SLAUGYTOJŲ, DIRBANČIŲ SU PAGYVENUSIAIS PACIENTAIS, POŽIŪRIS Į PACIENTĄ ORIENTUOTĄ SLAUGĄ

(1)

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

Ingrida Sekmokaitė

SLAUGYTOJŲ, DIRBANČIŲ SU PAGYVENUSIAIS PACIENTAIS, POŽIŪRIS

Į PACIENTĄ ORIENTUOTĄ SLAUGĄ

Magistro darbas

Darbo vadovė

prof. J. Macijauskienė 2009 m.________ mėn. ____d.

(2)

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanė prof. J. Macijauskienė 2009 m. _______mėn.___d.

SLAUGYTOJŲ, DIRBANČIŲ SU PAGYVENUSIAIS PACIENTAIS, POŽIŪRIS

Į PACIENTĄ ORIENTUOTĄ SLAUGĄ

Klinikinės slaugos magistro baigiamasis darbas

Vadovė

prof. J. Macijauskienė

2009 m. ________mėn. ____d.

Recenzentas

Atliko

Slaugos fakulteto studentė

Prof. A. Šeškevičius Ingrida Sekmokaitė

2009 m. ________mėn._____d. 2009 m.________ mėn.____d.

(3)

PADĖKA

Dėkoju savo darbo vadovei prof. Jūratei Macijauskienei už pagalbą rašant magistro baigiamąjį darbą, paaukotą laiką, kantrybę, naudingus patarimus ir supratimą.

Esu dėkinga visiems slaugytojams dalyvavusiems šiame tyrime už geranoriškumą ir sugaištą laiką.

(4)

TURINYS

ĮVADAS... 8

1. Į PACIENTO ORIENTUOTOS SLAUGOS MODELIO CHARAKTERISTIKA ... 10

1.1. Į pacientą orientuotos slaugos ištakos ir koncepcijos... 10

1.2. Į pacientą orientuotos slaugos struktūra ir principai ... 12

1.3. Darbo su pagyvenusiais pacientais principai ... 16

1.4. Slaugytojų vaidmuo į pacientą orientuotoje priežiūroje ir slaugoje... 17

1.5. Barjerai trukdantys įgyvendinti į pacientą orientuotą slaugą ... 19

1.6. Į pacientą orientuotos slaugos privalumai ... 20

2. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODAI... 21

2.1. Tyrimo metodika ... 21

2.2. Tyrimo kontingentas ... 23

2.3. Tyrimo metodai ... 23

2.4. Statistinė duomenų analizė... 23

3. TYRIMO REZULTATAI ... 24

3.1. Pagrindinės tiriamųjų charakteristikos ... 24

3.2. Profesionalus slaugytojų požiūris į pagyvenusių pacientų slaugą ... 25

3.3. Pagyvenusio paciento funkcinių galimybių įvertinimas ... 30

3.4. Pagyvenusio paciento slaugos poreikių įvertinimas... 33

3.5. Pagyvenusio paciento slaugos tikslai ... 36

3.6. Pagyvenusių pacientų slauga... 40

3.7. Pagyvenusio paciento slaugos įvertinimas ... 43

3.8. Požiūris į pacientą orientuotą slaugą ... 46

3.9. Pagrindinės problemos, trukdančios vadovautis į pacientą orientuotu slaugos modeliu ... 52

3.10. Veiksniai įtakojantys slaugytojų požiūrį į pacientą orientuotos slaugos modelį ... 57

3.10.1. Slaugytojų požiūris į pacientą orientuotą slaugą pagal amžiaus grupes ...57

3.10.2. Slaugytojų požiūris į pacientą orientuotą slaugą pagal išsimokslinimą ...59

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 63

IŠVADOS... 67

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS KLINIKINIAM DARBUI... 68

LITERATŪRA... 69

(5)

Sekmokaitė I. Slaugytojų, dirbančių su pagyvenusiais pacientais, požiūris į pacientą orientuotą slaugą; magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė - prof. J. Macijauskienė; Kauno medicinos

universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2009. – 71 p.

SANTRAUKA

Į pacientą orientuota priežiūra ir slauga pripažįstama kaip vienas iš sveikatos priežiūros kokybės matų. Tyrimo tikslas: nustatyti slaugytojų, dirbančių su pagyvenusiais pacientais chirurginiuose ir terapiniuose skyriuose, požiūrį į pacientą orientuotą slaugą.

Metodai. 2009 m. vasario - kovo mėn. anoniminės anketinės apklausos būdu apklausta 82 chirurginių ir terapinių skyrių slaugytojai, dirbantys su pagyvenusiais pacientais. Anketą sudarė 3 uždaro tipo klausimai, kurie yra susiję su bendraisiais duomenimis ir 61 matricinio tipo klausimai, sugrupuoti į blokus siekiant sužinoti „slaugytojų profesionalų požiūrį į pagyvenusių pacientų slaugymą“, „pagyvenusio paciento funkcinių galimybių įvertinimą“, „pagyvenusio paciento slaugos poreikių įvertinimą“, „pagyvenusio paciento slaugos tikslus“, „pagyvenusio paciento slaugą“, „pagyvenusio paciento slaugos įvertinimą“, „požiūrį į pagyvenusiems pacientams orientuotą slaugą“ ir „pagrindines problemas trukdančios vadovautis į pacientą orientuotu slaugos modeliu“. Kiekvienas klausimas turi 5 atsakymų variantus. 1 - visiškai sutinku, 2 - sutinku, 3 - nesu tikras, 4 - nesutinku, 5 - visiškai nesutinku.

Rezultatai. Visų tyrime dalyvavusių skyrių slaugytojai dažniausiai teigė, kad vertindami paciento funkcines galimybes atsižvelgia į paties paciento savo galimybių įvertinimą, tačiau slaugytojai vertindami paciento funkcines galimybes dažniausiai atsižvelgė tik į pacientų funkcinių-fizinių galimybių savęs įvertinimą. Pagyvenusio paciento poreikių įvertinimas ir paciento slaugos tikslų iškėlimas turi paternalistinių atspalvių, ypatingai terapiniuose skyriuose. Tarp vyriausios amžiaus grupės slaugytojų daugiau manančių, kad gydytojas nustato pagyvenusios paciento slaugos tikslus, nei tarp jauniausios amžiaus grupės slaugytojų (30,7 % atitinkamai 13,6 %). Pažymėtina, kad aukštesnįjį išsimokslinimą turintys slaugytojai dažniau nei aukštąjį universitetinį išsimokslinimą turintys slaugytojai buvo linkę įtraukti į priežiūrą paciento šeimos narius (56,9 % atitinkamai 16,6 %), o aukštąjį universitetinį išsimokslinimą - dažniau buvo linkę aptarti priežiūrą su pacientu (p<0,05). Išvados. 1) Chirurginiuose ir terapiniuose skyriuose slaugytojai vadovaujasi į pacientą orientuotos slaugos principais vertindami fiziologinius poreikius, tačiau kitų - socialinių, pažintinių, protinių, funkcinių - galimybių vertinimas ir paciento slaugos tikslų iškėlimas turi paternalistinių atspalvių, ypatingai terapiniuose skyriuose. 2) Veiksniai, įtakoję slaugytojų požiūrį buvo skyriaus profilis, amžius, išsimokslinimas. 3) Pagrindinės problemos buvo per didelis darbo krūvis, personalo trūkumas, interdisciplininio bendradarbiavimo stoka, slaugytojų kompetencijos stoka, motyvacijos stoka, paciento ir paciento artimųjų abejingumas dalyvaujant slaugos procese.

(6)

Sekmokaitė I. Nurses’ working with elderly patients attitude to patient centered nursing; Master’s Thesis / Scientific supervisor Prof. J. Macijauskienė, Kaunas University of Medicine, the Faculty of Nursing, the Department of Nursing and Care. Kaunas, 2009 – 71p.

SUMMARY

A patient centered care and nursing are acknowledged as one of the quality standards of health care. The aim of the research. To determine the nurses’ working with elderly people in surgical and therapeutic departments point of view of a patient centered nursing.

The methods. The research was performed in the way of an anonymous questionnaire during February and March 2009. 82 nurses working in surgical and therapeutic departments with elderly patients filled in the questionnaire. The questionnaire consisted of three closed questions regarding basic data and sixty one matrix questions grouped into units aiming to find out “the nurses’ professional attitude to nursing elderly patients”, “evaluation of an elderly patient’s functional possibilities”, “evaluation of an elderly patient’s nursing demands”, “an elderly patient’s nursing goals”, “an elderly patient’s nursing”, “an elderly patient’s nursing evaluation”, “attitude to an elderly patient centred nursing” , and “the main problems preventing the application of patient centred method in practice”. Every question had 5 possible answers. 1 - really sure, 2 - sure, 3 - not sure, 4 - disagree, 5 - disagree at all.

