Laura Reigytė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Laura Reigytė

Gyvybinių funkcijų kitimo palyginimas taikant skirtingas anestezijos

schemas kalių bendrosios nejautros metu skirtingose veterinarijos

klinikose 2019-2020 m.m.

Comparison of vital functions changes during general anesthesia in

bitches using different anesthesia regimens in different veterinary

clinics in 2019-2020 y.

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Marija Ivaškienė

2

DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Gyvybinių funkcijų kitimo palyginimas taikant skirtingas anestezijos schemas kalių bendrosios nejautros metu skirtingose veterinarijos klinikose 2019-2020 m.m.“

1. yra atliktas mano pačios.

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Laura Reigytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

doc. dr. Marija Ivaškienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) doc. dr. Birutė Karvelienė

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)

3

TURINYS

1.1. Anestezijos istorija ir samprata ... 8

1.2. Bendrinės nejautros sukėlimo būdai ... 9

1.3. Smulkiųjų gyvūnų anestezijos metu naudojami medikamentai ... 10

1.4. Anestezijos protokolų pasirinkimas skirtingų rizikos grupių kalėms ... 12

1.5. Anestezijos monitoringas ... 13

1.6. Komplikacijos bendrinės nejautros metu ... 16

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18

2.1. Naudotos medžiagos ... 18

2.2. Tyrimo atlikimo metodas ... 18

2.3. Statistinė analizė ... 19

2.4. Tyrimo atlikimo schema... 20

3. TYRIMO REZULTATAI ... 21

3.1. Skirtingų anestezijos schemų įtaka kalių fiziologiniams rodikliams X ir Y smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikose abiejose amžiaus grupėse ... 22

3.1.1. I ir II anestezijos schemų įtaka I amžiaus grupės kalių temperatūros pokyčiui ... 22

3.1.2. I ir II anestezijos schemų įtaka II amžiaus grupės kalių temperatūros pokyčiui ... 22

3.1.3. I ir II anestezijos schemų įtaka I amžiaus grupės kalių kvėpavimo dažniui ... 23

3.1.4. I ir II anestezijos schemų įtaka II amžiaus grupės kalių kvėpavimo dažniui ... 24

3.1.5. I ir II anestezijos schemų įtaka I amžiaus grupės kalių širdies susitraukimų dažniui ... 25

3.1.6. I ir II anestezijos schemų įtaka II amžiaus grupės kalių širdies susitraukimų dažniui ... 26

3.1.7. I ir II anestezijos schemų įtaka I amžiaus grupės kalių hemoglobino oksigenacijai ... 27

3.1.8. I ir II anestezijos schemų įtaka II amžiaus grupės kalių hemoglobino oksigenacijai ... 28

3.2. Skirtingų anestezijos schemų įtaką komplikacijų pasireiškimui X ir Y klinikoje... 28

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31

IŠVADOS ... 34

REKOMENDACIJOS ... 35

4

„Gyvybinių funkcijų kitimo palyginimas taikant skirtingas anestezijos schemas kalių bendrosios nejautros metu skirtingose veterinarijos klinikose 2019-2020 m.m.“

Laura Reigytė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Tyrimas atliktas 2019-2020 m. X ir Y smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikose. Darbo tikslas buvo įvertinti ir palyginti, kaip kinta fiziologiniai kliniškai sveikų kalių rodikliai taikant dvi skirtingas anestezijos schemas X ir Y klinikose.

Buvo tirtos 27 skirtingo amžiaus kalės (X klinikoje n= 13, Y klinikoje n=14), stebint jų OHE operacijas ir pildant anestezijos aktą. Tyrimo metu buvo pasirinktos kliniškai sveikos I anestezijos rizikos klasei priskirtos kalės. Pagal naudotą anestezijos schemą kalės suskirstytos į 2 grupes. I grupės kalėms naudotas medetomidino hidrochloridas, butorfanolis, propofolis ir sevoflurano dujos, II grupės kalėms naudotas deksmedetomidinas, butorfanolis, propofolis ir izoflurano inhaliacinės dujos. Pagal amžių kalės buvo suskirstytos į 2 grupes: I grupė iki 2 metų ir II grupė nuo 2 iki 5 metų amžiaus. Operacijų metu kas 5 minutes fiksuotas kalių širdies susitraukimo dažnis, kvėpavimo dažnis, temperatūra, SPO2 koncentracija.

Gauti duomenys suskirstyti ir apdoroti naudojant Excel 2010 statistinę programą. Apskaičiuoti duomenų vidurkiai, patikimumas, chi-kvadrato patikimumas, nubraižytos histogramos, linijinės diagramos.

Išanalizavus duomenis pastebima, kad nepriklausomai nuo naudotos anestezijos schemos bei klinikos laiko atžvilgiu mažėja temperatūra, kvėpavimo bei širdies susitraukimo dažnis (p<0,05). SpO2 koncentracijos vidurkis taikant I anestezijos schemą X klinikoje buvo 2,1 proc. I amžiaus grupėje ir 1,7 proc. II amžiaus grupėje mažesnis lyginant su II anestezijos schema (p<0,05). SpO2 koncentracijos vidurkis taikant I anestezijos schemą Y klinikoje buvo 1,1 proc. I amžiaus grupėje ir 1,5 proc. II amžiaus grupėje mažesnis lyginant su II anestezijos schema (p<0,05). 40,5 proc. mažiau komplikacijų pasireiškė Y klinikoje (p<0,05). Y klinikoje komplikacijų pasireiškimas nuo naudotos anestezijos schemos nepriklausė, X klinikoje taikant I anestezijos schemą buvo 16,7 proc. daugiau komplikacijų nei taikant II anestezijos schemą.

Raktiniai žodžiai: bendroji nejautra, anestezijos schema, medetomidino hidrochloridas, deksmedetomidinas

5

Comparison of vital functions changes during general anesthesia in bitches using different anesthesia regimens in different veterinary clinics in 2019-2020 y.

Laura Reigytė

Master‘s Thesis

SUMMARY

The study was conducted in 2019-2020. X and Y in small animal veterinary clinics. The aim of this study was to evaluate the changes in physiological parameters of clinically healthy bitches using two different anesthesia schemes in X and Y clinics.

Twenty-seven bitches (X clinic n = 13, Y clinic n = 14) of different ages were examined by monitoring their OHE surgery and completing an anesthesia protocol. Clinically healthy bitches at I risk class of anesthesia were selected for the study. According to the anesthesia scheme used, the bitches were divided into 2 groups. Medetomidine hydrochloride, butorphanol, propofol and sevoflurane gas were used in group I, dexmedetomidine, butorphanol, propofol and isoflurane inhalation gas were used in group II. Divided by age into 2 groups: I group up to 2 years and II group from 2 to 5 years. During operations, heart rate, respiratory rate, temperature, SPO2 concentration were recorded every 5 minutes.

The obtained data were broken down and processed using Excel 2010 statistical program. Data averages, reliability, chi-square reliability, plotted histograms, line charts were calculated.

Analysis of the data shows that regardless of the anesthesia scheme used and the clinic, there is a decrease in temperature, respiration and heart rate over time (p <0.05). The mean SpO2 concentration under anesthesia scheme I in X clinic was 2.1 % in the age group I and 1.7 %. lower in age group II compared to anesthesia scheme II (p <0.05). The mean SpO2 concentration under anesthesia scheme I in Y clinic was 1.1 % in age group I and 1.5 % lower in age group II compared to anesthesia scheme II (p <0.05). 40.5 % less anesthesia complications occurred in Y clinic (p <0.05). In Clinic Y, the incidence of complications did not depend on the anesthesia scheme used; in clinic X, the incidence of anesthesia regimen I was 16.7 %. more complications than with anesthesia regimen II.

Keywords: general anesthesia, anesthesia scheme, medetomidine hydrochloride, dexmedetomidine

6

SANTRUMPOS

EKG – elektrokardiograma

ETCO2 – iškvepiamo anglies dioksido kiekis GABA – gama aminobutiro rūgštis

i.m. – į raumenis i.v. – į veną

KD -– kvėpavimo dažnis kg – kilogramas

KPL – kapiliarų prisipildymo laikas mg – miligramas

min – minutė ml – mililitras

mmHg – gyvsidabrio stulpelio milimetrai OHE – ovariohisterektomija

PIVA – dalinė intraveninė anestezija s.c. – po oda

SpO2 – kraujo įsotinimas deguonimi/saturacija ŠSD -– širdies susitraukimų dažnis

TIA – pilna injekcinė anestezija TIVA -– pilna intraveninė anestezija

7

ĮVADAS

Šiuolaikinė veterinarinė medicina yra neįsivaizduojama be chirurginių intervencijų, kurių metų nebūtų taikoma bendroji nejautra. Anestezijos naudojimas žmonių medicinoje, netruko persikelti ir į veterinarinę mediciną. Kiekvieną dieną atliekama tūkstančiai chirurginių operacijų, kurių metu, laikantis gyvūnų gerovės įstatymų, būtina anestezija užtikrinant, kad gyvūnas nepatirs skausmo ar diskomforto operacijos metu ir po jos. Didėjant gyvūnų kiekiui, daugėja ir profilaktinių OHE procedūrų, kurios tampa veterinarijos gydytojo kasdienybe. Didėja atsakomybė ir veterinarijos gydytojui – gyvūnas neturi nugaišti bendrosios nejautros metu.

Kasdienės chirurginės intervencijos reikalauja daug žinių apie gyvūno fiziologiją, vaistų tinkamumą bei pasirinkimą, tikslų medikamentų dozavimą, atsižvelgiant į kiekvieną gyvūną individualiai. Būtina atkreipti dėmesį į gyvūno svorį, amžių, veislę, rizikos grupę, temperamentą. Tobulėjant farmacijos pramonei, nuolat išrandami nauji medikamentai, inhaliacinė narkozė jau nebe naujiena ir veterinarinėje medicinoje. Veterinarijos gydytojas privalo žinoti bendrosios nejautros įtaką fiziologiniams rodikliams, medikamentų farmakokinetiką, farmakodinamiką, šalutinius efektus tam, kad galėtų užtikrinti saugią ir sklandžią anesteziją.

