LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Agnė Minickaitė
PACIENTŲ SAUGOS KULTŪROS VERTINIMAS N MIESTO
POLIKLINIKOJE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
Visuomenės sveikatos vadybos magistras
Studentas Mokslinis vadovas
Agnė Minickaitė dr. Loreta Marmienė
TURINYS
SANTRUMPOS ... 3 SĄVOKOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 9DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Pacientų saugos samprata ... 11
1.2. Nepageidaujamų įvykių samprata ... 15
1.3. Nepageidaujamų įvykių registravimas ... 16
1.4. Komandinio darbo ypatumai sveikatos priežiūros sektoriuje ... 17
1.5. Pacientų saugos kultūros vertinimas sveikatos priežiūros įstaigose ... 18
2. TYRIMO METODIKA ... 21
3. REZULTATAI ... 24
3.1. Demografinių, socialinių duomenų charakteristika ... 24
3.3. „N“ poliklinikos specialistų nuomonė apie NĮ registravimo sistemą ir grįžtamąjį ryšį ... 31
3.4. Medicininių įrašų kokybės ypatumai paciento saugos atžvilgiu ... 35
4.REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 38
IŠVADOS ... 43
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44
LITERATŪRA ... 45
SANTRUMPOS
ASPĮ – Asmens sveikatos priežiūros įstaiga ES – Europos sąjunga
HI – Higienos institutas NĮ - nepageidaujamas įvykis PSK – Pacientų saugos kultūra
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
SĄVOKOS
Pacientų sauga – sveikatos priežiūros struktūros ir procesai, kurių taikymas padeda sumažinti nepageidaujamus įvykius atsirandančius dėl sveikatos priežiūros sistemos poveikio, tikėtinumo (9).
Pacientų saugos kultūra - individualių, organizacinių vertybių, nuostatų, požiūrio, kompetencijų ir elgesio modelis, norint nuolatos mažinti žalą pacientui, kuri gali būti teikiant jam sveikatos priežiūros paslaugas (34).
Nepageidaujamas įvykis - įvykis, įvykęs dėl veikos, galėjusios sukelti ar sukėlusios nepageidaujamą išeitį (rezultatą) pacientui, daugiau dėl medicininės pagalbos teikimo ir organizavimo, negu dėl paties paciento ligos ar būklės (5).
Asmens sveikatos priežiūra - tai viešos ir privačios įstaigos teikiančios planines sveikatos priežiūros paslaugas ir užtikrinančios būtinąją medicinos pagalbą (34).
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
Pacientų saugos kultūros vertinimas N miesto poliklinikoje. Agnė Minickaitė
Mokslinio darbo vadovė: dr. Loreta Marmienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2018.56 p.
Darbo tikslas - įvertinti sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į pacientų saugos kultūrą poliklinikoje
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į bendradarbiavimą (komandinį darbą, konfliktų valdymą) teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
2. Įvertinti sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į nepageidaujamų įvykių registraciją ir grįžtamąjį ryšį.
3. Nustatyti organizacinių - elektroninių sistemų, popierinių dokumentų kokybės ypatumus paciento saugos atžvilgiu.
Tyrimo metodika. Kiekybinis momentinis tyrimas. Tyrimo atlikimo laikas: nuo 2018 m. vasario 05 d. iki 2018 m. vasario 23 d. “N“ miesto poliklinikoje. Tyrime dalyvavo: 168 respondentai. Atsako dažnis – 100 %
Rezultatai. 59,5 respondentų tvirtino, kad nei sutinka nei nesutinka, kad pasitelkiamas komandinis darbas teikiant paslaugas pacientui. Beveik pusė (47,6 proc.) respondentų teigė, kad nesusiduria su problemomis keičiantis informacija su kitomis poliklinikomis. 76,4 proc. apklaustųjų teigė, kad vyraujantis konfliktų pobūdis įstaigoje vyrauja tarp sveikatos prežiūros specialistų ir pacientų. 36,5 proc. respondentų teigė, kad poliklinikoje veikia NĮ registravimo sistema bei daugiau nei pusė (99,4 proc.) tvirtino, kad pacientai gali jaustis saugiai jų įstaigoje. 37,1 proc. respondentų pagal užimamas pareigas teigė, nei kart nesusidūrė su netinkamai supildytais paciento dokumentais. Tačiau 26,9 proc. buvo teigusių, kad nežino apie elektroninės sistemos neveikimą lyginant su gydytojais bei slaugytojomis statistiškai dažniau pritarusiais su pateiktu teiginiu.
Išvados. 1) Gauti rezultatai rodo, kad pusė dalyvavusių respondentų teigė, kad darbe vyrauja geri tarpusavio santykiai. Daugiau nei pusė repondentų išskyrė, kad dažniausiai vyraujantis konfliktų pobūdis įstaigoje vyrauja tarp specialistų su pacientais. Pastebėta taip pat, kad specialistai turintys 11 m. ir 20 m. darbo patirties negeba bendradarbiauti su kitomis poliklinikomis bei savo vadovybe taip pat mažiau yra linkę rinktis komandinį darbą lyginant su trumpesnę ir ilgesnę darbo patirtį
turinčiais specialistais. 2) Pastebima, kad gydytojai ir kitas personalas yra labiau informuotas apie nepageidaujamų įvykių sistemos veikimą lyginant su slaugytojomis. Grįžtamasis ryšys apie įvykusius, užfiksuotus įvykius neišskiriamas. Tačiau, daugiau nei pusė respondentų tvirtino, kad pacientai gali jaustis saugiai jų poliklinikoje. 3) Gauti rezultatai parodė, kad trečdalis respondentų pastaruosius 12 mėn. nesusidūrė su netinkamai supildytais paciento dokumentais. Tačiau išanalizavus apklaustųjų nuomonę apie elektroninės sistemos ESPBI.IS darbą pastebėta, kad gydytojiems ir slaugytojoms tenka, kas mėnesį susidurti su tinkamai neveikiančia sistema lyginant su kitu personalu.
SUMMARY
Public health management
The evaluation of patient safety culture in N city clinics Agnė Minickaitė
Supervisor name, surname: Loreta Marmienė
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Science. Kaunas; 2018. 56 p.
Aim of the study. Asses primary healthcare centre healthcare workers opinion about patient safety culture.
Objectives.
1. Reveal healthcare specialist conflicts, cooperation, teamwork effectiveness for provision services.
2. Assess healthcare workers viewpoint about unwanted events registration and feedback of it.
3. Assess organizational - electronic systems, paper documents quality effect for pacient. Methods. Quantitative instant test. Research period: from 2018 February 05 by 2018 February 23 "N" in the personal health care institution. The survey was conducted by 168 respondents. Response rate - 100%
Rezults. 59.5 respondents claimed that they neither agree or disagree using teamwork for offering healthcare services to patient. Almost half (47.6%) of respondents said that they didn’t have any problems of exchanging information with other clinics. 76.4 percent respondents said that usually conflicts in institution being between health care professionals and patients. 36.5 percent of respondents said that clinic have unwanted event registration system and more than half (99.4%) claimed that patients can feel safe in their institution. 37.1 percent respondents said that they didn’t have feedback of unwanted event registration. But 26.9 percent said that doctors and nurses have more problems of using electronic system than others.
Conclusion. 1) The results shows that half of the respondents said that they have good work relationship at work. More than half of the respondents said that conflicts are more between healthcare workers and patients. Also noticed that specialist who have 11 years or 20 years work experience can’t cooperate with other clinics and their government. In addition to this they less using teamwork than others who’s experience shorter or a little bit longer. 2)Doctors and other staff are more informed about unwanted events system than nurses. The feedback about the events
unknown. However, more than half of the respondents said that patients can feel safe in their clinic. 3) The results showed that third part of respondents in the last 12 months didn’t cope with incorrectly supplemented patient documentation. However, after analyzing the opinion of the respondents about the electronic system ESPBI.IS, showed that doctors and nurses monthly have mismatches than other staff.
ĮVADAS
Šiomis dienomis sveikatos priežiūros sistemoje teikiamų paslaugų, procedūrų įvairovė yra gana didelė, tačiau visų svarbiausias - kokybiškas procedūros atlikimas, nesukeliantis pašalinio efekto pacientui. Dėl kintančios sveikatos sistemos, sveikatos priežiūros technologijų sudėtingumo, atsiranda ir tikimybė pacientui patirti žalą. Taip pat nuolat vykstantiems pokyčiams medicinos moksle, praktikoje, sveikatos teisinėje bazėje, sąlygoja diegimą naujų struktūrų ir procesų sukeldami įtampą. Todėl sveikatos priežiūra tampa ne tik sudėtingesnė, bet ir rizikingesnė. Padidėjęs darbo krūvis dėl sveikatos priežiūros personalo trūkumo, naujovės sveikatos priežiūroje sukelia didėjantį darbuotojų nuovargį ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, kai patiriamas stresas ir įtampa turinti įtakos atliekamo darbo kokybei bei paciento saugumui (46, 47). Taigi, visoms pasaulio valstybėms organizuojant sveikatos priežiūrą ir kreipiant didelį dėmesį į sveikatos priežiūros paslaugų saugą, kokybę reikia nuolatos susidurti su iššūkiu pertvarkant, organizuojant bei gerinant sveikatos priežiūros sistemą.