The results. The nurses who participated in research stated that in evaluating a patient’s functional possibilities considered the self-assessment of possibilities made by a patient himself/herself. But the nurses usually considered only self-assessment of a patient’s functional-physical possibilities. The evaluation of an elderly patient demands and bringing up the nursing goals have some paternalistic shades, particularly in the therapeutic departments. The opinion that a doctor determines the goals of an elderly patient nursing share more the nurses belonging to a senior age group than the nurses belonging to the youngest age group (30,7% and 13,6% proportionately). It is noteworthy, that the nurses who have college education more often than the nurses–university graduates are more inclined to involve a patient’s family members into the process of nursing (56,9 % and 16,6% proportionately). The university graduates are more often inclined to discuss the care with a patient(p<0,05).

The conclusions. 1) The nurses working in surgery and therapeutic departments usually follow the principles of a patient centered nursing evaluating functional-physiological demands, but other evaluation of possibilities such as social, cognitive, mental functional bringing up of patient’s nursing goals have some paternalistic shades, particularly in the therapeutic departments. 2) Factors that made influence on the nurses’ attitude were the range of department, the age and education. 3) The main problems were the overload at work, lack of staff, lack of interdiscipline collaboration, lack of nurses’ competence, lack of motivation, indifference of a patient and patient’s allied people to participate in nursing process.

(7)

SANTRUMPOS

a. – amžius ES – Europos Sąjunga mėn. – mėnuo m. - metai n – absoliutus skaičius p – reikšmingumo lygmuo t.y – tai yra

pav. - paveikslas proc. – procentai

(8)

ĮVADAS

XX amžiaus antrajai pusei būdinga intensyvi slaugos mokslo, filosofijos, teorijų ir modelių raida. Daugelis slaugos mokslininkų pirmąja moderniosios slaugos teoretike pripažįsta F.Nightingale, kuri 1860 m. išleistoje knygoje „Pastabos apie slaugą“ pateikė savo požiūrį į slaugą. Knygos autorė deklaravo slaugos profesijos savarankiškumą, skatino individualią slaugą, akcentavo paciento stebėjimo, slaugos duomenų rinkimo ir dokumentavimo svarbą, paciento asmens higienos ir švarios aplinkos palaikymo reikšmę [45].

Šiuolaikinė slaugos praktika nuolat keičiasi ir tampa vis sudėtingesnė. Visose pasaulio šalyse sparčiai plėtojasi slaugos mokslas, kuris daro didelę įtaką slaugos praktikai ir kelia jai vis didesnius reikalavimus, verčia keisti ir perorientuoti slaugos specialistų rengimą ir darbo turinį. Slaugos esmės suvokimas kiekvienoje šalyje skirtingas, priklauso nuo visuomenės išsivystymo lygio, kultūros [45].

Daugėjant vyresnio amžiaus žmonių ir senstant populiacijoms, sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis dažniau naudojasi vyresnio amžiaus žmonės [47]. Vyresnio amžiaus žmonėms būdinga lėtinės ligos, polipatologija, specifiniai geriatriniai sindromai, problemų kompleksiškumas, todėl itin aktuali tampa holistinis požiūris į esamas problemas, ilgalaikė priežiūra ir slauga [46].

Dauguma Vakarų Europos šalių turi senas ir tvirtas geriatrinės slaugos tradicijas, kurių pradžia buvo Didžiojoje Britanijoje [28]. Dabar visose senosiose Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse yra geriatrinės tarnybos, nustatyti geriatrinės slaugos standartai, toliau tobulinama gydymo ir slaugos kokybė [28].

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, vyksta gyventojų senėjimo procesas, ir vis didesnę visuomenės dalį sudaro pagyvenę žmonės. Prognozuojama, kad 2050 m. trečdalį Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę žmonės [48], todėl itin aktualu plėtoti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms, siekiant tiek racionaliai panaudoti sveikatos priežiūros išteklius, tiek užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę.

Didžioji Britanija, atsižvelgdama į visuomenės sudėties pokyčius, parengė planą. Tai radikaliausių reformų serija siekiant, kad vyresni žmonės gautų kokybišką ir multidisciplininę priežiūrą, eliminuoti pagyvenusių žmonių diskriminaciją ir sukurti kultūrą, kurioje bet kokia diskriminacijos forma pagrįsta amžiumi taptų nepriimtina [27].

Pasaulyje į pacientą orientuota priežiūra ir slauga pripažįstama kaip vienas iš šešių sveikatos priežiūros, laiduojančios saugumą (nepriklausomą nuo sveikatos priežiūros sistemos), efektyvumą (priežiūrą paremtą įrodymais), paciento individualumą (pagarbą paciento vertybėms ir sprendimams priežiūroje), savalaikiškumą (pacientams ir sveikatos priežiūros tiekėjams), ekonomiškumą (sumažintas laiko sąnaudas ir materialinius išteklius), nešališkumą (rasėms, etninėms grupėms ir t.t.), kokybės elementų [42]. Į pacientą orientuota priežiūra ir slauga atspindi platesnių metodų taikymą

(9)

dirbant su pagyvenusiais pacientais įskaitant ilgalaikę priežiūrą, reabilitaciją, demenciją sergančiųjų pacientų priežiūrą.

Toks dėmesys asmenybei atspindi platesnes sveikatos ir socialinės rūpybos kryptis, kuriose akcentuojama nepriklausomybė, pagyvenusių žmonių autonomija, kurie tampa pagrindiniais mūsų šalies gyventojais. Todėl jei neatsižvelgsime į juos, vadinasi, mes neatsižvelgiame į savo šalies piliečius.

Darbo naujumas ir aktualumas. Lietuvoje slaugos kokybė buvo tyrinėjama įvairiais aspektais, tačiau nebuvo atlikta tyrimų apie slaugytojų požiūrį į pacientą orientuotą slaugą, kuri pripažįstama pasaulyje kaip viena iš šešių sveikatos priežiūros kokybės kriterijų.

Šis darbas tai dalis projekto vykdomo tuo pačiu metu Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje, kurio tikslas nustatyti slaugytojų požiūrį į pacientą orientuotą slaugą.

Praktinė darbo reikšmė: Lietuvos sveikatos priežiūros reformomis siekiama pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Todėl, labai svarbu, kad pokyčiai būtų paremti moksliniais tyrimais. Šio darbo rezultatai atkreipia dėmesį į teikiamų slaugos paslaugų kokybės aspektus, tad organizuojant paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms derėtų atsižvelgti ir taikyti į pacientą orientuotą priežiūrą.

Šio darbo tikslas - nustatyti slaugytojų, dirbančių su pagyvenusiais pacientais chirurginiuose ir terapiniuose skyriuose, požiūrį į pacientą orientuotą slaugą.

Šiam tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai:

1. nustatyti slaugytojų požiūrį į pacientą orientuotą slaugą, dirbant su pagyvenusiais pacientais chirurginiuose ir terapiniuose skyriuose;

2. atskleisti veiksnius, įtakojančius slaugytojų nuomonę apie į pacientą, orientuotą slaugą chirurginiuose ir terapiniuose skyriuose;

3. identifikuoti pagrindines problemas, trukdančias įgyvendinti į pacientą, orientuotą slaugą chirurginiuose ir terapiniuose skyriuose, dirbant su pagyvenusiais pacientais;

4. pateikti praktines rekomendacijas klinikiniam darbui, įgyvendinant į pacientą orientuotą slaugą.

(10)

Saviraiškos Socialiniai Saugumo Fiziologiniai Savirealizacijo Holistinis Biomedicininis

1. Į PACIENTO ORIENTUOTOS SLAUGOS MODELIO

CHARAKTERISTIKA

1.1. Į pacientą orientuotos slaugos ištakos ir koncepcijos

Į pacientą orientuotos slaugos ištakos siekia 1970, kai pastebėta, kad egzistuojantis biomedicinis modelis apsiriboja fizine sritimi ir mažiau objektyvioms sritims (psichologiniams, socialiniams aspektams) skiriamas nepakankamas dėmesys [1]. Šiuolaikinis slaugos mokslas yra susietas su įvairiomis mokslų sritimis - biomedicinos, socialiniais bei humanitariniais mokslais, kas leidžia atskleisti skirtingus sveikatos bei gyvenimo aspektus. Biomedicininis modelis yra mechaninis ir dvilypis, žmogų jis traktuoja kaip neatskiriamų dalių mechanizmą, t.y. dvasia atskirta nuo kūno. Didžiausią reikšmę skiria technologijoms ir fiziologiniams poreikiams [1, 8]. Todėl jis netinka būti naudojamas slaugos praktikoje, nes neapima visų žmogaus poreikių [1].

Į pacientą orientuotos priežiūros pagrindai yra daugiau susieti su holistine sveikatos priežiūra ir yra pamaina tradiciniam, į ligą orientuotam modeliui [18]. Holizmas (gr. holos – „visas”) – viena iš idealistinės filosofijos teorijų, reikalaujanti suvokti reiškinį kaip tam tikrą vientisą, netolygią jos elementų sumai. Holistinis požiūris į sveikatą remiasi tuo, kad fizinė, psichinė ir dvasinė būklės tarpusavyje susijusios [8].

Remiantis Maslow poreikių piramide galima pavaizduoti holistinio ir biomedicinio modelio skirtumus (1pav.).

