Sveikatos vadybos katedra
Indrė Kameneckaitė
TERAPINIO PROFILIO SPECIALIZUOTOS AMBULATORINĖS PAGALBOS PRIEINAMUMAS MIESTO POLIKLINIKOJE
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė
Prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadybaTERAPINIO PROFILIO SPECIALIZUOTOS AMBULATORINĖS PAGALBOS PRIEINAMUMAS MIESTO POLIKLINIKOJE
Indrė Kameneckaitė
Mokslinė vadovė prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2008. 65 p.
Darbo tikslas. Įvertinti pacientų poţiūrį į terapinio profilio specializuotos ambulatorinės pagalbos prieinamumą VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje.
Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos ambulatorinio kardiologinio, endokrinologinio, neurologinio konsultacinių skyrių pacientai. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Nustatytas imties tūris 293 tyrimo atvejai. Išdalinta 600 anketų, atitinkamai kiekvienos srities specialistų pacientams po 200 anketų. Atsakymų daţnis buvo 76,7 proc. Duomenų analizė atlikta SPSS 16 versijos programiniu paketu.
Rezultatai. Beveik du trečdaliai respondentų (65,9 proc.) pas specialistus pateko paskirtu laiku (kardiologo – 51,7 proc., endokrinologo – 82,8 proc., neurologo – 62,5 proc.). Nepatekusiems paskirtu laiku, prie kardiologo kabineto durų didesnė dalis respondentų laukė ilgiau nei prie endokrinologo bei neurologo kabinetų durų (46,5 proc.; 17,2 proc.; 36,3 proc.). Daugiau nei du trečdaliai respondentų (76,3 proc.) buvo visada informuojami apie sveikatos būklę, tyrimus, gydymo eigą (kardiologo pacientai – 66,2 proc., endokrinologo – 86,6 proc. bei neurologo – 75,7 proc.). Daugiausiai informacijos respondentai apie specialistų darbo laiką gavo iš registratūros darbuotojų (42,6 proc.) bei paskambinus telefonu (30,9 proc.), rečiau – iš šeimos gydytojo (7,4 proc.) ir interneto (0,2 proc.). Penktadaliui respondentų (18,7 proc.) teko papildomai mokėti uţ paslaugas: kardiologo pacientų – 35 proc., endokrinologo – 11 proc., neurologo – 40 proc. Tik maţa dalis respondentų (9,3 proc.) naudojosi privačių specialistų paslaugomis (kardiologo – 10,6 proc., endokrinologo – 3,2 proc., neurologo – 14,5 proc.), kurios dviem trečdaliams respondentų sukėlė problemų, ypač 39,7 proc. kardiologo bei 9,6 proc. endokrinologo pacientų. Daţniausiai patekimo pas specialistus problemas sąlygoja: ilga konsultacijos laukimo trukmė, eilės prie gydytojų kabinetų, nesusiderinimas su darbu. Maţiausiai problemų atvykimas sukelia endokrinologo pacientams (9,6 proc.)
Išvados. Terapinio profilio specializuotos ambulatorinės pagalbos organizacinis prieinamumas įvertintas patenkinamai: Daugiau nei du trečdaliai endokrinologo ir neurologo pacientų laukė specialistų konsultacijos iki 10 dienų. Informacinis prieinamumas įvertintas gerai: apie savo sveikatos būklę, tyrimus, gydymo eigą, ligos prognozę geriau informuojami endokrinologo bei neurologo pacientai, daugiau nei du trečdaliai respondentų (73,5 proc.) informaciją apie specialisto darbo laiką gavo iš registratūros darbuotojų bei paskambinus telefonu. Ekonominis prieinamumas įvertintas patenkinamai: Penktadaliui respondentų (18,7 proc.) teko mokėti uţ paslaugas, iš jų maţiau nei trečdalis mokėjo neoficialiai. Respondentų nuomone, daţniausios patekimo pas specialistus problemos yra šios: ilga konsultacijos laukimo trukmė, eilės prie gydytojų kabinetų, nesusiderinimas darbu.
Praktinės rekomendacijos. Siekiant pagerinti terapinio profilio specializuotos ambulatorinės pagalbos prieinamumą, siūlome didinti specialistų skaičių poliklinikoje, sureguliuoti teisinę sistemą, skatinti specialistus finansiškai, tobulinti registratūros darbuotojų bendravimo su pacientais įgūdţius.
SUMMARY
Management of Public HealthACCESSABILITY OF THERAPEUTIC PROFILE SPECIALIZED AMBULATORY CARE IN CITY OUTPATIENT CLINIC
Indrė Kameneckaitė
Supervisor Jadvyga Petrauskienė, PhD. Dr. Prof. Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas, 2008. 65 p.
Aim of the study. To evaluate patients„opinion on accessability of therapeutic profile specialized ambulatory care in outpatient clinic “Dainava”.
Methods. Object of the research – patients of the neurologists„, endocrinologists„and cardiologists„consultative department of outpatient clinic “Dainava”. Research method – anonymous questionnaire inquiry. Stated sample size – 293 research cases. 600 questionnaires were handed to respondents, accordingly over 200 questionnaires to patients of specialists of each field. The response rate was 76.7 %. Statistical analysis of the obtained data was performed using the SPSS v. 16 software package.
Results. Two thirds of respondents (65.9 %) got to specialists on the appointed time (cardiologists‟ – 51.7 %, endocrinologists‟ – 82.8 %, neurologists‟ – 62.5 %). These respondents who didn‟t get to specialists on the appointed time, major part of cardiologists‟ patients waited consultation at specialists‟ door longer than endocrinologists‟ and neurologists‟ (46.5 %; 17.2 %; 36.3 %). More than two thirds of respondents (76.3 %) were always informed about their health condition, analysis, medical course (66.2 % patients of cardiologist, 86.6 % - of endocrinologist and 75.7 % - of neurologist). Mostly respondents got information about their consulting specialists‟ work time from workers of registry (42.6 %) and by telephone call (30.9 %), more rarely – from family doctors (7.4 %) and internet (0.2 %). 1/5 of respondents (18.7 %) had to pay for the services, cardiologists‟ patients – 35 %, endocrinologists‟ – 11 %, neurologists‟ – 40 %. Only a small part of respondents (9.3 %) used private specialists‟ services (cardiologists‟ – 10.6%, endocrinologists‟ – 3.2 %, neurologists‟ – 14.5 %), which caused problems for two thirds of respondents, especially – 39.7 % of cardiologist and 9.6 % of endocrinologist patients. Mostly, problems of getting to specialist determine: long expectation term of consultation, waiting lines at specialists„ door, incompatibility with work.
Conclusions. Organizational accessability of therapeutic profile specialized ambulatory care was evaluated as satisfactory: more than two thirds of respondents of endocrinologist and neurologist waited consultation till 10 days. Informational accessability was evaluated well: about patients‟ health condition, analysis, medical course best were informed endocrinologists‟ and neurologists‟ patients, more than two thirds of respondents (73.5 %) information about specialists‟ work time got from workers of registry and by telephone call. Economical accessability was evaluated as satisfactory: 1/5 of respondents (18.7 %) had to pay for the services, from them – less than third paid unofficially. In patients‟ opinion, mostly coming to specialist problems are these: long expectation term of consultation, waiting lines at specialists‟ door, incompatibility with work. Practical recommendations. Seeking to improve accessability of therapeutic profile specialized ambulatory care, we suggest to raise the number of specialists in the outpatient clinic, to regulate legal system, to induce specialists financially, to improve skills of workers of registry on intercourse with patients.
SANTRUMPOS
BPG – bendrosios praktikos gydytojas SPĮ – sveikatos prieţiūros įstaiga LR – Lietuvos Respublika
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija VšĮ – viešoji įstaiga
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija ASPĮ – asmens sveikatos prieţiūros įstaiga VLK – valstybinė ligonių kasa
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos ES – Europos Sąjunga
TURINYS
ĮVADAS ... 6
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10
1.1. Sveikatos prieţiūros prieinamumas, jo samprata... 10
1.2. Teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos prieţiūros kokybę ir prieinamumą ... 15
1.3. Sveikatos prieţiūros reformos veikla gerinant sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą ... 18
1.4. Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimai uţsienio šalyse ir Lietuvoje ... 22
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 28
2.1. Tyrimo organizavimas ... 28
2.2. Respondentų charakteristika ... 29
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 32
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 33
3.1. Kardiologo, endokrinologo bei neurologo pacientų poţiūrio į specializuotos ambulatorinės pagalbos prieinamumą palyginimas ... 33
3.1.1. Organizacinio prieinamumo pas kardiologą, neurologą ir endokrinologą palyginimas 33 3.1.2. Informacinio prieinamumo pas kardiologą, neurologą ir endokrinologą palyginimas .. 44
3.1.3. Ekonominio prieinamumo pas kardiologą, neurologą ir endokrinologą palyginimas ... 48
3.1.4. Pagrindinės pacientų patekimo pas specialistus problemos ... 53
3.1.5. Pacientų pasitenkinimas kardiologo, neurologo ir endokrinologo paslaugomis ... 55
IŠVADOS ... 58
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 59
LITERATŪRA ... 60
ĮVADAS
Demografines ir sergamumo problemas Lietuvoje sąlygoja ne tik socialinės–ekonominės, geografinės prieţastys ar gyvenimo būdas, bet ir prieţastys, susijusios su sveikatos prieţiūros sistema – paslaugų kokybė ir prieinamumas (27).
