1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARINĖS MEDICINOS PROGRAMA
VIENTISOSIOS STUDIJOS
BIOCHEMIJOS KATEDRA
Ramunė Gurevičiūtė
MITYBOS IR AKTYVUMO ĮTAKA VIRŠSVORĮ TURINČIŲ ŠUNŲ
SVEIKATINGUMUI
IMPACT OF NUTRITION AND PHYSICAL ACTIVITY TO
OVERWEIGHT DOGS HEALTH
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
DARBO VADOVĖ: doc. Vaida Andrulevičiūtė
2
TURINYS
TURINYS ... 2 SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 1.1. Nutukimo patofiziologija ... 101.2. Naujausi duomenys apie apetito centrus ... 10
1.3. Nutukimo diagnozavimas ... 13
1.4. Nutukimo įtaka organizmui ... 15
1.5. Epidemiologija ir klinikinis nutukimo gydymas ... 16
1.6. Šunų lipidemijos rodikliai ... 17
1.7. Nutukimo prevencija ... 19
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 21
2.1. Kraujo mėginių ėmimas kraujo rodikliams nustatyti... 21
2.2. Šunų šeimininkų apklausa apie jų augintinių mitybos ypatumus ... 22
2.3. Statistinės analizės metodika ... 22
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 24
3.1. Kraujo rodiklių galimai turinčių įtakos nutukimui tyrimas skirtingose sveikatingumo grupėse... 24
3.2. Šunų šeimininkų apklausos apie jų augintinių mitybos ypatumus rezultatų analizė ... 27
3.3. Šunų amžius bei jo skirtumai veislių dydžio grupėse ... 28
3.4. Šunų svorio variabilumas tarp pagrindinių veislių ... 29
3.6 Respondentų nuomonė apie jų augintinių konstituciją ir nutukimo priežastis... 36
REZULTATŲ APTARIMAS ... 38
IŠVADOS ... 40
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 41
3
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas
Mitybos ir aktyvumo įtaka viršsvorį turinčių šunų sveikatingumui
1. Yra atliktas mano pačios.2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2016– 12 – 16 Ramunė Gurevičiūtė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe
2016– 12 – 16 Ramunė Gurevičiūtė (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2016– 12 – 16 Doc. Vaida Andrulevičiūtė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2016– 12 – 16 (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
4
SANTRAUKA
Darbo autorius: Ramunė Gurevičiūtė Darbo vadovas: Doc.Vaida Andrulevičiūtė
Mokslinis tiriamasis darbas buvo vykdomas 2014–2016 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Biochemijos katedroje. Darbo apimtis 42 puslapiai, darbe pateiktos 14 lentelių, 19 paveikslų.
Darbo pavadinimas: Mitybos ir aktyvumo įtaka viršsvorį turinčių šunų sveikatingumui
Tyrimo tikslas:
Kompleksiškai ištirti šunų viršsvorio mastą, galimas jo priežastis ir mitybos ypatumus, įvertinant kai kuriuos kraujo serumo rodiklius ir rodiklius, galinčius turėti įtaką višsvoriui, apklausti reprezentatyvią šunų savininkų grupę.
Tyrimo uždaviniai:
• Nedidelėje viršsvorį turinčių šunų grupės imtyje įvertinti jų fizinės būklės ir kraujo rodiklių pokytį prieš ir po paskirtų sveikatingumo programų;
• Nustatyti šeimininkų požiūrį į jų šunų mitybos, vartojamo pašaro, fizinio aktyvumo ypatumus;
• Ištirti šunų svorio priklausomybę nuo ypatumų susijusių su mityba ar fiziologine būkle;
Tyrimo rezultatai:
Buvo surinktas ir ištirtas 21-as skirtingų veislių, amžiaus, bei skirtingų dydžių šunų kraujo serumo mėginys prieš įgyvendinant programą ir 21-as – po 3 mėn. sveikatingumo (aktyvumo, dietinės mitybos, aktyvumo + dietinės mitybos, pašaro diabetikams, įprastinės) programos. Buvo matuojami šie kraujo serumo biocheminiai rodikliai – gliukozė, DTL ir MTL cholesterolis, trigliceridai.
Vertinant gliukozės koncentracijos pokyčius kraujo serume, didžiausias koncentracijos sumažėjimas aptiktas „Aktyvumo“ ir „Dietinės mitybos“ grupėje, nežymus sumažėjimas – „Aktyvumo ir dietinės mitybos“ grupėje. Gliukozės koncentracija nepakito „Įprastoje“ ir „Pašaro diabetikams“ grupėje.
DTL cholesterolio koncentracija mažėjo visose grupėse, tačiau daugiausiai „Aktyvumo ir dietinės mitybos“ grupėje mažiausiai – „Įprastoje“ grupėje.
5
MTL cholesterolio koncentracija, lyginant su pirmuoju tyrimu, sumažėjo „Aktyvumo“ ir „Dietinės mitybos grupėje“, o „Įprastinėje“ net padidėjo.
Trigliceridų koncentracija sumažėjo tik „Aktyvumo ir „Įptastinėje“ grupėse. Kitose grupėse koncentracija padidėjo.
Internetinėje svetainėje www.apklausk.lt pateiktą anketą pildė 634 žmonės. Iš jų 14,06 proc. vyrų, 85,94 proc. moterų. Vidutiniškai užpildymui truko 4,7 minutes, pusė respondentų užtruko pildydami iki 4 minučių, o kita pusė virš 4 minučių, o dažniausiai, buvo sugaištama apie 3 minutes.
Nustatyta, kad „Sausu pašaru“ šeria 549 (86,6 proc.) šunų šeimininkų. „Gydomąjį, veterinaro skirtą dietinį pašarą“ renkasi maža dalis - 54 (8,5 proc.) respondentų. Statistiškai reikšmingas skaičius apklaustųjų - 497 (78,4 proc.) negamina šuniui pašaro namie patys, dar daugiau respondentų - 533 (84,1 proc.) nesirenka ir Raw mitybos rūšies. Vegetarinė dieta visiškai
nepopuliari šunų maitintojų tarpė - tokį šėrimo būda pasirinko 3 respondentai (0,5 proc.). Dauguma atsakiusiųjų - 517 (81,5 proc.) nešeria šuns likučiais "nuo šeimininko stalo". 34-ių (0,5 proc.) šunų šeimininkai renkasi kitą, apklausoje neminėtą, šėrimo būdą.
Renkantis pašarą, kainą, kaip labai svarbų faktorių nurodė didelė dalis respondentų - 40,2 proc. iš 622 atsakiusiųjų. Veterinaro rekomendacija svarbi ir labai svarbi - 66,5 procentams apklausoje dalyvavusių šunų šeimininkų. Veisėjo bei draugo/šeimos nario rekomendacija svarbi <38,8 proc. apklaustųjų. Gamintojo reputacija svarbi 52,1 proc. šeimininkų. Ekologiška pakuotė renkantis pašarą savo augintiniui nėra svarbus faktorius - 36 proc. šio faktoriaus nesureikšmina. Apklausa parodė, kad labiausiai kreipiamas dėmesys į tai ar šuo ės įsigytą pašarą, 86 proc. nurodė kaip svarbų ir labai svarbų faktorių.
Išvados:
1. Kraujo serumo matuoti rodikliai (gliukozė, DTL ir MTL cholesteroliai) antrojo matavimo metu nežymiai sumažėjo, išskyrus trigliceridus;
2. Fizinės būklės parametrai (krūtinės apimtis ir svoris ) sumažėjo trijose sveikatingumo grupėse išskyrus kontrolinę ir maisto diabetikams.
3. Daugiau nei pusė šeimininkų suvokia, kad pagrindinė jų augintinių viršsvorio priežastis yra per didelis pašaro kiekis.
4. Dažniausiai šeimininkai pašarą normuoja pagal gamintojo nurodymą ant pakuotės ir pagal šuns kūno būklę.
5. Dažniausias kasdienis fizinis aktyvumas – 30-60 minučių vaikštant pavadėliu ir laisvai.
6
6. Ryškaus ryšio tarp sterilizacijos/kastracijos ir viršsvorio neaptikta, tačiau turinčių viršsvorį grupėje kastruotų/sterilizuotų šunų procentas dvigubai didesnis nei nekastruotų.
7
SUMMARY
The author: Ramunė GurevičiūtėScientific supervisor: Doc.Vaida Andrulevičiūtė
Research work was carried out from the year 2014 to the year 2016 in Lithuania Health Sciences University the faculty of Veterinaian Medicine, Biochmistry department.
Thesis consists of 42 pages, 14 tables, 19 figures.
Job title: Impact of nutrition and physical activity to overweight dogs health
The aim: To investigate comprehensively the extent of dogs overweight dogs, its possible
causes and feeding habits, taking some of the blood serum indicators and indicators that could have an impact on dogs overweight, to interview a representative group of dog owners.
Research tasks:
To assess physical condition and blood parameters in a small group of overweight dogs before and after the change in the designated health programs;
To set the specialized home treatment for dog nutrition, food intake, physical activity characteristics;
Investigate the weight dependence on characteristics of the associated with feeding or physiological conditions;
The results:
It was carried out the blood test of 21 different size, age dog breeds. Before the start of the study they were weighed, examined and the body structure was evaluated - fat and muscle tissue, comparable to the variety inherent weight and body mass index is determined by 9 points system.
While assessing glucose levels in blood serum, the largest decrease in the concentration detected in „Activity“ and „Dietary“ groups, a slight decrease of – „Activity and dietary group“. Glucose levels did not change in „Regular“ and „Diabetic“ group. HDL cholesterol levels decreased in all groups, but the most in “Activity and dietary" group, at least in "Regular" group.LDL cholesterol levels compared with the first measurment, decreased in „Activity“ and „Dietary“ groups, in regular even increased.Triglyceride levels were reduced by only „Active“ and „Regular" groups. In other groups, the concentration increased.On website www.apklausk.lt the questionnaire was filled by 634 people. 14,06% of these were male, 85.94% - women. An average
8
filling lasted 4.7 minutes, half of the respondents took less than 4 minutes, and the other half over 4 minutes, and in most cases, was spent in about 3 minutes.
