Veršelių gastroenteritų gydymo ir profilaktikos optimizavimas X ūkyje Optimization of calves gastroenteritis treatment and prevention on the farm X

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Vaidas Narsutis

Veršelių gastroenteritų gydymo ir profilaktikos optimizavimas X

ūkyje

Optimization of calves gastroenteritis treatment and prevention on

the farm X

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Doc. Dr. Ramūnas Antanaitis

2 ,DARBAS ATLIKTAS NEUŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Veršelių gastroenteritų gydymo ir profilaktikos optimizavimas X ūkyje“

1. Yra atliktas mano pačio;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurių nėra nurodyta darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu Lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(data) (katedros/klinikos vadovo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas

3

TURINYS

1.1.1.1 Galvijų rota virusai...10

1.1.1.2 Galvijų korona virusai...11

1.1.2Bakterijos ... 12 1.1.2.1 Salmonella……….12 1.1.2.2 E.coli……….12 1.1.2.3 Clostridium………..13 1.1.3 Pirmuonys ... 13 1.1.4 C.parvum……….14

1.2 Metaboliniai ir hormoniniai pokyčiai ... 13

5

SUTRUMPINIMAI

PGR - polimerazės grandininė reakija JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos

NVNU - nesteroidiniai vaistai nuo uţdegimo proc.– procentai

6

SANTRAUKA

Veršelių gastroenteritų gydymo ir profilaktikos optimizavimas X ūkyje Darbo apimtis: 44p. Jame 4-ios lentelės, 9-i paveikslai, 1-priedas

Literatūros šaltiniai: knygų-11, mokslinių straipsnių-53, internetinių šaltinių-1 Tikslas:Optimizuoti veršelių gastroenteritų gydymą ir profilktiką ūkyje

Metodika:Tyrimas atliktas ţemės ūkio bendrovėje laikančioje 500 galvijų iš kurių 300 yra

melţiamos karvės. Tyrimui buvo antrinkti veršeliai, kuriems pasireiškė gastroenterito poţymiai. Atitinkamai pagal viduriavimo intensyvumą jie buvo suskirstyti į 3 tiriamąsias grupes. Kiek vienai atlikti kraujo biocheminiai (kalcio, šlapalo, natrio, chloro, kalio) ir morfologiniai (leukocitų, albuminų) tyrimai. Naudojant greituosius testus nustatytas sukėlėjas. Visoms trims grupėms parinktas skirtingas gydymas. Pakartotiniai kraujo tyrimai buvo imami gydymo pradţios dieną, 5 dienos po gydymo ir 10 dienų po gydymo. Išanalizavus gautus rezultatus buvo sudarytas profilaktikos planas.

Raktiniai ţodţiai: veršeliai, gastroenteritas, viduriavimas, Rezultatai, išvados:

 Daţniausia veršelių gastroenteritų prieţastis X ūkyje yra rota virusai.

 Viduriuojančių veršelių kraujyje maţėja Na, Ca, Cl, albuminų koncentracija, didėja K, leukocitų, šlapalo koncentracijos.

 Remiantis tyrimų rezultatais nustatyta, kad efektyviausias veršelių viduriavimo gydymas yra rehidracinė terapija kartu su ketaprofenu 100mg/ml.

7

SUMMARY

Optimization of calves gastroenteritis treatment and prevention on the farm X Study consist of: 44 printed pages, including 4 tables, 9 pictures, 1 addition

References:sixty five of references were used

Objective: Optimize calves gastroenteritis treatment ant prevention

Methodics: The research was done on the farm which contains 500 cattle, 300 of them are dairy

cows. There were selected calves who has experienced symptoms of gastroenteritis. In accordance with the intensity of diarrhea they were divided into 3 groups. Each group was given a blood biochemical (calcium, urea, sodium, potassium, chlorine) and morphological (leukocytes, albumin) studies. Using the rapid test agents who caused gastroenteritis was establiched. For each group was selected a diferent treatment. On the treatment day, 5 days after treatment and 10 days after treatment the examination of blood samples were given repeatedly. After analyzing the results a prevention plan was made.

Keywords: calves, gastroenteritis, diarrhea Results and conclusions:

 The most common cause of gastroenteritis on the farm was Rotavirus

 Calves with diarrhea has decreased Na, Ca, Cl, albumin concentration, increased potassium, ure concentration.

 Acording the results the most efective treatment was a rehydration therapy with ketaprofen 100mg/ml

8

ĮVADAS

Veršelių viduriavimas yra viena daţniausių ligų su kuria susiduria galvijų augintojai. Didelis gaištamumas atneša nemaţus nuostolius. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) 2007 metai veršelių gaištamumas nuo viduriavimo siekė 57%. Pagrindinė rizikos grupė yra veršeliai iki 1 mėnesio amţiaus (Collins 2008). Dideli ekonominiai nuostoliai fiksuojami ir Norvegijoje. Čia per metus gimsta apie 280 000 veršelių. Nuostoliai susidarę dėl veršelių kritimo nuo viduriavimo 2006 metais siekė 10 milijonų JAV dolerių (Vatn ir kt. 2007)

Veršelių viduriavimas siejamas su infekciniais ir ne infekciniais veiksniais (Bartels et al., 2010).Entero patogenai (virusai, bakterijos, pirmuonys) yra pagrindiniai šios ligos sukėlėjai. Yra ţinomi 6 patogenai, kurie daţniausiai sukelia viduriavimą. Rotavirus, Coronavirus, Salmonella

typhimurium, enterotoksinė E. colli (ETEC), Clostridium perfringens ir Cryptosporidium parvum

yra pagrindiniai infekciniai veiksniai(Dhama et al., 2009).Esant pirminiai infekcijai, dėl nusilpusio imuniteto gali išsivystiti ir antrinė infekcija. Diarėjos gydymas dėl gausybės patogenų gali skirtis dėl geografinės padėties, ūkio valdymo principų, bandos dydţio.

Veršeliai daţniausiai gaišta dėl dehidracijos, enterotoksemijos ir širdies ritmo sutrikimo, kuris išsivysto dėl kalio trūkumo (Kampen, 2006). Pagrindinis gydymas yra rehidracija. Naudojami elektrolitų tirpalai peroraliai ir intraveninės infuzijos. Kaip pagalbinė gydomoji terapija gali būti taikomas gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uţdegimo (NVNU). Jie leidţiami į raumenis.

Darbo tikslas:

Optimizuoti veršelių gastroenteritų gydymą ir profilaktiką ūkyje. Siekiant uţsibrėţto tikslo buvo iškelti sekantys uţdaviniai:

1. Išaiškinti veršelių gastroenteritus sukeliančias prieţastis ūkyje.

2. Nustatyti morfologinių ir biocheminių rodiklių kaitą viduriuojančių veršelių kraujyje.

9

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1 Gastroenterito etiologija

Veršelių gastroenteritas - labai daţna liga, kuria daţniausiai serga jaunesi kaip 6 mėnesių amţiaus veršeliai. Vienas iš pagrindinių simptomų yra viduriavimas. Nuo ūmaus vidriavimo gali gaišti iki 75% veršelių, kurių amţius nesiekia 3 mėnesių. Patys svarbiausi patogenai sukeliantys viduriavimą: enterotoksinė E. coli, Rotavirus, Coronavirus, Cryptosporidia sp., Salmonella sp.

Lėtinis viduriavimas išsivysto dėl prastos kokybės pieno pakaitalų, ţemesnės nei 40° C temperatūros pieno girdymo, didelio karščio ar šalčio (Jones 2008).