Šiuolaikinėje sveikatos prieţiūros sistemoje didelis dėmesys skiriamas sveikatos prieţiūros paslaugų kokybei. Plėtojant sveikatos prieţiūros grandį, kuriantis privačioms struktūroms, didėjant konkurencijai tarp sveikatos prieţiūros centrų, labai svarbu, kad teikiamos paslaugos būtų ne tik kokybiškos, bet ir tenkintų sveikatos prieţiūros paslaugų vartotojų poreikius bei lūkesčius (51).
Sveikatos prieţiūros prieinamumas - valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamos sveikatos prieţiūros sąlygos, uţtikrinančios asmens sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei (45).
Ambulatorinių asmens sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas yra vienas sveikatos prieţiūros kokybės vertinimo sudedamųjų rodiklių. Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę nulemia ne tik techninės įstaigų galimybės: teikiamų paslaugų įvairovė, medicinos technologijų lygis, medicinos įrangos galimybės, bet ir vadybos priemonių taikymas gyventojams aptarnauti – kaip gyventojams organizuojama sveikatos prieţiūra, tinkamas visuomenės informavimas (ką gyventojai ţino apie sveikatos prieţiūros organizavimą, paslaugų įvairovę). Vienas svarbiausių vadybos rodiklių daugelyje šalių yra įstaigų administracijos pastangos įvertinti, kokie gyventojų poreikiai ir kaip pacientai vertina teikiamas paslaugas (31).
Eilės poliklinikose – sena, tačiau labai opi mūsų sveikatos apsaugos sistemos bėda.
Dirbtinas taupymas, maţinant lovų skaičių ligoninėse ir įvedant pacientų kvotas, eiles poliklinikose pailgino dar labiau. Norint pasiekti geresnių rezultatų, reikėjo daugiau dėmesio skirti ne lovų skaičiui, bet visuomenės bei asmens sveikatos prieţiūrai tobulinti, deja, šiandien matome, kad tai nebuvo daroma. Antra, vis gilėjanti Lietuvos sveikatos prieţiūros problema – specialistų trūkumas. Medikams emigruojant į uţsienį, pirminėse sveikatos prieţiūros grandyse – poliklinikose, patekti pas gydytoją vis sunkiau.
su kitais, toje pačioje poliklinikoje dirbančiais siauros specializacijos gydytojais. Norint patekti pas tokį specialistą, ligoniai priversti vėl laukti eilėje.
Viešoji įstaiga (VšĮ) Kauno Dainavos poliklinika – viena iš didţiausių poliklinikų Kauno mieste, kuri teikia pirmines ir antrines ambulatorines sveikatos prieţiūros paslaugas. Išanalizavus šios poliklinikos 2004–2006 m. veiklos ataskaitas, paaiškėjo, kad didesnė dalis pacientų laukė kardiologo, endokrinologo, neurologo paslaugų, todėl akivaizdu, jog, norint patekti pas šių sričių specialistus, tenka laukti ilgas eiles (68). Eilės daţniausiai atsiranda dėl nepakankamo pacientų informavimo apie galimybę, reikalingą konsultaciją gauti greičiau kitoje tokias pat paslaugas teikiančioje įstaigoje, tačiau neretai pacientai nori konsultuotis jiems įprastoje gydymo įstaigoje pas tą specialistą, kuriuo pasitiki arba kurį jiems rekomenduoja šeimos gydytojas ar artimieji (4).
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas – įvertinti pacientų poţiūrį į terapinio profilio specializuotos ambulatorinės pagalbos prieinamumą VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje.
Uţdaviniai:
1. Nustatyti ir palyginti specializuotos ambulatorinės pagalbos prieinamumą tarp pasirinktų sričių specialistų – kardiologų, endokrinologų bei neurologų.
2. Nustatyti pacientų patekimo pas specialistus problemas.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Sveikatos prieţiūros prieinamumas, jo samprata
Pastaraisiais dešimtmečiais didelio visuomenės bei mokslininkų dėmesio susilaukė įvairūs sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės aspektai. Sveikatos prieţiūros paslaugos vis daţniau vertinamos tiek profesionalų, tiek administratorių, tiek pacientų poţiūriu (31). Sveikatos sistemos egzistavimo misija – laiku uţkirsti kelią sveikam susirgti ir padėti sergančiam greičiau pasveikti. Tačiau laikui bėgant ir įsigalint rinkos dėsniams paslaugų prieinamumo koncepciją papildė paslaugų efektyvumas atsiţvelgiant į jų kaštus ir rezultatus (18, 19). Tradiciškai paslaugų prieinamumas vertinamas sveikatos draudimo mastais ir gyventojų galimybe patekti pas gydytoją (63).
Sveikatos prieţiūros prieinamumas – valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamos sveikatos prieţiūros sąlygos, uţtikrinančios asmens sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei (45). Organizacinis prieinamumas įvertinamas atsakant į klausimus, ar uţtikrinama SPĮ infrastruktūra teritorijoje, ar visų baziniame paslaugų krepšelyje nustatytų rūšių paslaugos prieinamos, ar pakanka specialistų, resursų, ar naudojamos tinkamos technologijos (vadybos ir medicinos technikos), ar tinkamas įstaigos darbo laikas, ar yra ir kokios pacientų eilės. Vertinant komunikacinį prieinamumą būtina gilintis į atstumą iki SPĮ, ar yra tinkamas ir prieinamas viešas transportas, ar gyventojams prieinamos susisiekimo ir kitos priemonės (telefonas, internetas). Ekonominis prieinamumas siekia atsakyti į klausimus, kiek gyventojams tenka mokėti ir primokėti uţ sveikatos prieţiūros paslaugas ar galioja ir kaip vykdomas solidarumo principas (27). Kad kiekvienas pilietis galėtų tinkamai savimi pasirūpinti priklauso pirmiausia nuo sveikatos prieţiūros paslaugų organizavimo, kurio vienas iš pagrindinių principų yra sveikatos paslaugų prieinamumas. Šis principas uţtikrinamas tada, kai sveikatos prieţiūros paslaugos prieinamos daugumai, o pagrindinės paslaugos – visiems šalies gyventojams. Prieinamumas gali būti apibrėţtas kaip „atitikimo laipsnis“ tarp vartotojų ir sveikatos prieţiūros sistemos ir išskiria keletu pagrindinių bruoţų šiam laipsniui charakterizuoti (55):
- perkamumą (susietą su paslaugų kaina pacientui ir apimančią tiek tiesiogines, tiek netiesiogines išlaidas),
- naudingumą (susietą su adekvačia paslaugų pasiūlos ir paklausos pusiausvyra),
- fizinį prieinamumą (susietą su paslaugų teikimo vieta paciento buvimo atţvilgiu bei jo galimybes judėti, t.y. geografiniais bei fiziniais barjerais),
- prisiderinamumą (susietą su tuo, kaip paslaugų teikimas yra organizuotas atsiţvelgiant į paciento poreikius bei tinkamumo suvokimą – darbo valandos, išankstinio rezervavimo galimybė, eilės).
Šis konceptualus poţiūris į prieinamumą yra naudingas, nes parodo skirtingas paslaugų vartotojo – teikėjo santykio dimensijas ir nėra nukreiptas vien į paslaugų vartotoją (60).
Specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas yra vienas sveikatos prieţiūros kokybės vertinimo sudedamųjų rodiklių. Sveikatos prieţiūros ambulatorinės grandies paslaugų kokybės gerinimas, paslaugų prieinamumo problemų sprendimas, pastaraisiais dešimtmečiais susilaukęs daug dėmesio daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, tampa vis svarbesne sveikatos reformos tendencija Lietuvoje (4).
Tikimybė, jog individas naudosis sveikatos prieţiūros paslaugomis priklauso nuo balanso tarp asmens biologinės ir psichologinės poreikio percepcijos ir jo ar jos nuostatų, įsitikinimų bei ankstesnio naudojimosi paslaugomis patirties. Prieinamumas reiškia, jog individas supranta ir pripaţįsta, kad jam paslaugos reikalingos ir supranta savo, kaip paslaugų vartotojo, vaidmenį šiame procese. Taigi, prieinamumas priklauso ir nuo to, kiek vartotojas ţino apie sveikatos sistemą, ţino, kaip ji veikia, ir, dar svarbiau, suvokia sveikatos prieţiūros išteklius kaip įrankį ir priemonę, kurių pagalba jis gali pagerinti savo sveikatą.
