KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Paulius Vasilavičius
KAUNO APSKRITIES GYDYMO ĮSTAIGŲ SLAUGYTOJŲ
PATIRIAMAS NEGATYVUS ELGESYS DARBE IR JO
SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIU SAVO SVEIKATOS
VERTINIMU
Daktaro disertacija
Biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata (10 B)
Disertacija rengta 2003 – 2007 metais Kauno medicinos universitete.
Mokslinė vadovė
doc. dr. Rūta Ustinavičienė (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 10 B)
Konsultantė
dr. Vilija Malinauskienė (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata – 10 B)
TURINYS
SANTRUMPŲ PAAIŠKINIMAS ... 9
PAGRINDINIŲ TERMINŲ IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI ... 10
1. ĮVADAS ... 12 1.1. Temos aktualumas... 12 1.2. Mokslinis naujumas ... 14 1.3. Praktinė reikšmė ... 14 2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 16 3. LITERATŪROS APŽVALGA ... 17
3.1. Negatyvus elgesys darbo vietoje ... 17
3.1.1. Apibrėžties problemos ... 17
3.1.2. Negatyvaus elgesio paplitimas ir formuojantys veiksniai ... 20
3.2. Profesinis slaugytojų stresas ... 25
3.2.1. Profesinio streso esmė ... 25
3.2.2. Stresą darbe sukeliantys veiksniai (darbo stresoriai) ... 28
3.2.3. Streso paplitimas sveikatos priežiūros sektoriuje ... 31
3.2.4. Streso poveikis ... 34
3.3. Negatyvaus elgesio darbe prevencijos ir profesinio streso valdymo teoriniai sprendiniai 38 4. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODAI ... 42
4.1. Tyrimo objektas ir metodai ... 42
4.2. Statistinė duomenų analizė... 44
5. TYRIMO REZULTATAI ... 46
5.1. Negatyvaus elgesio darbe apraiškos ... 46
5.2. Subjektyvaus savo sveikatos vertinimo ir negatyvaus elgesio darbe patyrimo sąsajos ... 51
5.3. Sveikatos sutrikimų paplitimas ir sąsajos su negatyvaus elgesio darbe patyrimu ... 54
5.4. Psichologinės savijautos sutrikimų paplitimas ir jų sąsajos su negatyvaus elgesio darbe patyrimu ... 58
5.5. Kritinės situacijos, konfliktai šeimoje ir jų sąsajos su sveikatos sutrikimais ... 63
5.6. Pasitenkinimas darbu, sąsajos su sveikatos sutrikimais ... 67
5.7. Minimalūs psichikos sveikatos sutrikimai ... 72
6. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 77
6.1. Diskusija ... 77
3
7. IŠVADOS ... 88
8. REKOMENDACIJOS ... 90
9. LITERATŪRA... 92
10. PUBLIKACIJOS DISERTACIJOS TEMA ... 102
11. PRIEDAI ... 104
Priedas Nr.1 ... 105
4
LENTELĖS
3.1.1.1 lentelė Agresijos kategorijos pagal Buss, 1961 18
3.1.2.1 lentelė Patiriamo darbo vietoje negatyvaus elgesio kategorijos pagal Rayner ir
Hoelt, 1997 20
3.1.2.2 lentelė Negatyvų elgesį darbe patiriančių, medicinos darbuotojų
charakteristika 22
3.1.2.3 lentelė Bauginimai darbo vietoje proc., Olandijoje 22
3.1.2.4 lentelė Bauginimų pasiskirstymas pagal lytį proc., Olandijoje 23
3.2.2.1 lentelė Stresą darbe sukeliantys veiksniai pagal Seward, 1990 29
3.2.3.1 lentelė Slaugytojų darbo stresoriai: psichosocialiniai ir organizaciniai rizikos
veiksniai (T. Cox et al., 1996 [88]) 30
3.2.4.1 lentelė Pakenkimai ir galimos streso pasekmės (pagal Pajarskienė, 1995) 34
4.1.1 lentelė Tyrime dalyvavusių bendrosios praktikos slaugytojų skaičius 40
4.1.2 lentelė Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsimokslinimą 40
5.1.1 lentelė Bendrosios praktikos slaugytojų patiriamos negatyvaus elgesio darbe
formos ir jų dažnis 45
5.1.2 lentelė Negatyvaus elgesio darbe formų pasiskirstymas pagal faktorius F1 ir F2 faktorinės analizės duomenimis 46
5.1.3 lentelė Pirsono koreliacijos koeficientas tarp negatyvaus elgesio darbe faktorių
F1 ir F2 bei sveikatos sutrikimų 48
5.1.4 lentelė Bendrosios praktikos slaugytojų patiriamo negatyvaus elgesio darbe formų atsakymų vidurkiai 48
5.1.5 lentelė Vienu metu dažnai patirtų negatyvaus elgesio darbe formų skaičius 49
5.2.1 lentelė Subjektyvaus savo sveikatos vertinimo pasiskirstymas tarp tirtų
bendrosios praktikos slaugytojų 49
5.2.2 lentelė Tirtų bendrosios praktikos slaugytojų subjektyvaus savo sveikatos vertinimo pasikeitimas, palyginus su praėjusiais metais 50
5.2.3 lentelė Subjektyvaus savo sveikatos vertinimo pasiskirstymas negatyvų elgesį darbe patiriančių ir nepatiriančių bendrosios praktikos slaugytojų
grupėse 51
5.3.1 lentelė Sveikatos sutrikimų paplitimas tarp tirtų bendrosios praktikos
slaugytojų 53
5.3.2 lentelė Sveikatos sutrikimų pasiskirstymas negatyvų elgesį darbe patiriančių ir
nepatiriančių bendrosios praktikos slaugytojų grupėse 53
5.4.1 lentelė Psichologinės savijautos sutrikimų paplitimas tirtų bendrosios praktikos slaugytojų tarpe 57
5.4.2 lentelė Psichologinės savijautos sutrikimų pasiskirstymas negatyvų elgesį darbe patiriančių ir nepatiriančių bendrosios praktikos slaugytojų
grupėse 58
5.5.1 lentelė Per metus išgyventų kritinių situacijų šeimoje paplitimas 62
5.5.2 lentelė Stresinių situacijų šeimoje paplitimas 62
5.5.3 lentelė Sveikatos sutrikimų pasiskirstymas nuolatinę įtampą/dažnus konfliktus
5 grupėse
5.5.4 lentelė Psichologinės savijautos sutrikimų pasiskirstymas įtampą/dažnus konfliktus šeimoje patiriančių ir nepatiriančių bendrosios praktikos
slaugytojų grupėse 63
5.5.5 lentelė Subjektyvaus savo sveikatos vertinimo pasiskirstymas įtampą/dažnus konfliktus šeimoje patiriančių ir nepatiriančių bendrosios praktikos
slaugytojų grupėse 64
5.5.6 lentelė Sveikatos sutrikimų pasiskirstymas kritines situacijas šeimoje
patiriančių ir nepatiriančių bendrosios praktikos slaugytojų grupėse 64
5.5.7 lentelė Psichologinės savijautos sutrikimų pasiskirstymas kritines situacijas šeimoje patiriančių ir nepatiriančių bendrosios praktikos slaugytojų
grupėse 65
5.5.8 lentelė Subjektyvaus savo sveikatos vertinimo pasiskirstymas kritines situacijas šeimoje patiriančių ir nepatiriančių bendrosios praktikos
slaugytojų grupėse 66
5.6.1 lentelė Pasitenkinimo savo darbu pasiskirstymas 66
5.6.2 lentelė Sveikatos sutrikimų pasiskirstymas savo darbu nepatenkintų ir
patenkintų bendrosios praktikos slaugytojų grupėse 67
5.6.3 lentelė Psichologinės savijautos sutrikimų pasiskirstymas savo darbu
nepatenkintų ir patenkintų bendrosios praktikos slaugytojų grupėse 67
5.6.4 lentelė Subjektyvaus savo sveikatos vertinimo pasiskirstymas savo darbu
nepatenkintų ir patenkintų bendrosios praktikos slaugytojų grupėse 68
5.6.5 lentelė Negatyvaus elgesio darbe pasiskirstymas savo darbu nepatenkintų ir
patenkintų bendrosios praktikos slaugytojų grupėse 68
5.6.6 lentelė Šeimos problemų pasiskirstymas savo darbu nepatenkintų ir patenkintų
bendrosios praktikos slaugytojų grupėse 69
5.6.7 lentelė Nepasitenkinimo savo darbu sąsajos su patirtų negatyvaus elgesio darbe formų skaičiumi, nuolatine įtampa ir dažnais konfliktais šeimoje logistinės regresijos modelyje 70
5.7.1 lentelė Subjektyvaus savo sveikatos vertinimo ir minimalių psichikos
sveikatos sutrikimų sąsajos 71
5.7.2 lentelė Minimalių psichikos sveikatos sutrikimų sąsajos su subjektyviu savo
sveikatos vertinimu 71
5.7.3 lentelė Savo sveikatos vertinimo, palyginus su prieš metus buvusia sveikata, ir
minimalių psichikos sveikatos sutrikimų sąsajos 72
5.7.4 lentelė Bendrosios praktikos slaugytojų jaučiamo streso ir minimalių
psichikos sveikatos sutrikimų sąsajos 73
5.7.5 lentelė Bendrosios praktikos slaugytojų alkoholinių gėrimų vartojimo ir
minimalių psichikos sveikatos sutrikimų sąsajos 73
5.7.6 lentelė Šeimos problemų, rūkymo, amžiaus ir minimalių psichikos sveikatos
sutrikimų sąsajos 73
5.7.7 lentelė Minimalių psichikos sveikatos sutrikimų sąsajos su rūkymu 74
5.7.8 lentelė Sveikatos sutrikimų pasiskirstymas turinčių ir neturinčių minimalių
psichikos sveikatos sutrikimų bendrosios praktikos slaugytojų grupėse 74
6 minimalių psichikos sveikatos sutrikimų bendrosios praktikos
slaugytojų grupėse 75
6.1.1 lentelė Slaugytojų patiriamas negatyvus elgesys darbe 77
6.1.2 lentelė Atskirų psichologinės savijautos sutrikimų paplitimo Ispanijos vaisių ir daržovių sektoriaus darbuotojų bei Kauno apskrityje tirtų slaugytojų
palyginimas 79
6.1.3 lentelė Subjektyvaus sveikatos vertinimo, vadovaujantis 2005 m. gyventojų sveikatos tyrimo duomenimis, palyginimas su Kauno apskrities X gydymo įstaigų slaugytojų tyrimo rezultatais 80
6.1.4 lentelė Rūkymo įpročių ir minimalių psichikos sveikatos sutrikimų sąsajos 83
6.1.5 lentelė Alkoholio vartojimo ir minimalių psichikos sveikatos sutrikimų sąsajos 83
7
PAVEIKSLAI
