LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Inga Merkelytė

Fitoterapinių preparatų efektyvumo įvertinimas gydant karves, sergančias

slaptuoju mastitu, ir gimdos subinvoliucijos prevencijai

Evaluation of the efficacy of phytotherapeutic agents for the treatment of cows

with subclinical mastitis and prevention of the subinvolution of the uterus

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Dr. Neringa Sutkevičienė

2

DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SĄVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Fitoterapinių preparatų efektyvumo įvertinimas gydant karves, sergančias slaptuoju mastitu, ir gimdos subinvoliucijos prevencijai“: 1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

Milda Žarnauskaitė

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

Doc. Dr. Marija Ivaškienė

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 5

SUMMARY ... 6

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS ... 8

LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1. Fitoterapiniai preparatai veterinarinėje medicinoje ... 9

2. Vaistiniai augalai ir jų veikliosios medžiagos ... 10

2.1 Valgomasis česnakas (Allium sativum L.) ... 10

2.1.1 Alicinas... 10

2.2 Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum)... 11

2.2.1 Timolis ... 11

2.3 Vaistinė medetka ... 12

3. Karvių slaptasis mastitas ... 12

3.1 Etiologija ... 12

3.2 Sukėlėjai ... 13

3.3 Prevencija ... 13

3.3.1 Aukštos kokybės pašaras ir pilnavertė mityba ... 14

3.3.2 Tinkama melžimo higiena ... 14

3.3.3 Fitoterapinių preparatų taikymas ... 14

4. Gimdos subinvoliucija ... 16

4.1 Etiologija ... 16

4.2 Subinvoliucijos prevencija ... 16

DARBO MEDŽIAGA IR TYRIMŲ METODIKA ... 18

Tyrimų schemos ... 19

Fitoterapinių preparatų aprašai ... 21

„MammiTube“ intramaminiai šviršteliai ... 21

„Amino Uterocaps“ gimdos kapsulės ... 22

TYRIMŲ REZULTATAI ... 23

Pieno mėginių bakteriologinių tyrimų rezultatai ... 23

Somatinių ląstelių skaičiaus kitimo rezultatai ... 24

4

TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 27

IŠVADOS ... 28

REKOMENDACIJOS ... 29

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 30

5

Fitoterapinių preparatų efektyvumo įvertinimas gydant karves, sergančias slaptuoju mastitu, ir gimdos subinvoliucijos prevencijai

Inga Merkelytė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Didėjant karvių produktyvumui, neatsiejama to problema yra didėjantys reprodukcinių susirgimų skaičiai. Mastitas ir gimdos infekcinės ligos – didžiausios pienininkystės ūkio problemos, kurios pridaro didelių ekonominių nuostolių. Anksti diagnozavus subklinikines ligos formas ir taikant natūralias gydymo priemones, mažinamas antimikrobinių medžiagų naudojimas. Šio darbo tikslas yra nustatyti fitoterapinių priemonių „MammiTube“ ir „Amino Uterocaps“ efektyvumą, gydant karves, sergančias subklinikiniu mastitu ir gimdos subinvoliucijos prevencijai pasirinktame ūkyje.

Tyrimai atlikti 2020 metais x pieno ūkyje, kuriame laikoma ~ 450 galvijų. Intramaminių švirkštelių „MammiTube“ efektyvumui vertinti buvo atrinktos 12 karvių, kurių piene somatinių ląstelių skaičius buvo didesnis nei 200 tūkst./ml. Atlikti mikrobiologiniai tyrimai, slaptojo mastito sukėlėjui nustatyti, bei greitasis CMT testas, identifikuoti infekuotą tešmens ketvirtį. Ištyrus slaptojo mastito sukėlėjus, nustatyta, kad daugiausiai vyravo gramneigiamos lazdelės (58,3 proc.) ir koliforminės bakterijos (16,7 proc.). Po preparato aplikacijos pakartojus tuos pačius tyrimus, nustatyta, kad preparatas buvo efektyvus 33,3 proc. karvių, kurioms diagnozuotas slaptasis mastitas. Šio preparato naudojimas SLS kiekį piene sumažino 45,85 proc. Taip pat pastebėta, kad gramneigiamų ląstelių sumažėjo 7 procentais.

Želatininių gimdos kapsulių „Amino Uterocaps“ efektyvumo tyrimui atrinktos 6 karvės, kurioms pasireiškė patologinis veršiavimasis. Karvės buvo suskirstytos į 2 grupes po 3 karves. 1 grupei buvo aplikuotos gimdos kapsulės „Amino Uterocaps“, 2 grupei – putojančios gimdos ovulės „Fatroximin“. Po 7 dienų karvėms (n=6) atliktas rektinis tyrimas bei gimdos masažas. 45 dienos po apsiveršiavimo atliktas gimdos ultragarsinis tyrimas „Caresono HD 9300 Vet“ ultragarso aparatu. Tyrimo metu preparato „Amino Uterocaps“ efektyvumas nustatytas 33,3 proc. karvių, o gimdos ovulių „Fatroximin“ efektyvumas siekė tik 16,7 proc. Galima teigti, kad gimdos atsistatymui po apsiveršiavimo, kurio metu buvo suteikiama akušerinė pagalba, pakanka naudoti fitoterapinį preparatą „Amino Uterocaps“ ir antimikrobinių preparatų „Fatroximin“ naudojimas yra nereikalingas.

6

Evaluation of the efficacy of phytotherapeutic agents for the treatment of cows with subclinical mastitis and prevention of the subinvolution of the uterus

Inga Merkelytė

Master‘s thesis

SUMMARY

Increasing cow productivity is frequently followed by a growing number of instances of cow reproductive diseases. Mastitis and infectious diseases of the uterus are the biggest issues on a dairy farm, causing significant economic losses. Early diagnosis of subclinical forms of the disease and the use of natural treatments are a path to a reduced use of antimicrobial substances. The aim of this study is to determine the efficacy of the phytotherapeutic agents MammiTube and Amino Uterocaps in the treatment of cows with subclinical mastitis and for the prevention of the subinvolution of the uterus in a chosen farm.