It was found that dry feed was used by 549 (86.6 %), therapeutic feed is used by a small amount of dog breeders - 54 (8.5%). A statistically significant number of respondents - 497 (78.4 %) produce to feed dog at home themselves, Raw feed type is not popular for even more
respondents - 533 (84.1%). Vegetarian diet is completely unpopular in dog breaders, between them only 3 respondents (0.5 %). The most of the respondents - 517 (81.5 %) are not feeding their dogs with food left overs. 0.5% feed their pets in other, not mentioned,way.
While choosing food for dogs, a large majority of respondents indicated price as important factor- it was 40.2%. of the 622 respondents. The advice of veterinarian doctor is important and very important for 66.5 % of the surveyed dog owners. Advice of a breeder or friend/family member is important for less than 38.8 % of respondents. Manufacturer's reputation is important to 52.1% host. Environmentally friendly package is not an important factor for 36% of respondents. The survey found that most attention is paid to the fact that the dog will eat what it gets, 86% of owners marked it as an important and very important factor.
Conclusions:
1. Blood serum measurements - glucose, HDL and LDL cholesterol- by measuring it second time after 3 months of „wellness“ program, decreased slightly, except triglycerides;
2. Physical condition parameters such as chest girth and weight – fell in three wellness groups (active, dietary, active + dietary groups) except the regular and diabetic groups.
3. More than half of the owners are aware that the main reason for their dog being overweight is too high feed intake.
4. The most important factors while choosing the feed were identified - price, the advice of veterinary specialist, and the fact that the dog will eat it.
5. The most common hosts feed rationing is according to the manufacturer's instructions on the packaging and the dog's body condition.
6. The most common daily physical activity is 30-60 minutes of walking on a leash and free. 7. There was no significant connection between the sterilization/castration and overweight, but
in a group of overweight three was twice higher procentage of castrated dogs than uncastrated.
9
ĮVADAS
Nutukimas nėra socialinė ar kosmetinė problema, tai gyvūnų sveikatos problema. Literatūroje gerai žinomas metabolinis nutukimo poveikis insulino atsparumui, hiperlipidemijos vystymuisi bei mechaninis padidėjusio svorio poveikis kaulų, raumenų sistemai (1).
Žmogus negali išmanyti apie gyvūno nutukimą, jeigu jis neišmano apie žmogaus nutukimo patofiziologiją. Žmogų ir gyvūną sieja glaudus ryšys sąlyginai įtakojantis sveikatingumą.
Atlikti tyrimai nustatė sąsają tarp nutukusių šunų bei jų šeimininkų, jeigu šeimininkas turi viršsvorio – labiau tikėtina, kad ir jo augintinis bus nutukęs (1). Palaikant šunis geros fizinės būklės, neleidžiant jiems nutukti, kai kurių ligų išsivystymo rizika labai ryškiai mažėja o tai per se
(lot.) gerina jų gyvenimo kokybę ir garantuoja ilgesnį gyvenimą.
Nutukimo problema aktualesnė šunims lyginant su kitais mažaisiais gyvūnais.
Remiantis tyrimų rezultatais, Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę, kai tuo tarpu tik 25 procentai kačių sveria per daug.
Nutukimas yra rimta sveikatos problema, įtakojanti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.
Tyrimo tikslas: Kompleksiškai ištirti šunų viršsvorio mastą, galimas jo priežastis ir mitybos
ypatumus, įvertinant kai kuriuos kraujo serumo rodiklius ir rodiklius, galinčius turėti įtaką višsvoriui, apklausti reprezentatyvią šunų savininkų grupę.
Tyrimo uždaviniai:
• Nedidelėje viršsvorį turinčių šunų grupės imtyje įvertinti jų fizinės būklės ir kraujo rodiklių pokytį prieš ir po paskirtų sveikatingumo programų;
• Nustatyti šeimininkų požiūrį į jų šunų mitybos, vartojamo pašaro, fizinio aktyvumo ypatumus;
10
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Nutukimo patofiziologija
Nutukimo priežastys nėra iki galo aiškios, kadangi jo vystymesi yra įpinta daugybė variacijų. Pagrindiniai įtakos veiksniai gali būti suskirstyti į:
veiksnius veikiančius energijos apykaitą ;
veiksnius, kurie veikia energijos suvartojimą ir pasisavinimą (2).
Energijos apykaita yra tiesiogiai susijusi su nenaudojamų medžiagų apykaita, aktyviąja medžiagų apykaitos norma ir santykiniu aktyvumu.
Energijos suvartojimui turi įtakos maitinimasis/maitinimas (hormoninis, elgsenos), virškinimo efektyvumas, veiksniai, kurie turi įtakos maistinių medžiagų pasisavinimui (3).
Daugelį metų manyta, kad nutukimas gali būti paaiškintas pagal glukostatinį arba lipostatinį modelius (4). Šie du modeliai rodo, kad arba gliukozė ar riebalai dietoje yra pagrindinės
medžiagos, kurios generuoja apetito slopinimą hormonėje aplinkoje, kuri atsiranda nurijus šių substratų. Laikui bėgant, šiose teorijos buvo įrodyta, kad kai kurios hipotezės teisingos, tačiau negali būti atskirtos, dalyvauja abudu substratai ir potencialiai kiti veiksniai(4).
Glukostatinė teorija teigia, kad pagrindinė alkio genezė yra per gliukozės homeostazės serumą ir hormonus, kurie ją reguliuoja, įskaitant insuliną. Buvo nustatyta, kad gliukozės ir kitų
gliukostatinių hormonų (amilino ir į gliukagoną panašaus peptido-1 (GLP-1)) ne tik įtakoja insulino sekreciją, bet taip pat reguliuoja alkio centrus smegenyse. Ši lipostatinio modelio teorija tapo nepopuliari (jos nereiketų paninioti su adipostatiniu modeliu), nes atrasta, kad dietoje esančios riebalų rūgštys yra pagrindinis varomasis veiksnys, didinantis virškinimo hormonų sekreciją, kuri turi grįžtamąjį poveikį apetito centrams smegenyse – padidinti, ar sumažinti apetitą didinančią elgseną (5).
1.2. Naujausi duomenys apie apetito centrus
Šiuolaikinės žinios apie apetito centrus smegenyse rodo, jog valgymo įprotis yra valdomas dviejų tipų neuronų, esančių netoli hipotalamuso centro, kranialiai nuo jo, pagal medialinį iškilimą netoli trečiojo smegenų skilvelio, vadinamo lenktuoju branduoliu (nucleus arcuatus). Šis
branduolys turi savyje du branduolius, kurie veikia vienas šalia kito ir turi savyje medžiagą vadinamą prepro-opio-melanokortiną/lokaino amfetaminą, kuris yra susijęs su POMC-CART neuronais ir neuropeptidu Y/aguti, turinčiais įtaką NPY-AGRP neuronams.
11
Stimuliuojant POMC-CART neuronus, aktyvuojami hipotalamusą maitinantys centrai. Pirmiausiai veikiami dorsomedialiniai, paraventrikuliniai, ir lateraliniai hipotalamo branduoliai, išskirdami oreksinus ir melanokortiną, o pastarieji stimuliuoja vietas, kurios mažina apetitą (5,6,7).
Tose pačios smegenų vietose yra stimuliuojami NPY-AGRP neuronai kai didinamas apetitas. Prie visų šių pagrindinių kelių, smegenėlės taip pat turi neuronų gijas vadinamas nucleus tractus
solitaris, kurios padeda sumažinti apetitą.
1 pav. Schema, parodanti lenktojo branduolio ir hipotalamo įtaką ir poveikį valgymo įpročiui (pagal Loftus P.J, ir Wakshlag J.J., 2015)
Paaiškinimai: POMC-CART, preprioopiomelanokortina kokaino apfetamino transkriptai, NPY-AGRP, neuropeptinnas Y-aguti susietas peptidas, MCH, melaniną-koncentruojantis hormonas, Y1r, y5r, neuropeptido Y receptorius 1 ir 5, PVN, paraventrikulinis branduolys, DMH, dorsomediakinis hypotalamas, LHA, lateralinė hypotalamo dalis, PYY, peptidas YY, GLP-1, į glukagoną panašus peptidas 1.
Apetito mažinimą taip pat stimuliuoja hormonas iš virškinamojo trakto – cholecistokininas. Veikdamas klajoklį nervą jis stimuliuoja alkio jutimą, tačiau šis poveikis trumpalaikis (4).
Papildomai, prie cholecistokinino, nurijus maistą išsiskiria insulinas, kuris taip pat veikia lenktojo brandulio neuronus, stimuliuodamas POMC-CART neuronus ir sumažindamas atakas į NPY-AGRP neuronus, kad sumažinti apetitą (5).
Du hormonai, kurie yra išskiriami virškinamajame trakte turi potencialą farmakologinei intervencijai yra YY (PYY) ir GLP-1. Abu GLP-1 ir PYY yra gaminamos ir sekretuojamos L ląstelių distalinėje jejunum ir ileum dalyse. L ląstelės veikia kaip maisto medžiagų jutiklis, ir, kai stimuliuojamas, visų pirma riebalinėmis rūgštimis, gamina abu PYY ir GLP-1 (8,9,10). Šių hormonų įtaka yra keičianti apetitą ir jautrumą insulinui, patvirtinama ir neseniai aptiktais
atradimais apie sustiprintą GLP-1 ir PYY įtaką eksperimentuojant kai kurių skrandžio apeinamų anastomozių sukūrimu ir atlikus “rankovinę” (angl sleeve) gastroektomiją, siekiant, kad maisto medžiagos patektų į virškinamojo trakto distalinę dalį (8,9,10).
12
Kai GLP-1 išskiriamas į kraują, jis indukuoja lenktojo branduolio stimuliaciją, t.y. POMC-CART neuronus ir, atvirkščiai, veikia kaip neuronų NPY-AGP inhibitorius, nutraukdamas alkio jausmą. GLP-1 taip pat pasižymi insulino sensityviniu efektu ir jo sintetinis analogas gali būti naudojamas gydant, prediabetines būkles, siekiant pagerinti insulino jautrumą, suteikiant sotumo jausmą (9). Efektas gali trukti iki 12 valandų, kas rodo, jog tai gana ryškus potencialus
farmakologinis efektas.
