LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Simona Skliaudytė
Veršelių kvėpavimo ligų diagnostika, gydymas ir profilaktika
Diagnostics, treatment and prophylaxis of calves repiratory diseases
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Ramūnas Antanaitis
2
DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Veršelių kvėpavimo ligų diagnostika, gydymas ir profilaktika“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visa naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
3
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
4
TURINYS
SANTRUMPOS ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 1.1. Kvėpavimas ... 111.2. Kvėpavimo takų ligos ... 12
1.3. Etiologija. ... 13
1.4. Bronchopneumonijos simptomai. ... 16
1.5. Kvėpavimo ligų diagnostika ... 18
1.6. Kvėpavimo ligoms taikomas gydymas ... 29
1.7. Kvėpavimo ligų profilaktika ... 36
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 39
3. TYRIMO REZULTATAI ... 42
REZULTATŲ APTARIMAS ... 50
IŠVADOS ... 54
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 55
5
SANTRUMPOS
NVNU – Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo;
RSV – Resiratorinis sincitinis virusas;
PG-3 – Paragripo 3 virusas;
IGR – Infekcinis galvijų rinotracheitas;
GVD – Galvijų virusinė diarėja;
6
SANTRAUKA
Darbo autorė: Simona Skliaudytė;Magistro baigiamasis darbas: Veršelių kvėpavimo ligų diagnostika, gydymas ir profilaktika.
Darbo tikslas buvo išanalizuoti veršelių kvėpavimo ligų diagnostikos principus, gydymo efektyvumą, aptarti profilaktikos priemones, siekiant užkirsti kelią ligų atsiradimui. Siekiant įgyvendinti tikslą, buvo suformuoti šie uždaviniai: pasirinktame ūkyje nustatyti galimas veršelių kvėpavimo organų ligų priežastis; įvertinti ūkyje laikomų veršelių kvėpavimo organų ligų gydymo ir profilaktikos efektyvumą, atliekant klinikinį tyrimą, bei analizuojant morfologinius kraujo rodiklius; pateikti rekomendacijas profilaktikos programų taikymui ūkyje.
Veršeliams, kuriems buvo nustatyta bronchopneumonija, buvo suskirstyti į 4 grupes, pagal gydymo schemas. Pirmoji (n=5) (1 gr.) grupė buvo gydoma Floron® injekciniu tirpalu galvijams (300mg florfenikolio). Vaistas leistas 2 kartus kas 48 val. po 5ml į raumenis. Antrosios grupės (n=5) (2 gr.) pacientams gydyti buvo naudojama Eres® (bromheksino hidrochloridas) kartu su Ampidexalone® (ampicilinas+kolistinas+deksametazonas). Šis gydymas buvo taikomas 3 dienas, suleidžiant į raumenis po 5ml kiekvienos medžiagos. Dar viena pacientų grupė (n=5) (3 gr.) buvo gydoma Ampidexalone® kartu su 38 proc. kalcio gliukonato tirpalu (kalcio gliukonatas, magnio chloridas). Ši gydymo schema taip pat buvo taikoma 3 dienas iš eilės sušvirkščiant po 5 ml Ampidexalone® į raumenis ir po 20 ml kalcio gliukonato po oda. Ketvirtoji gydymo schema (4 gr.) (n=5) buvo gydymas tik Ampidexalone® (ampicilinas+kolistinas+deksametazonas) preparatu, suleidžiant po 5ml tirpalo į raumenis 3 dienas. Buvo atliktas kraujo serologinis tyrimas prieš gydymą, bei morfologinis tyrimas prieš gydymą ir po.
7
revakcinuojant prieš artėjantį rizikos laikotarpį (geriausiai 2 sav. iki jo). Suleidžiama 5ml suspensijos po oda kaklo srityje.
8
SUMMARY
Thesis author: Simona Skliaudytė;Thesis: Diagnostics, treatment and prophylaxis of calves respiratory diseases.
The thesis was written on purpose to analise diagnostic priciples of calves respiratory diseases, effectiveness of treatment, to discuss prophylaxis programs for blocking up way for respiratory diseases spreading. Trying to realize the aim, was formulated these problems: to establish probable causes of calves respiratory disases in the choosed farm; to evaluate the effectiveness of treatment and prophylaxis programs for calves, which are keeping in the farm, according clinical examination and morphological blood samples; make a suggestion for prophylaxis programs in the farm.
Calves, that was diagnosed bronchopneumonia, was stagger in 4 groups, and for these groups was applying separate treatment plans. First group (n=5) (1gr.) was treating Floron® injective solution for cattle (300mg florfenicol). Medicine was used 2 times after 48 hours by 5ml into muscular. To cure patients in the second group (n=5) (2gr.) was using Eres® (bromhexyne hydrochloride) with Ampidexalone® (ampicillin+colistin+dexamethasone). This treatment was using 3 days, injecting into muscular by 5ml each drug. Other group (n=5) (3gr.) was remeding Ampidexalone® with 38% solution of calcium gluconat (calcium gluconat, magnesium chloride). This treatment plan was using also 3 days injecting by 5ml Ampidexalone® into muscular and by 20ml calcium gluconat under the skin. The fourth treatment plan (4gr.) (n=5) was the treatment only with Ampidexalone® (ampicillin+colistin+dexamethasone) preparation, taking by 5ml into muscular in 3 days. Was done serological blood tests before treatment and morphological blood tests before and after treatment. According serological tests data causes of calves respiratory diseases could be respiratory sincitial and parainfluenza 3 viruses. According morphological blood tests results, the most effective treatment was using Ampidexalone® (ampicillin+colistin+dexamethasone) with 38% calcium gluconat, when antibiotics was taken by 5ml and 20ml calcium gluconat. The least effective was treatment Floron® (florfenicol), using by 5ml after 48 hours. The most important prophylaxis program is 2 weeks age calves vaccination Bovilis Bovipast RSP vaccine, which is registrated in LR. Vaccination must be doing two times with about 4 weeks recess. And if it needed, is using revaccination before risk time (the best is 2 weeks until it). Is using 5ml suspension under the skin.
9
ĮVADAS
Visame pasaulyje sparčiai vystantis žemės ūkiui, progresiškai auga ir žemės ūkio gyvulių sergamumas. Sergant gyvuliams mažėja iš jų gaunamos produkcijos kiekis, nemaži pinigai iškeidžiami gydymui ir visoms įmanomoms profilaktikos priemonėms. Galvijų, o ypatingai veršelių (prieauglio) kvėpavimo ligos yra viena iš dažniausiai pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, sutinkamų ligų. Tarp respiratorinių susirgimų pasireiškiančių galvijams, išskirtinis vaidmuo atitenka veršelių pneumonijai [1]. Didžiojoje Britanijoje kasmet nuo šios ligos gaišta apie 157 tūkst. veršelių, o nuostoliai sudaro apie 99 milijonus svarų sterlingų [1]. Ir nuostolių mąstai, didinant gaunamos produkcijos kiekį, su kiekvienais metais taip pat didėja. Veršelių gydymas brangiai kainuoja. Veršeliai, sirgę minėtomis ligomis lėčiau auga, blogiau vystosi, o suaugę nepasiekia savo genetinio produktyvumo. Dėl šių susirgimų ypatingai daug nuostolių patiria veislinių gyvulių augintojai [2]. Atliekant praktiką žemės ūkio bendrovėje teko susidurti su realia šios problemos grėsme. Beveik pusei visų auginamų veršelių pasireiškia vienokia ar kitokia kvėpavimo ligų forma. Laiku nepastebėjus, liga stipriai nualina organizmą, ir automatiškai prasitęsia gydymas, o blogiausias scenarijus būna gyvūno gaišimas. Taigi šie susirgimai yra aktualūs tiek gyvulių augintojams, tiek ūkius aptarnaujantiems veterinarijos gydytojams.
10
Darbo tikslas: išanalizuoti veršelių kvėpavimo ligų diagnostikos principus, gydymo efektyvumą, aptarti profilaktikos priemones, siekiant užkirsti kelią ligų atsiradimui.
Darbo uždaviniai:
Pasirinktame ūkyje nustatyti galimas veršelių kvėpavimo organų ligų priežastis; Įvertinti ūkyje laikomų veršelių kvėpavimo organų ligų gydymo ir profilaktikos efektyvumą, atliekant klinikinį tyrimą, bei analizuojant morfologinius kraujo rodiklius;
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Kvėpavimas
– nuolatinis biologinis procesas, kurio metu organizmas iš aplinkos paima deguonį ir išskiria į ją anglies dioksidą. Organizmo ląstelės naudoja deguonį organinėms medžiagoms oksiduoti. Vykstant oksidacijai, t.y. skylant šioms medžiagoms į paprastesnes, išsiskiria energija ir susidaro irimo produktai: anglies dioksidas, vanduo ir kt. Šiai biologinei oksidacijai reikalingas deguonis, kurį kraujas nuolat turi pristatyti audiniams. Be deguonies organizmas žūva. Kuo aukštesnės organizacijos gyvūnai, tuo daugiau jiems reikia deguonies [3].Skiriamos tokios kvėpavimo fazės: oro apykaita tarp aplinkos ir plaučių alveolių (išorinis kvėpavimas, arba plaučių ventiliacija); dujų apykaita tarp alveolių oro ir kraujo (dujų difuzija plaučiuose); deguonies pernešimas iš plaučių į audinius ir anglies dioksido iš audinių į plaučius; dujų apykaita tarp kraujo ir audinių (dujų difuzija audiniuose); deguonies panaudojimas ląstelėse maisto medžiagų oksidacijai (audinių kvėpavimas) [4].