Taikomos pagalbinės priemonės, tokios kaip oksigenacija, šildomi kilimėliai, padeda išvengti komplikacijų, turi įtakos sklandžiai anestezijos eigai. Nuolatinis paciento stebėjimas anestezijos metu užtikrina sklandesnę bei efektyvesnę bendrinę nejautrą ir leidžia numatyti galimas komplikacijas prieš joms pasireiškiant.

Darbo tikslas: įvertinti ir palyginti skirtingų anestezijos schemų įtaką kalių fiziologiniams rodikliams OHE operacijos metu X ir Y veterinarijos klinikose.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti skirtingų anestezijos schemų įtaką kalių fiziologinių rodiklių pokyčiams ir komplikacijų pasireiškimui X klinikoje.

2. Išanalizuoti skirtingų anestezijos schemų įtaką kalių fiziologinių rodiklių pokyčiams ir komplikacijų pasireiškimui Y klinikoje.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Anestezijos istorija ir samprata

Veterinarinė medicina yra praktikuojama jau šimtmečius, tačiau veterinarinė anestezija yra palyginus jaunas mokslas, atsiradęs tik devynioliktame amžiuje (1). 1800 metais seras Humphrey Davy pastebėjo, kad azoto oksidas turi anestetinių savybių. Po dvidešimt ketverių metų H.H. Hickman pademonstravo chirurginio skausmo malšinimą, pasitelkiant azoto oksido ir anglies dvideginio mišinį (2). Devynioliktame amžiuje veterinarijoje pagrindinė medžiaga galinti sukelti anesteziją buvo chloroformas. Taip pat buvo naudojami ir etilo chloridas, chloralio hidratas bei ciklopropanas. Pastarieji dažniau buvo naudojami smulkiųjų gyvūnų veterinarijoje.

Veterinarinė anestezijos praktika po pasaulį pradėjo plisti atsiradus naujiems anesteziją sukeliantiems preparatams. Tai buvo barbituratai, centinės nervų sistemos slopintojai. Pirmasis po pasaulį paplitęs ir plačiai naudojamas buvo pentobarbitalis (1).

Bėgant metams veterinarinė anestezija plėtojosi, pradėti naudoti halogeniniai anestetikai, opioidai, azoto oksidas ir trankviliantai. Atsirado poreikis atsirasti ir plėtotis specializacijai, kuri apimtų veterinarinę anesteziją. 1964 m. veterinarijos gydytojai kartu su mokslininkais įkūrė Europos veterinarijos gydytojų anesteziologų asociaciją, tačiau ši specialybė nebuvo įteisinta ir sertifikuota. 1975 m. Amerikoje veiklą pradėjo veterinarinės anesteziologijos koledžas (ACVA) bei jo atitikmuo Europoje, 1995 m. įsikūręs Europos veterinarinės anestezijos ir analgezijos koledžas (ECVA). Septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje dėka Amerikos veterinarijos anesteziologijos koledžo pradėtos sudarinėti oficialios veterinarinės anesteziologijos mokymo programos (3). Tai padėjo pagrindą vystytis bei plėtotis veterinarinės anesteziologijos mokslui kaip atskirai specializacijai. Šių dviejų organizacijų tikslas padidinti pacientų saugumą, pritaikyti naujas technikas bei žinias, paraleliai gretinant su žiniomis žmonių anestezijoje. Nauji vaistai, technikos yra nuolat vertinami atsižvelgiant į efektyvumą, pacientų patologijas bei rūšių įvairovę (4).

Anesteziologija yra plati mokslo sritis. Ji apima gyvūno paruošimą operacijai, kuomet bus reikalinga anestezija, taip pat aplikavimo metodus, skirtingą anestetinių medikamentų pasirinkimą bei naudojimo specifikacijas, gyvybinių funkcijų stebėjimą, monitoringą prieš ir po operacijos. Anestezijos tikslas yra užtikrinti patogias, saugias, efektyvias medicinines ar chirurgines procedūras, sumažinant stresą, skausmą, diskomfortą bei įvertinti galimas komplikacijas, atsižvelgiant į kiekvieną pacientą individualiai (5).

Pats terminas ,,anaisthaesia“ graikų kalboje reiškia be jutimo, be jautrumo, tai apibūdina ir pagrindinį anestezijos tikslą, kad pacientas nejaustų skausmo manipuliacijų ar chirurginių operacijų metu. Nejautrumas gali būti tiek viso kūno tiek atskiros srities ar kūno dalies (6), tad anestezija skirstoma į bendrinę ir vietinę nejautrą.

9

Anesteziją sukelia vaistai, kurie slopiną nervinio audinio aktyvumą lokaliai, tam tikroje srityje arba slopina visą centrinę nervų sistemą. Terminas apibūdinantis procesą, kuomet yra slopinama visa centrinė nervų sistema, vadinamas bendrine nejautra. Bendrinė nejautra yra vaistų sukelta, kontroliuojama, grįžtama nesąmoningumo būsena, kurios metu slopinama CNS ir jutimai. Tokioje būsenoje esantis pacientas nereaguoja į skausmą. Jutimai, motorika, autonominiai refleksai silpnėja priklausomai nuo to, kokie vaistai buvo aplikuoti ir kokia buvo pasirinkta aplikavimo technika (4). Vietiniai anestetikai, vartojami vietinėje ir regioninėje nejautroje, gali visiškai užblokuoti nociceptinių impulsų perdavimą, sumažindami tiek operacinį, tiek pooperacinį skausmą (7).

1.2. Bendrinės nejautros sukėlimo būdai

Yra išskiriami du bendrosios anestezijos sukėlimo būdai: inhaliacinė ir neinhaliacinė bendroji anestezija. Smulkiųjų gyvūnų praktikoje neinhaliacinė nejautra aplikuojama intraveniniu arba intraraumeniniu būdu. Taip pat yra naudojamos skirtingos technikos, kombinuojant anestetinius medikamentus. Pilna injekcinė anestezija yra kai anestetikų kombinacija yra suleidžiamaa į veną arba į raumenį (TIA) (8). Kuomet aplikuojami anestetikai bei analgetikai į veną, toks metodas vadinamas pilna intravenine anestezija (TIVA), kuomet naudojami intraveniniai bei inhaliaciniai anestetikai, tai vadinama daline intravenine anestezija (PIVA). Smulkiųjų gyvūnų operacijoms dažniausiai taikoma inhaliacinė anestezija (3), nebent to padaryti nepavyksta dėl būtinos plaučių ventiliacijos kritiniais atvejais, arba kuomet dėl ribotų išteklių nėra galimybių naudoti inhaliacinius anestetikus (9). Inhaliaciniai anestetikai gali būti tiekiami endotrachėjiniu vamzdeliu, naudojant kaukes, kameras (10).

Anestezijos palaikymo inhaliacinėmis dujomis privalumai: saugus anestezijos palaikymas, esant komplikacijoms galima staigiai nutraukti inhaliacinės medžiagos tiekimą. Lyginant su injekciniais anestetiniais vaistais, inhaliacinių anestetikų poveikį galima greitai eliminuoti. Deguonies tiekimas visos operacijos metu ir intubacija palengvina ir sumažina komplikacijas, susijusias su kvėpavimo sistema. Esant kvėpavimo sutrikimams arba sustojus kvėpavimui, endotrachėjinio vamzdelio pagalba galima pradėti taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Inhaliacinių anestetikų naudojimo galimybės labai plačios, galima naudoti pacientams sveriantiems labai mažai, pavyzdžiui Chichuachua veislės šunų jaunikliams, kurie gali sverti ir mažiau nei 1 kg ir šunims, tokiems kaip mastifai, sveriantiems iki 100 kg (11).

10

1.3. Smulkiųjų gyvūnų anestezijos metu naudojami medikamentai

Anestezijos metu naudojami alfa-2 adrenerginiai agonistai, benzodiazepinai, inhaliaciniai ir injekciniai anestetikai, opioidai. Anestezija yra skirstoma pagal etapus: premedikacija, indukcija ir palaikymas. Skirtingais etapais naudojami skirtingi medikamentai.

Premedikacija taikoma siekiant sumažinti gyvūno stresą, baimę. Gyvūnui atsipalaidavus tampa lengviau įvesti intraveninį kateterį. Taip pat premedikacija reikalinga siekiant sumažinti indukcijai ir palaikymui naudojamų medikamentų kiekį. Premedikacijos metu naudojami analgetikai sumažina gyvūno reakciją į skausmą (12). Premedikacijai naudojami fenotiazinų klasės medikamentai, alfa-2 adrenoreceptorių agonistai, benzodiazepinai, opioidai. Fenotiazinų klasės medikamentas naudojamas premedikacijai yra acepromazino maleatas, kuris veikia sedatyviai, tačiau skausmo nemalšina. Vaisto dozė 0,01-0,05mg/kg, Naudojamas švirkščiant į raumenį ar į veną. Lietuvoje nėra registruoto vaisto su acepromazino maleatu. Alfa-2 andrenoreceptorių agonistai: medetomidino hidrochloridas, deksmedetomidinas. Medetomidinas kaip ir kiti alfa-2 adrenoreceptorių agonistai dažnai naudojami veterinarinėje medicinoje dėl dvejopo poveikio. Medetomidinas veikia sedatyviai ir skausmą malšinančiai (analgetiškai) (13,14). Medetomidino veikimas yra priklausomas nuo dozės: mažos dozės sukelia švelnią sedaciją ir analgeziją, o didelės dozės sukelia aukšto lygio sedaciją ir analgeziją. Medetomidinas kartu su opioidu butorfanoliu pasižymi geresniu sedatyviniu poveikiu nei medetomidinas ar butorfanolis atskirai. Lietuvoje yra registruotas Sedin 1mg/ml injekcinis tirpalas šunims ir katėms (medetomidino hidrochloridas), kuris naudojamas bendrosios anestezijos premedikacijai. Sedator 1mg/ml injekcinis tirpalas šunims ir katėms (medetomidinas), naudojamas premedikacijai. Cepetor 1mg/ml injekcinis tirpalas šunims ir katėms bendrajai nejautrai premedikuoti. Domitor Vet 1mg/ml injekcinis tirpalas šunims ir katėms (medetomidinas) anestezijos premedikacijai (14,15,16). Injekcinis deksmedetomidinas plačiai naudojamas sedacijai, raminimui, analgezijai veterinarinėje medicinoje. Jis gali būti injekuojamas tiek į veną tiek į raumenis. Deksmedetomidinas yra stipriausias iš alfa-2 agonistų, pasižymi ilgalaikiu poveikiu. Jis yra farmakologiškai aktyvus medetomidino d-izomeras. Jis užtikrina gerą sedaciją bei analgeziją. Deksmedetomidino privalumas yra tas, kad jis turi minimalų slopinamąjį poveikį respiratorinei sistemai, todėl gali būti naudojamas ir pacientams su apsunkintu kvėpavimu (17). Deksmedetomidinas taip pat kaip ir medetomidinas gali būti kartu naudojamas su opiodais premedikacijos metu, taip sumažindamas anestetinių preparatų dozes. Sedatyvinis deksmedetomidino poveikis trunka 30-70 min (18,19). Lietuvoje registruoti vaistai: Dexdomitor 0,5mg/ml inj. tirp. (dekmsedetomidinas) šunims ir katėms premedikacijai sukelti. Opioidai: Butorfanolis, buprenorfinas, metadonas. Butorfanolis yra sintetinis opioidas, kuris klasifikuojamas kaip ĸ receptorių agonistas ir µ receptorių antagonistas. Butorfanolis pasižymi dideliu afintitetu opioidų receptoriams ir yra sunkiai

