LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Paulius Budreika
Veršelių bakterinių infekcijų etiologinių faktorių
paieška X ūkyje
Search for etiological factors of bacterial infections in calves in
farm X
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dr. Rita Šiugždinienė
2 DARBAS ATLIKTAS MIKROBIOLOGIJOS IR VIRUSOLOGIJOS INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Veršelių bakterinių infekcijų etiologinių faktorių paieška X ūkyje“:
1. yra atliktas mano paties.
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(parašas)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 5 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 81.1. Bakterijų sukeltos virškinamojo trakto ligos ... 8
1.1.1. Escherichia coli ... 9
1.1.2. Salmonella spp. ... 10
1.1.3. Closdridium perfingens ... 11
1.2. Bakterijų sukeltos kvėpavimo takų ligos ... 13
1.2.1. Pasteurellacaea šeima ... 16
1.2.2. Trueperella pyogenes ... 18
1.2.3. Mycoplasma spp. ... 18
1.3. Septicemija ir kitos bakterinės infekcijos ... 19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20
3. TYRIMO REZULTATAI ... 23
REZULTATŲ APTARIMAS ... 30
IŠVADOS ... 32
REKOMENDACIJOS ... 33
4 VERŠELIŲ BAKTERINIŲ INFEKCIJŲ ETIOLOGINIŲ FAKTORIŲ PAIEŠKA X ŪKYJE
Paulius Budreika Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Nepaisant visų veterinarinių naujovių, ūkio technologijų, bakterinių infekcijų prevencijos priemonių, veršelių sergamumas ir mirtingumas vis dar labai aktualus ir šiandien. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti pasirinkto ūkio veršelių bakterinių infekcijų etiologinius faktorius ir aptarti gydymo metodus. Tikslui pasiekti, iškelti tokie uždaviniai: surinkti veršelių patologinę medžiagą bakteriologiniams tyrimams; išskirti ir identifikuoti bakterinių infekcijų sukėlėjus; nustatyti išskirtų mikroorganizmų jautrumą antibiotikams; išanalizuoti gautus tyrimų rezultatus ir pateikti rekomendacijas.
Tyrimo objektas - 50 veršelių, kurie gimė per tyrimo atlikimo mėnesį. Iš viso nustatyta 45 ligos atvejai iš kurių 11 sergančių kvėpavimo ligomis ir 10 sergančių virškinamojo trakto ligomis veršelių buvo imami mėginiai bakteriologiniam tyrimui, iš 10 nugaišusių veršelių per 3 mėnesius paimta patologinė medžiaga mirties priežasčiai nustatyti. Identifikuoti pagrindiniai viduriavimą sukeliančios bakterijos: Clostridium spp., ir patogeninės E. coli: beta-hemolizinė ir O:26 serotipo. Nustatytas didžiausias jautrumas cefaleksinui ir amoksicilino su klavulano rūgštimi antimikrobinėms medžiagoms. Iš kvėpavimo takų ligų išskirtos dvi bakterijų padermės: Mannheimia haemolytica ir Pasteurella multocida, kurių nustatytas didžiausias jautrumas buvo enrofloksacinui ir tetraciklinui.
Iš paimtų mėginių: 45% viduriuojančių ir 54,5% turinčių kvėpavimo takų problemų veršelių susirgimai nėra bakterinės kilmės, tai gali būti siejama su virusinėmis ar parazitinėmis ligomis, nepakankama priežiūra, netinkamu šėrimu ar laikymo sąlygomis.
5 SEARCH FOR ETIOLOGICAL FACTORS OF BACTERIAL INFECTIONS IN CALVES IN
FARM X Paulius Budreika
Master‘s Thesis
SUMMARY
Despite all the veterinary innovations, farm technologies, measures to prevent bacterial infections, the morbidity and mortality of calves are still very relevant today. The aim of this study was to analyze the etiological factors of bacterial infections in calves of the selected farm and to discuss treatment methods. To reach the objective, the following tasks were set: to collect calf pathological material for bacteriological research; to isolate and identify the causes of bacterial infections; to determine the susceptibility of the isolated microorganisms to antibiotics; analyze the results of research and make recommendations.
The study included 50 calves born during the month of the study. A total of 45 cases of the disease were identified, of which 11 calves with respiratory diseases and 10 calves with gastrointestinal diseases were sampled for bacteriological examination, and pathological material was taken from 10 dead calves within 3 months to determine the cause of death. The main diarrhea-causing bacteria were identified: Clostridium spp., and pathogenic E. coli: saprophytic beta-hemolytic and serotype O: 26. The highest sensitivity was found for cefalexin and amoxicillin with clavulanic acid. Two strains of bacteria have been isolated from respiratory diseases: Mannheimia haemolytica and Pasteurella multocida, with the highest susceptibility to enrofloxacin and tetracycline.
From the samples taken: 45% of calves with diarrhea and 54.5% with respiratory
problems are not of bacterial origin, which may be associated with viral or parasitic diseases, inadequate care, feeding or housing conditions.
6
SANTRUMPOS
ETEC - enterotoksigeninė E. coli EHEC - enterohemoraginė E coli VTEC - verocitotoksogeninė E. coli EAEC - enteroagregatinės E. coli EPEC - enteropatogeninė E. coli
DAEC - difuziškai prikimbančios E. coli IgG - imunoglobulinas G
JD - Johne‘s desease (Džonso liga)
MAP - Mycobacter avium paratuberculosis
BRD - bovine respiratory desease (galvijų kvėpavimo liga)
IBR - Infectious bovine rhinotracheitis ( Infekcinis galvijų rinotracheitas) BPS - bovine papular stomatitis (galvijų papulinis stomatitas)
BRSV - bovine resipiratory syncytial virus (galvijų respiratorinis sincitinis virusas) BVDV - bovine viral diarrhea virus (galvijų virusinės diarėjos virusas)
7
ĮVADAS
Pieninių galvijų ūkyje pakaitinių gyvūnų sveikata ir jos valdymas yra vieni svarbiausi bendro bandos pelningumo komponentai. Bandos produktyvumą gali neigiamai paveikti: sutrikęs veršelių augimas, sumažėjusi gyvūnų, patyrusių lėtines ligas, pieno gamyba, infekcinių ligų plitimas nuo veršelių iki suaugusių karvių, padidėjusios veterinarinės išlaidos ir ribotos galimybės atlikti genetinę galvijų atranką dėl pakaitinių gyvūnų dažno mirtingumo. Tarp visų pieno ūkyje esančių gyvūnų didžiausias sergamumas ir mirtingumas paprastai būna naujagimių veršelių prieš nujunkymą. Remiantis užsienio literatūros šaltiniais, veršelių mirtingumas Europos valstybėse svyruoja nuo 4% iki 7% per pirmąsias 180 gyvenimo dienų (1).
Vertinant veršelių gaišimo priežastis, yra nustatyta, kad apie 50 proc. visų sirgusių veršelių nugaišo dėl virškinamojo trakto sutrikimų, 20 % dėl kvėpavimo takų ligų, 3 % nuo traumų, 3 % nuo sąnarių ir bambos infekcijų ir apie 24 % gaišimų etiologinių faktorių nenustatyta.
Daugelį naujagimių veršelių ligų galima kontroliuoti gerai parengtomis gyvūnųsveikatos valdymo programomis.
Šiame darbe išnagrinėtos ir įvertintos veršelių ligų ir jų gaišimo priežastys X ūkyje, išskirtos ir identifikuotos bakterijų padermės, nustatytas bakterijų jautrumas antimikrobinėms medžiagoms, įvertinta ūkyje naudojamų antibiotikų įvairovė ir pateikiamos rekomendacijos, kaip ūkyje mažinti bakterines veršelių infekcijas.