3.1.2.1 paveikslas Bauginimus patiriantys darbuotojai pagal pramonės šakas 21
3.1.2.2 paveikslas Labiausiai smurto pažeidžiamos profesijos Švedijoje 23
3.2.2.1 paveikslas Kasdieninio ir sunkaus gyvenimo streso poveikis 27
3.4.2.1 paveikslas Cooper dinaminio darbo streso modelis 35
5.2.1 paveikslas Subjektyvaus savo sveikatos vertinimo pasiskirstymas negatyvų elgesį darbe patyrusių ir nepatyrusių slaugytojų grupėse (proc.), priklausomai nuo formų skaičiaus 51
5.2.2 paveikslas Savo sveikatos vertinimo palyginus su prieš metus buvusia sveikata pasiskirstymas negatyvų elgesį darbe patyrusių ir nepatyrusių slaugytojų grupėse (proc.), priklausomai nuo formų skaičiaus 52
5.3.1 paveikslas Per paskutinius 6 mėn. jaučiamų galvos skausmų pasiskirstymas negatyvų elgesį darbe patyrusių ir nepatyrusių slaugytojų grupėse (proc.), priklausomai nuo formų skaičiaus 54
5.3.2 paveikslas Per paskutinius 6 mėn. jaučiamų raumenų skausmų pečių ir kaklo srityje pasiskirstymas negatyvų elgesį darbe patyrusių ir nepatyrusių slaugytojų grupėse (proc.), priklausomai nuo formų skaičiaus 55
5.3.3 paveikslas Per paskutinius 6 mėn. jaučiamų raumenų skausmų kojose
pasiskirstymas negatyvų elgesį darbe patyrusių ir nepatyrusių slaugytojų grupėse (proc.), priklausomai nuo formų skaičiaus 56
5.3.4 paveikslas Per paskutinius 6 mėn. jaučiamų kvėpavimo sutrikimų pasiskirstymas
negatyvų elgesį darbe patyrusių ir nepatyrusių slaugytojų grupėse (proc.), priklausomai nuo formų skaičiaus 56
5.4.1 paveikslas Per paskutinius 6 mėn. jaučiamos įtampos/streso pasiskirstymas
negatyvų elgesį darbe patyrusių ir nepatyrusių slaugytojų grupėse (proc.), priklausomai nuo NED formų skaičiaus 59
5.4.2 paveikslas Per paskutinius 6 mėn. jaučiamo bendro nuovargio pasiskirstymas
negatyvų elgesį darbe patyrusių ir nepatyrusių slaugytojų grupėse (proc.), priklausomai nuo NED formų skaičiaus 59
5.4.3 paveikslas Per paskutinius 6 mėn. jaučiamų miego sutrikimų pasiskirstymas
negatyvų elgesį darbe patyrusių ir nepatyrusių slaugytojų grupėse (proc.), priklausomai nuo NED formų skaičiaus 60
5.4.4 paveikslas Per paskutinius 6 mėn. jaučiamo nerimo pasiskirstymas negatyvų
elgesį darbe patyrusių ir nepatyrusių slaugytojų grupėse (proc.), priklausomai nuo NED formų skaičiaus 61
5.4.5 paveikslas Per paskutinius 6 mėn. jaučiamo irzlumo pasiskirstymas negatyvų
elgesį darbe patyrusių ir nepatyrusių slaugytojų grupėse (proc.), priklausomai nuo NED formų skaičiaus 61
5.6.1 paveikslas Pasitenkinimo savo darbu pasiskirstymas negatyvų elgesį darbe
patyrusių ir nepatyrusių slaugytojų grupėse (proc.), priklausomai nuo NED formų skaičiaus 69
5.6.2 paveikslas Sąsajos tarp slaugytojų jaučiamo nepasitenkinimo savo darbu ir
8 darbe, nuolatinės įtampos bei dažnų konfliktų šeimoje logistinės regresijos analizės modelyje 70
5.7.1. paveikslas Minimalių psichikos sveikatos sutrikimų pasiskirstymas negatyvų
elgesį darbe patyrusių ir nepatyrusių slaugytojų grupėse (proc.), priklausomai nuo NED formų skaičiaus 72
6.1.1 paveikslas Negatyvaus elgesio sistema atsižvelgiant į Martino [91], adaptuota autoriaus 76
6.1.2 paveikslas Atskirų NED formų paplitimo Ispanijos vaisių ir daržovių sektoriaus darbuotojų bei Kauno apskrityje tirtų slaugytojų tarpe palyginimas 78
6.1.3 paveikslas Kasdien rūkančių Lietuvos gyventojų dalis 1994-2006 m. 82
9
SANTRUMPŲ PAAIŠKINIMAS
abs.sk. – Absoliutūs – skaičiaiBPS – Bendrosios praktikos slaugytojai (-os)
BSK – Bendrosios sveikatos klausimynas
df – Laisvės laipsnių skaičius
ES – Europos Sąjunga
GS – Galimybių santykis
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
JK – Jungtinė Karalystė
n – Atvejų skaičius
NED – Negatyvus elgesys darbe
n.d. – Nėra duomenų
p – Stebimasis reikšmingumo lygmuo
pav. – Paveikslas
PI – Pasikliautinieji intervalai
proc. – Procentai
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
r – Pearson‘o koreliacijos koeficientas
TDO – Tarptautinė darbo organizacija
χ2 – Chi kvadrato požymių homogeniškumo ir nepriklausomumo kriterijus
10
PAGRINDINIŲ TERMINŲ IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI
Stresas – tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl vidinių ir išorinių veiksnių (stresorių) poveikio [112].
Stresas darbe – darbuotojo reakcija į nepalankius darbo aplinkos sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir/ar santykių su darbdaviu psichosocialinius veiksnius [59].
Negatyvus elgesys darbe – bet koks incidentas, kai asmuo darbo metu užgauliojamas, gąsdinamas, jam grasinama prievarta, ir kai dėl to kyla pavojus jo saugumui, sveikatai, gerovei ar darbo rezultatams. Ši sąvoka apima įžeidimus, grasinimus, fizinę ar psichologinę agresiją, kurią patiria dirbantis asmuo. Negatyvus elgesys predisponuoja psichologinio smurto atsiradimą [35].
Psichologinis smurtas (teroras) – situacija, kai vienas ar keli asmenys pakartotinai per tam tikrą laikotarpį patiria eilę negatyvaus elgesio aktų iš vieno ar kelių bendradarbių. Tai tokia situacija, kai psichologinio smurto (teroro) auka neturi galimybės apginti savęs nuo negatyvaus elgesio išpuolių. Vieną kartą patirtas negatyvus elgesys nėra psichologinio smurto (teroro) išraiška [92,35].
Priekabiavimas, bauginimai arba psichologinis smurtas – iš anksto apgalvotas elgesys nukreiptas į darbuotoją ar jų grupę, kuris gali padaryti žalą fiziniam, psichiniam, dvasiniam, moraliniam ar socialiniam vystymuisi [42,68].
Bulingas/mobingas (bullying/mobying) – psichologinio smurto forma, aukos persekiojimas, nepriimtini ir iš anksto numatyti veiksmai, siekiant pažeminti auką, pakenkti vienam ar grupei darbuotojų, įskaitant neteisybę, pastovias negatyvias pastabas ar kritiką, asmens socialinių kontaktų izoliavimą, apkalbas ir neteisingos informacijos skleidimą [101,100,78,134].
Bauginimas darbo vietoje – tai pavojų sveikatai ir saugai sukeliantis, pasikartojantis, nepagrįstas elgesys, nukreiptas į darbuotoją ar jų grupę. Šiame apibrėžime pabrėžiama, kad bauginama gali būti žodžiais, fiziniu puolimu bei subtilesniais veiksmais, tokiais kaip kolegos darbo nuvertinimas arba socialinė izoliacija [46].
Fizinis smurtas – fizinės jėgos panaudojimas prieš kitą asmenį ar asmenų grupę, kuri gali sukelti fizinę, seksualinę ar psichologinę žalą. Tai gali būti skirstoma į: a) realūs išgyvenimai ir veiksmai, b) smurto grėsmės jutimas [42,68].
Priekabiavimas (harassment) – nepageidaujamas – žodinis, nežodinis, vizualinis, psichologinis arba fizinis – paremtas amžiaus, bejėgiškumo, vidinių aplinkybių, lyties, seksualinės
11 orientacijos, rasės, kalbos, religijos, politikos ar kitų veiksnių, kurie gali paveikti žmogaus orumą darbe [51,75].
12
1. ĮVADAS
1.1. Temos aktualumas
Visuomenės sveikatos, viešojo ir privataus sektorių administravimo ir daugelio kitų sričių specialistai nuolat ieško būdų tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygiu. Anot Domarko ir Juknevičienės tradicinio ir naujųjų viešojo administravimo krypčių1 sandūroje žmogiškųjų išteklių vystyme vis didesnį vaidmenį atlieka tarptautinės organizacijos [32]. Vertinant žmogiškųjų išteklių valdymą sveikatos ir saugios darbo aplinkos kontekste galima išskirti dvi organizacijas – Europos Sąjungą ir Pasaulio sveikatos organizaciją, kurios pateikia kiekybinius ir kokybinius pokyčių reikalavimus, išdėstytus Europos Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos 2007 – 2012 m. strategijoje [1] ir Pasaulio sveikatos organizacijos darbuotojų sveikatos globalių veiksmų 2008 – 2017 m. plane [148].
Žinodami, kad darbuotojai sudaro apie pusę pasaulio populiacijos ir tai, kad jie yra pagrindiniai ekonomikos ir socialinės plėtros varikliai [148,72], negalima toleruoti jų saugumui ir sveikatai nepalankios aplinkos apraiškų darbo vietoje.
Profesijos, kuriose dažniausiai patiriami bauginimai – slaugytojai ir mokytojai [95]. Europos darbo ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis 2000 m. daugiausia bauginimų darbe (14 proc.) patyrė sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriaus darbuotojai [81]. Ištyrus Didžiosios Britanijos medikus, buvo nustatyta, kad 37 proc. šios profesijos atstovų darbo vietoje patyrė negatyvų elgesį [52]. 2003 m. Suomijos darbo aplinkos kokybės tyrimo duomenimis, 11 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų patiria bauginimus mažiausiai 1 k./mėn., o 41 proc. darbuotojų nurodė, bauginimus patiriantys rečiau [140].