Yra trys gyvulių kvėpavimo tipai: krūtininis, arba šonkaulinis, kai įkvėpime dalyvauja daugiau tarpšonkauliniai raumenys; pilvinis, arba diafragminis, kai krūtinės ląsta išsiplečia daugiau dėl diafragmos, ir mišrus – krūtininis-pilvinis kvėpavimo tipas, kai įkvėpime dalyvauja tarpšonkauliniai raumenys, diafragma ir pilvo sienos raumenys. Pastarasis tipas būdingiausias žemės ūkio gyvuliams. Jeigu gyvulio normalus kvėpavimo tipas pakinta, vadinasi, jis gali sirgti krūtinės ar pilvo ertmės organų ligomis [3].
Įvairių rūšių gyvulių kvėpavimo dažnumas yra nevienodas. Jis priklauso nuo gyvulio amžiaus, rūšies, medžiagų apykaitos intensyvumo, nuo aplinkos temperatūros, atmosferinio slėgio ir kt.
1 lentelė. Sveikų gyvulių kvėpavimo judesių dažnumas, k/min [5].
12
1 lentelės tęsinys.
Kiaulė 8-18 Šuo 10-30
Katė 10-25 Triušis 10-15
Žiurkė 100-150 Pelė 200
Naujagimių kvėpavimas paprastai dažnesnis nei suaugusių gyvulių ir jems augant mažėja: pvz., tik ką gimusio veršelio kvėpavimo dažnis – 67, o vienuolikos mėnesių – 22 kartai per minutę. Dirbant, virškinant, taip pat pasikeitus emocinei būklei, esant aukštai aplinkos ar kūno temperatūrai, kvėpavimas pagreitėja. Miegančių gyvulių kvėpavimas retesnis, produktyvių kvėpavimas dažnesnis už vidutinio produktyvumo [3].
13
Enzootinė ir kosulio bronchopneumonijos. Jauniems veršeliams pneumonijų etiologiją sudaro ūmios ir chroniškos formų kompleksas. Galima daryti išvadas, kad ši ligą įtakoja daug faktorių, t.y. multifaktorinis susirgimas. Šios problemos ypač išryškėja, kai veršeliai yra laikomi tvartuose. Labai dažnai liga gali pasireikšti mėsai auginamiems veršeliams, nes šie anksti palieka tvartus [8]. Tačiau pagal Dorelienę [6], šia liga dažniau serga pieninių galvijų prieauglis, nes veršeliai nuo pat atvedimo yra laikomi uždarose patalpose (tvartuose), kur patogeninių mikroorganizmų koncentracija yra didesnė. [8] teigia, kad daugiausia šių susirgimų atsiranda 2-5 mėn amžiaus veršeliams, ir taip pat tiems, kurie yra girdomi pieno pakaitalais. Pagal šį autorių, dažniausios problemos priežastys yra ligos sukėlėjai, aplinkos sąlygos, bandos valdymas ir pačio gyvulio fiziologinės savybės.
14
Šalia dažniausiai pasitaikančių ligų sukėlėjų, visada atsiranda antrinių ligų sukėlėjų, tačiau beveik visuose ligų atvejuose galima atrasti tuos pačius pasitaikančius patogenus. Didelė tikimybė, kad atrasti gretutiniai mikroorganizmai gali būti antrinės infekcijos priežastys, po pirminio mikoplazmų ar virusų pažeidimo. Dažniausiai išskiriamiems patogeniniams mikroorganizmams priklauso Manheimia haemolytica, Pasteurella multocida ir Haemophilus spp., ypač Haemophilus somnus. Iš atvejų, kuriuose pasireiškia toksemija gali būti išskiriama Arcanobacterium (anksčiau Actinomyces, Corynebacterium) pyogenes ir Fusobacterium necrophorum. Hodgson [12] teigia, kad tarp kvėpavimo ligas sukeliančių virusų ir Manheimia haemolytica yra sinerginis ryšys, kuris padeda patogenams kolonizuotis apatiniuose kvėpavimo takuose. M. heamolytica serotipas A1 yra dažniausiai išskiriamas serotipas iš kvėpavimo ligomis sergančių veršelių, tačiau vis dažniau išskiriamas ir serotipas A6. Visi pasitaikantys kvėpavimo ligų sukėlėjai pateikiami 2 lentelėje.
2 lentelė. Infekcinės enzootinės pneumonijos priežastys. Priežastis dažniausiai yra
multifaktorinė, nes greičiausiai mikoplazmų sukeltą infekciją lydi virusų ar bakterijų sukelti organų pažeidimai [13]. *manoma, kad tai yra pagrindiniai sukėlėjai.
Virusai Mikoplazmos Mikroorganizmai
(bakterijos)
Respiratorinis sincitinis virusas*
Paragripo virusas II
Paragripo virusas III (PG3)*
Reoviruso tipai 1,2,3
15
Infekcino galvijų rinotracheito virusas (IGR)*
16
1.4. Bronchopneumonijos simptomai.
Chroniška forma. Šios ligos formos požymiams yra būdingas laipsniškas kitimas. Dažniausiai veršelis atrodo sveikas, gyvulio apetitas nepakitęs, tačiau gali būti pastebimos nežymios gleivingos ar gleivėtos su pūliais išskyros iš akių ar kvėpavimo takų. Tokio veršelio kūno temperatūra dažniausiai normali arba būna nežymiai padidėjusi iki 38,5-39,5°C. Kvėpavimo dažnis gali siekti iki 100k/min, o gyvulio pulsas būti normalus. Veršelį kankina sausas “lojantis” kosulys, kuris išsivysto palaipsniui. Atliekant krūtinės srities auskultaciją dažniausiai girdimi švilpimo, švokštimo ar trynimosi garsai. Šie garsai pagrinde girdimi įkvepiant, nors neretai gali girdėtis tiek įkvepiant, tiek iškvepiant. Dažniausiai tokie būdingi garsai girdimi auskultuojant priekinėje ir ventralinėje krūtinės dalyse [14].
17
3 lentelė. Veršelio sveikatos būklės vertinimo kriterijai [8].
Kosulys Nėra Retas, pavienis
kosulys
Pasikartojantis kosulys
Didelis kiekis gleivingų išskyrų iš
abiejų šnervių
Akių vertinimas
Normalios Nedidelis akių pažeidimas
Žymus abiejų akių pažeidimas
Sunkus abiejų akių pažeidimas
Ausų padėtis
Normali Ausų arba galvos kratymas
Ausys šiek tiek nuleistos
Galva pakreipta arba abejų pusių ausys
18
1.5. Kvėpavimo ligų diagnostika
Norint diagnozuoti kvėpavimo ligas, būtina žinoti, kokie veiksniai jas gali įtakoti. Veršelių pneumonijos predisponuojantiems rizikos faktoriams priskiriami:
Stresas – stiprūs temperatūros pokyčiai, pergrupavimas, laikymo sąlygos.
Vakcinacija – vakcinos rūšis, galiojimo laikas, veršelio amžius, naudojimo būdas. Amžius – dažniausiai pasireiškia tvarte laikomiems 1-4 mėnesių amžiaus veršeliams. Infekcijos šaltinis – įvežami nauji veršeliai, skirtingo amžiaus veršelių laikymas
kartu, laikymo erdvės trūkumas, kontaktas su mikroorganizmais. Transportas, kastracijos [13].
Aplinkos vertinimas. Jei ligos protrūkis pasireiškia tvartinio laikymo periodu, tuomet būtina atlikti išsamų aplinkos tyrimą, tam kad būtų išaiškinti galimi ligą sukeliantys veiksniai. Šiems faktoriams galima priskirti per mažą oro ventiliaciją, didelį užterštumą, perpildytas laikymo vietas, prastos kokybės guoliavietes, dideles gyvulių grupes ir skirtingo amžiaus grupių gyvulių laikymą kartu [8].
Pagrindinis klinikinis tyrimas. Šį tyrimą apima klinikiniai kvėpavimo sistemos tyrimai, tam kad būtų surasti organizmo sritis ar organus pažeidę sutrikimai. Esant kai kuriems ligoms protrūkiams užtenka vien pamatuoti temperatūrą, kad būtų atpažinti iš pažiūros sveiki, bet pradedantys sirgti ir karščiuojantys gyvuliai [13].
Nenormalus kvėpavimas. Nenormalus kvėpavimas gali būti ne vien tik dėl kvėpavimo sistemos sutrikimų, bet ir rūgščių/šarmų pusiausvyros sutrikimo, kardiovaskulinių ligų, sisteminių toksemijų, skausmo, neurologinių susirgimų ar deguonies pernešimo sutrikimo požymis. Labai svarbu atkreipti dėmesį į kvėpavimo dažnį, gilumą, charakterį ir ritmą. Kaip hipoksijos rezultatas, kai plaučiuose sutrinka dujų apykaita, kvėpavimas gali būti nutrūkstantis (dispnėjiškas), su retais krūtinės ir pilvo sienos judesiais. Taip pat gali sutrikti kvėpavimo dažnis (tachipnėja). Žinoma,tai gali įvykti ir dėl susijaudinimo, skausmo ir baimės ar dėl kitų susirgimų [15].
19
išnykimas (apnėja) gali atsirasti dėl meningito ar stiprios acidozės, ir tai yra epizodiškas susirgimas. Kvėpavimo pagilėjimas (hiperpnėja) gali atsirasti dėl kvėpavimo ligų, metabolinės acidozės ar dėl tokseminės organizmo būklės. Paviršutiniškas negilus kvėpavimas rodo krūtinės ar priekinės pilvo dalies skausmą [16]. Krūtinės asimetrija kartu su apribotais krūtinės sienos judesiais vienoje pusėje gali reikšti kolapsą ar tos pusės plaučio suaugimą. Daugiausia iš krūtininio kvėpavimo sprendžiama apie pilvo srities skausmus (trauminis retikulitas, perforuojančios skrandžio opos) arba padidėjusį spaudimą pilvo ertmėje (išputimas). Beveik visais atvejais pilvinis kvėpavimas parodo krūtinės srities skausmą (pleuritas) arba sunkias plaučių ligas (ūmi penumonija) [15]. Girdimi nebūdingi kvėpavimo garsai, tokie kaip kosėjimas. Šis garsas yra neinformatyvus, ir gali rodyti trachėjos sudirginimą, kuris būna sergant infekciniu galvijų rinotracheitu. Kitu atveju, kosėjimas yra naudingas šalinant gleivių perteklių, dirginančius objektus arba pašalinius kūnus iš kvėpavimo takų. Čiaudėjimas galvijams nėra dažnas reiškinys, bet gali pasireikšti alerginio rinito atvejais [14]. Viršutiniuose kvėpavimo takuose atsirandantys garsai. Šniurkštimas girdimas įkvepiant ir atsiranda dėl skersinės gerklų zonos sumažėjimo, ir kartais gali būti girdimas esant laringinei veršelių difterijai. Ryškesnis garsas, dar žinomas kaip knarkimas gali atsirasti, kai retrofaringinėje dalyje esantys pūlingi dariniai spaudžia gerklas ar viršutinius kvėpavimo takus [16].