Darbo tikslas:
Nustatyti veršelių bakterinių infekcijų etiologinius faktorius X ūkyje. Darbo uždaviniai:
1) Surinkti veršelių patologinę medžiagą bakteriologiniams tyrimams. 2) Išskirti ir identifikuoti bakterinių infekcijų sukėlėjus.
8
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bakte
rijų sukeltos virškinamojo trakto ligos
Jaunų veršelių bakterinės virškinamojo trakto ligos yra patys dažniausi sutrikimai pasitaikantys galvijų fermose, pasireiškiantys lengvu viduriavimu arba diarėja. Viduriavimą veršeliams gali sukelti virškinimo sutrikimai, pašarų pasikeitimas ir sodrūs žali pašarai, kaip šviežia žolė. Tačiau dažniausia priežastis yra žarnyno infekcija, kurią sukelia virusai, bakterijos, pirmuonys arba šių patogenų derinys (2). Kai kurie mikroorganizmai sukelia viduriavimą su dehidratacija arba be jos, kiti sukelia sisteminę infekciją. Veršelių enteritas ir viduriavimas yra pagrindinės pirmųjų gyvenimo savaičių mirties priežastys (3). 1 lentelėje pateikti veršelių diarėjų sukėlėjai ir jų patogeniškumas tam tikroms amžiaus grupėms.
1 lentelė. Veršelių diarėjų sukėlėjai.
Veršelių diarėjų
sukėlėjas Bakterijos Virusai Parazitai Zoonozės (dienomis) Amžius Naujagimiai Septicemija E. coli X <2 Enterotoksogeninė E. coli (ETEC) X 0-4 Enterohemoraginė
E. coli (EHEC arba
9 Pirmosiomis dienomis veršeliams viduriavimus dažniausiai sukelia Escherichia coli arba Clostridium perfringens. Jų toksinai lemia hipersekreciją iš žarnyno ir skysčių netekimą,
vadinamą diarėja. Virusinės infekcijos (rotavirusas ir koronavirusas) ir kriptosporidijų sukeltas viduriavimas paprastai pasireiškia 10-14 dieną, kai krekenų imunoglobulinų poveikis ir apsauga veršelių organizme mažėja. Viduriavimas atsiranda dėl pažeistos žarnyno sienelės, kuri užkerta kelią skysčių rezorbcijai. Salmonella spp. sukeltas viduriavimas gali pasireikšti bet kurios amžiaus grupės veršeliams (3).
1.1.1. Escherichia coli
Infekcija patogeniniais E. coli serotipais vadinama ešerichioze. Yra dviejų tipų ešerichiozė: septiceminė ir enterinė (4). Tarp žarnyno patogeninių E. coli bakterijų yra išskiriamos šešios grupės: enteropatogeninės E. coli (EPEC), enterohemoraginės E. coli (EHEC), enterotoksigeninės E. coli (ETEC), enteroagregatinės E. coli (EAEC), enteroinvazinės
E. coli (EIEC) ) ir difuziškai prikimbančios E. coli (DAEC) (4). Enterotoksigeninė E. coli
(ETEC) yra pagrindinė naujagimių veršelių viduriavimo sukėlėja. Enteropatogeninė E. coli (EPEC), į Shiga panašius toksinus gaminanti E. coli (EHEC) rečiau yra išskiriama iš viduriuojančių ir sveikų veršelių. Enteroagregatyvi E. coli (EAEC), difuziškai prikimbanti E.
coli (DAEC) ir enteroinvazinė E. coli (EIEC) yra mažiau žinomos kaip galvijų viduriavimą
sukeliantys patogenai (5).
Patogeninių E. coli bakterijų paplitimas tarp pieninių veršelių pateikiama 2 lentelėje.
2 lentelė. Veršelių patogeninės E. coli infekcijos (ešerichiozės).
E. coli serotipas Priminiai rizikos veiksniai
Veršelių amžius Klinikiniai simptomai Zoonozės rizika Enterotoksigeninė ETEC užsikrėtusios karvės
0-4 dienos Diarėja ir šokas Ne Enterohemoraginė EHEC (VTEC)
10 Enterotoksigeninė E. coli (ETEC) yra dažniausiai pasitaikanti ūkinių gyvūnų viduriavimo priežastis. ETEC gamina enterotoksinus, sukeliančius sekrecinį viduriavimą veršelio žarnyne. ETEC pasižymi specifinių adhezinų ir toksinų gamyba. Nustatyti keli enterotoksinų tipai, o viena ETEC gali pagaminti vieną ar daugiau enterotoksinų. Pagrindinis ETEC veršeliuose nustatytas F5 fimbrijų K99 adhezinų antigenas,kuris sukelia 1-4 dienų amžiaus veršeliam vandeningą viduriavimą ir silpnumą. Norint apsaugoti veršelius nuo ETEC sukeltos infekcijos, svarbu užtikrinti greitą tinkamų krekenų sugirdymą. Tačiau, dėl bakterijų ląstelėje esančių adhezinų, net ir laiku sugirdžius krekenas, veršeliai gali susirgti ETEC sukelta infekcija (7, 35).
Enterohemoraginė E. coli (EHEC). Analogiškus į Shiga panašius toksinus, dar vadinamus verocitotoksinus, sintetinančios E. coli (VTEC), sukelia žinduoliams hemoraginį kolitą ir hemolizinį ureminį sindromą. Šios bakterijos kartais aptinkamos sergančių veršelių išmatose. Ligas dažniausiai sukelia serotipas O:157, rečiau O:5, O:111. Šių patogenų sukeltas viduriavimas dažniausiai baigiasi veršelių gaišimu (8, 32).
Enteropatogeninė E. coli (EPEC). Ši grupė glaudžiai susijusi su EHEC. Kaip ir EHEC, EPEC veršeliams sukelia hemoraginį kolitą. Pagrindinis serotipas yra O:26, rečiau O:80, kuris aptinkamas viduriuojančių veršelių išmatose (9,10).
Kolisepticemija naujagimiams veršeliams dažniausiai pasireiškia dėl netinkamų pirmųjų dienų po apsiveršiavimo laikymo sąlygų. Pagrindinis šios ligos rizikos faktorius yra nesusiformavęs pasyvus imunitetas, kuris siejamas su nepakankamu imunoglobulinų perdavimu per krekenas. E. coli sukeltas sepsis dažniausiai pasireiškia iki 14 dienų amžiaus veršeliams, o ankstyva šios ligos forma gali prasidėti dėl užterštos aplinkos, kur veršiuojasi karvė. Patogeninės bakterijos į veršelio organizmą patenka per bambą, burnos ar nosies gleivinę (7,8).
1.1.2. Salmonella spp.
Salmonella spp. yra gramneigiamos lazdelės formos bakterijos, fakultatyvūs anaerobai,
11 skirstoma į šešis porūšius, ir Salmonella bongori. Iki šiol nustatyta daugiau nei 2600 salmonelių serovarų, diferencijuojamų pagal jų antigeninę sudėtį. Remiantis Kaufmano-Vaito sistematika, salmonelės pagal somatinį O antigeną grupuojamos į serogrupes. Serogrupės viduje salmonelės skiriamos remiantis H antigenu. Daugiausia išskiriamų padermių galvijuose yra B, C ir E tipų salmonelės, kurios nėra būdingos sveikų galvijų organizme, ir Salmonella Dublin (D tipas), kurias galima aptikti ir pas sveikus galvijus (7, 29). Salmonella Dublin ir Salmonella
Typhimurium (B tipas) yra neabejotinai dažniausi veršelių žarnyno infekcijų sukėlėjai (14). S. Dublin sukelta infekcija gali pasireikšti, kai užkrėstų karvių ar veršelių ekskrementai patenka
į infekcijai imlių veršelių virškinimo traktą. Salmonelių sukelti viduriavimai dažniau pasitaiko vyresniems veršeliams (11). Pagrindinis požymis - išmatos su krauju ir gleivėmis. Veršeliai karščiuoja, greitai dehidratuoja, būna silpni, jų mirtingumas yra didelis. Mažiau paveikti veršeliai būna sulysę, turi pasišiaušusį ir šiurkštų kailį, sunkiai priauga svorio. Nepaisant viduriavimo, S. Dublin dažnai 2-12 savaičių amžiaus veršeliams sukelia kvėpavimo takų infekcijas (12). Kolonizavusios virškinamąjį traktą, S. Dublin gali krauju patekti į kepenis, blužnį ar limfmazgius. Veršeliai, persirgę infekcija, gali būti šio sukėlėjo nešiotojai visą gyvenimą. Veršiavimosi vieta yra viena iš svarbiausių zonų, į kurią reikia atkreipti dėmesį kontroliuojant salmonelių paplitimą ūkiuose. Naujagimiai veršeliai šiuo metu dėl nepakankamai išsivysčiusios imuninės sistemos yra labai jautrūs bet kokiai infekcijai (11). Gydant salmoneliozę reikia laikytis papildomos asmens higienos, nes tai yra zoonozinės bakterijos (12).
