Siuvėjų darbo sąlygos ir jų sąsajos su subjektyviu sveikatos vertinimu trijose Kauno lengvosios pramonės įmonėse

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA

VILMA PRANCKEVIČIENĖ

Siuvėjų darbo sąlygos ir jų sąsajos su subjektyviu

sveikatos vertinimu trijose Kauno lengvosios pramonės

įmonėse

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS

Sveikatos ekologija

Mokslinis vadovas dr. Paulius Vasilavičius

SANTRAUKA

SIUVĖJŲ DARBO SĄLYGOS IR JŲ SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIU SVEIKATOS VERTINIMU TRIJOSE KAUNO LENGVOSIOS PRAMONĖS ĮMONĖSE

Vilma Pranckevičienė

Mokslinis vadovas dr. Paulius Vasilavičius

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2013. - 73 p.

Lengvosios pramonės įmonių darbo aplinkoje dar dažnai pasitaiko profesinių veiksnių, kurie veikdami ilgesnį laiką darbuotojo organizmą, kenkia sveikatai ir gali tapti profesinių ligų priežastimi. Siuvimo įmonėse, dirbančius darbuotojus veikia fizikiniai, cheminiai bei ergonominiai rizikos veiksniai, kurie gali sukelti tiek profesines ligas, tiek turėti įtakos kitų ligų eigai.

Tyrimo tikslas. Įvertinti siuvėjų darbo sąlygas ir nustatyti jų sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu.

Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2012 gruodžio mėn. – 2013 m. vasario mėn. taikant atsitiktinės atrankos metodą. Iš Kauno mieste esančių siuvyklų sąrašo atsitiktinai pasirinktos trys Kauno miesto siuvyklos ir buvo apklausiamos visos tyrime sutikusios dalyvauti šių siuvyklų siuvėjos. Tyrimo metu naudotas vienmomentinis anoniminės apklausos metodas. Tiriamasis kontingentas – visos siuvykloje dirbančios siuvėjos (n-223). Tyrimo metu iš viso buvo išdalinti 223 klausimynai. Statistinėje analizėje buvo naudotos 182 teisingai užpildytos anketos (kitos – buvo blogai ar nepilnai užpildytos). Atsako dažnis 81,6 proc. Statistinė duomenų analizė bus atlikta naudojant SPSS 20.0.

Rezultatai. Vertindamos savo darbo sąlygas, respondentės dažniausiai nurodė darbo aplinkoje esančius šiuos rizikos veiksnius: darbas lydimas fizinės įtampos, dulkėtumas, nepatogi darbo poza, darbas lydimas emocinės įtampos, ilgas darbo laikas. 43,4 proc. respondenčių dabartinę savo sveikatos būklę įvertino gerai. Taip pat nustatyta, kad 31,7 proc. respondenčių savo sveikatą profilaktiškai buvo pasitikrinusios mažiau nei prieš metus. Dažniausiai per pastaruosius 12 mėn. respondentėms diagnozuotos ar gydytos ligos: jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto (33,0 proc.), širdies ir kraujagyslių sistemos (27,5 proc.), akių (14,8 proc.), kvėpavimo sistemos (13,2 proc.) ligos. Daugiau nei trečdalis (39,8 proc.) apklausoje dalyvavusių siuvėjų dalį esamų savo sveikatos pakitimų siejo su darbo aplinkos sąlygomis. Dažniausiai siejami sveikatos sutrikimai susiję su darbo aplinkos sąlygomis buvo nugaros skausmai (48,1 proc.), galvos skausmai ir svaigimai (47,1 proc.).

Išvados. Dažniausiai nurodyti darbo aplinkos rizikos veiksniai: darbas lydimas fizinės įtampos, dulkėtumas, nepatogi darbo poza, darbas lydimas emocinės įtampos, ilgas darbo laikas. Savo sveikatos pakitimus su darbo aplinkos sąlygomis siejo net 39,8 proc. respondenčių. Dažniausiai siejami sveikatos sutrikimai susiję su darbo aplinkos sąlygomis buvo nugaros skausmai, galvos skausmai ir svaigimai.

SUMMARY

WORKING CONDITIONS AND THEIR ASSOCIATIONS WITH SUBJECTIVE HEALTH ASSESSMENT AMONG SEWING-MACHINE OPERATORS IN THREE LIGHT INDUSTRY COMPANIES OF KAUNAS

Vilma Pranckevičienė

Scientific supervisor, Dr. Paulius Vasilavičius

Department of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2013. - 73 p.

The occupational environment in light industry enterprises still often possesses occupational factors, which under a long-term influence on the body can harm employee’s health and can become a cause of occupational diseases. The employees of sewing enterprises are constantly exposed to physical, chemical, and ergonomic risk factors, which both can lead to occupational diseases and can have an impact on the course of other diseases.

Aim of the study. To evaluate the working conditions and to determine their associations with a subjective health assessment among sewing-machine operators.

Methods of the study. This study employed a cross-sectional, anonymous survey design. The study was carried out from December 2012 until February 2013. Three sewing enterprises located in Kaunas were randomly selected. The study population comprised all female sewing-machine operators working in sewing enterprises (n=223). A total of 223 questionnaires were distributed during the study; 182 correctly filled-in questionnaires were used for statistical analysis (other questionnaires were filled in incorrectly or incompletely). The response rate was 81.6%. Statistical data analysis was performed by using SPSS 20.0.

Results. The respondents pointed out the following risk factors most frequently while evaluating their working conditions: work accompanied by physical strain, dustiness, working in awkward positions, work accompanied by emotional stress, and long working hours. Less than half (43.4%) of the respondents rated their current health status as good. Moreover, it was determined that 31.7% of the respondents had their regular health checkups less than one year ago. Within the last 12 months, the disorders of the following systems were diagnosed and treated most frequently: musculoskeletal (33.0%), cardiovascular (27.5%), eye (14.8%), and respiratory (13.2%). More than one-third (39.8%) of the sewing-machine operators who participated in this survey linked part of their

health disorders to working conditions. Backache (48.1%) as well as headache and dizziness (47.1%) were the most common health complaints reported to be associated with working conditions.

Conclusions. The following risk factors of working environment were mentioned most frequently: work accompanied by physical strain, dustiness, working in awkward positions, work accompanied by emotional stress, and long working hours. Even 39.8% of the respondents linked their health disorders to working conditions. Backache, headache, and dizziness were the most common health complaints associated with working conditions.

TURINYS

ĮVADAS ... 8

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

2.1. Siuvėjų darbo pobūdis ir darbo aplinkoje veikiantys veiksniai ... 10

2.1.1. Cheminiai veiksniai darbo aplinkoje ... 11

2.1.2. Fizikiniai veiksniai darbo aplinkoje ... 12

2.1.3. Ergonominiai veiksniai darbo aplinkoje ... 14

2.2. Darbuotojų profesinės sveikatos priežiūros ir darbo aplinkos normavimas ... 20

2.2.1. Darbo ir poilsio laikas ... 21

2.2.2. Darbo vieta ir darbo priemonės ... 22

2.3. Siuvėjų profesinė sveikata ir pagrindiniai sveikatos sutrikimai... 24

3. TYRIMO METODIKA ... 28

4. TYRIMO REZULTATAI ... 29

4.1. Siuvėjų darbo aplinkos subjektyvus vertinimas... 29

4.2. Siuvėjų nuomonės apie savo sveikatą vertinimas... 40

4.3. Siuvėjų darbo aplinkos ir subjektyvios sveikatos vertinimo sąsajos... 54

IŠVADOS ... 59

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 60

LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 62

SANTRUMPOS

dB(A) – decibelai lx - liuksai

DSS – darbuotojų sauga ir sveikata ES – Europos Sąjunga

ŠS – šansų santykis

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos LR – Lietuvos Respublika

m. – metai

p – patikimumo lygmuo PI – pasikliautinasis intervalas proc. – procentai

ĮVADAS

Nuo aplinkos taršos, taip pat ir nuo darbo aplinkos, žymia dalimi priklauso kiekvieno žmogaus sveikata. 1994 metais priimtoje Aplinkos ir sveikatos Europos Helsinkio deklaracijoje pabrėžiama, kad didelė dalis sveikatos problemų kyla dėl nepatenkinamų darbo, gyvenimo ir rekreacinės aplinkos sąlygų (69). Lietuvoje darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politika pagrįsta darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetu, palyginti su darbo arba gamybos rezultatais. Darbuotojo teisė saugiai dirbti užtikrinama Lietuvos konstitucijoje, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos teisės norminiuose aktuose (34).

Lengvosios pramonės įmonėse dirbančiųjų darbuotojų profesinė sveikata priklauso nuo atliekamo darbo apimties ir nuo darbo specifikos. Europos Sąjungoje tekstilės pramonės sektoriuje dirba 2,7 mln. darbuotojų, dauguma iš jų moterys. Lietuvoje statistikos departamento duomenimis, lengvosios pramonės (tekstilės, aprangos, odos) sektoriuje dirba 26 proc. visų pramonėje dirbančių darbuotojų. Lietuvoje veikia apie 334 tekstilės gamybos įmonės, kuriose dirbo apie 19 tūkst. darbuotojų (70).

Lengvosios pramonės įmonių darbo aplinkoje dar dažnai pasitaiko profesinių veiksnių, kurie, veikdami ilgesnį laiką darbuotojo organizmą, kenkia sveikatai ir gali tapti profesinių ligų priežastimi. Siuvimo įmonėse, dirbančiuosius darbuotojus, veikia fizikiniai, cheminiai bei ergonominiai rizikos veiksniai, kurie gali sukelti tiek profesines ligas, tiek turėti įtakos kitų ligų atsiradimo eigai (29).