PYY, iš kitos pusės, turi daugiau potencialo ir mažesnį pašalinį poveiki, kadangi turi efekto trukmę, panašią į GLP-1. PYY išskiria L ląstelės, kai riebalinės rūgštys yra rezorbuojamos
(9,11,12). Kai išskiriamas, jis taip pat veikia stimuliuodamas POMC-CART neuronus ir sumažina NPY-AGRP signalą, nutraukdamas alkio jausmą. Tačiau, kaip ir GLP-1 atveju, sunku jį dozuoti dėl hipotalamo tolerancijos (12).
Visi prieš tai įvardinti hormonai priklauso anoreksigenams (apetitą mažinantiems), ir tik grelinas yra oreksigenas (apetitą gerinantis). Grelinas (proto-indoeuropietiška žodžio šaknis ghre-, reiškia „augti“) yra hormonas kurį sekretuoja neuroendokrinininės ląstelės, išsidėsčiusios išilgai skrandžio dugno gleivinės epitelio, ir veikia priešingai PYY ir GLP-1, stimuliuodamas alkį per NPY-AGRP neuronus (6,13). Grelino sekrecija yra didžiausia, kai skrandis yra tuščias ir sumažėja, kai skrandis įsitempia maistui patekus į jį (6,13,14).
Grelino egzistavimo pusperiodis yra trumpas ir jis vienas nėra aktyvus kaip tikrieji peptidai. Dėl to jis turi būti modifikuotas aktyvumui hipotalamuse. Grelinas turi būti okteniluotas grelino oktenilacijos aciltransferazės (6,14). Žinant tokią aplinkinę jo aktyvavimo, formavimo prigimtį, mažai ko tikimasi iš farmakologinių savybių, be to, dar ir dėl jo neigiamo pašalinio poveikio, iššaukiančio padidintą hormonų išskyrimą (14). Vyresniame amžiuje, jis gali būti naudingas, nes turi apetitą stimuliojančių ir augimo hormoną sustiprinančių savybių, o antagonistai, dabartiniu metu, dar tik tiriami klinikiniuose bandymuose (15).
Šunys turi panašius signalinius apetito kontroliavimo mechanizmus. Yra įrodymų, kad šunys kliniškai yra jautrūs PYY. Dirlotapidas, preparatas prieš šunų nutukimą, veikia kaip riebalinių rūgščių absorbcijos inhibitorius, ko pasėkoje kraujo serume padidėja PYY kaip pirmas faktorius, mažinantis apetitą. Panašiai kaip ViyozaR žmonėms (GLP-1 analogas), dozuojant dirlotapidą būtina
sekti, kad neišsiderintų hipotalamo receptoriai, ko pasėkoje alkį gali būti labai sunku sukontroliuoti (16).
13
1.3. Nutukimo diagnozavimas
Vertinant išoriškai - svoris yra normalus, jei lengvai užčiuopiame augintinio šonkaulius, pilvas nenukaręs ir, žiūrint iš viršaus, matosi liemens linija. Nutukusiam šuniui sunku per riebalus apčiuopti šonkaulius, jo pilvas gali kaboti, nugara būna plati ir nematyti liemens linijos.
Kadangi šuo gali nutukti dėl įvairių antrinių susirgimų, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti ar nutukimas nėra endokrininės ar kitos ligos rezultatas, pvz.: sergant hipotiroidizmu, mažėja metabolizmas ir aktyvumas, hiperadrenokorticizmu – padidėjęs kortizolio kiekis skatina apetitą, diabetu - sutrinka angliavandenių apykaita, osteoartritas predisponuoja nutukimą taip pat ir sergant juo – gyvūnas nenoriai juda, todėl kaip ir aukščiau minėtų endokrininių susirgimų atvejais, gyvūnas yra linkęs nutukti (17).
Šuns kūno svorį galima palyginti su veislės standartu (jeigu šuo yra grynaveislis). Tačiau šis metodas nėra visiškai patikimas, nes kūno masė gali keistis priklausomai nuo gyvūno ūgio (17).
Vertinti šuns KMI 5-9 balų sistemoje yra subjektyvus ir pusiau kiekybinis metodas vertinant kūno riebalus, kurie padeda vizualiai vertinti (iš viršaus ir šono) bei palpuojant juosmens,
šonkaulių ir pilvo sritį (18).
Yra naudojamos dvi numeracijos skalės. (1 lentelė)
1 lentelė Konstitucijos įvertinimas balais
(http://www.cliniciansbrief.com/sites/default/files/sites/cliniciansbrief.com/files/BodyConditionSco resforDogs.pdf)
Vizualus vertinimas:
1. Normali konstitucija.
Šuns kūnas proporcingas juosmens srityje (2 pav.) ir abdominali linija priešais užpakalines kojas yra gerai gerai apibrėžta (3 pav.).
14 (2 pav. Proporcingas liemuo ) (3 pav. Aiškiai apibrėžta abdominali linija)
(paveikslų autorius
http://www.cliniciansbrief.com/sites/default/files/sites/cliniciansbrief.com/files/BodyConditionScoresforDog s.pdf)
2. Šuo per liesas.
Šuns KMI 1/5, arba 1/9. Ryškūs kaulų iškilimai stuburo srityje, klubų srityje, jie akivaizdūs iš tolo. Nėra vizualios riebalų masės ir matoma aiški raumenų distrofija (4 pav. ir 5 pav).
(4 - 5pav. Per liesas šuo ) (paveikslų autorius
http://www.cliniciansbrief.com/sites/default/files/sites/cliniciansbrief.com/files/BodyConditionScor esforDogs.pdf)
3. Šuo nutukęs.
Kai šuns KMI 5/5 arba 9/9, vertinant dorsaliai bei lateraliai.
Matomos riebalų sankaupos juosmens, krūtinės srityje, virš krūtinės ląstos, stuburas
neapčiuopiamas (6 pav.) pilvo įlinkio nebuvimas (7 pav.) taip pat masyvios riebalų sankaupos ant kaklo ir galūnių.
15
(6 pav.) (7 pav.)
1.4. Nutukimo įtaka organizmui
Nutukimas kenksmingas sveikatai, jis ne tik patrumpina išgyvenamumo laiką, tačiau ir suprastina gyvenimo kokybę. Nutukimas padidina sveikatos sutrikimų, tokių kaip - ortopediniai pažeidimai, endokrinopatijos, kardiorespiratorinės ligos, šlapimo sistemos ligos, reprodukcinės sistemos sutrikimas, neoplazijos, dermatologiniai susirgimai, taipogi metabolioniai sutrikimai, riziką. Taip pat turi reikšmės apsunkintam chiruginiam priėjimui operacijos metu, bei prailgintai operacijos trukmei (18,19, 21).
Nustatyta, kad nutukusiems šunims dažniau nei normalaus svorio augintiniams pasireiškė:
1) ortopediniai pažeidimai - osteoartritas, artritas, kaulų lūžiai, kranialinio kryžminio raiščio plyšimas, tarpslankstelinių diskų, sąnarių ligos.
2) endokrinopatijos – hiperadrenokorticizmas (Kušingo sindromas), hipotiroizdizmas, insulinoma, hipofizės hipofunkcija, hipotalamuso pažeidimai, skydliaukės funkcijos sutrikimai(21). Šuniui nutunkus dėl peršerimo pašaru, kuriame gausu riebalų, sutrinka insulino apykaita,
pasireiškia insulino rezistentiškumas, šuo gali susirgti cukriniu diabetu (22). Pakyla skydliaukės hormonų kiekis, bet pradėjus mesti svorį jų kiekis vėl normalizuojasi (23).
3) kardiorespiratorinės ligos - trachėjos kolapsas, gerklų paralyžius, sumažėjęs oro takų praeinamumas, dusulys esant nedideliam fiziniam krūviui arba netgi ramybės būsenoje. Taip pat, esant ekstremaliam nutukimui, gali pasireiškšti Pikviko sindromas – tai kvėpavimo
16
nepakankamumas dėl riebalų spaudžiančių visą kvepavimo sistemą, diafragmą, krūtinės ląstą, pasireiškia eilė sutrikimų, kurie gydomi tik svorio metimu (24).
4) šlapimo sistemos ligos - urolitiazė, idiopatinis cistitas, šlapimo nelaikymas dėl žiedinio raumens nepakankamumo (manoma, jog taip yra dėl to, jog susikaupę riebalai stumia šlapimo pūslę į kaudalinę pusę).
5) reprodukcinės sistemos sutrikimas – distokija (užsitęsęs, lėtai progresuojantis ar sustojęs gimdymas dėl priežasčių, tiesiogiai susijusių su gimdymo procesu), taipogi nutukimas silpina veisimosi galimybes.
6) neoplazijos - pieno liaukų navikai, pereinamojo epitelio karcinomos.
7) dermatologiniai susirgimai -pūlinis dermatitas dažniausiai dėl papildomų odos raukšlių ar kitų odos susirgimų.
8) metaboliniai sutrikimai - metabolinis sindromas, hepatinė lipidozė, gliukozės netolerancija.
1.5. Epidemiologija ir klinikinis nutukimo gydymas
Mokslinėje literatūroje neteko surasti Lietuvoje atliktų išsamių tyrimų apie viršsvorio paplitimą tarp šunų ar kitų mažųjų gyvūnų.Kitų autorių, atlikusių šios srities tyrimus įvairiose šalyse, rezultatai rodo,
jog viršsvorio/nutukimo paplitimas Jungtinėse Valstijose paskutiniais dešimtmečiais tarp šunų varijuoja nuo 34 proc. iki 53 proc. (25). Panašūs rodikliai randami ir kitose išsivysčiusiose šalyse, įskaitant Prancūziją, Australiją ir JK, kur veterinarijos profesionalai rašo, kad ši problema yra pas 38,8 proc., 41proc. ir 52 proc. atitinkamai (26). Figuruoja 38,9 proc. viršsvorį turinčių it 20,4 proc. nutukusių šunų. Kylantys smulkių gyvūnų nutukimo rodikliai per pastaruosius 20-30 metų pakilo paraleliai su žmonių populiacijos nutukimu. Idomiausia tai, kad šis polinkis į nutukimą buvo pastebėtas tiek naminių gyvūnų tyrimuose, tiek laukinių gyvūnų populiacijose, darant išvadą, kad nutukimą skatinantys faktoriai yra bendri/susiję, nepaisant to kad vieni gyvūnai yra naminiai, o kiti laukiniai (27).