Temos naujumas ir aktualumas. Pacientų saugos gerinimas yra ir bus vienas iš aktualiausių Europos Sąjungos prioritetų norint gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei saugą (9). Reikėtų atkreipti dėmesį į Europos komisijos pranešimų teikimo ir mokymosi pogrupio pacientų saugos ir kokybės valdymo darbo grupės pateiktą ataskaitą, kad kasmet nuo 8 iki 12 proc. ligoninėse besigydantiems pacientams teko patirti nepageidaujamus įvykius (toliau – NĮ), o 37 tūkst. mirė dėl infekcijų (9). 2009 m. Europos komisijos užsakyto tyrimo Eurobarometro Nr. 327 rezultatai parodė, kad 50 proc. apklausoje dalyvavusių Europos Sąjungos šalių gyventojų mano, kad gaudami sveikatos priežiūros paslaugą gali patirti žalą, o 25 proc. teigė, kad jų šeimos nariai tiesiogiai susidūrė su NĮ (32). Saugos kultūros integracija į asmens sveikatos priežiūros įstaigas yra svarbi siekiant patobulinti jos klinikinę praktiką ir siekiant pagerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Esant asmens sveikatos priežiūros įstaigoje saugos kultūrai, gerokai sumažėja klaidų atsiradimo ir pasikartojimo tikimybė. Tokiu būdu sumažėja potencialios fizinės bei psichologinės žalos tikimybė pacientui ir darbuotojiems, kenčiančių nuo kaltės, gėdos, pasitikėjimo ir moralinių įsitikinimų praradimo, skaičius (24).
Taigi, Lietuvoje nebuvo atliktas tyrimas norint išsiaiškinti apie pacientų saugos kultūrą N asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atlikus tyrimą bus išsiaiškintas sveikatos priežiūros specialistų požiūris į pacientų saugos kultūrą bei jos ypatumus sveikatos priežiūros įstaigoje.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į pacientų saugos kultūrą poliklinikoje
Uždaviniai:
1. Atskleisti sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į bendradarbiavimą (komandinį darbą, konfliktų valdymą) teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
2. Įvertinti sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į nepageidaujamų įvykių registraciją ir grįžtamąjį ryšį.
3. Nustatyti organizacinių- elektroninių sistemų, popierinių dokumentų kokybės ypatumus paciento saugos atžvilgiu.
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Pacientų saugos samprataPirmieji 1999 m. pradėję kalbėti apie pacientų saugą buvo JAV medicinos instituto mokslininkai. Savo publikacijoje „Klysti yra žmogiška: saugesnė sveikatos priežiūra“ išskyrė, kad klysti yra žmogiška bei pabrėžė apie klaidas ir saugą sveikatos priežiūros srityje, kad tai – organizacinių-sisteminių veiksnių ir prielaidų, o ne individualaus neprofesionalumo pasekmė (7). Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) teigia, kad pacientų gydymas tapo efektyvesnis, bet tuo pačiu ir sudėtingesnis dėl naudojamų naujesnių technologijų, vaistų, gydymo metodų. Taigi pacientų sauga apibūdinama, kaip prevencija pacientams, jų sveikatai norint išvengti klaidų ir nepageidaujamų reiškinių sveikatos priežiūroje (2).
„Pacientų sauga“ kaip terminas pradėtas naudoti norint išvengti klaidų bei žalos padarinių medicinoje. Šiuo terminu užsienio šalies mokslininkai ir ekspertai apibūdina saugos kultūrą ir formuojamą modelį, kurio siekis mažinti įvairiais būdais žalą pacientams teikiant medicinines paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose. Pacientų sauga dažniausiai apibrėžiama kaip galimybė būti saugiu nuo pavojų, sužeidimų sveikatos priežiūros įstaigoje (1). Amerikos medicinos instituto
(angl. „American Medicine Institute“) mokslininkų publikacijos dėka buvo iškelta į viešumą
saugumo problema sveikatos priežiūros įstaigose. Šiuo pavyzdžiu, toliau sekė ir britų mokslininkai, kurie patvirtino, kad pacientų sauga yra aktuali sveikatos priežiūroje, tačiau retai ir aiškiai apibrėžiama. Anot, jų pacientų sauga išskiria nemažiau svarbią sąsają su sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybe ir rizikos valdymu (7). Taigi, 2006 m. pacientų saugos apibrėžtį apibendrina „ Europos visuomenės priežiūros kokybei“ organizacija. Pacientų sauga – integruotas individo ir organizacijos elgesio modelis, besiremiantis bendrais įsitikinimais sumažinti žalą pacientams, kuri atsiranda teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (8).
Žvelgiant į Lietuvos sveikatos priežiūros patirtį pirmą kartą Lietuvos teisės aktuose Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005 – 2010 m. programoje buvo paminėta „Pacientų saugos“ apibrėžtis (5). Apibūdinant Lietuvos poziciją pacientų saugoje, kad tokie aspektai kaip medicininių klaidų registravimas, vaistų vartojimo ypatumai, pacientų švietimas yra tik pradėtas diegti bei vystyti. Reikia išskirti tai, kad pradėtas diegti ir vystyti privalomas pacientų saugos modulis į Lietuvos aukštąsias mokyklas plečiant nepakankamas žinias, kai kuriose srityse kaip komandinis darbas, lyderystė, rizikos valdymas, paslaugų organizavimas (3, 15). Visi teigiami ir neigiami sveikatos priežiūros srityje vykstantys įvykiai vysto bendrą sveikatos politiką, kuri daro įtaką sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiamų paslaugų kokybei, o visų svarbiausia poveikį pacientui. 2014 m. Lietuvoje buvo atliktas Higienos instituto stebėjimo, prevencijos tyrimas dėl NĮ
registravimo bei pacientų saugos kultūros diegimo galimybių ASPĮ. Gauti rezultatai parodė, kad Lietuvoje dar nėra sklandžiai įdiegtas pacientų saugos kultūros modelis (6).
Apibrėžiant reikia išskirti, kad didžiausi teisiniai postūmiai prasidėjo pasaulyje, kai 2002 m. gegužės 13 – 18 d. Ženevoje buvo paskelbtas Pasaulio sveikatos asamblėjos pirmasis dokumentas, kuris padėjo teisinį pagrindą pacientų saugoje. Šio dokumento dėka Jungtinių Tautų organizacijos šalys buvo priverstos skirti dėmesį pacientų saugos problemoms bei kurti ir diegti sveikatos priežiūrai kokybės gerinimo ir saugumo sistemas (11). Kitas nemažiau svarbus įvykis tai, 2004 m. PSO iškeltas tikslas buvo suformuoti ne tik saugią visuotinę pacientų saugos politiką, bet ir įgyvendinti daugelį programų įkūrus Pasaulio pacientų saugos aljansą (12). Nemažiau svarbią reikšmę turėjo ir Liuksemburgo pacientų saugos deklaracija paskelbta 2005 m., kurioje teigiama, kad žmonės turi teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą (13). Taip pat 2009 m. įvyko ES Tarybos patvirtinimas dėl rekomendacijų ir infekcijų kontroliavimo pacientų saugoje nacionaliniu ir regioniniu mastu (14). 2011 m. Europos parlamento ir Tarybos nutarimas skelbė apie pacientų teisę gauti kokybiškas, saugias paslaugas, bet kurioje iš ES šalių. Nepaisant šių nuostatų ir teisinės bazės ne visoms šalims pasisekė sėkmingai įgyvendinti iš paminėtų, pateiktų įstatymuose reikalavimų dėl saugių ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų diegimo. Taigi, nepaisant sklandžios ES teisinės bazės įkūrimo, realybėje ne visoms šalims narėms pasisekė sėkmingai įgyvendinti įstatymuose minėtus reikalavimus ir suteikti pacientams galimybę gauti saugią ir kokybišką sveikatos priežiūrą. 2013 m. Europos komisija paskelbė rekomendacijas Nr.2009/C 151/01 įgyvendinimo ES šalyse
rezultatus
(15).
Kitose šalyse buvo tik pateikiama informacija apie pacientų saugą, kitur pacientų saugą įtraukė į mokymosi programą, likusieji platino žinias bei parengė pagrindinių kompetencijų pacientų saugos katalogą. 2012-2014 m. buvo vykdomas projektas „PaSQ“, kuris buvo sukurtas pagal prieš tai buvusio vykdyto projekto patirtimi „EuNetPaS“ norint sustiprinti ES valstybių tarpusavio bendradarbiavimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei įtraukti dalyvauti ir pačius pacientus. Šis projektas buvo koordinuojamas Prancūzijos (HAS) institucijos, o Lietuvoje šį projektą kuravo VASPVT (17).Apibendrinant reiktų pabrėžti, kad tais pačiais metais Nacionalinės pacientų platformos vienas iš pagrindinių siekių buvo formuoti visuomenės ir pacientų požiūrį į NĮ sveikatos priežiūroje, lavinti ir mokyti sveikatos priežiūros darbuotojus. Tokiu būdu siekiant įdiegti bei vystyti ASPĮ saugos kultūrą, kuri remtųsi tarpusavio pasitikėjimu, atvirumu, kas yra svarbu formuojant saugos kultūrą, ką patvirtina bei nagrinėja kiti mokslininkai (15).
