LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
Ugnė Karneckaitė
ŠEIMOS GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į KVALIFIKACIJOS
TOBULINIMĄ NUOTOLINIU BŪDU
Medicinos vientisųjų studijų programos Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovė: Prof. dr. Daina Krančiukaitė-Butylkinienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 4
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
5. SANTRUMPOS ... 6
6. ĮVADAS ... 7
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
8. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
8.1. Profesinės kvalifikacijos tobulinimo svarba ... 9
8.2. Kompiuterinis raštingumas ... 10
8.3. Nuotolinis mokymas(is) ... 11
8.4. Profesinės kvalifikacijos tobulinimas nuotoliniu būdu ... 13
8.5. Profesinės kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu tvarka ... 14
9. TYRIMO METODIKA ... 16
9.1. Tyrimo organizavimas ... 16
9.2. Tyrimo objektas ... 16
9.4. Tyrimo metodai ... 16
9.5. Duomenų analizės metodai ... 17
10. REZULTATAI ... 18
10.1. Respondentų charakteristika ... 18
10.2. Šeimos gydytojų kompiuterinio raštingumo palygininimas, atsižvelgiant į amžiaus grupę . 19 10.3. Šeimos gydytojų informuotumas apie kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu galimybes ir veiksniai, darantys įtaką pasirinkimui tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu ... 19
10.4. Šeimos gydytojų požiūrio į kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu vertinimas ... 22
11. REZULTATŲ APTARIMAS ... 30
12. IŠVADOS ... 33
13. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 34
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35
3
1. SANTRAUKA
Darbo autorius. Ugnė Karneckaitė
Darbo pavadinimas. Šeimos gydytojų požiūris į kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu
4
2. SUMMARY
Author. Ugnė Karneckaitė
Title. Family doctors‘ attitude towards distance continuing professional development
5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
LSMU Bioetikos centras (kodas 302536989, Tilžės g. 18, LT-47181 Kaunas, tel: (8 37) 327233, www.lsmuni.lt, el. p.: sochumkatedra@lsmuni.lt)
Leidimo nr.: BEC-MF-20
6
5. SANTRUMPOS
IKT – informacinės ir komunikacinės technologijos IRT - informacinės ir ryšių technologijos
IT – informacinės technologijos
LR SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija LSMU - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
7
6. ĮVADAS
XXI amžiaus gydytojas dirba nuolat sparčiai tobulėjančioje medicinos mokslo srityje, kurioje kaskart atsiranda vis didesni iššūkiai, priimant klinikinius sprendimus [1]. Pasaulio medicinos edukacijos federacija išskiria 3 pagrindines priežastis, kurios motyvuoja gydytojus tobulinti savo profesinę kvalifikaciją: 1) profesinis siekis užtikrinti optimalią paciento priežiūrą; 2) įsipareigojimas pateisinti darbdavio, kolegų, profesinių organizacijų bei visuomenės lūkesčius; 3) poreikis išlaikyti pasitenkinimą darbu ir išvengti perdegimo sindromo atsiradimo. Visa tai įpareigoja mokytis visą gyvenimą ir motyvacija tai daryti turėtų būti puoselėjama visais medicinos mokymosi etapais bei klinikinio darbo metu [2].
Profesinės kompetencijos tobulinimas ypatingai svarbus šeimos gydytojui, kuris teikia pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros (PAASP) paslaugas ir yra atsakingas už į jį besikreipiančio paciento visapusišką ir tęstinę priežiūrą. Šeimos gydytojas, padedamas šeimos gydytojo komandos, sprendžia šių pacientų ambulatorines sveikatos problemas, įskaitant sveikos gyvensenos skatinimą, ligų profilaktiką ir gydymą, bei reguliuoja pacientų srautus aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Dėl nuolat tobulėjančios klinikinės praktikos bei pacientų poreikių patenkinimo sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys specialistai turi reguliariai atnaujinti savo žinias bei įgūdžius [3].
Sparti informacinių technologijų plėtra ir nuotolinio mokymosi koncepcija vis labiau skatina naudotis suteikiamomis galimybėmis ir tobulinti kvalifikaciją ne tik gyvo kontakto, bet ir nuotoliniu būdu, pasitelkiant kompiuterines technologijas bei interneto ryšį. Tai tampa ypač aktualu sveikatos priežiūros specialistams, gyvenantiems ir dirbantiems mažesniuose miestuose, negalintiems atsitraukti nuo darbo vietos ilgesniam laikui ar dėl kitų priežasčių priverstiems kruopščiai planuoti savo laiką [2, 4].
8
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti Lietuvos šeimos gydytojų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti ir palyginti šeimos gydytojų kompiuterinį raštingumą tarp skirtingų amžiaus grupių. 2. Įvertinti šeimos gydytojų informuotumą ir veiksnius, darančius įtaką pasirinkimui tobulinti
kvalifikaciją nuotoliniu būdu.
9
8. LITERATŪROS APŽVALGA
8.1. Profesinės kvalifikacijos tobulinimo svarba
Teikdami sveikatos priežiūros paslaugas gydytojai pirmiausia siekia užtikrinti optimalią pacientų priežiūrą. Taip pat jie jaučia pareigą pateisinti darbdavio bei visuomenės lūkesčius ir poreikį pasitenkinti savo darbu bei išvengti perdegimo sindromo. Šiems tikslams pasiekti yra reikalingas mokymasis visą gyvenimą. Profesinės kvalifikacijos tobulinimas skatina asmeninį augimą, suteikdamas galimybę gydytojui dalyvauti įveikiant iššūkius, kylančius dėl nuolat įgyjamų naujų mokslinių žinių medicinos moksle, prisitaikyti prie vis augančių pacientų reikalavimų, institucijų ir sveikatos apsaugos sistemos pokyčių [2].
Didėjantis profesinis, socialinis bei politinis spaudimas dar labiau pabrėžia mokymosi visą gyvenimą svarbą. Sveikatos priežiūros specialistams reikalingas profesinės kvalifikacijos tobulinimas suteikia galimybę mokytis visą gyvenimą, kadangi jis yra reikalingas ne tik siekiant atnaujinti ar pagilinti teorines bei praktines žinias, bet ir norint pratęsti medicinos praktikos licenciją [5].
Lietuvoje profesinės kvalifikacijos tobulinimas sveikatos priežiūros specialistams yra privalomas ir reglamentuojamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (LR SAM). Gydytojai privalo pagilinti įgytos kvalifikacijos žinias, gebėjimus ir praktinius įgūdžius LR SAM įsakymų numatyta tvarka ir kas penkerius metus pateikti kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus LR SAM akreditavimo tarnybai, kad licencija būtų atnaujinta. Šiuo metu įsakyme numatyta tobulinti profesinę kvalifikaciją gydytojams ne mažiau kaip 120 valandų per penkerius metus [6].
Profesinės kvalifikacijos tobulinimo metodai gali būti įvairūs: paskaitos, praktinės dirbtuvės, konferencijos, simuliacijos metodai, kuriuos taikant yra dalinai atkuriamos tikrovėje vykstančios situacijos, o dalyvis yra perkeliamas į situacijai būdingą aplinką ją imituojant ar įsivaizduojant. Pastebima, kad geresni mokymosi rezultatai pasiekiami sujungiant kelis mokymosi metodus. Patobulėjusi klinikinė praktika yra teigiamo kvalifikacijos tobulinimo efekto atspindys, ką įrodo atlikti tyrimai [5,7].
10 L. Minkevičiūtė ir kt. 2019 m. atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti pirminės sveikatos priežiūros specialistų imunoprofilaktikos srities žinias ir jų pokytį po mokymų. Rezultatai parodė ženklų tiriamųjų žinių pagerėjimą gripo, meningokoko ir ŽPV imunoprofilaktikos srityse, kadangi objektyvaus vertinimo metu buvo nustatyta, kad žinios pagerėjo 1,2 balo dešimties balų vertinimo skalėje. Taip pat pastebėtas ryšys, jog tyrimo dalyviai, turėję daugiau žinių apie vakcinaciją, dažniau rekomendavo skiepytis savo pacientams. Šio tyrimo rezultatai patvirtino, jog kvalifikacijos tobulinimo mokymai yra reikalingi, siekiant pagerinti sveikatos priežiūros specialistų žinias, dėl kurių padidės vakcinacijos apimtys ir bus labiau stiprinima visuomenės sveikata [9].