Visgi labiausiai pastebimas ( ir dokumentuotas) ryšys yra santykis tarp nutukusių šeimininkų ir jų augintinių (šunų). Olandų mokslininkai tyrimo metu lygino ne tik žmoniu KMI bei jų
augintinių viršvorį, bet įtraukė ir dietos tipus, socialinį šeiminku statusą, jo gyvenimo būdą gyvūnų aktyvumą ir jo bendra savijautą (28).
Tyrimai parodė, kad tam tikros šunų veislės yra labiau linkusios turėti viršsvorį ar nutukti (29). Didžiausią genetinį polinkį tukti turinčios veislės – bigliai, labradoro bei auksaspalviai retriveriai, mišrūnai (30). Taipogi taksai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai, basetai, šelčiai, spanieliai, kokerspanieliai (31).
17
Vienas iš labiausiai nutukimą predisponuojančių faktorių yra sterilizacija. Sterilizuoti/ kastruoti šunys labiau linkę nutukti dėl sumažėjusio aktyvumo ir padidėjusio apetito. Šunų sterilizavimo/kastravimo amžius neturi įtakos nutukimui, tačiau pati kastracija padidina riziką nutukti per pirmus 2 metus po operacijos (32). Reikėtų nustatyti ar viršsvoris didėja dėl metabolizmo pokyčių po sterilizacijos, ar tai kaip pakitusio aktyvumo rezultatas.
Kartais savininkai nežino apie šunų veislės standartus, tad nedidelis viršsvoris yra stebimas ir tarp šunų parodų dalyvių (33).
Viršsvorį turinčių ar nutukusių gyvūnų paplitimo skirtumas aprašomas literatūroje gali skirtis, atsižvelgiant į tai, kas buvo apklaustas – veterinarai, ar gyvūnų šeimininkai, ar buvo remtasi
objektyviais matavimais (33).
Tam, kad atsikratyti viršsvorio – šuniui rekomenduotina mažo kaloringumo dieta, kurioje gausu skaidulinių medžiagų (34).
Skaidulinėje dietoje gausu celiuliozės, žemės riešutų, runkelių, žirnių, sėlenų, grūdinių kultūrų - javų, miežių. Labai svarbu, kad dietoje netruktų mineralų, vitaminų, mikroelementų, jų kiekis rekomenduojamas netgi didesnis, nei įprastame pašare. Šios medžiagos labai svarbios normaliam organizmo funkcionavimui. Namuose ruoštas pašaras gali būti tinkamas, tačiau šiuo atveju labai svarbus produktų pasirinkimas – daržovės, sėlenos, grūdiniai produktai, tik liesa mėsa (35). Tam, kad šeimininkams būtų lengviau rūpintis savo nutukusiu augintiniu – prekyboje gausu komercinių dietinių pašarų (36).
Geriausia šunį šerti 2-3 kartus per dieną normuotomis dietinio pašaro porcijomis. Keletą kartų per dieną šeriamas šuo nespėja smarkiai išalkti, virškinimui išeikvojama daugiau energijos.
Sumažėjus kūno masei, galima po truputį didinti pašaro kiekį, kol jis atitiks idealios kūno masės šuns kalorijų poreikį (36).
Gydant nutukusį šunį svarbi ne tik dietinė mityba, tačiau neatsiejamas ir didesnis nei įprasta fizinis krūvis (36). Judėjimas padidina energijos išeikvojimą, sutvirtina raumenyną, to pasekoje riebalinis audinys nyksta (37). Kasdieniniai pasivaikščiojimai, bėgiojimas, žaidimai – visa tai ir yra gera mankšta šuniui. Mažas aktyvumo lygis ne tik predisponuoja didesnę riziką nutukti, tačiau ir padidina su nutukimu susijusių sveikatos problemų riziką (38).
Patikrinus šunų kardiopulmonarinę funkciją svorio metimo metu, 6 minučių ėjimo teste ji buvo žymiai geresnė nei prieš numetant papildomus kilogramus (39).
1.6. Šunų lipidemijos rodikliai
Šuniui nurijus maistą, kasos bei plonosios žarnos gaminami fermentai suardo riebalus. Plonasis žarnynas absorbuoja šiuos suskilusius produktus tam, kad suformuotų trigliceridus individualioje žarnyno ląstelėje. Šie trigliceridai jungiasi su cholesteroliu, tam kad suformuotų
18
specialias molekules – chilomikronus. Chilomikronai pereina limfinę sistemą ir galiausiai atsiduria kraujotakoje. Jie padeda pernešti maistinius riebalus į įvairias organizmo sistemas – raumenis ir širdį, kur jie specialių enzimų suskaldomi tam, kad būtų panaudoti energijos gamybai. Šunų trigliceridų ir cholesterolio kiekio padidėjimas prasideda mažiau nei po 12 valandų paėdus riebaus maisto, pasireiškia hiperlipidemija(42).
Riebalų metabolizmas kūne yra gan sudėtingas procesas. Betkoks susirgimas, kuris pasireiškia metaboliniu sutrikimu gali padidinti riebalų kiekį kraujyje. Kartais metabolinis
sindromas sukelia padidėjusią riebalų gamybą, kitas sutrikimas gali sumažinti organizmo gebėjimą pašalinti trigliceridų bei cholesterolio perteklių iš kraujo sistemos(43).
Kai kuriems gyvūnams esant lipidemijai nesimato jokių ryškesnių klinikinių požymių., Dėl šios priežasties rekomenduojami profilaktiniai apsilankymai pas veterinarą tam kad užkirsti kelią didesnėms problemoms, ar ligos manifestacijai. Dalis gyvūnų, esant lipidemijai rodo susirgimo požymius, tokius kaip – vėmimas, apetito netekimas, diarėja, abdominalinis diskomfortas, regos sutrikimai, ir kt. (44).
Ligos, kuriom būdingas trigliceridų ir/ar cholesterolio padidėjimas kraujo sistemoje
Nutukimas
Sumažinančios riebalų pasišalinimą iš kraujo:
Cukrinis diabetas; Hypotiroidizmas; Pankreatitas;
Hiperadrenokorticizmas Kušingo sindromas;
Cholestazė.Susijęs su padidėjusia riebalų gamyba :
Proteinurija ir nefrotinis sindromas; Šuningumas;
Šėrimas riebiais pašarais; Lipoma;
Stazinis širdies nepakankamumas dėl išplėstinės kardiomiopatijos; Tam tikros infekcijos (pvz.: leišmanijozė);
19
Tam tikri vaistai (pvz.: kortikosteroidai)(40)
Diagnostika
Trigliceridų ir cholesterolio kiekio nustatymui imamas kraujo mėginys, tam kad atlikti biocheminį kraujo tyrimą. Tyrimą rekomenduojama atlikti neėdus 12h ( geriamas vanduo neribojamas). Atskirais atvejais, jeigu pacientui 12h badavimas nerekomenduotinas, reikalingos specifinės rekomendacijos (40).
1.7. Nutukimo prevencija
Pirmiausia reikalingas subalansuotas šėrimo rėžimas jau nuo pat gyvūno gyvenimo pradžios. Reikėtų sekti gyvūno svorį reguliariai jį sveriant bei svorį palyginant su veislės standartais(46).
Galima apskaičiuoti individualų šuns kalorijų poreikį remiantis šuns svoriu(47) -
Šuns svoris Kalorijų poreikis
4,5 kg 200 – 275 kcal. 9 kg 325 – 400 kcal. 22kg 700 - 900 kcal.
Pastaba: pateiktas kalorijų skaičius pritaikytas suaugusiems (1-7m.) šunims, kurių gyvenimo
būdas yra vidutiniškai aktyvus(vidutiniškai 30 minučių aktyvios veiklos į dieną), kurie yra
sterilizuoti ar kastruoti. Kalorijų poreikis gali skirtis, priklausomai nuo gyvenimo būdo, genetikos, aktyvumo lygio ir sveikatos būklės(47).
Priklausomai nuo to koks šuns amžius, aktyvumo lygis reikėtų atkreipti dėmesį į tai kokį pašarą jis ėda ir koks jo kiekis. Jeigu gyvūnas kastruotas, reikia turėti omenyje, kad pašaro kiekis turi būti koreguojamas(44).
Nereikėtų leisti gyvūnui valgyti 24h per parą ar leisti maitintis betkada tik užsigeidus. Šuo negali nuspręsti kas jam yra sveika, o kas ne, todėl šuns mityba tiesiogiai priklauso nuo šeimininko. Geriausia šunį šerti du - tris kartus dienoje(46). Jeigu nėra tokios galimybės dėl buvimo darbe ar kitų priežasčių – egzistuoja automatiniai „šėrikai“, kurie paduoda nustatytą kiekį pašaro tam tikru metu(41).
Pasivaikščiojimai, bėgiojimai ar aktyvūs žaidimai taip pat padeda šuniui palaikyti gerą formą. Galiausiai pasiekiama abipusė nauda – tiek šuniui, tiek šeimininkui(46). Tyrimai užfiksavo
pozityvią koreliaciją tarp šuns turėjimo ir fizinio aktyvumo vaikščiojant su juo, o tai, savo ruožtu, turi įtakos nemažam skaičiui susirgimų, priklausančių nuo žmogaus gyvenimo būdo(41). Panašus
20
efektas pastebėtas ir tarp vaikų ligų, susijusių su sėsliu gyvenimo būdu (41).