1 Lentelė. Veršelių viduriavimų sukėlėjai [bovine med ir t.t.]

Sukėlėjas Rizikos periodas dienomis Poţymiai (išmatos)

E. coli (K99) 1-7 Baltos ar geltonos

Rotavirus 1-7 Vandeningos rudos

Coronavirus 1-7 Vandeningos geltonos

Salmonella sp. 7-28 Geltonos, kraujingos

Cryptosporidium parvum 5-28 Vandeningos rudos

Clostridium perfringens 5-28 Kraujo priemaišos

1.1.1Virusai

1.1.1.1Galvijų rotavirusai

Galvijų Rotavirusai yra vieni iš pagrindinių gastroenterito sukėlėjų. Virusas priklauso

Reoviridae šeimai Rotavirus genčiai. Neturi apvalkalo,turi dvigubą RNR, genomas koduoja 12

baltymų. Atsparūs esantpH 3, nejautrūs organiniams tirpikliams, fekalijose išlieka iki 9 mėnesių(Fenner et al., 2011). Yra 7 Rotavirus serogrupės: A, B, C, D, E, F, G. Jos sudaromos Remiantis antigeno ir tarpinio kapsidės baltymo panašumu. A grupės rotavirusai yra pagrindiniai rotavirusinės infekcijos sukėlėjai naminių gyvūnų tarpe (Steele et al., 2004). Beveik 95% visų rotavirusų priklauso A grupei, po jos seka B ir C grupės (Ghosh et al., 2007).

10 tipai(Decaro et al., 2008). Galvijų tarpe palitę G1, G6, G8 ir G10 tipai (Gulati et al., 2007). G6 ir G10 sutinkami daţniausiai ir yra pagrindiniai galvijų rotavirusinės infekcijos sukėlėjai (Martella et al., 2007).

Galvijų rotavirusai daţniausiai sukelia gastroenteritą veršeliams, kurie yra 1-2 savaičių amţiaus. Tokio amţiaus veršelių girdymas pienu padeda virusams išgyventi įvairiose virškinamojo trakto vietose, atlaikyti skirtingą pH ir infekuoti plonųjų ţarnų epitelio ląsteles (Dhama et al., 2009). Tai paaiškina kodėl pienu girdomi veršeliai daţniau turi gastroenterito simptomų. Viruso inkubacinis periodas trunka nuo 12 iki 24 valandų. Tokio trumpo inkubacinio periodo pasekoje sukeliamas labai ūmus ir gausus viduriavimas (Steele et al., 2004). Infekuoti veršeliai apie savaitę su išmatomis išskiria didelius viruso kiekius kas padidina riziką uţsikrėsti kitiems individams. Viruso replikacija vyksta plonųjų ţarnų gaurelių epitelio ląstelių citoplazmoje. Paţeistų gaurelių enterocitų sunaikinimas aktyvuoja enterotoksinų išsiskyrimą, vyksta gaurelių atrofija, kuri daţniausiai apima plonųjų ţarnų kaudalinę dalį. Tarprūšinio uţsikrėtimo įrodymai sukėlė nerimą apie zoonotinių rotavirusų egzistavimą (Martella et al., 2010).

1.1.1.2Galvijų korona virusai

Galvijų koronavirusai priklauso Coronaviridae šeimai Coronavirus genčiai. turi apvalkalą, sudaryti iš viengrandės RNR, atsparūs pH 3 tačiau greitai ţūsta aukštesnėje nei 45°C temperatūroje(Decaro et al., 2008). Koronavirusinė infekcija galvijams sukelia tris sindromus: a) 1-2 savaičių amţiaus veršelių gastroenteritą; b) ţiemos dizenteriją su hemoraginiu viduriavimu suaugusiems galvijams; c) kvėpavimo takų ligas tiek jauniems tiek suaugusiems galvijams (Cho et al., 2001).

Viruso sandaroje esantis baltymas S atlieka didelį vaidmenį patogenezėje, bei antikūnų neutralizavime (Lin et al., 2000). S baltymas sudarytas iš S1 ir S2 subvienetų ir yra labai svarbus virusas - uţkratas sąveikoje. Kol subvienetas S1 palengvina jungimasi prie ląstelių membranų, S2 subvienetas jungiasi prie jų ir sunaikina apsauginius barjerus (Yoo et al., 1991).

11 virusų taikinys, tačiau paţeidţiami yra ir kriptų enterocitai. To pasekoje klinikiniai simptomai išlieka ilgiau (Schultze et al., 1991).

1.1.2Bakterijos

1.1.2.1Salmonella

S. enterica, S. typhimurium ir serovaras S. dublinyra patys daţniausi veršelių

gastroenterito sukėlėjų (Hughes et al., 1971). Salmoneliozės klinikinių simptomų yra labai daug, nuo asimptominės formos iki ryškios klinikinės salmoneliozės. Ūmus viduriavimas yra siejamas su S.typhimurium, o lėtinis sisteminis su S. dublin. Jautriausi infekcijai yra veršeliai jaunesni kaip 3 savaičių amţiaus. Virškinamojo trakto paţeidimai lokalizuojasi plonųjų ţarnų gleivinės pseudomembraniniame sluoksnyje, ţarnų pasaito limfiniuose mazguose. Uţsikrėtę veršeliai gali būti zoonotinių susirgimų šaltinis. Infekcija gali būti perduodama tiesioginio kontakto metu arba per gyvūninę ţaliavą (Mead et al., 1999).

Salmonelių patogeniškumas grindţiamas tuo, kad jos sugeba įsiskverbti į ţarnyno gleivinės ląsteles, daugintis limfoidiniame audinyje, išvengti organizmo imuninės sistemos atsako ir taip sukelti sisteminę ligą (Tsolis et al., 1999). Jos kolonizuoja M ląsteles, enterocitus ir tonzilių audinius (Reis et al., 2003). Tęsiantis lymphoidinio audinio infekcijai salmonelės lengvai plinta po visą organizmą infekuodamos monocitus ir fagocitus(Holt, 2000). Salmonelių patogeniškumo salos SPI-1 ir SPI-5 yra ţinomos kaip III tipo sekrecijos sistemos ir jos yra atsakingos uţ sukeliamą viduriavimą (Colazo, Galan, 1997). Patogeniškumo sala SPI-2 yra atsakinga uţ intraląstelinį mikroorganizmo išgyvenimą (Ochman et al., 1996). Ryškiausias salmoneliozės klinikinis poţymis yra gausus, vandeningas ir gleivingas viduriavimas su kraujo ir fibrino priemaišomis. Uţsikrėsti gali įvairaus amţiaus galvijai tačiau didţiausia rizika yra veršeliams nuo 10 dienų iki 3 mėnesių amţiaus. Priklausomai nuo infekcijos laipsnio skiriasi uţkrato išskyrimas į aplinką (Fossler et al., 2005).

1.1.2.2 E. coli

Escherichia coli yra skirstomos į 6 patogeniškumo grupias remiantis jų virulentiškumo

schema: enterotoksinė E.coli, enteropatogeninės E. coli, enteroinvazinės E. coli, enterohemoraginės E. coli, enteroagregacinės E. coli ir difuziškai prikimbančios E.

12

E. coli, kuri gamina K99 adhezijos antigeną ir termostabilų enterotoksiną. Reikia pastebėti, kad

kitos patogeninės E. coli grupės, kurios yra identifikuojamos pagal histopatologiją gali būti praleistos jei diagnozė orientuota vien tik į E. coli K99+(Nataro, Kaper, 1998).