2020 m. I. Čapkauskienė atliko tyrimą, kuriuo siekė įvertinti gydytojų pasitenkinimą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) organizuojamais profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursais, ir nustatė, kad 98,8 proc. gydytojų kvalifikacijos tobulinimo kursuose dalyvauti motyvuoja noras ir pareiga gilinti profesinei veiklai reikalingas žinias, gebėjimus bei praktinius įgūdžius atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, naujas technologijas. Taip pat sveikatos priežiūros specialistai nurodė, kad jiems svarbu susitikti su kolegomis iš kitų institucijų bei pasidalinti praktine patirtimi. Iš visų respondentų tik 15,7 proc. sveikatos priežiūros specialistų pasirinko dalyvauti LSMU organizuotuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose dėl trūkstamų valandų licencijai pratęsti. Atsižvelgiant į gydytojų atsakymus nustatyta, kad didžioji dauguma yra patenkinti LSMU organizuojamais profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursais [10].
Taigi pabaigus universitetą ir dirbant klinikinį darbą visiems gydytojams reikia ir toliau mokytis visą gyvenimą tam, kad išlaikytų, atnaujintų bei plėtotų savo žinias, įgūdžius ir požiūrį į savo profesinę praktiką. Profesinės kvalifikacijos tobulinimas yra nenutrūkstamas tobulėjimas ne tik medicinos srityje, bet ir ugdant minkštuosius įgūdžius, tokius kaip – vadybinius, bendravimo ir asmeninius įgūdžius, kurie reikalingi, norint dirbti profesionaliai bei kokybiškai [2].
8.2. Kompiuterinis raštingumas
11 2013 m. V. Venevičienės atlikto tyrimo metu įvertinti šeimos gydytojų kompiuteriniai įgūdžiai ir poreikiai. Daugiau nei pusė, t.y. 56 proc. apklaustų šeimos gydytojų nurodė, kad silpnai geba arba visai negeba dirbti kompiuteriu, tačiau tik 26 proc. apklaustų šeimos gydytojų yra lankę kompiuterinius tobulinimo kursus. Taip pat, analizuojant respondentų atsakymus, pastebėta, kad kuo vyresnio amžiaus šeimos gydytojas, tuo jo kompiuterinio raštingumo gebėjimai prastesni. Taigi apžvelgus šio tyrimo rezultatus, galima teigti, kad šeimos gydytojų kompiuterinis raštingumas nėra pakankamas ir jo tobulinimui skiriama per mažai dėmesio [12].
Pastaraisiais dešimtmečiais informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) plėtra bei su tuo susijusių inovacijų sveikatos sektoriuje pokyčiai - nuo patobulėjusių diagnostikos, gydymo ir prevencijos programų iki telemedicinos ir telemonitoringo atsiradimo, lėmė, kad sveikatos priežiūros specialistams teko tobulėti kartu su technologijomis, ypatingai įdiegus ir pradėjus naudoti e.sveikatos sistemą [4].
Z. Manžuch su kolegomis teigia, jog IKT panaudojimas, siekiant šalių plėtros yra vienas svarbiausių ekonominės bei socialinės pažangos kriterijų ir viešųjų politinių prioritetų, tačiau susiduriama su socialinės IKT naudojimo nelygybės problema - skaitmenine atskirtimi. Nors Lietuvoje jau kelis dešimtmečius yra administruojamos strateginės IKT panaudojimo iniciatyvos, vis dar plačiausiai pastebima skaitmeninės atskirties priežastis - netolygus IKT prieinamumas regionuose [13]. 2014 m. J. Tylienė atliko tyrimą, kurio metu apklausė Kėdainių miesto poliklinikose dirbančius medikus, administracijos bei statistikos darbuotojus. Tyrėja pastebėjo statistiškai reikšmingą skirtumą tarp skirtingo kompiuterinio raštingumo respondentų atsakymų - turintys prastesnes kompiuterines žinias darbuotojai nejaučia poreikio informacinių technologijų (IT) įdiegimui darbo vietose, mažiau naudojasi įstaigoje įdiegtomis e. sveikatos sistemomis bei jaučia didesnę nesėkmių baimę vykdant pokyčius. Daroma prielaida, kad tai gali būti vienas pagrindinių veiksnių, sąlygojančių nepakankamą e. sveikatos sistemos diegimą ir plėtrą regioninėse sveikatos priežiūros įstaigose [14].
Remiantis J. Leitonaitės 2017 m. atlikto tyrimo rezultatais, Kauno mieste dirbantys sveikatos priežiūros teikėjai yra suinteresuoti naudotis tinkamai veikiančia e.sveikatos sistema, tačiau, respondentai nurodė, jog sunkumus kelia riboti kompiuteriniai ištekliai bei kompiuterinio raštingumo stoka, ypatingai ryški vyresnio amžiaus žmonių grupėje. Išvardintos priežastys yra vieni svarbiausių faktorių, trukdančių sklandžiai naudotis sistema. Šie radiniai patvirtina, jog būtina gerinti sveikatos priežiūros specialistų kompiuterinį raštingumą periodiškai organizuojant mokymus [15].
12 Pirmieji nuotolinio mokymosi kursai buvo vykdomi susirašinėjant: mokymosi medžiaga bei atliktos užduotys vertinimui buvo siunčiamos paštu, o paskui gaunamos pataisytos užduotys. Vėliau mokymosi kursai organizuojami naudojantis radija, televizija, konsultuojant telefonu.
XX amžiaus antroje pusėje sparčiai tobulėjant kompiuterinėms technologijoms, atsiradus asmeniniams kompiuteriams bei internetui, atsirado ir nauja mokymosi forma. Mokymuisi pasitelkiant kompiuterį bei internetą – naudojamasi interaktyviomis programomis, kurių pagalba galima bendrauti su mokytoju, pasiekti mokymosi medžiagą, atlikti užduotis, klausyti kursus ar dalyvauti seminaruose. Siekiant įvertinti besimokančiojo žinias, virtualiojoje mokymosi aplinkoje, pavyzdžiui „Moodle“, besimokantiesiems pateikiamos užduotys ar testai.
Atsižvelgiant į mokymosi laiką nuotolinis mokymas(is) gali būti sinchroninis, kai mokymas(is) vyksta fiksuotu laiku, naudojant garso ir/ar vaizdo pokalbį; asinchroninis, kai mokymas(is) vyksta bet kurioje vietoje ir bet kuriuo laiku, naudojantis įvairiomis IKT ar paprastu paštu; mišrusis, kai naudojami ir sinchroninio, ir asinchroninio mokymo(si) elementai [16].
Nors bėgant laikui bei tobulėjant technologijoms nuotolinio mokymo(si) apibrėžimas kito, tačiau dažniausiai jis apibūdinamas pagal M. Simonson. Nuotolinis mokymas(is) - tam tikros institucijos organizuojamas nuoseklus savarankiškas ar grupinis mokymas(is), kai besimokantieji yra atskirti nuo mokytojo ar dėstytojo atstumo ir/ar laiko atžvilgiu ir naudojamos IKT, kurių pagalba dalijamasi mokomąja medžiaga. Taip pat kalbant apie nuotolinį mokymą(si) dažnai yra naudojami ir kiti terminai, tokie kaip E-mokymas(is) ar virtualus mokymas(is). Apibūdinant pastarąsias sąvokas - akcentuojamas interneto ryšio naudojimas nuotolinio mokymo(si) proceso užtikrinimui [17].