Veterinarijos specialisto konsultacija yra naudinga tiek įvertintinant šuns kūno būklę (esant dideliam viršvoriui – nustatant to priežastis, kurios gali būti ne tik netinkama mityba), atsižvelgiant į viršsvorio priežastis parenkant tinkamą pašarą ar dietą, rekomenduojant fizinį aktyvumą (šuniui turint dideli viršsvorį yra didesnė rizika traumoms, todėl per didelis fizinis krūvis yra
21
2.
TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimo dalyvių įtraukimo metodika
Tyrime dalyvavo 21-as skirtingų veislių, dydžių bei skirtingų konstitucijų, šunys. Jie buvo atrinkti pagal vizualiai didesnį, nei turėtų būti, svorį, šeimininkams papasakojus būsimo tyrimo ypatumus bei siekiamus rezultatus.
Šunis pasvėrus, įvertinus išoriškai bei visus duomenis palyginus su veislės (veislinių šunų) standartu jie buvo suskirstyti į penkias grupes. Tyrimo dalyviai – nutukę, turintys viršsvorį, normalaus svorio.
Į kiekvieną sveikatingumo programą viršsvorį turintys šunys buvo įtraukti pagal: esamą viršsvorį (dietinės mitybos), sveikatos būklę (pašaro diabetikams), šeimininkų galimybes daugiau laiko leisti aktyviai (aktyvumo, bei aktyvumo + dietinės mitybos), penktoji kontrolinė grupė šunų buvo normalios konstitucijos ir laikėsi įprasto gyvenimo būdo.
2.2.Kraujo mėginių ėmimas kraujo rodikliams nustatyti
PRIEŠ ir PO„sveikatingumo programos“Buvo surinktas ir ištirtas 21-as skirtingų veislių, amžiaus, bei skirtingų dydžių šunų kraujo serumo mėginys prieš įgyvendinant programą ir 21-as – po 3 mėn. sveikatingumo programos. Buvo matuojami šie kraujo serumo biocheminiai rodikliai – gliukozė, DTL ir MTL cholesterolis,
trigliceridai.
Kraujo mėginiai buvo imami iš venos šunims prieš tyrimą neėdus 12 valandų laikotarpį. Kraujas buvo imamas į vakuuminius mėgintuvėlius su antikoaguliantu. Tada mėginiai buvo centrifuguojamas 10 minučių, esant 2,000xg. Po šio proceso, serumas buvo atskirtas ir laikomas šaldiklyje (-21 ° C) tolesnei analizei.
Gliukozės kiekio nustatymui naudota MediSense Optium Xceed diabeto monitoringo sistema. Kitų biocheminių parametrų rezultatai buvo gauti automatizuoto analizatoriaus pagalba
(Dialab autolyser), taikant standartizuotus komercinius reagentus. kuriuos rekomenduoja gamintojai. Kraujo serume gliukozės, cholesterolio ir trigliceridų koncentracija buvo tiriami du kartus- prieš pradedant tyrimą ir po skirtos 3 mėnesių sveikatingumo programos.
Prieš pradedant tyrimą jie buvo sveriami, apžiūrima kūno struktūra, riebalinio ir raumeninio audinio kiekis, palyginama su veislei būdingu svoriu bei nustatomas kūno masės indeksas pagal 9 balų sistemą.
22
Nutukę šunys buvo 4, viršsvorį turintys – 8, bei kontroliniai 8 šunys, kurių kūno sudėjimas buvo normalus.
Sukurtos 5 šunų grupės, 4-ioms iš jų skirtos sveikatingumo programos (aktyvumo, dietinės mitybos, aktyvumo+dietinės mitybos, pašaro diabetikas) ir kontrolinė grupė.
Visiems šunims kraujo tyrimai buvo atliekami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Veterinarijos fakulteto Biochemijos katedroje bei Veterinarijos klinikoje „X“.
2.2. Šunų šeimininkų apklausa apie jų augintinių mitybos ypatumus
Anketa www.apklausk.lt buvo parengta atsižvelgiant į darbo uždavinius bei tikslą. Dalyvavo net 634 respondentai. Daugiausiai – 76,3 proc. pažymėjo esantys 16-35 metų grupėje, mažiausiai – 0,5 procentai apklaustųjų save priskyrė 65+ metų grupei. Tame tarpe, atmetus nepažymėjusiuosius 84,7 proc. moterų, likę vyrai. Respondentai laiko įvairių veislių šunis (net 60 skirtingų veislių), taipogi mišrūnus.Pasirinkta analizuoti veisles, kurių šunų buvo ≥ 10.
Paruošti klausimai, kad įvertinti šunų svorio variacijas priklausomai nuo veislės.(1,32) Įvertinti naudojamo pašaro tipo bei klasės įtaką viršsvoriui. Ryšį su padidėjusiu viršvoriu nulemto hormonų bei gyvenimo būdo pokyčio po sterilizacijos (32). Įvertinti sąlyginę sąsają tarp
šeimininko bei šuns kūno sudėjimo, preliminariai įvertinti jų aktyviai praleidžiamą laiką kasdien (28).
Apklausoje siekėme sužinoti kokią įtaką renkantis pašarą savo augintiniui daro šie faktoriai – kaina, ekologiška pakuotė, gamintojo reputacija, faktas, kad pašaras bus valgomas jų augintinio, kaip šeimininkas atsižvelgia į rekomendacijas (veterinaro, veisėjo, draugo/šeimos nario).
Kiek dažnai šuo gauna skanukų iš šeimininko, valgo tai, kas jam neduodama ir kaip tai siejasi su didesniu, nei normaliu svoriu (viršsvoriu ar nutukimu).
Ar šeimininkai vizualiai mato, jog jų šuo turi viršsvorio, kiek procentų kreipiasi į veterinarą tam kad padėtų savo augintiniui atsikratyti viršsvorio (33).
2.3. Statistinės analizės metodika
Tyrime yra dvidešimtvienas kintamasis iš kurių penki priklauso nominalių (tiriamoji grupė, kūno masės grupė, lytis, sterilizavimo būklė, veislė) kintamųjų, o 11 tolydžių kintamųjų prieš ir po 3 mėnesių „Sveikatingumo: programos“ (Glu1, chl1DTL, chl1MTL triglic1, Glu2, chl2DTL, chl2MDL,triglic2, svoris1, svoris2, amžius) grupei.
23
Tolydiems dydžiams analizuoti taikyta variacinė analizė suskaičiuojant centrinės tendencijos (Vidurkis, Moda, Mediana) ir jų išsibarstymo (standartinis nuokrypis, vidutinė standartinė
paklaida) rodiklius.
Skirtumo tarp lyginamų vidurkių statistiniam reikšmingumui taikytas 95 proc. pasikliautinų intervalų metodas. Užsiklojus lyginamų vidurkių pasikliautiniems intervalams konstatuota, jog skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05), o neužsiklojus – skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05).
Tolydžių dydžių vidurkių lyginimams tarp grupių taikyta dispersinė analizė, modelio statistinis reikšmingumas įvertintas Fišerio kriterijumi „F“.
Grafiniam duomenų atvaizdavimui pritaikyti pasikliautinų intervalų metodas (lyginant vidurkius) (angl. Error bars) ir „Dėžutės ir ūso“ grafikas (angl. Box-and-Whisker plot), rodant analizuojamų kintamųjų struktūrą – apvali ir stulpelinė sektorinės diagramos. Tolydžių dydžių pasiskirstymas parodytas histogramos pavidalu.
Analizė atlikta panaudojant statistinio apdorojimo paketą IBM Statistics ver.20. Grafiniam duomenų apdorojimui anksčiau nurodytas paketas ir programa MINITAB ver. 16.
24
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Kraujo rodiklių galimai turinčių įtakos nutukimui tyrimas skirtingose
sveikatingumo grupėse
Buvo ištirtas 21-as skirtingų veislių, amžiaus, bei skirtingų dydžių šunų kraujo serumo mėginys prieš įgyvendinant programą ir 21-as – po 3 mėn. sveikatingumo programos.
Prieš pradedant tyrimą jie buvo pasverti, apžiūrėta ir įvertinta kūno struktūra, riebalinio ir raumeninio audinio kiekis, palyginama su veislei būdingu svoriu bei nustatomas kūno masės indeksas pagal 9 balų sistemą.
Nutukę šunys buvo 4, viršsvorį turintys – 8, bei kontroliniai 9 šunys, kurių kūno sudėjimas buvo normalus. Šunys buvo suskirstyti į penkias grupes bei jiems paskirtas 3 mėnesių gyvenimo būdą koreguojantis planas (sveikatingumo programa).
Pirmoji grupė buvo sudaryta iš 4 šunų ir jiems pakirtas „Aktyvumo“ planas, nekeičiant įprastos mitybos.
Antrąjai grupei, kurią sudarė 3 šunys, buvo skirtas „Aktyvumo, bei dietinės mitybos“ planas. Į trečiąją grupę „Dietinės mitybos“ pateko 4 šunys, kuriems buvo rekomenduotas dietinis pašaras vietoj įprasto jų naudojamojo.
Ketvirtojoje grupėje 2 šunys sergantys cukriniu diabetu. Jie 3 mėnesius maitinosi diabetikams skirtu pašaru, rekomenduota buvo neduoti likučių „nuo šeimininko stalo“, kaloringų skanukų.
Penktoji, kontrolinė grupė, kurią sudarė 8 nenutukę šunys buvo palikti prie įprasto šėrimo bei aktyvumo.
Aktyvumo grupei priskirtų šunų šeimininkai buvo supažindinti su gyvenimo būdo pakitimais, kurių jie turės laikytis, norint gerinti šuns konstituciją. T.y. ilgesni, nei įprastai, pasivaikščiojimai, daugiau aktyvių žaidimų vaikščiojant, esant galimybei vandens sportas (pvz.: pagalio atnešimas iš vandens telkinio) ir pan.
2 lentelė Kraujo rodiklių rodmenys kraują tiriant prieš ir po sveikatingumo planų tarp „Aktyvumo“ plano dalyvių.