1.1. lentelė. Pacientų saugos kultūros sudėtinės dalys pagal skirtingus mokslininkus (17 -20).
Tačiau sveikatos organizacijos taikančios saugos kultūrą ją suvokia ir įvardija kaip darbuotojų nuolatinį suvokimą atliekant savo veiksmus, sąmoningą suklydimo galimybę ir tikimybę suklysti. Saugi kultūra būtent sudaro galimybę žmonėms būti atviriems ir teisingiems, kas skatina juos kalbėtis ir mokytis iš padarytų klaidų. Visa tai, turi įtakos kaip žmonės elgiasi ir moka dirbti kartu, kaip galinga jėga nepaisant, kai vyksta darbuotojų ir kolektyvo kaita (10). Nacionalinė pacientų saugos tarnyba saugos kultūrą apibūna, kaip įsišaknijusių procesų sukurtą kultūrą iš komandos įsitikinimų, vertybių, požiūrio, normų, neišsakytų, nutylėtų prielaidų (1). Michael St. Pierre pacientų saugos kultūrą aiškina kaip ir daugelis prieš tai, nagrinėjusių autorių, kad tai apima struktūras, procesus, darbo vietas, įtaisus, o visų svarbiausia darbuotojų kvalifikaciją, tarpusavio santykius jų sąveiką ir įtaką, bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje (35).
Apibendrinant galima teigti, kad saugi kultūra nepriklauso nuo vieno atsakingo darbuotojo (pvz.: saugos ar kokybės atstovo), tačiau labiausiai visi darbuotojai nori gyventi saugia kultūra savo kasdienybėje (6).
PSK sudėtinių dalių reikšmės
J. Reason Ch.E.Sammer J. Carthey ir J. Clarke
AHRQ (The Agency for Healthcare Research and Quality ) Teisinga kultūra + + + Ataskaitų -pranešimų kultūra + + + Mokymosi kultūra + + + + Lanksti kultūra + Lyderystė + Komunikacija + + Atvira, informuota kultūra + Darbas komandoje padalinyje tarp padalinių
Tai išskiria ir kiti mokslininkai nagrinėję pacientų saugos kultūros sudėtinę reikšmę (18,19,20,21). Pastebima, kad Reason J., Sammer Ch., ir Carthey J. bei kiti išskiria teisingą kultūrą kaip vieną iš pagrindinių sudėtinių sričių vystant saugos kultūrą. Teisinga kultūra aiškinama, kaip darbuotojų bei pacientų jų artimųjų sąveika padedanti sąžiningai spręsti klausimus, susijusius su NĮ (36). 1.1. lentelėje galima įžvelgti, kad ne kiek mažiau svarbus ir mokymasis formuojant kultūrą. Nes mokymosi kultūra apibūdinama kaip galimybė kolegoms išmokti saugos iš prieš tai buvusių nepageidaujamų įvykių. Diegiant ir tobulinant saugos kultūrą išskiriamos ir kitos sritys kaip komunikacija, atvira kultūra, darbas komandoje, lyderiavimas, lankstumas bei ataskaitų formavimas. Kiekvienas iš šių komponentų kuria bendrą visumą tai, atvirą kultūrą, kai personalas gali aptarti įvykusius nepageidaujamus įvykius su kolegomis, darbdaviu. Tokiu būdu jie mokosi iš kolegų patirčių, lavina gebėjimą atpažinti ir identifikuoti galimų įvykių atsiradimą taip juos mažinant ir kuriant taip ne tik teisingą, informuotą kultūrą (36).
Taigi tai, suformuoja gebėjimą kalbėti ir drąsiai bendrauti, nebijoti suklysti, mokytis iš padarytų klaidų, ką apibrėžia ir saugos definicija bei A.M. Wisniewskis ir kt., kurie pabrėžia, kad saugi kultūra susideda iš prieš tai minėtų, nagrinėtų sričių kaip komandinio darbo, saugaus klimato, pasitenkinimu darbu, streso pripažinimu, o visų svarbiausia vadovo požiūrio į saugą (22). Tačiau kyla klausimas, o kokią saugos kultūros įtaka turi poliklinikai. Taigi, saugos kultūra turi galimybę:
1. Sumažinti besikartojančių, naujų atvejų, klaidų riziką taip didinant atsakomybę bei mokymąsi nekartoti NĮ.
2. Gebėjimą saugoti ir mažinti žalą pacientams tiek psichologiškai, fiziškai, nes sveikatos priežiūros specialistai turės daugiau informacijos bei kompetencijų.
3. Tikimybė, kad atsiras mažesnė moralės, kaltės, gėdos, pasitikėjimo gydytojų skaičius patiriantis nuo NĮ.
4. Laukimo laiko trumpinimas laukiant pas gydytoją, kai tenka dažniausiai praleisti vidutiniškai 7 - 8 dienas ilgiau tais atvejais, kai pacientui pasireiškia nepageidaujamas įvykis.
5. Išlaidų mažinimas papildomam gydymui.
6. Išteklių mažėjimas dėl pateikiamų skundų, pretenzijų (11).
Apibrėžiant reikia dar sykį išskirti, kad kultūra apima daugumą sričių, bet visų svarbiausia reikia komunikuoti ir tobulinti savo elgesį mokantis geriau ne iš savų, bet iš buvusių klaidų taip išvengiant besikartojančių atvejų ir nepageidaujamų įvykių sukeliančių žalą pacientams bei jų artimiesiams, nes saugi kultūra, esanti sveikatos priežiūros įstaigose ne tik sumažins pacientų patiriamą žalą ASPĮ, bet tuo pačiu turės teigiamos įtakos visai įstaigai bei dirbančiam personalui.
1.2. Nepageidaujamų įvykių samprata
Nepageidaujami įvykiai skirtingų mokslinių šaltinių yra aiškinami įvairiai. NĮ (nepageidaujamais įvykiais) - įvardijami kaip įvykusius įvykius (adverse event), beveik įvykusius (near misses), kurie apibrėžtyje ir pažymi, kad įvykiai galėję sukelti arba sukėlę nepageidaujamą išeitį (3;4). Pavyzdžiui, S.M.Dovey, R.L.Phillips apibūdina tai, kaip nepageidautinu, vengtinu dideliu ar mažu klinikiniu ar administraciniu įvykiu, kurio nebuvo galima numatyti bei išvengti jo įvykimo galimybės (37). Tačiau, E.J. Thomas, D.M. Studdert ir kt. aiškina, kad tai žala pacientui dėl prastos medicinos vadybos, kurios rezultatas prailgėjąs ne tik gydymo laikas, bet galima negalia ar pablogėjusi sveikatos būklė (38).
Išanalizavus kaip yra apibūdinamas nepageidaujamas įvykis Lietuvoje aptinkama apibrėžtis Lietuvos sveikatos programoje 2005-2010 m. NĮ yra aiškinamas kaip įvykęs įvykis, kuris galėjo sukelti nepageidautiną poveikį pacientui labiau susijusį su medicininės pagalbos teikimu nei dėl pačio paciento sveikatos būklės ar ligos (5). Taigi, LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. V- 401 „Dėl Privalomų registruoti nepageidaujamų įvykių sąrašo ir jų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ NĮ apibrėžiamas kaip įvykiai, reakcijos, reiškiniai, aplinkybės, atsiradę dėl veikos, galėjusios sukelti ar sukėlusios nepageidaujamą išeitį (rezultatą) pacientui“ (48).
Apibendrinant reikia išskirti tai, kad dauguma mokslininkų NĮ sveikatos priežiūros įstaigose įvardija vienareikšmiškai identiškai, kad tai įvykiai, kurių norima išvengti nepatiriant abipusės žalos tiek pacientui bei sveikatos priežiūros specialistui ir įstaigai. Taigi, dažni sveikatos priežiūroje nutinkantys nepageidautini įvykiai sukelia nemažų ekonominių, socialinių, psichologinių nuostolių. Nes puikiai yra žinoma, kad medicinoje yra sunku išvengti NĮ dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, medicininių žinių stokos, dirbančio personalo amžiaus skirtumo, praktikos bei rizikos įvertinimo (37). Dauguma autorių išskiria NĮ kaip atsitikimą arba kelių aplinkybių visumą turėjusią įtaką sukelti nepageidautiną įvykį, kuris turi tam tikrus bruožus pirmiausia kaip: negatyvumą darantį ar padariusį žalą sveikatos priežiūros sistemai ar paciento dalyvavimas, kai įvykis yra susijęs su pacientu ir turi įtakos arba potencialiai gali sukelti žalą, neigiamą poveikį. Sekantis bruožas tai, priežasties buvimas, kai atsiranda požymiai, kad NĮ atsiradimui turėjo ne paciento liga ar būklė, bet sveikatos sistemos veiklos padarinys (38).
