluotai ir tai sąlygoja prieinamumo ribojimą. Dauguma respondentų teigiamai vertina specialistų bendravimą ir nurodo, jog teikiama pagalba telefonu dėl veiksmų sekos siekiant padėti nukentėjusiam asmeniui yra profesionali ir dėmesinga. Specialistai nurodo, jog iki reformos rajono gyventojai pagalbos sulaukdavo per trumpesnį laiką. Taip pat specialistai nurodo, jog komandoje trūksta dar vieno medicinos specialisto siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas bei nurodo, jog turėtų būti didinamas brigadų skaičius.
Išvados: 1. Po sveikatos reformos Lietuvoje pakito Šiaulių rajono gyventojus aptarnaujančios
greitosios medicinos pagalbos teikimas dėl struktūrinių – organizacinių pokyčių, nes pagalbos funkcijos perduotos Šiaulių greitosios medicinos stočiai. 2. Po sveikatos priežiūros reformos pakito svarbiausiais greitosios medicinos pagalbos operatyvumo rodiklis – greitosios medicinos pagalbos nuvykimo laikas iki įvykio vietos. Nustatyta, jog skubių iškvietimų laikas iki reformos trukdavo 10 – 15 minučių, šiuo metu iki 25 minučių. 3. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų darbas pacientų požiūriu vertinamas teigiamai, nes suteikiama profesionali, dėmesinga informacija. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų nuomone po reformos pablogėjo rajono gyventojų galimybė laiku sulaukti greitosios medicinos pagalbos, nes pakito aptarnaujama teritorija, sumažėjo brigadų skaičius.
Raktiniai žodžiai: greitoji medicinos pagalba, prieinamumas, organizacinis prieinamumas, teisinis
SUMMARY
Public Health Management
EVALUATION OF ACCESSIBILITY OF EMERGENCY MEDICAL SERVICES TO RESIDENTS OF SIAULIAI DISTRICT
Inga Rimgailienė
Supervisor prof. dr. Liudmila Bagdonienė
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2018. 80 p.
Aim of the study. To evaluate the availability of emergency medical services for residents of Siauliai
district.
Objectives: To reveal the structural-organizational changes of the Siauliai district ambulance station
in the context of healthcare reform; To carry out evaluation of Siauliai city GMP station services according to operational indicators; To investigate the changes in the availability of GMP services to residents of Šiauliai district after the reform in terms of GMP workers and patients.
Methods. Anonymous questionnaire survey of residents of the Siauliai district who received
emergency medical aid and interviews with staff at the Siauliai Ambulance Hospital. In the course of the research, the quantitative research and the questionnaire survey and the qualitative research and the interview method are used to reveal the prevailing general provisions and trends regarding the availability of emergency medical services.
Results.The study was attended by 258 respondents, of whom 53%. men and 47% women and 5
ambulance workers, whose work experience ranged from 10 to 25 years old. When analyzing accessibility, it became clear that the greatest discontent arises from the long arrival of an emergency medical brigade, but 86% respondents believe that the aid was granted in a timely manner and 14% Believes that the aid was granted late and this results in a restriction of availability. The majority of respondents are positive about the communication between specialists and indicate that telephone help is in place to help the injured person to be professional and attentive. Specialists point out that, before the reform, residents of the district received aid in a shorter period of time. Experts also point out that the team lacks another medical specialist to provide quality services and points out that the number of brigades should be increased.
Conclusions. 1. After the health reform in Lithuania, the provision of emergency medical care
services for residents of Šiauliai district has changed due to structural-organizational changes, because the assistance functions were transferred to the Siauliai Emergency Medical Stations. 2. After the reform of health care, the main indicator of the speed of ambulance service has changed - the time of emergency medical aid to the place of occurrence. It was determined that the time for urgent calls up to the reform lasted 10 to 15 minutes, currently up to 25 minutes. 3. The work of the employees of the Siauliai Emergency Medical Service is evaluated positively in terms of patients, as it provides professional, relevant information. According to the staff of the Siauliai Ambulance Hospital, after the reform, the inhabitants of the district suffered from the possibility of receiving ambulance in due time, as the serviced territory changed, and the number of brigades decreased.
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 5
ĮVADAS ... 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų apibrėžtis ir aprėptis... 11
1.2. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo principai užsienio šalyse ir Lietuvoje ... 14
1.3. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo teisinis reglamentavimas ... 25
1.4. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo samprata ... 28
2. TYRIMO METODIKA ... 34
3. REZULTATAI ... 42
3.1. Anketinės apklausos duomenų analizė ir diskusija ... 42
3.2. Interviu rezultatų analizė ir diskusija ... 54
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 59 IŠVADOS ... 63 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 65 LITERATŪRA ... 66 PRIEDAI ... 76
5 SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga GMP– greitoji medicinos pagalba
LR – Lietuvos Respublika
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija TSO– Tarptautinė sveikatos organizacija TLK – teritorinė ligonių kasa
VLK – Valstybinė ligonių kasa n – absoliutus skaičius
m. – metai
proc. – procentai
Greitosios medicinos pagalbos paslaugos – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias
teikia GMP paslaugų teikėjai [1].
Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – tai tam tikros teritorijos gyventojų
realizuotos galimybės gauti vienas ar kitas jiems reikalingas gydymo ar slaugymo paslaugas [2].
Būtinoji medicinos pagalba – tai pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros
įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir (ar) stacionarines paslaugas) teikiama skubi medicinos pagalba [3].
Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo
sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir (ar) kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam/ pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis [3].
Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba
neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių, gresia pavojus paciento ir (ar) aplinkinių gyvybei, arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams [3].
GMP brigada – GMP įstaigos struktūrinis vienetas, specialistai ir darbuotojai, vykstantys į
6
ĮVADAS
Darbo aktualumas. Daugelio pasaulio šalių sveikatos politiką formuojančiuose dokumentuose
pažymima, jog gyventojų sveikata, tai didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė, kuriai išsaugoti ir palaikyti kasmet skiriama vis daugiau materialių ir intelektualių išteklių [5; 6]. Lietuvos Respublikos (LR) Seimas 2014 m. birželio 26 d. patvirtino Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programą [7], kurioje atsispindi pagrindiniai tikslai ir uždaviniai nustatyti ir patvirtinti Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“[8] ir Nacionalinėje reformų darbotvarkėje [9], kurių nuostatose pažymima, kad visuomenės sveikata yra nacionalinis turtas ir kapitalas, kurio saugojimas ir puoselėjimas yra svarbiausias valstybės tikslas, užtikrinantis šalies socialinę ir ekonominę plėtrą [7]. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje nurodyta, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus [10], todėl esant bet kokiems sveikatos sutrikimams turi būti užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) nurodo, jog tinkamai ir laiku suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos gali padėti išvengti nereikalingų mirčių ir sumažinti dėl ligos galinčią išsivystyti negalią [11]. Vašingtono universiteto medicinos centro mokslininkai Seymour su bendraautoriais (2010) [12] pažymėjo, jog esant kritinei sveikatos būklei turi būti kuo ankščiau pradėta teikti reikiama pagalba, dažniausiai tai pirmoji medicininė pagalba, kurią teikia greitoji medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, nuo kurios veiksmų atlikimo ir operatyvumo, specialistų teikiančių pagalbą kvalifikacijos ir pažangios mokslu pagrįstos įrangos GMP automobiliuose priklauso paciento gyvybės išsaugojimo klausimas.
Jungtinės Karalystės mokslininkai Hartley su kolegomis (2016) [13] analizavo, kokios ligos ar būklės sukelia didžiausią mirtingumą Europoje. Nustatyta, jog didžiausias mirtingumas fiksuojamas nuo kraujotakos sistemos ligų ir šis rodiklis didžiausias Lietuvoje. Epidemiologinėse studijose pažymima, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų padidėjo nuo 15 iki 25 procentų [14]. Remiantis Lietuvos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2016 m. duomenimis [15], nuo kraujotakos sistemos ligų 2016 m. mirė daugiau nei pusė, t. y. 56,2 proc. visų mirusiųjų, iš kurių pirmoje vietoje nuo išeminės širdies ligos, po to seka cerebrovaskulinės ligos ir ūminis pakartotinis miokardo infarktas. Kraujotakos sistemos ligos sąlygoja daugiau nei trečdalį darbingo amžiaus žmonių mirčių bei yra nereta neįgalumo priežastis. Daugėjant neįgaliųjų, didėja tiek sveikatos, tiek ir socialinės priežiūros išlaidos. Norint pasiekti gerų kraujotakos sistemos ir cerebrovaskuliarinių ligų gydymo rezultatų, pacientai turi būti skubiai transportuojami į specializuotus gydymo centrus GMP automobiliais, skirtais pacientams vežti, jų intensyviai priežiūrai atlikti bei jiems stebėti.