11

pakeičiamas (15). Butorfanolio dozė premedikacijai (0,1–0,4 mg/kg i.m., s.c.). Buprenorfino analgezija trunka ilgiau, nei butorfanolio, o trumpiausiai veikiantis opoidas naudojamas premedikacijai yra metadonas. Lietuvoje registruoti vaistai: Butomidor 10mg/ml inj. tirp. Šunims ir katėms (butorfanolis) analgezijai, sedacijai, premedikacijai. Bupaq 0,3mg/ml inj. tirp. šunims ir katėms (Buprenorfinas) padidinti sedacinį poveikį šunims. Insistor 10mg/ml inj. tirp. (metadonas) šunims ir katėms analgezijai ir premedikacijai. Benzodiazepinų klasės medikamentams priskiriamas diazepamas, kuris slopina centrinę nervų sistemą, sukeldamas anksiolitinį, raminamąjį, skeleto ir raumenų atpalaiduojantį bei prieštraukulinį poveikį. Tikslus veikimo mechanizmas nenustatytas. Lietuvoje registruotas Solupam 5mg/ml injekcinis tirpalas šunims ir katėms (diazepamas), gydo raumenų spazmus ir yra skirtas premedikacijai (14).

Indukcija yra paciento įvedimas į narkozę. Tam yra naudojamas propofolis. Propofolis yra intraveninis anestetikas, dažnai naudojamas dėl tinkamo farmakokinetinio ir farmakodinaminio profilio (20). Kaip ir daugelio anestetikų, propofolio veikimo mechanizmas nėra iki galo suprastas, bet manoma, kad jis paveikia GABA receptorius smegenyse, taip slopindamas nervinių impulsų perdavimą. Propofolis yra alkilfenolis, kuris pasižymi raminamuoju, sedatyviniu poveikiu. Privalumai naudojant propofolį: sukeliama sklandi indukcija, greitas pabudimas po anestezijos. Propofolis jungiasi su plazmos baltymais, plačiai pasiskirsto ir greitai pasišalina. Kliresnsas atsiranda metabolinio proceso metu kepenyse ir priklauso nuo kraujotakos, šalinamas su šlapimu (21). Propofolis nenaudojamas vaikingoms kalėms (22). Propofolio dozė naudojama indukcijai 2–6 mg/kg i.v.

Anestezijos palaikymą atliekant inhaliaciniu būdu, tam yra naudojamos sevoflurano arba izoflurano dujos. Sevofluranas yra halogenintos, nedegios, nesprogios, lakios dujos skirtos inhaliacijai. Minimali alveolinė koncentracija (MAK) yra minimali koncentracija, kuri reikalinga, kad 50 proc. pacientų nejudėtų per pirminį operacinį pjūvį. Sevoflurano MAK šunims yra 2,36 proc.. Sevoflurano tirpumo kraujyje koeficientas yra 0,68. Kuo mažesnis koeficientas, tuo greitesnė anestezijos indukcija bei efektyvesnis anestezijos gylio reguliavimas (11). Pradžioje būtina atlikti preoksigenaciją, kurios metu pacientui tiekiamas grynas deguonis (23). 3min tiekiant 100 proc. deguonį, hemoglobinas būna pilnai įsotintas deguonimi 6 minutes (24). Anestezijos palaikymo metu sevoflurano dujos yra tiekiamos sumaišytos kartu su deguonimi per įstatytą endotrachėjinį vamzdelį (25). Kitos anestezijos palaikymui naudojamos inhaliacinės dujos yra izofluranas. Kaip ir sevofluranas tai yra halogenintos, lakios dujos. Izoflurano MAK šunims yra 1,3 proc. Šios dujos pasižymi didesniu tirpumu kraujyje: koeficientas siekia 1,4 (26,27). Bendrosios nejautros palaikymui naudojama 0,5-2 proc. koncentracijos izoflurano dujos (28). Sevoflurano ir izoflurano dujos daugiausiai yra eliminuojamos iš organizmo kvėpavimo metu nutraukus anesteziją. Tik mažas kiekis šių dujų yra metabolizuojamas kepenyse ir išskiriamas per inkstus. Kepenyse metabolizuojama apie

12

1 proc. inhaliacinių dujų, todėl jos saugios naudoti pacientams, turintiems kepenų sutrikimus. Abu inhaliaciniai anestetikai sukelia panašius šalutinius reiškinius: centrinės nervų sistemos slopinimas, kvėpavimo slopinimas, temperatūros reguliavimo centro slopinimas, hipotenzija, vazodilatacija bei miokardo slopinimas (29).

Atipazolio hidrochloridas skirtas nutraukti sedacinį poveikį. Tai yra alfa-2 antagonistas, kuris pašalina alfa-2 agonistų (medetomidino, deksmedetomidino) poveikį. Aplikavus medikamentą į raumenį, alfa-2 agonistų poveikis yra nutraukiamas per 5-10 minučių (30,31). Nutraukus sedacinį medetomidino ar deksmedetomidino poveikį jų antagonistu, nutraukiamas ir analgezinis poveikis, todėl po operacijos būtina skirti papildomai medikamentų nuo skausmo. Pooperaciniam skausmui malšinti naudojamas meloksikamas. Tai yra enolio rūgšties darinys. Jis priskiriamas prie nesteroidinių priešuždegiminių medikamentų ir puikiai tinka malšinti pooperacinį skausmą (32). Meloxidyl 5mg/ml inj. tirp. šunims ir katėms (meloksikamas) skausmui malšinti (14).

1.4. Anestezijos protokolų pasirinkimas skirtingų rizikos grupių kalėms

Renkantis anestetikus bei jų naudojimo metodą būtina atkreipti dėmesį į kalės veislę, amžių, svorį, kūno sudėties indeksą, elgseną, gretutines ligas, atliekamos procedūros trukmę (5). Amerikos anesteziologų asociacija pateikė pacientų klasifikaciją, pagal fizinę būklę (1 lent.).

1 lentelė. Anestezijos rizikos klasės Rizikos klasė Gyvūno fizinė būklė

I Sveikas gyvūnas

II Gyvūnas sergantis lengvomis sisteminėmis ligomis, kurios sukelia nežymius sveikatos pakitimus

III Menkos ar vidutinės sisteminės ligos, sukeliančios vidutinius sveikatos sutrikimus (karščiavimas, hipovolemija, anemija).

IV Sunkios sisteminės ligos, keliančios grėsmę paciento gyvybei (toksemija, uremija, stipri hipovolemija).

V Gaištantys gyvūnai, kurie nugaiš per 24 h nepriklausomai nuo suteiktos pagalbos E Kritinės būklės pacientas. Reikalinga skubi pagalba.

Aukštesnė rizikos klasė lemia blogesnę anestezijos baigtį bei padidina galimų komplikacijų pasireiškimą anestezijos metu (33). Taip pat šunims aukštesnė rizikos klasė, senyvas amžius, mažas svoris turi įtakos letaliai baigčiai anestezijos metu (34).

Veislė. Yra keletas anestetikams jautrių šunų veislių. Greihaundų veislės šunys jautrūs barbitūratams, kurie pastariesiems sukelia hiperkalemiją. Taip pat šios veislės šunys jautrūs tiopentaliui bei propofoliui. Propofolio metabolizmas šios veislės šunims yra labai lėtas, todėl būtina aplikuoti vaistą labai lėtai (35). Dėl specifinės anatomijos brachiocefalinių veislių šunims pastebimos dažnesnės anestezijos komplikacijos, susijusios su kvėpavimo takų obstrukcija. Šios veislės šunims

13

būtina skirti ypatingą dėmesį anestezijos monitoringo metu, kadangi sedacijos metu atpalaiduojami raumenys gali apsunkinti gyvūno kvėpavimą, prasideda hipoventiliacija, hipoksija. Taip pat juos sunku intubuoti bei parinkti tinkamą endotrachėjinio vamzdelio dydį. Mažų veislių šunims pasitaiko trachėjos kolapsas, hipotermija, dėl sąlyginai didelio kūno paviršiaus ploto. Būtina atkreipti dėmesį, kad kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai turi predispoziciją sirgti širdies ligomis (36-38).