The research was carried out in x dairy farm, housing approximately 450 cattle, in 2020. 12 cows with somatic cell counts greater than 200,000/ml were selected to evaluate the efficacy of MammiTube intramammary injections. Microbiological tests were performed to determine the subclinical mastitis causative agent, as well as a rapid CMT test was performed to identify the infected quarter of the udder. Examination of the subclinical mastitis causative agents revealed that gram-negative rods (58.3%) and coliform bacteria (16.7%) predominated. Having repeated the same tests after administering the preparation, the preparation was found to be effective in 33.3% of the cows diagnosed with subclinical mastitis. The use of this preparation reduced the amount of SLS in milk by 45.85%. A decrease in gram-negative cells of 7% was also observed.

Six cows that underwent pathological calving were selected to evaluate the efficacy of the gelatine uterine capsules Amino Uterocaps. The cows were divided into 2 groups of 3 cows. Amino Uterocaps capsules were administered to the group 1 and Fatroximin foaming intrauterine pessaries – to the group 2. After 7 days, the cows (n = 6) underwent a rectal examination and uterine massage. A uterine ultrasound test was performed 45 days after calving using a Caresono HD 9300 Vet ultrasound machine. The research revealed that Amino Uterocaps capsules were effective in 33.3% of the cows. The efficacy of Fatroximin was determined to be only 16.7%. It can be argued that the use of the phytotherapeutic product Amino Uterocaps and of the antimicrobial Fatroximin is not necessary for the recovery of the uterus after calving, during which obstetric care was provided. Keywords: subclinical mastitis, subinvolution of the uterus, phytotherapeutic agents.

7

SANTRUMPOS

SLS – somatinių ląstelių skaičius PP – post partum

°C – Celsijaus laipsnis DADS – dialildisulfidas DATS - dialiltrisulfidas

CMT – Kalifornijos mastitinis testas (angl. California mastitis test) E. coli – Escherichia coli

tūkst. – Tūkstantis ml – Mililitras

8

ĮVADAS

Pastaraisiais metais Lietuvoje, viena iš labiausiai išvystytų ūkio šakų yra pienininkystė. Didėjant karvių produktyvumui, neatsiejama to problema yra didėjantys reprodukcinių susirgimų skaičiai. Didžiausią ekonominę žalą sukelia mastitas ir gimdos infekcinės ligos. Didžiausi nuostoliai kyla tuomet, kai šie susirgimai yra diagnozuojami per vėlai, reikalingas ilgas gydymas ar net galvijų brokavimas. Tik tinkamai ir laiku diagnozuojant reprodukcinius sutrikimus galima tikėtis ūkio augimo ir ekonominio vystymosi (1).

Anksti diagnozavus subklinikines ligos formas ir taikant natūralias gydymo priemones, mažinamas antimikrobinių medžiagų naudojimas. Pieno fermose alternatyvūs gydymo metodai ypač svarbūs, nes piene nelieka inhibitorinių medžiagų (antibiotikų likučių) ir nesivysto mikroorganizmų atsparumas. Nustatyta, kad fitoterapiniai vaistai, sąveikaudami su organizmo savireguliacijos ir stabilumo sistemomis, jas slopina arba skatina ir taip veikia ligos simptomus (2).

Tikslas: nustatyti fitoterapinių priemonių efektyvumą, gydant karves, sergančias subklinikiniu

mastitu ir gimdos subinvoliucijos prevencijai pasirinktame x ūkyje.

Uždaviniai:

1. Įvertinti fitoterapinio preparato „MammiTube“ (intramaminių švirkštelių) efektyvumą, gydant karves sergančias slaptuoju mastitu;

2. Įvertinti fitoterapinio preparato „Amino Uterocaps“ (gimdos kapsulės) efektyvumą, gimdos subinvoliucijos prevencijai;

3. Identifikuoti slaptojo mastito sukėlėjus pasirinktame ūkyje;

4. Išanalizuoti, kokios yra patologinio veršiavimosi priežastys, kurios turi įtakos gimdos subinvoliucijai, pasirinktame ūkyje;

9

LITERATŪROS APŽVALGA

1. Fitoterapiniai preparatai veterinarinėje medicinoje

Dažna klaida veterinarinėje medicinoje yra antimikrobinių medžiagų neracionalus naudojimas. Nors šios medžiagos turi teigiamą poveikį infekcinių ligų gydyme, reikėtų nepamiršti, kad jie neveikia grybelių, virusų ar parazitų. Intensyvus antibiotikų vartojimas vysto bakterijų rezistentiškumą, susilpnina imunitetą, toksiškai veikia šalinimo organus. Dėl šios priežasties vis labiau populiarėja alternatyvios gydymo priemonės.

Augaliniai ekstraktai yra plačiai naudojami pasaulyje ir turi didelę reikšmę ne tik žmonių, bet ir gyvūnų sveikatai (3). Deja, Lietuvoje šių preparatų efektyvumas nėra plačiai ištirtas. Lietuvoje augantys vaistiniai augalai daugiausiai naudojami žmonių gydymui (4).

Fitoterapiniai preparatai neturi šalutinio poveikio, neturi išlaukos, jie nesukelia bakterijų atsparumo, nekenkia. Tokie preparatai dažniausiai skatina organizmo apsaugines reakcijas pačiam kovoti su patogeninėmis ląstelėmis.

Gydymui ar profilaktikai galima rinktis eterinius aliejus, žolelių tinktūras ar augalinius ekstraktus.

10

2. Vaistiniai augalai ir jų veikliosios medžiagos

Valgomasis česnakas (Allium sativum L.) – tai česnakinių šeimos kultūrinis augalas, plačiai paplitęs Amerikoje ir Europoje (5). Tai daugiametis žolinis augalas, tiesiu stiebu, 30-60 cm aukščio. Lapai plokšti, linijiški. Žydi smulkiais žiedais, susitelkusiais skėčiuose. Žiedyne išauga žiediniai pumpurai, kurie sunyksta nepražydę ir oriniai svogūnėliai, sėklų nebrandina. Svogūnas sudėtinis iš 6-30 skiltelių, padengtų balta plėvele (5). Valgomajame česnake galima aptikti tokią aminorūgštį, kaip aliiną, kuri veikiama fermento alinazės virsta į aliciną, piruvo rūgštį ir amoniaką.

1 pav. Alicino sintezė (28)

2.1.1 Alicinas

Alicinas - tai yra bekvapis ir bespalvis junginys, kuris tirpus vandenyje. Jis nestabilus, greitai suyra ir tuomet susiformuoja įvairūs riebaluose tirpūs junginiai kaip tiosulfinatai (dialilsulfidas, dialildisulfidas (DADS), dialiltrisulfidas (DATS)), vinilditiinas ir ajoenai (5,6). Alicino skilimo produktai pavaizduoti 2 paveiksle (5,7).