2017 m. publikuotoje literatūros apžvalgoje nagrinėtas pirminės sveikatos priežiūros specialistų nuotolinio mokymosi ypatumai, naudojant interneto ryšį. Apžvelgus 23 tyrimų rezultatus, autoriai apibendrino, kad didžiausi privalumai mokantis nuotoliniu būdu yra efektyviau išnaudojamas besimokančiųjų laikas, sumažėja ekonominės išlaidos. Taip pat pastebėta, jog dėl panaikintos geografinės izoliacijos, naudojant internetinius mokymosi metodus, gali palengvėti ir pagerėti tarpprofesinis bendradarbiavimas, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistams aktyviai diskutuojant specialiuose diskusijų forumuose ar socialiniuose tinkluose, tačiau, trūkstant gyvo kontakto ir nepavykus įsitraukti į diskusiją, kai kurie besimokantieji gali jaustis likę nuošalyje arba dėl tam tikrų techninių kliūčių apskritai negali pasinaudoti nuotolinio mokymosi galimybėmis [18].
13 8.4. Profesinės kvalifikacijos tobulinimas nuotoliniu būdu
2008 m. J. Bukartienė atliko vieną pirmųjų tyrimų Lietuvoje, kurio tikslas išsiaiškinti gydytojų nuomonę apie kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu. Šio tyrimo dalyviai tobulino kvalifikaciją LSMU ir Vilniaus universiteto (VU) organizuotuose kursuose nuotoliniu būdu. Nors tuo metu šis mokymosi būdas buvo naujovė ne tik universitetams, bet ir įvairių specializacijų gydytojams, respondentai įvertino, jog nuotoliniai mokymosi kursai yra reikalingi, kadangi tai tinkamas ir patrauklus būdas tobulinti kvalifikaciją. Dažniausiai tyrimo dalyvių nurodyta problema, trukdanti sklandžiam kvalifikacijos tobulinimui nuotoliniu būdu, buvo nepakankamas kompiuterinis raštingumas bei gydytojų užimtumas darbe [19].
Nuo 2017 m. nuotoliniai mokymai yra vykdomi Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro. Pasitelkiant virtualią mokymosi aplinką besimokantysis susipažįsta su mokomąja medžiaga, atlieka užduotis. Tokiu būdu specialistas pasinaudoja galimybe pagilinti tas pačias žinias bei kompetencijas ir užtikrinti jų patikrinimą bei įvertinimą, kaip ir asmeniui fiziškai dalyvaujant profesinės kvalifikacijos tobulinimo renginyje.
Nors kvalifikacijos tobulinimas nuotoliniu būdu yra prieinamas įvariose platformose jau kurį laiką, tačiau pastaraisiais - 2020 m. šis būdas tapo ypatingai svarbus visame pasaulyje, kai prasidėjo Covid-19 pandemija ir visiems teko sumažinti socialinių kontaktų skaičių, siekiant išvengti infekcinės ligos plitimo. Išliekant poreikiui ir siekiant užtikrinti nenutrūkstamą sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų tobulinimą, daugelis konferencijų ir mokymų persikėlė į internetinę erdvę, o nuotoliniu būdu jau vykdomi kursai tapo dar intensyvesni [20].
Dar 2020 m. vasarį užfiksavus Covid-19 protrūkį Singapūre, A. Kanneganti aprašo, kad šioje šalyje 75 proc. profesinės kvalifikacijos tobulinimo programų turėjo būti nutrauktos, tačiau, pasitelkiant informacines ir komunikacines technologijas, per 8 savaites 85 proc. profesinės kvalifikacijos tobulinimo programų buvo atnaujintos ir tęsiamos nuotoliniu būdu. Dažniausiai naudojamas metodas – videokonferencijos, kurios įgalina dalintis įgarsinta informacija, vaizdais ekrane, rengti žurnalų klubus ir diskutuoti vieniems su kitais. Dalyviams užpildžius interaktyvias anketas bei klausimynus prieš ir po mokymų, įvertinamos jų žinios, o tuo pačiu gaunamas ir grįžtamasis ryšys apie mokymų kokybę [21].
14 kvalifikacijos tobulinimo prieinamumą gydytojams kaimo vietovėse, yra organizuoti kvalifikacijos tobulinimo kursus, pasitelkiant nuotolinio mokymosi įrankius [22].
Siekiant įvertinti Australijoje organizuotos profesinės kompetencijos tobulinimo programos, skirtos pagerinti šeimos gydytojų supratimą, praktinius įgūdžius, žinias bei sustiprinti pasitikėjimą savimi diagnozuojant ir gydant demenciją, efektyvumą, nuo 2015 iki 2017 m. iš viso apklausti 1352 šeimos gydytojai prieš ir po mokymų bei praėjus 6-9 mėnesiams po mokymų. Šeimos gydytojai galėjo pasirinkti ir šiuose mokymuose dalyvauti kontaktiniu arba nuotoliniu būdu. Išanalizavus respondentų atsakymus, pastebėta, kad nors nuotoliniai mokymo kursai sulaukė daugiau dalyvių, tačiau vis tiek išlieka poreikis vykdyti mokymus kontaktiniu būdu, ypač kaimo, regionų ir atokiose vietovėse. Nepaisant to, jog šiose vietovėse telekomunikacijų paslaugų naudojimas auga, tačiau greita interneto prieiga išlieka ribota, o kaimo šeimos gydytojai ir kiti specialistai teigia, kad tai trukdo aktyviau praktikuotis nuotoliniu būdu. Todėl geras interneto ryšys ir IKT prieinamumas yra svarbūs veiksniai gydytojams, norintiems tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu [23].
8.5. Profesinės kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu tvarka
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime nurodo, kad visos kvalifikcijos tobulinimo programos turi būti suderintos su LR SAM. Šios suderintos programos skelbiamos LR SAM svetainėje ir Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ posistemyje METAS, išskyrus VU ir LSMU vykdomas programas, kadangi šiose institucijose rengiami atitinkami specialistai ir jų vykdomos kvalifikacijos tobulinimo programos laikomos suderintomis [24].
Lietuvoje profesinės kvalifikacijos tobulinimas nuotoliniu būdu vyksta vadovaujantis LR SAM ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 ,,Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos". Šiame įsakyme yra aprašytos svarbios sąvokos:
profesinės kvalifikacijos tobulinimas – neformalusis švietimas, kuriuo siekiama pagilinti
ar atnaujinti profesinei veiklai reikalingas žinias, gebėjimus bei praktinius įgūdžius;
profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursas – profesinės kvalifikacijos teorinis ir praktinis
tobulinimas, kuriuo siekiama pagilinti įgytos kvalifikacijos (specialybės) (toliau – kvalifikacijos) žinias, gebėjimus ir praktinius įgūdžius;
virtuali mokymo(si) aplinka – kompiuterių tinklais ir kitomis informacinėmis
15 dėstytojo mokymo(si) aplinka sukurta naudojant atvirojo kodo programinę įrangą „Moodle“ ar kitą analogišką programinę įrangą.
16
9. TYRIMO METODIKA
9.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimui atlikti pasirinktas anoniminės anketinės apklausos tyrimo metodas. Naudota specialiai šiam tyrimui sukurta anketa. Gautas LSMU Bioetikos centro leidimas. Tyrimas vykdytas 2020 m. spalio – 2021 m. sausio mėnesiais. Anketa respondentams buvo pateikta elektronine forma. Dalyvauti tyrime šeimos gydytojai buvo kviečiami socialiniuose tinkluose bei tarpininkaujant pirminės sveikatos priežiūros įstaigų administracijoms.
9.2. Tyrimo objektas
Anketinėje anoniminėje apklausoje dalyvavo Lietuvos PASPĮ dirbantys šeimos gydytojai.
9.3. Tiriamųjų atranka
Respondentai buvo šeimos gydytojai, dirbantys Lietuvos PASPĮ. Iš viso apklausoje dalyvavo 188 šeimos gydytojai (168 moterys ir 20 vyrų). Iš jų 90 šeimos gydytojų dirbo viešojoje gydymo įstaigoje, 80 – privačioje ir 18 gydytojų dirbo abiejuose sektoriuose. Iš visų respondentų 97 šeimos gydytojai nurodė, jog dirba Kauno, 48 – Vilniaus, 9 – Klaipėdos, 8 – Panevėžio, 7 – Alytaus, 6 – Šiaulių, 5 – Utenos, 4 – Telšių, 3 – Tauragės, 1 – Marijampolės apskrityse. Tiriamųjų konfidencialumas užtikrintas, nes anketa anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės, adresų nebuvo klausiama. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti.