Neatitinkantys reikalavimų darbo aplinkos veiksniai gali susilpninti bei paaštrinti jau esamą ligą ar ligos priežastį. Norint išvengti kenksmingų rizikos veiksnių poveikio, darbuotojai privalo laikytis darbų saugos ir sveikatos reikalavimų, privalo naudotis asmeninės apsaugos priemonėmis, atsižvelgiant į konkrečią darbo vietą (3).

Šiame darbe analizuojamos siuvėjų darbo sąlygos ir jų sąsajos su subjektyviu sveikatos vertinimu trijose Kauno lengvosios pramonės įmonėse. Darbuotojai bei jų darbdaviai bus supažindinti su tyrimo rezultatais. Bus pasiūlytos praktinės rekomendacijos darbo sąlygų gerinimui, skeleto ir raumenų sistemos įtampos mažinimui ir siuvėjų sveikatos pakenkimų profilaktikai.

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas:

Įvertinti siuvėjų darbo sąlygas ir nustatyti jų sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti cheminius, fizikinius, ergonominius rizikos veiksnius siuvėjų darbo vietose. 2. Įvertinti siuvėjų subjektyvią nuomonę apie sveikatos būklę ir nusiskundimus sveikata. 3. Nustatyti darbo aplinkos rizikos veiksnių ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo sąsajas.

2. LITERATŪROS APŽVALG

A

2.1. Siuvėjų darbo pobūdis ir darbo aplinkoje veikiantys veiksniai

Darbo vietoje žmogus praleidžia didelę laiko dalį, todėl labai svarbu, kad darbo aplinkoje esantys rizikos veiksniai kuo mažiau neigiamai veiktų sveikatą. Darbo sąlygos – tai darbo elementų visuma, daranti įtaka sveikatai, darbingumui, asmenybės ugdymui ir darbo rezultatams. Darbo aplinkos rizikos veiksnių vertinimas atliekamas įstatymų nustatyta tvarka (35). Kintančios darbo aplinkos sąlygos turi įtakos dirbančiųjų sveikatai, kurios pažeidimai yra specifiniai – tai priklauso nuo darbo stažo, nuo darbo pobūdžio ir kitų darbo ypatumų (34).

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nurodoma, kad darbdavys privalo vykdyti įstatymuose bei kituose teisės norminiuose aktuose saugos ir sveikatos reikalavimus bei užtikrinti:

 teisines nuostatas ir reikalavimus, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;

 profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;

 darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, neįgaliesiems;

 darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavio, jam atstovaujančio asmens ir darbuotojų bei darbuotojų atstovų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas;

 atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų bendruosius principus (35).

Drabužių siuvimas - stambi industrijos šaka, tenkinanti buitinius, estetinius žmogaus poreikius. Viršutinio trikotažo siuvėjas – tai reta, Lietuvos pramonei reikalinga profesija. Siuvėjo amatas yra vienas seniausių ir būtiniausių, todėl visada reikalingi šios specialybės meistrai. Siuvėjas, dirbdamas valstybinėse arba privačiose siuvimo, buitinio aptarnavimo įmonėse, atlieka įvairias siuvimo operacijas. Darbo specifika priklauso nuo įgytos specializacijos: siuvimo ir siuvinėjimo, susiuvimo, modeliavimo ar verslo organizavimo. Siuvėjas sukonstruoja ir sukerpa drabužius, paruošia gaminį primatavimui ir jį primatuoja. Pagal duotus modelius pasiuva ir išlygina gaminį, parenka įdėklines medžiagas, siūlus, furnitūrą. Taiso arba persiuva drabužius iš tekstilės ar panašių medžiagų. Sukerpa ir susiuva įvairių

medžiagų (trikotažo, kailio, odos ir kt.) gaminius. Sutvarko rankdarbio kraštus, atlenkia ir peltakiuoja bei apsiuva audinių atkarpas. Dirba įvairiomis siuvamosiomis mašinomis (overloku, plokščiasiūle, universalia siuvimo mašinomis), lygintuvu, taiko naujausias siuvimo technologijas. Siuvėjas turi išmanyti ir atlikti darbus pagal technologinius reikalavimus, apdorojimo technologiją taikydamas racionalius darbo organizavimo metodus. Gali atlikti tiek serijinės gamybos, tiek individualius užsakymus. Siuvėjams – siuvinėtojams svarbu fizinė ištvermė bei pakantumas sėdimam darbui, nes dirbama sėdint. Šio darbo negali dirbti turintys rimtų plaštakos funkcijos sutrikimų, alergiški vilnai ar dulkėms, epileptikai ir sutrikusios regos asmenys (32,56,73).

2.1.1. Cheminiai veiksniai darbo aplinkoje

Siuvyklų darbo aplinkoje dažniausiai nustatomi cheminiai veiksniai - dulkės. Dulkės - tai smulkios kietų medžiagų dalelės, galinčios tam tikrą laiką kaboti ore ar kitose dujose (aerozoliai) arba nusėsti ant daiktų (aerogeliai). Dažniausiai dulkės skirstomos pagal kenksmingumo žmogui laipsnį, pagal jų susidarymo būdą, kilmę ir dispersiškumą (dalelių matmenis) (3).

Dulkės įvairiai veikia žmogaus organizmą. Plintanti patologija nustatoma pagal fizines ir chemines ore esančių dulkių savybes. Prie fizinių savybių priskiriama dulkių masė, dispersinė sudėtis, agregatinė būklė, dulkių dalelių forma, ant dulkių dalelių paviršiaus esantis elektros potencialas ir kt. Pagal tai, kokia dulkių sudėtis, jos gali daryti fibrogeninį, erzinantį, alerginį, kancerogeninį, radioaktyvųjį poveikį. Dulkių, turinčių erzinantį, alerginį, kancerogeninį ar nuodingąjį poveikį veikimo pagrindą sudaro rezorbcinis-cheminis efektas, t.y. dulkių ištirpimas skystoje audinio terpėje (32).

Darbo vietoje dulkių koncentracija nustatoma svoriniu metodu (mg/m3). Užterštas oras aspiratoriumi siurbiamas pro žinomo svorio popierinį filtrą ir matuojamas siurbiamo oro tūris. Oro pavyzdys imamas darbuotojo kvėpavimo aukštyje. Paskui filtras džiovinamas ir vėl sveriamas (42,38). Dulkių arba aerozolių koncentracija - tai standartinėms sąlygoms perskaičiuota dujų arba oro tūrio vienete esančių dalelių masė arba skaičius. Dulkių kiekis darbo zonoje neturi viršyti ribinių koncentracijos verčių. Remiantis dulkių koncentracija, parenkami būdai ir priemonės orui valyti (8,10,38).

Daugiau nei 60 milijonų žmonių visame pasaulyje dirba tekstilės ir aprangos pramonėje. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad tekstilės pramonės darbuotojai veikiami dulkių turi didesnę riziką patirti astmos simptomus, lėtinį bronchitą, nosies uždegimą/slogą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ir t.t. (32). Įrodyta, kad šilko, tekstilės dulkės gali prisidėti prie lėtinės obstrukcinės plaučių ligos. Taip pat nustatyta, kad medvilnės dulkių poveikio nutraukimas sukelia plaučių funkcijos pagerėjimą (73).

JAV mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kvėpavimo takų, akių sutrikimai yra susiję su medvilninio audinio dulkėmis. Tyrėjai ištyrę siuvyklos darbuotojus nustatė, kad simptomai: skrepliai, krūtinės sandarumas ir akių dirginimas dažniau buvo nustatomi siuvyklos darbuotojams lyginant su kontroline grupe. Taip pat nustatyta, kad dulkių koncentracija viršijo ribinę vertę 0,34 ±0,09 mg/m. Po ventiliacijos patobulinimų, dulkių lygis sumažėjo iki 0,19 ±0,06 mg/m. (50).

2.1.2. Fizikiniai veiksniai darbo aplinkoje

Triukšmas. Triukšmas – dažnas siuvėjų darbe pasitaikantis fizikinis veiksnys, kurį sukelia siuvimo

įranga (siuvimo mašinos, adatos ir kt. technika). Siuvyklose dažniausiai nustatomas 68–82 dB(A) lygio triukšmas (rekomenduotina norma 85 dB(A)) (70). Darbuotojo sveikatai didelę įtaką turi ne tik triukšmo lygis darbo vietoje, bet ir laikas, kurį darbuotojas praleidžia triukšmingoje darbo aplinkoje.

Triukšmo poveikį žmogui galima suskirstyti į dvi grupes:  triukšmo įtaka klausai;

 triukšmo poveikis visam organizmui.

Triukšmingoje aplinkoje sunku bendrauti, girdėti garsinius signalus, įsiminti reikiamą informaciją, susikaupti. Triukšmas slopina norą suteikti pagalbą, didina agresyvaus elgesio tikimybę. Esant triukšmui, keičiasi garso informacijos atpažinimo tikslumas. Triukšmui padidėjus iki 88 dB(A), garso atpažinimo tikslumas sumažėja vidutiniškai 12 proc. Triukšmo lygis, kuris viršija 80 dB(A) ir veikia ilgą laiką, gali pakenkti klausai. Dirbant 35 metus 90 dB(A) triukšmo lygyje, klausos praradimo rizika padidėja iki 20 proc., o dirbat tą patį laiką 85 dB(A) lygio triukšme, rizika siekia iki 9 proc. (26). Kai žmogų veikia triukšmas, palyginti ne daug viršijantis leidžiamą lygį, klausa pažeidžiama pamažu, nepastebimai. Su triukšmu siejami ne tik klausos pažeidimai, jis būna nemigos, virškinimo ir nervų sistemos sutrikimų, psichikos ligų, galvos skausmo, opaligės, epileptoidinių priepuolių bei kitų sveikatos sutrikimų priežastis (15, 26).

