Jolita Lapienytė
5 kursas, 5 grupėGYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ POŽIŪRIS Į ŽIV
INFEKUOTŲ ASMENŲ GYDYMĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas prof. habil. dr. Ričardas Kubilius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ POŽIŪRIS Į ŽIV INFEKUOTŲ ASMENŲ GYDYMĄ Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
naudotos duomenų analizei, formulės, 0,4 0,2 0 kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
reikalavimus? Rezultatai
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija?
0 0,2 0,4
(2 balai)
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų
svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
aptarimas
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros
apžvalgoje, rezultatuose)?
23 0 0,2 0,3
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius? Išvados
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0 (0,5 balo)
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?
sąrašas
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
29 (1 balas) 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
30 0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
32 rekomendaci +0,4 +0,2 0
jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl.
(-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Bendri
reikalavimai Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.) Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir -0,5 40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą
ir yra tikslus?
-0,2 balo
balo Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar -0,5 41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai -0,5
44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________
Recenzento vardas , pavardė
___________________________________ Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
ĮVADAS ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1 Etika odontologijoje ... 12
1.2 Veiksniai, lemiantys gydytojo odontologo pasirinkimą ... 12
1.2.1 Gydytojo odontologo lytis, amžius, darbo patirtis ir specializacija ... 12
1.2.1.1 Gydytojo odontologo lytis ... 12
1.2.1.2 Gydytojo odontologo amžius ir darbo patirtis ... 13
1.2.1.3 Gydytojo odontologo specializacija ... 13
1.2.2 Gydytojo odontologo specifinės žinios apie ligą ... 14
1.2.3 Gydytojo odontologo specifinės žinios apie gydymo protokolą ... 14
1.2.4 Gydytojo odontologo asmeninės baimės ir įsitikinimai ... 15
2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 15 2.1 Tyrimo metodai ... 15 2.2.1 Anketa ... 16 2.2 Tyrimo eiga ... 17 3. REZULTATAI ... 17 3.1. Bendrieji duomenys ... 17
3.2 Rezultatų priklausomybė nuo apklaustųjų lyties ... 18
3.2 Rezultatų priklausomybė nuo apklaustųjų amžiaus... 22
3.3 Rezultatų priklausomybė nuo specializacijos ... 28
3.4 Rezultatų priklausomybė nuo darbo patirties ... 33
DISKUSIJA ... 40 PADĖKA ... 41 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 41 IŠVADOS ... 42 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 43 LITERATŪRA ... 44 PRIEDAI ... 47
GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ POŽIŪRIS Į ŽIV INFEKUOTŲ ASMENŲ
GYDYMĄ
SANTRAUKA
Problemos aktualumas: Kiekvienas pacientas turi teisę į kokybišką gydymą ir pagarbų gydytojų elgesį, tačiau, kai ligonis serga neišgydoma užkrečiama liga, dažnam specialistui gali kilti dvejonių dėl tokio paciento gydymo. Todėl galima manyti, kad egzistuoja veiksniai, nulemiantys gydytojo odontologo pasirinkimą.
Darbo tikslas: Išsiaiškinti gydytojų odontologų požiūrį į ŽIV infekuotų asmenų gydymą ir įvertinti žinių apie šią ligą priklausomybę nuo respondentų amžiaus, lyties, darbo patirties ir specializacijos. Tyrimo metodai: Atlikta anoniminė anketinė apklausa. Apklausta 338 Lietuvos gydytojų odontologų, duomenų analizė atlikta naudojant Chi square testą, Kruskal-Wallis testą, Mann-Whitney testą.
Rezultatai: 1) Statistiškai reikšmingos priklausomybės nustatytos tarp baimės gydyti ir gydytojo odontologo lyties, amžiaus, darbo patirties; 2) Statistiškai reikšminga priklausomybė nustatyta tarp papildomų atsargumo priemonių pasirinkimo ir gydytojų odontologų amžiaus, darbo patirties. Išvados: 1) Apklaustųjų imtis pagal specializaciją – nepakankama; 2) Moterys, jauni ir mažai patirties turintys gydytojai odontologai jaustų didžiausią baimę gydydami ŽIV infekuotą pacientą; 3) Dažniausiai papildomų atsargumo priemonių imtųsi jauni, mažiau darbo patirties turintys gydytojai odontologai.
ATTITUDE OF DENTISTS TOWARDS TREATMENT OF HIV INFECTED
PATIENTS
SUMMARY
Relevance of the problem: Every patient has the right to quality treatment and respect of doctors, but when a patient is ill with non-curable contagious disease, a specialist may often have concerns about the treatment of such a patient. Therefore, it can be assumed that there are factors that determine the choice of a dentist.
The aim of the study: To find out the attitude of dentists towards the treatment of HIV-infected individuals and to assess the knowledge of this disease about the age, gender, work experience and specialization of the respondents.
Materials and methods: An anonymous questionnaire survey was conducted. A total of 338 dentists from Lithuania were interviewed, data were analysed using Chi Square test, Kruskal-Wallis test, Mann-Whitney test.
Results: 1) Statistically significant dependencies were established between the fear of treating and the dentist's gender, age, work experience; 2) A statistically significant relationship was found between the choice of extra precautions and the age of dentists and work experience.
Conclusions: 1) The respondents take specialty - insufficient; 2) Women, young and unexperienced doctors feel most afraid of treating an HIV-infected patient; 3) Younger, less experienced dentists will usually take extra precautions.
10
ĮVADAS
Kiekvienas pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį [1]. Tuo pačiu pacientas įsipareigoja suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas [1]. Šios teisės ir pareigos yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatyme [1]. Taigi, pacientas privalo gauti jam reikalingą gydymą, o medicinos darbuotojai turi su pacientu elgtis pagarbiai nepaisant jo būklės.
Gydytojas odontologas, prieš gaudamas licenciją, duoda Hipokrato priesaiką, kuria prisiekiama būti tikru profesionalu [2,3]. Nors buvimas gydytoju odontologu įpareigoja gydytoją būti etišku, atsakingu ir skirti maksimalias jėgas, jog paciento būklė pagerėtų, visgi šiuolaikinėje visuomenėje vyraujančios stigmos veikia ir medikų bendruomenės narius. Viena jų – ŽIV infekuotų pacientų gydymas.
ŽIV epidemija skaičiuoja jau ketvirtą dešimtmetį. Dabar Žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) yra užsikrėtę beveik 36,7 mln. žmonių [4]. Visame pasaulyje tai laikoma svarbia visuotine visuomenės sveikatos problema, ir nepaisant to, kad sukurtas antiretrovirusinis gydymas, dėl kurio ši infekcija laikoma lėtine liga, atlikti skirtingų šalių tyrimai rodo, kad vis dar yra gydytojų odontologų, kurie vengtų gydyti ŽIV infekuotą pacientą, o šis nebūtų linkęs atskleisti savo diagnozės, dėl galimo gydytojo odontologo neigiamo požiūrio ir atmestinio gydymo [5].
Žinant tikruosius veiksnius, kurie lemia gydytojo odontologo pasirinkimą ir požiūrį į ŽIV infekuotų pacientų gydymą, būtų galima sukurti glaudesnį gydytojo odontologo ir paciento ryšį, nuo kurio priklauso gydymo sėkmė, ir kuris užtikrintų geresnę gydymo kokybę ŽIV infekuotiems pacientams.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Išsiaiškinti gydytojų odontologų požiūrį į ŽIV infekuotų asmenų gydymą ir įvertinti žinių apie šią ligą priklausomybę nuo respondentų amžiaus, lyties, darbo patirties ir specializacijos.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, koks gydytojų odontologų požiūris į ŽIV infekuoto paciento gydymą, ir kiek gydytojų jaustų baimę ir vengtų gydyti ŽIV infekuotą, priklausomai nuo gydytojo odontologo lyties, amžiaus, darbo patirties ir specializacijos.
2. Įvertinti gydytojų odontologų žinias apie ŽIV simptomatiką burnoje, naudojamas prevencijos priemones dirbant su ŽIV infekuotais pacientais ir skubios pagalbos protokolą, esant didelei rizikai užsikrėsti ŽIV, priklausomybę nuo gydytojo odontologo lyties, amžiaus, darbo patirties ir specializacijos.
Hipotezė:
Gydytojo odontologo amžius, lytis ir specializacija nėra reikšmingi veiksniai, lemiantys požiūrį į ŽIV infekuoto paciento gydymą. Šį požiūrį formuoja specifinių žinių kiekis apie šią ligą, darbo patirtis ir gydytojo odontologo asmeniniai įsitikinimai.