1 pav. Holistinio ir biomedicininios modelio skirtumai

Sąvoka „į pacientą orientuota priežiūra“ visų pirmiausia pradėta vartoti Didžiojoje Britanijoje kaip terminas kokybiškom socialinėm paslaugom, gydymui o vėliau ir slaugai apibūdinti. Pradėta kurti

(11)

ir diegti įvairios programos (Paslaugų teikimo programa vyresniems žmonėms 2001 ir kt.), kuriose atsispindi holistinė filosofija [14, 27, 28, 33].

McCormack, 2004 metais išanalizavo ir susistemino 110 mokslinių straipsnių vienaip ar kitaip analizuojančių „į asmenį orientuotą“ veiklą Didžiojoje Britanijoje [28]. Tačiau yra panašumų ir su kitose šalyse taikomais sveikatos modeliais tokiais kaip „Kokybiškos sveikatos rezultatų modelis“ „Bendros veiklos modelis“ „Į šeimą orientuota priežiūra“ [28].

Į pacientą orientuotą priežiūrą galima analizuoti keliomis kryptimis: visuomenine – politine, ekonomine, klinikine, paciento. Šios kryptys padeda geriau suvokti kiekvieno į pacientą orientuotos priežiūros dalyvio, sąveikautojo poziciją, pareigas ir tikimybes, bei nusako visuminę į pacientą orientuotos slaugos koncepciją (2 pav.).

2 pav. Į pacientą orientuotos priežiūros analizavimo kryptys

Visuomeninė - politinė į pacientą orientuotos priežiūros koncepcija teigia, kad į pacientą orientuota priežiūra yra partnerystė tarp personalo, pacientų ir jų šeimų (kai įmanoma). Yra laiduojama, kad sprendimai atitinka paciento vertybes ir poreikius ir pirmiausia, yra užtikrinamas pacientų mokymas ir parama kurios jiems reikia, kad jie patys galėtų priimti sprendimus savo sveikatos priežiūroje [38]. Į PACIENTĄ ORIENTUOTA PRIEŽIŪRA KLINIKINĖ PACIENTO EKONOMINĖ VISUOMENINĖ – POLITINĖ

(12)

Ekonominė į pacientą orientuotos priežiūros koncepcija – teigia, kad pacientas yra sveikatos priežiūros aplinkos vartotojas. Pacientai disponuodami turima informacija pageidauja iš sveikatos priežiūros tiekėjo gauti paslaugas pagal savo poreikius.

Į pacientą orientuotos priežiūros kontekste pripažįstama paciento teisė į informuotus sveikatos priežiūros pasirinkimus kaip kainos, kokybės ir patogumų santykį, bei kitokias serviso charakteristikas (vartojimo kriterijus) [38].

Klinikinė į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros koncepcija – skatinamas bendradarbiavimas tarp paciento ir sveikatos paslaugų tiekėjų. Pacientas ir jo šeimos nariai dalyvauja priimant gydymo, slaugos sprendimus [38].

Paciento į pacientą orientuotos priežiūros koncepcija reiškia paciento pirmenybę sąveikaujant su sveikatos priežiūros sistema:

• pagarbą, etiketą, kompetenciją, efektyvumą, paciento dalyvavimą priimant sprendimus, laiku gaunamas paslaugos, bendravimą ir t.t. [38]

• partnerystę, sveikatos gerinimą [23].

1.2. Į pacientą orientuotos slaugos struktūra ir principai

Į pacientą orientuotos slaugos modelio struktūra susideda iš 4 dalių: 1. prielaidos - turi būti numatomos slaugytojų ypatybės;

2. slaugymo aplinkos - kuri kinta priklausomai nuo teikiamos slaugos pobūdžio;

3. į asmenį orientuotas slaugos procesas, kur sutelkiamas dėmesys į slaugos teikimą atliekant visą eilę veiksmų;

4. laukiama išdava – tai efektyvios į asmenį orientuotos slaugos rezultatas [28].

Prielaidos. Šios fazės metu atkreipiamas dėmesys į slaugytojų ypatybes, tokias kaip, profesinę kompetenciją, sugebėjimas bendrauti, asmeninės atsakomybės prisiėmimas už savo darbą, įsitikinimus ir vertybes, savęs pažinimą. Konstatuota, kad:

1. slaugytojų įvaldyti ir valdomi gebėjimai sudaro galimybes realizuoti kompleksinę slaugos veiklą;

2. įgūdžiai, kurie atspindi ekspertinę slaugos veiklą, yra esminė patyrusių kompetentingų slaugytojų charakteristika;

3. žinios, įgūdžiai ir požiūris, sąlygojantys efektyvią slaugos veiklą, vadinami slaugytojų kompetencija [28].

Gonczi A. slaugytojo kompetenciją apibrėžė kaip rinkinį savybių, požiūrių, vertybių, įgalinančių atlikti profesines užduotis, remiantis konkrečiais veiklos standartais. Tai reiškia, kad

(13)

slaugytojo kompetencija apima daugiau nei psichomotorinius įgūdžius ir nors jie svarbūs, tačiau jų atlikimas, neturint plačios apimties teorinių žinių, nėra slauga [28].

Kompetencijų vertinimo dimensijos:

1. veiklos ekspertizė (gebėjimas veikti autonomiškai ir teikti individualizuotą slaugą);

2. klinikinė kompetencija (specifinės žinios, specializuoti įgūdžiai, klinikinio mąstymo gebėjimai, besiremiantys multidiscipliniškumu);

3. asmenybė (asmeninės savybės ir vertybės).

Taip vertinamos slaugytojų kompetencijos, inkorporuojamos į kompleksišką ir holistinę slaugą apima raktinius aspektus, kurių pacientai tikisi iš slaugytojų.

Taigi nuo slaugytojos kompetencijos priklauso suteiktos paslaugos kokybė. Tačiau geri tarpasmeniniai bendravimo įgūdžiai yra gebėjimo bendrauti įvairiuose situacijose pagrindas. Įsipareigojimas dirbti yra atsidavimo požymis, ir jausmas, kad slaugytoja noriai suteiks geriausią priežiūrą pacientui. Slaugytoja turi žinoti kokią įtaką paciento priimamiems sprendimams gali turėti jos įsitikinimai ir vertybės. Tai glaudžiai susiję su savęs pažinimu ir pripažinimu sau, kad prieš padėdami kitiems, mes turime suprasti kokia mūsų, kaip žmogaus (asmens) paskirtis (pareigos) [28].

Slaugymo aplinka – į pacientą orientuotos slaugos struktūros elementas, kuris kinta priklausomai nuo teikiamos slaugos pobūdžio. Tai sistema, kurioje vyksta laisvas sprendimų priėmimas ir vyrauja efektyvūs personalo savitarpio santykiai taip pat sąveikaujama su kitomis organizacijomis, yra darbo pasidalijimas, kur galimos inovacijos ir rizika. Pagrindinės į pacientą orientuotos slaugos struktūros elemento – slaugymo aplinka savybės, kurios iškilo atliekant tyrimus, apima:

1. darbo vietos t.y. organizacijos kultūrą; 2. vadovavimo slaugos personalui kokybę;

3. organizacijos įsipareigojimus atlikti sudėtinius tyrimus; 4. vertinimą, slaugos priežiūros suteiktos paslaugos kokybę.

Yra pripažinta, kad slaugymo aplinka daro didžiulę įtaką į pacientą orientuotos slaugos valdymui, ir turi didžiausią galimybę riboti, arba tobulinti ir lengvinti, į pacientą orientuotos slaugos raidą [28].

Į asmenį orientuotas slaugos procesas – tai priežiūros teikimas per įvairią klinikinę veiklą, orientuotą į pacientą. Orientuotas procesas turi vykti:

1. atsižvelgiant į paciento įsitikinimus ir vertybes;

2. prisitaikant prie paciento užimtumo t.y. (įprastos gyvenimo veiklos); 3. užtikrinant dalyvavimą priimant slaugos plano sprendimus;

4. atsižvelgiant į fizinius, psichologinius, socialinius ir dvasinius paciento poreikius [27, 28, 11, 10].

(14)

Apibūdinant į asmenį orientuotą slaugą bendrame kontekste, galima teigti jog šioje struktūros dalyje ypatingas dėmesys kreipiamas į pacientą. Atsižvelgimas į paciento įsitikinimus ir vertybes patvirtina vieną pagrindinių į pacientą orientuotos slaugos principų, kuris labai svarbus aiškinant paciento gyvenimo vertybes ir kaip jie supranta kas dabar vyksta jo gyvenime. Tai glaudžiai susiję su sprendimų priėmimu. Tarkime, slaugytojos įtraukia pacientus į sprendimų priėmimą suteikdamos informacijos ir integruodamos alternatyvą į susidariusią situaciją. Būtinos derybos priimti teisingą sprendimą atitinkantį paciento vertybes. Šių sprendimų priėmimas yra gero bendravimo rezultatas. Įrodytas ryšys tarp aplinkos elementų (slaugymo aplinkos) ir sprendimo priėmimo procedūros, įskaitant trukdymus ir darbo procedūras, yra du aplinkos elementai, su kuriais susiduria slaugytojos savo kasdieniniame darbe, ir tai apsunkina sprendimų priėmimą.