Naujagimiai veršeliai jautriausi yra enterotoksinei E. coli pirmas 4 dienas. Ji sukelia gausią ir vandeningą diarėją (Foster, Smith, 2009). Patekusi į virškinamąjį traktą E. coli infekuoja ţarnų epitelį ir dauginasi gaurelių enterocituose. Dėl maţesnio nei 6,5 pH plonūjų ţarnų distalinė dalis yra pati tinkamiausia E. coli infekavimui. Dėl infekuotų ląstelių paţeidimo ţarnų gaureliai atrofuojasi. prisitvirtinimui E. coli išskiria K99 antigeną. Po ţarnų epitelio kolonizavimo išsiskiria termostabilus toksinas. Jis veda prie druskų išsiskyrimo į ţarnų spindį. Druskos osmosiniu būdų į ţarnų spindį sutraukia vandenį kas ir sukelia viduriavimą (Francis et al., 1989).

1.1.2.3 Clostridium

Clostridium perfringens yra Gram teigiamos, sporas sudarančios anaerobinės bakterijos,

kurios sukelia klostridiozę ţinduoliams ir paukščiams (Van Immerseel et al., 2004). Remiantis pagrindinių 4 toksinų gamyba: alfa, beta, epsilon ir iota šie mikroorganizmai skirstomi į 5 toksino tipų grupes: A, B, C, D ir E. A tipas gamina - alfa; B tipas - alfa, beta, epsilon; C tipas - alfa ir beta; D tipas - alfa ir epsilon; E tipas - alfa ir iota toksinus. Iš visų šitų grupių daugiausia klostridiozę sukelia C tipas (Rings, 2004).

Alfa toksinas yra pagrindinis letalinis toksinas, kuris sukelia ląstelių lizę sukeldamas fosfolipidinės membranos hidrolizę (Perez et al., 2005). Beta toksinas yra jautrus tripsinui ir sukelia gleivinės nekrozę. Epsilon toksinas naminiams gyvūnams sukelia mirtiną enterotoksemiją, iota toksinas dėl didelio kraujagyslių pralaidumo sukelia dermos nekrozę (Petit et al., 2004). Toksinai veikdami glaudţius epitelio baltymų junginius sukelia viduriavimą ir ţarnyno spazmus (McClane, 2005). Taip pat pastebėtas sinergetinis veikimas tarp beta toksino, kurį išskiria visos C. perfringens grupės, ir enterotoksinų (Gurjar et al., 2008).

13

1.1.3 Pirmuonys

1.1.3.1 Cryptosporidium parvum

Cryptosporidium parvum yra pirmuonis parazitas, kuris asocijuojasi su ţmonių ir

naujagimių veršelių virškinamojo trakto ligomis. Uţsikrėtusiems veršeliams gali nepasireikšti visiškai jokių klinikinių simptomų arba prasidėti gausi vandeninga diarėja su dehidracija (Fayer et al., 2008). Yra apytiksliai 24 kriptosporidijų rušys. Galvijams dţniausiai pasitaiko C. parvum,

C. bovis, C. ryanae ir C. andersoni.Iš visų klosdridijų C. parvum yra pagrindinis veršelių

gastroenteritų sukėlėjas ir potencialus zoonotinių susirgimų šaltinis (Chalmers et al., 2006). Patekus oocistom į virškinamajį traktą prasideda kriptosporidijų vystymasis. Iš oocistų išsilaisvina sporozitai, kurie patenka ant ţarnų epitelio ląstelių gaurelių ir jos paviršiuje suformuoja vakuolę vadinamą merontu ( I stadija). Merogonijos metu meronto viduje susiformuoja aštuoni pirmo stadijos arba keturi antros stadijos merozoitai. Merontui plyšus išsilaisvinę merozoitai skverbiasi į kitas ląsteles ir vyksta kita merogonija. Pirmos stadijos merontai gali gamintis nulatos. Iš kai kurių formuojasi antros stadijos merozoitai, kurie pereina lytinio dauginimosi fazę. Jie prasiskverbia į naujas ląsteles ir virsta makrogametocitais, o vėliau ir makrogametomis. Kiti merozoitai virsta mikrogametocitais, dalijasi paprastuoju būdu, kol juose susiformuoja 16 mikrogametų. Mikrogametocitams plyšus iš jų išsilaisvina mikrogametos, jos prasiskverbia į makrogametas ir suformuoja zigotą. Įvykus sporogonijai, zigotos viduje susiformuoja 4 sporozoitai, todėl su išmatomis išsiskiria sporuliuotos oocistos (Šarkūnas, 2005). Aplinkoje palankiomis sąlygomis oocistos gali išgyventi daugiau nei mėnesį, jos yra atsparios daugeliui dezinfektantų. Oocistomis uţkrėsta aplinka gali būti infekcijos šaltiniu tiek ţmonėms tiek ir gyvūnams (Fayer et al., 2007). C. parvum invazija sukelia ţarnų mikrogaurelių atrofiją ir stulpiškųjų epitelio ląstelių ţutį. Ţarnų epitelio paţeidimai sukelia pieno fermentacijos ir pasisavinimo sutrikimus, kurie lėtina maisto medţiagų absorbciją. Tai sukelia prieauglio augimo lėtėjimą (Heine et al., 1984).

1.2 Metaboliniai ir hormoniniai pokyčiai

14 pasekoje vystosi hipoglikemija, kuri sukelia silpnumą, letargiją, konvulsijas ir komą. Esant hipoglikemijai stimuliuojama kortikoidų sekrecija. Viduriuojančių veršelių kraujo plazmoje gausiai daugėja kortikosterono ir hidro - kortikosterono koncentracija. Didelės šių hormonų koncentracijos randamos katik kritusių veršelių kraujo plazmoje (Andrews et al., 2003).

Teoriškai kortikosteroidai turėtų padėti kovoti su hipoglikemija tačiau jų veikimas yra blokuojamas. Dėl acidozės, hipovolemijos, hiperkalemijos ir hiponatremijos viduriuojančių veršelių kraujo plazmoje padidėja jos aldosteronų koncentracija. Aldosteronas veikia teigiamai didindamas natrio ir vandens rezorbciją, bei didindamas kalio ir vandenilio jonų pasišalinimą. Tačiau aldosterono veikimas nėra toks efektyvus dėl sutrikusios inkstų funkcijos (Andrews et al., 2003)

1.3 Viduriavimo tipai

Po atlkiktų tyrimų, remiantis įvairiais patofiziologiniais procesais nustatyti du pagrindiniai viduriavimo tipai:

 Sekrecinis viduriavimas - skysčių judėjmas į ţarnų spindį nepaisant badavimo. Išmatos yra izotoninės, šarminės, vandeningos ir labai gausios. Padidėja natrio ir natrio bikarbonato sekrecija klubinėje ţarnoje, kas sukelia išmatų pH maţėjim. Gaubtinė ţarna kompensuodama natrio jonų praradimą išskiria kalio jonus. Ūminį sekrecinį viduriavimą sukelia bakterijos (Andrews et al., 2003).