Amžius. Gretutinės ligos dažniausiai pasireiškia senyvame amžiuje, o pacientams, kurie yra labai jauni, būna nepilnai susiformavusios fiziologinės sistemos. Labai jauniems ar seniems pacientams didėja anestezijos rizika dėl pakitusio reagavimo į vaistus, senyviems pacientams dėl gretutinių ligų (39, 40). Pediatriniams pacientams dažniau pasireiškia hipoglikemija, geriatriniams pacientams dažnai pasireiškia komplikacijos, susijusios su kvėpavimo bei kraujotakos sistemomis. (41, 42). Didžiąją dalį operacijų, kurių metu pakeistas anestezijos planas ar sustabdyta pati operaciją apima tokios procedūros, kurios yra atliekamos geriatriniams pacientams (43).

Šuns svoris turi įtakos anestezijos eigai (44). Ypatingai mažų veislių šunys tampa kiekvieno anesteziologo iššūkiu, kadangi juos sunku intubuoti, jiems dažnai pasireiškia hipotermija bei sunku atlikti monitoringą. Taip pat galimas netinkamas vaistų dozės apskaičiavimas bei perdozavimas. Didelių veislių šunims rizika iškyla kuomet perdozuojami vaistai skaičiuojant pagal mililitrų kilogramui kiekį, o ne pagal paciento paviršiaus plotą (23). Taip pat viršsvoris turi įtakos vaistų dozavimui. Nutukimas manoma turi įtakos propofolio kiekiui. Nutukusioms kalėms reikalinga mažesnė dozė propofolio ir jis turi būti leidžiamas labai lėtai, dėl kvėpavimo sistemos slopinimo, kaip neigiamos reakcijos (45). Svarbu atkreipti dėmesį į gretutines ligas, kilusias dėl viršsvorio ir tinkamai parinkti medikamentus, kurie minimaliai slopintų kvėpavimo, kraujotakos bei kepenų funkcijas. Rekomenduojama vengti naudoti alfa-2 agonistus nutukusiems gyvūnams, dėl neigiamo poveikio kardiovaskulinei sistemai (46).

1.5. Anestezijos monitoringas

Pagrindinis anestezijos monitoringo uždavinys yra stebėti ir palaikyti stabilią gyvūno būklę bei išvengti galimų komplikacijų bendrinės anestezijos metu. Kiekvienas pacientas privalo būti atidžiai stebimas nuo premedikacijos aplikavimo iki pilno atsigavimo. Pacientą būtina stebėti visuomet, duomenis fiksuoti kas 5 minutes (47). Paciento gyvybinių funkcijų nepertraukiamas stebėjimas anestezijos metu, sumažina mirties tikimybę. Kuomet monitoringas nėra atliekamas arba jis nepilnavertis, paciento mirties tikimybė anestezijos metu išauga iki 35 proc. (39). Monitoringas atliekamas stebint daugiaparametrinius elektroninius monitorius bei fiziologinius parametrus tikrinant praktiškai (23). Gyvūno stebėjimas pradedamas dar prieš aplikuojant anestetikus. Atliekamas bendras klinikinis tyrimas, įvertinama gyvūno būklė, identifikuojamos galimos rizikos

14

(pvz. veislė, amžius, svoris, rizikos grupė), įvertinamas elgesys. Prieš atliekant operaciją svarbu atlikti ir kraujo tyrimus, įvertinti inkstų, kepenų rodiklių parametrus. Šie kintamieji faktoriai daro įtaką anestetikų pasirinkimui, dozei.

Stebėjimo procedūrų pasirinkimas priklauso nuo daugelio faktorių, tokiu kaip turimos techninės galimybės, anesteziologo kompetencija, paciento būklė, atliekamos operacijos pobūdis bei trukmė (48).

Pagrindiniai aspektai stebint anesteziją (4) ▪ anestezijos gylis

▪ kraujotaka ▪ kvėpavimas ▪ temperatūra

Anestezijos gylis vertinamas pagal palpebralinį, ragenos ir rijimo refleksą, akies obuolio poziciją, apatinio žandikaulio, raumenų bei analinį tonusą, atsaką į chirurginę stimuliaciją, judesius. Lengvas anestezijos gylis yra tuomet kai yra stiprus palpebralinis ir ragenos refleksas, centrinė akies pozicija, rijimo refleksas, raumenų trūkčiojimas, padažnėjęs kvėpavimas ir širdies dažnis. Vidutiniam anestezijos gyliui būdinga ventralinė akies obuolio rotacija, neigiamas palpebralinis bei sulėtėjęs ragenos refleksas. Gili anestezija pasižymi raumenų relaksacija ir neigiamu apatinio žandikaulio tonusu, centrine akies obuolio pozicija be ragenos reflekso. Nėra atsako į chirurgines manipuliacijas, sumažėja širdies, kvėpavimo dažnis, pulsas tampa silpnas (49).

Širdies susitraukimų dažnis, ritmas, kapiliarų prisipildymo laikas, kraujospūdis, gleivinių spalva ir pulsinė oksimetrija geriausiai atspindi kardiovaskulinę funkciją (23). Širdies susitraukimų dažnis yra svarbus širdies darbą lemiantis veiksnys (50). Normalus širdies susitraukimų dažnis didelių veislių šunims 60-120, mažų veislių šunims 80-160 kartų per minutę. Anestezijos metu normalus širdies susitraukimų dažnis siekia 60-140 kartų per minutę. EKG stebėjimas suteikia vertingos informacijos apie elektrinių impulsų laidumą širdyje. Anestezuotiems pacientams EKG stebėjimas gali leisti nustatyti vaistų sukeltas aritmijas, taip pat aritmijas, kurias gali sukelti elektrolitų disbalansas. Kraujospūdžio stebėjimas yra informatyvus parametras organų bei audinių perfuzijai įvertinti. Žemas kraujospūdis rodo nepakankamą organų kraujotaką, o tai gali sukelti organų nepakankamumą (23).

Kraujospūdį galima matuoti tiek tiesioginiu tiek netiesioginiu būdu. Tiksliausias yra tiesioginis matavimas. Netiesioginiu būdu kraujo spaudimas matuojamas Doplerio ultragarsiniu matuokliu bei oscilomteru. Doplerio matuoklio zondas fiksuoja pratekantį arterinį kraują. Oscilometrinio metodo metu ant gyvūno galūnės dedama manžetė, fiksuojamas sistolinis bei diastolinis kraujo spaudimas. Tiesioginis kraujo spaudimo matavimas atliekamas tik kritinės būklės pacientams, naudojant tiesiai į arteriją įvestą kateterį (51). Pulso oksimetras matuojantis pulsą bei oksigenaciją plačiai paplitęs

15

veterinarinėje medicinoje (52). Pulso oksimetrija naudojama siekiant įvertinti oksigenizaciją arteriniame kraujyje. Oksimetras šviesos absorbcijos būdu matuoja procentinį skirtumą tarp deguonimi įsotinto ir neįsotinto arterinio kraujo. Rodiklis vadinamas saturacija ir žymimas SpO2. Hemoglobino prisotinimas deguonimi kraujyje turi būti ne mažesnis nei 95 proc. Sensorius dedamas tokioje vietoje, kurioje yra aktyvi bei pakankama kraujotaka. Tai gali būti liežuvis, ausis, vulva, pirštai. Tai yra greitas ir patogus metodas įvertinti kaip funkcionuoja tiek kardiovaskulinė tiek kvėpavimo sistema. Rezultatų paklaida gali atsirasti dėl gyvūno judėjimo, odos pigmentacijos, anemijos, žemos kūno temperatūros (4). Kapiliarų prisipildymo laikas atspindi periferinės kraujotakos efektyvumą. Paspaudus gleivinę ši pabąla, atleidus atsistato į pirminę būseną per 1-2 s. (49).

Stebint kvėpavimo sistemą dėmesys atkreipiamas į įkvėpimų dažnį, oksigenaciją, ventiliaciją (23). Normalus kvėpavimo dažnis mažų veislių šunims yra 15-25, didelių veislių šunims nuo 8 iki 20 kartų per minutę (53). Normalus įkvėpimų skaičius anestezijos metu yra nuo 7 iki 20 kartų per minutę. Įkvėpimų skaičius vertinamas vizualiai pagal krūtinės judesius, auskultuojant arba stebint prie anestezijos aparato prijungto ambu maišo prisipildymą ir ištuštėjimą. Plaučių ventiliacijos efektyvumas vertinamas pagal iškvepiamo anglies dioksido kiekį, kuris atspindi anglies dioksido koncentraciją kraujyje. Iškvėpto anglies dioksido kiekio matavimas vadinamas kapnografija, o rodiklis ETCO2 (angl. End-tidal) (23).

Kūno temperatūra. Temperatūros matavimas yra vienas iš klinikinio tyrimo metodų, kurio rezultatais remiantis įvertinama gyvūno būklė (stresas, šokas, infekcinės ligos) (54). .Normali neanestezuotų šunų temperatūra varijuoja nuo 37,8°C iki 39,2°C , anestezijos metu temperatūra gali nukristi iki 36,6°C (55). Matuojama rektinė gyvūno temperatūra skaitmeniniu kontaktiniu termometru arba į gyvūno trachėją įvestu zondu, kuriuo užfiksuoti duomenys rodomi anestezijos aparato monitoriuje. Rektinė temperatūra yra artimiausia realiai kūno temperatūrai, bet būna šiek tiek mažesnė dėl žarnyne esančių išmatų, oro (59). Anestezuotas gyvūnas negali atlikti termoreguliacijos, todėl temperatūros monitoringas atliekamas kiekvienam pacientui (12). Paciento kūno temperatūra indukcijos metu nukrenta dėl kraujo persiskirstymo. Šio temperatūros sumažėjimo išvengti negalima, tačiau galima kontroliuoti, kad temperatūra nemažėtų anestezijos metu (49). Ne toks invazyvus, mažiau dirginantis metodas yra ausies bei ragenos temperatūros matavimas bekontakčių infraraudonųjų spindulių termometru arba skaitmeniniu kontaktiniu termometru matuojama pažasties temperatūra, tačiau nėra patikimos koreliacijos tarp skirtingų matavimo metodų lyginant su rektine temperatūra (57,58), todėl tikslinga rinktis matuoti rektinę temperatūrą, kuri realiausiai atitinką vidaus organų temperatūrą (59).