11 2 pav. Alicino skilimo produktai. Modifikuota iš B. Dethier (2012) (5)

Alicino antimikrobinio poveikio ypatumai – česnakų skiltėlėse esantis alicinas veikia antimikrobiškai. Daugelis tyrimų rezultatų rodo, kad alicinas veikia prieš įvarius virusus, bakterijas, parazitus, grybelius, pirmuonius (8). Česnakų sudedamosios dalys yra aktyvios prieš daugelį bakterijų: stafilokokus, salmoneles, mikobakterijas, ešerichijas. Atliktų tyrimų metu buvo gauti rezultatai, kad etanoliniai ir chloroforminiai česnakų ekstraktai veikia prieš metilicinui atsparias S. aureus padermes, taip pat nustatytas, kad česnakų ekstraktas turėjo poveikį prieš steptomicinui atsparias bakterijas E. coli bei S. aureus (9).

2.2 Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum)

Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum) - tai aukštas žolinis augalas ar puskrūmis, sumedėjusiu arba kylančiu stiebu. Šis augalas dažniausiai auga lengvoje dirvoje, kurioje gausu kalcio junginių (10,11). Čiobrelio plačiai naudojami kaip vaistiniai augalai, nes jie pasižymi antibakteriniu, antiseptiniu, priešvėžiniu, antihelmintiniu, virškinimą gerinančiu, raminančiu poveikiu. Čiobrelio preparatai stimuliuoja leukocitų gamybą, taip stiprindamas organizmo apsaugines funkcijas (12). Iš čiobrelio gali būti išgaunami eteriniai aliejai arba ekstraktai.

2.2.1 Timolis

Pagrindinės čiobrelio eterinio aliejaus sudedamosios medžiagos yra timolis (36 - 55 proc.), p-cinemas (15 - 28 proc.), karvakrolis (1 - 4 proc.), linalolis (4 - 6,5 proc.), beta-mircenas (1 - 3 proc.), gama-terpinenas (5 - 10 proc.), terpinen - 4 - olis (0,2 - 2,5 proc). (13) Timolis pasižymi antibakteriniu

12

ir antiseptiniu poveikiu, kai kuriuos patogenus veikia 25 kartus stipriau nei fenoliai (14). Čiobrelių ekstraktas antibakteriškai veikia šiuos mikroorganizmus: Escherichia coli, Staphylococcus aureus, Salmonella entertica, Proteus vulgaris, Klebsiella pneumoniae (15).

2.3 Vaistinė medetka

Vaistinė medetka (Calendula officinalis L.) – astrinių (Asteraceae) šeimos, medetkų (Calendula) genties vaistažolė, kuri užauga iki 60 cm aukščio. Ši žolė dažnai auginama, kaip vaistinis augalas. Pagrindinės medetkų žieduose esančios sudedamosios dalys yra eteriniai aliejai (15%), triterpeniniai saponinai (22-10%), proteinai (2%), flavonoidai (0,62-1,173%) (31).

Remiantis literatūra nustatyta, kad flavonoidai, o ypač kvercetinas, turi priešuždegiminį poveikį. Nustatyta, kad flavonoidai slogina fermentą lipooksigenazę, kuris ir sukelia uždegiminį procesą. (31)

Pagrindinė sudedamoji medžiaga yra triterpenoidai, jie turi baktericidinį poveikį, kuris skatina audinių regeneraciją.

Eksperimentinių tyrimų rezultatai rodo, kad medetkų ekstraktas veikia fakultatyvines aerobines ir anaerobines bakterijas in vitro, taip pat dėl sudėtyje esančių eterinių aliejų – veikia kai kurių rūšių grybus. Šis efektas sulyginamas su amfotericino B ir nistatino efektu (32,33)

3. Karvių slaptasis mastitas

Mastitas yra daugiausiai ekonominės žalos padaranti liga. Karvių sergamumas slaptuoju mastitu Lietuvoje pastaruosius metus didėja, juo serga apie 56 proc. laktuojančių karvių (16). Šios ligos pagrindinė priežastis yra mikroorganizmai, kurie patenka į pieno liauką ir prisitaiko taip, kad galėtų sukelti uždegimą. Šios patogeninės bakterijos į tešmenį patenka per spenio kanalą, tuomet įvyksta organizmo apsauginė reakcija, kurioje dalyvauja leukocitai. Jie naikina tešmenyje besidauginančius ligos sukėlėjus, kad šie nesuardytų pieną gaminančių ląstelių ir tešmens audinio (16). Patogenai į tešmenį taip pat gali patekti ir per kraują bei limfą iš lytinių organų, kai galvijai serga endometritu. Nustatyta, jog apie 48 – 50 % karvių po apsiveršiavimo sirgo endometritu ir mastitu kartu (17). Pagrindinis slaptojo mastito požymis yra padidėjęs somatinių ląstelių kiekis piene, pieno kiekio sumažėjimas ir padidėjęs pieno laidumas. Sveikos karvės piene SLS būna mažiau kaip 100 tūkst./kub. cm (16,17).

13 3 pav. Veiksniai, sukeliantys mastitą.

Atliktais tyrimais nustatyta, kad karvės, kurios sirgo slaptuoju mastitu prieš užtrūkinant, apsiveršiavusios davė 9.1 kg mažiau pieno, negu sveikos karvės (18). Mastitu dažniau serga pirmaveršės (19 proc.) negu vyresnio amžiaus karvės (12 proc.). Pirmąjį laktacijos mėnesį pirmaveršės karvės serga penkis kartus dažniau negu vyresnės karvės per tą patį laktacijos periodą (19).

3.2 Sukėlėjai

Bakterijos, sukeliančios mastitą, gali patekti į spenio kanalą, kai blogai užsidaro spenio kanalas arba yra pažeistas spenio galiukas. Slaptąjį mastitą dažniausiai sukelia Staphylococcus aureus, Streptococcus uberis, Streptococcus dysgalactiae, Streptococcus agalactiae, Escherichia coli ir Klebsiella spp., dažnai būna mišri šių bakterijų mikroflora (20). Dažniausiai aptinkama bakterija yra S. aureus, nes jis plinta kontaginių būdu t.y. per melžimo aparatus, per melžėjų rankas ar net šluostes. Per užterštą aplinka t.y. per guoliavietes, nekeistą kraiką užsikrečiama E. coli ir enterobakterijomis. Jei vyrauja mišri mikroflora, tuomet uždegimas pereina į sunkesnę formą.