Kriuksėjimas iškvepiant. Pagal šį požymį galima identifikuoti krūtinės srities skausmingus procesus, taip pat kriuksėjimas girdimas esant ūmiai pneumonijai ir pleuritui. Kriuksėjimas tiek įkvepiant, tiek iškvepiant gali atsirasti esant priekinės pilvo srities skausmingiems procesams, tokiems kaip trauminis retikulitas [16].
Fizinis klinikinis tyrimas.
Fizinei krūtnės srities apžiūrai priklauso palpacija, auskultacija ir perkusija.
Palpacija. Krūtinės apčiuopa labai naudinga identifikuojant krūtinės srities skausmą, kuris gali atsirasti dėl šonkaulių lūžių ar pleurito. Taikomas švelnus krūtinės sienos spaudimas delnu ir stebimas gyvulio atsakas į skausmą. Turėtų būti ištiriama visa krūtinės sritis tam, kad būtų nustatytos skausmo židinio ribos. Be skausmo, sakykim esant poodinei emfizemai, palpuojant po oda jaučiasi tarsi kempinė, ir kartais gali būti į traškėjimą panašus garsas. Šis klinikinis simptomas kartais aptinkamas respiratorinio sincitinio viruso sukeltuose ligos protrūkiuose ir jo atsiradimą įtakoja emfizeminių burbulų plaučiuose plyšimas [17].
20
triukšmas, kas yra dažna ūkiuose. Atliekant auskultaciją stetoskopą reikia glausti prie krūtinės sienos palei visą plaučių ribą stengiantis išgirsti ir identifikuoti bet kokius nenormalius garsus, jų lokalizaciją ir atsiradimą susijusius su kvėpavimo ciklu. Nebūdingų garsų vieta yra nustatoma pagal maksimalaus intensyvumo vietą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas viršutinėms plaučių skiltims, jei įtariama bakterinė pneumonija, o jei manoma, kad yra plaučių helmintų, tuomet nuodugniau tiriamos diafragminės plaučių skiltys [15].
1 pav. Krūtinės sienos auskultacijos ir ultragarsinio tyrimo vietos veršeliui prieš atjunkymą. 1-8:
ultragarsinio tyrimo vietos, kurios turi būti parenkamos sistematiškai. Auskultuojama medialinis (Md) ir ventralinis (Vt) krūtinės trečdaliai keturiose auskultacijos zonose (A-D). Auskultaciją galima atlikti vadovaujantis ultragarso parodymais. Dorsalinis krūtinės trečdalis nėra tiriamas [15].
21
2 pav. Daugkartinio kvėpavimo maišas gali būti naudojamas sustiprinti kvėpavimo tempą ir padėti išgirsti plaučių garsus [17].
Normalaus kvėpavimo garsai. Šie garsai atsiranda orui judant tracheobronchiniu tinklu (“medžiu”). Kvėpavimo garsų įvairovė priklauso nuo oro judėjimo greičio ir dažnio. Oro judėjimas galiniais kvėpavimo takais yra negirdimas. Kvėpavimo garsai geriausiai girdimi virš trachėjos pagrindo, o tyliausi garsai – diafragminėse plaučių skityse. Įkvepiant garsas yra stipresnis, nei iškvepiant, nes įkvėpimas yra aktyvesnis procesas. Auskultuojant liesus gyvulius, girdimi stipresni kvėpavimo garsai, nei pas stambius gyvulius. Sveikas gyvulys kvėpuoja tyliai, ir kvėpavimo garsai gali būti girdimi tik auskultuojant krūtinės sritį [16].
Pašaliniai garsai. Tokie garsai gali atsirasti dėl regurgitacijos, gyvuliui atsirūgstant, gromuliuojant. Taip pat dėl raumenų tremoro (drebėjimo), griežimo dantimis, kai gyvulys laižosi sau kailį, ar dėl tipinių ar atipinių širdies garsų [17].
Nenormalių kvėpavimo garsų atpažinimas ir aiškinimas.
Stiprėjantys kvėpavimo garsai. Šie garsai gali pasireikšti ir esant normaliai gyvulio fiziologinei būklei (po fizinio krūvio ar susijaudinus) arba vystantis patologiniams procesams (esant išliesėjimui, sergant pneumonija su plaučių suaugimu). Garsesni ar nenormalūs kvėpavimo garsai atsiranda dėl padidėjusio oro tekėjimo greičio susiaurėjusiais kvėpavimo takais. Taip nutinka, kai gyvūnas serga pneumonija su plaučių suaugimu, nes padidėja audinių tankis, ir garsas, sklindantis per tokius audinius, sustiprėja [18].
22
didėjant oro tekėjimo intensyvumui per susiaurėjusius kvėpavimo takus. Kvėpavimo takų susiaurėjimas labiausiai išreikštas įkvėpimo fazėje dėl mažo spaudimo trachėjoje. Iškvepiant kvėpavimo takuose yra didesnis teigiamas spaudimas, kuris atidaro kvėpavimo takus [18].
Nenormalūs iškvėpimo garsai. Šie garsai parodo žemutiniuose kvėpavimo takuose esančius susirgimus. Priežastys, tokios kaip, bronchopneumonija, sukelia žemutinių kvėpavimo takų susiaurėjimus. Esant tokiems susirgimams, iškvėpimo garsas yra stipresnis, o įkvėpimo silpnesnis. Įkvepiant, žemutinių kvėpavimo takų diametras padidėja dėl krūtinės sienų judesių į išorę, o iškvepiant susitraukia dėl krūtinės sienos spaudimo. Oro judėjimo greitis didesnis yra iškvepiant. Pas galvijus, kuriems pasireiškia tachipnėja ar hiperpnėja, oro tekėjmo greitis kvėpavimo takais yra didelis abiejose kvėpavimo fazėse, tiek įkvepiant, tiek iškvepiant. Taip pat sustiprėja ir atitinkami kvėpavimo garsai [16].
Sumažėjęs kvėpavimo garsų skambumas. Šio sutrikimo priežastis gali būti fiziologinė (labai nutukę gyvuliai) arba patologinė (pneumotoraksas, skysčių susikaupimas pleuroje). Dėl šių priežasčių auskultuojant girdimi susilpnėję kvėpavimo garsai [18].
Nenormalūs silpnesni kvėpavimo garsai. Šiems garsams priskiriami spragsėjimo, poškėjimo ar burbuliavio garsai, traškėjimo garsai, švokštimas, pleuros trynimosi ir pašaliniai garsai. Spragsėjimas, poškėjimas ir burbuliavimas yra susiję su eksudato ir sekretų fliuktacija kvėpavimo takuose, kai kvėpavimo takai yra užsikišę arba dalinai praeinami. Traškėjimas atsiranda dėl intersticinės emfizemos plaučiuose ( dėl RSV). Švokštimas, pereinantis į švilpimą gali atsirasti dėl oro tekėjimo susiaurėjusiais kvėpavimo takais. Pleuros trynimasis sukelia girgždėjimo garsus, ir atsiranda dėl adhezijos ar kitų patologinių procesų, kurie įtakoja parietalinio ir visceralinio pleuros lapelių trynimąsi. Šie pakitimai kvėpuojant gali sukelti skausmą, kuris lydimas gyvulio murmėjimo. Kartais labai sunku atskirti, ar nenormalus garsas atsiranda dėl perikardo, ar dėl pleuros trynimosi. Sustabdžius kvėpavimą 15 sekundžių, užkemšant gyvuliui nosį, galima išsiaiškinti, kuri dalis yra pažeista. Jei trynimosi garsas išnyksta sustabdžius kvėpavimą, tai reiškia, kad garsas kyla dėl pleuros pažeidimo, o jei garsas išlieka – vadinasi pažeistas perikardas. Šis metodas lengvai taikomas veršeliamas, bet suaugusiems galvijams beveik neįmanomas pritaikyti [19].
23
dauguma priekinės plaučių dalies yra pasislėpusi už priekinių galūnių [20]. Literatūroje pateikiami keturi perkusijos metodai, kuriuos atliekant perkusija pasiteisina:
1. Krūtinės sienos mušimas švelniai sulenktais pirštais. Šis metodas yra paprastas ir lengvai pakartojamas (3 pav.).
2. Prie krūtinės sienos pridedamas ištiestas delnas ir kitos rankos pirštais trenkiama per ištiestus pirštus. Tai yra naudingas metodas, tačiau gali būti šiek tiek skausmingas atliekančiam šią procedūrą žmogui, ypač šaltą žiemos dieną.
3. Prie krūtinės sienos priglaudžiamas pailgas plastiko stačiakampis (plastikinė liniuotė), dar vadinamas stuksekliu ir per jį suduodama mažu guminiu plaktuku ar šaukštu (plesimetru). Tai yra naudingas metodas, nors pradėjus procedūrą galima išgasdinti ar nustebinti gyvulį. (4 pav.)