16

1.6. Komplikacijos bendrinės nejautros metu

Esant komplikacijoms bendrinės nejautros metu būtina į jas nedelsiant reaguoti. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra hipotenzija, hipoventiliacija, hipoksemija, hipotermija, aritmijos: sinusinė tachikardija ir bradikardija.

Hipotenzija (kraujo spaudimo sumažėjimas) yra dažna komplikacija anestezijos metu. Jos metu sumažėja spaudimas. Tai galima įvertinti pagal parametrus monitoriuje arba atkreipiant dėmesį į kitus fiziologinius parametrus: kapiliarų prisipildymo greitį, palpuojant periferinį pulsą. Padidėjęs kapiliarų prisipildymo laikas bei susilpnėjęs periferinis pulsas yra nepakankamos kraujotakos požymis (23). Alfa 2-agonistai turi poveikį kardiovaskulinei sistemai. Po injekcijos įvyksta nuo dozės priklausanti vazokonstrikcija, kuri sukelia hipertenziją. Taip pat gali atsirasti ir pirmo bei antro tipo atrioventrikulinė blokada (60).

Dažniausiai pasitaikančios aritmijos anestezijos metu yra sinusinė tachikardija, sinusinė bradikardija, atrioventrikulinė blokada ir ventrikulinė aritmija. Aritmijos diagnozuojamos auskultuojant širdį, stebint EKG, pulsometro duomenis bei SpO2 kreivę.

Tachikardija. Kai širdies susitraukimų skaičius stambių bei smulkių veislių šunims siekia 150-190 kartų per minutę - įtariama tachikardija (4). Ji gali pasireikšti dėl nepakankamo nejautros gylio. Antrinę tachikardiją gali sukelti hipoksemija, hipovolemija bei medikamentai: dopaminas, ketaminas, atropinas ir alfaksalonas (23). Tachikardiją gali sukelti anestetikai: ketaminas, taip pat parasimpatinę nervų sistemą stimuliuojantys medikamentai: dopaminas, dobutaminas, norepinefrinas, efedrinas, epinefrinas (61). Opioidai, alfa-2 adrenerginiai receptorių agonistai gali sukelti bradikardiją (14).

Hipertenzija. Per aukštas kraujo spaudimas pasireiškia, kai arterinis kraujo spaudimas yra didesnis nei 120-140 mm Hg, o sistolinis didesnis nei 160-180 mm Hg (4). Kaip neigiamas efektas stebimas aplikuojant alfa-2 adrenerginius agonistus (deksmedetomidiną, medetomidiną, ksilaziną). Hipoventiliacija sukelia intraveniniai indukcijai sukelti naudojami medikamentai: diazepamas, ketaminas, propofolis. Taip pat opioidai, intraveniniai indukciniai agentai. Propofolis turi būti leidžiamas lėtai, kadangi didėlės staigios dozės sukelia kvėpavimo sustojimą. (62).

Hipotermija anestezijos metu turi šalutinių poveikių. Sumažėjusi kūno temperatūra slopina organizmo sistemų funkcijas, mažėja inhaliacinių dujų anestezijos gyliui palaikyti poreikis, sulėtėja vaistų metabolizmas, sunkesnis pabudimas po anestezijos bei didesnė infekcinių žaizdų tikimybė dėl sulėtėjusio gijimo (12). Hipotermiją priklausomai nuo dozės sukelia inhaliaciniai anestetiniai agentai bei priešuždegiminiai medikamentai.

Regurgitacija anestezijos metu gali tapti aspiracinės pneumonijos, stemplės uždegimo ar stemplės striktūros priežastimi (63). Pykinimą sukelia opioidų (buprenorfino, butorfanolio, fentanilio, morfino bei hidromorfino) naudojimas.Taip pat premedikacijai naudojant medetomidiną yra didesnė

17

tikimybė regurgitacijai. Didelių veislių šunys, taip pat šunys, kurie priskiriami 3 ar aukštesnei rizikos grupei, remiantis tyrimų duomenimis, turi didesnę tikimybę regurgitacijai anestezijos metu (64).

18

2.

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimui duomenys rinkti nuo 2019 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. lapkričio mėnesio X ir Y smulkiųjų gyvūnų klinikose. Tyrimo metu buvo stebimos kalių OHE operacijos ir pildomi anestezijos protokolai, vėliau juos analizuojant ir lyginant pagal skirtingas klinikas, anestezijos schemas, kalių amžių. Tyrimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (65).

2.1. Naudotos medžiagos

Premedikacijai naudotas deksmedetomidinas (Dexdomitor 0,5 mg/ml inj. tirp., Orion Pharma) X klinikoje naudota dozė 15,4±0,8 µg/kg, Y klinikoje 14,3±0,9 µg/kg, medetomidinas (Sedin 1mg/1ml inj. tirp., Vetpharma), X klinikoje naudota dozė 33,4±0,8 µg/kg, Y klinikoje 25,34±0,9 µg/kg, butorfanolis (Butomidor 10mg/ml inj. tirp., Richter Pharma). X klinikoje naudota dozė 0,1mg/kg, Y klinikoje 0,1mg/kg.

Indukcijai naudotas propofolis (Propofol 10mg/ml inj. emulsija., Fresenius Kabi AB). X klinikoje naudota dozė 2,5±0,3 mg/kg, Y klinikoje 2,4±0,4 mg/kg.

Palaikymui – sevolfuranas arba izofluranas (Isoflurin 1000 mg/g 250 ml Vetpharma), (Sevoflo 100 % 250 ml, Chanelle). X klinikoje naudota sevoflurano koncentracija 2,3 proc.±0,2 Y klinikoje 2,2 proc.±0,28. X klinikoje naudota izoflurano koncentracija 1,1 proc.±0,12 Y klinikoje 1,01 proc.±0,1.

Auskultacijai naudotas Litman II stetoskopas, temperatūros matavimui – termometras Microlife VT 1831.

Naudoti anestezijos aparatai: WATO EX-35, Leon, Drager, monitorius Mindray MEC 1200 vet, Datascope passport 2.

2.2. Tyrimo atlikimo metodas

Duomenys buvo pradedami rinkti X ir Y klinikoje dar prieš operaciją. Pagal klinikinio tyrimo protokolo duomenis užrašoma data, šeimininko duomenys, operacijos rūšis, veterinarijos gydytojų bei asistentų duomenys, gyvūno rūšis, veislė, lytis, amžius, svoris, įvertinama rizikos grupė, būsena. Matuota gyvūno temperatūra, auskultuota širdis bei plaučiai, siekiant įvertinti galimas patologijas ir taip išvengti galimų komplikacijų anestezijos metu. Anestezijos stebėsena pradėta tą pačią akimirką, kai buvo aplikuojami medikamentai, sukeliantys premedikaciją, gyvūnas buvo stebimas nuolat. Pažymėtas preparatų aplikavimo laikas ir vieta, dozė, intubacijos ir ekstubacijos laikas. Vėliau parametrai fiksuoti ir užrašyti anestezijos akte kas 5 minutes. Aktas pildytas 60 min. Stebimi ir užrašomi šie parametrai:

19

Temperatūra: matuota rektinė kūno temperatūra naudojant elektroninį termometrą arba stemplės temperatūra įvedus į gyvūno stemplę daviklį, kuriuo išmatuota temperatūra rodyta monitoriaus ekrane.

Kvėpavimo dažnis – stebint monitoriaus duomenis, auskultuojant krūtinę, vizualiai stebint krūtinę ar pilvą arba stebint anestezijos aparato oro maišo susitraukimus. Įvertintas įkvėpimų skaičius per minutę.

Širdies susitraukimų dažnis – stebint monitoriaus duomenis arba auskultuojant stetoskopu krūtinę. Įvertintas širdies susitraukimų dažnis per minutę.

SpO2 – stebint ant gleivinės uždėto daviklio duomenis monitoriaus ekrane.

Duomenys rinkti stebint kalių OHE X ir Y klinikose. Tyrime stebėtų kalių svoris svyravo nuo 10 iki 30 kg. Atsižvelgiant į riziką anestezijos metu visos kalės priskirtos I rizikos grupei pagal Amerikos anesteziologų asociacijos klasifikaciją. Kiekvienai kalei prieš bendrąją nejautrą atliktas klinikinis tyrimas buvo be pakitimų, auskultuojant krūtinę bei širdį pašalinių garsų nefiksuojama.

Išskirtos 2 grupės pagal naudojamas skirtingas anestezijos schemas (2 lentelė). I grupei priklausė kalės, kurioms operacijų metu naudotas medetomidinas, butorfanolis, propofolis bei sevofluranas. II grupei priklausė kalės, kurioms operacijų metu naudotas deksmedetomidinas, butorfanolis, propofolis bei izofluranas. Taip pat kalės suskirstytos į pogrupius pagal gyvūno amžių (3 lentelė).

2 lentelė. Kalių suskirstymas į grupes pagal skirtingas anestezijos schemas

I grupė Medetomidino hidrochloridas + butorfanolis + propofolis + sevoflurano dujos

II grupė Deksmedetomidinas + butorfanolis + propofolis + izoflurano dujos

3 lentelė. Kalių suskirstymas į grupes pagal amžių

2.3. Statistinė analizė

Surinkti duomenys analizuoti Microsoft Office 2010 paketu, statistine programa Excel 2010. Apskaičiuoti fiziologinių rodiklių vidurkiai skirtingose grupėse laiko atžvilgiu, vidurkių paklaidos, statistinis patikimumas, apskaičiuotas komplikacijų pasireiškimo dažnis, kokybinių parametrų patikimumas taikant chi-kvadrato testą. Buvo lyginami fiziologinių rodiklių skirtumai tarp I ir II anestezijos schemų X klinikoje ir atitinkamai Y klinikoje. Tarp X ir Y klinikos lygintos tos pačios

I grupė <2 m.

20

anestezijos schemos ir amžiaus grupės. Nubrėžti grafikai vaizduojantys fiziologinių rodiklių pokyčius, komplikacijų pasireiškimo dažnį.