Sveikatos netolygumai priklausomai nuo socialinės ekonominės gyventojų padėties yra gerai išnagrinėti ir daugelis blogesnių sveikatos rodiklių yra susiję su ţemesne socialine ekonomine tiriamųjų padėtimi (34, 57, 58, 6). Šie tyrimai parodė, jog maţiau išsivysčiusiuose regionuose gyvenančių, ţemesnio socialinio ekonominio sluoksnio ţmonių poreikiai sveikatos prieţiūrai yra didesni, tačiau kaip tik jiems sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas yra blogiausias.
pirminės sveikatos prieţiūros (PSP) centrų, stacionarinių lovų skaičius tūkstančiui gyventojų), sergamumo, mirtingumo bei mirštamumo rodikliais. Lietuvoje tyrinėjimų, kur būtų nagrinėtas PSP prieinamumas, atlikta nemaţai (51), tačiau iki šiol nebuvo lyginta pacientų nuomonė apie specializuotos ambulatorinės pagalbos prieinamumą tarp kelių sričių specialistų. Prieinamumo vertinimui būtini kriterijai. Tradiciškai paslaugų prieinamumas matuojamas sveikatos draudimo mastais ir gyventojų galimybe patekti pas gydytoją ir pasinaudoti sistemos teikiamomis paslaugomis (63). Kaip prieinamumo rodiklis naudojami ir duomenys apie paslaugų vartojimą (9). Taip pat naudojami ir rodikliai, atspindintys populiacijos aprūpinimą sveikatos prieţiūros ištekliais (pvz. gydytojų skaičius, stacionarinių lovų skaičius 1000 gyventojų). Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Medicinos institutas prieinamumą apibūdino kaip savalaikį asmens sveikatos prieţiūros paslaugų vartojimą siekiant pasiekti maksimaliai gerų prieţiūros rezultatų (52). Rogers su bendraautoriais optimalų prieinamumą mato kaip „reikiamų paslaugų teikimą reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje“ (61). Šios definicijos atskleidţia dar du prieinamumo aspektus – tai yra maksimaliai geri prieţiūros rezultatai ir reikiamos paslaugos. Reiškia, vertinant prieinamumą, reikėtų vertinti ir paslaugų bei rezultatų priimtinumą tiek vartotojo, tiek paslaugų teikėjo poţiūriu. Tokiu būdu, prieinamumas gali būti vertinamas naudojant objektyvius mirtingumo ir mirštamumo arba subjektyvius pacientų pasitenkinimo arba savo sveikatos vertinimo rodiklius.
Nors Lietuvoje ilgus metus vyksta sveikatos reforma, tačiau tie, kurie lankosi SPĮ vis dar reformą vertina neigiamai. Viena iš prieţasčių tai, kad pacientai laukia prie bendrosios praktikos gydytojų (BPG) kabinetų, kad galėtų gauti siuntimą pas specialistą. Taip švaistomas ir gydytojų, ir pacientų laikas. Atlikus pagrindinių nepasitenkinimo sveikatos prieţiūros paslaugomis šaltinių tyrimą Lietuvos populiacijoje, paaiškėjo, kad pagrindine nepasitenkinimo prieţastimi buvo pastebėtas sunkumas patekti pas specialistą, bet šio sukaustymo (apribojimo) pagrindas matomas ir sistemoje. Kaip teigia pacientai, daktarai stengiasi „pasilikti“ pacientus savo regione, jie nenori rašyti siuntimus į kitas klinikas (2). Atlikus tyrimą ir apklausus gydytojus, dauguma nurodė, kad pacientų skaičius yra tikrai per didelis (32). Ţinoma, dėl didelio pacientų kiekio, gydytojams tenka intensyviau dirbti, kartais net ir ilgiau.
pajamų. Pacientų apklausos, jų nuomonė įvairiais teikiamos pagalbos klausimais turi didelę įtaką gerinant sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę konsultacijų metu (33). Sveikatos ambulatorinės grandies paslaugų kokybės gerinimas, paslaugų prieinamumo problemų sprendimas, pastaraisiais dešimtmečiais susilaukęs daug dėmesio daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, tampa vis svarbesnė sveikatos reformos tendencija Lietuvoje (33).
Registracija yra kritinis efektyvios ir sėkmingos klinikos komponentas. Gerai apmokytas personalas bei puikiai suorganizuota kanceliarinė sistema pagreitina pacientų antplūdį šiuo kritiniu atţvilgiu (54).
Lietuvoje įstaigos pradėjo diegti kompiuterizuotą registracijos sistemą, kurios dėka pacientai internete gali pasiţiūrėti kokia yra situacija konkrečioje gydymo įstaigoje arba pagal pasirinktą paslaugą. Pavyzdţiui, kiek trumpiausiai teks laukti kardiologo, endokrinologo ar neurologo konsultacijos. Atsiţvelgiant į paciento poreikius bei jo pasirinkimą, įstaigose sumaţėja eilės pas specialistus. Ligoniai daţniausiai skundţiasi, kad ilgai tenka laukti eilėje norint patekti pas įvairių sričių specialistus. Bet atlikus keletą tyrimų paaiškėjo, kad kai kurios institucijos skelbiasi internete, kad pas juos specialistų nėra ir ligonis gali netgi tą pačią dieną patekti pas kardiologą, neurologą, endokrinologą bei daugelį kitų specialistų. Tačiau paskambinus bei pasiteiravus telefonu, išaiškėja, kad eilės pas minėtų sričių specialistus trunka nuo 4 iki 10 dienų ir daugiau. Maţesniuose miestuose pas specialistus eilės trumpesnės, tačiau kaip rodo praktika, pacientai nori labiau kvalifikuotų specialistų, todėl vyksta į didesnius miestus, kur iš karto susidaro ilgesnės eilės konsultacijoms. Pastudijavus eiles pas specialistus tapo aišku, kad pastangos pacientams suteikti galimybę kuo greičiau pakliūti pas gydytoją kai kuriais atvejais liko bergţdţios. Kai kurios gydymo įstaigos tokios populiarios, kad eilės siekia mėnesį ar du (3).
Kokybė paciento poţiūriu – pagrinde tai, ko pacientai tikisi gauti iš SPĮ. Išsiaiškinami asmeniniai ir visuomeniniai poreikiai, pacientų poţiūris į sveikatos paslaugų kokybę: ką pacientas norėtų gauti (idealistinis variantas); ko realiai laukia (realistinis variantas); ką, paciento poţiūriu, jam reikia gauti.
Atliekant pacientų apklausas, ar kitaip renkant informaciją, svarbu yra atkreipti dėmesį į kelis aspektus (3):
SPĮ prieinamumą (stengiamasi išsiaiškinti susisiekimo galimybes, laukimo iki kol priims trukmę, registravimosi ypatumai, ar atliekami visi tyrimai, per kiek laiko. pirminės SPĮ svarbu atkreipti dėmesį į šeimos gydytojo organizavimo tvarką, iškvietimo į namus galimybės)
SPĮ darbo organizavimą (SPĮ įrengimas, personalo skaičius, lovadienių skaičius) SPĮ paslaugų tęstinumą (paslaugų teikimas visų amţiaus grupių pacientams, laiku atsiunčiami atsakymai po specialistų konsultacijos, pakartotinų siuntimų specialistų konsultacijoms procentas, sudėtingų klinikinių atvejų aptarimai su specialistais)
Analizuojant sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą neišvengimai susiduriama ir su barjerais, kurie trukdo vartotojams naudotis paslaugomis. Šie barjerai gali atsirasti daugelyje sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo grandinės vietų: uţmezgant kontaktą su SPĮ, įeinant į paslaugų teikimo sistemą, naudojant efektyvias, tinkamas ir priimtinas paslaugas, siekiant maksimaliai gero prieţiūros rezultato. Barjerai gali būti tiek struktūriniai, susiję su prieţiūros kaštais ir jos organizavimu, tiek su nepakankamomis ţiniomis, kultūra, pacientų preferencijomis ir prioritetais (60).
Literatūroje išskiriama keletas organizacinio pobūdţio PSP barjerų. Caroll su bendraautoriais kaip pagrindinius barjerus išskiria ilgą laukimo laiką (iki vizito pas gydytoją ir iki gydytojas pakvies į kabinetą) (7). Daugelis kitų tyrinėtojų nustatė ryšį tarp uţdelstų vizitų ir pacientų nepasitenkinimo paslaugomis bei sveikatos prieţiūros rezultatų (49).
Nagrinėjant sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumo klausimus, labai svarbus netolygumų klausimas. Netolygumai gali būti susiję su daugeliu aspektų: pacientų įpročiai, finansinės pacientų ir paslaugų teikėjų paskatos, esamos sveikatos prieţiūros paslaugų struktūros ir išvystymo lygis ir organizaciniai bei kiti barjerai. Literatūroje išskiriama keletas prieinamumo teisumo aspektų. Pirma, teisumas teikiant sveikatos prieţiūros paslaugas. Tai išteklių paskirstymo, prieinamumo teisumo, sveikatos prieţiūros rezultato teisumo klausimai. Ištekliai turėtų būti paskirstomi atsiţvelgiant į poreikius. Prieinamumo teisumas turi du aspektus (60):
- horizontalus teisumas egzistuoja tada, kai gyventojų grupės su tais pačiais poreikiais turi vienodą prieinamumą;
Daţniausiai tyrėjų yra vertinama horizontalusis prieinamumo aspektas. Siekiant įgyvendinti horizontalų teisumą, paslaugų prieinamumo skirtumai turi būti dėl poreikių skirtumų, tačiau ne dėl pajamų skirtumo (69).
Sveikatos sistemose, kurios orientuotos į rinką, pacientų pasitenkinimas yra pagrindinis vadybininkų rūpestis. Čia kalbama apie esamų vartotojų išlaikymą, naujų pritraukimą ir rinkos dalies padidinimą. Vartotojams turint pasirinkimo galimybę, nepatenkinamos kokybės paslaugų teikimas gali sąlygoti ţenklų pajamų praradimą arba net paslaugų teikėjo nunykimą (64).
Ribotų išteklių sveikatos prieţiūrai ir augančių lūkesčių kontekste ypač svarbus ekonominis naujų technologijų ir paslaugų efektyvumas bei įrodymais pagrįsta praktika. Todėl daţnai yra pabrėţiama į pacientą orientuotos sveikatos prieţiūros rezultatų vertinimo svarba. Svarbiausi tarp šių rodiklių yra su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir pacientų pasitenkinimas (50). Paţymėtina, jog kai kurie autoriai diskutuoja, ar pacientų pasitenkinimas gali būti vertinamas kaip rezultato matas (25).