Europos ir kitų šalių mokslinių studijų duomenimis, psichologinio smurto, bauginimų dažnis auga. Daugelio studijų tikslas, apibrėžti problemą kiek galima tiksliau, suformuluoti atitinkamus uždavinius problemų sprendimui [145,149,142]. Atlikti tyrimai įrodė, kad negatyvus elgesys turi įtakos įvairių ligų pradžiai, ypač tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos bei depresija. Europos fondo gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti 2005 m. atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje, palyginti su ES šalių vidurkiu, gerokai daugiau darbuotojų savo darbe susiduria su sveikatai nepalankiais veiksniais. Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje, palyginti su ES šalių vidurkiu, daugiau darbuotojų nurodo, kad darbas kenkia jų sveikatai, ypač dėl bendro nuovargio (40,7 proc.), nugaros skausmų (38,0 proc.), raumenų skausmų (35,7 proc.), streso (31,0 proc.) ir kitų priežasčių [68].
13 Nustatyta, kad patiriamas negatyvus elgesys yra susijęs su stresu, depresija bei noru palikti darbo vietą ir sukelia panašius pokyčius žmogaus organizme kaip ir stresas [91,73] – tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl vidinių ir išorinių veiksnių (stresorių) poveikio. Stresą formuoja išoriniai (darbo sąlygos, profesiniai, socialiniai ir gyvenimo būdo veiksniai) bei vidiniai (asmeniniai ir paveldėti – amžius, profesija, stažas, pareigos, psichologinis tipas ir kt.) veiksniai [101]. Negatyvus elgesys, taip pat, turi įtakos įstaigos įvaizdžiui, motyvacijai, darbo klimatui, atvirumui inovacijoms ir pan. [37,35].
Stresą darbe sukelia tokie psichosocialiniai veiksniai, kaip darbo organizavimas ir valdymas, bauginimai ir smurtas darbe. Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, ekstremali temperatūra) taip pat gali būti streso darbe priežastimi [41,42]. Tyrimai rodo, kad 16 proc. vyrų ir 22 proc. moterų širdies ir kraujagyslių ligų sukelia stresas darbe, jis taip pat yra dažna skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, padidėjusio kraujospūdžio, nusilpusios imuninės sistemos priežastis [80]. Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviem ir daugiau savaičių. Europos Sąjungoje ir kitose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad 50 – 60 proc. nedarbo dienų yra susijusios su streso problemomis [46,96,123]. Stresoriai gali būti teigiami, kai jie žmogų aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus (eustresas), ir neigiami, kai kelia grėsmę žmogui, jo saugumui darbe, sveikatai ir gerovei bei visuomeninei padėčiai (distresas) [60]. Streso požymiai gali būti fiziniai, psichiniai, taip pat gali atsirasti tam tikri elgesio pakitimai. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma išvengti, tačiau galima išvengti neigiamų jo pasekmių sveikatai, arba sumažinti jas, padidinus atsparumą stresui [107].
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros informaciniuose lapeliuose (Nr. 23, 24 ir kituose) nurodoma, kad sveikatai nepalankios sąlygos darbe gali sukelti ilgalaikius padarinius ir būti profesinių ligų bei sveikatos problemų, atsiskleidžiančių po daugelio metų (net daugiau kaip po dvidešimties metų) priežastis [43,45,46,49,48]. Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų, dažniausiai sutinkama su darbu susijusi sveikatos problema Europos Sąjungoje [46]. Beveik kas trečias darbuotojas Europoje, t.y. daugiau nei 40 mln. žmonių, yra paveikti streso darbe. Atlikti tyrimai parodė, kad dėl darbuotojų patiriamo streso darbe JAV ir ES valstybės praranda milijardus eurų per metus [62,58]. Vien JK prarandama po 100 milijardų svarų per metus [62], JAV kasmetinis nuostolis viršija 300 milijardų dolerių [58]. Be ekonominio poveikio patiriami ir neekonominiai kaštai, kurie veikia ekonominius: sumažėjęs darbuotojų produktyvumas, didėja sergamumas įvairiomis ligomis, depresija, pradedama vartoti narkotikus, alkoholį, neigiamai veikiamas genofondas ir kita [106]. Tai patvirtina ES atlikti tyrimai: 37,5 proc. sveikatos ir socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojų patiria stresą, 15 proc. – depresiją, 10,3 proc. – nerimą [147].
Su stresu darbe susiduria visų profesijų darbuotojai, stresas veikia ir daugumos specialybių gydytojus, kitą medicinos personalą bei ligonius. Pagrindinės priežastys, įtakojančios medikų
14 nepasitenkinimą darbu ir įtampą: daug dokumentacijos, sveikatos sistemos reforma, biurokratinė interferencija, lytis, darbo valandos, darbo kontrolė, spaudimas darbe, organizacinės paramos stoka, taip pat kontaktas su nepatenkintais pacientais [97,138]. Visi šie veiksniai gali turėti neigiamos įtakos darbo jėgos įsipareigojimams, motyvacijai, sveikatai ir sukelti riziką teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, kuri yra sveikatos reformų įsipareigojimas [130].
Todėl būtini tyrimai, kurie leistų identifikuoti esamas problemas Lietuvos sveikatos sistemoje ir sudarytų prielaidas prevencinėms programoms parengti.
1.2. Mokslinis naujumas
PSO ir ES atliekami tyrimai negatyvaus elgesio srityje atskleidžia tik dalines socialines ir ekonomines negatyvaus elgesio darbe problemas. Lietuvoje sveikatos apsaugos sektoriuje ši problema menkai tyrinėta. Šiame darbe pristatomas pirmą kartą Lietuvoje atliktas kompleksinis bendrosios praktikos slaugytojų negatyvaus elgesio darbe patyrimo ir jo sąsajų su subjektyviu savo sveikatos vertinimu tyrimas. Tiriant negatyvų elgesį darbe, jo sąsajas su patiriamu stresu bei subjektyviu savo sveikatos vertinimu panaudoti trys klausimynai. Negatyvaus elgesio darbe klausimyno pagrindu atskleidžiamos patiriamo smurto ir kitų psichosocialinių darbo sąlygų ypatybės. Subjektyvus savo sveikatos vertinimas atliktas pagal SF-36 klausimyno 1-ąjį ir 2-ąjį klausimus. Minimalūs psichikos sveikatos sutrikimai vertinti, vadovaujantis Bendruoju Sveikatos Klausimynu.
1.3. Praktinė reikšmė
Sveika ir harmoninga darbo aplinka yra siekiamybė tarptautiniu mastu. Tarptautinių ir nacionalinių tyrimų pagrindas – identifikuoti pažeidžiamas visuomenės grupes ir parengti programas, kurios prisidėtų prie situacijos tobulinimo. Atliktas mokslinis tiriamasis darbas atskleidžia bendrosios praktikos slaugytojų darbo sąlygų ypatumus Kauno apskrities X gydymo įstaigose, nors galima daryti prielaidą, kad situacija visoje apskrityje neturėtų ženkliai skirtis. Taikant tuos pačius tyrimo instrumentus būtų galima atlikti kitų šalies apskričių situacijos analizę.
15 Tai leistų gauti palyginamus tarpusavyje rezultatus, tokiu būdu atskleidžiant visos šalies BPS problemos mastą.
Atlikta tyrimo duomenų analizė leidžia daryti pagrįstus apibendrinimus ir projektuoti prevencijų kryptį. Mokslinio tiriamojo darbo rezultatai paskelbti moksliniuose recenzuojamuose Lietuvos leidiniuose.
16
2. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – ištirti Kauno apskrities X gydymo įstaigų slaugytojų patiriamą negatyvų
elgesį darbe ir jo sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti bendrosios praktikos slaugytojų patiriamo negatyvaus elgesio darbe dažnį.
2. Ištirti bendrosios praktikos slaugytojų subjektyvų savo sveikatos vertinimą ir jo sąsajas su patiriamu stresu bei negatyviu elgesiu darbe.
3. Įvertinti bendrosios praktikos slaugytojų sveikatos sutrikimus ir jų sąsajas su pasitenkinimu darbu.
17
3. LITERATŪROS APŽVALGA
3.1. Negatyvus elgesys darbo vietoje
3.1.1. Apibrėžties problemosNegatyvus elgesys darbo vietoje yra rimta pasaulinio masto problema, kuriai pastaruoju metu skiriama daug dėmesio mokslinėse publikacijose. Realus problemos mastas nėra žinomas. Todėl visa prieinama informacija šia tema tėra aisbergo viršūnė [19]. JAV atlikti tyrimai parodė, kad 85 proc. visų mirtimi nesibaigusių sužeidimų patiriama mažmeniniame ir paslaugų sektoriuje [18], Švedijoje 47 proc. – paslaugų sektoriuje, iš jų 24 proc. sveikatos apsaugos [93,90]. Kaip paslaugų sektoriaus atstovai, sveikatos apsaugos darbuotojai yra didelė rizikos grupė. Elliott pastebi, kad sveikatos apsaugos darbuotojai 16 kartų dažniau susiduria su smurto rizika nei kitų sektorių atstovai santykiuose su klientais [37]. Atlikti tyrimai rodo, kad smurtas prieš sveikatos priežiūros personalą būdingas tiek industrinėms, tiek besivystančioms bei pereinamojo laikotarpio šalims [92,91,90,27]. Daugiau nei pusė sveikatos apsaugos specialistų apklaustų skirtingose šalyse nurodo, kad per praėjusius metus patyrė fizinį ar psichologinį smurtą: Bulgarijoje 75,8 proc. [72], Australijoje 67,2 proc., 61 proc. Pietų Afrikoje, 60 proc. Portugalijoje, 54 proc. Tailande ir 46,7 proc. Brazilijoje [91]. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas rodo, kad apie 40 proc. sveikatos priežiūros specialistų bent kartą per pastaruosius metus patyrė negatyvų elgesį (įžeidinėjimai, fizinis ir/ar psichologinis smurtas) savo atžvilgiu [52].
Nors negatyvaus elgesio pasireiškimai darbo vietoje ir jo įtaka sveikatai pradėti tyrinėti dar palyginti neseniai, susidomėjimas šiomis problemomis Europoje ypač išaugo paskutiniais metais. Socialinė izoliacija, darbo pastangų neįvertinimas, grasinimai ar asmenybės žlugdymas, tai situacijos, kurias galima įvertinti kaip negatyvų elgesį darbe. Negatyvus elgesys predisponuoja psichologinio smurto atsiradimą darbe [100,101].