1.3. Nepageidaujamų įvykių registravimas
Norint išanalizuoti įvykusius NĮ geriausias būdas yra registruoti, kad būtų galimybė ne tik detaliau išnagrinėti tačiau, ir vengti tokių pasikartojančiu įvykių. NĮ registravimo sistemą sudaro šie etapai. NĮ pirmiausia identifikavimas, valdymas bei pasekmių pašalinimas, užfiksavimas – registravimas, NĮ koregavimo veiksmai atliekami pastebėjusio personalo, auditoriaus, specialios komisijos. Galiausiai vyksta sisteminė NĮ analizė bei įvertinimas, kurie pateikia išvadas, rekomendacijas norint užkirsti kelią pasikartoti pnš. situacijai. Tam imamasi veiksmų įgyvendinant ir išvystant grįžtamąjį ryšį, informuojant sveikatos priežiūros darbuotojus apie sukėlusias priežastis ir pasekmių pašalinimo įdiegtus prevencinius veiksmus. Tolimesni valdymo veiksmai NĮ srityje tai sistemos tobulinimas (14).
Tačiau, rasti duomenys Lietuvos sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005-2010 m. programoje nurodo numatyti didesnį dėmesį į nepageidaujamų įvykių valdymą formuojant algoritminį požiūrį, analizę taip norint sukurti efektyvią tokių įvykių valdymo sistemą bei prevenciją (26). 2013 m. duomenimis iš Higienos instituto pateiktos ataskaitos yra įvardijamos išvados, kad NĮ registravimas nėra kokybiškas, nes nėra vienos stebėsenos sistemos (nacionalinės registro įstaigos), kuri užtikrintų grįžtamojo ryšio sklaidą bei greitą duomenų analizę pateikiamą teikėjams (51). Šalyje vis dėl to veikia atskirų sričių registrų bazės.
• Nepageidautino vaistų poveikio; • Kraujodonorystės registras; • Radiacijos registras;
• Hospitalinių infekcijų monitoringo įvykiai; • Medicininių prietaisų;
• Transplantacijos (ląstelių, audinių, organų – įsigyjimo, ištyrimo,apdorojimo)
Taigi reikia pabrėžti, kad yra vis dėl to įstaigų turinčių kelerių metų patirtį registruojant NĮ tai, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių psichiatrijos, Nacionalinis vėžio institutas. Tačiau kiekviena iš jų vadovaujasi skirtingu NĮ fiksavimu ir registravimu todėl, kad nėra įdiegta vieninga registravimo įvykių sistema, kuri būtų visose įstaigose numatanti vadovautis vienodu principu ir sistemiškumu. Puikus pavyzdys, Klaipėdos ligoninė, kurioje veikia dalinė registravimo sistema, taikoma pranešimo algoritmas apie NĮ, kur pagal šią sistemą 2004 m. Klaipėdos ligoninėje pranešta apie 371 įvykį ir tai sudaro 1 proc. visų hospitalizacijų (40).
Taigi 2003 – 2008 m. Europos Parlamento Tarybos sprendimu vienas pagrindinių siekių buvo sukurti NĮ monitoringo sistemą ir vieningą jų registrą (41). Kiekvienos sveikatos priežiūros informuotumas bei sistemingumo lygis yra skirtingas apie nepageidaujamus įvykius. Taip pat skiriami ištekliai spręsti su tai susijusias problemas, nėra vienodo dydžio. Kiekvienoje šalyje vyrauja ir egzistuoja skirtingos registravimo sistemos. Pavyzdžiui, Anglijoje medicinos ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūros įdiegta Geltonųjų kortelių projektas – sistema (angl. UK Medicine and Healthcare Products regulatory Agency‘s (MHRA) Yellow Card scheme) (42), Olandijoje išvystyta tiesioginio tipo pranešimų sistema, kuri užfiksavo 2002-2004 m. 276 pranešimus apie nepageidaujamus įvykius, kur per tą patį laikotarpį buvo gautą dar daugiau tokių pranešimų – net 3131 pranešimas, kurie iš jų buvo pranešti pačių pacientų apie rimtas pasekmes sukėlusius NĮ (42). Reikia išskirti ir tai, kad ir kitos valstybės kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Australija, Kanada, Vokietija, Suomija, Švedija, Lenkija, Šveicarija ir Slovakija įdiegė privalomą nepageidaujamų įvykių kontroliavimo sistemą. Taip pat buvo įkurti ir nacionaliniai NĮ centrai Danijoje, Anglijoje, Ispanijoje, kuriuose visa informacija apie nepageidaujamus įvykius buvo analizuojama, sisteminama.
Apibendrinant galima teigti, kad norint įgyvendinti sklandžią algoritmišką sveikatos priežiūros saugos sistemą prireiks komandos, nes visada lengviausia bei geriausia spręsti ne individualiu, bet grupiniu mastu. Kiekvienas narys papildys arba pasiūlys tokią išeitį daug greičiau laiko atžvilgiu nei tai, darytų vienas žmogus. Įmonėse ar įstaigose kolektyviškas, komandinis darbas teikia ne tik puikius rezultatus įgyvendinant tikslą, bet ir sklandų tarpusavio darbą.
1.4. Komandinio darbo ypatumai sveikatos priežiūros sektoriuje
Komandinis darbas šiuolaikinėse organizacijose yra vienas iš geriausių ir sėkmingiausių būdų. Mokslininkai daugelį metų nagrinėją ir besidomėją darbo kultūros principais pabrėžia tai, kad komanda lengviau susitvarko su problemomis priešingai negu vienas individas. Taip pat komandoje esantys žmonės turi daugiau idėjų ir pasiūlymų, nes tai jungia bendri asmenybių bruožai. Tačiau, žinoma nutinka ir priešingai, kai iškyla konfliktai, kurių pasekoje asmenybės diskutuoja bei taip nesurambėja ieško problemos sprendimo (23).
Reikia pabrėžti, kad išskiriama nemažai pranašumų dirbant ne individualiai, bet komandoje. Tai padeda tikslingai pateikti konkurencingą produktą ar paslaugą taip pasiekiant organizacijos tikslą bei reaguoti į aplinkoje vykstančius pokyčius. Reikia pridurti tokie pokyčiai padeda skatinti ir diegti naujas technologijas, o tai veikia ir gerina komandos narių kompetenciją, žinias kuriais jie dalijasi vienas iš kito, o rezultate gerina organizacijos paslaugų kokybę, vidinių pareigų ir funkcijų
pakaitumą. Taip pat tai, sudaro nuolatinį vadybos procesą, kuris derina tarpusavio komandos narių vaidmenis, nuostatas tai, didina narių susidomėjimą organizacijos veikla, o taip pat mažina konfliktų ir streso lygį. Nes jie sąmoningai tampa organizacijos dalimi, kurie netiesiogiai įsipareigoja bei tampa lojalūs (24). Sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose vykdoma saugos kultūros koncepcija darbuotojai žino apie galimas klaidas ir stengiasi, kad jos iš viso neįvyktų dirbant (8).
Taigi, inicijuojant vadovams savo įstaigose lyderystę, komandinį darbą, atsakomybės prisiėmimą, atvirą bendravimą pranešant apie įvykusius įvykius ne bausmių aplinkoje taip mokantis iš klaidų ir ne tik. Tokiu būdu mažinant ne tik riziką, bet tuo pačiu gerinant pacientų saugos rezultatus orientuojantis į sveikatos priežiūros procesą, teikiamų paslaugų kokybę (26). Kiti mokslininkai taip pat pabrėžia, kad komandinio darbo įtaka yra svarbi tačiau nemažiau svarbus vaidmuo yra organizacijos, institucijos vadovo – lyderio nuo kurio priklauso pacientų sauga ir kultūra. Visų svarbiausias aspektas yra ne tik puiki sveikatos priežiūros organizacijos infrastruktūra, naujovės technologijose, bet įstaigos sėkmės garantas svarbiausias – specialistai jų darbo stilius, vertybių sistema (27,28). Pavyzdžiui, VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje ar bet, kurioje kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje nuolatinis personalo kvalifikacijos kėlimas, harmoningas komandinis darbas, procesų aprašymai, algoritmų ir standartų, pareigybių instrukcijų laikymasis, nuolatiniai sisteminiai auditai nustatantys kokybės veiklos rezultatus padeda sumažinti nepageidaujamų įvykių galimybę taip atsižvelgti į pacientų interesus, poreikius jų gerinimą (29).
Apibendrinant galima teigti, kad komandinis darbas ir bendradarbiavimas kuria ne tik efektingą darbo aplinką, bet ir kompetentingą darbą, kurio rezultatas pasiekia pacientą. Taigi pagrindiniai darbo bruožai yra:
1. bendradarbiavimas, 2. tarpusavio pagalba,
3. vienalytiškumo ir įvairiapusiškumo pusiausvyra (52).
Kuri kuria ir įgalina ne tik mokytis vienas iš kito tačiau, papildo vienas kitą bei padeda išvengti konfliktinių situacijų ne tik tarpusavyje kolektyve, bet ir su pacientais.