Darbo naujumas ir aktualumas:
Pirmą kartą Lietuvoje atliekamas tyrimas, kuriuo nustatomos gydytojų odontologų žinių apie ŽIV priklausomybę nuo respondentų lyties, amžiaus, specializacijos ir darbo patirties ir tiriamas gydytojų odontologų požiūris į ŽIV infekuotų pacientų gydymą.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Etika odontologijoje
Odontologija – viena iš medicinos mokslų šakų, kurios tikslas gerinti pacientų sveikatą, suteikiant kokybiškas odontologines paslaugas. Norint šio tikslo pasiekti, būtina užtikrinti šios srities specialistų profesionalumą, todėl gydytojai odontologai privalo kasmet dalyvauti mokymuose, konferencijose, kurių metu yra supažindinami su inovatyviausiomis technologijomis, geriausiomis darbo medžiagomis ir kitomis profesinėmis aktualijomis. Svarbi profesionalumo dalis – etika. Etika atspindi pagrindinius įsitikinimus, kurie lemia sprendimų priėmimą ir elgesį [6].
Jau nuo seno odontologijos etikos kodu yra laikoma Hipokrato priesaika. Prieš gaudamas gydytojo odontologo licenziją, kiekvienas būsimas gydytojas odontologas turi duoti Hipokrato priesaiką, kuria prisiekia atlikti mediko pareigas, nepaisant paciento amžiaus, tautybės, rasės, religijos ar socialinės priklausomybės ir vengti bet kokios pacientų diskriminacijos [8].
Amerikos odontologų asociacija teigia, jog gydytojas odontologas privalo suteikti medicininę pagalbą tiems, kuriems ji reikalinga, o sprendimas nesuteikti gydymo asmeniui, kurio kraujyje yra ŽIV, hepatito B, hepatito C ar kitų virusų patogenų, remiantis vien tuo faktu, yra neetiškas [9].
1.2 Veiksniai, lemiantys gydytojo odontologo pasirinkimą
Nors pacientas privalo gauti kokybiškas gydymo paslaugas iš pasirinktoje gydymo įstaigoje dirbančio specialisto, visgi dalis net ir priesaiką visada padėti sergančiam žmogui davusių gydytojų odontologų yra linkę vengti šios pareigos, kai medicininė pagalba turi būti suteikta ŽIV sergančiam pacientui [1].
1.2.1 Gydytojo odontologo lytis, amžius, darbo patirtis ir specializacija
1.2.1.1 Gydytojo odontologo lytis
2017 metais A. Waylen ir bendraautorių atliktame demografiniame tyrime buvo nustatyta, jog Didžiojoje Britanijoje odontologija yra sritis, kurioje ilgą laiką dominavo vyrai, bet nuo 1990 metų vis daugiau moterų pasirenka šią profesiją [9]. Tyrimas parodė, kad 2012 metais 44,5% šalyje registruotų odontologų buvo moteriškos lyties, o atlikus pakartotinį tyrimą 2013 metais šis skaičius išaugo iki 45,4% [9].
13 Feminizacijos įtaka odontologijoje nėra gerai ištirta, bet atlikus tyrimų, kuriais siekta išsiaiškinti, kokie motyvai buvo lemiantys veiksniai pasirinkti šią profesiją, apžvalgą, vyrai gydytojai odontologai dažniau rinkosi finansinio stabilumo, verslo plėtojimo galimybių perspektyvas, nei galimybę rūpintis sergančiais [10]. Tokie rezultatai gali būti susiję su natūraliu moters noru rūpintis šeima ir vyro supratimu, kad jis privalo aprūpinti šeimą, todėl laikyti juos objektyviais būtų neteisinga.
1.2.1.2 Gydytojo odontologo amžius ir darbo patirtis
Odontologo profesija labai populiari planuojančių studijuoti universitete ir besirenkančių profesiją tarpe. Nepaisant to, kad kasmet stojančiųjų balai turi būti vis didesni, konkursas įstoti į šią mokslų kryptį yra vienas didžiausių. Šios profesijos populiarumą lemia daugelis skirtingų veiksnių, tarp jų ir jaunatviškas maksimalizmas, dar neišblėsęs nuoširdus noras padėti sergantiems žmonėms. Tai įrodo ir prieš porą metų atlikto tyrimo Kinijoje rezultatai, kurie parodė, kad jaunesni, ką tik pabaigę universitetą gydytojai odontologai turi daugiau žinių apie krauju ir kitais žmogaus skysčiais užkrečiamas ligas ir jaučiausi laisviau bendraudami su šiomis ligomis užsikrėtusiais pacientais [11]. Kitas prieš metus atliktas tyrimas taip pat parodė, jog vyresni gydytojai odontologai turi mažiau noro gydyti ŽIV sergančius pacientus [13].
1.2.1.3 Gydytojo odontologo specializacija
Siekdami daugiau žinių ir norėdami tapti geresniais savo profesijos žinovais, gydytojai odontologai gali pasirinkti siauresnę specializacijos kryptį ir pratęsti studijas. Lietuvoje rezidentūros studijų programas siūlo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus universitetas. Magistro studijas pabaigę gydytojai odontologai gali įgyti burnos chirurgo, gydytojo endodontologo, gydytojo odontologo ortopedo, gydytojo ortodonto, gydytojo periodontologo ir vaikų odontologo specializacijas. Medicinos studijas pabaigę gydytojai gali pasirinkti veido ir žandikaulių chirurgo specializaciją. Visi gydytojai odontologai turi padidintą rizikos užkrečiamosioms ligoms, nes dirba su žmogaus audinių skysčiais, todėl yra skiepijami nuo užkrečiamų ligų [13]. Deja, nuo tokių viruso patogenų turinčių ligų kaip ŽIV vakcina dar nėra sukurta, todėl dažnesnį kontaktą su krauju turintiems gydytojams odontologams rizika užsikrėsti šia liga yra didesnė.
14 1.2.2 Gydytojo odontologo specifinės žinios apie ligą
Kiekviena liga turi būdingus klinikinius požymius, kurie gali turėti ryšį ir su kitomis ligomis, todėl diagnozei patvirtinti atliekami specialūs tyrimai. Gydytojas odontologas savo praktikoje privalo įvertinti ne tik dantų būklę, bet ir bendrą burnos ir aplinkinių audinių ir organų vaizdą, ir pastebėjęs patologinius pokyčius nukreipti specialistų konsultacijai ir tolimesniems tyrimams.
Atlikti tyrimai rodo, kad net 82.5% ŽIV infekuotiems pacientams per ligos laikotarpį pasireiškia bent vienas iš šių požymių: burnos gauruotoji leukoplakija, opinis-nekrozinis periodontitas, Herpes
simplex ir Varicella zoster sukeltos patologijos, padidėjusios seilių liaukos ir skausmas jų srityje,
kserostomija [14]. Periodonto pokyčiai nuo linijinės dantenų eritemos iki opinio nekrozinio periodontito ir stomatito pasireiškia 37.5% ligonių, kserostomija – 17.5% ligonių, burnos gauruotoji leukoplakija - 8.3%, Herpes simplex viruso proveržiai – 4.2% [14]. Paausinės liaukos padidėjimas ir skausmas jų srityje gal atsirasti 3% ligonių ir gali būti siejamas su Sjogreno sindromo atsiradimu bei kserostomija [15]. Visi šie ŽIV klinikiniai simptomai ir jų išreikštumas priklauso nuo to, kiek liga yra pažengus, taikomo gydymo, bendros paciento būklės ir individualių organizmo savybių.
1.2.3 Gydytojo odontologo specifinės žinios apie gydymo protokolą
Gydant pacientą, kuris serga per kraują užkrečiama liga, svarbu imtis papildomų atsargumo priemonių, kurios apsaugo nuo patogeno transmisijos įsidūrus adata ar kitaip pažeidus odos vientisumą [18]. Atlikti tyrimai rodo, jog gydytojas odontologas, dėvėdamas 2 poras pirštinių, sumažina perforacijų skaičių pirštinėse net 71% palyginus su 1 poros pirštinių naudojimu, todėl sumažėja rizika užsikrėsti per kraują užkrečiamomis ligomis. [16]. Taip pat riziką užsikrėsti sumažina ir specialios indikatorinės pirštinės, kuriose perdurta pirštinės vieta nusidažo kita spalva [16]. Tikimybė užsikrėsti ŽIV infekuotu krauju įsidūrus adata yra tik apie 0.3%, todėl Amerikos odontologų asociacija siūlo dėvėti chirurgines kaukes, apsauginius akinius, laikytis aseptikos ir darbo protokolo, kaip ir gydant sveikus pacientus [8].