9.4. Tyrimo metodai
Tyrimui atlikti pasirinktas anoniminės anketinės apklausos metodas. Anketa suskirstyta į kelias dalis: 1) sociodemografiniai duomenys (lytis, amžius, darbovietė); 2) klausimai, vertinantys šeimos gydytojų kompiuterinį raštingumą; 3) klausimai, vertinantys šeimos gydytojų informuotumą apie kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu ir veiksnius, darančius įtaką pasirinkimui tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu; 4) klausimai, vertinantys šeimos gydytojų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu (2 priedas).
17 tikėtina, kad ne kiekvienam gavusiam nuorodą galėjo pavykti ją užpildyti. Remiantis šia prielaida, ribotas kompiuterinis raštingumas galėjo lemti mažesnį respondentų kiekį.
Tam, kad būtų galima įvertinti šeimos gydytojų informuotumą apie kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu galimybes bei veiksnius, darančius įtaką pasirinkimui tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu, respondentų buvo klausiama, ar jiems yra tekę tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu, kokiais būdais jie gauna informaciją apie vykstančius kursus bei konferencijas, ar jų pasirinkimui daro įtaką išduodami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.
Siekiant išsiaiškinti respondentų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu, buvo klausiama, kokia kalba ir kokios tobulinimosi formos respondentams yra priimtiniausios, kokios priežastys trukdo tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu, ar, jų manymu, reikalingas įgytų žinių įvertinimas, kokius privalumus jie galėtų įvardinti ir, ar nuotoliniu būdu įgytas žinias jie pritaiko darbe.
9.5. Duomenų analizės metodai
Surinkti duomenys buvo analizuoti naudojant statistinį programų paketą SPSS Statistics 24.0 ir Microsoft Office Excel 2013 programą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (N) ir procentiniai dažniai (proc.). Požymių priklausomybės analizei sudarytos siejamų požymių dažnių lentelės, priklausomybės laipsnio tarp kintamųjų vertinimui skaičiuotas chi–kvadrato (χ2) kriterijus. Tyrimo rezultatai pateikiami lentelėse ir diagramose.
18
10.
REZULTATAI
10.1. Respondentų charakteristika
Iš visų tyrimo dalyvių (n=188) moterys sudarė 89,4 proc. (n=168), vyrai – 10,6 proc. (n=20) (1 lentelė). Pagal amžių šeimos gydytojai buvo suskirstyti į 5 grupes: 1 grupė – iki 30 m., 2 grupė – nuo 30 m. iki 40 m., 3 grupė – nuo 40 m. iki 50 m., 4 grupė – nuo 50 iki 60 m., 5 grupė – vyresni nei 60 m. Vertinant respondentų pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, daugiausiai jų buvo 50-60 metų (26,6 proc., n=50), o mažiausiai – vyresnių nei 60 metų amžiaus grupėje (16 proc., n=30). Beveik vienodai tyrimo dalyvių dirbo viešojoje (47,9 proc., n=90) ir privačioje gydymo įstaigoje – (42,6 proc., n=80).
Pagal apskritis šeimos gydytojai suskirstyti į 3 grupes: 1 grupė - Kauno, 2 grupė – Vilniaus, 3 grupė – dirbantys kitų Lietuvos miestų apskričių PASPĮ. Šiek tiek daugiau nei pusė (51,6 proc., n=97) visų tyrimo dalyvių dirbo Kauno, maždaug ketvirtadalis (25,5 proc., n=48) Vilniaus, likę 22,9 proc. (n=43) kitų miestų – Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Šiaulių, Utenos, Telšių, Tauragės bei Marijampolės apskrityse.
1 lentelė. Respondentų socialinė demografinė charakteristika (n=188)
Charakteristika N Proc. Lytis Moterys 168 89,4 Vyrai 20 10,6 Amžius <30 m. 32 17,0 30-40 m. 45 23,9 40-50 m. 31 16,5 50-60 m. 50 26,6 >60 m. 30 16,0 Pirminė asmens sveikatos
priežiūros įstaiga
Viešoji gydymo įstaiga 90 47,9
Privati gydymo įstaiga 80 42,6
Abi gydymo įstaigos 18 9,6
Apskritis
Kauno 97 51,6
Vilniaus 48 25,5
19 10.2. Šeimos gydytojų kompiuterinio raštingumo palygininimas, atsižvelgiant į amžiaus grupę
Tyrimo dalyviai įvertino savo kompiuterinio raštingumo lygį, pasirinkdami vieną iš variantų: labai gerai, gerai, vidutiniškai, prastai ir labai prastai. Atsižvelgiant į subjektyvų kompiuterinio raštingumo vertinimą, nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,001) kompiuterinio raštingumo lygio skirtumas tarp skirtingų amžiaus grupių šeimos gydytojų. Vyresnių negu 60 metų amžiaus grupėje nei vienas respondentas neįvertino savo kompiuterinio raštingumo lygio labai gerai, pusė respondentų (50 proc., n=15) įvertino savo kompiuterinį raštingumą vidutiniškai, 36,7 proc. (n=11) - gerai, o 13,3 proc. (n=4) – prastai (1 pav.). 40-50 metų amžiaus grupėje 22,6 proc. (n=7) respondentų įvertino savo kompiuterinį raštingumą labai gerai, 41,9 proc. (n=13) - gerai, 25,8 proc. (n=8) – vidutiniškai, o tik 9,7 proc. (n=3) – prastai. Jauniausioje amžiaus grupėje – iki 30 metų daugiau negu pusė (62,5 proc., n=20) tyrimo dalyvių įvertino savo kompiuterinį raštingumą labai gerai, 37,5 proc. (n=12) – gerai, o vidutiniškai ar prastai įvertinusio nebuvo nei vieno. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad kuo jaunesnis yra šeimos gydytojas, tuo jo kompiuterinis raštingumas geresnis.
1 pav. Šeimos gydytojų kompiuterinio raštingumo vertinimas, atsižvelgiant į amžiaus grupę (n=188)
10.3. Šeimos gydytojų informuotumas apie kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu galimybes ir veiksniai, darantys įtaką pasirinkimui tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu
Beveik visi respondentai (96,8 proc., n=182) teigė, kad jiems nors vieną kartą yra tekę tobulinti profesinę kvalifikaciją nuotoliniu būdu (2 pav.). Iš jų daugiau nei pusei (54,4 proc., n=99), renkantis tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu, buvo svarbu, jog būtų suteikiamas pažymėjimas, įrodantis kvalifikacijos
9,7 13,3 6,7 25,8 40,0 50,0 37,5 44,4 41,9 56,0 36,7 62,5 48,9 22,6 4,0 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 < 30 m. 30-40 m. 40-50 m. 50-60 m. > 60 m. Procentai
20 tobulinimą, trečdaliui (32,4 proc., n=59) šis faktorius buvo svarbus tik kartais, o likusiems tyrimo dalyviams (13,2 proc., n=24) - visai nesvarbus (3 pav.).
2 pav. Šeimos gydytojų kvalifikacijos tobulinimas nuotoliniu būdu (n=188)
3 pav. Šeimos gydytojų pasirinkimas tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu, atsižvelgiant į tai, ar išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas (n=182)
Atsakydami į klausimą „Iš kokių šaltinių sužinote apie kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu galimybes?“, šeimos gydytojai galėjo pasirinkit kelis atsakymo variantus. Dauguma tyrimo dalyvių nurodė, jog gauna informaciją elektroniniu paštu (93,4 proc., n=170), šiek tiek mažiau ieško informacijos internete (66,9 proc., n=120), apie ketvirtadalis sužino apie tobulinimosi galimybes iš kolegų (30,8 proc., n=56) ar darbdavio (25,3 proc., n=46), likę 2 respondentai, pasirinkę atsakymo variantą „Kita“, įvardino gaunantys informaciją iš farmacijos įmonių atstovų (4 pav.).