1.1.3. Closdridium perfingens
Clostridium perfringens yra dažnai randama šiltakraujų gyvūnų žarnyne, tačiau kai kurie
12
3 lentelė. Toksiškų C. perfringens tipų sukeltos ligos
Tipas Pagrindinės ligos Pagrindiniai
gaminami toksinai A Apsinuodijimas maistu, naminių paukščių
nekrozinis enteritas, ėriukų enterotoksemija, paršelių nekrotizuojantis enterokolitas, veršelių hemoraginis enteritas.
Alpha
B Ėriukų dizenterija, avių lėtinis enteritas, galvijų / arklių hemoraginis enteritas.
Alpha, beta, epsilon
C Paršelių, ėriukų, veršelių, ožkų, kumeliukų paukščių nekrozinis enteritas, hemoraginė ar nekrozinė enterotoksemija, suaugusių avių ūminė enterotoksemija.
Alpha, beta
D Avių enterotoksemija, ožkų enterokolitas, galvijų enterotoksemija (veršeliai, gali sirgti ir suaugę).
Alpha, epsilon
E Veršelių ir ėriukų enterotoksemija. Alpha, iota
A tipo klostridijų sukelta infekcija yra dažnas veršelių šliužo opos ir timpanijos priežastis. Veršeliams, kuriems pasireiškia šliužo išpūtimas, stiprūs diegliai, dažnai buvo įtariami dėl šliužo dislokacijos ar žarnų obstrukcijos. Istoriškai egzistavo įvairi tariama šios ligos formos etiologija, įskaitant pirminę bakterinę ar grybinę infekciją, imunosupresiją, dirginimą dėl stambaus pašaro, vitaminų ar mineralų trūkumo. Iš tokių ūmių atvejų ir paveiktų organų buvo gausiausiai išskirta A tipo C. perfingens, todėl dabar tai siejama su šio tipo klostridijų infekcija (7, 34).
13
C. perfringens C tipo sukelta enterotoksemija yra dažniausiai mirtina liga veršeliams. A,
B ir D klostridijų tipų sukelti enteritai yra kur kas rečiau pasitaikantys nei C tipo (7). Naujagimiai gyvūnai yra ypač jautrūs C. perfringens C tipo infekcijoms dėl mažo žarnyno tripsino aktyvumo pirmosiomis gyvenimo dienomis, o tai yra krekenų tripsino inhibitoriaus poveikis. Didelis lengvai skaidomų angliavandenių ar baltymų kiekis pašare laikomas C tipo enterotoksemijos išsivystymo rizikos veiksniu: mikroorganizmas tokiomis sąlygomis sparčiai auga, sukurdamas enterinio spindžio „superinfekciją“, gamina egzotoksinus (mirtinus toksinus), kurie daro didžiausią žalą veršelių organizmui (17). Dažniausiai tai sukelia tik pavienius sporadinius atvejus, tačiau ūkiuose, kuriuose penimi veršeliai greitam augimui, gali pasireikšti kaip endeminiai atvejai. Šėrimas dideliu kiekiu pieno ar pieno pakaitalais yra įprastas rizikos veiksnys. Gausus grūdinių kultūrų pašaras, staigus perėjimas prie aukštos kokybės pašarų ar per didelis kiekis pašaro po bado taip pat laikomas rizikos veiksniu (7).
D tipo padermės sukelia enterotoksemiją veršeliams ir suaugusiems galvijams. Liga siejama su žarnyno mikrofloros sutrikimais dėl staigių mitybos raciono pokyčių arba dėl nuolatinio labai koncentruoto raciono šėrimo ir pasižymi savo trumpa klinikine eiga ir mirtinais rezultatais (18).
Paratuberkuliozė arba Džonso liga (JD) - lėtinis naminių ir laukinių atrajotojų infekcinis enteritas. Ją sukelia Mycobacterium avium porūšis paratuberkuliosis (MAP), tai atspari aplinkos poveikiui, lėtai auganti, gramteigiama bakterija (19). Pagrindinė Džonso ligos plitimo priežastis yra kontaktas su užkrėsto gyvūno išmatomis ar seilėmis. Perinatalinis laikotarpis veršeliams gali būti infekcijos šaltinis. Užsikrėsti iki gimimo vaisiui įmanoma, jei galvijas yra vėlyvoje Džonso ligos stadijoje. Kitas infekcijos šaltinis yra užkrėstų galvijų pienas (20).
1.2.
Bakterijų sukeltos kvėpavimo takų ligos
14 liga jaunų galvijų bandoje, kuri yra ekonomiškai svarbi, nes veršelių imuninė sistema daugeliui etiologinių veiksnių yra silpna, todėl tik brangių antibiotikų terapijos pagalba gyvūnai pasveiksta. Nors ir pasveikę, veršeliai dažniausiai po šios ligos būna silpnesni ir sunkiau priauga svorio (2). Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos paprastai būna lengvos ir nekelia grėsmės gyvybei, nebent jos susilpnina gyvūno apsaugą ir sukuria idealias sąlygas susirgti plaučių uždegimu. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos paprastai yra laikinos ir apima šnervių, gerklės (ryklės) ir (arba) trachėjos uždegimą. Sergančiam gyvūnui paprastai pasireiškia išskyros iš nosies be jokių kitų simptomų (2).
Nekrotinį laringitą, dažniau vadinamą difterija, sukelia gramneigiamos bakterijos
Fusobacterium necrophorum - vienas iš ligų sukėlėjų, kuris be to sukelia galvijų nagų puvinį
ir veršelių bambos ir sąnarių infekcijas. Šios oportunistinės bakterijos yra aplinkos mikrobas. Difteriją jos sukelia tik tada, kai yra tinkamos sąlygos, pavyzdžiui, kai dėl streso ar burnos ir gerklės membranų pažeidimo bakterijos gali patekti į minkštuosius audinius. Kartais virusinė infekcija, tokia kaip infekcinis galvijų rinotracheitas (IBR) ar galvijų papulinis stomatitas (BPS), ardo gleivinę, pažeidžia membranas ir leidžia patekti bakterijoms į audinius. Tol, kol burnos ir gerklės gleivinė bus nepažeista, gyvūnas nesusirgs, bet jei veršelis ar karvė suės ką nors, kas pažeis gerklų gleivinę, arba jei bandoje yra IBR, ši sritis yra atvira infekcijai (2).
Enzootinė veršelių pneumonija - pagrindinė kvėpavimo takų liga. Liga dažniausiai plinta tarp fermose laikomų veršelių, ypač kai gyvulių tankumas didelis, o ventiliacija prasta. Veršeliams, kuriems prieš nujunkymą išsivysto plaučių uždegimas, dažnai būdingi tie patys rizikos veiksniai, kaip ir viduriavimui - silpna imuninė sistema. Bendras laikymas kartu su suaugusiais galvijais, ventiliacijos trūkumas, dideli paros temperatūros pokyčiai ar stresas gali prisidėti prie plaučių uždegimo išsivystymo. Bandoje dažniausiai klinikiniai simptomai pasireiškia keliems veršeliams tuo pačiu metu. Kaip ir viduriavimus, bakterinę pneumoniją sukelia keletas veiksnių (22).