15

1.4 Kraujo parametrai

 Šlapalas. Šlapalo koncentracija kraujo plazmoje daugiausiai priklauso nuo šėrimo

ir yra labai svarbus rodiklis diagnozuojant inkstų ligas. Padidėjusi koncentracija rodo pgreitėjusį baltymų katabolizmą ir pasireiškia veršeliams viduriuojant. Sveikų veršelių kraujo plazmoje šlapalo koncentracija yra 3,89 mmol/l. (Maach et al., 2007)

 Kalcis (Ca). Didţioji dalis kalcio (99%) yra kauluose ir dantyse. Jis yra svarbus daugelio fermentų ir hormonų aktyvacijai. Kalcis tiesiogiai veikia kraujo krešėjimą, nervų stimuliaciją ir raumenų susitraukimus. Kraujo plazmoje 55% visos kalcio koncentracijos yra jonizuotoje formoje. Naujagimių kraujyje ji siekia 3,35±0,27 mmol/l. (Burgos et al., 2011)

 Kalis (K). Galvijai jį absorbuoja iš didţiojo prieskrandţio ir plonųjų ţarnų, o ekskrecija vyksta su išmatomis ir šlapimu. Kalio jonas yra pagrindinis vidinis ląstelės katijonas būtinas fiziologiniams procesams (nerviniams impulsams perduoti, širdies, lygiesiems ir skersaruoţiams raumenims susitraukti, angliavandenių apykaitai reguliuoti) todėl jo koncentracija ląstelės viduje yra 25-30 kartų didesnė nei plazmoje. Kalio koncentracija plazmoje yra apie 5 mmol/l (Maach et al., 2007)

 Natris (Na). Yra pats svarbiausias katijonas tarpl1steliniame skystyje. Jis atsakingas uţ osmosinio slėgio palaikymą. Kartu su chloru reguliuoja vandens, rugščių ir šarmų apykaitą organizme. Galvijų didţiajame prieskrandyje gali būti iki 50% viso organizmo natrio kiekio. Iš organizmo išskiriamas su šlapimu, išmatomis ir pienu. Sveikų veršelių kraujyje natrio koncentracija siekia 140±9,9mmol/l (Undervood, Suttle 2001)

 Chloras (Cl).Vienas svarbiausių anijonų tarpląsteliniame skystyje, ląstelėse yra tik apie 12% viso organizmo chloro. Absorbuojamas plonosiose ţarnose ir pašalinamas per inkstus (Maach et al., 2007)

16 leukocitų koncentracijos didėjimą sukelia uţdegiminiai procesai (Meganck et al., 2014)

1.5 Diagnozavimas

Tiksli diagnozė yra labai svarbi norint paskirti teisingą gydymą. Naujagimiams veršeliams viduriavimas gali būti mirtinas dėl dehidracijos ir acidozės, kurios sukelia anoreksiją ir ataksiją. Kadangi įvairių infekcinių ligų simptomai panašūs, būtina atlikti laboratorinius tyrimus.Teisingas mėginio paėmimas yra labai svarbus tolimesniems tyrimams. Mėginiams imamos išmatos, papildomiems tyrimams imamas kraujas. Švieţios išmatos po paėmimo turi būti nedelsiant patalpinamos į specialius indus, kad uţkirsti kelią mėginio uţteršimui. Indai su mėginiais turi būti talpinami į šaldytuvą siekiant uţkirsti kelią bakterijų peraugimui ir nukleininės rugšties degradacijai (Lew et al., 2006).

Viduriavimo sukėlėjo identifikacijai gali būti naudojami greitieji testai. Jų veikimas paremtas imunochromatografinės analizės metodo principais. Tokie testai gamintojo teigimu gali būti atliekami tiesiog tvarte per kelioliką minučių. Vienas iš pavyzdţių tai ,,Bio-X“ kompanijos greitasis testas „Rainbow calf scour 4“. Jį atliekant galima identifikuoti 4 viduriavimo sukėlėjus:

Rotavirus, Coronavirus, E. Colli F5 (K99), Cryptosporidium spp.(Klein et al., 2009)

17 2 Lentelė. Diagnostikos metodų privalumai ir trūkumai(Amer, Almajhdi, 2011;

Ballweber, 2006; Brandt et al., 1981)

Diagnostikos metodas

Privalumai Trūkumai Sukėlėjai

Virusų išskyrimas - išskirtų virusų panaudojimas tolimesniems tyrimams ar vakcinų gamybai

- virusų buvimo mėginyje patvirtinimas

- maţo jautrumo

- grieţta mėginio ėmimo kontrolė siekiant išsaugoti virusų gyvibingumą

- ilgai trunkantis tyrimas

Rotavirus, BVDV, BCoV Elektroninė mikroskopija - tinka nekultivuojamiem virusams - morfologinė identifikacija

- reikalauja didelio virusų kiekio mėginyje - maţas pralaidumas - brangi aparatūra -reikalingas kvalifikuotas personalas BRV, BCoV, BVDV, BToV, BNoV, Nebovirus Imunofermentinės analizės metodas

- greitas rezultatų gavimas - didelis pralaidumas - mobilumas

- ţemas analizavimo jautrumas

- kaikuriais atvėjais kaina per didelė - specifiškumo problemos BRV, BCoV, E.coli K99, C.perfringens, C. parvum, BVDV, BToV, BNoV, Nebovirus Išmatų flotacijos metodas ir mikroskopija - daţniausiai naudojamas parazitams ir oocistoms aptikti - greitas tyrimas

- ţema kaina

- maţas jautrumas

- subjektyvus rezultatų vertinimas

18 - bakterijos privalo būti

gyvos

C. perfringens

Latekso agliutinacijos testas

- platus ieškomų patogenų spektras

- pigus ir greit atliekamas

- ţemas analitinis jautrumas - ne visada teisingi rezultatai dėl ne specifiškumo E. coli K99 Konkurencinė PGR - greitas patogenų identifikavimas - didelis jautrumas ir specifiškumas -reikalingas kvalifikuotas personalas

- didelė rizika sugadinti mėginį tyrimo metu - klaidingos neigiamos reakcijos dėl genetinių mutacijų, rekombinacijų Salmonella spp. C. perfringens E. colli K99 C. parvum BRV, BCoV, BVDV, BToV, BNoV, Nebovirus Realaus laiko PGR

- greitas patogenų nustatymas - didelis jautrumas ir specifiškumas

- kiekybinis tikslių patogenų nustatymas - - brangus tyrimas - galimi klaidingi neigiami rezultatai dėl mutacijų - ribotas polimerazės grandinės dydis BRV, BCoV, BVDV, BNoV, Nebovirus, Salmonella spp. E. coli K99 C. perfringens C. parvum

1.6 Gydymas

19 daug skyščių ir mineralinių medţiagų, oralinė ir intraveninė rehidracija yra svarbiausia gydymo dalis (Brown et al., 2005)

Identifukavus pirmuonį ar bakteriją papildomai gali būti taikomas specifinis gydymas. Nustačius C. parvum rekomenduotina naudoti halofuginono preparatus, kadangi jie duoda geriausius rezultatus. Naudojant halofuginoną yra maţinamas viduriavimas ir stabdomas oocistų išsiskyrimas į aplinką. Šitaip yra maţinama infekcijos plitimo rizika (Nasir et al., 2013). Paaiškėjus, kad sukėlėjas yra bakterija skyriami antibiotikai. E.colli K99 sukeltai infekcijai gydyti naudojamas spectinomicinas, cefoperazonas, enrofloksacinas, danofloksacinas ar ampicilinas ( Calabar et al., 2001). Salmonella spp. infekcijoms gydyti taikomas ampicilinas, fluorokvinolonas, trimetoprimas, trečios kartos cefalosporinai ar sulfonamidai (Constable, 2004)

Veršeliui kuriam yra prasidėjusi metabolinė acidozė ir hipoglikemija oraliniai tirpalai yra maţai efektyvus ir reikia taikyti intravenines infuzijas. Praėjus 6-8 valandoms nuo intraveninių tirpalų vartojimo pradţios veršelis sustiprėja ir grįţta ţindimo refleksas. Šio reflekso sugrįţimas rodo, kad sumaţėjo metabolinės acidozės poveikis. Siekiant pilnai kompensuoti prarastus skyščius ir mineralus būtina naudoti peroralinius tirpalus. Didelio kaloringumo elektrolitų tirpalų poreikis yra po 1 litrą 8 kartus paroje. Stiprėjantis ţindimo refleksas yra ţenklas apie gerėjačia veršelio būklę (Andrews et al., 2003)

Elektrolitų girdymas yra skirtas atstatyti skyščių ir mineralinių medţiagų trūkumą. Todėl kuo įmanoma greičiau turi būti grįţta prie girdymo pienu. Pienas negali būti maišomas su elektrolitų tirpalu. Grįţus prie pieno girdymo veršelis dar kelias dienas viduriuoja, tačiau būna ţvalus ir turi stiprų ţindymo refleksą(Jones, Heinrichs, 2006).