3,2 proc. 96,8 proc. Netobulino kvalifikacijos nuotoliniu būdu Tobulino kvalifikaciją nuotoliniu būdu 32,4 13,2 54,4 0 10 20 30 40 50 60 Kartais Ne Taip Procentai
21
4 pav. Informacijos šaltiniai apie kvalifikacijos tobulinimo nuotolinu būdu galimybes (n=182)
Jauniausiai amžiaus grupei, t.y. iki 30 metų, priklausantys respondentai statistiškai reikšmingai (p<0,001) dažniau nurodė gaunantys informaciją iš kolegų apie kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu galimybes nei kitų amžiaus grupių respondentai (5 pav.). Tarp kitų amžiaus grupių tyrimo dalyvių statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Taip pat statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05) tarp viešosiose ir privačiose PASPĮ dirbusių šeimos gydytojų nurodytų informacijos šaltinių apie kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu galimybes.
46 56 170 120 2 Iš darbdavio Iš kolegų
Gaunu informaciją el. paštu
Ieškau informacijos internete
22 *p<0,001, lyginant skirtingų amžiaus grupių respondentų atsakymus
5 pav. Informacijos šaltiniai apie kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu galimybes, atsižvelgiant į amžiaus grupes (n=182)
10.4. Šeimos gydytojų požiūrio į kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu vertinimas
Atsakant į klausimą „Kokiomis kalbomis šeimos gydytojai renkasi tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu?“, respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymo variantus. Dauguma visų amžiaus grupių respondentų renkasi tobulinti kvalifikaciją lietuvių kalba (98,4 proc., n=179), pusė jų - anglų (41,2 proc., n=75) ir rusų (11,5 proc., n=21), o kitomis kalbomis - vokiečių, prancūzų, švedų bei lenkų - vos 8 (4,4 proc.) respondentai (6 pav.).
Jaunesnio amžiaus respondentai, priklausantys iki 30 ir 30 – 40 metų amžiaus grupėms, atitinkamai 71 proc. ir 61,4 proc., statistiškai reikšmingai (p<0,001) dažniau, negu jų vyresni kolegos, nurodė, jog tobulina kvalifikaciją anglų kalba (7 pav.).
0,0 2,3 0,0 2,0 0,0 74,2 77,3 62,1 66,0 42,9 87,1 95,5 89,7 96,0 96,4 64,5* 29,5 10,3 30,0 17,9 32,3 38,6 13,8 18,0 21,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 < 30 m. 30-40 m. 40-50 m. 50-60 m. > 60 m. Procentai
23
6 pav. Šeimos gydytojų kalbos pasirinkimas, tobulinant kvalifikaciją nuotoliniu būdu (n=182)
*p<0,001, lyginant skirtingų amžiaus grupių respondentų atsakymus
7 pav. Šeimos gydytojų kalbos pasirinkimas, tobulinant kvalifikaciiją nuotoliniu būdu pagal amžiaus grupes (n=182)
Aiškinantis labiausiai šeimos gydytojams priimtimas tobulinimosi nuotoliniu būdu formas, respondentai galėjo pasirinkti kelis atsakymo variantus. Analizuojant gautus duomenis, pastebima, jog
179 75
21 8
Lietuvių kalba Anglų kalba Rusų kalba Kitos kalbos
3,2 2,3 3,4 8,0 3,6 0,0 6,8 10,3 16,0 25,0 71,0* 61,4* 27,6 26,0 17,9 96,8 97,7 96,6 100,0 100,0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 < 30 m. 30-40 m. 40-50 m. 50-60 m. > 60 m. Procentai
24 visų amžiaus grupių respondentai dažniausiai rinkosi žiūrėti video paskaitas (70,6 proc., n=120), dalyvauti mokslinėse vaizdo konferencijose (69,4 proc., n=118) ir nuotolinio mokymo kursuose (66,5 proc., n=113), maždaug perpus rečiau tyrimo dalyviai rinkosi studijuoti mokomąją medžiagą, pavyzdžiui, tekstus, paveikslus, schemas ir pan. (36,5 proc., n=62), interaktyvų bendravimą su dėstytojais tokiose platformose kaip Moodle, Microsoft Teams ir kt. (27,6 proc., n=47) bei užduočių ir testų atlikimą (26,5 proc., n=45) (8 pav.).
8 pav. Šeimos gydytojams priimtiniausios kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu formos (n=182)
Jauniausioms amžiaus grupėms priklausantys šeimos gydytojai, t.y. iki 30 ir 30-40 metų, atitinkamai 54,8 proc. ir 54,4 proc., statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau rinkosi mokomosios medžiagos studijavimą, palyginus su vyresnio amžiaus grupių respondentų atsakymais (9 pav.).
Mokomosios medžiagos (tekstų, paveikslų, schemų, grafikų, video) studijavimas
62
Užduočių, testų atlikimas 45
Interaktyvus bendravimas su dėstytojais (Moodle,
MS Teams ir kt.) 47
25 *p<0,05, lyginant skirtingų amžiaus grupių respondentų atsakymus
9 pav. Priimtiniausios tobulinimosi formos, atsižvelgiant į šeimos gydytojų amžiaus grupes (n=182)
Šeimos gydytojų buvo klausiama „Ar, jūsų manymu, yra reikalingas žinių vertininimas tobulinant kvalifikaciją nuotoliniu būdu?“. Beveik pusė respondentų atsakė, jog žinių vertinimas nereikalingas, pasirinkdami atsakymo variantą „Ne“ (44 proc., n=80), šiek tiek mažiau tyrimo dalyvių manė, kad reikalingas ir pasirinko atsakymą „Taip“ (38 proc., n=70) (10 pav.).
10 pav. Šeimos gydytojų nuomonė apie žinių įvertinimo poreikį, tobulinant kvalifikaciją nuotoliniu būdu (n=182) 5 4 ,8 * 4 5 ,2 2 9 ,0 6 7 ,7 8 0 ,6 7 7 ,4 0 ,0 5 4 ,5 * 3 1 ,8 4 5 ,5 6 5 ,9 7 7 ,3 6 5 ,9 0 ,0 2 7 ,6 2 4 ,1 1 7 ,2 7 2 ,4 6 5 ,5 6 2 ,1 1 0 ,3 2 8 ,0 2 0 ,0 3 0 ,0 6 6 ,0 6 2 ,0 65 ,9 2 ,0 2 1 ,4 1 7 ,9 1 7 ,9 6 0 ,7 64,3 7 8 ,6 3 ,6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Mokomosios medžiagos (tekstų, paveikslų, schemų, grafikų, video) studijavimas Užduočių, testų atlikimas Interaktyvus bendravimas su dėstytojais (Moodle, MS Teams ir kt.) Nuotolinio mokymo kursai Mokslinės vaizdo konferencijos
Video paskaitos Kita
P ro ce n tai < 30 m. 30-40 m. 40-50 m. 50-60 m. > 60 m. 44 proc. 38 poc. 18 proc.
Ar, jūsų manymu, reikalingas žinių įvertinimas, tobulinant kvalifikaciją nuotoliniu būdu?
26 Siekiant sužinoti kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu trūkumus, šeimos gydytojų buvo klausiama, kokios priežastys jiems trukdo tobulintis šiuo būdu. Tyrimo dalyviai galėjo pasirinkti kelis tinkamiausius atsakymo variantus. Dažniausiai respondentai teigė, jog neturi tam laiko (38,3 proc., n=72), trūksta informacijos apie nuotolinį kvalifikacijos tobulinimą (28,7 proc., n=54) ir, jų manymu, vyksta per mažai naudingų mokymų, kursų, konferencijų (21,8 proc., n=41) (11 pav.). Pasirinkę atsakymo variantą „Kitos priežastys“ (11,2 proc., n=21), respondentai galėjo įrašyti priežastis patys, tarp šių atsakymų dažniausiai kartojosi teiginiai, jog „transliacijos vyksta darbo metu“ ir „nėra galimybės peržiūrėti įrašytų vaizdo konferencijų patogiu metu“, taip pat pasitaikė atsakymų, kuriuose įvardijami neišpildomi lūkesčiai, kadangi „mokymų turinys dažnai labai bendrinis, mažai orientuotas į konkrečios specializacijos poreikius ir iššūkius“ bei asmeninės priežastys, pavyzdžiui, „sausų akių sindromas“, „sunku suderinti šeimos gydytojos, administracinį ir pedagoginį darbus“.