3.3 Prevencija

Karvės sveikata priklauso nuo metų laiko, laikymo sąlygų, bandos dydžio, klimato ir kt. Mastito pasireiškimui įtakos turi laktacijos periodas, amžius, produktyvumas, šėrimo sąlygos. Ypatingai svarbu ankstyva slaptojo mastito diagnostika, nes karvės tešmens audinys greičiau pažeidžiamas nei pasirodo klinikiniai simptomai.

14

3.3.1 Aukštos kokybės pašaras ir pilnavertė mityba

Būtina užtikrinti, kad racione netruktų vitamino A, kalcio, vario, mangano, cinko, fosforo, mikroelementų, kurie gerina tešmens būklę, skatina spenio kanalėlių užsivėrimą po melžimo, skatina toksinų šalinimą. Taip pat svarbu subalansuoti tinkamą angliavandenių ir baltymų santykį, nes trūkstant reikiamų medžiagų, karvės pradeda naudoti savo organizmo resursus pienui gaminti, silpsta imunitetas, jos tampa jautrios mastitą sukeliantiems patogenams. Karvės jautriausios būna pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo, tuomet ypač išauga pieno primilžis, o karvė fiziškai nepajėgia suėsti tokio kiekio pašaro, kad užtektų pieno gamybos procesui.

3.3.2 Tinkama melžimo higiena

Ant karvės tešmens odos visada būna daug nešvarumų, kuriuos reikia pašalinti prieš kiekvieną melžimą, siekiant sumažinti patogenų patekimą į pieną. Į karvės tešmenį nuolat patenka įvairios bakterijos, kurias greitai sunaikina leukocitai. Jei tas kiekis būna per didelis, dėl prastos higienos, tuomet organizmo apsauginė reakcija būna per silpna ir karvė suserga mastitu. Ypač svarbu tešmenį tinkamai paruošti: būtina naudoti vienkartines servetėles spenių valymui. Nuvalius spenius, pirmąsias pieno čiurkšles būtina numelžti į specialų tam skirtą indą, pirmieji klinikinio mastito požymiai stebimi būtent iš pirmųjų čiurkšlių, gali būti matomi kraujo krešuliai. Po melžimo būtina spenius aseptizuoti, tai galima padaryti spenius vilgant į tirpalus arba apipurškiant spenio galiukus (21). Aseptizavimas būtinas dėl to, kad melžimo metu spenio sfinkteris išsitampo, o pamerkus juos į dezinfekcinį tirpalą, ant spenio galiuko susidaro tirpalo lašas, kuris apsaugo kanalėlius nuo patogenų. Tai sumažina apie 50 proc. karvių sergamumą mastitu. Dezinfekuojant spenius tirpalas turi būti šiltas (21). Net ir užtikrinus tinkamus higienos reikalavimus, spenių vis tiek neįmanoma visiškai apsaugoti nuo mikroorganizmų. Viskas, kas yra užteršta ir ką paliečia speniai, yra mikroorganizmų perdavimo kelias. Jei perdavimas nutraukiamas arba iš esmės sumažinamas, sumažėja naujų infekcijų šaltinis (21). Po to kai karvės palieka melžimo aikštelę, joms būtina turėti priėjimą prie šviežio pašaro ir vandens, skatinant jas stovėti 20-30 minučių, kol visiškai užsidarys spenio kanalas (18).

3.3.3 Fitoterapinių preparatų taikymas

Augaliniai preparatai plačiau taikomi užsienio šalyse, pvz. JAV atliko tyrimą, kurio metu naudojo intramaminius švirkštelius „Phyto-Mast“, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga buvo čiobrelių eterinis aliejus ir papildomos medžiagos, gautos iš bruknuolės (Gaultheria sp.), saldymedžio (Glycyrrhiza sp) ir šventagaršvės (Angelica spp.) Tyrimo metu nustatytas somatinių ląstelių kiekio sumažėjimas, kuris buvo matuotas po 168 valandų, tačiau preparatas vyravusios bakterijos S. Uberis neeliminavo (22). Lietuvoje taip pat bandoma kuo plačiau naudoti augalinius preparatus gydymui,

15

ypač ekologiniuose ūkiuose. Naudojami augalinės kilmės preparatai yra „Lachesis”, „Traumeel“, „Bryonia“,“, „Belladona“, „Homaccord“. Naudojant šiuos preparatus, karvių piene pastebimas SLS sumažėjimas jau po 24 valandų. Šiuos preparatus rekomenduojama naudoti kartu su antibiotikais, jei ligos forma yra sunki, tuomet gaunamas efektyvesnis gydymo rezultatas.

Preparatai Phytolacca D3, Lachesis comp., Belladonna-homaccord vartojami klinikiniu mastitu sergančioms karvėms gydyti, tačiau jei gyvulys karščiuoja ar ligos forma labai sunki, skiriami antibiotikai. Prieš skiriant gydymą fitoterapiniais preparatais arba antibiotikais, būtina atlikti mikrobiologinį tyrimą, nustatyti mastitą sukėlusias bakterijas. Mikrobiologinį tyrimą reikia pakartoti 14 dienų po taikyto gydymo.

Apibendrinat galima teigti, kad tinkamai ir laiku taikomos prevencinės priemonės yra svarbiausias faktorius mastito valdyme (27). Ypatingai svarbu - tinkama melžimo higiena ir subalansuotas visavertis pašaras. Jei karvei diagnozuojamas slaptasis mastitas, būtina kuo anksčiau taikyti fitoterapinių preparatų gydymą, kad išvengtume ekonominių nuostolių ir antimikrobinių medžiagų naudojimo karvei susirgus klinikiniu mastitu. Aplaidžiai taikoma gydymo terapija turi tik trumpalaikį efektą, o anksti nediagnozavus ligos, pieno liaukoje gali įvykti degeneraciniai procesai, kurie ilgainiui priveda prie atrofijos. (2 pav.)

16

4.