Sveikatingumo planas
Glu1 Glu2 Chol1 DTL Chol2 DTL Chol MTL Chol2 MTL Trigl1 Trigl2 Aktyvumo n 4 4 4 4 4 4 4 4 Vidurkis 5,500 5,225↓ 8,550 7,950↓ 1,710 1,675↓ 69,000 72,175 ↓ ±m 0,646 8 0,3705 0,7399 0,7240 0,3279 0,2394 29,670 5 23,466 3
Pastaba: „↓“ rodo koncentracijos sumažėjimą, lyginant su pirmojo tyrimo rezultatu, „↑“ parodo koncentracijos padidėjimą, lyginant su pirmuoju tyrimo rezultatu
25
Antrojoji grupėje dalyvaujančių šunų buvo 4, jiems paskirtas „Dietinės mitybos planas“. Rekomenduota šerti 2-3 kartus (pagal galimybę), neviršijant ant pakuotės nurodytos šuniui tinkamos dozės, neduodant papildomai „skanukų“, bei „likučių nuo šeimininko stalo“, nekeičiant įprasto aktyvumo.
3 lentelė Kraujo rodiklių rodmenys kraują tiriant prieš ir po sveikatingumo planų tarp „Dietinės mitybos“ plano dalyvių
Sveikatingumo planas
Glu1 Glu2 Chol1 DTL Chol2 DTL Chol1 MTL Chol2 MTL Trigl1 Trigl2 Dietinės mitybos N 4 4 4 4 4 4 4 4 Vidurkis 4,988 4,450↓ 7,105 6,648↓ 1,363 1,205↓ 51,475 54,400↑ ±m 0,3918 0,2255 2,3882 2,2346 0,5091 0,5114 17,8177 19,9000
Pastaba: „↓“ rodo koncentracijos sumažėjimą, lyginant su pirmojo tyrimo rezultatu, „↑“ parodo koncentracijos padidėjimą, lyginant su pirmuoju tyrimo rezultatu
Trečioji grupė, kurią sudarė 3 šunys, buvo skirtas „Aktyvumo, bei dietinės mitybos“ planas. Šis planas įpareigojo šunų šeimininkus pakeisti įprastą nedietinį pašarą dietiniu, šerti šunį ant pakuotės nurodyta dietinio pašaro porcija 2-3 kartus dienoje (pagal galimybę). Nešerti šuns
kaloringais „skanukais“, neduoti „likučių nuo šeimininko stalo“ . Taip pat didinti fizinio aktyvumo lygį maksimaliai (šį nurodymą apibrėžiant kaip didesnį nei įprastą aktyvumą, įskaitant ilgesnius pasivaikščiojimus, aktyvius žaidimus kieme, esant galimybei – vandens sportą).
4 lentelė Kraujo rodiklių rodmenys kraują tiriant prieš ir po sveikatingumo planų tarp Aktyvumo+dietinės mitybos plano dalyvių
Sveikatingumo planas
Glu1 Glu2 Chol1 DTL Chol2 DTL Chol1 MTL Chol2 MTL Trigl1 Trigl2 Aktyvumo + dietinės mitybos N 3 3 3 3 3 3 3 3 Vidurkis 6,367 3,133↓ 8,333 8,027↓ 1,113 3,473 79,600 83,567↑ ±m 0,6438 0,4807 0,6227 0,3541 0,1172 1,4877 19,8782 18,4121
Pastaba: „↓“ rodo koncentracijos sumažėjimą, lyginant su pirmojo tyrimo rezultatu, „↑“ parodo koncentracijos padidėjimą, lyginant su pirmuoju tyrimo rezultatu
Į tyrimą patekę 2 diabetu sergantys ir viršsvorį turintys šunys, buvo kaip ketvirtoji tiriamoji grupė. Jiems buvo skirtas „Pašaras diabetikams“. Rekomenduota neduoti papildomai kaloringų „skanukų“, bei „likučių nuo šeiminiko stalo“.
26 5 lentelė Kraujo rodiklių rodmenys kraują tiriant prieš ir po sveikatingumo planų tarp „Pašaro diabetikams“ mitybos plano dalyvių
Sveikatingumo planas
Glu1 Glu2 Chol1 DTL Chol2 DTL Chol1 MTL Chol2 MTL Trigl1 Trigl2 Pašaras diabetikams N 2 2 2 2 2 2 2 2 Vidurkis 25,30 25,05 11,265 10,070↓ 2,305 2,335 38,000 57,500 ↑ ±m 3,000 4,350 0,6650 0,5800 0,2050 0,0850 4,0000 5,5000
Pastaba: „↓“ rodo koncentracijos sumažėjimą, lyginant su pirmojo tyrimo rezultatu, „↑“ parodo koncentracijos padidėjimą, lyginant su pirmuoju tyrimo rezultatu.
Penktoji kontrolinė grupė maitinosi įprastai, bei nekeitė įprasto aktyvumo.
6 lentelė Kraujo rodiklių rodmenys kraują tiriant prieš ir po sveikatingumo planų tarp „Įprasto“ mitybos plano dalyvių
Sveikatingumo planas
Glu1 Glu2 Chol1 DTL Chol2 DTL Chol1 MTL Chol2 MTLL Trigl1 Trigl2 Įprastas N 8 8 8 8 8 8 8 8 Vidurkis 4,860 4,801 4,538 4,754↓ 1,678 1,826↑ 67,175 65,925↓ ±m 0,3500 0,1650 0,3610 0,3020 0,2822 0,2460 12,6092 11,4867
Pastaba: „↓“ rodo koncentracijos sumažėjimą, lyginant su pirmojo tyrimo rezultatu, „↑“ parodo koncentracijos padidėjimą, lyginant su pirmuoju tyrimo rezultatu.
Vertinant gliukozės koncentracijos pokyčius kraujo serume, didžiausias koncentracijos sumažėjimas aptiktas aktyvumo ir dietinės mitybos grupėje, nežymus sumažėjimas - aktyvumo ir dietinės mitybos grupėje. Gliukozės koncentracija nepakito įprastoje ir pašaro diabetikams grupėje.
DTL cholesterolio koncentracija mažėjo visose grupėse, tačiau daugiausiai „Aktyvumo ir dietinės mitybos“ grupėje mažiausiai – „Įprastoje“ grupėje.
MTL cholesterolio koncentracija, lyginant su pirmuoju tyrimu, sumažėjo „Aktyvumo“ ir „Dietinės mitybos grupėje“, o „Įprastinėje“ net padidėjo.
Trigliceridų koncentracija sumažėjo tik „Aktyvumo ir „Įptastinėje“ grupėse. Kitose grupėse koncentracija padidėjo.
Šunų svorio vidurkio ir jų 95 proc. pasikliautinų intervalų pokytis įvairiose sveikatingumo programose po trijų mėnesių parodė nedidelį svorio kitimą t.y. teigiamas poveikis šiose sveikatingumo programose. „Įprastoje“ bei „Pašaro diabetikams“ grupėse šio pokyčio nėra. (8 pav.)
27 8 pav. Šunų svorių vidurkių pokyčiai įvairiose sveikatingumo programose
Taip pat krūtinės ląstos apimtis, matuota antrojo matavimo metu po 3 mėn sveikatingumo programos, yra sumažėjusi, tai taip pat atspindi teigiamą sveikatingumo programos poveikį. (9 pav.)
9 pav. Šunų krūtinės apimties vidurkių pokyčiai įvairiose sveikatingumo programose
3.2. Šunų šeimininkų apklausos apie jų augintinių mitybos ypatumus
rezultatų analizė
28
proc. vyrų, 85,94 proc. moterų. Vidutiniškai užpildymui truko 4,7 minutes, Mediana rodo, kad pusė respondentų užtruko pildydami iki 4 minučių, o kita pusė virš 4 minučių, o sugaišto laiko Moda rodo, jog dažniausiai , buvo sugaištama apie 3 minutes (10 pav.)
10 pav. Laiko, sugaišto užpildyti klausimyną histograma (n=634, vidurkis =4.7±0,146. Me=4, Mo=3)
Visa tai rodo, jog klausimynas buvo respondentams suprantamas ir nesunkiai užpildomas.
3.3. Šunų amžius bei jo skirtumai veislių dydžio grupėse
Apklausoje dalyvavusių respondentų veisliniai šunys buvo suskirstyti į tris dydžio grupes. Mažųjų šunų veislių grupė susidarė iš 176(27,8 proc.) šunų.
Vidutinio dydžio šunų veislių grupė buvo nežymiai didžiausia - 182 (28,7 proc.) šunys. Didžiųjų veislių šunų grupė iš 116 (18,3 proc.) šunų.
Mišrūnai nebuvo priskirti dydžio grupėms ir analizuojami šiuo aspektu, jų buvo 160 (25,2 proc.) šunų.
Mažųjų šunų grupė susidarė iš 173 šunų, kurių minimali amžiaus grupė buvo 2 metai, maksimali – 14 metų.
Vidutinio dydžio šunys buvo 176, jų amžiaus minimali riba – 0,5 metų, maksimali – 15 metų. Didžiųjų šunų dalyvavo mažiausiai – 111,o jų amžiaus minimali riba buvo 2 metai, maksimali siekė 11 metų.
29 11 pav. Respondentų atsakymo apie jų augintinių amžių histograma (n=610, vidurkis =5,2±0,486. Me=5, Mo=5)
7 lentelė Šunų amžius veislių dydžio grupėse
n. Vidurkis Stand. nuokrypis Stand. Palaida Vidurkio 95% pasikliautiniai intervalai Min. Max.
Žemutinė riba Viršutinė riba
Mažasis 171 5,076 2,5553 ,1954 4,690 5,462 2,0 14,0
Vidutinio dydžio 177 4,867 2,4706 ,1857 4,501 5,234 ,5 15,0
Dydysis 112 4,584 2,0370 ,1925 4,203 4,965 2,0 11,0
Iš viso 460 4,876 2,4079 ,1123 4,655 5,096 ,5 15,0
Dispersinė analizė parodė (8 lentelė), jog šunų amžius jų trijose dydžių grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (F=1.417, p>0.05). Tai patvirtina, kad amžiaus atžvilgiu tiriamosios grupės dalyviai nebuvo heterogeniški.
8 lentelė Dispersinės analizės rezultatai
Kvadratų suma LI Vidurkio
kvadratas
F p.