15 negilų kvėpavimo dažnį. Auskultavus kranioventrinį plaučių lauką, girdimi padidėję bronchų garsai, traškesiai ir švokštimai. Sunkiais atvejais gali išsivystyti pleuritas, kuriam būdingas netaisyklingas kvėpavimo būdas ir kriokimas iškvepiant. Jei plaučių uždegimas tampa lėtiniu, tai paprastai būna susijęs su plaučių abscesų susidarymu (23).
Dažniausiai pasitaikantys kvėpavimo takų bakterinės infekcijos sukėlėjai: • Pasteurellacaea.
1) Mannheimia haemolytica, 2) Pasteurella multocida,
3) Histophilus somni (Hemophilus somnus).
• Mycoplasma spp.
1) Mycoplasma dispar, 2) Mycoplasma mycoides, 3) Mycoplasma bovis.
• Trueperella pyogenes (Actinomyces pyogenes). • Salmonella Dublin.
• Ir kt.
Šios bakterijos tebėra svarbiausios pieninių veršelių ir suaugusių galvijų sergamumo ir mirštamumo nuo kvėpavimo takų ligų priežastys. Virulentiškos Mannheimia haemolytica ir
Histophilus somni padermės yra pirminiai patogenai, galintys sukelti ūmines apatinių
kvėpavimo takų ir plaučių parenchimos infekcijas. Norint sukelti gyvybei pavojingą ar mirtiną pneumoniją, šiems mikroorganizmams ne visada reikalinga aplinkos ir streso ar kitų patogenų pagalba. P. multocida ir T. pyogenes lėtinės apatinių kvėpavimo takų infekcijos gali sustiprinti plaučių uždegimą veršeliams, anksčiau užsikrėtusiems pirminiais bakteriniais patogenais, tokiais, kaip Mannheimia ir Histophilus spp., kvėpavimo takų virusais ar mikoplazmomis. Suaugusių galvijų ir veršelių lėtinė pūlinga bronchopneumonija taip pat gali būti ankstesnių P.
multocida, T. pyogenes, Fusobacterium spp. ir Mycoplasma spp. aspiracijos derinių rezultatas
16 1.2.1. Pasteurellacaea šeima
Bakterijos, priklausančios Pasteurellaceae šeimai yra gramneigiami mikroorganizmai, dažnai randami kaip įprasta burnos ir ryklės flora daugelyje stuburinių rūšių, tačiau taip pat gali būti pirminiai arba oportunistiniai patogenai (37). Pneumoninę pastereliozę dažnai sukelia
Mannheimia haemolytica A serotipo A biotipas, kartais P. multocida arba Histophilus somni,
kurie visi yra įprasti viršutinių kvėpavimo takų gyventojai. Dažnai pastereliozė pasireiškia kaip bakterijų sukelta komplikacija sergant virusinėmis kvėpavimo ligomis (3).
1.2.1.1. Manheimia haemolytica
M. haemolytica yra gramneigiamos lazdelės formos bakterijos, kurios gali būti įprastai
17 1.2.1.2. Pasteurella multocida
Pasteurella multocida yra gramneigiamos bakterijos, kurios yra suskirstytos į 3 porūšius,
5 serogrupes ir 16 serotipų (24). P. multocida yra įprastas galvijų ir veršelių viršutinių kvėpavimo takų gyventojas. Sveiki apatinių kvėpavimo takų gynybos mechanizmai užkerta kelią P. multocida plaučių kolonizacijai, esant fizinei, ląstelinei ir sekrecinei gynybai (7). P.
multocida A serogrupė yra galvijų nosiaryklės komensalai, kurie įprastai yra išskiriami iš
galvijų kvėpavimo takų ligomis sergančių veršelių (BRD), o taip pat enzootinės veršelių pneumonijos atvejais. P. multocida A3 yra labiausiai paplitęs serotipas, išskirtas iš BRD. P.
multocida yra dažniausias oportunistas, kai tik pažeidžiami žemesnių kvėpavimo takų gynybos
mechanizmai (24). Cheminis mukociliarinio klirenso pažeidimas, kurį sukelia amoniako garai besikaupiantys blogai vėdinamuose tvartuose, gali suteikti P. multocida galimybę kolonizuoti apatinius kvėpavimo takus. P. multocida taip pat randamas mišriose plaučių infekcijose kartu su M. haemolytica, H. somni, T. pyogenes, Mycoplasma spp. ir įvairiais jaunų galvijų kvėpavimo takų virusais (24).
1.2.1.3. Histophilus somni
Histophilus somni (anksčiau Haemophilus somnus) yra gramneigiamos nejudrios,
nesudarančios sporų bakterijos, fakultatyvūs anaerobai, priklausančios Pasteurellaceae šeimai.
H. somni yra komensalinis galvijų mikroorganizmas, kuris gali daugintis tam tikruose gleivinės
paviršiuose, įskaitant viršutinius kvėpavimo ar lytinius takus (25). Dauguma įprastos mikroorganizmų floros H. somni augimo neslopina, tačiau slopinanti flora gali veikti kaip pirmoji gynybos linija. Mukociliarinis klirensas yra antroji kvėpavimo takų gynybos nuo H.
somni kolonizacijos linija. Pažeidus šį barjerą bakterijos prisijungia prie epitelio ląstelių ir
18 1.2.2. Trueperella pyogenes
T. pyogenes (ankščiau Actinomyces pyogenes) yra gramteigiamos bakterijos, kurios veikia
kaip visur esantis oportunistas, galintis praktiškai bet kurioje galvijų organizmo vietoje sukelti lėtines pūlingas infekcijas. Plaučiuose tai yra antrinis patogenas, kuris uždegimą paprastai sukelia tik nuslopinęs fizinio, ląstelinio ar sekrecinio šeimininko gynybos mechanizmus, arba kaip oportunistas, kolonizuojantis nekrozės sritis, kurios gali atsirasti plaučiuose užsikrėtus bet kuriuo kitu infekcijos sukėlėju (26). Veiksniai, tokie, kaip aspiracinė pneumonija taip pat gali padėti infekuoti plaučius kaip ir virusai ar kitų bakterijų sukelta pneumonija. Imuninės sistemos slopinimas dėl BVDV viruso ir kartu su juo, T. pyogenes sukelia plaučių uždegimus tiek karvėms, tiek veršeliams. Taip pat, veršeliams, kuriems yra būdingas galvijų leukocitų adhezijos trūkumas (BLAD), dažnai pasireiškia T. pyogenes sukelta pneumonija (7).
1.2.3. Mycoplasma spp.
Kelios Mycoplasma spp. rūšys gali būti išskirtos iš veršelių, sergančių pneumonija, tačiau tik dalis iš šių rūšių laikomos patogeniškomis. Kvėpavimo takų patogeninė Mycoplasma spp. yra M. dispar, M. bovis, M. mycoides, M. bovirhinus, M. bovigenitalium, Ureaplasma diversum (30). Mycoplasma spp. sukelia veršelių plaučių uždegimą, kai bakterija patenka į apatinius kvėpavimo takus. Šiai pneumonijai būdinga peribronchiolinė ir peribronchinė limfoidinė hiperplazija ir pūlingas bronchiolitas. Bandose, kuriose dažnai pasireiškia mikoplazmų sukeltos pneumonijos, šias bakterijas galima išskirti iš daugumos sveikų karvių ir veršelių nosies ir ryklės (27). Esant Mycoplasma spp. infekcijai bandoje, ji gali greitai paplisti tarp veršelių šeriant nepasterizuotu, mikoplazmomis užkrėstu pienu. Veiksmingos mikoplazmozės kontrolės priemonės, kai ji yra paplitusi, yra sudėtingos, tačiau turi būti dar labiau sustiprintos, nes nuo šios bakterinės infekcijos veiksmingų specifinės profilaktikos priemonių nėra. Endeminėse bandose nepasterizuotas pienas yra žinomas mikroorganizmo perdavimo veršeliams rizikos veiksnys, todėl tokio šėrimo būdo reikėtų būtinai atsisakyti. Pasterizavimas pašalina mikoplazmozės plitimo riziką (27, 28).