Negatyvus elgesys darbe, kaip ir daugelis socialinių reiškinių, nuolat besikeičiančioje aplinkoje neturi vieno ir visoms situacijoms apibūdinti tinkamo apibrėžimo. Neapibrėžtumą skatina ir nevienodas tų pačių negatyvaus elgesio pasireiškimo formų įvardinimas skirtingų mokslo šakų darbuose [133]. Nors pripažįstama, kad daugeliu atveju tai kenkia organizacijai, atskiram individui, o kartu ir visai šaliai tiek ekonominiu, tiek ir socialiniu aspektais [148,149,62,13,106, 97,123,147].
Atskaitos tašku pasirinkus McAvoy ir Murtagh [95] negatyvaus elgesio sampratą galima išskirti kelias tokio elgesio kategorijas, kurios mokslinėje literatūroje nagrinėjamos plačiau.
18 Negatyvus elgesys darbe gali būti suprantamas kaip bet koks incidentas, kai asmuo darbo metu užgauliojamas, gąsdinamas, jam grasinama ar jo atžvilgiu panaudojama psichologinė ir/ar fizinė prievarta (smurtas), prie jo priekabiaujama ir kai dėl to kyla pavojus jo saugumui, sveikatai, gerovei ar darbo rezultatams. Ši sąvoka apima įžeidimus, grasinimus, fizinę ar psichologinę agresiją, kurią patiria dirbantis asmuo.
Vienas iš dažniausiai naudojamų žodžių apibrėžiant negatyvias veikas nukreiptas prieš asmenį yra „bullying”. Tenka pripažinti, kad angliškam žodžiui „bullying” sunku rasti lietuvišką atitikmenį. Dažniausiai jis suprantamas dviem prasmėmis: tyčiojimasis ir priekabiavimas. Terminas „priekabiavimas” neretai buvo naudojamas įvairiomis skirtingomis prasmėmis, todėl ir priekabiavimo apibrėžimų yra didelė įvairovė. Vadovaujantis Namie, teigiančiu, kad 25 metų istorija tarp tyrinėtojų ir teisininkų, leidžia apibrėžti „bullying‘ą” kaip vieno ar kelių kaltininkų pasikartojantį negatyvų elgesį, nukreiptą į konkretų asmenį ar jų grupę [105,104]. Mellor priekabiavimą apibrėžia kiek siauriau, t.y. kaip ilgalaikę pasikartojančią fizinę ar emocinę prievartą prieš vieną ar keletą asmenų, kurie negali patys apsiginti priekabiavimo situacijoje [99]. Šią sampratą galima papildyti teiginiu, kad priekabiavimas ne tik pasikartojantis tyčinis, sąmoningas, bet ir neišprovokuotas šiurkštus elgesys su tikslu sukelti skausmą ar kančią [26,86,114]. Namie išskiria keletą „bullying‘o” darbo vietoje sinonimų: psichologinis priekabiavimas (harassment), psichologinis smurtas (violence) (pabrėžiama, kad pastarasis apibrėžia nefizinį smurto aspektą), agresija ir emocinė prievarta (sinonimas labiausiai paplitęs mokslininkų tarpe), lateralinis smurtas (slaugos specialistų tarpe naudojamas sinonimas) ir „mobbing‘as“ [103-105].
Europos tyrinėtojų mokslinėje literatūroje sutinkamas ir terminas „mobbing“, kuris savo esme ir papildo, ir atskiria priekabiavimo (bullying) sampratą. Ši sąvoka dažniausiai naudojama apibrėžti agresyvius veiksmus ir psichologinę prievartą nukreiptus į kolegas [19,92,81-83]. Shallcross atkreipia dėmesį į tai, kad „mobbing‘as“ pasireiškia kaip pasyvi grupinė tyčinė (apgalvota) agresyvi elgsena nukreipta į konkretų darbuotoją su tikslu priversti jį palikti darbo vietą [126]. Ir nors nurodoma, kad „mobbing“ sąvoka dažniau sutinkama Europos ir Skandinavijos mokslinėje literatūroje, tačiau kai kuriais atvejais pasitaiko ir JAV, ir Kanados mokslininkų darbuose [26,145]. „Mobbing“ neatsiejamas nuo literatūroje nagrinėjamų grasinimo ir bauginimo sąvokų.
Daugelyje literatūros šaltinių bauginimai ir grasinimai apibrėžiami kaip – psichologinio smurto forma, aukos persekiojimas, nepriimtini ir iš anksto numatyti veiksmai, siekiant pažeminti auką, pakenkti vienam ar grupei darbuotojų, įskaitant neteisybę, pastovias negatyvias pastabas ar kritiką, asmens socialinių kontaktų izoliavimą, apkalbas ir neteisingos informacijos skleidimą [33,72,95]. Pabrėžiama, kad bauginama gali būti žodžiais, fiziniu puolimu bei subtilesniais veiksmais, tokiais kaip kolegos darbo nuvertinimas arba socialinė izoliacija [47]. Fizinio ir psichologinio smurto sąvokos iš dalies sutampa ir praktikoje išskirti atskiras jų formas yra sunku
19 [93]. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra savo informaciniuose pranešimuose, pateikusi bauginimų darbe priežastis ir galimas prevencijos priemones, išskiria dvi pagrindines jų rūšis:
1. Bauginimas kaip greitai besiplečiančio tarpasmeninio konflikto pasekmė;
2. Bauginimas, kuomet auka nedalyvauja konflikte, bet atsitiktinai patenka į situaciją, kur kaltininkas išlieja savo agresiją [47].
Bauginimai darbe yra aktuali problema Europos šalių dirbantiesiems. Su ja susiję kaštai yra ženklūs tiek darbuotojams tiek įmonėms [47]. Kiekvienas įmonės darbuotojas gali tapti bauginimo auka. Europos Sąjungoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 9 proc. arba 12 milijonų Europos darbuotojų teigia per 2000 metus patyrę bauginimus. Tačiau įvairiose ES valstybėse patiriamų bauginimų lygis labai skiriasi. Šiuos skirtumus gali sąlygoti ne tik bauginimų problemos pasireiškimo dažnumas, bet ir kultūriniai skirtumai, pasireiškiantys bauginimų problemai skiriamu dėmesiu ir registravimo ypatumais. Taip pat ir sąvokų skirtumai, kadangi nėra priimto vieningo tarptautinio bauginimų sąvokos apibrėžimo [45].
Neapibrėžtumu pasižymi ir mokslinėje literatūroje naudojama sąvoka „smurtas“ (violence). Pastaroji dažnai yra vartojama kaip sinonimas „priekabiavimas“ ir „agresija“. Mokslinėje literatūroje, agresija dažniausiai apibūdinama, kaip bet koks priešiškas elgesys kito žmogaus ar žmonių grupės atžvilgiu, įžūliai demonstruojant pranašumą, kartais net naudojant jėgą [117]. Baron ir Richardson teigia, kad agresiją reikia nagrinėti kaip elgesio modelį, o ne kaip emociją, motyvą ar nuostatą [6]. Autorių manymu, terminas „agresija“ dažnai asocijuojasi su neigiamomis emocijomis tokiomis, kaip pyktis, su motyvais – siekimu įžeisti arba pakenkti, negatyviomis nuostatomis – rasiniai ir etniniai prietarai. Nors visi šie veiksniai neabejotinai turi didelę reikšmę elgesiui, kurio rezultatas yra žala kitam asmeniui, tačiau jų buvimas nėra būtina sąlyga agresijos veiksmams. Pavyzdžiui, pyktis nėra būtina sąlyga pulti kitus, agresyvūs veiksmai gali būti atliekami ir šaltakraujiškai, ir emocionaliai susijaudinus.
Buss teigimu, agresyvius veiksmus galima aprašyti naudojant tris skales: 1. fizinę – verbalinę;
2. aktyviąją – pasyviąją ir 3. tiesioginę – netiesioginę [12].
Šių trijų skalių derinys sudaro aštuonias galimas kategorijas, kuriomis galima aprėpti didžiąją dalį agresyvių veiksmų (3.1.1.1 lentelė).
20
3.1.1.1 lentelė. Agresijos kategorijos pagal Buss, 1961 [12]
Agresijos tipas Pavyzdys
Fizinė-aktyvi-tiesioginė Šalto ginklo naudojimas, mušimas arba sužeidimas įvairiais ginklais Fizinė-aktyvi-netiesioginė Sandėrio sudarymas su kitu asmeniu kurio tikslas sužeisti trečiąjį asmenį Fizinė-pasyvi-tiesioginė Troškimas fiziškai neleisti kitam žmogui pasiekti norimo tikslo
Fizinė-pasyvi-netiesioginė Atsisakymas atlikti reikiamas užduotis Verbalinė-aktyvi-tiesioginė Žodinis kito žmogaus įžeidinėjimas
Verbalinė-aktyvi-netiesioginė Paskalų, apkalbų skleidimas apie kitą žmogų
Verbalinė-pasyvi-tiesioginė Nekalbėjimas su kitu žmogumi, neatsakymas į jo klausimus Verbalinė-pasyvi-netiesioginė Atsisakymas teikti žodinius pasiaiškinimus
Apibendrinant negatyvų elgesį darbe reikia pastebėti, kad jis gali įgauti įvairias elgesio formas, kurios daugumoje atvejų pasižymi kryptingumu, valingumu, sąmoningumu. Ir įgauna įvairias formas: grasinimai, bauginimai, priekabiavimas, įžeidinėjimai, ignoravimas, izoliavimas ar atskyrimas, kitos atviros ar pasyvios agresijos formos. Būtina pažymėti, kad negatyvios veikos gali būti atliekamos tiek vieno žmogaus, tiek ir jų grupės. Kaip ir veiksmai gali būti nukreipti tiek vieno žmogaus atžvilgiu, tiek ir visos grupės. Plačiau apie požymius ir paplitimus antrame šio darbo skyriaus poskyryje (3.2. darbo poskyris).
3.1.2. Negatyvaus elgesio paplitimas ir formuojantys veiksniai
Negatyvaus elgesio veiksniai darbo vietoje ir jų įtaka sveikatai pradėti tyrinėti palyginti neseniai. Europos ir kitų šalių mokslinių studijų duomenimis, fizinio smurto, bauginimų, seksualinio priekabiavimo dažnis, įvairiose profesinės veiklos srityse, didėja. Susidomėjimas šiomis problemomis Europoje išaugo paskutiniais metais. Daugelio studijų tikslas, apibrėžti problemą kiek galima tiksliau ir suformuluoti atitinkamus klausimus problemų sprendimui. Šių studijų metu tapo aišku, kad fizinis smurtas, bauginimai, seksualinis priekabiavimas yra labai skirtingos sąvokos ir negali būti vertinamos tais pačiais metodais. Psichologinis smurtas ir priekabiavimai yra pakankamai nauji tyrimo subjektai, kuriuos sunku tirti dėl šios srities tyrimuose jaučiamos patirties stokos [47,48].