Mokslininkai pažymi, jog būtina atpažinti ūminių būklių (miokardo infarkto, insulto) požymius ir simptomus siekiant operatyvaus GMP iškvietimo ir pagalbos laiku suteikimo [16;17]. Freyssenge su kolegomis (2018) [18] teigia, kad šiuo metu taikomų kraujotakos sistemos ir cerbrovaskuliarinių
7
ligų gydymo metodų veiksmingumas ir gerų rezultatų pasiekimas tiesiogiai susiję su laiko tarpsniu per kurį yra suteikiama greitoji medicininė pagalba. Analizuojant GMP darbo apimtis 2016 metais nustatyta, jog 75,2 proc. paslaugų buvo suteikta dėl ūminių susirgimų ir būklių, 13,3 proc. paslaugų suteikta dėl nelaimingų atsitikimų. Šiaulių apskrityje iš viso aptarnauta 69 047 asmenų, iš kurių 13,3 proc. dėl nelaimingų atsitikimų, dėl ūminių susirgimų ir būklių 73,9 proc. ligonių pervežimai sudarė 12,7 proc. [19].
Tiriamoji problema. Visų pirma problemą sąlygoja pakankamai dažnai per žiniasklaidos
viešinamas gyventojų nepasitenkinimas GMP teikiamomis paslaugomis tiek operatyvumo ir prieinamumo, specialistų kvalifikacijos ar paslaugų kokybės klausimais. Remiantis LR pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata „pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas“ [20]. Birmontas (2013) teigia, jog kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų turinį sudaro prieinamumo sąlyga [21].
LR Vyriausybė 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 patvirtino 2001‒2004 metų programos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame 134 ir 135 priemonės skirtos greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimui ir organizavimui [22]. Šiame priemonių plane nurodyta, jog LR sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2002 metų turi patvirtinti GMP koncepciją ir jos įgyvendinimo priemonių planą, siekiant užtikrinti visiems pacientams prieinamą būtinąją medicinos pagalbą, kuri būtų teikiama naudojant europinius standartus bei įrodymais grįstos medicinos principus. LR SAM 2002 m. liepos 1 d. patvirtino GMP koncepciją [23], kurioje išdėstytos priemonės apima aukščiau minėtas dimensijas: struktūrą, procesą ir rezultatą, tačiau remiantis LR Valstybės kontrolės 2008 m. atlikto valstybinio audito dėl GMP organizavimo išvadomis ir rekomendacijomis [24] galima teigti, kad iki 2008 metų SAM patvirtinta GMP koncepcija nebuvo tinkamai įgyvendinama, nes koncepcijoje nebuvo bendro GMP reformos tikslo, kuris būtų atspirties taškas, kuria kryptimi vykdyti reformą, kad būtų tarpusavyje suderinti ir pasiekti visi norimi veiksmai. Taip pat teisės aktai, reglamentuojantys GMP teikimą, organizavimą, apmokėjimą buvo tarpusavyje nesuderinti ir nedetalizuoti, taip pat didelė grėsmė pastebėta dėl GMP paslaugų kokybės, kadangi nebuvo numatytų priemonių, susijusių su savarankiškai ir komandoje GMP paslaugas teikiančių specialistų rengimu, todėl būtina įvertinti, ar toliau vykdant GMP reformą yra laikomasi priemonių plane nurodytų struktūros, proceso ir siekiamų rezultatų priemonių įgyvendinimo, ar nėra pažeidžiamos pacientų teisė į kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, nes nuolatinai vyksta pokyčiai dėl centralizuoto GMP teikiamų paslaugų valdymo. 2011 metų LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-435 nurodyta, jog GMP paslaugas teikia 56 viešosios ir 4 privačios įstaigos. Minėtame įsakyme nurodyta, kad per didelis GMP dispečerinių skaičius neleidžia užtikrinti optimalaus GMP pajėgų valdymo [25], todėl vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr.V-1131 17 punkto nuostatomis [26] iki 2012 m. sausio 1 dienos turi būti įgyvendintas GNP dispečerinių pertvarkos
8
planas, kuriame numatyta, jog GMP dispečerinių funkcijos turi būti vykdomos apskričių centrų GMP įstaigose (10 įstaigų). Šiuo metu GMP paslaugas teikia 8 GMP dispečerinės tarnybos, tačiau nuo 2018 m. liepos 1 d. GMP dispečerinės tarnybos paslaugas teiks 5 GMP dispečerinės tarnybos pagal 2018 m. sausio 16 d. LR sveikatos apsaugos ministro priimtą įsakymą Nr. V-46 [27]. Taigi mažėjant GMP dispečerinių tarnybų bei didėjant GMP suteiktų paslaugų skaičiui, kyla klausimas, ar yra užtikrinamas GMP paslaugų prieinamumas šalies gyventojams.
Darbo mokslinis naujumas. Analizuojant užsienio šalių autorių mokslines publikacijas
pastebėta, jog didesne apimti nagrinėjama GMP teikiamų paslaugų kokybė pacientų požiūriu ir patirtomis patirtimis kuomet buvo teikiamos GMP paslaugos [28; 17], taip pat analizuojamas ir teisinis GMP reglamentavimas nurodant trūkumus teikiant šias paslaugas [29]. Jungtinės Karalystės mokslininkai 2017 metais atlikę sisteminę literatūros apžvalgą pranešė, jog daugiausia mokslinių tyrimų, kuriuose analizuojamas GMP paslaugų teikimas ir organizavimas bei pacientų pasitenkinimas šiomis paslaugomis analizuojamas Jungtinės Karalystės mokslininkų (39,4 proc.), po to seka Jungtinės Amerikos Valstijos mokslininkų darbai (34,2 proc.) [30]. GMP paslaugų organizavimo, teisinio reglamentavimo klausimus plačiai analizuoja Olandijos mokslininkai N. Bos, M. Krol, C. Veennvieliet, M. Plass atlikdami mokslines studijas ir tyrimus siekdami tarpusavyje palyginti daugelio Europos šalių teisinę bazę, mokslines publikacijas, susijusias su GMP paslaugomis [31]. CD. Newgard, Schimcker RH, JR Hedges (2010) [32] analizuoja GMP gydytojo atsakomybę teikiant GMP paslaugas.
Lietuvoje taip pat nagrinėjama GMP paslaugų teikimo problematika, kurią mokslinėse publikacijose atskleidžia L. Labanauskas, V. Justickis, A. Sivankovaitė (2010) [33], taip pat yra mokslinių studijų, analizuojančių GMP teikiamų paslaugų kokybę [34]. Sveikatos priežiūros paslaugų (SPP) prieinamumą Lietuvos mokslininkai analizavo vertindami tiek bendrą Lietuvos gyventojų nuomonę [35], tiek atskirų pavienių įstaigų lankytojų nuomonę apie SPP prieinamumą [36], taip pat prieinamumas buvo analizuojamas lyginant skirtingas geografines vietoves (miestą ir kaimą) [37], tačiau mokslinės studijos, kuri analizuotų GMP prieinamumą Šiaulių rajono gyventojams nėra, o sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo įvertinimas yra vienas iš sveikatos politikos, sveikatos priežiūros institucijų veiklos efektyvumo rodiklių, todėl manytina, kad šis darbas pasižymi naujumu ir aktualumu, nes analizuojamas GMP paslaugų prieinamumas po įvykdytos GMP reformos pagal LR SAM numatytą GMP koncepciją konkrečioje vietovėje. Kad būtų užtikrinti pacientų teisėti interesai, būtina vertinti konkrečios vietovės GMP paslaugų prieinamumą ir kokybę [38].
Atlikto tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Atlikus mokslinės literatūros bei teisinės bazės,
reglamentuojančios GMP paslaugų teikimo organizavimą, valdymą, apmokėjimą analizę, identifikuotos probleminės sritys, kurias išryškinus būtų galima teikti rekomendacijas dėl tikslinių
9
intervencinių strategijų siekiant gerinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų kokybę, prieinamumą ir priimtinumą Šiaulių rajono gyventojams.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų prieinamumą Šiaulių rajono gyventojams.
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti Šiaulių rajono greitosios medicinos pagalbos stoties struktūrinius-organizacinius pokyčius sveikatos priežiūros reformos kontekste.
2. Atlikti Šiaulių miesto GMP stoties paslaugų teikimo įvertinimą pagal operatyvumo rodiklius. 3. Ištirti GMP paslaugų prieinamumo Šiaulių rajono gyventojams pokyčius po reformos GMP darbuotojų ir pacientų požiūriu.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų apibrėžtis ir aprėptis
Greitoji medicinos pagalba yra esminė sveikatos priežiūros sistemos sudėtinė dalis, nes nuolat didėja ūminių susirgimų, trauminių sužalojimų skaičius ypač mažas ir vidutines pajamas generuojančiose šalyse, todėl būtinas tinkamas GMP tarnybų darbas, užtikrinant organizacinių ir planavimo bei veiksmų teikiant paslaugaspriemonių buvimą [39].