Susitarimas atspindi slaugytojos – paciento santykių kokybę. Išskiriami trys susitarimo struktūros lygiai:

1. pilnas susitarimas - pacientą ir slaugytoją jungia savitarpio santykiai;

2. dalinis nesusitarimas - kai iškilusi problema trukdo bendrai dirbti pacientui ir slaugytojai;

3. visiškas nesutarimas - kai slaugytoja ir pacientas visą situaciją formuluoja kaip problemą.

Empatija padeda suprasti paciento nuotaikų kaitas, jų priežastis ir tai padeda greičiau susitarti priimant sprendimus. Įdomu tai, kad McQueen akcentavo emocionalaus sumanumo idėją, aprašytą Goleman [30], kaip savęs supratimą, savikontrolę, motyvaciją, įsijautimą į kito padėtį ir socialinius įgūdžius (elementai, kurie aprašyti prielaidose) ir jų stoka įvairiose situacijose susitarimams su pacientais pasiekti. Pagaliau kompetentingos profesionalios slaugytojos pasirūpinimas fiziniais poreikiais neturėtų būti pacientų įvertintas kaip svarbiausias priežiūros elementas. Iš tikrųjų nesutariama, ar fizinių poreikių tenkinimas, yra esminis dalykas, kadangi tai vis dėl to įtakoja į asmenį orientuotos slaugos rezultatus [28, 30].

Laukiamos išvados – tai rezultatai, kurių tikimasi kryptingai laikantis į pacientą orientuotą slaugos pakopų, tai:

1. pasitenkinimas suteikta slauga ir visa sveikatos priežiūra; 2. betarpiškas dalyvavimas slaugos procese;

3. geros savijautos jausmas ir jaukios terapinės aplinkos kūrimas. Tai – dalyvavimas sprendimų priėmime, komandinis darbas tarp personalo, lankstus vadovavimas, praktinės naujovės.

(15)

3 pav. Į pacientą orientuotos slaugos struktūra [28]

Taigi, visas šis, į pacientą orientuotos slaugos procesas turi remtis šešiomis į pacientą orientuotos priežiūros dimensijomis, kuriomis vadovaujantis galima užtikrinti gaunamos paslaugos kokybę. Šios dimensijos tai:

1. priežiūros koordinacija ir integracija;

2. pagarba paciento vertybėms, pirmenybė išreikštiems poreikiams; 3. reikalingos informacijos suteikimas, mokymas ir bendravimas; 4. fizinis komfortas;

5. emocinis komfortas;

6. šeimos ir draugų įtraukimas [27, 41]. Fizinių poreikių tenkinimas Atsižvelgimas į paciento vertybes Į PACIENTĄ ORIENTUOTOS SLAUGOS REZULTATAI • Pasitenkinimas priežiūra • Dalyvavimas priežiūroje • Emocinis komfortas

• Terapinės kultūros kūrimas

Užuojauta ir supratimas Susitarimas Bendras sprendimų priėmimas PRIEŽIŪROS APLINKA:

dalijimasis patirtimi; bendradarbiavimas priimant sprendimus; efektingi terapiniai santykiai; palanki organizacinė sistema;

darbo dalijimasis; naujovių taikymas.

BŪTINOS SĄLYGOS:

profesinė kompetencija; gerai išvystyti tarpasmeniniai bendravimo įgūdžiai; atsakomybė darbui; vertybių aiškumas; savęs pažinimas.

(16)

Pacientų pasitenkinimas atspindi kaip pacientai įvertina slaugos teikimą. Tai yra akcentuota literatūroje kaip kokybiškos priežiūros rodiklis. Į pacientą orientuota slauga ir siekia, kad pacientas būtų visapusiškai patenkinta suteikta paslauga t.y. slauga. Jei pacientui buvo taikytas į pacientą orientuotas slaugos modelis ir pacientas paslauga liko nepatenkintas, vadinasi paslauga suteikta nekokybiškai. Verbalinis bendravimas, išklausymas taip pat turi įtakos pasitenkinimui teikiama slauga [28].

1.3. Darbo su pagyvenusiais pacientais principai

Pagal PSO, sveikata - tai fizinė, psichologinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų nebuvimas. Dauguma pagyvenusio amžiaus žmonių (apie du trečdalius) jaučiasi palyginti gerai. Tačiau trečdalis vyresnio amžiaus žmonių turi problemų įvairiose gyvenimo srityse. Kartu su fizinės sveikatos sutrikimais gali būti įvairių psichinės sveikatos sutrikimų, kuriuos sunkina socialinė izoliacija, materialiniai nepritekliai ir sumažėjęs gebėjimas vykdyti kasdienę veiklą, būtiną savarankiškam gyvenimui [6].

Geriatrija yra mokslo sritis, nagrinėjanti senstančių žmonių sveikatos išsaugojimo ir gerinimo problemas bei senų žmonių ligų profilaktiką, kliniką, gydymą ir socialinius aspektus.

Gerontologinė slauga yra slaugos sritis, kurios objektas yra pagyvenusių žmonių sveikatos ir funkcinės būklės tyrimas, priežiūros planavimas, vykdymas ir jos efektyvumo vertinimas. Kaip atskira specialybė ji susiformavo XX a. antrojoje pusėje kaip atsakas į demografinį pagyvenusių žmonių „bumą“. Gerontologiją nuo kitų tradicinių sveikatos priežiūros sričių skiria tam tikri bruožai ir vien jai būdingos problemos bei jų sprendimo būdai.

Atsižvelgiant į pagyvenusio amžiaus žmonių priežiūros specifiką, formuluojami gerontologinės priežiūros principai. Konkrečius darbo principus su pagyvenusio amžiaus pacientais suformulavo psichogeriatras E. Pfeiffer:

1. vyresnio amžiaus pacientai yra gydytini (t. y. medicininį sprendimą turi lemti ligonio funkcinė būklė, o ne amžius);

2. pagalba vyresnio amžiaus žmonėms turi būti multidisciplininė;

3. prieš kiekvieną sprendimą reikalingas tinkamas ištyrimas: fizinis, psichologinis, socialinis, ekonominis, funkcinis;

4. pagalba vyresnio amžiaus žmonėms reikalauja naujos rūšies tarnybos - tarnybų koor-dinacijos arba asmens vadybos;

5. suteikiant pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms, šeimos vaidmuo yra kritiškai svarbus; 6. vyresnio amžiaus žmonės yra ne tik gydytini, bet ir mokytini;

7. vyresnio amžiaus žmonės taip pat moko mus apie senėjimą [6].

Kaip matyti, darbo su pagyvenusiais žmonėmis principai yra artimi į pacientą orientuotos slaugos priežiūros dimensijoms. Jeigu, į pacientą orientuota slauga būtų

(17)

taikoma, pagyvenę žmonės gautų jiems taip reikalingą visapusišką ir kokybišką priežiūrą.

1.4. Slaugytojų vaidmuo į pacientą orientuotoje priežiūroje ir slaugoje

Į pacientą orientuota priežiūra yra terminas apibūdinti terapinius santykius tarp priežiūros tiekėjų (santykiai tarp specialistų), bei tarp priežiūros tiekėjų ir paslaugų vartotojų (tarp specialistų ir paciento bei paciento aplinkos žmonių) [30].

Į pacientą orientuota slauga yra į pacientą orientuotos priežiūros sudedamoji dalis.

Galima išskirti slaugytojų vaidmenį į pacientą orientuotoje priežiūroje ir slaugytojų vaidmenį į pacientą orientuotoje slaugoje.

Slaugytojų vaidmuo į pagyvenusį pacientą orientuotoje slaugoje:

Slaugytojas-lyderis – įtraukia pacientą ir jo šeimos narius bei kitus pacientui artimus asmenis į paciento slaugą. Lyderis realizuoja į pacientą orientuotą slaugą su visų komandos narių įnašu (paciento, jo šeimos, personalo) [22].

Slaugytojas-mokytojas – nes moko higienos įgūdžių, racionalios mitybos principų, suteikia žinių apie fizinį aktyvumą, poilsį, stresų išgyvenimą, ligų ir traumų profilaktiką bei gydymą [6].

Slaugytojas-patarėjas – nes pagyvenę žmonės susiduria su daugeliu problemų: paciento slauga namuose, anūkų priežiūra [6].

Slaugytojas-agentas – nes yra daugybė situacijų, kai pagyvenę žmonės negali atlikti kai kurių darbų, taigi slaugytojai iš dalies arba visiškai juos pakeičia [6].

Slaugytojas-advokatas – todėl jis turi išmanyti įstatymus, ginančius senatvę ir socialinę pagyvenusių žmonių rūpybą [6].

Taigi, slaugytojas turi daug vaidmenų į pacientą orientuotoje slaugoje. Jo sąvimonė turi būti visapusiška ir kritiška keičiantis situacijoms (4 pav.) [27].