Siekiant didinti medikų, tame tarpe ir gydytojų odontologų, žinias apie mikrotraumų riziką ir užkrečiamų ligų prevenciją, 1991 metais Janine Jagger, M.P.H., Ph.D. ir kiti bendraautoriai sukūrė Tarptautinį sveikatos darbuotojų saugos centrą (EPINet) programą, kuri veikia 1500 ligoninių JAV ir 95 kitose šalyse, įskaitant ir ES. Šioje programoje galima rasti protokolą, kokių skubių priemonių turi imtis gydytojas, įvykus nelaimingam atsitikimui:
15 2. Plauti sužeistą sritį ne trumpiau kaip 10 min. antiseptiniu skysčiu, odą dezinfekuoti 70 proc. alkoholiu ar jodo polividonu; akis – dezinfekuojamaisiais skiediniais arba fiziologiniu tirpalu. 3. Informuoti padalinio vadovus apie nelaimingą atsitikimą darbe ir jį užregistruoti nelaimingų atsitikimų (ar mikrotraumų) registracijos žurnale.
4. Iškart po įvykio, per 24 val., medicinos darbuotojui atlikti kraujo tyrimus, ar neužsikrėtęs ŽIV (trombocitai, ALT (t.y. alanino aminotransferazė), AST (asparagino aminotransferazė), serologiniai ŽIV bei imunologiniai tyrimai). Teigiamas serologinis tyrimas rodo, kad užsikrėsta dar iki šio įvykio. Jeigu serologinis tyrimas neigiamas, jis kartojamas po 3 ir po 6 mėn..[17]
1.2.4 Gydytojo odontologo asmeninės baimės ir įsitikinimai
Nors rizika užsikrėsti ŽIV, įsidūrus infekuoto paciento adata siekia vos 0,3%, visgi 2017 metai atliktame Anna Garus-Pakowska ir bendraautorių tyrime nustatyta, kad daugiau nei pusė gydytojų odontologų jaučia baimę užsikrėsti šia liga savo darbe, o net 22% gydytojų odontologų pripažino, kad asmeniškai pažinojo sveikatos priežiūros specialistą, kuris užsikrėtė dėl profesinės veiklos [18]. Tokie pavyzdžiai, visuomenėje suformuotas neigiamas požiūris į ŽIV infekuotus asmenis ir supratimas, kad ši liga vis dar nėra visiškai pagydoma, šias baimes stiprina. Taip pat ir tai, kad gydytojas odontologas ne visada žino apie paciento ligą, nes šis neperspėja apie savo būklę dėl galimo neigiamo gydytojo odontologo požiūrio, todėl gydytojas odontologas nesiima papildomų atsargumo priemonių ir taip padidėja rizika užsikrėsti [19]. Norint to išvengti, gydytojai odontologai tikisi, jog klinikose bus atliekami greiti ŽIV testai pacientams, bet kartu suvokia, jog pasiūlydami atlikti šiuos testus gali sulaukti neigiamos pacientų reakcijos ir pripažįsta, kad tokie neturi reikiamo žinių kiekio šiems testams atlikti [12].
Esant padidintos rizikos situacijoms labai svarbu, jog gydytojas odontologas išliktų profesionaliu, atsiribotų nuo savo įsitikinimų ir baimių ir gebėtų valdyti stresinę situaciją [20].
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
2.1 Tyrimo metodaiTyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos (MA) Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje, Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje ir Dantų ir burnos ligų klinikoje (LSMU Bioetikos komisijos leidimas (priedas Nr. 1) Nr. BEC-OF-6 išduotas 2017 m. gruodžio 21 d.). Taip pat tyrimas vykdytas internetu.
16 Tyrimas vykdytas nuo 2018 m. sausio 3 d. – 2018 m. kovo 15d.. Tyrimui atlikti buvo naudojama anketa (priedas Nr. 2). Tiriamiesiems paaiškintas tyrimo tikslas, supažindinta su anketoje pateiktais klausimais.
Gautų duomenų suvestinės atliktos ir diagramos sudarytos naudojant Microsoft Excel 2013 ir IBM SPSS statistics 23 programinius paketus. Sąsajai tarp respondentų lyties, amžiaus, darbo patirties ir specializacijos ir pasirenkamų gydytojo odontologo žinių apie ligą, gydymo protokolą, požiūrio į sergantį pacientą ir gydytojo odontologo baimių įvertinimui buvo naudoti Chi square testas, Kruskal-Wallis testas, Mann-Whitney testas.
2.2.1 Anketa
Tyrimo metu pacientams pateikta anoniminė anketa, sudaryta iš uždarų klausimų. Pateikti klausimai apie amžių, lytį, darbo patirtį ir specializaciją.
Pagal amžių gydytojai odontologai suskirstyti į 5 amžiaus grupes:
1. <25 (neseniai studijas pabaigęs ir dirbti pradėjęs gydytojas odontologas); 2. 25-30 (naujos klinikinės praktikos įgavęs gydytojas odontologas);
3. 30-40 (praktikos turintis, galimai rezidentūros studijas baigęs gydytojas odontologas);
4. 40-50 (gydytojas odontologas, kurio klinikinės praktikos pradžioje atsirado žinių apie ŽIV infekciją);
5. >50 (patyręs gydytojas odontologas, turintis mažai arba visai neturintis universitetinių žinių apie ŽIV pacientų gydymą).
Pagal darbo patirtį gydytojai odontologai atitinkamai suskirstyti į 4 grupes: 1. <5 metai (neseniai pabaigtos studijos, klinikinės praktikos pirmieji metai); 2. 5-10 metų (klinikinė praktika, galimai baigtos rezidentūros studijos); 3. 10-20 metų (daug klinikinės praktikos turintis gydytojas odontologas); 4. >20 metų (labai patyręs gydytojas odontologas).
Pagal specializaciją tirti : 1. Gydytojai odontologai; 2. Burnos chirurgai;
3. Veido ir žandikaulių chirurgai;
4. Burnos, veido ir žandikaulių chirurgai; 5. Gydytojai odontologai ortopedai; 6. Gydytojai periodontologai;
17 7. Gydytojai endodontologai.
Pasirenkamų gydytojo odontologo žinių apie ligą, gydymo protokolą, požiūrio į sergantį pacientą ir gydytojo odontologo baimių įvertinimui pateikti plataus pasirinkimo, „arba–arba“ ir skalės tipo klausimai.
2.2 Tyrimo eiga
Tyrime dalyvavo LSMU MA Veido ir žandikaulių chirurgijos klinika, Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinika ir Dantų ir burnos ligų klinika. Taip pat anketa buvo pateikta
https://apklausa.lt/f/gydytoju-odontologu-poziuris-i-ziv-infekuotu-asmenu-gydyma-p9zwxlt.fullpage. Tyrime galėjo dalyvauti visi gydytojai odontologai, burnos chirurgai, veido ir žandikaulių chirurgai, burnos, veido ir žandikaulių chirurgai, gydytojai odontologai ortopedai, gydytojai periodontologai, gydytojai endodontologai. Gydytojams, atitikusiems atrankos kriterijus, buvo pateiktos popierinės anoniminės apklausos anketos ir išsiuntinėtos elektroninės anketų versijos.
3. REZULTATAI
3.1. Bendrieji duomenys
Išanalizuotos 338 anoniminės anketos. Tyrime dalyvavo 271 moteris ir 67 vyrai. (1 pav.). Daugiausia apklaustųjų – 25-30 m. amžiaus. Pasiskirstymas pagal amžių pavaizduotas 2 pav.
18 2 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal amžių
Tyrime dalyvavo 304 bendrosios praktikos gydytojai odontologai, 9 gydytojai odontologai ortopedai, 7 burnos chirurgai, 6 gydytojai endodontologas, 5 gydytojai periodontologai, 5 burnos, veido ir žandikaulių chirurgai, 1 veido ir žandikaulių chirurgas (3 pav.). 226 respondentai turi <5 metus darbo patirties, 48 respondentai 5-10 metų darbo patirties, 35 respondentai – 10-20 metų darbo patirties, 29 respondentai - >20 metų darbo patirties, 1 respondentas į šį klausimą neatsakė (4 pav.).
3 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal specializaciją
4 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal darbo patirtį
3.2 Rezultatų priklausomybė nuo apklaustųjų lyties
a) 59 respondentės moterys ir 25 respondentai vyrai teigė, kad savo praktikoje yra gydę ŽIV infekuotą pacientą. Pastebėtas statistiškai reikšminga priklausomybė tarp visų tirtų respondentų ir gydytų ŽIV infekuotų pacientų (p=0,008<0,05). Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp lyties ir gydytų ŽIV pacientų, nepastebėta (p>0,05).