2.4. Tyrimo atlikimo schema

Kalių anamnezės rinkimas X klinikoje

OHE operacijų stebėjimas X klinikoje

Anestezijos aktų pildymas X klinikoje

Kalių anamnezės rinkimas Y klinikoje

OHE operacijų stebėjimas Y klinikoje

Anestezijos aktų pildymas Y klinikoje

Tiriamųjų suskirstymas į grupes pagal anestezijos schemą,

kliniką bei amžių

Gautų rezultatų apdorojimas statistinėmis priemonėmis Rezultatų apibendrinimas

21

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrimo metu stebėta 27 kalės, kurioms buvo atliekama OHE operacija. Operacijos buvo stebimos ir aktai buvo pildomi X ir Y smulkiųjų gyvūnų klinikose, atitinkamai 48,1 proc. (n=13) ir 51,9 proc. (n=14) kalėms.

Operacijų metu buvo taikytos dvi skirtingos anestezijos schemos, skirtingo amžiaus kalėms. X klinikoje I anestezijos schema taikyta 23,07 proc. (n=3) kalių iki 2 metų, 23,07 proc. (n=3) kalių nuo 2 iki 5 metų amžiaus. II anestezijos schema taikyta 30,76 proc. (n=4) kalių iki 2 metų, 23,07 proc. (n=3) kalių nuo 2 iki 5 metų amžiaus. X klinikoje atvejų skaičiaus pasiskirstymas, pavaizduotas 2 pav.

2 pav. Atvejų pasiskirstymas X klinikoje pagal anestezijos schemą ir amžiaus grupę

Y klinikoje I anestezijos schema taikyta 21,42 proc. (n=3) kalių iki 2 metų, 21,42 proc. (n=3) kalių nuo 2 iki 5 metų amžiaus. II anestezijos schema taikyta 21,42 proc. (n=3) kalių iki 2 metų, 35,71 proc. (n=5) kalių nuo 2 iki 5 metų amžiaus. Y klinikoje atvejų skaičiaus pasiskirstymas, pavaizduotas 3 pav.

3 pav. Atvejų pasiskirstymas Y klinikoje pagal anestezijos schemą ir amžiaus grupę

21,42 21,42 21,42 35,71 0 20 40 60 80 100 Iki 2m 2-5m Y klinika A tv ej ai , proc.

I anestezijos schema II anestezijos schema

23,07 30,76 23,07 23,07 0 20 40 60 80 100 Iki 2m 2-5m X klinika A tv ej ai , pr oc.

22

3.1. Skirtingų anestezijos schemų įtaka kalių fiziologiniams rodikliams X ir Y

smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikose abiejose amžiaus grupėse

3.1.1. I ir II anestezijos schemų įtaka I amžiaus grupės kalių temperatūros pokyčiui X klinikoje taikant I anestezijos schemą iki 2 metų amžiaus kalėms, operacijos pradžioje kūno temperatūra buvo 38,5 ± 0,31°C, operacijos pabaigoje sumažėjo iki 37,1°C ± 0,23 (3,6 proc.). X klinikoje iki 2 metų amžiaus kalėms taikant II anestezijos schemą temperatūra nuo 39,0 °C ± 0,18 pradžioje, nukrito iki 37,7 ± 0,02 (3,3 proc.) operacijos pabaigoje. (p<0,05).

Y klinikoje taikant I anestezijos schemą iki 2 metų amžiaus kalėms, temperatūra matavimo pradžioje siekė 38,5°C ± 0,27, pabaigoje sumažėjo iki 37,7°C ± 0,34 (2,08 proc.). Taikant II anestezijos schemą iki 2 metų amžiaus kalėms, temperatūra pradžioje siekė 38,4°C ± 0,42, pabaigoje sumažėjo iki 37,4°C ± 0,2 (2,6 proc.) (p<0,05). Temperatūrų kitimai kalėms iki 2 metų amžiaus pavaizduoti 4 pav.

4 pav. Temperatūros kitimas taikant I ir II anestezijos schemą kalėms iki 2 metų amžiaus X ir

Y klinikoje.

3.1.2. I ir II anestezijos schemų įtaka II amžiaus grupės kalių temperatūros pokyčiui X klinikoje taikant I anestezijos schemą kalėms nuo 2 iki 5 metų amžiaus, temperatūra matavimo pradžioje siekė 38,7°C ± 0,38, matavimo pabaigoje nukrito iki 37,4°C ± 0,23 (3,36 proc.) (p<0,05) Taikant II anestezijos schemą kalėms nuo 2 iki 5 metų amžiaus, temperatūra nuo 38,3°C ± 0,09 pradžioje, matavimo pabaigoje sumažėjo iki 37,2°C ± 0,27 (2,87 proc.) (p<0,05).

Y klinikoje taikant I anestezijos schemą kalėms nuo 2 iki 5 metų amžiaus, kūno temperatūra matavimo pradžioje siekė 38,2°C ± 0,33, pabaigoje sumažėjo iki 37,4°C ± 0,21 (2,09 proc.) (p<0,05).

* 37 37,5 38 38,5 39 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 T em per aū ra, ° C Laikas, min

I anestezijos schema I amžiaus grupė X klinika II anestezijos schema I amžiaus grupė X klinika

23

Taikant II anestezijos schemą kalėms nuo 2 iki 5 metų amžiaus, kūno temperatūra pradžioje siekė 38,4°C ± 0,18, pabaigoje sumažėjo iki 37,6°C ± 0,32 (2,08 proc.) (p<0,05).

Temperatūros kitimas kalėms nuo 2 iki 5 metų amžiaus pavaizduotas 5 pav.

5 pav. Temperatūros kitimas taikant I ir II anestezijos schemą II amžiaus grupės kalėms X ir Y

klinikoje.

3.1.3. I ir II anestezijos schemų įtaka I amžiaus grupės kalių kvėpavimo dažniui

X klinikoje taikant I anestezijos schemą iki 2 metų amžiaus kalėms, iki 15-tos minutės įkvėpimų skaičius nuo 28 k/min ± 14 sumažėjo iki 10 k/min ± 3 (64,3 proc.) (p<0,05), taikant II anestezijos schemą nuo 31 k/min ± 14 iki 19 k/min ± 5 (38,7 proc.) (p<0,05).

Y klinikoje taikant I anestezijos schemą iki 2 metų amžiaus kalėms, iki 15-tos anestezijos taikymo minutės kvėpavimo dažnis sumažėjo nuo 39 k/min ±18 iki 26 k/min ± 17 (33,3 proc.) (p<0,05), taikant II anestezijos schemą iki 2 metų amžiaus kalėms, kvėpavimo dažnis nuo 28 k/min ± 21 15-tą anestezijos minutę sumažėjo iki 19 k/min ± 12 (32,14 proc.) (p<0,05).

Įkvėpimų skaičiaus kitimas I amžiaus grupės kalėms pavaizduotas 6 pav. 37 37,5 38 38,5 39 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 T em p er at ūr a, ° C Laikas, min

I anestezijos schema II amžiaus grupė X klinika I anestezijos schema II amžiaus grupė Y klinika II anestezijos schema II amžiaus grupė X klinika II anestezijos schema II amžiaus grupė Y klinika

24

6 pav. Įkvėpimų skaičiaus kitimas taikant I ir II anestezijos schemą I amžiaus grupės kalėms X

ir Y klinikoje.

3.1.4. I ir II anestezijos schemų įtaka II amžiaus grupės kalių kvėpavimo dažniui

X klinikoje taikant I anestezijos schemą kalėms nuo 2 iki 5 metų amžiaus, iki 15-tos minutės įkvėpimų skaičius nuo 29 k/min ± 15 sumažėjo iki 10 k/min ± 13 (65,5 proc.) (p<0,05), taikant II anestezijos schemą nuo 38 k/min ± 15 iki 22 k/min ± 18 (42,1 proc.) (p<0,05).

Y klinikoje taikant I anestezijos schemą kalėms nuo 2 iki 5 metų amžiaus, iki 15-tos anestezijos taikymo minutės įkvėpimų skaičius sumažėjo nuo 25 k/min ± 16 iki 10 k/min ± 19 (60 proc.) (p<0,05), taikant II anestezijos schemą įkvėpimų skaičius nuo 25 k/min ± 20 sumažėjo iki 16 k/min ± 18 (36 proc.) (p<0,05). Įkvėpimų skaičiaus kitimas kalėms nuo 2 iki 5 metų amžiaus pavaizduotas 7 pav.

5 10 15 20 25 30 35 40 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 Įk vėp im ų sk aičiu s/m in Laikas, min

I anestezijos schema I amžiaus grupė X klinika I anestezijos schema I amžiaus grupė Y klinika II anestezijos schema I amžiaus grupė X klinika II anestezijos schema I amžiaus grupė Y klinika

25

7 pav. Įkvėpimų skaičiaus kitimas taikant I ir II anestezijos schemą II amžiaus grupės kalėms

X ir Y klinikoje

3.1.5. I ir II anestezijos schemų įtaka I amžiaus grupės kalių širdies susitraukimų dažniui X klinikoje taikant I anestezijos schemą širdies susitraukimų dažnis nuo 93 k/min ± 21 anestezijos pradžioje sumažėjo iki 57 k/min ± 15 (38,71 proc.) 20-tą anestezijos minutę (p<0,05). Taikant II anestezijos schemą širdies susitraukimų dažnis nuo 95 k/min ± 20 sumažėjo iki 65 k/min ± 13 (31,58 proc.) 20-tą anestezijos minutę (p<0,05).

Y klinikoje taikant I anestezijos schemą širdies susitraukimų dažnis pradžioje 103 k/min ± 17 20-tą anestezijos minutę sumažėjo iki 84 k/min ± 14 (18,45 proc.) (p<0,05), naudojant II anestezijos schemą nuo 91 k/min ± 15 pradžioje sumažėjo iki 73 k/min ± 10 (19,78 proc.) 20-tą anestezijos minutę (p<0,05). Širdies susitraukimų dažnio kitimas iki 2 metų amžiaus kalėms pavaizduotas 8 pav.