11 pav. Priežastys, trukdančios tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu (n=188)
Jauniausiai amžiaus grupei priklausantys tyrimo dalyviai, t.y. iki 30 metų (46,9 proc., n=15), statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau, negu vyresni kolegos teigė, jog vyksta per mažai naudingų mokymų, kursų, konferencijų. Taip pat jauniausiai amžiaus grupei priklausantys respondentai (18,8 proc., n=6), statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau, negu kitoms amžiaus grupėms priklausantys respondentai, rinkosi atsakymo variantą, jog, jų manymu, nuotolinis kvalifikacijos tobulinimas
Vyksta per mažai naudingų mokymų, kursų, konferencijų
27 organizuojamas nekvalifikuotai. Vyriausiai amžiaus grupei priklausantys respondentai, t.y. vyresni nei 60 metų (16,7 proc., n=5), statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau nurodė, kad nepakankamas kompiuterinis raštingumas yra viena iš priežasčių, trukdančių tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu. Statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau finansinės problemos buvo svarbesnis faktorius tyrimo dalyviams, priklausiusiems jauniausiai amžiaus grupei (9,4 proc., n=3) (2 lentelė).
2 lentelė. Priežastys, trukdančios tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu, atsižvelgiant į amžiaus grupes (n=182)
Priežastys, trukdančios tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu
Amžiaus grupė
< 30 m. 30-40 m. 40-50 m. 50-60 m. > 60 m. Vyksta per mažai naudingų mokymų,
kursų, konferencijų 46,9* 22,2 22,6 6,0 20,0
Trūksta informacijos apie nuotolinį
kvalifikacijos tobulinimą 50,0 22,2 29,0 24,0 23,3 Nuotolinis kvalifikacijos tobulinimas
organizuojamas nekvalifikuotai 18,8* 4,4 16,1 4,4 3,3 Nepakankamas kompiuterinis
raštingumas 0,0 0,0 6,5 4,0 16,7*
Ribotos galimybės naudotis
kompiuteriu 0,0 0,0 6,5 4,0 3,3
Toks mokymosi būdas neefektyvus 3,1 6,7 3,2 4,0 3,3
Toks mokymosi būdas neįdomus 0,0 11,1 6,5 8,0 13,3
Trūksta motyvacijos 25,0 20,0 12,9 4,0 13,3
Finansinės problemos 9,4* 0,0 0,0 2,0 0,0
Neturiu laiko 34,4 48,9 32,3 40,0 30,0
Kitos priežastys 12,5 11,1 9,7 10,0 13,3
*p<0,05, lyginant skirtingų amžiaus grupių respondentų atsakymus
28 medžiaga (59,3 proc., n=108), mažiau nei pusė tyrimo dalyvių pasirinko atsakymo variantus, jog galima mokytis tik tai, kas individualiai reikalinga (49,5 proc., n=90) ir tokiu būdu mokytis pigu (36,3 proc., n=66) (12 pav.). Analizuojant duomenis pagal amžiaus grupes, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).
12 pav. Kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu privalumai (n=182)
Atsakant į klausimą, „Ar pritaikote nuotoliniu būdu įgytas žinias šeimos gydytojo darbe?“, dauguma respondentų atsakė „Taip“ (75,8 proc., n=138), šiek tiek mažiau pasirinko atsakymo variantą „Iš dalies“ (23,6 proc., n=43), tačiau nei vienas nepasirinko atsakymo „Ne“ (13 pav.).
Nors analizuojant atsakymus pagal amžiaus grupes stebima, kad vyresnio amžiaus grupei priklausantys tyrimo dalyviai, t.y. 40 - 50 metų, 50 - 60 metų ir vyresni nei 60 metų, labiau linkę pritaikyti nuotoliniu būdu įgytas žinias negu jauniausio amžiaus, t.y. iki 30 metų ir 30 - 40 metų, respondentai, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05) (14 pav.).
Galimybė atnaujinti turimas teorines žinias
158
Mokytis tik tai, kas individualiai reikalinga 90 Pateikiama aktuali ir nauja medžiaga 108 Galimybė mokytis patogiu metu 147 Galimybė mokytis patogioje vietoje 140 Pigu 66
29
13 pav. Nuotoliniu būdu įgytų žinių pritaikymas šeimos gydytojo darbe (n=182)
14 pav. Nuotoliniu būdu įgytų žinių pritaikymas šeimos gydytojo darbe, atsižvelgiant į amžiaus grupes (n=182)
75,8 proc. 23,6 proc.
0,5 proc.
Ar pritaikote nuotoliniu būdu įgytas žinias darbe?
Taip Iš dalies Nežinau
0,0 2,3 0,0 0,0 0,0 38,7 27,3 17,2 20,0 14,3 61,3 70,5 82,8 80,0 85,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 < 30 m. 30-40 m. 40-50 m. 50-60 m. > 60 m. Procentai
30
11.
REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo rezultatai parodė, jog Lietuvos šeimos gydytojai naudojasi kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu galimybe bei vertina šį mokymosi būdą teigiamai, tačiau kompiuterinio raštingumo trūkumas bei kiti toliau aptariami faktoriai sudaro kliūtis šeimos gydytojams aktyviau tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu.
Subjektyvaus šeimos gydytojų kompiuterinio raštingumo vertinimo metu pastebėta, jog kuo vyresnio amžiaus yra šeimos gydytojas, tuo jo kompiuterinis raštingumas yra prastesnis, o kuo jaunesnio amžiaus šeimos gydytojas, tuo jo kompiuterinis raštingumas geresnis. Analogiškus rezultatus gavo ir tyrėja V. Venevičienė 2013 m. tyrusi šeimos gydytojų kompiuterinius įgūdžius bei poreikius [12]. 2017 m. J. Leitonaitės atliktame tyrime respondentai, t.y. įvairių sričių gydytojai, tarp jų ir šeimos gydytojai, akcentavo, jog vienas iš faktorių, trukdančių sklandžiai naudotis elektronine sistema dirbant, yra kompiuterinio raštingumo stoka, kuri ypatingai akcentuojama tarp vyresnio amžiaus darbuotojų [15]. Be to, mūsų tyrime vyresni nei 60 metų amžiaus respondentai statistiškai reikšmingai dažniau, negu jų jaunesni kolegos, nurodė, jog kompiuterinio raštingumo stoka jiems trukdo aktyviau tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu. Taip pat galima daryti prielaidą, jog dėl nepakankamo kompiuterinio raštingumo vyresnių amžiaus grupių respondentų atsakymų galėjo būti gauta mažiau nei tikėtasi, kadangi anketa tyrimo dalyviams buvo pateikta elektronine forma.
31 Daugiau nei pusės (54,4 proc.) apklaustų šeimos gydytojų pasirinkimui tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu turi įtakos kvalifikacijos įgijimą patvirtinantys pažymėjimai. L. VanNieuwenborg ir kt. literatūros apžvalgoje išskyrė gydytojams svarbiausius faktorius, lemiančius nuotolinio kvalifikacijos tobulinimo pasirinkimą, vienas jų – išduodami pažymėjai apie kvalifikacijos tobulinimą [28]. Didelė šio faktoriaus svarba paaiškinama tuo, jog Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, gydytojams numatyta tobulinti profesinę kvalifikaciją tam tikrą valandų skaičių per tam tikrą nustatytą laikotarpį, kad licencija būtų atnaujinta. Pavyzdžiui, Lietuvoje tam reikia ne mažiau 120 valandų per penkerius metus, Vokietijoje – ne mažiau 250 valandų per penkerius metus [29].