24
Kai perkutojama kaudaliau kairėje pusėje, garsas staiga pasikeičia nuo skambaus plaučių lauko skambesio į timpanišką, kuri atsiranda dėl dujų “kepurėlės”, esančios ant dorsalinio didžiojo prieskrandžio maišo. Dešinėje pusėje staigus garsų pokytis būna nuo skambaus iki duslaus, ir atsiranda perkutuojant aplink kepenis, tai yra vadinama kepenų dusluma [17].
3 pav. Krūtinės sienos perkusija pirštais [17].
4 pav. Perkusijos įrankiai: plesimetras ir metalinis perkusinis plaktukas [20].
Pilnos klinikinės apžiūros, įskaitant auskultaciją ir perkusiją, gali pakankamai užtekti norint charakterizuoti kvėpavimo ligas. Nors kartais papildomi tyrimai gali būti labai naudingi. Tačiau papildomos išlaidos gyvulių augintojams privalo būti labai stipriai apgalvotos. Sakykim, bronchoalveolinis lavažas (BAL) yra ypatingai naudingas veršelių pneumonijos atveju, nes padeda išskirti ligos sukėlėjus. Tolimesniems tyrimams galima priskirti serologinius tyrimus, tepinėlių iš nosies ertmės tyrimus, plaučių kirminų lervų mėginius, radiografiją, ultragarsinius tyrimus, kraujo dujų analizę, torakocentezę ir plaučių biopsiją [21].
25
26
5 pav. Bronchoalveolinis lavažas (BAL) [17].
Plaučių parazitų diagnostika. Užsikrėtimas plaučių parazitais yra svarbus susirgimas, pasireiškiantis visų amžiaus grupių galvijams. Plaučių parazitų diagnostika remiasi klinikinių ligos požymių pasireiškimu gyvūnui ir epidemiologine situacija. Ligai patvirtinti ir lervoms surasti ištiriamos išmatos (Bermano metodu), mėginiai paimti iš kvėpavimo takų, ir seilės. Gali būti naudinga bronchoskopija ir radioskopija. Parazitų demaskavimui taip pat taikomas ir ELISA metodas ištiriant paciento kraujo serumą [23].
Serologija. Serologiniai titrai gali pateikti retrospektyvius duomenis apie galimų virusinės pneumonijos protrūkių atvejus. Dažniausiai atliekami netiesioginio išskyrimo metodai yra sukėlėjui specifiškų antikūnų suradimas. Mėginiai serologiniams tyrimams yra imami iš penkių sergančių gyvulių protrūkio metu, o sekantys mėginiai imami po 4 - 6 savaičių. Pagal didėjantį ką tik atjunkytų veršelių titrą galima spręsti apie antigenų buvimą bandoje [24].
27
gyvuliui į nosies ertmę ir įrankis švelniai joje pasukiojamas, stengiantis priglausti jį kuo arčiau gleivinės, tačiau jos nežalojant [26].
6 pav. Tepinėlio iš nosies ertmės ėmimas galvijui [27].
Kraujo dujų analizė. Kadangi dujų apykaita atlieka svarbų vaidmenį kvėpavimo sistemoje, kvėpavimo ligos gali stipriai įtakoti ir kitas organizmo funkcijas, ypatingai rūgščių/šarmų balansą, pakankamą audinių oksigenaciją ir anglies dioksido pašalinimą [28]. Ši analizė gali būti naudinga nustantant hipoksijos sunkumą ir charakterizuojant rūgščių/šarmų balanso sutrikimus organizme. Labiausiai naudingi arteriniai mėginiai, todėl kraujas imamas iš ausies ar uodegos arterijų. Vienas sunkumas yra tai, kad šie tyrimai turi būti atliekami nedelsiant, todėl juos atlieka tik specializuotose tyrimų centruose. Gyvulių laikymo vietose gali būti naudojami rankiniai (nešiojami) aparatai, tačiau jie yra pakankamai brangūs [17]. Analizuojant R/Š balansą ir kraujo dujas, tiriami tokie rodikliai: kraujo pH, parcialinis anglies dioksido slėgis pCO2, parcialinis deguonies slėgis pO2, bikarbonatų
buvimą - HCO3 mmol/l, šarmų perteklius – ŠP mmol/l, hemoglobino saturaciją deguonimi – O2-sat
proc. ir alveolinį-arterinį deguonies gradientą (kPa) [28].
28
ventralinės plaučių lauko dalies. Nesvarbu, kuri vieta pasirenkama, dūrio vieta apkerpama ir chirurgiškai paruošiama. Reikalinga gyvulio sedacija ir vietinė anestezija. Vietinei anestezijai sukelti naudojama 1-2 ml 2 proc. prokaino, kuris suleidžiamas į raumenis ir po oda. Naudojama 9 cm ilgio adata su stiletu. Adata paruoštoje vietoje švelniai įduriama pro odą ir tarpšonkaulinius raumenis iki pleuros ertmės. Ištraukiamas stiletas, ir dėl neigiamo slėgio, pasišalina visas pleuroje esantis skystis. Ieškant pakitimų, visas pimtas mėginys turi būti išsamiai ištiriamas, mėginys paimtas į paprastą mėgintuvėlį tiriamas bakteriologiškai, o paimtas į mėgintuvėlį su EDTA – citologiškai [29].
7 pav. Torakocentezė: spinalinė adata perduria krūtinės
sieną[17].
29
adatos stiletas ir taip gaunamas biopsijos mėginys. Tada pašalinama adata, o mėginys patalpinamas į 10 proc. formalino tirpalą ir siunčiamas histopatologiniams tyrimams. Apsidraudimui gyvuliui profilaktiškai suleidžiama antibiotikų ir stabligės antitoksinio serumo [29].
8 pav. Plaučių biopsija: Tru-cut® adata su mėginiu [17].
1.6. Kvėpavimo ligoms taikomas gydymas
Chroniška forma. Esant šiam susirgimui terapija dažniausiai nėra reikalinga, nebent veršeliui pasireiškia stiprus kosulys. Gali būti naudojami keli skirtingi antibiotikai, tokie kaip tilozinas (4-10 mg/kg kūno masės), oksitetraciklinas (10 mg/kg kūno masės), spiramicinas (20 mg/kg kūno masės) arba spektinomicinas (20-30 mg/kg). Makrolidų klasės antibiotikų (tilozinas, eritromicinas, spiramicinas) didžiausia koncentracija susidaro plaučiuose, todėl naudojant šiuos antibiotikus pasiekiamas didelis veiksmingumas prieš mikoplazmines infekcijas. Fluorochinolonai taip pat stipriai veikia prieš mikoplazmas, tačiau šios medžiagos gali daryti įtaką žmonių sveikatai [7].
Ūmi forma:
30
panaudojus ilgo veikimo vaistą, tolimesniam gydymui yra labai sunku pritaikyti kitą preparatą. Jei gyvuliai gaišta, tada antibiotikų atsparumui nustatyti reikėtų pasiimti mėginius iš plaučių, bronchų ir tarpusienio limfinių mazgų. Taip pat labai gerai būtų pasiimti mėginius iš griaučių, nes ši dalis negydoma. Kultūros ėmimas iš nosies ertmės ar nasofaringinės srities yra beveik nenaudingas, nes nosyje gyvenantys mikroorganizmai yra nėra tokie patys, kaip randami plaučiuose ir sukeliantys ligą. Nors, kita vertus, tai gali padėti išaiškinti galimus gretutinius patogenus [30].
Gydymas turėtų būti tęsiamas 3-5 dienas, priklausomai nuo vaisto, kuris yra naudojamas ir organizmo atsako į gydymą. Ūmiuose atvejuose vaisto pasirinkimą diktuoja tai, ar vaistas galimas naudoti į veną. Intratrachėjinis antibiotikų naudojimas pateisinamas kai kurių praktikų ir tik tais atvejais, kai vandeniniuos tirpaluos gerai ištirpsta organiniai tirpikliai. Pagal Andrews [7] kvėpavimo ligų antimikrobinei terapijai gali būti naudojami eritromicinas, trimetoprimas ir sulfadoksinas. Tačiau praktikoje gydytojai dažnai naudoja florfenikolio (Floron®, Florgane®, Nuflor®), enrofloksacino (Enroxil®) preparatus. Apley [9] dar išskiria tilmikoziną (Micotil®, 300 mg/ml), oksitetracikliną (Tetradure®), ceftiofurą ir tulatromiciną (Draxxin®).
4 lentelė. Kai kurie antimikrobiniai junginiai naudojami veršelių pneumonijai gydyti [31].
Dozė pateikiama mg/kg.
Antimikrobinis junginys
Bakteriostatikas (S) ar baktericidas (C)
Naudojimo būdas Dozuotė
Amoksicilinas C I.v., s.c., i.m.,oraliai 7 (15 ilgam veikimui)
Amoksicilinas ir klavulano rūgštis
C I.m., s.c. 8,75 (amoksicilinas);
1,75 (klavulano r.)
Ampicilinas C I.v., s.c., i.m., oraliai 2-7
Bakviloprimas ir sulfamidinas
C Oraliai 4-8 (bakviloprimas);
31
4 lentelės tęsinys.
Ceftiofuras C I.m. 1
Chloramfenikolis S I.v., s.c., i.m., oraliai 4-10
Danofloksacinas C I.m. 1,25
Enrofloksacinas C S.c. 2,5
Oksitetraciklinas S I.v., s.c., i.m., oraliai 10 (20 ilgam veikimui)
Florfenikolis S S.c., i.m. 40 (s.c.) 20 (i.m.)
Marbofloksacinas C I.v., s.c., i.m. 2
Spektinomicinas C I.m. 12,5-30
Penicilinas + streptomicinas
C S.c., i.m. 10-15 (penicilinas)
10-20 (streptomicinas)
Spiramicinas S I.m., oraliai 20mg/kg
Trimetoprimas ir sulfadoksinas
C I.m. 15
32
4 lentelės tęsinys.