Gydymas antibiotikais yra neatsiejama veršelių viduriavimo gydymo dalis. Nors ir jie neveikia virusų tačiau saugo nuo antrinės mikroorganizmų infekcijos. Skiriant antiniotikų terapiją reikia įvertinti ar ji būtina, kadangi vystosi bakterijų atsparumas antibiotikams.Svarbu yra nustatyti mikroorganizmų jatrumą antibiotikams, kad būtų galima skirti efektyviausią gydymą(Andrews et al., 2003).

20

1.7 Prevencija

1.7.1 Imunitetas

Galvijų placenta nėra pralaidi antikūnams. Todėl vaisius negauna antikūnų per motinos kraują. Pirmosios veršelio gyvenimo valandos yra labai svarbios imuninės sistemos formavimuisi. Per pirmasias 6 valandas jauniklis turi gauti apie 3-4 litrus geros kokybės krekenų (Barington, Parish, 2001). Krekenyse gausu imunoglobulinų, augimo gaktorių, interferono, maistinių medţiagų. Imunoglobulinas G yra pagrindinis antikūnis galvijų krekenyse (Nagy, 2009).

Krekenų kokybė priklauso nuo laktacijų skaičiaus, karvės raciono ir vakcinacijos. Per 24 valandas labai keičiasi krekenų sudėtis. Maţėja jų riebumas, baltymingumas, vis maţiau yra išskiriama imunoglobulinų. Todėl pirmoji veršelio gyvenimo para yra pati svrabiausia jo imuninės sistemos vystimuisi. Uţtrūkusių karvių vakcinavimas yra viena pagrindinių priemonių prieš ankstyvajį veršelių viduriavimą (Larson, Tyler, 2005).

1.7.2Aplinkos sąlygos

Kaip predisponuojantis veiksnys veršelių viduriavimui yra blogos aplinkos sąlygos. Naujagimimių veršelių termoreguliacinis aparatas nėra išvystytas. Todėl didelis šaltis ar karštis, vėjas, lietus, drėgmė gali paskatinti susirgimus (Carol, Forsberg 2007).

21

2. Darbo metodika

Mokslinis - tiriamasis darbas buvo atliktas 2014 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijos neuţkrečimųjų ligų katedroje bei pieninių galvijų ūkyje.

Tyrimas atliktas 2014 07 01 - 2014 10 30 ţemės ūkio bendrovėje, laikančioje 500 galvijų iš kurių yra 300 melţiamų karvių. Kiekvieną mėnesį veršiuojasi 20 - 30 karvių, veršiavimosi sezoniškumo nėra. Ūkyje taikomas šaltas laikymo tipas. Besiveršiuojančių karvių kūno įmitimo indeksas 3,5 – 3,75 (penkių balų sistemoje). Po gimimo veršeliai atskiriami nuo karvės, atliekama bambos kraujagyslės antiseptika ,,Pederipra" purškalu ir per 1 val. veršeliams sugirdoma po du litrus motinų krekenų. Iki 2 savaičių amţiaus veršeliai laikomi indvidualiuose gardeliuose tvartinėmis sąlygomis.

Kiekvieną dieną, viso tyrimo metu, buvo stebima veršelių sveikatos būklė, matuojama kūno temperatūra, įvertinama išmatų konsistencij, spalva, dehidracijos laipsnis. Veršelių dehidracijos laipsnis įvertinamas pagal akių obuolių būklę, odos elastingumą, gleivinių spalvą ir galūnių temperatūrą (Constable, 1999)

3 Lentelė. Tiriamųjų grupių sudarymas

Grupės Nr.

Taikytas gydymas Gyvulių skaičius

I Rehidracinė terapija per os ir ketoprofenas

(100mg/ml) 5

II Rehidracinė terapija per os 5

III

Rehidracinė terapija per os ir preparatas stabilizuojantis mineralinių medţiagų ir angliavandenių apykaitą

5

22 0,05 mg.; manganas – 4,32 mg.; cinkas – 4,86 mg.; varis – 1,12 mg.; betainas – 200 mg.

Preparato stabilizuojančio mineralinių medţiagų ir angliavandenių apykaitą sudėtis: l-karnitino hidrochlorido, atitinkančio 5 mg l-l-karnitino 6,133 mg, tiokto rūgšties 0,2 mg, piridoksino hidrochlorido 0,15 mg ciankobalamino 0,03 mg, d.acetilmetionino 20 mg, l-arginino 2,4 mg, l-ornitino hidrochlorido, atitinkančio 1,2 mg l-ornitino 1,532 mg, l-citrulino 1,2 mg, l-lizino hidrochlorido, atitinkančio 0,5 mg l-lizino 0,625 mg, glicino 1,5 mg, asparto rūgšties 1,5 mg, glutamo rūgšties 1,5 mg, fruktozės 50 mg, sorbitolio 80 mg; pagalbinių medţiagų: natrio propil-p-hidroksibenzoato 0,15 mg, natrio metil-p-hidroksibenzoato 1,5 mg.

Tyrimui buvo atrinkti veršeliai, kuriems per pirmąsias 1 - 4 dienas po gimimo pasireiškė viduriavimas, kurio intensyvumas pagal Larson (1999) buvo nuo 3 iki 4.

4 Lentelė. Viduriavimo intensyvumas pagal Larson (1997)

Viduriavimo intensyvumas Išmatų konsistencija 1 Gerai suformuotos

2 Minkštos, panašios į pudingą 3 Skystos, panašios į blynų tešlą

4 Vandeningos - vandens konsistencijos

23

TYRIMO SCHEMA

Veršelių atrinkimas tyrimui ir tiriamųjų grupių sudarymas

Kraujo, bei išmatų mėginių ėmimas, jų analizė ir gydymo parinkimas kiekvienai tiriamajai grupei I grupė Rehidracinė + priešuţdegiminė terapija II grupė Rehidracinis gydymas III grupė Rehidracinė + detoksinė terapija

3 dienas taikomas parinktas gydymas kiekvienai tiriamajai grupei

Kraujo mėginių ėmimas ir analizė praėjus 5 dienoms po gydymo

Kraujo mėginių ėmimas ir analizė praėjus 10 dienų po gydymo

24

3. REZULTATAI

Viduriavimo prieţastys. Nustatyta, kad pagrindinė naujagimių veršelių viduriavimo prieţastis buvo virusai, 73% veršelių viduriavo dėl Rotavirus sukelto enterito. Dar 27% viduriavimą sukėlė Coronavirus.