19 užkirsti kelią ir kontroliuoti plaučių uždegimą svarbiausia yra oro kokybė ir vėdinimo svarba (7).
1.3. Septicemija ir kitos
bakterinės infekcijos
Septicemija pasireiškia, kai veršelio kraujyje yra patogeninių mikroorganizmų ar jų toksinų. Paprastai veršelių septicemija - tai bakterinės infekcijos, atsirandančios veršeliui esant gimdoje, gimdymo metu ar iškart po jo, rezultatas. Infekcijos sukėlėjai organizme plinta per sergančios karvės kraują, placentą, veršelio bambą, burną, nosį (įkvėpus) ar žaizdas. Septicemija yra sunkiausia klinikinė forma, nes krauju plintanti infekcija pažeidžia daugelį skirtingų organų. Bakterinės kilmės veršelių septicemijas, kurias dažniausiai sukelia E. coli ir
Salmonella spp., sunku ir brangu gydyti, o išgyvenamumas yra mažas. Ankstyvieji septicemijos
požymiai paprastai būna depresija, silpnumas, veršeliai nelinkę stovėti ir blogai žindo per pirmąsias 5 dienas nuo gimimo. Gali išsivystyti sąnarių patinimas, viduriavimas, plaučių uždegimas, meningitas, bambos infekcija, peritonitas. Karščiavimas nėra svarbus septiceminių veršelių požymis, daugelio temperatūra yra normali arba net žemesnė (22).
Veršelių bambos ir sąnarių infekciją sukelia bakterijos, patekusios ant virkštelės netrukus po gimimo, ypač ten, kur veršiavimosi vieta yra labai užteršta. Jei jauni veršeliai greitai negydomi, tai gali sukelti sunkų sąnarių uždegimą ar artritą. Gyvūnai su sąnarių infekcine liga nėra linkę vaikščioti ir stovi tik trumpą laiką. Kadangi bakterijos patenka į kraują, išsivysto septicemija, gali sumažėti apetitas, atsirasti viduriavimas ir plaučių uždegimas. Visų naujagimių veršelių bambos turi būti dezinfekuojamos arba apipurškiamos praskiestu 7 proc. jodo tirpalu, o apsiveršiavimo patalpos turi būti švarios (12).
20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimo atlikimo vieta. Tiriamasis darbas buvo atliekamas Lietuvoje pieninių galvijų X ūkyje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mikrobiologijos ir virusologijos instituto mikrobiologinių tyrimų laboratorijoje. Tyrimo trukmė 2019-2020 metai.
Ūkyje laikomi 898 galvijai, iš kurių 620 yra melžiamos karvės, neįskaitant užtrūkusių karvių. Veršiavimosi sezoniškumo nėra, per mėnesį apsiveršiuoja apie 50-60 karvių. Vidutiniškai per metus gimsta apie 650 veršelių, iš kurių apie 48 % yra buliukai ir 52 % yra telyčaitės.
Ką tik gimusiems veršeliams bamba dezinfekuojama ir atskiriami nuo karvių į atskirą tvartą, kuriame yra 50 atskirų gardelių kiekvienam naujagimiui. Čia per pirmąją valandą yra sugirdoma apie 1 litrą šviežių krekenų. Gardeliai erdvūs - 130 cm pločio ir 170 cm ilgio. Gardelių grindys medinės, su paliktais tarpeliais ekskrementams nutekėti, sienos 130 cm aukščio, medinės, su skyle veršeliams bendrauti tarpusavyje, priekyje metaliniai varteliai. Gardeliai išsidėstę išilgai sienos: 26 vienoje pusėje ir 24 kitoje. Gardeliuose kreikiama šiaudais, kurie reguliariai keičiami. Patys gardeliai pakelti į 10 cm aukštį. Čia sveiki veršeliai laikomi iki 3 savaičių amžiaus, sergantys laikomi iki kol pasveiksta. Kiekvienas veršelis apžiūrimas kas dieną bent po du kartus, šeriama atsižvelgiant į jų amžių, svorį ir sveikatą. Sveiki veršeliai maitinami kombinuotu pašaru ir girdomi pasterizuotu pienu, sergantys veršeliai papildomai girdomi elektrolitais, vyresniems veršeliams duodama šieno.
Tyrimo objektas. Tyrimo metu X ūkyje buvo analizuojamos veršelių užkrečiamų bakterinių infekcijų diagnostikos priemonės, eiga, sergančių veršelių gydymo programos, ūkyje taikomos profilaktikos priemonės ir ligų baigtys. Buvo tiriami per rugsėjo mėnesį pirmi 50 gimę veršeliai: iš 11 sergančių kvėpavimo ligomis ir 10 sergančių virškinamojo trakto ligomis veršelių buvo imami mėginiai bakteriologiniam tyrimui, iš 3 nugaišusių veršelių paimta patologinė medžiaga mirties priežasčiai nustatyti. Spalio-lapkričio mėnesiais nugaišo dar 7 veršeliai. Jų patologinė medžiaga buvo nusiųsta į laboratoriją tyrimams. Visų veršelių amžius siekė iki 3 savaičių.
21 dažnis, apžiūrimos išskyros iš nosies, o įtariant virškinimo trakto ligas, palpuojamas pilvas, apžiūrimas anusas, išmatos, jų spalva, konsistencija.
Veršelių viršutinių kvėpavimo takų bakterinių infekcijų sukėlėjams nustatyti iš vienuolikos kvėpavimo ligomis sergančių veršelių nosies landos steriliu tamponėliu buvo paimta tiriamoji medžiaga, talpinama į transportinę terpę, užrašoma data, kada ir iš kur paimtas mėginys bei veršelio numeris. Surinkti mėginiai su užpildytais lydraščiais buvo vežami į mikrobiologijos laboratoriją.
Virškinamojo trakto infekcijų sukėlėjams diagnozuoti bakteriologiniam tyrimui į transportinę terpę buvo paimtos dešimties viduriuojančių veršelių išmatos.
Gaišusiems veršeliams buvo atliekamas skrodimas, užpildomas skrodimo aktas, imami labiausiai pažeisti organai ir dedami į sterilius maišelius. Mėginiai atvėsinami iki +4 laipsnių temperatūros ir tą pačią dieną arba kitos dienos rytą šaltkrepšyje laikoma patologinė medžiaga vežama į laboratoriją. Tyrimui į laboratoriją iš viso buvo išsiųsti keturi nuo kvėpavimo ligų ir šeši nuo virškinamojo trakto infekcijų nugaišusių veršelių patologinės medžiagos mėginiai.
Iš nosies landos paimti mėginiai buvo sėjami ant Kraujo agaro, parą kultivuojami termostate 35 °C temperatūroje. Vėliau išaugusios bakterijų kolonijos buvo gryninamos ir gausinamos tame pačiame agare ir, poreikiui esant, buvo naudojamos selektyvios diferencinės terpės stafilokokų (Manito druskos agaras) ir enterobakterijų (MacConkey agaras) preliminariai identifikacijai. Išgrynintos bakterijų padermės iki rūšies buvo identifikuotos „Microgen“ identifikacijos sistema, nustatant jų biochemines savybes. Rezultatai vertinti kompiuterine programa MID Ver. 1.2.