Sulfametoksipiridazinas S S.c., i.m. 22
Sulfapirazolas S I.v., s.c., i.m. 30-100
Tilmikozinas S S.c. 10
Trimetoprimas ir sulfadiazinas
C I.m., oraliai 15-22,5
33
5 lentelė. Veršelių kvėpavimo ligoms gydyti naudojami kortikosteroidai [7].
Vaistas Dozė gyvuliui (mg)
Betametazonas 2-10
Kortizonas Daugiau kaip 500
Deksametazonas 2-5
Flumetazonas 0,5
Hidrokortizonas Daugiau kaip 300
Prednizolonas Daugiau kaip 20
Triamsinolonas Daugiau kaip 5
34
6 lentelė. Kai kurie NVNU, g/gyvuliui (acetilsalicilo rūgštis), mg/kg [7]. *Dozės yra
rekomendacinio pobūdžio. Ne visi pateikti vaistai yra registruoti galvijų gydymui įvairiose šalyse.
Naudojimo būdas Dozuotė *
Acetilsalicilo rūgštis Oraliai 1,0-4,0
Karprofenas Injekcija (i.v., s.c.) 1,4
Fluniksinas Injekcija (i.v.) 2,2
Ketoprofenas Injekcija (i.v., i.m.) 3
Meklofenaminė rūgštis Oraliai 2,2
Meloksikamas Injekcija (i.v., s.c.) 500
Naproksenas Oraliai 10
Fenilbutazonas Oraliai/injekcija 4,4
Natrio meklofenamatas
Antihistamininiai preparatai. Šie vaistai buvo naudojami praeityje, tačiau praktikai atrado, kad jie šiek tiek pagelbėja ir gydant veršelių pneumoniją. Tikriausiai, tai yra dėl to, kad pagrindinis cheminis mediatorius galvijų organizme yra ne histaminas, bet 5-HT. Kadangi histaminas po antikūno-antigeno reakcijos išlaisvinamas labai greitai, tai antihistamininiai vaistai gali būti naudojami tik labai ankstyvose atsako į uždegimą stadijose [7].
35
kvėpavimui, tačiau gali būti naudojami ir dėl savo stimuliuojančio poveikio širdžiai. Tai yra dėl to, kad adrenalinas veikia daug įvairių tipų receptorių, kurie nurodomi, kaip α ir β, ir atitinkamai veikia širdyje ir plaučiuose esančius β1 ir β2 receptorius. Pagrindinis pranašumas yra tai, kad adrenalinas veikdamas vieno tipo receptorius, neveikia kitų. Dar viena priežastis, dėl kurios yra dažnai naudojamas, yra tai, kad adrenalino naudojimas leidžiamas daugelyje šalių [7].
Ksantino derivatai. Dažniausiai naudojami yra etamifilino kamsilatas ir diprofilinas, bet yra prieinami ir naudojami ir kiti šios grupės preparatai. Šių medžiagų veikimas labai panašus į adrenalino grupės medžiagų veikimą. Veikimas apima centrinės nervų sistemos stimuliaciją, kur dažniausiai pats galingiausias yra kofeinas, miokardo stimuliaciją, kur stipriausiai veikia aminofilinas ir diprofilinas, bronchodilataciją ir diurezę. Pagrindinis šių vaistų pritaikymas, gydant kvėpavimo ligas, yra bronchodilatacija, ir kaip šalutinis efektas – skysčių šalinimas. Palyginant su adrenalinu, šių medžiagų veikimas yra švelnesnis [16].
Atsikosėjimą lengvinantys vaistai. Šiuo metu kaip spazmolitikas yra naudojamas vienas vaistas, t.y. bromheksino hidrochloridas, kuris gali būti suduodamas oraliai ar suleidžiamas į raumenis panašiai 0,5mg/kg dozė 5-7 dienas. Šio vaisto veikimas pagrinde yra pagrįstas gleivių klampumo sumažinimu, tuo pačiu padedant jas šalinti ir pagerinant kvėpavimo funkciją. Kiti atsikosėjimą lengvinantys vaistai dažnai naudojami chroniškam kosuliui gydyti. Tai gali būti strichnino hidroksido mikstūra, arseno tioksidas ir geležies amonio citratas, duodant po maždaug 5 ml du kart per dieną oraliai, ar difenhidramino hidrochloridas, amonio chloridas, natrio citratas ir mentolis po 5-10ml du ar tris kartus per dieną oraliai [16].
Antiseruminis gydymas. Kai kuriose šalyse yra naudojamas skirtingas antiseruminis gydymas, t.y. gydomi galvijai ir arkliai prieš Pasteurella multocida, septines ir pneumonines Manheimia haemolytica gentis, kai kuriais atvejais ir prieš diplokokus [7].
Palaikomoji terapija. Vystantis ligai gyvuliui pasireiškia dalinė arba visiška anoreksija, todėl gydant galima naudoti multivitaminų injekcijas, ypač B grupės, kurios papildo organizmo vitaminų reikmes, esant stipriam jų trūkumui. Vitaminas A naudojamas tokiais atvejais, pagreitina plaučių ir bronchų gleivinės regeneraciją [16].
36
ligoti veršeliai kuo daugiau jo suėstų. Laikymo vietos, kuriose laikomi veršeliai, turi būti gausiai pakreiktos, ir reikia stengtis suteikti tokią vietą, būtų kuo mažiau skersvėjų. Kur gyvuliai laikomi viduje, ekstra atvejams, privalo būti prieinama deguonies tiekimo įranga su kaukėmis [7].
Vakcinacija. Apie veršelių pneumonijos sukėlėjus šiais laikais gauti informaciją galima labai greitai. Jei ligos priežastis yra virusas, vakcinacijai gali būti naudojamos gyvos vakcinacijos ir vakcinacija gali būti atliekama protrūkio metu. Toks metodas gali būti labai efektyvus, jei atliekamas ankstyvose ligos stadijose. Vakcinacija pagrįsta nespecifinio interferono gamyba susidarant specifiniam imunitetui pries virusą nuo kurio buvo vakcinuota. Kad veiktų efektyviai, gyva vakcina turi ir privalo būti naudojama intranazaliai [16].
1.7. Kvėpavimo
ligų profilaktika
Kadangi ligos sukėlėjas nėra vienas, todėl norint išvengti ligų bandos valdymas yra toks pat svarbus kaip vakcinacijos programos. Užtikrinti, kad viename plote yra mažiau nei 30 veršelių yra taip pat svarbu, kaip ir nesumaišyti gyvulių iš skirtingų grupių. Jei liga linkę susirgti konkrečios kategorijos veršeliai,tai geriau suplanuotas, stresą keliančias procedūras, tokias kaip nujunkymas, kastracija ir nuraginimas, geriau kuriam laikui nukelti. Laipsniškas veršelių nujunkymas dažnai gali būti naudingas, ypatingai kaip galvijai yra šeriami grupėmis naudojant pieno dalijimo mašiną, nes tai garantuoja pieno pasiekiamumą 24 valandas per parą [16].
Kai veršeliai laikomi uždari, privalo būti užtikrinta, jog jie gaus pakankamą kiekį geros kokybės krekenų. Visi veršeliai privalo gauti ir geros kokybės pašarus. Pašarai negali labai dulkėti ar būti per smulkiai sumalti. Kai nauji veršeliai įvežami, prieš tai labai svarbu atlikti klinikinę gyvulių apžiūrą, ar nesimato jokių pūlingų akių pažeidimų, ir ar iš nosies nematyti tekant jokių skysčių. Jei susirgimai tame pačiame ūkyje kartojasi metai iš metų, tada kiekvienas protrūkis privalo būti registruojamas ir patikrinamas ar jis nėra susijęs su kokiais nors valdymo bandoje pasikeitimais. Kai nuperkama visa veršelių siunta/grupė, ji ūkyje neturėtų būti išskiriama ir sumaišoma su kitomis grupėmis. Perkeliant veršelius strategija “viskas pilna, viskas tuščia” yra geriausia. Geriausia veršelius pergrupuoti prieš ir po atjunkymo, idealiausia būtų tose pačiose patalpose ir laikyti kartu mažiausiai mėnesį ar net ilgiau [32].
37
įvairus. Kai kuriuose atvejuose, vakcinacijos pasėkmės priklauso ir nuo naudotos vakcinos tipo. Manoma, kad enzootinės pneumonijos paplitimas gali sutapti ir su kolostralinio (krekenų) imuniteto susilpnėjimu. Taigi, stipriausia pneumonijos ataka tvartuose laikomiems veršeliams pasireiškia tarp 2-4 mėnesio amžiaus, kai serumo imunoglobulinų IgG1, IgG2 ir IgA koncentracija yra mažiausia [7]. Taipogi, labai svarbu prisiminti, kad kai kurie patogenai priklausantys ligos kompleksui, yra imunosupresyvūs. Šiems patogenams priklauso Mycoplasma dispar, ureaplazmos ir M.bovis, taip pat ir GRSV. Dėl to, veršelių vakcinacija, kai ligos sukėlėjai yra paruošti veikti gyvūno organizme, galimai mažina organizmo imuninį atsaką [32].