Pagrindinės problemos smurto ir bauginimo tyrimuose:
• Naudojamos sąvokos ne visada susiję su įprastu žmonių gyvenimu arba jų pačių suvokimu;
• Psichologinis smurtas ir priekabiavimai yra socialinės problemos, kurias sunku fiksuoti tyrimuose;
• Tyrimuose neišvengiama subjektyvių reikšmių;
21 Lyginti atskirų šalių tyrimus psichologinio teroro ir smurto darbe tema yra sudėtinga dėl skirtingų metodikų, suvokimo ir vertinimo. Daugelio šalių tyrimuose yra naudojamos skirtingos sąvokos, dėl to gali būti pateiktos klaidingos interpretacijos. Labai svarbu atsižvelgti į metodologinius skirtumus, net maži skirtumai klausimuose, gali sąlygoti reikšmingus rezultatų skirtumus [47,44,41,108].
Anglijos mokslininkai Rayner ir Hoelt išskyrė 5 negatyvaus elgesio kategorijas, tai: grėsmė profesinei padėčiai, grėsmė asmeninei reputacijai, izoliacija, viršnorminis darbas ir nestabilumas. 1996 metais Didžiojoje Britanijoje buvo apklausti 1100 tarnautojų. Tyrimo rezultatų duomenimis 38 proc. respondentų patyrė negatyvų elgesį darbo vietoje praėjusiais metais ir 42 proc. užpraėjusiais metais. Tarnautojai, patyrę negatyvų elgesį turėjo žemą pasitenkinimo darbu lygį, jautė stiprų stresą, nerimą, dažnai sirgo depresija. Šio tyrimo rezultatai buvo suskirstyti į Rayner ir Hoelt negatyvaus elgesio kategorijas (3.1.2.1 lentelė) [119].
3.1.2.1 lentelė. Patiriamo darbo vietoje negatyvaus elgesio kategorijos pagal Rayner ir Hoelt, 1997
NEGATYVAUS ELGESIO KATEGORIJA N (proc.)
1. Grėsmė profesinei padėčiai 185 (17)
Nuolatinės pastangos sumenkinti ir kenkti Jūsų darbui 124 (11)
Nuolatinė ir nepagrįsta kritika ir Jūsų darbo kontrolė 109 (10) Nuolatinės pastangos jus pažeminti kolegų akivaizdoje 90 (8)
Grasinimai bausmių panaudojimu 57 (5)
2. Grėsmė asmeninei reputacijai 217 (20)
Jūsų asmeninės integracijos mažinimas 124 (11)
Nepagrįstos apkalbos ir sarkazmas 123 (11)
Verbaliniai ir neverbaliniai grasinimai 63 (6)
Netinkami juokai apie Jus 49 (5)
Nuolatinis erzinantis elgesys 32 (3)
Grasinimai jėga, fiziniu susidorojimu 18 (2)
Turto prievartavimas 16 (2)
3. Izoliacija 255 (23)
Nepateikiama Jums reikalinga informacija 178 (16)
Ignoravimas ar pašalinimas 143 (13)
Nepagrįstas prašymų palikti, pamokyti ar paaukštinti atsisakymas 78 (7)
4. Viršnorminis darbas 166 (15)
Perdėtas spaudimas dirbti 139 (13)
Užduotims atlikti nustatomi per trumpi terminai 89 (8)
5. Nestabilumas 294 (19)
Nepastovūs ir neapibrėžti uždaviniai 204 (19)
Pastovus nepakankamas Jūsų pastangų įvertinimas 126 (12)
Nuolatinės pastangos Jus demoralizuoti 114 (11) Veiklos srities pakeitimas be pasitarimo 84 (8)
Socialinė izoliacija ar socialinis pašalinimas, darbo pastangų neįvertinimas, grasinimai, asmenybės žlugdymas ar bauginimai – tai situacijos, kurias galima įvertinti kaip negatyvų elgesį darbe. Negatyvus elgesys predisponuoja psichologinio smurto atsiradimą [95], kuris yra tiesiogiai susijęs su negatyviu elgesiu, ir apibrėžiamas kaip bet koks incidentas, kai asmuo darbo metu
22 užgauliojamas, gąsdinamas, jam grasinama prievarta, ir kai dėl to kyla pavojus jo saugumui, sveikatai, gerovei ar darbo rezultatams [94,95].
Smurtas prieš darbuotojus yra darbuotojų saugos ir sveikatos srities klausimas ir turėtų būti sprendžiamas organizacijos lygiu, nes tai nėra atskiro asmens problema [29,24]. Smurto veiksmas dažniausiai pasireiškia labai įtemptoje arba užgniaužtos įtampos ar spaudimo situacijoje ir kai iškyla asmeniniai klausimai. Iki galo neišspręstas konfliktas ar susikaupusi įtampa gali peraugti negatyvaus elgesio veiksnius ir į smurtą [44,41].
Profesijos, kuriose dažniausiai patiriami bauginimai – slaugytojai ir mokytojai, viešojo administravimo ir gynybos sektoriaus tarnautojai, taip pat viešbučių ir restoranų darbuotojai (žr. 3.1.2.1 pav.).
3.1.2.1 pav. Bauginimus patiriantys darbuotojai pagal pramonės šakas (pagal European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions, 2007, p.6)
Didžiosios Britanijos statistika rodo, kad daugiausia negatyvaus elgesio – 20 proc. patiriama švietimo sektoriuje, 12 proc. sveikatos, 10 proc. socialinių paslaugų ir 6-8 proc. savanoriško darbo sektoriuose [97]. Ir kaip rodo naujausi tyrimai smurtas darbo vietoje nesiliauja. 2006 metais atlikta sveikatos darbuotojų apklausa parodė, kad 31 proc. iš jų bent kartą patyrė smurtą, priekabiavimą ar užgauliojimus darbe [142]. 12 14 12 9 14 14 10 8 10 2 7 10 13 8 0 2 4 6 8 10 12 14 16 Transportas Viešbučiai, restoranai Statybos pramonė Prekyba Sveikatos priežiūra ir švietimas Viešasis administravimas, gynyba ES viso
23 Palyginimui galima analizuoti anksčiau atlikto tyrimo duomenis. Ištyrus Didžiosios Britanijos medikus, buvo nustatyta, kad 37 proc. gydytojų, 44 proc. slaugytojų per paskutiniuosius metus, darbo vietoje patyrė negatyvų elgesį. Nustatyta, kad patiriamas negatyvus elgesys yra susijęs su stresu, depresija bei noru palikti darbo vietą. Tyrimo atlikto 1996 metais Didžiojoje Britanijoje rezultatai pateikiami 3.1.2.2 lentelėje [52].
3.1.2.2 lentelė. Negatyvų elgesį darbe patiriančių, medicinos darbuotojų charakteristika
Kintamieji Patiria negatyvų
elgesį n (proc.)
Nepatiria negatyvaus elgesio
n (proc.) X², p PROFESINĖ GRUPĖ 21,8; p<0,003 Slaugos personalas 174 (44) 222 (56) Gydytojai 41 (37) 70 (63) Administracinis personalas 49 (37) 83 (63) Nekvalifikuoti darbuotojai 48 (48) 52 (52) Pagalbiniai darbuotojai 54 (27) 146 (73) LYTIS 14,5 p<0,001 Vyrai 75 (43) 101 (57) Moterys 343 (37) 572 (63) AMŽIUS (METAIS) 17,1 p<0,0006 18-30 91 (51) 87 (49) 31-40 135 (40) 203 (60) 41-50 108 (34) 214 (66) >51 79 (35) 150 (65) DARBO LAIKAS 34,2 p<0,0001 Pilna darbo diena 262 (47) 298 (53)
Nepilna darbo diena 159 (30) 378 (70)
Sveikatos apsaugos, švietimo ir valstybės tarnybos sektoriaus darbuotojai gali tapti smurto aukomis, kadangi agresoriai juos suvokia kaip institucijos ar sistemos „atstovus“ [45]. Smurtas gali būti ir fizinis, ir psichologinis, fizinis smurtas yra visuomet identifikuojamas, o psichologinis smurtas darbe ilgai buvo nevertinamas ir tik paskutiniuoju metu sulaukia atitinkamo dėmesio [78]. Šiuo metu psichologinis smurtas yra viena pagrindinių darbo vietos problemų, kuriai skiriama vis daugiau dėmesio, suvokus ir naujai įvertinus visų psichologinių veiksnių riziką darbe. Taip pat nustatyta, kad psichologinis smurtas vyksta per pakartotiną elgesį, kuris pats savaime gali turėti santykinai žemą, tačiau susikaupęs (kumuliacinis) efektas gali tapti rimta smurto forma [14,92,90,106].
Suomijos tyrimo duomenimis, kuriame buvo apklausiami 25-64 metų darbuotojai, nustatyta, kad 4 proc. socialinio ir sveikatos sektorių darbuotojų patiria negatyvų elgesį. Panašaus tyrimo,
24 atlikto Norvegijoje, rezultatai parodė, kad negatyvų elgesį patiria 3 proc. slaugos personalo, dirbančio ligoninėse ar namuose ir 8 proc. sveikatos sektoriaus darbuotojų (n=2105) [140].
Kai kurių Europos šalių tyrimuose daug dėmesio skiriama tam ar bauginimai patiriami iš kolegų ar iš klientų, tačiau kai kurie ekspertai kritikuoja tokį požiūrį ir teigia, kad nebūtina išskirti bauginimų, nes svarbu yra tai, kad daugelis negatyvaus elgesio atvejų įvyksta darbo vietoje. Tokio tipo tyrimai buvo atlikti Olandijoje.
Olandų darbo sąlygų tyrimų duomenimis (Darbo situacijos tyrimas (TAS), ir Nacionalinis darbo sąlygų tyrimas (NEA)), nuo 2000 iki 2003 metų bauginimai iš klientų augo, o bauginimai iš kolegų liko pastovūs [41,42].
3.1.2.3 lentelė. Bauginimai darbo vietoje proc., Olandijoje [41]
BAUGINIMAI 2000 m. 2002 m. 2003 m.
Iš klientų 20,5 proc. 22,5 proc. 26,6
Iš kolegų 15,2 proc. 13,4 15,1
Daugiau vyrų patyrė bauginimus iš savo kolegų, o moterys daugiau bauginimų patyrė iš klientų/vartotojų. Bauginimai iš klientų daug dažnesni jaunesnėse amžiaus grupėse, kolegų bauginimai – būdingi tarp vyresnio amžiaus respondentų (3.1.2.3 lentelė, 3.1.2.4 lentelė).