Greitosios medicinos pagalbos (GMP) definicija apibrėžiama įvairių tarptautinių dokumentų ar teisės aktų nuostatose. Lietuvos Respublikos (LR) Seimo priimtame sveikatos sistemos įstatyme apibrėžiama GMP definicija, kuri teigia, kad „GMP paslaugos – greitosios medicinos pagalbos
įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant laiku suteikti pacientui reikalingą medicinos pagalbą jo buvimo vietoje ir prireikus transportuoti sergantį ar sužeistą pacientą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Greitosios medicinos pagalbos paslaugos laikomos paslaugomis, skirtomis gyvybei gelbėti ir išsaugoti“ [40]. Analizuojant kitų šalių mokslinius šaltinius sutiktas
panašus GMP pagalbos sąvokos aiškinimas – greitoji medicinos pagalba yra teikiama nedelsiant nukentėjusiam asmeniui dėl patirtų sužalojimų ar pablogėjus sveikatos būklei sergant bei siekiant išvengti žalingų padarinių žmogaus sveikatai ir kasdieninei gyvenimo veiklai [41].
Vokietijos mokslininkai Bernd ir Domers (2018) [42] taip pat pateikia panašią GMP definiciją nurodydami, kad greitosios medicinos pagalbos paslaugos yra skirtos kuo greičiau ir operatyviau pašalinti ar sumažinti sveikatos sutrikimus, jog būtų išsaugota žmogaus gyvybė arba, esant indikacijoms, kuo greičiau būtų nugabentas į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą (ASPĮ). Jungtinės Amerikos Valstijos Vermonto Greitosios medicinos pagalbos taisyklių 3.2 punkte išdėstyta greitosios medicinos pagalbos definicija, kuri teigia, jog „Greitoji medicinos pagalba, tai sveikatos
apsaugos departamento licencijuota veikla, skirta skubiam gydymui bei transportavimui sunkiai sergantiems ar sužeistiems asmenims“[43].
GMP paslaugas galima apibrėžti skirtingai, pavyzdžiui, akademinėje visuomenėje visame pasaulyje plačiai paplitęs GMP apibrėžimas nusako, jog GMP paslaugos – tai greitos ir tinkamu laiku suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos traumos ar ūminių susirgimų atvejais [44]. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės ligoninių asociacijos GMP definiciją apibūdina teikdamas, jog GMP paslaugas teikia ligoninių ar pirminių sveikatos priežiūros centrų padaliniai, skirti paslaugoms teikti esant nenumatytiems sveikatos būklės pablogėjimo atvejais, kai reikalinga skubi medicininė pagalba [45]. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai Steptoe su kolegomis (2011) kartu su nacionalinių šalių greitosios medicinos pagalbos koordinatoriais atliko pacientų apklausas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Danijoje, Nigerijoje, Pragvajuje, Singapūre ir Slovėnije apie taip, kaip jie supranta, kas yra GMP apibendrinus pateiktas toks GMP apibrėžimas: GMP – tai tokia pagalba, kuri
12
teikiama 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę 365 dienas per metus visiems visur ir visada, esant trauminiams sužalojimams, įvykus nelamingam atsitikimui ar paūmėjus sveikatos būklei [46].
Norvegijos tyrėjai Aasland su kolegomis (2010) [47] išdėstė atvejus, kai teikiamos GMP paslaugos: ūmiai susirgus, įvykus nelaimingam atsitikimui, gimimo ar mirties fakto nustatymo atvejais bei pervežant pacientą iš vienos įstaigos į kitą ar iš įvykio vietos į stacionarinę ASPĮ, kai pervežimo metu reikalingas būtinosios pagalbos teikimas.
Analizuojant skirtingų šalių pateiktas GMP sąvoką, stebime, jog jos yra panašios, išdėstytos pagrindinės nuostatos, kai teikiamos GMP paslaugos. Pagrindinės GMP teikimo gairės apibrėžtos paciento būklės sunkumo laipsniu (paūmėjus sveikatos būklei) ar veiksmo, kai įvyksta sveikatos būklės pasikeitimas (nelaimingo atsitikimo atvejais).Sutiktina su mokslininkų ir sveikatos apsaugos politiką formuojančių subjektų pateiktomis GMP definicijomis bei aspektais, kai turi būti teikiama GMP, tačiau pasitaiko atvejų, kai GMP pagalba nėra reikalinga ir taip apsunkinamas GMP paslaugų prieinamumas tiems asmenims, kuriems ši pagalba būtina. Mokslinėje literatūroje pažymima, kad padidėjęs GMP paslaugų poreikis dažnai yra nesusijęs su skubia ir neatidėliotina pagalba, nes daugeliu atveju pacientui būna reikalinga pirminė sveikatos priežiūra, tačiau asmenys kviečia GMP, kad galėtų greičiau pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis [48]. Kiti tyrimai rodo, kad didelei pacientų daliai (10– 60 proc.) reikalingos slaugos, o ne GMP paslaugos [49]. Labai dažnai siekiama apeiti šeimos gydytojo instituciją ir tiesiogiai kreipiamasi į GMP, ypač gyvenant atokiau nuo miesto ir (ar) šeimos gydytojo ne darbo metu. Taip pat pacientai mano, kad jų sveikatos būklė buvo stipriai pablogėjusi ir kad tai nesusiję su lėtinėmis ligomis [50]. Kiti pacientai kreipiasi į GMP tarnybą, o ne į šeimos gydytojo instituciją todėl, kad didesnė nei 1 dienos eilė pas šeimos gydytoją yra per ilga ir norima greičiau gauti sveikatos priežiūros paslaugas dėl pablogėjusios sveikatos būklės [51]. Coleman su kolegomis (2011) [52] atliktame tyrime paaiškėjo, kad pacientų suvokimas apie jų sveikatos būklę ir su tuo susiję lūkesčiai yra skirtingi, lyginant su sveikatos priežiūros specialistų nuomone apie pacientų sveikatos būklę.
Iš aukščiau pateiktų mokslininkų darbų ar teisės aktų nuostatų susiformuoja GMP apibrėžimas, jog tai tokios paslaugos, kurios turi būti teikiamos pablogėjus paciento sveikatai ar tai būtų nulemta ligos, traumos, ar nelaimingo atsitikimo atvejais, todėl toliau šiame darbe analizuojama GMP suteiktų paslaugų skaičių ir kokiais atvejais pagalba teikiama.
Epidemiologiniai tyrimai atlikti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje rodo, kad GMP paslaugų poreikis kasmet didėja nuo 3 iki 6 proc. Jungtinėje Karalystėje nuo 1996 iki 2006 m. GMP paslaugų mastas išaugo iki 34,1 proc., o nuo 2006 iki 2013 metų GMP paslaugų mastas siekia 46 proc. [53; 54]. Nustatyta, jog Naujojoje Zelandijoje kiekvienais metais greitosios medicinos pagalbos tarnybos paslaugų teikimas išauga 4–6 procentais [55]. Augantis sveikatos priežiūros paslaugų skaičius siejasi su gyventojų amžiaus struktūros pokyčiais,
13
kadangi keičiantis gyventojų gimstamumo ir mirtingumo santykiui, kinta gyventojų amžiaus struktūra populiacijoje, daugelyje šalių išlieka pagyvenusių ir vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas, kas sąlygoja su amžiumi susijusių ligų bei su tuo susijusių komplikacijų išsivystymą, taipogi šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame vyrauja naujos technologijos, pasižyminčios greičiu, modernumu susiduriama su kita problema – tai padidėjusiu jauno amžiaus žmonių traumatizmu [56], o visi šie veiksniai ir sąlygoja GMP paslaugų poreikio didėjimą. Australijos tyrėjai teigia, kad GMP paslaugų paklausa atsiranda dėl proporcingai didėjančio senyvo amžiaus žmonių skaičiaus didėjimo [57]. Besivystančiose šalyse sveikatos rodiklių blogėjimą lemia didėjantis sunkių ligų (kvėpavimo
takų infekcijų sukelta hipoksija, dehidratacija, kraujavimas, ūminis miokardo infarktas) ir
susižalojimų skaičius [58].
Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindinė mirties priežastis. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2016 m. duomenimis, nuo kraujotakos sistemos ligų 2016 m. mirė daugiau nei pusė, t. y. 56,2 proc. visų mirusiųjų. 2016 m. Lietuvoje daugiausia žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių pirmoje vietoje nuo išeminės širdies ligos, po to seka cerebrovaskulinės ligos ir ūminis pakartotinis miokardo infarktas. Kraujotakos sistemos ligos sąlygoja daugiau nei trečdalį darbingo amžiaus žmonių mirčių bei yra nereta neįgalumo priežastis. Daugėjant neįgaliųjų, didėja tiek sveikatos, tiek ir socialinės priežiūros išlaidos. Norint pasiekti gerų kraujotakos sistemos ir cerebrovaskuliarinių ligų gydymo rezultatų, pacientai turi būti skubiai transportuojami į specializuotus gydymo centrus GMP automobiliais, skirtais pacientams vežti, jų intensyviai priežiūrai atlikti bei jiems stebėti.