38
39
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo objektas:
tyrimo metu buvo analizuojamos veršelių kvėpavimo ligų diagnostikos priemonės, sergančių veršelių gydymo programos ir ūkyje taikomos profilaktikos priemonės. Remiantis šiomis gairėmis buvo nagrinėjami literatūros šaltiniai. Iš 20 sergančių veršelių buvo imamas ir tiriamas kraujas, ir pagal kraujo rodiklių pokyčius stebimas gydymo efektyvumas.2.2. Tyrimų atlikimo vieta:
tiriamasis darbas buvo atliekamas X ūkyje ir Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Veterinarijos akademijos Neužkrečiamųjų ligų katedroje. Laboratoriniai tyrimai buvo atliekami LSMU Veterinarijos akademijos Stambių gyvulių klinikos laboratorijoje. Tyrimo trukmė 2015 kovo – birželio mėnesiai. Buvo tiriama 20 veršelių: 2 savaičių amžiaus Lietuvos juodmargės telyčios.2.3. Tyrimo metodai:
klinikinis tyrimas – sergantiems veršeliams buvo atliekamas bendras klinikinis tyrimas. Tyrimo metu gyvūnai buvo apžiūrimi, matuojama jų rektinė temperatūra, skaičiuojamas kvėpavimo dažnis. Buvo vertinama, ar ryškiai išreikšti klinikiniai simptomai, tokie kaip karščiavimas, kosulys, pagreitėjęs pulsas ir padažnėjęs įkvėpimų dažnis, ištakos iš nosies, kvėpavimo garsų pokyčiai. Atliekant klinikinį tyrimą dviems sergantiems veršeliams buvo atlikta bronchoskopija, visiems kitiems papildomai šalia klinikinio tyrimo buvo atliekama auskultacija ir perkusija.40
Mėginių surinkimas – iš 20 sergančių veršelių buvo imamas kraujas laboratoriniams tyrimams. Kraujas buvo imamas iš jungo venos (v. jugularis) prieš tai dūrio vietą dezinfekavus Cutasept® tirpalu. Kraujas buvo imamas vienkartinėmis steriliomis adatomis į dvejopus mėgintuvėlius (vakutainerius) – morfologiniams kraujo tyrimams skirtas kraujas buvo imamas į mėgintuvėlius su EDTA (krešėjimą stabdančia medžiaga), o serologiniams tyrimams – į paprastus mėgintuvėlius, be antikoagulianto. Į mėgintuvėlius su EDTA paimtas kraujas po ėmimo turi būti atidžiai išmaišomas lėtai vartant, kad antikoaguliantas susimaišytų su krauju. Pirmą kartą kraujas buvo imamas norint sužinoti, kokia kraujo morfologija vyrauja sergančio veršelio kraujyje, antrą kartą kraujas imamas po medicininių preparatų naudojimo, tam kad būtų galima palyginti gydymo efektyvumą.
Laboratorinis mėginių tyrimas – laboratoriškai mėginiai buvo tiriami LSMU Veterinarijos akademijos Stambių gyvulių klinikos laboratorijoje. Paimtas kraujas buvo tiriamas morfologiškai, siunčiamas serologiniams tyrimams ir tepinėliai buvo tiriami mikroskopiškai, t.y. skaičiuojama leukoformulė. Morfologiniam kraujo tyrimui paimtas ir nesukrešėjęs kraujas laboratorijoje prieš tyrimą yra švelniai maišomas aparatu. Sumaišyto kraujo mėgintuvėlis įstatomas į kraujo morfologijos aparatą ir šis per kelias minutes apskaičiuoja kraujo sudėtį. Atsakymas gali būti pateikiamas ekrane arba išspausdinamas kvitas. Nagrinėjant aparato rodmenis, buvo nustatinėjama gydymo efektyvumas. Serologiniams tyrimams reikalingas sukrešėjęs kraujas, kad atsiskirtų kraujo skystoji dalis (serumas) ir kraujo ląstelės nusėstų į dugną. Serologiniams tyrimams dėl RSV ir PG3 viruso išskyrimo kraujas buvo siunčiamas į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, kur IFA metodu buvo tiriami kraujo mėginiai.
41
42
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Klinikinio tyrimo rezultatai.
Apžiūrint sergančius veršelius buvo matoma, kad veršeliai yra apatiški, jų kailis (šerstis) susivėlęs, ašarotos akys, kai kuriems iš jų pastebėtos gleivingos išskyros iš nosies ertmės. Kai kurie veršeliai buvo rasti gulintys, nenoriai keldavosi. Prižiūrėtoja minėjo, kad daugumai ūkyje laikomų veršelių pasireiškia kvėpavimo ligos. Matuojant rektinę temperatūra ji vidutiniškai siekė nuo 39,2 iki 41° C. Kvėpavimo dažnis buvo nuo 42 iki 55 kartų/min. Palpuojant trachėją buvo girdimas šlapias kosulys. Auskultuojant plaučius buvo girdimi švokščiantys kvėpavimo garsai, perkutuojant – šiek tiek dusloki garsai. Tiriant veršelius bronchoskopu, buvo matoma paraudusi trachėjos ir bronchų gleivinė, spindyje buvo matomos gleivingas skystis. Iš sergančių veršelių buvo paimti kraujo mėginiai morfologiniams ir serologiniams tyrimams.Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikti tyrimai parodė, kad veršeliai yra užsikrėtę respiratoriniu sincitiniu (RS) ir paragripo 3 (PG3) virusais. Rezultatai buvo pateikti standartine forma.
9 pav. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instuto Tyrimų protokolo Nr.7776V1-5
43
Gydymui buvo naudojamas gentamicinas, florfenikolis (Floron®), ampicilinas+ kolistinas+deksametazonas (Ampidexalone®), bromheksino hidrochloridas (Eres®), taip pat skysčių atstatymui organizme naudotas fiziologinis tirpalas. 2015-04-03 visi veršeliai buvo vakcinuoti vakcina Rispoval Intranasal®. (Gydymo registracijos duomenys. žr. PRIEDAS Nr. 5). Po gydymo buvo lyginami gauti rezultatai. Viso buvo tiriama 16 morfologinių kraujo rodiklių. Buvo analizuojama, kokia kraujo sudėtis buvo prieš gydymą ir po jo. Nustačius plaučių uždegimus veršeliams pagrindinis vaistas buvo Ampidexalone®, tik buvo kaitaliojamos šio preparato dozės. Veršelio Nr. 73753 kraujas buvo imtas tik vieną kartą ir skaičiuojama jo leukoformulė, nes šis veršelis antro ėmimo nesulaukė, o be to, morfologiniai kraujo rodikliai buvo neaiškūs. Šis veršelis buvo gydomas Floron® preparatu.
10 pav. Leukocitų skaičiaus pokytis gydant
44
11 pav. Limfocitų skaičiaus kitimas gydant
45
12 pav. Granuliocitų skaičiaus kitimas
46
13 pav. Eritrocitų skaičiaus kitimas
Taikant gydymą preparatu Floron® (1 gr.) prieš gydymo kursą eritrocitų skaičius siekė 8,72*10^12/l, o antro tyrimo (po gydymo kurso) pacientas nebesulaukė. Gydant Eres®+Ampidexalone® (2 gr.) eritrocitų kiekis siekė 8,44*10^12/l, o po gydymo kurso eritrocitų kraujyje buvo net 9,69*10^12/l. Prieš gydymą Ampidexalone®+Kalcio gliukonatu (3 gr.) eritrocitų kiekis kraujyje buvo 8,81*10^12/l, po gydymo šių ląstelių skaičius pakilo iki 11,02*10^12/l. Gydant vien tik Ampidexalone® (4 gr.) preparatu eritrocitų skaičius kito nuo 9,9 iki 11,5*10^12/l.
47
14 pav. Hemoglobino kiekis prieš gydymą ir po jo
48
15 pav. Trombocitų kiekio kitimas gydant
Trombocitų kiekis prieš gydymą Floron® (1 gr.) preparatu buvo 789*10^9/l, o po gydymo ląstelių skaičiaus kraujyje nustatyti nebuvo įmanoma. 2 grupėje taikant gydymą preparatais Eres®+Ampidexalone® trombocitų kiekis paciento kraujyje pakito nuo 768 iki 734*10^9/l. Naudojant medikamentus Ampidexalone®+kalcio gliukonatą (3 gr.), prieš gydymą trombocitų kiekis siekė 245*10^9/l, po taikyto gydymo pakilo iki 536*10^9/l. Naudojant vien preparatą Ampidexalone® (4gr.) trombocitai kraujyje kito nuo 252 iki 499*10^9/l.
49
7 lentelė. Veršelio Nr. 73753 leukoformulė
Bazofilai Eozinofilai Neutrofilai Limfocitai Monocitai
Mielocitai Jauni Lazdeliniai Segmentiniai
0 0 0 5 32 14 48 1
Tiriant šio paciento kraujo tepinėlį buvo matoma didelis kiekis eritrocitų. Labai dažnai matymo lauke buvo matomi limfocitai (48), tačiau jų citoplazmos buvo stipriai vakuolizuotos. Eozinofilų ir bazofilų tepinėlyje rasta nebuvo. Iš neutrofilų buvo rasti keli jauni (5), daug lazdelinių (32) ir keliolika (14) segmentinių.
Dar viena leukograma buvo sudarinėjama veršeliui Nr.73755, kurio kraujas buvo imamas vieną kartą, vietoj nugaišusio veršelio (Nr.73753). Šio paciento kraujas buvo tiriamas morfologiškai ir mikroskopiškai. Iš gydymo registracijos matyti, kad šis veršelis sirgo gastroenteritu ir buvo gydytas gentamicino preparatais bei NaCl, jam taip pat atlikta rutininė vakcinacija vakcina Rispoval Intranasal®.
8 lentelė. Veršelio Nr. 73755 leukoformulė
Bazofilai Eozinofilai Neutrofilai Limfocitai Monocitai
Mielocitai Jauni Lazdeliniai Segmentiniai
0 0 0 16 47 14 20 4
50
REZULTATŲ APTARIMAS
Pagal serologinių tyrimų atsakymus, gautus iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, ūkyje gyvuliai yra užsikrėtę respiratotiniu sincitiniu ir paragripo 3 virusais. Pagal Šalomską [11] Lietuvoje net 95 proc. tirtų ūkių buvo rasta galvijų, turinčių antikūnų prieš PG-3 virusus. O respiratoriniai sincitiniai virusai išplitę visame pasaulyje, taip pat atliekant serologinius tyrimus yra nustatomi ir mūsų šalies galvijų bandose. Serologiškai reaguojančių galvijų galima rasti 95 proc. tirtų ūkių, bandose persirgusių galvijų vidutiniškai buvo nustatyta 54,5 proc. Todėl nekeista, kad ir šiame ūkyje galvijai jau yra virusų nešiotojai. O kvėpavimo ligas ir sukelia būtent respiratorinis sincitinis ir paragripo 3 virusai.