Higieniniam triukšmo įvertinimui matuojamas jo stiprumas (intensyvumas) decibelais ir sudarančių virpesių dažnis hercais (spektrinė sudėtis). Triukšmo įvertinimui naudojamas dozimetras, kuris įvertina ne tik triukšmo stiprumo ir dažnio charakteristikas, bet ir triukšmo veikimo laiką. Taip pat jis leidžia įvertinti individualiai gautą triukšmo dozę per darbo dieną, savaitę ar kitą laiko tarpą (3,16). Profilaktikos atžvilgiu, geriausia yra pakeisti triukšmą keliančią techniką nauja (15).

Apšvietimas. Darbo patalpose, kuriose nuolat dirbama, kiek įmanoma turi būti užtikrintas natūralus

apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus (37). Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūrali apšvieta – tiesioginiai ir išsklaidyti saulės spinduliai (priklausomai nuo pastato paskirties, konstrukcinio architektūrinio sprendimo, atliekamų procesų, technologijos) konstrukciniu požiūriu būna viršutinė, šoninė ir mišri. Dirbtinę apšvietą sukuria elektriniai šviesos šaltiniai. Statinių patalpoms apšviesti naudojamas dirbtinis ir specialus apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas gali būti: bendras, vietinis, kombinuotas. Daugumos darbo vietų dirbtinis apšvietimas yra blankus, nes apšvieta yra mažesnė nei 200 lx, todėl darbo vietose, kuriose nuolat dirbama, rekomenduojama mažiausia apšvietos ribinė vertė yra 200 lx. Rekomenduotinas siuvimui apšvietimas pagal higienos normą 500 - 750 - 1000 lx. Apšvietimo sistemoje gali būti derinamas bendras ir vietinis apšvietimas, ypač, kai reikia didelės apšvietos tam tikriems darbams atlikti, kai reikia įžiūrėti smulkias detales ar reikia specialių apšvietimo sąlygų (pvz. į tam tikrą vietą nukreipto apšvietimo), tais atvejais būtinas papildomas vietinis apšvietimas. Bendras apšvietimas turi tolygiai apšviesti patalpą, pašalinti šešėlius nuo gamybos įrenginių ir patalpos konstrukcijų. Bendras apšvietimas paprastai įrengiamas naudojant nuolatinius vienodo tipo ir galingumo šviestuvus. Vietinis apšvietimas užtikrina tam tikros darbo vietos apšvietą ir įrengiamas pavieniais šviestuvais. Plačiausiai naudojamas mišrusis apšvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys. Tačiau bendrojo apšvietimo turi būti ne mažiau kaip 10 proc. Vienas vietinis apšvietimas yra draudžiamas (35,37).

Siekiant tausoti darbuotojų sveikatą, apšvietimo sistemos būklė periodiškai tikrinama kas vieneri metai. Tai atliekama fotoelektriniais liuksmetrais, nustatant apšvietą darbo vietose (37). Higienos normas atitinkantis darbo vietų apšvietimas sudaro geras darbo sąlygas, mažina darbuotojų nuovargį, užtikrina atliekamų darbų kokybę. Blogas (neatitinkantis reikalavimų) apšvietimas, kenkia dirbančiųjų sveikatai, padidina klaidų bei nelaimingų atsitikimų skaičių darbe. Dėl nuolatinės akių įtampos blogėja regėjimas. Tinkamai įrengtas apšvietimas turi racionaliai nukreipti šviesos srautą, nedaryti šešėlių, neakinti dirbančiojo (6,35). Lietuvoje darbo vietų apšvietimo ribines vertes reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (37).

Mikroklimatas. Lietuvos higienos normoje HN 69-2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė

aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ nurodyti leistinieji ir optimalūs meteorologinių sąlygų (oro temperatūros, oro santykinės drėgmės ir oro judėjimo greičio) parametrų dydžiai. Leistinieji dydžiai privalomi, o optimalūs – rekomenduotini (23). Leistinos ir optimalios meteorologinių sąlygų parametrų normos yra skirtingos, atsižvelgiant į metų laiką ir darbo

sunkumą. Yra skiriamas šiltasis ir šaltasis metų laikotarpis. Pagal darbo sunkumą yra skirstoma: lengvas (I a, I b), vidutinio sunkumo (II a, II b) ir sunkus fizinis darbas (III) (3,23). Darbo patalpų pakankamos šiluminės aplinkos oro temperatūros, oro santykinio drėgnumo ir oro judėjimo greičio normuojamos reikšmės pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė. Darbo patalpų šiluminio komforto aplinkos parametrų normuojamos reikšmės (23)

Metų laikotarpis

Darbų kategorija Oro

temperatūra, ºC Oro santykinis drėgnumas, proc. Oro judėjimo greitis, m/s, ne daugiau kaip Šaltasis Lengvas–Ia Lengvas–Ib Vidutinio sunkumo–IIa Vidutinio sunkumo–IIb Sunkus-III 22–24 21–23 18–20 17–19 16–18 40–60 40–60 40–60 40–60 40–60 0,1 0,1 0,2 0,2 0,3 Šiltasis Lengvas–Ia Lengvas–Ib Vidutinio sunkumo–IIa Vidutinio sunkumo–IIb Sunkus–III 23–25 22–24 21–23 20–22 18–20 40–60 40–60 40–60 40–60 40–60 0,1 0,2 0,3 0,3 0,4

Uzbekistano mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, kad siuvimo parduotuvėse, drabužių gamybos įmonėse būdingas mikroklimatas: žema santykinė drėgmė ir nepakankamas oro judėjimo greitis (43).

Darbo aplinkos meteorologinės sąlygos gerinamos bendromis ir asmeninėmis priemonėmis. Viena pagrindinių priemonių meteorologinėms sąlygoms patalpose pagerinti yra ventiliacijos įrengimas. Į patalpas oras tiekiamas tik tam tikro greičio, kad nesusidarytų skersvėjų. Ventiliacijos sistemose turi būti įrengti kaloriferiai ir kondicionieriai. Kaloriferiai žiemą orą pašildo, o kondicionieriai paruošia reikiamos temperatūros ir drėgmės orą (6).

2.1.3. Ergonominiai veiksniai darbo aplinkoje

Ergonomika, tai taikomasis mokslas, tiriantis dirbančiojo psichofiziologines galimybes, ribas ir elgesį darbo metu, sukauptą informaciją taiko objektams, procesams, darbo aplinkai projektuoti (51). Ergonomika yra susijusi su žmogaus anatominių, antropometrinių, fiziologinių ir biomechaninių charakteristikų bei fizinio darbo statinių ir dinaminių parametrų suderinamumu. Ji apima darbo pozas, medžiagų gabenimą rankomis, pasikartojančius judesius, su darbu susijusius kaulų – raumenų sistemos

sutrikimus, profesinę saugą ir sveikatą (20). Svarbiausi ergonomikos tikslai sistemos „žmogus – mašina – aplinka“: efektyvumo didinimas, saugaus darbo užtikrinimas, mažinti žmogaus fizinį krūvį, sukurti komfortabilias darbo sąlygas (8).

Ergonomiškai suprojektuota darbo erdvė ir darbo vieta turi užtikrinti dirbančiam žmogui palankiausias sąlygas (keisti darbo pozą ir darbo padėtį). Planuojant darbo vietas, dirbančiojo kūno padėčiai keliami šie reikalavimai: patogi laikysena, galvos, rankų ir kojų padėtis, manipuliacijos laisvė, tiesi laikysena, sėdimos ir stovimos padėčių pakeitimas, optimalus darbo zonos matomumas (11,71). (žr. 1 pav.).

1 pav. Horizontali darbo zona (11)

Pagrindiniai ergonominiai veiksniai, keliantys riziką darbuotojų sveikatai ir saugai yra: vienkartinio keliamo krovinio masė, stereotipiniai darbo judesiai, statinio krūvio dydis per pamainą, darbo poza, liemens palenkimai, judėjimo atstumas darbo aplinkoje, dėmesio įtampa, stebimo objekto dydis, suprantamų žodžių ir signalų kiekis, monotonija (11).

Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, lengvosios pramonės (tekstilės) įmonėse skirtinguose gamybos baruose darbuotojus veikia skirtingi ergonominiai rizikos veiksniai. Dažniausi yra krovinių kėlimas rankomis, dinaminis ir statinis darbas, pasilenkimai, priverstinė kūno padėtis, judėjimo atstumas, pasikartojantys rankų judesiai, regos įtampa (42,70) (žr. 2 lentelė).

2 lentelė. Kenksmingi ergonominiai darbo aplinkos veiksniai įvairaus tipo lengvosios pramonės įmonėse (70).

Pasikartojantys darbo judesiai. Pasikartojantys darbo judesiai – vienodi, nuolat kartojami rankų

judesiai, dalyvaujant plaštakos ir pirštų ar rankų ir pečių juostos raumenims. Vienodų judesių sukeliami sveikatos pakenkimai dažniausi yra dirbant rankomis. Nuolat pasikartojantys rankų judesiai (lenkimas, tiesimas, sukimas ar spaudimas) savaime nėra traumuojantys, bet atliekami dažnai ir su jėga, tampa žalojantys. Tiriami, nustatant atliekamų judesių skaičių ir jų atlikimo laiką per pamainą (11).