Analizuojant GMP darbo apimtis 2016 m. nustatyta, jog GMP paslaugos buvo suteiktos – 686 457 asmenims (1 000 gyventojų – 239,3 atvejai). Lyginant GMP paslaugų apimtis miestų ir rajonų savivaldybėse, didesnis GMP paslaugų suteikimo mastas yra miestų savivaldybėse. Didžiausia GMP darbo apimtis nustatyta Vilniaus apskrityje, kur pagalba suteikta 180 556 asmenims t. y. 224,2 atvejų – 1 000 gyventojų. Lyginant Šiaulių apskritį – 2016 metais GMP paslaugos suteiktos 69 047 asmenims, tai atitinka 252,5 atvejų 1000 gyventojų. Kaip ir minima 2016 metais Lietuvoje GMP paslaugos suteiktos 686 457 asmenims, iš jų: 13,3 proc. dėl nelaimingų atsitikimų, 75,2 proc. dėl ūmių susirgimų ir būklių, 0,2 proc. dėl nėštumo, pogimdyminio laikotarpio patologijos, ligonių pervežimas sudarė 11,3 proc. [59].
Šiaulių apskrityje iš viso aptarnauta 69 047 asmenys, iš kurių 13,3 proc. dėl nelaimingų atsitikimų, dėl ūminių susirgimų ir būklių 73,9 proc. pogimdyminio laikotarpio patologijos 0,2 proc., ligonių pervežimai sudarė 12,7 proc. Analizuojant GMP vaikams struktūrą 2016 metais, Lietuvoje GMP paslaugos buvo suteiktos 60 430 (8,8 proc.), iš jų 51 458 vaikams nuo 0 iki 14 metų (tarp jų 15,3 proc. dėl nelaimingų atsitikimų, 77,6 proc. ūmiai susirgus, 7,2 dėl pervežimo); 8 972 vaikams GMP suteiktos paslaugos nuo 15 iki 17 metų (iš jų 24,6 proc. dėl nelaimingų atsitikimų, 63,7 ūmiai
14
susirgus, 11,6 pervežimai). Analizuojant Šiaulių apskritį, iš viso suteikta GMP paslaugų 5 749 vaikams (8,3 proc.) nuo 0 iki 14 metų – 4 797 (iš jų 17,8 proc. dėl nelaimingų atsitikimų, 72,5 ūmiai susirgus, 9,7 proc. pervežimai); vaikams nuo 15 iki 17 metų – 952 (iš jų 22,7 dėl nelaimingų atsitikimų, 64,5 ūmiai susirgus, 12,5 pervežimai) [59].
Pažymėtina, kad naudojimasis greitosios medicinos pagalbos paslaugomis susideda iš individualių sveikatos poreikių(sergamumas, susižalojimai ir sveikatos būklės pablogėjimas) ir individualaus suvokimo apie sveikatos būklę [60]. Taip pat pastebėta, kad priklausomybė nuo narkotikų, nekontroliuojama astma [61] ir piktnaudžiavimas alkoholiu [62] yra tie veiksniai, kurie sąlygoja GMP brigados iškvietimą. Taip pat nustatyta, kad sezoninė įtaka turi poveikį GMP paslaugų poreikio padidėjimui ypač karštuoju metų laikotarpiu, taip pat gripo protrūkio metu išauga GMP tarnybų darbo apimtys [60].
Išanalizavus Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių ir suteiktų GMP paslaugų statistiką, galima teigti, jog didžiausią GMP paslaugų struktūrą sudaro ūminiai susirgimai ir būklės, po to seka nelaimingi atsitikimai, kurių metu dėl patirtų sužalojimų būtina teikti GMP paslaugas.
1.2. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo principai užsienio šalyse ir Lietuvoje
Dažnai principai, kurie normina sveikatos priežiūros sritį, apibūdinami kaip bendro pobūdžio taisyklės, veiklos gairės, kurios taikant veda prie moralinio sprendimo apie tai, ką veikiantysis turi daryti esant vienoms ar kitoms aplinkybėms [63]. Kalbant apie GMP teikimo principus, reikėtų išanalizuoti GMP tarnybos paskirtį ir uždavinius. Ankstesniame šio darbo poskyryje aptarti atvejai, kai turi būti pradėtos teikti GMP paslaugos. Teikdama paslaugas GMP tarnyba įgyvendina pagrindinį tikslą – teikia būtinąją medicinos pagalbą įvykio vietoje sergantiems arba sužeistiems asmenims ir skubiai juos nugabena į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą (ASPĮ) arba pataria kreiptis į ambulatorinę ASPĮ [64].
Išsivysčiusiose šalyse egzistuoja du pagrindiniai greitosios medicinos pagalbos teikimo sistemos tipai (modeliai), kuriuos apibūdino Roudsari su bendraautoriais (2017) [65] siekdami pateikti skirtumus lyginant šiuos du modelius. Pirmasis anglų–amerikiečių modelis (AAM) (kai kur vadinamas anglo–saksų modeliu), kur sistema remiasi GMP valdymo ir pagrindinis tikslas – kuo greičiau transportuoti pacientą į artimiausią ligoninę. Šis GMP modelio tipas sutinkamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje. Kitas tipas – prancūzų–vokiečių modelis
(PVM), pasižymintis tuo, jog reikiama pagalba teikiama įvykio vietoje, dalyvaujant medicinos
gydytojui ir kitiems komandos nariams. Nuvykusi mobili komanda į įvykio vietą turi įvertinti atvejo sunkumą, nustatyti diagnozę, atlikti skubiąją ar pirmąją pagalbą ir transportuoti pacientą į atitinkamą
15
ligoninę pagal sveikatos būklę. Šis modelis taikomas Prancūzijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Austrijoje. 1.1 lentelėje pateiktas šių modelių palyginimas (žiūrėti 1.1 lentelę).
1.1. lentelė. Greitosios medicinos pagalbos teikimo principai pagal sistemos modelius. Modelis Prancūzų–vokiečių modelis (PVM) Anglų–amerikiečių modelis (AAM) Pagalbos suteikimo vieta
vietoje ir trasportavimas
Daugiau pagalba suteikiama vietoje
Mažiau transportuojama į ligonines Mažiau suteikiama pagalba vietoje Daugiau transportuojama į ligonines
GMP paslaugų teikimo komanda
Medicinos gydytojams padeda paramedikai Paramedikai, prižiūrimi medicinos specialistų
Pagrindinis tikslas – motyvas
Gydytojai vyksta pas pacientą Pacientas pristatomas į ligoninę
Pacientų transportavimo vieta
Tiesioginis gabenimas į ligoninės skyrius,
apeinant greitosios pagalbos skyrių Tiesiai gabenami į greitosios pagalbos skyrių
Priklausymas organizacijai
Greitosios medicinos pagalbos paslaugos priklauso visuomenės sveikatos organizacijai
Greitosios medicinos pagalbos paslaugos priklauso visuomenės apsaugos organizacijai
1.1 lentelėje stebimas pagrindinis skirtumas kai GMP paslaugos organizuojamos remiantis PVM modeliu – gydytojas vyksta pas pacientą, o AAM – pacientas vyksta pas gydytoją. Analizuojant komandos sudėtį stebime, jog PVM sistemoje paslaugas teikia aukštesnės kvalifikacijos specialistai (medicinos gydytojai), lyginant su AAM, kur pagalbą teikia paramedikai.
Pagrindinis GMP tarnybos tikslas ir paskirtis laiku suteikti būtinąją medicinos pagalbą. Būtinoji medicinos pagalba skirstoma į pirmąją ir skubiąją medicinos pagalbą, kur kiekvienos pagalbos atveju yra atliekami skirtingo pobūdžio veiksmai, taip pat taikomi skirtingo pobūdžio principai, todėl būtina apibrėžti pirmosios ir skubiosios medicinos pagalbos sąvokas.
LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ 3 ir 7 punktuose išdėstytos nuostatos dėl pirmosios ir skubiosios medicinos pagalbos sąvokos ir teikimo masto. Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir (ar) kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam/ pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis [3]. Skubioji medicinos pagalba – tai kvalifikuota asmens sveikatos priežiūros paslauga, kurią teikia gydytojas arba gydytojas kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais. Skubioji medicinos pagalba teikiama nedelsiant pagal nustatytą skubiosios medicinos pagalbos kategoriją. Kategorijos apibūdinimas, laikas, per kurį turi būti suteikiama pagalba, bei indikacijos kiekvienai kategorijai apibrėžtos LR SAM įsakyme [3]. 1.2 lentelėje pateiktos skubiosios medicinos pagalbos kategorijos, kurios skiriasi viena nuo kitos laiko tarpu, per kurį turi būti suteikiama pagalba bei grėsmės gyvybei laipsnis. Skubioji medicinos pagalba teikiama tol, kol paciento būklė tampa stabili ir tos būklės nebegalima priskirti nė vienai iš kategorijų. Olandijoje skubioji pagalba, kitaip nei Lietuvoje, nėra skirstoma į kategorijas. Skubioji pagalba
16
įvardijama kaip A, kuri skirstomas į du potipius: tai A1 tipas – skubi pagalba, kuri turi būti suteikta per 15 minučių nuo skambučio gavimo dėl gyvybei pavojingos būklės; A2 tipas – tai nėra gyvybei pavojinga būklė, bet reikia greito reagavimo ir GMP brigada privalo nuvykti per 30 minučių nuo GMP brigados iškvietimo [31].