1 pav. Viduriavimo prieţasties nustatymas

Tiriamuoju laiku kliniškai pasveiko visi tiriamieji veršeliai (100 proc.). Pasveikusiais buvo laikyti tie, kurių viduriavimo intensyvumas buvo nuo 1 iki 2. Vidutinė gydymo trukmė buvo 3 paros. Meginiai kraujo tyrimams buvo imami praėjus 5 dienoms po gydymo ir 10 dienų po gydymo. 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Rotavirus Coronavirus Cryptosporidium spp. E. coli K99

25 2 pav. Viduriavimo intensyvumo kitimas

26 3 pav. Leukocitų skaičius tiriamųjų veršelių kraujyje

Iš tyrime pateiktų duomenų matyti, kad visose grupėse leukocitų skaičius kito vienodai. Praėjus 5 dienoms po gydymo (5 d. p. g.) tiriamosiose grupėse nepastebėtas ryškus leukocitų kiekio serume kitimas. Nuo pat pirmos gydymo dienos jis kito neţymiai. Dešimtą dieną po gydymo (10 d.p.g.) stebimas statistiškai patikimas (p<0,05) leukocitų skaičiaus maţejimas visose tiriamose grupėse. Didţiausias leukocitų skaičiaus pokytis buvo stebimas grupėje, kuriai buvo taikyta rehidracinė ir priešuţdegiminė terapija. Šioje grupėje perpaskutinias 5 tyrimo dienas leukocitų skaičius sumaţėjo nuo 11*109_{/l iki 5*10}9_{/l ir yra pastebimas 2,2 karto skirtumas.} Kitose tiriamosiose grupėse pastebimas maţesnis leukocitų skaičiaus maţėjimas. Grupėje, kuriai buvo taikytas tik rehidracinis gydymas pastebimas 1,4 karto leukocitų skaičiaus sumaţėjimas, o paskutinje grupėje tik 1,2 karto (p<0,05).

27 4 pav. Kalcio koncentracijos kitimas tiriamų veršelių kraujyje

Tyrimo metu nustatytas kalcio koncentracijos didėjimas visose grupėse. Naudojant rehidracinį ir priešuţdegiminį gydymą buvo pastebėtas sparčiausias kalcio koncentracijos kraujyje kilimas. 5 dieną po gydymo stebima 0,6mmol/l padidėjusi kalcio koncentracija. Maţiausias pokytis 5 dieną po gydymo (5 d.p.g.) buvo taikant tik rehidracinį gydymą. Jo metu kalcio koncentracija padidėjo 0,3mmol/l.

5 pav. Šlapalo koncentracijos kitimas tiriamų veršelių kraujyje

28 Remiantis tyrimo duomenimis pastebimas nevienodas šlapalo koncentracijos kitimas. Praėjus penkioms dienoms po gydymo (5 d.p.g.) veršelių, kuriems buvo taikomas rehidracinis ir priešuţdegiminis gydymas šlapalo koncentracija buvo maţesnė (p<0,05). Nuo tyrimo pradţios iki pabaigos šioje grupėje šlapalo koncentracija sumaţėjo nuo 6,1 mmol/l iki 4,8 mmol/l. Tiriamojoje grupėje, kuriai taikytas tik rehidracinis gydymas pastebimas ne toks ţymus šlapalo koncentracijos kitikmas. Per visą tyrimo laikotarpį ji sumaţėjo 0,4 mmol/l. Didţiausia šlapalo koncntracija išlieka grupėje, kuriai taikytas rehidracinis ir detoksikuojantis gydymas. Šioje grupėje šlapalo koncentracija sumaţėjo tik 0,2 mmol/l.

6 pav. Albuminų koncentracijos kitimas tiriamų veršelių kraujyje.

Albuminų koncentracija kraujyje didėjo visose tiriamosiose grupėse. Penktą dieną po gydymo maţiausia albuminų koncentracija buvo grupėje, kuriai taikomas rehidracinis ir priešuţdegiminis gydymai, o didţiausia koncentracija grupėje, kuriai taikomas tik rehidracinis gydymas. Paskutinę tyrimo dieną didţiausia albuminų koncentracija išliko II grupėje.

29 7 pav. Natrio koncentracijos pokyčiai tiriamųjų veršelių kraujyje

Tyrimo laikotarpyje stebimas tolygus natrio koncentracijos didėjimas visose grupėse. Pirmoje grupėje yra didţiausias pokytis nuo 125 mmol/l iki 148mmol/l (p<0,05). Antroje ir trečioje grupėje natrio koncentracija kito nesmarkiai, atitinkamai 4mmol/l antroje grupėje ir 3,5mmol/l trečioje grupėje. Visose trijose grupėse didţiausias pokytis matomas tarpe nuo 5 iki 10 dienų po gydymo. Didţiausia natrio koncentracijo po tyrimo buvo I grupėje.

8 pav. Chloro koncentracija tyriamųjų veršelių kraujyje

30 Ištyrus chloro koncentraciją paaiškėjo, kad visose trijose grupėse tyrimo pradţioje ji buvo panaši. Pirmoje grupėje 90 mmol/l, antroje 92 mmol/l ir trečioje 95 mmol/l. Viso tyrimo metu cloro koncentracija didėjo statistiškai patikimai visose grupėse (p<0,05). Didţiausias pokytis stebimas pirmoje ir antroje grupėse. II grupėje chloro koncentracija padidėjo 18 mmol/l. Penktą dieną po gydymo didţiausias skirtumas buvo antroje ir trečioje grupėje. I grupės chloro koncentracija yra 4 mmol/l maţesnė nei II grupės. Tyrimo pabaigoje, ţemiausia koncentracija stebima pirmoje grupėje. Ji yra 3,64% maţensė lyginant su antra grupe ir 1,85% maţesnė lyginant su trečia grupe (p<0,01).

9 pav. Kalio koncentracijos kitimas tiriamųjų veršelių kraujyje

31

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus kaprologinį išmatų tyrimą greitaisiais testais nustatyta, kad veršelių viduriavimą sukėlė virusai. Rezultatų duomenimis 73% veršelių pasireiškė rota viruso, o 27% korona viruso sukeltas viduriavimas. Daţniausiai nustatomi sukėlėjai ūkiuose yra E. coli F5 (K99),

S.typhimurium, Rotavirus, Coronavirus, C. parvum, C. perfringens (Coleen, Heinrich, 2006).

Atsiţvelgiant į tai, kad 100% viduriavimo sukėlejai buvo virusai, tai gydymo planas buvo nukreiptas prieš virusinį gastroenteritą.

Parinktas gydymas įtakojo tiriamųjų grupių kraujo biocheminius ir morfologinius parametrus. Atliktų tyrimų metu pastebėta, kad viduriavimo intensyvumą efektyviausiai maţėjo pirmoje grupėje, kuriai buvo taikomas rehidracinis ir priešuţdegiminis gydymas. Tokį spartų gerėjimą galima sieti su NVNU naudojimu. Šioje grupėje viduriavimo intensyvumas sumaţėjo iki 1,5 balo. Pagal Larson (1999) toks balas yra laikomas norma sveikiems veršeliams.

Atliktų tyrimaų metu nustatėme statistiškai patikimą šlapalo, leukocitų koncentracijos maţėjimą bei albuminų koncentracijos didėjimą (p<0,05). Didţiausias urėjos sumaţėjimas siekė 21,32% ir buvo nustatytas pirmoje grupėje (p<0.01). Didėjanti urėjos koncentracija yra tarsi indikatorius, kuris byloja apie didėjantį baltymų katabolizmą. Tokie poţymiai pasireiškia ilgai viduriuojantiems veršeliams (Berends et al., 2014). Aukščiausia albuminų koncentracija buvo pasiekta grupėje, kuriai buvo taikomas tik rehidracinis gydymas. Pokytis nuo tyrimo pradţios iki pabaigos siekė 18,75% (p<0.05).

Leukocitų skaičius kraujyje didėja dėl uţdegiminių procesų arba streso. Lyginant su suaugusiais galvijais tai veršelių kraujyje leukocitų skaičius yra didesnis. Leukocitų koncentracija didėja nuo gimimo iki 10 savaitės (Kraft, 1999). Rehidracinis gydymas su nesteroidiniais vaistais nuo uţdegimo smarkiai įtakojo leukocitų skaičiaus maţėjimą tiriamojoje grupėje. Būtent šitoje grupėje pastebimas ryškus pokytis. Nuo tyrimo pradţio I grupėje leukocitų skaičius sumaţėjo 56,53% ir buvo atitinkamai 1,95 karto didesnis nei II grupėje, ir 2,68 karto didesnis nei III grupėje (p<0,05).