Išmatų mėginiai buvo sėjami diferencinėse diagnostinėse terpėse - MacConkey agare, XLD agare enterobakterijų išskyrimui. Kultivuojama termostate parą laiko 35 °C temperatūroje aerobinėmis sąlygomis. Norint aptikti patogenines klostridijas, išmatų mėginiai buvo sėjami klostridijoms kultivuoti skirtose standžiose terpėse (Clostridial agare, Liofilchem), kultivuojamos anaerobinėmis sąlygomis 24-48 val. esant 35 °C temperatūrai.
Patologinės medžiagos mėginiai buvo sėjami Kraujo agare. Pasėliai kultivuojami termostate 24-48 val. 35 °C temperatūroje aerobinėmis ir anaerobinėmis sąlygomis.
23
3. TYRIMO REZULTATAI
Linijinėje diagramoje (pav. 1) pavaizduoti veršelių susirgimai nuo jų gimimo iki trijų savaičių amžiaus. Diagrama pavaizduota atsižvelgiant į 2019 metų rugsėjo mėnesio pirmų 50 gimusių veršelių susirgimų atvejus.
Mėlyna kolona vaizduoja kurią gyvenimo dieną veršeliai turėjo tam tikrų fiziologinių sutrikimų, o oranžinė kolona vaizduoja kiek iš 50 veršelių tą gyvenimo dieną buvo sveiki. Pilka linija vaizduoja susirgusių ir pasveikusiųveršelių skaičių per 21 dieną.
Iš nagrinėtų 50 veršelių trečiosios savaitės paskutinę dieną 45 buvosusirgę arba persirgę tam tikra liga. Iš 45 atvejų 32 turėjo virškinamojo trakto problemų, 4 veršeliai turėjo
kvėpavimo takų ir virškinimo trakto problemų, 7 kvėpavimo sistemos problemų ir 2 turėjo kitus ligos požymius. Iš visų stebėtų atvejų 3 veršeliai nugaišo.
Per šį laikotarpį iš viduriuojančių veršelių buvo paimta 10 išmatų mėginių, o iš kvėpavimo takų ligomis sirgusių veršelių buvo paimta 11 mėginių. Dešimties veršelių patologinė medžiaga buvo surinkta per 3 mėnesius.
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21
SUSIRGIMŲ STATISTIKA
Sergantys veršeliai Sveiki veršeliai Pasveikusių skaičius
1 pav. X ūkio veršelių susirgimo atvejų skaičius per pirmąsias 3 gyvenimo savaites 2019 rugsėjo
24 Iš 10 išmatų mėginių buvo išskirta 11 bakterijų padermių. Duomenys pateikti 2 paveiksle.
Iš penkių mėginių išskirta saprofitinė E. coli, beta-hemolizinė E. coli nustatyta trijuose mėginiuose (p>0,05). Viename mėginyje išskirta beta-hemolizinė E. coli ir Clostridium spp. Patogeninė O:26 serogrupės E. coli nustatyta viename mėginyje.
Iš 11 nosies landos paimtų mėginių buvo išskirta 11 bakterijų padermių. Duomenys pateikti 3 paveiksle.
3 pav. Iš viršutinių kvėpavimo takų išskirtos bakterijų padermės
E. coli 46% E. coli β+ 27% E. coli O:26 9% Clostridium spp. 18%
2 pav. Iš išmatų išskirtos bakterijų padermės, proc
25 Streptokokai, koaguliazei neigiami stafilokokai, priskiriami normaliai viršutinių kvėpavimo takų mikroflorai. Enterobacter cloacae yra virškinamojo trakto normalios mikrofloros dalis, todėl gali būti randama ir nosies ertmėje.
Pasteurella multocida, Aeromonas spp. ir Manheimia haemolytica gali sukelti kvėpavimo
takų infekcijas veršeliams, todėl 4 pav. pateiktas patogeninių ir nepatogeninių bakterijų santykis tiriamuose mėginiuose.
54,5 proc. tirtų mėginių patogeninių bakterijų neišskirta. 27,3 proc. išskirtų bakterijų sudarė Pasteurella multocida ir 9,1 proc. - Manheimia haemolytica, kurios yra dažnas kvėpavimo ligų sukėlėjas.
Iš vieno mėginio išaugo Aeromonas spp., kuris taip pat gali sukelti kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto infekcijas. Iš viršutinių kvėpavimo takų statistiškai dažniau buvo išskiriamos saprofitinės bakterijos, nei Aeromonas spp., ar Manheimia haemolytica (p=0,05).
Iš nugaišusių nuo kvėpavimo ligų veršelių patologinės medžiagos išskirtų bakterijų įvairovė pateikta 5 paveiksle.
27.3
9.1 9.1
54.5
Pasteurella multocida Aeromonas spp. Mannheimia haemolytica Nepatogeninės bakterijos
4 pav. Iš viršutinių kvėpavimo takų išskirtų patogeninių ir nepatogeninių bakterijų
26
5 pav. Iš veršelių, nugaišusių dėl kvėpavimo ligų, patologinės medžiagos išskirtų bakterijų
įvairovė.
Iš keturių patologinės medžiagos mėginių, trijuose buvo išskirta Manheimia haemolytica. Ir tik viename Pasteurella spp. (p>0,05).
Iš veršelių patologinės medžiagos, nugaišusių dėl virškinamojo trakto ligų išskirtų bakterijų įvairovė pateikta 6 paveiksle.
6 pav. Iš veršelių patologinės medžiagos, nugaišusių dėl virškinamojo trakto ligų, išskirtų
bakterijų įvairovė.
75 25
Mannheimia haemolytica Pasteurella spp.
16.7
33.2 16.7
16.7
16.7
27 Iš šešių patologinės medžiagos mėginių, dviejuose nustatyta E. coli, viename rasta beta-hemolizinė E. coli, kituose mėginiuose nustatyti skirtingi patogenai (p>0,05). Tai Serratia
marcescens, Aeromonas caviae ir Clostridium spp.
Išskirtų bakterijų padermių jautrumas antibiotikams pateiktas 4-7 lentelėse, kurių vertinimas atliktas remiantis „EUCAST“ standartu.
4 lentelė. Iš išmatų išskirtų bakterijų jautrumas antibiotikams.
Sukėlėjas SXT25 CN10 ENR5 TE30 AMC30 CL10 LZD50
E. coli β+ E. coli β+ E. coli β+ E. coli E. coli E. coli O26 E. coli E. coli E. coli Clostridium spp. Clostridium spp.
SXT25 - sulfametoksazolis/trimetoprimas; CN10 - gentamicinas; ENR5 - enrofloksacinas; TE30 -
tetraciklinas; AMC30 - amoksicilinas/klavulano rūgšties derinys; CL10 - cefaleksinas; LZD50 -
metronidazolis
Paaiškinimai: žalias langelis - bakterijos jautrios nurodytam antibiotikui; mėlynas langelis - bakterijos vidutiniškai jautrios nurodytam antibiotikui; raudonas langelis - bakterijos atsparios nurodytam antibiotikui
28
5 lentelė. Iš viršutinių kvėpavimo takų išskirtų bakterijų jautrumas antibiotikams.
Sukėlėjas CN10 ENR5 TE30 AMC30 CL10
Aeromonas spp. Mannheimia haemolytica Pasteurella multocida Pasteurella multocida Pasteurella multocida Staphylococcus spp. Staphylococcus spp. Streptococcus spp. Enterobacter cloacae Streptococcus spp. Staphylococcus chromogenes
CN10 - gentamicinas; ENR5 - enrofloksacinas; TE30 - tetraciklinas; AMC30 - amoksicilinas/klavulano
rūgšties derinys; CL10 - cefaleksinas;
Paaiškinimai: žalias langelis - bakterijos jautrios nurodytam antibiotikui; raudonas langelis - bakterijos atsparios nurodytam antibiotikui
Tik Manheimia haemolitica pasižymėjo atsparumu dviems antibiotikams - amoksicilinui su klavulano rūgštimi ir cefaleksinui. Streptococcus spp. pasižymi įgimtu atsparumu gentamicinui. Kitos išskirtos bakterijos buvo jautrios visiems tirtiems antibiotikams.