1.2. lentelė. Skubiosios medicinos pagalbos teikimo mastas.
1.3. lentelėje pateikta Lietuvos GMP tarnybų įvykdytų skubių iškvietimų statistika 2014–2016 metų. Iš pateiktų duomenų stebime, jog 2016 metais sumažėjo GMP skubių iškvietimų skaičius, kokios priežastys tai sąlygoja sudėtinga įvertinti, tačiau vienas akivaizdus rodiklis, kuris stebimas lentelėje – gyventojų skaičiaus mažėjimas.
1.3. lentelė. Lietuvos greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbo apimtis.
Eilės nr. Metai Statistinis
gyventojų skaičius metų pradžioje Įvykdytų skubių iškvietimų skaičius iš viso GMP paslaugų skaičius tenkantis 1 000-iui gyventojų 1. 2014 2.943.472 551.005 187 2. 2015 2.921.262 544.027 186 3. 2016 2.888.558 482.711 167 Skubiosios medicinos pagalbos kategorija
Laikas, per kurį turi būti
pradėta teikti pagalbą Kategorijos apibūdinimas
1 kategorija
Nedelsiant, tuo pat metu vertinama paciento būklė ir atliekami gydymo veiksmai.
Gyvybei grėsmingi atvejai:gyvybei grėsmingos būklės, kai aktyvi
medicininė intervencija reikalinga nedelsiant.
2 kategorija
Paciento būklės vertinimas ir gydymas turi būti pradėti ne vėliau kaip per 10 min. nuo atvykimo į ASPĮ.
Atvejai, kai nesuteikus skubios pagalbos pacientui, neišvengiamai gresia paciento gyvybei: pavojinga būklė:
kai paciento būklė sunki arba blogėja taip sparčiai, kad yra potenciali grėsmė jo gyvybei arba gresia organų nepakankamumas, jei medicinos pagalba nebus pradėta teikti per 10–15 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą,
arba atvejai, kai reikalingas gydymas yra svarbus laiko prasme:
kai reikalingas ypatingai skubus gydymas (trombolizė, antidotai), nuo kurio poveikio gali priklausyti klinikinės baigties rezultatai,
arba ypatingai stipraus skausmo atvejai:
kai reikia per 10 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą sumažinti ypač stiprų skausmą.
3 kategorija
Paciento būklės vertinimas ir gydymas turi būti pradėti ne vėliau kaip per 30 min. nuo atvykimo į ASPĮ.
Potencialios grėsmės gyvybei, kai paciento būklė blogėja ir gali sukelti sunkias pasekmes,
jei gydymas nebus pradėtas per 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą,
arba kitos būklės,
kai nesuteikus pagalbos per 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, pasekmės gali būti ypatingai sunkios,
arba kai reikia per 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą sumažinti ypač stiprų skausmą.
4 kategorija
Paciento būklės vertinimas ir (ar) gydymas turi būti pradėti ne vėliau kaip per 1 val. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Potencialios grėsmės paciento sveikatai, kai paciento būklė blogėja ir gali sukelti sunkias pasekmes, jei gydymas nebus pradėtas per 1 val. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba kitos būklės, kai nesuteikus pagalbos per 1 val. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pasekmės gali būti sunkios.
17
Pasitaiko atvejų, kai kviečiama GMP brigada, tačiau sveikatos būklė neatitinka GMP standartuose minimų požymių ir simptomų, tada manytina apsunkinamas GMP paslaugų prieinamumas tiems asmenims, kuriems iš tiesų reikalingos GMP paslaugos. Todėl turi būti užtikrintas tinkamas sistemos veiklos darbas ir iš šio poreikio kyla pirmas labai svarbus GMP paslaugų teikimo principas – GMP paslaugų organizavimas (integruotos sistemos principas). Prancūzijoje, Anglijoje, Austrijoje GMP tarnybos budintis gydytojas ar kitas kvalifikuotas darbuotojas sprendžia, ar asmeniui, kuriam kviečiama GMP reikalinga skubi pagalba ir kokią GMP brigada – pradinio gyvybės palaikymo ar pažangaus gyvybės palaikymo – pagalbą turi teikti. Jeigu skubi pagalba nebūtina, besikreipiančiam asmeniui paaiškinama, kur kreiptis norimų paslaugų. Nyderlanduose, kur GMP paslaugas teikia tam parengti slaugytojai, į iškvietimus GMP brigados vyksta pagal protokolus, į skirtingus iškvietimus vyksta skirtingos (pradinio gyvybės palaikymo ar pažangaus gyvybės palaikymo) brigados [31]. Lietuvoje taip pat poįstatyminiuose teisės aktuose yra apibūdinamos pradinio gyvybės palaikymo ir pažangaus gyvybės palaikymo brigados sąvokos. LR SAM 2007 įsakymo Nr. V-208 [64] 8 ir 9 punktuos nurodoma, kad „Pradinio gyvybės palaikymo
brigada – GMP brigada, kurią sudaro medicinos personalas, galintis atlikti pradinio gyvybės
palaikymo (angl. Basic Life Support) procedūras ir tinkamai transportuoti pacientą, bei tam tikslui parengtas GMP automobilis“ ir „Pažangaus gyvybės palaikymo brigada – GMP brigada, kurią sudaro medicinos personalas, galintis atlikti pažangaus gyvybės palaikymo (angl. Advanced Life Support) procedūras ir jas taikyti tinkamai transportuojant pacientą, bei tam tikslui parengtas GMP automobilis“.
Taip pat teisės aktuose išdėstytas reikalingas GMP brigadų skaičius pagal teritoriją ir gyventojų skaičių. Reikia pažymėti, kad dar vienas iš GMP paslaugų teikimo principų yra – teritorinis principas
arba GMP paslaugų organizavimo lygis [66]. GMP paslaugų teikimas yra licencijuojama veikla, šias
paslaugas teikia ASPĮ, turinčios licenciją. Olandijos mokslininkai Bos su kolegomis (2015) [31] atliko mokslinę studiją, analizuodami GMP paslaugų organizavimo ir teikimo sąlygas keturiolikoje Europos valstybių. Mokslininkai, lygindami teisinę bazę, numatytus GMP standartus suformulavo išvadas GMP paslaugų organizavimo ir personalo, teisės aktų ir reglamentų, paslaugų kokybės ir saugumo bei pacientų nuomonės apie teikiamas GMP paslaugas srityse. Autorių išvadose pažymima, kad GMP paslaugos daugiausia teikiamos regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu. Belgijoje, Čekijoje ir Vokietijoje GMP paslaugos yra organizuojamos tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, o Norvegijoje – regioniniu ir vietos lygmeniu, Turkijoje nacionaliniu ir vietos lygmeniu. Airija GMP paslaugas organizuoja šalies mastu, išskyrus Dublino miestą, kur ugniagesių tarnyba teikia GMP paslaugas. Dvi šalys – Lietuva ir Kroatija – GMP paslaugas organizuoja vietos lygmeniu.
Taigi Lietuvoje GMP paslaugos teikiamos teritoriniu (vietos) principu – visose šalies savivaldybėse. Remiantis Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, 2016 metais Lietuvoje GMP
18
paslaugas teikė 48 viešosios įstaigos, kurių steigėjai yra savivaldybių tarybos, iš jų: 19 savarankiškų GMP įstaigų; 28 pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (PASP) įstaigos, turinčios GMP skyrius; 2 privačios įstaigos, teikiančios GMP paslaugas (viena iš jų GMP paslaugas teikia dviejose teritorinės ligonių kasos (TLK) veiklos zonose). Kroatijoje, Čekijoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje GMP paslaugas teikia tik vieši subjektai (viešosios įstaigos), Airijoje be viešų ir privačių GMP paslaugų teikėjų taip pat yra ir savanoriškos GMP tarnybos. Norvegijoje yra keletas ir privačių GMP paslaugų teikėjų, o dauguma GMP yra ligoninių padaliniai. GMP paslaugos Belgijoje, Vokietijoje ir Airijoje yra ugniagesių komandos dalis [31].