Kvėpavimo ligoms gydyti gali būti naudojami eritromicinas, trimetoprimas ir sulfadoksinas [7]. Tačiau praktikoje gydytojai dažnai naudoja florfenikolio (Floron®, Florgane®, Nuflor®), enrofloksacino (Enroxil®) preparatus. Dar gali būti išskiriami tokie preparatai, kaip tilmikozinas (Micotil®, 300 mg/ml), oksitetraciklinas (Tetradure®), ceftiofuras ir tulatromicinas (Draxxin®) [9]. Ištyrus kraujo mėginius, kurie buvo paimti prieš medikamentų naudojimą, buvo nustatyta, kad visi tiriami veršeliai serga vienokia ar kitokia enzootinės bronchopneumonijos forma. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas leukocitų, limfocitų, granuliocitų kiekio kraujyje kitimui gydant. Taip pat buvo vertinamas eritrocitų ir hemoglobino kiekis, nes šie du rodikliai yra tiesiogiai susiję su organizmo aprūpinimu deguonimi. O vertinant ar gyvulio organizme vystosi uždegiminiai procesai, buvo stebimas ir trombocitų kiekis. Morfologiškai ištyrus kraujo mėginius po medikamentų naudojimo (gentamicinas, florefenikolis (Floron ®), ampicilinas + kolistinas+deksametazonas (Ampidexalone ®), bromheksino hidrochloridas (Eres ®), fiziologinis tirpalas), buvo stebima kaip pasikeitė kraujo sudėtinių dalių santykis. Svarbu žinoti, kad gydymui naudojamos terapinės priemonės turėtų būti plataus spektro, ir idealiausia kad jų veikimas būtų baktericidinis [30]. Pasirinktame X ūkyje gydymui pagrinde buvo naudojama viena antimikrobinė medžiaga, kartu su pagalbinėmis priemonėmis. 2015-04-03 veršeliams buvo atlikta rutininė vakcinacija. Vakcinacijai gali būti naudojamos gyvos vakcinacijos ir vakcinacija gali būti atliekama protrūkio metu. Toks metodas gali būti labai efektyvus, jei atliekamas ankstyvose ligos stadijose. Vakcinacija pagrįsta nespecifinio interferono gamyba susidarant specifiniam imunitetui pries virusą nuo kurio buvo vakcinuota [16]. Vakcinacijai buvo naudota Rispoval Intranasal® vakcina.
51
gydymą leukocitų skaičius siekė 9,55*10^9/l. Po gydymo šiais prepratais leukocitų skaičius šoktelėjo iki 25,76*10^9/l. Naudojant Ampidexalone®+kalcio gliukonatą prieš gydymą kraujo ląstelių skaičius siekė 14,48*10^9/l, o po medikamentų naudojimo skaičius sumažėjo iki 6,48*10^9/l. Gydant pacientą vien tik Ampidexalone® preparatu, leukocitų skaičius kraujyje pakito nežymiai – nuo 7,35 iki 7,08*10^9/l. Prieš pradedant gydyti visiems pacientams pasireiškė stipri leukocitozė, o tai reiškia, kad organizme vystosi infekcinis susirgimas. Esant normaliai gyvulio fiziologinei būklei leukocitų kraujyje būna 4-10*10^9/l. Leukocitozę labiausiai sumažino gydymas Ampidexalone®+kalcio gliukonatu.
Limfocitų kiekis veršelių kraujyje prieš gydymą Floron® preparatu siekė 5,05*10^9/l, o antrą kartą šio paciento kraujo mėginio ištirti nepavyko. Gydant Eres®+Ampidexalone® limfocitų kiekis kraujyje keitėsi nuo 5,8*10^9/l (prieš gydymą), iki 8,16*10^9/l (po taikyto gydymo). Taikant gydymą preparatais Ampidexalone®+kalcio gliukonatu kraujo ląstelių skaičius kito nuo 4,96 iki 3,34*10^9/l. Naudojant gydymui vien tik antibiotikų terapiją (Ampidexalone®) prieš gydymą limfocitų kiekis siekė 5,29*10^9/l. Tiriant po taikyto gydymo limfocitų buvo sumažėję iki 3,46*10^9/l. Normaliomis sąlygomis galvijo kraujyje limfocitų būna 2,5-7,5*10^9/l. Tiriant prieš gydymą visiems pacientams buvo padidėjęs limfocitų kiekis (limfocitozė), o limfocitų skaičiaus padidėjimas būdingas sergant virusinėmis ligomis. Efektyviausiai limfocitozę sumažino gydymas Ampidexalone®+kalcio gliukonatu ir vien tik Ampidexalone®. Buvo keista, jog naudojant gydymui Eres®+Ampidexalone® pacientui buvo pasunkinta limfocitozė - limfocitų skaičius stipriai padidėjo.
52
vienas veršelis sirgo bakterinės kilmės pneumonija, visi kiti – virusinės kimės pneumonijomis, nes naudotas antibakterinis gydymas šių pacientų neveikė.
Prieš pradedant gydymą Floron® preparatu, paciento kraujo mėginyje eritrocitų kiekis kraujyje siekė 8,72*10^12/l, po gydymo šio paciento kraujo ištirti nebuvo galimybių. Taikant gydymą Eres®+Ampidexalone® eritrocitų skaičius kraujyje keitėsi nuo 8,44*10^12/l (prieš gydymą) iki 9,69*10^12/l (po gydymo). Naudojant preparatus Ampidexalone®+kalcio gliukonatas eritrocitų kiekis kraujyje varijavo nuo 8,81 iki 11,02*10^10/l. Gydant Ampidexalone® preparatu kraujo ląstelių skaičius keitėsi nuo 9,9*10^12/l (prieš vaisto naudojimą) iki 11,5*10^12/l (po gydymo). Pas sveiką gyvulį eritrocitų skaičius kraujyje siekia 5-10*10^12/l. Tirtiems pacientams eritrocitų kiekis buvo smarkiai padidėjęs (eritrocitozė), dėl ko galima įtarti esant rimtas kvėpavimo organų ligas. Taikytas gydymas dar labiau padidino šių kraujo ląstelių kiekį kraujyje.
Taikant gydymą Ampidexalone® preparatu hemoglobino kiekis kraujyje keitėsi nuo 129 iki 105g/l. Pacientui, kuris buvo gydytas Ampidexalone®+kalcio gliukonatu, hemoglobino kiekis prieš gydymą siekė 114g/l, o po taikyto gydymo sumažėjo iki 100g/l. Gydymui naudojant preparatus Eres®+Ampidexalone® hemoglobino kiekis kito nuo 104g/l (prieš gydymą) iki 102 g/l (po gydymo). Gydymo Floron® preparatu efektyvumas įvertintas nebuvo, nes kraujas buvo tirtas vieną kartą (prieš gydymą). Tuomet hemoglobino kiekis paciento kraujyje siekė 95g/l. Po taikyto gydymo kraujo ištirti nepavyko, nes pacientas gydymo eigoje gaišo. Tiriant visų pacientų kraują prieš pradedant gydyti, nustatyta, kad visiems pacientams hemoglobino kiekis padidėjęs. Padidėjimas atsiranda, kai organizme trūksta O2. Esant normaliai gyvulio fiziologinei būklei, hemoglobino kiekis
kraujyje būna 80-150g/l. Vertinant gydymo efektyvumą, matyti, jog hemoglobino kiekį kraujyje sumažino gydymas Ampidexalone®+kalcio gliukonatu.
53
preparatais (Ampidexalone® ir Ampidexalone®+kalcio gliukonatas) trombocitų kiekis kaujyje buvo padidintas.
Prieš medikamentų naudojimą buvo imamas veršelio Nr.73753 kraujas. Šis pacientas buvo gydytas preparatu Floron® ir vakcinuotas Rispoval Intranasal® vakcina. Morfologiniai šio mėginio tyrimai davė abejotinus rezultatus, todėl buvo nuspręsta pasidaryti šio mėginio tepinėlį ir ištirti mikroskopiškai. Po serologinių tyrimų nustatyta, kad šis veršelis yra užsikrėtęs respiratoriniu sincitiniu ir paragripo 3 virusais. Tiriant mikroskopiškai ir skaičiuojant leukoformulę buvo rasta, kad bazofilų, eozinofilų ir mielocitų tepinėlyje nėra. Buvo aptikta 5 jauni, 32 lazdeliniai ir 14 segmentinių neutrofilų. Taip pat rasta labai daug (48) limfocitai ir 1 monocitas. Matymo lauke buvo matoma labai daug eritrocitų, o limfocitai buvo matomi su vakuolizuotomis citoplazmomis. Didelis eritrocitų kiekis rodo, kad gyvulys serga kvėpavimo organų ligomis. Rasti jauni neutrofilai rodo, kad gyvūnas serga, kai padaugėja lazdelinių neutrofilų, o segmentinių būna šiek tiek mažiau, atsiranda vadinamas “branduolio poslinkis į kairę”, kuris gali atsirasti dėl lėtinių infekcinių ligų. Padidėjęs limfocitų kiekis, ypač kai limfocitai vakuolizuoti, rodo virusinius susirgimus.
54
IŠVADOS
Tirtame X ūkyje pagal serologinių tyrimų rezultatus, veršelių kvėpavimo ligų priežastimis galėtų būti respiratorinio sincitinio ir paragripo 3 virusai.