(18)

4 pav. Į pacientą orientuota slaugytojo savimonė [27]

Slaugytojo vaidmuo į pagyvenusį pacientą orientuotoje priežiūroje.

Į pagyvenusį pacientą orientuotoje priežiūroje pagrindiniai slaugytojo vaidmenys yra slaugytojas–lyderis, nes įtraukia ir paskirsto vaidmenis kitiems komandos nariams ir slaugytojas– koordinatorius, nes slaugytojai koordinuoja visų komandos narių darbą paciento priežiūroje derindami procedūrų, kurias rekomenduoja kiti sveikatos priežiūros specialistai, individualių pokalbių laiką ir baigiant paciento higiena [6].

Prisiėmimas šių vaidmenų reikalauja iš slaugytojų ne tik puikių praktikinių, bet ir nepriekaištingų bendravimo įgūdžių [6].

Į pacientą orientuotą slaugą galima įgyvendinti jeigu slaugytojams aišku, kaip jie turi elgtis ir kokios kompetencijos ribos. Kitaip tariant, jeigu slaugytojas turi pakankamai kompetencijos ir gerus bendravimo įgūdžius, jeigu vadovaujasi asmeninėmis vertybėmis ir suvokia savo darbo paskirtį, tada įmanoma įgyvendinti į pacientą orientuotą slaugą [25].

Slaugytojų kompetenciją, ypač santykius su personalu ir bendravimo įgūdžius, aprašė McCabe, kuris reziumavo, kad su pacientais slaugytojai gali komunikuoti gerai, kai jie naudoja į asmenį orientuotą metodą, tačiau sugebėjimas tai padaryti labai priklauso nuo organizacijos darbo ir kultūros [26]. Informuotumas Sąvimonė Abipusiškumas Užuojauta Bendradarbiavimas Tęstinumas

(19)

1.5. Barjerai trukdantys įgyvendinti į pacientą orientuotą slaugą

Sveikatos apsaugos reformos buvo nukreiptos pakeisti struktūrą ir procesus sveikatos apsaugos sistemoje, siekiant pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę. Bet tai per mažai arba apskritai nepalietė konteksto kaip teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Jeigu laikome į pacientą orientuotą priežiūrą kaip vieną iš sveikatos priežiūros kokybės matų, tuomet, sveikatos apsaugos reformos turėtų pasiekti ir personalą. „Tokios reformos reikalingos norint sužinoti kaip priimami sprendimai sveikatos priežiūroje, kieno įtakoje ir kokie santykiai vyrauja darbovietėje“ – McCormack B. [27].

Pasaulinėje praktikoje diegiant į pacientą orientuotą slaugą barjerų buvo įvairių, tačiau keletas svarbiausių yra šie.

„Kasdienė priežiūra“ – dauguma slaugytojų atlikdami įprastas procedūras yra įsprausti į šios procedūros „atlikimo laiką“ [16]. Kasdienės priežiūros fenomenas yra giliai įsišaknijęs slaugytojų sąmonėje. Slaugytojai mano, kad rutininės procedūros padeda palaikyti tvarką skyriuje. Ir slaugytojai- naujokai išmoksta tiekti paslaugas laikydamiesi šių ritualų [29]. Dėmesys pacientui kaip asmenybei su savomis vertybėmis tampa antraeilis. Priimti, apdoroti ir išsaugoti gautą informaciją bei ją disponuoti galimybės nevienodos. Laikas, kurį slaugytojas gali skirti pacientui yra ribotas (tarkime pirminėje sveikatos priežiūroje). Dėl ribotų laiko išteklių ne visi paciento poreikiai gali būti patenkinti [16, 23].

„Nematoma priežiūra“ – bendravimas - tai sąveika: pasikeičiama mintimis, emocijomis, susipažįstama, pasiekiama socialinio bendrumo. Tai ypač naudinga siekiant bendrų tikslų. Sukurti terapiniams slaugytojo - paciento santykiams reikia laiko. Deja, emocinis darbas kuriant slaugytojo – paciento santykius dažnai išlieka „nematomas“ administratorių, kolegų. Dar daugiau, kartais tai palydima su ironija [19].

Gali skirtis požiūris į paciento poreikius ir prioritetai tiems poreikiams patenkinti tarp paciento, jo šeimos ir slaugytojų. Pacientui aktualiausia problema gali būti informacijos trūkumas, tuo tarpu slaugytojui gali atrodyti, kad aktualiausia problema yra paciento galvos skausmas išprovokuotas padidėjusio arterinio kraujo spaudimo [19].

Bendravimo barjerai – pacientai yra asmenybės su individualiomis vertybėmis taip pat skirtingi tiek savo fizinėmis tiek protinėmis tiek socialinėmis galimybėmis. Skirtingos ir jų problemos. Bendravimui reikšmės turi išankstinės nuostatos, simpatijos ir antipatijos. Vienaip informacija priimama, jei kalba tos srities žinovai, autoritetingi žmonės, kitaip, jei pareiškėjas nevertinamas [3, 20, 36].

(20)

Šie barjerai yra bendri, tačiau kiekvienoje šalyje įdiegiant į pacientą orientuotą slaugą iškyla vis naujų barjerų, kuriuos įtakoja šalies kultūra, visuomenės nuostatos, slaugytojų mokymo programos ir patys pacientai t.y. jų požiūris į sveikatos priežiūros sistemą.

1.6. Į pacientą orientuotos slaugos privalumai

Jungtinėse Amerikos Valstijose į pacientą orientuota priežiūra pripažįstama kaip vienas iš sveikatos priežiūros kokybės matų. Tai ženklas, kad sveikatos priežiūra laiduoja:

1. saugumą (nepriklausomą nuo sveikatos priežiūros sistemos); 2. efektyvumą (priežiūra paremta įrodymais);

3. paciento individualumą (pagarba paciento sprendimams priežiūroje); 4. savalaikiškumą (pacientams ir sveikatos priežiūros tiekėjams); 5. ekonomiškumą (sumažintas laiko sąnaudas ir materialinius išteklius); 6. nešališkumą (rasėms, etninėms grupėms ir t.t.) [42].

Į pacientą orientuotą priežiūrą analizavo Nestel ir Betson [32] Mead ir Bower [31] Carr ir Higginson [13]. Pritaikymą slaugoje analizavo Binnie ir Titchen [11] McConkey, Wystanski, McCormack [27].

Vienas pirmųjų Binnie ir Tichen’s 1999 m. atliktas mokslinis tyrimasis darbas atskleidė, kad į pacientą orientuota slauga padidintų pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūros paslaugomis, ilgainiui palengvinti darbą slaugytojoms, skatintų komandinį personalo darbą [11, 27].

Vėlesni tyrimai parodė, kad taikant į pacientą orientuotą slaugą sumažėja rūpesčių siekiant ilgalaikių tikslų [15].

Į pacientą orientuota priežiūra gerina bendravimo įgūdžius, paciento įsitraukimą priežiūroje, formuoja teigiamus santykius tarp personalo ir paciento, didėja tikimybė, kad pacientas laikysis gydymo plano [13].

Yra pakankamai įrodymų teigti, kad į pacientą orientuotos priežiūros taikymas naudingas ne tik pacientams, bet ir personalui.

(21)

2. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODAI

2.1. Tyrimo metodika

Tyrimas buvo atliekamas 2009 m. vasario - kovo mėnesiais. Tyrimui atlikti buvo gautas Kauno Medicinos universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BC – KS (M)-109.

Tyrimo objektas. Bendrosios praktikos slaugytojai dirbantys antrinio lygio Kauno ligoninėse terapiniuose ir chirurginiuose skyriuose su pagyvenusiais pacientais.

Tyrimo tipas. Vienmomentinis kiekybinis tyrimas. Jo eiga pavaizduota 5 paveiksle.

I etapas – mokslinės literatūros paieška KMU bibliotekos informacijos ištekliuose, suvestiniuose Lietuvos bibliotekų kataloguose, duomenų bazėse – Medline, ProQuest ir kt. Rastos literatūros analizė. Mokslinės literatūros paieškai buvo naudoti šie raktažodžiai: į pacientą orientuota

slauga (patient centered nursing, patient oriented nursing), į pacientą orientuota priežiūra (patient centered care, patient oriented care).

II etapas – anketos paieška: „Slaugytojų požiūris į slaugą, orientuotą į pagyvenusį pacientą“ (priedas Nr. 3) gauta iš šios anketos autorės profesorės Pirkko Routasalo iš Tartu universiteto, Slaugos fakulteto (elektroninis pašto adresas: pirkko.routasalo@ut.ee). Ši anketinė apklausa, tai yra dalis projekto vykdomo tuo pačiu metu Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje. Leidimas šiam projektui buvo išduotas Tartu universiteto Etikos komisijos. Šio projekto tikslas - sužinoti slaugytojų požiūrį į slaugą orientuotą į pacientą, dirbant su pagyvenusiais pacientais chirurginiuose ir terapiniuose skyriuose. Anketa gauta anglų kalba. 2008 balandžio mėn išversta į lietuvių kalbą profesionaliame vertimų biure UAB „Adjutor”.