Analizuojant pacientų nusiskundimus ar pagyrimus galima įvertinti pacientų susidariusią nuomonę apie SPĮ, išsiaiškinti problemas, su kuriomis pacientai daţniausiai susiduria atvykę į įstaigą, išsiaiškinti pacientų nuomonę apie juos gydančius gydytojus išsiaiškinant geresnius įstaigų darbuotojus (3).
1.2. Teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos prieţiūros kokybę ir prieinamumą
Sveikatos apsauga yra sudėtinė socialinių garantijų piliečiams dalis, todėl tiek valstybės, tiek tarptautinės organizacijos aktyviai formuoja sveikatos paslaugų politiką – nustato tikslus, principus, standartus. Socialinės apsaugos tikslas padaryti esama sveikatos prieţiūros sistemą vienodai prieinamą visiems tiems, kuriems ji reikalinga (59), nes sveikata ir su ja susijusi sveikatos prieţiūra yra suvokiama kaip viena pagrindinių ţmogaus teisių. Ţmogaus teisų ir biomedicinos konvencijos 3 straipsnyje yra nurodoma, kad šalys, atsiţvelgdamos į sveikatos apsaugos poreikius ir turimus išteklius, imsis reikalingų priemonių, kad neviršijant jurisdikcijos teisų būtų garantuojamas vienodas atitinkamos kokybės sveikatos paslaugų prieinamumas” (47).
nurodoma, kad lygiateisiškumas sveikatos poţiūriu (ang. equity in health) yra antrasis pagrindinis tikslas, o kaip pagrindinė priemonė tokiam lygiateisiškumui įgyvendinti nurodomas sveikatos paslaugų prieinamumas, ypač tokioms gyventojų grupėms, kurios turi keletą rizikos faktorių (bedarbystė, maţos pajamos ir pan.) (65).
Lietuvoje yra eilė teisės aktų, kuriuose kalbama apie sveikatos paslaugų prieinamumą. Jau 1991 metais Nacionalinės sveikatos koncepcijos VI skyriaus 3 punkte buvo nurodyta, kad „medicinos pagalbos prieinamumas uţtikrinamas, stiprinant ir plėtojant pirminę medicinos pagalbą” (38).
Sveikatos prieţiūros prieinamumas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos sistemos įstatyme (45), LR sveikatos prieţiūros įstaigų įstatyme (44). Prieinamumo definicija pateikiama ir LR Sveikatos draudimo įstatyme (43), kur pasakyta, jog prieinamumas yra „valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamos sveikatos prieţiūros sąlygos, uţtikrinančios asmens sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei“. Taigi, čia taip pat kalbama apie multidimencinį dydį.
1998 metais Lietuvos sveikatos programos 3.1 skyriuje kaip viena iš sveikatos prieţiūros teisumą uţtikrinančių priemonių buvo nurodyta, kad reikia gerinti sveikatos prieţiūros prieinamumą, priimtinumą ir tinkamumą (41), tačiau 2004 metų Nacionalinės sveikatos tarybos pranešimo 2.6 skyriuje buvo pakankamai išsamiai aprašyta, kad ne viskas vyko, kaip buvo planuota (42), pavyzdţiui, ne visos įstaigos vykdė LR sveikatos apsaugos ministro (SAM) įsakymą dėl lokalaus medicininio audito (15).
LR SAM įsakyme „Dėl teikiamų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo kontrolės“, reglamentuojama, kad sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas yra gyventojo galimybė ligos ar kito patologinio proceso atveju pasinaudoti SPĮ teikiamomis medicinos pagalbos paslaugomis, kurios turi būti reikiamo efektyvumo ir santykinai nebrangios (21). Taip pat paslaugos turi būti pakankamai arti gyventojo, o paslaugų kaina priimtina ir maţiausias pajamas gaunantiems visuomenės nariams. Sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas neabejotinai turi reikšmės gyventojų sveikatos būklei. Be to, jis visiems visuomenės nariams yra būtina sąlyga, numatyta Europos bendrijų komisijos komunikate Tarybai ir Europos parlamentui (22).
kokybės aspektams: sveikatos prieţiūros saugumui, prieinamumui, tęstinumui ir tinkamumui. Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos 26.9 punkte kaip viena iš pagrindinių politinių iniciatyvų numatytas LR asmens sveikatos prieţiūros įstatymo projektas, kuriame būtų numatyta kokybės vadybos sistemų diegimas, sudarant palankias sąlygas privačių SPĮ veiklai (17). Vienas iš LR SAM 2008-2010 m. strateginio veiklos plano tikslų yra siekti, kad pacientams būtų laiku teikiama geros kokybės, saugi ir prieinama sveikatos prieţiūra (18). Šiuo tikslu bus siekiama, kad asmens sveikatos prieţiūra atitiktų Europos Sąjungos (ES) standartus ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus, visiems šalies piliečiams būtų sudaromos vienodos sąlygos gauti būtinas asmens sveikatos prieţiūros paslaugas, uţtikrinti, kad sveikatos prieţiūros paslaugas teiktų tik tie juridiniai asmenys, kurie atitinka SPĮ nustatytus reikalavimus, kad fiziniai asmenys, teikiantys pacientams sveikatos prieţiūros paslaugas, būtų tinkamai pasirengę ir jų kvalifikacija atitiktų ES reikalavimus. Siekti, kad būtų uţtikrinta operatyvi ir patikima ligų ir būklės diagnostika atliekant patologinius tyrimus ir ekspertizes. Vykdyti asmens sveikatos prieţiūros paslaugų valstybinę kontrolę ir ekspertizę. Administruoti ir racionaliai naudoti ES struktūrinių fondų lėšas sveikatos prieţiūros paslaugų infrastruktūrai gerinti, naujiems ir moderniems gydymo metodams diegti ir gydymo procesui tobulinti.
LR pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymo paskirtis – reglamentuoti paciento teisę į kokybišką sveikatos prieţiūrą, paciento teisę į sveikatos prieţiūros prieinamumą ir priimtinumą, paciento teisę pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą ir SPĮ, paciento teisę į informaciją, paciento teisę rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas ir teisę atsisakyti gydymo, paciento teisę neţinoti, paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, paciento teisę skųstis, taip pat paciento teisę į ţalos atlyginimą ir šios teisės įgyvendinimo tvarką. Pacientai turi ir kituose teisės aktuose nustatytas teises (40).
teikiamas paslaugas projektą. Šiuo projektu buvo siekiama gerinti širdies ir kraujagyslių ligų srities sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą visų lygių ambulatorinėse asmens SPĮ (14).
Siekiant suplanuoti ir efektyviai įsisavinti 2007–2013 metų programavimo periodo ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšas, skiriamas sveikatos prieţiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti, investicijas nukreipiant į ambulatorinių paslaugų plėtrą, stacionarinių paslaugų optimizavimą, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtrą, visuomenės sveikatos prieţiūros plėtrą bei visuomenės sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės gerinimą, patvirtinta Sveikatos prieţiūros sistemos reformos tęstinumo, sveikatos prieţiūros infrastruktūros optimizavimo programa (20). Šios programos ambulatorinių paslaugų plėtros krypties įgyvendinimas sudarys prielaidas efektyviau ir kokybiškiau teikti ambulatorines gydytojų specialistų paslaugas. Investicijas numatoma skirti antrinio lygio ambulatorinių ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugų plėtrai. Išplėtotos šios paslaugos sudarys prielaidas pagerinti sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą, kokybę, maţinti eiles pas gydytojus specialistus.
Siekiant pagerinti asmens sveikatos prieţiūros įstaigų (ASPĮ) teikiamų paslaugų prieinamumą ir tinkamai organizuoti pacientų informavimą apie sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamas paslaugas, 2007 m. Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie SAM direktoriaus įsakymu patvirtintas Asmens sveikatos prieţiūros paslaugų laukimo eilių registravimo ir stebėsenos tvarkos aprašas (13).
Deja, vien teisės aktai nesudarys sąlygų kokybiškų paslaugų atsiradimui. Kaip nurodo Karališkoji bendrosios praktikos kolegija, kokybės klausimais turėtų rūpintis ne tik medikai ir vadybininkai, bet ir pati visuomenė (62).
1.3. Sveikatos prieţiūros reformos veikla gerinant sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą
Vykstant sveikatos reformai Lietuvoje buvo įdėta pastangų, kad sveikatos apsaugos sistema, pagrįsta PSP, būtų veiksmingesnė ir vienodai visiems prieinama. Svarbiausios strategijos: decentralizacija, pirminės sveikatos prieţiūros paslaugų organizavimo funkcijos perdavimas savivaldybėms, sveikatos apsaugos institucijų finansavimo pertvarkymas; SAM sprendimas atskirti pirminę ir antrinę sveikatos prieţiūrą ir tai, kad pradėjo dirbti gana daug parengtų BPG (11).
Nuo 1994 metų buvo priimta eilė įstatyminių aktų, kurių pagalba buvo siekiama panaikinti visus sovietinės sveikatos prieţiūros trūkumus, t.y. padaryti sveikatos prieţiūrą kokybiška ir prieinama visiems gyventojų sluoksniams.
1995 metais buvo priimta Lietuvos PSP reformos įgyvendinimo strategija. Šis projektas siūlo nuoseklų pirminės sveikatos prieţiūros įstatymų, priimtų reformos eigoje, įgyvendinimą. Lietuvos Nacionalinės sveikatos koncepcija ir Lietuvos sveikatos sistemos įstatymas nustato pagrindinius principus ir tikslus, kurie sveikatos sistemą perorientuoja į integruotą sistemą, sudarančią sąlygas lygiateisiam tinkamų ir našių paslaugų prieinamumui (39).