5 10 15 20 25 30 35 40 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 Įk vėp im ų sk aičiu s/m in Laikas, min

I anestezijos schema II amžiaus grupė X klinika I anestezijos schema II amžiaus grupė Y klinika II anestezijos schema II amžiaus grupė X klinika II anestezijos schema II amžiaus grupė Y klinika

26

8 pav. Širdies susitraukimų dažnio kitimas taikant I ir II anestezijos schemą iki 2 metų amžiaus

kalėms X ir Y klinikoje.

3.1.6. I ir II anestezijos schemų įtaka II amžiaus grupės kalių širdies susitraukimų dažniui X klinikoje taikant I anestezijos schemą kalėms nuo 2 iki 5 metų amžiaus, širdies susitraukimų dažnis nuo 102 k/min ± 29 anestezijos pradžioje nukrito iki 65 k/min ± 23 (36,27 proc.) 20-tą anestezijos minutę (p<0,05). Taikant II anestezijos schemą širdies susitraukimų dažnis nuo 101 k/min ±12 nukrito iki 76 k/min ± 14 (24,75 proc.) 20-tą anestezijos minutę (p<0,05).

Y klinikoje taikant I anestezijos schemą širdies susitraukimų dažnis pradžioje 101 k/min ± 22 20-tą anestezijos minutę sumažėjo iki 67 k/min ± 10 (33,66 proc.) (p<0,05), naudojant II anestezijos schemąširdies susitraukimų dažnis nuo 90 k/min ± 31 pradžioje sumažėjo iki 77 k/min ± 21 (14,44 proc.) 20-tą anestezijos minutę (p<0,05). Širdies susitraukimų dažnio kitimas II amžiaus grupės kalėms pavaizduotas 9 pav.

50 60 70 80 90 100 110 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 Šird ies s us itra uk im ų sk aičiu s/m in Laikas, min

I anestezijos schema I amžiaus grupė X klinika I anestezijos schema I amžiaus grupė Y klinika II anestezijos schema I amžiaus grupė X klinika II anestezijos schema I amžiaus grupė Y klinika

27

9 pav. Širdies susitraukimų dažnio kitimas taikant I ir II anestezijos schemą II amžiaus grupės

kalėms X ir Y klinikoje .

3.1.7. I ir II anestezijos schemų įtaka I amžiaus grupės kalių hemoglobino oksigenacijai Analizuojant hemoglobino prisotinimą deguonimi X klinikoje vidutinė SpO2 reikšmė taikant I anestezijos schemą iki 2 metų amžiaus kalėms buvo 94,8 proc. ± 0,27, taikant II schemą – 96,9 proc. ± 0,6.

Y klinikoje vidutinė SpO2 reikšmė taikant I anestezijos schemą iki 2 metų amžiaus kalėms buvo 96,3 proc. ± 0,72, taikant II schemą – 97,4 proc. ± 0,6. Hemoglobino oksigenacijos kitimas kalėms iki 2 metų amžiaus pavaizduotas 10 pav.

10 pav. SpO2 kitimas taikant I ir II anestezijos schemą I amžiaus grupės kalėms X ir Y klinikoje

60 70 80 90 100 110 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 Šird ies su sit rau kim ų dažn is /m in Laikas

I anestezijos schema II amžiaus grupė X klinika I anestezijos schema II amžiaus grupė Y klinika

II anestezijos schema II amžiaus grupė X klinika II anestezijos schema II amžiaus grupė Y klinika

94,8±0,27 proc. 96,3±0,72 proc. 96,9±0,59 proc. 97,4±0,55 proc. 93 94 95 96 97 98 99 I anestezijos schema I amžiaus grupė X klinika

I anestezijos schema I amžiaus grupė Y klinika

II anestezijos schema I amziaus grupė X klinika

II anestezijos schema I amžiaus grupė Y klinika

Sp O2 k o n ce n tr ac ij o s v id ru k is , p ro c.

28

3.1.8. I ir II anestezijos schemų įtaka II amžiaus grupės kalių hemoglobino oksigenacijai X klinikoje analizuojant SpO2 koncentraciją, vidutinė SpO2 reikšmė taikant I anestezijos schemą kalėms nuo 2 iki 5 metų amžiaus, buvo 95,4 proc. ± 0,7, taikant II schemą – 97,1 proc. ± 0,5.

Y klinikoje vidutinė SpO2 reikšmė taikant I anestezijos schemą kalėms nuo 2 iki 5 metų amžiaus buvo 96,6 proc. ± 0,8, taikant II schemą 98,1 proc. ± 0,3. Hemoglobino oksigenacijos kitimas II amžiaus grupės kalėms pavaizduotas 11 pav.

11 pav. SpO2 kitimas taikant I ir II anestezijos schemą II amžiaus grupės kalėms X ir Y klinikoje

3.2. Skirtingų anestezijos schemų įtaką komplikacijų pasireiškimui X ir Y klinikoje Stebint kalių OHE operacijas, X klinikoje komplikacijos pasireiškė 7 kalėms (53,8 proc.), Y klinikoje komplikacijos pasireiškė 2 kalėms (13,3 proc.) (p<0,05). Duomenys pavaizduoti 11 pav.

12 Pav. Komplikacijų pasireiškimas X ir Y klinikoje

Dažniausiai pasitaikiusi komplikacija X ir Y klinikose buvo bradikardija (širdies susitraukimų dažnis <60k/min) ir bradipnėja (įkvėpimų dažnis <7k/min).

95,4±0,72 proc. 96,6±0,81 proc. 97,1±0,5 proc. 98,1±0,3 proc. 93 94 95 96 97 98 99 I anestezijos schema II amžiaus grupė X klinika

I anestezijos schema II amžiaus grupė Y klinika

II anestezijos schema II amžiaus grupė X klinika

II anestezijos schema II amžiaus grupė Y klinika

Sp O2 k o n ce n tr ac ij o s v id ru k is , p ro c.

Klinika, anestezijos schema, amžiaus grupė

53,8 proc. 13,3 proc. 0 20 40 60 80 100 X klinika Y klinika A tv ej ai , proc.

29

X klinikoje bradikardija pasireiškė 6 kalėms (46,1 proc.), Y klinikoje 1 kalei (7,1 proc.). Taikant I anestezijos schemą X klinikoje 2 kalėms iki 2 metų amžiaus, pasireiškė bradikardija (66,7 proc.) 1 kalei, kurios amžius nuo 2 iki 5 metų. (33,3 proc.) Taikant II anestezijos schemą 2 kalėms iki 2 metų amžiaus (50 proc.), 1 kalei nuo 2 iki 5 metų amžiaus pasireiškė bradikardija (33,3 proc.).

Taikant I anestezijos schemą Y klinikoje bradikardija nepasireiškė nei vienai kalei. Taikant II anestezijos schemą bradikardija pasireiškė vienai iki 2 metų amžiaus kalei (33,3 proc.). Gauti duomenys pavaizduoti 12 pav.

13 pav. Bradikardijos pasireiškimas I ir II amžiaus grupėje, taikant skirtingas schemas X ir Y

klinikoje

Bradipnėja X klinikoje pasireiškė 7 kalėms, Y klinikoje pasireiškė 2 kalėms.

X klinikoje taikant I anestezijos schemą kalėms iki 2 metų amžiaus, pasireiškė 2 bradipnėjos atvejai (66,7 proc.), kalėms nuo 2 iki 5 metų amžiaus pasireiškė 2 bradipnėjos atvejai (66,7 proc.)

X klinikoje taikant II anestezijos schemą kalėms iki 2 metų, pasireiškė 2 bradipnėjos atvejai (50 proc.), 2-5m. amžiaus grupės kalėms pasireiškė 1 bradipnėjos atvejis (33,3 proc.).

Y klinikoje taikant I anestezijos schemą kalėms iki 2 metų, bradipnėjos atvejų nepasireiškė, vienai kalei nuo 2 iki 5 metų amžiaus pasireiškė bradipnėja (33,3 proc.). Taikant II anestezijos schemą Y klinikoje kalėms iki 2 metų, pasireiškė 1 bradipnėjos atvejis (33,3 proc.), nuo 2 iki 5 metų amžiaus kalėms nenustatyta nei vieno bradikardijos atvejo.Gauti duomenys pavaizduoti 13 pav.

66,7 proc. 33,3 proc. 50 proc. 33,3 proc. 33,3 proc. 0 20 40 60 80 100 iki 2m 2-5m iki 2m 2-5m X klinika Y klinika A tv ej ai , pr oc.

30

14 pav. Bradipnėjos pasireiškimas I ir II amžiaus grupėje, taikant skirtingas schemas X ir Y klinikoje

66,7 proc. 66,7 proc. 33,3 proc. 50 proc. 33,3 proc. 33,3 proc. 0 10 20 30 40 50 60 70 80

I amžiaus grupė II amžiaus grupė I amžiaus grupė II amžiaus grupė

X klinika Y klinika A tv ej ai , proc.

31

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Nejautros metu šunų kūno temperatūra mažėja. Atlikto tyrimo metu vertinant kalių kūno temperatūrą buvo stebimas jos mažėjimas abiejose klinikose laiko atžvilgiu, taikant I ir II schemas I ir II amžiaus grupės kalėms. X klinikoje taikant I anestezijos schemą I amžiaus grupėje temperatūra sumažėjo 3,6 proc., II amžiaus grupėje 3,36 proc. Taikant II anestezijos schemą I amžiaus grupėje temperatūra sumažėjo 3,3 proc., kalėms nuo 2 iki 5 metų amžiaus 2,87 proc. (p<0,05). Y klinikoje taikant I anestezijos schemą I amžiaus grupės kalėms, temperatūra sumažėjo 2,08 proc., kalėms nuo 2 iki 5 metų amžiaus 2,09 proc. Taikant II anestezijos schemą I amžiaus grupėje temperatūra sumažėjo 2,6 proc., kalėms nuo 2 iki 5 metų amžiaus 2,08 proc. (p<0,05). Remiantis literatūros duomenimis, kūno temperatūra anestezuotam gyvūnui krenta dėl negebėjimo atlikti termoreguliacijos bei kraujo persiskirstymo (12,49). Abiejose anestezijos schemose naudoti a-2 adrenoreceptorių agonistai pasižymi temperatūrą mažinančiu poveikiu (14).