Pasikartojantys darbo judesiai gali sukelti pasikartojančios įtampos traumą, dar žinomą kaip su darbu susijusius viršutinių galūnių pažeidimus. Nuolat pasikartojantys judesiai gali pažeisti plaštakų, rankų, pečių, krūtininės nugaros dalies ir kaklo raumenis, sausgysles ir nervus (42). Dirbant rankiniais instrumentais svarbu nenaudoti per didelės jėgos, nepertempti plaštakos ir riešo raumenų. Naudojant netinkamai parinktą instrumentą ne tik greičiau pavargsta rankos, sugaištama daugiau laiko, bet ir prasideda tokie sutrikimai kaip tunelinis riešo sindromas, neuropatija bei kitos ligos (60). Kiti autoriai teigia, kad kaulų ir raumenų sistemos pažeidimams didesnės įtakos turi ne pasikartojantys judesiai, o darbo režimas – praleistas laikas sėdint ir darbo metu daromos „mikro-pertraukos“ (31).

Atliekant sunkų darbą, rekomenduojama naudoti automatinius ar ultragarsinius įrankius, priemones, kada tai įmanoma. Įrankiai ilgoms procedūroms atlikti turėtų būti valdomi kojomis, kad sumažėtų rankų darbo apkrovimas. Darbo vieta sureguliuojama taip, kad kuo mažiau siuvėjui reiktų lenktis per liemenį ir tiesti kaklą į priekį. Darbuotojui atliekant liemens daugkartinius priverstinius palenkimus, pasilenkimo kampas neturi būti didesnis kaip 60 proc. (11).

Darbo poza. Darbo poza – kūno (kaklo, rankų, nugaros, klubų ir kojų) padėtis darbo metu, kurioje

atliekamas darbas. Darbo poza dažniausiai būna stovima ir sėdima (30,41). Dirbant nepatogioje kūno padėtyje, tam pačiam darbui atlikti, sunaudojama daugiau energijos. To pasekoje greičiau atsiranda nuovargis, raumenų skausmingumas, diskomfortas, padidėja traumų ir sužalojimų rizika. Darbo poza priklauso nuo darbo zonų parametrų, darbo pobūdžio (dinaminis ar statinis), jo krūvio, darbo judesių ir jų tempo, darbo operacijų vykdymo tikslumo, darbo aplinkos ( 41).

Darbo zona vadinama ir erdvė priešais dirbantį žmogų, kurioje jis atlieka darbo judesius ir palaiko savo pozą. Nuo šios darbo zonos planavimo pirmiausiai priklauso darbo vietos komfortas. Darbo vietoje darbas turi būti organizuotas taip, kad visa, kas reikalinga tiesiogiai darbui, būtų įprastoje darbo zonoje, rečiau naudojami daiktai – atsitiktinio darbo zonoje. Ne darbo zonoje neturi būti darbo procese naudojamų daiktų (30,41). Darbo pozos tyrimo rezultatų lentelė (žr. 3 lentelė) (11).

3 lentelė. Darbo pozos tyrimo rezultatai (11)

Balai Trukmė (min./pamaina)

Koreguoti balai Kaklas, pečiai 1 Alkūnė, riešas 2 Nugara 2 Klubai, kojos 1

Įvertinimas balais (nuo 1 iki 5): 2

Statinis darbas. Reikiamos darbo pozos palaikymas yra susijęs su statinio darbo krūviu. Statinis darbas

– jėgos reikalaujantys raumenų susitraukimai neatliekant judesių, kai palaikoma darbo poza, viena ar abiem rankomis palaikoma krovinio masė, dalyvaujant rankų, nugaros ir kojų raumenims (11). Statiškai įtemptas raumuo yra labiau pažeidžiamas, negu dinamišką darbą atliekantis raumuo. Be to, statiškai nuvargusio raumens atsistatymas vyksta apie 10 kartų lėčiau (30, 41). Įrodyta, kad kūnas gali toleruoti vieną padėtį maždaug 20 minučių (46), todėl net ir taisyklingai sėdint, po mažiau nei pusvalandžio norisi pakeisti padėtį arba ji pakeičiama nejučiomis. Statinė padėtis dažnai neatsiejama nuo netaisyklingos laikysenos. Po statinės padėties, raumenims reikia daugiau laiko atsigauti nei po tą patį laiką trukusių pasikartojančių judesių (44).

Nustatyta, kad stovimoji poza labiau varginanti už sėdimąją pozą, jai palaikyti reikia apie 10 kartų daugiau energijos. Skiriami du darbo stovint atvejai:

 dirbama pereinant darbo zonoje iš vienos vietos į kitą.

Abiem atvejais nuvargsta kojų raumenys ir įskausta nugara, gali deformuotis stuburo tarpslanksteliniai diskai, pasidaro išvaržos (28). Stovimosios pozos patogumas ir patikimumas priklauso nuo grindų dangos ir avalynės kokybės. Sėdimo darbo trūkumai šie: sunkiau keičiama darbo poza, sunkiau atlikti darbą jei jis reikalauja didesnių fizinių pastangų, pavargsta nugara, sprandas ir sėdmenys (28,71). Dažniausiai dirbant sėdimoje padėtyje, pasitaikanti netaisyklinga laikysena yra palenktas ar pasuktas kaklas ar viršutinė nugaros dalis, suapvalintas juosmuo sėdint palinkus į priekį, suapvalinti pečiai ir atitraukti dilbiai (2,74). Padidintas spaudimas į raumenis, sausgysles ir nervus pablogina jų kraujotaką. Riešo tunelinis sindromas yra užsitęsusio ar nuolat besikartojančio mechaninio streso pasekmės pavyzdys. Pastangos, išlaikant reikiamą kūno padėtį, yra dažnas nepalankus veiksnys darbo vietoje (3,30).

Dėmesio koncentravimas. Dėmesio koncentravimas – ilgalaikio stebėjimas ir darbuotojo dėmesio

sutelkimas į atliekamą darbą per visą darbo dieną (pamainą); (žr. 4 lentelė) (11).

4 lentelė. Darbo įtampos tyrimo rezultatai (11)

Ergonominis veiksnys Matavimo

vienetas Ribinė vertė

Faktinis veiksnio dydis

Poveikio trukmė, min./pamaina

Dėmesio koncentravimas proc. <75

Regos įtampa mm 0,5 mm ir daugiau Regėjimo atstumas , kai

darbas ypač preciziškas cm 12-25 - - Regėjimo atstumas, kai

darbas reikalaujantis preciziškumo

cm 25-35 - -

Regėjimo atstumas, kai

darbas normalus cm 35-50 - - Regėjimo atstumas, kai

darbas nereikalauja

preciziškumo cm >50 - -

Regos analizatoriaus įtampa – regos analizatoriaus krūvis atliekant darbus, reikalaujančius

vizualinio tikslumo ir greitos orientacijos, priklausomai nuo stebimo objekto dydžio, jo santykio su fonu ir spalvinio sprendimo. Įtampa nustatoma pagal stebimo objekto dydį (<5 mm), matymo objekto ir fono, kuriame jį reikia įžiūrėti, skirtumą (mažas, vidutinis, geras) ir regėjimo nuotolį (>25 cm) iki stebimo objekto (11,36).

Skirtingam regos darbui, atsižvelgiant į regos darbų charakteristiką, nustatytos atskiros kategorijos. Yra aštuonios regos darbų kategorijos, kurios priklauso nuo mažiausio matomo objekto

dydžio (mažesnis kaip 0,15 mm), matomo objekto ir fono skirtumo. Siuvėjos dažniausiai stebi 0,5 mm dydžio ir didesnius objektus (siūlės, adatos ir t.t.). Taigi jos priskiriamos III –IV kategorijoms (11,37) (žr. 2 pav.).

2 pav. Regėjimo atstumas (11)

Regėjimo nuotolis turi proporcingai atitikti darbo objekto dydį: mažas matymo objektas reikalauja mažesnio regėjimo nuotolio ir aukštesnio darbo paviršiaus. Didelės įtampos reikalaujantis darbas siejasi su labai tiksliais rankų judesiais ir gera jų koordinacija. Kai stebėjimo objektai yra pakankamai arti, ilgiau dirbant pavargsta konverguojantys akių raumenys – tai sumažina regėjimo aštrumą, o ilgainiui gali vystytis trumparegystė. Todėl būtina daryti darbo metu nedideles pertraukėles ir jų metu žiūrėti kiek galima toliau, leidžiant pailsėti akims. Darbo zonoje nerekomenduotina turėti blizgančių paviršių, nes akys savaime adaptuojasi ryškiausiam objektui, esančiam regėjimo lauke ir tuomet mažiau intensyvius objektus įžiūrėti yra labai sunku, akys ašaroja, jų darbingumas ilgam sumažėja, o tai pablogina atliekamo darbo kokybę (48).

2.2. Darbuotojų profesinės sveikatos priežiūros ir darbo aplinkos normavimas

Stiprinant darbuotojų saugą ir sveikatą, siekiama išvengti žmonių sužalojimų ar susirgimų darbe. Šitaip bandoma išlaikyti ir apsaugoti žmogiškuosius ir kitus darbo vietų resursus. Darbuotojų saugos ir sveikatos standartai yra numatyti teisės aktuose. Europos Sąjungoje šios srities teisinę bazę kuria Europos Komisija leisdama Europos direktyvų seriją (13).

Lietuvoje darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos konstitucija, LR darbo kodeksas, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą, darbdaviui atstovaujantį asmenį, įmonės saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kitas valstybės institucijas, teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, vadovaujasi Lietuvos Respublikos konstitucija, LR darbo kodeksu, Vyriausybės nutarimais, įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais (35).

2.2.1. Darbo ir poilsio laikas

Darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (35).