4.1 Etiologija

Gimdos subinvoliucija – nepakankamas gimdos susitraukimas po apsiveršiavimo. Gimdos susitraukimas normaliai trunka apie 42-50 dienų. Susitraukimo greitis priklauso nuo labai daug veiksnių: šėrimo kokybės, veršingumo skaičiaus, imuniteto, metų laiko, amžiaus, streso, laikymo sąlygų ir kt. Gimdos subinvoliucijos priežastys gali būti kelios: patologinis veršiavimasis, nuovalų užsilaikymas, kiaušidžių hipofunkcija, gimdos uždegimas, nepilnavertė mityba (23). Po atsivedimo gimda būna padidėjusi, sveria apie 13 kg, įvykus involiucijai, jos svoris būna tik apie 800 gramų, skersmuo siekia 5 cm (23) 3 pav.

5 pav. Karvių gimdos susitraukimo procesas (23)

Esant gimdos subinvoliucijai pasireiškia sveikatos sutrikimai: apatiškumas, karščiavimas, sumažėjęs pieno primilžis, padažnėjęs pulsas, rektiškai tiriant jaučiama nesusitraukusi, drebli, uždegimiška gimda (24).

4.2 Subinvoliucijos prevencija

Karvėms, kurios duoda didelį pieno kiekį, ankstyvajame periode po apsiveršiavimo, prireikia daugiau laiko atsistatyti gimdos funkcijai (29). Iškart po apsiveršiavimo prasideda intensyvi pieno gamyba, todėl labai svarbu skirti didelį dėmesį kokybiškam pašarui, kad išvengtume medžiagų apykaitos disbalanso. Karvei prarandant savo kūno masę, organizmo gebėjimai atstatyti normalų

17

lytinį ciklą užtrunka ilgiau nei įprastai (30). Norint išvengti gimdos subinvoliucijos, karves reikėtų laikyti švarioje aplinkoje, periodiškai atlikti profilaktinius patikrinimus po atsivedimo bei gimdos masažus, kurie atliekami per tiesiąją žarną tam, kad ištekėtų išskyros, gimda greičiau susitrauktų, greičiau atsistatytų į pradinę būklę prieš apsėklinant. Taip pat svarbu atlikti pieno primilžio monitoringą, subalansuoti mitybą apsiveršiavusiai karvei, naudoti fitoterapinius preparatus, skatinančius gimdos valymasį bei greitesnį audinių atsistatymą.

18

DARBO MEDŽIAGA IR TYRIMŲ METODIKA

Tiriamasis mokslinis darbas atliktas 2020 metais rugsėjo – lapkričio mėnesiais Kauno rajone esančiame X pieno ūkyje, kuris turi tris skyrius. Juose laikomas skirtingas galvijų skaičius. 1 skyriuje – 89 galvijai, iš kurių 81 karvė ir 8 telyčios. 2 skyriuje 94 galvijai, iš kurių 67 telyčios ir 27 buliai. 3 skyriuje 268 galvijai, iš kurių 138 karvės, 107 telyčios ir 1 buliukas.

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 taip pat atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais”.

Intramaminės suspensijos „MammiTube“ efektyvumo tyrimo įvertinimui atrinktos 12 karvių, remiantis pieno bendru somatinių ląstelių skaičiumi.

Karvių mastito sukėlėjai ir jų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms tirta analizuojant VĮ „Pieno tyrimai“ tyrimų laboratorijos mastito sukėlėjų ir jų jautrumo antimikrobinėms medžiagoms nustatymo tyrimo ataskaitas. Valstybės įmonė „Pieno tyrimai“ yra akredituota atlikti žalio pieno fizikinius, cheminius ir mikrobiologinius tyrimus. Mėginiai steriliai imti į VĮ „Pieno tyrimai“ paruoštus indelius su konservantu, skirtu mastito sukėlėjų nustatymo tyrimui.

Karvės buvo ištirtos reagentu CMT, tam, kad būtų nustatytas slaptojo mastito pažeistas tešmens ketvirtis. Reakcija atlikta kontrolinėse lėkštelėse įmelžiant 2 ml pieno ir įpilant 3 ml reagento, tuomet sukamaisiais judesiais įvertinama reakcija, atkreipiamas dėmesys į mišinio konsistenciją ir spalvos pokyčius.

Želatininių gimdos kapsulių „Amino Uterocaps“ tyrimui atrinktos 6 karvės, kurioms pasireiškė patologinis veršiavimasis. Šioms karvėms matuota kūno temperatūra rektiškai 1, 3 ir 7 dienomis po apsiveršiavimo. Karvės buvo suskirstytos į 2 grupes po 3 karves. 1 grupei buvo aplikuotos gimdos kapsulės „Amino Uterocaps“, o kitai grupei – putojančios gimdos ovulės „Fatroximin“. Po 7 dienų karvėms (n=6) atliktas rektinis tyrimas bei gimdos palpacija, nustatyti, kiek gimdą susitraukusi, kokios rūšies gleivės bei jų konsistencija. 45 dienos po apsiveršiavimo atliktas gimdos ultragarsinis tyrimas. Ultragarsiniam gimdos tyrimui buvo naudotas „Caresono HD 9300 Vet“ ultragarso aparatas. Duomenų analizė ir apdorojimas atliktas naudojant skaičiuoklę Microsoft Excel 2007. Analizuojant tyrimų duomenis apskaičiuoti rodiklių aritmetiniai vidurkiai, jų patikimumai bei standartinis nuokrypis. Duomenys buvo laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.

19

Tyrimų schemos

20 7 pav. Tyrimų schema nr.2

21

Fitoterapinių preparatų aprašai

„MammiTube“ intramaminiai šviršteliai - produktas, sukurtas esencinių aliejų ir augalų ekstraktų pagrindu, taip pat alicinu (česnaku).Vis daugiau atliktų tyrimų įrodo, kad naudojant aliciną melžiamoms karvėms, somatinių ląstelių skaičius sumažėja. Panašus rezultatas gaunamas tiek suduodant per burną (skysti alicino preparatai, česnakų boliusai (kaip Omega ir Mammi boliusai)), tiek suleidžiant tiesai į tešmenį. Naudojant MammiTube į spenius ir tešmenį, gaunamas labai greitas somatinių ląstelių skaičiaus mažėjimo efektas, nes alicinas aktyviai veikia mastitą sukeliančias bakterijas. Vis tik reikia būti atsargiems, nes tai nėra medicininis (gydomasis) produktas, nors ir leidžiamas tiesiai į tešmenį, esant klinikiniams atvejams, būtina naudoti antimikrobinius vaistus. Prieš naudojant labai svarbu dezinfekuoti spenio galą ir sfinkterį pridėta servetėle, taip pat švirkštelį, kad neįvesti nešvarumų ar užkrato.