Labai svarbus sveikatos reformos eigoje priimtas Sveikatos draudimo įstatymas, kuris pradėjo galioti nuo 1997-07-01 . Šis įstatymas ir jo pakeitimai – tai sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjų ir VLK santykių pagrindas, kuriame numatyta ir akreditavimo bei licencijų teikimo tvarka, įstaigoms sudariusioms sutartį su ligonių kasa. Atsiţvelgus į sveikatos prieţiūros paslaugų
poreikį, sutartyje bus numatyta uţ kurias įstaigoje teikiamas paslaugas pagal bazines jų kainas mokės ligonių kasa. Tad bazinę kainą atitinkančią medicinos paslaugą pacientai turi teisę nemokamai gauti ir viešojoje ir privačioje gydymo įstaigoje, jei ji yra sudariusi sutartį su ligonių kasa. Nemokamomis paslaugomis gali naudotis tik tie draudţiamieji, kurie moka nustatyto dydţio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tokiu būdu apdraustiems asmenims, kurie moka mokesčius pagrindinės sveikatos prieţiūros paslaugas yra prieinamos. Ši finansavimo sistema suteikia gyventojams galimybę spręsti kur jie norėtų gydytis privačiose gydymo įstaigose ar viešosiose, nes nėra jokių kainų skirtumo. Gyventojai gali rinktis tokią gydymo įstaigą, kurioje jų manymu bus suteiktos kokybiškesnes paslaugos (10).
kuriose įstaigose teikiamos tos paslaugos. Gyventojų teisė pasirinkti antrinio lygio įstaigą ir specialistą kartais yra apribojama, kai gydytojai siuntime įrašo konkrečią įstaigą.
Windak, Tomasik ir Radziszewska nurodo, kad Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, taip pat panaši problema: nors skiriamas didelis dėmesys pirminės sveikatos prieţiūros kokybės gerinimui, tam tikslui pasiekti reikės dar laiko ir lėšų. Markota su bendraautoriais teigia, kad Slovėnijoje įvairūs pakitimai, kaip pirminės sveikatos prieţiūros privatizavimas, nedavė pagrindinių laukiamų rezultatų – efektyvumo ir kokybės. Panašios problemos ir kitose Centrinės ir Rytų Europos šalyse. Pavyzdţiui, Kroatijoje – nors yra teigiamų reformos elementų, kaip PSP decentralizavimas, sveikatos draudimo decentralizavimas, tačiau reikia subalansuoti sveikatos prieţiūros sistemą, lėšų kontrolę (36).
Valstybinė medicininio audito (VMA) inspekcija yra valstybės įgaliota kontroliuoti, ar pacientų teisės į prieinamą, tinkamą ir efektyvią sveikatos prieţiūrą nėra paţeidţiamos. Apibendrindami savo 3 metų darbo patirtį, įgytą kontrolės ir ekspertizės metu vertinant teikiamas sveikatos prieţiūros paslaugas, VMA inspekcija nustatė eilę sveikatos prieţiūros sistemos trūkumų, su kuriais susiduria pacientas, profesionalas, sveikatos prieţiūros veiklos valdymo institucijos, pareigūnai, uţsakovai (67).
Įgyvendindama LRV 2001– 2004 m. programos, patvirtintos LR Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX–455, nuostatas sveikatos apsaugos srityje (16), LRV 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 335 patvirtino SPĮ restruktūrizavimo strategiją (12). Reformos kryptys, tikslai ir uţdaviniai suplanuoti 2005–2008 m. laikotarpiui. Tai labai svarbus nacionalinis strateginis dokumentas, numatęs naują reformos etapą ir išskyręs tris prioritetines SPĮ restruktūrizavimo kryptis:
- ambulatorinių pirminės sveikatos prieţiūros paslaugų plėtra; - stacionarinių paslaugų optimizavimas;
- slaugos bei ilgalaikio palaikomojo gydymo plėtojimas.
aptarnavimu. Įgyvendinant antrąją kryptį, numatoma: optimizuoti stacionarių paslaugų apimtį ir struktūrą, derinti tai su pacientų poreikiais, intensyvinti gydymo procesą; plėtoti dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas; tobulinti stacionarių paslaugų ir greitosios medicinos pagalbos koordinavimo formas; tobulinti ambulatorinės reabilitacijos paslaugas, parengti stacionarinės reabilitacijos įstaigos reikalavimus
Įgyvendinant minėtą strategiją, LR SAM 2003 m. gruodţio 31 d. įsakymu Nr. 804 (12) patvirtinti apskričių SPĮ restruktūrizavimo planai, kuriuose numatytos bendros visoms apskritims sveikatos prieţiūros paslaugų plėtros tendencijos:
- pirminės ambulatorinės sveikatos prieţiūros plėtra pripaţinta prioritetine; - numatytas slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugų didinimas; - ambulatorinės slaugos pacientų namuose plėtra;
- reikalavimas, kad ambulatorinių (tame tarpe ir pirmo lygio) slaugos palaikomojo gydymo paslaugų plėtrą visiškai kompensuotų stacionarinių paslaugų redukavimą bendrojo pobūdţio ligoninėse.
2005 metais atliktas tarpinis Lietuvos sveikatos programoje iki 2010 m. numatytų tikslų, siekių ir uţdavinių įgyvendinimo per praėjusius 1998-2004 m. laikotarpį įvertinimas ir analizė. Nustatyti demografinių ir gyventojų sveikatos rodiklių pokyčiai, išanalizuotos demografinių ir gyventojų sveikatos rodiklių pokyčių prieţastys, įvertinti ir apibendrinti vykdomos sveikatos reformos rezultatai (46). Pradėtas realus SPĮ tinklo ir paslaugų struktūros restruktūrizavimo procesas, kuriame siekiama efektyvaus pacientų poreikius atitinkančio ir ekonomišką lėšų panaudojimą uţtikrinančio sistemos funkcionavimo.
1.4. Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo tyrimai uţsienio šalyse ir Lietuvoje
Per pastarąjį dešimtetį daugiausiai uţsienyje, kiek maţiau Lietuvoje, atlikta tyrimų, analizuojančių teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą, kokybę sveikatos prieţiūros grandyje, ţmonių (pacientų ir personalo) pasitenkinimą sveikatos prieţiūra.
Dţordţijoje atliktas pacientų antplūdţio tyrimas (PFA – Patient Flow Analysis). Tokio tipo tyrimai padeda sureguliuoti pacientų antplūdį ir personalo reikalingumą. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad galima pasiekti tokių rezultatų kaip sumaţėjusios pacientų eilės klinikose, teisingas personalo darbo jėgos pasiskirstymas, didesnio personalo pasitenkinimas visų paslaugų teikimu pacientams. Daugiau pacientų gali būti aptarnauti tuo pačiu metu ir gal net sumaţėjusi kaina (54).
Ispanijoje daugiau nei 90 proc. gyventojų naudojasi viešąja sveikatos prieţiūros sistema (23). Įkėlus koją į vieną iš Madrido viešųjų poliklinikų, akis pirmiausia patraukia eilių stygius. Susitarti dėl vizito pas BPG galima net tą pačią dieną, tačiau patekti pas specialistą yra iš ties sunkus ir didelės kantrybės reikalaujantis procesas. Nukreipimą pas gydytoją specialistą išduoti gali tik BPG, kuris nukreipimus išduoda tik ypatingais atvejais, kurie būna labai retai. Kas tai įtakoja? Ispanijoje ypač aktyviai veikia privatusis gydymo sektorius. Išsipirkus tokį draudimą, galima eiti pas BPG ar gydytojus specialistus kiek širdis geidţia, tačiau uţ šį draudimą reikia labai daug mokėti, atsiţvelgiant ir į tokius faktorius kaip amţius, lytis bei draudimo kompleksiškumas. Uţ kiekvieną vizitą ar atliktą tyrimą reikia mokėti simbolinį administracinį mokestį. Tačiau mokant uţ paslaugas, dėl vizito pas gydytoją galima susitarti net tą pačią dieną. Keli vizitai pas privačius gydytojus parodo, kad vieno vizito metu išsamiai aptarti daugiau nei vieną temą yra praktiškai neįmanoma. Galima būtų spręsti, kad Ispanijoje norint patekti pas gydytoją specialistą, reikia arba labai įtikinti BPG dėl nukreipimo išrašymo ir pas jį patekti po kelių mėnesių, arba kreiptis į privatų gydytoją specialistą ir patekti tą pačią dieną.
gauti vaistų. Vis dėlto JAV sveikatos rodikliai, pvz. vidutinė gyvenimo trukmė ar kūdikių mirtingumas, daţnai atsiduria paskutinėje kvartilėje tarp 29 išsivysčiusių šalių (1). Tai rodo, kad sveikatos prieţiūros prieinamumo rodiklis turi būti matuojamas kompleksiškai.
Kiek kitokiu aspektu sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą Kanadoje tyrinėjo Livingstonas (48). Deja, kanadiečiai, įdiegę visuotinį sveikatos paslaugų prieinamumą ir kiekvieno gyventojo sveikatos draudimą, sveikatos prieţiūros paslaugų turi ilgai laukti. 2003 m. mokslininkai Larsson ir kt. palygino Anglijos, Prancūzijos, Norvegijos ir Švedijos pacientų sveikatos prieţiūros kokybės vertinimus naudojant vienodą metodiką ir apklausos anketą. Nustatyta, kad Anglijos ir Prancūzijos pacientai geriau vertina sveikatos prieţiūros kokybę (37).