1.5. Pacientų saugos kultūros vertinimas sveikatos priežiūros įstaigose
XIX am. Nepageidaujami įvykiai buvo nagrinėti pavyzdžiui, diagnostinėje, chirurginėje, etiniu, medikamentinio gydymo, bei kitokio pobūdžio sveikatos priežiūros srityje, kurios buvo vienos iš pirmųjų medicinos mokslų bazių. Pagrįstais įrodymais įrodanti sveikatos priežiūros efektyvumą, bet tuo pačiu sudėtingumą ir riziką. Reikia pridurti, kad sveikatos priežiūros, vadybos pokyčiai pradėjo vystytis tik pastarąjį dešimtmetį, kai buvo pradėta semtis iš kitų pramonės šakų
pvz; transporto, energijos, gamybos turinčių patirties valdant neatitiktis. Vis dėl to geriausias ir artimiausias pavyzdys, kuriuo sveikatos priežiūra sekė ir pasisėmė idėjų buvo aviacijos sritis.
Aviacijos sektorius – labiausiai suformavęs automatizuotą duomenų bazę (angl. LLIS –
Lessons Learned Information System), kurią tvarko Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės
tyrimo administracija (angl. NASA). Šioje srityje buvo siekiama ne tik dalintis praktika, tačiau stengtis, kad NĮ ateityje būtų išvengiami bei neįvykstantys (43). Sveikatos ir aviacijos sektoriai turi panašumų. Pirmiausia šie sektoriai kreipia ne tik didelį dėmesį į žmogų, bet ir tuo pačiu nuolatos turi prisitaikyti ir diegti naujas technologijas gerinant savo paslaugų kokybę. Didžiausios problemos su kuriomis šie sektoriai susiduria tai, priklausomybė nuo tiekėjų, kvalifikuotumo, kompetencijų stoka. Tačiau kaip bebūtų bendras orientuotas tikslas – paciento, kliento sauga, nes padarytos klaidos atneša didelę žalą.
Taigi, kad to išvengti šiuose sektoriuose yra diegiamas komandinis darbas, privalomi dokumentai liudijantys jų kvalifikaciją bei leidimą dirbti, o visų svarbiausia nuolatinis tobulėjimas, kvalifikacijos, žinių įgyjimas. Šių sričių paslaugos yra neišvengiama žmonių gyvenimo dalis, kurios padeda pasiekti tikslą pavyzdžiui, nuvykti į reikiamą vietą ar tiesiog išsaugoti ar pagerinti savo sveikatos būklę (3).Tačiau, nežiūrint daugelio panašumų galima buvo įžvelgti ir keletą esminių skirtumų, kad tai šimtu procentu negali viskas būti perteikiama sveikatos priežiūros sektoriui, bet kuriant metodines priemones remiantis tokia patirtimi bei iš bandžius tai, buvo neblogas pasiekimas. Vienas pirmųjų sveikatos priežiūros sektorių matuojantis pacientų saugą buvo operacinės salės apibendrinimas, kontrolinis chirurginio saugumo sąrašas ( ang. Operating
room debriefing, Surgical safety checklist) kt, kurį pritaikę buvo pasiekta teigiamų rezultatų
pacientų saugos srityje. Galima teigti, kad šią sritį toliau tobulino. Norint išmatuoti ir išsiaiškinti, kuo daugiau apimančių sričių sveikatos priežiūros srityje atsirado įvairių instrumentų, kuriuos kiekviena šalis adaptavo bei pritaikė savo šalies sveikatos priežiūrai. Nes dažniausiai, kai kurie taikomi instrumentai JAV sunkiai pritaikomi buvo Jungtinei Karalystei. Tačiau vienas pirmųjų ir labiausiai patvirtintų buvo Jungtinės Karalystės teigimu, Požiūrio į saugą klausimynas (Safety
Attitudes Questionnaire)(45). Taip pat kiti klausimynai kaip: Pacientų saugos kultūros tyrimas
sveikatos priežiūros įstaigoms ( Patient Safety Culture in Healthcare Organisations); Pacientų saugos kultūros tyrimas ligoninėse ( Hospital Survey on Patient Safety Culture – HSPSC); Saugaus klimato klausimynas (Safety Climate Survey ); Mančesterio pacientų saugos vertinimo sistema
(Manchester Patient Safety Framework – MaPSaF). Taigi, reikėtų pridurti, kad šie instrumentai
naudojami ir adaptuoti ne tik matuojant saugią kultūrą ar NĮ sveikatos priežiūroje, bet ir kt. srityse galimai yra pritaikomi ( 29, 30). Lietuva savo praktikoje yra pritaikiusi tiriant NĮ šiuos klausimynus:
1. Požiūrio į saugą klausimynas (Safety attitudes questionnaire - SAQ), parengtas JAV Teksaso universiteto Pacientų saugos tyrimų centre.
2. Pacientų saugos kultūros tyrimas ligoninėse ( Hospital Survey on Patient Safety Culture –
HSPSC) parengtas JAV Sveikatos priežiūros kokybės ir tyrimų agentūroje. (AHRQ).
3. Mančesterio pacientų saugos vertinimo sistema (Manchester Patient Safety Framework –
MaPSaF). Mančesterio universiteto ir Nacionalinės pacientų saugos Agentūros parengta metodika
[30,31]
Taigi, Europoje Lietuvą šiuo klausimu apie Pacientų saugą atstovauja nuo 2006 m. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VASPVT). Akreditavimo tarnyba atlieka ir vykdo daugumą funkcijų pavestų Nacionalinės pacientų saugos platformos, kurios tikslas - visas Europos sąjungos šalis suvienyti bei gerinti bendradarbiavimą saugos srityje. Lietuva taip pat dalyvavo 2008- 2010 m. „EUnetPaS“ (European Union network for
Patient Safety) projekto veikloje. Šiuo projektu buvo siekiama pagerinti PS kultūrą, klaidų
medicinoje registravimo ir mokymosi sistemą, vaistų vartojimo saugumą ir švietimą PS klausimais tokiu būdu sustiprinant bei gerinant sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą (11).
Apibendrinant reikia pabrėžti, kad Europos sąjungos šalys ir tarptautinės organizacijos 2012 m. taip pat vykdė ir organizavo dar vieną 3 metų projektą Pacientų saugos ir sveikatos priežiūros kokybės - European Union Network for Patient Safety and Quality of Care (PaSQ), kurio tikslas sveikatos priežiūros kokybė ir pacientų sauga bei su tai susiją klausimai kaip dalintis gerąja praktika bei patirtimi apgalvojant bei įtraukiant pačius pacientus. Projektas buvo įgyvendinamas suskaidžius ir sudarius atitinkančias grupes:
1. WP4 Pacientų saugos geroji klinikinė praktika. 2. WP 5 Pacientų saugos iniciatyvų įgyvendinimas.
3. WP6 ES bendradarbiavimas sveikatos priežiūros kokybės valdymo sistemų klausimais; 4. WP7 Tinklo nuoseklus palaikymas [44].
Taigi šiuos projektus ir jų patirtį diegė ir vystė atsakinga VASPVT tarnyba Lietuvoje. Reikia pridurti ir tai, kad šios tarnybos dėka 2009 m. buvo įdiegta medicinos prietaisų informacinė sistema
(MEPRIS) šios sistemos dėka bus stebimi ir kontroliuojami medicinos prietaisai (4). Taip pat dar
vienas siekis, kurį reiktų išskirti, kad norima pradėti rengti pirminės sveikatos priežiūros akreditavimo standartus, kurie būtų vykdomi atsižvelgiant pagal PSO rezoliuciją. Vertinant saugos kultūrą sveikatos priežiūros įstaigose naudojami įvairūs kiekybiniai bei kokybiniai tyrimo metodai (stebėjimas, focus grupės interviu, individualūs interviu).
Apibendrinant galima teigti, kad norint išsiaiškinti ir įverti pacientų saugą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dažniausiai naudojamas kiekybinio tyrimo metodas.
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas. Kiekybinis momentinis tyrimas anoniminė anketinė apklausa.
Tyrimo organizavimas. Anketinė apklausa buvo atlikta „N“ miesto poliklinikoje nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 23 d. Apklausa buvo vykdoma gavus „N“ asmens sveikatos priežiūros vadovo sutikimą. Vadovas ir jo paskirtas atsakingas asmuo buvo supažindinti su tyrimo anketa, tikslu, uždaviniais. Anketos buvo pildomos respondentų darbo metu ir grąžinamos tą pačią dieną.
Tiriamas kontingentas. Tyrime dalyvavo miesto „N“ poliklinikoje dirbantis sveikatos priežiūros personalas – gydytojai, slaugytojos, registratorės.
Tyrimo imtis ir sudarymo metodas. Sveikatos priežiūros įstaigoje dirba 300 sveikatos priežiūros specialistų. Respondentų imtis apskaičiuota pagal V. I. Paniotto formulę:
n – imties dydis (reikiamas apklausti respondenčių skaičius);
∆ - leidžiamas paklaidos dydis (socialinių mokslų tyrimuose standartine paklaida laikoma 5 %, kurią gauname su 0,95 tikimybe);
N – tiriamos visumos dydis (pagal tiriamiesiems taikytus kriterijus atrinktos respondentės).
Pagal formulę paskaičiuota ir gauta imtis – 168 sveikatos priežiūros darbuotojai. Iš viso buvo išdalinta 168 anoniminės anketos. Apklausos atsako dažnis – 100%.
Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai. Naudojantis mokslinėje literatūroje 2007 m. sukurtu Sveikatos mokslinių tyrimų ir kokybės agentūros (AHRQ) Sveikatos priežiūros pacientų saugos klausimynu (MOSPSC). 2015 m. Linneaus projekte dalyvavę ekspertai iš Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Danijos, Vokietijos, Lenkijos bei Austrijos nagrinėję šį instrumentą pareiškė, kad klausimynas yra naudingas norint įverti Europos sąjungos asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientų saugos kultūrą. . Klausimyną sudaro 52 klausimai, kurie suskirstyti į 8 blokus (Priedas Nr.1.):
1. Pacientų saugos ir kokybės ypatumams sužinoti buvo pateikti teiginiai susiją su paciento patekimo laiku pas gydytoją apie medicininių dokumentų pasimetimą, vaistinių receptų tikslinimą, klaidingą medicininių dokumentų surašymą bei medicininės įrangos, elektroninės sistemos neveikimą.
2. Konfliktų valdymo išanalizavimui pasitelkta išsiaiškinti, koks vyrauja kylantis konfliktų pobūdis, kokie priimami sprendimai, kokią tai, turi įtaką darbui ir kokias sukelia problemas keičiantis informacija.
3. Darbas poliklinikoje analizuojamas buvo pagal kvalifikacijos kėlimo galimybę, darbe taikomą arba netaikomą komandinį būdą, darbo krūvio įtaką bei apie įdiegtas naujas technologijas ir jų supažindinimą.
4. Analizuojamas bendradarbiavimas tarp pacientų ir įstaigos darbuotojų, vadovų bei aiškinamasi apie klaidų pranešimą, atsikartojimą ir jų mažinimą.
5. Vadovavimo, darbo aplinkos, teikiamų paslaugų gerinimas, atsižvelgimo tikimybė į padarytas klaidas bei sprendimų priėmimas vienos ar kitos pusės naudai analizavimas.
6. Išanalizuoti sveikatos priežiūros įstaigoje įdiegtą nepageidaujamų įvykių registracijos sistemą bei jos turimą įtaką.
7. Išsiaiškinti darbuotojų požiūrį apie teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybiškumą, kvalifikuotumą, efektyvumą, šališkumą, saugumą pacientui.
8. Norint sužinoti demografinius, socialinius duomenis - analizuojamas darbo stažas, amžius užimamos pareigybės.
Taigi remiantis orginalia anketos versija buvo sukurtas klausimynas, siekiant ištirti pacientų saugos kultūrą „N“ miesto poliklinikoje. Išvertus klausimyną iš anglų į lietuvių kalbą buvo adaptuojami klausimai siekiant atsakyti į išsikeltus mokslinio darbo uždavinius. Apie klausimyno naudojimą ir adaptavimą buvo pranešta Sveikatos mokslinių tyrimų ir kokybės agentūrai (AHRQ) dėl oficialaus sutikimo remtis ir naudoti jų sukurtą klausimyną. Pateikus užklausą apie norimą atlikti tyrimą savo šalyje „N“ miesto poliklinikoje buvo pateikiamos visos detalės bei nusiųstas jau adaptuotas klausimynas iš originalios versijos. Iš Agentūros buvo gautas oficialus patvirtinimas, raštiškas leidimas (Priedas Nr.2.)
Duomenų analizės metodai. Atlikto tyrimo kiekybinių duomenų statistinei analizei taikyti aprašomosios, palyginamosios ir ryšių analizės metodai. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 19.0 programa (angl. Statistical Package for the Social Sciences), o grafiniam duomenų vaizdavimui buvo naudojama Microsoft Excel (2007) programa. Darbe buvo apskaičiuoti procentai, dažniai, vidurkis, standartinis nuokrypis. Darbe naudotas Chi kvadrato (2)
neparametrinis kriterijus, kai ieškoma ryšio tarp dviejų kategorinių kintamųjų, t.y. tų kintamųjų, kurie turi dvi ar daugiau kategorijų. Dažniausiai tai nominaliniai kintamieji su keliais atsakymų variantais. Be šios reikšmės dar svarbus df skaičius – tai Chi kvadrato statistikos laisvės laipsnių skaičius, kuris rodo, iš kiek nepriklausomų atsitiktinių dydžių apskaičiuota statistika (49). Tyrimo
analizėje pateikti tik statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių. Skirtumai laikyti patikimais, jei paklaidos tikimybė mažesnė nei 0,05.
Tyrimo etika. Tyrimas pradėtas vykdyti gavus „N“ miesto poliklinikos vadovo leidimą atlikti tyrimą viešoje įstaigoje pateikus visas tyrimo detales, dokumentus taip pat ir LSMU Bioetikos centro leidimą (Priedas 3). Kiekvienas darbuotojas/respondentas buvo supažindintas su planuojamu tyrimu, paaiškinta tyrimo nauda supažindinta su numatomo tyrimo atlikimo tvarka ir tikslais. Darbuotojai taip pat informuoti apie tai, kur bus panaudoti tyrimo rezultatai ir užtikrinta, kad jie bus naudojami tik apibendrinti. Jų dalyvavimas tyrime yra visiškai savanoriškas ir noras nedalyvauti tyrime bus gerbiamas.
3. REZULTATAI
3.1. Demografinių, socialinių duomenų charakteristika
Apklausoje dalyvavo 168 tiriamieji, iš jų: 25,6 proc. gydytojai, 56,5 proc. bendros praktikos slaugytojos, 17,9 proc. kitas personalas. Didžiausia grupė pagal amžių buvo nuo 51 – 60 m. (31,5) proc. Respondentų profesinis darbo stažas tiriamoje įstaigoje sudarė 70,2 proc.dirbančių 11 m. ir ilgiau. Analizuota taip pat buvo sveikatos priežiūros specialistų darbo patirtis. Ilgiausią darbo patirtį nuo 21 m. ir ilgiau nurodė turintys 65,5 proc. respondentų.( 3.1.1. lent.)
3.1.1. lent. Respondentų demografinių ir socialinių duomenų charakteristika
Tarp tyrime dalyvavusių respondentų didžioji dalis buvo slaugytojos. Siekiant išsiaiškinti respondentų nuomonę darbo stažas bei turima respondentų patirtis buvo sugrupuotos į grupes, norint nustatyti statistinį reikšmingumą.
POŽYMIS N Proc. PAREIGOS Gydytojas (-a) 43 25,6 Slaugytoja 95 56,5 Kita 30 17,9 Viso 168 100 AMŽIUS N Proc. 21-30 m. 15 8,9 31-40 m. 20 11,9 41-50 m. 44 26,3 51-60 m. 53 31,5 Daugiau nei 60 m. 36 21,4 Viso 168 100
DARBO STAŽAS N Proc.
Iki 10 metų 50 29,8
11 m. ir ilgiau 118 70,2
Viso 168 100
DARBO PATIRTIS N Proc.
Iki 10 metų 34 20,2
11-20 metų 24 14,3
21 m. ir ilgiau 110 65,5
3.2. Sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į bendradarbiavimą vertinimas
Vertinant “N“ miesto poliklinikos sveikatos priežiūros specialistų nuomonę pagal darbo patirtį 56 proc. apklaustųjų teigė, kad įstaigoje tarpusavio santykiai geri. Nustatyta, kad trumpiau ir ilgiau dirbantys specialistai sutiko dažniau su pateiktu teiginiu, lyginant su 11- 20 m. darbinės patirties turinčiais respondentais (p<0,005). (3.2.1. pav.)
2=23,435, df=10, p=0,009
*p<0,05, lyginant respondentų iki 10 m. ir daugiau nei 20 m. nuomonę apie tarpusavio santykius 3.2.1.pav. Respondentų nuomonė pagal darbo patirtį apie tarpusavio santykius poliklinikoje (proc.)
Įvertinus respondentų tarpusavio santykius darbe, tyrime buvo taip pat pateiktas klausimas apie komandinio darbo pasitelkimą. 59,5 proc. respondentų pagal darbo patirtį teigė, kad nei sutinka nei nesutinka, kad yra pasitelkiamas komandinis darbas. Tačiau, išanalizavus apklaustųjų nuomonę buvo pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ilgesnę ir trumpesnę patirtį turinčių specialistų ir jų dažnesniu pritarimu su pateiktu teiginiu lyginant su respondentais turinčiais darbo patirties nuo 11 – 20 m. (p<0,005). (3.2.2.pav.)
2=22,891, df=10, p=0,011
*p<0,05, palyginti su respondentais dirbančiais 11-20 m. ir daugiau nei 20 m.
3.2.2.pav. Respondentų nuomonės pasiskirstymas pagal darbo patirtį apie komandinio darbo pasitelkimą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (proc.)
Nustačius „N“ poliklinikos darbuotojų nuomonę apie komandinį darbą buvo pateikiamas kitas teiginys, ar esant dideliam darbo krūviui sveikatos priežiūros įstaigoje specialistai padeda vienas kitam. 31,0 proc. respondentų pagal darbo patirtį teigė, kad gauna pagalbą iš įstaigoje dirbančių kolegų esant dideliam krūviui. Tačiau pastebėta, kad dažniau su pateiktu teiginiu pritarė trumpesnę ir ilgesnę patirtį turintys respondentai lyginant su 11- 20 m. dirbančiais specialistais (p<0,005). (3.2.3.pav.)