Normali darbuotojų darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 darbo valandų per savaitę. Vidutinis maksimalus darbo laikas kartu su viršvalandžiais 7 dienų laikotarpiu neturi viršyti 48 valandų. Darbo dienos trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą. Darbų, kuriems taikomi šie darbo ir poilsio režimai, sąrašą tvirtina Vyriausybė. Darbuotojams, dirbantiems ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip 12 valandų.

Darbo dienų skaičius per savaitę ir darbo dienos pradžia, pabaiga, pertraukos pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos nustatomos įmonės darbo grafikuose. Šie grafikai

tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaroma, darbo grafiką tvirtina darbdavys. Darbo ir poilsio organizavimo tvarka įmonėse nustatoma Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase. Darbuotojams nustatoma 5 darbo dienų savaitė su 2 poilsio dienomis. Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų 5 darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma 6 darbo dienų savaitė su 1 poilsio diena. Esant 6 darbo dienų savaitei, darbo laikas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės darbo laiko norma - 40 valandų. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo.

Švenčių dienomis, išimties atvejais, leidžiama dirbti tokius darbus, kurių negalima sustabdyti dėl gamybinių ir (ar) techninių sąlygų. Darbų, kurie gali būti dirbami švenčių dienomis, sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Švenčių dienų išvakarėse darbuotojų darbo laikas sutrumpinamas 1 valanda, kai dirbama 5 arba 6 darbo dienų savaitę. Poilsio dienų išvakarėse, kai dirbama 6 darbo dienų savaitę, darbo laikas neturi trukti ilgiau kaip 5 valandas.

Darbdavys turi teisę išimties atvejais organizuoti viršvalandinį darbą darbo, poilsio ir švenčių dienomis. Viršvalandiniu darbu laikomas darbas, kurį darbuotojai dirbo viršydami nustatytą 40 valandų per savaitę darbo laiką. Šie darbai leidžiami tik šiais atvejais:

 kai dirbami krašto apsaugai būtini darbai arba kai reikia užkirsti kelią nelaimėms ar pavojams;

 kai dirbami visuomenei būtini darbai arba kai reikia užkirsti kelią nelaimėms ar pavojams;  kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės priežasties nebuvo

galima baigti per normalią darbo trukmę, ir jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar darbo priemonės;

 kai remontuojamos darbo priemonės, jeigu dėl jų gedimo dauguma darbuotojų negali dirbti;

 kai neatvyksta pamainininkas (tokiu atveju darbdavys antrą pamainą iš eilės dirbantį darbuotoją privalo ne vėliau kaip po pusės darbo dienos pakeisti kitu darbuotoju);

 pakrovimo bei iškrovimo ir su tuo susijusiems transporto darbams atlikti, siekiant apsaugoti gaminius nuo gedimo ir išvengti krovinių sankaupų bei transporto priemonių prastovų.

Darbuotojo viršvalandinis darbas per 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus. Darbdavys privalo skaičiuoti darbuotojų dirbtą viršvalandinių darbų laiką ir jį nurodyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

 pertrauka pailsėti ir pavalgyti;

 papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos laiku;  paros poilsis;

 savaitės poilsis.

Be poilsio laiko, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos kasmetinės mokamos atostogos.

Darbuotojams pailsėti ir pavalgyti suteikiama ne trumpesnė kaip pusės valandos ir ne ilgesnė kaip 2 valandų pertrauka, kurios metu darbuotojai turi teisę palikti savo darbo vietą ir pertraukos laiką panaudoti savo nuožiūra.

Atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbuotojams suteikiamos papildomos pertraukos poilsiui.

Užtikrinant normalų paros poilsį, draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. Paros poilsio trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės. Savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė negali būti trumpesnė kaip 35 valandos.

Atostogų trukmę nustato LR darbo kodeksas ir kiti teisės aktai. Atostogos yra kasmetinės ir tikslinės. Kasmetinės atostogos - tai kalendorinės dienos, suteikiamos darbuotojams pailsėti ir atgauti darbingumą, paliekant darbo pareigas ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Švenčių dienos, paskelbtos nedarbo dienomis, į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Kasmetinės atostogos yra minimalios ir pailgintos. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė - 28 kalendorinės dienos. Darbuotojams iki 18 metų, invalidams, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems namuose vaiką invalidą iki 16 metų amžiaus, atostogų trukmė - 35 kalendorinės dienos. Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos tiems darbuotojams, kurių darbas susijęs su nervine, emocine, protine įtampa ar profesine rizika. Šių darbuotojų sąrašą tvirtina ir konkrečią atostogų trukmę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tikslinės atostogos yra: nėštumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaiko priežiūrai, mokymosi ir nemokamos atostogos (7,34,35).

2.2.2. Siuvėjų darbo aplinkos pagrindiniai aspektai, jos normavimas

Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas, įvertinamos darbuotojo fizinės galimybės (35). Darbo zona vadinama ir erdvė priešais dirbantį žmogų, kurioje jis atlieka darbo judesius ir palaiko savo laikyseną. Nuo šios darbo zonos planavimo pirmiausiai priklauso darbo vietos komfortas (54). Darbo vietoje darbas turi būti organizuotas taip, kad visa, kas reikalinga tiesiogiai darbui, būtų įprasto darbo zonoje, rečiau naudojami daiktai – atsitiktinio darbo zonoje. Ne darbo zonoje neturi būti darbo procese naudojamų daiktų (45).

Darbo vietos įrengimas. Siuvėjoms labai svarbu ergonomiškai įsirengti darbo vietą. Jei yra galimybė,

rekomenduotina pasirinkti vietą prie lango, kad būtų kuo didesnis apšvietimas. Rekomenduotinas darbo stalas su daugybe stalčiukų daiktams susidėti. Taip pat labai svarbu išsirinkti patogią kėdę. Kėdė turi užtikrinti tokią kūno padėtį, kuri užtikrina optimalią raumenų apkrovą, sudaro sąlygas keisti darbo pozą, siekiant sumažinti statinę nugaros smegenų įtampą ir sumažinti bendrą nuovargį, užtikrinti patogų atsistojimą ir atsisėdimą, netrukdyti liemens ir galūnių darbiniams judesiams, užtikrinti patikimą stuburo ir liemens atramą (61). Kėdės aukštis turi būti toks, kad būtų sėdima patogiai, visa pėda padėta ant žemės, kad kampai klubo, kelio ir pėdos sąnariuose būtų ne mažesni nei 90 laipsnių. Jei pėda nesiekia žemės - galima naudoti specialų padėkliuką. Kėdės sėdimoji dalis neturėtų būti labai plati. Tokia, kad atrėmus nugaros juosmeninė dalį priekinis kėdės kraštas nesiremtų į kelių užpakalinę dalį. Stabilumui ir patogiam judėjimui rekomenduojamas ratukų skaičius ne mažiau nei penki (12,68). Kėdės porankiai turėtų būti reguliuojamo aukščio. Porankiai turi būti nuolaidūs arba trumpesni nei priekinis kėdės kraštas, kad netrukdytų judėjimui arti stalo. Kėdės atlošas labai svarbus ilgalaikiam sėdimam darbui, nes lyginant su kėde be atlošo, tarpslankstelinį spaudimą juosmenyje sumažina kompiuteriai.Darbo vietai labiausiai tinka bendras patalpos apšvietimas ir papildoma stalo lempa lanksčiu korpusu, su reguliuojamu šviesos srautu. Taip lengviau reguliuoti apšvietimo intensyvumą, šviesos kritimo kampą (57,58,68).

Darbo reikmenys. Bet kokio gaminio siuvimo procesą galima paskirstyti į penkis etapus: išmatavimai,

medžiagos sukirpimas, detalių ženklinimas, detalių jungimas siuvimo siūlais ir lyginimas. Kiekviename siuvimo etape yra naudojami įvairūs instrumentai ir įrankiai, kurių pagalba užtikrinama gera gaminio kokybė ir palengvinamas operacijų atlikimas. Siuvimo adatos skirstomos į rankines ir mašinines. Rankinių adatų dydis ir forma skiriasi pagal paskirtį. Adatos būna tiesios arba lenktos, su didesnėmis ar mažesnėmis auselėmis. Siuvimo mašinos adata atlieka kelias dygsnių sudarymo funkcijas, todėl nuo adatos kokybės priklauso dygsnio ir siūlių kokybė. Pasirenkant tinkamą siuvimo mašinos adatą, labai svarbu teisingai nustatyti adatos dydį ir tinkamiausią smaigalio formą. Tekstilės medžiagų siuvimui dažniausiai naudojamos adatos, kurių smaigalys yra standartinės kūgiškos formos. Trikotažo negalima siūti adatomis su normaliomis smaigalių formomis, kadangi gali būti lengvai pažeistos medžiagos kilpos. Todėl trikotažinių medžiagų siuvimui naudojamos adatos su užapvalintais smaigaliais. Užapvalintas adatos galiukas, pataikęs siuvimo metu į siūlą, nepažeidžia jo, o pastumia į šoną. Odos, kailio, kitų panašių medžiagų siuvimui naudojamos adatos turi smaigalius su kertančiomis briaunomis,

mentelės, rombo, trikampio ar kitokios figūros formos. Tokie smaigaliai sumažina pasipriešinimą praduriant šias medžiagas ir mažiau įšyla.