Vadovaujantis Lietuvos teisine baze, nurodyta, kad GMP įstaiga privalo turėti ne mažiau kaip dvi brigadas kaimo vietovėse aptarnauti ne mažiau kaip 20 000 gyventojų, miesto vietovėse – 24 000 gyventojų. Daugiau negu pusė GMP įstaigos brigadų turi būti pažangaus gyvybės palaikymo. Savivaldybės teritorijoje vienu metu privalo dirbti ne mažiau kaip dvi GMP budinčios brigados. Jeigu GMP paslaugas teikianti įstaiga savivaldybės teritorijoje negali užtikrinti dviejų GMP budinčių brigadų darbo, jos steigėjas GMP budinčių brigadų paslaugų teikimo funkciją turi perduoti kitai GMP paslaugas teikiančiai įstaigai. GMP budinčių brigadų paslaugas teikianti įstaiga privalo užtikrinti racionalų GMP pastočių išdėstymą kiekvienos aptarnaujamos savivaldybės teritorijoje [64]. LR SAM 2007 įsakymo [64] 14.1 ir 14.2 punktuose nustatytas GMP brigadų skaičiaus normatyvas, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir vietovę: „kaimo vietovėse viena brigada aptarnauja 10 000–18 000 gyventojų; miesto vietovėse viena brigada aptarnauja 12 000–21 000 gyventojų“.
Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų valstybių GMP paslaugos teikiamos vadovaujantis komandinio
darbo principu [31; 26]. Nustatyta, jog GMP brigadose gali dirbti ne mažiau kaip du darbuotojai, iš
kurių vienas – GMP brigados vadovas. Analizuojant LR SAM išleistus įsakymus pastebėta, jog įsakymai pakankamai dažnai tikslinami, keičiami, ne išimtis ir GMP brigados vadovo ar GMP brigados sudėties pokyčiai. LR SAM 2014 m. lapkričio 3 d. įsakyme Nr. V-1131 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ [67] nurodyta, jog pažangaus gyvybės palaikymo GMP brigados vadovu gali būti 16.1 papunktyje nurodytas gydytojas1 arba skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas, arba bendruomenės slaugytojas, arba akušeris, o pradinio gyvybės palaikymo GMP brigados vadovu gali būti arba vienas iš 17.12 punkte nurodytų specialistų, arba bendrosios praktikos slaugytojas, arba akušeris, arba paramedikas, arba karo paramedikas. Europos šalyse pradinio palaikymo komandose dirba skirtingi specialistai,
1„16.1. medicinos gydytojai, gydytojai anesteziologai reanimatologai, gydytojai chirurgai, gydytojai kardiologai,
gydytojai neurologai, gydytojai psichiatrai, šeimos gydytojai, vidaus ligų gydytojai ir vaikų ligų gydytojai, turintys galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal atitinkamą profesinę kvalifikaciją;“
217.1. pažangaus gyvybės palaikymo GMP brigados vadovu gali būti arba medicinos gydytojas, arba skubiosios medicinos
19
pavyzdžiui, Prancūzijoje dirba slaugos specialistai, Vokietijoje – paramedikai, Norvegijoje – GMP specialistai, tačiau jų kompetenciją yra ribota, nes neturi teisės atlikti tam tikrų intervencijų bei skirti medikamentų [31]. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje GMP paslaugas teikia paramedikai [65].
Šalia komandinio darbo principo mokslininkas Attachment (2009) [66] pateikia dar vieną principą, susijusį su GMP brigadų komandos darbu, tai koordinuoto kompetencijos užtikrinimo
principas. Siekiant užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą turi būti užtikrintas specialistų teorinis ir
praktinis pasiruošimas bei įgūdžių tobulinimas. Lietuvoje GMP brigadose dirbantys specialistai yra licencijuojami ir kas penkerius metus licencija pratęsiama tais atvejais, jeigu per penkerius metus specialistas ne mažiau kaip 36 valandas tobulino kvalifikaciją [64]. Su šiuo principu tiesiogiai susijęs ir kitas principas, tai įrodymais grįstų GMP paslaugų teikimo standartų principas [66]. 2012 metais vykusioje tarptautinėje skubios medicinos federacijos konferencijoje 70 šalių bendru sutarimu nutarė, kad skubi medicinos pagalba turi būti teikiama vadovaujantis aukščiausio lygio paslaugų standartais, kas sąlygotų nuolatinį organizacijų struktūros ir procesų tobulinimą bei pacientų saugos užtikrinimą [68]. Daugelyje mokslinių publikacijų šiuo metu plačiai analizuojamas šis principas ir didesnio dėmesio šio principo taikymui praktikoje [66; 31]. Autoriai nurodo, jog GMP sistema turi būti grindžiama medicinos, ekonomikos mokslo įrodymais, taip pat turi būti numatytas nuolatinis GMP paslaugų tobulinimo procesas, siekiant geresnės GMP paslaugų kokybės.
Kiekviena GMP tarnyba turi remtis įrodymais grįsta medicina priimant klinikinius sprendimus dėl kiekvieno paciento. Šis principas pažymi, kad GMP tarnybų darbuotojai, kontroliuojančios institucijos turi skaityti ir analizuoti geriausius mokslinius tyrimus. Taip pat pažymima, kad kiekvienoje GMP sistemoje turi veikti nepriklausoma tarnyba, kuriai būtų atskaitingos GMP tarnybos. Ši institucija galėtų įvertinti, ar parengti standartai atitinka naujausius mokslinius įrodymus. Per pastaruosius kelis dešimtmečius, kaip teigia Jungtinės Karalystės mokslininkai Fischer su kolegomis (2015)[69], greitosios medicinos pagalbos tarnybų vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje pasikeitė dėl paramedikų paruošimo bei mokslu pagrįstos ir pažangios įrangos GMP automobiliuose įrengimo bei specialistų darbo standartų remiantis naujausiais moksliniais įrodymais parengimo.
Taip pat mokslinėje literatūroje aptariamas ir GMP veiklos komunikacijos optimizavimo
principas. Siekiant šio principo veikimo klinikinėje praktikoje, daugelyje šalių buvo inicijuotos GMP
reformos. Po PSO tyrimo Europoje Fischer su kolegomis (2011) [70] atliko panašų tyrimą, siekdami įvertinti, ar PSO pateiktos rekomendacijos dėl GMP reformos pradėtos diegti praktikoje. Autoriai pažymi, kad, nepaisant europinių rekomendacijų, kiekvienoje šalyje būtų įsteigtas bendras telefono numeris nelaimės atveju (999 – Jungtinė Karalystė, 112 – Nyderlandai), keliose šalyse vis dar buvo naudojamas daugiau nei 1 numeris, o tai gali turėti neigiamos įtakos galimų veiksmų greičiui.
20
LR Seimas, siekdamas įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas3 2004 metais, priėmė Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro (BPC) įstatymą, kuriame reglamentuotas BPC veiklos mechanizmas, veiklos principai, funkcijos, bendradarbiavimas su valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis ar įmonėmis ir kt. Reikia pažymėti, kad įstatymu įtvirtintas vienas pagalbos telefono ryšio numeris 112, skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir, jei reikia, iškviesti (išsikviesti) atitinkamoms pagalbos tarnyboms [71]. Įstatyme nurodytos pagalbos tarnybos yra policija, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, greitosios medicinos pagalbos tarnyba. BPC įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja BPC funkcijas, tarp kurių svarbiausias paminėsime, nes šio centro veikla tiesiogiai susijusi su GMP tarnybų darbu ir laiku suteiktos pagalbos užtikrinimu, o šiame darbe būtent ir analizuojamas GMP paslaugų prieinamumas ir jį sąlygojantys veiksniai. Taigi BPC centro funkcijos yra šios: „1) atsakyti į pagalbos skambučius;
2) priimti ir operatyviai įvertinti pagalbos prašymus bei nustatyti teiktinos pagalbos poreikį; 3) pagal savo kompetenciją suteikti pagalbą telefonu; 4) perduoti pranešimus apie pagalbos poreikį atitinkamoms pagalbos tarnyboms, kai pagalba turi būti teikiama nelaimės vietoje ir kt.“ [71]. BPC
įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje išdėstytas imperatyvas, kad prašant pagalbos BPC turi perduoti pranešimus apie reikiamą pagalbą suinteresuotai pagalbos tarnybai pagal veiklos sritį. Esant sveikatos būklės pokyčiams, ūminėms būklėms, grėsmei gyvybei ir sveikatai BPC perduoda informaciją GMP tarnyboms, o tiksliau GMP tarnybų dispečerinėms.
2002 m. LR sveikatos apsaugos ministrui patvirtinus GMP koncepciją pradėta reforma, numatant pagrindinius tikslus ir uždavinius. Ši reforma buvo grindžiama tuo, kad turi būti pertvarkyta ir modernizuota GMP dispečerinė tarnyba, nes GMP tarnyba pasižymėjo daugeliu trūkumų, tokiais, kaip: GMP stočių ir skyrių veiklos nekoordinavimu, netinkamu resursų ir žmogiškųjų išteklių valdymu, neužtikrinamu tinkamų t. y. operatyvių paslaugų teikimu, neįdiegtų informacinių technologijų, modernių ryšio priemonių [23]. 2008 m. Valstybinės kontrolė atliko vidaus auditą siekdama įvertinti ar tinkamai įgyvendinta GMP reforma, nes pagal numatytą koncepciją visi reformos darbai pagal koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą turėjo būti įgyvendinti 2006 m. Atlikus auditą, pastebėjimų Valstybės kontrolė pateikė pakankamai daug, numatydama rekomendacijas, siekiant tinkamos GMP veiklos. Auditorių nuomone, siekiant efektyvios ir rezultatyvios GMP reformos būtinas subalansuotas priemonių planas, apimantis visas reformos
32002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB „Dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų
teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva)“.