2=21,317, df=10, p=0,019
*p<0,05, lyginant iki 10 m. ir daugiau nei 20 m. respondentų pagalbą vienas kitam esant dideliam darbo krūviui.
3.2.3.pav.Respondentų pagalbos vienas kitam pasiskirstymas esant dideliam darbo krūviui pagal darbo patirtį (proc.)
Atliekamo tyrimo metu buvo siekta taip pat išsiaiškinti apie „N“ poliklinikos vadovybės požiūrį į dirbančių darbuotojų pateikiamas įstaigos problemas. 29,2 proc. tyrime dalyvavusių pagal turimą darbo patirtį teigė, kad kartais darbuotojai ir vadovybė atvirai kalbasi apie įstaigoje esančias problemas. Tačiau, išanalizavus respondentų nuomonę pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp trumpesnę ir ilgesnę patirtį turinčių sveikatos priežiūros specialistų pritarusių su pateiktu teiginiu dažniau lyginant su daugiau nei 20 m. dirbančiais darbuotojais (p<0,005). (3.2.1.lent.) 3.2.1.lent.Darbuotojų ir vadovų kalbėjimas apie įstaigoje esančias problemas
2=24,723, df=10, p=0,006
Darbuotojai ir vadovai atvirai kalbasi apie problemas įstaigoje
Pagal patirtį sveikatos priežiūros įstaigoje Iki 10 m. 11-20 m. Daugiau nei 20
m. Niekada 8,8 20,8 5,5 Retai 29,4 29,2 19,1 Kartais 38,2 33,3 25,5 Kiekvieną kartą 11,8 12,5 7,3 Visada 5,9 0 23,5
*
*p<0,05, lyginant iki 10 m. ir daugiau nei 20 m. respondentų nuomonės pareiškimas apie įstaigoje esančias problemas vadovybei.
3.2.1.lent. Respondentų nuomonės pasiskirstymas pagal darbuotojų patirtį išsakant nuomonę apie esančias poliklinikos problemas vadovui (proc.)
Respondentų teirautasi taip pat apie padarytų klaidų pranešimą savo įstaigos vadovybei. 31,0 proc. respondentų pagal užimamas pareigas teigė, kad kartais praneša apie pastebėtas klaidas. Išanalizavus respondentų išsakytą nuomonę nerasta statistiškai reikšmingų skirtumų.(3.2.4.pav.)
3.2.4.pav. Respondentų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas pranešant apie pastebėtas klaidas poliklinikoje vadovybei (proc.)
Įvertinus „N“ poliklinikos darbuotojų pareištą nuomonę buvo taip pat pateiktas klausimas apie klaidų panaudojimo galimybę prieš juos pačius. 29,3 proc. respondentų pagal užimamas pareigas teigė, kad kartais jų padarytos klaidos gali turėti įtakos prieš juos pačius. Nustatyta, kad gydytojai ir slaugytojos sutiko su pateiktu teiginiu, kad kiekvieną kartą gali būti panaudotos jų klaidos lyginant su kito personalo išsakytą nuomone tyrimo metu (p<0,005). (3.2.5.pav.)
2=20,640, df=10, p=0,024
*p<0,05, lyginant slaugytojų, gydytojų ir kito personalo nuomonę apie klaidų panaudojimą prieš juos pačius.
3.2.5.pav. Respondentų nuomonės pasiskirstymas pagal užimamas pareigas apie darbe padarytų klaidų įtaką prieš juos pačius (proc.)
Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti ir apie kylančias kitas respondentų problemas su kitomis poliklinikomis. Gauti rezultatai parodė, kad 47,6 proc. respondentų pagal darbo patirtį nėra susidurę su problemomis keičiantis su kitomis poliklinikomis informacija arba nežino apie kilusius nesklandumus. Tačiau, išanalizavus respondentų išsakytą nuomonę pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp trumpesnę ir ilgesnę darbo patirtį turinčių specialistų sutikusių su pateiktu teiginiu lyginant su nuo 11- 20 m. dirbančiais darbuotojais įstaigoje (p<0,005). (3.2.6.pav.)
*p<0,05, lyginant 11- 20 m. su iki 10m. ir daugiau nei 20 m. kylančius darbuotojų nesklandumus su kitomis poliklinikomis.
3.2.6.pav. Respondentų kylančios problemos su kitomis poliklinikomis pagal darbo patirtį (proc.)
Įvertinus respondentų kylančias problemas su kitomis poliklinikos buvo pateiktas klausimas apie darbe kylančių konfliktų pobūdį. 76,4 proc. respondentų pagal užimamas pareigas teigė, kad dažniausias konfliktų pobūdis poliklinikoje kyla su pacientais. Tačiau išanalizavus respondentų nuomonę pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kad gydytojai bei kitas personalas dažniau konfliktuoja su pacientais lyginant su slaugytojomis (p<0,005). (3.2.7.pav.)
2=12,344, df=,6 p=0,049
*p<0,05, lyginant gydytojų ir kito personalo kylančių konfliktų pobūdį poliklinikoje . 3.2.7.pav. Respondentų konfliktų pobūdis poliklinikoje pagal užimamas pareigas (proc.)
Įvertinus konfliktų pobūdį poliklinikoje buvo pateiktas klausimas, kuo baigiasi konfliktai tarp pacientų ir poliklinikos personalo. 85,5 proc. respondentų pagal užimamas pareigas teigė, kad randamas tinkamas sprendimas sprendžiant kilusius konfliktus su pacientais. Išanalizavus respondentų išsakytą nuomonę pastebėta, kad dažniau nusileidžia arba stengiasi rasti kompromisą su pacientu slaugytojos lyginant gydytojus bei kitą personalą (p<0,005). (3.2.8.pav.)
2=9,718, df=4,p=0,045
*p<0,05, lyginant gydytojų ir kito personalo nuomonę priėmant konfliktų sprendimo būdą. 3.2.8.pav. Respondentų ir pacientų konfliktų baigtis pagal užimamas pareigas (proc.)
3.3. „N“ poliklinikos specialistų nuomonė apie NĮ registravimo sistemą ir grįžtamąjį ryšį Vertinant „N“ poliklinikos specialistų požiūrį apie paciento saugumą jų įstaigoje. 99,4 proc. respondentų pagal patirtį teigė, kad pacientas jų įstaigoje gali jaustis ne tik saugiai, bet ir yra saugus. Tyrimo metu išanalizavus išsakytą respondentų nuomonę nepastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas. ( 3.3.1.pav.)
Įvertinus gautą rezultatą buvo pateiktas klausimas taip pat apie NĮ registravimo sistemos funkcionavimą poliklinikoje. 36,5 proc. respondentų pagal užimamas pareigas teigė, kad NĮ registravimo sistema įstaigoje nei veikia nei neveikia. Išanalizavus išsakytą tyrimo dalyvių nuomonę pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp gydytojų ir kito personalo sutinkančiu dažniau su pateiktu teiginiu palyginus su slaugytojomis (p<0,005). (3.3.1.lent.)
3.3.1.lent.Nepageidaujamų įvykių registravimo sistemos veikimas poliklinikoje
2=23,821, df=10, p=0,008
*p<0,05, lyginant gydytojų, slaugytojų ir kito personalo turimas žinias apie NĮ registravimo sistemos veikimą poliklinikoje.
3.3.1.lent. Respondentų nuomonė apie nepageidaujamų įvykių registravimo sistemos veikimą poliklinikoje pagal užimamas pareigas (proc.)
Išanalizavus respondentų nuomonę apie NĮ sistemos funkcionavimą buvo pateiktas taip pat klausimas apie nepageidaujamų įvykių pasikartojimo dažnį poliklinikoje. 44, 0 proc. respondentų pagal turimą patirtį nesutiko su pateiktu teiginiu, kad nepageidaujami įvykiai kartojasi dažnai. Tačiau išanalizavus išsakytą respondentų nuomonę pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp ilgiau ir trumpiau dirbančių sveikatos priežiūros specialistų dažniau sutikusių su pateiktu teiginiu lyginant su 11- 20 m. dirbančiais specialistais (p<0,005). (3.3.2.pav.)
Nepageidaujamų įvykių registravimo sistema veikia
Pagal užimamas pareigas
Gydytojas Slaugytoja Kita Viso
Visiškai nesutinku 4,7 7,4 6,9 100
Nesutinku 14 6,3 3,4 100
Nei sutinku, nei
nesutinku 32,6
*
11,6 20,7100
Sutinku 14 30,5 31 100
Visiškai sutinku 2,3 2,1 13,8 100
2=37,946, df=10, p=0,0001
*p<0,05, lyginant iki 10 m. ir daugiau nei 20 m. respondentų nuomonę apie nepageidaujamų įvykių atsikartojimo dažnį.
3.3.2.pav. Respondentų nuomonės pasiskirstymas apie NĮ pasikartojimo dažnumą pagal patirtį (proc.)