32 kiekis gali padidėti iki 40 kartų ir su jomis yra prarandami dideli kiekiai elektrolitų tarp, kurių ir chloras. Jo koncentracija veršelių kraujyje krenta iki 95,6±6,9 mmol/l (Maach et al., 2007) 6 pav. duomenimis didţiausias natrio pokytis buvo pirmoje grupėje. Čia natrio koncentracija tyrimo metu pakilo 15,54% (p<0,05). Lyginant su kitomis grupėmis tai pirmoje grupėje natrio koncentracijos padidėjimas buvo 3,65% didesnis nei antroje ir 2,69% didesnis nei trečioje grupėje (p<0,05). Natris iš organizmo išskiriamas su šlapimu, išmatomis ir pienu. Ūmaus viduriavimo metu veršelių kraujyje smarkiai maţėja natrio koncentracija. Nustatyta, kad viduriuojančių veršelių kraujyje ji krenta iki 131,2±7,2 mmol/l (Steinhardt et al., 1993). Vertinant 8 pav duomenis didţiausias kalio koncentracijos maţėjimas pastebimas I grupėje. Čia per visą tyrimo laikotarpį kalio sumaţėjo 7,02% ir tai yra 2,59% daugiau nei antroje grupėje ir 3,49% daugiau nei trečioje grupėje (p<0,05). Viduriuojantiems veršeliams daţnai diagnozuojama hiperkalemija, kuri išsivysto dėl acidozės (Maach et al., 2007)

33

IŠVADOS

 Daţniausia veršelių gastroenteritų prieţastis X ūkyje yra rota virusai.

 Viduriuojančių veršelių kraujyje maţėja Na, Ca, Cl, albuminų koncentracija, didėja K, leukocitų, šlapalo koncentracijos.

 Remiantis tyrimų rezultatais nustatyta, kad efektyviausias veršelių viduriavimo gydymas yra rehidracinė terapija kartu su ketaprofenu 100mg/ml.

34

PADĖKOS

Nuoširdţiai dėkoju visiems Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos akademijos dėstytojams uţ puikiai perteiktas naujausias ţinias ir informaciją, kaip tapti kvalifikuotu veterinarijos gydytoju.

Taip pat dėkoju savo baigiamojo darbo vadovui – Dr. Ramūnui Antanaičiui – uţ nuoširdų bendradarbiavimą ir pagalbą ruošiant šį baigiamąjį darbą.

35

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Andrews A.H., Blowey R.W., Boyd H., Eddy R.G. Bovine medicine: Diseases and Husbandry of cattle, 2nd Edition. Willey - Blackwell 2003. P 185 - 211

2. Amer HM, Almajhdi FN. Development of a SYBR Green I based real-time RT-PCR assay for detection and quantification of bovine coronavirus. Mol Cell Probes 2011;25:101–107.

3. Ballweber LR. Diagnostic methods for parasitic infections in livestock. Vet Clin North Am Food Anim Pract 2006;22:695–705.

4. Barker IK, van Dreumel AA, Palmer N. Pathology of domestic animals. 4th ed. Jubb KVF, Kennedy PC, Palmer NVol. 2. San Diego: Acdemic Press; 2004. pp. 1-300.

5. Barrington GM, Parish SM. Bovine neonatal immunology. Vet Clin North Am Food Anim Pract 2001;17:463–476.

6. Bartels CJ, Holzhauer M, Jorritsma R, Swart WA, Lam TJ. Prevalence, prediction and risk factors of enteropathogens in normal and non-normal faeces of young Dutch dairy calves. Prev Vet Med 2010;93:162–169.

7. Bates, A. J., Eder, P., & Laven, R. A. (2014). Effect of analgesia and anti-inflammatory treatment on weight gain and milk intake of dairy calves after disbudding. New Zealand veterinary journal, 1-17.

8. Brandt CD, Kim HW, Rodriguez WJ, Thomas L, Yolken RH, Arrobio JO, Kapikian AZ, Parrott RH, Chanock RM. Comparison of direct electron microscopy, immune electron microscopy, and rotavirus enzyme-linked immunosorbent assay for detection of gastroenteritis viruses in children. J Clin Microbiol 1981;13:976–981.

9. Brown, E. G., M. J. VandeHaar, K. M. Daniels, J. S. Liesman, L. T. Chapin, D. H. Keisler, and M. S. Weber Nielsen. 2005. Effect of increasing energy and protein intake on body growth and carcass composition of heifer calves. J. Dairy Sci. 88:585–594.

36 11. Calabalar M., Boynukara B., Gulhan T., 2001. Prevelance of Rotavirus, Escherichia coli K99 and 0157:H7 in Healthy dairy cattle herds in Van, Turkey. Turk J Vet Anim Sci 25, 191 - 196

12. Carroll JA, Forsberg NE. Influence of stress and nutrition on cattle immunity. Vet Clin North Am Food Anim Pract 2007;23:105–149.

13. Chalmers RM, Smith R, Elwin K, Clifton-Hadley FA, Giles M. Epidemiology of anthroponotic and zoonotic human cryptosporidiosis in England and Wales, 2006. Epidemiol Infect 2011;139:700–712.

14. Cho KO, Hasoksuz M, Nielsen PR, Chang KO, Lathrop S, Saif LJ. Cross-protection studies between respiratory and calf diarrhea and winter dysentery coronavirus strains in calves and RT-PCR and nested PCR for their detection. Arch Virol 2001;146:2401–2419. 15. Coleen J., Heinrichs J. Calf care, Fort Atkinson 2006. P 57 - 62.

16. Collazo CM, Galán JE. The invasion-associated type III system of Salmonella

typhimurium directs the translocation of Sip proteins into the host cell. Mol Microbiol

1997;24:747–756.

17. Constable D. Peter. Antimicrobial use in the treatment of calf diarrhea. J Vet Intern Med 2004;18:8 - 17

18. Constable PD: Clinical assessment of acid-base status: Strong ion difference theory. The VeterinaryClinics of North America: Food Animal Practice:Fluid and Electrolyte Therapy. WB. Saunders,Philadelphia. 1999, 15, 447-471

19. Decaro N, Martella V, Elia G, Campolo M, Mari V, Desario C, Lucente MS, Lorusso A, Greco G, Corrente M, Tempesta M, Buonavoglia C. Biological and genetic analysis of a bovine-like coronavirus isolated from water buffalo (Bubalus bubalis) calves. Virology 2008;370:213–222.

20. Dhama K, Chauhan RS, Mahendran M, Malik SV. Rotavirus diarrhea in bovines and other domestic animals. Vet Res Commun 2009;33:1–23.

21. Fayer R, Gasbarre L, Pasquali P, Canals A, Almeria S, Zarlenga D. Cryptosporidium

parvum infection in bovine neonates: dynamic clinical, parasitic and immunologic

patterns. Int J Parasitol 2008;28:49–56.

37 23. Fenner F, MacLachlan NJ, Dubovi EJFenner's Veterinary Virology. 4th ed. Burlington:

Academic Press; 2011. pp. 288-290.

24. Steele AD, Geyer A, Gerdes GH. Infectious Diseases of Livestock. 2nd ed. Coetzer JAW, Tustin RCCape Town: Oxford University Press Southern Africa; 2004. pp. 1256-1264. 25. Fossler CP, Wells SJ, Kaneene JB, Ruegg PL, Warnick LD, Bender JB, Eberly LE,

Godden SM, Halbert LW. Herd-level factors associated with isolation of Salmonella in a multi-state study of conventional and organic dairy farms II. Salmonella shedding in calves. Prev Vet Med 2005;70:279–291.