1998-1999 m. Campbell, Ramsay, Green ištyrė 55 Londono pirminės SPĮ darbą naudodami GPAS (ang. General Practice Assessment Survey). Gauti 7692 uţpildyti klausimynai. Amţius ir rasė statistiškai patikimai įtakojo atsakymus. Vyresni ţmonės kur kas palankiau vertino pirminės SPĮ paslaugas negu jaunesni, baltieji kur kas geriau vertino pirminės SPĮ darbą nei kitos etninės grupės, tarp kurių pakistaniečiai, indai ir kilę iš Bangladešo buvo linkę vertinti pirminės sveikatos prieţiūros paslaugas blogiausiai. Iš Azijos kilę respondentai ypač prastai įvertino registratūros darbuotojus. Autorių nuomonę būtų aktualu ištirti skirtumų prieţastis ir įsitikinti, kad skirtumai nėra įtakoti skirtingo anketų pildymo suvokimo priklausomai nuo rasės/tautybės (5).
Chanters, Ashmore, Mandair išanalizavo 2004 m. uţpildytus 37981 paciento klausimynus iš 155 PSP teikimo/praktikos vietų. Naudotas Mančesterio universitete sukurtas GPAQ (ang. General Practice Assessment Questionaire) klausimynas. 73% respondentų nurodė, kad prie gydytojo durų tenka laukti nuo 6 iki 20 minučių, tačiau, kad toks laukimo laikas netenkina ar visai netenkina atsakė tik kas 20. Šioje studijoje taip pat nustatyta, kad vyresni pacientai yra labiau patenkinti PSP paslaugomis. Autoriai paminėjo net tokį faktą, kad tyrimo organizavimas neįtraukiant privačių tyrimo kompanijų leido sutaupyti ţenklią sumą bendruomeninių lėšų (8).
faktai leidţia teigti, kad gydytojas daugiau skirdamas laiko pacientui gali neutralizuoti nepasitenkinimą kilusį dėl ilgo laukimo (24).
Lietuvoje taip pat nuolat atliekami tyrimai, siekiant įvertinti sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą.
Sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas Lietuvoje pradėtas tirti 1995 m. Autoriai pateikia duomenis, jog nustatytas didesnis sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas studentų ir moksleivių, namų šeimininkių, vidutinių ir didţiųjų šalies miestų gyventojų bei jaunesnių individų grupėse (26).
1997 metais Juozulynas ir Jurgelėnas (Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas) atliko tyrimą – „Sveikatos socialinė kontrolė – prieinamumo problema“. Tyrimo tikslas buvo įvertinti Lietuvos ţmonių nuostatą, kiek sveikatos reforma gerina šiandieninį medicinos paslaugų prieinamumą. Apklausos rezultatai parodė, kad sveikatos reforma nesprendţia adekvačiai medicinos pagalbos prieinamumo problemos (28). 2000 m. siekiant įvertinti sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą, atlikta apklausa Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikoje. Pagrindiniu rodikliu, rodančiu sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą laikoma per kiek laiko pacientas gali patekti pas gydytoją, atlikti procedūras ir kt. Anketoje buvo klausiama apie tai, kiek laiko ir kodėl ţmonės praleidţia eilėse, kaip vertina atskirų poliklinikos grandţių darbą, galimybę registruotis ir konsultuotis telefonu. Rezultatai parodė, kad pacientai vidutiniškai sugaišta: registratūroje 16 minučių, prie gydytojo kabineto – 30 minučių, prie procedūrų kabineto – 17 minučių. Registruotis ir konsultuotis telefonu pacientai nėra linkę (29). 2003 m. Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikoje buvo atlikta dar viena pacientų anketinė apklausa apie sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikatos prieţiūros lygis per pastaruosius dvejus metus pakilo (33).
Pastaruoju metu labai populiaru tyrinėti atskirų socialinių ir ekonominių grupių sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą.
2001 metais pagal bendrą projektą su PSO Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas atliko tyrimą, siekiant įvertinti Lietuvos gyventojų nuomonę apie sveikatos prieţiūros prieinamumą ir teikiamų paslaugų kokybę. Nustatyta, kad pasirenkant patinkantį gydytoją, 57,7 proc. ţmonių neturėjo sunkumų, 16,5 proc. – turėjo nedidelių sunkumų, 10,1 proc. – ypač didelių sunkumų. Didţioji dalis (59,5 proc.) respondentų atsakė, kad jiems visada medicinos pagalba buvo suteikta iš karto. Suteiktų paslaugų kokybės vertinimui didelės įtakos turėjo sveikatos darbuotojų elgesys, t.y. ar poliklinikose buvo elgiamasi su pacientais pagarbiai, ar atidţiai juos išklausė, ar sveikatos darbuotojai suprantamai suteikdavo informaciją it t.t. (53). Lietuvoje buvo tiriama gyventojų nuomonė apie suteiktų paslaugų prieinamumą ir kokybę pirminės sveikatos prieţiūros grandyje (53).
Petkevičienė, Klumbienė ir Vaisvalavičius analizuodami apklausų, atliktų 1998 ir 2000 m. vykdant suaugusių Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimą, duomenys apie sveikatos prieţiūros prieinamumą ir gyventojų pasitenkinimą gaunama medicinine pagalba, nustatė, kad 2000 m. gyventojai ilgiau sugaišdavo pirminės SPĮ iki patenkant pas gydytoją, jiems daţniau trūkdavo pinigų susimokėti uţ vaistus, jie buvo maţiau patenkinti teikiamomis sveikatos prieţiūros paslaugomis negu 1998 m. (56).
Siekiant išsiaiškinti, kaip pasikeitė gyventojų nuomonė apie sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą, kokybę, kaip gyventojai vertina savo sveikatos būklę vykstant reformai, kaip įgyvendinami pagrindiniai sveikatos reformos uţdaviniai, 1998 m. panašus tyrimas buvo atliktas Socialinės medicinos centre, kurio tikslas buvo nustatyti ir palyginti, kaip pasikeitė gyventojų nuomonė apie sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą, kokybę, kaip pakito savo sveikatos vertinimas per 1995–1998 metus. Nustatyta, kad daugiausiai kaimo, taip pat turinčių pradinį išsilavinimą ir maţesnes pajamas gyventojų daţniau kreipiasi tiek į ambulatorines, tiek ir į stacionarines gydymo įstaigas. Nė vienoje gyventojų socialinėje ir ekonominėje grupėje nenustatyta didelių sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumo problemų. Tačiau gyventojai nurodė dėl transporto problemų turėję sunkumų patekti į kaimo gydymo įstaigas. Šiek tiek pagausėjo gyventojų, besigydančių ambulatoriškai ne pagal gyvenamąją vietą. Didesnes pajamas ir aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai pradėjo kritiškiau vertinti jiems teikiamų paslaugų kokybę. Tačiau jų nuomonė apie savo sveikatos būklę geresnė (27).
Įgyvendinant programą “Sveikatos prieţiūros paslaugų poreikio, kokybės ir prieinamumo įvertinimas Lietuvoje”, 2003 m. geguţės mėnesį atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas, siekiant nustatyti kai kuriuos ambulatorinės sveikatos prieţiūros grandies poreikių, prieinamumo ir kokybės skirtumus, nurodomus pacientų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėţio miestuose, rajonų centruose/miestuose, kaimuose/miestuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad ambulatorinė pagalba šalies gyventojams prieinama, didesnių prieinamumo skirtumų pagal gyvenamąją vietą nėra (69).
2005 m. Vilniaus teritorinė ligonių kasa ištyrė specializuotų ambulatorinių paslaugų, teikiamų Vilniaus teritorinės ligonių kasos zonos gyventojams, prieinamumą ir analizavo eilių prie šias paslaugas teikiančių specialistų susidarymo prieţastis (4). Atlikus apklausą paaiškėjo, kad ne visose Vilniaus teritorinės ligonių kasos įstaigose, sudariusiose sutartis su Vilniaus teritorine ligonių kasa, buvo eilių ambulatorinėms paslaugoms gauti. Iš 54 (77 proc.) apklausoje dalyvavusių įstaigų 19 nurodė, kad pas juos eilių ambulatorinėms paslaugoms nėra, o 35 nurodė jas turinčios. Nebuvo atvejų kad eilė II lygio konsultacijoms gauti būtų buvusi visose įstaigose, teikiančiose atitinkamas specialisto konsultacijas, taigi pacientai turėjo galimybę pasirinkti ir kitas Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos zonos įstaigas.
analizė gali tapti labai svarbi formuojant sveikatos politiką. 1995 metais Sveikatos apsaugos reformų biuro, o 1998 metais Sveikatos teisės ir ekonomikos centro uţsakymu, finansuojant Jungtinių Tautų Plėtros programai, Lietuvoje buvo atliktas sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumo tyrimas. Tyrimo tikslas buvo nustatyti įvairių socialinių – ekonominių grupių sveikatos prieţiūros prieinamumo skirtumus ir jų pobūdį (66).
1995 metais Jankauskienės ir Ţemgulienės atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad santykinai prieinamesnė medicinos pagalba yra studentams ir moksleiviams, namų šeimininkėms, o pagal amţių – 15-24 metų ţmonėms. Ambulatorinės paslaugos santykinai geriau prieinamos vidutiniųjų ir didţiųjų šalies miestų gyventojams, studentams ir moksleiviams bei valstybinių įmonių darbuotojams, 15-24 metų ţmonėms (26).