Tarp grupių 16,409 2 8,205 1,418 0,243
Grupių viduje 2644,893 457 5,788
Iš viso 2661,302 459
3.4. Šunų svorio variabilumas tarp pagrindinių veislių
Į sunkiausių grupę pateko 18 Labradoro retriverių, 66 vokiečių aviganiai, 11 ryzenšnaucerių. (9 lentelė). Lengviausi buvo 12 Jorkšyro terjerų, 15 Taksų ir 12 Mopsų (9 lentelė).
Dispersinė analizė parodė, jog šunų svoris labia plačiai varijavo priklausomai nuo šuns veislės (9 lentelė).
30 9 lentelė Šunų svorio priklausomybė nuo veislės ir jo svyravimai
n Vidurkis Stand.
nuokrypis PaklaidaStand.
Vidurkio 95% pasikliautiniai inter-valai
Min. Max. Apatinė riba Viršutinė riba
Mišrūnas 155 16,794 11,4918 0,9230 14,971 18,618 1,0 56,0 Prancūzų buldogas 72 12,939 2,7328 0,3221 12,297 13,581 4,0 19,0 Biglis 80 15,468 3,2531 0,3637 14,744 16,191 6,4 24,0 Sibiro haskis 9 25,667 4,1833 1,3944 22,451 28,882 20,0 32,0 Jorkšyro terjeras 12 3,342 1,5577 0,4497 2,352 4,331 1,0 6,0 Taksas 15 8,227 2,3780 0,6140 6,910 9,544 5,0 15,0 Vokiečių aviganis 66 33,136 8,6182 1,0608 31,018 35,255 9,0 50,0 Labradoro retriveris 18 34,667 6,4443 1,5189 31,462 37,871 23,0 46,0 Vipetas 30 14,833 2,4224 0,4423 13,929 15,738 11,0 20,0 Ryzenšnauceris 11 31,264 8,9747 2,7060 25,234 37,293 7,0 41,0 Škotų terjeras 17 9,059 5,1868 1,2580 6,392 11,726 4,0 28,0 Mopsas 12 8,775 2,0903 0,6034 7,447 10,103 5,4 11,0 Kiti 117 18,932 15,2928 1,4138 16,131 21,732 1,6 70,0 Total 614 18,308 11,9795 0,4835 17,358 19,257 1,0 70,0
Sumarinis dispersinės analizės razultatas (10 lentelė) parodė, jog analizuojamoje imtyje yra statistiškai reikšmingi svorio skirtumai tarp pagrindinių analizuojamų šunų veislių (F=27,358, p<0.0001).
Sumarinis dispersinės analizės razultatas (10 lentelė) parodė, jog analizuojamoje imtyje yra statistiškai reikšmingi svorio skirtumai tarp pagrindinių analizuojamų šunų veislių (F=27,358, p<0.0001).
10 lentelė Dispersinės analizės rezultatai
Kvadratų suma LI Vidurkio
kvadratas
F p.
Tarp grupių 31903,753 12 2658,646 28,499 ,000
Grupių viduje 56066,405 601 93,289
Iš viso 87970,159 613
12 pav. pateikiamas grafinis dispersinės analizės rezultatas, panaudojant dėžutės ir ūso (angl. Box and whisker) grafiką. Dėžutės dydis rodo kaip svyruoja 2/3 stebėjimų, “ūsai” atitinka
“kraštinius“ stebėjimus. Už “ūsų” išsidėstę stebėjimai rodo “išsišokančius” svorius, skaičiais pažymėti individualūs atvejai. Kiekviena dėžutė padalinta vertikalia linija, kuri atitinka svorio vidurkį. Linija einanti viduryje dėžutės rodo simetrinį svorio pasiskirstymą. Iš 12 pav. matosi, jog Jorkšyro terjero svorio vidurkis buvo linkęs į mažesnį už vidurkį svorį, o Mopso, priešingai, į didesnį. Kuo dėžutė mažesnė, tuo svorio “išsibarstymas” mažesnis Iš 12 pav. matosi, jog
mažiausiai svoris svyravo tarp Jorkšyro terjerų, taksų, Vipetų Škotų terjerų ir Mopsų. Daugiausiai viršsvorio (atvejai pažymėti virš dėžučių ūsų) turėjo kitų veislių atstovai bei mišrūnai. Pažymėtina, jog trys prancūzų buldogai turėjo svorį mažesnį negu veislės vidurkis
31 12 pav. Šunų svorio skirtumai ir jų priklausomybė nuoveislės
3.5
Dažniausiai naudojami pašarai ir faktoriai nulemiantys jų
pasirinkimą
Įklausimą "Kokiu pašaru šeriate savo šunį?" atsakė 634 respondentai.
Konservuoto pašaro savo augintiniui neduoda didesnė dalis - 446 (70.3 proc.) dalyvavusiųjų apklausoje.
Sausu pašaru maitina 549 (86,6 proc.). Gydomąjį, veterinaro skirtą dietinį pašarą renkasi maža dalis - 54 (8,5 proc.) šunų augintojų. Statistiškai reikšmingas skaičius respondentų - 497 (78,4 proc.) negamina šuniui pašaro namie patys, dar daugiau respondentų - 533 (84,1 proc.) nesirenka ir Raw mitybos rūšies. Vegetarinė dieta visiškai nepopuliari šunų maitintojų tarpe - tokį šėrimo būda pasirinko 3 respondentai (0,5 proc.). Dauguma atsakiusiųjų - 517 (81,5 proc.) nešeria šuns likučiais "nuo šeimininko stalo". 34-ių (0,5 proc.) šunų šeimininkai renkasi kitą, apklausoje neminėtą, šėrimo būdą.
Taigi, apibendrinant, šėrimas sausu pašaru yra populiariausias, bei , panašu, patogiausias būdas .
Į klausimą „Kiek dažnai Jūsų šuo gauna „skanukų?“ atsakė 628 respondentai iš 634 apklaustųjų. Didžiausias procentas šunų skanukų gauna keletą kartų per savaitę, tokių šunų 239 (37,7proc.). Kasdien skanukais lepinami 198 (31,2 proc.) apklausoje dalyvavusių šeimininkų šunų.
32
Visai skanukų negauna labai mažas procentas – 5,2 proc.
60,9 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų pažymėjo, jog pasitaiko jog jų šuo ėda tai, ko neturėtų, kas jam neduodama, tik 28,9 proc. pažymėtų šunų to nedaro niekada.
Populiariausia vieta pašarui įsigyti buvo nurodyta speciali gyvūnų prekių parduotuvė, net 341 (53,8 proc.) respondentų pašarą perka būtent ten. Veterinarinėje gydykloje perka 105 (16,6 proc.) apklaustieji.
Daugiausiai respondentų 344 (54,3 proc.) šeria savo šunis "super premium" klasės pašaru, " premium klasės" pašaras antroje vietoje pagal populiarumą - 182 (28,7 proc.), mažiausiai žmonių - 41 (6,5 proc.) renkasi "ekonominės klasės" pašarą.
Į klausimą „Kai renkatės pašarą savo augintiniui - kiek svarbūs toliau nurodyti faktoriai:
kaina” neatsakė 12 (1,9 proc.) apklaustųjų. Kad šis faktorius yra labia svarbus nurodė 46 (7,3
proc.) apklaustųjų. Kad šis faktorius svarbus nurodė 255 (40,2 proc.) apklaustųjų, 179 (28,2 proc.)respondentų į tai nekreipia dėmesio, 74 (11,7 proc.)tai nėra svarbu,o 68 (10,7 proc.) kaina visiskai nesvarbu.
13 pav. Kainos svarba renkantis pašarą šuniui
Į klausimą “Kai renkatės pašarą savo augintiniui - kiek svarbūs toliau nurodyti
faktoriai:veterinaro rekomendacija” neatsakė 23 (3,6 proc.) respondentai, 99 (15,6 proc.) tai labai
svarbu, 323 (50,9 proc.) tai svarbu. Veterinaro rekomendacijos nesureikšmina 126 (19,9 proc.) apklaustųjų, 31 (4,9 proc.) ši rekomendacija nesvarbi, o 32 (5,0 proc.) visai nesvarbu.
33 14 pav. Veterinaro rekomendacijos svarba renkantis pašarą šuniui
Į klausimą “Kai renkatės pašarą savo augintiniui - kiek svarbūs toliau nurodyti faktoriai:
Draugo/šeimos nario rekomendacija” neatsakė 23 (3,6proc.) respondentai, 5 (0,8 proc.) tai labai
svarbu, 140 (22,1 proc.) tai svarbu, o 245 (38,6 proc) to nesureikšmina. Draugo ar šeimos nario rekomendacija nesvarbi 131 (20,7proc.) apklaustųjų, o 90 (14,2 proc.) ji visiškai nesvarbi.
15 pav. Draugo/šeimos nario rekomendacijos svarba renkantis pašarą šuniui
Į klausimą “Kai renkatės pašarą savo augintiniui - kiek svarbūs toliau nurodyti
faktoriai:Veisėjo rekomendacija” 31 (4,9proc.) neatsakė. Ši rekomendacija labai svarbi 75 (11,8
proc.), svarbi 246 (38,8 proc.) respondentų. Tam neteikia didelės reikšmės 146 (23,0 proc.) apklaustųjų. Tai nesvarbu 58 (9,1 proc.)respondentų, 78 (12,3 proc.) tai visiškai nesvarbu.
34 16 pav. Veisėjo rekomendacijos svarba renkantis pašarą šuniui
Į klausimą “Kai renkatės pašarą savo augintiniui - kiek svarbūs toliau nurodyti
faktoriai:Ekologiška pakuotė” neatsakė 28 (4,4 proc.) respondentai. Ekologiška pakuotė labai
svarbi 16 (2,5 proc.) ir svarbi 106 (16,7 proc.) apklaustųjų. Į tai nekreipia dėmesio 228 (36,0 proc.) dalyvavusiųjų apklausoje. Šis faktorius nesvarbus 135 (21,3 proc.) ir visiškai nesvarbus 121 (19,1 proc.) apklaustųjų.