Iš veršelių, nugaišusių dėl kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligų, patologinės medžiagos išskirtų bakterijų jautrumas antimikrobinėms medžiagoms pateiktas 6-7 lentelėse.
6 lentelė. Iš patologinės medžiagos (kvėpavimo ligos) išskirtų bakterijų jautrumas
antibiotikams.
Mėginys Sukėlėjas SXT25 CN10 ENR5 TE30 AMC30 CL10 blužnis Mannheimia haemolytica
plaučiai Pasteurella spp.
plaučiai Mannheimia haemolytica plaučiai Mannheimia haemolytica
SXT25 - sulfametoksazolis/trimetoprimas; CN10 - gentamicinas; ENR5 - enrofloksacinas; TE30 -
tetraciklinas; AMC30 - amoksicilinas/klavulano rūgšties derinys; CL10 - cefaleksinas.
Paaiškinimai: žalias langelis - bakterijos jautrios nurodytam antibiotikui; raudonas langelis - bakterijos atsparios nurodytam antibiotikui
29
7 lentelė. Iš patologinės medžiagos (virškinimo trakto ligos) išskirtų bakterijų jautrumas
antibiotikams.
Mėginys Sukėlėjas SXT25 CN10 ENR5 TE30 AMC30 CL10 LZD50
kepenys Serratia marcescens biogr.1 inkstas E. coli limfmazgis E. coli limfmazgis E. coli β+ inkstas Clostridium spp. pūlinys iš
kepenų Aeromonas caviae
SXT25 - sulfametoksazolis/trimetoprimas; CN10 - gentamicinas; ENR5 - enrofloksacinas; TE30 -
tetraciklinas; AMC30 - amoksicilinas/klavulano rūgšties derinys; CL10 - cefaleksinas; LZD50 -
metronidazolis
Paaiškinimai: žalias langelis - bakterijos jautrios nurodytam antibiotikui; raudonas langelis - bakterijos atsparios nurodytam antibiotikui
30
REZULTATŲ APTARIMAS
Remiantis literatūros duomenimis dažniausiai bakterinės kilmės viduriavimą sukelia patogeninės kilmės E. coli, Salmonella spp., Clostridium spp. Šios bakterijų padermės plačiai paplitusios visame pasaulyje (2). Išanalizavus duomenis, pastebima, jog X ūkyje viduriuojantiems veršeliams dažniausiai buvo išskiriamos nepatogeninės kilmės E. coli bakterijos. Tai rodo, jog viduriavimo priežastis yra ne bakterinės kilmės, tačiau nustatyta, kad X ūkyje bakterinius viduriavimus dažniausiai sukelia klostridijos, beta-hemolizinė E. coli ir pasitvirtino vienas atvejis, kai viduriavimą sukėlė patogeninė O:26 serotipo E. coli. Salmonelių nenustatyta.
X ūkyje veršeliai sergantys virškinamojo trakto ligoms (viduriuojantys), buvo gydomi 5,0 ml „Genta-Ject“ gentamicino injekcinės suspensijos švirkščiant į raumenį 5 dienas iš eilės. Intensyvios terapijos metu buvo didinta dozė - 1,0 ml, bei naudotos intraveninės infuzijos: Ringer lactate, Metabolase.
Vertinant jautrumo antimikrobinėms medžiagoms duomenis galima teigti, jog X ūkyje paskirtas gydymas ne visiems atvejams buvo tinkamas. Remiantis atliktais tyrimo duomenimis, matome, kad iš išmatų išskirtos bakterijų padermės dažniausiai buvo atsparios gentamicinui, tetraciklinui, enrofloksacinui. Mažiausiai atsparių nustatyta amoksicilinui su klavulano rūgštimi ir cefaleksinui. Todėl šiame ūkyje viduriuojančius veršelius tikslingiau būtų empirinį gydymą pradėti cefaleksinu ar amoksicilinu su klavulano rūgštimi ir atlikti viduriuojančių veršelių išmatų bakteriologinį tyrimą.
Kadangi atliktuose bakteriologiniuose išmatų tyrimuose nerasta 46 proc. patogeninių bakterijų, tai rodo, jog viduriavimai buvo ne bakterinės kilmės. Tai gali būti siejama su ne laiku, neteisingai ir nepakankamai duodamų krekenų kiekiu, netinkama veršelių mityba, pašaro kokybe, pieno ir vandens temperatūra ir pačiomis veršelių laikymo sąlygomis. Arba šių viduriavimų priežastis, atsižvelgiant į literatūros duomenis (3), gali būti virusinės ar parazitinės kilmės.
Remiantis literatūros duomenimis, Dažniausi kvėpavimo takų bakteriniai patogenai yra
31 kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai yra Mannheimia haemolytica ir Pasteurella multocida. Kitais atvejais buvo nustatytos nepatogeninės bakterijų padermės.
Kvėpavimo takų ligomis sergantys veršeliai buvo gydomi 4,0 ml „Enroxil“ enrofloksacino injekcinę suspenciją leidžiant po oda 5 dienas iš eilės. Remiantis laboratorijoje atliktais tyrimais, galime teigti, kad gydymas enroxil turėjo būti veiksmingas prieš bakterijų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, tačiau keletas veršelių nugaišo. Iš patologinės medžiagos buvo išskirtos identiškos bakterijos, jautrios minėtai antimikrobinei medžiagai, todėl įtariame, kad kvėpavimo takų infekcijas galėjo sukelti kiti patogenai.
32
IŠVADOS
1. X ūkyje virškinamojo trakto infekcijas dažniausiai sukelia klostridijos ir patogeninės E.
coli.
2. Kvėpavimo takų infekcijų dažniausi sukėlėjai yra Mannheimia haemolytica ir Pasteurella multocida.
3. Viduriuojančių veršelių gydymui geriau naudoti amoksiciliną su klavulano rūgštimi ar cefaleksiną, nes dauguma išskirtų bakterijų jautrios minėtiems antibiotikams. Kvėpavimo takų infekcijas gydyti geriau enrofloksacinu ir tetraciklinu, nes visos išskirtos bakterijų padermės buvo jautrios šiems antibiotikams.
33
REKOMENDACIJOS
1. Užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas. Veršelių gardeliai tūrėtų būti tinkamai valomi ir dezinfekuojami prieš atvedant naują ir išvedant vyresnius veršelius.
2. Laiku sugirdyti tinkamą kiekį kokybiškų krekenų. Krekenyse yra pasyviai imunizacijai reikalingų imunoglobulinų, apsaugai nuo ankstyvo užsikrėtimo patogeninėms bakterijų padermėms.
3. Mažinti antimikrobinių preparatų naudojimą. X ūkyje, veršelių sutrikimai (45 % viduriuojančių ir 54,5 % turinčių kvėpavimo takų problemų) nėra bakterinės kilmės, tad gydymas antibiotikais yra beprasmis.
4. Tirti ūkyje kitus galimus viduriavimo bei kvėpavimo takų ligas sukeliančius šaltinius. 5. Jei įtariama bakterinė kvėpavimo takų ar žarnyno infekcija, prieš taikant antimikrobinį
34
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Gulliksen SM, Lie KI, Løken T, Østerås O. Calf mortality in Norwegian dairy herds. Journal of Dairy Science. 2009;92(6):2782-2795.
2. Heather Smith Thomas. The Cattle Health Handbook. Preventive care, Disease Treatments & Emergency Procedures; 2009. p. 329-352.