3.1.2.4 lentelė. Bauginimų pasiskirstymas pagal lytį proc., Olandijoje [41]
Vyrai Moterys
Iš klientų 19,9 25,9
Iš kolegų 15,3 11,0
Svarbu pažymėti tai, kad bauginimų, negatyvaus elgesio veiksmų ir psichologinio smurto dažnis auga. Švedijoje atliekamų darbo aplinkos tyrimų duomenimis, nuo 1995 iki 2001 metų stebimas didėjimas: nuo 7,6 proc. iki 9,0 proc. moterų tarpe ir nuo 8,2 proc. iki 8,9 proc. vyrų tarpe. Švedijoje atlikto tyrimo duomenis galime matyti 3.1.2.2 paveiksle. Panašios tendencijos stebimos ir kitų Europos šalių darbuotojų sveikatos ir darbo sąlygų tyrimuose [91,90].
Skirtingai, nei Skandinavijos šalyse, Vokietijoje nenustatyta žymių skirtumų tarp profesijų, tačiau pastebima, kad tikimybė būti paveiktam mobing‘o didesnė socialinės sferos darbe. Vokietijos Nacionalinio Darbo saugos ir sveikatos instituto vykdytame darbuotojų sveikatos tyrime bauginimams darbe apibūdinti vartojama mobing‘o sąvoka. Vokietijos, kaip ir kitų užsienio šalių, tyrimai patvirtina, kad moterys negatyvaus elgesio veikiamos labiau nei vyrai, 2 proc. vyrų ir 3,5 proc. moterų teigė patyrę mobing‘ą, o per visą darbo laikotarpį mobing‘ą teigė patyrę 12,9 proc. moterų ir 9,6 proc. vyrų [41].
25
3.1.2.2 pav. Labiausiai smurto pažeidžiamos profesijos Švedijoje [90]
Negatyvus stresas, kaip smurto priežastis identifikuota keletui profesijų. 1997 metais Š. Amerikoje atlikto tyrimo, duomenimis (n=7000) nustatyta, kad ribota darbo kontrolė, aukšta atsakomybė kitiems žmonėms, ribotos galimybės alternatyviam darbui yra reikšmingi veiksniai susiję su smurto pasireiškimu. Autoriai pabrėžia, kad ir fizinis, ir psichologinis smurtas daug dažniau gali pasireikšti tarp darbuotojų, kurie yra stipriai veikiami streso, nei tarp tų, kurie jo patiria mažiau, tačiau svarbu pažymėti tai, kad šis ryšys nėra absoliutus. Didžioji dalis darbuotojų, patiriančių negatyvų stresą, netampa smurto kaltininkais. Dažniausia smurto darbe priežastis – stresas kartu su kitais papildomais faktoriais, tokiais kaip alkoholio vartojimas ir pan. [24,75,77,92]. Plačiau stresas kaip negatyvaus elgesio priežastis ir pasekmė nagrinėjama kitame darbo skyriuje (3.2. skyrius).
3.2. Profesinis slaugytojų stresas
3.2.1. Profesinio streso esmė
Stresas – tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl vidinių ir išorinių veiksnių (stresorių) poveikio [40]. Lietuviška Medicinos enciklopedija nurodo, kad stresas – tai psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi
Sveikatos apsauga 24% Socialinės paslaugos 23% Kitos veiklos 10% Mažmeninė prekyba 4% Pašto paslaugos 7% Bankininkystė 7% Transportas 7% Apsaugos 2% Policija 5% Švietimas 7% Vaikų priežiūra 4%
26 aplinkos ar vidaus veiksniai – stresoriai [98,109]. Užsienio autorių streso sąvokos apibrėžimų yra daug ir įvairių.
Vienas pirmųjų streso teoriją sukūrė ir terminą pradėjo vartoti Selye. Kaip nurodo Montvila [102] 1936 m. Selye žurnale „Gamta” („Nature”) išspausdino savo istorinį straipsnį, kuriame teigė, kad visi sergą žmonės turi daug bendrų požymių ir kad nemalonių reiškinių įvairovę sąlygoja universalus kūno pokyčių rinkinys, kurį jis pavadino „bendruoju adaptacijos sindromu” [125]. Selye nuosekliai plėtojo šią idėją ir atrado tai, kas dabar vadinama stresu, ypač – psichosocialiniu jo aspektu. Pagal Selye, stresas suprantamas kaip nespecifinė organizmo reakcija į bet kokį reikalavimą [54], šią būseną sukeliančius veiksnius jis vadina stresoriais ir skiria teigiamai veikiantį stresą (eustresą), kuris stimuliuoja ir skatina siekti geresnių rezultatų ir kenksmingą (distresą), kuris gniuždo ir sekina. Į ilgesnį stresorių poveikį kūnas atsako savigynos reakcija. Skiriamos trys pagrindinės adaptacijos sindromo fazės [110,111]:
1. Nerimo fazė. Organizmas bando prisitaikyti prie naujos situacijos; iš pradžių tai „pasyvi“ šoko fazė, kurioje nukrinta kūno temperatūra, sumažėja kraujospūdis ir išsiskiria adrenalinas; toliau seka „aktyvi“ antišoko fazė, kurioje išsiskiria antinksčių hormonai, padidėja kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje;
2. Priešinimosi fazė. Organizmas prisitaiko prie stresoriaus poveikio, kartu sumažėja jo atsparumas kitiems stresoriams;
3. Išsekimo fazė. Prisitaikymo mechanizmai nebepajėgia veikti, dėl to, kaip ir nerimo fazėje, gali atsirasti negrįžtamų simptomų.
Selye teorija laiko stresą reakcija. Kitos psichologijos mokslo teorijos stresą laiko dirgikliu, tačiau pagrindinis, tokių teorijų, pagal kurias stresas priklauso tik nuo išorinių sąlygų, trūkumas, kad jos neatsižvelgia į individualius skirtumus. Rodžeris Gileminas, fiziologas, kuris 1977 m. pasidalijo Nobelio premiją už hormonus atpalaiduojančius faktorius, rašė: „Koncepcija, kad stresas, tiksliau – pituitarinės-adrenalinės sistemos hiperreakcija į modernaus gyvenimo ir aplinkos sukeliamą stresą, gali būti laikomas priežastimi ligų (...) tokių, kaip reumatoidinis artritas, hipertenzija, miokardo infarktas, insultai, kaip aiškino Selye, buvo stebėtinai teisinga” [103].
Nurodoma, kad išvengti streso visiškai yra neįmanoma. Stresas dabartiniu metu tampa aktualia problema visose gyvenimo srityse. Plėtojantis urbanizacijai, intensyvėjant gamybai, tobulėjant telekomunikacinei technikai, spartėja darbo tempas, gausėja plataus diapazono informacijos srautai, didėja laiko deficitas, o kartu ir nervinė emocinė įtampa [5]. Nežiūrint to, žinios apie stresą ir jo sukeltas pasekmes sveikatai, yra gana paviršutiniškos. Žodis „stresas" dažnai naudojamas sielvarto, nuovargio ar jausmų, kurių nesugebame įveikti, apibūdinimui [109].
Europos Sąjungos šalyse, su profesiniu stresu susiduria 28 proc. darbuotojų, t.y. beveik kas trečias darbuotojas Europoje, t.y. daugiau nei 40 mln. žmonių, yra paveikti streso darbe [47]. Stresą
27 darbe gali sukelti tokie psichologiniai socialiniai veiksniai, kaip darbo organizavimas ir valdymas, pvz.: dideli reikalavimai atliekamam darbui ir maža darbo kontrolė, bauginimai ir smurtas darbe. Fizikiniai veiksniai, tokie kaip triukšmas, vibracija, ekstremali temperatūra, taip pat gali būti streso darbe priežastimi [41,46].
Stresas kaip kenksmingas darbo aplinkos veiksnys ypač būdingas intelektualinių profesijų atstovams – vadovaujantiems darbuotojams, gamybos vadovams, medikams, verslininkams, inžinieriams ir kt. [111]. Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbus susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviems ar daugiau savaičių [46,115]. Europos Sąjungoje ir kitose šalyse atlikti tyrimai, parodė, kad 50 – 60 proc. nedarbo dienų yra susijusios su streso problemomis [46].
Tyrimai rodo, kad 16 proc. vyrų ir 22 proc. moterų širdies ir kraujagyslių ligų sukelia stresas darbe, jis taip pat dažna skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, padidėjusio kraujospūdžio, nusilpusios imuninės sistemos priežastis. Sutrikęs miegas, nerimas, depresija, negalėjimas susikaupti, nuovargis – dalis streso padarinių [43,42]. Profesinis stresas taip pat ženkliai įtakoja darbo našumą, kūrybingumą ir konkurencingumą ir nepriklausomai nuo įmonės dydžio gali paveikti bet kurį įmonės darbuotoją [81,97]. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis:
• per 50 proc. darbuotojų dirba greitu tempu ar per įtemptai mažiausiai ketvirtį savo darbo laiko per dieną;
• trečdalis darbuotojų sako, kad blogai organizuotas jų darbas; • 9 proc. darbuotojų pranešė, kad jiems buvo grasinama darbe;
• stresas yra antras iš veiksnių, susijusių su sveikatos problemomis darbe iš dažniausiai pranešamų;
• 23 proc. darbuotojų praneša jaučiantys pervargimą;
• 4 proc. darbuotojų patyrė psichologinį smurtą nuo visuomenės narių [45-49].
Stresas darbe yra emocinė būsena (ar nuotaika), kurios priežastis – prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimų ir asmens sugebėjimo atitikti juos, tuomet, kai darbinės aplinkos reikalavimai viršija darbuotojo galimybes juos įgyvendinti (ar kontroliuoti) patiriamas stresas, kuris suprantamas kaip kenksmingo darbo veiksnio ir kenksmingos situacijos ekspozicijos pasekmė. Tipiškai stresinė situacija susijusi su darbo reikalavimais, kurie nesiderina su darbuotojo žiniomis ir sugebėjimais ar poreikiais. Ypač tada, jei darbuotojas silpnai tegali kontroliuoti darbo procesą ar gauna nepakankamą socialinę paramą darbe [110-112].