Šiuo metu antrinio lygio ambulatorinių paslaugų apimtys ir kokybė nepakankamos. Ambulatorines sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančios įstaigos, tarp jų ir ligoninių ambulatorinė grandis, nėra pakankamai aprūpintos modernia diagnostikos įranga (šiuolaikiškais rentgeno aparatais, echoskopais, endoskopais ir t.t.). Plėtojant antrinio lygio ambulatorines paslaugas tikimasi pagerinti sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą, kokybę, maţinti patekimo pas gydytojus specialistus eiles. Pavyzdţiui, 2005 m. vienoje iš Vilniaus miesto poliklinikų buvo vykdoma antrinio lygio ambulatorinių paslaugų plėtros programa, kuria buvo siekiama maţinti pacientų eiles. Įstaigai įsigijus naujos, modernios medicinos įrangos, sumaţėjo patekimo pas gydytojus laikas: pas kardiologą nuo 35 d. iki 20 d., endokrinologą – nuo 40 d. iki 30 d., neurologą – nuo 10 d. iki 2 d., oftalmologą – nuo 6 d. iki 3 d., urologą – nuo 20 d. iki 10 d., akušerį-ginekologą – nuo 25 d. iki 14 d., nefrologą – nuo 20 d. iki 14 d. Be to, sutrumpėjo pacientų ištyrimo ir diagnozės nustatymo laikas, tolygiau paskirstomas darbo krūvis, pacientai gali kreiptis į gydytoją specialistą toje pačioje įstaigoje (20).
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimas atliktas VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje. VšĮ Kauno Dainavos poliklinika yra iš Kauno miesto savivaldybės turto ir lėšų įsteigta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešoji ne pelno siekianti SPĮ, teikianti kvalifikuotas, pirmines ir antrines ambulatorines asmens sveikatos prieţiūros paslaugas. Išanalizavus šios gydymo įstaigos metines ataskaitas ir įvertinus, kad daugiausiai pacientų apsilanko pas kardiologijos, endokrinologijos ir neurologijos sričių specialistus, tyrimui atlikti buvo pasirinkti pacientai, laukiantys konsultacijos pas šių sričių specialistus. Tyrimo metu VšĮ Kauno Dainavos poliklinikoje dirbo 5 neurologai, 3 kardiologai bei 2 endokrinologai.
Tyrimui buvo sudaryta anoniminė anketa – klausimynas (1 priedas), kuriame vyravo uţdarieji klausimai apie tai, kiek laiko ir kodėl pacientai praleidţia laukdami eilėse, kokios, jų nuomone, to laukimo pagrindinės prieţastys, kaip vertina VšĮ Dainavos poliklinikos pasirinktos srities specialistų darbą. Anketos tinkamumui įsitikinti, atliktas bandomasis anketinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti 45 pacientai, atitinkamai po 15 pacientų, laukiančių konsultacijos pas endokrinologą, neurologą bei kardiologą.
Per 1 savaitę vidutiniškai pas kardiologus apsilanko 180 pacientų, pas endokrinologus 180 pacientų, o pas neurologus 300 pacientų. Iš viso pas specialistus per vieną savaitę vidutiniškai apsilanko 660 ţmonių. Šis skaitmuo laikomas tyrimo generaline visuma. Pagal A. J. Jadov (35) tyrimo imties skaičiavimo lentelę, nustatyta, kad 95% pasikliautinojo intervalo 5% paklaidos tikimybei uţtenka apklausti 293 respondentus.
2.2. Respondentų charakteristika
Tyrime dalyvavo 168 vyrai bei 292 moterys. Respondentų amţių suskirstėme į dešimtmečius (18-24, 25-34, 35-44, 45-54, 55-64, 65 ir vyresni). Didţiausią respondentų dalį sudarė 65 ir vyresnio amţiaus (23,7 proc.) pacientai bei 55-64 metų amţiaus (25,4 proc.) grupei priklausantys pacientai. Vyrų ir moterų amţiaus struktūra buvo panaši (1 lent.).
1 lentelė. Respondentų amţiaus struktūra pagal lytį. Amţius,
metai
Vyrai Moterys Iš viso
Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.
18-24 9 5,4 15 5,1 24 5,2 25-34 15 8,9 28 9,6 43 9,3 35-44 19 11,3 42 14,4 61 13,3 45-54 39 23,2 67 22,9 106 23,0 55-64 36 21,4 81 27,7 117 25,4 65 ir vyresni 50 29,8 59 20,2 109 23,7 Iš viso 168 100,0 292 100,0 460 100,0 χ2=6,6; df=5 p=0,2
Tarp apklaustų moterų, daugiau buvo dirbančių (53,1 proc.) ir pensininkių (32,5), maţiau buvo studenčių, moksleivių (4,5 proc.) bei nedirbančių (7,9 proc.). Tarp apklaustų vyrų daugiau buvo dirbančių (52,4 proc.) ir pensininkų (33,3 proc.), maţiau buvo studentų, moksleivių (4,8 proc.) ir nedirbančių (8,3 proc.) (2 lent.). Pagal darbinės veiklos pasiskirstymą matome, kad moterys daugiau kreipėsi į specialistus nei vyrai. Tarp apklaustų respondentų, „kita“ nurodė esą dirbantys pensininkai arba auginančios vaikus mamos, tai sudarė 1,7 proc. visų apklaustųjų.
2 lentelė. Respondentų darbinės veiklos pasiskirstymas pagal lytį. Pagrindinė darbinė veikla
Lytis
Studentas,
Respondentai, besikreipiantys pas specialistus, pasiskirstė taip: pas kardiologą kreipėsi 32,8 proc., pas endokrinologą 34,1 proc., o pas neurologą – 33,0 proc. apklaustųjų. Pas endokrinologą vyrų buvo 29,8 proc., moterų 36,6 proc., pas kardiologus – 30,3 proc. vyrų ir 34,2 proc. moterų, o pas neurologą – 39,9 proc. vyrų ir 29,1 proc. moterų. Nustatyta, kad pasiskirstymas pas specialistus tarp vyrų ir moterų reikšmingai nesiskyrė (3 lent.).
3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pas specialistus pagal lytį.
Lytis
Specialistai
Kardiologas Endokrinologas Neurologas Iš viso Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Vyrai 51 30,3 50 29,8 67 39,9 168 100,0 Moterys 100 34,2 107 36,6 85 29,1 292 100,0 Iš viso 151 32,8 157 34,1 152 33,0 460 100,0 χ2=5,7; df=2 p=0,057
33.1 41.7* 13.9 3.9 3.3 1.9 1.9 59.2 17.2 12.7 5.7 1.3 3.8 0.0 38.8 25.0 12.5 12.5 6.6 4.0 0.6 0% 20% 40% 60% 80% 100% pirmas antras trečias ketvirtas penktas šeštas ir daugiau nežinau kardiologas endokrinologas neurologas
*p<0,05 lyginant su endokrinologu ir neurologu
1 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal apsilankymų skaičių pas specialistus per pastaruosius 1 metus.
Siekiant įvertinti pacientų poţiūrį į savo sveikatą, respondentai buvo suskirstyti į tris grupes: blogos sveikatos grupei buvo priskirti visi respondentai, kurių atsakymai buvo – „bloga“ vidutinei – „vidutinė“, geros sveikatos grupei – „gera“. Apklaustųjų tarpe 13,1 proc. vyrų įvertino savo būklę blogai, o 25,0 proc. gerai, 14,7 proc. moterų įvertino savo būklę blogai, o 25 proc. įvertino gerai (4 lent.). Išanalizavus šiuos skirtumus, galime teigti, vyrų ir moterų sveikatos būklės vertinimas nesiskiria (χ2=0,7; df=2 p=0,7).
4 lentelė. Respondentų savo sveikatos vertinimas pagal lytį.
Gera Vidutinė Bloga Iš viso
Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.
Vyrai 42 25,0 104 61,9 22 13,1 168 100,0
Moterys 64 21,9 185 63,4 43 14,7 292 100,0
Iš viso 106 23,0 289 62,8 65 14,2 460 100,0
χ2=0,7; df=2 p=0,7
2.3. Statistinė duomenų analizė
Duomenų analizė atlikta SPSS (Statistical Package for Social Sciences) 16 versijos programiniu paketu. Poţymių statistinis ryšys tirtas susietų lentelių metodu. Remiantis lentelės duomenimis, apskaičiuota chi kvadrato (χ2) kriterijaus reikšmė, jo laisvės laipsnių skaičius (df)
bei statistinis reikšmingumas (p). Ryšiai (skirtumai) tarp poţymio laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Diagramos ir lentelės paruoštos Microsoft Excel 2007 programa.
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Kardiologo, endokrinologo bei neurologo pacientų poţiūrio į specializuotos ambulatorinės pagalbos prieinamumą palyginimas
3.1.1. Organizacinio prieinamumo pas kardiologą, neurologą ir endokrinologą palyginimas Organizacinis prieinamumas buvo nagrinėtas šiais aspektais: pacientų apsilankymu pas specialistą per pastaruosius 1 metus, pacientų patekimo laikotarpiu pas specialistus (ar tą pačią dieną galima patekti ar ne), pacientų galimybe pas specialistą uţsiregistruoti iš anksto, kaip dispanserizacija įtakoja paciento patekimą pas specialistą, pacientų sugaištu laiku, laukiant prie specialisto kabineto durų.
Siekiant išsiaiškinti, kaip daţnai respondentai kreipiasi į savo šeimos gydytoją pagal darbinę veiklą, atlikus apklausą paaiškėjo, kad daugiau nei pusė dirbančių pacientų (52,9 proc.) iš viso pas BPG lankėsi daugiau kartų nei pensininkai (32,9 proc.) ar studentai, moksleiviai (4,6 proc.), tačiau beveik du trečdaliai pensininkų (62,7 proc.) kreipėsi į specialistus 7 ir daugiau kartų.