Įvedus preparatą, gerai išmasažuojamai speniai, kad produktas patektų į tešmenį, kur pradeda veikti. Alicinas turi kvapą, tačiau piene likučių nelieka, nes yra natūralus. Išlaukos pienui nėra.

Naudojimas: 1 švirkštelis į spenio kanalą, naudojant 2 kartus dienoje kiekvieną melžimą (ryte ir vakare). Naudoti ne ilgiau kaip 2-3 dienas iš eilės. Jei po 3 dienų naudojimo somatinių ląstelių skaičius nesumažėja, tai yra klinikinis mastitas ir turi būti pradėtas gydymas antimikrobiniais vaistais.

8 pav. Intramaminiai švirkšteliai „MammiTube“

22

„Amino Uterocaps“ gimdos kapsulės

Amino Uterocaps gimdos kapsulės - gimdos ir makšties valymuisi pagerinti. Amino Uterocaps yra želatininės kapsulės su žolelių ekstraktų mišiniu viduje. Naudojant tiesiai į gimdą šviežiai apsiveršiavusioms karvėms, ištirpus kapsulei, turinys pasiskirsto gimdoje. Sudėtyje esančios veikliosios medžiagos stimuliuoja susitraukimus ir skatina placentos bei gleivių greitą pasišalinimą. Itin veiksminga užsilaikius placentai. Produktas yra 100 proc. natūralus, todėl neturi įtakos mėsai ar pienui ir neturi jokios (neigiamos) įtakos veršeliui. Tinka galvijams, avims ir ožkoms.

Naudojimas: nuo 1 iki 2 kapsulių. Jei reikia, pakartoti po 24 valandų.

23

TYRIMŲ REZULTATAI

Pieno mėginių bakteriologinių tyrimų rezultatai

Analizuojant VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijos mastito sukėlėjų ir jų jautrumo antibiotikams nustatymo duomenis, nustatyta, kad daugiausia vyravo gramneigiamos lazdelės (58,3proc). Taip pat vyravo koliforminės bakterijos (16,7 proc ) ir mišri mikroflora (16,7 proc.). Mažiausiai aptikta Bacillus spp. genties bakterijų (8,3 proc.) (8 pav.).

11 pav. Bakterijos, sukėlusios slaptąjį mastitą.

Po fitoterapinių preparatų aplikavimo praėjus 7 dienoms, bakteriologiškai ištirta 12 karvių pieno mėginių. Daugiausia nustatyta gramneigiamų lazdelių (41,7 proc.), mažiausiai nustatyta Bacillus spp. Genties bakterijų (8,3 proc.). Taip pat pastebima, kad atsirado naujų sukelėjų - gramteigiamų lazdelių (8,3 proc.) (9 pav.). Iš tyrimo rezultatų matome, kad po fitoterapinio preparato “MammiTube” gramneigiamų lazdelių sumažėjo 7 procentais.

24 12 pav. Vyraujančios bakterijos po preparatų aplikavimo praėjus 7 d.

Somatinių ląstelių skaičiaus kitimo rezultatai

Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad tiriamosios karvių grupės SLS kiekio vidurkis piene yra 1059,2±522,35 (tūkst./ml). Šis skaičius stipriai viršija normas (200 tūkst./ml). Po fitoterapinių preparatų aplikavimo SLS skaičius pakilo net 21,5 proc. SLS vidurkis po preparatų aplikavimo buvo 1348,9±73,6 (tūkst./ml.). 10 pav. pavaizduotas SLS kiekio kitimas kiekvienai karvei atskirai. SLS skaičius pakilo, toms karvėms, kurioms tyrimo eigoje pasireiškė klinikinio mastito požymiai.

13 pav. SLS kitimas piene, * - SLS skaičius <2000

1040 945 800 522 1218 555 317 287 310 428 345 465 449 600 576 1124 2000 530 2000 118 2000 2000 2000 2000 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1800 2000

SL

S t

ūk

st

./m

l

Karvės identifikacinis nr.

25

33,3 proc. visų karvių, panaudojus fitoterapinį preparatą “Mammitube”, SLS sumažėjo 45,85 proc., jų vidurkis buvo 337,2 ± 298,9 (tūkst./ml.).

66,6 % karvių, gydymo eigoje, uždegimas perėjo į klinikinę formą, todėl buvo pradėtas kompleksinis gydymas, panaudojant antimikrobines medžiagas. Gydomų karvių SLS vidurkis buvo 1652,1 ± 555,8 (tūkst./ml.) p<0,005. Po 3 dienų gydymo antimikrobinėmis medžiagomis 100 proc. sergančių karvių pasveiko.

Gimdos atsistatymo rezultatai po preparatų naudojimo

Atlikus karvių patologinio veršiavimosi priežasties tyrimą, buvo išsiaiškinta, kad dažniausios priežastys buvo distokija (66,6 proc.), negyvas vaisius (16,7 proc.) ir daugiavaisis nėštumas (16,7 proc.) (11 pav.).

14 pav. Patologinio veršiavimosi priežastys

Išanalizavus 12 paveikslą galima pastebėti, kad po „Amino UteroCaps“ kapsulių panaudojimo gimda visiškai susitraukė 33,3 proc. karvių. Ultragarso pagalba nustatytas endometritas 16,7 proc. karvių, kurioms buvo naudotos gimdos ovules “Amino Uterocups”.

12 paveikslėlyje pavaizduota, kad panaudojus gimdos ovules 33,3 proc. karvių preparatas “Fatroximin” nebuvo veiksmingas ir išsivystė endometritas. 16,7 proc. karvių visiškai pasveiko, panaudojus šias antimikrobines medžiagas. Iš visų karvių (n=6), 50 proc. pasireiškė endometrito požymiai. 0 1 2 3 4

Distokija Daugiavaisis nėštumas Negyvas vaisius

K

arv

ių

s

kai

či

us

Priežastys

26 15 pav. Vaistų poveikio statistika po ultragarsinio tyrimo

13 paveikslėlyje pavaizduotas karvių temperatūrų kitimas po apsiveršiavimo, po 3 dienų ir po 7 dienų. Vidutiniškai temperatūra krito 0,35 °C 3 dienos po apsiveršiavimo. Taip pat vidutiniškai temperatūra krito 0,66 °C 7 dieną po apsiveršiavimo. Temperatūra greičiau krito 7 dieną po apsiveršiavimo nei 3 dieną.