2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB „Dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)“.
2003 m. liepos 25 d. Komisijos rekomendacija 2003/558/EB „Dėl telefono ryšio paslaugų gavėjo vietos nustatymo tvarkos elektroninių ryšių tinkluose užtikrinant skubios pagalbos paslaugų teikimą“
21
kryptis, nes nevykdant GMP koncepcijos priemonių yra rizika, kad GMP reforma nėra ir nebus tinkamai įgyvendinta. GMP koncepcijos priemonės, susijusios su GMP dispečerinių pertvarka ir modernizavimu, 2006–2008 m. buvo atidedamos ir neįgyvendinamos numatytu laiku [4].
GMP reforma ir koncepcija, tuo laikotarpiu, kai turėjo būti įgyvendinama (2002 – 2006 m.), nepasiekė užsibrėžtų tikslų, kas galėjo sąlygoti GMP pagalbos trukdžius ir pacientų nepasitenkinimą teikiamomis paslaugomis. Sveikatos politiką formuojančių institucijų vadovai, valstybės politikai, įvertinę nustatytus trūkumus 2011 m., nustatė GMP pertvarkos gaires, siekdami pašalinti didžiausius trūkumus: „per didelis GMP dispečerinių skaičius neleidžia užtikrinti optimalaus GMP pajėgų
valdymo, apsunkina GMP dispečerinių modernizavimą;nėra bendro GMP iškvietimų algoritmo, todėl dažnai surenkama ne visa reikalinga informacija ir neužtikrinamas GMP paslaugų operatyvumas ir kt.“ [72]. 2012 m. lapkričio 7 d. LR sveikatos apsaugos ministras patvirtino GMP dispečerinių
tarnybų veiklos aprašą, kuriuo nustatyti ir reglamentuoti reikalavimai įstaigoms, teikiančioms GMP dispečerinės paslaugas. Įsakymo 7 punkte išdėstytos GMP dispečerinės paslaugos, kurios apima [73]:
„GMP iškvietimų priėmimą ir skambinančiųjų apklausą; ūmaus gyvybei grėsmingo sindromo nustatymą ir paciento būklės sunkumo vertinimą; GMP iškvietimų rūšiavimą (skirstymą į grupes pagal GMP paslaugų suteikimo skubumą); informacijos apie iškvietimą perdavimą GMP brigadoms, sveikatos priežiūros įstaigoms, o prireikus – Bendrajam pagalbos centrui ar kitoms pagalbos tarnyboms; GMP brigados ir automobilio šviesos ir garso signalų naudojimo režimo pasirinkimą; GMP brigadų išsiuntimą;GMP brigados atvykimo į įvykio vietą fiksavimą; skubiosios medicinos pagalbos pajėgų koordinavimą įvykio vietoje;pradinio gaivinimo ir kitų pagalbos teikimo iki GMP brigados atvykimo instrukcijų, rekomendacijų dėl įvykio kontrolės perdavimą skambinančiajam“.
GMP dispečerinės turi teisę koordinuoti keliose gretimose savivaldybėse veikiančių GMP paslaugų teikėjų veiklą, nukreipti į iškvietimą tą GMP brigadą, kuri yra arčiausia paciento, nepriklausomai nuo to, ar pacientas yra jos aptarnaujamoje teritorijoje ar ne. Tai ypač aktualu nedidelių rajonų savivaldybėms, kur greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikėjai turi 2–3 brigadas ir yra rizika, kad, gavus naują iškvietimą, visos jos gali būti išvykusios. Todėl dispečerinės tarnybos centralizavimas sudaro prielaidas sutrumpinti nuvykimo pas pacientą laiką.
GMP dispečerinėje dirba GMP dispečeris, kuris teikia GMP dispečerinės paslaugas. Viena iš pagrindinių GMP dispečerio pareigų, tai GMP iškvietimų rūšiavimas pagal reagavimo kategorijas (žiūrėti 1.4 lentelę), kas užtikrinta tinkamos pagalbos ir tinkamu laiku suteikimą. GMP skambučius skirsto į 4 kategorijas, kai yra skubus iškvietimas – I kategorija; antrajai kategorijai priskiriamas atidedamas iškvietimas, III kategorijai priskiriami peradresuojami iškvietimai, kai reikalingas kitų institucijų darbas, bei IV kategorija – patariamieji iškvietimai [73].
22 1.4. lentelė. Iškvietimų dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų skirstymas.
Iškvietimo tipas Reagavimo kategorija
Iškvietimo tipo paaiškinimas
Skubus iškvietimas I
Kreipiamasi dėl neatidėliotinos greitosios medicinos pagalbos poreikio ir
GMP brigada siunčiama iš karto kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3
min. nuo iškvietimo užregistravimo. Šiai reagavimo kategorijai priskiriami: 1. nelaimingi atsitikimai:
1.1. ūmūs apsinuodijimai;
1.2. žaibo ir elektros sukelti pakenkimai;
1.3. užspringimas – ūmus kvėpavimo nepakankamumas (sutrikimas), švokščiantis kvėpavimas ar patologinis seilėtekis;
1.4. įvairių lokalizacijų traumos, kai pažeistos magistralinės kraujagyslės ir yra gausus išorinis kraujavimas;
1.5. gyvūno, vabzdžio, roplio įkandimas (esant gyvybei pavojingų požymių);
1.6. ūmi alerginė reakcija (esant gyvybei pavojingų požymių);
1.7. bendras kūno atšalimas su letargijos požymiais (esant mažesnei kaip 35 0C kūno temperatūrai);
1.8. nudegimas (esant daugiau kaip 5 proc. kūno paviršiaus ploto paviršiniam nudegimui ar daugiau kaip 3 proc. gilesniam nudegimui);
1.9. saulės ar šilumos smūgis (esant didesnei kaip 40 0Ckūno
temperatūrai, mieguistumui, sąmonės sutrikimui, vėmimui); 1.10. ilgalaikio suspaudimo sindromo atvejai;
1.11. įvairios lokalizacijos svetimkūniai (su gyvybei pavojingais požymiais);
2. gyvybei grėsmingos būklės: 2.1. mirštant;
2.2. esant ūmiam kvėpavimo funkcijos sutrikimui (sustojus kvėpavimui, staiga atsiradus obstrukcijai, dusuliui ir kt.);
2.3. esant ūmiam širdies veiklos sutrikimui (sustojus širdžiai, sutrikus širdies ritmui, ūmiai atsiradus skausmui krūtinėje ir kt.);
2.4. esant ūmiam kraujotakos sutrikimui, staigiam ir pavojingam kraujospūdžio sumažėjimui ar padidėjimui, galvos svaigimui, sutrikus kalbai ar esant kitų centrinės nervų sistemos pažeidimo požymių;
2.5. ūmiai atsiradus kraujagyslių sistemos nepakankamumui (esant šaltai, drėgnai, „marmurinei odai“, staiga atšalus, išbalus galūnėms (-ei);
2.6. staiga sutrikus sąmonei arba jos netekus; 2.7. atsiradus įvairios etiologijos traukuliams; 2.8. tirpstant galūnėms, esant parezei ar paralyžiui;
2.9. esant ūmiam, labai stipriam skausmuidėl įvairių priežasčių; 2.10. esant ūmiam regėjimo sutrikimui;
2.11. esant gausiam išoriniam kraujavimui ar įtarus vidinį kraujavimą; 2.12. esant kūno temperatūros pokyčiams: kūno temperatūra mažesnė kaip 35 0C arba didesnė kaip 39,5 0C;
2.13. kviečiant pas vaiką iki 1 metų amžiaus (esant elgesio pasikeitimams, verkšlenimui, mieguistumui ir kt.);
2.14. esant nėštumo komplikacijoms (kraujavimui, nutekėjus vaisiaus vandenims, kitoms gyvybei pavojingoms būklėms);
2.15. prasidėjus gimdymui (esant kraujavimui, traukuliams, kitoms gyvybei pavojingoms būklėms);
2.16. pakartotinai ir gausiai vemiant ir (ar) profuziškai viduriuojant; 2.17. esant ūmiam psichikos ir elgesio sutrikimui;
2.18. prireikus skubiai pervežti iš namų ar ASPĮ, teikiančios
ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, į ASPĮ, teikiančias stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kai vežant reikia teikti skubiąją medicinos pagalbą.