19 b) 21 respondentė moteris ir 9 respondentai vyrai gydę ŽIV infekuotą pacientą teigė, kad apie paciento ligą sužinojo surinkdami anamnezę. 22 respondentės moterys ir 6 respondentai vyrai gydę ŽIV infekuotą pacientą teigė, kad apie paciento ligą sužinojo pagal esantį įrašą ligos istorijoje. 14 respondenčių moterų ir 9 respondentai vyrai gydę ŽIV infekuotą pacientą teigė, kad apie paciento ligą sužinojo informavus pačiam pacientui. 2 respondentės moterys ir 1 respondentas vyras gydę ŽIV infekuotą pacientą teigė, kad apie paciento ligą sužinojo atsitiktinai po procedūros. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tirtų respondentų lyties ir būdo, kaip gydytojas odontologas sužinojo, kad pacientas infekuotas ŽIV, nepastebėta (χ2=1,915; p=0,590 >0,05).
c) 116 respondenčių moterų ir 25 respondentai vyrai teigia, kad surinkdami anamnezę papildomai pasiteirauja, ar pacientas nėra infekuotas ŽIV. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp lyties ir anamnezės patikslinimo nepastebėta (χ2=0,836; p=0,361 >0,05).
d) 223 respondentės moterys ir 48 respondentai vyrai teigė, jog jaustų baimę gydydami ŽIV infekuotą pacientą. Pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tirtų respondentų lyties ir baimės gydyti ŽIV infekuotą pacientą (χ2=4,94; p=0,026<0.05) (5 pav.).
5 pav. Priklausomybė tarp respondentų lyties ir atsakymo į klausimą, ar respondentai jaustų baimę gydydami ŽIV infekuotą pacientą
e) 251 respondentė moteris ir 60 respondentų vyrų teigė, jog imtųsi papildomų atsargumo priemonių gydydami ŽIV infekuotą pacientą. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tirtų respondentų lyties ir požiūrio, jog reikalingi darbo specifikos pokyčiai gydant ŽIV infekuotą pacientą, nepastebėta (χ2=1,358; p=0,244>0,05).
f) 40 respondenčių moterų ir 11 respondentų vyrų gydydami ŽIV pacientą dėvėtų dvigubas pirštines, 1 respondentė moteris ir 3 respondentai vyrai dėvėtų specialias indikatorines pirštines, 26 respondentės moterys ir 10 respondentų vyrų naudotų apsauginius skydelius, 2 respondentai vyrai dėvėtų darbo drabužius nepaliekančius atvirų kūno vietų, 20 respondenčių moterų ir 1 respondentas vyras naudotų papildomas aseptikos priemones, 143 respondentės moterys ir 30 respondentų vyrų naudotųsi visomis išvardintomis papildomomis atsargumo priemonėmis. Taip pat 2 respondentės
20 moterys ir 1 respondentas vyras paminėjo, jog procedūras atliktų neskubant, atsargiai, vengiant mikrotraumų, 1 respondentė moteris dėvėtų chirurginę kepurėlę ir pasikeistų darbo drabužius po darbo su ŽIV infekuotu pacientu. Pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tirtų respondentų lyties ir papildomų atsargumo priemonių pasirinkimo (χ2=21,79; p=0,001<0.05) ( 6
pav.).
6 pav. Priklausomybė tarp respondentų lyties ir pasirenkamų papildomų apsaugos priemonių, gydant ŽIV infekuotą pacientą
g) 124 respondentės moterys ir 26 respondentai vyrai teigia, jog požiūris į ŽIV infekuotą pacientą pasikeis. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp lyties ir požiūrio pasikeitimo, sužinojus, kad pacientas infekuotas ŽIV, nepastebėta (χ2=1,207; p=0,272 >0,05).
h) 35 respondentės moterys ir 8 respondentai vyrai yra linkę/-usios nesuteikti reikiamo gydymo ir vengia ŽIV infekuoto paciento. 8 respondentės moterys ir 1 respondentas vyras mano, kad šia liga serga tik asocialūs, žemesnio socialinio sluoksnio ar žemesnės moralės asmenys. 6 respondentės moterys ir 2 respondentai vyrai už papildomą riziką gydymo metu paprašytų didesnio atlygio. 72 respondentėms moterims ir15 respondentų vyrų gaila tokio paciento, todėl stengtųsi suteikti kiek įmanoma geresnį gydymą. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp lyties ir požiūrio į ŽIV infekuoto paciento gydymą, nepastebėta (χ2=0,598; p=0,897 >0,05).
i) 141 respondentė moteris ir 35 respondentai vyrai vengė/ vengtų gydyti pacientą infekuotą ŽIV, nes bijojo/ bijotų užsikrėsti. 37 respondentės moterys ir 7 respondentai vyrai teigė, jog neturi pakankamai papildomų apsaugos priemonių. 60 respondenčių moterų ir 11 respondentų vyrų vengimo priežastį
78,40% 25,00% 72,20% 0,00% 95,20% 82,70% 21,60% 75,00% 27,80% 100,00% 4,80% 17,30% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Moteris Vyras
21 nurodė specifinių žinių kaip elgtis su tokiais pacientais trūkumą, 5 respondentai vyrai ŽIV infekuoto paciento vengė/vengtų dėl savo vidinių nuostatų. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp lyties ir pasirinktų priežasčių, kodėl gydytojai odontologai vengtų gydyti ŽIV infekuotą pacientą, nepastebėta (p>0,05).
j) Tirti respondentų nurodė, kad būdingiausias simptomas ŽIV infekuotiems pacientams – žaizdos ant dantenų, kietojo gomurio ir ryškiai raudonas lūpų paviršius kartu su karščiavimu, bendriniu negalavimu, sritinių limfmazgių padidėjimu. Toliau mažėjančia tvarka sekė išopėjimai, nekrozinis procesas periodonto audiniuose, jis suminkštėjęs, gali būti geltonai pilkos spalvos, halitozė; baltos spalvos tirštos, nenusivalančios dėmės ir į plaukelius panašūs nelygumai; kserostomija; padidėjusios paausinės seilių liaukos, skausmas jų srityje.
Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp lyties ir ŽIV infekuotiems pacientams būdingų simptomų pasirinkimo nepastebėta (p>0,05).
k) Tirti respondentai nurodė, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽIV nuo paciento yra atliekant danties ekstrakciją. Toliau mažėjančia tvarka sekė profesionali burnos higiena, pūlinio drenavimas, danties atstatymas restauracinėmis medžiagomis ir endodontinės procedūros atlikimas. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp lyties ir procedūros, kurios metu yra didžiausia tikimybė užsikrėsti, pasirinkimo nepastebėta (p>0,05).
l) 55,3% respondentų teigė, kad įsidūrus adata ar kitaip susižalojus instrumentais, kurie buvo naudoti gydant ŽIV infekuotą pacientą ir esant didelei rizikai užsikrėsti, reiktų sužeistą sritį plauti antiseptiniu skysčiu, nespausti žaizdos, aplinkinę odą dezinfekuoti alkoholio ar jodo tirpalais, informuoti padalinio, kuriame dirba vadovus, per 24 val. atlikti kraujo tyrimus, ar neužsikrėtė ŽIV. 22,8% respondentų teigė, kad reiktų žaizdą plauti antiseptikais, suglausti žaizdos kraštus, esant didelei žaizdai, tampriai ja aprišti steriliu tvarsčiu, informuoti padalinio, kuriame dirba vadovus, per 24 val. atlikti kraujo tyrimus, ar neužsikrėtė ŽIV. 21,9% respondentų teigė, kad reiktų žaizdą plauti po tekančiu vandeniu, žaizdos nespausti, informuoti padalinio, kuriame dirba vadovus, per 24 val. atlikti kraujo tyrimus, ar neužsikrėtė ŽIV. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp lyties ir skubių priemonių pasirinkimo, esant didelei rizikai užsikrėsti ŽIV nuo paciento, nepastebėta (χ2=1,906;
p=0,386>0,05).
m) 157 respondentės moterys ir 36 respondentai vyrai atliktų profilaktinius tyrimus dėl savo sveikatos po ŽIV infekuoto paciento gydymo. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp lyties ir pasirinkimo atlikti tyrimus dėl sveikatos po ŽIV paciento gydymo, nepastebėta (χ2=0,527; p=0,468>0,05).
22 3.2 Rezultatų priklausomybė nuo apklaustųjų amžiaus
a) ŽIV infekuotą pacientą savo darbo praktikoje yra gydę 14 jaunesnių nei 25 metai respondentų, 37 pacientus yra gydę 25-30 metų respondentai, 20 pacientų yra gydę 30-40 metų respondentai, 10 pacientų yra gydę 40-50 metų pacientai, 3 pacientus yra gydę vyresni nei 50 metų pacientai. Pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tirtų respondentų amžiaus ir gydytų ŽIV infekuotų pacientų skaičiaus (χ2=14,33; p=0,006<0.05) ( 7 pav.).