Įtampos sąlygomis dirbti yra įprasta, tai suteikia energijos ir motyvuoja kovoti su iššūkiais, darbuotojui daromas spaudimas gali jį paskatinti dirbti geriau bei suteikti pasitenkinimą, kuomet ambicingi tikslai yra įgyvendinti, tačiau per dideli reikalavimai ir įtampa sukelia stresą, kuris turi
28 neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai ir organizacijoms. Stresas darbe nėra asmeninė problema ir dažniausiai parodo organizacijos problemas [97,98].
3.2.2. Stresą darbe sukeliantys veiksniai (darbo stresoriai)
Kenksmingų profesinių veiksnių ir jų sukeltų sveikatos pakenkimų rizikos koncepcija apibrėžta Europos Direktyviniuose Darbo vietos Standartuose (EC Framework Directive on the Workplace 89/391/EEC). Kenksmingi veiksniai suprantami kaip įvykiai (atvejai) ar situacija, kuri gali būti potencialiai kenksminga. Kenksmingus veiksnius pagal jų prigimtį grubiai galima suskirstyti į dvi grupes, t.y. fizikinius ir psichosocialinius bei organizacinius [50,129,109].
Pagrindiniai stresoriai darbo vietoje yra per dideli darbo krūviai, vaidmenų konfliktai ir dviprasmiškumas, organizacijos politika, psichologinio A tipo elgesys, monotonija, netikrumas, baimė prarasti darbą, socialiniai konfliktai [109]. Psichosocialinius stresorius darbe sudaro tokie veiksniai: atsakomybė už saugumą ir kitus darbuotojus, atsakomybė už materialines vertybes, izoliuotas darbas, varginantis bendravimas, nuolatinis kartojimas, priverstinis tempas, struktūrinis suvaržymas, kai apribojamas savarankiškumas, dėmesingumas, precizinis tikslumas, skubėjimas, sudėtingi sprendimai ir kiti veiksmai [122].
Vertinant darbo krūvį svarbu tai, kad žmogus būtų pakankamai užsiėmęs, bet tiek, kad galėtų skirti pakankamai dėmesio tam ką daro, po darbo žmogus turėtų dar turėti pakankamai energijos, kad galėtų susitvarkyti asmeninius reikalus, galėtų mėgautis savo laisvalaikiu. Kai darbo krūvis neatitinka tokių idealių sąlygų, galima teigti, kad jis yra per didelis [131].
Reikšmingas darbo aplinkos stresorius – pokyčiai. Žmonės, kurie pasikeitimus laiko grėsmingais ir gąsdinančiais, labiau linkę patirti stresą dėl pasikeitimų [80,129]. Stresą sukelia ne patys pasikeitimai, o tai kaip į juos reaguojama [143]. Suomijoje atliktų tyrimų metu nustatyta, kad darbe vykstantys pasikeitimai – dažna streso darbe priežastis vyresnio amžiaus žmonėms. Yra duomenų, kad dažnesnės vyresnių moterų stresinės reakcijos tiesiogiai proporcingos įvykusiems pokyčiams darbe [60].
Pagal Selye, bet kuri organizacija, sąlyga ar vieta, kuri reikalauja iš žmogaus prisitaikymo, yra stresorius [131,54]. Tokios darbo sąlygos, kaip sunkiai įveikiami darbo reikalavimai ar reikalavimai, prieštaraujantys individualiems poreikiams, darbo kontrolės stoka ar silpna socialinė parama, tam tikra prasme ir yra pagrindiniai kenksmingi psichosocialiniai ir organizaciniai darbo veiksniai, tiesiogiai veikiantys darbuotojo suvokimą apie situacijos stresiškumą [111,107]. Tačiau kaip pastebi Tausch po Selye tyrinėjimų vis labiau imta gilintis į dvasinius procesus, kai patiriami sunkūs išgyvenimai, pavyzdžiui, po partnerio mirties, sunkiai
29 apsirgus ir panašiai. Jie vadinami sunkiais gyvenimo stresais (3.2.2.1 paveikslas). Galiausiai buvo įžvelgta didžiulė smulkių varginančių kasdieninių situacijų reikšmė. Vadinamasis kasdieninis stresas, kaupdamasis ilgą laiką yra beveik toks pat žalingas kaip ir sunkaus gyvenimo stresas [132].
3.2.2.1 pav. Kasdieninio ir sunkaus gyvenimo streso poveikis [132]
1981 m. Suomijoje pradėta vykdyti 15 mokslinių tyrimų programa nagrinėjusi darbingumo klausimus. Tyrimuose plačiai naudotas įtampą sukeliančius veiksnius iliustruojantis streso – įtampos modelis. Pagal šį modelį įtampa, kurią darbuotojas patiria darbe, priklauso nuo darbo stresorių, darbuotojų individualių savybių bei gebėjimų. Jei reikalavimai darbe viršija dirbančiojo kvalifikaciją, kyla pernelyg didelė įtampa, jei reikalavimai mažesni nei dirbantysis geba – pernelyg maža. Abiem atvejais situacija neatitinka darbuotojo individualių savybių ir poreikių. Dirbantys tokį darbą suvokia kaip jam netinkamą, nereikšmingą. Akcentuojama, kad pozityvi darbo reikalavimų ir žmogaus gebėjimų kombinacija nepriklausomai nuo darbuotojo amžiaus užtikrina gerą sveikatos būklę ir gebėjimą dirbti. Suomijos tyrimų programų rezultatai parodė, kad darbuotojo darbingumas priklauso nuo biologinio senėjimo proceso, sveikatos būklės, atliekamo darbo ir gyvensenos, bei šių veiksnių tarpusavio sąveikos [64].
Daugelis užsienio autorių teigia, kad vienas didžiausių streso šaltinių organizacijoje yra vaidmenų konfliktai ir neapibrėžtumas [25,54]. Vaidmenų konfliktas organizacijoje susijęs su didesne įtampa tarpasmeniniuose santykiuose, mažesniu pasitenkinimu darbu, mažesniu pasitikėjimu ir pagarba žmogui, iš kurio kyla konfliktiško vaidmens reikalavimai. Žmogus, kurio vaidmuo nėra aiškus ir suprantamas, neturi planų, kurių pagalba galėtų koordinuoti savo veiklą [143].
Daugeliui darbuotojų streso šaltinis yra darbo įvertinimas, nes nedaugelis mėgsta būti vertinamas kitų, nes tai yra vieno žmogaus sugebėjimų palyginimas su kitais. Stresą gali sukelti ir karjeros raida, kai darbuotojas negauna tikėtosi paaukštinimo arba kai gauna labai didelį paaukštinimą kai gebėjimai ir kompetencija nėra tinkami tai vietai [131,54,111].
Kasdienybės stresas Keliami per dideli reikalavimai, patiriamos netektys, kamuojantys įvykiai, skubėjimas ar skubinimas, nemalonūs netikėtumai, nuomonių skirtumai, sunkių situacijų laukimas
Sunkaus gyvenimo stresas Artimųjų mirtis, išsiskyrimas su partneriu,
sunki chroniška paties ar artimųjų liga, slogi vienatvė, nedarbas ir
panašiai. Slegiantys jausmai
Dvasinė įtampa, susijaudinimas, baimė, išgąstis, pyktis, įniršis, nesaugumo jausmas, nusivylimas, liūdesys, bejėgiškumas, rezignacija
30 Svarbus darbo aplinkos stresorius – darbo grafikas. Dirbantys pamainomis žmonės susiduria su psichologinėmis ir socialinės adaptacijos problemomis. Sutrikdomas normalus maitinimosi, miegojimo ir darbo ritmas. Tai pasireiškia miego sutrikimais, apetito praradimu, irzlumu ir nuovargiu. Sunkiau yra prisitaikyti prie slenkančio pamaininio nei prie pastovaus darbo grafiko [143].
Sunku vienareikšmiškai nusakyti triukšmo įtaką darbo atlikimui. Anksčiau buvo manoma, kad tik tais atvejais, kai garsas viršija 90 db, jis gali neigiamai įtakoti užduoties atlikimą. Vėlesni tyrimai parodė, kad tam tikras atlikimo dimensijas gali sutrukdyti ir mažesnio intensyvumo triukšmas. Patiriamam stresui įtakos turi temperatūrų sukeliamas diskomforto jausmas, kuris taip pat susijęs ir su drėgme bei oro judėjimo srautais [107,131].
Seward (JAV) išskyrė 5 darbo vietos stresorių kategorijas (3.2.2.1 lentelė), kurios apibendrina anksčiau minėtus mokslininkų teiginius. Tai organizacija ir santykiai organizacijoje, veiklos vystymasis, individualus vaidmuo, darbo užduotys ir paskyrimai bei darbo aplinka ir sąlygos [63].
Vertinant statistiškai, darbo aplinkos fizikiniai, psichosocialiniai ir organizaciniai veiksniai daugeliui žmonių sukelia stresą, tačiau viską lemia individualios reakcijos [54].
3.2.2.1 lentelė. Stresą darbe sukeliantys veiksniai (Seward, 1990) [63]
ORGANIZACIJA VAIDMUO ORGANIZACIJOJE
− Permainos ir pokyčiai. − Nepakankama komunikacija. − Tarpasmeniniai konfliktai.
− Konfliktai su organizacijos tikslais.
− Vaidmenų konfliktai. − Vaidmenų dviprasmiškumas.
− Nepakankami resursai darbo įvykdymui. − Nepakankama kompetencija darbo
įvykdymui.
VEIKLOS VYSTYMASIS UŽDUOTYS
− Pagalbos trūkumas. − Naujos atsakomybės. − Nedarbas.
− Kiekybinis ir kokybinis perkrovimas. − Kiekybinis ir kokybinis neapkrovimas. − Atsakomybė dėl kitų gyvenimo ir gerovės. − Ribota veiksmų laisvė.
DARBO APLINKA − Skurdi estetika. − Fizinis pavojus. − Ergonominės problemos. − Triukšmas. − Kvapai.
Levi (1984) pažymėjo, kad galima ir dažniausiai pasitaiko suminė ir sinerginė kenksmingų veiksnių tarpusavio sąveika, kadangi stresoriai neegzistuoja izoliuotai vienas nuo kito [25,109]. Poveikis gali būti stipresnis, kai vienas veiksnys sustiprina ar padidina kito veikimą, ir silpnesnis, kai vienas sušvelnina ar susilpnina kito kenksmingo veiksnio įtaką. Daugelis psichosocialinių ir organizacinių darbo aplinkos veiksnių darbuotojo sveikatą veikia per psichofiziologinį mechanizmą, o fiziniai veiksniai veikia tiesioginiu (fizikiniu-cheminiu) keliu, tačiau gali būti ir atvirkščiai.