Taikant I anestezijos schemą I amžiaus grupės kalėms X klinikoje temperatūra krito 1,52 proc. daugiau nei Y klinikoje, taikant II anestezijos schemą 0,7 proc. daugiau nei Y klinikoje (p<0,05). Taikant I anestezijos schemą II amžiaus grupės kalėms, temperatūra X klinikoje krito 1,27 proc. ir taikant II schemą 0,79 proc. daugiau nei Y klinikoje (p<0,05). Skirtumą galėjo lemti Y klinikoje atliekamas kalių šildymas naudojant šildomus kilimėlius operacijų metu.

X ir Y klinikoje temperatūros mažėjimas nepriklausė nuo naudotos schemos bei kalių amžiaus. 2020 metais atlikto tyrimo duomenimis taikant medetomidiną ar deksmedetomidiną poveikis termoreguliacijai yra panašus (66).

Analizuojant kalių įkvėpimų dažnį X ir Y klinikoje, matomas staigus įkvėpimų dažnio mažėjimas iki 15-tos anestezijos minutės visose amžiaus grupėse taikant I ir II anestezijos schemas (p<0,05). X klinikoje taikant I anestezijos schemą I amžiaus grupėje įkvėpimų skaičius sumažėjo 64,3 proc., II amžiaus grupėje 65,5 proc. Taikant II anestezijos schemą I amžiaus grupėje įkvėpimų skaičius sumažėjo 38,7 proc., II amžiaus grupėje 42,1 proc. (p<0,05). Y klinikoje taikant I anestezijos schemą I amžiaus grupės kalėms, įkvėpimų skaičius sumažėjo 33,3 proc., II amžiaus grupėje 60 proc. Taikant II anestezijos schemą I amžiaus grupėje įkvėpimų skaičius sumažėjo 32,14 proc., II amžiaus grupėje 36 proc. (p<0,05) Remiantis vaistų registro centro duomenimis, medetomidinas ir deksmedetomidinas sukelia kvėpavimo slopinimą, kuris dažniausiai pasireiškia nuo medikamento aplikavimo iki 15-20-tos minutės. Taip pat inhaliacinės dujos bei propofolis pasižymi kvėpavimą slopinančiu poveikiu (14).

Lyginant I anestezijos schemą X ir Y klinikose matome, kad X klinikoje įkvėpimų skaičius iki 15-tos minutės I amžiaus grupėje sumažėjo 31 proc. (p<0,05), II amžiaus grupėje 5,5 proc. daugiau nei Y klinikoje (p>0,05). Tai galėjo atsitikti dėl X klinikoje naudojamos didesnės medetomidino

32

dozės, kalių fiziologinių savybių. Medetomidinas pasižymi stipresniu, nuo dozės priklausančiu poveikiu kvėpavimo sistemai, taip pat jaunesnių kalių fiziologinė sistema gali būti nepilnai susiformavusi (14, 40). Taikant II anestezijos schemą gaunamas nereikšmingas įkvėpimų dažnio skirtumas tarp X ir Y klinikos. Remiantis literatūros šaltiniais, deksmedetomidinas pasižymi minimaliu poveikiu kvėpavimo sistemai, taip pat skirtingose klinikose deksmedetomidino dozė buvo panaši (17). Indukcijai naudotas propofolis pasižymi stipriu, nuo dozės priklausančiu poveikiu kvėpavimo sistemai, todėl X ir Y klinikoje įkvėpimų skaičiaus mažėjimas nepriklausė nuo naudotos schemos (p>0,05).

Alfa-2 adrenerginiai agonistai, opioidai, inhaliaciniai anestetikai pasižymi slopinamuoju poveikiu kardiovaskulinei sistemai, todėl X ir Y klinikose taikant I ir II anestezijos schemą I ir II amžiaus grupei matomas širdies dažnio sumažėjimas nuo anestezijos pradžios iki 20-tos minutės. X klinikoje taikant I anestezijos schemą I amžiaus grupėje širdies susitraukimų dažnis sumažėjo 38,7 proc., II amžiaus grupėje 36,27 proc. Taikant II anestezijos schemą I amžiaus grupėje širdies susitraukimų dažnis sumažėjo 31,58 proc., II amžiaus grupėje 24,75 proc. (p<0,05). Y klinikoje taikant I anestezijos schemą I amžiaus grupės kalėms širdies susitraukimų dažnis sumažėjo 18,45 proc., II amžiaus grupėje 33,67 proc. Taikant II anestezijos schemą I amžiaus grupėje širdies susitraukimų dažnis sumažėjo 19,78 proc., II amžiaus grupėje 14,44 proc. (p<0,05) X ir Y klinikoje širdies susitraukimų dažnio mažėjimas nepriklausė nuo naudotos schemos bei kalių amžiaus. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, tiek medetomidinas tiek deksmedetomidinas pasižymi panašiu, nuo dozės priklausančiu poveikiu kardiovaskulinei sistemai (67,68).

X klinikoje taikant I anestezijos schemą I amžiaus grupės kalėms, širdies susitraukimų dažnis iki 20-tos anestezijos minutės sumažėjo 20,3 proc. daugiau nei Y klinikoje (p<0,05). Tai galėjo įvykti dėl X klinikoje naudojamos didesnės medetomidino dozės.

X ir Y klinikose taikant I anestezijos schemą SpO2 koncentracija buvo mažesnė, nei taikant II anestezijos schemą (p<0,05). X klinikoje taikant I anestezijos schemą SpO2 koncentracija buvo 2,1 proc. mažesnė I amžiaus grupėje ir 1,7 proc. mažesnė II amžiaus grupėje lyginant su II anestezijos schema (p<0,05). Y klinikoje taikant I anestezijos schemą SpO2 koncentracija buvo 1,1 proc. mažesnė I amžiaus grupėje ir 1,5 proc. mažesnė II amžiaus grupėje lyginant su II anestezijos schema (p<0,05) Deksmedetomidinas, naudotas II anestezijos schemoje, pasižymi minimaliu poveikiu kvėpavimo sistemai lyginant su medetomidinu, tad SpO2 koncentracija II anestezijos grupėje buvo didesnė.

Y klinikoje taikant I anestezijos schemą SpO2 koncentracija buvo 1,5 proc. I amžiaus grupėje ir 1,2 proc. II amžiaus grupėje didesnė nei X klinikoje (p<0,05). Y klinikoje taikant II anestezijos schemą SpO2 koncentracija buvo 0,5 proc. I amžiaus grupėje ir 1 proc. II amžiaus grupėje didesnė nei X klinikoje (p<0,05). Šis skirtumas galėjo atsirasti dėl Y klinikoje taikomos oksigenacijos prieš operaciją. X ir Y klinikose SpO2 koncentracija nepriklausė nuo kalių amžiaus (p>0,05).

33

40,5 proc mažiau komplikacijų pasireiškė Y klinikoje (p<0,05). Tam įtakos galėjo turėti taikoma preoksigenacija, mažesnės medetomidino dozės, šildomų kilimėlių naudojimas bei atidesnis gyvūno anestezijos stebėjimas.

Veterinarinėje medicinoje naudojamas medetomidinas ir deksmedetomidinas yra saugūs anestetiniai medikamentai. Skirtingi anestezijos protokolai neturėjo poveikio komplikacijų pasireiškimui (p>0,05).

Dažniausiai X ir Y klinikose pasitaikanti komplikacija buvo bradikardija ir bradipnėja. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp bradikardijos ir bradipnėjos pasireiškimo skirtingose amžiaus grupėse nepastebėta (p>0,05). Taip galėjo atsitikti dėl mažos tiriamųjų imties, kadangi komplikacijos dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus gyvūnams (13).

X klinikoje bradipnėjos atvejų pasireiškė 39,52 proc., bradikardijos 39 proc. daugiau nei Y klinikoje (p<0,05). Tam įtakos galėjo turėti naudotos didesnės medetomidino dozės X klinikoje.

34

IŠVADOS

1. X klinikoje bendrosios nejautros metu kalių temperatūros, širdies ir kvėpavimo dažnio kitimas nepriklausė nuo pasirinktos anestezijos schemos. SpO2 koncentracijos vidurkis taikant I anestezijos schemą buvo mažesnis lyginant su II anestezijos schema (p<0,05). Komplikacijų pasireiškė daugiau taikant I anestezijos schemą (p<0,05).

2. Y klinikoje bendrosios nejautros metu kalių temperatūros, širdies, kvėpavimo dažnių mažėjimas ir komplikacijų pasireiškimas nepriklausė nuo pasirinktos anestezijos schemos. SpO2 koncentracijos vidurkis taikant I anestezijos schemą buvo mažesnis lyginant su II anestezijos schema (p<0,05).

3. Lyginant gautus duomenis tarp klinikų, mažesnis SpO2 vidurkis, didesnis temperatūros mažėjimas, didesnis komplikacijų pasireiškimo dažnis nustatytas kalėms X klinikoje, nepriklausomai nuo amžiaus bei anestezijos schemos (p<0,05). Žymesnis įkvėpimų bei širdies susitraukimų dažnio mažėjimas nustatytas X klinikoje operuotoms kalėms iki 2 metų taikant I anestezijos schemą (p<0,05).

35

REKOMENDACIJOS

1. Rekomenduojama prieš taikant inhaliacinę anesteziją atlikti gyvūno oksigenaciją, taip padidinant deguonies saturaciją.

2. Rekomenduojama nuolat naudoti šildomus kilimėlius, siekiant išvengti hipotermijos. 3. Parinkti anestetikų rūšį bei dozę pagal VVA atsižvelgiant į kiekvieną gyvūną

individualiai.

4. Didelių, vidutinių veislių šunims skiriant anestetikus atsižvelgti į gyvūno svorį ir kūno paviršiaus plotą, siekiant išvengti perdozavimo.