7 pav. Priklausomybė tarp tirtų respondentų amžiaus ir gydytų ŽIV infekuotų pacientų
b) Apie pacientą, infekuotą ŽIV, surenkant anamnezę sužinojo 4 jaunesni nei 25 metų respondentai, 14 25-30 metų respondentų, 9 30-40 metų respondentai, 3 40-50 metų respondentai. Apie pacientą, infekuotą ŽIV, pagal įrašą ligos istorijoje sužinojo 8 jaunesni nei 25 metų respondentai, 13 25-30 metų respondentų, 3 30-40 metų respondentai, 3 40-50 metų respondentai, 1 vyresnis nei 50 metų respondentas. Pacientas, infekuotas ŽIV, pats informavo apie savo ligą 1 jaunesnį nei 25 metų respondentą, 8 25-30 metų respondentus, 8 30-40 metų respondentus, 4 40-50 metų respondentus, 2 vyresnius nei 50 metų respondentus. Atsitiktinai, po procedūros, apie gydyto paciento ligą sužinojo 1 jaunesnis nei 20 metų respondentas, 2 25-30 metų respondentai. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp respondentų amžiaus ir būdo, kaip sužinojo apie gydyto ŽIV paciento ligą, nepastebėta (χ2=0,527; p=0,468>0,05).
c) Surenkant anamnezę apie paciento persirgtas ir esamas sistemines ligas, papildomai pasiteirauja, ar pacientas nėra infekuotas ŽIV, 39 jaunesni nei 25 metų respondentai, 66 25-30 metų respondentai, 18 30-40 metų respondentų, 12 40-50 metų respondentų ir 6 vyresni nei 50 metų respondentai.
16,70% 44,00% 23,80% 11,90% 3,60% 37,40% 37,40% 13,40% 8,30% 3,50% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% <25 25-30 30-40 40-50 >50 Taip Ne
23 Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp respondentų amžiaus ir anamnezės patikslinimo, nepastebėta (χ2=14,365; p=0,278>0,05).
d) 97 jaunesni nei 25 metų respondentai, 109 25-30 metų respondentai, 22 30-40 metų respondentai, 22 40-50 metų respondentai, 8 vyresni nei 50 metų respondentai jaustų baimę gydydami ŽIV infekuotą pacientą. Pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tirtų respondentų amžiaus ir baimės gydyti ŽIV infekuotą pacientą (χ2=13,711; p=0,008<0.05) (8 pav.).
8 pav. Priklausomybė tarp tirtų respondentų amžiaus ir baimės gydyti ŽIV infekuotą pacientą
e) Papildomų atsargumo priemonių, gydydami ŽIV infekuotą pacientą imtųsi 105 jaunesni nei 25 metų respondentai, 124 25-30 metų respondentai, 50 30-40 metų respondentų, 24 40-50 metų respondentai, 8 vyresni nei 50 metų respondentai. Pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tirtų respondentų amžiaus ir požiūrio, jog reikalingi darbo specifikos pokyčiai gydant ŽIV infekuotą pacientą (χ2=20,600; p=0,0001<0.05) (9 pav.).
9 pav. Priklausomybė tarp tirtų respondentų amžiaus ir požiūrio, jog reikalingi darbo specifikos pokyčiai gydant ŽIV infekuotą pacientą.
35,80% 40,20% 12,90% 8,10% 3,00% 19,00% 34,90% 25,40% 14,30% 6,30% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% <25 25-30 30-40 40-50 >50 Taip Ne 33,80% 39,90% 16,10% 7,70% 2,60% 16,70% 29,20% 12,50% 29,20% 12,50% 0% 20% 40% 60% 80% 100% <25 25-30 30-40 40-50 >50
Taip, imčiausi/imuosi papildomų atsargumo priemonių Ne, dirbu kaip su šia liga nesergančiais pacientais
24 f) Dvigubas pirštines naudotų 22 jaunesni nei 25 metų respondentai, 21 25-30 metų respondentas, 6 30-40 metų respondentai, 2 40-50 metų respondentai. Specialias pirštines naudotų 2 jaunesni nei 25 metų respondentai ir 2 30-40 metų respondentai. Apsauginį skydelį naudotų 13 jaunesnių nei 25 metų respondentų, 9 30-40 metų respondentai ir 3 40-50 metų respondentai. Darbo drabužius, nepaliekančius atvirų kūno vietų, naudotų 2 jaunesni nei 25 metų respondentai. Papildomos aseptikos priemonių imtųsi 2 jaunesni nei 25 metų respondentai, 7 25-30 metų respondentai, 9 30-40 metų respondentai, 3 40-50 metų respondentai. Visų išvardintų priemonių imtųsi 58 jaunesni nei 25 metų respondentai, 72 25-30 metų respondentai, 23 30-40 metų respondentai, 12 40-50 metų respondentų ir 8 vyresni nei 50 metų respondentai. Pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tirtų respondentų amžiaus ir papildomų atsargumo priemonių pasirinkimo (χ2=41,901; p=0,013<0.05)
(priedas Nr. 3).
g) Požiūris į pacientą, kuris infekuotas ŽIV, keičiasi/keistųsi 53 jaunesniems nei 25 metų respondentams, 58 25-30 metų respondentams, 20 30-40 metų respondentų, 14 40-45 respondentų ir 5 vyresniems nei 50 metų respondentams. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp amžiaus ir požiūrio pasikeitimo, sužinojus, kad pacientas infekuotas ŽIV, nepastebėta (χ2=1,819; p=0,769
>0,05).
h) Būtų linkę nesuteikti reikiamo gydymo ir vengtų ŽIV infekuoto paciento 18 jaunesnių nei 25 metų respondentų, 14 25-30 metų respondentų, 6 30-40 metų respondentai, 3 40-50 metų respondentai ir 2 vyresni nei 50 metų respondentai. 2 jaunesni nei 25 metų respondentai, 6 25-30 metų respondentai ir 1 vyresnis nei 50 metų respondentas mano, kad ŽIV serga tik asocialūs, žemesnio socialinio ir žemesnės moralės asmenys. Didesnio atlygio už papildomą riziką procedūros metu paprašytų 1 jaunesnis nei 25 metų respondentas, 6 25-30 metų respondentai ir 1 30-40 metų respondentas. ŽIV infekuoto paciento būtų gaila ir jam/jai kiek įmanoma geresnį gydymą stengtųsi suteikti 31 jaunesnis nei 25 metų respondentas, 30 25-30 metų respondentų, 13 30-40 metų respondentų, 11 40-50 metų respondentų ir 2 vyresni nei 50 metų respondentai. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp respondentų amžiaus ir požiūrių skirtumo į ŽIV infekuoto paciento gydymą, nepastebėta (χ2=14,073;
p=0,296>0,05).
i) Pagrindinis veiksnys, dėl kurio 67 jaunesni nei 25 metų respondentai, 74 25-30 metų respondentai, 17 30-40 metų respondentų, 13 40 -50 metų respondentų ir 5 vyresni nei 50 metų respondentai vengtų gydyti ŽIV infekuotą pacientą, būtų baimė užsikrėsti ŽIV. 12 jaunesnių nei 25 metų respondentų, 21 25-30 metų respondentų, 5 30-40 metų respondentai, 5 40 -50 metų respondentai ir 1 vyresnis nei 50 metų respondentas teigia, kad vengtų gydyti ŽIV infekuotą pacientą, nes neturi pakankamai papildomų apsaugos priemonių. Dėl specifinių žinių trūkumo ŽIV infekuoto paciento gydymo vengtų 24 jaunesni nei 25 metų respondentai, 23 25-30 metų respondentai, 14 30-40 metų respondentų, 7 40-50 metų respondentai ir 3 vyresni nei 40-50 metų respondentai. Dėl savo vidinių nuostatų ŽIV infekuoto
25 paciento negydytų 1 jaunesnis nei 25 metai respondentas, 3 30-40 metų respondentai ir 1 vyresnis nei 50 metų respondentas. Pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tirtų respondentų amžiaus ir veiksnių, lemiančių priežastis, dėl kurių respondentai vengtų gydyti ŽIV pacientą (χ2=23,652;
p=0,023<0.05) (10 pav.).
10 pav. Priklausomybė tarp tirtų respondentų amžiaus ir veiksnių, lemiančių priežastis, dėl kurių respondentai vengtų gydyti ŽIV pacientą
j) Jaunesni nei 25 metų respondentai nurodė, kad būdingiausias simptomas ŽIV infekuotiems pacientams – baltos spalvos tirštos, nenusivalančios dėmės ir į plaukelius panašūs nelygumai. Toliau mažėjančia tvarka sekė kserostomija; padidėjusios paausinės seilių liaukos, skausmas jų srityje; išopėjimai, nekrozinis procesas periodonto audiniuose, jis suminkštėjęs, gali būti geltonai pilkos spalvos, halitozė; žaizdos ant dantenų, kietojo gomurio ir ryškiai raudonas lūpų paviršius kartu su karščiavimu, bendriniu negalavimu, sritinių limfmazgių padidėjimu.
25-30 metų respondentai nurodė, kad būdingiausias simptomas ŽIV infekuotiems pacientams – žaizdos ant dantenų, kietojo gomurio ir ryškiai raudonas lūpų paviršius kartu su karščiavimu, bendriniu negalavimu, sritinių limfmazgių padidėjimu. Toliau mažėjančia tvarka sekė išopėjimai, nekrozinis procesas periodonto audiniuose, jis suminkštėjęs, gali būti geltonai pilkos spalvos, halitozė; kserostomija; padidėjusios paausinės seilių liaukos, skausmas jų srityje; baltos spalvos tirštos, nenusivalančios dėmės ir į plaukelius panašūs nelygumai.
30-40 metų respondentai nurodė, kad būdingiausias simptomas ŽIV infekuotiems pacientams – padidėjusios paausinės seilių liaukos, skausmas jų srityje. Toliau mažėjančia tvarka sekė baltos spalvos tirštos, nenusivalančios dėmės ir į plaukelius panašūs nelygumai; žaizdos ant dantenų, kietojo
26 gomurio ir ryškiai raudonas lūpų paviršius kartu su karščiavimu, bendriniu negalavimu, sritinių limfmazgių padidėjimu; išopėjimai, nekrozinis procesas periodonto audiniuose, jis suminkštėjęs, gali būti geltonai pilkos spalvos, halitozė; kserostomija.
40-50 metų respondentai nurodė, kad būdingiausias simptomas ŽIV infekuotiems pacientams – baltos spalvos tirštos, nenusivalančios dėmės ir į plaukelius panašūs nelygumai. Toliau mažėjančia tvarka sekė išopėjimai, nekrozinis procesas periodonto audiniuose, jis suminkštėjęs, gali būti geltonai pilkos spalvos, halitozė; padidėjusios paausinės seilių liaukos, skausmas jų srityje; žaizdos ant dantenų, kietojo gomurio ir ryškiai raudonas lūpų paviršius kartu su karščiavimu, bendriniu negalavimu, sritinių limfmazgių padidėjimu; kserostomija.
Vyresni nei 50 metų respondentai nurodė, kad būdingiausias simptomas ŽIV infekuotiems pacientams – žaizdos ant dantenų, kietojo gomurio ir ryškiai raudonas lūpų paviršius kartu su karščiavimu, bendriniu negalavimu, sritinių limfmazgių padidėjimu. Toliau mažėjančia tvarka sekė baltos spalvos tirštos, nenusivalančios dėmės ir į plaukelius panašūs nelygumai; padidėjusios paausinės seilių liaukos, skausmas jų srityje; kserostomija; išopėjimai, nekrozinis procesas periodonto audiniuose, jis suminkštėjęs, gali būti geltonai pilkos spalvos, halitozė.
Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp amžiaus ir ŽIV infekuotiems pacientams būdingų simptomų pasirinkimo nepastebėta (p>0,05).
k) Jaunesni nei 25 metų respondentai nurodė, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽIV nuo paciento yra atliekant danties ekstrakciją. Toliau mažėjančia tvarka sekė pūlinio drenavimas, profesionali burnos higiena, danties atstatymas restauracinėmis medžiagomis ir endodontinės procedūros atlikimas.
25-30 metų respondentai nurodė, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽIV nuo paciento yra atliekant profesionalią burnos higieną. Toliau mažėjančia tvarka sekė endodontinės procedūros atlikimas, danties ekstrakciją, pūlinio drenavimas, danties atstatymas restauracinėmis medžiagomis.
30-40 metų respondentai nurodė, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽIV nuo paciento yra atliekant endodontinės procedūros. Toliau mažėjančia tvarka sekė danties atstatymas restauracinėmis medžiagomis, pūlinio drenavimas, profesionali burnos higiena, danties ekstrakcija.
40-50 metų respondentai nurodė, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽIV nuo paciento yra atliekant endodontinės procedūros. Toliau mažėjančia tvarka sekė profesionali burnos higiena, danties ekstrakcija, pūlinio drenavimas, danties atstatymas restauracinėmis medžiagomis.
Vyresni nei 50 metų respondentai nurodė, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽIV nuo paciento yra atliekant danties ekstrakciją. Toliau mažėjančia tvarka sekė pūlinio drenavimas, profesionali burnos higiena, endodontinės procedūros atlikimas ir danties atstatymas restauracinėmis medžiagomis.
27 Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp amžiaus ir procedūros, kurios metu yra didžiausia tikimybė užsikrėsti, pasirinkimo nepastebėta (p>0,05).
l) 62 jaunesni nei 25 metų respondentai, 72 25-30 metų respondentai, 28 30-40 metų respondentai, 15 40-50 metų respondentų 5 vyresni nei 50 metų respondentai teigė, kad įsidūrus adata ar kitaip susižalojus instrumentais, kurie buvo naudoti gydant ŽIV infekuotą pacientą ir esant didelei rizikai užsikrėsti, reiktų sužeistą sritį plauti antiseptiniu skysčiu, nespausti žaizdos, aplinkinę odą dezinfekuoti alkoholio ar jodo tirpalais, informuoti padalinio, kuriame dirba vadovus, per 24 val. atlikti kraujo tyrimus, ar neužsikrėtė ŽIV. 33 jaunesni nei 25 metų respondentai, 23 25-30 metų respondentai, 11 30-40 metų respondentų, 3 40-50 metų respondentai ir 5 vyresni nei 50 metų respondentai teigė, kad reiktų žaizdą plauti antiseptikais, suglausti žaizdos kraštus, esant didelei žaizdai, tampriai ja aprišti steriliu tvarsčiu, informuoti padalinio, kuriame dirba vadovus, per 24 val. atlikti kraujo tyrimus, ar neužsikrėtė ŽIV. 12 jaunesnių nei 25 metų respondentų, 34 25-30 metų respondentai, 12 30-40 metų respondentų, 12 40-50 metų respondentų ir 2 vyresni nei 50 metų respondentai teigė, kad reiktų žaizdą plauti po tekančiu vandeniu, žaizdos nespausti, informuoti padalinio, kuriame dirba vadovus, per 24 val. atlikti kraujo tyrimus, ar neužsikrėtė ŽIV. Pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tirtų respondentų amžiaus ir skubių priemonių pasirinkimo, esant didelei rizikai užsikrėsti ŽIV nuo paciento (χ2=20,651; p=0,008<0,05) (11 pav.).
11 pav. Priklausomybė tarp tirtų respondentų amžiaus ir skubių priemonių pasirinkimo, esant didelei rizikai užsikrėsti ŽIV nuo paciento.
44,00% 30,70% 14,70% 4,00% 6,70% 34,10% 39,60% 15,40% 8,20% 2,70% 16,70% 47,20% 16,70% 16,70% 2,80% 0% 20% 40% 60% 80% 100% <25 25-30 30-40 40-50 >50
Žaizdą plauti antiseptikais, suglausti žaizdos kraštus, esant didelei žaizdai, tampriai ją aprišti steriliu tvarsčiu, informuoti padalinio, kuriame dirbate, vadovus, per 24 val. atlikti kraujo tyrimus, ar neužsikrėtėte ŽIV.
Sužeistą sritį antiseptiniu skysčiu, nespausti žaizdos, aplinkinę odą dezinfekuoti alkoholio ar jodo tirpalais, informuoti padalinio, kuriame dirbate vadovus, per 24 val. atlikti kraujo tyrimus, ar neužsikrėtėte ŽIV. Žaizdą plauti po tekančiu vandeniu, žaizdos nespausti, informuoti padalinio, kuriame dirbate vadovus, per 24 val. atlikti kraujo tyrimus, ar neužsikrėtėte ŽIV.
28 m) Profilaktinius tyrimus dėl savo sveikatos po ŽIV infekuoto paciento gydymo atliktų 67 jaunesni nei 25 metų respondentai, 75 25-30 metų respondentai, 27 30-40 metų respondentai, 15 40-50 metų respondentų ir 9 vyresni nei 50 metų respondentai. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp amžiaus ir pasirinkimo atlikti tyrimus dėl sveikatos po ŽIV paciento gydymo, nepastebėta (χ2=4,167;
p=0,384>0,05).
3.3 Rezultatų priklausomybė nuo specializacijos
a) ŽIV infekuotą pacientą savo darbo praktikoje yra gydę 70 gydytojų odontologų, 5 burnos chirurgai, 1 veido ir žandikaulių chirurgas, 4 burnos, veido ir žandikaulių chirurgai, 4 gydytojai odontologai ortopedai, 1 gydytojas periodontologas. Pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tirtų respondentų specializacijos ir gydytų ŽIV infekuotų pacientų skaičiaus (χ2=22,189; p=0,001<0.05)
( 12 pav.).
12 pav. Priklausomybė tarp tirtų respondentų specializacijos ir gydytų ŽIV infekuotų pacientų.
b) Apie pacientą, infekuotą ŽIV, surenkant anamnezę sužinojo 25 gydytojai odontologai, 1 veido ir žandikaulių chirurgas, 3 burnos, veido ir žandikaulių chirurgai, 1 gydytojas periodontologas. Apie pacientą, infekuotą ŽIV, pagal įrašą ligos istorijoje sužinojo 25 gydytojai odontologai, 2 burnos chirurgai, 1 burnos, veido ir žandikaulių chirurgai. Pacientas, infekuotas ŽIV, pats informavo apie savo ligą 18 gydytojų odontologų, 2 burnos chirurgus, 3 gydytojus odontologus ortopedus.
83,30% 6,00% 1,20%4,80% 3,60% 1,20% 92,50% 0,80% 0,40% 2,40% 1,60% 2,40% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Taip Ne
29 Atsitiktinai, po procedūros, apie gydyto paciento ligą sužinojo 2 gydytojai odontologai, 1 burnos chirurgas. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp respondentų specializacijos ir būdo, kaip sužinojo apie gydyto ŽIV paciento ligą, nepastebėta (χ2=20,818; p=0,143>0,05).
c) Surenkant anamnezę apie paciento persirgtas ir esamas sistemines ligas, papildomai pasiteirauja, ar pacientas nėra infekuotas ŽIV, 125 gydytojai odontologai, 3 burnos chirurgai, 1 veido ir žandikaulių chirurgas, 1 burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, 4 gydytojai odontologai ortopedai, 2 gydytojai periodontologai, 4 gydytojai endodontologai. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp respondentų amžiaus ir anamnezės patikslinimo, nepastebėta (χ2=4,020; p=0,674>0,05).
d) 248 gydytojai odontologai, 4 burnos chirurgai, 1 veido ir žandikaulių chirurgas, 3 burnos, veido ir žandikaulių chirurgai, 7 gydytojai odontologai ortopedai, 1 gydytojas periodontologas, 6 gydytojai endodontologai jaustų baimę gydydami ŽIV infekuotą pacientą. Pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp respondentų specializacijos ir baimės gydyti ŽIV infekuotą pacientą (χ2=18,410;
p=0,005<0.05) (13 pav.).
13 pav. Priklausomybė tarp respondentų specializacijos ir baimės gydyti ŽIV infekuotą pacientą.
e) Papildomų atsargumo priemonių, gydydami ŽIV infekuotą pacientą imtųsi 282 gydytojai odontologai, 7 burnos chirurgai, 1 veido ir žandikaulių chirurgas, 5 burnos, veido ir žandikaulių chirurgai, 7 gydytojai odontologai ortopedai, 3 gydytojai periodontologai, 6 gydytojai
30 endodontologai. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tirtų respondentų specializacijos ir požiūrio, jog reikalingi darbo specifikos pokyčiai gydant ŽIV infekuotą pacientą, nepastebėta (χ2=9,939; p=0,127>0.05).
f) Dvigubas pirštines naudotų 48 gydytojai odontologai, 1 burnos chirurgas, 1 burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, 1 gydytojas periodontologas. Specialias pirštines naudotų 1 gydytojas odontologas, 1 burnos chirurgas, 2 burnos, veido ir žandikaulių chirurgai. Apsauginį skydelį naudotų 32 gydytojai odontologai, 2 gydytojai odontologai ortopedai, 2 gydytojai endodontologai. Darbo drabužius, nepaliekančius atvirų kūno vietų, naudotų 2 gydytojai odontologai. Papildomos aseptikos priemonių imtųsi 20 gydytojų odontologų, 1 gydytojas endodontologas. Visų išvardintų priemonių imtųsi 156 gydytojai odontologai, 5 burnos chirurgai, 1 veido ir žandikaulių chirurgas, 2 burnos, veido ir žandikaulių chirurgai, 5 gydytojai odontologai ortopedai, 1 gydytojas periodontologas, 3 gydytojai endodontologai. Pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tirtų respondentų specializacijos ir papildomų atsargumo priemonių pasirinkimo (χ2=87,052; p=0,0003<0.05) (priedas Nr.4)
g) 136 gydytojai odontologai, 2 burnos chirurgai, 1 veido ir žandikaulių chirurgas, 3 burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, 3 gydytojai odontologai ortopedai, 1 gydytojas periodontologas, 4 gydytojai endodontologai teigia, jog požiūris į ŽIV infekuotą pacientą pasikeis. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp respondentų specializacijos ir požiūrio pasikeitimo, sužinojus, kad pacientas infekuotas ŽIV, nepastebėta (χ2=5,341; p=0,501 >0,05).
h) 40 gydytojų odontologų, 1 burnos chirurgas, 1 gydytojas odontologas ortopedas, 1 gydytojas endodontologas yra linkęs nesuteikti reikiamo gydymo ir vengia ŽIV infekuoto paciento. 8 gydytojai odontologai, 1 gydytojas odontologas ortopedas mano, kad šia liga serga tik asocialūs, žemesnio socialinio sluoksnio ar žemesnės moralės asmenys. 6 respondentės moterys ir 8 gydytojai odontologai už papildomą riziką gydymo metu paprašytų didesnio atlygio. 78 gydytojams odontologams, 1 burnos chirurgui, 1 veido ir žandikaulių chirurgui, 3 burnos, veido ir žandikaulių chirurgams, 1 gydytojui odontologui ortopedui, 1 gydytojui periodontologui, 2 gydytojams endodontologams gaila tokio paciento, todėl stengtųsi suteikti kiek įmanoma geresnį gydymą. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp respondentų specializacijos ir požiūrio į ŽIV infekuoto paciento gydymą, nepastebėta (χ2=8,654; p=0,967 >0,05).
i) Pagrindinis veiksnys, dėl kurio 167 gydytojai odontologai, 2 burnos chirurgai, 5 gydytojai odontologai ortopedai, 2 gydytojai endodontologai vengtų gydyti ŽIV infekuotą pacientą, būtų baimė užsikrėsti ŽIV. 38 gydytojai odontologai, 1 veido ir žandikaulių chirurgas, 1 burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, 1 gydytojas odontologas ortopedas, 2 gydytojai periodontologai teigia, kad vengtų gydyti ŽIV infekuotą pacientą, nes neturi pakankamai papildomų apsaugos priemonių. Dėl specifinių žinių trūkumo ŽIV infekuoto paciento gydymo vengtų 65 gydytojai odontologai, 1 burnos,
31 veido ir žandikaulių chirurgas, 2 gydytojai odontologai ortopedai, 1 gydytojas periodontologas, 1 gydytojas endodontologas. Dėl savo vidinių nuostatų ŽIV infekuoto paciento negydytų 2 gydytojai odontologai, 1 burnos chirurgas, burnos, veido ir žandikaulių chirurgai. Pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tirtų respondentų specializacijos ir veiksnių, lemiančių priežastis, dėl kurių respondentai vengtų gydyti ŽIV pacientą (χ2=92,050; p=0,000<0.05) (priedas Nr.5).
j) Gydytojai odontologai nurodė, kad būdingiausias simptomas ŽIV infekuotiems pacientams – baltos spalvos tirštos, nenusivalančios dėmės ir į plaukelius panašūs nelygumai. Toliau mažėjančia tvarka sekė kserostomija ir padidėjusios paausinės seilių liaukos, skausmas jų srityje; žaizdos ant dantenų, kietojo gomurio ir ryškiai raudonas lūpų paviršius kartu su karščiavimu, bendriniu negalavimu, sritinių limfmazgių padidėjimu išopėjimai, nekrozinis procesas periodonto audiniuose, jis suminkštėjęs, gali būti geltonai pilkos spalvos, halitozė.
Burnos chirurgai nurodė, kad būdingiausias simptomas ŽIV infekuotiems pacientams – žaizdos ant dantenų, kietojo gomurio ir ryškiai raudonas lūpų paviršius kartu su karščiavimu, bendriniu negalavimu, sritinių limfmazgių padidėjimu. Toliau mažėjančia tvarka sekė išopėjimai, nekrozinis procesas periodonto audiniuose, jis suminkštėjęs, gali būti geltonai pilkos spalvos, halitozė; kserostomija; padidėjusios paausinės seilių liaukos, skausmas jų srityje ir baltos spalvos tirštos, nenusivalančios dėmės ir į plaukelius panašūs nelygumai.