Pagal kraujo morfologinių tyrimų duomenis, efektyviausias gydymas buvo 3 dienas naudojant Ampidexalone® (ampicilinas+kolistinas+deksametazonas) ir 38 proc. kalcio gliukonatą, antibiotiko švirkščiant po 5 ml, o kalcio gliukonato – po 20 ml. Mažiausiai efektyvus buvo gydymas Floron® (florfenikolio) preparatu, naudojant po 5ml 2 kartus kas 48 valandas;
Veršelių nuo 2 sav. amžiaus vakcinacija Bovilis Bovipast RSP vakcina, kuri registruota LR. Vakcinavimas turėtų būti atliekamas du kartus su maždaug 4 savaičių pertrauka, ir jei reikalinga, revakcinuojant prieš artėjantį rizikos laikotarpį (geriausiai 2 sav. iki jo). Suleidžiama 5 ml suspensijos po oda kaklo srityje.
55
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Gabinaitienė A., Šiugždaitė J. MIKOPLAZMŲ IŠ GALVIJŲ NOSIES ERTMĖS IŠSKYRIMAS. ISSN 1392-2130.Veterinarija ir Zootechnika (Vet Med Zoot). T. 49 (71). 2010; p. 26-28;
2. Paulauskas R., Samalionienė R. LAZERIO APARATO „STP – 8” NAUDOJIMAS VERŠELIŲ VIRŠKINIMO TRAKTO IR KVĖPAVIMO TAKŲ SUSIRGIMŲ GYDYMUI IR PROFILAKTIKAI. Parodomasis bandymas. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. 2007;
3. Robinson N. E. RESPIRATORY FUNCTION. In: Cunningham J. G., Klein B. G. editors. TEXTBOOK OF VETERINARY PHYSIOLOGY. Fourth edition. Saunders Elsevier, 2008, p. 566-570;
4. THE RESPIRATORY SYSTEM. In: Frandson R. D., Wilke W. L., Fails A. D. editors. ANATOMY AND PHYSIOLOGY OF FARM ANIMALS. Seventh edition. Wiley-Blackwell, 2009, p. 317-328;
5. Burža P., Žentelytė L. GYVULIŲ FIZIOLOGIJA. Mokslas, Vilnius, 1983, p.174-180;
6. Dorelienė J. VERŠELIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ LIGOS. Mano ūkis, 2009.
http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1824&z=84 Prieiga internetu 2015-10-15;
7. Andrews A. H. CALF RESPIRATORY DISEASE. In: Andrews A. H., Blowey R. W., Boyd H., Eddy R. G. editors. BOVINE MEDICINE DISEASES AND HUSBANDRY OF CATTLE. Second edition. Blackwell Science, 2004, p. 239-249;
8. Garcia A., Daly R. RESPIRATORY DISEASE IN YOUNG DAIRY CALVES. ExEx4045 Dairy science April 2010; 4 pages;
9. Apley M. D. MANAGING MYCOPLASMA BOVIS, SALMONELLA, AND BOVINE
RESPIRATORY DISEASE IN FEEDLOT HOLSTEIN STEERS. 2005.
http://www.extension.umn.edu/agriculture/dairy/beef/managing-mycoplasma-bovis.pdf
Prieiga internetu 2015-10-15.
10. INFECTIOUS BOVINE RHINOTRACHEITIS/INFECTIOUS PUSTULAR
56
http://www.oie.int/fileadmin/Home/eng/Health_standards/tahm/2.04.13_IBR_IPV.pdf Prieiga internetu 2015-10-15;
11. Šalomskas A. VERŠELIŲ UŽKREČIAMOSIOS KVĖPAVIMO TAKŲ LIGOS. VETinfo; 2009; p. 36-39.;
12. Hodgson C. HOST-PATHOGEN INTERACTION DURING BOVINE PNEUMONIC PASTEURELLOSIS. Concepts in the prevention of Bovine Respiratory Disease; 2008
http://www.bovilis.com/documents/BRD-2008.pdf Prieiga internetu 2015-10-15;
13. Grooms D. L., Urban – Chmiel R. PREVENTION AND CONTROL OF BOVINE RESPIRATORY DISEASE. J. Livestock Sci. 2012; p. 27-36;
14. Kasimanickam R. BOVINE RESPIRATORY DISEASE “SHIPPING FEVER” IN CATTLE. Veterinary medicine extension; 2010;
15. Buczinski S., Forté G., Francoz D., Bélanger A.-M. COMPARISON OF THORACIC
AUSCULTATION, CLINICAL SCORE, AND ULTRASONOGRAPHY AS
INDICATORS OF BOINE RESPIRATORY DISEASE IN PREWEANED DAIRY CALVES. J Vet Intern Med 2014; p. 28, 234–242;
16. Bednarek D., Szymańska-Czerwińska M., Dudek K. BOVINE RESPIRATORY SYNDROME (BRD) ETIOPATHOGENESIS, DIAGNOSIS AND CONTROL. In: Perez-Marin C. C. editor. A BIRD’S-EYE OF VETERINARY MEDICINE. INTECH, 2012, p. 363 – 378;
17. CLINICAL EXAMINATION OF RESPIRATORY SYSTEM. In: Jackson P. G.G., Cockroft P.D. editors. CLINICAL EXAMINATION OF FARM ANIMALS. Blackwell science, 2002, p. 65-79;
57
19. Scott P. R. ULTRASONOGRAPHIC FINDINGS IN ADULT CATTLE WITH SOME CHRONIC RESPIRATORY DISEASE. J Vet Sci Med Diagn 2012, 1:1.
http://dx.doi.org/10.4172/2325-9590.1000101 Prieiga internetu 2015-09-30;
20. Bakos Z., Vörös K. THORACIC PERCUSSION TO DTERMINE THE CAUDALLUNG BORDER IN HEALTHY HORSES. J Vet Intern Med2007, p. 21, 504–507;
21. Coghe J. CLINICAL PICTURES OF OF RESPIRATORY DISEASE IN CALVES. Concepts in the prevention of Bovine Respiratory Disease; 2008
http://www.bovilis.com/documents/BRD-2008.pdf Prieiga internetu 2015-10-15;
22. Ollivett T. L, Caswell J. L., Nydam D. V., Duffield T., Leslie K. E., Hewson J., Kelton D. THORACIC ULTRASONOGRAPHY AND BRONCHOALVEOLAR LAVAGE FLUID ANALYSIS IN HOLSTEIN CALVES WITH SUBCLINICAL LUNG LESIONS. J Vet Intern Med 2015; p. 1728–1734;
23. Ballweber L. R. OWERVIEW OF LUNGWORM INFECTION (VERMINOUS BRONCHITIS, VERMINOUS PNEUMONIA). Paskutinis atnaujinimas 2014 rugpjūtis.
http://www.merckvetmanual.com/mvm/respiratory_system/lungworm_infection/overview_o f_lungworm_infection.html Prieiga internetu 2015-09-30
24. DIAGNOSTIC LABORATORY PROCEDURES. In: Brown C., Torres A., Clifford J. R., Barros C. S. L., Fighera R., Gilbert R. O., Guthrie A. J et al. editors. FOREIGN ANIMAL DISEASE. Seventh edition. Boca publications group, 2008, p. 31-35;
25. Howard J. T., Whitacer L. K., Spangler M. L. EFFICACY OF NEWBORN BOVINE DNA SAMPLES TAKEN VIA DIFFERENT MEDIUMS IN ASSIGNING PATERNITY. Nebraska Beef Cattle Report, 2013, p. 15-16;
26. Nathues H. GUIDELINES FOR TAKING DIAGNOSTIC SAMPLES FROM PIGS: NASAL SWABS. Life technologies, 2013;
27. http://www.bovinevetonline.com/bv-magazine/Molecular-testing-for-BRDC-194981031.html Prieiga internetu 2015-10-02
58
29. Vermunt J. J. SURGICAL DIAGNOSTIC PROCEDURES IN CATTLE: AN OVERVIEW.2011.
http://researchonline.jcu.edu.au/15829/5/15829_Vermunt_2011_Accepted_Version.pdf Prieiga internetu 2015-0-10-01;
30. Currin J., Whittier W. D. RECOGNITION AND TREATMENTOF BOVINE RESPIRATORY DISEASE COMPLEX. Virginia Cooperative Extension, publication 400-008, 2009;
31. Maas J. TREATING PNEUMONIA IN BEEF CATTLE. UCD VETVIEWS CALIFORNIA CATTLEMEN’S MAGAZINE, 2008;
59
PRIEDAI
PRIEDAS Nr. 1. Veršelio Nr. 73753 (1 gr.) kraujo tyrimų rezultatai. Pacientas gydytas preparatu
60
PRIEDAS Nr.2. Veršelio Nr.73754 (2 gr.) kraujo tyrimų rezultatai (a) prieš gydymą; b) po
gydymo). Gydytas Eres®+Ampidexalone®.
61
PRIEDAS Nr.3. Veršelio Nr.73756 (3 gr.) kraujo tyrimų rezultatai prieš gydymą (a)) ir po gydymo
(b)). Pacientas gydytas Ampidexalone®+kalcio gliukonatu.
62
PRIEDAS Nr. 4. Veršelio Nr.73757(4 gr.) kraujo tyrimų rezultatai prieš gydymą (a)) ir po gydymo
(b)). Pacientas gydytas Ampidexalone®.
63
PRIEDAS Nr.5. X ūkyje taikyto veršelių gydymo registracijos duomenys
Data Veršelio Nr. Diagnozė Gydymas
2015-03-29 73755 73753 Gastroenteritas Gentamicinas 5,0ml NaCl 500,0ml 2015-04-03 73752, 73753, 73754, 73755,73756, 73757
Vakcinacija Rispoval Intranasal 2,0ml
2015-04-09 73756 Gastroenteritas Gentamicinas 5,0ml
NaCl 500,0ml
2015-04-10 73753 Plaučių uždegimas Floron 5,0ml
2015-04-15 73754 Plaučių uždegimas Eres 5,0ml
Ampidexalone 5,0ml
2015-04-16 73754 Plaučių uždegimas Eres 5,0ml
Ampidexalone 5,0ml
2015-04-26 73756 Plaučių uždegimas Ampidexalone 5,0ml