Didžioji dalis (93,4 proc.) mūsų tyrimo dalyvių nurodė, jog informaciją apie galimybes tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu gauna elektroninu paštu. 2015 m. Kanadoje apklausus šeimos gydytojus, 13 iš 15 respondentų teigė tikrinantys savo elektroninį paštą nuo 1 iki 4 kartų per dieną dėl darbinių, edukacinių bei asmeninių priežasčių [30]. Taigi, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, akivaizdu, kad ir tarp Lietuvos, ir tarp Kanados šeimos gydytojų pagrindinė informacinės sklaidos priemonė yra elektroninis paštas. Beveik trečdalis (30,8 proc.) mūsų tyrimo respondentų sužino apie kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu galimybes iš kolegų, tačiau svarbu paminėti tai, kad šis informacijos gavimo būdas yra statistiškai reikšmingai dažnesnis tarp jaunesnių nei 30 metų šeimos gydytojų nei vyresnių jų kolegų. Be to, kad jaunesni žmonės yra labiau įgudę interneto naudotojai ir lengviau pasiekia reikalingą informaciją, galima manyti, jog tarp jų yra ir stipresnis kolegiškas ryšys, skatinantis dalintis naudingais informacijos šaltiniais bei tobulėjimo galimybėmis su kolegomis [31, 32].
32 gaires, medicinos žurnaluose publikuotus straipsnius, ieško informacijos socialiniuose tinkluose bei virtualiose gydytojų bendruomenėse [33].
Vienas pagrindinių faktorių, trukdančių naudotis nuotolinio kvalifikacijos tobulinimo galimybėmis, apklaustiems Lietuvos šeimos gydytojams yra laiko trūkumas. Panašūs rezultatai gauti 2015-2016 m. vykdytos nacionalinės JAV gydytojų apklausos metu, kadangi gydytojai taip pat dažniausiai teigė, jog kvalifikacijos tobulinimui trūksta laiko arba pinigų [34]. Finansinis aspektas buvo statistiškai reikšmingai (p<0,05) svarbesnis mūsų tyrime dalyvavusiems jauniausiems respondentams, t.y. šeimos gydytojams iki 30 metų, negu vyresniems jų kolegoms. Be to, jauniausiai amžiaus grupei priklausantys tyrimo dalyviai statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau, negu vyresnio amžiaus respondentai, teigė, kad vyksta per mažai naudingų mokymų, kursų, konferencijų, taip pat, jų manymu, nuotolinis kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas nekvalifikuotai. Tikėtina, jog šie rezultatai gauti dėl to, kad jaunesnio amžiaus šeimos gydytojų žinios neseniai baigus studijas yra naujesnės, o lūkesčiai - didesni.
Dauguma šeimos gydytojų mano, jog nuotolinis kvalifikacijos tobulinimas suteikia galimybę atnaujinti turimas žinias (86,8 proc.), mokytis patogiu metu (80,8 proc.) bei patogioje vietoje (76,9 proc.). Panašūs rezultatai gauti 2018 metų nacionalinėje JAV gydytojų, gydytojų asistentų ir slaugytojų apklausoje. Sveikatos priežiūros specialistai dažniausiai įvardijo šiuos kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu privalumus: galimybė mokytis patogiu metu, individualiu tempu ir už prieinamą kainą [35]. Australijos šeimos gydytojai, dalyvavę profesinės kvalifikacijos tobulinimo
33
12.
IŠVADOS
1. Šeimos gydytojų kompiuterinio raštingumo subjekyvus vertinimas skiriasi, priklausomai nuo amžiaus – kuo jaunesnis yra šeimos gydytojas, tuo jo kompiuterinis raštingumas yra geresnis. 2. Dažniausiai šeimos gydytojai informaciją apie kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu gauna
elektroniniu paštu. Renkantis tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu, daugiau nei pusei respondentų svarbu gauti pažymėjimą, patvirtinantį tam tikros kvalifikacijos įgijimą.
34
13.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
• Tyrimo rezultatai parodė, jog nepakankamas šeimos gydytojų, ypač vyresnio amžiaus, kompiuterinis raštingumas tampa kliūtimi ne tik kasdieniame darbe, tačiau ir norint pasinaudoti kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu galimybe, todėl būtų tikslinga gerinti šeimos gydytojų kompiuterinį raštingumą, organizuojant kompiuterinio raštingumo kursus ar mokymus, be to, šios žinios turėtų būti periodiškai atnaujinamos.
• Respondentai nurodė, jog jiems trūksta informacijos apie nuotolinį kvalifikacijos tobulinimą, todėl tikslinga didinti šeimos gydytojų informuotumą apie kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu galimybes, pavyzdžiui, pasitelkiant įstaigų administracijų darbuotojus, platesnę informacijos sklaidą elektroniniu paštu.
35
14.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Carter Y, Jackson N. Medical Education and Training. Medical Education and Training: From theory to delivery. 2013. p. 1–13.
2. World Federation for Medical Education. Continuing Professional Development of Medical Doctors WFME Standards 2015. Prieiga per internetą: https://wfme.org/download/wfme-global-standards-cpd-english/ (paskutinioji prisijungimo data 2021-02-13)
3. WONCA. The European definition of general practice 2011. Prieiga per internetą: http://www.woncaeurope.org/ (paskutinioji prisijungimo data 2021-02-13)
4. Štaras K, Mačiulienė M, Stokaitė V. Informacinių ir komunikacinių technologijų įtaka sveikatos priežiūros paslaugų teikimui. Heal Policy Manag 2013;1(5):148–66.
5. Ahmed K, Wang TT, Ashrafian H, Layer GT. The effectiveness of continuing medical education for specialist recertification. Can Urol Assoc J 2013;7(7–8):266.
6. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymas Nr. I-1555, priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.31926?jfwid=rivwzvpvg (paskutinioji prisijungimo data 2021-02-13)
7. Andrijauskaitė D. Simuliacijos metodo taikymas sveikatos mokymo praktikoje (Metodinis leidinys). Vilnius; 2018.
8. Blažytė L. Šeimos gydytojų kompetencija ir mokymų poreikis efektyvesnei LOPL diagnostikai ir gydymui. Baigiamasis magistro darbas. Kaunas; 2018.
9. Minkevičiūtė L, Radzevičiūtė R, Sauserienė J. Pirminės sveikatos priežiūros specialistų imunoprofilaktikos žinios ir požiūris į vakcinaciją. Visuomenės sveikata 2019;1(84):85–91. 10. Čapkauskienė I. Gydytojų pasitenkinimas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
organizuojamais kvalifikacijos tobulinimo kursais. Baigiamasis magistro darbas. Kaunas; 2020. 11. The Digital Skills Gap in Europe Tallinn Digital Summit Digital Skills in Europe. 2017. Prieiga
per internetą: https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/digital-skills-gap-europe (paskutinioji prisijungimo data 2021-02-13)
12. Venevičienė V. Šeimos gydytojų kompiuterinių įgūdžių ir poreikių vertinimas. Baigiamasis magistro darbas. Kaunas; 2013.
13. Manžuch Z, Gudinavičius A, Šuminas A. Skaitmeninės atskirties mažinimo priemonės Lietuvoje: tikslai, auditorijos ir taikymo rezultatai 1. Viešoji politika ir administravimas 2018;17(1):84–98. 14. Tylienė J. Elektroninės sveikatos paslaugų naudojimas, poreikis bei veiklos pokyčių vertinimas.
Magistro baigiamasis darbas. Kaunas; 2014.
15. Leitonaitė J. Elektroninės sveikatos sistemos plėtros problemos Lietuvoje: sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų požiūris. Baigiamasis magistro darbas. Kaunas; 2017.
36 analizė 2012;9(73):1–8.
17. Simonson M, Zvacek SM, Smaldino S. Teaching and Learning at a Distance: Foundations of Distance Education. Information Age Publishing; 2019.