Anketa papildyta tyrėjos klausimų bloku „pagrindinės problemos trukdančios vadovautis į pacientą orientuotu slaugos modeliu“, siekiant identifikuoti problemas. Apie tai anketos autorė buvo informuota ir minėtiems pokyčiams neprieštaravo.

Prieš pradedant apklausas buvo atliktas žvalgomasis tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti anketos pritaikomumą ir galimus trūkumus. Žvalgomajame tyrime dalyvavo 20 slaugytojų iš ligoninės „A“. Atlikto tyrimo metu anketos loginių klaidų nebuvo rasta, slaugytojams anketos klausimai buvo aiškūs ir suprantami.

III etapas – Tyrimo organizavimas ir etiniai aspektai. Sutikę tyrime dalyvauti slaugytojai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais, metodu, tyrimo nauda ir galimais nepatogumais (1 priedas). Respondentai buvo apklausiami tik gavus jų raštišką sutikimą dalyvauti tyrime (2 priedas). Slaugytojai buvo supažindinti su klausimynu. Tiriamųjų apmokymas, kaip pildyti anketą, trukdavo vidutiniškai 10-15 min. Iš viso buvo užpildytos ir tinkamos tolimesnei duomenų analizei 82 anketos. Vieno respondento anketos pildymas užtrukdavo apie 15-25 min.

(22)

V etapas – Statistinė duomenų analizė, rezultatų aptarimas. VI etapas – Išvadų ir rekomendacijų pateikimas.

MOKSLINĖS LITERATŪROS PAIEŠKA IR ANALIZĖ

ANKETOS PAIEŠKA, VERTIMAS Į LIETUVIŲ KALBĄ,

KOREGAVIMAS

ŽVALGOMASIS TYRIMAS

ANKETINĖ APKLAUSA

LIGONINĖ „A“ LIGONINĖ „B“

DUOMENŲ RINKIMAS IR DUOMENŲ BAZĖS SUDARYMAS

STATISTINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ IR REZULTATŲ

INTERPRETAVIMAS

5 pav. Tyrimo eiga IŠVADOS

(23)

2.2. Tyrimo kontingentas

Tiriamosios grupės atrankos kriterijai:

1. Bendrosios praktikos slaugytojai dirbantys antrinio lygio ligoninėse.

2. Dirbantys su pagyvenusiais pacientais (t.y. pacientai kurių amžius 65m. ir vyresni) [48].

3. Dirbantys terapiniuose ir chirurginiuose skyriuose.

Ligoninėje „A“ išdalintos 33 anketos, iš jų 14 terapiniuose skyriuose ir 19 chirurginiuose skyriuose. Ligoninėje „B“ buvo išdalintos 59 anketos, iš jų 24 terapiniuose skyriuose ir 35 chirurginiuose skyriuose. Abiejuose ligoninėse išdalintų anketų skaičius buvo lygus skyriuose dirbusių slaugytojų skaičiui, t.y. 92. Iš užpildytų anketų tolimesnei analizei tiko 82. Anketų atsakomumo dažnis buvo 89 proc.

2.3. Tyrimo metodai

Anketa. Galutinį apklausai naudotą anketos variantą sudarė 3 uždaro tipo klausimai, kurie yra susiję su bendraisiais duomenimis, 61 matricinio tipo klausimai, sugrupuoti į blokus siekiant sužinoti „slaugytojų profesionalų požiūrį į pagyvenusių pacientų slaugymą“, „pagyvenusio paciento funkcinių galimybių įvertinimą“, „pagyvenusio paciento slaugos poreikių įvertinimą“, „pagyvenusio paciento slaugos tikslus“, „pagyvenusio paciento slaugą“, „pagyvenusio paciento slaugos įvertinimą“, „požiūrį į pagyvenusiems pacientams orientuotą slaugą“ ir „pagrindines problemas trukdančios vadovautis į pacientą orientuotu slaugos modeliu“. Kiekvienas klausimas turi 5 atsakymų variantus. Galimi atsakymų variantai:

1 - visiškai sutinku, 2 - sutinku, 3 - nesu tikras, 4 - nesutinku, 5 - visiškai nesutinku (3 priedas).

2.4. Statistinė duomenų analizė

Duomenys analizuoti SSPS – 13.0 kompiuterine programa. Įvertinti, ar atsakymų dažnių skirstiniai statistiškai patikimai skiriasi tarp amžiaus, išsimokslinimo ir skyriaus, kuriame dirba slaugytojai, buvo skaičiuotas pagal Kruskal-Wallis ranginį kriterijų nepriklausomoms imtims (k nepriklausomoms imtims) ir Mann-Whitney ranginis kriterijus nepriklausomoms imtims (2 nepriklausomoms imtims).

Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami grafikuose. Juose įvertinti požymių pasikartojimo dažniai procentais. Kai kurie duomenys pateikti absoliučiais skaičiais. Pateikiant rezultatus nurodomas statistinis reikšmingumas: p>0,05 – statistiškai nereikšmingas skirtumas, p≤0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas .

(24)

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Pagrindinės tiriamųjų charakteristikos

Tyrime dalyvavo 82 slaugytojai, dirbantys dviejų antro lygio ligoninių terapiniuose ir chirurginiuose skyriuose.

6 pav. Slaugytojų pasiskirstymas pagal skyrius

Didžiausia dalis respondentų, t.y. 61 proc. (n=50), dirbo chirurginiuose skyriuose, likusieji 39 proc. respondentų (n=32) - terapiniuose skyriuose (6 pav.).

Didžiausią respondentų grupę sudarė 35 – 44 metų amžiaus slaugytojai (n=34), 31,7 proc. (n=26) - 45 – 54 metų amžiaus slaugytojai. Mažiausia tyrime dalyvavusių slaugytojų grupė buvo 25 – 34 metų (n=22) amžiaus (7 pav.).

7 pav. Slaugytojų pasiskirstymas pagal amžių

61 39 0% 20% 40% 60% 80% Terapinis Chirurginis 31,7 26,8 41,5 0% 20% 40% 25 - 34 m. 35 - 44 m. 45 - 55 m. S la u g y to j ų a m ž ia u s g ru p ė s

(25)

Daugiau nei pusė tiriamųjų, t.y. 63,4 proc. (n=52), buvo įgiję aukštesnįjį išsimokslinimą. Aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą - 18 (22 proc.) slaugytojų, o aukštąjį universitetinį - 12 (14,6 proc.) slaugytojų (8 pav.).

8 pav. Slaugytojų pasiskirstymas pagal išsimokslinimą

Taigi, didžiausią tyrime dalyvavusių respondentų dalį sudarė vidutinio amžiaus (35 – 44 m.) bendrosios praktikos slaugytojai, turintys aukštesnįjį išsimokslinimą.

3.2. Profesionalus slaugytojų požiūris į pagyvenusių pacientų slaugą

Šiame skyriuje nagrinėjamas chirurginiuose ir terapiniuose skyriuose dirbančių slaugytojų požiūris į pagyvenusių pacientų slaugą.

Chirurginiuose skyriuose dirbantys slaugytojai (46 proc.) dažniau nei terapiniuose skyriuose (31,3 proc.) dirbantys teigė, kad drauge aptaria ir kartu nutaria kaip slaugyti pagyvenusį pacientą - atitinkamai 23 ir 13 slaugytojai (p<0,01) (9 pav.).

14,6 63,4 22,0 0% 20% 40% 60% 80% Aukštasis universitetinis Aukštasis neuniversitetinis Aukštesnysis

(26)

3,1 10 31,3 46 21,9 34 3,1 2 8 40,6 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

9 pav. Slaugytojų požiūris į pagyvenusio paciento slaugos aptarimą ir slaugymą su kitais slaugytojais, p<0,01

Chirurginiuose skyriuose 32 (64 proc.) dirbę slaugytojai sutiko, kad sklandžiai pagyvenusio paciento priežiūrai naudinga aptarti priimamus sprendimus su kitais slaugytojais. Terapiniuose skyriuose su šiuo teiginiu sutiko 27 (84,4 proc.) slaugytojai. Nei viename skyriuje nebuvo slaugytojų, kurie nesutiktų ar visiškai nesutiktų su šiuo teiginiu (10 pav.).

6,3 24 84,4 64 9,4 12 0 0 0 0 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

10 pav. Slaugytojų požiūris į bendrų sprendimų priėmimą su kitais slaugytojais naudą

Su tuo, kad remiantis bendra nuomone yra patikimiau slaugyti pacientą, sutiko daugiau nei trys ketvirtadaliai (81,3 proc.) terapiniuose skyriuose ir daugiau nei du trečdaliai (73,5 proc.) chirurginiuose skyriuose dirbančių slaugytojų (11 pav.). Tačiau beveik penktadalis chirurginiuose skyriuose dirbusių slaugytojų manė, bendra nuomone nesiremiama.