Įvertinus respondentų išsakytą nuomonę apie NĮ atsikartojimo galimybę buvo pateiktas klausimas apie vaistininkų kreipimasi į sveikatos priežiūros specialistus dėl vaistų recepto patikslinimo. 31,1 proc. respondentų pagal užimamas pareigas teigė, kad nežino arba nėra susidurę su klaidingai išrašytu vaisto recepto tikslinimu.Tačiau išanalizavus išsakytą respondentų nuomonę pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp gydytojų ir slaugytojų pritarusių dažniau su pateiktu teiginiu palyginus su kitu personalu, kad 1 ar 2 kartus per 12 mėn. tenkančiam susidurti su išrašyto recepto tikslinimu (p<0,005). (3.3.3.pav.)
2=32,911, df=10, p=0,0001
*p<0,05, lyginant gydytojus su slaugytojomis dėl vaisto recepto patikslinimo.
3.3.3.pav. Respondentų pasiskirstymas kaip dažnai vaistininkai kreipiasi dėl vaistų recepto patikslinimo pagal užimamas pareigas (proc.)
Įvertinus išreikštą respondentų nuomonę apie vaistų receptų tikslinimą buvo pateiktas taip pat klausimas dėl poliklinikos priėmamų sprendimų. 27,4 proc. respondentų pagal darbo patirtį nei nesutiko nei sutiko su pateiktu teiginiu, kad priimami sprendimai sveikatos priežiūros naudai, o ne paciento atžvilgiui. Tačiau išanalizavus tyriamųjų išreikštą nuomonę pastebėta, kad statistiškai reikšmingai trumpesnę ir ilgesnę darbo patirtį turintys specialistai pritarė dažniau pateiktam teiginiui lyginant su 11- 20 m. turinčiais patirties specialistais (p<0,005). ( 3.3.4.pav.)
*p<0,05, lyginant iki 10 m. ir daugiau nei 20 m.respondentų nuomonę apie sprendimų priėmimą sveikatos priežiūros naudai ar pacientui.
3.3.4.pav.Respondentų nuomonė dėl poliklinikos priimamų sprendimų ne paciento atžvilgiui, o įstaigos naudai pagal darbo patirtį (proc.)
3.4. Medicininių įrašų kokybės ypatumai paciento saugos atžvilgiu
Paciento sveikatos priežiūros ligos istorija, išrašomi vaistų receptai tiek elektroninėje erdvėje tačiau, ir popieriniu variantu – turi nemažai įtakos, kaip ir atliekamos planinės paslaugos ar suteikta teisingai būtinoji pagalba. „N“ poliklinikos specialistams buvo pateiktas klausimas ar nerandami pacientų medicininiai dokumentai, kai yra reikalingi. 37,1 proc. respondentų pagal užimamas pareigas teigė, kad 1 ar 2 kartus per 12 mėn. neranda paciento medicininių dokumentų, kai reikia. Išanalizavus tyrimo dalyvių išreikštą nuomonę pastebėta, kad gydytojai statistiškai dažniau sutiko su pateiktu teiginiu lyginant su slaugytojomis ir kitu personalu (p<0,005). (3.4.1.pav.)
2=19,840, df=10, p=0,031
*p<0,05, lyginant gydytojų, slaugytojų nuomonę apie nerandamus medicininius paciento dokumentus, kai jų reikia.
3.4.1.pav. Respondentų nuomonė dėl nerandamų paciento medicininių įrašų reikiamu metu pagal užimamas pareigas (proc.)
Įvertinus respondentų išsakytą nuomonę apie pacieto įrašų neradimą reikiamu metu buvo siekta išsiaiškinti apie netinkamą jų supildymą. 37,1 proc. respondentų pagal užimamas pareigas teigė, kad nei kart per pastaruosius 12 mėn. nebuvo susidurią su netinkamai supildytais paciento medicininiais dokumentais. Išanalizavus išsakytą nuomonę nepastebėta statistiškai reikšmingas skirtumas. (3.4.2.pav.)
3.4.2.pav. Respondentų nuomonė apie neteisingai supildytus pacieto dokumentus pagal užimamas pareigas (proc.)
Įvertinus situaciją apie medicininių įrašų supildymą ir kitus ypatumus buvo pateiktas klausimas respondentams apie medicininės įrangos netinkamą darbą. 32,3 proc. respondentų pagal užimamas pareigas teigė nei kart per pastaruosius 12 mėn. nesusidūrę su netinkamai veikiančia įranga. Išanalizavus respondentų išsakytą nuomonę pastebėta, kad statistiškai dažniau pritarė kitas personalas bei slaugytojos su pateiktu teiginiu, kad nei kart neteko susidurti su neveikiančia įranga lyginant su gydytojais (p<0,005). (3.4.3.pav.)
2=19,840, df=10, p=0,031
*p<0,05, lyginant gydytojų, slaugytojų nuomonę apie neveikiančią medicininę įrangą. 3.4.3.pav. Respondentų nuomonė dėl tinkamai neveikiančios medicininės įrangos pagal užimamas pareigas (proc.)
Įvertinus respondentų išreikštą nuomonę buvo pateiktas klausimas apie elektroninės sistemos neveikimą. 26,9 proc. respondentų pagal užimamas pereigas teigė, kad yra nežinoma. Išanalizavus respondentų nuomonę pastebėta, kad statistiškai reikšmingai dažniau pritarė gydytojai ir slaugytojos su teiginiu, kad kas mėnesį kyla problemų dėl informacinės sistemos (ESPBI.IS) veikimo lyginant su kito personalo išsakyta nuomone (p<0,005). (3.4.4.pav.)
2=26,859, df=10, p=0,003
*p<0,05, lyginant gydytojų, slaugytojų nuomonę dėl elektroninės sistemos neveikimo. 3.4.4.pav. Respondentų nuomonė dėl elektroninės sistemos veikimo ESPBI.IS pagal užimamas pareigas(proc.)
4.REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Atlikto tyrimo metu pastebėta, kad pusė respondentų pagal darbo patirtį tvirtino, kad poliklinikoje vyrauja geri darbo santykiai. Aptiktuose moksliniuose šaltiniuose taip pat išskiriama, kad yra svarbūs tarpusavio santykiai su kolegomis darbe, kurie padeda konkuruoti rinkoje tarp kitų viešų ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, bet taip pat turi įtakos organizacijos įvaizdžiui bei reputacijai (67).
Įvertinus vyraujančių tarpusavio santykių įtaką organizacijos atžvilgiui buvo pateiktas respondentams klausimas apie komandinio metodo taikymą darbe. Gauti rezultatai parodė, kad 11 m. ir 20 m. dirbantis personalas ne itin linkę naudoti komandinį darbą lyginant su tais, kurie turi trumpesnę ir ilgesnę darbo patirtį. Galima daryti prielaidą, kad kaip moksliniuose šaltiniuose aiškinama sėkminga organizacijos veikla priklauso nuo to kaip greitai spėta pertvarkyti darbo grupes į pilnai funkcionuojančias komandas, kurių dėka dabar organizacijos geba sėkmingai ir efektyviai reaguoti į besikeičiančią aplinką bei paciento poreikius. Kita ne mažiau svarbi priežastis skatinanti pasitelkti komandinį darbą tai ekonominiai, demografiniai, technologiniai veiksniai, kurie verslioms, struktūrinėms organizacijoms dėl globalaus konkurencingumo tikslingai padeda siekti savo užsibrėžto tikslo įvairiose srityse. Tokiu būdu neleidžiant išryškinti asmeninių pasiekimų, kurie kuria ne tik kitokią darbo aplinką, mikroklimatą tačiau, palieka tik tie kurie sugeba dirbti komandoje (65,64). Aiškinantis apie komandinį darbą ir respondentų požiūrį į jį buvo pateiktas taip pat klausimas ar esant dideliam krūviui padeda kiti kolegos. Tyrimo gauti rezultatai parodė, kad 11 m. ir 20 m. darbinės patirties turinti specialistų grupė retai sulaukia pagalbos iš kitų dirbančių kolegų, bet ir tai, kad nenoriai renkasi darbą komandoje, ką parodė prieštai gauti duomenys. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama taip pat, kad tam turi įtakos ir didelis darbo krūvis, kurio nustatyti darbdaviams nėra galimybių dėl pastoviai kintančių faktorių kaip ligos atvejų ar kitų priežasčių. Nepaisant to, kad darbo veikla nesikeičia tačiau, krūvis gali turėti įtakos ne tik sveikatai, bet ir atliekamam darbui ir jo kokybei (60). Reikia išskirti ir tai, kad didėjant amžiui ir darbo stažui darbo krūvis kartais kelia mažiau streso ir darosi lengviau susitvarkant su esančiu krūviu (61).
Išanalizavus respondentų požiūrį į komandinį darbą ir jo taikymą darbe buvo pateiktas klausimas apie vadovybės ir darbuotojų bendradarbiavimą kalbant apie įstaigos problemas. 29,2 proc. apklaustųjų turintys trumpesnę ir ilgesnę darbo patirtį linkę labiau bendradarbiauti su vadovybe negu dirbantys daugiau nei 20 m. Mokslinėje literatūroje aiškinama, kad vadovas kaip tvirtas, valdantis asmuo yra linkęs išklausyti, tikrinti, priimti sprendimus siekiant organizacijos tikslo ir užsibrėžtų uždavinių įgyvendinimo. Stebėdamas, kontroliuodamas savo darbuotojus jų tarpusavio santykius, valdydamas aplinką bei atsižvelgdamas į ekonominę ir psichologinę