18. Reeves S, Fletcher S, Mcloughlin C, Yim A, Patel KD. Interprofessional online learning for primary healthcare: Findings from a scoping review. BMJ Open 2017;7(8).
19. Bukartienė J. Gydytojų nuomonė apie kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu. Baigiamasis magistro darbas. Kaunas; 2008.
20. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro informacija. Nuotolinis mokymas – galimybė tobulinti profesines kompetencijas. Slauga. Mokslas ir praktika 2020;1(9 (285)):18–20.
21. Kanneganti A, Sia CH, Ashokka B, Ooi SBS. Continuing medical education during a pandemic: An academic institution’s experience. Postgrad Med J 2020;96(1137):384–6.
22. Curran VR, Fleet L, Kirby F. Factors influencing rural health care professionals’ access to continuing professional education. Aust J Rural Health 2006;14(2):51–5.
23. Casey AN, Islam MM, Schütze H, Schütze H, Parkinson A, Yen L, et al. GP awareness, practice, knowledge and confidence: Evaluation of the first nation-wide dementia-focused continuing medical education program in Australia. BMC Fam Pract 2020;21(1):104.
24. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kaip sužinoti, ar tobulinimosi renginys tinkamas, ar dalyvavimas jame bus įskaitytas kaip profesinės kvalifikacijos, įrašytos turimoje licencijoje, tobulinimasis? 2019. Prieiga per internetą: https://vaspvt.gov.lt/node/1232 (paskutinioji prisijungimo data 2021-02-13)
25. Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d.
įsakymas Nr. 132. Prieiga per internetą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4245d3c01ab411eb9604df942ee8e443 (paskutinioji prisijungimo data 2021-02-13)
26. Čepukaitytė D. Kauno apskrities šeimos gydytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikio įvertinimas. Baigiamasis magistro darbas. Kaunas; 2012.
27. Kashora FK, Charles D-A. Online-learning: exploring practices among Foundation doctors. J Adv Med Educ Prof 2019;7(1):14–9.
28. Van Nieuwenborg L, Goossens M, De Lepeleire J, Schoenmakers B. Continuing medical education for general practitioners: A practice format. Postgrad Med J 2016;92(1086):217–22. 29. Ruf D, Kriston L, Berner M, Härter M. General practitioners and online continuing medical
education - which factors influence its use? Ger Med Sci 2009;7:1–9.
30. Badran H, Pluye P, Grad R. Advantages and disadvantages of educational email alerts for family physicians: Viewpoint. J Med Internet Res 2015;17(2):1–10.
37 32. Mikkola L, Suutala E, Parviainen H. Social support in the workplace for physicians in
specialization training. Med Educ Online 2018;23(1).
33. Zhu E, Fors U, Smedberg Å. Exploring the needs and possibilities of physicians’ continuing professional development - An explorative qualitative study in a Chinese primary care context. PLoS One 2018;13(8):1–18.
34. Cook, David A. MD, MHPE; Price, David W. MD; Wittich, Christopher M. MD, PharmD; West, Colin P. MD, PhD; Blachman MJP. Factors Influencing Physicians’ Selection of Continuous Professional Development Activities: A Cross-Specialty National Survey. J Contin Educ Health Prof 2017;37(3):154–60.
35. O’Brien Pott, Maureen; Blanshan, Anissa S.; Huneke, Kelly M.; Baasch Thomas, Barbara L.; Cook DA. What Influences Choice of Continuing Medical Education Modalities and Providers? A National Survey of U.S. Physicians, Nurse Practitioners, and Physician Assistants. Acad Med 2020;96(1):93–100.
38
15. PRIEDAI
39 2 PRIEDAS
ANKETA
Gerbiamieji šeimos gydytojai,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto studentė Ugnė Karneckaitė atlieka savo baigiamojo magistro darbo tyrimą „Šeimos gydytojų požiūris į kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu“. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti Lietuvos gydymo įstaigose dirbančių šeimos gydytojų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimą nuotoliniu būdu. Darbo vadovė - prof. dr. Daina Krančiukaitė - Butylkinienė. Anketa yra anoniminė, gauti duomenys bus naudojami tik apibendrintai. Tyrimui labai svarbu, kad atsakytumėte į visus pateiktus klausimus. Jūs bet kada galite atsisakyti dalyvauti tyrime. Jei turite klausimų ar pastebėjimų, kreipkitės el. paštu – ugne.karneckaitė@gmail.com arba tel. nr. 869247796.
Anketai užpildyti prireiks ~5 min. Dėkojame už Jūsų sugaištą laiką!
Pasirinktą atsakymą į toliau pateiktus klausimus žymėkite X. 1. Jūsų lytis? □ Mot. □ Vyr. 2. Jūsų amžius? □ < 30 m. □ 30-40 m. □ 40-50 m □ 50-60 m. □ > 60 m
3. Kokioje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje dirbate? □ Viešojoje įstaigoje
40 4. Nurodykite, kuriame mieste/apskrityje/rajone dirbate__________________________________
(įrašykite) 5. Ar Jūs dirbate pedagoginį darbą?
□ Taip □ Ne
6. Kaip vertinate savo kompiuterinio raštingumo įgūdžius? □ Labai gerai
□ Gerai □ Vidutiniškai □ Prastai □ Labai prastai
7. Ar Jums yra tekę tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu? □ Taip (Jeigu atsakėte „Taip“, pereikite prie 9 kl.)
□ Ne (Jei atsakėte „Ne“, 8 kl. paskutinis)
8. Kokios priežastys trukdo Jums tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu? (galite žymėti kelis atsakymų variantus)
□ Vyksta per mažai naudingų mokymų, kursų, konferencijų □ Trūksta informacijos apie nuotolinį kvalifikacijos tobulinimą
□ Nuotolinis kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas nekvalifikuotai □ Nepakankamas kompiuterinis raštingumas
□ Ribotos galimybės naudotis kompiuteriu □ Toks mokymosi būdas neefektyvus □ Toks mokymosi būdas neįdomus □ Trūksta motyvacijos
□ Finansinės problemos □ Neturiu laiko
□ Kita
9. Ar Jūsų pasirinkimui tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu turi įtakos išduodami pažymėjimai, patvirtinantys kvalifikacijos įgijimą?
41 □ Ne
□ Kartais
10. Kokios nuotolinio tobulinimosi formos Jums priimtiniausios? (galite žymėti kelis atsakymų variantus)
□ Mokomosios medžiagos (tekstų, paveikslų, schemų, grafikų, video) studijavimas □ Užduočių, testų atlikimas
□ Interaktyvus bendravimas su dėstytojais (Moodle, MS Teams ir kt.) □ Nuotolinio mokymo kursai
□ Mokslinės vaizdo konferencijos □ Video paskaitos
□ Kita
11. Ar, Jūsų nuomone, reikalingas žinių įvertinimas (testinis, žodinis ir pan.) tobulinant kvalifikaciją nuotoliniu būdu?
□ Taip □ Ne
□ Neturiu nuomonės
12. Kokia kalba renkatės tobulinti kvalifikaciją nuotoliniu būdu? (galite žymėti kelis atsakymų variantus) □ Lietuvių □ Anglų □ Rusų □ Vokiečių □ Kita
13. Kaip sužinote apie nuotolinio mokymosi galimybes? □ Iš darbdavio
□ Iš kolegų
42 14. Ar pritaikote nuotoliniu būdu įgytas žinias darbe?
□ Taip □ Ne □ Iš dalies □ Nežinau
15. Kokius kvalifikacijos tobulinimo nuotoliniu būdu privalumus galėtumėte įvardinti? (galite žymėti kelis atsakymų variantus)
□ Galimybė atnaujinti turimas teorines žinias □ Mokytis tik tai, kas individualiai reikalinga □ Pateikiama aktuali ir nauja medžiaga □ Galimybė mokytis patogiu metu □ Galimybė mokytis patogioje vietoje □ Pigu
□ Sutaupo daug laiko □ Kita