Siuvimui naudojami įvairaus ilgio smeigtukai priklausomai nuo atliekamos operacijos ir medžiagos tipo. Tiesūs nikeliuoti smeigtukai 26 mm ilgio tinka beveik visiems siuvimo darbams. Dirbant su kietesne, storesne medžiaga, patogiau naudoti ilgesnius smeigtukus, apie 32 mm. Smeigtukai spalvotomis galvutėmis geriau matosi ant medžiagos, tačiau dirbant su lengvesne, švelnesne medžiaga reikia naudoti plonesnius smeigtukus su aštresniu smaigaliu. Antpirštis skirtas apsaugoti pirštui nuo sužalojimų, adatą perstumiant per audinį. Jis atrenkamas pagal dešinės rankos vidurinio piršto dydį taip, kad nebūtų per didelis ir nesmuktų nuo piršto (57,58,68).

2.3. Siuvėjų profesinė sveikata ir pagrindiniai sveikatos sutrikimai

Kiekviena žmogaus veikla reikalauja didesnių ar mažesnių fizinių pastangų. Lengvosios pramonės įmonėse dirbančiuosius veikia fizikiniai, cheminiai bei ergonominiai rizikos veiksniai, kurie gali sukelti tiek profesines ligas, tiek turėti įtakos kitų ligų eigai (70). Tekstilės įmonės yra išskiriamos, kaip aukštos rizikos lengvosios pramonės šaka, kaulų raumenų sistemos pakenkimams atsirasti (21,59,62). Atliekant paprastus, vienodus, daug kartų pasikartojančius veiksmus (t.y. dirbant monotonišką darbą), taip pat būnant priverstinėje padėtyje ar netaisyklingai keliant, gali atsirasti rankų, kaklo, pečių, nugaros, kojų skeleto ir raumenų sistemos pažeidimai. Su darbu susiję skeleto ir raumenų sistemos pažeidimai yra tokių kūno dalių, kaip raumenys, sąnariai, sausgyslės, nervai, kaulai ir vietinė kraujotakos sistema pažeidimai, kuriuos pirmiausia sukelia arba didina darbas ir tiesioginiai darbo aplinkos, kurioje dirbama, veiksniai. Daugelis su darbu susijusių skeleto ir raumenų pažeidimų išsivysto ilgainiui ir atsiranda dėl pasikartojančio ilgalaikio darbo pobūdžio (15,52).

Mokslininkai ištyrė tekstilės įmonių darbuotojų sergamumą ir nustatė, kad skeleto raumenų sistemos pažeidimai dažnesni tarp tekstilės darbuotojų nei bendroje populiacijoje (21,59,62). Vokietijos mokslininkai teigia, kad siuvimo pramonėje gana daug pasitaiko profesinių susirgimų ir prarandama daug darbo valandų, daugiausia dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su nugara, pečiais ir rankomis – šie susirgimai sudaro daugiau kaip 34 proc. nedarbingumo priežasčių (64).

Mokslininkai iš Šri Lankos įštyrę siuvėjų sveikatą teigė, kad 15,5 proc. siuvyklų darbuotojų skundėsi raumenų skausmais (daugiau nei 3 kartus per savaitę arba trunkančiais savaitę ar daugiau per praėjusių 12 mėnesių laikotarpį). Dažniausiai nurodyti nugaros (57,3 proc.) ir kelio (31,7 proc.)

simptomai. Taip pat dauguma moterų nurodė, kad šie skausmai trikdo ne tik darbo, bet ir laisvalaikio veiklą. Nustatyta, kad skausmo paplitimas, koreliuoja teigiamai su amžiaus ir darbo stažu (40).

JAV mokslininkai, ištyrę siuvimo mašinų operatorių darbą ir palyginę jų duomenis su reprezentatyvia imtimi nustatė, kad siuvimo mašinų operatoriai skundėsi reikšmingai dažniau kelio skausmais (ŠS -1,84, p = 0,0001) ir kelio patinimais (ŠS - 9.98, p< 0,00001), taip pat jie dažniau teigė turėję kelio operaciją (66).

Kitų šalių mokslininkai tyrinėję siuvimo mašinų operatorių sveikatos sutrikimus nustatė, kad taip pat vyrauja skeleto raumenų sistemos simptomų pažeidimai ir jie tiesiogiai koreliuoja tarp amžiaus ir darbo stažo (1,64,66,70).

Vokietijos mokslininkai, ištyrę siuvėjų darbą, rado U formos ryšį tarp darbo metų stažo (kaip siuvimo mašinos operatorius) ir skeleto-raumenų sistemos pažeidimų (27).

Lietuvos mokslininkai, tyrinėdami skeleto raumenų sistemos pažeidimų paplitimą, lengvosios pramonės įmonėse nustatė, kad net (79,3 proc.) darbuotojų 12 mėnesių laikotarpyje, turėjo nusiskundimų kaulų raumenų sistema. Kojų kaulų raumenų diskomforto simptomas buvo dažniausiai (61,2 proc.) pasitaikantis nusiskundimas tarp tekstilės darbuotojų, antroje vietoje - kaklo ir rankos skausminis sindromas (54,8 proc.), trečioje - nugaros (36,9 proc.). Išvadose teigiama, kad šioje pramonės šakoje itin būdingas darbas priverstinėje nepatogioje darbo pozoje, šio veiksnio įtaka reikšminga kaklo ir rankų, nugaros bei kojų diskomforto simptomams atsirasti (16,17).

Žmonėms, kurių darbas yra sėdimas, dažnai atsiranda nugaros skausmai, juosmens bei kaklinėje stuburo srityje. Ilgą laiką, nekeičiant sėdimos padėties, atsiranda nugaros skausmai, nes raumenys, laikantys nugarą, pavargsta, atsipalaiduoja, tada susikūprinama, nugara sulinksta, taip pat išsitempia nugaros raumenys ir raiščiai, ir stuburo sąnariuose sukeliama diskų deformacija, dėl kurių judesiai tampa skausmingesni. Kai kuriems žmonėms pradeda skaudėti nugarą ilgai stovint (9).

Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad siuvėjams būdingas ir viršutinės nugaros dalies skausmas (16). Pagrindinės kaklo bei peties srities skausmų (viršutinės nugaros dalies skausmas) atsiradimo priežastys yra statinė bei netaisyklinga padėtis, kylanti nuo pasikartojančių rotacinių judesių, netaisyklingos laikysenos, didelio darbo krūvio pvz., ilgai netaisyklingai sėdint prie stalo, viršutinės nugaros dalies raumenys gali įsitempti ir tapti nepaslankūs (sustingę) (53,10). Dažniausiai pažeidžiami plaštakų, rankų, pečių, krūtininės nugaros dalies ir kaklo raumenys, sausgyslės, nervai bei kiti minkštieji audiniai. Nuo šių pažeidimų kenčiantiems žmonėms taip pat gali tinti sąnariai, sumažėti plaštakų ir pirštų judrumas arba sugniaužimo jėga, pasikeisti jų odos spalva. Su darbu susijusių kaklo ir viršutinių galūnių pažeidimų simptomai gali išsivystyti ilgainiui ir pasireikšti skausmo, diskomforto, tirpimo ir dilgčiojimo forma (56).

Viršutinių galūnių kaulų raumenų sistemos diskomforto simptomai daugelyje studijų siejami su ergonominių darbo aplinkos veiksnių poveikiu tekstilės įmonėse. Viršutinės galūnės diskomforto simptomai dažnesni darbuotojų tarpe, kurie darbo metu patiria fizinę įtampą rankų srityje- nuolat atlieka pasikartojančius darbo judesius bei ilgą laiką būna asimetrinėje darbo pozoje. Epidemiologiniais tyrimais nustatytas didelis rankos ir riešo diskomforto simptomų paplitimas audėjų ir verpėjų tarpe (17, 14,21,62).

Bostvanos mokslininkai ištyrę siuvimo mašinų operatorius darbo išvadose teigia, kad nugaros, kaklo ir pečių diskomfortas yra labai paplitęs reiškinys (65). Kiti tyrėjai taip pat teigia nustatę viršutinių galūnių kaulų raumenų sistemos diskomforto simptomus siuvėjų imtyse (4,5,25).

Vokietijos mokslininkai retrospektyviai tyrinėję drabužių pramonės darbuotojus dėl skeleto raumenų sistemos pažeidimų, kaulų ir raumenų sistemos simptomų paplitimo, darbo vietos ir stažo sąsajas, nustatė, kad yra koreliacija tarp kaklo ir pečių skausmų, ir darbo stažo. Sugrupavus darbo stažą iki 7 m., 8-15 m. ir daugiau nei 15 m. bei palyginus tiriamųjų duomenis su kontroline grupe, nustatė, kad atitinkamas šių skausmų paplitimo santykis 1.8- 3.5 ir 4.4 (kaklo), 1.5- 4 ir 6.8 (pečių) (1).

Siekiant įvertinti ergonomikos poveikį skeleto raumenų sistemos pažeidimų profilaktikai, įgyvendinta intervencijos programa. Siuvyklose buvo įrengtos reguliuojamas kėdės ir visi darbuotojai buvo apmokyti jų naudojimusi. Simptomai buvo vertinami prieš ir praėjus 6 mėnesiams po įvedimo reguliuojamos kėdės. Nustatyta, kad pasibaigus tyrimo laikui sumažėjo skeleto raumenų sistemos pažeidimais besiskundžiančiųjų skaičius, taip pat, nors ir nežymiai, tačiau sumažėjo nepatogios laikysenos dažnis. Šis tyrimas rodo, kad ergonomikos klausimais švietimas ir reguliuojamos kėdės įdiegimas drabužių gamyboje gali sumažinti kaulų ir raumenų simptomatiką (22).

Rytų šalyse atliktų epidemiologinių tyrimų duomenimis tekstilės įmonėse, kaip pagrindinė sveikatos problema išskiriama kvėpavimo sistemos ligos (bronchinė astma, bisinozė, bronchitas) dėl didelio dulkėtumo, tuo tarpu sergamumas kaulų raumenų sistemos ligomis nėra didelis–Etiopijoje atlikto tyrimo duomenimis nusiskundimai kaulų raumenų sistemos ligomis sudarė tik 6,3 proc. (14).