31 Nustatyti ar numatyti ryšį tarp kenksmingų veiksnių ir pakenkimo laipsnio naudojamas rizikos terminas [109].
Tarptautinės Darbo Organizacijos pranešime teigiama, kad kenksmingi psichosocialiniai ir organizaciniai darbo aplinkos veiksniai, susiję su darbo turiniu, darbo struktūra, valdymo sistemomis, darbo aplinkos ir organizacinėmis sąlygomis, veikia darbuotojų sveikatą, tačiau svarbi ir paties darbuotojo kompetencija bei poreikiai, nes veiksnių poveikis ir tarpusavio ryšiai pasireiškia per darbuotojo suvokimą ir pergyvenimus [93,106]. Paskutiniais dviem dešimtmečiais atliktų tyrimų duomenys rodo, kad psichosocialiniai ir organizaciniai darbo aplinkos veiksniai sukelia stresą, nepasitenkinimą darbu ir sveikatos pablogėjimą [111].
3.2.3. Streso paplitimas sveikatos priežiūros sektoriuje
Profesinis stresas plačiai paplitusi problema sveikatos priežiūros sektoriuje. Intensyvi sveikatos priežiūros sektoriaus reforma, restruktūrizacija, decentralizacija ir racionalizacija stipriai įtakoja darbo sąlygas ir darbuotojų sveikatą, o šiuo metu sveikatos sektoriuje vykstantys procesai gali dar pabloginti situaciją [61,103,63]. Sveikatos apsaugos darbo vietose pastebimas streso ir smurto augimas. Gydytojai, slaugytojos ir socialiniai darbuotojai yra aukščiausiai tarp darbuotojų patiriančių stresą darbe, tuo tarpu psichologinis ir fizinis smurtas sveikatos priežiūros sektoriuje sudaro beveik ketvirtadalį viso smurto patiriamo darbe [46,47,71,14].
Tarptautinės Darbo Organizacijos pranešimuose teigiama, kad sveikatos priežiūros sektoriaus reforma gali būti lydima, priklausomai nuo šalies ir situacijos, neigiamų padarinių, tokių kaip atleidimas iš darbo, atlyginimų įšaldymas ar sumažinimas, ilgesnės, nepatogios darbo pamainos, greitesnis darbo tempas, ilgesnės efektyvaus darbo valandos, didesnis sutarčių skaičius, taip pat daugiau laikino ir atsitiktinio darbo. Visi šie veiksniai yra pripažinti stresoriai ir gali sąlygoti stresui ir smurtui palankią aplinką dėl nežinomybės, nepastovumo, augančio susierzinimo ir pažeidžiamumo [124].
Stresas veikia daugumos specialybių gydytojus, kitą medicinos personalą bei ligonius, jį formuoja išoriniai veiksniai – darbo sąlygos, profesiniai, socialiniai ir gyvenimo būdo veiksniai, bei vidiniai – asmeniniai ir paveldėti veiksniai. Intelektualinio darbo atstovų veiklai būdinga didelė profesinė ir socialinė atsakomybė, sudėtingų užduočių ir algoritmų sprendimas, laiko deficitas, dažnos konfliktinės situacijos, hipodinamija [5].
Pagrindiniai slaugytojų darbo stresoriai yra psichosocialinės kilmės ir nulemti darbo organizacinių veiksnių. Anglijos mokslininkas Cox sudarė streso šaltinių ir psichosocialinių bei
32 organizacinių darbo aplinkos veiksnių sąsajų lentelę, kuri apima stresorius, veikiančius slaugytojus darbo aplinkoje (3.2.3.1 lentelė).
3.2.3.1 lentelė. Slaugytojų darbo stresoriai: psichosocialiniai ir organizaciniai rizikos veiksniai (T. Cox et al., 1996 [93])
Streso šaltinis Psichosocialiniai/organizaciniai rizikos veiksniai
1. Darbo planas ir darbo krūvis - dviprasmiškumas, neaiškumas; - darbo perkrova;
- kontrolės stoka;
- susidūrimas su mirtimi ir mirimu; 2. Tarpasmeniniai santykiai darbe - konfliktai su kitu personalu;
- konfliktai su medicinos personalu; gydytojų elgesys; - konfliktai su kitomis slaugytojomis;
3. Santykiai su pacientais ir jų šeimomis - neadekvatus pasiruošimas spręsti emocinius pacientų ir jų šeimų poreikius;
4. Darbo organizacija ir vadyba - personalo paramos stoka; - personalo keitimasis;
- sunkumai su vadybininkais ir vadovais; - riboti resursai ir personalo stygius; 5. Specifiniai slaugos aspektai - susirūpinimas gydymu ir pacientų slauga; 6. Asmeniniai - susirūpinimas dėl specialiųjų žinių ir įgūdžių;
Pagrindinės priežastys, įtakojančios medikų nepasitenkinimą darbu ir sukeliančios įtampą: daug dokumentacijos, sveikatos sistemos reforma, biurokratinė interferencija, darbo valandos, darbo kontrolė, spaudimas darbe, organizacinės paramos stoka, taip pat kontaktas su nepatenkintais pacientais [94,115]. Stresą sąlygojantis veiksnys gali būti technologinės inovacijos, ypatingai, kai nėra adekvataus personalo mokymo. Visi stresą sąlygojantys veiksniai gali turėti neigiamos įtakos darbo jėgos įsipareigojimams ir motyvacijai. Taip pat, jie gali sukelti riziką teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, kuri yra sveikatos reformų įsipareigojimas [130].
Sveikatos priežiūroje yra neišvengiamas darbas naktį, kuris yra įprastas daugeliui medikų, dėl to darbuotojai susiduria su psichologinėmis ir socialinės adaptacijos problemomis. Darbas pamainomis ir darbas naktį turi įtakos patiriamam stresui darbe ir yra kenksmingas darbuotojų sveikatai, ypatingai tų, kurie silpnai prisitaiko [131]. Pagrindiniai sveikatos sutrikimai įvardijami sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie dirba naktimis – miego ir virškinimo sistemos sutrikimai, problemos susiję su pasikeitusiais valgymo įpročiais, tai pasireiškia apetito praradimu, irzlumu, nuovargiu ir pagrindinis rizikos veiksnys t.y. jaučiamas nerimas ir baimė, kurių padarinyje formuojasi stresas. Europoje atliktų gyvenimo ir darbo aplinkos sąlygų tyrimo duomenimis, baimę naktinėje pamainoje dirbdamos jaučia 75 proc. darbuotojų moterų ir 25 proc. darbuotojų vyrų [41,39]. Darbas pamainomis ir darbas naktį neigiamai veikia darbuotojo vaidmenį šeimyniniame gyvenime ir socialinį aktyvumą. Pamainos tipas ir tai, kaip pamaininis darbas yra organizuotas, taip pat yra svarbu. Įrodyta, kad slaugytojos, kurių darbo valandos periodiškai keitėsi (rotacijos
33 principu), statistiškai patikimai jautė didesnę įtampą, nerimą, depresiją ir nuovargį lyginant su slaugytojomis, kurios dirbo kitose darbo pamainose [4].
Nemažą svarbą patiriamai įtampai darbe turi amžius, lytis, šeimyninė padėtis, o taip pat sociodemografiniai faktoriai. Įvairių užsienio tyrimų duomenimis, bendrosios praktikos gydytojai streso veikiami skirtingai ir priklausomai nuo amžiaus, lyties ir šeimyninės padėties. Labiausiai streso darbe veikiamos ištekėjusios moterys, taip pat jauni, turintys mažai praktikos ir vyresnio amžiaus bendrosios praktikos gydytojai [106,37].
Patiriamam stresui darbe svarbi ir organizacinė aplinka [28,91,149]. Prasta darbo organizacija gali sąlygoti didesnius darbo krūvius kai kurioms darbuotojų grupėms, stabdyti atliekamą darbą, sudaryti nepagrįstą vilkinimą, pacientų eiles, formuoti stresą ir negatyvias nuostatas darbuotojams ir sukelti agresyvų pacientų/klientų elgesį [91,90].
Fizinė darbo aplinka gali būti veiksniu, kuris sumažina arba sukelia stresą darbe. Kanados mokslininkai tyrę sveikatos priežiūros darbuotojų darbo sąlygas, pagrindinėmis priemonėmis, medikų patiriamo streso ir smurto darbe prevencijai, įvardijo šiuos fizinės darbo aplinkos reikalavimus: gerą patalpų apšvietimą, gerą darbo zonos matomumą, patalpas, kuriose būtų galima laisvai judėti tarp įrangos ir pacientų, saugias medikamentų laikymo vietas [107].
Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad sveikatos priežiūros sektorius yra tipinis, kur didelę dalį dirbančiųjų sudaro moterys, kurioms rizika patirti stresą ir smurtą darbe yra didesnė nei vyrams [78,64,80]. Ryšys tarp patiriamo streso, lyties ir darbo yra kompleksinis. Švedijoje atlikto tyrimo duomenimis, moterų dirbančių pilną darbo dieną, darbo krūvis yra daug didesnis nei vyrų dirbančių tokį patį darbo laiką. Švedijoje dirbančių moterų yra apie 86 proc., darbo namuose (namų ruošos) pasiskirstymo procentas tarp sutuoktinių taip pat yra panašus [53]. Didesnę smurto darbe riziką moterims sąlygoja ir tai, kad daugelio moterų užimamos pareigos vis dar yra žemesnės nei vyrų, pasižymi žemesne kontrole. Aukštuose, valdymo postuose moterys patiria diskriminaciją ir dažnai dirba daugiau nei jų kolegos vyrai [92].
Siekiant efektyviai kovoti su patiriamu stresu ir smurtu sveikatos priežiūros sektoriuje yra svarbu atkreipti dėmesį į bendravimo ir bendradarbiavimo reikšmę [118]. Konsultavimo ir komunikacijos stoka gali būti darbe patiriamo streso priežastimi. Informacijos plitimas ir atvira komunikacija gali žymiai sumažinti įtampą ir frustraciją darbuotojų tarpe [43,45-48,11].
Slaugos specialistų tarpe smurtas ir dėl to patiriamas stresas yra kompleksinė problema įtakojanti jų profesinę veiklą ir asmeninį gyvenimą. Profesine prasme jos beveik kasdien susiduria su smurto aukomis darbo vietoje. Taip pat jos yra potencialios smurto aukos darbo vietoje. Teigiama, kad slaugos specialistai (o ypač moterys) yra tris kartus labiau pažeidžiamos smurto srityje nei kitų profesijų atstovai. Kadangi dauguma smurto yra nukreipta prieš moteris, nes jos dominuoja slaugos sektoriuje, jos yra labiau ir dažniau pažeidžiamos [106].