16 pav. Temperatūrų kaita po apsiveršiavimo

UteroCaps (Pasveiko); 33,3% UteroCaps (Uždegimas); 16,7% Fatroximin (Uždegimas); 33,3 % Fatroximin(Pasveiko) 16,7%

UteroCaps (Pasveiko) UteroCaps (Uždegimas) Fatroximin (Uždegimas) Fatroximin(Pasveiko)

38,8 39,2 39,1 39,3 39,1 39,2 38,8 38,8 38,8 38,9 38,5 38,8 38,4 38,4 38,5 38,8 38,1 38,4 37,4 37,6 37,8 38 38,2 38,4 38,6 38,8 39 39,2 39,4 71864 53018 16751 99321 30937 99326 T em per taū ra Galvijo identifikacinis nr.

Temperatūra 1d. Po apsiveršiavimo, ◦C Temperatūra 3d. Po apsiveršiavimo, ◦C Temperatūra 7d. Po apsiveršiavimo, ◦C

27

TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Mastitas ir gimdos infekcinės ligos – didžiausios pienininkystės ūkio problemos, kurios pridaro didelių ekonominių nuostolių. Geriausias būdas šių ligų atsiradimui mažinti – profilaktika.

Dabartiniame pasaulyje vis sparčiau besivystantis bakterijų rezistentiškumas - ypač aktuali tema. Neracionalus antimikrobinių medžiagų naudojimas kelia grėsmę gebėjimui gydyti infekcines ligas. Kiekvienais metais vis labiau pradedama domėtis alternatyviais gydymo metodais.

Fitoterapija – natūralus gydymo metodas, be šalutinio poveikio. (25)

J. Lacy – Hulbart ir kitų mokslininkų duomenimis, gydant slaptąjį mastitą fitoterapiniais preparatais – vidutiniškai 38 proc. karvių pasveiksta. Tyrimo metu nustatyta, kad fitoterapinis preparatas „MammiTube“ buvo veiksmingas 33,3 proc. karvių. Galima teigti, kad šio preparato efektyvumas yra mažesnis nei vidurkis.

Sveikų karvių SLS gali būti iki 200-300 tūkst./cm3 . O tirtoje „X“ pieninių galvijų bandoje vidutinis somatinių ląstelių kiekis siekė 1059,2±522,35 (tūkst./ml). tai rodo, kad karvės tikrai serga slaptuoju mastitu.

Remiantis tyrimų duomenimis, iš 12 tirtų karvių „x“ pieninių galvijų bandoje labiausiai paplitęs sukėlėjas gramneigiamos lazdelės (58,3 proc.), taip pat vyravo koliforminės bakterijos (16,7 proc ) ir mišri mikroflora (16,7 proc.). Po fitoterapinio preparato „MammiTube“ aplikacijos pastebimas gramneigiamų lazdelių sumažėjimas iki 41,7 proc. Šių ląstelių sumažėjo 7 proc.

Literatūroje teigiama, kad apie 20 proc. karvių po apsiveršiavimo suserga endometritu (26). Remiantis tyrimo duomenimis, gautas didesnis skaičius sergančiųjų – 50 proc. tiriamosios grupės karvių buvo aptiktas endometritas, tačiau duomenys, dėl per mažos imties, yra statistiškai

nereikšmingi (p>0,05).

Vadovaujantis gautais tyrimo rezultatais, gimdos atsistatymui po apsiveršiavimo, kurio metu buvo suteikiama akušerinė pagalba, pakanka naudoti fitoterapinį preparatą „Amino Uterocaps“ ir antimikrobinių preparatų, šiuo atveju putojančių gimdos ovulių „Fatroximin“, naudojimas yra nereikalingas.

28

IŠVADOS

1. Fitoterapinio preparato „MammiTube“ efektyvumas nustatytas 33,3 proc. karvių, kurioms diagnozuotas slaptasis mastitas. Slaptuoju mastitu sergančioms karvėms šio preparato naudojimas SLS kiekį piene sumažino 45,85 proc.

2. Fitoterapinio preparato „Amino Uterocaps“ efektyvumas nustatytas 33,3 proc. karvių, jų gimda efektyviau ir greičiau išsivalė bei susitraukė.

3. Tyrimo metu nustatyta, kad labiausiai paplitęs slaptojo mastito sukėlėjas, pasirinktame ūkyje buvo gramneigiamos lazdelės (58,3 proc.), taip pat vyravo koliforminės bakterijos (16,7 proc.).

4. Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausia patologinio veršiavimosi priežastis buvo distokija (66,6 proc. ), negyvas vaisius (16,7 proc.) ir daugiavaisis nėštumas (16,7proc.).

29

REKOMENDACIJOS

1. Ypatingai svarbu ankstyva slaptojo mastito diagnostika, o ypač somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas. Fitoterapinį preparatą „MammiTube „ naudoti siūlyčiau esant nežymiai padidėjusiam somatinių ląstelių skaičiui – tokiu atveju organizmas lengviau susitvarko su patogeninėmis bakterijomos.

2. Siekiant sumažinti bakterijų rezistentiškumą, naudoti fitoterapinį preparatą „Amino Uterocaps“ vietoje putojančių gimdos ovulių „Fatroximin“. Preparatą galima naudoti kaip profilaktinę priemonę iškart po apsiveršiavimo, siekiant efektyvesnės gimdos involiucijos.

30

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1.David E. Noakes, Timothy J. Parkinson, Gary C.W England. Veterinary Reproduction and Obstetrics. Ninth edition. UK, 2009. P 393.

2.Kažemėkaitis A., Dirsė V., Lukošius A., Mekienė R. G. Natūraliųjų vaistinių preparatų žinynas. Vilnius: Vaistų žinios, 2004. P. 510 p.

3.The Scientific Foundation for Herbal Medicinal Products. Escop, European Scientific Cooperative on Phytotherapy, Thieme, 2003.

4. Drevinskas T, Mickienė R, Maruška A ir kt. Confirmation of the antiviral properties of medicinal plants via chemical analysis, machine learning methods and antiviral tests: a methodological approach. Analytical Methods, Issue 16, 2018. DOI: 10.1039/C8AY00318A

5.Dethier B, Laloux M, Hanon E, Nott K, Heuskin S, Wathelet J-P. Analysis of the diastereoisomers of alliin by HPLC. Talanta. Elsevier. 2012;101:447–52.