Kongo Demokratinės Respublikos mokslininkai palygino dvi tiriamųjų grupes: pirma - tekstilės pramonės darbuotojai ir antra - kontrolinė, reprezentatyvi imtis. Nustatyta, kad kosulio (ŠS = 5,1), kvėpavimo sunkumų (ŠS = 2,9), krūtinės skausmo (ŠS = 2,6), karščiavimo (ŠS = 2,4), viršutinių galūnių skausmo (ŠS = 4,8), kaklo peties skausmo (ŠS = 3,8), akių ligų (ŠS = 2,2) ir odos ligų (ŠS = 2,5), taip pat sutrikimų, susijusių su libido (ŠS = 5,5) galimybės yra didesnės tarp tekstilės pramonės darbuotojų (49).

Mokslininkų jau įrodyta, kad tekstilės dulkės susijusios su obstrukcine plaučių liga ir astma (31). Kiti autoriai savo tyrimuose teigia, kad medvilnės dulkių poveikio nutraukimas sukelia plaučių funkcijos pagerėjimą (32).

JAV mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kvėpavimo takų, akių sutrikimai yra susiję su medvilninio audinio dulkėmis. Tyrėjai ištyrę siuvyklos darbuotojus nustatė, kad simptomai: skrepliai, krūtinės sandarumas ir akių dirginimas dažniau buvo nustatomi siuvyklos darbuotojams, lyginant su kontroline grupe. Taip pat nustatyta, kad dulkių koncentracija viršijo ribinę vertę 0,34 ±0,09 mg/m. Po ventiliacijos patobulinimų, dulkių lygis sumažėjo iki 0,19 ±0,06 mg/m. (50).

Norėdami nustatyti medvilnės dulkių poveikį sergamumo kvėpavimo sistemos ligomis, Kinijos mokslininkai ištyrė medvilnės tekstilės darbuotojas (tiriamoji grupė) ir šilko tekstilės darbuotojas (kontrolinė grupė). Abi grupes sekė perspektyviai 15 m. Nustatyta, kad tarp medvilnės darbuotojų, kumuliacinis dažnis bisinosė ir krūtinės spaudimo buvo atitinkamai 24 ir 23 proc. Šios ligos žymiai dažniau buvo nustatomos reguliariai rūkantiems nei tie, kurie nerūkė. Tarp šilko darbuotojų buvo nustatyta netipiška bisinosė, krūtinės sandarumo dažnis buvo 10 proc. Lėtinis bronchitas, kosulys, dusulys buvo dažnesni medvilnės grupėje, nei šilko grupėje (73).

Bangladešo mokslininkai teigia, kad medvilnės dulkių pluoštai, metalo garai ir įvairios cheminės medžiagos, naudojamos drabužių gamybos pramonėje, sukelia platų spektrą fizinių ir psichologinių sveikatos problemų ir gali turėti įtakos jų imuninės sistemos funkcijoms (67).

3. TYRIMO METODIKA

Tyrimas atliktas 2012 gruodžio mėn. – 2013 m. vasario mėn. taikant atsitiktinės atrankos metodą. Iš Kauno mieste esančių siuvyklų sąrašo atsitiktinai pasirinktos trys Kauno miesto siuvyklos ir buvo apklausiamos visos tyrime sutikusios dalyvauti šių siuvyklų siuvėjos. Tyrimo metu naudotas vienmomentinis anoniminės apklausos metodas. Klausimynai buvo sudaryti vadovaujantis norminiais teisės aktais (Priedas 1), mokslinės literatūros šaltiniais, atliktais tyrimais. Klausimai suskirstyti į 2 dalis: 1 bendroji dalis - klausimai apie respondenčių sociodemografinius rodiklius (išsilavinimą, amžių, darbo stažą ir t.t.) ir 2 dalis - specialioji. Specialiojoje dalyje buvo pateikiami klausimai apie darbo sąlygas, sveikatą (Priedai 2). Apklausos metu buvo siekiama įvertinti siuvėjų darbo sąlygas ir jų sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu.

Tyrimo metu iš viso buvo išdalinti 223 klausimynai (visoms dirbančioms siuvėjoms). Tolimesniam tyrimui ir statistinėje analizėje buvo naudotos 182 teisingai užpildytos anketos (kitos buvo nepilnai užpildytos). Atsako dažnis 81,6 proc. Anketos siuvėjoms buvo dalinamos tiesiogiai, kurias dalinau aš pati, darbo metu, t.y. kiekvienai atėjusiai į darbą siuvėjai. Tiriamųjų buvo paprašyta, anketą užpildžius, ją įdėti į voką ir grąžinti iš karto užpildžius duomenis.

Respondentės pagal amžių ir darbo stažą buvo suskirstytos į tris kategorijas. Amžiaus pirma kategorija – respondentės iki 40 metų, antra kategorija – respondentės nuo 41 metų iki 50 metų ir trečia – vyresnės nei 50 metų. Ir pagal darbo stažą atitinkamai - 21,7 proc., 43,9 proc. ir 34,4 proc. Respondentės pagal išsilavinimą pasiskirstė sekančiai: 51,1 proc. tyrimo dalyvių turėjo nebaigtą vidurinį/vidurinį išsilavinimą, 40,5 proc. - aukštesnįjį išsilavinimą ir tik 8,4 proc. tyrime dalyvavusių respondenčių teigė, turinčios aukštąjį išsilavinimą.

Statistinė analizė atlikta, naudojant statistinį paketą SPSS 20.0 for Windows bei MS Excel. Požymių dažnių pasiskirstymui analizuoti buvo sudarytos dažnių lentelės. Proporcijų lygybei tikrinti taikytas χ2 ir z kriterijus. Proporcijų skirtumai laikomi statistiškai patikimais, jei p-reikšmė mažesnė už reikšmingumo lygmenį 0,05 (p<0,05). Nustatant respondenčių sveikatos pakitimus, siejamus su darbo vietos aplinkos veiksniais, skaičiuotas šansų santykis (ŠS). Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose.

4. TYRIMO REZULTATAI

4.1. Siuvėjų savo darbo aplinkos subjektyvus vertinimas

Vertindamos savo darbo sąlygas, respondentės dažniausiai nurodė darbo aplinkoje esančius šiuos kenksmingus veiksnius: darbas lydimas fizinės įtampos, dulkėtumas, nepatogi darbo poza, darbas lydimas emocinės įtampos, ilgas darbo laikas ir t.t. (3 pav.).

3 pav. Respondenčių nurodyti kenksmingi jų darbo aplinkos veiksniai

Nustatėme, kad reikšmingai dažniau jaunesnės respondentės (iki 40 m. ir 41-50 m., lyginant su vyresnėmis nei 50 m.) pažymėjo, kad jų darbo aplinka kenksminga dėl nepatogios darbo pozos, p<0,05. Ilgas darbo valandas dažniau nurodė 41 -50 m. respondentės, lyginant su jaunesnėmis nei 40 m. ir vyresnėmis nei 50 m., netinkamą temperatūrą dažniau pažymėjo respondentės iki 40 m., lyginant su vyresnėmis nei 50 m., o pastovų dėmesio sutelkimą, per didelį oro judėjimo greitį ir per drėgną/sausą orą savo darbo aplinkoje reikšmingai dažniau nurodė respondentės iki 40 m., lyginant su 41-50 m. ir vyresnėmis nei 50 m. respondentėmis, p<0,05 (4 pav.). Kitų reikšmingų sąsajų tarp respondenčių nurodytų kenksmingų darbo aplinkos veiksnių ir amžiaus grupių, nenustatyta.

* - p<0,05, lyginant su vyresnėmis nei 50 m. respondentėmis

** - p<0,05, lyginant su jaunesnėmis nei 40 m. ir vyresnėmis nei 50 m. respondentėmis *** - p<0,05, lyginant su 41-50 m. ir vyresnėmis nei 50 m. respondentėmis

4 pav. Respondenčių nurodytų kenksmingų darbo aplinkos veiksnių pasiskirstymas pagal amžių (tik statistiškai reikšmingi skirtumai)

Taip pat nustatyti statistiškai patiki ryšiai tarp nurodytų kenksmingų darbo aplinkos veiksnių ir respondenčių darbo stažo bei jų išsilavinimo. Matyti, kad reikšmingai daugiau tiriamųjų, kurių darbo stažas buvo didesnis nei 20 m., lyginant su respondentėmis, kurių darbo stažas iki 10 m. ir 10-20 m., pažymėjo, kad jų darbo aplinkoje yra šie veiksniai: darbas lydimas fizinės įtampos, didelis oro judėjimo greitis, triukšminga aplinka, p<0,05. Respondentės, kurių darbo stažas buvo didesnis nei 10 m., t.y. (10-20 m. ir didesnis nei (10-20 m.) dažniau nei respondentės, kurių darbo stažas iki 10 m., teigė, kad jų darbo aplinkoje yra kenksmingi šie veiksniai: netinkama temperatūra, klausos įtampa, nepatogi darbo poza, nuolat pasikartojantys rankų judesių bei ilgas darbo laikas, p<0,05 (5 lentelė).

5 lentelė. Respondenčių nurodytų kenksmingų darbo aplinkos veiksnių pasiskirstymas pagal darbo stažą

(tik statistiškai reikšmingi skirtumai)

Darbo aplinkos veiksniai

Darbo stažas Iki 10 m. (proc.) 10-20 m. (proc.) Daugiau nei 20 m. (proc.)