Visiškai sutinku Sutinku Nesu tikra Nesutinku Visiškai nesutinku Visiškai sutinku Sutinku Nesu tikra Nesutinku Visiškai nesutinku

(27)

6,3 14,3 81,3 73,5 6,3 4,1 0 0 8,2 6,3 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

11 pav. Slaugytojų požiūris į pagyvenusio paciento slaugą remiantis bendra nuomone

Chirurginiuose skyriuose 44 proc. (n=22) dirbančių slaugytojų nebuvo tikri, ar individuali priežiūra visuomet aptariama su pagyvenusiu pacientu, tuo tarpu 40 proc. (n=12) terapiniuose skyriuose dirbančių slaugytojų su šiuo teiginiu nesutiko (p<0,001) (12 pav.).

3,3 14 23,3 34 26,7 44 6,7 2 6 40 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

12 pav. Slaugytojų požiūris į slaugos aptarimą su pagyvenusiu pacientu, p<0,001

Tai, kad priimdami sprendimus slaugytojai turi gerbti pagyvenusio paciento privatumą, nors pacientas nevisada pajėgus įvertinti savo situaciją, abejojo 42 proc. (n=21) chirurginiuose skyriuose dirbančių slaugytojų. Daugiau nei trečdalis t.y. 34,4 proc. (n=11) terapiniuose skyriuose dirbančių respondentų nepritarė šiai nuostatai, tačiau 25 proc. visiškai sutiko su šiuo teiginiu. Visiškai nesutikusių su teiginiu slaugytojų nebuvo (13 pav.).

(28)

25 14 21,9 38 18,8 42 0 0 6 34,4 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

13 pav. Slaugytojų požiūris į pagyvenusio paciento privatumą, kai šis nepajėgus įvertinti situaciją

Dėl to, ar slaugytojai prižiūri visus pagyvenusius pacientus vienodai, abejojo visų tyrime dalyvavusių skyrių slaugytojai: terapiniuose skyriuose – pusė, t.y. 16 slaugytojų, chirurginiuose – 23 (46 proc.) slaugytojai (14 pav.).

3.1 14 31.3 26 50 46 6.3 0 14 9.4 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

14 pav. Slaugytojų požiūris į nešališką pagyvenusių pacientų slaugymą

Chirurginiuose skyriuose 42 proc. (n=21) slaugytojų patvirtino, kad slaugytojai bendrauja su pagyvenusio paciento šeimos nariais kaip bendrų tikslų siekiantys partneriai, tuo tarpu terapiniuose skyriuose „sutikusių“ ir „nesutikusių“ slaugytojų skaičius buvo po 37,5 proc. t.y. po 12 slaugytojų (p<0,05). Visiškai nesutikusių su teiginiu nebuvo (15 pav.).

(29)

6,3 12 37,5 42 18,8 40 0 0 6 37,5 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

15 pav. Slaugytojų požiūris į bendravimą su pagyvenusių pacientų artimaisiais kaip su partneriais siekiančiais bendrų tikslų, p<0,05

Daugiau nei trečdalis t.y. 40 proc. (n=20), chirurginiuose skyriuose dirbančių respondentų abejojo, ar slaugytojai visada atsakingi už slaugymo rezultatus, tuo tarpu terapinių skyrių – 34,4 proc. (n=10) respondentų „nesutiko“ su teiginiu (p<0,05) (16 pav.).

16 pav. Slaugytojų požiūris į slaugytojų atsakomybę už slaugymo rezultatus, p<0,05

Išanalizavus chirurginiuose ir terapiniuose skyriuose dirbančių slaugytojų požiūrį į pagyvenusio paciento slaugymą, nustatyta, kad abiejuose skyriuose dirbančių slaugytojų požiūris į pagyvenusių pacientų slaugymą panašus, tačiau labiausiai išsiskyrė požiūris į slaugos aptarimą su pagyvenusiu pacientu, kai chirurginiuose dažniausiai pritarė, o terapiniuose dažniausiai nepritarė, kad slaugytojai aptaria individualią priežiūrą kartu su pagyvenusiu pacientu.

(30)

3.3. Pagyvenusio paciento funkcinių galimybių įvertinimas

Slaugytojai dažniausiai sutiko, kad vertinant pagyvenusio paciento funkcines galimybes reiktų atsižvelgti į paties paciento savo galimybių įvertinimą. 64 proc. (n=32) chirurginiuose skyriuose dirbusių slaugytojų ir 81,3 proc. (n=26) terapiniuose skyriuose dirbusių slaugytojų teiginiui pritarė. Su teiginiu nesutikusių slaugytojų nebuvo (17 pav.).

15,6 24 81,3 64 3,1 12 0 0 0 0 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

17 pav. Slaugytojų požiūris į pagyvenusio paciento savo funkcinių galimybių įvertinimą

Respondentai pritarė teiginiui, kad slaugytojai dažniausiai klausia pagyvenusių pacientų, kaip jie vertina savo fizines galimybes. Chirurginiuose skyriuose teiginiui pritarė daugiau nei pusė (68 proc.), t.y. 34 slaugytojai, o terapiniuose – 21 slaugytojas (65,6 proc.). Su teiginiu visiškai nesutikusių slaugytojų nebuvo (18 pav.), statistiškai reikšmingų skirtumų tarp chirurginių ir terapinių skyrių slaugytojų nuomonių nenustatyta.

0 10 65,6 68 25 20 0 0 2 9,4 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

18 pav. Slaugytojų požiūris į pagyvenusio paciento savo fizinių galimybių įvertinimą Visiškai sutinku Sutinku Nesu tikra Nesutinku Visiškai nesutinku Visiškai sutinku Sutinku Nesu tikra Nesutinku Visiškai nesutinku

(31)

Chirurginiuose skyriuose 58 proc. (n=29), o terapiniuose - 46,9 proc. (n=15) slaugytojų abejojo, ar slaugytojai klausia pagyvenusių pacientų, kaip jie vertina savo protines galimybes (19 pav.). 0 4 15,6 18 46,9 58 0 0 20 37,5 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

19 pav. Slaugytojų požiūris į pagyvenusio paciento savo protinių galimybių įvertinimą

Daugiau nei pusė (60 proc.) chirurginių skyrių slaugytojų (n=30) teigė nesantys tikri, trečdalis (n=16) „sutiko“, kad slaugytojai dažniausiai klausia pagyvenusių pacientų kaip jie vertina savo pažintines galimybes. Tuo tarpu 37,5 proc. terapinių skyrių respondentų (n=12) nebuvo įsitikinę ir 43,8 proc. „nesutiko“ (n=14) su šiuo teiginiu. Visiškai su teiginiu nesutikusių nebuvo (p<0,01) (20 pav.).

20 pav. Slaugytojų požiūris į pagyvenusio paciento savo pažintinių galimybių įvertinimą, p<0,01

Abiejų nagrinėjamų skyrių respondentai dažniausiai abejojo, ar slaugytojai klausia pagyvenusių pacientų, kaip jie vertina savo socialines funkcines galimybes. Chirurginiuose skyriuose nebuvo tikri 58 proc. (n=29), terapiniuose – 46,9 proc. (n=15) slaugytojų (21 pav.). Daugiau nei

(32)

trečdalis terapiniuose skyriuose dirbančių slaugytojų teigė, kad neklausia paciento apie paties paciento socialinę padėtį. 0 4 15,6 18 46,9 58 0 0 20 37,5 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

21 pav. Slaugytojų požiūris į pagyvenusio paciento savo socialinių galimybių įvertinimą, p<0,01

Chirurginių skyrių - 35 (70 proc.), o terapinių skyrių - 23 (71,9 proc.) slaugytojai teigė, kad slaugytojai klausia pagyvenusio paciento šeimos narių nuomonės apie paciento galimybes (22 pav.).

22 pav. Slaugytojų požiūris į šeimos narių nuomonę apie pagyvenusio paciento galimybes

Beveik pusė, t.y. 43,8 proc. (n=21) chirurginiuose skyriuose dirbančių slaugytojų nebuvo tikri, ar slaugytojai visada raštu pažymi įvertinimus paciento slaugos istorijoje, o terapiniuose 40,6 proc. (n=13) slaugytojų „nesutiko“ su minėtu teiginiu (p<0,01) (23 pav.).

(33)

9,4 10,4 12,5 31,3 28,1 43,8 9,4 2,1 12,5 40,6 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

23 pav. Slaugytojų požiūris į pagyvenusio paciento slaugos įvertinimą raštu slaugos istorijoje, p<0,01

Taigi, chirurginiuose skyriuose dirbantys slaugytojai dažniau nei terapiniuose skyriuose dirbantys, klausia pagyvenusių pacientų kaip jie vertina savo protines, pažintines, socialines funkcines galimybes. Chirurginiuose skyriuose dirbantys slaugytojai visus šiuos vertimus dažniau nei terapiniuose skyriuose dirbantys, raštu pažymi paciento slaugos istorijoje.

3.4. Pagyvenusio paciento slaugos poreikių įvertinimas

Chirurginiuose skyriuose 44 proc. (n=22) dirbančių respondentų nebuvo įsitikinę, ar pagyvenusio paciento slaugos poreikius vertina tik gydytojas, o terapinių skyrių beveik pusė, t.y. 48,4 proc. (n=15), slaugytojų „nesutiko“ su šiuo teiginiu (p<0,001) (24 pav.).