26. Foster DM, Smith GW. Pathophysiology of diarrhea in calves. Vet Clin North Am Food Anim Pract 2009;25:13–36.

27. Francis DH, Allen SD, White RD. Influence of bovine intestinal fluid on the expression of K99 pili by Escherichia coli. Am J Vet Res 1989;50:822–826.

28. Ghosh S, Varghese V, Sinha M, Kobayashi N, Naik TN. Evidence for interstate transmission and increase in prevalence of bovine group B rotavirus strains with a novel VP7 genotype among diarrhoeic calves in Eastern and Northern states of India. Epidemiol Infect 2007;135:1324–1330.

29. Gulati BR, Deepa R, Singh BK, Rao CD. Diversity in Indian equine rotaviruses: identification of genotype G10,P6[1] and G1 strains and a new VP7 genotype (G16) strain in specimens from diarrheic foals in India. J Clin Microbiol 2007;45:972–978. 30. Gurjar AA, Hegde NV, Love BC, Jayarao BM. Real-time multiplex PCR assay for rapid

detection and toxintyping of Clostridium perfringens toxin producing strains in feces of dairy cattle. Mol Cell Probes 2008;22:90–95.

31. Heine J, Pohlenz JF, Moon HW, Woode GN. Enteric lesions and diarrhea in gnotobiotic calves monoinfected with Cryptosporidium species. J Infect Dis 1984;150:768–775. 32. Holt PS. Salmonella in domestic animals. . Wray C, Wary WNew York: CABI

Publishing; 2000. pp. 73-88.

33. Hughes LE, Gibson EA, Roberts HE, Davies ET, Davies G, Sojka WJ. Bovine salmonellosis in England and Wales. Br Vet J 1971;127:225–238.

38 35. Kaper JB, Nataro JP, Mobley HL. Pathogenic Escherichia coli. Nat Rev Microbiol

2004;2:123–140

36. Klein D, A Kern, G Lapan, V Benetka, K Möstl, A Hassl and W Baumgartner, 2009. Evaulation of rapid assays for the detection of bovine coronavirus, rotavirus A and Cryptosporidium parvumin faecal samples of calves.Vet J, 182: 484-486.

37. Kraft, W. & Dürr, U.M. (1999b). Leber. In:Klinische Labordiagnostik in der Tiermedizin, W. Kraft, U.M. Dürr, (Ed.), pp. 112-133, Schattauer, ISBN 978-3794519422, Stuttgart, Germany

38. Larson RL, Tyler JW. Reducing calf losses in beef herds. Vet Clin North Am Food Anim Pract 2005;21:569–584.

39. Larson, L.L., F.G. Owen, J.L. Albright, R.D. Appleman, R.C. Lamb,and L.D. Muller. 1977. Guidelines toward more uniformity in measuring and reporting calf experimental data. J. Dairy Sci. 60:989–991.

40. Lew JF, LeBaron CW, Glass RI, Török T, Griffin PM, Wells JG, Juranek DD, Wahlquist SP. Recommendations for collection of laboratory specimens associated with outbreaks of gastroenteritis. MMWR Recomm Rep 2006;39:1–13.

41. Lin XQ, O'Reilly KL, Storz J, Purdy CW, Loan RW. Antibody responses to respiratory coronavirus infections of cattle during shipping fever pathogenesis. Arch Virol 2000;145:2335–2349.

42. Maach, L.; Gründer, H.D. & Boujija, A. (2007). Klinische und hämatologische Untersuchungen bei schwarzbunten an Durchfall erkrankten neugeborenenAufzuchtkälbern in Marokko. Deutsche Tierarztliche Wochenschrift, Vol.99, No.4,(April 2007), pp. 133-140, ISSN 0341-6593

43. Martella V, Bányai K, Matthijnssens J, Buonavoglia C, Ciarlet M. Zoonotic aspects of rotaviruses. Vet Microbiol 2010;140:246–255.

39 45. Meganck, V., Goddeeris, B. M., Stuyven, E., Piepers, S., Cox, E., & Opsomer, G. (2014). Development of a method for isolating bovine colostrum mononuclear leukocytes for phenotyping and functional studies. The Veterinary Journal, 200(2), 294-298.

46. McClane BA. The complex interactions between Clostridium perfringens enterotoxin and epithelial tight junctions. Toxicon 2005;39:1781–1791.

47. Mead PS, Slutsker L, Dietz V, McCaig LF, Bresee JS, Shapiro C, Griffin PM, Tauxe RV. Food-related illness and death in the United States. Emerg Infect Dis 1999;5:607–625. 48. Mee JF. Managing the dairy cow at calving time. Vet Clin North Am Food Anim Pract

2004;20:521–546.

49. Nagy DW. Resuscitation and critical care of neonatal calves. Vet Clin North Am Food Anim Pract 2009;25:1–11.

50. Nataro JP, Kaper JB. Diarrheagenic Escherichia coli. Clin Microbiol Rev 1998;11:142– 201.

51. Ochman H, Soncini FC, Solomon F, Groisman EA. Identification of a pathogenicity island required for Salmonella survival in host cells. Proc Natl Acad Sci U S A 1996;93:7800–7804.

52. Østerås O, Gjestvang MS, Vatn S, Sølverød L. Perinatal death in production animals in the Nordic countries -incidence and costs. Acta Vet Scand 2007;49 Suppl 1:S14.

53. Pérez E, Kummeling A, Janssen MM, Jiménez C, Alvarado R, Caballero M, Donado P, Dwinger RH. Infectious agents associated with diarrhoea of calves in the canton of Tilarán, Costa Rica. Prev Vet Med 2005;33:195–205.

54. Petit L, Gibert M, Popoff MR. Clostridium perfringens: toxinotype and genotype. Trends Microbiol 2004;7:104–110.

55. Popow-Kraupp T, Aberle JH. Diagnosis of respiratory syncytial virus infection. Open Microbiol J 2011;5:128–134.

56. Reis BP, Zhang SP, Tsolis RM, Bäumler AJ, Adams LG, Santos RL. The attenuated sopB mutant of Salmonella enterica serovar Typhimurium has the same tissue distribution and host chemokine response as the wild type in bovine Peyer's patches. Vet Microbiol 2003;97:269–277.

40 58. Šarkūnas M. Veterinarinė parazitologija. Kaunas 2005. P 63 - 64.

59. Schultze B, Gross HJ, Brossmer R, Herrler G. The S protein of bovine coronavirus is a hemagglutinin recognizing 9-O-acetylated sialic acid as a receptor determinant. J Virol 1991;65:6232–6237.

60. Tsolis RM, Adams LG, Ficht TA, Bäumler AJ. Contribution of Salmonella typhimurium virulence factors to diarrheal disease in calves. Infect Immun 1999;67:4879–4885.

61. Underwood, E.J. & Suttle, N.F. (2001). The mineral nutrition of the livestock. pp.105-397, CABI Publishing , ISBN 0-85199-128-9,Wallingford, United Kingdom

62. USDA. Dairy 2007 Part II: Changes in the U.S. Dairy Cattle industry, 1991-2007. Fort Collins: USDA-APHIS-VS, CEAH; 2008. pp. 57-61.

63. Van Immerseel F, De Buck J, Pasmans F, Huyghebaert G, Haesebrouck F, Ducatelle R. Clostridium perfringens in poultry: an emerging threat for animal and public health. Avian pathol 2004;33:537–549.

64. Yoo DW, Parker MD, Babiuk LA. The S2 subunit of the spike glycoprotein of bovine coronavirus mediates membrane fusion in insect cells. Virology 1991;180:395–399. 65. http://www.vetfarmas.lt/frontend/files/catalog/products/554/documents/Rainbow_testas_

41

42

43 10 pav. Greitojo testo atlikimo technika