Atidedamas iškvietimas
II 1. GMP brigada gali būti siunčiama per 30 min. nuo iškvietimo
užregistravimo:
1.1. nušalus;
1.2. paūmėjus lėtinėms ligoms, tačiau nesant pavojingų gyvybei požymių (jei registruojant kvietimą pavyksta tai nustatyti);
23
1.3. kai paciento sveikatos būklė nėra pavojinga gyvybei ir kai būtinoji medicinos pagalba nereikalinga, tačiau pacientas arba artimieji kategoriškai reikalauja atvykti.
2. Prireikus pacientą pervežti (kai pacientas yra ASPĮ ir jo būklė stabili), GMP brigada gali būti siunčiama per 60 min. nuo iškvietimo užregistravimo.
Peradresuojamas iškvietimas
III Iškvietimą reikia peradresuoti kitoms institucijoms arba reikia kitų tarnybų pagalbos:
1. kai išsakomi nusiskundimai, susiję su sveikatos išsaugojimo, ligų profilaktikos, gydymo, slaugos ir kitais sveikatos priežiūros klausimais. Pacientams rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba į ASPĮ, su kuria šeimos gydytojas yra sudaręs sutartį, priėmimo-skubios pagalbos skyrių (šeimos gydytojo nedarbo metu) arba patariama telefonu, jei to pakanka pacientui;
2. kai kreipiasi girtaujantys, triukšmą keliantys asmenys, pranešimai / iškvietimai nukreipiami policijai;
3. gavus iškvietimą iš kitos teritorijos, nei nustatyta sutartyje su teritorine ligonių kasa. Iškvietimas priimamas ir perduodamas GMP paslaugas teikiančiai įstaigai toje teritorijoje, iš kurios gautas iškvietimas, arba arčiausiai įvykio vietos esančiai kitos teritorijos GMP brigadai.
Patariamasis iškvietimas
IV Pacientas nori tik GMP paslaugas teikiančio dispečerio arba kito sveikatos priežiūros specialisto patarimų telefonu. Šiais atvejais GMP
brigada nesiunčiama.
Kitose Europos šalyse, panašiai kaip ir Lietuvoje, įgyvendinamas GMP veikos komunikacijos optimizavimo principas, nes Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir daugelyje kitų šalių GMP brigadas į įvykio vietą taipogisiunčia kvalifikuotas dispečeris, spręsdamas, ar reikalinga skubi pagalba [31]. Jeigu skubi pagalba nebūtina, besikreipiančiam asmeniui paaiškinama, kur kreiptis norimų paslaugų. Zakariassensu kolegomis (2010) [74] pažymi, kad Norvegijoje GMP dispečeris nustato skubios medicinos pagalbos prioritetus pagal grėsmę gyvybei nurodant spalvos kodą: grėsminga gyvybei būklė (raudonas prioritetas), sunki paciento būklė (geltonas prioritetas) iškvietimas gali būti atidėtas (žalias prioritetas) [74].
Kalbant apie GMP reformą ir įgyvendintas gaires būtina aptarti, kiek GMP dispečerinių vykdo veiklą Lietuvoje, koks pasiskirstymas veiklos teritorijų zonomis. Paminėtina, kad GMP paslaugų teikėjai teikia paslaugas sutartyje su teritorine ligonių kasa (TLK) nustatytoje teritorijoje (žiūrėti 1.1 paveikslą).
24 1.1. pav. Lietuvos greitosios medicinos pagalbos dispečerinių veiklos zonos.
Lietuvoje iki 2012 m. sausio 1 d. buvo įgyvendintas GMP dispečerinių pertvarkos planas, kuriame buvo numatyta, jog GMP dispečerinių funkcijos turi būti vykdomos apskričių centrų GMP įstaigose (10 įstaigų). Šiuo metu GMP paslaugas teikia 8 GMP dispečerinės tarnybos (žiūrėti 1.5 lentelę), tačiau nuo 2018 m. liepos 1 d. GMP dispečerinės tarnybos paslaugas teiks 5 GMP dispečerinės tarnybos pagal 2018 m. sausio 16 d. LR sveikatos apsaugos ministro priimtą įsakymą Nr. V- 46 [27].
1.5. lentelė. Įstaigos teikiančios greitosios medicinos pagalbosdispečerinės tarnybos paslaugas. Eil.
Nr.
Teritorinė ligonių kasa GMP dispečerinės tarnybos paslaugas teikiančios įstaigos 1. Vilniaus TLK VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis
2. VšĮ Alytaus r. sav. GMP stotis
3. Kauno TLK VšĮ Kauno miesto GMP stotis
4. VšĮ Marijampolės GMP stotis
5. Klaipėdos TLK VšĮ Klaipėdos GMP stotis 6. Šiaulių TLK VšĮ Šiaulių GMP stotis 7. Panevėžio TLK VšĮ Utenos PSPC
8. VšĮ Panevėžio miesto GMP stotis
Verta paminėti, kad mokslinėje literatūroje išskiriami ir kiti GMP paslaugų teikimo principai: bendruomenės dalyvavimo kuriant ir diegiant veiksmingą GMP sistemą principas; pacientų saugumo užtikrinimo principas; elektorinių duomenų surinkimo ir duomenų saugos užtikrinimo principas;
25
GMP veiklos rodiklių ir kriterijų nusimatymo principas [66]. Taip pat Warden su bendraautoriais (2011) [75] pažymi, jog teikiant GMP paslaugas turi būti užtikrinti etiniai principai: paciento gerovė, žalos nedarymas, autonomijos gerbimas, teisingumo principo užtikrinimas.
Pereinant prie kito šio darbo poskyrio galima teigti, jog aptariant GMP sąvoką, jos apibrėžtį ir aprėptį, taip pat teikimo principus naudotasi ir remtasi teisės aktais, daugiausia poįstatyminiais teisės aktais, išleistais LR sveikatos apsaugos ministerijos, todėl kitame darbo poskyryje nebus analizuojami poįstatyminiai teisės aktai, kurių nuostatos jau patartos pirmuose darbo poskyriuose.
1.3. Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo teisinis reglamentavimas
Pagrindiniame mūsų šalies įstatyme t. y. Konstitucijos 53 straipsnyje išdėstyta nuostata, jog „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus“ [10]. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aiškindamas 53 straipsnio nuostatas yra pažymėjęs, kad rūpinimasis žmonių sveikata ir medicinos pagalbos bei paslaugų žmogui susirgus laidavimas yra traktuotini kaip valstybės funkcija, kuria uždedama valstybei pareiga saugoti žmones nuo grėsmių sveikatai, užkirsti kelią tokioms grėsmėms kilti, pagerinti visuomenės gebėjimą įveikti kilusį pavojų sveikatai ir susirgus užtikrinti medicininių paslaugų prieinamumą ir tinkamumą [76].
Žmonių sveikata ir jos apsauga yra traktuotini kaip konstituciškai svarbūs tikslai ir tai sudaro konstitucinį pagrindą. Daugelyje Europos ir pasaulio valstybių konstitucijose teisė į sveikatą ir sveikatos priežiūrą yra traktuojamos kaip absoliučios asmens teisės ir konstituciškai svarbios, nes tik taip yra užtikrinamas viešasis interesas. Jungtinių Tautų valstybės narės tarptautinėse sutartyse visuotinai pripažino teisę į sveikatą, tačiau kaip teigia J. Heyaman su kolegomis (2013) [77] šios teisės apsauga nacionaliniu lygmeniu išlieka nepakankama. Mokslininkai išanalizavo 191 šalies konstitucijas 2007 ir 2011 m. laikotarpiu ir pateikė tokias išvadas, jog nedaugelio šalių konstitucijose užsiminta apie visuomenės sveikatą (14 proc.), medicininę priežiūrą (38 proc.) bei absoliučią teisę į sveikatą ir sveikatos priežiūrą (36 proc.). 9 proc. šalių konstituciškai garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą, 13 proc. konstitucijų yra išskiriama vaiko teisė į sveikatos apsaugą ir medicininę priežiūrą. Taip pat 6 proc. šalių konstitucijose užtikrinama neįgalių žmonių teisė į sveikatos apsaugą, bei 5 proc. šalių užtikrinta sveikatos priežiūra pagyvenusio amžiaus asmenims, bei socialiai ir ekonomiškai nepalankiose sąlygose esantiems [78]. Italijos Konstitucijos 32 straipsnyje pažymima, jog „Žmonių
sveikata yra prigimtinė asmens teisė ir didžiausias valstybės interesas“[79]. Pietų Afrikos
Respublikos Konstitucijos 27 straipsnyje išreikšta panaši nuostata, kurioje nurodyta jog „kiekvienas
žmogus turi teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis įskaitant ir reprodukcinę sveikatos priežiūrą“. Taip pat šio straipsnio 2 dalyje pažymima, kad „kiekvienam asmeniui turi būti suteikta skubioji medicinos pagalba“[80]. Olandijos Konstitucijos 22 straipsnyje suformuluota nuostata, jog „valdžios institucijos turi imtis priemonių gyventojų sveikatai gerinti“ [81]. Tarptautiniame civilinių