0 2 0 12 25,8 44 25,8 8 34 48,4 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

24 pav. Slaugytojų požiūris į gydytojo nuomonę vertinant slaugos poreikius, p<0,001 Chirurginiuose skyriuose 38,8 proc. (n=19) dirbančių slaugytojų, nebuvo tikri jog pagyvenusio paciento slaugos poreikius vertina tik slaugytojai, tačiau 28,6 proc. (n=14), t.y. beveik trečdalis tų

(34)

pačių skyrių slaugytojai linkę „sutikti“ su teiginiu. Po 35,5 proc., t.y. po 11, terapinių skyrių slaugytojų dėl teiginio „nebuvo tikri“ arba „nesutiko“ (p<0,001) (25 pav.).

0 8,2 12,9 28,6 35,5 38,8 16,1 6,1 18,4 35,5 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

25 pav. Slaugytojų požiūris į pagyvenusio paciento slaugos poreikių vertinamą, remiantis slaugytojų nuomone, p<0,001

Didžioji dalis slaugytojų - 78 proc. chirurginiuose ir 77,4 proc. terapiniuose skyriuose - su teiginiu, kad slaugytojai tarpusavyje pasitarę nustato slaugos poreikius, „sutiko“, atitinkamai 39 ir 24 slaugytojai (26 pav.). 3,2 4 77,4 78 12,9 16 3,2 2 0 3,2 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

26 pav. Slaugytojų požiūris į slaugos poreikių nustatymą pasitarus tarpusavyje

Chirurginiuose skyriuose 62 proc. (n=31) ir terapiniuose skyriuose 60 proc. (n=18) dirbančių slaugytojų vienodai pritarė teiginiui, kad remiamasi slaugytojų nuomone, jeigu požiūris į slaugos poreikius tarp pagyvenusio paciento ir slaugytojų nesutampa, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Su teiginiu visiškai nesutikusių nebuvo (27 pav.).

(35)

0 2 60 62 36,7 26 0 0 10 3,3 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

27 pav. Slaugytojų požiūris į slaugos poreikių nustatymą remiantis savo nuomone kai ši nesutampa su paciento

Beveik pusė, t.y. 48 proc. (n=24) chirurginiuose skyriuose dirbančių slaugytojų ir daugiau nei pusė, t.y. 61,3 proc. (n=19), terapiniuose skyriuose dirbančių slaugytojų manė, kad remiamasi slaugytojų nuomone, jeigu požiūris į slaugos poreikius tarp pagyvenusio paciento šeimos narių ir slaugytojų nesutampa (28 pav.).

0 4 61,3 48 35,5 46 3,2 0 2 0 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

28 pav. Slaugytojų požiūris į slaugos poreikių nustatymą remiantis savo nuomone kai ši nesutampa su paciento šeimos nariais

Chirurginiuose skyriuose 56 proc. (n=28) ir terapiniuose skyriuose 64,5 proc. (n=20) dirbančių slaugytojų manė, jog remiamasi slaugytojų nuomone, jeigu požiūris į slaugos poreikius nesutampa tarp pagyvenusio paciento ir jo šeimos narių (29 pav.).

(36)

29 pav. Slaugytojų požiūris į slaugos poreikių nustatymą remiantis savo nuomone kai ši nesutampa tarp pagyvenusio paciento ir jo šeimos narių

Chirurginiuose ir terapiniuose skyriuose dirbantys slaugytojai pagyvenusio paciento slaugos poreikius vertina panašiai. Tačiau pažymėtina, kad terapiniuose skyriuose dirbantys slaugytojai labiau nei chirurginiuose dirbantys, manė, kad pagyvenusio paciento slaugos poreikius vertina tik slaugytojai.

3.5. Pagyvenusio paciento slaugos tikslai

Chirurginiuose skyriuose 48 proc. (n=24) dirbančių slaugytojų ir terapiniuose skyriuose 68,3 proc. (n=22) dirbančių slaugytojų nebuvo tikri, kad slaugytojas kartu su pagyvenusiu pacientu smulkiai aptaria slaugos tikslus (p<0,001) (30 pav.).

0 8 12,5 38 68,3 48 9,4 0 6 9,4 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

30 pav. Slaugytojų požiūris į smulkų slaugos tikslų aptarimą su pagyvenusiu pacientu, p<0,001 Visiškai sutinku Sutinku Nesu tikra Nesutinku Visiškai nesutinku Visiškai sutinku Sutinku Nesu tikra Nesutinku Visiškai nesutinku

(37)

Beveik vienodai - 57,1 proc. (n=28) chirurginiuose skyriuose ir 53,1 proc. (n=17) terapiniuose skyriuose - slaugytojai nesutiko, kad gydytojas nustato pagyvenusio paciento slaugos tikslus (31 pav). Beveik penktadalis terapiniuose skyriuose dirbančių slaugytojų visiškai nesutiko su šiuo teiginiu.

0 6,1 15,6 16,3 12,5 16,3 18,8 4,1 57,1 53,1 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

31 pav. Slaugytojų požiūris į teiginį, kad slaugos tikslus nustatyto gydytojas

Beveik trečdalis, t.y. 32,7 proc. (n=16) chirurginiuose skyriuose ir beveik pusė, t.y. 46,9 proc. (n=15), terapiniuose skyriuose dirbančių slaugytojų nesutiko, kad pagyvenusio paciento slaugos tikslai nustatomi darbo grupėje, kurioje dalyvauja ir pats pacientas (p<0,001) (32 pav.).

0 8,2 12,5 28,6 18,8 28,6 21,9 2 32,7 46,9 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

32 pav. Slaugytojų požiūris į slaugos tikslų nustatymą darbo grupėje, kurioje dalyvauja ir pats pacientas, p<0,001

Trečdalis (n=16) chirurginiuose skyriuose dirbančių slaugytojų sutiko, o pusė (n=16) terapiniuose skyriuose dirbančių slaugytojų nesutiko, kad slaugytojai apklausia pagyvenusį pacientą apie slaugai keliamus tikslus prieš priimant sprendimus darbo grupėje (p<0,001) (33 pav.).

(38)

0 12,5 21,9 33,3 6,3 25 21,9 0 29,2 50 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

33 pav. Slaugytojų požiūris į slaugos tikslų nustatymą darbo grupėje, prieš tai apklausus pacientą, p<0,001

Chirurginiuose 40 proc. (n=20) ir terapiniuose 43,8 proc. (n=14) skyriuose dirbančių slaugytojų abejojo, jog visada pagyvenusiam pacientui paaiškina apie slaugos tikslus, o net trečdalis terapiniuose skyriuose dirbančių slaugytojų nesutiko su šiuo teiginiu (p<0,001) (34 pav.)

0 16 21,9 38 43,8 40 3,1 0 6 31,3 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

34 pav. Slaugytojų požiūris į slaugos tikslų paaiškinimą pagyvenusiam pacientui, p<0,001

Daugiau nei trečdalis, t.y. 38 proc. (n=19), chirurginiuose ir daugiau nei ketvirtadalis, t.y. 29 proc. (n=9), terapiniuose skyriuose dirbančių slaugytojų „sutiko“, kad informuoja paciento šeimos narius apie slaugymo tikslus (p<0,001) (35 pav.). Visiškai tuo tikri buvo 14 proc. chirurginiuose skyriuose dirbančių slaugytojų.

(39)

0 14 29 38 35,5 44 3,2 0 4 32,3 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

35 pav. Slaugytojų informavimas apie slaugos tikslus paciento šeimos nariams, p<0,001 Daugiau nei pusė - 53,1 proc. chirurginiuose skyriuose dirbančių slaugytojų visiškai sutiko arba sutiko, o pusė (n=16) terapiniuose skyriuose dirbančių slaugytojų nebuvo tikri, kad visada patikrina, ar pacientas suprato, kokie tikslai iškelti jo priežiūrai (p<0,001) (36 pav.). Beveik trečdalis terapiniuose skyriuose dirbančių slaugytojų teigė nesutinkančios ar visiškai nesutinkančios, kad pasitikrinama, ar pacientas suprato tikslus.

3,1 10,2 15,6 42,9 50 38,8 3,1 0 8,2 28,1 0% 20% 40% 60% 80% 100% Terapinis Chirurginis

36 pav. Slaugytojų požiūris į paciento patikrinimą ar jis suprato slaugos tikslus, p<0,001

Chirurginiuose skyriuose 40 proc. (n=20) ir terapiniuose skyriuose 15,6 proc. (n=5) dirbančių slaugytojų teigė, kad slaugytojai visada įsitikina, jog pagyvenusio paciento šeimos nariai supranta paciento slaugai iškeltus tikslus (37 pav.). Beveik trečdalis terapiniuose skyriuose dirbančių slaugytojų teigė nesutinkančios ar visiškai nesutinkančios, kad pasitikrinama, ar paciento šeimos nariai suprato slaugos tikslus. . Visiškai sutinku Sutinku Nesu tikra Nesutinku Visiškai nesutinku Visiškai sutinku Sutinku Nesu tikra Nesutinku Visiškai nesutinku