3. Blowey RW, Weaver AD. Color Atlas of Diseases and Disorders of Cattle; 2011. p. 27-38; 92-102.
4. Kaper JB, Nataro JP, Mobley HL. Pathogenic Escherichia coli. Nature Reviews Microbiology. 2004;2(2):123-140.
5. Kolenda R, Burdukiewicz M, Schierack P. A systematic review and meta-analysis of the epidemiology of pathogenic Escherichia coli of calves and the role of calves as reservoirs for human pathogenic E. coli. Frontiers in Cellular and Infection Microbiology 2015;5:23.
6. Gyles CL, Prescott JF, Songer JG, Thoen CO. Pathogenesis of Bacterial Infections in Animals. Fourth Edition; 2010. p. 347-356; 387-397.
7. Peek SF, Divers TJ. Rebhun’s Diseases of Dairy Cattle; 2018. p. 94-150; 255-280. 8. Boersema SJ, Cannas da Silva J, Mee J, Noordhuizen J. Farm health and productivity
management of dairy young stock; 2010. p. 150-153.
9. Scotland SM, Willshaw GA, Smith HR, Rowe B. Properties of Strains of Escherichia coli O26:H11 in Relation to Their Enteropathogenic or Enterohemorrhagic Classification. The Journal of Infectious Diseases. 1990;162(5):1069-1074.
10. Fakih I, Thiry D, Duprez JN, Saulmont M, Iguchi A, Piérard D, Jouant L, Daube G, Ogura Y, Hayashi T, Taminiau B, Mainil JG. Identification of Shiga toxin-producing (STEC) and enteropathogenic (EPEC) Escherichia coli in diarrhoeic calves and comparative genomics of O5 bovine and human STEC. Veterinary Microbiology. 2017;202:16-22.
11. Abuelo A, Cullens F. Salmonella Dublin in dairy calves. 2020; Available at:
35 12. Moran J. Calf Rearing. A practical guide. Second Edition. 2002; p. 119; 131-132. 13. Ehsan MA, Islam KS, Islam MA, Rahman AK, Ahmed. Characterization of type of
Clostridium perfringens causing enterotoxaemia in cattle. The Bangladesh Veterinarian. 2002;19(2):86-91.
14. Souza AM, Reis JK, Assis RA, Horta CC, Siqueira FF, Facchin S, Alvarenga ER, Castro CS, Salvarani FM, Silva RO, Pires PS, Contigli C, Lobato FC, Kalapothakis E. Molecular cloning and expression of epsilon toxin from Clostridium perfringens type D and tests of animal immunization. Genetics and Molecular Research. 2010;9(1):266-276. 15. Goossens E, Valgaeren BR, Pardon B, Haesebrouck F, Ducatelle R, Deprez PR, Van Immerseel F. Rethinking the role of alpha toxin in Clostridium perfringens-associated enteric diseases: a review on bovine necro-haemorrhagic enteritis. Veterinary research. 2017;48(1):9.
16. Songer JG, Miskimmins DW. Clostridium perfringens type E enteritis in calves: two cases and a brief review of the literature. Anaerobe. 2004;10(4):239-242.
17. Garcia JP, Anderson M, Blanchard P, Mete A, Uzal FA. The pathology of enterotoxemia by Clostridium perfringens type C in calves. Journal of Veterinary Diagnostic Investigation. 2013;25(3):438-442.
18. Uzal FA, Kelly WR, Morris WE, Assis RA. Effects of Intravenous Injection of Clostridium perfringens Type D Epsilon Toxin in Calves. Journal of Comparative Pathology. 2002;126(1):71-75.
19. Tiwari A, VanLeeuwen JA, McKenna SL, Keefe GP, Barkema HW. Johne’s disease in Canada: Part I: Clinical symptoms, pathophysiology, diagnosis, and prevalence in dairy herds. The Canadian Veterinary Journal. 2006;47(9):874-882.
20. Windsor PA, Whittington RJ. Evidence for age susceptibility of cattle to Johne's disease. Veterinary Journal. 2010;184(1):37-44. https://doi.org/10.1016/j.tvjl.2009.01.007
21. Murray GM, More SJ, Clegg TA et al. Risk factors associated with exposure to bovine respiratory disease pathogens during the peri-weaning period in dairy bull calves. BMC Veterinary Research. 2018;14(53).
36 23. Campbell J. Bacterial Pneumonia in Cattle. Mannheimia haemolytica-associated Bovine
Respiratory Disease. University of Saskatchewan. 2015; Available at:
https://www.merckvetmanual.com/respiratory-system/respiratory-diseases-of-cattle/bacterial-pneumonia-in-cattle. Accessed 06/06, 2020.
24. Dabo SM, Taylor JD, Confer AW. Pasteurella multocida and bovine respiratory disease. Animal Health Research Reviews. 2007;8(2):129-150.
25. Ahlemeyer N. Histophilus somni Complex in Cattle. 2009; Available at:
https://www.addl.purdue.edu/newsletters/2010/Spring/histophilus.htm. Accessed 06/06, 2020.
26. Ribeiro MG, Risseti RM, Bolaños CAD, Caffaro KA, de Morais ACB, Lara GHB, Zamprogna TO, Paes AC, Listoni FJP, Franco MMJ. Trueperella pyogenes multispecies infections in domestic animals: a retrospective study of 144 cases (2002-2012). Veterinary Quarterly. 2015;35(2):82-87.
27. Khodakaram-Tafti A, López A. Immunohistopathological findings in the lungs of calves naturally infected with Mycoplasma bovis. Journal of Veterinary Medicine Series A. 2004;51(1):10-14.
28. Arcangioli MA, Duet A, Meyer G, Dernburg A, Bézille P, Poumarat F, Le Grand D. The role of Mycoplasma bovis in bovine respiratory disease outbreaks in veal calf feedlots. The Veterinary Journal. 2008;177(1):89-93.
29. Casaux ML, Caffarena RD, Schild, CO, Giannitti F, Riet-Correa F, Fraga M. Antibiotic resistance in Salmonella enterica isolated from dairy calves in Uruguay. Brazilian Journal of Microbiology. 2019; 50:1139-1144.
30. Brishard S. Mycoplasma Disease in Cattle. 2003; Available at:
https://www.addl.purdue.edu/newsletters/2004/fall/mycoplasma.htm. Accessed 06/07, 2020.
37 32. Dean-Nystrom EA, Bosworth BT, Cray WC, Moon HW. Pathogenicity of Escherichia coli O157:H7 in the intestines of neonatal calves. Infection and Immunity. 1997;65(5):1842-1848.
33. Ferrarezi MC, Cardoso TC, Dutra IS. Genotyping of Clostridium perfringens isolated from calves with neonatal diarrhea. Anaerobe. 2008;14(6):328-331.
34. Schlegel BJ, Nowell VJ, Parreira VR, Soltes G, Prescott JF. Toxin-associated and other genes in Clostridium perfringens type A isolates from bovine clostridial abomasitis (BCA) and jejunal hemorrhage syndrome (JHS). Canadian Journal of Veterinary Research = Revue Canadienne de Recherche Veterinaire. 2012;76(4):248-254.
35. El-Seedy FR, Abed AH, Yanni HA, Abd El-Rahman SAA. Prevalence of Salmonella and E. coli in neonatal diarrheic calves. Beni-Suef University Journal of Basic and Applied Sciences. 2016;5(1):45-51.
36. Thomas AC, Bailey M, Lee MRF, Mead A, Morales-Aza B, Reynolds R, Vipond B, Finn A, Eisler MC. Insights into Pasteurellaceae carriage dynamics in the nasal passages of healthy beef calves. Scientific Reports. 2019;9(11943).
37. The European Committee on Antimicrobial Susceptibility Testing. Breakpoint tables for interpretation of MICs and zone diameters. Version 10.0. 2020; Available at:
