Diferencinė diagnostika, esant panašiai simptomatikai, sergant kardiovaskulinės sistemos ir kvėpavimo takų ligomis

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Simonas Šalčiūnas

Diferencinė diagnostika, esant panašiai simptomatikai, sergant kardiovaskulinės sistemos ir kvėpavimo takų ligomis

Differential diagnosis with similar symptomatology in cardiovascular and respiratory diseases

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: vet. gyd., asist. Andrius Kavaliauskas

Kaunas, 2019

2 DARBAS ATLIKTAS Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje, Neužkrečiamųjų ligų KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Diferencinė diagnostika, esant panašiai simptomatikai, sergant kardiovaskulinės sistemos ir kvėpavimo takų ligomis“:

1. yra atliktas mano paties;

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Simonas Šalčiūnas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLIN- GUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Simonas Šalčiūnas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Andrius Kavaliauskas

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Birutė Karvelienė

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) var- das, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

3

TURINYS

SANTRUMPOS ...4

SANTRAUKA ...5

SUMMARY ...6

ĮVADAS ...7

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...8

1.1. Endokardiozė ... 8

1.2. Dilatacinė kardiomiopatija ... 8

1.3. Trachėjos kolapsas ... 9

1.4. Lėtinis bronchitas ... 10

1.5. SIMPTOMATIKA ... 10

1.6. DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA ... 12

1.6.1. Klinikinis tyrimas ... 12

1.6.2. Rentgeninis tyrimas ... 13

1.6.3. Ultragarsinis tyrimas ... 14

1.6.4. Elektrokardiograma ... 15

1.6.5. Fluoroskopija ir bronchoskopija... 15

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...17

3. TYRIMO REZULTATAI ...18

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ...28

IŠVADOS ...31

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...32

4

SANTRUMPOS

TK – trachėjos kolapsas

DKM – dilatacinė kardiomiopatija AV – atrioventrikulinis

EKG – elektrokardiograma

KP – kairysis prieširdis

KS – kairysis skilvelis

DP – dešinysis prieširdis

DS – dešinysis skilvelis

DV – dorsoventralinė

VD – ventrodorsalinė

LL – laterolateralinė

5

SANTRAUKA

Diferencinė diagnostika, esant panašiai simptomatikai, sergant kardiovaskulinės sistemos ir kvėpavimo takų ligomis

Simonas Šalčiūnas Magistro baigiamasis darbas

Medžiaga tyrimui buvo renkama „X“ klinikoje Kaune ir apima laikotarpį nuo 2016 metų pradžios iki 2018 metų spalio 31d. Darbo apimtis 34 puslapiai, jame pateikiami 8 paveikslai, 3 lentelės, panaudoti 39 literatūros šaltiniai.

Darbo pagrindinis tikslas buvo nustatyti svarbiausius simptomų požymius kokie yra šunims sergant kardiovaskulinės sistemos ir kvėpavimo takų ligomis bei skirti tikslingą diagnostikos būdą, kuris padėtų diferencijuoti ligas.

Išnagrinėti 106 endokardiozės, 21 dilatacinės kardiomiopatijos, 63 trachėjos kolapso ir 4 lėtinio bronchito atvejai.

Atlikus duomenų analizę buvo nustatyta, kad dažniausi diagnostikos metodai yra taikomi klinikinis, rentgeninis ir ultragarsinis tyrimai siekiant diferencijuoti ligas bei patikslinti ligos diagnozę. Pagrindiniai ligų simptomai buvo kosulys ir dusulys. Nustatyta, kad sirgti dilatacine kardiomiopatija, lyties predispozicija turi įtakos – patinai serga 2 kartus dažniau nei patelės.

Dilatacinės kardiomiopatijos ir endokardiozės atvejais dažniausiai sirgo neveisliniai, vyresni ir senyvo amžiaus šunys. Trachėjos kolapso ir lėtinio bronchito atvejais liga pasireiškė daugiausiai vyresnio ir vidutinio amžiaus šunims. Veislės predispozicija nustatyta tik trachėjos kolapso atžvilgiu – būdinga jorkšyro terjerams, o lėtinio bronchito atžvilgiu dažniausiai sirgo mišrūnai.

Raktažodžiai: endokardiozė, dilatacinė kardiomiopatija, trachėjos kolapsas, lėtinis

bronchitas, šuo, simptomai, diagnostika.

6

SUMMARY

Differential diagnosis with similar symptomatology in cardiovascular and respiratory diseases Simonas Šalčiūnas

Master‘s thesis

The material for the study was collected at the "X" Clinic in Kaunas and covers the period from the beginning of 2016 to October 31, 2018. The work consists of 34 pages, it contains 8 pictures, 3 tables, 39 literature sources are used.

The main purpose of the work was to identify the main symptoms in dogs with cardiovascular and respiratory diseases and to provide a targeted diagnostic method that would help differentiate diseases.

106 cases of endocardiosis, 21 dilatation cardiomyopathies, 63 tracheal collapse and 4 chronic bronchitis cases were examined.

The analysis of the data showed that the most common diagnostic methods are clinical examination, X-ray and ultrasound for differentiation of diseases and for the diagnosis of the disease. The main symptoms of the disease were coughing and dyspnea. It has been shown that suffering from dilated cardiomyopathy is affected by gender predisposition - males are 2 times more likely than females. Dilated cardiomyopathy, endocardiosis mostly occurred in non-breeding and older, and elderly dogs. In tracheal collapse and chronic bronchitis, the disease occurred mainly in older and middle-aged dogs. The predisposition of the breed was determined to the tracheal collapse - it is characteristic of the Yorkshire terriers, and in the case of chronic bronchitis, the most common were non-breeding dogs.

Key words: endocardiosis, dilated cardiomyopathy, tracheal collapse, chronic bronchitis, dog,

symptoms, diagnosis.

7

ĮVADAS

Kvėpavimo takų ir širdies ligoms būdinga daug bendrų savybių, dėl kurių sunku nustatyti pagrindinę diagnozę. Dažniausiai tai aktualiausia šunims, kai kosulys yra bendras klinikinis požymis. Be to, liga, esanti vienoje iš šių sistemų, gali inicijuoti kitos sistemos pokyčius, ir tai turės įtakos bendrai paciento klinikinei būklei. Nenuostabu, kad egzistuoja stipri sąveika tarp širdies, kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų, nes jos yra glaudžiai susijusios anatominiu ir funkciniu požiūriu. Šis tarpusavio ryšys yra labai svarbus normaliam organizmo funkcionavimui, nes tai vienintelis būdas, kuriuo deguonis patenka į kūno audinius ir anglies dioksidas yra iš jų pašalinamas. Nustatant ar patologija yra kvėpavimo, ar širdies sistemoje, svarbiausia yra teisingai diferencijuoti ligą ir pasirinkti teisingus diagnostinius tyrimus (1).

Kardiomiopatija apibūdinama kaip pagrindinė širdies raumens liga, kurios etiologija nėra konkrečiai žinoma. Dažniausias šunų kardiomiopatijos tipas yra dilatacinė kardiomiopatija, kuriai būdingas progresuojantis skilvelio išsiplėtimas ir sumažėjęs miokardo funkcijos kontraktilumas (2).

Dažniausia širdies nepakankamumo priežastis šunims yra lėtinė degeneracinė burinių vožtuvų liga, ši liga dar gali būti vadinama ir kitaip: endokardiozė, mukoidinė ar miksomatozinė vožtuvų degeneracija arba lėtinė vožtuvų fibrozė (3).

Trachėjos kolapsas yra progresuojanti liga, vyraujanti tarp vidutinio amžiaus mažų ir žaislinių šunų veislių. Manoma, kad patologija pasireiškia dėl sumažėjusių chondrocitų ir glikozaminoglikano su chondroitino sulfato trūkumu trachėjos kremzlėje, taip pat kai šios medžiagos nėra įsisavinamos ar sintetinamos organizme ar esant genetinėms problemoms (4).

Šunų lėtinis bronchitas – apibūdinama kaip uždegiminė, lėtinė plaučių liga, kurios pagrindinis požymis yra pasireiškęs kosulys, taip pat atsiradęs fizinio krūvio netoleravimas ir kvėpavimo nepakankamumas (5).

Darbo tikslas: Suprasti ir skirti pagrindinius požymius gyvūnui sergant kvėpavimo takų ligomis ir esant kardiovaskulinės sistemos sutrikimams.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti būdingiausius simptomus, kurie pasireiškia kvėpavimo takų ir kardiovaskulinėje sistemose.

2. Išsiaiškinti taikomus diagnostikos metodus diferencijuojant skirtingas ligas.

3. Nustatyti šunų veislės, lyties ir amžiaus predispoziciją išvardintų ligų atsiradimui.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Endokardiozė

Šunims dažniausia diagnozuojama širdies patologija yra lėtinė degeneracinė atrioventrikulinių (AV) vožtuvų liga, dar kitaip vadinama endokardiozė, miksomatozinė mitrialinio vožtuvo liga arba lėtinė vožtuvų fibrozė. Dažniausiai yra pažeidžiamas patologijos metu mitralinis vožtuvas , be to pažeidžiamas gali būti ir triburis vožtuvas, tačiau triburio vožtuvo degeneracinė patologija pasitaiko labai retai (3). Mitralinis vožtuvas sudarytas iš dviejų lapelių priekinio ir užpakalinio ir tvirtinasi prie širdies sienos per fibrozinius žiedus bei taip pat prie spenelinių širdies raumenų per širdies stygas (6). Esant patologijai AV vožtuvo burės dažniausiai vyrauja sutrumpėjusios ir sustorėjusios, lygiu baltu nepermatomu paviršiumi ir neturinčios jokių uždegimo požymių. Patologijos pažeidžiamas dažniausiai dviburis vožtuvas, rečiau abu AV vožtuvai, o rečiausiai triburis vožtuvas.

Mitralinio vožtuvo ankstyvieji pažeidimai yra maži mazgeliai, atsiradę vožtuvo kraštuose.

Progresuojanti kolageno degeneracija ir rūgščių mukopolisacharidų bei kitų medžiagų kaupimasis sukelia tolesnį vožtuvo bei jo stygų sustorėjimą, deformaciją bei silpnėjimą (7).

Ši liga dažniausiai pasireiškia vyresnio ir senyvo amžiaus bei mažo ir vidutinio dydžio veislių šunims, tokiems kaip miniatiūriniai pudeliai, jorkšyro terjerai, čihuahos, o ypač kavalieriaus karaliaus Karolio kokerspanieliams. Šiai veislei pataloginis procesas nustatomas esant gyvūnui jaunam (2). Taip pat svarbus faktorius šiai patologijai pasireikšti lieka paveldimumas. Be to, gyvūnui senstant didėja patologinio proceso apimtis ir jo laipsnis (8).

1.2. Dilatacinė kardiomiopatija

Dilatacinė kardiomiopatija (DKM) apibrėžiama kaip pirminė miokardo liga, kuriai būdingas

širdies padidėjimas ir sutrikusi sistolinė funkcija, kai nėra kitų širdies patologijų ar tam tikrų

priežasčių. Kliniškai liga pasireiškia kaip subtilus, laipsniškas fizinio krūvio netoleravimas ir svorio

mažėjimas. Tačiau dažniau šie ankstyvieji požymiai tiesiog nepastebimi ir DKM diagnozė

neįvertinama, kol nėra stazinio širdies nepakankamumo ir pacientui pasireiškia kosulys, dusulys,

tachipnėja, aritmija ir ascitas (9). Esant besimptominiam ligos etapui, ikiklinikinė ligos fazė būna

užsitęsusi. Ventrikulinės aritmijos prieš pirminius klinikinius požymius ar echokardiografinio

tyrimo rezultatus atsiranda dar prieš kelis mėnesius ar net metus. Pablogėjus kairiojo skilvelio

funkcijai, didėja tachiaritmijų dažnumas. Todėl svarbu nustatyti sergančiam pacientui tikslią

diagnozę, kol šio neištiko staigi mirtis. Šiuo atveju pagelbsti Holterio monitoringas (3). Pacientui,

turint tam tikrą simptomatiką, svarbu diferencijuoti kitas galimas klinikinių požymių priežastis,

tokias kaip perikardo efuziją, plaučių uždegimą, neoplastinę ligą ar nenustatytą įgimtą širdies

9 patologiją. Kai yra pacientas, kuriam nėra pasireiškusi jokia klinikinė simptomatika, iššūkiu veterinarijos gydytojui tampa – diferencijavimas (9).

Pacientui sergant DKM įprastai visos širdies kameros būna išsiplėtusios, tačiau dažniausiai vyrauja kairiojo prieširdžio (KP) ir kairiojo skilvelio (KS) dilatacija. Taip nutinka todėl, kad sumažėja kairiojo skilvelio laisvosios sienelės ir tarpskilvelinės pertvaros storis, sutrinka širdies kontraktilumas ir atsiranda stazė skilvelyje. Dėl nesandaraus AV vožtuvo kraujas regurgituoja atgal į prieširdį, todėl atsiranda prieširdžio dilatacija. Taip pat atrofuojasi papiliariniai širdies raumenys ir pasireiškia endokardo sustorėjimas. Kartu degeneraciniai, tiek kairės, tiek dešinės pusės AV burinių vožtuvų pokyčiai įprastai būna lengvos arba vidutinio sunkumo formos. Histopatologinis pokyčių vaizdas intensyvesnis ypač kairiojo skilvelio, nes yra matomos pavienės miokardo nekrozės, fibrozės ir degeneracijos sritys (3).

Tyrimais nustatyta, kad dilatacinė kardiomiopatija dažniausiai paplitusi tarp didelių šunų veislių, ypantingai šia liga serga dobermanai, kurių 33 % sudaro patelės ir 50 % patinai. Airių vilkogaudžiai, kurių bendrai apie 25 % ir mažesnė procentinė dalis škotų dirhaundai bei vokiečių dogai. Dažniausiai šią ligą, jau galima nustatyti minėtų veislių šunims tarp 6 ir 8 metų amžiaus.

Pastebėta, jog šia liga patinai žymiai dažniau serga nei patelės (2).

1.3. Trachėjos kolapsas

Trachėjos kolapsas dažnai pasireiškiantis sutrikimas, kuomet stebimas dorsalinės membranos įlinkimas į trachėjos spindį, dėl kremzlinio audinio suminkštėjimo (10). Audinio suminkštėjimas atsiranda dėl hialinėje kremzlėje sumažėjusio chondroitino sulfato, glikoproteinų ir glikozaminglikanų kiekio. Šie struktūriniai pokyčiai kremzlės tarpląstelinėje medžiagoje, kartu su sumažėjusiu vandens kiekiu, sumažina funkcinį jos standumą (4). Esant šiai būklei, trachėjos kremzlės vientisumas palaipsniui silpnėja. Atsiranda dorsalinės trachėjos dalies membranos laisvumas, ji dėl savo svorio ima linkti į vidų, nes kremzlės praranda tvirtumą, membrana tampa hipotoninė ir tai skatina viršutinių kvėpavimo takų rezistentiškumą, kas sukelia dalinę arba pilną kvėpavimo takų obstrukciją (10).

Šunys, turintys trachėjos kolapso patologiją, dažniausiai yra sistemiškai sveiki, tačiau kvėpavimo sutrikimas gali atsirasti ir ramybės būsenoje. Tinkamai auskultuojant trachėją girdimas švokštimo garsas, kurį sukelia oro turbulencija per susiaurėjusius kvėpavimo takus. Taip pat, dėka įkvepiant ar iškvepiant girdimo stridoro, kartu esant ir gerklų patologijai, galima spręsti, kad yra susiaurėjęs trachėjos skersmuo. Palpuojant kaklo sritį šuniui sukeliamas pagrindinis kolapso simptomas – kosulys (11).

Trachėjos kolapsas retai pasitaiko didelių veislių šunims. Jiems labiau būdingas apatinų

kvėpavimo takų, tokių kaip bronchų kolapsas. Priklausomai nuo trachėjos kolapso simptomatikos ir

10 klinikinių požymių atsiradimo, patologija šunims gali varijuoti nuo 1 iki 15 metų amžiaus (11).

Paveikti šios patologijos mažųjų veislių šunys gali būti brachiocefalinio ir nebrachiocefalinio tipo.

Brachiocefalikams būdinga didesnė nei įprastai, kupolo formos galva, taip pat siauresnis trumpesnis snukis, geriau išvystytas raumeningas kaklas ir siauresnė krūtinė ląsta (12). Gyvūnai sergantys trachėjos kolapsu, neretai turi ir viršsvorio problemų, o lyties predispozicijos ligai pasireikšti nėra, būdinga tiek patinams, tiek ir patelėms (11).

1.4. Lėtinis bronchitas

Šunų lėtinis bronchitas yra nepagydoma klastinga liga, pasireiškianti nuolatiniu lėtiniu pastoviu kosuliu, susijusi su lėtiniu kvėpavimo takų uždegimu. Lėtinis bronchitas šunims yra identifikuojamas kai diagnozuojant ligą nustatomi šie trys pagrindiniai kriterijai: lėtinis kosulys, kuris kartojasi daugiau nei 2 mėnesius, intensyvi gleivinės hipersekrecija, bei esančios kitos gretutinės, lėtinės širdies ar kvėpavimo takų ligos, kurios gali pasireikšti vienu metu. Tai stazinis širdies nepakankamumas ir kvėpavimo takų kolapsas (13).

Lėtinis bronchitas dažniausiai pasireiškia vidutinio ir vyresnio (daugiau nei 5 metai) amžiaus mažųjų veislių šunims tokiems kaip: kokerio spanieliams, pudeliams ar jorkšyro terjerams. Tačiau reikia nepamiršti, kad šia patologija lygiai taip pat gali sirgti ir didesnių veislių šunys (12). Šunys įprastai yra sveiki ir santykinai aktyvūs, nors ligai progresuojant, vėlesniuose jos etapuose pasireiškia apsunkintas kvėpavimas ir fizinio krūvio netoleravimas. Taip pat pažengus ligos formai, šunims pasireiškia periodinė cianozė arba kolapsas (11).

Manoma, kad jeigu žmonėms lėtinį bronchitą sukelia pasyvus ir aktyvus rūkymas, įvairios lakiosios medžiagos patenkančios į aplinką, dūmai bei įvairi aplinkos tarša, tai lygiai tokios pat priežastys gali sukelti lėtinį bronchitą ir šuniui, išskyrus aktyvų rūkymą. Todėl buvo atliktas tyrimas, norint išsiaiškinti ar tikrai tabako dūmai turi įtakos sukelti šunims lėtinį bronchitą.

Galiausiai buvo nustatyta, kad į aplinką patenkantys tabako gaminių dūmai nėra rizikos veiksnys pasireikšti šiai patologijai šunų tarpe (14).

1.5. SIMPTOMATIKA

Sąvoka "širdies kosulys" dažnai naudojama klinikinėje praktikoje, veterinarijos vadovėliuose,

siekiant nustatyti kosulio atsiradimą šunims, kuriems yra širdies sutrikimų. Lėtinė degeneracinė

mitralinio vožtuvo liga, esant regurgitacijai, kai kraujas grįžta iš skilvelio į prieširdį per pažeistą

vožtuvą, yra labiausiai paplitusi šunų kardiovaskulinė liga ir jos simptomas - kosulys dažnas šunims

esant šiai patologijai. Kaip pagrindinė endokardiozės pasekmė yra ventralinis kairiojo, pagrindinio

kamieninio broncho spaudimas ir jo pakėlimas dorsalia kryptimi dėl padidėjusio kairiojo

prieširdžio. Kai spaudžiamas bronchas, kosulys būna sausas, neproduktyvus, o jei kartu atsiradusi

11 intersticinė ar alveolinė transudacija dėl padidėjusio slėgio plaučių kapiliaruose, yra edema, todėl kosulys pasikeičia į produktyvų. Paminėtos priežastys ir įtakoja šunims kosulį kartu su mitraline regurgitacija. Nepaisant to, kosulys gali būti įvairių kvėpavimo sutrikimų pasekmė, kurie gali pasireikšti kartu su mitralinio vožtuvo liga. Ypatingai mažo arba vidutinio dydžio, vyresni šunys, kurie dažniausiai serga endokardioze, yra linkę sirgti kvėpavimo sutrikimais, kurie taip pat sukelia kosulį (pvz., lėtiniu bronchitu, apatinių kvėpavimo takų kolapsu) (15). Visgi Pagrindiniai klinikiniai požymiai, susiję su endokardioze šunims išlieka kosulys ir dusulys (16). Kosulys dažniausiai pasireiškia naktį ir ankstų rytą ar fizinio aktyvumo metu (3). Literatūroje teigiama, kad sergant endokardioze taip pat būdinga sinkopė, ascitas bei fizinio krūvio netoleravimas (17, 18).

Dilatacinės kardiomiopatijos klinikiniai požymiai gali greitai progresuoti ypač tiems šunims, kurie yra mažai aktyvūs ir kuriems prieš tai nebuvo pastebėta jokių pirminių ligos požymių. Staigi mirtis tokius šunis gali ištikti lygiai taip pat dažnai, kaip ir sergant staziniu širdies nepakankamumu.

Pagrindiniai pasireškiantys simptomai šunims yra šie: silpnumas, letargija, fizinio krūvio netoleravimas, tachipnėja arba dispnėja, kosulys, ascitas bei sinkopė (19).

Didelė dalis šunų, turinčių trachėjos kolapso patologiją pasižymi sausu, šiurkčiu kosuliu, kuris veterinarijos gydytojų apibūdinamas kaip „žasų gagenimas“. Kosulys dažniausiai atsiranda gyvūnui dėl įvairių emocinių situacijų, jam ėdant, geriant ar tiesiog pabėgiojus (20). Taip pat kosulys gali atsirasti ir stipriau šunį patraukus už pavadėlio, kai šis suspaudžia trachėją. Prasidėjus kosulio priepuoliui, dažniausiai šis baigiasi žiaugčiojimu (21). Simptomai nėra spontaniškai greitai atsirandantys. Tai dažniausiai išryškėja kelių savaičių ar mėnesių eigoje (22). Tachipnėja ir kvėpavimo nepakankamumas ypatingai pasireiškia esant didesniam fiziniam krūviui, šilumos stresui ar padidėjusiai aplinkos drėgmei (20). Sunkiais ligos atvejais kosulys gali niekada nesibaigti ko pasekoje raumenys pradeda prarasti tonusą ir gyvūnas išsenka (21). Teigiama, kad kosulys esant kolapsui taip pat atsiranda dėl padidėjusio kairiojo prieširdžio, kuris ima spausti kairįjį, pagrindinį kamieninį bronchą (23).

Lėtinio bronchito metu dažniausiai vyrauja nuolatinis, garsus, priepuolinis kosulys, einantis

po pasikartojančio žagsėjimo, ir daugiau nenustačius jokios priežasties, yra pagrindinis patologijos

sukeltas simptomas. Lėtinis bronchitas sukelia uždegiminius pokyčius bronchų gleivinėje, ko

pasekoje padidėja gleivių sekrecija. Dėl to bronchų sienelės sustorėja, kvėpavimo takai darosi

siauresni, pasireiškia jų obstrukcija, taip dar labiau plėtojasi uždegimas, sukeldamas kosulį, o

kosulys papildomai dirgina gleivinę ir skatina patį uždegimą (13).

12

1.6. DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA 1.6.1. Klinikinis tyrimas

Endokardiozės metu auskultuojant girdimas sistolinis širdies ūžesys (S 1 ) ir diastolinis širdies ūžesys (S 2 ). Taip pat galimas girdėti ir (S 3) galopo ritmas. Dar vienas auskultuotinas garsas esant endokardiozei virš mitralinio vožtuvo zonos yra sistolinis spragtelėjimas. Manoma, kad šie sistoliniai spragtelėjimai atsiranda dėl mitralinio vožtuvo pakitimų. Girdimi ūžesiai auskultacijos metu yra skirstomi į šešis laipsnius. 1 laipsnio ūžesys – girdimas tik atidžiai auskultuojant su fonendoskopu ir stipriausias 6 laipsnio ūžesys – girdimas be fonendoskopo, klausantis prie krūtinės sienos, jos neliečiant ausimi. Dažniausiai nustatomas ūžesys endokardiozės atveju yra – mitralinės regurgitacijos skleidžiamas ūžesys. Ūžesiai kyla dėl vibracijų, kurias sukelia turbulentinis kraujo srauto tekėjimas, grįžtantis per AV vožtuvą į kairįjį prieširdį. Jeigu ūžesys yra silpnas, bus ir lengva regurgitacija (3;24). Garsas prasideda kaip švelnus sistolinis šurmulys, esant didžiausiam intensyvumui virš mitralinės vožtuvo zonos kairėje krūtinės ląstos pusėje ir gali būti pertraukiamas (25). Holosistolinis ūžesys, geriausiai girdimas prie kairiojo skilvelio, kairės pusės tarp 4–6 tarpšonkaulinio tarpo ir tai būdinga kai aiški mitralinė regurgitacija. Jeigu endokardiozė pažengusi, tai (S 3 ) galopo rimtas girdimas prie širdies kairiojo skilvelio viršūnės. Jei šuniui yra tachiaritmija, tai bus pulso deficitas, tačiau nesant tachiaritmijos įprastai periferinė kapiliarų perfuzija ir arterinė pulsacija yra normali (26).

Dilatacinės kardiomiopatijos tikslus klinikinis tyrimas priklauso nuo širdies dekompensacijos lygio. Šunims, kuriems yra besimptomė ligos forma, klinikinius požymius sunku pastebėti. Tačiau, atidžiai auskultuojant, girdimas mitralinio vožtuvo lengvas ūžesys, triburio vožtuvo regurgitacija.

Tiems, kuriems liga yra pažengusios formos būdingas stiprus simpatinis tonas ir periferinė vazokonstrikcija, taip pat matomos blyškios gleivinės bei pailgėjęs kapiliarų prisipildymo greitis.

Femoralinė arterinė pulsacija dažniausiai greita, bet silpna (19). Dilatacinės kardiomiopatijos metu švelnus sistolinis ūžesys kartu esant mitralinio vožtuvo regurgitacijai ir (S 3 ) galopo ritmui nustatomi, auskultuojant ties širdies kairiojo skilvelio viršūne (13) ir tai vienas svarbiausių auskultuotinų garsų nustatant dilatacinę kardiomiopatiją (27). Taip pat galimos skilvelio ir prieširdžio tachiaritmijos (13). Be to pacientui būdingas pulso deficitas, jungo venų išsiplėtimas ir retais atvejais pakilusi kūno temperatūra (28).

Trachėjos kolapso klinikinio tyrimo metu nustatoma, kad sergantys šunys dažnai turi

antsvorio, bet tai nėra išimtis (29). Auskultuojant trachėją girdimas švokštimo garsas, kurį sukelia

turbulentinis oro srautas einantis per susiaurėjusį trachėjos spindį (11). Taip pat auskultuojant

įkvėpimo ir iškvėpimo metu galima girdėti stridorą, tačiau tai labiau būdinga kai vyrauja kartu ir

gerklų paralyžius (21). Klinikinio tyrimo metu trachėją rekomenduojama palpuoti atsargiai, nes ji

13 patologijos stadijoje yra jautri, todėl galima sukelti paroksizminį kosulio priepuolį. Auskultuojant trachėjos krūtininę dalį svarbu identifikuoti bet kokius lygiagrečios kvėpavimo ar širdies ligos požymius. Taip pat atidžiai auskultuojant širdį, vidutinio amžiaus, mažų veislių šunims, gali būti nustatomas ir mitralinio vožtuvo nepakankamumas. Tyrimais nustatyta, kad 17 % šunų kuriems yra trachėjos kolapsas nustatyti ir širdies ūžesiai, būdingi mitralinio vožtuvo patologijai, kai 2 % šunims tai būdinga nesant kolapsui (29).

Lėtinio bronchito pirminės apžiūros metu pastebima, kad šunims, dažnai yra antsvoris (11).

Įprastai klinikinio tyrimo metu esant lėtiniam bronchitui būdingas garsesnis nei įprastai kvėpavimas, auskultuojant girdimas traškėjimas, o retkarčiais ir švokštimas (19). Auskultuojant krūtinės ląstą, girdimas traškesys atsiranda dėl intensyvaus gleivių kaupimosi kvėpavimo takuose arba dėl kvėpavimo takų kolapso. Taip pat atliekant širdies auskultaciją galima įtarti ir vožtuvų nepakankamumą, kuris yra būdingas senyvo amžiaus mažų veislių šunims (11). Pažengus ligos formai, auskultuojant krūtinės ląstą iškvėpimo gale girdimas lengvas kleksėjimas, kuris gali būti atsiradęs esant kartu trachėjos kolapsui (19).

1.6.2. Rentgeninis tyrimas

Endokardiozės metu atliekant rentgeninį tyrimą yra svarbu įvertinti hemodinamikos pasekmes, esant mitralinio vožtuvo patologijai. Be to, dėka tyrimo, galima atmesti kitus klinikinius požymius (30). Širdies kairės pusės radiologinio tyrimo metu yra svarbu įvertinti kairįjį prieširdį ir skilvelį, pagrindinius bronchus, plaučių kraujagysles ir visą plaučių plotą. Esant nepažengusiai endokardiozės formai, tiek visa širdis, tiek plaučiai ir bronchai matomi be pakitimų. Tačiau kairiojo prieširdžio padidėjimas yra pagrindinis vaizdas esant pažengusiai ligos formai. Kairysis prieširdis yra kaudaliau dešiniojo ir lateralinėje projekcijoje jis užima širdies silueto kaudodorsalinį plotą. Kai kairysis prieširdis yra padidėjęs, kaudalinė širdies siena išsitiesina ir kairysis bronchas priverstinai atsiduria dorsaliau įprastos savo būvimo vietos. Taip pat pagrindinis bronchas yra spaudžiamas, jo spindis gali susiaurėti, be to ir trachėja pakeliama arčiau krūtinės slankstelių. DV (dorsoventralinėje) projekcijoje arba VD (ventrodorsalinėje) projekcijoje, kairiojo prieširdžio padidėjimas, tarp trečios ir antros valandos pozicija, sukelia išgaubimą, primenančią ataugą.

Vertinant dešinę širdies pusę DV arba VD projekcijose - padidėjęs dešinysis prieširdis gali būti identifikuotas kaip išsipūtimas priekinėje dešinėje širdies sienos dalyje, ties devintos ir dvyliktos valandos pozicija. Dešiniojo skilvelio siena stipriai padidėjusi, lyg išsipūtusi ir primena raide „D“.

Taip pat matomas širdies viršūnės pasisukimas į kairiąją pusę. LL (laterolateralinėje) projekcijoje

šiektiek būna pakilusi dorsaliai trachėja ir išsiplėtusi tuščioji kaudalinė vena, bei širdis liečiasi su

krūtinkauliu (13).

14 Jei dilatacinės kardiomiopatijos liga diagnozuota ankstyvoje stadijoje, rentgenografiniai pakitimai gali būti vos pastebimi. Pažengus ligai rentgenologiškai dažniausiai įmanoma matyti padidėjusius, kairės pusės, prieširdį ir skilvelį ir, tačiau ne visada, plaučių venų persipildymą ir plaučių edemą. Kai kuriais atvejais įmanoma pamatyti abiejų skilvelių ir abiejų prieširdžių išsiplėtimą, ypatingai kai jau liga nustatoma vėlyvoje stadijoje, ir jau prieš tai yra pasireiškusios tachiaritmijos (13).

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad trachėjos kolapsas – dinaminis procesas ir rentgeninis tyrimas nevisada gali pateikti išsamų vaizdą. Tačiau, rentgenografiškai kvėpavimo metu, galima nustatyti kolapso lokalizaciją. Rentgenogramos yra atliekamos VD projekcijoje bei gyvūnui esant lateralinėje padėtyje. Tiek kaklo, tiek krūtinės srities rentgenogramos daromos atskirai (19).

Įkvėpimo momentu kolapsas įvyksta kaklo dalies trachėjoje, o iškvėpimo metu krūtinės dalies kvėpavimo takuose. Atliekant lateralinės projekcijos rentgenogramą maksimalios įkvėpimo ir iškvėpimo fazės metu parodomas kolapso dinamiškumas. Rentgenografiškai yra sunku tikslingai įvertinti trachėjos kolapso sunkumą tuo labiau intratoracinį kolapsą, todėl tikslingiau yra pasirinkti fluoroskopinį tyrimo metodą (31).

Lėtinio bronchito krūtinės radiologinis tyrimas yra svarbi diagnostinio tyrimo dalis, siekiant patvirtinti lėtinio bronchito tikimybę bei diferencijuoti nuo kitų ligų, kurioms būdingas kosulys pvz.: endokardiozės, stazinio širdies nepakankamumo, kolapso ir kt. Tyrimo metu, ne visada, bet kartais pastebimas intersticinio arba bronchinio infiltrato padidėjimas. Dažniausiai rentgenologinio tyrimo metu įvertinamas vidinės kvėpavimo takų sienelės gleivinės sustorėjimas ir pabrinkimas (32).

1.6.3. Ultragarsinis tyrimas

Endokardiozės ultragarsinis (echokardiografinis) širdies tyrimas yra neinvazinė priemonė leidžianti įvertinti vožtuvų struktūrą endokardiozės metu, įvertinti širdies kameros dilatacijos laipsnį ir identifikuoti vožtuvų prolapsą. Ultragarsu užfiksuoti pokyčiai apima AV vožtuvų prolapsą į prieširdį sistolės metu ir įvairaus laipsnio mazgelių sankaupas ant vožtuvo burių bei jų sustorėjimą.

Kairiojo prieširdžio padidėjimą taip pat galima pastebėti echokardiografijoje 2D režimu. Doplerio echokardiografija naudojama kraujo tekėjimo, krypčiai ir pobūdžiui įvertinti. Mitralinės regurgitacijos klinikinė diagnozė patvirtinama pasitelkiant Doplerio tyrimus (33).

Dilatacinės kardiomiopatijos echokardiografinis tyrimas plačiai naudojamas kiekybiškai

įvertinti širdies dilataciją ir sistolinę funkciją. Todėl yra labai svarbus tikslingai diagnozei, o ypač

kai liga ikiklinikinės formos. Tokiais atvejais skilvelio dilatacija gali būti nustatyta anksčiau nei

pasireikš sistolinė disfunkcija, kuri yra vienas pirmųjų DKM požymių. Tačiau tai būna labai retai, ir

vis dėlto sistolinė disfunkcija dažniausiai būna pirmesnis požymis nei pati dilatacija (34). Dažni

15 echokardiografinio tyrimo duomenys šunims, turintiems pažengusią okultinę ar akivaizdžią klinikinę ligos formą, yra šie: vidutinio sunkumo arba labai sunkus kairiojo skilvelio ir prieširdžio padidėjimas, sumažėjęs kairiojo skilvelio sienos ir tarpskilvelinės pertvaros sistolinis judesys, lengva ar vidutinio sunkumo mitralinė regurgitacija, susijusi su mitralinio žiedo dilatacija, nepilnas aortos vožtuvų sistolinis atsidarymas, aortoje sumažėjęs kraujo tekėjimo greitis (2).

Ultragarsinis trachėjos tyrimas gali būti naudojamas įvertinant dinaminį trachėjos judėjimą, kaip ir fluoroskopinis tyrimas, be to gyvūnui nepadaro jokio spinduliuotės poveikio bei įmanoma tai atlikti su minimalia sedacija arba visiškai be jos. Tyrimui dažniausiai naudojamas yra 7MHz dažnio daviklis. Tyrimą atlikti geriausia kai šuo guli dorsaliai, stovi arba sėdi. Matuojamas plotis trachėjos žiedų kranialiau krūtinkaulio ties trachėjos įėjimu į krūtinės ląstą bei pirmojo trachėjos žiedo plotis ties žiedine kremzle (35).

1.6.4. Elektrokardiograma

Elektrokardiogramos (EKG), esant endokardiozei, dantelio P mitrale ir P pulmonale duomenys gali parodyti kairiojo prieširdžio arba abiejų prieširdžių padidėjimą ir kairiojo skilvelio dilataciją, nors įprastai EKG neužfiksuoja jokių pakitimų. Dešiniojo skilvelio išsiplėtimas galimas pastebėti tik tada jeigu šuniui yra nustatyta sunkaus laipsnio triburio vožtuvo regurgitacija. Jeigu endokardiozė ypač pažengusi tai dažnai pasireiškia aritmijos, ypatingai sinusinė tachikardija, supraventrikuliniai priešlaikiniai kompleksai ir prieširdžių virpėjimas (19).

Dilatacinės kardiomiopatijos metu EKG daugeliui šunų yra įprasta (34). Tuo tarpu EKG duomenys pažengusios dilatacinės kardiomiopatijos metu yra kintantys. QRS kompleksas gali padidėti, jis praplatėja (atitinkamai esant kairiojo skilvelio dilatacijai) likti normalus arba būti sumažėjęs. QRS kompleksas platus su neryškiu R bangos nusileidimu ir silpnu ST segmentu. Jei esanti P dantelio banga yra plati, tai rodo būdingą kairiojo prieširdžio išsiplėtimą. Prieširdžių fibriliacija dažna Vokiečių Dogams ir kitoms didelėms šunų veislėms (28). Tos pačios arba skirtingos formos ankstyvojo skilvelio kompleksas ir paroksizminė ventrikulinė tachikardija su sinusiniu ritmu arba prieširdžių virpėjimu yra būdingiausi požymiai Dobermano pinčeriams ir Bokseriams (36). Rekomenduojama kaip papildomą diagnostiką naudoti Holterio monitoringą, 24 valandų ambulatorinį EKG stebėjimą. Holterio monitoringas ypatingai rekomenduojamas šunims, kuriems yra didesnė rizika, nes žymiai jautriau aptinka aritmijas (37).

1.6.5. Fluoroskopija ir bronchoskopija

Fluoroskopijos tyrimo metodas taikant trachėjos kolapso diagnostikai, yra vienas geriausių

tyrimo metodu, kurio metu galima įvertinti gyvūną tiek inspiracinės, tiek ekspiracinės fazės metu.

16 Įrodyta, kad taikant fluoroskopiją labai tiksliai galima nustatyti kolapso vietą, lyginant su rentgeniniu tyrimu (31). Bronchoskopija trachėjos kolapso atžvilgiu, papildo fluoroskopijos tyrimą ir taip pat leidžia nustatyti kolapso sunkumą ir jo vietą, be to identifikuoja statinę arba dinaminę bronchomaliaciją (38).

Lėtiniam bronchitui nustatyti bronchoskopija naudinga tada, kai liga radiologiniu

diagnostikos metodu nebuvo diagnozuota. Tyrimo metu nustatoma didelė kvėpavimo takų

hiperemija, ir daug gleivių esančių kvėpavimo takuose. Taip pat atliekant bronchoskopiją kai lėtinis

bronchitas jau yra įsisenėjęs, bronchų spindyje matomi ryškūs fibroziniai uždegiminiai mazgeliai,

kurie tiesiogiai yra atsikišę nuo gelivinės į bronchų spindį. Taip pat bronchoskopijos metu leidžiama

paimti gleivių, esančių bronchuose ir to pasekoje vėliau charakterizuoti ląstelių infiltraciją

kvėpavimo takuose, išsiaiškinti infekcines kosulio priežastis ir diferencijuoti nuo kitų apatinių

kvėpavimo takų patologijų (39).

17

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Tyrimo duomenų medžiaga buvo rinkta X smulkiųjų gyvūnų klinikoje Kaune. Atlikta iš viso 138 šunų retrospektyvi ligų istorijų analizė kurie sirgo tokiomis ligomis kaip, endokardiozė, dilatacinė kardiomiopatija, trachėjos kolapsas ir lėtinis bronchitas, laikotarpyje nuo 2016.01.02 iki 2018.10.31. Taip pat 56 ligų analizė atlikta asistuojant vet. gydytojui. Paminėtų patologijų įvairi dinamika pavaizduota 8 paveiksluose ir 3 lentelėse. Visa statistinė duomenų analizė atlikta kompiuterine programa Microsoft Excel 2010. Tiriamojoje darbo dalyje apžvelgta lyties ir veislės predispozicija minėtų ligų pasireiškimui, kokie pagrindiniai simptomai buvo išryškėję kiekvienos patologijos atveju. Kuriais metais ir kokios ligos dažniausiai buvo diagnozuotos, kokie diferenciniai diagnostikos metodai buvo taikomi diagnozuojant minėtas patologijas ir kokie gauti tyrimų duomenys.

Atvykus pacientams į kliniką buvo surenkami duomenys apie gyvūną: kiekvieno paciento anamnesis vitae ir anamnesis morbi; atliktas klinikinis tyrimas. Kiekvienos patologijos atžvilgiu buvo vertinamas širdies darbas, kvėpavimo dažnis, pulso kokybė, matuojama temperatūra, identifikuojami simptomai, nustatomi įvairūs pakitimai esant kiekvienai ligai. Jei gyvūnas buvo siunčiamas iš kitos klinikos, buvo vertinami kitoje klinikoje atliktų tyrimų rezultatai.

Pacientų širdies auskultacija buvo atliekama ties dviburio ir triburio vožtubų p.optimum vietomis. Krūtinės ląstos auskultacija buvo atliekama, iš abiejų krūtinės pusių. Rentgenogramos padarytos kai gyvūnai būdavo dorsoventralinėje padėtyje (ant krūtinės) arba ventrodorsalinėje padėtyje (ant nugaros). Taip pat retgenogramos buvo daromos ir esant dešinei lateralinei bei kairiajai laterolateralinei padėtims. Jei gyvūnas būdavo neramus ir dėl to sunku padaryti rentgenogramą, gyvūnas būdavo seduotas. Rentgeniniams tyrimams naudotas prietaisas buvo – EcoRay 400. Ultragarsiniam tyrimui atlikti naudotas ultragarso aparatas – Mindray DC – 70.

Tyrimo metu buvo naudojamas Doplerio spalvinis režimas bei M ir 2D režimai taip pat.

Elektrokardiografinis tyrimas atliktas naudojant elektrokardiografą – Nihon kohden cardiofax ECG-

9620M. Bronchoskopija buvo atlikta OLYMPUS lanksčiuoju endoskopu, kurio diametras yra – 7,8

mm. Diagnostikos metu buvo ieškoma pakitimų širdyje, trachėjoje bei pagrindiniuose bronchuose.

18

3. TYRIMO REZULTATAI

1. Pav. Bendras ligų pasireiškimas klinikoje 2016–2018 metais

Tyrimo metu, 2016–2018 metų laikotarpyje, išanalizavus 194 šunų ligų atvejus, buvo gauti

tokie rezultatai: endokardioze sirgo – 106 šunys, dilatacine kardiomiopatija 21 šuo, trachėjos

kolapsu – 63 šunys ir lėtiniu bronchitu – 4 šunys. Ši diagrama, porodo, kad per 2016–2018 metus, iš

paminėtų ligų, klinikoje apsilankiusiems pacientams, dažniausia diagnozuota – endokardiozė, o

rečiausia – lėtinis bronchitas.

19

2 Pav. Diagnozuotų ligų skaičius atskirais tyrimo metais

20 Šie tyrimo rezultatai parodė, kad 2016 ir 2017 m. diagnozuotų endokardiozės atvejų skaičius nekito, lygus 42, o 2018 m. sumažėjo beveik dvigubai – 22 atvejai. Tuo tarpu dilatacinės kardiomiopatijos tyrimo metu skaičius nebuvo pastovus. 2016 m. - 7 diagnozuoti ligos atvejai, 2017 m. daugiausia – 10 atvejų, 2018 m. mažiausiai – 4 atvejai. Trachėjos kolapso kintamumas nebuvo ryškus. 2016 m. – 22 atvejai, 2017 m. – 20 atvejų, 2018 – 21 atvejis. Paskutinės patologijos – lėtinio bronchito kintamumas toksai: 2018 ir 2016 m. po 1 atvejį, o 2017 m. – 2 atvejai.

1 lentelė. Lyties predispozicija ligos pasireiškimui

2016 m. 2017 m. 2018 m.

Endokardiozė ♂ - 19 ♀ - 23 ♂ - 21 ♀ - 21 ♂ - 13 ♀ - 9

Dilatacinė kardiomiopatija

♂ - 5 ♀ - 2 ♂ - 5 ♀ - 5 ♂ - 4 ♀ - 0

Trachėjos kolapsas

♂ - 13 ♀ - 9 ♂ - 8 ♀ - 12 ♂ - 11 ♀ - 10

Lėtinis Bronchitas

♂ - 1 ♀ - 0 ♂ - 0 ♀ - 2 ♂ - 1 ♀ - 0

Iš lentelės duomenų matyti, kad endokardioze viso sirgo 53 patinai ir 53 patelės. Dilatacine kardiomiopatija sirgo 14 patinų ir 7 patelės. Trachėjos kolapsu sirgo 32 patinai ir 31 patelė. Lėtiniu bronchitu 2 patinai ir 2 patelės. Lyginant 2017 m. su 2016 m. nustatyta, kad endokardioze sirgo mažiau patelių, o patinų sirgo daugiau. 2018 m. lyginant su 2017 m. pastebėta, kad abiejų lyčių atstovų susirgimų šia liga buvo mažiau.

Dilatacinės kardiomiopatijos atveju lyginant 2017 m. su 2016 m. tik patelių susirgimų buvo daugiau. Lyginant 2018 m. su 2017 m. patinų susirgimų nustatyta mažiau, o patelių susirgimų nebuvo.

Analizuojant 2017 m. su 2016 m. trachėjos kolapso susirgimų nustatyta daugiau pas pateles, o mažiau patinų tarpe. Lyginant 2018 m. su 2017 m. patinų sirgo daugiau, o patelių mažiau.

Remiantis lentelės duomenimis ir palyginant 2017 m. su 2016 m. lėtinio bronchito ligos atveju patelių susirgimų užfiksuota nedaug, tuo tarpu 2016 m. nenustatyta. Patinų susirgimų nenustatyta, bet 2016 m. užfiksuota. Apžvelgiant 2018 m. su 2017 m. patinų tarpe susirgimų užfiksuota, o tuo tarpu patelių susirgimų nenustatyta.

Duomenys parodė, kad tirtų ligų pasireiškimui tarp tiriamųjų šunų 2016–2018 m. lyties

predispozijos aiškaus pokyčio nepastebėta, išskyrus dilatacinės kardiomiopatijos atveju.

21 3 Pav. 2016–2018 m. endokardiozės paplitimas tarp šunų veislių

Tyrimas parodė, kad 2016–2018 m. iš 106 šunų sirgusių endokardioze daugiausiai sirgo mišrūnai – 34,9 proc., mažiausiai – japonų činai, pudeliai, čekų terjerai, kokerspanieliai, bokseriai, čihuahua, labradoro retriveriai, cvergšnauceriai ir belgų grifonai. Jie sudarė viso po 0,94 ir 1,9 proc.

visų sirgusiųjų. Antroje vietoje pagal sergamumą endokardioze buvo jorkšyro terjerai – 13,2 proc.,

trečioje vietoje toiterjerai – 10,4 proc., ketvirtoje vietoje taksai ir pekinai, kurie sudarė po 7,6 proc.,

penktoje vietoje šicu – 6,6 proc., šeštoje vietoje pinčeriai – 3,7 proc., ir septintoje vietoje maltos

bišonai ir karolio spanieliai po – 2,8 proc. visų endokardioze sirgusiųjų.

22 4 Pav. 2016–2018 m. trachėjos kolapso pasireiškimas tarp šunų veislių

Iš diagramos duomenų matome, kad 2016–2018 m. laikotarpyje trachėjos kolapso patologija dažniausiai buvo diagnozuota jorkšyro terjerams – 36,5 proc. visų sirgusiųjų šia patologija.

Antrojoje vietoje mišrūnai – 19 proc., trečioje vietoje mopsų veislės šunys – 17,5 proc. sirgusiųjų, ketvirtoje vietoje toiterjerai – 9,5 proc. visų atvejų, penktoje vietoje maltos bišonai – 6,3 proc., šeštoje vietoje foksterjerai – 4,8 proc., septintoje nykštukiniai špicai – 3,2 proc., ir mažiausias patologijos pasireiškimas buvo pas pinčerius ir taksus po – 1,6 proc. visų trachėjos kolapso atvejų.

Diagrama parodė, kad trachėjos kolapso paplitimas didžiausias jorkšyro terjerų tarpe.

23 5 Pav. 2016–2018 m. DKM pasireiškimas tarp šunų veislių

Iš tyrimo duomenų matyti kad per pastaruosius 2016–2018 m. 21 pacientui klinikoje nustatyta

dilatacinė kardiomiopatija tokioms šunų veislėms: daugiausiai mišrūnams – 23,8 proc., bokseriams

ir dogams po – 9,5 proc., ir rečiausiai sirgo šios veislės: tojterjerai, sibiro haskiai, belgų aviganiai,

vokiečių dogai, maltos bišonai, pekinai, prancūzų buldogai, azijos aviganiai, jorkšyro terjerai,

dalmantinai, vokiečių aviganiai ir vokiečių spanieliai po – 4,8 proc. kievienos minėtos veislės, visų

dilatacinės kardiomiopatijos atvejų. Iš to matyti, kad dažniausiai dilatacinė kardiomiopatija

pasireikšdavo mišrūnams, bokseriams bei bordo dogams.

24 6 Pav. 2016–2018 m. lėtinio bronchito pasireiškimas tarp šunų veislių

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, per 2016–2018 m. laikotarpį, iš 4 apsilankiusių

pacientų lėtinis bronchitas klinikoje diagnozuota: mišrūnams – 75 proc. visų patologijos atvejų ir

vakarų škotijos terjerų – 25 proc. esant šiai ligai. Didžiausias diagnozuotos ligos pasireiškimas

nustatytas mišrūnams.

25 7 Pav. Visų patologijų simptomatikos išraiška procentais 2016–2018 m.

Tyrimo rezultatai parodė, kad kaip vienas pagrindinių simptomų kosulys endokardiozės metu pasireiškė – 103 šunims, dilatacinės kardiomiopatijos metu – 13 šunų, trachėjos kolapso metu – 63 kosulio atvejai, o lėtinio bronchito metu kosulys buvo būdingas visiems pacientams – 4 šunys.

Dispnėja (arba dusulys) esant endokardiozės susirgimams nustatytas pas – 10 pacientų, dilatacinės kardiomiopatijos atveju pas – 9 pacientus, trachėjos kolapso atveju pas – 55 pacientus ir lėtinio bronchito atveju pas visus – 4 pacientus.

Ascitas buvo nustatytas taip: endokardiozės metu nei vieno atvejo, dilatacinės kardiomiopatijos metu – 9 atvejai, trachėjos kolapso metu nei vieno atvejo, lėtinio bronchito metu – 2 atvejai. Pacientai, šeimininkų teigimu, fizinio krūvio netoliaravo taip: endokardiozės atveju – 21 pacientas, dilatacinės kardiomiopatijos atveju – 10 pacientų, trachėjos kolapso atveju – 54 pacientai ir lėtinio bronchito atveju – 3 pacientai. Kitų priežasčių nebuvo nustatyta nei vienos patologijos atveju.

Iš diagramos matome, kad dažniausiai tarp minėtų patologijų pagrindinis simptomas buvo –

kosulys, o rečiausiai – ascitas.

26 8 Pav. Taikyti diferenciniai diagnostikos metodai patologijų atžvilgiu 2016-2018 m.

Remiantis tyrimo metu gauta diagrama matome, kad ligų diferencijavimui buvo taikoma tokia diagnostika: klinikinis tyrimas visų patologijų atžvilgiu buvo taikytas visiems – 194 pacientams.

Rentgeninis tyrimas lėtinio bronchito atveju – 4 pacientams, dilatacinės kardiomiopatijos atveju – 17 pacientų, endokardiozės atveju – 83 pacientams ir trachėjos kolapso atveju 59 pacientams.

Ultragarsinis tyrimas buvo taikytas lėtinio bronchito atveju – 2 pacientams, dilatacinės kardiomiopatijos atveju – 19 pacientų, endokardiozės atveju – 71 pacientui, trachėjos kolapso metu – 10 pacientų. Elektrokardiograma esant lėtiniam bronchitui nebuvo taikyta visai. Dilatacinės kardiomiopatijos metu – 14 pacientų, endokardiozės atveju – 85 pacientams, trachėjos kolapso atveju – 15 pacientų. Paskutinis atliktas diagnostinis tyrimas bronchoskopija buvo taikytas tik lėtinio bronchito atveju – 3 pacientams.

Diagrama atskleidė, kad dažniausias diagnostikos metodas buvo taikomas klinikinis tyrimas

visų ligų atžvilgiu, o išskiriant kvėpavimo takų patologijas ir kardiovaskulinės sistemos sutrikimus

– rentgeninis tyrimas.

27 2 lentelė. Nustatyti pakitimai atskirai kiekvienos patologijos atveju

Patologija Pakitimai

Endokardiozė  Nesandarus 2-buris vožtuvas;

 3–4 arba 5 laipsnio sistoliniai ūžesiai;

 padidėjęs kairysis prieširdis;

 užspaustas kairysis bronchas.

Dilatacinė kardiomiopatija  Kairiojo skilvelio ir prieširdžio padidėjimas;

 nesandarūs AV vožtuvai;

 regurgitacija;

 tachiaritmijos.

Trachėjos kolapsas  Trachėjos kremzlinių žiedų pakitimai;

 hiperemiška trachėjos gleivinė.

Lėtinis bronchitas  Trachėjos ir bronchų gleivinės

hiperemija;

 Gleivių sankaupos bronchų ir trachėjos spindyje.

Atlikus diagnostinius tyrimus, šioje lentelėje, surašyti pagrindiniai nustatyti pakitimai, minėtų ligų, kurie ir sukėle pagrindinius simptomus pacientams, dėl kurių šie buvo pristatyti į kliniką.

3 lentelė. Šunų amžius (metais), 2016–2018 m., kiekvienos ligos atveju

2016 m. 2017 m. 2018 m.

Endokardiozė 9–14 7–11 9–12

DKM 9–10 8–12 8–10

Trachėjos kolapsas 7–9 5–8 6–9

Lėtinis bronchitas 6–8 6–8 6–8

Remiantis trečios lentelės duomenimis, matome, kad visų ligų atžvilgiu jauniausias pacientas

buvo 5 metų amžiaus, o vyriausias 14 metų amžiaus. Taip pat matoma, kad endokardioze sirgdavo

vyresnio ir senyvo amžiaus šunys, dilatacine kardiomiopatija sirgdavo vyresnio ir senyvo amžiaus

šunys, trachėjos kolapsu vidutinio ir vyresnio amžiaus šunys, o lėtinio bronchito atveju taip pat

vidutinio ir vyresnio amžiaus šunys.

28

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Išanalivavus medžiagą gauti tokie rezultatai. Esant endokardiozei būdingiausias simptomas – kosulys. Taip pat jis dažniausiai atsiranda dėl to, kad būna užspaustas kairysis kamieninis bronchas ir spaudžiama trachėjos siena (15). Atlikus mūsų tyrimą, rezultatai pasitvirtino ir visiškai neprieštarauja literatūros autorių pateiktiems rezultatams. Atlikus diagnostinius tyrimus buvo nustatyta, kad dažniausiai endokardiozės atveju buvo padidėjęs kairysis prieširdis ir šis sukėle tiek broncho, tiek trachėjos sienos spaudimą. Endokardiozės dažniausiai paveikti vyresnio ir senyvo amžiaus bei mažo ir vidutinio ūgio veislių šunys (2). Tyrimu įrodyta, kad endokardiozė diagnozuota šunims, kuriem buvo nuo 7 iki 14 metų amžiaus, ir tai yra vyresnių ir senyvo amžiaus šunų grupė.

Veislių atžvilgiu daugiausiai sirgo neveisliniai – mišrūnai, tačiau kaip teigiama ir literatūroje antroje vietoje jorkšyro terjerai. Jie sudarė 13,2 proc. visų endokardioze sirgusiųjų šunų veislių ir tai yra mūsų nustatyta grynaveislių šunų pirma vieta pagal veislių sergamumą endokardioze. Taip pat literatūroje teigiama, kad endokardiozei diagnozuoti ir patvirtinti dažniausiai naudojama echokardiografija, EKG bei rentgeninis tyrimas (30–33). Mūsų tyrimo metu šiai patologijai diagnozuoti gana dažnai taikyta: echokardiografija – 67 proc., EKG – 81 proc., klinikinis tyrimas – 100 proc. ir rentgeninis tyrimas – 88 proc. visų endokardiozės atvejų. Tai taip pat patvirtina literatūros analizę. Lyties predispozicijos ligos pasireiškimui nenustatėme, nes ji vienodai buvo paplitusi tiek tarp patinų, tiek tarp patelių.

Esant dilatacinei kardiomiopatijai, dažniausiai serga šių veislių šunys: dobermanai, vokiečių dogai, airių vilkogaudžiai ir škotų dirhaundai (2). Atlikto tyrimo metu, nustatėme, kad dažniausiai DKM sirgo mišrūnai, bordo dogai bei bokseriai. Mišrūnai sudarė net 23,8 proc. visų sirgusių šunų DKM. Antroje vietoje buvo minėti bordo dogai bei bokseriai, po – 9,5 proc. sirgusiųjų. Tokiems rezultatų duomenims įtakos galėjo turėti tai, kad tikėtina jog literatūroje minimos veislės nėra populiarios mūsų šalyje. Pagrindinis simptomas esant DKM yra kosulys, dusulys ir ascitas (19).

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis galime teigti, kad mūsų tyrimo duomenys yra panašūs į

literatūros duomenis. Tiriant 21 DKM atvejį buvo nustatyta, kad kosulys buvo pasireiškęs – 62

proc. pacientų, dusulys – 43 proc. pacientų, ir ascitas – 43 proc. pacientų. Taip pat nustatyta, kad

ascitas pasireiškė tiem pat pacientams, kuriems buvo ir dusulio požymių. Remiantis literatūra

dažniausiai būna padidėjusi kairioji širdies pusė, nesandarūs AV vožtuvai ir būdingos tachiaritmijos

(13). Atliktame tyrime visi literatūroje minėti pakitimai ir požymiai buvo būdingi pacientams, kurie

sirgo DKM. Pasireiškė nesandarūs AV vožtuvai, tchiaritmijos, ir dažniausiai buvo stipriai dilatuota

kairioji širdies pusė. Lyties predispozicijos atžvilgiu patinai yra žymiai dažniau linkę sirgti DKM

nei tos pačios veislės patelės (2). Atlikus tyrimą literatūros informaciją galime patvirtinti, nes iš 21

paciento moteriškos lyties atstovių buvo – 7, o vyriškos lyties atstovų 50 proc. daugiau, t.y – 14

29 šunų. Literatūroje teigiama, kad vienas dažniausiai naudojamų diagnostikos metodu, esant DKM yra echokardiografija (34). Tyrimo metu, norint diagnozuoti DKM klinikoje buvo taip pat plačiausiai naudotas echokardiografinis tyrimas, net 91 proc. ir 100 proc. klinikinis tyrimas visų DKM atvejų. Taip pat literatūroje teigiama, kad DKM dažniausiai vet. gydytojai diagnozuoja esant šunims tarp 6 ir 8 metų amžiaus (2). Atlikto tyrimo metu, DKM buvo nustatyta tokiems šunims, kurių amžius tarp 8 ir 12 metų.

Trachėjos kolapsas retai pasitaiko didelių veislių šunims, ir lyties predispozicijos nėra, būdinga tiek patinams, tiek patelėms (11). Atlikto tyrimo rezultatai patvirtino literatūros analizę, kad patologija būdinga nedidelių veislių šunims. Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, kad trachėjos kolapsas dažniausiai būdavo diagnozuotas jorkšyro terjerams – 36,5 proc., mišrūnams – 19 proc., mopsams – 17.5 proc., ir kitiems mažesniųjų veislių šunims, tokiems kaip maltos bišonams, toiterjerams, nykštukiniams špicams, taksams. Lyties predispozicijos taip pat nenustatyta ligos atžvilgiu, iš 63 pacientų sirgusių šia liga patinų tarpe ji buvo tarp 32, o patelių tarp 31 individo. Remiantis literatūra atsižvelgiant į trachėjos kolapso laipsnį ir klinikinių požymių atsiradimą, patologija šunims gali varijuoti nuo 1 iki 15 metų amžiaus (11). Atliktas tyrimas parodė, kad jauniasias pacientas, kuriam ši liga diagnozuota buvo 5 metų, o vyriausias 9 metų amžiaus. Tai rodo, kad liga gali pasireikšti bet kokiame šuns amžiuje. Literatūroje teigiama, kad daugelis šunų, turinčių trachėjos kolapso patologiją pasižymi sausu, kosuliu (20). Išanalizavus atlikto tyrimo duomenis nustatyta, kad visiems pacientams, kuriems diagnozuotas trachėjos kolapsas, pagrindinis simptomas buvo kosulys. Norint teisingai ir tiksliai diagnozuoti trachėjos kolapso sunkumą ir jo vietą geriausia diagnostika yra fluoroskopijos metodas (31). Tyrimo rezultatai rodo, kad 95 proc.

atvejų buvo taikytas rentgeninis metodas kolapso diagnozavimui patvirtinti ir 100% klinikinis tyrimas. Šių diagnostinių tyrimų dėka X klinikoje buvo nustatyta kolapso patologija. Fluoroskopija nebuvo atliekama, nes klinika netaiko šio metodo.

Literatūroje teigiama, kad lėtinis bronchitas dažniausiai pasireiškia tarp vidutinio ir vyresnio

amžiaus mažesniųjų šunų veislių bei tuo pačiu šia patologija gali sirgti ir didesnių veislių šunys

(12). Pagal tyrimo gautus duomenis, 75 proc. sirgusiųjų buvo neveisliniai šunys kurių dydis buvo

įvairus, tiek maži, tiek didesni. Likę 25 proc. buvo vakarų škotijos terjerų veislės šuo, kuris yra

vidutinio ūgio. Taip pat nustatyta, kad sirgusiųjų šunų amžius buvo tarp 6 ir 8 metų. Tai parodo, kad

tyrimo metu gauti duomenys patvirtina literatūros informaciją. Lyties predispozicijos nebuvo

nustatyta, nes sirgo vienodas skirtingų lyčių atstovų skaičius – 2 patinai, 2 patelės. Lėtinio bronchito

metu dažniausiai vyraujantis simptomas yra nuolatinis, garsus, priepuolinis kosulys (13). Remiantis

atlikto tyrimo gautais rezultais visiems pacientams, kuriems buvo diagnozuotas lėtinis bronchitas

pagrindinis simptomas buvo nuolatos pasikartojantis kosulys ir aiški dispnėja. Dusulys

pasireikšdavo dėl susiaurėjusių kvėpavimo takų, šiuo atveju bronchų spindžio, nes juose buvo daug

30 susikaupusio bronchinio infiltrato, gleivių, taip pat sustorėjusios, hiperemiškos gleivinės. Lėtinio bronchito krūtinės radiologinis tyrimas yra svarbi diagnostinio tyrimo dalis (32), o bronchoskopija naudinga, kai ligą radiologiniu diagnostikos metodu sunku diagnozuoti (39). Remiantis atlikto tyrimo duomenimis gauti rezultatai pasitvirtino su literatūroje pateikiama informacija, kad rentgenologinis ir bronchoskopinis tyrimas vieni svarbiausių diferencijuojant šią patologiją.

Rentgeninis tyrimas buvo taikytas 100 proc. visais atvejais, bronchoskopija 75 proc., klinikinis

tyrimas 100 proc. visų atvejų.

31

IŠVADOS

1. Dažniausiai pasitaikę simptomai visų ligų atžvilgiu buvo kosulys (89,8 proc.) ir dispnėja (60 proc.).

2. Kvėpavimo takų ir kardiovaskulinės sistemos ligoms diagnozuoti dažniausiai taikytas klinikinis tyrimas (100 proc.), rentgeninis tyrimas (91 proc.) ir ultragarsinis tyrimas (56,3 proc.).

3. Šunų lyties predispozicija sirgti endokardioze, trachėjos kolapsu ir lėtiniu bronchitu nenustatyta. Lyties predispozicija nustatyta tik dilatacinės kardiomiopatijos atveju – patinai 2 kartus dažniau sirgo nei patelės.

4. Trachėjos kolapsu daugiausiai sirgo jorkšyro terjero veislės šunys (36,5 proc.) visų šia liga sirgusiųjų. Daugiausiai endokardioze sirgo mišrūnai (34,9 proc.) visų šia liga sirgusiųjų, DKM taip pat mišrūnai (23,8 proc.) visų šia liga sirgusiųjų ir lėtiniu bronchitu taip pat neveisliniai šunys (75 proc.) visų šia liga sirgusiųjų.

5. Endokardioze ir DKM sirgo vyresni ir senyvo amžiaus šunys (65,5 proc.), o trachėjos

kolapsu ir lėtiniu bronchitu sirgo vidutinio ir vyresnio amžiaus šunys (34,5 proc.).

32

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Brendan M. Corcoran, Common Features of Cardiac and Respiratory Disease: A Diagnostic Conundrum [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018.10.02]. Available from:

https://www.vin.com/apputil/content/defaultadv1.aspx?pId=11268&catId=32744&id=38666 57&ind=20&objTypeID=17.

2. Francis W. K. Smith, Jr., Larry P. Tilley, Mark A. Oyama, Meg M. Sleeper, Manual of Ca- nine and Feline Cardiology. Fifth Edition; 2016. p. 111-133, 141-151.

3. Wendy A. Ware. Cardiovascular Disease in Small Animal Medicine; 2011. p. 96, 263-289.

4. Tappin, S. W. Canine tracheal collapse. Journal of Small Animal Practice. 2016;57(1):9-17.

5. Rozanski, E. Canine Chronic Bronchitis. Veterinary Clinics of North America: Small Ani- mal Practice. 2014;44(1):107-116.

6. Markby G., Summers K. M. MacRae, V. E. Del-Pozo, J., & Corcoran, B. M. Myxomatous Degeneration of the Canine Mitral Valve: From Gross Changes to Molecular Events. Jour- nal of Comparative Pathology. 2017;156(4):371-383.

7. Corcoran BM, Black A, Anderson H et al. Identification of surface morphologic changes in the mitral valve leaflets and chordae tendineae of dogs with myxomatous degeneration. Am J Vet Res. 2004;65:198-206.

8. Lewis T, Swift S, Woolliams JA, et al: Heritability of premature mitral valve disease in Ca- valier King Charles spaniels. Vet J. 2011;188:73-76.

9. Jens Haggstrom, Dilated Cardiomyopathy in Dogs: Diagnosis and Treatment [elektroninis

išteklius] [žiūrėta 2018.10.04]. Available from:

https://www.vin.com/apputil/content/defaultadv1.aspx?pId=11268&catId=32744&id=38666 20&ind=21&objTypeID=17.

10. Rosenheck, S., Davis, G., Sammarco, C. D., & Bastian, R. Effect of Variations in Stent Pla- cement on Outcome of Endoluminal Stenting for Canine Tracheal Collapse. Journal of the American Animal Hospital Association. 2017; 53(3):150-158.

11. Lynelle R. Johnson, Clinical canine and feline respiratory medicine; 2010 p. 97-100; 112- 113; 99.

12. Lesley G. King, Textbook of Respiratory Disease in Dogs and Cats; 2004, p. 346-347; 415- 416.

13. Stephen J. Ettinger, Edward C. Feldman, Etienne Cote. Textbook of veterinary internal me-

dicine: Diseases of the dog and the cat, eight edition. Volume 2; 2017. p. 2706-2708; 3040-

3042; 3073.

33 14. Hawkins EC, Clay LD, Bradley JM, et al. Demographic and historical findings, including exposure to environmental tobacco smoke, in dogs with chronic cough. J Vet Intern Med.

2010; 24(4):825-831.

15. Guglielmini, C., Diana, A., Pietra, M., DI Tommaso, M., & Cipone, M. Use of the Vertebral Heart Score in Coughing Dogs with Chronic Degenerative Mitral Valve Disease. Journal of Veterinary Medical Science. 2009; 71(1):9-13.

16. Hedley, J., Benato, L., Fraga, G., Palgrave, C., & Eatwell, K. Congestive Heart Failure Due to Endocardiosis of the Mitral Valves in an African Pygmy Hedgehog. Journal of Exotic Pet Medicine. 2013; 22(2):212-217.

17. Ohad DG, Rishniw M, Ljungvall I, et al. Sleeping and resting respiratory rates in dogs with subclinical heart disease. J Am Vet Med Assoc. 2013; 243:839-843.

18. Rasmussen CE, Falk T, Domanjko Petric A, et al. Holter monitoring of small breed dogs with advanced myxomatosus mitral valve disease with and without a history of syncope. J Vet Intern Med. 2014; 28:363-370.

19. Richard W. Nelson, C. Guillermo Couto. Small animal internal medicine – Fifth edition.

2014. p. 118, 131, 264, 301.

20. Maggiore, A. D. Tracheal and airway collapse in dogs . Veterinary Clinics of North Ameri- ca: Small Animal Practice. 2014; 44 , p. 117-127.

21. Johnson LR. Canine and feline respiratory medicine. Vet Clin North Am Small Anim Pr.

2014; 44(1).

22. Beal M. W. Tracheal stent placement for the emergency management of tracheal collapse in dogs . Topics in Companion Animal Medicine. 2013; 28 , p. 106-111

23. Singh, M. K., Johnson L. R., Kittleson M. D., et al. Bronchomalacia in dogs with myxomatous mitral valve degeneration . Journal of Veterinary Internal Medicine. 2012;

26:312-319.

24. Ljungvall I, Ahlstrom C, Hoglund K, et al. Use of signal analysis of heart sounds and mur- murs to assess severity of mitral valve regurgitation attributable to myxomatous mitral valve disease in dogs. Am J Vet Res. 2009; 70:604-613.

25. Reimann MJ, Moller JE, Haggstrom J, et al. R-R interval variations influence the degree of mitral regurgitation in dogs with myxomatous mitral valve disease. Vet J. 2014; 199:348- 354.

26. Fox PR: Pathology of myxomatous mitral valve disease in the dog, J Vet Cardiol. 2012 14:103.

27. Hoglund K et al: A prospective study of systolic ejection murmurs and left ventricular

outflow tract in boxers, J Small Anim Pract. 2011; 52:11.

34 28. Dukes-McEwan, J., Borgarelli, M., Tidholm, A., Vollmar, A. C., & Häggström, J. Proposed Guidelines for the Diagnosis of Canine Idiopathic Dilated Cardiomyopathy. Journal of Vete- rinary Cardiology. 2003; 5(2):7-19.

29. Johnson, L. R. & Pollard, R. E. Tracheal collapse and bronchomalacia in dogs: 58 cases (7/2001-1/2008). Journal of Veterinary Internal Medicine. 2010;24:298-305.

30. Lord P, Hansson K, Kvart C, et al. Rate of change of heart size before congestive heart fai- lure in dogs with mitral regurgitation. J Small Anim Pract. 2010;51:210-218.

31. Macready DM, Johnson LR, Pollard RE. Fluoroscopic and radiographic evaluation of tra- cheal collapse in dogs: 62 cases (2001–2006). J Am Vet Med Assoc. 2007; 15, 230(12):

1870-1876.

32. Mantis P, Lamb CR, Boswood A. Assessment of the accuracy of thoracic radiography in the diagnosis of canine chronic bronchitis. J Small Anim Pract. 1998; 39:518-520.

33. H. Edward Durham, Jr. Cardiology for Veterinary Technicians and Nurses, p.283-285;

2017.

34. O'Sullivan ML, O'Grady MR, Minors SL. Assessment of diastolic function by Doppler echocardiography in normal Doberman pinschers and Doberman pinschers with dilated car- diomyopathy. J Vet Intern Med. 2007;21;81.

35. Eom, K., Moon, K., Seong, Y., Oh, T., Yi, S., Lee, K., & Jang, K. 2008. Ultrasonographic evaluation of tracheal collapse in dogs. Journal of Veterinary Science, 9(4), 401.

36. Olgin JE, Zipes DP. Specific arrhythmias: diagnosis and treatment. In: Braunwald’s Heart Disease: A Textbook of Cardiovascular Medicine, 8th edn. Saunders Elsevier, Philadelphia;

2008. p. 863–923.

37. Wess G, Maurer J, Simrak J, Hartmann K: Use of Simpson’s method of disc to detect early echocardiographic changes in Doberman Pinschers with dilated cardiomyopathy, J Vet In- tern Med. 2010;24: p. 1069-1076.

38. Bottero E., Bellino C., Lorenzi D, et al. Clinical evaluation and endoscopic classification of bronchomalacia in dogs . Journal of Veterinary Internal Medicine. 2013; 27:840-846.

39. Peeters DE, McKiernan BC, Weisiger RM, et al. Quantitative bacterial cultures and cytolo- gical examination of bronchoalveolar lavage specimens in dogs. J Vet Int Med. 2000;

14:534-541.