Ilgas darbo laikas 28.6* 57.5 48.3

Nuolat pasikartojantys rankų judesiai 51.2* 21.3 27.6

Nepatogi darbo poza 39.0* 67.3 51.5

Klausos įtampa 2.4* 24.5 21.2

Netinkama temperatūra 11.6*** 36.4 20.7

Didelis oro judėjimo greitis 7.5 10.0 32.1**

Nepakankamas darbo aplinkos apšvietimas 30.0* 7.9 12.0

Darbas lydimas fizinės įtampos 58.3 55.4 77.8**

* - p<0,05, lyginant su 10-20 m. ir daugiau nei 20 m. darbo stažą turinčiomis respondentėmis **- p<0,05 lyginant su iki10 m. ir 10-20 m. darbo stažą turinčiomis respondentėmis

***-p<0,05 lyginant su 10-20 m. darbo stažą turinčiomis respondentėmis

Taip pat nustatėme, kad žemesnį išsilavinimą (nebaigtą vidurinį/vidurinį ar aukštesnįjį) turinčios tiriamosios, lyginant su tiriamosiomis, kurių išsilavinimas aukštasis, dažniau nurodė, kad jų darbas yra lydimas fizinės įtampos, p<0,05. Respondentės, kurių išsilavinimas yra nebaigtas vidurinis/vidurinis reikšmingai dažniau nei turinčios aukštesnįjį išsilavinimą teigė, kad jų darbo aplinkoje nepakankamas darbo aplinkos apšvietimas, netinkama temperatūra bei triukšminga darbo aplinka, p<0,05. Tuo tarpu aukštąjį išsilavinimą turinčios dažniau įvardijo dulkėtumą ir darbą lydimą nepatogios darbo pozos, p<0,05 (5 pav.).

* - p<0,05, lyginant su aukštąjį išsilavinimą turinčiomis respondentėmis **-p<0,05, lyginant su aukštesnįjį išsilavinimą turinčiomis respondentėmis

***-p<0,05, lyginant su nebaigtą vidurinį/vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą išsilavinimą turinčiomis respondentėmis

5 pav. Respondenčių nurodytų kenksmingų darbo aplinkos veiksnių pasiskirstymas pagal išsilavinimą (tik

Tik 4,6 proc. respondenčių teigė, kad po darbo jaučiasi nepavargusios, ¾ (74,0 proc.) vidutiniškai pavargusios ir net 21,4 proc. – po darbo jaučiasi labai pavargusios. Iš žemiau pateikto 7 paveikslo matyti, kad nepavargusios reikšmingai dažniau jaučiasi aukštąjį išsilavinimą turinčios respondentas, lyginant su turinčiomis žemesnįjį išsilavinimą (nebaigtą vidurinį/vidurinį ir aukštesnįjį) (atitinkamai 21,4 proc., 3,5 proc. ir 2,9 proc.), p<0,05. Labai pavargusios reikšmingai dažniau jaučiasi aukštesnįjį išsilavinimą turinčios, lyginant su nebaigtą vidurinį/vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turinčiomis respondentėmis (atitinkamai 32,9 proc., 16,5 ir 0,0 proc.), p<0,05 (6 pav.).

* - p<0,05, lyginant su nebaigtą vidurinį/vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčiomis respondentėmis **-p<0,05, lyginant su nebaigtą vidurinį/vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turinčiomis respondentėmis

6 pav. Respondenčių nuomonės, apie tai, kaip jos jaučiasi po darbo fiziškai, pasiskirstymas pagal

išsilavinimą

Vertindami šiuo klausimus, nuomonės pasiskirstymą amžiaus atžvilgiu nustatėme, kad

statistiškai reikšmingai dažniau fiziškai labai pavargusios po darbo buvo vyresnės respondentės (41-50 m. ir vyresnės nei 50 m., lyginant su respondentėmis iki 40 m.) atitinkamai 23,5 proc., 27,8 proc. ir 11,8 proc., p<0,05 (7 pav.).

* - p<0,05, lyginant su jaunesnėmis nei 40 m. respondentėmis

7 pav. Respondenčių nuomonės, apie tai, kaip jos jaučiasi po darbo fiziškai pasiskirstymas pagal amžių

Kelia susirūpinimą tai, kad po darbo psichologiškai nepavargusi būna tik kas penkta (22,2 proc.) tyrime dalyvavusi siuvėja, 18,7 proc. – jaučiasi labai pavargusios, o likusi 59,1 proc. tiriamųjų dalis- teigė, kad po darbo jaučiasi vidutiniškai pavargusios.

Po darbo psichologiškai mažiausiai nepavargusios jaučiasi aukštesnįjį išsilavinimą turinčios respondentas, lyginant su nebaigtą vidurinį/vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turinčiomis respondentėmis (atitinkamai 10,0 proc., 28,2 proc. ir 50,0 proc.), p<0,05. Pastarąjį išsilavinimą turinčios dažniau pažymėjo, jog po darbo jaučiasi labai pavargusios, p<0,05 (8 pav.). Kitų reikšmingų sąsajų tarp psichologinio nuovargio ir kitų respondenčių sociodemografinių rodiklių nustatyti nepavyko.

*-p<0,05, lyginant su nebaigtą vidurinį/vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turinčiomis respondentėmis

8 pav. Respondenčių nuomonės apie tai, kaip jos jaučiasi po darbo psichologiškai pasiskirstymas pagal

išsilavinimą

Tyrimo metu paaiškėjo, kad tik 1/3 respondenčių imasi kokių nors priemonių darbo sąlygoms pagerinti, o net 2/3 – teigė nesiimančios jokių. Nustatėme, kad dažniausiai nurodytos priemonės (darbo sąlygoms gerinti) yra šios: darbo pozos keitimas (64,0 proc.), pertraukėlių darymas (50,4 proc.) bei kūno dalių masažavimas (34,2 proc.) (9 pav.).

Statistiškai patikimai kaip priemonę - kūno dalių masažavimas- dažniau nurodė pasirenkančios vyresnės nei 40 m. respondentės ( 41-50 m. ir vyresnės nei 50 m.) lyginant su jaunesnėmis nei 40 m. (atitinkamai 52,6 proc., 35,6 proc. ir 11,8 proc.), p<0,05 (10 pav.).

* - p<0,05, lyginant su 41-50 m. ir vyresnėmis nei 50 m. respondentėmis

10 pav. Respondenčių nurodyti būdai darbo sąlygoms gerinti ir jų pasiskirstymas pagal amžių

Vertinant pasirenkamas priemones pagal darbo stažą, paaiškėjo, kad darbo pozos keitimą reikšmingai dažniau nurodė respondentės, turinčios didesnį nei 20 m. stažą lyginant su turinčiomis mažesnį darbo stažą (iki 10 m. ir 10-20 m.), atitinkamai 77,5 proc., 48,3 proc. ir 60,0 proc., p<0,05. Taip pat nustatėme, kad priemonę – mankšteles- reikšmingai dažniau renkasi respondentas, turinčios mažesnį nei 10 m. ir didesnį nei 20 m. darbo stažą, lyginant su 10-20 m. turinčiomis respondentėmis, p<0,05 (11 pav.).

* - p<0,05, lyginant su iki 10 m. ir 10-20 m. darbo stažą turinčiomis respondentėmis

** - p<0,05, lyginant su iki 10 m. ir daugiau nei 20 m. darbo stažą turinčiomis respondentėmis

11 pav. Respondenčių nurodyti būdai darbo sąlygoms gerinti ir jų pasiskirstymas pagal darbo stažą

Įdomu tai, kad aukštesnįjį išsilavinimą turinčios respondentės lyginant su respondentėmis, turinčiomis nebaigtą vidurinį/vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, reikšmingai dažniau nurodė keičiančios darbo pozą (p<0,05), darančios pertraukėles (p<0,05) bei atliekančios mankšteles (12 pav.).

*-p<0,05, lyginant su nebaigtą vidurinį/vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turinčiomis respondentėmis

12 pav. Respondenčių nurodyti būdai darbo sąlygoms gerinti ir jų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Kas dešimta tyrimo dalyvė manė, kad jos profesija kelia pavojų jos sveikatai, kas antra teigė, kad iš dalies, kas penkta (22,5 proc.) teigė, kad jos profesija nekelia pavojaus sveikatai ir net 13,9 proc.

tiriamųjų neturėjo šiuo klausimu nuomonės. Šiuo klausimu reikšmingai dažniau nuomonės neturėjo 41-50 m., lyginant su iki 40 m. ir vyresnėmis nei 50 m. respondentėmis, p<0,05. Kad nekelia pavojaus jų sveikatai dažniau manė vyresnės nei 50 m., lyginant su iki 40 m. ir 41-50 m. respondentėmis, p<0,05 (13 pav.).

* - p<0,05, lyginant su iki 40 m. ir 41-50 m. respondentėmis

** - p<0,05, lyginant su iki 40 m. ir vyresnėmis nei 50 m. respondentėmis

13 pav. Respondenčių nuomonės apie tai ar jų profesija kelia pavojų jų sveikatai, pasiskirstymas pagal amžių

Kad profesija kelia iš dalies pavojų jų sveikatai reikšmingai dažniau manė 10-20 m. darbo stažą turinčios respondentės nei mažesnį nei 10 m. ir didesnį nei 20 m. (atitinkamai 64,9 proc., 46,8 proc. ir 42,0 proc.), p<0,05. Kad profesija nekelia pavojaus dažniau teigė respondentas, kurių darbo stažas yra didesnis nei 20 m., o šiuo klausimu nuomonės neturėjo dažniau respondentės, kurių darbo stažas buvo iki 10 m, p<0,05 (14 pav.).