Veido ir žandikaulių chirurgai nurodė, kad būdingiausias simptomas ŽIV infekuotiems pacientams – kserostomija. Toliau mažėjančia tvarka sekė išopėjimai, nekrozinis procesas periodonto audiniuose, jis suminkštėjęs, gali būti geltonai pilkos spalvos, halitozė; padidėjusios paausinės seilių liaukos, skausmas jų srityje; žaizdos ant dantenų, kietojo gomurio ir ryškiai raudonas lūpų paviršius kartu su karščiavimu, bendriniu negalavimu, sritinių limfmazgių padidėjimu baltos spalvos tirštos, nenusivalančios dėmės ir į plaukelius panašūs nelygumai.
Burnos, veido ir žandikaulių chirurgai nurodė, kad būdingiausias simptomas ŽIV infekuotiems pacientams – išopėjimai, nekrozinis procesas periodonto audiniuose, jis suminkštėjęs, gali būti geltonai pilkos spalvos, halitozė. Toliau mažėjančia tvarka sekė baltos spalvos tirštos, nenusivalančios dėmės ir į plaukelius panašūs nelygumai; padidėjusios paausinės seilių liaukos, skausmas jų srityje; žaizdos ant dantenų, kietojo gomurio ir ryškiai raudonas lūpų paviršius kartu su karščiavimu, bendriniu negalavimu, sritinių limfmazgių padidėjimu; kserostomija.
Gydytojai odontologai ortopedai nurodė, kad būdingiausias simptomas ŽIV infekuotiems pacientams – žaizdos ant dantenų, kietojo gomurio ir ryškiai raudonas lūpų paviršius kartu su karščiavimu, bendriniu negalavimu, sritinių limfmazgių padidėjimu. Toliau mažėjančia tvarka sekė išopėjimai, nekrozinis procesas periodonto audiniuose, jis suminkštėjęs, gali būti geltonai pilkos spalvos, halitozė; baltos spalvos tirštos, nenusivalančios dėmės ir į plaukelius panašūs nelygumai; kserostomija; padidėjusios paausinės seilių liaukos, skausmas jų srityje.
32 Gydytojai periodontologai nurodė, kad būdingiausias simptomas ŽIV infekuotiems pacientams – žaizdos ant dantenų, kietojo gomurio ir ryškiai raudonas lūpų paviršius kartu su karščiavimu, bendriniu negalavimu, sritinių limfmazgių padidėjimu. Toliau mažėjančia tvarka sekė išopėjimai, nekrozinis procesas periodonto audiniuose, jis suminkštėjęs, gali būti geltonai pilkos spalvos, halitozė; kserostomija; baltos spalvos tirštos, nenusivalančios dėmės ir į plaukelius panašūs nelygumai; padidėjusios paausinės seilių liaukos, skausmas jų srityje.
Gydytojai periodontologai nurodė, kad būdingiausias simptomas ŽIV infekuotiems pacientams – žaizdos ant dantenų, kietojo gomurio ir ryškiai raudonas lūpų paviršius kartu su karščiavimu, bendriniu negalavimu, sritinių limfmazgių padidėjimu. Toliau mažėjančia tvarka sekė išopėjimai, nekrozinis procesas periodonto audiniuose, jis suminkštėjęs, gali būti geltonai pilkos spalvos, halitozė; baltos spalvos tirštos, nenusivalančios dėmės ir į plaukelius panašūs nelygumai; kserostomija; padidėjusios paausinės seilių liaukos, skausmas jų srityje.
Pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp specializacijos ir opinio-nekrozinio periodontito simptomatikos (p=0,046<0,05) (priedas Nr. 6).
k) Gydytojai odontologai nurodė, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽIV nuo paciento yra atliekant endodontines procedūras. Toliau mažėjančia tvarka sekė profesionali burnos higiena, danties atstatymas restauracinėmis medžiagomis, danties ekstrakciją, pūlinio drenavimas,.
Burnos chirurgai nurodė, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽIV nuo paciento yra atliekant danties atstatymas restauracinėmis medžiagomis. Toliau mažėjančia tvarka sekė danties ekstrakcija, profesionali burnos higiena, pūlinio drenavimas, endodontinės procedūros atlikimas.
Veido ir žandikaulių chirurgai nurodė, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽIV nuo paciento yra atliekant pūlinio drenavimą. Toliau mažėjančia tvarka sekė danties ekstrakcija, endodontinės procedūros atlikimas, profesionali burnos higiena ir danties atstatymas restauracinėmis medžiagomis. Burnos, veido ir žandikaulių chirurgai nurodė, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽIV nuo paciento yra atliekant danties atstatymą restauracinėmis medžiagomis. Toliau mažėjančia tvarka sekė profesionali burnos higiena, endodontinės procedūros atlikimas, pūlinio drenavimas, danties ekstrakcija.
Gydytojai odontologai ortopedai nurodė, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽIV nuo paciento yra atliekant danties ekstrakciją. Toliau mažėjančia tvarka sekė profesionali burnos higiena, danties atstatymas restauracinėmis medžiagomis, endodontinės procedūros atlikimas, pūlinio drenavimas. Gydytojai periodontologai nurodė, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽIV nuo paciento yra atliekant pūlinio drenavimą. Toliau mažėjančia tvarka sekė danties ekstrakcija, profesionali burnos higiena, endodontinės procedūros atlikimas, pūlinio drenavimas danties atstatymas restauracinėmis medžiagomis.
33 Gydytojai endodontologai nurodė, kad didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽIV nuo paciento yra atliekant danties ekstrakciją. Toliau mažėjančia tvarka sekė endodontinės procedūros atlikimas, pūlinio drenavimas, profesionali burnos higiena, danties atstatymas restauracinėmis medžiagomis.
Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp respondentų kvalifikacijos ir procedūros, kurios metu yra didžiausia tikimybė užsikrėsti, pasirinkimo nepastebėta (p>0,05).
l) 164 gydytojai odontologai, 4 burnos chirurgai, 3 burnos, veido ir žandikaulių chirurgai, 4 gydytojai odontologai ortopedai, 3 gydytojai periodontologai, 4 gydytojai endodontologai teigė, kad įsidūrus adata ar kitaip susižalojus instrumentais, kurie buvo naudoti gydant ŽIV infekuotą pacientą ir esant didelei rizikai užsikrėsti, reiktų sužeistą sritį plauti antiseptiniu skysčiu, nespausti žaizdos,aplinkinę odą dezinfekuoti alkoholio ar jodo tirpalais, informuoti padalinio, kuriame dirba vadovus, per 24 val. atlikti kraujo tyrimus, ar neužsikrėtė ŽIV. 29 gydytojai odontologai, 1 burnos chirurgas, 1 burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, 2 gydytojai odontologai ortopedai, 1 gydytojas periodontologas teigė, kad reiktų žaizdą plauti antiseptikais, suglausti žaizdos kraštus, esant didelei žaizdai, tampriai ja aprišti steriliu tvarsčiu, informuoti padalinio, kuriame dirba vadovus, per 24 val. atlikti kraujo tyrimus, ar neužsikrėtė ŽIV. 64 gydytojai odontologai, 1 burnos chirurgas, 1 veido ir žandikaulių chirurgas, 3 gydytojas odontologas ortopedas, 1 gydytojas periodontologas, 2 gydytojai endodontologai teigė, kad reiktų žaizdą plauti po tekančiu vandeniu, žaizdos nespausti, informuoti padalinio, kuriame dirba vadovus, per 24 val. atlikti kraujo tyrimus, ar neužsikrėtė ŽIV. Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp tirtų respondentų specializacijos ir skubių priemonių pasirinkimo, esant didelei rizikai užsikrėsti ŽIV nuo paciento, nepastebėta (χ2=7,721; p=0,807>0,05).
m) Profilaktinius tyrimus dėl savo sveikatos po ŽIV infekuoto paciento gydymo atliktų 173 gydytojai odontologai, 4 burnos chirurgai, 1 veido ir žandikaulių chirurgas, 3 burnos, veido ir žandikaulių chirurgai, 7 gydytojai odontologai ortopedai, 2 gydytojai periodontologai, 2 gydytojai endodontologai. Statistiškai reikšminga priklausomybė tarp respondentų specializacijos ir pasirinkimo atlikti tyrimus dėl sveikatos po ŽIV paciento gydymo, nepastebėta (χ2=4,811;
p=0,568>0,05).
3.4 Rezultatų priklausomybė nuo darbo patirties
a) ŽIV infekuotą pacientą savo darbo praktikoje yra gydę 42 mažiau nei 5 metus dirbantys respondentai, 20 5-10 metų dirbančių respondentų, 14 10-20 metų dirbančių respondentų, 8 daugiau nei 20 metų dirbantys respondentai. Pastebėta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp tirtų respondentų darbo patirties ir gydytų ŽIV infekuotų pacientų skaičiaus (χ2=16,437; p=0,01<0.05) (