17 pav. Ekologiškos pakuotės svarba renkantis pašarą augintiniui
Į klausimą “Kai renkatės pašarą savo augintiniui - kiek svarbūs toliau nurodyti faktoriai:Ar
Jūsų šuo tai valgys” neatsakė 16 (2,5 proc.) apklaustųjų. Šis faktorius labai svarbus 372
(58,7proc.), svarbus 192 ( 30,3 proc.) respondentų. Nei svarbu, nei nesvarbu 23 (3,6 proc.), nesvarbu 7 (1,1 proc.), visiskai nesvarbu 24 (3,8 proc.) respondentų.
35 18 pav. Faktoriaus “Ar šuo valgys” svarba renkantis pašarą
Į klausimą “Kai renkatės pašarą savo augintiniui - kiek svarbūs toliau nurodyti
faktoriai:Atsiliepimai apie gamintoją, gamintojo reputacija” neatsakė 21 (3,3 proc.) apklausoje
dalyvavusių žmonių. Labai svarbi gamintajo reputacija 126 (19,9proc.), svarbi 330 (52,1) respondentų. Šio faktoriaus nesureikšmina 99 (15,6 proc.) apklaustųjų. Gamintojo reputacija nesvarbi 31 (4,9 proc.), visiškai nesvarbi 27 (4,3 proc.) apklaustų žmonių.
19 pav Atsiliepimo apie gamintoją, gamintojo reputacijos svarba renkantis pašarą šuniui
Apibendrinant galima pažymėti, jog renkantis pašarą kainą, kaip svarbų faktorių nurodė didelė dalis respondentų - 40,2 proc. iš 622 atsakiusiųjų. Veterinaro rekomendacija svarbi ir labai svarbi - 66,5 procentams apklausoje dalyvavusių šunų šeimininkų. Veisėjo bei draugo/šeimos nario rekomendacija svarbi <38,8 proc. apklaustųjų. Gamintojo reputacija svarbi 52,1 proc.
36
šio faktoriaus nesureikšmina. Apklausa parodė, kad labiausiai kreipiamas dėmesys į tai ar šuo valgys įsigytą pašarą, 86 proc. kaip svarbų ir labai svarbų faktorių.
3.6
Respondentų nuomonė apie jų augintinių konstituciją ir nutukimo
priežastis
Iš 624 respondentų, atsakiusių į klausimą apie savo nuomonę apie jų šuns konstituciją, 74,4 procentai mano, kad jų šuo normalaus sudėjimo, 16,9 proc. mano kad jų šunys turi šiek tiek viršsvorio ir tik 1,6 proc. vertina šuns sudėjimą kaip nutukusį.
11 lentelė Šeimininko nuomonė apie jo šuns konstituciją
Dažnis Procentas Šiek tiek per liesas 35 5,5
Normalus 472 74,4 Turi viršsvorio 107 16,9 Yra nutukęs 10 1,6 Iš viso 624 98,4 Neatsakė 10 1,6 Iš viso 634 100,0
Iš 634 apklaustųjų 56,5 procentai mano, kad šuo turi viršsvorio dėl to, jog jis gauna per daug pašaro,o 7,6 procentai mano jog tai susiję su fizinio krūvio trūkumu. Mažiausias procentas – 0,9 proc. apklaustų šeimininkų šuns viršsvorio sieja su medicinine būkle.
Apklaustųjų šeimininkų tarpe vyrauja pašaro dozavimas pagal nurodymą ant pakuotės – t.y. 33,1 proc. pašarą dozuoja pagal tai, nežymiai mažiau – 32,8 proc. respondentų pašaro kiekį reguliuoja pagal šuns kūno būklę – jeigu šuo vizualiai priaugo svorio – duoda mažiau, jeigu suliesėjo – daugiau. Neribotai gauna 20,5 proc. apklaustųjų šeimininkų šunų.
12 lentalė Pašaro normavimas
Dažnis Procentas Tikrasis
procentas
Pagal instrukciją 210 33,1 33,5
Pagal veterinarijos gydytojo
patarimą 79 12,5 12,6
Duodu neribotai 130 20,5 20,7
Reguliuoju paga šuns kūno būklę 208 32,8 33,2
Iš viso 627 98,9 100,0
Neatsakė 7 1,1
Iš viso 634 100,0
Iš 533 į klausimą atsakiusiųjų respondentų, dauguma - 74,9 proc. atsakė, kad nesikreipia į veterinarijos gydytoją, kad gautų informacijos kaip padėti šuniui atsikratyti viršsvorio.
Iš 629 atsakiusiųjų į klausimą, daugiausia – 24,3 proc. žmonių savo šunį vedžioja nuo 30-60min. laisvai leidžiant bėgioti. Daugiau nei 60minučių savo šunį vedžioja 12,9 proc. apklaustųjų, 9,8 proc. nevedžiojami,nes gyvena voljere ar dėl kitų priežasčių.
37 13 lentelė Šuo vedžiojamas
Dažnis Procentas Tikrasis procentas
iki 30 min pavadėliu 103 16,2 16,4
nuo 30-60 min. laisvai 154 24,3 24,5
nuo 30-60 min pavadėliu 71 11,2 11,3
30-60 min pavadėliu ir laisvai 125 19,7 19,9
>60 min 82 12,9 13,0
nevedžiojamas (gyv. voljere) 57 9,0 9,1
Nevedžiojamas 5 0,8 0,8
Kita 32 5,0 5,1
Iš viso 629 99,2 100,0
Neatsakė 5 ,8
Iš viso 634 100,0
Pirsono χ2=27,646, p< 0,005 rodo, kad tarp šeimininko savo šuns kompleksijos vertinimo ir kastravimo /sterilizavimo nėra statistiškai reikšmingo ryšio, kadangi didėjant šuns svoriui
nestebimas kastravimo dažnio didėjimas. Tačiau grupėje turinčių viršsvorį kastruotų yra 28,9 proc. o tarp nekastruotų tik 12,7 proc., t.y. dvigubai daugiau.
14 lentelė Šuns svorio ir kastracijos/sterilizacijos ryšys
Ar Jūsų šuo kastruotas/ sterilizuota? Iš viso Taip Ne Jūs manote, kad Jūsų šuo yra:
Šiek tiek per liesas n 3 32 35 % 1,7% 7,1% 5,6% Normalus n 117 354 471 % 67,6% 78,7% 75,6% Turi viršsvorį n 50 57 107 % 28,9% 12,7% 17,2% Yra nutukęs n 3 7 10 % 1,7% 1,6% 1,6% Iš viso n 173 450 623 % 100,0% 100,0% 100,0%
38
REZULTATŲ APTARIMAS
Siekiant sumažinti šuns viršsvorį yra rekomenduotina mažo kaloringumo dieta, didesnis fizinis aktyvumas, maisto produktai, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų (34). Skaidulinėje dietoje gausu celiuliozės, žemės riešutų, runkelių, žirnių, sėlenų, grūdinių kultūrų - javų, miežių. Labai svarbu, kad dietoje netruktų mineralų, vitaminų, mikroelementų, jų kiekis rekomenduojamas netgi didesnis, nei įprastame pašare. Šios medžiagos labai svarbios normaliam organizmo
funkcionavimui. Mūsų tyrime nutukę šunys buvo 4, viršsvorį turintys – 8, bei kontroliniai 9 šunys, kurių kūno sudėjimas buvo normalus. Šunys buvo suskirstyti į penkias grupes bei jiems paskirtas 3 mėnesių gyvenimo būdą koreguojantis planas (sveikatingumo programa).
Brazilijos Veterinarijos Universitete atliktas tyrimas „Gliukozės ir lipidų pokytis nutukusių šunų kraujo serume, priklausantis nuo įvairaus krakmolingo pašaro“(49) , kuriame dalyvavo dviejų veislių atstovai (bigliai ir taksai). Tyrimas susidėjo iš dviejų etapų, pirmojo metu šunys buvo 60 dienų šeriami tuo pačiu sausu komerciniu pašaru,po šio etapo atliktas tyrimas parodė, kad šunų svoris pasiekė geresnę kondiciją.
Tyrimas truko 112dienų, buvo paruoštos eksperimentinės dietos susidenančios iš
kukurūzų, sojos pupelių miltų, vištienos šalutinių produktų miltų, mėsos ir kaulų miltų ir naminių paukščių taukų. Dienos maisto kiekis kiekvienam gyvūnui buvo apskaičiuotas naudojant
apskaičiuotą paros normą. Ši norma buvo patikslinama kas dvi savaites po to, kai šunų svoris kito. Kas 28-tą dieną buvo tiriamas kraujas ir sekamas gliukozės, cholesterolio bei
trigliceridų kitimas skirtingose dietos grupėse(49).
Apibendrinant, šio tyrimo rezultatai parodė, kad šioms veislėms krakmolingas pašaras yra netinkamas, nes skatina nutukimą.
Remiantis šiuo tyrimu, galima būtų daryti prielaidą, kad panaši tendencija galėtų būti ir kitų veislių šunims, į tai reikėtų atkreipti dėmesį renkantis pašarą.
Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausias efektas pasiektas „Aktyvumo + dietinės
mitybos“ plano besilaikiusiems šunims. Po programos atlikus pakartotinius fizinės būklės ir kraujo serumo tyrimus, apklausus šeimininkus apie jų augintinių būkę, buvo pastebėtas teigiamas poveikis ne tik krūtinės apimties ir svorio sumažėjime, taip pat buvo stebimi kraujo serumo lipoproteinų koncentracijų sumažėjimo požymiai. DTL arba didelio tankio lipoproteinai yra baltymai, kurie padeda mūsų organizmui sumažinti “blogojo” cholesterolio kiekį kraujyje (49). Grubiai juos galime vadinti “geruoju” cholesteroliu. Šie lipoproteinai neša cholesterolį į kepenis ir pašalina jį su tulžimi per žarnyną. Būtina stengtis, kad kraujyje jų netrūktų. Žinoma, jog esant padidėjusiam MTL kiekiui didėja ne tik viršsvorio rizika bet ir rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Šeimininkai pastebėjo pokyčius ir šuns savijautoje – šuo tapo aktyvesnis, linksmesnis. Pratęsus