Tik tada, jei BPG nuomone yra ypatingas atvejis 16,5% Visada, pacientui pageidaujant 20,2% Nenukreipia, BPG bando suteikti paslaugas pats 7,2%
Visada, kai tik yra būtinybė 56,1%
2 pav. Šeimos gydytojo nukreipimai (proc.) pas specialistus
5 lentelė. Pacientų nukreipimas pas specialistus. Specialistai
Nukreipimas
Kardiologas Endokrinologas Neurologas Iš viso Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Šeimos gydytojas 142 94,0 137 87,3* 100 65,8 379 82,4 Pacientą konsultuojantis kitas specialistas 6 4,0 17 10,8 33 21,7 56 12,2 Kreipėsi savo iniciatyva 1 0,7 2 1,2 18 11,8 21 4,6 Kita 2 1,3 1 0,6 1 0,7 4 0,9 Iš viso 151 100,0 157 100,0 152 100,0 460 100,0
*p<0,05 lyginant su neurologu ir kardiologu
Į klausimą „Ar gavus nukreipimą pas specialistą, patekote pas jį tą pačią dieną“, nustatyta, kad tą pačią dieną pateko: pas kardiologą 13,1 proc., pas endokrinologą 17,8 proc., o pas neurologą 23,7 proc. respondentų (3 pav.). Gautas statistiškai patikimas skirtumas tarp specialistų bei patekimo tą pačią dieną (χ2=6,3; df=2, p=0,04)
13,2 86,8 17,8 82,2 23,7* 76,3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
Kardiologas Endokrinologas Neurologas
Pateko tą pačią dieną Nepateko tą pačią dieną
*p<0,05 lyginant su kardiologu
Vertinant respondentų pasiskirstymą pagal patekimą tą pačią dieną tarp kardiologo ir endokrinologo, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (χ2=1,2; df=1, p=0,27). Taip pat nerasta statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant respondentų pasiskirstymą pagal patekimą tarp endokrinologo ir neurologo (χ2=1,6; df=1, p=0,2). Tačiau analizuojant respondentų pasiskirstymą pagal patekimą pas kardiologą ir neurologą, rasti statistiškai reikšmingi skirtumai (χ2=5,5; df=1, p=0,02). Galime daryti išvadą, kad tą pačią dieną daugiausiai respondentų pateko pas neurologą (23,7 proc.), o maţiausiai pas kardiologą (13,2 proc.).
Pacientų apklausos anketoje buvo prašoma nurodyti, po kiek laiko (dienų, mėnesių) registruojantis buvo paskirta specialisto konsultacija. Tyrimo metu paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingai skyrėsi konsultacijos laukimo trukmė (χ2=1,7; df=10, p=0,00). Daugiau nei du trečdaliai (75,7 proc.) neurologo pacientų bei daugiau nei trečdalis (35,0 proc.) endokrinologo pacientų pas specialistus patenka per pirmas penkias dienas nuo uţsiregistravimo.
Daugiau nei trečdalis apklaustųjų, uţsiregistravusių pas kardiologą (36,4 proc.) teigė, kad pas šios srities specialisto konsultacijos tenka laukti nuo 6 iki 10 dienų, 4,6 proc. kardiologo pacientų teigė, kad tenka laukti konsultacijos ir 1-2 mėn. (4 pav.).
6,6 35,0 75,7* 36,4 37,0 16,6 32,4 19,8 2,6 17,9 5,7 3,3 4,6 1,9 1,3 2,0 0,6 0,0 0% 20% 40% 60% 80% 100% 1-5 d. 6-10 d. 11-14 d. 15 d.-1 mėn. 1-2 mėn. po 2 mėn ir daugiau
Kardiologas Endokrinologas Neurologas
*p<0,05 lyginant su kardiologu ir endokrinologu
amţių, gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (χ2=65,06; df=25, p=0,0). Visi 18-24 metų amţiaus endokrinologo pacientai (100 proc.) bei daugiau nei trečdalis (33,3 proc.) kardiologo pacientų specialisto konsultacijos laukia iki 5 dienų (6 lent.). Beveik visi 25-34 metų amţiaus neurologo pacientai (91,3 proc.) specialisto konsultacijos laukia iki 5 dienų, tačiau šios amţiaus grupės daugiau nei trečdalis (44,4 proc.) kardiologo pacientų specialisto konsultacijos turi lauki nuo 11-14 dienų. Analizuojant 35-44 metų amţiaus grupėje laukiančius specialistų konsultacijos respondentus, nustatyta, kad šioje amţiaus grupėje beveik 2 trečdaliai endokrinologo pacientų (62,5 proc.) bei 16,8 proc. kardiologo pacientų specialisto konsultacijos laukia nuo 11 iki 14 d. 55-64 metų amţiaus grupėje daugiau nei du mėnesius konsultacijos daţniau teko laukti kardiologo pacientams (4,25 proc.).
6 lentelė. Respondentų patekimo pas specialistus nuo uţsiregistravimo dienos pasiskirstymas pagal amţių
Amţius Specialistai
1-5 dienos 6-10 dienų 11-14 dienų
15 d.-1 mėn. 1-2 mėn. Po 2 mėn. ir daugiau Iš viso Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. 18-24 Kardiologas 2 33,3 2 33,3 2 33,3 0 0 0 0 0 0 6 100,0 Endokrinologas 3 100,0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 3 100,0 Neurologas 11 73,3 3 20,0 1 6,7 0 0 0 0 0 0 15 100,0 25-34 Kardiologas 2 22,2 2 22,2 4 44,4 1 11,1 0 0 0 0 9 100,0 Endokrinologas 7 63,7 2 18,2 1 9,1 0 0 0 0 1 9,1 11 100,0 Neurologas 21 91,3* 2 8,7 0 0 0 0 0 0 0 0 23 100,0 35-44 Kardiologas 0 0 4 33,3 2 16,7 5 41,7 0 0 1 8,3 12 100,0 Endokrinologas 5 31,3 10 62,5 1 6,3 0 0 0 0 0 0 16 100,0 Neurologas 25 75,8 8 24,2 0 0 0 0 0 0 0 0 33 100,0 45-54 Kardiologas 2 6,9 10 34,5 13 44,8 2 6,9 2 6,9 0 0 29 100,0 Endokrinologas 14 38,9 16 44,4 5 13,9 1 2,8 0 0 0 0 36 100,0 Neurologas 30 73,2 6 14,6 2 4,9 2 4,9 1 2,4 0 0 41 100,0 55-64 Kardiologas 2 4,2 19 39,6 10 20,8 12 25,0 3 6,25 2 4,25 48 100,0 Endokrinologas 15 28,9 19 36,5 12 23,1 4 7,7 2 3,8 0 0 52 100,0 Neurologas 13 76,5 3 17,6 0 0 1 5,9 0 0 0 0 17 100,0 65 ir vyresni Kardiologas 2 4,3 18 38,3 18 38,3 7 14,9 2 4,3 0 0 47 100,0 Endokrinologas 11 28,2 11 28,2 12 30,8 4 10,2 1 2,6 0 0 39 100,0 Neurologas 15 65,2 4 17,4 1 4,3 2 8,6 1 4,3 0 0 23 100,0
Iš viso Kardiologas 180 39,1 139 30,2 84 18,2 41 8,9 12 2,6 4 0,9 460 100,0
*p<0,05 lyginant su kardiologu ir endokrinologu
mėn. Galime spręsti, kad jauno amţiaus ţmonės linkę geriau eiti pas privačius specialistus ar į kitą įstaigą nei laukti ilgiau nei 10 dienų, o vyresnio amţiaus ţmonės linkę geriau laukti ilgiau nei kreiptis į kelias įstaigas ieškant, kur greičiau priims.
Vertinant pacientų nuomonę dėl kokių prieţasčių reikia laukti juos konsultuojančio specialisto konsultacijos, daugiau nei du trečdaliai respondentų (81,5 proc.) teigė, kad per maţai tos srities specialistų, kurių konsultacijos jie laukė (5 pav.). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp atskirų sričių specialistų bei prieţasčių, dėl kurių tenka laukti paskirtos konsultacijos (χ2= 91,6; df=6, p=0,00). Vertinant respondentų pasiskirstymą tarp endokrinologo bei neurologo priklausomai nuo prieţasčių, dėl kurių tenka laukti konsultacijos, statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (χ2= 2,6; df=3, p=0,45). Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas analizuojant prieţastis tarp kardiologo ir endokrinologo (χ2= 70,9; df=3, p=0,00) bei kardiologo ir neurologo (χ2= 81,5; df=3, p=0,00). Kad per maţai specialistų teigė 81,5 proc. kardiologo pacientų, daugiau nei trečdalis (35,5 proc.) neurologo pacientų bei 38,8 proc. endokrinologo pacientų. Kad ilga vieno paciento konsultacijos trukmė, daugiausiai manė (21,7 proc.) endokrinologo pacientų. Endokrinologo pacientai buvo įsitikinę, kad endokrinologas neuţsiiminėja darbo metu kitais reikalais, tačiau 0,7 proc. kardiologo pacientų manė, kad specialistas darbo metu uţsiiminėja kitais reikalais. Beveik trečdalis neurologo pacientų (30,0 proc.) nurodė kitą prieţastį – didelį kiekį laukiančių pacientų.