6.. Zhao Z, Wang W, C G, Wang JX, Zhao H, Gao C, et al. Toxicology Drug Metabolism and Pharmacokinetics of Organosulfur Compounds from Garlic. J Drug Metab Toxicol. 2013;4(4) 7. Sheldon I.M., Erin J.W., Miller A.N.A., Nash D.M., Herath S. Trerine diseases in cattle after parturition. Veterinary Journal.2008. Vol.176 (1-3) P.115-121

8. Bongiorno PB, Fratellone PM, LoGiudice P. Potential Health Benefits of Garlic (Allium Sativum): A Narrative Review. J Complement Integr Med. 2008; 5(1).

9. Mikaili P, Maadirad S, Moloudizargari M, Aghajanshakeri S, Sarahroodi S. Therapeutic Uses and Pharmacological Properties of Garlic, Shallot, and Their Biologically Active Compounds. Iran J Basic Med Sci. 2013;16:1031–48

10. Kindl M, Blažeković B, Bucar F, Vladimir-Knežević S. Antioxidant and Anticholinesterase Potential of Six Thymus Species. Evidence-Based Complement Altern Med. 2015;2015:1–10. 11.Tohidi B, Rahimmalek M, Arzani A. Essential oil composition, total phenolic, flavonoid contents, and antioxidant activity of Thymus species collected from different regions of Iran. Food Chem. 2017;220:153–61

12. Nickavar B, Esbati N. Evaluation of the Antioxidant Capacity and Phenolic Content of Three Thymus Species. JAMS J Acupunct Meridian Stud. 2012;5(3):119–25.

31

13. European Pharmacopoeia 6.0. Thyme oil, monograph 01/2008:1374

14. Bisset N. G. Herbal drugs and Phytopharmaceuticals: a handbook for practice on a scientific basis. 2nd edition. Medpharm GmbH, Stuttgart, 2001. 582 p.

15. Chitra S., Sebareze L. Antibacterial Activity of Thymus vulgaris L. (Thyme) From Leaf Extracts – A Medicinal Plant. Int J Ecol Develop. 2011. 20. P. 18-24

16. Japertas S., Japertienė R., Somatinės ląstelės piene. Mano Ūkis 2010 17. Aniulis E., Japertas S. Karvių mastitas. Kaunas, 2001. P. 8-104

18. Arūnas Rutkauskas ir Saulius Tušas „ Kaip laimėti kovą priš mastitą“, 2011 Kaunas, P. 12 – 13, P. 196 – 236.

19. Pantoja, J. C. F., C. Hulland, and P. L. Ruegg. 2009. Dynamics of somatic cell counts and intramammary infections across subsequent lactations. Prev. Vet. Med.

20. Olde Riekerink, R. G. M., H. W. Barkema, D. F. Kelton, ir D. T. Scholl. Incidence rate of clinical mastitis on Canadian dairy farms. J. Dairy Sci. 2008. N. 91. P. 1366 – 1377.

21. Hiitiö H, Vakkamäki J, Simojoki H, Autio T. Prevalence of subclinical mastitis in Finnish dairy cows: changes during recent decades and impact of cow and herd factors. Acta Vet Scand. 2017;59(1):22.

22. K.A.E. Mullen ir kt. Effect of 3 phytoceutical products on elimination of bacteria in experimentally induced Streptococcus uberis clinical mastitis 2018

23.https://www.animalcare-techna.com/en/howprevent-delayed-uterine-involution-dairy-cows. [Žiūrėta: 2020-11-16.]

24. Dethier B, Laloux M, Hanon E, Nott K, Heuskin S, Wathelet J-P. Analysis of the diastereoisomers of alliin by HPLC. Talanta. Elsevier. 2012;101:447–52.

25. Dr. S. Japertienė, Dr. S.Japertas Homeopatija šiuolaikiniame pieno ūkyje. Mano ūkis 2008/06 LVA

26. H. Dobson, R. Smith, M. Royal, C. Knight, C. Sheldon. The High - Producing Dairy Cow and it‘s Reproductive Performance. UK, 2007. P 17 – 23.

27. Bengtsson B, Unnerstad HE, Ekman T, Artursson K, Nilsson-Ost M, Waller KP: Antimicrobial susceptibility of udder pathogens from cases of acute clinical mastitis in dairy cows. Vet Microbiol 2009

32

28. Shende SM, Gogle DP. A review on Therapeutic Application of Garlic (Allium sativum L.) to Human Health Benefit in Various Diseasese. I J R B A T. 2017;V(3):71–6.

29. Marcos G. Colazo and Reuben J. Mapletoft. A review of current timed-AI (TAI) programs for beef and dairy cattle. The Canadian Veterinary Journal. 2014. P 772-780.

30. F. Moreira, O. Orlandi, C.A. Risco, R. Mattos, F. Lopes, WW. Thatcher. Effects of body condition on reproductive efficiency of lactating dairy cows receiving a timed insemination. J. Dairy. Sci. Theriogenology.2000 P.1305-1319

31. Butnariu M., Coradini C. Evaluation of Biologically Active Compounds from Calendula officinalis Flowers using Spectrophotometry. Chemistry Central Journal. 2012. 6. P. 35-37.

32. Faria R. L., Cardoso L. M., Akisue G., Pereira C. A., Junqueira J. C., Jorge A. O., Santos Júnior P. V. Antimicrobial activity of Calendula officinalis, Camellia sinensis and chlorhexidine against the adherence of microorganisms to sutures after extraction of unerupted third molars. J Appl Oral Sci. 2011. 19 (5). P. 476-482.

33. Efstratiou E., Hussain A., Nigam P., Moore J. Antimicrobial activity of Calendula officinalis petal extracts against fungi, as well as Gram-negative and Gram-positive clinical pathogens. Complementary Therapies in Clinical Practice. 2012. 18 (3). P. 173-176.

33

PADĖKA

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praktinio mokymo ir bandymų centro direktoriui Sigitui Japertui už pagalbą vykdant tyrimą, už kantrybę ir dėmesį.

Taip pat nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei dr. Neringai Sutkevičienei už kantrybę bei pagalbą ruošiant magistrinį darbą.